56 PRAEITIES VAIZDAI

Vaizdingame miškingame kalvų ir upelių išvagotame krašto-vaizdyje, Patulynės miško pakraštyje, Šunijos upės pakrantėse, įsikūrė dabar beišnykstantis Ruibiškės kaimas (Skaudvilės sen., Tauragės r.). 2015 m. duomenimis, jame užregistruota tik 14 gy-ventojų, liko 5 sodybos. Toks pat likimas ištiko ir greta esančius Beržynės (liko 3 gyventojai) ir Paaglūnės (žemėlapiuose išnyko net ir pavadinimas) kaimus.

Kada buvo pirmą kartą paminėtas Ruibiškės kaimas, tikslių duomenų nėra. 1775 m. Žemaitijos dūmų surašyme Karšuvos valsčiuje, Batakių parapijoje1, tokio kaimo nėra (paminėtos Pa-varčių, Pilsūdo, Lomių akalicos, Graužiai)2. Žemaičių vyskupys-tės 1821 m. vizitacijoje Girdiškės parapijoje paminėti kaimai Sodalė, Dvarviečiai, Ruibiškė (Sodale, Dwarwieci, Ruybiski) su 19 sodybų (113 gyventojų buvo priėję išpažinties, o 40 – ne)3, o 1838 m. Girdiškės parapijos inventoriuje randame išvardintus Sodalės, Dvarviečių, Ruibiškės (Sodale, Dwarwiecie, Ruybisz-ki) kaimus su 19 dūmų (110 gyventojų buvo priėję išpažinties, o 38 – ne)4. Tikrindami Upynos parapijos archyvo 1716–1736, 1779–1827, 1774–1803 m. krikšto ir 1774–1803, 1800–1826 m. mirties metrikų knygas, nuo 1784 m. (Rubiski, Ruybiski) randa-me pirmagimius (užfiksuoti 25 vardai), o 1777 m. užregistruota mirusi Elžbieta Januškienė (70 metų amžiaus). Tad pagal šią informaciją užtikrintai galima teigti, kad Ruibiškė XVIII a. antro-joje pusėje egzistavo. Iki Girdiškės parapijos steigimo 1803 m. Ruibiškės kaimas priklausė Batakių, o vėliau priskirtas naujai įkurtai Girdiškės parapijai. Iš metrikų matyti, kad iki 1827 m. kai-me gyveno 8–10 šeimos: Jokūbo Jonušio (1784–1795 m.), Mato Grublio (1795 m.), Mykolo Šimkaus (1797–1804 m.), Tomo Juškio (1807–1822 m.), Andriaus Juknevičiaus (1820 m.), Tomo Tama-šausko (1821, 1827 m.), Kazimiero Pudžiuvelio (1822–1823 m.), Dominyko Paulausko (1824 m.), Marijonos Gandraitės (1825 m.), Silvestro Kairio (1825 m.), Jono ir ir jo sūnaus Mato Vasiliauskų (1825–1827 m.) bei kt. Kiek kaime tuomet buvo sodybų, duo-menų nėra. Nemažai šeimų, kaip rodo atskirų šeimų tyrimai, į kaimą buvo atsikėlusios. Pavyzdžiui, laisvojo valstiečio Jono Va-siliausko (1826 m. miręs Ruibiškėje) šeima nuo 1796 m. (tokia data fiksuojama činčo, padūmės, pagalvės mokesčių knygelėje) atsikėlė į Upyną. Čia ir Mankaičiuose tarp 1796–1806 m. gimė vaikai Rozalija, Baltramiejus, Ona, Marijona, Ieva Pranciška, Si-monas, o prieš tai Marijona Pranciška (1793 m.) gimė Pamabiuo-se, o Matas (1794 m.) Gaižuvoje (Skaudvilės RKB), vėliau minėto valstiečio ūkininko Mato (1974–1839) ir Simono (1806–1867) šei-mas aptinkame Ruibiškės kaime. Yra žinoma, kad nenustatytu laiku Upynoje buvo įkurtas didžiajam kunigaikščiui priklausęs dvaras – tenutas. Jam priklausė miestelis ir keli gretimi kaimai. Išlikusiame 1796 m. dvaro inventoriuje rašoma, kad valstiečiai yra suvargę dėl tenuto laikytojo jo malonybės pono Aleksandro

Ernestas Vasiliauskas, Kristina Karošaitė

RUIBIŠKĖS IR BERŽYNĖS KAIMAI PRIE ŠUNIJOS KRANTŲ

Puzynos, Lenkijos rūmų šambeliono, elgesio, nes jis juos išnau-dojo virš inventorinių prievolių5.

Aiškesnį vaizdą apie Ruibiškės kaimo gyventojų skaičių su-teikia 1846 m. sudarytas (reiktų datuoti 1839 m.) Girdiškės pa-rapijos gyventojų surašymas6. Tuomet jame suregistruota 60 gy-ventojų: Ignas Gadliauskas (30 metų), žmona Monika (26), sūnus Fortūnatas (7), dukra Matilda (5), Lauryna (1), Petras (15) ir Mar-tynas Šileikos (15), Pulcherija Šileikytė (20), Silvestras Gandras (20), motina Ona (60), dukra Veronika (18), Agota (25), Ona Pu-džiuvelytė (13), Adomas Pudžiuvelis (19), Ieva Pudžiuvelytė (13), Jonas Pudžiuvelis (17), Petras [pavardė neįskaitoma] (40), žmo-na Liudvika (23), sūnus Petras (3), dukra Petronėlė (8), Marijona Guncuvna (?) (17), Simonas Vasiliauskas (36), žmona Ona (30; 1811–1872), sūnūs Adomas (3), Vincentas (1), dukra Veronika (7; g. 1832), motina Ona (65, m. 1846 m.), Juozapas Matulis (20), Antanas Mockus (23), Ona [pavardė neįskaitoma] (40), Barbora Bernotaitė (14), Rozalija Vasiliauskaitė (30, 1796–1868), Mykolas Juškys (40), žmona Marijona (35), sūnus Jurgis (9), Jokūbas (3), dukra Agota (5), Stanislovas Jakavičius (50), žmona Gertrūda (45), sūnus Jonas (20), žmona Petronėlė (25), sūnus Joakimas (4), Stanislovo sūnus Antanas (25), Juozapas (30), Antanina Ma-kaškauskienė (69), sūnus Antanas (35), Barbora Baltrušaitienė (50), dukra Uršulė (7), Ieva (5), Elena (3), Antanas Auryla (40), žmona Magdalena (35), sūnus Juozapas 3), dukra Ona (5), Elž-bieta Viliušytė (4), Fortunatas Juškys (17), Laurynas Šidlauskas (20), Antano motina Marijona (70), Pranciška Trušinska (?) (19). Kaip matyti iš keleto atvejų, Simono Vasiliausko šeimoje buvo 6 šeimos nariai (be vaikų, motina ir sesuo) ir 4 darbininkai (iš viso 10 žmonių), Antano Aurylos šeimoje – 5 šeimos nariai (su mo-tina) ir 4 darbininkai (iš viso 9 žmonės). Imant vidurkį po 9–10 žmonių ir pagal išdėstytą asmenų eiliškumą galima manyti, kad tuo metu Ruibiškėje buvo apie 8 didesnes ar mažesnes sodybas. Palyginę šį sąrašą ir ankstesnius duomenis, randame kai kurias šeimas (Juškiai, Gandrai7), esama ir naujų (Aurylų, Gadliausko ir kt.), tačiau nerandame Mato Vasiliausko šeimos (nors jo palikuo-nys Jeronimas (g. 1828 m.) ir Kazimieras figūruoja vėlesniuose 1913 ir 1928 m. sąrašuose), kaip ir Dilnikų šeimos, nors ji figū-ruoja 1913 m. sąraše, ir kt. Tai liudija, kad dalis gyventojų laikinai išsikėlė (pavyzdžiui, Vasiliausko Mato žmoną Uršulę Mockutę-Vasiliauskienę (40) su vaikais Jeronimu (8), Martynu (6), Jurgiu (4), Leonu (2) randame jos tėviškėje Sodalėje pas brolį Augustiną Mockų, o vyras Matas (vyr.) ir jo sūnus Matas (jaun.) nepaminėti).

Iki šiol žinoma seniausia kartografinė medžiaga datuojama 1841 m., kur Raseinių apskrities žemėlapyje pirmą kartą, tiesa, netiksliai, tarp Upynos miestelio ir Juškaičių, Laurinaičių kaimų (kai kurie kiti kaimai (Galvyčiai) taip pat netiksliai pažymėti), pa-žymėtas Ruibiškės kaimas (Руймишки)8. Vėlesniame, 1865 m.

57

3 varstų Kauno gubernijos žemėlapio XI-2 lape, kelių iš Lomių ir Vitkų į Upyną sankryžoje pavaizduotas užusienis Ruikiškių (З. Руйкишки) pavadinimu, o prie kelio į Lomius, Šunijos bei Rin-gės santakoje, – Vasiliauskų sodyba (Кучн. Василевская). Jame vietovės pavaizduotos miškingos. Panašų vaizdą matome ir 1913 m. žemėlapyje (Skaudvilės lapas LXIV-D). Jame, 2,45 km atkarpoje, 90–100 m aukštyje virš jūros lygio, detalizuotos Rubiš-kių (Руйбишки) sodybų vietos, išsidėsčiusios abiejuose Šunijos krantuose – 6 dešiniajame krante, nuo minėtos Ringės žiočių pi-etuose iki Patulės kaimo, ir 3 kairiajame, prigludusios prie Beržy-nės ir Sodalės kaimų. Šias sodybas jungė nuo seno susiformavęs kelių tinklas. Sprendžiant iš jų išdėstymo matyti, kad kaimo pla-navimui didelę įtaką turėjo kalvotas kraštovaizdis (kaip ir likusioje Žemaitijoje), iki 20 m gylio siekiantis Šunijos slėnis su aukštais skardžiais, žemėvaldos specifika. Kaimą, kaip ir būdinga Žemai-tijai, sudarė vienkiemiai9, kalvotose Šunijos pakrantėse palaips-niui iškertant mišką. Šiame 1913 m. žemėlapyje Sodalės miško pakraštyje, siaurame dirbamos žemės ruože pavaizduotame Pa-aglūnės (Поэглуне) kaime, pažymėtos 4 sodybos (Beržynės kai-mas su 4 sodybomis įvardintas tuo pačiu vardu). 1911–1912 m. iš krikšto metrikų (Stanislovas Vasiliauskas (1911–1990) ir Stanis-lava Vasiliauskaitė (1912–1944) Jono) matyti, kad pakrikštytieji iš Paeglūnės kaimo, dar priskirti Ruibiškėms, o jau mirties metrikose nuo 1914 m. Karvedynės vienkiemio vardu (Apolonija Macaitė-Vasiliauskienė (m. 1914 m.) ir Ona Gomm-Vasiliauskienė (1885–1915), Jono motina ir žmona). O štai dešiniajame Kazimiero Va-siliausko Motiejaus (1863–1936) ir Jeronimo Vasiliausko Jeronimo (g. 1828 m.) įsikūrusi sodyba 1888 m. planuose, 1910–1913 m. krikšto ir mirties metrikuose įvardinama Daniškio(ės) vienkiemiu.

Žemės nebuvo derlingos, vietovės miškingos. Kas privertė gyventojus atsikelti į šį Žemaitijos kampelį? Atsakymas vienas – žemės trūkumas. Ruibiškės kaimo plėtros, kaip ir kitų gretimų pradžios, reikia ieškoti Jonavo dvare. Pasak tyrinėtojo Kazio

Misiaus, Jonavo (Janavo, Uosviečio (Johanow, Иоганово) že-mės LDK laikais priklausė Karšuvos valsčiui. 1775 m. Žemaiti-jos dūmų surašyme Karšuvos valsčiuje, Batakių parapijoje, toks dvaras neminimas, taip pat nenurodytas ir 1792 m. žemvaldžių surašyme. Šis vietovardis neminimas nei 1816 m. reviziniame surašyme, tačiau 1821 m. Batakių parapijos gyvenviečių sąra-še jau nurodytas Jonavos (Johanow) palivarkas. 1846 m. Sil-vestro Klimašausko Jonavos dvaro valdoje gyveno 37 reviziniai asmenys, kuriems naudotis buvo skirtos 92 dešimtinės žemės, bendras dvaro plotas 260 dešimtinių10. Jonavo dvarą 1875 m. iš tėvo Aleksandro Klimaševskio paveldėjo sūnūs Juozapas ir Romanas, kurie žemę išnuomojo, o patys gyveno Maskvoje ir Sankt Peterburge. 1881 m. dvarui priklausė 81 dešimtines že-mės ir 107 dešimtines miško. 1889 m. savininke jau buvo Juoza-po ir Romano sesuo Michaelė, kuri valdė 155 dešimtines geros žemės, 5 – blogos ir 28 – miško11. Tad, matyt, XIX a. pr. įsikūrusio Jonavo dvaro savininkai Klimašauskai kirtimuose suteikė atsi-kėlusiems valstiečiams žemės plotus, o, panaikinus baudžiavą, 1861 m. buvo suteikta galimybė ją išsipirkti. Tai patvirtina Ruibiš-kės ir Daniškio 11 valstiečių (Batakių vls., Lomių bendr.) 1877–1782 m. žemės išpirkimo iš Klimaševskių dokumentai ir Kauno apskrities archyve išlikę Ruibiškės kaimo, Daniškio vienkiemio Vasiliauskų, Gandro, Juškių sklypų 1884–1888 m. planai12.

XIX a. pab. – XX a. pr. dokumentai kalba apie to meto že-mės, kito turto paveldėjimo papročius. Juos pasirašant dažnai dalyvaudavo valstiečiai ir dvarininkai. Vasiliausko Simono (1806–1867) sūnūs 1876 m. spalio 23 d. sutarė, kad vyriausi sūnūs Adomas (1836–1906) ir Vincentas (1838–1908) po lygiai pasida-lino 27 dešimtines13 žemės Ruibiškės kaime (Batakių vls., Lomių bendr.). Adomui atiteko 13,5 dešimtinės žemės, ir liko gyventi trečiasis brolis Motiejus (g. 1852 m.), o Vincentui taip pat atite-ko 13,5 dešimtinės žemės, ir jis įsipareigojo ketvirtajam broliui Juozapui (g. 1856 m.) sumokėti kompensaciją – 100 rublių per 5

PRAEITIES VAIZDAI

Mokiniai (su Kazimiera Vasiliauskaite, Jono, g. 1927 m.) su mokytojais ir kunigu apie 1935–1940 m. Iš Kazimieros Vasiliauskaitės rinkinio

58

metus, po 20 rublių per metus (spaudas Lomių bendruomenės, už neraštingus sutarties subjektus pasirašė Antanas Norkus (?), liudijo valstiečiai Petras Rimkus, Jonas Mackevičius, Juozapas Gudavičius). Kitame 1885 m. gruodžio 18 d. dokumente pažymi-ma, kad Vincentas sumokėjo minėtus 100 ir papildomai 170 ru-blių, kurių bendra suma sudaro 270 sidabro rublių. Konstantino Gukovskio (Гуковский  Константин  Павлович) (1857–1906) Raseinių apskrities aprašyme (1893 m.) pasakojama apie pavel-dėjimo teisę. Jo darbe minimas atvejis Batakių vls., kai 1877 m. užkurys, ateidamas į 14,5 deš. dydžio jaunosios ūkį, privalėjo atsinešti 150 rublių įnašą. Tuomet sudaryta formali sutartis su uošviu, pagal kurią numatyta, kad pirmasis atgaus 150 rb įnašą, jei šis bus nušalintas nuo ūkio, ir papildomai bus išmokėta po 40 rb už praleistus kiekvienus ūkininkavimo metus14.

Kalbėdamas apie ūkių dydžius, K. Gukovskis 1893 m. paste-bėjo, kad tuo metu Raseinių apskr. vidutiniškai valstiečio ūkiui (be bežemių) teko 11,4 deš., o 1 asmeniui – 2 deš. Tuomet 44 proc. valstiečių ūkių teko nuo 5 iki 10 deš. žemės, 34 proc. – nuo 1 iki 5 deš. ir galiausiai 8 proc. – mažiau nei 1 deš. Iš 28 775 valstie-čių šeimų iki 6 300 (21 proc.) buvo bežemiai (23 000 žmonės). Kiti verslai, be žemės ūkio ar papildomo – medienos plukdymo Nemunu, Mituva, Dubysa, nebuvo išplėtoti. Buvo ieškoma darbo kitose apskrityse ar užjūryje. Raseinių apskr. valstiečiai daugiau-sia emigruodavo į Ameriką, kur Vankuveryje susiformavo didelė žemaičių bendruomenė, palaikiusi glaudžius ryšius su likusiais žemiečiais ir kvietusi jos narius atvykti pas juos15.

Vėliau Vincentas (Batakių vls.) 1891 m. vasario 25 d. testa-mentu vyriausiam sūnui Vincentui (g. 1868 m.) paliko pusę nuo-mojamos žemės su puse trobesių, gyvuliais (1 metų amžiaus karve, arkliu, žąsimi, katinu), kitą pusę – Jonui (g. 1875 m.), jam tapus pilnamečiu, papildomai dar 100 sidabro rublių. Testa-mentą liudijo Beržynės dvarininkas Antanas Buivydas Petro (g. 1859 m.). Vėliau, 1908 m. gegužės 15 d., prieš pat mirtį, Vincen-tas savo sprendimą pakeitė (matyt, dėl to, kad sūnus Vincentas

1892 m. liepos 12 d. vedė bajoraitę Marijoną Karbauskaitę Jus-tino iš Pavarčio ir namo daugiau nebegrįžo) ir visą turtą paliko trečiajam sūnui Jonui. Šį testamentą liudijo bajoras Antanas Bui-vydas ir valstietis Stanislovas Martinaitis.

Išliko ir ilgalaikės turto nuomos dokumentai. Antai minėtasis Vincentas Vasiliauskas (1838–1908) iš Ruibiškės (Batakių vls.) 1886 m. sausio 23 d. sudarė 12 metų nuomos sutartį su Augus-tinu Vainausku Antano dėl 9,96 dešimtinės dydžio žemės sklypo su trobesiais (gyvenamuoju namu, daržine, tvartu po vienu sto-gu, klėtimi ir kt.) Karvedynės (Карвединь) vienkiemyje (Skaudvi-lės vls.), per metus mokant po 15 rublių (už neraštingus sutarties subjektus pasirašė valstiečiai Jurgis Šakys, Kristupas Kalvaitis, o liudijo Simonas Lengvinis, Andrius Meijeris). Vėliau sklypas buvo išpirktas, nes 1900–1914 m. žemės mokesčių dokumentuose fi-gūruoja kaip Vincento, vėliau Jono nuosavybė.

Kiti dokumentai – tai Batakių valsčiaus viršaičio ir raštininko pasirašyti 1900–1901 m. leidimai kirsti Rusijos–Prūsijos sieną, iš-duoti Vincentui ir jo sūnui Jonui Vasiliauskui (Batakių vls., Lomių bendr., Ruibiškės k.). Juose nurodomas išvykos terminas, ke-liautojų amžius, plaukų (kaštoniniai) ir akių spalva (pilkos), veido bruožai, papildomai jaunesnysis šeimos narys pasirašo pasiža-dėjimą mobilizacijos atveju prisistatyti pas Tauragės pristavą16.

Iš įvairių dokumentų (1867–1875 m. Vasiliausko Simono ir pavel-dėtojų mokesčių knygelių įrašai) matyti, kad vienu metu Ruibiškė priklausė Raseinių apskr. Skaudvilės vls., o kitu – Batakių valsčiui.

1902 m. Ruibiškėje (nurodytos 2, viena – kaimas Batakių vls., kita – vienkiemiai Skaudvilės vls.), Beržynėje užfiksuotas šiek tiek mažesnis gyventojų skaičius nei 1839 m., o Paaglūnėje (matyt, priskaičiuota dalis Beržynės ir Sodalės sodybų) – didesnis17. 1913 m. atliekant gyventojų apklausą dėl Upynos katalikų para-pijos (cirkularo) steigimo, Ruibiškėje (Дер. Руйбишке) buvo sura-šytos 16 katalikų šeimų su 92 gyventojų, kurios valdė 184 dešim-tines18 žemės. Didžiausius žemės sklypus – po 20 dešimtinių – valdė Motiejus Vasiliauskas Adomo (1871–1952) ir Gotautas Juozapas. O Paaglūnyje (одн. Рааглунись) užregistruotos 3 so-dybos su 12 gyventojų (5, 15, 20 dešimtinių dydžio sklypais), kurių 2 (Vasiliausko Jono Vincento (1875–1927) ir Paulauskienės Johanos) pagal dešinįjį Stinčiaus upelio intako Karvedos pavadi-nimą pavadintos Karvedos (Karvedynės) vienkiemiais.

1923 m. rugpjūčio 14 d. datuojamame Upynos cirkuliaro in-ventoriuje Paaglūnyje surašyta 12 vyrų ir 9 moterys, o Ruibiškė-je – atitinkamai 39 ir 38. 1928 m. Upynos parapijos surašymo duomenimis, Ruibiškėje užfiksuotos 24 sodybos su 102 gyven-tojais, o Paaglūnio – 6 sodybos, su 32 gyventojais. Lygindami su ankstesniu gyventojų surašymu, randame kai kurias šeimas, kaip ir XIX a. pirmojoje pusėje – Juškius, Vasiliauskus, tačiau esama ir naujų – Martišių, Bartkų, Misiaus, Vainausko, Maselskio ir kt., nebėra XIX a. pradžios metrikose minimų Pudžiuvelių, Gan-drų (Silvestro dukra Veronika (19 m.) 1868 m. ištekėjo už Anupro Bartkaus Simono iš Kliukių (25 m.) šeimų.

Batakių evangelikų liuteronų parapijos archyvo konfirmacijos knygoje (pradėta 1886 m., pildyta iki 1994 m.)19 minimi konfirmantai iš Ruibiškės: 1911 m. – Petras Gawene Jono (g. 1895 m.), 1913 m. – Gawienike Ane Jono (g. 1896 m.), 1920 m. – Bitkerikė Marta (g. 1906 m.). Tikriausiai tai samdinių, gyvenusių pas ūkininkus, vaikai, nes tokiomis pavardėmis savininkai archyvuose nebuvo užfiksuoti.

Ilgainiui, 1911 m., išparceliavus von Šulco valdyto Lomių dvaro valdas (LCVA saugomame 1911 m. datuotame plane išskirta 18

PRAEITIES VAIZDAI

Skulptūrėlės iš koplytėlės Dvariškių kaimo kapinaitėse. 1939. ŠAM, neg. 6089. Marijonos Čilvinaitės nuotrauka (toliau – MČ)

59

sklypų, kurių savininkai dar nepažymėti, teritorija išskirta raidėmis „Б–В“ šliejosi prie Ruibiškės kaimo (Kazimiero ir Jeronimo Vasi-liauskų valdų), o „Г–Д“, „В–Г“ – prie Sodalės kaimo (Johanos Pau-lauskienės valda) ir palivarko, „Д–Е“ – prie Karvedynės užusienio (Jono Vasiliausko valda))20. Iškirtus žemėlapiuose iki 1913 m. ir minėtame plane pažymėtą Deimantinės mišką, sodybų skaičius padidėjo – čia nemažai įsikūrė evangelikų liuteronų, atsikėlusių iš Prūsijos ar gretimų kaimų (pagal tai vietinių vadinti „prūsais“). Šiai naujakurių gyvenvietei suteiktas greta esančio Lomių dvaro pavadinimas. Paaglūnio kaimui (kartu su Karvedyne) suteiktas greta esančio Beržynės kaimo pavadinimas (tiksli kaimų sujungi-mo data šaltiniuose neaptikta). Nepaisant to, vietos gyventojų ši vietovė pavadinta (ir dabar taip vadinama) „Kelmyne“, šis pavadi-nimas akivaizdžiai byloja apie čia kadaise ošusį mišką. Kelmynės naujakurių šnektoje buvo būdingi tam tikri, daugiausia germaniš-kos kilmės, žodžiai (pavyzdžiui, suknelė – kleidė (kleidiki), švar-kas – mentelis, sijonas – jupikė, kojinės – penčiakos, škerbetkos, viryklė – mašina (mašins), keptuvė – panė, blynai – pliskai, ada-ta – štapnegelis, ūkinis pastatas – skūnė)21. Pokariu Lomių kaimo dalis, vadinta Kelmyne, prijungta prie Beržynės kaimo.

Tarp XX a. pr. į Kelmynę (Lomius) atsikėlusių evangelikų-liu-teronų tikėjimo gyventojų minimi Krauzos, Didoriai, Preikšaičiai, Tunaičiai, Naujokai, Dytmonai, Dyčmonai. Iš Batakių evangeli-kų-liuteronų parapijos archyve saugomos konfirmacijos knygos matyti ir kai kurių naujakurių kilmė (tarkim, Mikas Preikšaitis Jono gimė Petkaičiuose 1909 m., o jo brolis Jurgis 1917 m. jau Lo-miuose, arba Mikas Didorius Jono gimė Mažintuose 1896 m.), kiti, matyt, atsikėlė iš toliau. Ši vietovė tarpukariu buvusi priskirta Batakių valsčiaus Lomių kaimui (tai patvirtina LCVA saugomos 1919–1933 m. valsčiaus renkamų mokesčių knygos)22. Palygin-kime: 1921 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose minimi Jonų Preik-šaičių (6 ha ir 17–19 ha), Miko (8–9 ha), Simo (8–9 ha) Didorių, Jono Kriauzos (16–20 ha), Kazimiero Vasiliausko (20–30 ha) ūkiai23. Batakių evangelikų liuteronų parapijos archyvo 1935–

1944 m. pajamų knygoje surašyti valdomų ūkių dydžiai ir moka-ma rinkliava bažnyčiai (Lomiuose išvardinti Dyčmono Simo ir Pe-tro, Didoriaus Aliko ir Augusto, Preikšaičio Jono ūkiai). Kai kurie jų (visų pirma vokiečių tautybės asmenys) repatrijavo į Vokietiją pagal 1941 m. sausio 10 d. Vokietijos ir SSRS gyventojų mainų sutartį. LCVA saugomas repatrijavusių vokiečių tautybės žmonių sąrašas, jame tarp kitų minimas Antanas Krauza (Lomiai)24.

Kaip matyti iš pateiktos diagramos, 1913–1928 m. Paaglūnyje gyventojų katalikų skaičius nuolat didėjo – nuo 12 iki 32 (išaugo 2,7 karto), o Ruibiškėje tik šiek tiek pakilo (1,1 karto), tačiau 1923 m. pastebimas ir nedidelis sumažėjimas (1,2 karto). Paaglūnio gy-ventojų skaičiaus didėjimas susijęs su kertamu mišku ir naujakurių sodybų įkūrimu, Ruibiškės gyventojų skaičiaus stabilumą galima paaiškinti dėl išnaudotų žemės resursų. Lyginant Ruibiškės gy-ventojų kaitą tarp 1839 m. ir 1913 m. matyti, kad gyventojų skai-čius padidėjo 1,5 karto. Tiesa, Lietuvos centriniame valstybės ar-chyve (LCVA) saugomose Skaudvilės valsčiaus statistikos bylose už 1920–1921 m. užfiksuoti skirtingi kaimų pavadinimai – Upynos katalikų parapijos archyve atskirai išskirtas Paaglūnės kaimas, ta-čiau tokio nerandame minėtose Skaudvilės valsčiaus archyvo by-lose (čia 1921 m.25 visi gyventojai priskirti Beržynės kaimui, o kai kurie gyventojai (Paulauskai) priskirti net Sodalei, nėra minimi liu-teronai (šie priskirti Batakių valsčiui). Matyt, bažnyčia po 1920 m. vis dar vadovavosi senuoju, carinio laikotarpio, suskirstymu. Pa-radoksalu, bet didžiausias gyventojų skaičius Ruibiškėje ir Beržy-nėje užfiksuotas Antrojo pasaulinio karo metais – 1942 metais26.

Tauragės apskrities archyve (TAA) saugomose 1952–1981 m.27 ūkinėse knygose matyti ryški nagrinėjamų kaimų gyventojų mažė-jimo tendencija pokariu ir ypač XX a. 8 deš., kai buvo vykdoma melioracija ir sodybų perkėlimas į gretimus kaimus – Sodalę. Vis dėlto 1962 m. pastebimas gyventojų skaičiaus šoktelėjimas – vir-šijo net 1921 m. lygį, tuomet nagrinėjamuose kaimuose užfiksuo-jamos iki tol nematytos pavardės. Jei 1953 m. Ruibiškėje yra 62 gyventojai (iš bendro 68 skaičiaus 6 išbraukti)28, 1962 m. – 96

1 pav. Gyventojų skaičiaus dinamika 1839–2015 m. Ruibiškės, Beržynės ir Paaglūnio kaimuose. Katalikų 1839–1913, 1923–1928 m. – pagal Upynos RKB archyvo duomenis; 1902 m. – Алфавитный, 1903, p. 575, 592; 1921 m. – pagal LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 38, l. 161, 175; 1942 m. – LCVA, f. FR-743, ap. 2, b. 6745, 6747; 1952–1981 m. – pagal TAA, f. 309, ap. 2, b. 60, 77, 89, f. 343, ap. 2, b. 10, 56, 90, f. 430, ap. 2, b. 194, 196.

PRAEITIES VAIZDAI

60

(iš bendro 99 skaičiaus 3 išbraukti)29, 1968 m. – 26 (iš bendro 27 skaičiaus 1 išbrauktas)30, 1981 m. – 16 (iš bendro 21 skaičiaus 5 išbraukti)31, panašiai ir Beržynėje, kur 1953 m. – 38 (iš bendro 46 skaičiaus 8 išbraukti)32, 1962 m. užfiksuoti 59 gyventojai (iš bendro 65 skaičiaus 6 išbraukti)33, 1968 m. – 21 (iš bendro 35 skaičiaus 14 išbraukti)34, 1981 m. – 4 (iš bendro 5 skaičiaus 1 išbrauktas)35. Tarp išbrauktų daugiausia užfiksuoti išvykę į studijas, tarnybą ta-rybinėje armijoje ar kitą gyvenamą vietą į didesnius mietus, mirę ir kt. Vis dėlto, lyginant Ruibiškę su Beržyne 1953–1981 m. laikotar-piu, drastiškesnis pokytis matyti Ruibiškės kaime.

Lietuvos centriniame istorijos archyve išliko istorinės me-džiagos apie 1920–1940 m. laikotarpį. Nagrinėjami kaimai tuomet priklausė Skaudvilės valsčiaus Mockaičių seniūnijai (iš viso valsčiuje buvo 22 seniūnijų). 1932 m. duomenimis, vals-čiuje gyveno 14 690 žmonių, iš jų Mockaičių seniūnijoje – 745. Nagrinėjamos seniūnijos seniūnas buvo Jonča Petras, pava-duotojas – Bartkus Antanas iš Sodalės36.

1920 m. surašyti gyventojų ūkiai ir jų dydis, sumokėti mo-kesčiai. Ruibiškėje užregistruota 19 ūkių (Stepono Misiaus – 20 deš., Marijonos Juškaitės – 12, Petro Juškio – 20, Motiejaus Vasiliausko – 19, Agnieškos Vainauskienės – 13, Kazimiero Vasi-liausko – 20, Prano Milikausko – 5, Jurgio Keršulio – 1, Kazimiero Smailio – 10, Juozo Keršulio – 10, Onos Mockienės – 8, Juozo Motuzo – 16, Juozo Gotauto – 17, Onos Norgailienės – 20, Sta-nislavos Zeleckienės – 20, Jono Maselskio – 20, Jono Bartkaus – 4, Ievos – Dilnikaitės – 1,5, Liudvikos Vainauskienės – 15; iš viso 241,5 deš.), Beržynėje – 11 ūkių (Antano Mažeikio – 15 deš., Roko Sabaliausko – 60, Mykolo Stulginskio – 20, Jono Ramon-co – 33, Prano Šimkevičiaus – 7, Konstantino Tamošelio – 20, Juozo Andriušaičio – 13, Vinco Jocio – 17, Jono Vasiliausko – 10, Vitoldo Kulikausko – 5, Antano Buivydo – 30; iš viso 230 deš.)37. Kitais, 1921 m., Beržynėje surašyti 8 ūkiai (Jocio Vinco – 17 deš., Andriušaičio Juozapo – 13, Tomašelio Konstantino – 20, Vasiliausko Jono – 15, Kulikauskienės Stanislavos – 5, Mažeikio

Antano – 15, Stulginskio Mykolo – 20, Šimkevičiaus Prano – 10; iš viso 115 deš.), Ruibiškėje – 20 (Misiaus Stepono – 18 deš., Juškio Petro – 20, Skyrienės Agnieškos – 12, Vasiliausko Motie-jaus – 18, Vasiliauskienės Agnieškos – 12, Maselskio Jono – 20, Norgailaitės Onos – 20, Zeleckienės Stanislavos – 20, Gotauto Juozo – 15, Vasiliausko Kazimiero – 26, Milikausko Prano – 3, Keršulio Jono – 1, Keršulio Juozo – 10, Žimančio Kazimiero – 1,5, Mockienės Onos – 7, Bartkaus Jono – 3, Smailio Kazimiero – 9, Motuzienės Stanislavos – 4, Vainauskaitės Veronikos – 2,5, Vala-vičiaus Antano – 2,5; iš viso 224,5 deš.)38.

LCVA išliko ir kai kurių sklypų planai: Eustacho Volmerio (1924 m.)39, Vasiliausko Stanislovo ir Marijonos Vasiliauskienės (1939 m., abu – Beržynės km.)40, 1934 m. Ruibiškės kaimo su So-dalės dvaru bendrai valdomų pievų likvidavimo planas41, 1913 m. – Ruibiškės kaimo išskirstymo vienkiemiais (išskirtos Petro Juškio Adomo ir Agnieškos Skirmantienės Aleksandro valdos)42.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pasaulinė ekonominė krizė ne-aplenkė ir šio krašto. 1933–1934 m. įrašuose fiksuojami nesumo-kėti valstybiniai, apskrities, valsčiaus žemės mokesčiai 43.

1921 m. surašyti trobesiai. Ruibiškėje: S. Misiaus – 1 gyvenama-sis namas ir 3 ūkiniai, P. Juškio – atitinkamai 1 ir 3, A. Skyrienės – 1 ir 2, A. Vainauskienės – 1 ir 2, m. Vasiliausko – 1 ir 3, J. Maselskio – 1 ir 2, S. Zeleckienės – 1 ir 2, O. Norgailaitės – 1 ir 2, J. Gotauto – 1 ir 3, K. Vasiliausko – 1 ir 3, P. Milikausko – 1 ir 1, K. Žimančio – 1 ir 1, Jono Keršulio – 1 ir 1, Juozo Keršulio – 1 ir 4, K. Smailio – 1 ir 3, Mockienės – 1 ir 1, O. Mockienės – 1 ir 1, S. Motuzienės – 2 ir 2, A. Valavičiaus – 1 ir 1, V. Vainauskaitės – 1 44. Kartu surašyti ir gyventojai: Ruibiškėje vyrų, vyresnių nei 20 m., – 17, iki 20 metų – 24, moterų, vyresnių nei 20 m., – 26, iki 20 metų – 22 (iš viso 89), Beržynėje – vyrų, vyresnių nei 20 m., – 14, iki 20 metų – 14, moterų, vyresnių nei 20 m., – 11, iki 20 metų – 13 (iš viso 52)45.

1930 m. gruodžio 3 d. Tauragės apskrities valdybos potvar-kiu nurodyta surinkti duomenis apie dūmines pirkias. Ruibiškėje trobų be dūmtraukių surašyta 13 (68,42 proc.) su 66 gyventojais

PRAEITIES VAIZDAI

Ruibiškės kaimas. 2015. Ernesto Vasiliausko nuotrauka (toliau – EV)

61

(Juškio Petro, Kulikausko Vytauto, Keršulių Juozapo ir Jono, Mi-siaus Stepono, Milikausko Prano, Bartkaus Prano, Smailio Juo-zo, Vasiliausko Motiejaus, Vainausko Petro, Vainauskaitės Vero-nikos, Vasiliausko Kazimiero, Valavičienės Julijonos, Bartkaus Jono, Žimantienės Ievos, Motuzo Juozo), Beržynėje – 4 trobos (50 proc.) su 21 gyventoju (Mažeikio Antano, Vasiliausko Jono, Buivydo Jono, Jorudo Broniaus)46.

Kaip atrodė Ruibiškės ir Beržynės (Paeglūnio) kaimai ir jų sodybos, trobesiai, ikonografinių, etnografinių duomenų aptikti nepavyko (tikrinta Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliote-koje, Lietuvos nacionaliniame, Šiaulių Aušros, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės (Kaunas), Telšių Alkos, Tauragės Santa-kos, Šilalės V. Statkevičiaus muziejuose). Pasak, Juozo Bičkaus (g. 1953 m.), didžioji dalis sodybų buvo perstatyta arba pastatyta pagal tipinius projektus – nedideli gyvenamieji mediniai (rąstiniai, apkalti lentomis) namai dvišlaičiais stogais, dengti skiedromis.

Kraštotyrininkė, etnologė Marijona Čilvinaitė (1900–1905) yra užfiksavusi gimtųjų Upynos apylinkių kaimų materialinę kul-tūrą, papročius, liaudies mediciną (didžioji dalis darbų spaus-dinta XX a. 4 deš. leidinyje Gimtasai kraštas)47. Šiaulių Aušros muziejuje saugoma nepublikuota jos užfiksuota informacija48. Pasak jos, Ruibiškės ir Beržynės kaimai nuo seno buvo vien-kiemiai. Ruibiškės kaime, Kazimiero Vasiliausko sodyboje (vad. Daniškėje), stovėjo dievdirbio Juozo Stankaus darytas šv. Be-nedikto kryžius, už kurį sumokėjo 15 rublių49.

Tauragės apskrities archyve (TAA) saugomos ūkinės kny-gos, kuriose yra duomenų apie Ruibiškės, Beržynės šeimų sudėtį, turtą. Jos apima tokius laikotarpius: 1952–1963 m., kai Beržynės kaimas priklausė Skaudvilės r. Upynos apylinkei, o Ruibiškė 1952–1970 m. – Skaudvilės r. Vaidilų apylinkei, Nor-kiškės tarybiniam ūkiui, Beržynė – 1955–1978 m. ir Ruibiškė – 1961–1978 m. Tauragės r. Skaudvilės apylinkei, Beržynė – 1976–1990 m., Ruibiškė – 1976–1990 m.

Šiose knygose galima rasti duomenų apie mus dominan-čių statinių (ne tik gyvenamųjų) statybos datas. Jose galima išskirti 3 gyvenamųjų pastatų statybos datas iki 1918 m., tarp

1918–1940 m. ir nuo 1940 m. (proporcijos apylygės). Pasak jų, Beržynėje: Buivydo Jono Antano gyvenamasis namas statytas 1931 m., Jorudienės Antosės (g. 1890 m.) 1900 m., Radžiaus Kazio (g. 1896 m.) – 1922 m., Stulginskio Alfonso (g. 1916 m.) – 1932 m., Zakaro Prano (g. 1893 m.) – 1920 m., Šimkevičiaus Juozo (g. 1904 m.) – 1920 m.,50 Rimkaus Jono (g. 1920 m.) – 1920 m.51, Valuckio Jono (g. 1907 m.) – 1931 m.52, Vasiliauskų-Bičkų – 1932 m., Didorienės Elzės (g. 1897 m.) – iki 1918 m., Aleksos Pe-tro (g. 1909 m.) – 1919 m., Jociaus Juozo (g. 1909 m.) – 1922 m., Naujokienės Elžbetos (g. 1919 m.) – iki 1918 m., Tunaitienės Elž-betos (g. 1901 m.) – 1923 m., Preikšaičio Mykolo (g. 1909 m.) – 1936 m., Preikšaičio Jurgio (g. 1917 m.) – 1936 m., Numavičiaus Danielio (g. 1938 m.) – 1865 m.53, Baužos Juozo (g. 1908 m.) – 1937 m., Paulausko Vinco (g. 1901 m.) – 1937 m., Slušinsko Jono (g. 1921 m.) – 1943 m., Jocio Stasio (g. 1906 m.) – 1932 m., o Ruibiškėje: Vasiliauskienės Marijonos (g. 1885 m.) gyvenama-sis namas – 1934 m., tvartas – 1933 m., Milikauskienės Johanos (g. 1891 m.) gyvenamasis namas – 1880 m., Mažeikio Mečislo-vo (g. 1907 m.) – 1940 m. 54, Vainausko Petro (g. 1903 m.) gy-venamasis namas ir tvartas, svirnas – 1920 m.55, Motuzo Juozo (g. 1898 m.) gyvenamasis namas – 1930 m., Milikausko Pranciš-kaus (g. 1933 m.) – 1900 m., Žymantienės Evos (g. 1883 m.) – 1900 m., Jorūdo Broniaus (g. 1934 m.) – 1918 m., Keršlulio Prano (g. 1901 m.) – 1915 m.56, Motuzo Juozo (g. 1898 m.) – 1937 m., Dabulskio Antano (g. 1895 m.) – 1920 m., 57 Maselskio Antano (1906 m.) – iki 1918 m., Vasiliausko Antano (g. 1927 m.) gyvenamasis namas ir tvartas, malkinė – iki 1918 m., svirnas – 1925 m., Juškienės Elenos (g. 1884 m.) gyvenamasis namas – iki 1918 m., Misienės Joanos (g. 1900 m.) – iki 1918 metų58.

Upynos liaudies amatų muziejuje (įkūrėjas kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas, g. 1937 m.) saugoma keletas su Ruibiš-kės ir Beržynės kaimų gyventojų buitimi susijusių eksponatų (važelė (In. Nr. 131), dėžutė skustuvui (208), vytuvai (218), ta-bokinės (220, 318), kaustyta šakė (235), važelė (263), puody-nė (293), kaplis (300), praustuvė (303), apynasriai (387, 575), kerslai (2014, 2017), bertuvė (411), dubuo (480), keptuvė (493),

2 pav. Mokyklos pastatas Buivydų name buvo dviejų galų. Bendras plotas – 80 m2, o pačios klasės dydis – 35 m2. Gali būti, kad kitame pastato gale buvo apgyvendinta mokytoja. 1952–1953 m. mokykloje dirbo ir valytoja66

PRAEITIES VAIZDAI

62

gulsčiukas (508), puodo šukė (593), molinė keptuvė (681), ša-kutės (684, 689), šaukštas (690), plaktuvė (688), puodukas (694), spyna (754), žeberklai (778, 896), sienos kilimėlis (1084, dabar LNM), lazda (1496), mintuvai (1522), galąstuvas (1733), gertuvės (1734–1735), kaltai (2015–2016), durų užraktų detalės (2018–2019), vinys (2340–2350), tašyto luoto dalis (2431)).

UPYNOS III KOMPLEKTO (BERŽYNĖS) PRADŽIOS MOKYKLA

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, viena iš prioritetinių sričių buvo švietimo sistemos sutvarkymas, vadovėlių rengimas, mo-kyklų tinklo sukūrimas. 1922 m. buvo priimtas pradžios moky-klos įstatymas, kuriame buvo skelbiama, kad mokykla skelbiama esant ne mažesniam nei 500 gyventojų skaičiui, o mokytojui pri-klauso 32–60 mokiniai59. Įstatyme buvo numatyta, kad pradinis mokslas yra privalomas. Tačiau šis punktas dėl per mažo moky-klų skaičiaus buvo įgyvendintas tik nuo 1928 metų.

Mokyklų tinklas buvo formuojamas pagal gyventojų skaičių vie-tovėje. Antai, 1930 m. Ruibiškėje gyveno 12 mokyklinio amžiaus mokinių, kurie ėjo į Upynos pradžios mokyklą, o Beržynės 5 vai-kai turėjo eiti į Pilsūdus. Tačiau archyviniai duomenys rodo, kad 1930 m. tėvai leido ne tik į šias dvi mokyklas, bet ir Ringalius. Tai ga-lėjo lemti artimesnė mokykla ar noras gauti kokybiškesnio mokslo.

Beržynės mokyklos pradžią galima laikyti kada, kai Tauragės apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektoriaus 1935 m. spa-lio 19 d. įsaku Nr. 1577 buvo įsteigtas Skaudvilės valsčiaus Upy-nos pradžios mokyklos III komplektas Beržynėje, kuris perkeltas iš Patulės, taip pat numatyta, kad patalpas reikia išsinuomoti Antano Buivydo name60. To paties mėnesio spalio 29 d. Skau-dvilės valsčiaus viršaičio nurodymu Mockaičių seniūnui pavesta pervežti baldus iš Patulės pradžios mokyklos į Beržynės kaimą, pas Buivydą61. 1936 m. mokytoja dirbo Julė Paulauskaitė62, kuri kartu buvo ir mokyklos vedėja63. Ištekėjo už Stanislovo Narkevi-čiaus iš Pavarčio k. (turėjusio 43 ha ūkį)64. Kartu su J. Paulaus-kaite dirbo ir O. Serapinaitė. Mokykloje 2,5 metus, iki represijų, 1949–1951 m., dirbo mokytoja Ona Alijošiūtė (Volungevičienė,

g. 1926 m. Karapolyje)65, vėliau ją 1951 m. pakeitė Jadvyga Kuli-kauskaitė (Atkočaitienė, g. 1931 m., Ruibiškėje)66. J. Kulikauskai-tės (Blinstrubienė) sesuo Bronė 1951 m. dirbo mokyklos sarge67.

Kada mokykla buvo uždaryta, tikslių duomenų nėra. Archyvi-niai duomenys rodo, kad 1958–1959 m. ir vėliau mokykla atas-kaitų nebepateikė. Tad galima teigti, kad tais metais ir buvo li-kviduota. Galbūt mokykla buvo uždaryta dėl nuolat mažėjančio mokinių skaičiaus.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu inicijuoti naujos mokyklos atidarymą galėjo ir tėvai, pateikę motyvuotą prašymą ir parašus. Vienas iš tokių bandymų buvo 1936 m. bandymas įkurti Jakutiškio mokyklą. Už jos įkūrimą pasirašė ir keli Beržynės moky-klos mokinių tėvai: Kubilius Juozas ir Kleinauskas Jonas. Tačiau kodėl tėvai norėtų vaikus leisti savo vaikus į kitą mokyklą, nenu-rodoma68. Apsvarsčius prašymą, buvo nutarta mokyklos neįkurti.

Pirmaisiais mokyklos veiklos metais mokykloje veikė du komplek-tai, tačiau po Antrojo pasaulinio karo liko vieno komplekto pradžios mokykla. Sumažėjimą galėjo lemti gyventojų skaičiaus mažėjimas.

Mokykloje buvo 22–44 mokiniai. 1937 m. mokykloje buvo 32 moksleiviai, po metų šiek tiek padidėjo – 36. Kaip kito pra-džios mokyklos mokinių skaičius 1939–1950 m., aptikti žinių nepavyko. Galbūt lėmė karas ir suirutė Lietuvoje, kurios metu mokyklos dokumentai neišliko. 1951–1956 m. mokinių skaičius nuolat kito. Daugiausia mokinių Beržynės pradžios mokyklą lan-kė 1951 m. Jų buvo 44. Tokį skaičių galėjo lemti taip pat karas, kadangi būtent 1951 m. pradžios mokyklą pradėjo lankyti 9 ir net vyresnių metų vaikai. 1952 m. mokyklos mokinių skaičius keliais sumažėjo, jų buvo 42. Dar po metų mokykloje tebuvo 33 moki-niai. Vėliau dvejus metus iš eilės mokinių skaičius buvo stabilus. Mokykloje mokėsi 34 mokiniai. Vėlgi, 1956 m. mokinių pradėjo mažėti. Mokykloje buvo 30 mokinių. Paskutiniaisiais mokyklos gyvenimo metais moksleivių buvo likę 22. Galbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mokykla buvo uždaryta.

Tarpukariu mokyklos rūpindavosi beturčiais mokiniais. Jiems būdavo skiriama piniginė pašalpa, suteikiamos rašymo priemo-nės, aprūpinami rūbais ir pan. Archyve rasti duomenys rodo, kad

PRAEITIES VAIZDAI

Karvedos upelis. 2015. EV

63

tokių mokinių, kuriems būdavo skiriama pašalpa, buvo ir Ber-žynės mokykloje. Antai, 1938 m. parama buvo suteikta Smailiui Antanui (Juozo)70 iš Ruibiškės, 1940 m. – Beržynės kaimo gyven-tojams Jorudui Juozui (Broniaus), Liekutytei Romualdai (Onos), Ruibiškės kaimo sodiečiams Smailiui Pranui (Marijonos), Keršu-lytei Adolfinai (Jono)71. Kasmet paramą gaudavo po 2–3 moki-nius, tačiau būtent išsiskyrė 1940 m. Tai galėjo lemti, kad pirmo-sios sovietinės okupacijos metais pablogėjo gyvenimo sąlygos.

UPYNOS RKB PARAPIJOS ARCHYVO NAUDOTŲ ŠALTINIŲ72 SĄRAŠAS

Jungtuvių metrikai 1913–1921 m. Numeruoti 194 lapai, rusų, lie-tuvių kalba.

Jungtuvių metrikai 1917–1919 m. Numeruoti 154 lapai, lotynų kalba.

Jungtuvių metrikai 1922–1929 m. Numeruoti 96 lapai, lietuvių kalba.

Jungtuvių metrikai 1929–1937 m. Numeruota 80 lapų, lietuvių kalba.

Krikšto alfabetinis sąrašas 1828–1908 m. Škaplieriaus brolija 1852–1864 m. Numeruoti 154 lapai, rusų, lenkų kalba.

Krikšto alfabetinis sąrašas 1912–1931 m. Aukos 1926–1930 m. Numeruoti 115 lapai, lietuvių kalba.

Krikšto metrikai 1716–1736 m. Kaltinėnų, Šilalės parapijos (Upy-nos filijinė bažnyčia). Numeruoti 53 lapai, lotynų kalba.

Krikšto metrikai 1774–1804 m. 1775–1799 m. mirties metrikai. Batakių, Nemakščių parapijos (Upynos filijinė bažnyčia). Nu-meruoti 76 lapai, lotynų kalba.

Krikšto metrikai 1779–1803 m. Numeruotas 91 lapas, lotynų kalba.Krikšto metrikai 1803–1816 m. Numeruoti 82 lapai, lotynų kalba.Krikšto metrikai 1816–1827 m. Numeruoti 94 lapai, lotynų kalba.Krikšto metrikai 1912–1920 m. Nenumeruoti 78 lapai, rusų kalba.Krikšto metrikai 1917–1931 m. Numeruoti 300 lapų, lietuvių kalba.Krikšto metrikai 1920–1925 m. Numeruoti 66 lapai, lietuvių kalba.

PRAEITIES VAIZDAI

Mirties metrikai 1800–1827 m. Numeruotas 61 lapas, lotynų kalba.Mirties metrikai 1903–1913 m. Nenumeruoti 110 lapų, rusų kalba.Mirties metrikai 1917–1940 m. Numeruoti 200 lapų, lotynų, lietu-

vių kalba.Mirties metrikai 1940–1959 m. Numeruoti 150 lapų, lietuvių kalba.Parapijiečių sąrašas 1928 m. Numeruoti 100 lapų, lietuvių kalba.Sąrašas norinčiųjų priklausyti Upynos parapijai 1913 m. [Спи-

сокь жителемь Гирдиского и др. приходовь, желающимь принадлежать кь Упинскому циркулу]. Numeruota 13 lapų, rusų kalba.

Škaplieriaus brolija 1738–1802 m. Nenumeruoti 77 lapai, lenkų kalba.

Škaplieriaus brolija 1803–1851 m. Numeruoti 80 lapų, lenkų kalba.Škaplieriaus brolija 1895–1901 m. Numeruoti 46 lapai, lenkų kalba.Žemaičių vyskupija. Batakių dekanato Upynos bažnyčios inven-

torius [1923 m.]. Numeruoti 24 lapai, lietuvių kalba.

N u o r o d o s :1 Pagal lenkų istoriko Grzegorz Błaszczyk sudarytą XVII a. Žemaitijos ku-nigaikštystės ir vyskupijos administracinį suskirstymą, Karšuvos valsčius apėmė Pašilės, Kaltinėnų, Girdiškės, Pavarčio, Vėžlaukio, Devinakių, Songailiškio Pagramančio, Tomašaičių, Andriejaičių, Vingininkų apylin-kes. Batakiai priklausė Viduklės valsčiui (žr. Błaszczyk Grz., Herbarz szlachty żmudzkiej, Warszawa, 2015, t. I, žem.).

2 LVIA, SA-3341, l. 54–55. Nuoširdžiai dėkojame Kaziui Misiui už nuorodą.3 LVIA, f. 669, ap. 2, b. 225, l. 445r. Nuoširdžiai dėkojame dr. Vykintui Vaitkevičiui už nuorodą.

4 KAA, f. 525, ap. 23, b. 163, l. 20. Nuoširdžiai dėkojame dr. Vaciui Vaiva-dai už konsultaciją.

5 Almonaitis V., Almonaitienė J. Upyna, Šiaurės Atėnai, 2006-01-07, Nr. 779.6 LVIA, f. 605, ap. 8, b. 68, l. 163–187.7 Girdiškės RKB parapijos 1860–1868 m. priešsantuokinės apklausos metrikų knygoje (saugoma LNM Etninės kultūros skyriaus archyve) 1861, 1862, 1868 m. (l. 5r, 23r, 35r, 92r) užfiksuotos Gandraitės išimtinai kilusios iš Ruibiškės.

8 KAA, f. I-66, ap. 5, b. 184. Nuoširdžiai dėkojame dr. Vykintui Vaitkevičiui už nuorodą.

Vasiliauskų sodybos vieta Ruibiškėje. 2015. EV

64

9 Plačiau žr. Bomblauskas J., Burinskaitė I., Žumbakienė G. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra, Vilnius, 2008.

10 Autoriai dėkingi K. Misiui už suteiktą informaciją ir bibliografines nuo-rodas (LCVA. f. 1248, ap. 2, b. 2265; LVIA, f. 669, ap. 2, b. 225, l. 373; f. 378, BS, 1848, b. 2117, l. 35–36).

11 Алфавитный список землевладельцев Ковенской губернии  (по 1-е сентября 1881 года). Ковно, 1882, с. 154; Алфавитный список земле-владельцев Ковенской губернии, Ковна, 1889, с. 221.

12 KAA f. I-66, ap. 5, b. 1969, 1972, 1990.13 Dešimtinė (rus. десятина) – senovinis rusiškas žemės ploto vienetas, lygus 2400 kvadratinių sieksnių (rus. квадратная сажень), t. y. 1,0925 ha. Naudotas Rusijoje iki metrinės sistemos įvedimo. Paprastai dešimtinė būdavo stačiakampis žemės sklypas, kurio kraštinės 80 ir 30 (rus. тридцатка) arba 60 ir 40 (rus. сороковка) sieksnių ir kuris buvo vadinamas rus. казенная десятина „valdiška dešimtinė“. Dešimtinė buvo pagrindinis ploto vienetas Rusijos žemės apskaitoje.

14 Гуковский К. Описание Россиенского уезда, Памятная книжка Ковенс-кой губернии на 1893 год, Ковна: в типографии Губернского правления, 1893, p. 66.

15 Ibid, p. 93–95.16 Pristavas (пpиcтaв) – policijos viršininkas carinėje Rusijoje.17 Алфавитный список населенных местъ Ковенской губернии, (Ковна: Ковенский губернский статистический комитет), 1903, Ковно: типография губернского правления, p. 575, 592.

18 Dešimtinė (rus. десятина) – senovinis rusiškas žemės ploto vienetas, lygus 2400 kvadratinių sieksnių (rus. квадратная сажень), t. y., 1,0925 ha. Naudotas Rusijoje iki metrinės sistemos įvedimo.

19 Skaitmeninės kopijos saugomos KU BRIAI (https://e-fontes.ku.lt:5001/webman/index.cgi).

20 LCVA, f. 1250, ap. 4, b. 15/16. Kai kurie savininkai (Andrulaitis Juoza-pas – 16, Kriauza Jonas – 18, Didorius Simonas – 11) sužymėti kitame, 1939 m. datuojamame 1939 m. Vasiliauskų valdos plane (LCVA, f. 1250, ap. 4, b. 15/567).

21 Aldonos Vasiliauskaitės-Mančinskienės (g. Ruibiškėje, 1941 m.) infor-macija.

22 LCVA, f. 1344, ap. 1, b. 4, 14, 17, 23 LCVA, f. 1344, ap. 1, b. 14, l. 23–24; b. 17, l. 19, 47.24 LCVA, f. R-390, ap. 5, b. 1, l. 116–117.25 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 38, l. 161, 175.26 LCVA, f. FR-743, ap. 2, b. 6745, 6747.27 TAA, f. 309, ap. 2, b. 60, 77, 89; f. 343, ap. 2, b. 10, 56, 90; f. 430, ap. 2, b. 194, 196.

28 TAA, f. 343, ap. 2, b. 10, l. 14–51.29 TAA, f. 309, ap. 2, b. 60, l. 2–33.30 TAA, f. 343, ap. 2, b. 90, l. 19–27.31 TAA, f. 430, ap. 2, b. 194, p. 36–51.32 TAA, f. 343, ap. 2, b. 10, l. 3–13.33 TAA, f. 343, ap. 2, b. 56, l. 2–11, 14–21.34 TAA, f. 309, ap. 2, b. 77, l. 2–14.35 TAA, f. 430, ap. 2, b. 196, p. 56–61.36 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 295, l. 12, 14, 15, 25.37 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 31, l. 18r, 20r.38 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 42, l. 157, 162, 206, 207. LCVA f. 1344, ap. 5, b. 43, l. 5. LCVA f. 1344, ap. 5, b. 44, l. 404.

39 LCVA f. 1250, ap. 4, b. 15/505.40 LCVA f. 1250, ap. 4, b. 15/567.41 LCVA f. 1250, ap. 4, b. 15/468.42 LCVA f. 1250, ap. 4, b. 15/485.43 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 306, 309, 311, 347.44 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 38, l. 131.45 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 38, l. 161, 175.46 LCVA f. 1344, ap. 5, b. 240, l. 217, 241.47 Čilvinaitė M. Blogmetis Upynos apylinkėje: [Upynos kaimo senutės Ve-ronikos Lėkienės pasakojimas], Gimtasai kraštas, 1936, Nr. 1, p. 50–51; Idem, Bobų liekarstvos: [Barboros Bagvilienės-Dauskuraitės gydymo receptai (Upynos parap., Tauragės apskr.)], Gimtasai kraštas, 1939, Nr. 2/3, p. 650–654; Idem, Upynos apylinkės (Tauragės apskrities) butovė: [bobalės Barboros Vyčiūnienės ligų pavadinimai, gydymo receptai]. Tu-rinys: 1. Kerėjimai, čėravojimai, burtai, monai; 2. Bobalės (kaimo akuše-

rės), Gimtasai kraštas, 1935, Nr. 3/4, p. 342–349; Idem, Vestuvės Upy-nos apylinkėje: (skiriu savo seselėms Bronei ir Stasei), Gimtasai kraštas, 1935, Nr. 1, p. 238–242; Nr. 2, p. 294–301; Nr. 3/4, p. 371–378; Idem, Iš mūsų dievdirbių gyvenimo: dievdirbys Juozapas Stankus ir Juozapas Stankiukas, Gimtasai kraštas, 1938, Nr. 3/4, p. 404–410; Idem, Upynos senovės apybraiža, Artojas, 1972-11-30; 12-2, 5, 14, 16, 21, 23, 26.

48 ŠAM, Nr. 85. Tauragės apskr., Batakių, Kaltinėnų, Laukuvos, Karklėnų, Skaudvilės vls.

49 Čilvinaitė M. Iš mūsų dievdirbių gyvenimo: dievdirbys Juozapas Stan-kus ir Juozapas Stankiukas, p. 406.

50 TAA, f. 309, ap. 2, b. 67, l. 41, 43, 45, 47, 48, 49.51 TAA. F. 309, ap. 2, b. 18, l. 22.52 TAA, f. 343, ap. 2, b. 56, l. 4.53 TAA f. 343, ap. 2, b. 56, l. 2, 5, 6, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 19.54 TAA, f. 343, ap. 2, b. 10, l. 4, 8, 9, 11, 16, 18, 19, 21.55 TAA, f. 343, ap. 2, b. 90, p. 27.56 TAA f. 309, ap. 2, b. 74, l. 43, 51, 55, 57, 58.57 TAA, f. 309, ap. 2, b. 60, l. 14, 26.58 TAA, f. 309, ap. 2, b. 90, l. 19, 20, 24, 25.59 Pradžios mokyklų įstatymas, Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 117, p. 1.60 LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 371, l. 61.61 LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 371, l. 63.62 LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 420, l. 28.63 Sąrašas, Skaudvilės pradžios mokyklų vedėjų, kuriems išmokamas at-lyginimas sargams samdyti, LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 420, l. 32.

64 LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 477, l. 46.65 Aldonos Vasiliauskaitės-Mančinskienės (g. Ruibiškėje, 1941 m.) infor-macija.

66 Skaudvilės rajono mokytojų sąrašas, KLAA, f. 7, ap. 2., b. 3, l. 118.67 Ūkinė knyga Nr. 2, TAA, f. 343, ap. 1, b. 9, l. 7. 68 Prašymas, LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 477, l. 216.69 1952–1953 m. Beržynės pradžios mokyklos ataskaita, KLAA, f. 7, ap. 1, b. 131, l. 319.

70 Skaudvilės valsčiaus neturtingų pradžios mokyklų, kuriems reikalinga pašalpa sąrašas, LCVA, f. 1344a, ap. 5, b. 477, l. 26.

71 Upynos pradžios mokyklos beturčių mokinių sąrašas, LCVA, f. 1344, ap. 5, b. 524, l. 127.

72 Skaitmeninės kopijos (2788 failai) saugomos KU BRIAI skaitmeninėje saugykloje (https://e-fontes.ku.lt:5001/webman/index.cgi).

SIGHTS OF THE PAST

Ernestas Vasiliauskas, Kristina Karošaitė

VILLAGES OF RUIBIŠKĖ AND BERŽYNĖ ON THE ŠUNIJA RIVER BANKS SummaryThe vanishing village of Ruibiškė (Tauragė district) is located in a picturesque wooded place with hills and streams, at the edge of Patulynė forest, on the Šunija River bank. According to the data of 2015, there live only 14 residents in 5 country houses. The same fate befell the adjacent villages of Beržynė (3 remaining residents) and Paaglūnė (its name has even disappeared off the maps).

Ernestas Vasiliauskas, dr.Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutasHerkaus Manto g. 84, LT-92294, Klaipėda ernestas@inbox.lvKristina Karošaitė Šiaulių „Romuvos“ gimnazijaDainų g. 7, LT-78325, Šiauliaik.karosaite@gmail.com

Gauta 2016 03 30Atiduota spausdinti 2016 04 16

PRAEITIES VAIZDAI