reikalavimai is biologiskai skaidziu atlieku pagamintiems produktamsii

1

Reikalavimai (kriterijai) iš biologiškai skaidžių

atliekų pagamintiems produktams

Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis (LAMMC ATL direktorius)doc. dr. Irina Kliopova (KTU APINI docentė, UAB „EcoIri Solution“ direktorė)

Lietuvos Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija

Konferencija „Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas žiedinės ekonomikos kontekste“

2017 m. kovo 9 d.

EcoIri Solution

2

Projekto pavadinimas: Reikalavimų (kriterijų) iš biologiškai

skaidžių atliekų pagamintiems produktams rengimas

Užsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Pagrindas: 2015-10-29 sutartis Nr. VPS-2015-131-KKSP

Vykdytojai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija (ATL),

UAB „EcoIri Solution“

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

Atsakingi darbo vykdytojai: Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

doc. dr. Irina Kliopova

dr. Romas Mažeika

Kiti projekto darbuotojai: dr. K. Gvildienė (formacinių produktų likučių nustatymas);

LAMMC ATL doktorantė K. Barčauskaitė (formacinių produktų likučių nustatymo metodikos įsisavinimas);

LAMMC ATL Analitinio skyriaus darbuotojai (ėminių paėmimas ir laboratoriniai tyrimai);

KTU APINI magistrantė E. Jurovickaja (oro teršalų emisijų faktorių nustatymas ir metodikos įsisavinimas);

KTU APINI doktorantas E. Stunžėnas (maitinimo įstaigų BSA intensyvaus kompostavimo eksperimentas)

3

Projekto tikslas - atlikti mokslinius tyrimus ir parengti reikalavimus (kriterijus)iš įvairių biologiškai skaidžių atliekų (BSA) pagamintiems produktams ir jųnaudojimui

Tikslą pasiekti darbe buvo iškelti uždaviniai:

• Paimti iš BSA gaminamų įvairių kompostų ir anaerobinių raugų ėminius;

• Atlikti įvairių kompostų ir anaerobinių raugų kokybės ir užterštumo moksliniustyrimus;

• Suskirstyti Lietuvoje gaminamus kompostus ir anaerobinius raugus į klases irkategorijas, pateikti pasiūlymus, kokiu dažnumu ir kokiais metodais vadovaujantisturi būti atliekami jų užterštumo tyrimai ir įvertinamas jų priskyrimas atitinkamomsklasėms;

• Vadovaujantis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, pasiūlyti kompostų iranaerobinių raugų naudojimo normas ir rekomendacijas;

• Pasiūlyti reikalavimus (kriterijus), pagal kuriuos kompostai ir anaerobiniai raugaipriskiriami produktams, o ne atliekoms;

• Atlikti įvertinimą, kaip įdiegtuose BSA apdorojimo įrenginiuose vykdomi procesai,kurių metu į aplinkos orą išmetami teršalai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos(ŠESD), įtakoja klimato kaitą ir aplinkos oro kokybę.

4

Ėminiai moksliniams tyrimams atlikti paimti įrenginiuose, kuriuose įvairiais

būdais tvarkomos šios BSA:

žaliosios atliekos (miestų, sodų, žemės ūkyje susidarančios žaliosios atliekos);

maisto atliekos (atskirai surinktos maisto/virtuvės ir maisto pramonės BSA);

mišriųjų komunalinių atliekų išskirta BSA frakcija;

komunalinių nuotekų valymo įrenginių dumblas;

gyvulininkystėje susidarantys mėšlas, pakratai.

5

Iš BSA gaminami įvairūs kompostai

Iš žaliųjų atliekų (ŽAK)

Iš buitinių nuotekų valymo įrengimų pūdyto dumblo

(kompostuojat kartu su ŽA)

(NDK)

Iš atskirai surinktų maisto atliekų,

maisto pramonės atliekų (MAK)

Iš mišrių komunalinių atliekų išskirtos BSA

frakcijos (MKAK)

Iš buitinių nuotekų valymo įrengimų

nepūdyto dumblo(kompostuojant

kartu su ŽA) (NDK)

Iš mėšlo (kompostuojant

kartu su ŽA) (MK)

Iš maisto / virtuvėsatliekų (jas

apdorojant vietoje) (MAKš)

Iš atskirai surinktų maisto pramonės

atliekų (po anaerobinio apdorojimo)

(MAK)

Iš mėšlo (po anaerobinio

apdorojimo) (MK)

Iš mišrių komunalinių atliekų išskirtos BSA

frakcijos (po anaerobinio apdorojimo)

(MKAK)

6

Iš BSA gaminami įvairūs raugai

Po buitinių nuotekų valymo įrengimų dumblo

anaerobinio apdorojimo (įsk. nusausinimą ir/arba

džiovinimą)(NDR ir NDRd)

Iš atskirai surinktų maisto / virtuvės, maisto pramonės

atliekų(MAR)

Iš mėšlo (MR)

Iš mišrių komunalinių atliekų (MBA

įrenginių, kai BA –anaerobinis pūdymas)

(MKAR)

7

BSA apdorojimo įrenginiai, kuriuose tyrimams buvo paimti ėminiai

BSA apdorojimo įrenginiai (skaičius):

ŽAKA (21)

Maisto atliekų kompostavimo įrenginiai (7)

Dumblo kompostavimo įrenginiai (7)

Komunalinių BSA kompostavimo MBA

įrenginiai (2)

Mėšlo kompostavimo su kitomis BSA

įrenginiai (2)

Maisto atliekų anaerobinio apdorojimo

įrenginiai (2)

Mėšlo anaerobinio apdorojimo įrenginiai (3)

Dumblo pūdymo, nusausinimo ir džiovinimo

įrenginiai (7)

Komunalinių BSA anaerobinio pūdymo ir

kompostavimo MBA įrenginiai (3)

Viso: 54 BSA tvarkymo

įrenginiai

8

Mokslinių tyrimo metu nustatyti iš įvairių BSA pagamintų kompostų ir

raugų kokybės rodikliai

Kokybės rodikliai %

sausosios medžiagos (SM) kiekis %

organinės medžiagos (OM) kiekis % SM

suminio azoto (N) kiekis % SM

suminio kalio (K) kiekis % SM

drėgnis %

suminio fosforo (P) kiekis % SM

vandenyje tirpaus azoto (N-NH4+N-NO3), įsk. nitratinio ir nitritinio azoto(N-NO3+N-NO2), amoniakinio azoto (N-NH4) koncentracijos

mg/l NDM

vandenyje tirpaus fosforo (P) koncentracija mg/l NDM

vandenyje tirpaus kalio (K) koncentracija mg/l NDM

sulfatų (SO4) koncentracija mg/l NDM

chloridų (Cl) koncentracija mg/l NDM

organinės anglies (C) kiekis % SM

C ir N santykis

elektrinis laidis mS/cm

huminių rūgščių kiekis % SM

fulvo rūgščių kiekis % SM

pHKCl, pHH2O

biologinis skaidumas (ištirpusios organinės anglies (C) kiekis) mg/kg

komposto dalelių dydis (≤10 mm) %

piltinis tankis g/l NDM

9

Mokslinių tyrimo metu nustatyti iš įvairių BSA pagamintų kompostų ir

raugų užterštumo rodikliai

Sunkieji metalai Vnt.

Kadmio (Cd) koncentracija mg/kg SM

Švino (Pb) koncentracija mg/kg SM

Gyvsidabrio (Hg) koncentracija mg/kg SM

Chromas (Cr) koncentracija mg/kg SM

Cinko (Zn) koncentracija mg/kg SM

Vario (Cu) koncentracija mg/kg SM

Nikelio (Ni) koncentracija mg/kg SM

Organiniai teršalai

polichlorbifenilų (PCBs) koncentracija mg/kg SM

poliaromatinių angliavandenilių (PAHs) koncentracija mg/kg SM

Nepageidautinos priemaišos

nepageidautinų priemaišų (stiklo, metalo, plastiko, kai jų dalelių dydis >2 mm) kiekis % SM

daigių augalų sėklų (t. sk. gyvybingų piktžolių, šakniastiebių) kiekis vnt./l

akmenų kiekis % SM

Mikrobiologinis užterštumas :

Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) kol. sk./g

Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) kol. sk./g

Helmintų kiaušinėliai ir lervos vnt./kg

Salmonella bakterijos vnt./g

10

Mokslinių tyrimo metu nustatyti papildomi nuotekų dumblo

kompostų ir anaerobinių raugų užterštumo rodikliai

Junginio pavadinimas Vnt.

Diklofenakas µg/kg SM

17-alfa-etinylestradiolis (EE2) µg/kg SM

17-beta-estradiolis (E2) µg/kg SM

Makrolidų kilmės antibiotikai:• Azitromicinas• Eritromicinas• Klaritromicinas

µg/kg SM

11

TYRIMŲ REZULTATAI (I)

Surinkta virš 160 įvairių kompostų ir raugų ėminių iš 54 BSA apdorojimo objektų,

nustatant minėtus kokybės ir užterštumo rodiklius ištirti 56 mėginiai

Atlikti kompostų mėginių tyrimai ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK

Kokybės rodyklių 14 6 1 7 8 3

Užterštumo rodyklių 14 6 1 7 8 3

Atlikti raugų mėginių tyrimai MAR NDR NDRd MKAR MR

Kokybės rodyklių 3 4 4 4 2

Užterštumo rodyklių 3 4 4 4 2

Kiekvienoje kompostų ir anaerobinių raugų grupėje nustatyti kokybės ir užterštumo rodikliai,

pateikiant:

• minimalias ir maksimalias rodiklių vertes;

• medianas;

• 25 ir 75 proc. kvartilius.

12

Maistinių medžiagų kiekio tirtuose kompostuose vertinimo

rezultatai

Kompostuose nustatyta maistinių medžiagų Kompostų rūšis

ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK

Pagrindiniai rodikliai:

Sausųjų medžiagų *

Organinių medžiagų *

Suminio azoto (N) * *

Suminio fosforo (P) *

Suminio kalio (K) * * *

Papildomi rodikliai:

Vandenyje tirpaus nitratinio azoto (N-NO3) * * * * *

Vandenyje tirpaus amoniakinio azoto (N-NH4) * * * * *

Vandenyje tirpaus azoto (N-NH4+N-NO3) * * * * *

Vandenyje tirpaus fosforo (P) * * *

Vandenyje tirpaus kalio (K) * * *

Sulfatų (SO4) * *! !

Chloridų (Cl) * *! * *! *!

Huminių rūgščių *

Fulvo rūgščių

13

Taršos tirtuose kompostuose vertinimo rezultatai

Rodikliai Tirti kompostai

ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK

Sunkieji metalai:

Kadmis (Cd)

Švinas (Pb)

Gyvsidabris (Hg)

Chromas (Cr)

Cinkas (Zn)

Varis (Cu)Nikelis (Ni)

Organiniai teršalai:

PCBs (polichlorinti bifenilai)

PAHs (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai)

Nepageidaujamų priemaišų:

Stiklo, metalo, plastiko

Daigiųjų augalų sėklų

Akmenų

Mikrobiologinis užterštumas:

Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli)

Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens)

Helmintų kiaušinėliai ir lervos

Salmonella bakterijos

14

Maistinių medžiagų kiekio tirtuose anaerobiniuose rauguose

vertinimo rezultatai

Anaerobiniuose rauguose nustatyta medžiagų Anaerobinių raugų rūšis

MAR NDR NDRd MKAR MR

Pagrindiniai rodikliai:

Sausųjų medžiagų

Organinių medžiagų

Suminio azoto (N) *

Suminio fosforo (P) *

Suminio kalio (K) *

Papildomi rodikliai:

Vandenyje tirpaus nitratinio azoto (N-NO3)

Vandenyje tirpaus amoniakinio azoto (N-NH4) ! ! !

Vandenyje tirpaus azoto (N-NH4+N-NO3)

Vandenyje tirpaus fosforo (P) * *

Vandenyje tirpaus kalio (K) * *

Sulfatų (SO4) ! ! !

Chloridų (Cl) *! *! !

Huminių rūgščių

Fulvo rūgščių *

15

Taršos tirtuose anaerobiniuose rauguose vertinimo rezultatai

Rodikliai Anaerobiniai raugai

MAR NDR NDRd MKAR MR

Sunkieji metalai:

Kadmis (Cd)

Švinas (Pb)

Gyvsidabris (Hg)

Chromas (Cr)

Cinkas (Zn)

Varis (Cu)

Nikelis (Ni)

Organiniai teršalai:

PCBs (polichlorinti bifenilai)

PAHs (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai)

Nepageidaujamų priemaišų:

Stiklo, metalo, plastiko

Daigiųjų augalų sėklų

Akmenų

Mikrobiologinis užterštumas:





16

Nuotekų dumblo komposto ir raugo mėginių užterštumo

farmaciniais likučiais įvertinimo rezultatai

Junginio pavadinimas

NDRd,

µg/kg SM

NDRd, µg/kg SM Nuotekų dumblas,

µg/kg SM

NDK,

µg/kg SM

Klaipėda Vilnius Vilnius Druskininkai

Diklofenakas < 3 < 3 < 3 < 3

17-alfa-etinylestradiolis (EE2) < 4 < 4 < 4 < 4

17-beta-estradiolis (E2) < 3 < 3 < 3 < 3

Makrolidų kilmės antibiotikai:

Azitromicinas < 15 < 15 < 15 < 15

Eritromicinas < 8 < 8 < 8 < 8

Klaritromicinas < 15 < 15 < 15 < 15

Junginio pavadinimasMetodo nustatymo riba,

µg/kg SM

Metodo aptikimo riba,

µg/kg SM

Diklofenakas 3 1,2

17-alfa-etinylestradiolis (EE2) 4 1,5

17-beta-estradiolis (E2) 3 1,3

Makrolidų kilmės antibiotikai:

Azitromicinas 15 5,2

Eritromicinas 8 4,0

Klaritromicinas 15 5,1

Išvada: Nustatyta, kad nei viename iš tirtų mėginių analizuojamų medžiagų kiekis

neviršijo metodo nustatymo ribos.

*Pastaba: komposto mėginių paruošimo būdai farmacinių likučių nustatymui bei Tyrimui parinkta metodika aprašyta

Galutinės ataskaitos 1.2 skyriuje.

17

Kompostų ir anaerobinių raugų suskirstymas į klases

pagal užterštumą sunkiaisiais metalais

Darbe siūloma:

1. Pakeisti terminą „kategorija“ į terminą „klasė“.

2. Palikti tik 2 kompostų ir anaerobinių raugų klases:

I klasė. Kompostai ir anaerobiniai raugai, kurie gali būti naudojami žemės ūkio

augalams, t. y. maisto grandinėje „augalas-gyvūnas-žmogus“.

II klasė. Kompostai ir anaerobiniai raugai, kurie gali būti naudojami rekultivuojamuose

plotuose ir miško želdinių plantacijoms bei trumpos rotacijos želdiniams energetinės

biomasės auginimui, t. y. energetinėje grandinėje „augalas-kuras“.

TYRIMŲ REZULTATAI (II)

18

Kokios yra naujai siūlomos sunkiųjų metalų DLK

kompostuose ir anaerobiniuose rauguose?

Klasės Cd Pb Hg Cr Zn Cu Ni As

I ≤0,7

1,0

≤45

50

≤0,4

0,4

≤70

70

≤200

400

≤70

100

≤25

40

≤10

?

II ≤1,3

2,0

≤130

100

≤1,0

1,0

≤100

100

≤400

600

≤110

200

≤40

60

≤15

?

III ≤3,0 ≤180 ≤2,0 ≤120 ≤600 ≤300 ≤60 ≤25

Klasės:

I – naudoti žemės ūkyje,

II – auginti tik energetinius augalus,

III – naudoti rekultivuojamuose plotuose.

Naikinti

Pastabos:

• juoda spalva žymimos rekomendacijos, 2011 m. pateiktos LAMMC ATL (Staugaitis ir kt., 2011);

• raudona spalva žymimos naujai siūlomos rekomendacijos.

19

Cd, mg/kg

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 3,4 3,6 3,8 4

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Cd mg/kg

LAMMC ATL, 2010-2011 m. LAMMC ATL, 2015-2016 m.

Siūloma DLK:

1 klasė: 1 mg/kg SM;

2 klasė: 2 mg/kg SM.

Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams

raugams kadmio DLK:

0,7-0,8 mg/kg - IE, SI, DK, LT, organinės žemdirbystės

ūkiams - AT, UK, EC 889/2008;

1,0 mg/kg - NL, SE;

1,5-2,0 mg/kg - DE, FI, BE, SK, CZ, UK, IT, LU.

20

Cr, mg/kg


Siūloma DLK:



Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams

chromo DLK:

50 mg/kg HU,

70 mg/kg AT, ES;

100 mg/kg BE, CZ, DE, HU, IE, LU, PL, SE.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Cr mg/kg

21

Zn, mg/kg


Siūloma DLK:



Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams cinko

DLK:

200 mg/kg - ES, IE, SI, ekologiniams ūkiams - EU (Reg. No 889/2008);

290-300 mg/kg - SK, CZ, NL, SE;

400 mg/kg - BE, DE, LU, UK.

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 1100 1200 1300 1400 1500

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Zn mg/kg

22

Pb, mg/kg


Siūloma DLK:




švino DLK:

45 mg/kg ES, AT ir organinės žemdirbystės ūkiams UK;

100 mg/kg NL, SE, IE, HU, CZ, FI;

120-150 mg/kg DE, BE, AT, CZ, UK, IT, LU, LV.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140 150

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Pb mg/kg

23

Hg, mg/kg


Siūloma DLK:

1 klasė: 0,4 mg/kg SM;



gyvsidabrio DLK:

0,3-0,5 mg/kg ES, IR, NL, SI, 0,4 mg/kg organinės žemdirbystės ūkiams

AT, EU (Reg. No 889/2008);

0,7-0,8 mg/kg AT, DK;

1 mg/kg daugelyje šalių, rekomenduota Europos kompostų asociacijos.

0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 0,4 0,45 0,5 0,55 0,6 0,65 0,7 0,75 0,8 0,85 0,9 0,95 1

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Hg mg/kg

24

Cu, mg/kg


Siūloma DLK:




vario DLK:

70 mg/kg - ES, LT, organinės žemdirbystės ūkiams - AT, EU

(Reg. No 889/2008);

90 mg/kg - NL;

100 mg/kg - CZ, DE, HU, IE, LU, SU, SI, SK;

150 mg/kg - AT.

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 320 340 360 380 400 420 440 460 480 500

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Cu mg/kg

25

Ni, mg/kg


Siūloma DLK:




kadmio DLK:

20 mg/kg NL;

25 mg/kg ES, LT, organinės žemdirbystės ūkiams – AT, UK, EU

(Reg. No 889/2008);

30 mg/kg PL, DK;

50 BE, CZ, DE, HU, IE, LU, SU, SI, UK;

60 mg/kg AT, FR.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75

ŽAK

MAK

NDK

MKAK

MK

MAR

NDR

MKAR

MR

Ni mg/kg

26

Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų taršos

organiniais teršalais

Organiniai teršalai Siūloma DLK

PCBs <0,2 mg/kg SM

PAHs <4 mg/kg SM

PCDD/F 30 ng/kg SM

PFC <0,1 mg/kg SM

2011 m. rekomenduota DLK

<0,4 mg/kg SM

<4 mg/kg SM

Siūlome atlikti tyrimus ir įvertinti ES kompostų asociacijos rekomenduojamas DLK:

PCB – polichlorinti bifenilai

PAH – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

PCDD/F – polichlorinti dibenzo-p-dioksinai /dibenzofuranai

PFC – perfluorinti junginiai

27

Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų taršos

nepageidautinomis priemaišomis

Pavadinimas Siūloma leistina

riba

Nuoroda

Stiklas, metalai, plastikas, kai jų dalelių dydis > 2 mm ≤0,5% • LST CR 13456:2005;

• Hogg et al, 2009;

• Staugaitis et al, 2011;

• Study report on End-of-waste

criteria for BDW subjected to

biological treatment. 2013.

Final Report. European

Commission. IPTS. Seville.

Spain. 289 p

Daigios augalų sėklos, t. sk. gyvybingos piktžolės,

šakniastiebiai

2 vnt./l

Akmenys (>10 mm) ≤5 % MS

28

Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų

mikrobiologinio užterštumo vertinimo kriterijų

Pavadinimas Siūloma leistina riba Nuoroda

Fekalinės žarnyno lazdelės

(Escherichia coli)

≤ 1000 kol. sk./g • LST CR 13456:2005;

• Staugaitis et al, 2011;

• Study report on End-of-waste

criteria for BDW subjected to

biological treatment. 2013. Final

Report. European Commission.

IPTS. Seville. Spain. 289 p

Anaerobinės klostridijos

(Clostridium perfringens)

≤ 100 000 kol. sk./g

Helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg

Salmonella bakterijos 0 vnt./kg.

29

Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų užterštumo

tyrimų rodikliųUžterštumo rodiklio pavadinimas

Sunkiųjų metalų tyrimai

Kadmis (Cd)

Švinas (Pb)

Gyvsidabris (Hg)

Chromas (Cr)

Cinkas (Zn)

Varis (Cu)

Nikelis (Ni)

Organinių teršalų tyrimai

PCBs

PAHs

Nepageidaujamų priemaišų tyrimai

Stiklas, metalai, plastikas, kai jų dalelių dydis didesnis nei 2 mm

Daigios augalų sėklos t. sk. gyvybingos piktžolės, šakniastiebiai

Akmenys, didesni nei 10 mm, skaičiuojant sausu svoriu

Mikrobiologinio užterštumo tyrimai





30

Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų kitų

vertinimo kriterijų

Pavadinimas Siūloma leistina riba

Gamintojai atsakingi už tai, kad su kompostu ar anaerobiniu raugu neplistų augalų patogenai -

parazitiniai grybai, bakterijos, virusai, vabzdžiai, nematodai ir nepadarytų nuostolių kompostų

vartotojams ir aplinkai

Kompostų bei anaerobinių raugų fitotoksiškumo tyrimai daromi tais atvejais, kai naudojant kompostą

iškyla problemų su auginamų augalų būkle – jie prastai auga, nyksta, atsiranda netipinių maisto

medžiagų sutrikimo požymių ir kt. Tokie tyrimai būtini kai kompostas parduodamas mažoje pakuotėje

ar dedamas į mišinius skirtus šiltnamiams, mėgėjiškai sodininkystei, daržininkystei, gėlininkystei

Fizikiniai bei cheminiai veiksniai, turintys graužiantį ir/ar erzinantį poveikį vartotojui ir/ar augalams

privalo būti nurodyti gamintojo

Arsenas (As) I klasė ≤10 mg/kg SM

II klasė ≤25 mg/kg SM

31

Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų kokybės

tyrimų rodiklių

Komposto ar anaerobinio raugo, kaip trąšos, kokybės vertinimo rodiklius tikslinga

grupuoti į dvi grupes:

pagrindiniai kokybės rodikliai, kurie turi būti nustatyti visiems tiriamiems kompostams

ar anaerobiniams raugams: pHKCl, sausosios ir organinės medžiagos, organinė anglis,

suminis azotas (N), suminis fosforas (P), suminis kalis (K), elektrinis laidis, vandenyje

tirpus azotas (N-NH4+N-NO3), vandenyje tirpus fosforas (P), vandenyje tirpus kalis (K),

C:N santykis;

papildomi kokybės rodikliai, kurie turi būti nustatyti kompostams ar anaerobiniams

raugams, skirtiems mėgėjiškai sodininkystei, naudojimui šiltnamiuose ar auginimo

substratų sudarymui: pHH2O, suminis kalcis (Ca), suminis magnis (Mg), suminė siera (S),

vandenyje tirpus kalcis (Ca), vandenyje tirpus magnis (Mg), sulfatai (SO4), chloridai (Cl),

judrusis boras (B), judrioji geležis (Fe), judrusis manganas (Mn), judrusis molibdenas

(Mo), piltinis tankis.

32

Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų užterštumo

ir kokybės tyrimų vykdymo dažnumo

Pagaminama komposto ar

anaerobinio raugo, t/metus

Laboratoriniams tyrimams būtinas

paimti ėminių skaičius, vnt./metus

Iki 50 1

51-2501

2*

251-1000 2

1001-2000 4

2001-4000 6

4000-10000 8

>10000 10**

Pastabos:

*2 vnt./metus - kai kompostai tiekiami į rinką smulkioje fasuotėje ir skirti

daržininkystei, sodininkystei, gėlininkystei, šiltnamiams, mėgėjiškam naudojimui;

** > 10000 t/metus - tyrimai atliekami kiekvienai gamybinei partijai.

Visų tyrimų dažnumas priklauso nuo BSA biologinio apgodojimo įrenginiuose gaminamo produkto kiekio

(t/metus) ir gamybinių partijų skaičiaus (jeigu per metus gaminama > 10 tūkst. t produkto).

Produkto gamybinė partiją – didelis kiekis medžiagos ar gaminių, pagamintų santykinai vienodomis

sąlygomis. Kompostų ir raugų gamybos atveju, gamybinė partiją - vienodose technologinėse sąlygose

pagaminto ir kokybės atžvilgiu vienalyčio produkto kiekis.

33

Kompostų ir anaerobinių raugų vidutinės tręšimo normos

Kompostų tręšimo normos, t/ha Anaerobinių raugų tręšimo normos, t/ha

ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK MARNDR,

NDRdMKAR MR

41 15 15,7 7 15 8 38 1,2 15 53

Pastaba: MKAK, NDR IR MKAR dėl didelės taršos žemės ūkio augalų tręšimui nenaudojami.

Siūloma leistina riba

Su kompostais ar anaerobiniais raugais ištręšiama maksimali azoto

(N) norma

170 kg/ha

Su kompostais ar anaerobiniais raugais ištręšiama maksimali fosforo

(P) norma

40 kg/ha

TYRIMŲ REZULTATAI (III)

34

Komposto, anaerobinio raugo kaip produkto kriterijų

(reikalavimų) pasiūlymas

TYRIMŲ REZULTATAI (IV)

Kompostas – tai dirvožemį gerinanti medžiaga – natūrali trąša.

Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos vertingumas pagal kokybės rodiklius gali būti labai

didelis, didelis, vidutinis ir mažas (Staugaitis et al, 2011).

35

Tyrimo darbo grupė siūlo tik tuos kompostus ir

anaerobinius raugus vadinti produktais - kompostais,

kurie:

• vertingi kaip trąša, t.y.

• kompostų organinių medžiagų kiekis turi būti ≥16 % SM;

• be organinių medžiagų kiekio, kompostas, anaerobinis raugas turi pasižymėtivertingumu minimaliai pagal vieną iš siūlomų pagrindinių vertingumo rodiklių, t.y.vertingumas turi būti didesnis negu „labai mažas“

ir

• atitinka saugos reikalavimus:

• juose esamos sunkiųjų metalų koncentracijos neturi viršyti siūlomų leistinų Iklasei, jeigu kompostai naudojami žemės ūkyje;

• juose esamos sunkiųjų metalų koncentracijos neturi viršyti siūlomų leistinų IIklasei, jeigu kompostai naudojami rekultivuojamuose plotuose ir miško želdiniųplantacijoms bei trumpos rotacijos želdiniams energetinės biomasės auginimui;

• juose esančių organinių teršalų koncentracija neviršija siūlomų leistinų ribų;

• juose esančių nepageidautinų priemaišų kiekis neviršija siūlomų leistinų ribų;

• mikrobiologiniai-parazitologiniai parametrai neturi viršyti siūlomų leistinų ribų;

• su kompostais ar anaerobiniais raugais ištręšiamas maksimalus azoto (N) (kiekis) -170 kg/ha, maksimalus fosforo (P) (kiekis) - 40 kg/ha.

36

Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos (produkto)

vertingumo rodikliaiPagrindiniai kokybės rodikliai Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos vertingumas

labai mažais mažas vidutinis didelis labai didelisPagrindiniai: (Staugaitis et al, 2011, 2015)

pHKCl <5,6 5,6-6,5 6,6-7,5 7,6-8,5 >8,5

Sausosios medžiagos, proc. <21 21-30 31-40 41-50 >50

Organinės medžiagos, proc. SM <16 16-25 25-35 36-45 >45

Suminis azotas (N), proc. SM <0,5 0,5-1,0 1,1-1,5 1,6-2,0 >2,0

Suminis fosforas (P), proc. SM <0,21 0,21-0,40 0,41-0,60 0,61-0,80 >0,80

Suminis kalis (K), proc. SM <0,6 0,6-1,0 1,1 – 2,0 2,1-2,5 >2,5

Elektrinis laidis, mS/cm <0,6 0,6-1,0 1,1-1,5 1,6-2,0 >2,0*

C:N santykis <11 11-15 16-20 21-25 >25

Vandenyje tirpus azotas (N-NH4+N-NO3), mg/l

NDM

<51 51-100 101-150 151-200 >200

Vandenyje tirpus fosforas (P), mg/l NDM <26 25-50 51-75 76-100 >100

Vandenyje tirpus kalis (K), mg/l NDM <91 91-160 161-230 231-300 >300

Papildomi:

pHH2O <6,1 6,1-7 7,1-8,0 8,1-9,0 >9,0

Vandenyje tirpus kalcis (Ca), mg/l NDM <101 101-200 201-300 301-500 >500

Vandenyje tirpus magnis (Mg), mg/l NDM <31 31-60 61-90 91-120 >120

Sulfatai (SO4), mg/l NDM <51 51-100 101-150 151-200 >200

(>300*)

Chloridai (Cl), mg/l NDM <51 51-100 100-200 201-300 >300*

Biologinis skaidumas (stabilumas) Pvz., pagal ištirpusios organinės anglies koncentraciją (≤ 4000 mg/kg)

Piltinis tankis, g/l Pageidautina, kad kompostai būtų puresni

*Pastaba: gali kenkti jautriems augalams

37

Kompostų vertingumo palyginimo pavyzdys

LD – labai didelis, D – didelis, V- vidutinis, M – mažas, LM – labai mažas vertingumas

Kompostų kokybės rodikliai

Vertingo

komposto

rodiklių ribos

(Staugaitis et al,

2011, 2015)

Iš įvairių BSA pagamintų kompostų kokybės rodyklių vidutinės reikšmės

iš maitinimo įstaigos atliekų

MAKš

(po 1 mėn. brandinimo)

MKAK / MKAR

ŽAK

Sausosios medžiagos, proc. 21– >50 59,03 LD 68,5 / 70,8 LD 61,2 LD

Organinės medžiagos, proc. SM 16– >45 77,22 LD 21,2 / 26,7 M 20,6 LM

Suminis azotas (N), proc. SM 0,5– >2,0 1,85 D 0,8 / 0,94 M 0,67 M

Suminis fosforas (P), proc. SM 0,21 – >0,8 0,24 M 0,38 / 0,38 M 0,14 LM

Suminis kalis (K), proc. SM 0,6 – >2,5 1,85 V 0,82 / 0,92 M 0,46 LM

Vandenyje tirpus azotas, mg/l NDM 51– >200 122,63 V 326 / 361 LD 93 M

Vandenyje tirpus fosforas (P), mg/l NDM 26 – >100 444,60 LD 9,5 / 54,9 LM ir V 53,6 V

Vandenyje tirpus kalis (K), mg/l NDM 91 – >300 4288,78 LD 3200 / 2725 LD 1025 LD

Sulfatai (SO4), mg/l NDM 51->200 521,09 LD 4467 / 6012 LD 457 LD

Chloridai (Cl), mg/l NDM 51->300 3104,36 LD 955 / 4997 LD 312,5 LD

C:N santykis 11– >25 18,9 V 12,9 / 21,1 M ir D 13,3 M

Elektrinis laidis, mS/cm 0,6 – >2 3,24 LD 3,64 / 2,43 LD 0,87 M

pHKCl 5,6 – >8,5 5,5 LM

(reikia brandinti)

7,8 / 7 V

7,7 / 8,8

7,5 V

8,1 DpHH2O 6,1 – > 9

Biologinis skaidumas (pagal ištirpusios organinės

anglies kiekį, mg/l)

≤4000 mg/kg 15513 (dar nestabilus; reikia

brandinti)

764 / 2290 stabilus 486 stabilus

Komposto dalelių dydis (≤10 mm), % Link 100 % 100 LD 71,3 / 56 V ir LM 91,6 LD

Piltinis tankis, g/l 715 D 666 V 715 D

38

Kompostų ribinių saugos rodiklių – užterštumosunkiaisiais metalais palyginimo pavyzdys

Saugos rodikliaiRodyklių ribinės vertės

MAKš ŽAKStabilatai

MKAKI klasė II klasė

Kadmis (Cd) 1,0 2,0 ≤0,01 0,25 1,01 - 25,10

1,57

Švinas (Pb) 50 100 2,5 14,6 63,8 - 179,0

133,5

Gyvsidabris (Hg) 0,4 1,0 0,0 0,001 0,001- 0,568

0,082

Chromas (Cr) 70 100 1,97 12,2 34,7-115,0

75,3

Cinkas (Zn) 400 600 28,5 145 769-1470

1193

Varis (Cu) 100 200 9,0 21,7 145,0 - 536,0

322,0

Nikelis (Ni) 40 60 1,47 5,6 28,1- 64,6

40,31Arsenas (As) 10 25 ≤0,01

39

Kompostų kitų ribinių saugos rodiklių palyginimo pavyzdys

Saugos rodikliai

Rodyklių ribinės

vertės MAKš NDK ŽAKStabilatai

MKAK

Organinių teršalų koncentracija sausoje medžiagoje

PCBs, mg/kg <0,2 <0,015 0,009 0,003 0,022

PAHs, mg/kg <4 <1,46 1,12 1,12 3,82

(19,6)

Nepageidautinų priemaišų ribiniai didžiai

Stiklas, metalai, plastikas, kai jų dalelių dydis didesnis

nei 2 mm

≤0,5% <0,007 0 0 4,6

(7,28)Daigios augalų sėklos, t. sk. gyvybingos piktžolės, šakniastiebiai

2 vnt./l nerasta 0

(0,3)

1,5

(5,0)

0

(0,3)

Akmenys, didesni nei 10 mm, skaičiuojant sausu

svoriu

≤5% nerasta 0 0

(2,6)

0

Mikrobiologinė tarša

Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) ≤ 1000 kol. sk./g <10 44

(190)

10

(120000)

20

(30)

Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) ≤ 100 000 kol. sk./g <10 84500

(150000)

345

(16000)

30

(140)

Helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg nerasta nerasta nerasta nerasta

Salmonella bakterijos 0 vnt./kg. nerasta nerasta nerasta nerasta

40

Pagrindinės I-IV dalių išvados:

• Daugumos Lietuvoje gaminamų kompostų (MK, MAK, MAKš, ŽAK), taip pat

anaerobinių raugų (MR, MK, MAR) po nusausinimo, frakcionavimo arba

kompostavimo, kokybės ir užterštumo rodikliai atitinka darbe siūlomo produkto -

komposto kriterijus.

• Kompostai, pagaminti iš pūdyto ir nepūdyto dumblo (NDK), juos kompostuojant

su kitomis BSA, gali atitikti siūlomas normas (II klasei), jeigu kompostavimo

įrenginių operatoriai (šios veiklos vykdytojai) ypatingą dėmesį skirs kiekvienai

kompostavimo procesui naudojamai žaliavai, atsižvelgiant į jų cheminę sudėtį,

fizikines savybes ir išlaikant pagrindinius anaerobinio apdorojimo ir kompostavimo

technologinius reikalavimus.

41

Pagrindinės I-IV dalių išvados (tęsinys):

• Šiuo metu MBA įrenginiuose gaminami raugai ir kompostai (MKAR ir MKAK) neatitinka nurodytų

kriterijų pagal

• sunkiųjų metalų (Pb, Zn, Cu, Cr, Ni) koncentracijas;

• organinio teršalo (PAHs) koncentracijas,

• didelį kiekį nepageidaujamų priemaišių,

• labai mažą arba mažą organinės medžiagos kiekį,

• labai didelį sulfatų, chloridų kiekį.

• Dauguma skystų ir/arba nusausintų ir/arba džiovintų raugų, pagamintų komunalinių nuotekų valymo

įrenginių dumblo anaerobinio pūdymo įrenginiuose (NDR ir NDRd), kol kas negali būti vadinami

produktais dėl juose esamų didelių sunkiųjų metalų (Cd, Pb, Zn, Cu) koncentracijų, mikrobiologinio

užterštumo, labai didelio elektrinio laidžio, sulfatų, chloridų, vandenyje tirpaus amoniakinio azoto kiekio,

kuris gali kenkti augalams.

• Šiuo metu MBA įrenginiuose gaminami MKAK (arba MKAR po stabilizavimo ir/arba kompostavimo),

taip pat kompostavimui netinkami NDK ir NDRd gali būti vadinami stabilatais ir naudojami tik sąvartynų

sluoksnių perdengimui vietoj grunto arba inertinių medžiagų, jeigu jie yra stabilūs (pvz., ištirpusios

organinės anglies koncentracija - ≤ 4000 mg/kg) ir jų kiekis neviršija nustatyto Atliekų šalinimo

techniniame reglamente.

• Prieš stabilatų naudojimą sąvartyno sluoksnių perdengimui, būtina įvertinti ir Atliekų šalinimo techniniame

reglamente patekti stabilatų naudojimo maksimalų kiekį. Vertinimui galima naudoti jų nustatytas

charakteristikas: drėgnio kiekį, piltinį tankį.

• Nesant galimybių stabilatus panaudoti atliekų sąvartyno poreikiams (pvz. susidaro perteklinis MKAK

kiekis), jie gali būti šalinami nepavojingų atliekų sąvartynuose kaip nepavojingosios atliekos.

42

Lietuvoje įdiegtų (diegiamų) biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginių įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro

kokybei įvertinimo rezultatai

TYRIMŲ REZULTATAI (V)

Apdorojant BSA, iš jų gaminant įvairius kompostus arba anaerobinius raugus ir biodujas, dėl šios

veiklos susidariusių oro teršalų ir ŠESD kiekis priklauso nuo BSA kilmės, apdorojimo būdų ir

parinktų technologijų.

Pagrindiniai oro teršalai, įvairiai apdorojant BSA: CO, KD, NH3, H2S, LOJ.

Pagrindiniai oro teršalai deginant kurą: CO, NOx, SO2, LOJ, KD.

Pagrindinės ŠESD, įvairiai apdorojant BSA, deginant kurą: CO2, CH4, N2O.

NH3, NOx, LOJ, SO2 – teršalai sukeliantys rūgštėjimo, eutrofikacijos procesus bei dalyvaujantys

troposferos ozono formavimosi procese. Priežemio ozonas vadinamas antriniu teršalu, nes

pasigamina atmosferoje fotocheminių reakcijų metu iš kitų junginių - savo pirmtakų: NO2, CO ir

H2S.

CO2, CH4, N2O – ŠESD, kurios daro poveikį globaliniam šiltėjimui ir (klimato kaitai).

43

Vertinant oro taršą ir ŠESD kiekį darbe analizuotos BSA apdorojimo

technologijos

Apdorojamos BSA BSA apdorojimo įrenginiai (gaminamo komposto sutrumpinimas)

Žaliosios atliekos (ŽA) Atviras kompostavimas ŽAKA (naudojant smulkintuvą, vartytuvą, sijotuvą) (ŽAK)

Atskirai surinktos

maisto / virtuvės

atliekos, taip pat maisto

pramonės įmonių

atliekos (įsk. ŠGP)

Atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų, įsk. iš maisto pramonės įmonių (įsk. ŠGP) atviras kompostavimas (be

biofiltrų) (MAK1)

Uždaras kompostavimas, naudojant plėvelę (su priverstiniu oro padavimu) (papildomai naudojamas smulkintuvas,

sijotuvas, krautuvas) (MAK2)

Atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų, įsk. iš maisto pramonės įmonių (įsk. ŠGP) kompostavimas (naudojant

biofiltrą) (MAK3)

Fermentavimas, gaminant biodujas, pagaminto anaerobinio raugo (irimo atliekų) atviras kompostavimas

(papildomai naudojamas smulkintuvas, sijotuvas, krautuvas) (MAR+K)

Maisto / virtuvės

atliekos iš maitinimo

įstaigų (įsk. ŠGP)

Uždaras intensyvus kompostavimas vietoje, papildomai naudojant elektros energiją. Gaminamas pirminis kompostas

brandinamas vietoje (esant galimybėms) (MAKš) arba kaip alternatyva – gali būti perduodamas į ŽAKĄ (MAKž)

Mišriosios komunalinės

BSA

Intensyvus kompostavimas (tuneliuose, konteineriuose) (naudojant pakrovimo įrangą, krautuvą, sijotuvą) (MKAK)

Sausas tunelinis fermentavimas, gaminant biodujas; anaerobinio raugo intensyvus tunelinis kompostavimas, atviras

brandinimas (naudojama pakrovimo įranga, vartytuvas, sijotuvas) (MKAR+K)

Buitinių nuotekų

valymo įrenginių

dumblas

Atviras kompostavimas kartu su ŽA (naudojamas smulkintuvas, vartytuvas, sijotuvas) (NDK)

Fermentavimas, gaminant biodujas; anaerobinio raugo nusausinamas ir džiovinamas. Džiovinimui naudojama

papildoma šiluminė energija, gaminama kurą deginančiuose įrenginiuose deginant biodujas arba gamtines dujas

(NDRd)

Fermentavimas, gaminant biodujas; anaerobinio raugo nusausinimas ir kompostavimas kartu su kitomis BSA

(NDR+K)

Įvairių gyvūnų mėšlo

(ŠGP)

Fermentavimas kartu su kitomis BSA, įsk. ŠGP, išgaunant biodujas; anaerobinio raugo (irimo atliekų)

kompostavimas kartus su ŽA (naudojamas smulkintuvas, vartytuvas, sijotuvas) (MR+K)

Atviras kompostavimas kartu su ŽA (naudojamas smulkintuvas, vartytuvas, sijotuvas) (MK)

44

Bendras poveikis aplinkai dėl oro teršalų susidarymo ir ŠESD

Tiesioginis poveikis: Netiesioginis poveikis:

Iš stacionarių organizuotų taršos šaltinių, pvz.:

• intensyvaus uždaro kompostavimo;

• iš uždaro fermentavimo;

• iš KDĮ, iš KJ;

• iš džiovinimo įrenginių;

• iš sausinimo įrenginių.

Iš stacionarių neorganizuotų taršos šaltinių, pvz.:

-iš atvirų kompostavimo aikštelių (kompostuojant,

vartant, brandinant);

- iš smulkinimo įrenginių (jeigu įrenginys veikia

atviroje aikštelėje);

- pagaminto komposto sijojimo metu.

Iš mobilių taršos šaltinių, pvz.

• deginant dyzelinį kurą vidaus degimo

varikliuose

Iš stacionarių organizuotų taršos šaltinių:

• iš DKDĮ (energetinių objektų)

- vertinamas dėl papildomų šiluminės ir elektros

energijos sąnaudų BSA tvarkymui

(poveikis padidėja)

- vertinamas dėl gaminamos KJ ir gaunamos

perteklinės energijos, kuri naudojama kitiems

tikslams

(poveikis sumažėja)

45

Išmetamų oro teršalų ir ŠESD kiekybinio vertinimo metodika

Oro teršalų ir ŠESD kiekio įvertinimui taikomos metodikos, aprašytos

– Europos aplinkos agentūros EEA/CORINAIR Oro teršalų inventorizacijos vadove (Angl. - Air pollutant emission inventory

guidebook);

– 2006 Tarpvalstybinio klimato kaitos komiteto Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse;

Oro teršalų ir ŠESD emisijų faktoriai buvo tikslinami straipsniuose:

Web of Science duomenų bazės leidinių su citavimo indeksu (Tarptautinių pripažintų leidyklų) (pvz., Waste management,

Waste management and Research, Water science & Technology, Bioresource Technology, Journal of Life Cycle Assessment,

kt.) ir kitų tarptautinių duomenų bazių leidinių (Nacionalinėse leidyklose) (pvz., Environmental research, Engineering and

Management, kt.) moksliniuose straipsniuose.

BSA biologinio apdorojimo įrenginių apklausa

Pagrindinis tikslas – įvertinti teršalų kiekius, kurie susidaro BSA apdorojimo metu Lietuvoje bei nustatyti Lietuvai

būdingus papildomai sunaudojamos energijos sąnaudų rodiklius, įskaitant energiją, kuri gaminama pačiuose BSA

tvarkymo įrenginiuose

Apklausos metu nustatyti santykiniai aplinkos apsaugos indikatoriai:

Dyzelinio kuro sąnaudos: l/t BSA;

Energijos (elektros ir šiluminės) sąnaudos: kWh/t BSA arba kWh/t BSA SM;

Biodujų išeiga BSA fermentavimo metu: nm3/t BSA arba nm3/t BSA SM;

Energijos gamybos (elektros ir šiluminės) potencialas BSA fermentavimo metu: kWh/t BSA;

Perteklinės energijos (kuri nesunaudojama BSA tvarkymui) kiekis BSA fermentavimo metu: kWh/t BSA;

Susidariusių teršalų kiekis: kg/t BSA arba kg/t BSA SM.

46

Tiesioginis poveikis aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų

susidarymo įvairiai tvarkant BSA

1,734 kg/t BSA

1,47 kg/t BSA

0,042 kg/t BSA

0,339 kg/t BSA

0,906 kg/t BSA

0,968 kg/t BSA

0,143 kg/t BSA

0,143 kg/t BSA

0,076 kg/t BSA

1,261 kg/t BSA

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2

S

ŽAK

MAKš

MAKž

MAK1

MAK2

MAK3

MAR+K

MKAK

MKAR+K

Įvairiai tvarkant maisto ir žaliąsias atliekas, kg/t BSAS – šalinimas sąvartyne

0,947 kg/t BSA

1,119 kg/t BSA

2,187 kg/t BSA

3,653 kg/t BSA

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4

P

NDK

NDR+K

NDR

Įvairiai tvarkant dumblą, kg/t BSAP – laikymas polygonuose

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

M

MR+K

MK

Įvairiai tvarkant gyvūnų mėšlą, kg/t BSA

M – gyvūnų mėšlo laikymas mėšlidėse (jį nekompostuojant)

47

Bendras poveikis aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų susidarymo

įvairiai tvarkant BSA

kg/t BSA

• Visi įdiegti ir šiuo metu diegiami BSA tvarkymo metodai, kuriuose gaminami įvairūs kompostai, stabilatai,

biodujos ir anaerobiniai raugai, palyginti su iki šiol naudojamais BSA tvarkymo metodais daro mažesnį

poveikį aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų susidarymo.

• Mažiausias poveikis daromas, kai atliekos tvarkomos kuo arčiau jų susidarymo šaltinio, pvz. MAKš,

pagamintas iš maitinimo (apgyvendinimo) įstaigų BSA, įsk. ŠGP.

• Iš naujai taikomų BSA apdorojimo metodų didžiausias poveikis aplinkai daromas atvirai kompostuojant

nepūdytą dumblą kartu su žaliosiomis atliekomis (NDK); kompostuojant pūdytą mėšlą (MR+K).

48

Tiesioginis poveikis klimato kaitai dėl ŠESD susidarymo įvairiai

tvarkant BSA

Įvairiai tvarkant maisto ir žaliąsias atliekas, kg/t BSAS – šalinimas sąvartyne

Įvairiai tvarkant dumblą, kg/t BSAP – laikymas polygonuose

Įvairiai tvarkant gyvūnų mėšlą, kg/t BSA

M – gyvūnų mėšlo laikymas mėšlidėse (jį nekompostuojant)

12

55,4

0

10

20

30

40

50

60

P NDK NDR+K NDRd

CH4 N2O CO2

0

1

2

3

4

5

6

7

M MK MR+K

CH4 N2O CO2

ŠESD sukeliamo globalinio

šiltėjimo potencialas:

• 1 t CO2 – 1 t CO2ekv.

• 1 t CH4 – 25 t CO2ekv.

• 1 t N2O – 298 t CO2ekv.

49

Bendras poveikis klimato kaitai dėl ŠESD susidarymo įvairiai

tvarkant BSA

• Visi įdiegti ir šiuo metu diegiami BSA biologinios apdorojimo metodai, gaminant įvairius

kompostus, stabilatus, biodujas, palyginti su iki šiol naudojamais šių BSA tvarkymo metodais (S, P,

M), daro mažesnį poveikį aplinkai dėl ŠESD susidarymo.

• Mažiausias poveikis daromas, fermentuojant maisto atliekas ir komunalines BSA MBA įrenginiuose

ir toliau kompostuojant raugą (MAR+K ir MKAR+K) (dėl perteklinės alternatyvios energijos

gamybos ir naudojimo kituose technologiniuose procesuose).

• Didžiausias poveikis klimato kaitai daromas kompostuojant pūdytą ir nepūdytą gyvūnų mėšlą (MK,

MR+K.

• Didelis poveikis klimato kaitai daromas centralizuotai kompostuojant atskirai surinktas maisto

atliekas be biofiltro (MAK1); biofiltrų įtaka ŠEŠD mažinimui yra labai didelė: CH4 sumažėjimas -

nuo 50 iki 82 %, N2O - iki 90 %.

• Didelį poveikį globaliniam šiltėjimui daro ŠESD išlakos iš dumblo tvarkymo įrenginių (P, NDR+K).

50

Ačiū už dėmesį!

Dr. Romas Mažeika

mob.: 8 687 13754

el. paštas: [email protected]

http://agrolab.lt

Dr. Irina Kliopova

KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentė

UAB „EcoIri Solution“ direktorė

mob.: 8-687-49877


http://ktu.edu/lt/aplinkos-inzinerijos-institutas/

Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

tel.: 8 37 311561


http://agrolab.lt

Dr. Karolina Gvildienė

tel.:8 603 03811


http://agrolab.lt

EcoIri Solution

http://agrolab.lt/

mailto:[email protected]

http://ktu.edu/lt/aplinkos-inzinerijos-institutas/


http://agrolab.lt/


http://agrolab.lt/