“romuvos” gimnazija giluminio audito iŠvados ir rekomendacijos 2007-2008 m.m

“Romuvos” gimnazija

GILUMINIO AUDITO IŠVADOS

IR REKOMENDACIJOS

2007-2008 m.m.

2007-2008 m.m. Giluminiam auditui buvo pasirinkta sritis – Pasiekimai. Tokį pasirinkimą lėmė kelios priežastys.

Pirma, rūpėjo išsiaiškinti, kokia padaryta pažanga ir kaip keitėsi mokymosi pasiekimai nuo gimnazijos įsikūrimo, t.y. 2005 metų.

Antra, atlikus Platųjį auditą, paaiškėjo, kad gimnazijos mokytojai šią veiklos sritį vertina 3 lygiu, todėl buvo įdomu, ar realūs rezultatai atitinka kolektyvo nuomonę.

BUVO IŠTIRTI TOKIE VEIKLOS RODIKLIAI:

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga3.1.2. Mokyklos pažanga3.2.1. Akademiniai pasiekimai3.2.3 Tolesnio mokymosi sėkmė

PASIRINKTI VERTINIMO METODAI:

• Dokumentų analizė• Diskusija su mokiniais• Anketavimas • Mokinių apklausa

VERTINIMO ŠALTINIAI: • 2-4 klasių dienynai • Klasių auklėtojų ataskaitos • Mokinių asmens bylos• Anketos mokytojams • Anketos mokiniams• Suvestinės apie olimpiadų laimėtojus • Mokinių apklausos dėl dalyvavimo projektinėje veikloje suvestinės• Projektų vadovų anketos• Gimnazijoje 2007/2008 m.m. vykdomų projektų suvestinė• Pavaduotojų ataskaitos (metinės 1-4 klasių pasiekimų suvėsinės)• Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistema KELTAS (valstybinių brandos egzaminų rezultatų suvestinės)• Valstybinių brandos egzaminų rezultatų protokolai.• PUPP protokolai• Metodikos būrelių protokolų priedai• Apskaitos žurnalai (suvestinės apie 2 ir 4 klasių mokinių tolimesnį mokymąsi)

Tema 3.1. Pažanga

Veiklos rodiklis

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

Buvo pasirinktas 4-ų gimnazijos klasių koncentras. Kodėl būtent šitas koncentras? Šios laidos mokiniai gimnazijoje mokosi trejus metus, nuo antros gimnazijos klasės. Tiek laiko gyvuoja ir „Romuvos“ gimnazija. Todėl manome, kad ketvirtokų pasiekimų analizė geriausiai padės įvertinti, kaip per gimnazijos gyvavimo laiką kito atskirų mokinių pažanga.

Kiekvieno ketvirtoko daromą pažangą, pasiekimus įvertinome atsižvelgdami į antros, trečios ir ketvirtos klasių metinius įvertinimus iš branduolio dalykų – lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, fizikos, istorijos, biologijos ir chemijos. Atlikome abiturientų akademinių pasiekimų analizę.

Ką rodo pažymiai?

Per paskutinius 3 metus 41% mokinių (4-ų klasių koncentras) akademiniuose pasiekimuose pasiekė aukštesnius rezultatus.

Mokinių pažymiai rodo mokinių žinių lygio atitikimą programos reikalavimams, bet ne visada rodo asmeninę mokinio padarytą pažangą, todėl pasirinkome ir išanalizavome dar du šaltinius - mokytojų ir mokinių anketas ir diskusiją su mokiniais.

IŠVADOS:

Gimnazijoje mokinių mokymosi rezultatai nuolat yra fiksuojami, mokiniai ir jų tėvai informuojami apie pasiekimų vertinimo tvarką, tačiau nėra mokinio asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo bei rezultatų analizavimo sistemos, trūksta susitarimo tarp mokinio ir mokytojų ir tėvų informavimo apie tai, ar padarė mokinys pažangą ir kokiu aspektu yra padaryta ta pažanga. Tai diskusijoje įvardijo ir mokiniai .

REKOMENDACIJOS:

1. Kurti mokinio asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo bei rezultatų analizavimo sistemą:

a) Kiekvienam mokytojui rinkti pagrįstą informaciją apie mokinio pažangą. Metodinėse grupėse susitarti dėl mokinių pažangos fiksavimo formos ir aptarimo su mokiniais.

b) Dalyko mokytojams kiekvieno mokinio padarytą pažangą aptarinėti individualiai su mokiniais. Tai padės mokiniams atlikti refleksijas, mokiniai gebės įsivertinti ir palyginti savo dabartinius mokymosi rezultatus su ankstesniais.

c) Teikti mokiniui ir jo tėvams informaciją apie moksleivio daromą pažangą ir pasiekimus lyginant su išsilavinimo standartais.

VA grupė mano, kad mokinio asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo bei rezultatų analizavimo sistemos sukūrimas gimnazijoje įtakos mokinio pažangą: mokinys užsibrėš savo mokymosi tikslus, nusistatys mažus žingsnelius arba tikslus, kurie padės išnaudoti kiekvieno besimokančio potencialą ir padės siekti pažangos moksle.

Tema 3.1. Pažanga

Veiklos rodiklis 3.1.2. Mokyklos pažanga

• 1-2 klasių mokiniams lietuvių kalbos ir matematikos pamokos organizuojamos mobiliose grupėse pagal mokinių mokymosi lygį• Vyksta konsultacijos gabiems ir turintiems mokymosi sunkumų mokiniams (1-2 klasių mokiniams – lietuvių kalbos ir matematikos, 3-4 klasių mokiniams – visų mokomųjų dalykų) • Papildomas ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių poreikius ir galimybes. Prioritetas suteikiamas darbui su gabiais mokiniais. • Organizuojamos įvairios dalykinės olimpiados, konkursai, projektinė veikla, konferencijos mokiniams • Gimnazijoje įkurta „Verslumo akademija“• Skatinami gerai besimokantys mokiniai

GIMNAZIJOS INDĖLIS Į VISŲ TAM TIKROS KLASĖS MOKINIŲ PASIEKIMUS

OLIMPIADOS

Mūsų gimnazijos mokiniai dalyvauja įvairių dalykų olimpiadose gimnazijoje, mieste, rajone ir šalies mastu bei tampa prizininkais.

Dalyvavusių miesto olimpiadose mūsų gimnazijos mokinių skaičius

„Romuvos“ gimnazijos mokinių - miesto olimpiadų nugalėtojų- skaičiaus kaita

Kasmet mūsų gimnazijos mokiniai laimi prizines vietas šių dalykų miesto olimpiadose: biologijos, fizikos, rusų kalbos, meninio skaitymo konkurse.

Mokslo metai “Romuvos”

gimnazijos reitingo vieta

2005-2006 m.m. V vieta

2006-2007 m.m. VI vieta

2007-2008 m.m. IV vieta

VA grupė remdamasi Šiaulių miesto švietimo skyriaus pateiktomis suvestinėmis apskaičiavo gimnazijų, vidurinių mokyklų reitingą pagal Šiaulių miesto dalykinių olimpiadų nugalėtojų skaičių.

PROJEKTINĖ VEIKLA

Mūsų gimnazija nuo 2005 metų dalyvauja projektinėje veikloje. Gimnazijoje vykdomi įvairus tarptautiniai, šalies, miesto, mokyklos projektai. Vykdydami savo projektus mokytojai stengiasi įvairinti projektinės veiklos formas: organizuoja ekskursijas, susitikimus, rengia parodas ir t.t.

IŠVADOS:

• Gimnazijoje atsižvelgiama į mokinių siekius, polinkius ir gebėjimus ir sudaromos palankios sąlygos mokiniams siekti aukštų mokymosi rezultatų. Daug pasiekta palyginus su pradiniu lygiu.

• Gimnazijos mokiniai aktyviai dalyvauja dalykų olimpiadose mieste ir tampa prizininkais. Olimpiadų prizininkų kiekvienais mokslo metais daugėja.

REKOMENDACIJOS:1. Tobulinti darbo su gabiais mokiniais programą.

2. Rekomenduoti ir toliau sudarinėti 1-4 klasių mobilias grupes pagal mokinių pasiekimų lygį. Tai padės geriau diferencijuoti mokymosi krūvius, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir polinkius, užtikrins geresnę mokymosi kokybę ir padės mokiniams siekti aukštesnio mokymosi lygio. Skirstymas į mobilias grupes per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas padės visiems 1-2 klasių mokiniams įgyti standartuose apibrėžtas pagrindines žinias ir gebėjimus.

3. Dalykų mokytojams ir toliau tęsti darbą su gabiais mokiniais, rengiant juos mokyklos ir miesto olimpiadoms.

4. Projektų vadovams tobulinti mokinių informavimą apie gimnazijoje vykdomus projektus, skatinti mokinius aktyviai dalyvauti projektuose.

Tema 3.2. Mokymosi pasiekimai

Veiklos rodiklis 3.2.1. Akademiniai pasiekimai

1-4 KLASIŲ UGDYMO REZULTATAI2005-2008 m.

Apie 99% ugdytinių, baigusių atitinkamą pakopą ar klasę, yra įgiję Bendrosiose programose apibrėžtas pagrindines žinias ir gebėjimus ir yra pažangūs. Nuo 2005 metų vidutinis pažangumo rodiklis nemažėjo. Mokinių pasiekimų metiniai rezultatai iš esmės nesikeičia lyginant su praėjusias metais.

ANTROKŲ METINIŲ PAŽYMIŲ IR

PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REZULTATŲ LYGINAMOJI STATISTIKA

2005-2008 m. lietuvių kalbos metinių pažymių ir PUPP lyginamoji statistika

PAŽANGUMAS

100% 95,4% 100% 100% 100% 100%

2005-2008 m. lietuvių kalbos metinių pažymių ir PUPP lyginamoji statistika.

KOKYBĖ

49% 34% 52% 70% 42% 72%

IŠVADOS:

• Ne visi mokiniai laiko lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus. 2006 m. lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus nelaikė 6 % mokinių, 2007 m. – 11% mokinių, 2008 m.m – 13%.

• Yra mokinių (2005-2006 m.m. – 5%), neišlaikiusių lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo testų.

• PUPP lietuvių kalbos rezultatų kokybė ženkliai pakilo: 2006 m. kokybę sudarė 34%, 2007 m. – 70%, 2008 m. – 72%.

2005-2008 m. matematikos metinių pažymių ir PUPP lyginamoji statistika

PAŽANGUMAS

98% 94% 98% 95% 100% 96%

2005-2008 m. matematikos metinių pažymių ir PUPP lyginamoji statistika

KOKYBĖ

43% 59% 42% 52% 36% 47%

IŠVADOS:• Ne visi mokiniai laiko matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus. 2006 m. matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus nelaikė 5% mokinių, 2007 m. – 9 % mokinių, 2008 m. – 16%. Yra mokinių (2006 m. – 4%, 2007 m. – 5%, 2008 m. – 4%), neišlaikiusių matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo testų.

• PUPP matematikos rezultatų kokybė mažėja: 2006 m. kokybę sudarė 59%, 2007 m. – 52%, 2008 m. – 47%.

VALSTYBINIAI BRANDOS

EGZAMINAI

DUOMENYS APIE “ROMUVOS” GIMNAZIJOS BAIGIMĄ

Per „Romuvos“ gimnazijos egzistavimo laikotarpį (nuo 2005 m.) abiturientai sėkmingai baigia vidurinio ugdymo programą, tačiau 2006-2007 m. m. 1 mokinys (tai sudaro 0,7%) neįgijo vidurinio išsilavinimo.

LYGINAMOJI STATISTIKA

V B E REZULTATAI ŠIAULIŲ MIESTE

IR „ROMUVOS“ GIMNAZIJOJE

VALSTYBINIŲ BRANDOS EGZAMINŲ REZULTATŲ LYGINAMOJI STATISTIKA2005-2006 m.m.

IŠVADOS:

Nuo gimnazijos įsikūrimo pradžios, t.y. 2005 metų, „Romuvos“ gimnazijos mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų vidurkis ne mažesnis už miesto mokyklų abiturientų, išlaikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus, vidurkį.

2007-2008 m.m. iš visų mokomųjų dalykų „Romuvos“ gimnazijos mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų vidurkis (97%) aukštesnis už miesto mokyklų abiturientų, išlaikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus, vidurkį (92%).

DUOMENYS APIE KANDIDATUS, GAVUSIUS ĮVERTINIMUS UŽ VBE NUO 50 IKI 100 BALŲ

2005-2006 m.m.


2006-2007 m.m.


2007-2008 m.m.

IŠVADOS:

2006 m. ir 2007 m. apie 40 % laikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus abiturientų gavo įvertinimus nuo 50 iki 100 balų.

2008 m. jau 56% laikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus abiturientų gavo įvertinimus nuo 50 iki 100 balų.

REKOMENDACIJOS:1. Susitarti dėl mokinių pasiekimų fiksavimo tvarkos ir pasiekimų analizavimo įvairiais lygiais. Metodinėse grupėse rekomenduojama kasmet daryti antrokų lietuvių kalbos ir matematikos metinių pažymių ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų lyginamąją analizę. Taip pat metodinėse grupėse siūloma lyginti ir analizuoti VBE rezultatus ir dalykų metinius įvertinimus. Toks palyginimas padės atskleisti vertinimo trūkumus ir problemas. Analizės išvados naudoti planuojant ugdymo turinį bei procesą. 2. Skatinti mokinius kritiškai mąstyti renkantis mokomuosius dalykus 3 ir 4 klasėse. Siūlyti dalykų mokytojams rašant rekomendacijas dėl tolimesnio dalyko mokymosi 2-ų klasių mokiniams, remtis „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašu“ (punktas 7), kadangi pastebėta, kad ne visi mokiniai, pasirinkę išplėstinį kursą, gali sėkmingai mokytis pagal jo programas ir reikalavimus. Gimnazijos 3 klasių mokiniai rinkdamiesi bendrąjį ar išplėstinį kursą turi atsižvelgti į šių dalykų mokymosi pasiekimų lygį (pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus ir metinius įvertinimus). Rinktis atitinkamų dalykų išplėstinio kurso programas gali tik tie mokiniai, kurie pasiekė dalykų pagrindinį ar aukštesnį pasiekimų lygį. 3. Siūlyti dalykų mokytojams, dirbantiems 3-4 klasėse, pradedant jau nuo 3 klasės, orientuotis į egzaminų reikalavimus, parenkant mokomąją medžiagą pamokose, ir derinti dalyko vertinimo sistemą su valstybinių egzaminų vertinimo sistema.

Tema3.2. Mokymosi pasiekimai

Veiklos rodiklis3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė

ŠIAULIŲ „ROMUVOS“ GIMNAZIJOS ANTRŲ KLASIŲ

TOLESNIS MOKYMASIS2005-2008 m.

77,1%

2,5 % 18,5 %

73,4 %15 %

10,7 %

77,8 %11,1 %

10,2 %

ŠIAULIŲ „ROMUVOS“ GIMNAZIJOS ABITURIENTŲ

TOLIMESNĖ STUDIJŲ VEIKLA2005-2008 m.

76,3 %11,8 %

1,5 %

73,7 %16,1 %

0,7 %

88 %

10,4 %

IŠVADOS:

1. Kasmet dauguma (virš 80%) antrų gimnazijos klasių mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, tęsia mokymąsi mūsų gimnazijoje arba kitose vidurinėse mokyklose. Likusieji (mažiau negu 20%) sėkmingai tęsia mokymąsi profesinio rengimo centre. Nedaug, bet yra mokinių (iki 2%), kurie, baigę pagrindinio ugdymo programą ir sulaukę 16 metų, netęsia mokymosi. Bet tokių mokinių skaičius mažėja.

2. Per gimnazijos egzistavimo laikotarpį kasmet apie 90% mūsų buvusių ugdytinių, baigę vidurinę mokyklą, tęsia tolimesnį mokymąsi šalies išsilavinimą teikiančiose švietimo įstaigose (universitetuose, kolegijose, profesinio rengimo centruose). Sėkmingai studijuojančių abiturientų skaičius didėja. Gimnazija bendrauja su sėkmingai besimokančiais studentais, kad esantys mokiniai sužinotų jų sėkmės istorijas.

3. Gimnazijoje nėra veiksmingos tolimesnio ugdytinių mokymosi stebėjimo sistemos. Renkami duomenys apie buvusių mokinių tolimesnį mokymąsi, tačiau trūksta duomenų analizės ir sklaidos. Nėra susitarimo su šalies švietimo institucijomis dėl informacijos apie mūsų gimnazijos ugdytinių mokymosi sėkmę.

REKOMENDACIJOS:

Efektyvinti ir tobulinti tolimesnio ugdytinių mokymosi stebėjimo sistemą:

a) gimnazijoje turėtų būti paskirti asmenys, atsakingi už ugdytinių tolimesnio mokymosi duomenų rinkimą, jų sisteminimą ir sklaidą.

b) susitarti su šalies švietimo institucijomis dėl informacijos apie gimnazijos buvusių mokinių mokymosi sėkmę.

Atsižvelgdami į atliktą duomenų analizę, priėjome prie išvados, kad vertinant veiklos sritį “Pasiekimai” mūsų gimnazija atitinka 3 lygį. Toks srities įvertinimas sutampa su mokytojų nuomone, išsakyta per Platųjį auditą.

Giluminio audito išvados ir rekomendacijos buvo pristatytos

Mokytojų tarybos posėdyje 2008-10-22

“romuvos” gimnazija giluminio audito iŠvados ir rekomendacijos 2007-2008 m.m

Documents