rolandas mikulskas_kognityvinė lingvistika
DESCRIPTION
Rolandas Mikulskas_Kognityvinė lingvistikaTRANSCRIPT
-
Kognityvin lingvistika ir leksikografijos problemos
1
Rolandas Mikulskas
Kognityvin kryptis lingvistikoje atsirado kaip reakcija iki tol vyravus
struktralizm, ir ypa amerikin jos variant transformacin-generatyvin
gramatik, siekus natralij kalb aprayti kaip udar taisykli, taip pat ir reikmi,
sistem. Naujosios pakraipos alinink netenkino tradicinis poiris odio reikm
kaip nuspjam, danai hierarchikai sutvarkyt, semantini poymi (sem)
struktr. Dar nuo struktralizmo pagrindjo Ferdinando de Saussureo laik
lingvistikoje yra plaiai sigaljs poiris kalb kaip udar enkl sistem. Visai
suprantama, kad nuosekliai io poirio galima laikytis tik grietai atribojus
lingvistinius faktus nuo nelingvistini. Kognityvistai siekia parodyti, kad su tokiais
apribojimais kuriamas kalbos modelis neadekvaiai perteikia sudtin kalbos reikin,
o ypa kalbjimo metu generuojam reikmi pasaul. Pabrdami lingvistin
reikms pobd, struktralistai paprastai j atriboja ne tik nuo ekstralingvistini
faktori, bet ir nuo mentalini tikrovs reprezentacij, arba svok. Jie postuluoja
kalboje funkcionuojanios reikms kompozicin pobd ir jos struktrai atskleisti
taiko semantins komponentins analizs metod. Siekiant nustatyti odio reikm
sudarani nedalom semantini vienet sudt bei j tarpusavio priklausomyb,
tiriamos sintagmins to odio verts (t.y., sakinyje atliekamos funkcijos) bei
paradigminiai jo ryiai (t.y., semantins ssajos su kitais leksins sistemos vienetais).
Ypa pastaruosius ryius nustatant pasikliaujama vidins introspekcijos, arba valgos
bdu. Kognityvinio poirio alininkai, komentuodami struktralist mginim toki
valg keliu apibrti lingvistin reikm, taikliai pastebi, kad ie, patys to
nepastebdami, perengia kalbins kompetencijos ribas, kuri taip paiso, ir jau engia
tiriamais odiais vardijam tikrovs objekt ar reikini mentalini reprezentacij
srit. Tad naujosios krypties lingvistikoje atstovai silo irti reikm kaip tam
tikr mentalin struktr, arba suvokin. odis kalboje, pasak j, ymi reikm, kuri
vis pirma esanti paintins, arba kognityvins, veiklos rezultatas. i veikla savo
ruotu galinti bti apibriama tiek kaip psichin pagava, tiek kaip mstymo procesas.
Painimo esm mus supanio pasaulio skaidymas kategorijomis, arba
kategorizacija. Nuosekliai irdami kategorij krimo proces galtume suskirstyti
tris etapus:
-
1) Stimul pasirinkimas. I begalins gausos ms pojius veikiani
stimul pastanio proto atsirenkami tik kai kurie, kitaip tariant, ms
dmes patraukia tik mums egzistencikai svarbs tikrovs objektai ir
reikiniai.
2) Identifikacija ir klasifikacija. io proceso esm palyginti pirminiu
pagavos etapu atrinktus stimulus su atitinkamomis atmintyje
saugomomis iniomis.
3) vardijimas. Daugeliui kategorij kalboje parenkami pavadinimai,
taiau kitos, abstraktesns, kategorijos sav leksini atitikmen gali ir
neturti, jas tegalima apibdinti perifrastikai, pvz., skutimosi
reikmenys, spintoje laikomi daiktai.
Taigi kognityvistai nelink kalbti apie kalbin reikm kaip apie atskir
reikin. Tiesa, pats leksins reikms terminas gali bti vartojamas, pavyzdiui,
apibdinant leksikografinio apibrimo turin, tad jam paliekamas techninio termino,
bet ne kognityvins svokos statusas. Nors bet kurios reikms pamat sudaro
atitinkama kategorija (arba kita terminologija konceptas), pati reikm gimstanti
kalbjimo metu. ios veiklos metu generuojamas reikmes suvokti padeds pats
tekstas, kuris tam tikru bdu nurods pokalbiui aktualias (relevantikas)
kategorizuotas ini sistemas. ios dar vadinamos domenais, scenomis, scenarijais,
kognityviniais modeliais ar kognityviniais rmais.
Struktralizmo atstovai, sekdami Gotlobo Fregs tradicija logikoje,
paprastai skiria odio reikms ir prasms svokas. i svok skyrimas yra gana
painus reikalas, ir nuomons iuo klausimu vairuoja. Bendrai pamus, i skirt
galtume apibdinti taip: savaimin, arba inherentin, odio reikm, realizuota
konkreiame tekste, gyja savo prasm. Matome, kad j oponentai kognityvistai,
pripaindami tik kalboje generuojam reikm, laisvai isiveria be i dviej svok
prieinimo, tad ir be prasms termino.
Kognityvistai stengiasi ivengti kalbininkams iki tol gana bdingo
scholastinio mstymo recidyvo atsietai traktuoti leksines reikmes. Tradicikai
pripastant odiui atskir, tik i kalbins kompetencijos kylani, reikm,
kalbininkams kyla sunkiai isprendiam metodologini problem. Viena j odio
formos ir jo turinio ry tenka aikinti tam tikru kalbins bendrijos susitarimu, t.y. i
esms pripainti jo savavalik pobd, arba arbitralum. Kadangi kognityvinio
poirio alininkams atskirai paimti odiai teymi kategorijas, arba konceptus, taigi
-
yra paintini proces motyvuoti, tai j panaios problemos nekamuoja.
Nesunku pastebti, kad kalbjimo metu generuojamos reikms
naujosios lingvistins minties atstov prieingai nei j pirmtak, yra suprantamos kaip
atviros struktros. Suvokiant tekste vartojam odi reikmes ir j tarpusavio ry
visada ieinama platesnes inojimo sritis. Kaip matysime vliau, net ir praktinius
leksikografinio aprao udavinius sprendiant, naujosios pakraipos atstov
stengiamasi pateikti kuo vairesnius odi vartojimo kontekstus, turinius
reprezentuoti atitinkamus kognityvinius modelius, taip pat svarbius inojimo struktr
elementus fiksuoti ir odi reikmi apibrimuose.
Nesunku taip pat suprasti, jog kognityvistams, pripastantiems, kad
reikm atsiranda tik kalbjimo (raymo) metu, neaktuali struktralist taip pat
pamgta skirtis tarp kalbos kaip sistemos (pranc. langue) ir kalbjimo kaip proceso
(pranc. parole). Todl jiems nesvarbios ir i ios dichotomijos kylanios problemos.
Prie pradedant nauj skirsn, nortsi atkreipti dmes vien svarb
terminologijos aspekt, tiesiogiai iplaukiant i kognityvins reikms sampratos.
Paintin mogaus veikl suprasdami kaip kategorizacijos proces, kognityvistai
grietai atriboja termin nuo mokslins prasms, pastarajai palikdami tradicin
klasifikacijos termin. Kognityvins kategorijos, arba konceptai, yra pastanios
kasdiens, kitaip dar buitins, smons veiklos produktai ir reprezentuoja natral
mus supanio pasaulio skaidym. ias kategorijas dert skirti nuo mokslo tiriamosios
veiklos metu apibriam svok, primetani mums dirbtin io pasaulio esybi
klasifikacij.
Svokos fiksuoja mokslins klasifikacijos rezultatus. Jos yra
apibriamos grietai laikantis dar Aristotelio ikelto btin ir pakankam poymi
principo. Taigi mokslini svok turin sudaro j aprpiamiems objektams ar
reikiniams priskiriam esmini poymi rinkiniai. Jie gali bti empirikai i tikrovs
indukuojami arba dedukuojami i tam tikr bendresni postulat. inoma, dl mokslo
paangos esminiai tiriam objekt poymiai gali keistis kartu koreguodami ir
klasifikacijos schemas. Pagrindinis mokslini svok bruoas j tarpusavio
subordinacija, o semantikos kalba tariant, jas sieja hiponimijos santykiai.
Tuo tarpu kognityvini kategorij pobdis i esms yra nulemtas moni
praktins veiklos prioritet. J narius siejantys bendri poymiai mokslo poiriu gali
bti visikai nesvarbs. Be to, ir tie poymiai nebtinai yra bendri visiems kategorijos
nariams. Objektui, kad jis bt trauktas kuri nors kategorij, pakanka turti bendr
-
poymi su vienu ar kitu tos kategorijos nariu. Taigi ia vadovaujamasi ne mintu
aristotelikuoju, bet vadinamuoju gimins panaum (angl. family resemblances)
principu. Tiesa, dalis kognityvini kategorij irgi yra susijusios hiponimijos
santykiais, tad sudaro tam tikras hierarchines struktras, taiau, kaip matysime vliau,
ios struktros yra fragmentikos, neretai joms bdinga asimetrija. Vis dl to, nors ir
nesisteminio pobdio, ios subordinacins struktros yra svarbios tuo, kad leidia
skirti vidurinj bazini kategorij lygmen. io lygmens kategorijoms
kognityvistai skiria ypating dmes. Nes btent bazini kategorij nariai yra
organizuoti apie centrin savo nar prototip. O i svoka yra viena i pamatini
kognityvinje lingvistikoje. Bet apie tai kiek vliau.
2
Pirmieji kognityvizmo daigai Vakar lingvistikoje m rastis madaug
prie dvideimt met. Ypa ios krypties idjos buvo ipltotos paskutiniajame
dvideimtojo amiaus deimtmetyje. Taiau Lietuvoje kognityvin lingvistika yra
palyginti naujas mokslas. Ms aplinkoje dar labai gajos struktralizmo idjos, ir
kognityvin mintis ia sunkiai skinasi keli. Nedidels apimties straipsnelyje sunku
bt isamiai apvelgti ios mentalins krypties lingvistikoje keliamas idjas bei
vertinti jos silom nauj kalbos fakt analizs bei apraymo metod privalumus.
Juolab, kad ir naujoji kryptis per iuos metus nestovjo vietoje: kai kurios jos ikeltos
idjos buvo laiko patikrintos ir atmestos, kitos buvo modifikuotos, dar kitos buvo
integruotos kitoki pakraip kalbos mokslo paradigmas. Tad ia pamginsime tik
punktyrikai (ir labai supaprastintai) paliesti kai kuriuos svarbesnius kognityvins
lingvistikos raidos aspektus. Beje, kalbamos lingvistikos krypties brand liudija ir jau
pasirodantys jos raid ir idjas apibendrinantys veikalai vadai. Vienu tokiu,
paraytu vokiei kalbinink Friedricho Ungererio ir Hanso-Jrgo Schmido (1996),
mes i dalies ia taip pat remsims.
Kognityvins lingvistikos pradi reikt sieti su atuntuoju
deimtmeiu, kai imta intensyviai tirti natraliojo pasaulio objekt ir reikini
kategorizacijos procesus. Iradingai vykdomomis apklausomis bei keliapakopiais
testavimais buvo mginama nustatyti kategorij krim psichologinius pamatus ir
apskritai suvokimo mechanizm ry su vardijimu, arba nominacija. ioje srityje ypa
reikmingi yra Eleonoros Rosch (dar inomos ankstesnija Heider pavarde) atlikti
tyrimai ir suformuluotos apibendrinamosios ivados.
-
Viskas prasidjo nuo spalv kategorij tyrimo. Visai neseniai
antropolog Brento Berlino ir Paulo Kayaus (1969) eksperimentais buvo nustatyta,
kad vadinamosios idinio spalvos (angl. focal colours) vis moni suvokiamos
daugma vienodai. Jas vardijani bazini pavadinim skaiius vairiose kalbose gali
kiek vairuoti, taiau iems pavadinimams bdingas bendras bruoas: jie paprastai
bna nesudtiniai ir neskolinti odiai. Praddama tyrimus, Eleonora Rosch kl sau
uduot nustatyti, ar vadinamj idinio spalv skyrimas ir vardijimas (taigi
kategorizavimas) priklauso nuo kalbos, ar nuo suvokimo (sensorins sistemos)
ypatum. Atlikusi gausyb psichologini test bei lingvistini eksperiment (Heider
1970, 1971, 1972), mokslinink taip apibendrino gautus rezultatus:
1) idinio spalvos stipriau nei likusios veikia mogaus reg, dl to jos
esanios pagavesns.
2) idinio spalvos greiiau simenamos ir ilgiau ilaikomos atmintyje.
3) idinio spalv pavadinimai greiiau atsimenami ir
pirmiausia vaik imokstami.
Taigi, bendrai pamus, galima bt teigti, kad geresnis idinio spalv
suvokimas greiiausiai nuo kalbos nepriklauso ir yra nulemtas mogaus percepcijos
mechanizm. Vliau spalv pagavos universalijas mginta aikinti ir kitaip: es tai
nulemta visuotini mogikosios aplinkos faktori, kaip antai diena ir naktis (balta ir
juoda), saul (raudona), augmenija (alia), dangus (mlyna) ir em (ruda)
(Wierzbicka 1990).
Toliau siekdama itirti idinio spalv poveik spalv kategorij
formavimuisi, Eleonora Rosch atliko papildomus tyrimus ir nustat, kad i spalv
geresnis skyrimas nepriklauso nuo j centrins padties eksperimento dalyviams
pateikiamose spalv skalse. Tai leido jai atsisakyti anksiau vartoto idinio spalv
termino, mat is kaip tik suponavo centrins padties idj. Vietoje jo Eleonora Rosch
pasil bendresn prototipo termin, kuris faktikai reik bdingiausi kategorijos
nar. Spalv skyrimas i esms remiasi prototipikais savo nariais. Tai reikia, kad tam
tikromis aplinkybmis prototipas gali atstoti likusius kategorijos narius. Dl to,
pavyzdiui, raudonos spalvos pavadinimas gali bti pavartotas kitoms raudonumo
rims ymti. Bendresns prototipo svokos vedimas buvo konceptualus
kognityvins lingvistikos laimjimas, nes leido kokybikai naujai aprayti natraliojo
pasaulio kategorijas. Mat jo taikymas greitu laiku buvo iplstas erdvs pavidal
-
(figr), augal bei gyvn ir dirbtini objekt (artefakt) sritis.
Toji pati Eleonora Rosch (1973) toliau eksperimentuodama nustat, kad
suvokdami fizini objekt pavidalus, mes bet kuriomis aplinkybmis pagalbon
pasitelkiame vadinamas gersias formas: kvadrat, apskritim, lygiaon trikamp ir
pan. Vadinasi, kategorizuodami erdvs pavidalus, mes remiams lengvai
suvokiamomis, prototipinmis, formomis. Tardama, kad spalv ir erdvini figr
prototipai dar galt bti paaikinti mogaus percepcijos mechanizm ypatybmis,
mokslinink savo tyrimus toliau perkl gamtos objekt ir mogaus sukurt daikt
srit (Rosch 1975). Apklaus bdu tirdama tokias kategorijas, kaip vaisius, darov,
pauktis, rankis, transporto priemon, baldas, drabuis ir t.t., jinai konstatavo, kad
ios kategorijos turi savo geriausius narius arba prototipus. Pasirodo, kad
anglakalbiams amerikieiams paukio prototipas ess (raudongurklis) strazdas (angl.
robin) (lenkai nustat, kad jiems tipikiausias pauktis virblis, o lietuviams
greiiausia bt varna, R.M.), vaisiaus prototipas ess apelsinas (angl. orange)
(lietuviams greiiausia bt obuolys, R.M.), baldo prototipas kd ir t.t.
Eksperiment metu paaikjo, kad taip pat galima vardyti ir blogiausius, t.y.
netipikiausius kategorij narius. Tarp geriausio ir blogiausio laipsnikai pagal
tipikum isidsto likusieji kategorijos nariai. Taip, pavyzdiui, netipikiausi
paukio kategorijos nariai amerikieiams yra strutis, pingvinas ir iknosparnis, o
tokie ir mums gerai pastami paukiai, kaip virblis, juodasis strazdas ir balandis yra
arti prototipo (apklausos duomenimis uima atitinkamai antr, et ir septint vietas).
Taigi pagrindinis Eleonoros Rosch naas kognityvin moksl yra tas,
kad jos tyrimai tikinamai parod, jog kategorijos kaip proto suvokiniai (mentaliniai
konceptai) tvirtai remiasi ikiliausius savo narius prototipus. ie tyrimai taip pat
atkreip dmes kognityvini kategorij struktros pobd: j nariai pagal tipikum
yra laipsnikai isidst tarp geriausio (prototipiko) ir blogiausio pavyzdi.
Tokia laipsnika struktra suponuoja mint, kad kategorij ribos nra rykios. Taiau
nebdingieji kategorij nariai neitirpsta konceptualiajame vakuume. Vlesni
tyrimai leido sitikinti, kad kaimynini kategorij nariai laipsnikai pereina vieni
kitus. Darant prielaid, kad bent dalies kognityvini kategorij neaikias ribas galt
lemti j referent fizin prigimtis (pvz., greiiausiai dl to sunku nurodyti rib, kada
plentas jau tampa greitkeliu, viekelis keliu, alja taku, gatv prospektu,
R.M.), tirtos kategorijos, reprezentuojanios diskretikus, mogaus pagamintus
daiktus. Pavyzdiui, eksperimentuojant su puodeli pavidalais (Labov 1973, 1978)
-
buvo nustatomos ribos, kada puodelis imamas jau vadinti dubenliu, vaza ar dar
kitaip. Buvo pastebta, kad konkreti riba priklauso ir nuo platesnio konteksto,
pavyzdiui, ar turima galvoje rytinis kavos grimas ar piet scena.
Dabar nortsi trumpai aptarti kai kurias prototipo idjos modifikacijas,
kurias ji patyr taikoma kitoje kalbos aprao srityje. Kognityvinio poirio alininkai
ger rezultat pasiek taikydami naujus erdvs santyki raikos kalboje analizs ir
apraymo metodus. Esama skming mginim iuos santykius aprayti ir lietuvi
kalboje (Malesa 2003). Jaunasis lenk kalbininkas, remdamasis daugiausia Annos
Herskovits (1986) ir Leonhardo Talmyo (1983) erdvs sistem angl kalboje
tyrimais, pasil, kaip visikai naujai galima bt aprayti lietuvi kalbos
prielinksnius. Btent ios udaros odi klass elementai ir yra bdingiausios erdvs
santyki raikos kalbos priemons. Ankstesniuose, struktriniuose kalbos aprauose
iam prielinksni paskirties aspektui buvo maai skiriama dmesio. Prielinksni
funkcija buvo nurodoma remiantis morfologine ar sintaksine veiksmaodi ir
veiksmaodini frazi struktra. Einant iuo keliu paprastai buvo nurodoma tik
gramatin prielinksni paskirtis (pvz., prielinksni nuo, i atveju atskirties, arba
abliatyvo, reikm, teparodanti, kur prasideda ir kurlink kreipiamas ar krypsta
veiksmas). Dl to gana skurdiai prielinksni reikms buvo apibdinamos ir
odynuose. Kognityviniams vilgsniui ie odiai atsiveria ne tiek kaip gramatins
reikms (funkcijos) turtojai, bet vis pirma kaip sudting erdvs santyki reikjai,
kaip kalbin erdvs struktravimo priemon.
Kognityvistai erdvs sistem kalboje apraui plaiai taik getalt
psichologijos, tyrusios erdvs suvokimo ir konceptualizavimo procesus, atradimus. Jie
perm bei savo poreikiams pritaik ir io mokslo svokas. Pavyzdiui, pirmj
fokus patekusio objekto erdvs savybes viet (jeigu jis yra rimties bsenos), keli
ar krypt (jeigu jis juda) apibria antrinis, arba referencijos, objektas. Pirminis ir
antrinis objektai dar vadinami getalt psichologijos terminais figra ir fonu.
Pasakyme reikiami tik kalbtojui svarbs erdvs scenos elementai. Prielinksniai ir
reikia erdvs santykius tarp dviej (ar daugiau) objekt, t.y. tarp figros ir fono.
Kognityvistai nustat, kad sudarant pasakymus fono funkcijai paprastai pasirenkami
inom geometrini savybi objektai. Tad kalboje jiems neretai atstovauja ikili ar
vienetini gamtos objekt pavadinimai, pavyzdiui, up, kalnas, mikas, dangus, em
ir pan. (plg.: Paltas iki ems; Prie liet dmai em krenta; Kltis per pusmetr nuo
-
ems pakylta). Sudarant pasakymus taip pat atsivelgiama ir pirminio bei antrinio
objekt geometrini savybi santyk. i savybi sveikos mechanizm graiai
paaikina prototip teorija. Pavyzdiui, i dviej pasakym:
1. Dviratis stovi prie tvoros
2. *Tvora stovi prie dviraio
tik pirmasis yra mums priimtinas, nes j suvokdami sivaizduojame prototipin dvirat
ir prototipin tvor, o juk esame prat, kad erdvs santykius kalboje reikiant
pirmasis paprastai pasirenkamas figros funkcijai, o antrasis fono Tok pasirinkim,
be abejo, lemia prototipikai sivaizduojam objekt skirtingos savybs, kaip antai
gabaritai, mobilumas ir pan. Taiau prototip teorija geriau tinka atskir objekt
erdvs savybms ir jas atitinkanioms kalbinms reikmms aprayti. Erdvs
santykius tarp dviej objekt reprezentuojani prielinksni semantikai apibdinti
vietoje prototipo buvo pasilytas idealiosios reikms terminas (Herskovits 1986).
Tokia idealioji reikm reikt erdvs santyk tarp geometrikai
paprasiausi objekt, pavyzdiui, tarp tako ir ploktumos ar pan. (mat ia reikt
paymti, kad ypa figra kognityviniam vilgsniui daniausia atsveria tik kaip
supaprastint geometrini savybi objektas, pvz., takas ar linija). Konkrets
prielinksni pavartojimo atvejai tuomet ivedami i i idealij reikmi tam tikr
transformacij pagalba.
Leksikografui nesunku suvokti ir praktin idealiosios reikms termino
taikymo naud apraant prielinksni semantik. Nustaius prielinksnio idealiosios
reikms kognityvines slygas, odyno reikms apibrime pirmoje vietoje pateiktini
tie semantiniai komponentai, kurie tenkina ias slygas. Taip pat pirmiausia pateiktini
ir idealij reikm geriausiai reprezentuojantys vartosenos pavyzdiai (tarkime,
prielinksnio ant idealij reikm gerai parodo pasakymas Knyga guli ant stalo). Tik
antroje vietoje tuomet reikt pateikti papildomus semantinius komponentus ir
atitinkamus iliustracinius pavyzdius. iuo keliu einant bt ivengta tam tikro
arbitralumo organizuojant leksikografinio straipsnio struktr, kuris iaip jau krenta
akis vartant lietuvi kalbos odynus.
Idealiosios reikms svoka leksikografiniam prielinksni apraymui
paranki dar ir tuo, kad leidia nustatyti rib, iki kurios dar galima pildyti reikms
apibrim (t.y. rib, iki kurios galimos idealiosios reikms transformacijos). U ios
ribos kalboje paprastai jau pasirenkamas kitas prielinksnis. Ties ia riba manomi
-
prielinksni (arba kit erdvs santykius reikiani kalbos element) sinonimijos
atvejai, plg.:
1. Raids iraiytos ant akmens.
2. Raids iraiytos akmenyje.
Idealij prielinksnio reikm sudarantys ir papildomi semantiniai
komponentai i esms yra figros ir fono geometrins savybs. Konkretus i savybi
rinkinys aktualizuojamas kiekviename pasakyme, kur pavartojamas prielinksnis.
Kognityvin pasakymo analiz, leidianti iskirti pirminio ir antrinio objekt
geometrines savybes, remiasi esmine prielinksnio ypatybe konceptualizuoti iuos
objektus erdvs atvilgiu. Tad pasakyme vartojamas prielinksnis netiesiogiai nurodo
figros ir fono santykin dyd (aukt, plot stor ir t.t.), j orientacij vienas kito
atvilgiu (priekis vs. upakalis, virus vs. apaia, statmenas vs. lygiagretus ir t.t.), j
geometrin pobd (takas, linija, ploktuma ir t.t.), atstum tarp j ir kt. Tokia
kognityvin prielinksni vartosenos analiz leidia odynuose apie juos pateikti kur
kas daugiau konceptualiosios informacijos, nei buvo prasta iki iol. Pavyzdiui,
Dabartinis lietuvi kalbos odynas (Keinys 2000) prielinksn skersai taip apibria:
(su kilm. ir gal.) vietai ymti. Toliau pateikiami vartosenos iliustruojantys
pavyzdiai: Guli skersai lovos; Skersai keli lap perbgo ir kt. Dl pirmojo sakinio
kognityvistas vis pirma pastebt, kad iam trksta esminio erdvini santyki raikos
elemento figros. Beje, tokios supaprastintos struktros pavyzdiai gana dani ir
prie kit odyne pateikiam prielinksni, plg.: Sdi prie stalo; Ikrito i medio. Tai
rodo, kad odyno raytoj prielinksnius nebuvo irima kaip erdvs scenos kalboje
rodiklius. Todl kognityvinio poirio alininkas mint sakin pirmiausia papildyt
kad ir taip: Jonas guli skersai lovos. Toks i pirmo vilgsnio trivialus papildymas
reikalingas todl, kad inotume, koki geometrini savybi figr ir fon pasirenka
prielinksnis skersai konceptualizuodamas erdvs scen. Tarkime, pasakymas *Knyga
guli skersai lovos skambt keistai. Kognityvin vilgsn ia pirmiausia patraukt ios
figros ir fono geometrins savybs: figra yra linijinis objektas, fonas
staiakamp ploktuma. Toliau, apmstant ir analogikus pavyzdius, galima bt
teigti, kad prielinksnis skersai figros ir fono santykiui primeta ias erdves slygas:
1) Figros linija yra horizontali taigi ir lygiagreti fono ploktumai.
2) Figros ais yra apytikriai statmena staiakamps fono ploktumos
iilginms briaunoms.
3) Figra remiasi fono ploktum arba bent iilgines jos briaunas.
-
4) Figros linijos kratai (madaug vienodai) isiki u fono
staiakampio iilgini briaun.
5) Figros ilgis negali bti trumpesnis u fono staiakampio plot.
Leksikografas, priklausomai nuo raomo odyno pobdio, toliau pats turt
nusprsti, kurias i ia ivardyt geometrini savybi dert traukti kaip semantinius
komponentus prielinksnio skersai reikms apibrim, o kuri atsisakyti.
Pavyzdiui, is apibrimas galt skambti taip: prielinksnis skersai reikia tok
erdvs santyk tarp linijinio objekto ir staiakamps ploktumos, kai pirmasis i esms
guldamas ant pastarosios, kerta ios iilgines briaunas beveik statmenai.
Dl antrojo minto iliustracinio pavyzdio nortsi pastebti, kad
panaiuose sakiniuose su slinkties veiksmaodiais prielinksnis skersai reikia
judjimo trajektorij, ir tokia reikm apibrtina atskirai. iuo atveju figra (kikis,
lap, mogus, ir t.t.) i esms traktuojama kaip takinis objektas, o fono funkcij
atliekantys kelias, up ir pan. prototipikai suvokiami kaip tam tikra juosta. Tad i
antroji prielinksnio skersai reikm galt bti apibrta taip: prielinksnis skersai
reikia takinio objekto judjimo trajektorij, kertani (kelio, ups ir pan.) juost;
prieingai iilgai. Taigi matome, kad atlikus panaiais pasakymais reprezentuojam
erdvs scen kognityvin analiz, galima bt gerokai papildyti, o kai kuriais atvejais
net i esms naujai performuluoti odynuose pateikiam prielinksni apibrimus.
3
Kognityvinio mokslo atradimai leido suvokti, kad kalbos vartojimas ir
jos supratimas yra neatsiejami nuo paintini proces, o i esm esanti tikrovs
kategorizavimas. odi vartojimas kalboje grindiamas atitinkamomis
kategorijomis, arba mentaliniais konceptais. Galima net bt teigti, kad kalbos
odius ms galvoje atitinka mentalinis leksikonas. I to, kas buvo kalbta
anksiau, turt bti aiku, kad kognityvini kategorij suvokimas remiasi prototipais.
ie, lingvistini eksperiment keliu apibriami kaip geriausi ar ikiliausi kategorij
pavyzdiai, gali bti suprantami ir grynai kognityvikai kaip mentalins
reprezentacijos. i paskirtis tarnauti tam tikrais tikrovs painimo
(kategorizavimo) atskaitos takais. Dl to jie dar vadinami vaizdiniais, schemomis
ar idealais. Nesunku suprasti, kad prototipo vidins struktros atskleidimas, lygiai
kaip ir kategorijos nari isidstymo ir tarpkategorini ryi tyrimai, yra be galo
reikmingi leksikografijos praktikai. Tad treiajame straipsnio skirsnyje ias temas i
-
eils ir paliesime.
Tarus, kad apklaus ir testavimo bdu nustatant kognityvini kategorij
prototipikus ir periferinius narius remiamasi vien respondent intuicija, iekota
patikimesni, labiau mokslik bd, kaip pagrsti t fakt, jog vieni kategorij
nariai atrodo tipikesni u kitus. Buvo renkami, analizuojami ir vertinami poymiai ar
savybs, kuriuos odynai ir respondentai priskiria vieniems ar kitiems kategorij
nariams. I karto buvo aiku, kad klasikinis poiris, pagal kur kategorij traukiami
tik btinas ir pakankamas slygas tenkinantys nariai, arba, kitaip tariant, t pat
esmini poymi rinkin turintys nariai, kognityvini kategorij atveju yra
neadekvatus. Mat is klasikinis poiris suponuoja tolygi vis kategorijos nari
padt. O juk inome, kad kognityvin kategorij sudaro bdingesni ir maiau bdingi
jos nariai. Klasikinis poiris iuo atveju netinka ir dl to, kad jis nustato grietas
ribas tarp kategorij, o juk kognityvini kategorij periferiniai nariai link pereiti
kaimynines kategorijas. Tad apraant kognityvins kategorijos struktr reikalingas
kur kas lankstesnis poiris jos nariams priskiriam poymi pobd ir
pasiskirstym. Pabriant skirtum nuo klasikinio poirio, iuos poymius
nusistatyta vadinti atributais ir ymti viengubomis kabutmis.
Imkime, pavyzdiui, paukio kategorij. Tar, kad varna lietuviams yra
paukio prototipas, jai galtume priskirti iuos atributus:
1) deda kiauinius
2) turi tvirt snap
3) turi du sparnus ir dvi kojas
4) turi plunksnas
5) gali skristi
6) yra palyginti vidutinio dydio
7) karksi
8) turi palyginti trumpas kojas9) turi palyginti trump uodeg
10) yra pilkai juodos spalvos
Reikia paymti, kad is atribut sraas nra ubaigtas. Tarkime, ia nepaminjome,
kad varnos suka lizdus auktuose mediuose, skraido pulkais, minta dvseliena ir t.t.
Taiau is atribut sraas pakankamai gerai apibdina paukio kategorij apskritai,
taip pat jis tinkamas palyginti ir su emesn padt tipikumo skalje uimanio
kategorijos nari atributais. Nesunku pastebti, kad prototipui artimi paukio
-
kategorijos nariai, tokie kaip virblis, strazdas, balandis, vienu kitu atributu tesiskiria
nuo pateikto prototipinio srao. Antai virblis irpia, yra gerokai maesnis nei
varna, strazdas gieda, o balandis burkuoja. Be to, j plunksnos yra kitoki spalv nei
varnos. Vidurin padt tipikumo skalje uimantys paukiai paprastai turi vien ar
kit iskirtin atribut. Pavyzdiui, papgos kojos yra labai tvirtos, o jos nagai kibs,
be to, plunksnos paprastai bna ryki spalv. Vandens paukiai, kaip antai sys,
antys, kormoranai ir t.t., gerai plaukioja, o kai kurie net nardo. Apvelgus tipikesnius
paukio kategorijos narius, lengva pastebti, kad pauktikum reprezentuojantys
atributai, tokie kaip deda kiauinius, skraido, tupi mediuose ir pan., paprastai
koreliuoja vieni su kitais, t.y. bdingesni nari atveju link pasirodyti kartu. iuo
atvilgiu galima kalbti apie tam tikr kategorijai bding atribut branduol. fakt
reikt atkreipti dmes odynuose pateikiant panaias kategorijas ymini odi
reikmi apibrimus.
Dabar palyginimui imkime paukio kategorijos periferij sudaranius
strut ir pingvin. Matome, kad juos su prototipu sieja vos vienas kitas bendras
atributas, pavyzdiui, jie turi plunksnas, snap, deda kiauinius. Taiau jie, skirtingai
nei tipiki paukiai, neskraido, nelaipioja medi akomis. Taiau jie turi bding
kitoms gyvn kategorijoms atribut: strutis greitai bgioja, o pingvinas vaikto
staiomis. Pagrstai kyla klausimas, kodl ie netipiki kategorijos atstovai vis dlto
neabejotinai laikomi paukiais? Vadovaujantis klasikiniu poiriu kategorin
priklausomyb atsakyti klausim negalima.
Problem isprsti padeda dar Liudvigo Wittgensteino (1958:66f)
pasilyta gimins panaum svoka, kuria jis suformulavo nauj poir kategorin
priklausomyb. Atkreips dmes aidimais vadinamus vairius laisvalaikio
usimimus, jis taikliai pastebjo, kad sunku bt rasti visoms ios kategorijos
aprpiamoms veiklos rims bendr bruo. Vis dlto, nors klasikinis poiris
kategorin priklausomyb tam ir prietaraut, visus iuos sportinius ir azartinius
usimimus galime pavadinti bendru aidimo vardu. fakt paaikina gimins
panaum principas, kur schematikai galima bt pavaizduoti kaip AB, BC, CD, DE
tipo nari sek. Matome, kad kiekvienas tokios sekos narys turi bent vien bendr
element su kitu nariu, taiau nei vienas elementas nra bendras visiems nariams.
Taigi gimins panaum principas aikiai parodo, kodl kognityvins
kategorijos narius draugn buria ne tik visiems jiems bendri atributai. Strutis yra
-
pauktis ne tik todl, kad kaip varna turi plunksnas ir deda kiauinius, bet ir todl, kad
kaip ir gulb, gandras ar gerv turi ilg kakl, kad kaip flamingas ar povas turi
puonias plunksnas. Tas pats pasakytina ir apie kitus periferinius kategorijos narius.
Ikart pastebsime, kad taip velgiant kategorijos nari apibdinimui reikmingais
tampa ne tik vadinamieji esminiai poymiai, bet ir daugelis kit atribut.
Leksikografinei praktikai tai yra svarbus akcentas.
Remdamasi iuo naujuoju poiriu atributus, Eleonora Rosch su
padjjais (Rosch, Mervis 1975) atliko atribut vardijimo eksperimentus su studentais
ir j pagrindu paband nustatyti jau anksiau tirt kategorij nari isidstym, arba
reitingus, tipikumo skalje. is kategorijos nario reitingas priklaus nuo jo
kiekybikai vertinam atribut bendros bal sumos. Nesigilinant matematines
detales, bal skaiiavimo esm galima nusakyti taip: aukiausiu balu buvo vertinami
tie atributai, kurie yra bendri visiems kategorijos nariams. Tarkime, paukio
kategorijos atveju, tokie atributai bt: deda kiauinius, turi snap ir kai kurie kiti.
Kategorijos nari padtis tipikumo skalje, nustatyta suskaiiavus jiems
priskiriam atribut vertes, pasirod esanti labai artimai tai tvarkai, kuri buvo gauta
ankstesni apklaus metu, kai bdingieji ir nebdingieji kategorijos nariai buvo
nustatomi kliaunantis vien tik intuicija. Pavyzdiui, tipikiausi vaisiaus kategorijos
atstovai apelsinas ir obuolys pasirod betur daugiausia bendr (tad ir didiausiu bal
skaiiumi vertintin) atribut su likusiais kategorij nariais.
Apibendrinus i eksperiment rezultatus, apie atribut pasiskirstym
tarp kategorij nari galima buvo pasakyti tai k:
1) Kognityvini kategorij prototipiki nariai turi daugiausia bendr
atribut su likusiais kategorij nariais. iuo atvilgiu jie labiausiai
skiriasi nuo kit kategorij prototipik nari.
2) Periferiniai kategorij nariai turi nedaug bendr atribut su kitais
savo kategorij nariais, taiau turi kelet bendr atribut su
kaimynini kategorij nariais.
Jau mintas Williamas Labovas taip pat paband matematikai pagrsti
nari pasiskirstym kognityvins kategorijos viduje. Tik jis pasuko kiek kitu keliu.
Tirdamas puodeli pavadinim priklausomyb nuo j pavidalo, jis kiekybin iraik
dydi skalje suteik ne tik j aukio (gylio) ir ploio santykiui, bet ir atributams
kontekstas ar funkcija (neutralus/kavos/maisto/gli kontekstas), mediaga
(stiklas/porcelianas), su sele/be sels. Tuo bdu visi, su puodelio pavidalo indais
-
siejami atributai buvo traktuojami kaip matematiniai dydiai. Tai leido vardo
parinkim indui (jis i esms reikia priskyrim atitinkamai kategorijai) pavaizduoti
kaip i dydi tarpusavio santykio matematin priklausomyb. Pradin i
skaiiavim atskaitos tak paprastais odiais galima perteikti taip: jeigu schemoje
pavaizduotas prototipinis puodelis vis be iimties apklausos dalyvi pavadinamas
puodeliu, tai reikia, kad esant neutraliam kontekstui jo ploio /aukio (gylio)
santykis yra priimtiniausias. Toliau eksperimentuojama vairiai kaitaliojant santyk
bei vedant naujus kintamuosius dydius, kaip antai kontekst, mediag ir kt.
Tad matome, kad kognityvins kategorijos nari isidstym tipikumo
skalje galima daugiau ar maiau pagrsti matematikai. Vis dlto nedert pamirti,
kad atribut igavimas apklaus keliu ir j veri skaiiavimas tra patogi vidins
kategorij struktros apraymo priemon. Pervertinus metod, kyla pavojus sukurti
perdm logizuot kognityvins kategorijos model. O juk ji pirmiausia suprantama,
kaip prototipu besiremianti mentalin reprezentacija ir greiiausiai ne visi empirikai
surinkti atributai yra sudaromoji ios reprezentacijos dalis. Kitaip tariant, kognityvistai
stengiasi taip modeliuoti kategorij, kad i bt kuo artimesn kasdienikam,
natraliam tikrovs objekt matymui.
Atsargiai vertinant atribut veri skaiiavim, buvo atsigrta
pirmuosius eksperimentus, kuomet bdingieji ir nebdingieji kognityvini kategorij
nariai buvo nustatomi remiantis pirmine respondent pagava, arba intuicija.
Pamginta giliau pavelgti i intuicij ir tam tikra prasme j reabilituoti. I ties,
sveika nuovoka sako, kad ivyd, tarkime, kok laukin gyvn, mes juk nepuolame
skaiiuoti ir vertinti jam priskiriam atribut. Pirmiausia suvokiame jo bendrj
pavidal, tik paskui veikiausiai iskiriame io pavidalo ikiliausius bruous.
Pavyzdiui, pamat zebr, ikart suvoksime, kad tai tam tikras arklys, o tik paskui
atkreipsime dmes bdinguosius jo kailio dryius.
Su vairi tip namo pieiniais atlikti atpainimo testai (Schmid
1993:121ff) patvirtino mint, kad prototipiki kategorij atstovai atpastami jau
pirmosios pagavos metu. Tik antruoju etapu, mgindami pagrsti savo sprendimus,
eksperimento dalyviai imdavo analizuoti jiems atpainimui pateikt nam atvaizdus,
iskirdami vienai ar kitai kategorijai svarbias j dalis. Pavyzdiui, kotedo atveju
akis krenta ie svarbs jo pavidalui atributai: pastatytas i plyt ar akmens, paprasta,
bet tvirta konstrukcija, danai nendri stogas. Palyginus su kotedu, kaimo sodybos
gyvenamasis namas yra gerokai erdvesnis ir paprastai turi vairios paskirties priestat.
-
Tad remiantis panaiais eksperimentais galima bt teigti, kad tikrovs objekt
kategorizavimas, kategorij nari tipikumo nustatymas vyksta dviem etapais:
pirmiausia objektas suvokiamas kaip visuma (vadinamoji visumin pagava, arba
holistin percepcija), toliau eina ios pagavos dekompozicijos etapas, kai i bendro
pavidalo iskiriamos ikilesns ar svarbesns detals.
Holistins percepcijos samprata yra artima getaltui pagrindinei
getalt psichologijos svokai. Tikrovs objekt visumin pagav apibdinantys
vadinamieji getalto principai buvo suformuluoti dvideimto amiaus pirmojoje
pusje daugiausia tiriant linijini pieini ir vairi dmi suvokimo dsningumus
(Koffka 1935). Svarbiausi j yra ie:
1) artimumo principas: jeigu atskirus elementus skiria nedideli tarpai,
jie bus suvokiami kaip kakuriuo bdu tarpusavyje susij.
2) panaumo principas: tarpusavyje panas elementai
suvokiami kaip vienas bendras segmentas.
3) udarumo principas: objektus linkstama suvokti kaip tam
tikras udaras figras.
4) tolydumo principas: elementai, kuri pavidal apybraios
turi vos kelet pertrki, suvokiami kaip sveiki.
Kuo atskir element konfigracija yra artimesn iems principams, tuo aikiau ji
suvokiama kaip tam tikra darni proporcij figra, arba getaltas.
Pritaikydami getalto svok savo poreikiams, kognityvistai turjo
neileisti i aki to fakto, kad j tiriam kategorij atstovai gyvnai, augalai ar
mogaus rank darbo kriniai yra gerokai sudtingesni objektai, nei psicholog tirti
linijiniai pieiniai ir dms. Be to, nors pavidalas danai ir yra esminis tikrovs
objekt visumins pagavos elementas, taiau ne vienintelis.
Atrodo, kad lemiamas vaidmuo tikrovs objekto getalto pagavoje tenka
jo sudedamosioms dalims. Pavyzdiui, imkime individualaus namo schematin
pavidal. Akivaizdu, kad j sudaro sienos, langai, durys, stogas ir kaminas. Pirm
kart pavelg namo piein mes nedekonstruojame jo ias sudedamsias dalis.
Taiau visumin namo pagava pirmiausia manoma dl to, kad jo dalys schemoje yra
organizuotos pagal mintus getalto principus, btent artimumo (visos dalys yra arti
viena kitos), panaumo (vienodi langai, sienos), udarumo (visas dalis apibria
bendra namo schema), tolydumo (schemos linijos be pertrki). inoma, holistinei
-
objekto percepcijai svarbios ir bendro pavidalo proporcijos, taip pat danai reikminga
jo spalva, mediaga ir kt.
Konstatavus fakt, kad pirmoji tikrovs objekt pagava yra holistinio
pobdio, neivengiamai tenka atsakyti klausim, kodl vieno kategorijos nario
getaltas yra prototipikesnis nei kito. Kognityvini kategorij tyrjams atsakymo
klausim reikjo iekoti savarankikai, nes getalt psichologija prototipais
nesidomjo. Problema sprsta kreipiant dmes objekto getalt kuriani dali
funkcijas. Pastebta, kad ypa konkreios paskirties daikt atveju, j dali funkcijos
yra reikmingos. Pavyzdiui, imkime kd. Funkcikai svarbios jos dalys yra kojos,
sdyn ir atloas. Prototipins kds atveju ios dalys turi idealiai atitikti savo paskirt.
Apibendrinus galima bt teigti, kad kognityvins kategorijos prototipinio nario
getaltas suponuoja jo funkcikai svarbi dali optimalias proporcijas. Tarkime, jeigu
sivaizduojame, kad prototipinis pauktis turi gerai skraidyti, laipioti medi akomis,
lesti kirminus, uogas, sklas ir t.t., tai atitinkamos jo kno dalys, kaip antai sparnai,
kojos, nagai, snapas, korpusas, turi bti tinkamos formos ir optimali proporcij.
i kognityvins lingvistikos atstov palaikoma prototipinio getalto
samprata leksikografijai turjo ir praktini padarini. Pagal j daugelio daikt ir
organizm prototipinius getaltus galima suvokti kaip iki funkcikai svarbi dali
redukuotas schemas. Pastaruoju metu odynuose (ypa anglikuose) greta odi
apibrim vis daniau pateikiami ir supaprastinti jais ymim objekt (faktikai,
kategorij) pieiniai. Pastebta, kad tokios prototipin getalt atitinkanios schemos
padeda greiiau atpainti odiais ymim kategorij atstovus (Stein 1991; Lipka
1995). Vis dlto ne visada ie daugiau ar maiau redukuoti pieiniai padeda sprsti
leksikografijai tok svarb identifikacijos udavin. Savaime suprantama, kad
iliustracijos nepadeda suvokti abstraki kategorij. Taiau nereti ir tie atvejai, kai ir
konkrei objekt pieiniais negalima perteikti visos j reprezentuojam kategorij
esms. Ities kai kuri kategorij prototipinio getalto svarbi dal sudaro lytjimo,
uosls, skonio, klausos arba emocins prigimties (pvz., jaukumas, velnumas ir pan.)
atributai. Tokius getaltus perteikti vizualinmis priemonmis sunku. Pavyzdiui, ar
manoma paprastu pieiniu perteikti angl alins (angl. pub) ar lietuvi ki
atmosfer? T padaryti galt pamginti nebent talentingas dailininkas ar fotografas.
inios apie odiais ymim kategorij vidin sandar galt pagelbti
leksikografui optimizuoti reikmi apibrimus bei ekonomikiau organizuoti odyno
straipsnius. Imkime, pavyzdiui, mums jau pastam paukio kategorij. Tokie
-
odiai kaip pauktis uo, kat, arklys, gl, automobilis, kd, stalas, ir pan., ymi
vadinamsias bazinio lygmens kategorijas, kuri iskirtinis bruoas, palyginus su
auktesnio ir emesnio lygmens kategorijomis, yra gerai ivystyta j prototipin
struktra. Tai reikia, kad tokios kategorijos prototipinis narys pritraukia
daugiausiai tai kategorijai bding koreliuot atribut, o tai leidia kategorijai turti
lengvai suvokiam, simintin getalt ir tuo bdu maksimaliai skirtis nuo kit
(bazinio lygmens) kategorij. Taigi odynuose apibriant od pauktis, be abejons,
reikt orientuotis jo prototipin getalt, kur artimiausiai knija varna, virblis,
strazdas ar pan. Tokio apibrimo pamat neivengiamai sudaryt ie bdingi
paukio atributai: turi du sparnus ir dvi kojas, turi plunksnas, turi snap,
skraido, deda kiauinius. Logika bt manyti, kad artim prototipui pauki
pavadinim apibrimai tuomet neivengiamai bt lakoniki, kadangi daugumas
jiems bding atribut jau bt paymti apibriant paukio kategorij. ia belikt
ikelti vien ar kit specifin i kategorij atstov atribut, kaip antai virbliui
pilkai rudos spalvos, irpia, gyvena miestuose ir prie sodyb; liepsnelei
geltonai rusva krtine ir pan. Ir atvirkiai, apibriant odius, yminius atokiau
nuo prototipo esanias pauki ris, dert pateikti isamesn specifini, ypa
gimins panaumus atspindini, atribut sra. Pavyzdiui, odi kalakutas, sis
apibrimuose btina paymti, kad ie stambs naminiai paukiai kiuose
daugiausia auginami msai (Amerikos angl k. odyne neivengiamai tekt paminti,
kad keptas kalakutas tradicinis Padkos Dienos patiekalas!). Apibriant od gulb
dert iskirti ilg, grakt i vandens pauki kakl (panaus atributas priskirtinas
ir gandrui, gervei, flamingui), puonias plunksnas (jas turi ir strutis, flamingas, povas,
papga).
Kaip inome, odynuose odi semantins savybs atskleidiamos ne
tik apibrimais, bet ir j vartosen iliustruojaniais pasakymais. Toki pasakym
predikatai (i dalies ir j valentiniai partneriai) patvirtina i atminties kategorijos bei
j nariams priskiriamus atributus arba gali ikelti ir nauj, iems bding arba ir
visikai nelaukt, atribut. Pavyzdiui, odio pauktis vartosen iliustruojaniuose
pasakymuose labai tiktini ie predikatai: skraido, skrenda, lesa, tupi (mediuose),
deda (kiauinius), peri, suka (lizdus) ir pan. Jie visikai dera prie io odio
apibrime ikeltin atribut (pvz., predikatas lesa patvirtina atribut turi snap).
Taiau odynuose iliustruojant ios kategorijos atstovus ymini odi vartosen
tiktini ir kiti predikatai. Juk inome, kad sis gano, kalakutai ir sys kepamos,
-
antys plaukioja, ir nardo, gandrai braido, varlinja, varnnai vilpauja, strazdai gieda
ir t.t. Praktins paskirties odynuose, kur odi vartosena paprastai ne itin gausiai
iliustruojama, iuo poiriu galima gana darniai reprezentuoti odi semantik:
tiesiog reikt parinkti tokius iliustracinius pasakymus, kurie daugma patvirtint
odi apibrimuose ikelt atribut sra.
Nesunku suprasti, kodl prototipin kategorijos nari eil pagrindiantys
atributai (paprastai nustatomi apklaus bdu, taigi, faktikai, i atminties) dera prie t
atribut, kurie gali bti abstrahuoti i apibriamam odiui bdingos leksins
aplinkos. Kategorijos prototip atitinkanti leksin realizacija reprezentuoja kit
kognityvin svok kontekst, kur iuo atveju reikt laikyti neutraliu. Kol
analizuojam kategorij sivaizduojame tik iame neutraliame kontekste, tol jos nari
padtis tipikumo skalje, tad ir iems priskiriami atributai, ilieka fiksuoti.
Suprantama, kad tokia padtis leksikografui kelt maiausiai rpesi.
Padtis komplikuojasi, kai didesns apimties leksikografiniuose
veikaluose dl vien ar kit prieasi stengiamasi pateikti kuo daugiau iliustracini
pasakym. Taip, pavyzdiui, buvo elgiamasi akademiniame Lietuvi kalbos odyne,
kurio tomus vairiopi pasakymai buvo traukiami vadovaujantis ne tik semantiniais
sumetimais. Taip vedami nauji, danai netikti, kontekstai gali pakoreguoti odiais
ymim kategorij nari padt tipikumo skalje, taip pat pirm viet ikelti tuos
atributus, kurie iaip atrodo periferiniai. Dl to kalbamame odyne ne vienu atveju
irykjo tam tikras neatitikimas tarp apibrimuose ikelt ir pasakym kontekstais
reprezentuojam kategorini atribut. is skirtumas gali dar padidti dl tokio tipo
odyn metodologins priklausomybs nuo surinktos mediagos, kuri ne visuomet
gali bti adekvati ms sivaizdavimui (arba kognityvinei patiriai) apie vien ar kit
kategorijos atstov. Tarkime, Lietuvi kalbos odyno straipsnyje pauktis (Kruopas
1973) pateikiama nemaai tautosakos ar poezijos pasakym, kuriuose pauktis
pirmiausia traktuojamas kaip estetin pasigrjim teikiantis giesmininkas. Taip pat
ia santykinai nemenkas kiekis pasakym, parodani paukt ir kaip mediokls
laimik. Akivaizdu, kad iais kontekstais pabriami atributai remia kitus, nei
apklaus metu pirmiausia galv ateinantis, paukio prototipinius getaltus ir kitas
iuos knijanias konkreias pauki ris.
Kognityvistai seniai tiria kategorij vidins struktros priklausomyb
nuo konteksto. Laikydamiesi nuostatos, kad kontekstas irgi ess mentalinis
-
fenomenas, jie apibria j kaip tam tikr koncept, arba kategorij, sveik.
Kontekstas tokiu bdu atliepis atitinkam tikrovs situacij, kuri sukuria reali
objekt sveika. Buvo pastebta, kad naujas kontekstas gali ne tik nulemti naujo
kategorijos prototipo pasitrinkim, bet neretai ir kit kategorijos nari persigrupavim
tipikumo skalje. Pavyzdiui, imkime sakin:
Policininkai su unimis isirikiavo prie riauininkus.
iame kontekste pirmiausia galv ateinanios, tad ir tipikiausios un veisls, regis,
yra vokikieji aviganiai ir rotveileriai. Tiktina, kad panaiems veiksmams policija
gali panaudoti ir kai kurias kitas tarnybini ar net kovini un veisles. J atstovai,
suprantama, iuokart uimt padt ariau prototipo. Taiau medioklinius ar
dekoratyvinius unis kalbamas kontekstas nustumia tipikumo skals pakrat. O juk
btent medioklei ivestos un veisls retryveriai ar seteriai, esant neutraliam
kontekstui, Didiojoje Britanijoje ir kai kuriose kitose Vakar Europos alyse laikomi
unikumo siknijimu. Racionaliai i kategorijos prototipo kait galima bt
paaikinti tuo, kad, vedus nauj kontekst, svarbs tampa visai kiti nei anksiau
atributai. Pavyzdiui, prototipin un apibdinantys atributai vizgina uodeg, kai
patenkintas, nemgsta kai, loja, mediokls kontekste praranda savo aktualum.
ia svor gyja tokie kategoriniai atributai, kaip antai turi ger uosl, seka kraujo
pdsaku, greitai bga (medioklei laukuose), nurodo auliui, kur slepiasi gyvnas
(nutilksta), atnea nuaut laimik ir pan.
Kalbos sakiniu realizuojama keli koncept sveikos kognityvin
reprezentacija, arba kontekstas, nra izoliuota mentalin patirtis. Asociatyviai i
patirtis yra susijusi su atitinkamos srities ms atmintyje saugomomis iniomis.
Kitaip tariant, kalbjimo metu manifestuojami kontekstai atmintyje gali aktualizuoti
kitus susijusius kontekstus. Galima sakyti, kad kiekvienam kasdienio gyvenimo
reikiniui ms kognityvin patirtis turi parengusi didesn ar maesn rinkin
persipinani kontekst. Tad kognityvin kategorija priklauso ne tik nuo betarpiko,
pasakymu nurodomo konteksto, bet ir nuo viso pluoto epistemikai susijusi
kontekst. Visoms ioms tam tikros ini srities, ar lauko, kognityvinms
reprezentacijoms vardyti danai vartojamas kognityvinio modelio terminas.
Kategorizuodami tikrovs objektus bei reikinius, mes visada remiams kuriuo nors
vienu ar keliais atmintyje jau esaniais kognityviniais modeliais. Kadangi
kategorizavimas yra neatsiejamas nuo vardijimo proceso, tai ir kalbjimo metu
-
vartojamiems odiams suprasti reikalingas ne tik kontekstas, bet ir atitinkamas
kognityvinis modelis arba keli tokie modeliai. Pavyzdiui, sakiniu Berniukas su
kastuvliu ir kibirliu stat smlio pil manifestuojama kognityvin reprezentacija
nurodo ikart du j pagrindianius kognityvinius modelius, kuriuos galtume
paymti taip: smlio dje ir papldimyje. Panagrinkime pastarj kognityvin
model. Mgindami sivaizduoti, kokius kontekstus dar galt jis aprpti, pirmoje
vietoje greiiausiai nurodytume iuos:
1) kontekstas maudymasis (mons, jra, bangos; plaukioti, nardyti).
2) kontekstas deginimasis (mons, saul, smlis, kopos,
patiesalas, sktis, akiniai nuo sauls; gulti, umigti, nusvilti).
3) kontekstas pasivaikiojimas jros krantu (mons,
smlis, bang ma, kriaukls, gintarai, akmenukai; eiti, kalbtis,
rinkti) ir .t.t.
I io pavyzdio taip pat nesunku suprasti, kad vis kalbamo modelio aprpiam
kontekst ir j daugiariop kalbini realizacij mes ir neivardytume. Vadinasi,
galime padaryti ivad, kad principinis kognityvinio modelio bruoas yra jo
atvirumas. Norint j aprayti, tenka rinktis tik bdingesnius kontekstus. Galiausiai
svarbu paymti, kad ir patys kognityviniai modeliai tarpusavyje yra susij vairiopais
ryiais. Tarkime, nesunku sivaizduoti, kad kognityvinis modelis kl yra susijs su
daugeliu kit modeli, kaip antai atostogos, savaitgalis, automobiliai, valtys, vejybos
ranga, oras, up (eeras), uvys ir kt., o ie taip pat tarpusavyje vairiai susij.
Tam tikras ini sritis nuvieiantys kognityviniai modeliai i esms yra
ms paintin patirtis, o i, kaip inia, yra psichologins prigimties, t.y. individuali.
Todl bet koks mginimas aprayti iuos modelius neivengia idealizacijos. Kitaip
tariant, kognityvini modeli apraai remiasi prielaida, kad daugelio moni tam
tikros srities inios yra daugma vienodos. Tiesa yra ta, kad kognityviniai modeliai
nra universals. Taiau jie priklauso nuo aplinkos, kurioje individas brsta, gyja
isilavinim, gyvena. Socialin ir kultrin aplinka pagrindia t situacij, su
kuriomis jis kasdien susiduria, interpretacij ir formuoja jo kognityvin patirt. ios
patirties struktr sudarantys kognityviniai modeliai yra bendri tam tikrai etninei ar
socialinei grupei. iam kognityvinio modelio kolektyvikumui pabrti sivestas
kultrinio modelio terminas. Nereikt ir aikinti, kad kognityvinis ir kultrinis
modeliai tra tos paios monetos dvi puss.
-
Kadangi kognityvin moni patirtis yra tiesiog smelkte persmelkta
kultrins specifikos, tai galiausiai ir kategorijos bei prototipin j struktra skirting
etnini ar socialini grupi atstov suvokiamos nevienodai. Be vargo rastume
daugyb t liudijani fakt. Pateiksime tik vien pavyzd. Prisiminkime jau mint
uns kategorij. Nesunku sivaizduoti, kad unis roges kinkaniam iaurs gyventojui
eskimui io gyvno prototipas bus visai kitas nei Alpi piemeniui. Vidutinis lietuvis
paklaustas ivardyt vos kelis uns kategorijos narius (greiiausiai bt paminti
aviganis(vilkinis uo), skalikas, kurtas ir dar vienas kitas). Kur kas daugiau j
nurodyt senas un veisimo tradicijas turini ali, pavyzdiui, Didiosios
Britanijos, Vokietijos, Pranczijos, gyventojai. Nenuostabu, kad angl, vokiei ar
prancz kalbose i bazinio lygmens kategorija yra skaitlingiau reprezentuota, o jos
prototipin struktra yra geriau isidiferencijavusi.
Kultrinius modelius tiria giminingas kognityvinei lingvistikai mokslas
etnolingvistika. Ypa daug ioje srityje yra nuveik artimiausi ms kaimynai
lenkai. Plaiai yra inoma dar septintajame deimtmetyje susiformavusi vadinamoji
Liublino mokykla, mat ios srities darb centru yra taps Liublino universitetas.
Darb vadovas ir koordinatorius yra prof. J. Bartminskis. J. Bartminskio ir jo koleg
pagrindinis tikslas parengti liaudies stereotip ir simboli odyn. Pagrindinis
odyno rengj tikslas remiantis daugiausia kalbos faktais rekonstruoti tradicin
liaudies pasaulvaizd. Mat kalba, pasak j, ne tik sukaupianti kultros esminius
poymius, jos itekli inventori, bet ir pateikianti bdingus tai kultrai daikt
kategorizavimo bdus bei vertybi sistem. Tikjimai ir paproiai taip pat es
iskaitomi i kalbos ir per kalb. Kalbamame odyne ne tik yra fiksuojami
etnolingvistini tyrim rezultatai, bet jo rengimas stimuliuoja ios krypties
problematikos pltot. Pavyzdiui, atkreipus dmes kalbos aksiologij, ypa buvo
ipltota stereotipo svoka. Plaiai suprantant stereotip, jis apibrtinas kaip
socialiai ar kultrikai determinuota kognityvin daikto ar reikinio schema, kuriai
imanentikai bdingos tam tikros vertinamosios intencijos. Stereotipinis mstymas
daugiau ar maiau atsispindi ir kalboje. Kalbiniai stereotipai gali bti iskaitomi i
bding pasakym ar iaip i pastovesni semantini jungini ir ireikiami
atitinkamais predikatiniais teiginiais, tokiais kaip: motina yra rpestinga ir kantri; uo
yra itikimas sargas; senmerg yra nenuoirdi ir pagieinga; dzkas yra gerairdis ir
linksmas; vokietis yra tvarkingas ir pareigingas; estas yra pasipts savimyla ir t.t.
-
Nesunku numatyti, kad taip kontekst analizs keliu iskiriami daikt ar reikini
stereotipiniai poymiai galt gerokai praturtinti juos ymini odi reikmi
apibrimus odynuose bei tokiu bdu paaikinti j asiologinius aspektus.
Esminis kultrini modeli bruoas, ypa jeigu juos lyginsime su
atitinkam mokslo ir technikos srii iniomis, yra tam tikras j naivumas. Danai
ie kultriniai modeliai, palyginus juos su patikrintais faktais ir logika grindiamais
moksliniais modeliais, yra netgi klaidinantys. Suprantama, kad ie naivs kultriniai
modeliai daniausiai remiasi neformaliais kasdieniais pastebjimais, tradiciniais
tikjimas ir netgi prietarais. Taiau klaidinga bt jiems taikyti mokslo paang
utikrinanias grietas verifikavimo ar falsifikavimo procedras. Nes kultrini
modeli paskirtis yra ne padti mums suvokti ties apie pasaul, bet tiesiog pagelbti
orientuotis jo kasdienybje. Tad kol ie modeliai, kad ir naivs, padeda mums
gyvenime daryti teisingus sprendimus, tol j egzistavimas ms smonje, lygiai kaip
ir atitinkam frazi vartojimas ms kalboje yra visikai pateisinami. Juk ms
gyvenimas nepablogs, jeigu toliau sakysime (ir laikysime), kad puodas, paleistas i
rank, krenta emyn dl savo svorio, uuot kaip fizikai tvirtin, kad du tam tikros
mass knai puodas ir em traukia vienas kit ir ios traukos veikiami vienas
prie kito artja. Laukuose dirbantis samdinys ino, kad kai saul pasislps u kalvos,
jam bus laikas vakariens, ir nesuka sau galvos, dl to, ar em sukasi apie Saul, ar
Saul apie em (jo akys juk rodo, kad greiiau tikimesnis btent pastarasis
variantas). Kasdienei smonei atrodo, kad vakaras ateina todl, kad sutemsta, o
sutemsta todl, kad saul pasislepia u miko ar nusileidia jr, o ne dl to, kad
em sukasi apie savo a. mogui, laikaniam un, visai priimtina manyti, kad jo
augintinis yra geriausias jo draugas. Kai uo vizgina uodeg, mogus supranta, kad jis
diaugiasi, yra patenkintas, o kai uo urzgia, vadinasi, jis pyksta. Zoologas paaikint,
kad mokslo poiriu gyvulio emocijas apibdinti mogik jausm terminais yra
netikslu. Pavyzdiui, nustatyta, kad unys prisiria prie eimininko ne i draugikumo
ar itikimybs, o todl, kad jame atpasta gaujos vad, kuriam jo unikas
instinktas liepia beslygikai paklusti. Todl, kalbant apie unis, odius draugas,
itikimas, diaugiasi, pyksta (plg. perspjim Atsargiai, piktas uo!) ir pan., grietai
imant dert vartoti tik slygikai, o rate ymti kabutmis. Taiau taip nedarome.
Jeigu tokia simbolika uns reakcij bei instinkt interpretacija eimininkui padeda
bendrauti su savo augintiniu, jinai visikai priimtina. Ir tai nra tik pasirinkimo
dalykas. is plaiai paplits uo mogaus draugas kultrinis modelis ms yra
-
paveldtas i seno.
Savaime suprantama, kad ie kasdien patirt interpretuojantys kultrini
modeli aspektai atsispindi ir kalboje, ypa jos leksikoje. Todl rengiant odynus
nereikt vengti jais pasinaudoti. Vienas pagrindini leksikografinio apibrimo
udavini yra padti odyno skaitytojui atpainti odiais ymim kategorij atstovus
tikrovje. Pavyzdiui, visu svarbumu i identifikacijos problema ikyla, kai odynuose
tenka apibrti vairias augal bei gyvn ris yminius odius. Jeigu i kultrini
modeli paimti atributai padeda isprsti i problem, tai j traukimas
leksikografinius apibrimus yra visikai pateisinamas, nesvarbu, kad mokslo poiriu
jie nra esminiai (diferenciniai) ries poymiai. Tarkime, apibriant paukio
kategorij, visikai priimtina paminti atribut deda kiauinius, nors zoologas
pasakyt, kad tai nra iskirtinis paukio poymis, nes juk kiauinius ded ir drieai,
vliai, krokodilai bei gyvats (tiesa, ne visos). Ities, laikantis tradicinio poirio,
pagal kur odi apibrimus buvo traukiami tik aristotelikj btinumo ir
pakankamumo slyg tenkinantys denotato poymiai, kalbamj kategorin paukio
atribut ko gero reikt atmesti. Taiau kognityvin logika neprietarauja, kad
apibrimus bt traukti ir kiti ikilesni i kasdiens praktikos mums gerai pastami
augal ar gyvn poymiai, kurie mokslo klasifikacijai nra reikmingi, ar net
klaidinantys. Vadovaujantis ta paia logika leksinius apibrimus neretai pravartu
trukti ir kai kuriuos tikjim ar net prietar elementus. Pavyzdiui, apibriant od
gandras visai priimtina bt kakuriuo bdu paminti, kad Vakar Europos alyse
sakoma, jog is pauktis atnea vaikus. Ir atvirkiai, mokslins klasifikacijos
elementai apibrimuose identifikacijos poiriu danai bna neefektyvs (ger tokio
neefektyvaus apibrimo pavyzd randame Dabartins lietuvi kalbos odyne (Keinys
2000) str. pauktis, kur is gyvnas apibdinamas kaip plunksnuotas, ppr.
skraidantis stuburinis gyvnas, iretinta mano, R.M.). Paprastam mogui nedaug k
teduoda informacija, kad, pavyzdiui, virblis yra kikili eimos atstovas, o virgd
lpaiedi eimos augalas. Tad ries, genties, eimos ir pan. nuorodos geriau tikt
enciklopediniams inynams nei bendrins leksikos apraams. Taip pat ia geriau
dert ir lotynikoji nomenklatra. Deja, pavarius Dabartins lietuvi kalbos odyno
vairius leidimus matyti, kad i esms ia laikomasi tradicins nuostatos. Nors,
palyginus ankstesniuosius leidimus su vlesniaisiais, pastaruosiuose galima regti ir
naujesnio leksikografinio mstymo enkl. Plg. straipsnio strazdas apibrimus 1972
-
m. ir 2000 m. io odyno leidimuose (atitinkamai 2-asis ir 4-asis leidimai, arba
DLK2 ir DLK4):
DLK2 toks giesminink eimos pauktis (Turdus).
DLK4 mik ir krm pauktis ilgoka uodega (Turdus).
Panaiai ir str. gandras:
DLK2 ilgomis kojomis, stambus pauktis (Ciconia).
DLK4 stambus pauktis ilgomis kojomis, ilgu kaklu ir snapu
(Ciconia).
Ateityje odyn rengjai galt dar drsiau engti ia linkme. Tarkime
apibriant t pat od gandras, galima bt daugiau remtis ms kratams
prastesnio baltojo gandro (Ciconia ciconia) bendruoju vaizdu (getaltu) ir nurodyti
btent jam bdingus atributus. Mat, nors Lietuvoje peri ir juodasis gandras (Ciconia
nigra), is vieumos vengiantis pauktis alies gyventojams yra maiau pastamas.
Tad kalbamo odio apibrimas galt bti ir toks: stambus pauktis ilgomis
rausvomis kojomis, ilgu rausvu snapu, baltomis plunksnomis (sparn galai juodi);
iekodamas maisto braido po (pelktas) pievas ir balas; lizdus danai krauna ant nam
stog ar sodyb mediuose (kur paprastai mons jiems kelia pagrind veimo rat,
akias ar kt.). Tradicikai sakoma, kad atnea naujagimius. Toliau eit iliustraciniai
pavyzdiai su predikatais varlinja, stypioja, gagena, kleketuoja ir pan. Nesunku
pastebti, kad toks gandro kategorijos apibrimas turi tam tikr regionin prieskon.
Taiau dl to pernelyg jaudintis nereikt: juk orientuojamasi geriausiai pastam
prototipin paukt. Tuo poiriu galtume palyginti odi varna ir crow apibrimus
lietuvikuose ir anglikuose odynuose. Matysime, kad lietuviams varna pirmiausia
pilkomis ir juodomis plunksnomis pauktis (Corvus cornix), tuo tarpu anglams
prototipin varna yra vilganiomis juodomis plunksnomis, taigi, ia orientuojamasi
kit ios eimos pauki atmain Corvus corone), kuri Vakar Europoje yra
prastesn.
Baigiant straipsn, kelet odi nortsi tarti apie vien kognityvinio
mokslo kvpt iuolaikin projekt mginim kompiuterins lingvistikos
priemonmis aprayti angl k. kognityvinius modelius. iame netradiciniame
leksikografiniame projekte usimota ne tik parodyti semantines odio galimybes, bet
ir gramatin jo elges sakinyje (i esms turimas omenyje valentini odio savybi
atskleidimas). is darbas remiasi jau minta kognityvine prielaida, kad kiekvienas
-
leksinis vienetas kalbjimo metu suadina vien ar kelis kognityvinius modelius,
kuri rmuose jis ir yra interpretuotinas. Neatsitiktinai kognityvinio modelio techniniu
atitikmeniu projekto autoriai pasirinko termin rmas (angl. frame). Pagrindinis
udavinys, kur jie sau kelia, ir bt formaliomis priemonmis aprayti vis kalboje
manom kognityvini modeli, arba rm struktr. Faktikai tai reikia, kad,
remiantis i tekstyn imtais autentikais pasakymais reikia nustatyti semantin rm
apimt ir vardyti j elementus. Kita vertus, gramatinis io darbo aspektas remiasi
prielaida, kad kognityviniai modeliai lemia predikato argument (valentini partneri)
struktr. Todl kitas svarbus projekto vykdytojams ikylantis udavinys
formaliomis priemonmis parodyti kognityvini ir sintaksini modeli ry, kartu
vis apra siejant su tekstyn duomen bazmis.
Bt pravartu bent trumpai susipainti su semantinio rmo samprata,
kuria kalbame projekte vadovaujamasi. Dl technini sumetim smoningai
atsiribodami nuo semantini rm (toliau tiesiog rm) kognityvinio statuso
vertinimo, projekto autoriai juos apibria kaip schematin tam tikros srities situacij,
o tiksliau kontekst, reprezentacij, kuri aprpia vairius kontekst dalyvius, arba
konceptualiuosius vaidmenis. Pastaruosius sutarta vadinti rm elementais. Taigi
kiekvien rm sudaro tam tikras element rinkinys ir suponuojama vienokia ar
kitokia j sveika, kuri sutarta vadinti techniniu scenos terminu. Suprantama, kad
kalboje rm elementai realizuojami atitinkamais leksiniais vienetais, o scenos tam
tikrais sintaksiniais modeliais.
Literatroje danai aptariami, tad jau tap chrestomatiniais, komercinio
sandrio ir sveikatos rmai. Vaizdumo dlei panagrinkime pirmojo, paprastesnio,
struktr. Nesunku nustatyti, kad komercinio sandrio rm sudaro keturi elementai
{pirkjas, pardavjas, umokestis, preks} ir dvi tipikos scenos {pirkjas gauna
prekes, pardavjas gauna umokest}.
Svarbu pastebti, kad danai tos paios semantins srities rmai
tarpusavyje yra susij hiponimijos santykiais, t.y. vienas i kito yra ivedami.
Pavyzdiui, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto sandrio rmas yra ivedami i
komercinio sandrio rmo, o is i dar bendresnio main rmo. Plg. iuo poiriu
du pasakymus:
1. Jonas pirko obuol i Petro u penkiasdeimt cent.
2. Maryt gavo obuol i Jono mainais u buin.
-
Taip pat nesunku nuspti, kad esama pasakym, kuriuose odiai nurodo ikart kelis
rmus, kitaip tariant, tas pats pasakymo odis gali bti interpretuojamas i skirting
rm perspektyvos. Pavyzdiui, imkime pasakym:
Jono brolis u paveldtos ems dal sigijo nam.
Priklausomai nuo aplinkybi, j galtume interpretuoti ir komercinio sandrio ir
nekilnojamojo turto sandrio rmuose. Atitinkamai leksinis junginys paveldtos
ems dalis atstovaut elementams umokestis arba ustatas. Taiau is odi
junginys taip pat nurodo ir paveldo rm, kuriame Jono brolis interpretuotinas jau
ne kaip pirkjas, bet kaip vienas i teisi turt permj, arba paveldtojas. Tad
vienas i aptariamo projekto tiksl ir bt atskleisti ir formaliai aprayti sudting
rm ir j element tarpusavio ssaj tinkl.
Sunku bt pervertinti rengiamo projekto reikm leksikografijos
perspektyvai. Pirmiausia pastebsime, kad isamus semantinis vieno rmo aprpiam
konceptualij vaidmen ir j tarpusavio sveikos apraas pads suderinti
leksikografinio apibrimo, linkusio fiksuoti svarbesnius prototipinius atributus,
statik su iliustracini pavyzdi, vedani vis naujus kontekstus, dinamika.
Anksiau usiminme, kad apibrimo ir iliustracini pavyzdi semantikos
neadekvatum lemia kognityvins prieastys, ir kad i problema ypa paatrja, kai
odyn dl vien ar kit prieasi traukiama daug pasakym.
Apskritai pamus, ne per drsu bt teigti, kad ateityje kiekvieno
rimtesnio angl k. odynas rengimas bus pradedamas nuo io semantinio rm aprao
teikiam duomen analizs. Galima tik pavydti tam odynininkui, kuris praddamas
darb prie akis jau turs antratini odi gramatin bei junglumo charakteristikas ir
remdamasis rm semantika gals automatikai i tekstyno atsirinkti tinkamus
iliustracijai pavyzdius. Kadangi tokie darbai reikalauja nemenk intelektualini ir
finansini resurs, tai bent artimiausiu metu sunku bt tiktis, kad panaus projektas
bus gyvendinamas ir Lietuvoje. Taiau guodia tas faktas, kad daugelis bendram
monijos kultros paveldui atstovaujani kognityvini modeli vairiose kalbinse
bendruomense yra panas arba bent jau palyginami, todl ir lietuvi leksikografai
kognityvini orientyr bei naudingos semantins informacijos savo darbams gals
rasti ir anglikame rm tinklo aprae.
Literatra
Berlin, B., Kay, P. 1969: Basic color terms. Their universality and evolution,
-
Berkeley, Los Angeles: University of California Press.
Gudaviius, A. 2000: Etnolingvistika, iauliai: iauli universitetas.
Heider, E. 1971: Focal color areas and the development of color names.
Developmental psychology 4, 447-455.
Heider, E. 1972: Universals in color naming and memory. Journal of experimental
psychology 93, 10-20.
Heider E., Keith, G. 1970: The Dagum Dani: A Papuan culture in the highlands of
West New Guinea, Chicago: Aldine.
Herskovits, A. 1986: Language and Spatial Cognition: An Interdisciplinary Study of
the Prepositions in English, Cambridge, UK: Cambridge University Press.
Keinys St., red., 2000: Dabartins lietuvi kalbos odynas, Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas.
Koffka, K. 1935: Principles of gestalt psychology, London: Ruotledge and Kegan
Paul.
Kruopas, J., red., 1972: Dabartins lietuvi kalbos odynas, Vilnius: Mintis.
Kruopas, J., red., 1973: Lietuvi kalbos odynas 9, Vilnius: Mintis.
Labov, W. 1973: The boundaries of words and their meaning. In: Bailey, Ch-J., Shuy,
R., eds., New ways of analyzing variation in English, Washington D.C.: Georg, W.
1978: Denotational structure. In: Farkas, D., Jakobsen, W., Todrys, K., eds., Papers
from the Parasession on the lexicon, Chicago: Chicago Linguistics Society, 220-260.
Lipka, L. 1995: Lexicology and lexicography: Poor relations, competition, or co-
operation? In: Dirven, R., Vamparys, J., eds., Current approaches to the lexicon. A
selection of papers presented at the 18th LAUD Symposium, Duisburg March 1993.
Frankfurt/Main: Peter Lang, 381-403.
Malesa, K. 2003: Some preliminary remarks on spatial distinctions in Lithuanian.
Acta Linguistica Lithuanica 48, 59-70.
McArtur, T. 1981: Longman lexicon of contemporary English, London: Longman.
Pearsall, J., ed., 1998: The New Oxford Dictionary of English, Oxford: Oxford
University Press.
Rosch, E. 1973: On the internal structure of perceptual and semantic categories. In:
Moore, T., ed., Cognitive development and the acquisition of language, New York,
San Francisco, London: Academic Press, 111-144.
Rosch, E. 1975: Cognitive representations of semantic categories. Journal of
experimental psychology, general 104, 193-233.
-
Rosch, E., Mervis, C. 1975: Family resemblances: studies in the internal structure of
categories. Cognitive psychology 7, 573-605.
Schmid, H.J. 1993: Cottage and Co., idea, start vs. begin. Die Kategorisierung als
Grundprinzip einer differenzierten Bedeutungsbeschreibung, Tbingen: Niemeyer.
Stein, G. 1991: Illustrations in dictionaries. International journal of lexicography 4,
99-127.
Talmy, L. 1983: How language structures space. In: Pick H., Acredolo, L., eds.,
Spatial Orientation: Theory, Research and Application, New York: Plenum Press.
Ungerer, F., Schmidt, H.J. An Introduction to Cognitive Linguistics, London:
Longman.
Wierzbicka, A. 1990: The meaning of color terms: semantics, culture, and cognition.
Cognitive linguistics 1, 99-150.
Wittgenstein, L. 1958: Philosophical investigations, Oxford: Blackwell.
Straipsnis teiktas Lietuvi kalbos draugijos populiarios serijos leidiniui.