Vytautas Kazimieras AUGUSTAITIS

RUOŠIMO SPAUSDINTI TECHNOLOGIJALaboratorinių darbų metodikos nurodymai

Vilnius „Technika“ 2012

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Vytautas Kazimieras AUGUSTAITIS

RUOŠIMO SPAUSDINTI TECHNOLOGIJALaboratorinių darbų metodikos nurodymai

Vilnius „Technika“ 2012

V. K. Augustaitis. Ruošimo spausdinti technologija: laboratorinių darbų metodi-kos nurodymai. Vilnius: Technika, 2012. 24 p. [0,94 aut. l. 2012-04-03]

Knygoje pateikti „Spaudos inžinerijos“ programos „Paruošimo spausdinimui tech-nologijos“ modulio MEPMB 11501 penkių laboratorinių darbų metodikos nurody-mai. Atlikdami laboratorinius darbus studentai tirs originalų, fotoformų ir atspaudų savybes, gamins iškiliosios spaudos tekstines spausdinimo formas, negatyvines ir pozityvines fotoformas, ofsetines spausdinimo formas, susipažins su giliaspaudės spausdinimo formų technologijomis. Kiekvieno laboratorinio darbo aprašymą suda-ro trumpos teorinės žinios, įrenginių ir prietaisų aprašai, darbo tikslas, darbo eigos ir ataskaitos aprašai ir kontroliniai klausimai. Bendras rekomenduojamos literatūros sąrašas pateikiamas knygos pabaigoje.

Leidinys skirtas pirmosios (bakalauro) studijų pakopos studijoms, gali būti naudo-jama ir magistrantūros studijose.

Leidinys parengtas ir išleistas už Europos struktūrinių fondų lėšas, jomis finansuojant VGTU Mechanikos fakulteto projektą „Pirmosios pakopos inžinerinių studijų programų atnaujinimas gerinant studijų kokybę, didinant tarptautiškumą ir diegiant inovatyvius mokymo (-si) metodus“ pagal Lietuvos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Stu-dijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-051, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-051. Leidinį rekomendavo VGTU Mechanikos fakulteto studijų komitetas

Recenzentai: prof. dr. V. Turla, VGTU Poligrafinių mašinų katedra lekt. inž. M. Mudėnienė, VGTU Poligrafinių mašinų katedra

VGTU leidyklos TECHNIKA 1285-Smokomosios metodinės literatūros knygahttp://leidykla.vgtu.lt

Redagavo Rita Malikėnienė Viršelio autorius Igor Iljin

ISBN 978-609-457-094-0doi:10.3846/1285-S

© Vytautas Kazimieras Augustaitis, 2012© VGTU leidykla TECHNIKA, 2012

3

Turinys

Įvadas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

Laboratoriniai darbai:

1. Iškiliosios spaudos tekstinių ir iliustracinių spausdinimo formų gamyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5

2. Fotoformos gamyba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

3. Originalų, fotoformų ir atspaudų optinio tankio matavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

4. Ofsetinės spaudos spausdinimo formos gamyba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

5. Susipažinimas su giliaspaudės spausdinimo formų gamyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24

4

ĮVADAS

Leidinyje pateikiami studijų programos „Spaudos inžinerija“ modulio MEPMB11501 „Paruošimo spausdinimui technologija“ laboratorinių darbų metodikos nurodymai. Kiekvieną laboratorinį darbą sudaro nedideli skyre-liai: „Trumpos teorinės žinios“, „Darbo tikslas“, „Darbo eiga“, „Darbo ataskaita“ ir „Kontroliniai klausimai“. Kontroliniai klausimai skirti studento savikontro-lei, rengiantis ginti laboratorinį darbą, pateikiamas literatūros sąrašas.

Rengdamasis atlikti laboratorinį darbą, studentas, remdamasis darbo ap-rašymu, paskaitų konspektais ir rekomenduojama literatūra, privalo išsamiai išnagrinėti darbo teorinius pagrindus, tikslą, susipažinti su prietaisų aprašy-mais ir išsiaiškinti darbo eigą.

Prieš laboratorinių darbų pradžią būtina studentus supažindinti su la-boratorijos darbo saugos taisyklėmis. Jeigu laboratoriniai darbai atliekami spaustuvėse, studentus privalu instruktuoti, kaip numatyta spaustuvių vi-daus tvarkos taisyklėse.

5

LABORATORINIAI DARBAI

1. Iškiliosios spaudos tekstinių ir iliustracinių spausdinimo formų gamyba

Trumpos teorinės žinios

Visų spaudos būdų paskirtis ta pati – daugkartinis vienodų atspaudų (teks-to ir iliustracijų) gavimas, perkeliant dažų sluoksnį nuo spaudos formos ant įvairiausių medžiagų – popieriaus, kartono, polimerinių plėvelių ir kt., daž-niausiai naudojant tam tikrą slėgį. Spaudos forma yra informacijos, kurią reikia padauginti, nešiklis. Ji gali būti tiek plokščia, tiek cilindrinės formos, vientisa ar sudaryta iš atskirų dalių. Spaudos formos paviršiuje yra spaudos elementai, sudarantys vaizdą, ir protarpiai (tarpiniai elementai). Pagal tai, kokia yra spaudos elementų ir protarpių struktūra bei fizikinės ir cheminės savybės, yra šie klasikiniai spaudos būdai (1.1 pav.):

1.1 pav. Principinės spaudos būdų schemos: I – iškilioji spauda; II – plokščioji spauda; III – giliaspaudė; IV – trafaretinė spauda; 1 – spaudos elementai; 2 – protarpiai; 3 – dažai; 4 – po-pierius; 5 – mechanizmas, su-darantis slėgį (prispaudžiantis popierių prie formos – spaudos cilindras); 6 – spaudos formos mikrofotografija; 7 – taleris

6

− iškilioji spauda (iškiliaspaudė) I: reljefiniai spaudos elementai iškilę, o protarpiai skirtingai įgilinti, atsižvelgiant į jų plotą;

− plokščioji spauda (plokščiaspaudė) II: spaudos elementai ir protarpiai vienoje plokštumoje, spausdinimas vyksta dėl skirtingų fizikinių ir cheminių savybių – spaudos elementai yra oleofiliniai, o protarpiai hidrofiliniai (gr. philia – meilė, draugiškumas; lot. oleum – aliejus, hydor – vanduo);

− giliaspaudė III: spaudos elementai nevienodai įgilinti, o protarpiai iški-lę ir griežtai vienoje linijoje;

− šilkotrafaretinė spauda IV – spaudos elementai yra tinklelio akelės, per kurias perspaudžiami dažai, o protarpiai – pats trafaretas.

Iškiliojoje spaudoje tekstas surenkamas ir komplektuojamas iš metalinių ar plastikinių literų (1.2 pav.), įvairių rinkimo elementų.

1.2 pav. Litera: 1 – akutė; 2 – peteliai; 3 – signatūra; S – storis, K – kojelė; G – galvutė; Ū – literos ūgis

7

Litera – metalo, plastiko ar medžio luitelis (stačiakampis gretasienis) su veidrodiniu raidės ar ženklo atvaizdu.

Kartu su metrine matų sistema spaustuvėse naudojama istoriškai susi-klosčiusi matų sistema, kurios pagrindas – spaustuvinis punktas (pt). Jo dy-dis lygus – 1/72 prancūziško colio (27,1 mm) = 0,376 mm.

Iškiliojoje spaudoje visi spausdinantieji elementai yra griežtai vienoje plokštumoje, dažų sluoksnis ant jų – vienodo storio, todėl ant atspaudo jis irgi yra vienodo storio, tik plonesnis. Kegelis – spaustuvinio šrifto matmuo. Tai atstumas tarp literos priekinės ir galinės briaunos (peteliai plius akutė).

Spaustuviniai šriftai ir tarpinė medžiaga dažniausiai buvo iš švino, stibio ir alavo lydinio.

Pastaruoju metu rengiant leidinius spaudai naudojamas kompiuterinis rinkimas, naudojama viena populiariausių „Adobe Systems Incorporated“ programinė įranga.

Iškiliosios spaudos iliustracinė spausdinimo forma, turinti įgilintus protar-pius ir reljefinius spaudos elementus, išdėstytus viename lygyje, vadinama kliše. Iškiliaspaudės spausdinimo formų (klišių) gamybos būdas, pagrįstas originalo (atvaizdo) fotografavimu, paskui negatyvo kopijavimu UV spindu-liams jautriu sluoksniu padengtoje cinko plokštėje ir ėsdinimu silpna azoto rūgštimi vadinamas fotocinkografiniu procesu. Darbas žmogui agresyvioje aplinkoje reikalauja didelio meistriškumo ir ilgai užtrunka.

Visa tai gali pakeisti elektroninis graviravimas varioklišografu ir kitais pa-našiais įrenginiais. Visi originalo ypatumai perduodami spaudos formai tiks-liai, greitai ir kokybiškai. Darbas ir aplinka tampa nepalyginti saugesni, taip pat labai svarbūs ir ekonominiai rodikliai – trumpesnis formos pagaminimo laikas, mažesnė savikaina dėl sutaupytų medžiagų ir elektros , nereikia pirkti brangios fotoreprodukcinės technikos, kopijavimo rėmų ir kitų įrengimų, be to, sumažėja gamybos plotai.

Graviravimo automate (1.3 pav.) plonytis šviesos spindulys, praėjęs per objektyvą, krenta ant originalo ir atsispindėjęs patenka į fotoelementą, ku-riame šviesos energija virsta elektros energija. Elektros srovės stiprumas tie-siai proporcingas originalo atspindžio koeficientui. Elektroninis signalų sti-prinimo blokas tiek kartų sustiprina signalų galingumą, kad jie galėtų valdy-ti graviravimo mechanizmą. Pagrindinė graviravimo mechanizmo dalis yra solenoidas, į kurio apvijas iš elektroninio stiprinimo bloko patenka elektros

8

srovė ir priverčia judėti metalinę solenoido šerdį, kurios gale pritvirtintas pi-ramidės formos peilis.

1.3 pav. Klišografo veikimo schema

Deimantinis peilis atlieka slenkamąjį-grįžtamąjį judesį statmenai cinko paviršiui. Peilis iš protarpių pašalina metalą, o spaudos elementai lieka ne-paliesti. Kuo šviesesnė originalo vieta, tuo daugiau atsispindi spindulių, o peilis giliau įsipjauna į cinką, tuo didesni toje vietoje protarpiai ir mažesni spaudos elementai. Stalelis, ant kurio pritvirtinama cinko plokštė, taip pat atlieka slenkamąjį-grįžtamąjį judesį tik skirtingai negu originalas tam, kad susidarytų veidrodinis atvaizdas. Abu paviršiai, ant kurių pritvirtinami origi-nalas ir cinko plokštė, nebūtinai turi būti plokšti – gali būti abu cilindrai arba vienas plokščias, o kitas cilindrinis paviršius.

Elektroniniais graviravimo automatais paprastai graviruojamos spaus-dinimo formos spalvotiems originalams. Tokie įrenginiai turi papildomus blokus su šviesos filtrais ir sudėtinga spalvų koregavimo sistema. Specialus posūkio mechanizmas graviruojamą cinko plokštę (būsimą spaudos formą) pasuka tam tikru kampu, kad ant atspaudų būtų sumažintas muaras (paša-linis ritmiškas piešinys).

Darbo tikslas

Susipažinti su spaustuvine matų sistema, šriftais, tarpine ir kita rinkimo me-džiaga bei rinkimo pagrindais; taip pat susipažinti su iškiliaspaudės iliustra-cinių spausdinimo formų gamyba elektroniniu graviravimo būdu.

9

Darbo eiga

1. Išnagrinėti spaustuvinę matų sistemą, rankinio rinkimo šriftus ir tarpinę medžiagą.

2. Susipažinti su mašininio rinkimo (linotipų ir stambiakegelinių liejimo ma-šinų) matricų ir eilučių ypatumais.

3. Savarankiškai surinkti teksto fragmentą.4. Vizualiai ir su lupa sulyginti cheminiu ir graviravimo būdais pagamintas

klišes.5. Išmatuoti mikroskopu graviruotų klišių spaudos elementų ir protarpių dy-

džius pustoniuose, šviesiose ir tamsiose atvaizdo vietose.6. Išmatuoti stormačiu cinko plokščių ir klišių storius protarpiuose ir spaudos

elementų vietose.

Darbo ataskaita

Laboratorinio darbo aprašyme nubraižyti literą, užrašyti iš rankinio šrifto surinktą tekstą; nubraižyti ir aprašyti klišografo veikimo schemą, aprašyti spaudos elementų ir protarpių susidarymą bei piešinyje pateikti išmatuotų pustonių, šviesių ir tamsių atvaizdo vietų duomenis. Ataskaita parengiama kompiuteriu.

Kontroliniai klausimai

1. Kas yra iškilioji spauda?2. Kokia matų sistema naudojama spaustuvėse?3. Ką vadiname kegeliu?4. Kokia yra tarpinė medžiaga?5. Kas yra klišė?6. Kaip elektroninio graviravimo metu susidaro spaudos elementai ir pro-

tarpiai?7. Nuo kokių veiksnių priklauso rastrinio spaudos elemento dydis?

10

2. Fotoformos gamyba

Trumpos teorinės žinios

Įvairių spaudos būdų spausdinimo formoms gaminti reikalingos fotofor-mos, t. y. spausdinamo atvaizdo (teksto, iliustracijų, brėžinių) negatyvas arba diapozityvas. Fotoformų gamybos būdas priklauso nuo originalų pobūdžio (štrichiniai ar toniniai, vienspalviai ar spalvoti ir pan.) ir jų pateikimo spaus-tuvei formos (popieriuje, diapozityvais, elektroninėse laikmenose). Toninių iliustracijų fotoformos turi būti rastruotos.

Nors spaudos būdai yra patys įvairiausi, kiekvieną spaudos formą sudaro spaudos elementai ir protarpiai. Spausdinimo metu (iškiliaspaudė ir plokš-čiaspaudė) spaudos elementai užtepami vienodo storio dažų sluoksniu, ku-ris atsispaudžia ant popieriaus. Tai normalus procesas spausdinant tekstą ar piešinį, brėžinį, t. y. atgaminant štrichinius originalus, sudarytus iš vienodo intensyvumo elementų. Kaip atgaminti toninį originalą, kurio vaizdą suda-ro skirtingo optinio tankio ploteliai? Spausdinimo sąlygos priverčia toninį originalą suskaidyti į mikrotaškus. Šį procesą galima atlikti naudojant optinį prietaisą – rastrą. Toninį vaizdą, suskaidytą į mažyčius taškelius, iš normalaus regėjimo atstumo (25–30 cm) žmogaus akis mato kaip vientisą. Pagrindinė bet kurio rastro charakteristika yra jo liniatūra, t. y. linijų kiekis l cm. Poligra-fijoje rastrų liniatūra gali būti nuo 20 iki 120 ln/cm, atsižvelgiant į pasiren-kamą spaudos būdą, spausdinimo formos gaminimo technologiją, popie-riaus ir dažų savybes, spausdinimo technologiją, popieriaus ir dažų savybes, spausdinimo mašinų greitį ir leidinio paskirtį.

2.1 pav. Rastrinių taškų susidarymo schema

11

Rastrai gali būti projekciniai ir kontaktiniai su savo ypatinga struktūra ir skirtinga pritaikymo technologija. Projekcinis rastras – tai du plokšti optiniai stiklai (stačiakampiai ar apvalios formos) su išgraviruotais lygiagrečiais grio-veliais, užpildytais juodais dažais ir suklijuotais taip, kad grioveliai statmenai susikirstų. Taip susidaro tinklelis iš neskaidrių linijų ir smulkiausių skaidrių tarpelių (kvadratukų ar taškelių).

Kontaktiniai rastrai naudojami tiek sąlyčio su fotosluoksniu fotografavimo metu, tiek gaminant fotoformą kontaktiniu būdu.

Fotografinė medžiaga (fotografinis filmas) – tai skaidri acetilceliuliozės, poliesterinio pluošto (polietilentereftalato) ar kito polimero plėvelė, pa-dengta šviesai jautria fotografine emulsija.

Laboratorinio darbo metu pasirinktas originalas fotografuojamas vertika-liu fotoaparatu „Optica Graphic“ (2.2 pav.) ir chemiškai apdorojamas kiuve-tėse.

2.2 pav. Principinė reprodukcinio fotoaparato „Optica Graphic“ schema: 1 – stovas; 2 – judanti sienelė; 3 – objektyvas; 4 – nepralaidžios šviesai dum-plės; 5 – užpakalinė sienelė (matiniam stiklui, rastrui ar kasetei tvirtinti); 6 – ekranas; 7 – šviesos šaltinis

12

Darbo tikslas

Susipažinti su rastrinių taškų susidarymo procesais, jų dydžiais bei forma, fotografavimo pagrindais.

Darbo eiga

2.1 lentelėje pateikta bendra fotoreprodukcinio technologinio proceso schema.

2.1 lentelė. Fotoreprodukcinis technologinis procesas

I. Štrichinio ir toninio negatyvo gamyba II. Štrichinio diapozityvo gamyba

1. Originalo paruošimas ir įdėjimas į fotoaparato ekraną.2. Fotoaparato paruošimas (diafragmos ir didinimo bei mažinimo nustatymas).3. Fotojuostos įdėjimas emulsiniu sluoksniu į šviesos šaltinį. 4. Eksponavimas.5. Fotocheminis apdorojimas:a) ryškinimas,b) plovimas,c) fiksavimas,d) ilgalaikis plovimas,e) džiovinimas.6. Tikrinimas vizualiai ir densitometru. Optinių tankių intervalas ne mažiau kaip 1,8; skaidriose atvaizdo vietose – ne daugiau kaip 0,1; tamsiose – ne mažiau kaip 1,9.

1. Įdėjimas į fotoaparatą (negatyvas ir fotojuosta sudedami emulsiniais sluoksniais į vidų, nes šviesa ant fotojuostos turi kristi per negatyvą).2. Eksponavimas.3. Fotocheminis apdorojimas.4. Patikrinimas.

Darbo ataskaita

Aprašant laboratorinį darbą trumpai apibūdinti rastrinį procesą, nurodyti naudojamą įrangą, darbo režimus, medžiagas, pateikti pagamintus negaty-vus ir diapozityvus, įvertinti jų kokybę.

Kontroliniai klausimai

1. Kokia rastro paskirtis?2. Kuo skiriasi projekcinis rastras nuo kontaktinio?3. Kaip susidaro rastriniai taškai?4. Kaip susidaro neregimasis vaizdas fotosluoksnyje?5. Kokios cheminės medžiagos sudaro ryškalą?

13

3. Originalų, fotoformų ir atspaudų optinio tankio matavimas

Trumpos teorinės žinios

Aukštos poligrafinių leidinių kokybės garantija – tai griežtas reikalavimų technologiniams procesams laikymasis ir nuolatinė kontrolė kiekviename gamybos etape, galimų klaidų pašalinimas. Spaustuvėms pateikiami įvai-riausi originalai – tekstiniai ir iliustraciniai, skaitmeninėmis laikmenomis ir archyvinės fotografinės nuotraukos. Visa tai reikia objektyviai įvertinti ir numatyti technologinius gamybos procesus. Originalų ir fotoformų koky-bei kontroliuoti naudojami densitometrai – prietaisai, matuojantys optinius tankius.

Optinis tankis – tai dydis, apibūdinantis originalų, fotoformų (negatyvų ir diapozityvų) ir atspaudų šviesos sugertį (absorbciją). Tai į absorbuojantį sluoksnį kritusios šviesos intensyvumo I0 ir atspindėtos nuo sluoksnio (ar jį perėjusios) šviesos intensyvumo I santykio dešimtainis logaritmas: A = lg I0 ⁄ I. Šį dydį galima išreikšti šviesos pralaidumo (τ) ar atspindžio koeficientais (ρ):

A = lg 1⁄ τ arba A = lg 1 ⁄ ρ,

čia A – optinis tankis; τ – šviesos pralaidumo koeficientas, lygus daliai šviesos srauto, perėjusio per fotoformą; ρ – šviesos atspindžio koeficientas, lygus daliai šviesos srauto, atspindėto nuo originalo (atspaudo) paviršiaus.

Pvz.: Neskaidrus originalas atspindi 1 ⁄ 100 krintančio šviesos srauto,A = lg 1 ⁄ 0,01 = 2.Skaidrė praleidžia 1 ⁄ 1000 krintančio šviesos srauto,A = lg 1 ⁄ 0,001 = 3.Optinis tankis gali būti spektrinis (τ arba ρ matuojami esant vienam šviesos

bangos ilgiui), integrinis (τ arba ρ matuojami naudojant visą šviesos šaltinio srautą), zoninis (τ arba ρ matuojami iš viso šviesos srauto išskiriant tam tikrą jo dalį šviesos filtru) ir efektyvusis (τ matuojamas įskaitant spektrinį jautrio pasiskirstymą tos medžiagos, ant kurios kopijuojama fotoforma). Pereinan-čioje šviesoje optinis tankis gali būti reguliarusis (matuojant τ šviesos spin-duliai yra lygiagretūs ir krinta statmenai paviršiui, o įskaitomi tik spinduliai, nepakeitę krypties) ir difuzinis (matuojant τ įskaitomas visas perėjęs šviesos srautas.

14

Originalai į spaustuves patenka įvairiausi: štrichiniai ir toniniai, spalvoti ir vienspalviai, o pagrindas gali būti tiek skaidrus, tiek neskaidrus. Atsižvel-giant į spaustuvėje naudojamos spausdinimo formų gamybos technologiją, fotoformos gali būti pozityvinės ir negatyvinės. Negatyvas – tai fotografinis atvaizdas, kuriame šviesios objekto vietos yra tamsios, o tamsios – šviesios. Diapozityvas – tai tiesioginis originalo atvaizdas ant skaidraus pagrindo; jei-gu reikia – išskyrus spalvas. Fotoformos kontaktiniu būdu kopijuojamos ant forminių plokščių, padengtų šviesai jautriu sluoksniu, todėl labai svarbus yra difuzinis efektyvusis optinis tankis.

Optiniai tankiai matuojami analoginiais arba skaitmeniniais densitome-trais. Jie gali būti stacionarūs ir portatyviniai, skirti matuoti pereinančioje arba atspindžio šviesoje.

Matuojant praeinančioje šviesoje (3.1 pav.) nuo šviesos šaltinio 6 eina du šviesos pluoštai: matuojamasis (per optinį pleištą 5, diafragmą 4 ir matuo-jamąjį objektą 3) ir lyginamasis (per kompensacinius pleištus 7 ir 8). Jie pa-tenka į elementus 2 ir 9, sujungtus priešpriešiais. Jei fotoelementų apšvieta vienoda (šviesos srautai vienodi), tai juose fotosrovės lygios pagal absoliučią reikšmę, tik su priešingu ženklu. Tuo atveju galvanometro 1 rodyklė rodo nulį. Jei matuojamojo šviesos srauto kelyje bus matuojamasis objektas 3, tai matuojančio fotoelemento 2 apšvieta sumažės, elektros grandine tekės sro-vė, galvanometro rodyklė pajudės ir rodys tam tikrą skaičių – optinį tankį.

3.1 pav. Principinė densitometro schema matuoti optinius tankius praeinančioje šviesoje. 1 – galvano-metras; 2 – matuojantis fotoelemen-tas; 3 – matuojamas diapozityvas, negatyvas ar kita skaidri plėvelė; 4 – diafragma; 5 – optinis pleištas; 6 – šviesos šaltinis; 7 ir 8 – kompen-saciniai pleištai; 9 – kompensacinis fotoelementas (lyginamasis)

15

3.2 pav. Densitometras TR 927: 1 – monitoriaus ekranas; 2 – funkciniai myg-tukai; 3 – nulio mygtukas; 4 – filtrų selektorius (žiedas); 5 – apertūrinis diskas (diafragma); 6 – matavimo atspindžio šviesoje galvutė; 7 – svirtinė rankenėlė; 8 – matavimo pereinančioje šviesoje galvutė

Prieš pradedant matuoti atspindžio šviesoje, būtina nustatyti densitome-tro rodmenų teisingumą, t. y. nustatyti nulinę padėtį ir padėtį, nurodytą ka-libravimo etalone „calib“. Toliau reikia atlikti šiuos veiksmus:1. Įjungti prietaisą 30 min prieš darbo pradžią, t. y. nuspausti galinėje pane-

lėje mygtuką ON ⁄ OFF.2. Nustatyti filtro selektorių taip, kad žalias filtras būtų apatinėje padėtyje.3. Padėti kalibravimo etaloną po diafragma taip, kad ji priglustų prie balto

etalono laukelio.

Darbo tikslas

Susipažinti su optinio tankio matavimu atspindžio ir pereinančios šviesos densitometrais, išmatuoti originalų, pozityvių ir negatyvių fotoformų bei at-spaudų optinius tankius, įvertinti matuojamų objektų kokybę.

Darbo eiga

Optinio tankio matavimas densitometru „Macbeth TR 927“. Šis densitome-tras (3.2 pav.) turi dvi matavimo galvutes matuoti atspindžio ir pereinančioje šviesoje.

16

4. Nuspausti nulio mygtuką, ir monitoriuje pasirodys optinio tankio reikšmė. Ji turi atitikti nurodytąją kalibravimo etalone. Jeigu ji neatitinka, reikia ga-liniame densitometro skydelyje pasukti nulio varžtelį. Paskui nulio mygtu-ką reikia atleisti.

5. Šią procedūrą reikia pakartoti su visais šviesos filtrais apatinėje padėtyje ir kiekvienu atveju turi būti vienodas balto langelio optinis tankis. Kiekvienu atveju būtina nuspausti nulio mygtuką.

6. Sugrąžinti selektoriaus žiedą į žalio filtro padėtį.7. Matuojant juodą kalibravimo etalono laukelį, negalima nuspausti nulio

mygtuko. Monitoriuje turi pasirodyti skaičius, atitinkantis nurodytąjį ka-libravimo etalone. Jei skaičiai neatitinka, reikia sureguliuoti potenciome-tro „calib“ varžtelį galiniame prietaiso skydelyje.

8. Sureguliuotas densitometras gali matuoti atspindžio šviesoje.9. Matuojant reikia nuspausti „DENSITY“.10. Nustatyti reikiamą filtrą.11. Padėti matuojamą pavyzdį po diafragma, nuspausti matavimo galvutę, ir

optinio tankio reikšmė pasirodys monitoriaus ekrane.

Densitometru „Macbeth 927“ galima matuoti ir pereinančioje šviesoje. Ruošiant prietaisą darbui reikia atlikti šias operacijas:1. Įjungti densitometrą į tinklą mygtuku ON ⁄ OFF, esančiu galiniame skyde-

lyje.2. Pasukti filtrų selektorių į „ORTHO“ padėtį (apatinę, geltonas filtras).3. Nuleisti su svirtine rankenėle matavimo galvutę (be pavyzdžio).4. Nuspausti nulio mygtuką, ir ekrane pasirodys skaičiai 0.00. Matavimo

galvutė nuleista.5. Pasukti filtrų selektorių į kitą poziciją ir vėl nuspausti nulio mygtuką. Tai

pakartoti su visais filtrais, t. y. juos „įnulinti“.6. Grąžinti filtrų selektorių į pradinę padėtį (geltonas filtras apatinėje pa-

dėtyje). Nulinio mygtuko negalima judinti. Densitometras sukalibruotas, galima pradėti matuoti.

7. Nustatyti filtrų selektorių į reikiamą padėtį, atsižvelgiant į tai, kokią spal-vą reikia matuoti.

8. Padėti matuojamą pavyzdį virš diafragmos ir nuleisti matavimo galvu-tę, nuspaudžiant svirtinę rankenėlę. Monitoriuje pasirodo optinio tankio skaitmeninė išraiška.

17

Darbo ataskaita

Ataskaitoje reikia apibūdinti optinio tankio matavimo ir densitometrų vei-kimo principus, pateikti matavimų rezultatus, jų analizę ir įvertinti originalų bei fotoformų kokybę, jų tinkamumą spausdinimo formų gamybai; pateikti atspaudo kokybės įvertinimą.

Kontroliniai klausimai

1. Kas vadiname optiniu tankiu?2. Kokie yra leidybiniai originalai?3. Kuo skiriasi negatyvinės ir pozityvinės fotoformos?4. Pagal kokius principus klasifikuojami densitometrai?5. Kokias funkcijas atlieka densitometras „Macbeth-927“?

18

4. Ofsetinės spaudos spausdinimo formos gamyba

Trumpos teorinės žinios

Plokščioji ofsetinė spauda – perspektyvus ir greit progresuojantis spaudos būdas. Spausdinimo formos skiriasi nuo iškiliosios ir giliosios spaudos formų tuo, kad spaudos elementai ir protarpiai yra vienoje plokštumoje ir skiriasi savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei skirtingai vilgosi dažais. Spau-dos elementai turi hidrofobines (oleofilines) savybes – jų paviršius sulaiko alyvas ir jų derinius (pvz., spaustuvinius dažus) ir atstumia drėgmę. Protarpių paviršius gerai sulaiko drėgmę – jis yra hidrofilinis arba oleofobinis, t. y. at-stumia alyvų pagrindu pagamintus spaustuvinius dažus.

Plokščiosios ofsetinės spaudos spausdinimo formos dažniausiai gami-namos kopijuojant ant ofsetinės plokštės negatyvines arba pozityvines fotoformas. Ofsetinė plokštė – tai pagrindas (aliuminis, polimerinė plėvelė, popierius), ant kurio paviršiaus yra šviesai jautrus kopijavimo sluoksnis (to-liau – KS). KS dėl šviesos poveikio keičia tirpumą. Yra negatyviniai ir pozityvi-niai kopijavimo sluoksniai. Veikiant šviesai negatyvinio KS tirpumas stipriai sumažėja, o pozityvinio KS – padidėja. Vaizdo gavimo schema ant abiejų tipų KS parodyta 4.1 pav.

4.1 pav. Vaizdo gavimo schema ant įvairių kopijavimo sluoksnių

19

Ofsetinė šviesai jautri plokštė – tai kopijavimo sluoksnis (plona 2–4 mikro-nų šviesai jautri ar įjautrinta polimero plėvelė), užpiltas ant metalinio, po-pierinio ar polimerinio pagrindo. Sluoksniui būdingas nedidelis jautris ma-tomam spindulių spektrui, todėl kopijuojant naudojami specialūs šviesos šaltiniai – metalohalogeninės lempos, didelio galingumo ksenono lempos, didelio slėgio gyvsidabrinės lempos, liuminescencinės lempos su ultraviole-tine spinduliuote.

Tokiu sluoksniu padengta aliumininė plokštė per prigludusią (vakuu-mas!) prie jos fotoformą apšviečiama UV – spinduliuote kopijavimo rėme (4.2 pav.). Jei procesas pozityvinis, tai kopijavimo sluoksnis suyra protarpiuo-se ir išlieka spausdinamųjų elementų vietose.

4.3 pav. Spausdinimo formų ryškinimo mašinos schema: 1 – ryškinimo sekci-ja; 2 – plovimo sekcija; 3 – padengimo (gumiravimo) sekcija; 4 – džiovinimo sekcija

4.2 pav. Kopijavimo rėmo schema: 1 – gumotas audinys; 2 – plokštė su švie-sai jautriu sluoksniu; 3 – fotoformų montažas; 4 – stiklas; 5 – šviesą sklaidanti plėvelė; 6 – šviesos šaltinis su reflektoriumi

Po kopijavimo būsimoji spausdinimo forma (kopija) ryškinama šarminiuo-se tirpaluose apie 1 min, išplaunama nuo reakcijos produktų ir padengiama apsauginiu sluoksniu (gumiruojama), paskui išdžiovinama. Visos technolo-ginės operacijos mechanizuotos (4.3 pav.)

20

Darbo tikslas

Pagaminti ofsetinę spausdinimo formą ir išnagrinėti gamybos procesus; su-sipažinti su naudojamais įrenginiais bei technologinių procesų režimais.

Darbo eiga

1. Montažo ir šviesai jautrios ofsetinės plokštės įdėjimas į kopijavimo rėmą (diapozityvai ar jų montažas dedami emulsiniu sluoksniu į šviesai jautrų ofsetinės plokštės sluoksnį).

2. Įjungiamas vakuumas ir iki galo išsiurbus orą įsijungia lempa su UV spin-duliuote. Apšvieta sudaro ~15000 liuksų; eksponavimo trukmė priklauso nuo diapozityvų kokybės ir ofsetinių plokščių rūšies (2–3 min).

3. Eksponuotos kopijos ryškinimas (~1 min, tirpalo temperatūra 22–24 ºC).4. Išryškintos kopijos nuplovimas tekančiu vandeniu.5. Ofsetinės spausdinimo formos gumiravimas.6. Spausdinimo formos kontrolė ir korektūra, jei būtina.7. Papildomas gumiravimas, jei buvo daryta korektūra.

Laboratorinės sąlygos: temperatūra – 18–20 ºC, santykinė drėgmė – 55–65 %. Būtina tiekimo ir ištraukimo ventiliacija bei geltonai oranžinis ap-švietimas.

Darbo ataskaita

Laboratorinio darbo aprašyme būtina nurodyti ofsetinės plokštės rūšį, tech-nologinių procesų seką, technologinius režimus ir procesų trukmę, pateikti trumpus naudojamų įrenginių aprašymus, pridėti pagamintą spausdinimo formą ir įvertinti jos kokybę.

Kontroliniai klausimai

1. Koks technologinių operacijų eiliškumas gaminant ofsetinę spausdinimo formą?

2. Kokios svarbiausios kopijavimo sluoksnių savybės?3. Kuo skiriasi negatyvinis ir pozityvinis kopijavimo būdai?4. Kodėl plokščioji spauda vadinama ofsetine?5. Kokios savybės būdingos ofsetinei spausdinimo formai?

21

5. Susipažinimas su giliaspaudės spausdinimo formų gamyba

Trumpos teorinės žinios

Giliaspaudė atsirado XV a. kaip graviūra, išraižyta ant varinės plokštelės. Giliaspaudės spausdinimo formoms būdinga tai, kad protarpiai yra iškilę viename lygyje, o spaudos elementai nevienodai įgilinti priklausomai nuo šviesių ir tamsių vaizdo vietų optinio tankio.

Forminis velenas dažniausiai sukasi dažuose, o specialus peilis – rakelis – nuima dažų perteklių nuo formos (5.1 pav.). Rakelis remiasi į specialų tinkle-lį – rastrą, kuris dengia ne tik vaizdą, bet ir tekstą. Spaudai naudojamas labai lygus giliaspaudis popierius, kad dažai geriau pereitų nuo formos ir išdžiūtų (dažų tirpiklis išgaruoja, o plona dervos plėvelė sulaiko pigmentą).

5.1 pav. Giliaspaudis spausdinimo būdas: I – atspaudo gavimas; II – spaudos forma kontakto zonoje su dažais; III – spausdinimo mašinos schema

Giliaspaudės rastras – statmenos skaidrios linijos, o tarpai tarp jų – ne-skaidrūs (3–4 kartus storesni). Rastro liniatūra – 80–100 lin/cm. Gaminant giliosios spaudos spausdinimo formą tuo pat metu atliekami įvairūs tech-nologiniai procesai: ruošiami forminis cilindras, diapozityvų montažas ir pi-gmentinis popierius (5.2 pav.).

22

5.2 pav. Giliaspaudės spausdinimo formos gamybos schema

Giliaspaude spausdinami dideliais tiražais labai aukštos kokybės iliustra-ciniai leidiniai: žurnalai, reklaminiai katalogai ir kita reklaminė produkcija, meno leidiniai, vertybiniai popieriai, pašto ženklai, piniginiai banknotai. Tekstiniams leidiniams spausdinti giliaspaudė nerekomenduojama.

Labai sudėtingą ir brangią giliaspaudės spausdinimo formų gamybą tra-diciniu cheminiu būdu šiais laikais stengiamasi pakeisti forminio cilindro elektromechaninio graviravimo būdu.

Forminio cilindro paruošimas

Plieninio paviršiaus šlifavimas ir poliravimas

Nikelio pasluoksnio užnešimas

Pagrindinio vario sluoksnio užnešimas

(CuSO4 + H2SO4), 2 - 3 mm

Šlifavimas ir poliravimas

Sidabravimas

Tiražinio sluoksnio užnešimas

(80-100 mkm)

Šlifavimas ir poliravimas

Teksto diapozityvas

Štrichinis diapozityvas

Toninis ar atskirų spalvų diapozityvas

Diapozityvų montažas

Montažo kopijavimas ant

pigmentinio popieriaus

Rastro kopijavimas

„Pervedimas“ ant cilindro

Želatininio reljefo ryškinimas šiltu

vandeniu

Vietų, kurių nereikia ėsdinti,

uždengimas

Ėsdinimas

Spaudos elementų gylių matavimas

Bandominė spauda

Pigmentinio popieriaus paruošimas

Sensibilizacija K2Cr2O7

Džiovinimas

Saugojimas

23

Darbo tikslas

Susipažinti su giliaspaudės ypatumais, spausdinimo formų gamybos tech-nologiniais procesais ir medžiagomis.

Darbo eiga

1. Astrolono, pigmentinio popieriaus ir tiražinio giliaspaudės formos sluoks-nio („tiražinių marškinėlių“) storio matavimas stormačiu.

2. Spaudos formos (tiražinio sluoksnio) rastro struktūros nagrinėjimas (nubraižymas) ir dydžių nustatymas mikroskopu.

Darbo ataskaita

Ataskaitoje apibūdinti technologinių giliaspaudės spausdinimo formų gamybos procesus, pateikti matavimų rezultatus ir išvadas.

Kontroliniai klausimai

1. Kokie giliaspaudės spausdinimo formos ypatumai?2. Kam giliaspaudėje reikalingas rastras?3. Kaip vyksta pustonių spausdinimas?4. Kaip graviruojamos giliaspaudės spausdinimo formos?5. Kokia poligrafinė produkcija spausdinama giliaspaudžiu būdu?

24

LITERATŪRA

Densitometrai Macbeth RD-900 ir TD-900 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.scribd.com/doc/75867998/Macbeth-900-Series-Manual>.

Kipphan, H. 2001. Handbook of Print Media. Springer, Verlag Berlin, Heidelberg, New York.

Nasau, K. (Ed.). 1998. Color for Sciense, Art and Technology. Amsterdam: Elsevier.Sidaravičius, D. J.; Montrimas, E. 2005. Fizikiniai teoriniai informacijos registravimo

ir spausdinimo procesų pagrindai. Vilnius: Technika.Technikos enciklopedija. I, II, III, IV t. 2000–2010. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

centras. Виноградов, Г. А., Жуков, И.А. 1983. Полиграфическое производство. Москва:

Изд-во КнигаПолянский, Н. Н. 1991. Основы полиграфического производства. Москва:

Изд-во Книга.Шашлов, Б. А., Шеберстов В. И. 1993. Теория фотографических процессов.

Москва: Изд-во Мир книги.