Reikšmingiausi šaltojo karo laikotarpio konfliktai ir krizės

Karas(konfliktas)

Data Karo priežastys

Kariaujan-čios

pusės

Rėmėjai Karo rezultatai

Korėjos karas

Korėjos karas1950-1953 m.

Korėjos karas1950-1953 m. Po Japonijos kapituliacijos Korėją užėmė SSRS

ir JAV karinės pajėgos. Korėja buvo padalyta į dvi okupacines zonas pagal 38 lygiagretę.

Abi supervalstybės siekė sustiprinti savo įtaką Korėjoje. Sovietų Sąjungos užimtoje šiaurėje įsigalėjo komunistų diktatūra.

Pietuose amerikiečiai siekė sukurti demokratinę valdymo sistemą.

Korėjos buvo paskelbtos nepriklausomomis valstybėmis: šiaurėje -komunistinė Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR), o pietuose - Demokratinė Respublika

Korėjos karas 1950 m. birželio 25 d. KLDR kariuomenė

įsiveržė į Pietų Korėją ir per mėnesį užėmė beveik visą jos teritoriją.

Į Korėją buvo pasiųstos JTO ginkluotosios pajėgos, kurių 90% sudarė JAV kariai. Ši armija nugalėjo komunistus ir užėmė beveik visą pusiasalį. Tada šiauriečiams į pagalbą atėjo Kinijos kariuomenė

1951 m. pradžioje fronto linija įsitvirtino maždaug ties buvusia siena.

Korėjos karas

1953 m. liepos mėn. pasirašytas paliaubų susitarimas. Juo nustatyta, kad Korėjoje išlieką iki karo buvusi padėtis. Korėja liko padalyta į dvi dalis pagal 38-ąją lygiagretę.

Vietnamas

Vietnamo karai 1945-1954m., 1965-1973 m. 1945 m. valdžią Vietname į savo rankas paėmė

komunistai Prancūzai nenorėjo prarasti kolonijos. Jos

kariuomenė užėmė Vietnamą. Prasidėjo partizaninis karas

Prancūzus rėmė JAV, o vietnamiečius ginklais, maistu, kitais reikmenimis - SSRS ir Kinija.

1954 m. prancūzai išvedė kariuomenę, Vietnamas tapo nepriklausoma valstybe

Šiaurėje valdžią perėmė komunistai, o pietuose - JAV remiamos nekomunistinės jėgos. Rinkimai neįvyko.

Vietnamo karas 1965 - 1973 m. Komunistai siekė įsigalėti visame Vietname jėga Pietų Vietnamo valdžia, net ir gaudama didelę

JAV paramą, nesugebėjo atremti komunistų atakų

Jungtinių Valstijų vadovybė, matydama, kad dar vienoje šalyje gali įsigalėti komunistai, 1965 m. į Vietnamą pasiuntė savo karinius dalinius. Bet pusės milijono naujausiais ginklais ginkluota JAV armija ir Pietų Vietnamo kariuomenė buvo bejėgės prieš komunistų partizanus.

Vietnamo karas 1965 - 1973 m.

1973 m. sausio mėn. JAV pasirašė susitarimą dėl karo nutraukimo. Amerikiečiai sutiko išvesti kariuomenę iš Vietnamo. JAV bandymas sustabdyti komunizmo plitimą baigėsi skaudžia nesėkme. Žuvo 56 tūkst. amerikiečių, daugiau kaip milijonas vietnamiečių, o išlaidos siekė apie 352 mlrd. dolerių.

Arabų ir Izraelio konfliktas

Arabų ir Izraelio konfliktas 1947 m. JTO žydams perdavė 56 %

Palestinos teritorijos (buvusios D.Britanijos kolonijos), likusią – palestiniečiams

1948 m. žydai įkūrė Izraelio valstybę.

Abi pusės jautėsi gavusios per mažą teritorijos dalį, problemą nutarė išspręsti ginklu.

Palestiniečius rėmė kitos arabų valstybės- Egiptas, Sirija, Irakas, Jordanas, Libanas.

Izraelis užėmė 76% priešininko teritorijos, palestiniečiai buvo išvaryti iš savo žemių, tapo pabėgėliais. Iki šiol abi pusės jau kariavo 7 kartus. 1964 m. palestiniečiai sukūrė Palestinos išsivadavimo organizaciją. Nuo 1969 m. PIO vadovavo Jesyras Arafatas. Palestiniečiai prieš Izraelį pradėjo partizaninį karą.

Arabų ir Izraelio konfliktas

Pasibaigus šaltajam karui, arabų ir Izraelio konfliktas sušvelnėjo 1993 m. J. Arafatas ir Izraelio ministras pirmininkas I. Rabinas Osle pasirašė susitarimą, kuris gali užbaigti vieną ilgiausių ir sudėtingiausių konfliktų. Palestinos išsivadavimo organizacija pripažino žydų valstybę, o Izraelis pasižadėjo leisti sukurti palestiniečių savivaldą Gazos sektoriuje ir Vakarų kranto teritorijose, t.y. ten, kur palestiniečiai sudaro absoliučią gyventojų daugumą.

Arabų ir Izraelio konfliktas

Bet ne visos problemos išspręstos. I. Rabiną nužudė žydas fanatikas. Kraštutiniai radikalai palestiniečiai, priklausantys karinėms "Hamas", "Hezbollah", "Amai" ir panašioms organizacijoms, toliau vykdo teroro aktus. Dėl to Izraelyje auga priešiškumas palestiniečių savivaldai, Dalis žydų taip pat nepatenkinti taika ir vengia išsikraustyti iš palestiniečiams perduotų teritorijų.

Karibų krizė

Karibų krizė Karibų krizė - vienas pavojingiausių šaltojo karo

epizodų, kada iškilo tiesioginė JAV ir SSRS karo grėsmė.

1959 m., po kelerius metus trukusios partizaninės kovos, Kuboje į valdžią atėjo revoliucinė Fidelio Kastro vyriausybė.

Krizė kilo 1962 m. spalio mėn., kai JAV žvalgyba sužinojo, jog Kuboje, prie pat Floridos, SSRS kariniai specialistai įrengė raketų paleidimo aikšteles ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais

Karibų krizė

JAV prezidentas Dž. Kenedis įsakė karo laivams blokuoti salą ir nepraleisti Sovietų laivų su naujomis raketomis. SSRS vadovui N. Chruščiovui reikėjo rinktis: atakuoti JAV laivus, t.y. pradėti karą, ar nusileisti JAV reikalavimams

Nugalėjo sveikas protas. 1962 m. lapkričio mėn. abi supervalstybės susitarė, kad SSRS išsigabens raketas, o JAV nepuls Kubos.

Karas Afganistane

Karas Afganistane 1978 m. karininkai komunistai, baigę karinius

mokslus Sovietų Sąjungoje, įvykdė perversmą Afganistane

Naujoji valdžia ėmėsi reformuoti ūkinį, visuomeninį gyvenimą

Pamažu šalyje įsiliepsnojo tarpusavio karas. Dėl ne visai aiškių priežasčių į šį konfliktą karine

jėga nutarė įsikišti SSRS 1979 m. gruodžio mėn. į Afganistaną įsiveržė

šimtatūkstantinė Sovietų armija

Karas Afganistane

Prieš interventus kovojo karinės grupuotės, sudarytos tautiniu bei religiniu pagrindu ir vadovaujamos didelį autoritetą ir patyrimą turinčių vadų. Remiami Pakistano, JAV, Kinijos, Irano, kai kurių arabų šalių, partizanai - modžachedai galėjo tęsti kovą dešimtmečius.

Afganistano okupacija sumenkino ir taip jau menką SSRS autoritetą pasaulyje. Daugelis šalių boikotavo 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes. SSRS pasmerkė įvairios tarptautinės organizacijos.

Karas Afganistane

Afganistanas tapo reikšmingiausia SSRS užsienio, o dėl išlaidų ir kritikos -vidaus politikos problema. Kare, oficialiais, aiškiai sumažintais duomenimis, žuvo per 12 tūkst. kareivių ir karininkų, tarp jų kelios dešimtys lietuvių. Tūkstančiai tapo invalidais.

Į valdžią atėjus naujos kartos politikui M. Gorbačiovui, pakeitusiam SSRS vidaus ir užsienio politiką, pradėta ieškoti galimybių pasitraukti iš Afganistano.

1989 m. SSRS kariuomenė išvesta iš Afganistano