1. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS

2. Sveika gyvenimo brandaikis LietuvaiProf. Juozas Pundzius Nacionalins sveikatos tarybos pirmininkas NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 3. Sveika gyvenimo branda arba sveikas senjimas Tai vienas i valstybs ir vis alies gyventoj rpesi, kad Lietuvos mons gyvent kuo ilgiau ir tie ilgo gyvenimo metai bt kuo sveikesni, o tuo paiu ir laimingesni. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 4. Kokia yra Lietuvos moni sveikata? NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 5. Demografin situacija Lietuvoje 2002 2012 metais (2002 2011 m. rodikliai perskaiiuoti nustatytu nauju gyventoj skaiiumi, remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventoj ir bsto suraymo rezultatais, 2012 m. pateikiami iankstiniai Lietuvos Statistikos departamento duomenys) Demografiniai duomenys20022003200420052006200720082009201020112012Vidutinis metinis nuolatini gyventoj skaiius, tkst.3440,73411,93372,23314,73259,83221,13189,43156,73094,83030,22993,5Gimstamumas 1000 gyventoj8,79,09,09,29,610,111,011,611,511,311,4Mirtingumas 1000 gyventoj11,912,012,313,213,714,213,713,313,613,513,7Natrali kaita 1000 gyventoj-3,2-3,0-3,3-4,0-4,1- 4,1-2,7-1,7-2,1-2,2-2,3Kdiki mirtingumas 1000 gyv gimusij7,96,87,96,96,85,95,05,04,34,2-71,7972,0571,9971,3271,1270.9271,9473,1073,4573,65-Vidutin tiktina gyvenimo trukm, metais NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 6. Vidutins tiktinos gyvenimo trukms pokyiai 74 73,65 73,45 73,173 72,19 72,1972,1 72,2 71,91 71,78 71,76 71,39 71,1 71,0872 71 7071,9 70,970,2620 09 20 10 20 1120 0820 0720 0620 0520 0420 0320 0220 0120 0019 9919 9819 9719 9669Su mirtingumo rodikliais susijusi vidutin tiktina gyvenimo trukm paskutiniaisiais metais ilgja. 2011 metais vl pailgjo, pasiekdama 73,65. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 7. Moter ir vyr vidutins gyvenimo trukms (VGT) pokyiai Moter VGT 2011 m. padidjo iki 79,14 m. ir yra didiausia nuo 1990 m. Vyr VGT 2011 m. taip pat padidjo iki 68,05 m. ir yra didiausia nuo 1990 m.Vyr ir moter gyvenimo trukms skirtumas 11,11 met. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 8. Vidutins tiktinos gyvenimo trukms skirtumo tarp moter ir vyr kaita Lietuvoje ir ES Metai 13 12 11 10 9Lietuva EU-27 EU -158 7 6 20102005200019951990198519801975419705alt.: WHO/EURO HFA DB, 2011 NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 9. Susirpinim keliani demografini rodikli dinamika Daugel met majs natralus gyventoj prieaugis 2006 - 2007 m. buvo pasieks net - 4,1/1000 gyventoj. 2012 m. is rodiklis taip pat iliko neigiamas: -2,3/1000 gyventoj (2009 m. buvo -1,7). NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 10. Gimstamumo pokyiai Lietuvoje 2001 2012 metais 14 12 10 8 6 4 2 011,0 9,1 8,79,0 9,09,6 9,211,5 11,610,111,4 11,32001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 /1000 gyv.Valstybei parodius rpest ir padidinus finansines garantijas eimoms 2009 m. ufiksuotas aukiausias per pastarj deimtmet gimstamumo rodiklis: jis siek 11,6 gimusij /1000 gyventoj. Pastaruosius ketverius metus gimstamumas stabilizavosi ir 2012 m. buvo 11,4. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 11. Sveikatos rodikli palyginimas Europos regione Lyginant Europos regiono alis, stebimas Lietuvos sveikatos rodikli atsilikimas nuo kit ali. Gyvenimo trukm, kuri buvo auktesn negu kit Baltijos ali, dabar yra emiausia regione. Tuberkuliozs paplitimas yra 70 proc. auktesnis negu naujj ES ali vidurkis. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos lig, o ypa nuo iemins irdies ligos, yra didiausias tarp regiono ali. Mirtingumas dl iorini mirties prieasi taip pat stulbinamai auktas, o ypa yra didelis saviudybi skaiius - didiausias tarp vis Europos ir Centrins Azijos ali. Alkoholio vartojimo sukeltas mirtingumas yra daugiau negu dvigubai didesnis u naujj ES ali vidurk. Rkymo sukeltas mirtingumas taip pat yra didiausias tarp kit Europos ali. Mirtingumas nuo vio yra apie vidurk.Gimdyvi ir kdiki mirtingumas yra geresnis u kit ali vidurkius. Pasaulio banko vertinimas, 2009 m. gegu NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 12. Ikiai moni sveikatai (Universals - viso pasaulio ir Lietuvos) Populiacijos senjimas. Gyventoj migracija po pasaul ir koncentracija miestuose. Ltins neinfekcins ligos (ypa irdies ir kraujagysli ligos bei depresija) yra lemianios didiausi sergamum, mirtingum ir prarast met skaii. Sveikatos prieiros sistemos, nebepakelianios augani kat (ekonomin sveikatos sistemos kriz). Pirmin sveikatos prieira yra silpna ir nepakankama prevencijos srityje. Visuomens sveikatos pajgos pasenusios.Pagal PSO Europos biuro direktor Z.Jakab NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 13. 65 MET IR VYRESNIO AMIAUS GYVENTOJ DALIES POKYIAI 2001-2011 M.Lietuvoje stebimas spartus gyventoj senjimas. 2011 m. pradioje 16,5 procento gyventoj buvo 65 met ir vyresnio amiaus. altinis: Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 14. Pagyven mons pagal lyt ir amiaus grupes 2011 m. (met pradioje, tkst.) NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 15. GLOBALI SVEIKATOS PRIEIROS EKONOMIKOS KRIZ NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 16. Globalios sveikatos prieiros krizs ekonomins prieastys Lig plitimas parankus medicinos pramonei, kuri sukuria naujas labai brangias technologijas ir silo jas sigyti sveikatos prieiros paslaug teikjams, o pacientai vis primygtinai reikalauja, kad valstyb finansuot ias technologijas j gydymui, neirint to, kad tapo ligoti dl savo nesveikos gyvensenos. Tai ypa iaugino sveikatos prieiros katus. Daugelis valstybi nebepakelia tokios finansins natos ir desperatikai ieko sprendim, kaip suvaldyti i kriz (netgi JAV, kur sveikatos prieirai skiriama iki 17 proc. nuo BVP). NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 17. Pasaulio sveikatos virni susitikimas 2012 Berlynas, 2012 m. spalio 22-23 d.Pagerinti efektyvum, sumainant neigiamas krizs pasekmes Paalinti neefektyvias ir nereikalingas tarnybas Racionalizuoti vaist skyrim Perkelti daugiau paslaug i stacionaro pirmin grand ir ambulatorin prieir Investuoti infrastruktras, kuri naudojimo ilaidos yra maesns Sumainti maiausiai ekonomikai efektyvi tarnyb skaii I PSO Europos biuro direktors Z.Jakab praneimo NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 18. Visos iki iol aptartos problemos susijusios su asmens sveikatos prieira, kuri ekonomikai yra labai brangi, bet moni sveikatai turi takos tik 10%.10% 20%50%Gyvensena Aplinka20%Paveldimumas Sveikatos prieiraSveikat ir jos rodiklius takojani veiksni santykis (PSO duomen baz) NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 19. Aplinkos taka sveikatai - 20% 10 20 20Sveika ir saugi fizin aplinka Saugus maistas50 Saugi socialin aplinka Palanki psichin aplinka NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 20. Saugios ir sveikos socialins aplinkos utikrinimas Nemanoma greitai pakeisti sveikat takojani socialins aplinkos veiksni: materialins gerovs visiems gyventojams utikrinimo, socialins diferenciacijos, socialini garantij stokos ir skurdo lygio, isilavinimo lygio, gyvenamosios vietos (kaimo ir miesto) aplinkos.Bendra ekonomins ir socialins alies gerovs raida turs nemaos takos Lietuvos moni sveikatai. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 21. Saugios ir sveikos psichins aplinkos utikrinimas Lietuvoje ypa aktuali visuomens psichikos sveikatos problema, lemianti: didiausi saviudybi skaii Europoje, vien i didiausi Europoje nelaiming ir patyias patiriani vaik skaii, didel nedarni eim, isituokusi asmen skaii, nepagarbos kitam asmeniui ir supratimo stok, aukt neurozi ir kit psichikos sutrikim lyg. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 22. Saugios ir sveikos psichins aplinkos utikrinimas Negalima reikalauti i Valstybs ir j atstovaujanios valdios pilnos atsakomybs u alies socialin ir ekonomin bkl, takojani psichikos sveikat.Taiau nebegalima pateisinti Valstybs institucij neveiklumo, politins valios ir drsos trkumo suvaldant visuomens, ypa vaik, psichik alojanius subjektyvius veiksnius, tai yra destrukcin veikl daugumos masini informavimo priemoni, kurios be atsakomybs: griauna moni pasitikjim valstybe, visuomene, visomis institucijomis (politikais, vykdomja valdia, banyia, medikais ir pan.), devalvuoja moralines vertybes, ikreipia moni pasaulir ir pasauljaut, grsdamos blogas naujienas, smurt, banalias demoralizuotas pramogines laidas, pig usienio lamt . NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 23. Sveika gyvensena 50 proc. lemia moni sveikat - Sveikat alojantys veiksniai(tabakas, narkotikai, alkoholis)10 20 2050- Fizinis aktyvumas - Subalansuota ir nuosaiki mityba NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 24. Pasaulins sveikatos prieiros krizs pagrindin prieastis Neteisinga, neefektyvi sveikatos strategija Sistema orientuota lig gydym: Ji iki tam tikro lygio leidia prailginti gyvenimo trukm ir sumainti mirtamum nuo pagydom (ypa mini) lig.Politika nepakankamai orientuota lig prevencij: Nesveikos gyvensenos slygotos ltins neinfekcins (neigydomos) ligos tapo skaudiausia rykte, reikalaujania lito dalies - iki 80 % - sveikatos prieiros snaud: vien diabeto ir metabolinio sindromo kontrol reikalauja iki 20 % snaud, vio kontrol pareikalauja tik 5% snaud. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 25. Mirtingumo rizikos faktoriai isivysiusiose alyse 2000m. Mir i s kai ius /100000 g yv . Nes aug us s eks as Darbo s aug a O ro u ter tumas Alkoholis F iz inis neaktyvumas Nes veika mityba Ants voris Hipercholes terolemija Tabakas Arterin hipertenz ijaMiri s kaiius /100000 g yv.0100 200 300 400I PSO duomen bazs 0 0 0 0 NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 26. Pagrindins Lietuvos vyr ir moter mirties prieastys 2011 m. (procentais)Vyrai 47.7Moterys64.14,57,5 21,54,4 1,74,3 5,56,4 17,913,5 Kraujotakos sistemos ligos Piktybiniai navikai Virkinimo sistemos ligosIorins mirties prieastys Kvpavimo sistemos ligos Kitos prieastysaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2012 NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 27. Ltini neinfekcini lig prevencija galina: i esms sumainti sergamum, enkliai sumainti mirtingum, prailginti sveiko gyvenimo trukm utikrinti sveik senjim (brand) sukurti sveikesn ir stipresn visuomen. Tai raktas veikti pasaulin ekonomin sveikatos prieiros kriz. Tai deklaruojama visuose Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikatos ekspert virni susitikimuose, kongresuose, konferencijose. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 28. Sveika gyvensena pasaulio ekspert vardijamas prioritetas Pasaulio sveikatos organizacija perspja: Jei mons: laikytsi taisyklingos mitybos princip bt fizikai aktyvs nepiktnaudiaut alkoholiu ir nerkyt Galima bt ivengti: 80 proc. kardiovaskulini susirgim 90 proc. II -ojo tipo diabeto 30 proc. onkologini susirgim NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 29. Sveikat alojani veiksni kontrol (alkoholis) Didiuliai suvartojamo alkoholio kiekiai ir su tuo susijusios visuomens socialins ir sveikatos problemos vardijamos kaip Lietuvos problema Nr.1 NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 30. Sveikat alojani mediag pasilos apribojimas Tai privalomas pareigojimas kiekvienai valdiai, kuri atstovauja Valstyb, deklaruojani rpinimsi moni sveikata (LR Konstitucijos 53 str.) Valstyb disponuoja jgos ir fiskalins politikos rankiais, kurie yra efektyviausi tabako, alkoholio ir narkotik kontrolje. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 31. Sveikat alojani mediag pasilos apribojimas Pasaulio patirtimi ir mokslikai pagrsti efektyviausi metodai yra statyminiai draudiamieji instrumentai, kuriuos etika valdia privalo efektyviai inaudoti, apsaugodama savo pilieius nuo sveikat alojani mediag (alkoholio, tabako, narkotik) paplitimo: Reklamos udraudimas Pardavim laiko apribojimai Pardavim vietos ir amiaus apribojimai AkcizaiValstybs pareiga per fiskalin politik sudaryti slygas, kad nesveikai gyventi bt per brangu. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 32. Sveikos gyvensenos (judjimo ir mitybos pusiausvyros) A-B-C Valgyti tiek, kiek reikia normaliam gyvenimui utikrinti (valgyti tam, kad gyventum, o ne gyventi tam, kad valgytum). Bent minimaliai (nors 30 min. per dien) fizikai pajudti. Perteklines su maistu gautas kalorijas sudeginti papildomu fiziniu krviu. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 33. Sveikos gyvensenos ABCiuolaikinis pasaulis daugeliui moni suteikia galimybes be fizinio krvio utikrinti pagrindinius gyvenimo poreikius. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 34. Fizinio pasyvumo ir persivalgymo tendencijos pasaulyje Gerjant buiiai persivalgymas ir fizinio aktyvumo majimas tampa visuotine norma maiau civilizuotose grupse: labai rykios nutukimo ir diabeto augimo tendencijos tarp Afrikos ir Arab ali gyventoj, kurie anksiau badavo, o dabar, gyvendami vir naftos, nebesugebjo prisitaikyti prie naujo pagerjusio gyvenimo suteikiam vertybi; tos paios genties indnai, gyvenantys JAV, 2 kartus daniau serga diabetu dl nutukimo, negu kitapus sienos gyvenantys Meksikos gentainiai. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 35. Fizinio pasyvumo ir persivalgymo pasekms Lietuvoje Tik nedaugelis turtingesni ir isilavinusi moni sismonino, kad valgis nra pagrindin vertyb, o jeigu juo yra piktnaudiaujama, tai btina j sudeginti fiziniu krviu.Lietuvoje kas treias suaugs turi antsvor, o nuo 1980 met nutukusij skaiius padidjo dvigubai. Nerim kelia vaik nejudrumo didjimas ir su tuo susijusios j fizins bkls blogjimas. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 36. Lietuvos gydymo staigose registruot serganij cukriniu diabetu dinamikaLietuvoje nustatyta tik 35 proc. vis asmen, sergani 2 tipo cukriniu diabetu.(SAM, LSIC) NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 37. Persivalgymo ir nejudrumo kaina Ltini neinfekcini lig gydymui ileidiama iki 75% viso sveikatos biudeto. Vien diabetui ir metaboliniam sindromui gydyti JAV ileidiama 20% viso sveikatos biudeto. Vis kit mini bkli kontrolei ileidiama tik 20% l. Vio kontrolei - tik 5% l. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 38. Fizinio aktyvumo bkl Lietuvoje Pagal Eurobarometro tyrim: 44 % lietuvi niekada nesimanktina ir nesportuoja (vedijoje - 6 %) 14 % lietuvi neturi jokio fizinio aktyvumo (vedijoje - 2 %) Tik 12 % lietuvi yra fizinio aktyvumo sporto klub nariais (Vokietijoje - 61 %) Lietuvi moksleivi fizinio pasirengimo lygmuo yra vienas prasiausi Europoje Eurobarometer 72.3. Special Eurobarometer 334: Sport and PA, March 2010 NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 39. Valstybs taka sveikos gyvensenos kultrai Tiesiogiai statymais udrausti per gausiai, nesveikai maitintis bei priversti mones judti valstyb negali NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 40. Pasaulyje pasiteisinusi sveikos gyvensenos utikrinimo valstybs politika Efektyviausia fiskalin politika: enkliai didesnis nesveik gyvenimo bd besirenkanio mogaus sveikatos draudimo mokestis; Nepalanki sveikatai maisto produkt akcizo didinimas; Nesveik maisto produkt reklamos ir platinimo apribojimai. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 41. PSO rekomenduojama fiskalin politika sveikatos stiprinimo srityje Naujoji Europos sveikatos politika Sveikata 2020 Azerbaidanas, Baku, 2011 m. rugsjo 12-15 d.Rekomendacijos Sveikata kit valstybs sektori politikoje: Fiskalin politika: alkoholio, tabako apribojimo ir sveikatai palanki produkt promocijos srityje. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 42. Maiau efektyvios, bet btinos sveikos gyvensenos ugdymo priemons Kitos maiau efektyvios, bet pasaulyje pasiteisinusios sveikos gyvensenos ugdymo kryptys: Sveiko gyvenimo bdo ir motyvacijos propagavimas per taigi reklam, leidinius, parodomuosius masinius sveikatinimo renginius, sveikatingumo mokyklas ir pan.; Sveikos gyvensenos ugdymo utikrinimas bendro lavinimo, auktosiose mokyklose ir kituose organizuotuose kolektyvuose; Neorganizuotos visuomens dalies sveikos gyvensenos ugdymo ir prieiros programos; Tolygus lengvai pasiekiamos sveikatinimo infrastruktros ivystymas visoje alyje. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 43. Sveiko gyvenimo bdo propagavimo krypties keitimo pagrindas mogaus yra silpnas, kad vienas itest savo pasiryim sveikai gyventi: I 100 moni, nusprendusi, kad reikt sportuoti, tik 20 nusiperka abonentus, aprang, inventori. I j 80 proc. nustoja sportuoti per pirmuosius 2 mnesius.Btina padti mogui ilaikyti motyvacij sveikai gyventi. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 44. Naujos sveiko gyvenimo bdo propagavimo kryptys Dabar vyrauja paintin retorika apie sveikos gyvensenos teikiam gr (tai daniausiai medik teikiamos jau gerokai kyrjusios, daugeliui daug kart girdtos, todl ir neefektyvios inios). Reikia perduoti sveikatos ugdymo iniciatyv edukologams psichologams, kurie turi sukurti: motyvacijos sveikai gyventi formavimo metodikas, vienas kito palaikymo psichologins metodologijos pltr. Pavyzdys: Viena i efektyvi metodik, kai vaikas imokomas mokykloje, kaip reikia pamokyti savo tvus sveikai gyventi ir po to kontroliuoja tv veiksmus. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 45. Fizinis aktyvinimas organizuotuose kolektyvuose Lietuvos problema - tradicins fizinio lavinimo formos mokyklose nesuformuoja poreikio pakankamai judti o kartais net ir atgraso nuo jo. Btina perirti jaunosios kartos fizinio ugdymo principus - akcentuojant vidins motyvacijos judti formavim. Neirint daugkartini NST raginim, Lietuvoje ledai nepajudjo. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 46. Fizinio aktyvumo skatinimas mokykloje Btina i esms perirti mokymo programas, mainant suteikiam ini krv , o utikrinant pakankam vaik fizin aktyvum bei formuojant judjimo proius ateities gyvenimui. Btina iekoti vairesni fizinio aktyvumo form (psij ar dvirai ygi). Mergaitms, kuri prigimiai nra artimas varybinis motyvas, organizuotinos joms priimtinesns estetiko fizinio aktyvumo formos, pvz., okiai. Gerai, kad atsisakyta fizinio lavinimo paymio, bet mokytojas turt utikrinti, kad visi moksleiviai ne tik pakankamai judt kiekvien dien, bet ir tam jaust vidin poreik NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 47. Neorganizuotos visuomens sveikatinimas vardinti visuomens sluoksnius, kuriems taikytinos skirtingos poveikio priemons: Apie 10 % moni, kurie, neirint propagandos ir reklamos, aktyviai ir sveikai gyvena; Apie 10 % moni, kurie, neirint propagandos ir reklamos, niekada nesportuos ir sveikai negyvens; Apie 10 % daniausiai isilavinusi ir turting moni, kurie, suvok sveikatos vert, pradeda aktyviai, sveikai gyventi.Dl i visuomens grupi valstyb neturi didelio rpesio NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 48. Neorganizuotos visuomens sveikatinimas Apie 70 % moni yra per silpni, kad ilaikyt motyvacij sveikai gyvensenai. I j didel grup moni turi grsming rizik susirgti arba jau serga ltinmis neinfekcinmis ligomis.i visuomens grup reikalauja didiausio valstybs rpesio. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 49. Neorganizuotos visuomens fizinio aktyvumo skatinimo formos Sporto klubai Visuomens masiniai renginiai Sveikatinimo mokyklos Masiniai renginiai (bgimai, slidi ygiai, maudymasis iem) yra atraktyvs ir sveikintini kaip stiprinantys motyvacij, taiau jie patraukia tik labai ma visuomens dal, yra epizodiniai ir maai efektyvs. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 50. Fizinio aktyvinimo politikos pamokos Klubinio sporto (fitness, teniso ir kt.) formos nuolatiniam fiziniam aktyvumui palaikyti traukia tik labai ma visuomens dal. Daugeliui susiformuoja ne vidinis poreikis kiek galima daugiau judti dl savo sveikatos, o tik sipareigojimas atidirbti sporto klube. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 51. Nauja fizinio aktyvinimo kryptis spontaninis fizinis aktyvumas iuolaikins naujosios fizinio aktyvinimo strategijos orientuotos spontanin fizin aktyvum ir tai turt bti koncentruojamas valstybs dmesys NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 52. Sveikos gyvensenos motyvacijos palaikymo dalyviai Kiekvienam visuomens nariui reikia, kad j paskatint ir palaikyt jam takingi autoritetai: eimos nariai Draugai Kaimynai Darbdaviai Bendradarbiai Banyia ir pan.Pomgi grups iems palaikymo dalyviams btina paruoti specialias psichologinio poveikio metodologijas, apmokyti ir nuolat priminti t daryti Tai turt bti Visuomens sveikatos biur veiklos dalis NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 53. Sveikos gyvensenos motyvacijos palaikymo dalyviai Efektyviausios yra Pomgi grups Bendr interes ir pomgi vienijami eimos, draug, kaimyn, bendradarbi rateliai Jos yra patvaresns, pasiymi stipria tarpusavio pagalba, palaikant narius itesti savo pasiryimus sveikai gyventi (analogija anonimini alkoholik grups)Deja, Lietuvoje nra pomgi grupi skatinimo strategijos ir program. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 54. Sveikos gyvensenos motyvacijos palaikymo dalyviai Darbdavio, kaip gana takingos institucijos, panaudojimas skatinti mog sveikai gyvensenai Labai spariai plinta JAV, Japonijoje, Kinijoje ir kt. Schema: Darbdaviai sumokdami pinigus usako specialioms kompanijoms darbuotoj sveikatinimo program; Dirbantieji bei j eimos nariai mokomi ir motyvuojami sveikai gyventi ir padti vienas kitam, pasitelkiant psichologus; Kontroliuojami pagrindiniai sveikos gyvensenos rodikliai (svoris, fizinis aktyvumas, aling proi atsisakymas ir pan.); Panaudojant aidybinius elementus, darbuotojus, pasiekusius ger rezultat, darbdavys vieai giria, premijuoja ir pan.Deja, Lietuvoje ioje srityje nieko nra padaryta. Negana to, daugelis visuomens sveikatos pareign apie tai net nra girdj. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 55. moni sveikatai tarnaujanios infrastruktros krimo prioritetai Nacionalin Valstybs susirpinim turi kelti apverktina sveikai gyvensenai tarnaujanti infrastruktra: Lietuvos dvirai tak ilgis yra deimtis kart trumpesnis u Skandinavijos, Olandijos ir kit paangi ali takus. Miest gatvse praktikai nra iskirt dvirai juost, todl dviraiu vaiuoti yra labai nesaugu.Milijard kainuosiantis Vilniaus taip vadinamasis nacionalinis stadionas tikrai nra nacionalinis prioritetas stiprinant moni sveikat, o yra skirtas gana pelningam sporto ir pramog verslui ir tokio tipo infrastruktros pltra neturt bti visuomenini finans panaudojimo prioritetas. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 56. moni sveikatai tarnaujanios infrastruktros krimo prioritetai Paradoksas: efektyviausio spontaninio judjimo skatimui reikia labai nebrangios infrastruktros, taiau Lietuvoje ji labiausiai apleista.Sveikai gyventi yra pigu Visuomenini finans panaudojimo prioritetas turt bti rekreacins lengvai pasiekiamos saugios aplinkos sutvarkymas visose alies vietovse. NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 57. Praktinio sveikos gyvensenos gyvendinimo problemos Sveikai gyventi, atrodyt, yra paprasta, bet i ties labai sudtinga sveik gyvenimo bd gyvendinti visuotinai. Pasaulio ekspertai neretai diskutuoja, ar ivis manoma pasiekti, kad bent didioji moni dalis gyvent sveikai. Pastaruoju metu optimist atsiranda daugiau - remiamasi didia dalimi skmingu senuoju suomi FINBALT projektu.2012 metais NST ir NVO organizavo sveikatinimo konferencij, kurioje pagrindin praneim perskait ir savo patirtimi pasidalino suomi stebuklo krjas Prof. Pekka Puska NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 58. Visuotinos sveikos gyvensenos realizavimo perspektyvos Kiekvienai visuomenei tai vienas didiausi iki, nes: Draudiminiais instrumentais (statymais) negalima priversti moni taisyklingai bei saikingai maitintis ir daugiau judti; tiksl galima pasiekti tik ugdant kiekvien asmenyb ir jo motyvacij sveikai gyvensenai, taiau ugdymo ir mokymo instrumentai yra daug maiau efektyvs negu draudimin sistema; Ugdymo asmenyb reikmingiausi poveik turi artimiausia ir takinga mogaus aplinka. Todl btina socializuoti kiekvien asmenyb ir burti grupes. Didel tak turi visuomenins organizacijos. Ypa daug gali padaryti ROTRY judjimas, turintis didiul organizuotos veiklos patirt ir kilnius tikslus NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS 59. Sujunkime pastangas Lietuvos moni sveikatos labui NACIONALINS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEIMAS