se mission trip 2010
DESCRIPTION
Updated Hmong VersionTRANSCRIPT
“Yog li ntawd, nej cia li tawm mus qhia
txhua haivneeg hauv qabntuj no kom lawv
los ua Kuv cov thwjtim.”
Mathais 28:19
Baptist Mission Team
Southeast Asia
Rochester Hmong
2010 Mission:
Yog! Peb rov los lawm, peb muaj ntau yam yuav qhia nej
We want to...
Nyob Rau Hauv No:
DIAV TSAB / Dejnum Tiav Lawm 8
KIAB HAWJ / Kov Yeej Txojkev Ntshai 12
MARY SUA HAWJ / Loj Hlob Ntawm Kev Ua Dejnum 16
THAJYEEB LIS / Txojkev Sib Pub 18
Duab Saib Nco Txog Thaum Peb Mus... 20
TSAVNRUAS TSAB / Ua Lub Tuamtsev 24
XIA TSAB / Tus Kws Tshuaj Zoo Tshaj 28
”Thov tus Tswv foom koobhmoov rau nej
thiab tsomkwm saib xyuas nej.
Thov tus Tswv hlub nej thiab ua siab ntev rau nej.
Thov tus Tswv ua zoo rau nej
thiab pub nej tau zoo nyob kaj siab lug.”
Teev Npe 6:24-26
table of contents
J A N U A R Y 2 0 1 1
P eb pab Xa Txoj Moo Zoo thov ua nej sawv daws
tsaug rau txhua yam uas nej tau pab peb. Ua
tsaug uas nej cia peb tuaj koom nej pawg
ntseeg, nej tseem pab tau yuav peb cov tsho, hais lus
txhawb zog, thov Vajtswv, thiab pab nyiaj txiag rau
peb. Tsis txaus ntseeg hais tias peb twb mus thiab rov
qab los lawm! Peb yeej tsis ncav lub hompliaj yog nej
tsis pab peb. Ua tsaug rau qhov uas nej ua tau li peb
yog ib tsevneeg ntawm Yexus. Thov ua tsaug
tshwjxeeb rau peb pawg ntseeg thiab tsevneeg uas cia
siab rau peb thiab thov Vajtswv tsis tseg rau peb. Nej
txojkev thov Vajtswv yeej tsis xiam li, nws tau pab peb
txhua txojkev uas peb tsis pom, coj peb txoj hauv kev
mus, thiab pab tau peb mus
txhawb lwm tus. Thov kom
nej tau txais txojkev kaj siab
lug rau xyoo 2011.
Ua Tsaug, Pab Xa Moo Zoo 2010
P a g e 3
DAWB TSAB / Kev Sib Raug Zoo Ntawm Cov
Ntseeg Yexus
30
CAI TSAB / Ua Tus Tub Rog Thov Vajtswv 32
NRAUG HAWJ & DAWB TSAB / Tseg Lub Neej
rau Sawvdaws Nco 35
Peb ma mus! Ntsib lawv—Nplooj 4 —>
“Vajtswv muaj ib tug Tub thiab Nws Muab
nws tus tub ua tus tshaj tawm txoj moo
zoo”
-- David Livingston
P a g e 4
Diav: 29 Kiab: 22 Marysua: 19 Thajyeeb: 23
P a g e 4
"Vajtswv Tsis Nrhiav
Tus Neeg Uas Txaus Siab
P a g e 5
Dawb: 26 Nraug:33 Tsavnruas: 59 Xia: 55
Cov Neeg Muaj Kev Ntseeg, Tiamsis
Caum Nws Qab" -Hudson Taylor
"Vajtswv Tsis Nrhiav
Tus Neeg Uas Txaus Siab
P a g e 6
Mus! Cia Li Mus! Sab Xis. Sab Laug. Tsis yog. Yog—Mus! Tsis muaj tig ntsia rov qab. Tsis muaj tej zaum. Cia li mus! Tsis muaj qhov yuam kev, koj kawm tau txhua yam. Yeej tsis muaj qhov yuam kev, tsuas yog tsis nqi tes xwb. Koj ntshai ua puas yog? Kuv ntshai koj yuav tsis ua. MUS! Txawm yog
hais tias koj mus yuam kev lawm los, thov Vajtswv ces Mus!
P a g e 7
Sab Xis. Sab Laug. Tsis yog. Yog—Mus! Tsis muaj tig ntsia rov qab. Tsis muaj tej zaum. Cia li mus! Tsis muaj qhov yuam kev, koj kawm tau txhua yam. Yeej tsis muaj qhov yuam kev, tsuas yog tsis nqi tes xwb. Koj ntshai ua puas yog? Kuv ntshai koj yuav tsis ua. MUS! Txawm yog
hais tias koj mus yuam kev lawm los, thov Vajtswv ces Mus!
P a g e 8
herd & William Fay Fay W & Hodge, thiab “The Call to
Follow Christ” by Claude King.
Thaum yuav txog lub sijhawm mus, peb thiaj muab
8 leej faib raws li no: 2 tug qhia cov hluas, 2 tug qhia cov
niamtsev, 2 tug qhia cov txivtsev, thiab 2 tug qhia cov coj
menyuam yaus. Ib khub ntawd yuav tsum tau npaj nkawv
cov ntaub ntawv thiab muab txhais ua lus Hmoob ua ntej
coj mus qhia sab tid. Ob peb hnub ua ntej thaum peb yuav
mus, peb kuj tau los nyob uake ua kevcai yoo mov thov
Vajtswv. Peb thov kom sawv daws muaj lub siab tawv
thiab muaj dag muaj zog ua Vajtswv dejnum. Lub sijhawm
peb npaj rau sab Ntsuj plig, peb kuj tseem los npaj rau sab
nqaij tawv thiab. Peb tau nrhiav ntau yam kev khwv nyiaj
xws li no: muag ib cov tsho, kabyaub, thiab khaubpoob.
Peb tseem ua ib lub ntaus pob thiab muag koom. Kuv xav
ua tsaug rau txhua pawg ntseeg Npavtiv uas nyob hauv
Minnesota rau nej kev pab nyiaj siab dawb rau peb. Ua
tsaug uas nej tseem txhawb nqa peb, ua rau peb pom hais
tias nej hlub txog txojkev xa txoj moo zoo heev.
Ua tus thawj coj, kuv raug kev nyuaj siab thiab kev
sim siab los ntawm sab Ntsujplig. Ob lub limtiam thaum
peb yuav mus, kuv tau quaj txhos caug rau ntawm Vajtswv
ntau zaus. Txojkev thov Vajtswv thiab kev nyeem Vajtswv
txoj lus yog qhov uas pab tau kuv kov yeej dab
Ntxwgnyoog. Kuv ua Vajtswv tsaug rau qhov no. Tsis tas
li ntawd xwb, nws txhawb kuv thiab rub tau kuv los nyob
ze Vajtswv. Yog thaum kuv tsis txhos caug thov Vajtswv,
ces kuv yeej tham nrog Nws txhua qhov xws li: tim kuv
chaw ua haujlwm, thaum caij tsheb, lossis hauv vaj hauv
tsev.
Muaj ib hnub thaum kuv tseem tu vaj tu tsev, ua
P eb pab Tshaj Tawm Txoj Moo Zoo lub zeem
muag rau xyoo 2010 yog “MUS.” Thaum kuv
mus nyeem txog nqi Vajlugkub uas nyob rau
hauv Mathais 28:19, ua rau kuv muaj lub siab
kub lug rau Vajtswv tes dej num. Kuv muab nqi no coj
los ua ib txojkev txhawb zog rau kuv thiab sawvdaws,
kom peb yuav tsum ua li Vajtswv txojlus qhia. Kuv tau
npaj siab hais tias yuav tsum coj pab tshaj tawm txoj moo
zoo mus rau lwm lub tebchaws, tiamsis kuv tsis paub
xyov yuav ua licas thiab yuav pib qhov twg thiaj li ua tau.
Kuv tsuas paub me me xwb, tiamsis Vajtswv twb npaj
txhua yam lawm. Qhov peb ua tau ces yog mloog Nws
lus thiab mus ua li Nws hais xwb.
Muaj ib tug hluas qhia rau kuv tias nws paub ib
tug Xibhwb uas tau mus xa txoj moo zoo rau sab Asia
dhau los lawm. Yog li ntawd kuv thiaj li hu mus nrog
nws tham thiab tau caw nws tuaj qhia txog txojkev xa
txoj moo zoo rau peb. Nws qhia txog cov ntseeg nyob
rau sab Asia, lawv txoj kev ntseeg thiab peb yuav ua licas
thiaj li pab tau lawv. Thaum tus Xibhwb no tuaj qhia tag
lawm, peb pab tshaj tawm txoj moo zoo thiaj li txiav txim
siab npaj mus rau sab Asia. Tsis tas li ntawd xwb, peb
kuj hnov hais tias muaj ib pawg ntseeg xav tau kev pab
ua lawv lub tuamtsev, peb ntshaw mus pab lawv.
Peb pab tshaj tawm txoj moo zoo muaj 11 leeg,
tiamsis cov uas npaj mus tsuas muaj li 8 leej xwb. Peb 8
leej thiaj tau tuaj kawm Vajtswv txoj lus uake txhua
txhua lub limtiam nyob rau hmo 2 (Tuesday) tau ib xyoo,
rau peb txojkev npaj mus qhia txoj moo zoo. Muaj 3
phau ntawv uas peb tau kawm xws li: Acts 1:8 by Nate
Adam, “Share Jesus Without Fear” by Linda Evans Shep-
"Insert picture here"
Diav Tsab/2009-2010 Mission Director
Dejnum
P a g e 8
licas kuv cia li muaj ib lub siab ntshai thiab kuv cia li xav
hais tias, “Kuv puas xav mus qhia Vajtswv txoj moo zoo?
Tsam kuv mus zaum no kuv yuav tsis rov los lawm ne? Kuv
tseem tshuav kuv cov txiv tub thiab tsevneeg nyob rau tom
qab.” Vajtswv tus Ntsuj plig twb paub kuv txojkev xav uas
nyob nraim nkoos thiab Nws los cawm kuv. Nws hais rau
kuv nyob rau hauv Mathais 16:25, “Rau qhov tus uas khu-
vxim nws txojsia, tus ntawd txojsia yuav tu. Tiamsis tus uas
ua Kuv tes haujlwm nws tsis khuvxim nws txojsia, tus ntawd
yuav tau txojsia ntev mus ib txhis.”
Kuv cia li tso txhua yam rau Nws
ces kuv lub siab txawm kaj nrig
tuaj lawm. Kuv tso siab plhuav
hais tias txawm yog yuav zoo licas
los Vajtswv yog tus uas tswj kuv
lub neej. Ua ib tug thawj coj, kuv
kawm tau hais tias yuav tsum saib
txojkev thov Vajtswv kom muaj
nuj nqis. Kev thov Vajtswv yog ib
qho uas tseemceeb heev. Yog yus
tsis muaj txojkev sib tham nrog Vajtswv, yus yeej tsis paub
hais tais Vajtswv xav kom yus ua dabtsi.
Thaum lub 10 hlis hnub tim 28 mus txog rau lub 11
hlis hnub 14, xyoo 2010, peb pab tshaj tawm txoj moo zoo
tau mus rau sab Asia. Peb tau mus ntsib thiab pom txhua
yam uas peb niam thiab txiv tau qhia rau peb lawm, hais
txog lub neej nyob rau yav qub qab. Peb tau noj mov zaum
hauv av, taug kev tsuj av nkos, caij luvcav, mus tawm rooj
nraum zoov, thiab tej txaj chaw pua ntoo xwb. Tiamsis
qhov uas kuv nco tshaj plaws mas yog nyob uake nrog cov
ntseeg sib tham. Peb tau qhia lawv txog Yexus, thov
Vajtswv nrog lawm uake, hu nkauj nrog lawv thaum ib tag
Tiav Lawm!
P a g e 9
hmo. Peb mus rau 4 lub zos, tiamsis lub zos 4 tsuas yog
peb 4 leeg thiaj tau mus xwb vim txojkev mus tsis yooj
yim. Lub zos 4 no yog lub uas peb pawg ntseeg tau npaj
nyiaj mus ua ib lub tuamtsev pehawm Vajtswv rau lawv.
Thaum kuv mus pom cov niamtsev, ua rau kuv
hlub lawv heev. Kuv zoo siab hais tias kuv tau mus qhia
Vajtswv txoj lus rau cov niamtsev thiab tau mus pom
Vajtswv tus Ntsujplig ua haujlwm rau hauv kuv. Nyob
rau hauv Filipis 4:13, “Yexus Khetos
pub hwjchim rau kuv tiv tau ib puas
tsav yam huv tibsi.” Muaj tseeb tiag.
Muaj ntau zaus kuv qaug zog thiab
xav hais tias ntshe yuav qhia tsis tau
lawm, tiamsis thaum kuv sawv mus
qhia kiag txog Yexus zaj, zoo yam li
kuv lub zog muaj zuj zus tuaj. Kuv
pom tau hais tais txhua zaus uas kuv
hais lus, cov lus ntawd tsis yog kuv
hais, qhov no ua rau kuv nco txog
thaum Vajtswv cog lus rau Mauxes
nyob rau hauv Khiavdim 4:12 hais tais, “Koj cia li mus,
kuv yuav pab koj hais thiab qhia koj hais.” Muaj ntau
yam uas kuv tau qhia cov niamtsev xws li: Txojkev sib
yuav, yuav ua licas thiaj li ua tau ib tug ntxhais zoo pub
rau Vajtswv, tuaj koom uake qhuas Vajtswv, kev thov
Vajtswv, thiab kev pehawm Vajtswv.
Los txog tamsim no, kuv tus txiv tseem ntseeg
tsis tau hais tias peb tau mus rau sab Asia rov los lawm.
Kuv zoo siab ua Vajtswv tsaug uas Nws tau siv peb mus
ua Nws tes haujlwm. Thaum kuv tig rov mus saib tom
qab kuv pom tau hais tais txhua yam peb tau ua yog
“Yog li ntawd, nej cia li tawm mus qhia txhua haivneeg hauv qab ntuj
no kom lawv los ua kuv cov thwjtim. Thaum nej muab lawv ua kevcai
raus dej nej yuav tsum tuav LEEJTXIV, LEEJTUB, thiab tus
NTSUJPLIG lub npe.” Mathais 28:19
"Qhov peb ua tau
ces yog mloog lus
thiab mus"
P a g e 1 0
Tswv Yexus ua tus coj peb xwb, thiab Vajtswv
nrog nraim peb txhua tus thiab txhua txoj hauv
kev. Kuv zoo siab heev hais tias muaj Vajtswv
ua peb tus Thawj Coj, txhua yam thiaj li tiav
raws li lub homphiaj peb tau npaj tseg. Kuv
ntseeg hais tias txawm yog peb tau mus nrog
cov ntseeg nyob ib nyuag pliag li npau suav
xwb los yeej pab tau lawv txoj kev ntseeg
lawm tiag. Lub tuamtsev uas peb tau mus pab
ua, thov kom yog ib qhov chaw rau lawv tau
pehawm Vajtswv thiab qhuas peb tus Tswv
Yexus uas muaj sia zees nyob. Peb txojkev cia
siab ces kom ib hnub tom ntej no, peb tau nyob
uake nrog lawv qhuas Vajtswv lub npe.
Kuv xav ua kuv tus Tswv uas nyob
saum ntuj Ceebtsheej tsaug vim Nws tau pub
peb pab tshaj tawm txoj moo zoo tau mus rau
sab Asia rov qab los txog lawm. Kuv paub hais
tais Nws yeej nrog nraim peb, qhuab ntuas
thiab coj peb txoj hauv kev. Thaum kuv xav li
no, kuv nco txog Nws cov lus cog tseg nyob
rau hauv Nkauj Qhuas Vajtswv 32:8 hais tias
“Tus Tswv hais tias, kuv yuav qhia koj paub
txoj hauv kev uas tsimnyog koj taug mus, kuv
yuav qhia koj thiab qhuab ntuas koj.” Kuv xav
ua tsaug rau kuv pab tshaj tawm txoj moo zoo
hais tias, txhua yam yog tsis muaj nej pab kuv
ces yeej ua tsis tiav. Nej sawv daws yeej nrog
kuv thaum pib mus txog rau thaum xaus. Nej
tau nrog nraim kuv lub sijhawm peb raug kev
nyuaj siab thiab ntxhov siab. Thaum kuv kom
peb sawv daws ua dabtsi, nej nrog kuv nqi tes
thiab pab kuv es txhua yam uas peb npaj thiaj li
tiav lawm. Txhua txhua lub sijhawm uas peb
nyob uake, kuv pom tau hais tias nej txhua tus
txojkev ntseeg loj hlob zuj zus thiab txawj hlub
peb tus Tswv Yexus tshaj qhov qub lawm.
Kuv yeej nco ntsoov nej txhua tus rau hauv
nruab siab. Nej ib leeg muaj ib qho koob
hmoov uas Vajtswv pub rau nej coj los sib
koom tes thiab sib pab ua Nws dejnum.
Thaum kawg no kuv thov ua tsaug rau
peb pawg ntseeg uas nej tau pab peb — tsis
hais nyiaj txiag, kev thov Vajstwv, thiab lo lus
zoo uas nej tau hais txhawb peb zog. Kuv uas
yog peb tus thawj coj ntawm sab kev tshaj
tawm txoj moo zoo, zoo siab hais tias,
“Dejnum tiav lawm.”
P a g e 1 0 P a g e 1 1
"Ua
thawj coj qhia kuv txog kev
thov
Vajtswv muaj nuj nqi
heev"
Kov yeej
P a g e 1 2
Kiab Hawj
Txoj Kev Ntshai
K ev ntseeg yog ib txojkev uas pab peb hla dhau txojkev ntshai. Cov ntseeg yuav tsum muab lawv tus kheej thiab
cia siab rau ib tug Tswv uas lawv tsis pom, tiamsis paub hais tias Nws yeej muaj tseeb tiag. Cov tsis ntseeg
Vajtswv yeej xav tsis thoob rau cov neeg uas cia siab thiab ntseeg ib tug Tswv uas lawv tsis pom thiab kov tsis
tau. Thaum lawv ntseeg ib tug Vajtswv uas yog ntsujplig, lawv yuav tsum pauv lawv txojkev xav txog lub ntiajteb no.
Qhov uas peb yuav hla dhau txojkev ntshai yog thaum peb muab txhua yam tso rau Vajtswv saib xyuas. Vim peb yog
neeg ntiajteb, ntau zaus peb tsis nco qab hais tias Vajtswv yeej tiv thaiv peb thaum peb ntsib teebmeem. Sawvdaws yeej
ntsib teebmeem, tsis yog thaum peb xav kom Vajtswv tiv thaiv peb xwb, tiamsis yog thaum peb tsis muaj kev cia siab
rau peb lub neej lossis peb xav kom peb tsevneeg noj qab nyob zoo. Thaum mus tshaj tawm txoj moo zoo, kev ntseeg
thiab kev cia siab rau Vajtswv tseemceeb heev thaum muaj kev nyuaj siab, ntxhov siab lossis kev ntshai.
Thaum peb nyob rau tid, muaj ib lub sijhawm ua rau kuv ntshai kawg li, tiamsis kuv hla dhau qhov ntawd vim
yog muaj Vajtswv pab kuv. Qhov kev ntshai ntawd yog li no, thaum peb tawm ntawm lub zos 1 mus rau lub zos 2. Vim
cov kev tsis zoo rau tsheb loj tuaj thauj peb, cov thawj coj thiaj li coj tsheb luvcav tuaj tos peb mus rau lwm lub zos. Peb
nyias caij nyias nrog rau ib tug thawj coj, vim tsis xav kom tej nom tswv paub. Yog thaum yuav mus, lawv xav kom ob
tug mus uake, tiamsis vim peb maj maj, lawv thiaj li qhia tsis tau rau sawvdaws. Peb yeej tsis paub cov neeg uas thauj
peb thiab peb yeej tsis paub qhov chaw peb yuav mus li. Kuv thiab Diav, wb yog thib 2 uas tawm ntawm lub zos 1 mus.
Wb yeej tib txhij sawv kev tiamsis mus li 10 feeb xwb, ib lub log tsheb ntawm lub luvcav uas kuv caij txawm tawg lawm
ces kuv thiab tus tsav tsheb thiaj li rov qab mus muab kho. Diav thiab nws tus tsav tsheb nkawv nres thiab nug vim li
cas wb ho nres. Kuv tus tsav tsheb qhia nkawv hais tias nws yuav tsum tau rov qab mus rau lub zos uas peb nyuam
qhuav dhau, mus kho nws lub log tsheb. Kuv xav hais tias Diav nkawv yuav nrog wb mus uake, tiamsis thaum txog
qhov chaw kho tsheb tsis pom nkawv lawm. Tamsim ntawd kuv pom hais tias kuv nyob nrog ib tug neeg uas kuv tsis
paub thiab kuv yuav tsum tso siab tias nws yuav coj kuv mus txog chaw. Ua Vajtswv tsaug rau tus tijlaug uas pab txhais
lus thiab coj peb kev pom kuv thiab kuv tus tsav tsheb, nkawv thiaj li los nyob nrog wb tos kho lub log tsheb kom tiav.
Thaum peb kho tau lub log tsheb lawm, peb sawv kev mus uake. Tiamsis vim 2 tug tsav tsheb, nkawv tsis tsav
ceev ib yam ces peb mus tsis tau sib ze uake. Thaum no kuv pib ntshai thiab xav hais tias, “Vajtswv kuv tsis paub seb
yuav muaj dabtsi tshwmsim. Txawm yog muaj dabtsi los kuv paub hais tias txhua yam nyob hauv Koj txhais tes. Kuv
yuav tso siab plhuav rau koj.” Kuv yeej ntshai thiab xav txog ntau yam uas yuav tshwmsim tau rau kuv. Kuv pheej xav
txog tej yam txaus ntshai heev, xws li kev tuag lossis yog dabtsis tshwmsim yeej tsis muaj leejtwg yuav los pab kuv.
Thaum kuv xav txog tej no mas ua rau kuv npaj kuv tus kheej rau tej yam phem tshaj uas yuav tshwmsim tau rau kuv
nyob rau saum roob uas tsaus ntuj nti. Muaj ib lub sijhawm kuv xav hais tias qhov uas kuv xav ntawd yuav tshwmsim.
Thaum ntawd ntag, tus tsav tsheb nres
ntawm kev thiab hais kom kuv nqis.
Thaum no twb tsaus ntuj lawm, tsis muaj neeg thiab tsis
muaj teeb pom kev li. Kuv thiaj li xav rau kuv tus kheej
hais tias, “Vim li cas nws ho xav kom kuv nqi tsheb?!
Twb tsis muaj dabtsi nyob ntawm thaj tsam no.” Qhov
uas nws kom kuv nqis tsheb twb yog vim nws xav kuaj
lub log tsheb tshiab xwb. Thaum kuv nqis
kiag, kuv sab kavhlaub thiaj mus chwv
lub rajcua hluav taws ces nws thiaj li kub
hnyiab. Lub sijhawm no, wb nyuam
qhuav txog ib nrab kev xwb. Yog li
ntawd, kuv thiaj tsis muaj sijhawm los
saib seb kuv sab kavhlaub kub loj npaum
licas. Thaum wb mus txog lub zos lawm,
kuv mam pom hais tias qhov kub hnyiab
ntawd ntsuab xiab thiab dav npaum li 3
tug ntiv tes. Qhov uas tshwmsim no qhia
rau kuv kom txawj cia siab rau Vajtswv
tus uas ua tau txhua yam. Vim kuv yeej
tswj tsis tau dabtsi li, tsuas yog Vajtswv ib
leeg xwb.
Thaum peb mus txog rau lub zos
3, nws yog ib lub sijhawm uas peb yuav
tsum ntseeg thiab tso siab plhuav rau
Vajtswv. Qhov ntshai ntawd yog li no,
peb ntshai tsam lawv txhom tau peb ces
cov ntseeg uas nyob hauv lub zos ntawd
yuav raug teebmeem lossis raug tsim-
txom. Thaum peb mus yuav txog rau lub
zos ntawd, cov nom tswv pom muaj 2 tug
neeg txawv tebchaw tuaj rau hauv lawv
lub zos lawm. Lawv kuj tsis paub meej
hais tias muaj pes tsawg leej, tiamsis lawv
paub 2 tug neeg txawv tebchaw los rau
hauv lawm xwb. Lawv thiaj xa tub ceevxwm tuaj soj
ntsuam seb puas muaj tseeb tiag. Tus tswv zos qhia rau
tub ceevxwm hais tias, nkawv tuaj tiamsis twb rov qab
mus tsev lawm. Txawm li ntawd los tub ceevxwm yeej
tsis ntseeg li. Yog li ntawd, nom tswv pheej ib sij xa ib
tug tub ceevxwm tuaj soj ntsuam ib zaug. Vim li ntawd,
peb thiaj mus nrhiav chaw nkaum ua ntej mam li qhia
Vajtswv txoj lus rau cov ntseeg. Peb mus qhia rau hauv
lawv tej vaj tej tsev uas nyob nraim nkoos deb ntawm
ntug kev loj. Qhov uas tshwmsim no yog Vajtswv xav
qhia kom peb pom thiab paub txog cov ntseeg lub neej
uas nyob rau cov tebchaw uas tsis muaj kev pehawm
Vajtswv ywj pheej.
Peb cov ntseeg nyob tebchaw sab tid yog cov
pluag, cov uas lwm tus saib tsis tau, cov raug tsimtxom,
thiab cov uas lwm tus yeej tsis suav txog. Tiamsis lawv
cia siab li Vajtswv txoj lus hais tseg nyob rau hauv Yau-
has 15:20 hais tias, “Nej yuav tsum nco ntsoov lo lus uas
kuv twb hais rau nej lawm hais tias, Tus tubqhe yeej
tsis muaj hwjchim loj dua nws tus tswv. Tej neeg twb
tsimtxom kuv lawm, yog li ntawd lawv yeej yuav tsim-
txom nej thiab.” Peb cov ntseeg nyob rau sab tid tau
ntsib txojkev tsimtxom li Yexus, vim lawv muaj txo-
jkev tsimtxom lawv thiaj li tuav txojkev ntseeg ruaj
khov kho thiab txawj hlub Vajtswv.
Txojkev ntseeg nyob sab tebchaw
tid yeej tsis ywj pheej li. Peb cov ntseeg
uas nyob tebchaw Mekas (USA) no tau
koob hmoov kawg vim txojkev pehawm
Vajtswv ywj pheej heev. Tiamsis muaj
ntau zaus, peb tsis nco Vajtswv txojkev
hlub thiab Nws tej txiaj ntsim uas Nws tau
pab peb. Yog muab saib los ces peb zoo
li cov ntseeg uas tub nkeeg lawm; peb tsis
nco hais tias yuav muab txhua yam tso
pov tseg es los raws Yexus qab. Cov tsis
paub Vajtswv yeej saib tsis taus cov
ntseeg thiab lawv tsevneeg muab lawv tso
pov tseg vim lawv ntseeg Yexus. Txawm
yog li ntawd los, lawv tuav txojkev ntseeg
ruaj khov kho. Thaum peb pom lawv txo-
jkev ntseeg thiab kev tsimtxom, yog ib
qho peb kawm tau los pab peb txojkev
ntseeg.
Tej zaum peb yuav xub mus pe-
hawm Vajtswv ua ntej peb mus koom
kwvtij kev noj kev haus. Tej zaum peb
yuav kub siab lug kawm Vajtswv txoj lus
thiab ua lub neej kom lwm tus pom
Vajtswv hauv peb. Lossis tej zaum peb
yuav muaj txojkev hlub mus pab cov neeg
raug kev tsimtxom. Txhua yam zoo peb
ua yeej muaj ntau heev. Tiamsis muaj ib qho kuv xav
kom peb khaws cia yog li no—Vajtswv yog tus uas
tsimnyog txhua yam! Nws yog tus tsimnyog txhua yam
kev tsimtxom peb raug thiab yog txhua yam peb xav
tau. Qhov uas peb yuav tsum tau ua yog cia siab thiab
ntseeg cov lus uas Nws twb cog tseg rau peb lawm.
Cov ntseeg sab tid yeej paub qhov no zoo, yog li ntawd
peb yuav tsum muab khaws cia rau nruab siab thiab
xyaum ua li ntawd thiab.
P a g e 1 3
“Qhov uas peb
yuav hla dhau
txojkev ntshai
yog thaum peb
muab txhua yam
tso rau Vajtswv
saib xyuas”
P a g e 1 4
"Thaum muaj neeg qhia Txoj Moo Zoo uas hais tias, Vajtswv yuav los kav
neeg lub siab mus thoob plaws qabntuj rau sawvdaws paub lawm, cais thaum
ntawd twb yuav txog lub sijhawm kawg.” - Mathais 24:14
P a g e 1 5
"Thaum muaj neeg qhia Txoj Moo Zoo uas hais tias, Vajtswv yuav los kav
neeg lub siab mus thoob plaws qabntuj rau sawvdaws paub lawm, cais thaum
ntawd twb yuav txog lub sijhawm kawg.” - Mathais 24:14
K uv nco txog thaum kuv tseem yau, kuv qhia rau kuv niam kuv txiv hais tias, kuv xav ua ib tug xa Txoj
Moo Zoo. Thawj zaug uas kuv hnov txog ib tug xa Txoj Moo Zoo yog los ntawm kuv niam. Txhua lub caij uas yuav txog hnub peb nco txog Yexus yug (Christmas), kuv niam yeej npaj kev pab nyiaj txiag mus rau Lottie Moon. Lottie Moon yog ib tug pojniam uas hlub Vajtswv thiab mus qhia Txoj Moo Zoo nyob rau tebchaw Suav tau 39 xyoo. Nws tso txhua yam uas nws muaj tseg es mus ua li Vajtswv tau hu nws. Dhau ntawm kuv niam lawm, Lottie Moon yog thawj tug uas ua qhuav zoo rau kuv xyaum. Nws tus yam ntxwv zoo txhawb tau kuv txojkev ntseeg kom ruaj thiab kho mus txog thaum kawg. Thaum kuv loj hlob, kuv tau koom kev hu nkauj, mus cob qhia, thiab pab qhia cov menyuam yaus lub caij ntuj so, txhua yam kuv ua no pab tsis tau kom kuv yuav tsum tawm mus rau sab nrauv. Thaum kuv hnov hais tias pab xa txoj moo zoo yuav mus rau sab Asia, kuv paub hais tias zaum no yog qhov uas kuv lub siab quaj dhi ntshaw los tau ntev lawm. Nws yog txojkev uas yuav qhib rau kuv mus ua txhua yam kuv ua tau rau Vajtswv thiab cia siab rau Vajtswv yam tsis ntshai li.
Thaum uas kuv mus rau sab Asia, Thajyeeb thiab kuv, wb yog ob tug uas qhia cov thawj coj menyuam yaus nyob rau Hnub Kaj. Nyob rau peb pawg ntseeg, wb los kuj yog ob tug qhia cov menyuam yaus rau Hnub Kaj thiab. Thaum kuv mus rau tid, kuv xav paub thiab pom qhov txawv ntawm txojkev qhia menyuam yaus thiab muab piv seb nws txawv licas rau tim no.
Thaum peb mus txog rau thawj lub zos, kuv zoo siab thiab kuj ntshai thiab. Nws yog thawj zaug uas kuv tawm mus txawv tebchaw, kuv yeej tsis paub yuav ua licas li. Thaum Thajyeeb thiab kuv mus txog rau hauv lub tsev uas yuav qhia cov thawj coj qhia Hnub Kaj ntawd, nws ua rau kuv ntshai kawg li. Kuv hais nyob zoo rau lawv los ntawm lub suab luag ntxhi, tiamsis hauv kuv lub siab kuv
-Mary Sua Hawj
P a g e 1 6
twb yuav luag quaj. Kuv paub hais tias kuv qhov peevxwm hais lus Hmoob yeej tsis zoo li kuv xav tau. Kuv zoo siab uas Thajyeeb yog tus xub qhia es muaj sijhawm rau kuv tawm tswvyim rau yam kuv twb npaj lawm vim kuv yuav los qhia lawv uasi (game). Thaum kuv pib qhia lawv, kuv kuj tshee thiab hais lus tsis yog lus, thiab ntsia mus rau Thajyeeb pab kuv. Tiamsis tom qab thaum kuv qhia ob peb qhov kev uasi (game) tag lawm, lub sijhawm uas ua rau kuv ntshai thiab tshee tau txia mus ua txojkev luag. Wb kuj qhia lawv ua ob peb zaj yeebyam thiab. Lawv hais tias lawv yeej tsis tau ua yeebyam dua thiab qhia cov menyuam ua li. Qhov no ua rau kuv ceeb loj kawg vim nyob hauv peb pawg ntseeg peb nyiam ua tej zaj yeeb yam uas thaum txog lub sijhawm tshwjxeeb. Wb kuj tau qhia 12 zaj yeeb yam luv luv pub rau lawv tau xyaum. Tom qab ntawd, wb kom lawv ua ib zaj pub rau wb tau saib. Nws ua rau kuv zoo siab heev thaum kuv tau pom lawv ua yeeb yam. Txawm hais tias wb mus ua tus qhia lawv, kuv mloog zoo li wb sib pauv tswvyim thiab tawm tswvyim seb yuav ua licas thiaj pab tau lawv. Thaum kuv
Loj Hlob Ntawm
Kev Ua Dejnum
paub hais tias peb ib leeg yeej kawm tau
ntawm ib leeg, nws ua rau kuv txojkev ntshai ploj mus lawm zuj zus.
Thaum peb mus txog rau lub zos 2, kuv txiav txim siab yuav siv lub sijhawm nrog cov menyuam yaus nyob uake. Thaum xub thawj cov menyuam yaus kuj txaj muag heev. Lawv yeej tsis kam txav los ze kuv li. Kuv thiaj li txiav txim siab muab khoom qab zib ntxias lawv thiab qhia lawv ntaus tes. Qee zaus, kuv xav hais tias qhov uas kuv yuav nrog tau cov menyuam yaus sib raug zoo, yog kuv yuav tsum xyaum thiab coj li tus menyuam yaus. Lub sijhawm kuv ua tau li ntawd lawm, txhua txhua qhov chaw uas kuv mus yeej muaj cov menyuam nrog nraim kuv, nyob ntawm kuv ib sab. Tom qab uas kuv qhia lawv tag lawm, cov menyuam yaus tseem xav kom kuv qhia lawv hu nkauj qhuas Vajtswv thiab. Zaum saum ib tug cag ntoo hu nkauj tsheej li ob peb teev mus txog thaum tsaus ntuj nrog cov menyuam yaus uake yog qhov uas kuv yuav nco ntsoov thiab tshua tshaj plaws ntawm peb txojkev mus zaum no. Txojkev uas kuv tau koom uake nrog lawv muaj nuj nqis heev, tsis muaj ib yam dabtsi yuav pauv tau. Lawv nyiam cov nkauj heev kawg li, yog li ntawd lawv thiaj kom kuv sau cov ntsiab lus ntawm zaj nkauj pub rau lawv; txawm hais tias lawv feem coob yeej tsis paub ntaub paub ntawv li. Muaj ib tug menyuam tub, kuv nco qab ntsoov nws hais rau kuv hais tias nws xav khaws kuv daim nkauj cia es lwm hnub nws
paub ntawv, nws yuav muab coj mus qhia rau nws cov phoo-jywg txog Vajtswv txojkev hlub. Qhov uas cov menyuam yaus xav li no ua rau kuv pom hais tias lawv hlub Vajtswv npaum licas.
Kuv yog tus uas hluas tshaj plaws ntawm peb pab Xa Txoj Moo Zoo. Tsis tas li ntawd xwb, kuv kuj yog ib tug uas tsis tau ua dua thiab tsis muaj txojkev ruaj siab rau tej kuv ua. Ua ntej peb yuav mus, kuv muaj txojkev ntshai thiab nyuaj siab kawg. Kuv tau thov Vajtswv pab kuv txojkev hais lus Hmoob, kev ruaj ntseg, thiab kev noj qab nyob zoo. Tiamsis kuv pheej tseem ris txojkev hnyav siab thiab pheej xav nug kuv tus kheej hais tias, “Kuv puas tsim nyog mus thiab puas zoo txaus mus qhia Vajtswv txoj lus? Tej zaum yuav tsis tau yog lub sijhawm rau kuv mus qhia txog kuv txojkev ntseeg.” Kuv pheej ntshai tsam kuv ua tsis tau thiab raug luag thuam. Qhov uas pab tau kuv khiav dhau qhov no yog nyob rau
ntawm nqi Vajlugkub uas peb pab Xa Txoj Moo Zoo tau kawm los lawm, nyob rau hauv Mathais 28:18-20 hais tias, “Yexus txav los ze lawv, nws hais rau lawv hais tias, Vajtswv twb tsa kuv ua tus kav tagnrho ib puas tsav yam lawm, tsis hais saumntuj los yog, hauv ntiajteb los yog. Yog li ntawd, nej cia li tawm mus qhia txhua haivneeg hauv qabntuj no kom lawv los ua kuv cov thwjtim. Thaum nej muab lawv ua kev cai raus dej nej yuav tsum tuav Leejtxiv, Leejtub thiab tus Ntsujnplig lub npe. Thiab qhia kom lawv paub coj raws li ib puas tsav yam uas kuv twb qhia rau nej lawm. Kuv yuav niaj hnub nrog nej nyob mus txog hnub ntiajteb kawg.”
Thaum rov qab tig mus saib 3 lub zos no. Kuv pom tau hais tias nws zoo ib yam. Cov ntseeg txhua tus yeej kub siab lug xav kawm ntawm peb cov qhia. Lawv xav kom peb muab txhua yam uas peb npaj tau coj los qhia lawv tsis pub xiam sijhawm li. Kuv tseem nco qab cov kawm zaum li 3-4 teev los sau ntawv thiab nug lawv tej lus nug. Tsis tas li ntawd xwb, kuv pom hais tias, tus laus tus hluas los yeej xav sib raug zoo nrog peb. Lawv xav paub ntau yam heev txog peb thiab xav paub hais tias peb los ntseeg Yexus thiab peb pehawm Vajtswv licas. Tiamsis qhov loj tshaj plaws uas kuv pom ntawm lawv txojkev ntshaw, lawv xav paub Vajtswv, hlub Vajtswv, nyob ze Vajtswv, thiab ua Nws tes dejnum. Kuv hnov ntau zaj dab neeg hauv cov zos no hais tias lawv ua neej nyob tsuas yog rau Vajtswv ib leeg xwb. Qhov no yog txojkev cia siab ntawm lawv, yog tsis muaj Vajtswv ces lub neej txo-jsia yeej tsis muaj nuj nqis dabtsi li. Loj hlob nyob rau tebchaw Mekas (USA) no, kuv xav hais tias peb yeej tsis to-taub txog qhov no li. Kuv thov Vajtswv kom txhua hnub kuv yuav qhib siab li lawv ntshaw txog Vajtswv. Kuv thov ua Vajtswv tsaug thiab zoo siab heev hais tias kuv tau los koom nrog pab Xa Txoj Moo Zoo xyoo no.
P a g e 1 7
“Kuv puas tsim
nyog mus thiab
puas zoo txaus
mus qhia
Vajtswv txoj
lus?”
P a g e 1 8
“Txhua yam uas kuv xav tau Koj twb pab kuv. Thaum uas kuv tuag lawm Koj muab txoj
sia rau kuv. Es yog li ntawd, ua licas kuv thiaj ho tsis kam muab pub dawb rau lwm tus.
Yog li ntawd kuv yuav lawv Koj qab mus rau hauv cov tsev uas puas ntsoog tag, lawv Koj
qab mus rau lub ntiajteb, mus ntsib cov txomnyem thiab quaj ntsuag. Caum Koj mus rau
hauv lub ntiaj teb. Kuv muab tag nrho kuv tus kheej fij rau Koj.”
-Leeland (Pab Hu Nkauj)
K uv pheej xav tsis txawj tag txog cov ntsiab lus ntawm zaj nkauj no. Lub hlis ua
ntej peb yuav mus, kuv tau hu zaj nkauj muaj lub npe hu ua, “Raws Koj
Qab,” (Follow You) los ntawm Leeland. Thaum kuv hu zaj nkauj no, nws pheej
ua rau kuv xav hais tias, zaj nkauj no yog ib zaj nkauj uas lees txim, cog lus rau Vajtswv,
thiab rau cov uas hnov kuv kom caum Yexus qab mus rau txhua qhov chaw uas Nws coj
kuv. Thaum kuv hu zaj nkauj no kuv pheej teev tsis tau kuv lub kua muag. Cov ntsiab lus
uas nyob hauv zaj nkauj no, nws hais rau kuv thiab npaj kuv lub siab rau txojkev peb yuav
mus.
Peb pab xa txoj moo zoo siv lub sijhawm ze ntawm 2 xyoo los npaj. Peb nrhiav
ntau yam kev khwv nyiaj txiag thiab cia siab rau coob leej ntau tus uas thov Vajtswv pab
peb thaum peb nyob rau sab tebchaw tim ub. Kuv siv li ntawm $3,500 los ua kuv daim
ntawv hla tebchaw (passport), daim ntawv nyob (visa), daim pib davhlau, mus ntsib kws
kho mob, thiab npaj tej yam uas yuav mus siv rau sab tid. Kuv siv li ntawm 44 teev caij
davhlau. Koj puas paub hais tias qhov no yog thawj zaug uas kuv caij davhlau? Mus rau
tebchaw tid, kuv paub hais tias kuv yuav tau muab ntau yam tso tseg. Kuv yuav pw tsis
txaus, noj tsis txaus, tsis muaj chaw tawm rooj zoo li tebchaw no, yuav nkees, thiab yuav
muaj ntau yam ua rau kuv ras dheev thaum kuv pom. Thaum kuv npaj txhij lawm, kuv xav
tias kuv yuav nqa dabtsi mus pub rau lawv. Kuv yeej xav tsis txog tias, lawv tseem yog tus
uas yuav muab pub rau kuv. Yog kuv yuav qhia nej txog txhua txhua yam uas kuv pom,
kuv ua thiab nco tau mas ntshe yuav siv ib phau ntawv lossis ib daim DVD thiaj li qhia
tagnrho txhua yam uas kuv ua rau tid pub rau nej. Yog li ntawd, kuv yuav qhia nej txog ib
Thajyeeb
Lis
Txojkev Sib Pub
lawv pw 1 lub. Muaj cov ntseeg sab nrauv tuaj hmo
ntawd, tiamsis lawv pw hauv av es cia peb pw saum txaj.
Lub hauv ncoo uas kuv pw yog muab lawv cov khaub
ncaws coj los ua. Thaum kuv pom li ntawd, nws ua rau
kuv muaj lub siab mos siab muag rau qhov lawv xav
muab qhov zoo tshaj plaws pub rau peb. Muaj ib tus
menyuam ntxhais nws pab ua zaub mov noj, tiamsis nws
twb tsis paub tias nws tus kheej muaj pes tsawg xyoo
thiab tsis paub ntaub paub ntawv li. Nws yog tus ua rau
kuv muaj lub siab hlub tshaj. Cov ntseeg no txawm hais
tias lawv txom txomnyem los lawv muab txhua yam uas
lawv muaj pub rau peb yam tsis khuvxim hlo li. Thaum
kuv pom tej no, nws ua rau kuv ras
dheev thiab tsis nug tias vim licas
tus Cawmseej ho los cawm cov
txomnyem, cov quaj ntsuag, cov
pluag thiab cov tsis muaj zog.
Thiab ua rau kuv tsis nug tias vim
licas peb cov ntseeg pheej tseem
pab cov txomnyem.
Tej yam uas kuv tau mus
pom no ua rau kuv xav hais tias,
“kuv puas tsimnyog tau txais txo-
jkev uas lawv hlub kuv li no?”
Qhov uas lawv ua li ntawd tsis yog
ua rau kuv xwb tiamsis ua rau
Vajtswv tau ntsej muag, txhawb nqa Nws lub meejmom
kom nrov ncha moo lug, thiab qhuas Nws tib leeg xwb.
Thaum lawv hlub thiab hwm peb, twb yog lawv tabtom
ua lawv tes dejnum rau Yexus Khetos tag. Tsis muaj ib
yam dabtsi hauv ntiajteb no yuav los piv tau Vajtswv lub
hwjchim uas Nws hlub peb thiab hloov tau peb lub neej.
Qhov uas zoo tshaj plaws ntawm txojkev uas yus
muab pub rau lwm tus yog cia Vajtswv txojkev hlub ntws
ntawm yus mus rau lawv. Kuv ua tau tim khawv hais tias
cov ntseeg uas peb tau mus ntsib no, txawm hais tias
lawv nyob lawv ib sab ntuj, lawv tsis muaj npluamias,
lawv muaj me me xwb los lawv txaus siab muab tej uas
lawv muaj pub rau lwm tus.
“Kuv paub hais tias, lawv sau lawv tej nyiaj txiag pab
lwm tus npaum li lawv pab tau. Tsis yog li ntawd xwb
lawv tseem muab tshaj tej ntawd thiab. Lawv niaj hnub
thov peb cia lawv xa nyiaj mus pab Vajtswv haivneeg uas
nyob tim Yudais tebchaws. Yeej tsis muaj leejtwg yuam
lawv ua li ntawd, lawv zoo siab ua lawv xwb.”
2 Kaulithaus 8: 3-5
qhov uas kuv mus pom uas nyob
rawv hauv kuv lub siab raws li
ntawm nqi Vajlugkub no hais, “Rau qhov lwm tus tsuas
muab tej nyiaj seem nqa tuaj tso xwb, tiamsis tus pojntsuam
pluag pluag ntawd muab tagnrho nws ob lub txiajxu ua nws
yuav siv yug nws txojsia tuaj tso huv tibsi.” Malakaus 12:
44. Ob lub limtiam uas kuv mus tshwm nyob rau hauv ib
lub tebchaw uas kuv tsis paub dua li, kuv mus pom thiab
ntsib hais tias yog ua licas es kuv ho yog tus uas tau txais
khoom plig los ntawm txojkev hlub.
Muaj ib tug Xibhwb uas yog tus coj thiab npaj
txhua yam rau peb, nws yog tus txhais lus thiab saib xyuas
peb txhua txojkev nyob rau tid.
Kuv ntseeg tias txhua tus uas tau
pab peb, tus Xibhwb no yog tus
ua haujlwm hnyav tshaj plaws
pub rau peb. Nws npaj txhua
yam rau peb txoj kev mus rau
cov zos Hmoob. Nws muab nws
lub sijhawm qee zias los mus pab
peb txhua txhia qhov chaw uas
peb mus. Thawj thawj zaug uas
peb tau mus pom peb cov
Hmoob kev noj, kev haus, thiab
kev ua neej yog hauv tus Xibhwb
no lub zos. Peb pw hauv nws
lub tsev, peb noj cov zaub mov uas nws thiab nws pojniam
ua tau 3 hnub. Nws saib xyuas peb ib yam li peb yog nws
tsevneeg thiab yam li ib tug tswv yug yaj. Nws yog ib tus
txiv neej uas ua Vajtswv dejnum los ntawd lub siab dawb
paug tsis yuav ib qhov nqi zog li. Nws muab nws tej nyiaj
txiag, nws lub vaj lub tsev, lub tswvyim, lub dag zog pub
thiab pab rau peb.
Thaum peb mus txog rau lub zos 2, Vajtswv tus
Ntsujplig los tshoov kuv lub siab thaum peb hu nkauj nrog
cov ntseeg. Kuv muaj ib qhov kev zoo siab uas yog txo-
jkev hlub los ntawm Vajtswv es Nws saib xyuas peb thiab
pub kev thaj yeeb rau peb txhua tus. Thaum peb yuav
tawm hauv lub zos no mus, cov ntseeg muab tau ib leeg ib
pob khoom pub rau peb. Qhov no ua rau kuv zoo siab
heev, kuv tswj tsis tau kuv lub kua muag li. Lawv yeej
paub hais tias tej khoom uas lawv muab pub rau peb ntawd
yeej piv tsis tau tej uas peb muaj. Tiamsis lawv tseem
muab tagnrho los ntawm lawv lub siab dawb paug qhia rau
peb paub thiab pom hais tias lawv txojkev hlub yog los
ntawm Tswv Yexus tiag tiag.
Thaum peb mus txog rau lub zos 3. Nws kuj muaj
tej yam uas txaus ntshai thiab ua rau cov ntseeg kuj ceeb loj
kawg. Txawm li ntawd los lawv yeej tiv thaiv thiab saib
xyuas peb zoo heev tsis pub kom muaj ib yam dabtsi yuav
tshwm sim rau peb. Muaj coob tus niamtsev, lawv muab
lawv tej khaub ncaws los rau peb hnav kom peb tau nrog
lawv nyob ntev me ntsis. Lub tsev uas peb so hauv muaj 3
lub txaj xwb, tsev neeg ntawd muab 2 lub rau peb pw ho
P a g e 1 9
“Kuv yeej xav tsis txog
tias, lawv tseem yog tus
uas yuav muab pub rau
kuv”
P a g e 2 0
<——-STINKY FEET THAT
BRING THE GOOD NEWS
These girls look
kinda lost...
Yep, we
played
cards
too!
Fresh of the PLANE!
Mmm...pork bun!
With the kids in Village 2
P a g e 2 1
The church we help fund
Gotta love the fruits!
Praising God in the
2nd village
Cutest baby!
P a g e 2 2
We’re trying to fit in
Yes, we went bull riding too!
Dia trying to
catch her
breath
Since when did Dao become a
cowboy?
The Team at a flower garden
Dao’s favorite
dish: Pho !
P a g e 2 3
It’s a
bamboo
shoot!
Guess who
fell ——->
This was one of our
favorite meals!
Tsavnruas Tsab
P a g e 2 4
Ua Lub
Tuamtsev
P a g e 2 5
Zaum no peb twb mus pab tau ib lub tuamtsev rau lawv lawm, tiamsis tseem tshuav peb lub tsis tau ua. Thov nej pab thov Vajtswv rau peb cov ntseeg kom mob siab rau Vajtswv lub tuamtsev thiab Vajtswv tes dejnum, kom tsis ntev tom ntej no peb ua tau ib lub tuamtsev pehawm Vajtswv rau peb thiab. Kuv rov qab nco tau hais tias qhov peb muab pub rau lwm tus zoo dua li luag muab pub rau peb.
Kuv ua peb pawg ntseeg tsaug rau peb kev pab nyiaj txiag zaum no yog mus rau qhov uas zoo lawm. Kuv thov peb sawv daws nco ntsoov pab thov Vajtswv rau pawg ntseeg uas peb tau mus pab ua lub tuamtsev rau lawv kom cov nom tswv tsis txhob ua kub ua ntxhov rau lawv thiab lub tuamtsev. Tsis tas li ntawd xwb, thov Vajtswv rau lawv kev pehawm kom nyob kaj siab lug.
V ajtswv txoj lus nyob rau hauv Hakais tshooj 1-2, samhwm hais tias Vajtswv yuav
tsis foom koob hmoov rau peb tej qoob loo thiab peb tej kev khwv noj khwv haus, yog hais tias peb ua txhua yam rau peb xwb es tsis nco qab txog Vajtswv tej koob hmoov uas Nws twb pab peb tau ntau xyoo los lawm. Tiamsis, yog peb mob siab rau Vajtswv tes dejnum es tsim kom tau ib qhov chaw los pehawm Vajtswv; Nws cog lus hais tias Nws yuav foom koob hmoov rau peb tej qoob loo kom zoo thiab yuav pub peb kev khwv noj khwv haus kom peb muaj noj muaj haus npluamias.
Kuv xav tias yog peb tsis muaj ib lub tuamtsev pehawm Vajtswv, peb yuav mus txais koob hmoov ntawm Vajtswv tau licas? Lub tuamtsev yog ib qhov chaw tseemceeb rau peb cov ntseeg tuaj nrog Vajtswv sib raug zoo thiab tuaj txais koob hmoov ntawm Vajtswv. Vajtswv yeej hais rau kuv tau 4-5 xyoo los lawm hais tias kom peb mus pab ua ib lub tuamtsev pehawm Vajtswv rau cov ntseeg uas txomnyem tsis muaj lub tuamtsev pehawm Vajtswv.
Yog li ntawd, kuv thiaj li xav txog ntawm peb pawg ntseeg cov txivtsev 10%, cov niamtsev 10%, cov tub ntxhais hluas 5% nyiaj uas peb khwv tau rau xyoo 2009 no. Thaum kuv xav tau li nawd, kuv thiaj tsis tau muab cov nyiaj no faib raws li tau hais tseg. Peb pab tshaj txoj moo zoo thiaj tau muab cov nyiaj no mus ua ib lub tuamtsev pehawm Vajtswv rau ib pawg ntseeg nyob sab tid.
Txojkev peb tau mus zaum no, peb kuj ua tau ntau yam haujlwm zoo rau cov ntseeg tid rau qhov yog Vajtswv nrog peb mus. Pab tshaj tawm txoj moo zoo kuj tau mus qhia Vajtswv txoj lus thiab txhawb ntau pawg ntseeg. Kuv muaj lub sijhawm tau mus qhia cov txivtsev los ntawm ob peb yam kuv npaj tau. Txhua lub zos uas peb mus qhia kuj yog lawv pawg ntseeg cov txivtsev coj tsheb luvcav tuaj thauj peb mus mas kuj lomzem kawg tabsi kuj ntshai yeebncuab thiab ntshai txojkev av nkos. Kuv thiab kuv tus niamtsev, wb nrog rau Tub Nraug thiab Diav peb kuj tau mus xyuas pawg ntseeg uas peb npaj nyiaj coj mus pab lawv ua lub tuamtsev. Thaum peb mus txog rau ntawm lawv lub zos, kuv pom hais tias yeej tsimnyog rau peb pab lawv kawg lawm. Lawv lub zos no muaj 100 tawm yim puav leej ntseeg Vajtswv tagnrho. Lawv muaj 2 pawg ntseeg nyob rau lub zos no xwb. Dhau li ntawd, wb ib niam txiv kuj tau mus xyuas ob peb pawg ntseeg Hmoob nyob rau qaumteb thiab thiab 2 pawg ntseeg uas yog neeg Cobtsib.
“Vajtswv qhia
rau kuv lub siab
kom mus pab
ua lub tuamtsev
rau cov tsis
muaj”
P a g e 2 6
"People who don't believe in missions have not read the New
Testament. Right from the beginning Jesus said the field is the
world. The early church took Him at His word and went East,
West, North and South." -J. Howard Edington
"The Great Commission is NOT an option to be
considered; it is a command to be obeyed"
- Hudson Taylor
"To stay here and disobey God -- I can't afford to take the consequence. I would rather go and obey God than to stay here and know that I disobeyed."
- Amanda Berry Smith
"The Church must send or the church
will end." – Mendell Taylor
"You have one business on
Earth - to save souls."
- John Wesley
"God is a God of missions. He wills missions. He commands missions. He demands missions. He made missions possible through His Son. He
made missions actual in sending the Holy Spirit." -George W. Peters
P a g e 2 7
"The mark of a great church is not its seating
capacity, but its sending capacity." -Mike Stachura
"Prayer is the mighty engine that is to move the missionary work."
- A.B. Simpson
"Go, send, or disobey."
- John Piper
"We talk of the Second Coming; half the world
has never heard of the first." -Oswald J. Smith
"Believers who have the Gospel keep mumbling it over and over to themselves. Meanwhile, millions who have never
heard it once fall into the flames of eternal hell without ever hearing the salvation story." -K.P. Yohannan
“How many there are ... who imagine that because Jesus paid it all, they need pay nothing, forgetting that the prime object of their salvation was that they should follow in the footsteps of
Jesus Christ in bringing back a lost world to God."
- Lottie Moon
K uv zoo siab tuaj ntsib peb ib tsoom ntseeg sawvdaws. Kuv tau mus ua Vajtswv tes dejnum, tau mus pom peb cov kwvtij Hmoob. Lawv ntxim hlub kawg nkaus li, vim yog muaj peb tus Vajtswv coj
peb mus ntsib lawv xwb. Yog peb yuav mus nrhiav lawv xwb ces ntshe peb yeej mus nrhiav tsis tau lawv li. Vim lawv yog ib haiv Hmoob uas nyob rau puag pem tej roob siab siab thiab lawv nyob nrug deb ntawm nroog loj. Qhov uas kuv tau mus zaum no yog Vajtswv lub hwjchim ci rau kuv es ua rau kuv xav mus pom kiag cov Hmoob ntseeg nyob rau sab Asia seb lawv txojkev ntseeg nyob licas thiab lawv pehawm Vajtswv licas tiag.
Kuv tau mus pom cov niamtsev Hmoob mas lawv muaj mob ntau yam thiab muaj kev nyuaj siab kawg li. Kuv tau qhia Vajtswv txoj lus rau lawv, nrog lawv sib tham txog kev noj qab haus huv, kev sib txhawb zog, kev tu menyuam thiab kev tu yus tus kheej kom zoo pub rau yus tus txiv. Tsis tas li ntawd xwb, kuv kuj tau qhia lawv txog tes dejnum nyob rau lub cuab lub yig yog licas ntawm tus niamtsev. Thaum qhia tag, cov niamtsev muaj ntau leej los nug kuv kom kuv pab kho lawv tej kev mob kev nkeeg, thov Vajtswv pab lawv tej kev nyuaj siab, kev mob kev nkeeg, thiab lawv xav tau tshuaj noj. Peb nqa tau tshuaj mus thiab ces peb tau muab tshuaj pub rau lawv noj. Thaum lawv tau tshuaj noj, lawv xav hais tias kuv yog ib tug paub ntau yam tshuaj mas lawv kuj cia siab rau kuv kawg li, vim kuv yuav pab tau lawv tej kev xav yuav xav tau. Tiamsis kuv los yog neeg ib yam li lawv xwb, kuv thiaj li thov Vajtswv foom koob hmoov pub rau lawv xwb.
P a g e 2 8
Xia Tsab
“Lawv
muaj mob
ntau yam”
P a g e 2 9
Cov neeg muaj mob feem coob yog mob plab kem, mob daj ntseg tsis muaj ntshav txaus, thiab noj tsis txaus rau lawv lub cev. Ib qhov zoo uas kuv pom mas xav kom cov uas yog kwv tshuaj mus pab lawv, thiab kuv xav kom peb cov nyob rau tebchaw no thov Vajtswv pab peb cov Hmoob ntseeg Yexus vim lawv txojkev pehawm Vajtswv tsis yooj yim, nws tsis zoo li peb nyob tim no. Lawv kev ntseeg loj kawg vim thaum lawv raug kev tsimtxom npaum licas los lawv yeej tsis tso Vajtswv tseg li. Kuv thov peb cov ntseeg uas tau zoo pehawm Vajtswv kaj siab lug nco ntsoov thov Vajtswv pub rau peb cov ntseeg Hmoob kom lawv tau txojkev kaj siab lug, kom lawv txojkev ntseeg loj hlob zuj zus, thiab kom lawv tiv dhau txojkev tsim-txom hauv lub ntiajteb no.
Qhov uas ua rau kuv nco lawv tshaj plaws mas yog lawv muaj lub siab dawb siab zoo. Lawv xav pom peb cov uas mus tim no mus saib lawv. Kuv nco lawv vim lawv yog ib co uas xav paub thiab hnov Vajtswv txoj lus heev.
Hauv qab no yog kuv muab tshuaj rau
cov pojniam thiab menyuam.
mus rau cov ntseeg nyob hauv lub nroog Loo li no, “Rau qhov kuv xav pom nej, thiab xav coj Vajtswv txoj koob hmoov uas Nws twb pub rau kuv lawm tuaj rau nej, txhawb nej lub zog kom nej muab siab rau ntseeg ntxiv. Yog Vajtswv qhib kev rau kuv tuaj, thaum ntawd kuv kev ntseeg yuav pab nej, thiab nej kev ntseeg yuav pab kuv” (Loo 1:11-12).
Cov Hmoob ntseeg Yexus nyob rau sab Asia tsis muaj kev koom uake ntau npaum li peb cov ntseeg nyob tebchaws Mekas no, rau qhov lawv kev ua noj ua haus txawv peb deb heev. Tsis tas li ntawd, lub hnub poob thaum 6 teev tsaus ntuj, ua rau lawv tuaj sib koom tsis tau uake zoo li peb. Txawm li ntawd los lawv yeej tsis tu ncua lawv txojkev sib koom thiab sib raug zoo. Nyob hauv lub zos 3, kuv hnov hais tias hmo 5 tsaus ntuj, cov ntseeg muaj kev tuaj thov Vajtswv uake tim lub tuamtsev. Thaum kuv tab tom pehawm Vajtswv hauv lub zos 2, kuv pom hais tias cov ntseeg yeej teem sijhawm tuaj pehawm thiab thov Vajtswv uake.
Feem ntau, kuv lub sijhawm yog los nyob thiab qhia cov tub ntxhais hluas, qhov no ua rau kuv pom lawv txojkev sib raug zoo. Muaj qee zaus kuv pom cov ntxhais ntxuav tais diav luag ntxhwb ntxhi uake, thiab cov tub los kuj pab ua zaub ua mov, teeb rooj teeb tog npaj tseg rau thaum yuav noj mov thiab kev kawm. Txawm hais tias lawv hnub nyoog tseem me
T haum kuv nyeem Vajtswv txoj lus nyob rau hauv Cov
Tub Txib tshooj 2, kuv pom ib lub zeem muag txog cov ntseeg txoj kev sib koom tes thiab sib pab. Lawv txojkev kub siab los hlub Vajtswv thiab hlub lwm tus, ua rau kuv xav hais tias peb cov ntseeg tiam no yuav ua licas es peb thiaj li yuav ua tau zoo li cov ntseeg uas nyob rau yav thaum ub. Vajtswv tau pub kuv mus pom kiag ntawm kuv lub qhov
muag txog txojkev koom tes thiab sib pab ntawm cov ntseeg zoo licas.
Kuv thiab Kiab, wb tau txoj dejnum uas mus qhia cov tub ntxhais hluas txog txojkev sib raug zoo thiab kev pehawm Vajtswv. Wb muab Mekas cov ntaub ntawv qhia coj los txhais ua lus Hmoob. Kuv qhia Vajtswv txoj lus rau lawv nyob rau hauv phau Cov Tub Txib 2:42. Kuv zoo siab heev hais tias kuv tau mus koom nrog cov ntseeg uas lawv nyob lub neej zoo li cov ntseeg hauv Vajtswv phau ntawv Cov Tub Txib piav txog. Thaum kuv hnov hais tias cov ntseeg tuaj kev deb heev tuaj saib peb, nws ua rau kuv xav tsis thoob li. Peb cov tub ntxhais hluas muaj kev sib tham, kev kawm Vajlugkub, thiab hu nkauj qhuas peb tus Tswv Yexus. Tsis tas li ntawd, peb kuj muaj kev luag uake, ua si, thov Vajtswv rau ib leeg ib tug, kawm ntawv Askiv, noj mov uake, thiab muaj qee zaus koom pw uake hauv ib lub tsev. Nyob hauv Vajtswv phau ntawv, Xibhwb Povlauj hais cov lus haum kuv lub siab thaum nws sau ib tsab ntawv
P a g e 3 0
Kev Sib Raug Zoo Ntawm Cov
tau muag. Kuv xav li Xibhwb Povlauj xav thiab hais tseg nyob rau hauv Vajtswv phau ntawv Kalatias 6:10, “Txhua lub sijhwm uas peb pab tau lwm tus peb yuav tsum pab, tiamsis peb yuav tsum txhob txwm pab cov ntseeg heev dua.” Xibhwb Povlauj hais li ntawd yog qhia rau peb hais tias peb yuav tsum hlub thiab pab txhua tus, tiamsis tsis txhob tso cov ntseeg tseg. Peb yuav tsum hlub thiab pab cov ntseeg ua ntej. Peb cov ua ntseeg yuav tsum ib leeg saib xyuas ib leeg thiab txhawb ib leeg zog. Kuv sawv ua tim khawv qhia rau peb tias, cov ntseeg nyob rau sab Asia yeej ua tau zoo heev raws li nqi Vajlugkub no tau hais tseg lawm.
Ntawm peb pab tshaj tawm txoj moo zoo, kuv tau pom peb txojkev sib raug zoo, zoo licas. Kuv pom peb muaj lub siab mos siab muag. Thaum peb ib txhia pom tias cov menyuam yaus nqa cov hnab qos hnyav heev, peb mus pab. Thaum noj mov tom khw, peb ib txhia kuj pab them nqi rau sawvdaws tej zaum li plaub tsib pluas thiab. Thaum kuv tsis muaj khaub ncaws hnav lawm, lawv tseem muab rau kuv hnav thiab. Peb ib txhia tau raug kev mob kev nkeeg los kuv pom tias peb muaj kev sib txhawb zog kawg li. Thaum peb siv ib leeg ib tug tej khoom, nws qhia tau hais tias peb muaj lub siab dawb siab zoo, tsis cuaj khaum. Txawm muaj kev sib chim lawm los, tsis ntev xwb, twb rov muaj kev sib raug zoo thiab zam txim raws li Vajtswv txoj lus tau hais tseg nyob rau hauv Efexaus 4:32.
Tej yam uas peb tau ua li no qhia tau rau lwm tus pom txog Tswv Yexus tus yam ntxwv zoo licas. Nyob rau hauv 1 Yauhas 4:12 tau hais tseg li no, “Yeej tsis muaj leejtwg pom Vajtswv ib zaug li. Yog peb ib leeg hlub ib leeg Vajtswv nrog peb koom ib txojsia, thiab Nws yuav pub peb muaj lub siab hlub ib yam li Nws.”
Txojkev ntseeg tsis yog txojkev yus taug yus ib leeg xwb, tiamsis yuav tsum taug nrog cov ntseeg Yexus. Txawm Yexus los Nws yeej tsis ua Vajtswv dejnum ib leeg. Nws tseem mus hu 12 tug thwjtim los pab Nws. Qhov no tsis tau hais tias Nws ua tsis tau Nws tus kheej. Peb tus Vajtswv yog tus tsim txo-jkev sib raug zoo, Nws ntshaw kom peb
muaj kev sib raug zoo thiab sib hlub. Peb tsis txhob muab Vajtswv txoj koob hmoov uas Nws muab pub rau peb tso tseg, tiamsis yuav tsum muab coj los sib txhawb zog thiab sib pab kom peb loj hlob zuj zus ntawm txojkev ntseeg Yexus. Thov nej sawvdaws pab thov Vajtswv pub rau peb cov Hmoob nyob rau sab Asia. Thov kom lawv txojkev sib raug zoo thiab sib koom tes haj yam ruaj khov kho thiab loj hlob zoo zuj zus los ntawm Vaj Leej Txiv, Vaj Leej Tub, thiab Vaj Ntsuj Plig lub npe.
P a g e 3 1 P a g e 3 0
-Dawb Tsab
Ntseeg Yexus los lawv paub tab thiab paub cai heev. Cov ntxhais uas yau dua kuv, lawv hu kuv ua niam laus. Muaj ntau zaus kuv tseem raug hu ua niam Xibhwb thiab. Kuv yeej pom lawv txawj sib hlub, txawj sib pab, thiab txawj xav kawg li. Lawv yeej hu peb mus noj mov tom lawv tsev. Kuv tseem nco muaj ntau lub sijhawm thaum peb noj mov uake, lawv yeej daus mov thiab nqaij rau kuv lub tais yam kuv tsis xav txog kiag li. Lawv ua ntau zaus rau kuv, ces kuv cia li ua li lawv lawm thiab.
Txawm hais tias peb tau nyob ib ob hnub hauv ib lub zos xwb los kuv yeej hlub thiab tshua lawv sawvdaws kawg li. Tsis tas li ntawd, txawm peb tau mus pab lawv luv luv xwb los kuv paub hais tias peb yeej txhawb tau lawv thiab lawv los yeej txhawb tau peb ib yam nkaus thiab. Cov hlob thiab cov yau puav leej siv zog ua haujlwm rau peb thiab saib peb muaj nuj nqis heev. Peb pab tshaj tawm txoj moo zoo lub homphiaj yog mus hlub, qhuab qhia, thiab pab cov ntseeg Yexus. Qhov uas peb tau txais rov qab ntshe tseem yog ib qho koob hmoov loj tshaj los ntawm Vajtswv. Lawv zoo siab hlo ua Yexus cov tub qhe thiab muaj lub siab dawb siab zoo, ua rau peb pom lawv txojkev hlub Vajtswv. Thaum pawg ntseeg ua raws li Vajtswv txoj lus qhia lawm, lawv ua rau Vajtswv tau ntsej
“Thaum pawg ntseeg
ua raws li Vajtswv
txoj lus qhia lawm,
lawv ua rau Vajtswv
tau ntsej tau muag”
Cai Tsab
P a g e 3 2
K uv ua Vajtswv tsaug thiab zoo siab heev uas Nws tseem cia kuv los koom nrog pab tshaj tawm txoj moo zoo ua Vajtswv tes de-jnum xa txoj moo zoo kom mus thoob plaws lub qab ntuj no li
Nws txoj lus tau hais tseg cia rau peb hauv Mathais 28:19.
Kuv yuav qhia nej me ntsis txog peb pab tshaj tawm txoj moo zoo uas tau mus ua Vajtswv tes dejnum nyob rau sab Asia zaum no. Thaum xub thawj kuv yeej npaj siab nrog sawvdaws mus tiamsis cuag li tsis raws li lub siab xav, thiab tej zaum Vajtswv tsis pom zoo rau kuv mus. Yog li ntawd, kuv kuj mus tsis tau nrog lawv. Txawm kuv mus tsis tau los kuv lub siab yeej nrog lawv mus lawm thiab.
Thaum kawg, kuv thiaj txiam txim siab ua tus uas nyob rau tom qab cia lawv mus. Cia kuv mam yog tus thov Vajtswv rau lawv txhua txhua hmo thiab txhua lub sijhawm thaum kuv xav txog lawv. “Nej yuav tsum niaj hnub nquag thov Vajtswv tsis txhob nkees, thiab nco ntsoov ua Nws tsaug.” Khaulauxais 4:2. Thaum lawv sawv kev mus lawm, kuv tau los ua kevcai yoo mov thov Vajtswv pub rau lawv txhua txhua hnub 6
Ua Tus Tub Rog
Thov Vajtswv
“To catch the reader's attention, place an
interesting sentence or quote from the story
here.”
P a g e 3 3
thiab txhua yam uas yus xav tau li hauv Vajtswv phau ntawv Yauhas 14:14: “Yog nej tuav Kuv lub npe thov Kuv ib yam dabtsi, Kuv yuav ua yam ntawd rau nej.”
Thaum kawg no, kuv thov txhawb peb cov ntseeg txhua tus hais tias txawm yog peb ua Vajtswv tes de-jnum nyob techaw no los yog txawv tebchaw, peb yuav tsum kub siab lug thov Vajtswv tsis tseg. Thov Vaj Ntsujnplig tus dawbhuv lub hwjchim los nyob nrog nraim rau txhua tus uas tabtom tshaj tawm txoj moo zoo. Yog peb ua li no thiaj li tsimnyog peb los ua peb tus Vajtswv uas muaj sia zees nyob mus ibtxhis cov menyuam ib zaug thiab yog ib tsevneeg ntawm Tswv Yexus.
tau los ua kevcai yoo mov thov Vajtswv pub rau lawv txhua txhua hnub 6 (Saturday). Kuv thov Vajtswv rau lawv xws li:
Kev noj qab nyob zoo (Health)
Kev mus ua Vajtswv tes dejnum kom txhob muaj tej nom tswv los mus cuam tshuam cov dejnum uas lawv tabtom ua nyob rau tid.
Thov Vajtswv tus Ntsujplig dawb huv txhawb lawv zog thiab nyob nrog nraim lawv txhua tus kom lawv ua haum li Vajtswv lub siab ny-iam xwb tsis yog li lawv lub siab nyiam.
Thiab lawv txhua tus txojkev mus kev los kom txhob muaj teebmeem dabtsi.
Zaum no kuj yog ib zaug uas kuv thov Vajtswv heev tshaj plaws hauv kuv lub neej ntawm txojkev ntseeg. Vim hais tias kuv poj niam kuj yog ib tug uas nrog lawv mus thiab. Lub sijhawm ntawd, kuv kuj xav ntau yam ntau tsav rau kuv tus kheej hais tias xyov yuav ua licas, yog hais tias zaum no yog zaum kawg ntawm wb txo-jkev ua txij ua nkawm lossis zaum kawg uas kuv tau pom kuv pojniam es yog nws tsis rov qab los lawm no kuv thiab cov menyuam yuav nyob licas. Tej kev xav no kuj ua rau kuv txhawj thiab ntshai kawg li. Tiamsis kuv yeej ruaj siab thiab tso siab pluav rau Vajtswv tus uas ua tau ib puas tsav yam. Peb ua neej nyob ces tsuas paub hnub no xwb tsis paub tagkis. Txawm wb ib niam txiv yuav sib hlub npaum twg los, txog thaum kawg nyias yeej yuav tau nrhiav nyias txojkev mus raws li nyias txojkev ntseeg. Ib leeg yeej coj tsis tau ib leeg mus li kuv pojniam mus zaum no, tseg kuv thiab cov menyuam peb nyob rau tom qab es nws mus ua Vajtswv tes dejnum li Vajtswv tau hu nws mus.
Lub sijhawm thaum lawv mus tau li ib ob hnub es tsis hnov moo li thiab ntsiag to xwb, kuj ua rau kuv txhawj kawg li. Tiamsis kuv yeej cia siab ntsoov rau tus Tswv tias Nws yeej nrog nraim lawv txhua txoj hauv kev, txawm lawv yuav nyob rau qhov twg los xij. Kuv pom tau hais tias Vajtswv lub hwjchim thiab Nws txojkev hlub loj heev. Qhov no ua rau kuv txojkev ntseeg nce lawm ib qib. Txojkev kuv thov Vajtswv ntawd, nws txhawb tau kuv lub zog kom kub siab lug ny-eem Vajtswv txoj lus heev dua qhov qub. Thiab kuv paub tau hais tias, yog haum Vajtswv siab lawm Nws yeej yuav teb txhua yam uas yus thov
“Zaum no kuj yog ib zaug
uas kuv thov Vajtswv heev
tshaj plaws hauv kuv lub
neej ntawm txojkev
ntseeg”
P a g e 3 4
“Nej muaj ib los lus hais tias, Tshuav
plaub hlis nplej mam siav. Kuv qhia rau
nej hais tias, nej cia li tsa muag ntsia tej
teb npleg saib, nplej twb siav siav zoo
hlais lawm.”
Tseg Lub Neej Rau
Sawvdaws Nco
Nraug Hawj/Dawb Tsab
P a g e 3 5
H inplus tshooj 11 qhia txog cov tibneeg
uas muaj kev ntseeg. Pajlug 10:7 qhia hais tias,
“Sawvdaws yuav nco tej neeg siab zoo txiajntsig,
tiamsis tej neeg siab phem lub npe yuav ploj mus.”
Cov tibneeg zoo li Anplaham, Yakhauj, Nau-as, La-
haj, Enauj, Daviv, thiab tseem muaj coob tus uas
muaj kev ntseeg zoo thiab lub neej lawv ua tseg cia
rau peb tau xyaum. Yog peb mus saib keebkwm txog
cov tibneeg no, peb yuav pom hais tias lawv yeej coj
thiab ua tsis tau zoo, tiamsis Vajtswv qhuas hais tias
lawv yog cov muaj kev ntseeg. Lawv txaus siab ua
raws li Vajtswv lub siab nyiam, lawv lub neej thiaj li
nyob qhia rau peb paub ib tiam dhau rau ib tiam.
Vajtswv yog tus muab nqi zog rau cov mloog lus
thiab ua ncaj ncees. Hinplus 11:6 qhia ntxiv tias,
“Tus uas tsis ntseeg, tus ntawd yeej ua tsis tau haum
Vajtswv siab. Rau qhov tus uas xav los cuag Vajtswv
tus ntawd yuav tsum ntseeg hais tias, muaj Vajtswv
tiag thiab ntseeg hais tias, tus uas los cuag Vajtswv
yeej tsis nkim tus ntawd lub zog ib zaug li.”
Muaj ib tug neeg hais tias, “Peb txojkev ua
neej nyob rau ntiajteb yuav qhia rau lwm tus nco txog
peb.” Thaum kuv mus ncig xyuas cov ntseeg nyob
rau sab Asia, Xh. Vamtxoov Lis yog ib tug neeg uas
muaj lub neej zoo ua tseg cia rau peb tau xyaum.
Leejtwg yuav xav hais tias ib tug menyuam Hmoob txomnyem yuav sawv los coj txhiab puas leej neeg los
paub Yexus? Xh. Vamtxoov, thaum nws muaj 8 xyoo,
tau los txais yuav Yexus Khetos ua nws tus Tswv
Cawmseej thaum ib tug Mekas tuaj tshaj Txoj Moo Zoo
rau lawv lub zos. Ua ntej thaum nws tuaj, cov Hmoob twb
tau hnov Txoj Moo Zoo hauv xovtooj cua FEBC (Far East
P a g e 3 6
cov lus qhuab qhia lawm, tiamsis kuv tseem nco txog
thaum nws kom kuv pab muag nws cov nkauj thiab lus
qhuab qhia. Kuv kuj tau yuav ob peb daim nkauj thiab
lus qhuab qhia, thiab nws kuj tau muab ob peb daim
pub rau kuv vim kuv tau pab nws muag. Peb pawg
ntseeg nyob hauv Rochester, muaj ntau tus menyuam
uas tamsim no lawv twb tiav nkauj tiav nraug lossis
muaj pojniam muaj txiv lawm, tseem nco txog tau saib
Xh. Vamtxoov cov yeeb yaj duab taslauv (Cartoon)
thiab hnov nws lub suab txhais zaj yeeb yaj duab
“Yexus.” Tsis tas li ntawd, Cai Tsab
uas yog ib tug ntawm peb pab tshaj
tawm txoj moo zoo tau hnov txog Xh.
Vamtxoov lub suab hauv xovtooj cua
thaum nws nyob rau zos Vibnais,
Thaib Teb. Nws tsevneeg ntseeg cov
Catholic, tiamsis tsis tau hnov txog
Yexus li. Xyoo 1990, thaum Cai loj
hlob, nws mam li paub txog Yexus vim
nws tus npawg tau caw nws los mloog
Xh. Vamtxoov hauv xovtooj cua. Xh.
Vamtxoov yog ib tug muaj peevxwm
thiab txawj qhuab qhia zoo, nws muaj
lub suab zoo heev, ua rau sawvdaws
nyiam thiab xav mloog. Yog lub si-
jhawm no ntag uas Cai thiaj hnov txoj
moo zoo uas hais txog Yexus Khetos.
Muaj ntau zaus thaum lub xovtooj cua
tsis txais zoo lawm, Cai tau mus muab
ib co xovtooj hlau coj los txuas kom
txais tau es nws thiaj li tau mloog.
Hnub no peb tau pom thiab ua tim khawv txog Cai txo-
jkev ntseeg, vim muaj tus uas twb cog lub noob rau
hauv nws lub siab thaum nws tseem yau.
Ob peb lub hlis dhau los no, peb pab tshaj
tawm txoj moo zoo tau mus xyuas ob peb lub zos
Hmoob nyob rau sab Asia. Kuv zoo siab heev uas tau
mus pom Xh. Vamtxoov tes dejnum uas nws tau ua
tseg cia rau peb tau tawg paj thiab txi txiv. Muaj coob
leej tau los txais yuav Yexus vim yog lawv hnov Xh.
Vamtxoov hauv xovtooj cua. Lawv tau hais tias Xh.
Vamtxoov lub suab hais lus nrov mos muag thiab pub
tau txojkev kaj siab thiab cia siab, txhawb zog heev uas
tsis muaj leejtwg ua tau li ntawd. Kuv muaj lub caij zoo
tau mus so hauv ib tug thawj coj lub tsev. Nws thiab
nws tsevneeg ua zoo heev rau kuv thaum peb sib tham,
luag uake, thiab piav txog lub neej txojkev peb los
ntseeg Vajtswv. Nws zoo siab luag ntxhwb ntxhi qhia
txog nws txojkev los ntseeg Vajtswv thiab tes dej num
uas nws ua pab cov ntseeg. Nws txojkev ntseeg tau
tawg paj thiab txi txiv vim yog FEBC lub xovtooj cua.
Thaum nws piav txog tej no, kuv zoo siab heev tias
Broadcasting Company). Cov Hmoob yeej ib txwm
pehawm pog koob yawm txwv thiab raug dab tsimtxom
los tau ntau ntau tiam. Muaj coob leej tsis xav ua dab
tauj dab qhev lawm. Yog li ntawd, lawv thiaj li nrhiav
kev dim ntawm dab txhais tes, Xh. Vamtxoov thiab
nws lub zos ntawm 3,000 leej thiaj li tau los ntseeg
Yexus.
Tom qab tsis ntev, Xh. Vamtxoov tau mus
kawm Vajlugkub thiab kawm ua Xibhwb los ntawm
lub Koom Haum hu ua Christian and
Missionary Alliance (C&MA). Xyoo
1975, Xh. Vamtxoov yuav Pai los ua
nws tus pojniam. Xyoo 1979, Xh.
Vamtxoov thiaj tau coj nws pojniam
khiav tuaj nyob rau tebchaw Mekas
(USA), nyob rau lub xeev California.
Tau tsis ntev, Xh. Vamtxoov thiab
Pai nkawv thiaj li tau los koom tes
nrog FEBC tshaj tawm txoj moo zoo
hauv xovtooj cua ua lus Hmoob rau
cov Hmoob nyob Cobtsib, Nplog,
Suav, thiab Thaib. Thaum xubthawj
yeej tsis muaj neeg mloog xovtooj
cua, txawm li ntawd los nkawv ua
siab ntev thiab yeej tsis qaug zog li.
Ob peb xyoo dhau, txawm muaj neeg
sau ntawv tsis tseg tuaj rau nkawv
qhia txog lawv txojkev los ntseeg
Yexus thiab ua nkawv tsaug. Xyoo
1990, FEBC qhia tseg tias nyob rau
Cobtsib nkaus xwb, muaj li ntawm 330,000 leej
Hmoob los ntseeg Tswv Yexus vim yog lawv hnov
xovtooj cua los ntawm Xh. Vamtxoov thiab Pai.
Nkawv kev ua Vajtswv dejnum ntws mus zoo heev,
muaj Hmoob coob los ntseeg Yexus.
Lub 12 hlis, xyoo 2002, Xh. Vamtxoov tau tso
peb sawvdaws tseg thaum nws muaj 53 xyoo. Nws yog
ib txojkev tu siab thiab quaj ntsuag rau txhua leej txhua
tus uas tau hnov txog nws. Nws lub ntees muaj nyob
ntev kom cov txheeb ze thiab sawv daws nyob thoob
qab tau tuaj koom. Muaj li ntawm 5,000 tawm leej
neeg tau tuaj koom nws lub ntees. Cov uas tsis tau tuaj
koom nws lub ntees quaj ntsuag tau ob peb hnub vim
lawv tshua thiab nco txog nws. Nws yog ib tug Xibhwb
uas zoo, hlub sawvdaws, thiab hlub Vajtswv tes de-
jnum.
Kuv (Nraug) tau hnov txog Xh. Vamtxoov
thaum kuv loj hlob nyob rau tebchaw Mekas (USA).
Kuv nco txog thaum Xh. Vamtxoov tuaj qhuab qhia rau
peb pawg ntseeg lub rooj txhawb siab xyoo 1994,
thaum ntawd kuv muaj 16 xyoo. Kuv tsis nco txog nws
“Peb yuav-
tsum paub
siv peb txoj
pa kom muaj
nuj nqis rau
Vajtswv”
Vajtswv hlub peb cov Hmoob kawg nkaus li. Nws tau qhib
txojkev rau Txoj Moo Zoo hais ua lus Hmoob mus txog rau
pem roob toj siab uas tsis muaj neeg mus txog li. Tus thawj coj
no thiab tagnrho nws tsevneeg tau los txais yuav Yexus ua
lawv tus Cawmseej vim lawv ntxub txojkev ua dab tauj dab
qhev thiab dab Ntxwgnyoog lub hwjchim uas khi lawv. Lawv
lub neej tau hloov mus ibtxhis vim lawv txiav txim siab los
caum Yexus qab. Tamsis no lawv muaj kev cia saib, kev
ntseeg, kev zoo siab thiab nyob kaj siab lug. Txojkev tuag tau
swb lawm vim yog Tswv Yexus twb kov yeej lawm.
Txawm li ntawd los nyob rau lub tebchaw Koos Sam,
txojkev ntseeg Yexus yeej tsis yooj yim, yuav raug luag muab
ntaus thiab ntes coj mus kaw. Tus thawj coj no piav txog txo-
jkev tsimtxom nws raug thaum nws los ntseeg Vajtswv. Nws
txiv tsis lees yuav nws yog nws tsis kam tso kev ntseeg tseg.
Tsis tas li ntawd xwb, nws cov kwvtij thiab cov neeg zej zos
los puavleej tsimtxom nws. Kuv zoo siab heev nrog nws vim
nws tuav rawv txojkev ntseeg thiab ua ncaj ncees rau Vajtswv.
Nws tsis kam tso Yexus tseg li. Tsis ntev tom qab, Vajtswv
tau hu nws los ua tus thawj coj pab cov ntseeg nyob hauv nws
lub zos thiab qhia Yexus txojkev hlub rau cov tsis tau hnov
thiab paub Yexus. Nws piav ntxiv hais tias, cov ntseeg yuav
tsum tau nrhiav ib qhov chaw nraim nkoos kom tsis txhob
muaj nom tswv pom es mam li pehawm Vajtswv. Txhua
txhua tagkis thaum 2 teev sawv ntxov, cov thawj coj yuav tau
mus nrhiav ib qhov chaw ntsiag nto es mas li thov Vajtswv.
Muaj ntau zaus, tus thawj coj no tau raug nom tswv ntes coj
mus kaw thiab tsimtxom vim yog nws ntseeg Vajtswv.
Txawm li ntawd los, qhov kev tsimtxom no yeej hloov tsis tau
nws txojkev ntseeg li. Nws ua siab ntev tiv txojkev tsimtxom
tau ob peb lub xyoo. Dhau ntawd, nws thiaj tau coj nws tsev-
neeg khiav mus nyob rau sab qabteb thiab pib lub zos tshiab
uas kev pehawm Vajtswv yooj yim lawm. Tus thawj coj no
lub neej yog ib qho kev zoo tshwm sim los ntawm Xh. Vam-
txoov lub xovtooj cua. Kuv ntseeg tias ib tug neeg ncaj ncees
lub neej yeej hloov thiab pab tau lwm tus txojkev ua neej.
Kuv qhuas Xh. Vamtxoov rau nws txojkev ncaj ncees, kub
siab lug pab coj txoj moo zoo uas hais txog Yexus txojkev
hlub mus rau peb cov kwv cov tij cov txheeb ze nyob rau sab
Asia. Nws lub neej ci ua tau tim khawv qhia txog nws txojkev
hlub Vajtswv. Xh. Vamtxoov txojkev ua neej yuav nyob ua
kev nco txog tes dej num zoo uas nws tau ua tso tseg rau peb.
Yog li ntawd, kuv yuav nug li no, “Koj yuav nyob lub
neej licas tseg cia rau cov tom qab?” Puas yog lub neej
txhawb lwm leej lwm tus lossis lub neej nyob tsis muaj txiag
muaj ntsim dabtsi li? Peb yuavtsum ua li Vajtswv txojlus
qhia— saib lub neej peb nyob zoo li ib pliag ntshis xwb, to-
taub tias peb tsis paub hnub twg txoj kev tuag yuav los raug
peb, thiab paub hais tias tej yam peb ua hauv
ntiajteb no Vajtswv yuav pom. Peb yuavtsum
paub siv peb txoj pa kom muaj nuj nqis rau
Vajtswv. Kuv thov qhuas cov tibneeg zoo li Xh.
Vamtxoov Lis, John Wesley, thiab Hudson Tay-
lor, uas tau mus nrog Vajtswv nyob lawm, tiam-
sis lawv ua tau tus yam ntxwv zoo rau peb xy-
aum. Lawv txaus siab muaj lawv lub sijhawm,
txhua yam uas lawv muaj, thiab txojkev tau zoo
tseg, mus pab coj neeg los paub Vajtswv. Lawv
coj Txoj Moo Zoo uas hais txog Yexus Khetos
mus thoob plaws ntiajteb vim lawv muaj lub siab
tawv qhawv. Tsis li ntawd xwb, lawv txaus siab
cia Vajtswv siv lawv mus pab cov neeg
txomnyem, cov pluag, cov nyuaj siab, cov raug
txim, thiab cov quaj ntsuag (Isaiah 61: 1-3).
Lawv paub hais tias txojkev ntseeg Vajtswv tsis
yog niaj hnub mus tom tuamtsev, muab ib feem
kaum, thiab ua dejnum zoo. Tiamsis, lawv nkag
siab txog txojkev uas ua Yexus ib tug thwjtim,
lawv xav paub Yexus lub siab thiab Nws txojkev
xav. Muaj ntau lub sijhawm, peb cov ntseeg ny-
iam zaum ntawm ntug kev es cia cov neeg
txomnyem dhau mus. Peb yuav hloov tsis tau
lub ntiajteb no rau Vajtswv yog hais tias peb tsis
npaj thiab nqis tes ua haujlwm. Yog li ntawd,
kuv nug dua,
“Koj yuav nyob lub neej licas tseg cia rau cov
tom qab?”
The legendary
Pastor: John Lee *Resources regarding Pastor John’s Bio are credited to FEBC.
To support the ministry of FEBC, please visit : www.febc.org
P a g e 3 7
P a g e 3 8
Muaj lus nug dabtsi, qhia peb paub hauv qhov chaw nyob no:
Hmong Baptist Church
ATTN: Mission
2911 18th Avenue NW
Rochester, MN 55901
www.rochesterhbc.org
Pab Tshaj Tawm Txoj Moo Zoo 2010
Dawb, Thajyeeb, Sua, Kiab
N. Ntxoovneeb, N. Tsavnruas, N. Cai, N. Pajtswb
Tsavnruas, Cai, Nraug