seklieji pamatai

7/24/2019 Seklieji pamatai

1/80

Benjaminasernius

SEKLIEJIAMATAI

JRE

-T;--t

lPlXill

L---J

\VZ

i:[fudy,,'.'+n

E30759


2/80

KAUNO

TECHNOLOGIJOS

UNIVERSITETAS

STATYBTNIU

KONSTRUKCIJU

KATEDRA

Benjaminas

Cernius

' KTU biblioteka

ililt

lil

ilt

lil

|illll

il

404

a0321930

SEKLIEJI

PAMATAI

Mokomoji

knyga

Srro,-onuo

t

KAUNAS.2olo


3/80

.{r4.."f,

*\*:-:-

UDK 624*5(07s.8)

Ce346

r,a

uiu"r

t,^:ii

rrl

gij

r:rs

U{.uriid'iiLi:tr]

ftgffif

,$'ji,?,$''ffiH,,-

E?0{w

Recenzavodoc. dr.

Mindaugas

Augonis

sF,r.:jT;'":l;::

Pastatasar statinys statomas

ant

pagrindo

grunto

sekliai ar

giliau po Leme,

o

kartais ir

Zemes

pavir5iaus.

Pastato stiprum4

pastovume

ir

jo

tinkamum4

naudojimui

lemia ne tik stati

konstrukciniai

ypatumai,

bet

ir

grunto

savyb6s,

statinio

ir

pagrindo tarpusavio s4veikos

gali

padariniai.

InZinierius, nepriklausomai

nuo

jo

veiklos

profilio,

privalo gerai

suvokti Siq s4veik4w

moketi

4[vertinti.

Mokomojoje knygoje

nagrinejamas

itempto

ir deformuojamo

grunto

bfivis

ir

elgsenm

desningumar,kai

grunt4

veikia

apkrovos

ir

poveikiai.

Joje

galima

susipaZinti

su

pastatq

r

statinfu

pamatq

ipais, konstrukcija

ir

pamatq

apskaidiavimo

metodais.

Si

t


4/80

TURINYS

{vadas

SEKLIEJI

PAMATAI.

1. Pagrindiness4vokos r apibreZimai

2.

Sekliqjq

pamatq ribinis stiprumas

3. Grunto

stiprumo

Tercagi

teorija

4. Modifikuotos

stiprumo

lygtys

gruntui

su

gruntiniu

vandeniu

5.

Grunto

stiprumo

bendroji

lygtis

6.

Pagrindo

grunto

stiprumo

koeficientai

T.Pamato

pado

ormos

koeficientai

8. Pamato

gilinimo

gylio

koeficientai

9.

Apkrovos

pasvyrimo

I

pamat4koeficientai

10. Necentri5kai

apkrauti

pamatai

11.Pamataisu dviem ekscentricitetais

12. P agrindo

aikomosios

galios

ypatingiej atvejai

I3.Pamatas

ant

molio sluoksniq

14.Pamatai

ant tankaus

ar

sutankinto

smelio

sllgsandio

vir5

plasti5ko

molio

15. Sekliqjq

pamattlnuosedis

16. Pirminiai

nuosedZiai

17. Pamatq ant

sotaus

molio

pirminiai nuosedZiai

18. Smelio

gruntq.

pirminiq nuosedZiq

apskaidiavimai

(deformacijq infliuendiq

koeficientq

metodas)

19.

Gruntq

savybiq

rodikliai

pamatq

pirminirtrnuosedZiqapskaidiavimui

20. Konsolidacij snuosedZiai

21. Vertikaliq

ltempiqpadidejimas

grunto

masyve

nuo

pamato apkrovos

22.ftempiai

po

stadiakampio

ormos

sloginiu

23.

{tempiqpadidejimo

po

stadiakampiu

amatu adimasnaudojant

2:1

metodq

24.

ltempitlpadidej

imas nuo bet

kokios

apkrovos

25. Sudetiniai

pamatai

26. Plok5diq ipai

27. Plok5tes

aikomoji

galia

28. Grunto tyrimai

naturaliomis

sliigsojimo

s4lygomis

29. Nevienodas lok5tesnuosedis

30.

Plok5diq nuosedZiq

nahlriniai

stebejimai

3

1. Plok5tes

onstrukcijos

skaidiavimas

32. Apytikris

liaunumo

metodas

33.

Pamato

gilinimo

gylio

parinkimo metodika

34.

Sekliqjrl

pamatq konstrukcij

os

Priedai

1

priedas.

Lenkiamo

stadiakampio

skerspjtivio

elemento

projektavimo koncepcija

2

priedas.Kvadratinislpamato

po

kolona

apskaidiavimo

pavyzdys

3 priedas.Stadiakampiopamatopo kolona apskaidiavimopavyzdys

LITERATURA

4

5

5

9

10

I4

15

15

16

l6

t6

I6

r9

23

23

25

26

26

27

29

30

t^

JZ

aa

JJ

34

35

38

42

45

45

47

48

48

49

59

63

66

68

70

73

77


5/80

[vadas

Gamtosauga,

gruntq

mechanika, nZinerine

geologija,

pagrindai

ir

pamatai

sudaro

statybos isciplimlciklq. Sio ciklo nagrinejamu bjektuyra gamtines ilmesmedZiagos.gruntair

s4veika su

statiniais. Jei konstrukcines medZiagas r tam tikras

jq

statybines savybes

su

technologai,

tai kiekvienos

statybines aik5teles

gruntai

turi

savq sandaros susidarymo i

Pagrindo

grunto

s4stat4 sandar4 r savybes

vairiose

statybos

aik5telesesuformavo

gamta

ir

jos

gali

bfiti labai

nevienodos r kiekvienu atveju

specialiai

5tirtos.

Statinio

apkrovos ir

poveikiai

sukelia sudetingus

procesus grunte,

dalnai besiskiria

nuo konstrukcinese

medZiagose

vykstandiq

pokydiq.

Si aplinkybe

pareikalavo

i5

g

mechanikos,

pagrindq

ir

pamatq

specialiq

eksperimentiniq metodq ir teorinio

pagrindimo.

visuma

padeda

ailra5yti

pagrindq

deformavimosi ir

irimo procesus.

Pastato

ar statinio

tarnavimas abiausiai priklauso nuo teisingai suprojektuotos r realiai vykstandiospastato . gru

s4veikos.

Statybos

pagrind4

sudaro

per

daugel[ amZirl

Zmogaus

sukaupta

patirtis.

Siq

apibendrinti

buvo bandya

jau

pirmame

amLiluje ki mlsq

eros. Tadiau tuomet ir

gerokai

statybabuvo laikoma labiau menu negu

mokslu.

18

amL,.

pabaigos

ir 19 amL

pradZios pramones

revoliucija,

sukelusi audringq

transporto,

kalnakasybos

vystim4si

pareikalavo

sudetingesniq

statiniq konstrukcijq

di

statybos apimdiq.

Savo ruoZtu,

visa tai

palydej

o

Lymiai

didesnis avadq kiekis ir

Zmoniq

skaidius, abai

dideli materialiniai nuostoliai. Atsirado

bfrtinybe suformuoti visoms statybos

5a

mokslini

pagrindim4.

Mokslinio

pagrindimo

baze

tapo T8

amL.

pabaigoje

atlikti mechanikos

matematikosmokslq

srities fundamentalieji tyrimai. Tuo metu

atsirado

naujas

geologijos

mo

kuris

veliau suvaidino

didZiuli vaidmeni statybos srityje.

Pasirode

klasika tapusiais

darbai

gruntq

elgsenos

desningumus: apie

grunto

sleg[

i

atramines

sienutes

(S.Kulonas,

1773);

v.andens

udejim4

grunte (G.Darsi,

1856); apie

slegio

ir

pamato

nuosedZio

pri

(E.Vinkleris,

1867).

1885m.

prancizq

matematikas .Businesk5sprendLia

ldavin[

apie

tem

pasiskirstyrnq userdvyje

uo koncentruotos

egos

poveikio,padejusi

tempiq

pasiskirstymo

teorijos

pagrindus.

20

amt. 20-tLLmetq

pabaigoje

mechanikos

mokslo

pagrindai.

I925m.

darbas "Gruntq statybine mechanika".

geologijos

pagrindus.

it

30-tqjq

metq

pradZioje

susifonnavo

Siuolaikines

vokiediq kalba

i5leidZiamasprof.

K.Tercagi

fundamenta

K.Tercagi sukuria ir naujos mokslo Sakos- inZinerinef

Dabartiniu metu "Pagrindai ir

pamatai",

kartu su kitomis

disciplinomis

mokslo

sridiai su i5pletota eksperimentine ir teorine

baze, turindia

dideli

technologiniq

sprendimrlkompleks4.

priklauso

projektavimo

Tendencijos

didinti

pastatq

auk5ti

ir

statiniq

gabaritus

siejasi su

apkrovq

i

pagrind

padidejimu.

Visa tai

didina

teisingai

ivertinto

pagrindo grunto

laikomosios

galios,

optimalau

pamato

tipo ir

jo

konstrukcijos

projektavimo

svarb4 nes tai turi

[takos

garantuotam

normaliam

statinio naudojimui. Pastatq r

statinirtr

ekonstravimo

ir

renovavimo

darbq

apimdiq

padidejimas

taip

pat

sukelia sudetingq

problemq.

Statybos aik5teliq inZineriniq ir

geologinirl

s4lygq

[vairove

ir

numatomQ statyti tos

aik5telese

pastatq

bei statiniq konstrukciniq ir technologinirl tipq

platus

diapazonas

eikalauja,

kad

projektuojant pagrindus

ir

pamatus

b[tq k[rybiSkai ir

kruop5diai

vertintas

visas

pradiniq

duomen

kompleksas.

Tam tikrais

atvejais,

kai

projektuojami

ir

irengiami

pamatai

abai svarbiems

statiniamr

statomiems nedekingose

gruntinese

s4lygose, kyla

moksliniai-techniniai

uZdaviniai, ku.iq

i5sprendimui

bDtini specialus yrimai.


6/80

SEKLIEJI

PAMATAI

1.

Pagrindinis

sqvokos

r

upibriiimai

Pagrindas

pamatas

pastatas r statinys

ra

vieningos

sistemos

udedamosios

alys.

Sios

sistemos

dalys

daro

itakq

viena

kitai. Objektyvus

r visapusi5kas

os

itakos

ivertinimas

padeda

suprojektuoti

r

pastatyti konstrukcinius

eikalavimus

enkinandius,

lgalaikius

ir

naudojimui

tinkamus

statinius.

Siuolaiki5ko

pastato

projektavimui r statybai

biitinos

Zinios

i5 inZinerines

geologijos,

grunQ mechanikos,

medLiagq

atsparumo,

statybines mechanikos, tamprumo,

plasti5kumo r valk5numo

eorijos,

statybiniq

konstrukcijq,

statybos

r statybos

organizavimo

technologijos

ei

statybos

konomikos

ursq.

_evhiepililtiniu-ir-qplink

ipluglqnjrsrys"e@9-pu').

Gruntq sanklodos

masyvo

po pastatu ir apie

ji

dalis,

kuii-perima

pastato ir

jame

atsirandandiq

apkrovq

poveiki turi

ir i5laiko

laikui

begant

pakankamq

stiprumo

bei deformatyvumo

atsarg4

grunte

atsirandandiq

tempiq

bei

deformacijq

poveikiui neutralizuoti vadinama

pagrindu.

p

Dahriausiai

naudojami

naturalfls

pagrindai- naturalfls

gruntai

esantys

i5kastos

pamatq

duobes

dugne.

Dirbtiniai

pagrindai

daromi

retai, kai

naturalfls

gruntai

netinka

pagrindu

projektuojamampastatui r negalima

rengti

giliqiUpamatq.

I

pav.

Pamato

r

pagrindo schema:

I -pamatas,2-pamatouZkarpos,3-pamatopadas,4- laikantysisgruntosluoksnis,5-

gruntq sanklodossluoksniai, 6 - suspaudZiamojo runto masyvas,7 - poLeminiovandenslygis, dy -

pamato

[gilinimo

gylis

(D),

hy-

pamato

aukStis,

b

-

pamato

pado

plotis,

FL -

pamato

pado

altitude,

BS -

suspaudZiamojo

runto masyvo

apadiosaltitude,

H" -

pagrindo

suspaudZiamosios

arbo

zonos

storis,

W

-

gruntinio vandens

ygis

(GVL)

Pagrindai

ir

pamatai

turi buti

tokie,

kad

pastatas

r

jo

konstrukciniai

elemQntai

Slikfif

pastovus

per

vis4

jo

gyvavimo

laik4

ir kad

pastate

bfltq

galima normaliai

naudoti

per

vis4

jam

numat5rt4

naudoj

mo 1aik4.

Pamatai visuomet

statomi

atsiZvelgiant

i

konkredias

inZinerines

geologines

s4lygas,

su

maZiausiomis

darbo,

energij

os'

r medZiagq

s4naudomis.

o

a

o

/a

oo f

c

o

ll g

'-

---

\_

J

;/---

| .

NN*T--- 'N

NNNi

NN N

pagrindui

nelabai

Zalingos,

nes

is

nepraranda

aikomosios

galios.

Didesnes

Zalos

gali

pridaryti ne


7/80

,::,

; i

2pav.,a.AtskiraspamataspogelZbetonineirmetalinekolona

2pav.,b.

Gembinis

sijinis

Pamatas


8/80

Stadiakampio

ormos sudetinis

pamatas

2

pav.,

d.

Trapecijos

formos sudetinis

pamatas

ifpagrindui

perduoda

ik

padu,

pamato

medZiagos

stiprumas

5naudojamas

neefektyviai,

proj

ektuojami

nedidelems

vertikalioms

apkrovoms,

projektuojami, kai Zemespavir5iujeslflgsostiprusgruntai,

pamato

gilinimo

gylis

3...5

m.

indui

perduoda

padu

ir Sonais,

i didelems

vertikalioms

ir horizontalioms

apkrovoms,

nebegali uti

i5spaustas

pavir5iq,

nes

gruntas


9/80

3.

projektuojami,

kai

statybvietes

avirsiuje

slugso

silpni gruntai

atsiremti

giliau

esantl

tiprqgrunt4

4.

gerai

panaudojamos

edZiagq

r

pagrindo

gruntq

stiprumas,

5. pasiZymi

maliausiais

Zemes

arbqkiekiais,

6. pamato

olirl

lgis

6.

.12m.

ir pamatas

ga

2pav.,

e. Plok5te

2 pav., f. Juostinispamatas

Projektuojant

pagrindus

ir

pamatus,

reikia

parinkti

pamato

tip4 konstrukcij4

ir matmenis

taip, kad:

-

pastato

konstrukciniq

elementq

deformacijos

bfltq

ne

didesnes

uZ nustatytas,"ribines,

.y.

kad pastatas

iltq

tinkamas

naudoti,

-*=\-

I

+

I

,#--

I

+

I

-+


10/80

;er'l1g-[gml'

al

1:f&

s

reglqda-nb

"tie

b.QJ

o:

11

sq

sI

5

yt

9

s de

orya,c_{

.lg

t tp$bxrnug$s

yqno-

pav1 sra .,

glal

I

grun

?

s

nte neatsirasfu

eqestandios

-_

-_-'..

_ _Y

'

lspaudZlarhbS

5

po pamato,

I

^-"

'r.,

lF

*

,*l

lrv-r

ffij

** l

f\t

r'\,/

F#

Polinis

pamatas

Masyvusis

pamatas

2

pav.,

g.

Gilieji

pamatai

Pagrindo

ibines bUkles

apsprendZia

astato onstrukcijq

ibines

biikles

-

pagrindo ibine

btrkl6buspasiekramatadd,ai buspasiektabet kokiospastatoaikandiosios onstrukcijos ibine

btrkle.

statinys

bfitq

normaliai

naudojamas,

reikia apriboti

pagrindo

ir statinio bendras

2.

Sekliqj4

pamat4 ribinis stiprumus

Panagrinekime uostini B plodio pamat4 [rengt4 ant tankaus smelio sluoksnio, ar kieto

sankabaus

runto

(3 pav.,

a).

Palaipsniui

didinant

apkrov4

[

pamat4

o

nuosedis

dides. Tam

tikrame

ta5ke,

kai

itempiai

pasieks

qu

-

prasides

staigus

grunto iSspaudimas

5

po

pamato

ir

i5spaustas

gruntas

pasieks Zemes

pavir5iq.

Sie

itemp-rAi

vadinami

@iniu

sti

to takumo

riba.

Kai

pamatas

ra

ant smEfio

arTidutinio

tankumo

molingo

grunto

(3 pav.,

b)

apkrovos

pamat4 didejim4

lydes

didesni

pamato nuosedZiai.

Siuo

atveju

i5spausto

grunto

pavir5ius

palaipsniui

plesis tolyr

nuo

pamato.Kai

itempiai

prilygs

Que),

ai

pamato

sedim4

ydes staigfis

t*n"teimai.

Tokirl

pamato

sedimq

reikia

grunto i5spaudimui,

ad

jis

pasiektqZemes

pavir5iq

(parodyta

ruk$nine

inija).

ltempiai,

prie

kuriq

tai

ivyksta,

yra pagrindo

grunto ibinis stiprumas

,

TolesnisapkrovosdidejimasuZ Sio a5ko 55auks ymqpamatonuosedZiq adidejim4. tempimas

?z(r;

priskiriamas

grunto vietinio

kirpimo

itempiui.

[sidemetina,

kad

q

didZiausia

reik5me

nepasiekiama

okio

tipo

grunto 5spaudime

r

jis

vadinamas

ietiniu

grunto ibiniu stiprumu.

ft

fi*

-v


11/80

ltempiai

ltempiai

(c )

3

pav.

Grunto

rimo

Pavir5iai

I - gruntonukirpimobendruatveju;2 - grmtovieiinio kirpimo atveju;3 -

grunto

kirpimo

grunto

raspaudimo

peju;

4

-bandant^iZ"t"i"ie

gylyje;

5

-

bandant

idesniame

ylyje

Jeipamatasyraantpakankamaipurausgrunto,taiitemp-iq-nuosedZiqdiagram

kaip

3

pav.,

c.

Siuo

atveju

S

po

pamato

pado

isspaustas

runtas

nepasieks

emes

avirsiaus'

Virs i juspagrindogruntor ib in ist iprum4a,, i t"*pl ' t -nuose'-dziqdiagramadarysissta

praktiskai

tiesialinijine.

Toks

grunto

kirpimo

iipas

vadinamas

grunto

praspaudimu'

Remiantis

eksperimentiniq

yrimq

duomeniml,

tJ

r.ra-ytu.

grafrkas

agrindo

5

smelio

stiprumo

netekimui

progtorrroti

a pav.)'

d

apskaidiuojamas

agal

1) formulg:

B. =

2BL

(l)

B+L

dia

B-PamatoPlotis,

L -

pamato

lgis

(I visada

didesnis

L

B)

Kvadratiniam

amatut

B

=r;

apskritos

ormos

pamatui

B

=

L

I

yra

ygus

pamato

ado

skersmeniui,

odel

B"

=

B

'

"^""tl3liiJi*L,urr,,.ms

pamljam.s,

ibiniai

itempiai

erunlg

g1li

atsirasti

ai

pamataq

e$a

4 -0%

,:,.,

o

plodio

B.

Vieiffii41ry

5.,paud.1mui-:;;;t:T;udimui

tiUi"i"iitimp,iai

gali atsirast ,

kai

p,1-mat

huos.--e.{is

asiekia

uo

1f

iki

25ohPamato

tocto'

3.

Grunto

stiprumo

Tercagi eoriia

r.r.r.ugi.

O,f+z>buvo

ienas"is

irmidq,

uris

pasille

visapusi5k4

eorij4

sekliqfq

amatq

p@siqdq.

uTfii4m.stipruttiui,ntista,tyti:

agat

4

pamatas

eklus,

ei

jo

gylis

nuo

Zemes

avirsiaus

D7


12/80

yrama1esnis

r

lygus

pamato

plodiui. Veliau

is

patikslino,

kad

pamataisu

lgilinimu

D7lygiu3...4

pamato

plodiams

taip

pat

gali buti

priskiriami

sekliesiems

pamatams.

Tankumo

aiPsnis

D,

0,2

0,4

0,6

t \

Grunto

praspaudimas

I

Yr,*

TaRumo

riba

I

I

r l

\

\

\

L-

4

pav.

Pagrindo

5 smelio

irimo etapai

Tercagis

pasitile, kad

i5tisiems

ar

juostiniams

pamatams,

t.y.

kai

pamato

plodio

ir ilgio

santykis

artejaprie nulio) istisi slydimo pavir5iai grunte (3 pav., a) prie ribines apkrovosgali bflti

artimi

pavaizduotiems

5

pav. VirS

pamato

pado

esandio

grunto

poveikis

gali

btrti

pakeistas

ekvivalentine

ienodai

paskirstyta

apkrova

Q

=

T

Dr,(ia

y

-

grunto vienetinis

svoris.

5

pav.

Slydimo

zonos

po

Siurk5diu

r

standZiu

pamatu

grunto stiprumo

netekimo

atveju

Slydimo

zona

po

pamatu

gali

buti

suskirstyta

tris

dalis:

1. trikampp

zon4ACD,

tiesiai

po pamatu;

2. radialines

kirpimo

(Slyties)zonas

ADF

ir CDE,

su

kreivemis

DE

ir DF sudarytomis

5

logaritminiq

spirales

ankq;

3.

dvi

trikampes

gretimas

Rankine

pasyvias

zonas

AFH

ir CEG.

Kampai

CAD

ir

ACD

yra priimami

lygiais

grunto

vidines

trinties

kampui

p.

lsidemetina,

kad pakeidiantgrunto virs pamatopadopoveiki ekvivalentinevienodai paskirstytaapkrova,grunto

pasipriesinimas

lydiai

5ilgai

slydimo

pavir5iq

GI

ir HJ

buvo

nepriimamas.

uZdavinio

atveju)

susiformuoja

trikampis

sutankinto

pamatu

is

yra lygia5onio

trikampio

formos,

o

kai

0,8

1,0

0

a

F

a"

I

Po standaus

pamato

Padu

(erdvinio

grunto branduolys.

Po centri5kai

apkrautu

l l


13/80

pamatas

apkmutas

necentri5kai

- nesimetri5ko

trikampio

formos.

Jis

juda

Zemyn

kartu

su

nusedandiu

pamatu

r, kaip

plei5tas,

stumia

Salia

esanti

grunt4

[

Sonus.

Tercagis

trikampi

ACD

po

pamato

padu

pakeite

sutankinto grunto

trikampiu

branduoliu,

kurio

kra5tine

su

pamato

padu

sudaro

kamp4 rp,

atsiLvelge

r

I

pagrind4

sudarandio

grunto

svori.

Plok5tumos

uZdavinio

atveju

sutankinto grunto

branduolys yra

statusis

trikampis,

jo

kra5tines

su

pamato

pagrindu

sudaro45o

kampq

(6

pav.).

6

pav.

Pagrindo

rimo

schemos:

1

-plok5tumos

uZdaviniui;

2

-erdviniam

uZdaviniui

Erdvinio

uZdavinio

a5ines

simetrijos

atveju

sutankinto

grunto

branduolys

yra

kugis,

kurio

vir5unes

ampas

ygus

90".

Segmentuose

AFD

ir

CDE

[tempiai

keidia

savo

krypt[

i5

vertikaliq

horizontalius

(radialines

Slyties

zona,

kurioje

[tempiq

buvis

pereina

s aktyviojo

i

pasyvrtiD.

I5sprendgs

ygdiU

sist-em4Tercagis

nustate

oki4pagrindo

grunto

ribinio

stiprumo

lygti:

n

Qu:

cN,

+

QNn

0,5y8N,

e)

4.t>t

4

Q1

ert

y

dia:c-gruntosanicaburdas,

-

/-

\

y

-

grunto

vienetinis

svoris,

Q

=

T

Dt -

ekvivalentine

vienodai

paskirstyta

grunto

atodangos

apkrova,

N",

Nq, N, -

grunto

stiprumo

koeficientai,

nedimensiniai

dydLiai,

ir

yra grunto

vidines

rinties

kampo p

funkcijos

(l

lentele),

B

- i5tiso

ar

uostinio

pamato

plotis.

Ribinis stiprumas pamatq su kvadratines (3), apskritimo formos (4) pamatopadu gali buti

apskaidiuotas:

q,

=l,3cN,

+

eNq

+0,4y8N,

(3)

q,

=l,3cN"

+

QNq

+0,3y8N,

(4)

Pamatams

su vietiniu pagrindo

grunto

kirpimu po pamato

padu

Tercagis pasiule

modifikuotas

lygtis:

q,

=0,667cN

QNn

0,5yBN',

q,

=0,867cN'"

qN;

+0,4yBN',

q,

=

0,867

Ni

+

qN;

+

0,3yBN',

(5)

uostiniam

pamatui

(6)

kvadratiniam pamatui

(7)

apskritampamatui


14/80

I lentele

a

N"

No

N",

a

l/"

Nn

N,

0

I

L

J

4

5

6

7

8

9

10

l1

l2

13

t4

15

t6

l1

l8

t9

20

?l

22

z)

1/

25

6,0

6,3

6,62

6,97

.3',14

8,15

8,60

9,09

9,61

10,16

10,76

l l .4l

12, l l

12,86

13,68

14,60

15,12

16,56

17,69

18,92

20,27

21,75

23,36

25.r3

1,00

1,1

1,22

1,35

1,49

1,64

l,g

1

2,00

2,21

2,44

2,69

2,98

3,29

3,63

4,02

4,45

4,92

6,04

6,70

7,44

8,26

9,19

r0,23

11,40

12.72

0,00

0,01

0,04

0,06

0,10

0,14

0,20

0,27

0,35

0,44

0,56

0,69

0,85

1,04

1,26

1,52

1,82

2,18

2,59

3,07

3,64

4,3r

5,09

6,00

7,08

8.34

26

27

28

29

30

31

3Z

JJ

34

35

36

)l

38

39

40

4l

A)

A1

+J

44

45

46

47

48

49

50

27,09

29,24

31,6r

34,24

37,16

40,41

44,04

48,09

52,64

63,53

70,01

71,50

85,97

95,66

106,81

119,67

134,58

15 ,95

171,28

196,22

) )4 \5

258,28

298,71

347,50

14,21

15,90

17,8

19,98

22,46

25,28

28,52

7) )?

36,50

41,44

47,16

53,80

61,55

70,61

81,27

93,85

108,75

126,50

147,74

173,28

204,19

241,80

287,85

344,63

415,14

9,84

11,60

13,70

16,1

19,13

22,65

26,87

31,94

38,04

45,4r

54,36

65,27

78,61

95,03

I15,31

140,51

171,99

211,56

261,60

325,34

407,11

512,84

650,67

831,99

1072,80

Grunto

stiprumo

Tercagio

koefi cientai

Modifikuoti

grunto

stiprumo

Tercagio

ko

efi cientai

2lentele

a

N.

N^

Ny

a

N.

N:

N^.

0

I

2

J

4

5

6

7

8

9

l0

11

t2

l3

t4

15

I6

t1

l8

t9

20

2l

22

ZJ

1A

25

5,70

5,90

6,10

6,30

6,51

6,74

6,9',7

7,22

7,47

7,74

8,02

8,32

8,63

8,96

9,31

9,67

10,06

10,47

10,90

11,36

11,85

12,37

12,92

13,51

14,14

14,80

1,00

1,07

1,14

1,22

1,30

1,39

1,49

1,59

1,70

1,82

r,94

2,08

)))

2,38

?{{

) '77

2,92

3,13

3,36

3,61

3,88

4, lJ

4,48

4,82

5tn

5,60

0,00

0,005

0,02

0,04

0,055

0,074

0,10

0,128

0,16

0,20

0,24

0,30

0,35

0,42

0,48

0,5'7

0,67

0,76

0,88

1,03

7,72

1,3

1,55

1,74

1,97

))\

26

2l

28

29

30

JI

JZ

JJ

)+

35

36

)t

38

39

40

4l

Aa

43

44

45

46

47

48

49

50

15,53

16,30

17,13

18,03

18,99

20,03

21,16

22,39

)1 7)

25,18

26,11

28,51

30,43

?? 53

34,87

37,45

40,33

47 54

41,13

5l, l l

55 71

60,91

66,80

81,31

6,05

6,54

7,07

'7,66

8,31

9,03

9,82

10,69

ll,6l

12,75

13,97

15,32

16,85

18,56

20,50

22,70

25,21

28,06

31,34

35,1I

1q 49,

44 54

50,46

57,41

65,60

)59

2,88

3,29

3,76

4?q

4,83

6,32

7,22

R? 5

9,41

10,90

12,75

14,71

1

7

1' '

19,75

))


15/80

N"', Nq',

N;-

modifikuoti

grunto

stiprumo

koeficientai

gaunami

A

pakeidiant

e'

:arctar

(0,667

tan rp)

2

lentele).

Pagrindo ibiniam

stiprumui

apskaidiuoti

ormules

yra

trinares

anonines

ygties

pavidalo.

c)0,

rp:0,

y:0)

pagrindo ribinio stiprumo

koeficientai

Nuir

l/"

priklauso

nuo

grunto

vidines

trinties

kampo

p.

Kompakti5kos

pado formos

pamato pagrindo

ribinis

stiprumas

q,

didesnis

negu

uostinio.

Pagrindo ribinio stiprumo

formules

tinka, kai

pamatas

[gilintas

maLai,

DrlB

0,58

jo

gylio

itakos

pagrindo ribiniam atsparumui

pakeisti

apkrova Salia

pamato

q

=

y

D,

negalima.

yra,...skina..

tik.

plok5tumos

"uZ.da.y;n:ll1,

l1oefi ientai

yra

empiqini"fr-

@ffiffiSporimentiniais'duoryrenmnrs.

--lffiiffifims

pamatams

pskaidiuoti

audojama

metodika

gali

bflti

taikyta ir

riboto lgio

pamatams

apskaidiuoti, adiau

uomet

bus

gauta abai didele

pagrindo

atsparumo

atsarga.

4.

Modifikaotos

s;tiprumo

ygtys

grantai

su

grantinia

vundeniu

2, 3 ir 4 lygtys

buvo

para5ytos

grunto

ribinio

stiprumo apskaidiavimui,

vadovaujantis

prielaida, kad

gruntinis

vanduo

yra

gerokai

Zemiau

pamato

pado:

Tadiau,

ei

gruntinis

vanduo

yra

arti pamato, tai ribinio stiprumo lygtis butina modifikuoti, priklausomai nuo gruntinio vandens

padeties, nes

grunto

vienetinis

svoris

minetose

formulese

traktuojamas

kaip efektyvusis

grunto

vienetinis svoris.

Zinoma,

jei

sausas

gruntas

tampa sodiu

gruntu

del

gruntinio

vandens

lygio

pakilimo,

tai

grunto

svoris

po

vandeniu

sumaZeja

eveik

per pusQ

r tuomet

reikia

[vertinti

vandens

atsveriandiqja

[takq.

Grun

to atsparum4.

I5ti\ryju

gruntiniq

vandens

ygio

pAkjtLmjls

aliauksltikdiktriu

smulkiq

daleliqE@nrdnma

tatimq

-taiitm-o

sankabumo

praradim4

grunto

vidines

trinties kampo

ir atsparumo

kirpimur

sumazeJlm4.

7

pav.

liustruoja tris

gruntinio

vandens

ygio

atvejus.

I

atvejis: Jei

gruntinis vanduo

apsemia

pamat6 tai

ekvivalentine

vienodai

paskirstyta

papildomaapkrova2,3 ir 4 lygtyse ampa ygia:

q'

=

y"o,

=

r(Dr

-

d,,)+

ud,,

(ia

y"

- efektyvusis

grunto

vienetinis

svoris,

yb

-

grunto

po

vandeniu vienetinis

svoris.

II atvejis: Jei

gruntinis

vanduo

yra

pamato pado lygyje, tai

q '=TDf

(e)

pado plot[, tai

(8)

/

III atvejis: Jei

gruntinis

vanduo

yra

l,emiau

pamato pado

per pamato

t/

V

gruntinis

vanduo

netures

takos

grunto

ibiniam

stiprumui.


16/80

d

=y"

nr=r\Dy-d*)+yyd*

d=TDt

amato

ado

pavir5iai aZymetiGI

ir HJ).

[vertinti

Siupsrukrmnr*s*iratvejus,*aiapkqu_UPamat4

-uali

butinuoZuln+MejeiHdfts;(l963m,},p{rsie4'*61

,'{sll

&

betrdrqlr

ygt[:

Tn

=

yo(l

+ d*

I

B)

ryytifrsliai

(Ddntmstai

: 0,5

y

3

'--qfiI,-\r.

r,g;syQ'

"kn6.1

.

o.,}o

6Y\f

-t'^-t

r5"d"^'

A2

1,0

nq

t].

1t l

4/s

,

1,0

fll

0,5

0

1rl0

100 0

HlE

2lpav. At ir Az reik5mes

vairios

formos

pamatq pirminiq

nuosedZiqapskaidiavimui

fr

do,

ar

Pamatams

u apsknfu

adu

a-l

aou

=

0,85

z,

=

0188

'/

\


30/80

f i2-

"l

v

'Ut-"rb*r0""^v,\*{r4efufr.J-J

18. Smilio

gruntq

pirminig

nuosidiit4

apskaiiiuvimai

:ffi

*ery .mkaffis-ls*l,meIsdPA*

Biriq

grunQ

pirminiai

nuosejlZiai

gali

deformacijq

nfliuendiq

koeficientus.

Smertman

formulg:

s"=C,C.,|A-n)> *

o'E"

t ia:Cr=l-0,5lql(q

d1

cz=l+o,z\ogQlo,1)

(deformucij4

ryr.*4''-.r-*-'#+-e@*-;:"

bflti apskaidiuoti

naudojant

pusiau-empirinius

ir Hartman

(1978)

Siam

metodui

pasifile

toki4

(60)

-

pamato

gilinimo

gylio

itakos

koeficientas

-

grunto

valkSnumo

[takos

koeficientas

(/

-

laiko

trukme,

metais).

q

-

itempimai

pamato

pado lygyje,

Q=T

Dr

1, - deformacijq

infliuendiq

koeficientai,

Az - vienodo

tamprumo

(deformacijq) modulio

grunto

sluoksnio

storis.

Deformacijq

infliuendiq

koeficiento

priklausomybe nuo

gylio pavaizduota

22 pav.,

a).

ileJormacij4

rnoduJis

E,

22

pav.

Pirminiq

nuosedZiq

apskaidiavimas

audojant

deformacijq

infliuendiq

koeficient4

Pamatams

u

kvadratine

r apskrita

pado

orma,

Lf B

=l:

I":0,1,

kai

gylis

z:0

I":0,5,

kai

gylis

z:21:0,58

IrU,kai

gylis

z:22:28

Analogi5kai

pamatamssu

L/B>10:

I":0,2,

kai

gylis z:0

I;0,5, kai gylis z:21:B

'I;-0,

kai

gylis 2:22:48

L/B tarpines

reik5mes

tarp

1

ir 10

randamos

interpoliuojant.

Prie5

pasinaudojant

(60)

formule smelio

gruntq

pirminiams

nuosedZiams

apskaidiuoti

reikia nustatyti

apytikri

deformacijq

modulio

kitimq visoje

pagrindo darbo

zonoje

(22 pav.,

b).

Deformacijq

modulio kitimo

pob[dZiui


31/80

apskaidiuoti

naudojamas

standartinis

prasiskverbimo

per

grunt4 skaidius

N,

.atba

grunto

k[ginio

stiprumo

reiksmes.

Grunto

sluoksnis

gali

bfti

padalintas

i

kelet4

sluoksneliq

iki bus

pasiektas

pug.inOo

gylis r-22

ir

po to

bus

apskaidiuojami

tq sluoksneliq

pirminiai

nuosedZiai.

Vistl

stu-otcsnetirl

irminiq

trno.Odziq

suma

sudarys

pagrindo

grunto

pirmin[

nuosedi

&.

19.Gruntq

savybirl

r odikli

ai

p

am

at

4

p

irmin

i

q

n u o

s dIi

ll

aps

kai

i iavim

ui

iavffiuos0*"n-a:rdojarnasi**gfl

afit*J@pllm4

nenustatytiaboratorijoje,ai q realios eik5mts

Pamatq

pirminiq

apibtrdina iffiU ir p,. JeiSie odikliai

iTilri

parinktos

5

4lenteles.

Kai

kurie autoriai

grunto deformacijq

prasiskverbimo

er

grunt4skaidiumi

n/ r

kiiginiu

kad smelio

deformacijq

modulis

gali

bflti

lygus

(tamprumo)

moduli

E, sieja

su

standartiniu

grunto

stiprumu

q".

Smertmanas

1970)nurode,

E"

=766N

dia:

N

-

standartinis

rasiskverbimo

er

grunt4skaidius'

Arba:

E"

=24"

dia;

q"- grunto

statinio

zondavimo

flginis

stiprumas'

(61)

(62)

(64)

E"

=

2,5q"

(pamatams

su

kvadrato

ir apskritimo

formos

padu)

(63)

E

,

:3,5q

"

(i5tisiems,

uostiniams

pamatams)

Gruntq tamprumo

rodikliai

4 lentele

Grunto

ipas

Deformacijq

modulis

E,

MN/nt'

(MPa)

Puasono

koeficientas

p".

Dulkinis

smelis

Vidutinio

tankumo

smelis

Tankus

smelis

S4na5inis

melis

Smelis

r

Zvyras

Mink5tasmolis

Vidutinio

kietumo

molis

Kietas

molis

I0,35-24,15

17,25-27,60

34,50-55,20

10,35-17,25

69,00-172,50

5,L0-20,70

20,70-4r,40

4r,40-96,60

0,2-0,4

0,25-0,4

0,3-0,45

0,2-0,4

0,15-0,35

0,2-0,5

0,2-0,5

0,2-0,5

Gruntq

de.formacijq

modulis

normaliai

konsoliduotiems

moliams

gali

btrti

apskaidiuotas:

g,

=(2.50...500)c,

(65)

Perkons

liduotiems

moliams

gruntq deformacijq

modulis

bus

g"

=

(750...1000k,

dia;c,- nedrenuojamomolio sankabumas.

(66)

pado

Pavyzdys:

Smertmanas

5tyre

tilto

atramos

(tauro)

ant

biraus

grunto sanklodos

nuosedZius.

Tauro

matmenys

L:23m,

ir

B:2,6m.

Tokiam

pamatui

galima daryti

prielaid4

kad

L/B=10

ir todel


32/80

bus

galima

mbraiLsrti

deformacijq

nfliuendiq

koeficientq

diagram4.

Apytiksle

grunto kfiginio

stiprumo

q. priklausomybe

uo

gylio

pateikta

23

pav.

q

=l78,54tNktf

I

=31,39kN/m2

/ ct ta \

C,= I -g,5--e-= -(o,s)

--:Y-l

=0,891

'

q-q

'

'(178,54-31,39)

Cz

=l*o,zx)g( ' ' * :^?i t \

-t

0,1

)

Kai F5

metai.

ai:

/s\

Cz: l+

0,Zloe[n,

)=1,34

NuosedZiq

pskaidiavimo

ezultatai

ura5yti

lentelej .

Pirminiai

nuosedZiai

us

ygus:

S"

C,C,(Q

}))f.*:

=

(0,893[,34tr78,54-

r,:l)(rs

22x10-5)=

,0321m

32mm

Po

penkeriq metq

nattiroje

i5matuoti

didZiausi

auro

nuosddZiai

sieke apie 39

mm.

Teorinds

ir natriroje

stebetos

nuosedZiq

eik5mesbeveik

sutapo.

,

l : 13

n

o:2,sm

o

g

e

a

t

E.

\

C

I

E.000

4.

{ltHfnr?}

31

{=

l?8,54

t'l/mr

I

L-- l

I

23

pav.I,ir

q, po pamato

padu


33/80

>Q,

I E,)Lz apskaidiavimo

uomenys

5

lentele

Sluoksnis

Lz,

m

Q",

kN/m2

8,, kN/m2

z lkt

sluoksnio

centfo, m

L

sluoksnio

centre

(1"/E,)AzxT0',

m3lkN

I

2

a

J

4

5

6

7

8

9

10

1,0

r ,6

0,4

0,5

1,0

0,5

1,5

1,0

1,0

1.9

2450

3430

3430

6870

2950

8340

14000

6000

10000

4000

8765

T2005

12005

24045

r0325

29t90

49000

21000

35000

14000

0,5

1,80

2,80

??s

4,0

4,75

7,00

8,00

9,45

0,250

0,400

0,495

0,460

0,430

0,310

0,255

0,187

0,r32

0,052

2,85

5??

r ,65

0,96

4,16

0,53

0,78

0,89

0,31

0.70

Ll0,4m=48

>t8,22

E"=3.5q

2

0.

Konsoliducij os

naoshd1iai

Konsolidacijos uosedliui

atsiranda

risotintuose

moligiuose

gruntuose

aikui begag"_k3i

.v_eik ?

_1dia"3usi

amato kg1ltrukcrjg,g.apkrova..

2_4 p-?ot)i

Pasiremdami

vienmates

s nud$6dziil

ygtimi

gauiime

S,

=

e,dz

tia: e, -

vertikalus

tempiai,

urie

ygfls Lef

.+

en),

Ae -

poringumo

oeficiento

pokytis, ygusJ(p,,

"ir

Lp)

Normaliai konsoliduotam

moliui

S,

skaidiuoj

amas

s-_

C,H,los?o+LPo,

'

I+e"

p"

Perkonsoliduotiems,

u

po

'r

Lpou

p"

moliams:

S--C,H"

logPorLP'u

'

l+en

po

Perkonsoliduotiems,

u

po

I

p, I

po-r

Lpo, moliams:

S.

-

C'H

' lo*L *C '' "

lon?t:

LP-

"

I+en

"

po

l+eo

p,

(ia:

po

- efektyvirl

itempir4

molio sluoksnyje

vidurkis,

prie5

pamato

[rengim4

(61)

(68)

(6e)


34/80

C"

- suspaudimo

odiklis,

C"

-

brinkimo

rodiklis,

1L - molio

sluoksnio

toris.

maZes,

jant

gyliui

nuo

pamato

aproksimuotas

pagal

formulg:

Lp=

Gyiis

z

24pav

Konsolidacij

os

nuosedZirl

apskaidiavimo

schema

e

nera

p3plovruvi*,rys*-1--u"-ohqip-ev'hj-e'A-a..

Tadiau

vidutinis

slegio

prieaugis

gali

buti

ado apadios.

ry."

r"

l ; r ' .

l - t 'd :

Lpo,

o,l6l(Lp,

+4Lp*

+

ap)

(70)

(ia:

Lp,

-

[tempiq

prieaugisvir5utineje

molio sluoksnio

dalyje

nuo

pamato

konstrukcijos,

Lp*

-

itempiqprieaugis

molio

sluoksnio

iduryje

nuo

pamato onstrukcijos,

Lpu

[tempiqprieaugis

molio

sluoksnio

padioje

uo

pamato onstrukcijos.

21. Vertikatiq

itempiq

padidhjim&s

grunto

masyve

nao

pumato

upkrovos

1885m.Busineskq U.[ado.,normaliAilljl.kirpi-motempiqmatematinesriklausomybes.

nustatymui

Bnsinexizu-.p-"*Oqio*.,hs-49gen1lt9,

ampraus

f izbff6pi'3ko

-Klgg

modeli;-:kai

pavir5iaus

et

kur

ta5k4

eikia

koncentruota

ega

P.

Jq

jo

Remiantis

Siomis

priklausomybemis

ertikaliq

[tempiq

prieaugis Lp talke

A, kuris

atsiranda

uo koncentruotos

egos

P

poveikio

bus:

3P

(7r)

r

^-- t5/2

| / \z I

zru ' l r* [1]

|

\z)

)

lz 2

f

=.,1

X

+y

x.

y

ir z

-

ta5ko,4

koordinates

k[ne.

dia:

aa

JJ


35/80

Si

lygtis nera

skersines

eformacij s.

,f.\

( l l

r A / \^

.\',",-^-L

.-y'\

"{

'n*,

W'j

srunto

Puasono'

oeficiento

fi

M:f f

3q"(dxdz)23

--

Jr=o

=o

ZrG,

+

y,

+ rr)t

,

ruo

oni

sukt

slegio sukeltos

(72)

:1.:s:*e$o

deformacij

4

ir nustatomas

yrimais stabilometru;

\\*.-*^''"'-_

p:q(r+\) arba

\=

p

t(r-

p)

\:doJdo,

-

horizontaliq

r vertikaliq

tempimqprieaugiq

antykis.

Grunto

skersines eformacijos

oeficientas

riklauso

nuo

grunto

savybirl:

Lvlvrui 0,27,

smeliams

r priesmeliams0,30,

priemoliams 0,35,

moliams 0,42.

22.

{tempiui

po

staiiukumpio

ormos

sloginiu

Busineku lygties integravimas

leidZia

apskaidiuoti vertikahl

itemp[

bet

kuriame

talke A,

esandiame

po

stadiakampio

formos

liauno sloginio

apkrova

qo.

Elementari apkrova

I

nedidell

pagrindo plok5tumos plotel[

gaunama

apskaidiuojant

dP

=

Qo

d* dy

ir

ji

gali

buti

prilyginta

koncentruotai

egai.

Vertikaliq

[tempiq

padidejimas

ta5ke

A nuo

j^"eot

dP apskaltiuojamas

pagal

(70) formulg. stadiusvietojeP reik5mesdP = Qodx dy ir vietoje r2 o reik5mex2+f gausime, ad

itempis

a5ke,4bus:

Suintegrar.us

aut4lygt[

gausime

bendr4

tempiq

padidejim4

ta5ke ,4nuo visos apkrovos:

I

=-

=

QoI

dia:

-

infliuentes

koeficientas

Ap-

[tempimq

padidejimas

a5ke,4

2mn^lm'

n ' + l mz

+n2

+2

Z*r^[,rf

* n\t

+ arctan

4r l m2+n'+m2n2

+1

m2

+n2

+7

mt

+n' +l-m'n '

m:B/z

n:L/z

Lp=qo(Ir+12+Ir+Io)

(ia Iy 12,i, ir 1a atitinkamq stadiakampiqnfliuendiq reik5mes.

(73)

(74)

(15)

l(76)

cla'.

Infliuentes kitimo

priklausomybe nuo m ir n

reik5miq

pateiktos

6

lenteleje.

[tempiq

prieaugis

bet

kuriame

ta5ke, Zemiau stadiakampes

apkrovos,

gali

bDti

rastas

naudojant

(72)

formulp ir

(25 pav.)

breZiniu.

{tempio

gylyje

z

po

ta5ku O

nustatyrnui apkrovos

plot4

daliname

I

keturis

stadiakampius.

Ta5kas O

yra

bendras

a5kaskiekvienam

stadiakampiui.

Tuomet

pagal

(72)

formulg skaidiuojamas

[tempiq

prieaugis

gylyje

z Lemiau

ta5ko O, kuri

i55aukia

kiekvienas

i5

apkrovos stadiakampiq.

Bendras

tempiq

padidejimas

nuo visos

pridetos

apkrovoygali

btti i5reik5tas:

y,ldxay]z'

zo(r '+

y2

+ r t l ' '

34


36/80

o

e

@

e

0

25pav.ltempiqradimo

schema

po

liauna stadiakampio

ormos

apkrova

l

uZdavinys:

Liaunas

stadiakampis

pamatas

yra

ant

Zemes

pavir5iaus. Pamato

pado

matmenys:

2,5x5m.

Pamato

padas

apkrautas

sloginiu

q,:145kN/nl. Nustatyti

[tempiq

grunte padidejimo nuo

pamato

pad4veikiandios

apkrovos

dyd[ta5ke,

kuris

yra

6,25mZemiau

stadiakampio

pamato

pado

centro.

Pasinaudoj

ant

(25 pav.)

pateikta schema

apskaidiuojami:

Br2,5m/2:I,25m

L55tttl2:2,5m

Pagal

Q\

ir

(75) lygtis apskaidiuojama:

"

*FBt/z:1,2516,25:0,2

n;L1/z:2,516,25:0,4

I5

6

lenteles,

ai

z1:0,2

ir n;0,4,tartdama,

kad 1r:0,0328'

Tuomet:

Lp:q"(41):(145X4)(0,0328):19,02kN/m2,

es v:l2:\:Iq,

t.Y-itempiq

padidejimas

ie5komas

po

apkrauto

ploto

centru.

2lu1davinys:

Koks bus

[tempiq

padidejimas

grunte

nuo

apkrovos

tokiame

pat

gylyje,

jei

ta5ko

padeti

pamato

pade nusakys:

Br:0,5

(1

ta5kui)

BF2

(2

ta5kui),81:0,5

3

Lt: l

LFI

L14

Pagal analogij

4

kiekvienam

ta5kui

randama:

m50,08

m2:0,32

m3:0,08

ma:0,32

n;0,16

n2:0,16

n3:0,64

na:0,64

ir kiekvienam

ta5kui:

4:0,00693

Iz:0,01'954

1r0,02322

Iq:0,06576

Tuomet

[tempirlpadidejimas

nurodytame

grunto

ta5ke

bus:

Lp:

q

o(I

6

I

2+ +

I

a):

(l

45

(0,

1 5

4

5):

I 6,7

4kN/m'

23.

{tempiq

padidhjimo

po

staiiakumpiu

pamata rudimas

nuadoiant

2:1

metodq

InZinerineje

raktikoj daLnar

audoja

apytiksli

Z:1mp-tp.d,aempilLpg{i*g.tny_t_nP33*9,

pa :J@iA$e_eylyje-surasti.

Pagal

5[

metoda

tempiq

padidejimas

ylyje

z bus:

ta5kui)

B52

(4

ta5kui)

L14

35


37/80

o

xBxL

Lp=_:L_

\77)

(B

+

z)(L+ z)

(77)

lygtis gindLiama prielaida,

kad

itempiai

nuo pamato

kra5tq gilyn

ir

i

Sonus

plinta

pagal

inijas,

kurirf

nuolydis 2:l

(26

pav.).

.ct

cl

F

fi

{J

\c}

u

.tL)

}H

,ld

llt

*

J

){J

d

OJ

t

d

q

r.,

E

E

frl

E

(f

rtr

Ol

og

E

Ef

rt|

o{

cf

E

\t

Sl

E

ffl

E

E

f.l

E

f\

3

EI

(}l

Ol

\o

(:l

c

oo

f.l

F*

cf

F\

fr1

co

Sl

ffl

Sl

E

cc

F\

r..t

trl

r.l

E

(*'I

E

f..l

E

(:l

r..l

\E|

f.l

oo

C.]

E

lo

=

}l

'-{"

=

d

\t|

(fl

f..l

(".I

cl

t}r

Ol

f,

(*.l

(*.l

E

E

E

\E|

t*d

r.l

E

f.{

f.l

r.o

r.l

|1I

s

=f

|.E

r..t

f..l

cf,

fit

r.o

r..l

r..t

(=

rtr

\E|

tr l

(*.l

E

o

ll

].1

=

ol

\o

f..l

Sl

F,T

E

(f

f.l

cn

F.

o

|r]

(-.l

cfl

oo

(f

E

f.l

\E|

c]

E|

r..t

\E|

r..t

E

ft

lrl

s

E

c'I

E

F.

-

c'l

t

co

\o

\E

\o

F-

F-

oo

E

oo

E

f,

c{

Ol

E

co

F\

r{

t. l

E

f-l

F-

E

r.l

E

t*'l

r..l

E

f.l

r..t

(".q

F

trq

r..t

cf

|fl

ffl

qf

e{

E

(* t

c..l

r-

c.t

(fl

q

F\

a..l

E

\o

F\

(".1

E

F\

IE

F.

r.,t

cf

Sl

\t|

F**

f.l

E

=

-

s

l,l

=

q

rf

Sl

rr

f{

E

E

h

=

oo

(fl

G

ts\

(=-

E

Or

t*.1

E

c{

E

r..l

E

qcr

frl

E

t

Ol

t

co

F

Ol

frl

oc

\E|

{'{

c\l

F

E

oo

E

oo

E

(}l

crl

St

E

r

d

Ol

cf

E

oo

Or

E

ttr

Ol

Ot

ft

E

1.1

}l

f

tl

f

qf

Il

=

l.l

=

ts\

\f

E

{..,t

E

(f

s

ry

E

Ol

+

E

r-

E

s

E

f.t

I"i

+

cf

C,l.

E

>o

+

=

:t

f

tr\

(f

oo

t}|

(d

F.l

o

E

c.l

cotl

-

f

\c|

\{ir

F*

E

(=

E

F.-

F\

0,

E

(]

t

co

E

frl

E

\E|

f.l

ql

E

F-e.l

-f

oo

\c|

E

crl

oo

\E|

E

r.E

\E|

F\

F.

c

F\

f.t

oo

-

rr

fq

ts\

oo

cf

\Et

oo

(}r

oo

E

r.d

Sl

la

f,.I

o\

-

E}

Ol

cf

E

d

(},

E

\o

'l'

o

Ot

rE

Ol

E

*tr

F

B\

lt|

r\

Ol

(:l

Fa

F-

Sl

(F

E

\t|

ra

fi|

E

E

{.I

ttr

E

oo

E

(fl

ts\

(:l

(:l

q

|rI

0t

(a

(=

f.l

E

E

If,

{

F{

d

|fI

\c|

|rt

ts\

cl

\o

qr

t--

rft

oo

F\

Ol

E

f.l

$

oo

\E|

o{

f.t

F.

E

Ol

f.'t

ts\

r\

(:l

ta

\c|

S'

F\

E

Ol

00

(*.t

f+l

oo

E

r\

q

oo

E

Sl

\D

E

oc

d

oo

DO

E

oo

E

\E

a

co

d

cl

E

so

('.,I

DO

E

(*.l

E

co

ts*

tf

E

f.l

d

(*.l

E

E

|fI

F.

rtr

co

co

(f

t=

q

frl

11

oc

E

d

cf

E

|rI

E

O'

t\

\d]

E

I't

i\

:\

:"1

=

ffl

\E|

m

\o

ffl

rtr

d

{

Or

d

E

frl

E

F

E

G

S'

\o

E

\c'

trl

F.l

F

E

E

OE

\o

1.4

crl

E

t--

E

':.1

F

(f

oo

\ci

F

E

oo

E

Ol

F.

E

Or

ts\

1S

Or

F\

E

ts

]|

:b

q

tf

frt

f,-l

t-.1

{a.l

E

E

cotir

arl

q

s

Ol

(".l

\o

E

d

+,

oo

(f

E

f''l

l-*

t

s,

E

E

lo

6

=

=

Sl

t--

O

E:]

:\

:-q

E

f.l

o

\E|

(.1

E

ft

-

fl

E

E

S]

ts\

f

d

oor..t

E

E

F

F.l

E

\E|

t*.1

frl

E

ffl

oo

s

-

-

oo

6l

c

f.l

\6f

cl

t-^

rE|

E

(\

\E|

E

lt

tI

=

cn

f..l

E|

rfi

E

oo

f,\

Or

(f

d

r.o

r

oo

Crl

Ol

E

E

ts\

E

E

frl

E

rtr

D{

E

(:l

Ef

]|

=

=

E

E

f.l

E

f.l

E

'=

f

co

c{

E

r.l

cl

\d|

r'l

\o

r.l

(f

f.t

E

E

t

f.l

ffl

E

E'

('T

('"1

*1

E

\E|

rl

E

c.1

E

oo

':.1

E

f.l

E

oo

\tr

f-l

cf

q

{-,t

F

T

t--

(r'1

tr\

f.l

r=

d

t-r

f.l

'=

F\

f.l

-

rJ

qr

F.

fft

d

+

ts\

f.l

q

E

oo

F\

\Et

(=

E

E

co

f.,l

f-r

d

f.il

d

+

E_

E

s

l1l

E

\c|

E

F-

}t

=

=

=

f

fFl

F

oo

*tr

frl

01

E

tf

E

ts\

tsH

01

-

S'

f"l

o

E

f.l

\o|

'=

'=

q

S'

(.'l

\tt

f".l

E

C*l

t

f..l

t

O

'l'

o

I\

r{

'=

t\

f.l

E

s

E

crt

sf

E

q

E

E

F

s

E

lt(

E

FI

f.l

|fl

E

(:l

co

t*t

E

lYI

ts\

(fl

c

E

f.,l

E

ltr

O

f'l

Or

E

O'

f..l

\E'

E

cl

cg

co

\o

trf,

co

E

{"'l

rq

cf

E

\E|

t--

E

oo

tn

'f1

11

E

E

('1

f..l

f+l

c

-

\c|

0{]

o\

E

rr

co

E

E

'=

o

oo

E

c]

I1

\E|

oo

co

cl

oo

{

O'

co

E

c

eq

O.l

o,

DO

o

F

E

o

Or

q

E

Oj

E

F-

o

Ol

o

o

oo

tf

':$

o

cf

Sl

O'

G

atl

E

Sr

E

E

tl

t3

F

Sl

E

E

(f

E

Ot

F\

E

oo

(*{

c]

E

E

oo

t-.,1

f.l

'=

\E

r.E

co

("r

E

E

lo

cf

f-l

Ef

=

=

crl

I--

t

E

{:l

trt

t

E

E

(:l

frl

o+

c.i

E

E

h

E

E

r=

c.l

c.'t

F-

E

F

s

C}

c{

E

rtr

Ol

Ol

E

E

oo

-

J

d

cl

E

cl

\F

E

C]

DO

tra

\o

trl

t

(}t

\c'

Ef

(}l

Sl

\Ei

E

E

f".l

\{]

q

E

FI

E

{."I

q

E

(r.l

E

f.,t

\o

{\

E

cn

{]

a-

E

E

+

E

E_

E

Ol

E

E

E

frl

t*.1

ffl

E

co

r\

\o

E

oo

t\

O,

E

E

l-l

}{

:*r

:.q

E

N

c".l

c1

E

\ct

F

(\

rf-

r=

oo

01

\E|

r..l

E"

E

'tr

tr

ra

tr{

\t|

r\l

O'

C.l

E

(:l

F\

c

E

(''l

trl

E

oo

E

(Fl

o-

E

E

(tr

Ef

c.l

{-l

E

cl

oo

f.l

f.l

E

E

E

(rI

co

{'.'l

E"

E

c]

\E

f.l

E

ro

fft

E

E

f"l

\c'

f.'1

E

E

r^l

.E

f''l

E

t"l

10

frr

E

trl

E

n| flt

t+

rfi

E

rE

Cf

t*.

TE

E

tr\

E

E +l

E

E

NE

f{

lfi

fl

E

t4

F

E

ifr

+{1

E

IE

E'g


38/80

.s

g

d

h

0

.q

r..l

r.o

f.l

c

c

eq

{.{

\c'

E

E

Ol

E

O'

E

E

E

s

E

\f

F\

f.l

E

f.l

tal

E|

E

Fa

Ol

Fq

E

f.t

E

co

E

F*

F

Ol

E

oo

t

cl

c'l

E

E

F\

F\

t. t

(:l

\E|

\E|

(\

c..I

E

frl

\cl

r.,l

f.t

f.,l

E

\c|

oo

\c|

cn

c.q

tsq

oo

Ol

frl

C*l

E

f..l

s

r

el

E

t

\c|

t

r..t

E

\o

Ef

oo

t

fq.l

Ol

Ol

t

r.{

(f

f'-l

tr\

rtr

r-

E

oo

Cll

q

t*.t

E

Ot

oo

Ol

t

t*t

E

P.t

q

E

r.,l

\c|

(f

(-d

E

f..l

\E

E

c

Oi

t]'

t

rl

"-i

E

qr

ts\

fft

(\I

f-l

\E

E

\o

gr

F\

r{

E

oo

r.&

F\

(},

(:l

F\

+

F

f

Ol

\tl

F\

f.,l

E

\l

\ti

f*l

{*{

E

\{]

(*.l

|fl

FI

(:l

q

oo

\o

|rI

f.t

(f

oo

Or

|rI

fit

O'

+

t

e-{.

E

E

\E

s

rc^

E

r.{

g

co

E

f.,l

E

q'

O'

q-

f.q

r

rtr

Ol

Itr

c.q

E

frl

F.

Ot

$

f..t

E

oc

Ot

t

f.,l

ch

oo

St

s

t. t

E

q

F

r..l

@

frl

E

cf

c.t

E

|:r.t

\t|

E

co

E

Sl

O

E

Ef

t

E

ts\

f.l

(:l

(\

10

E

'1

F\

E

-

oo

E

t

F\

(}r

t

E

(".1

E

F.

\6|

F\

r..l

E

r..t

qf

a..l

C.l

E

oo

(r.l

rdl

f..t

c4

E

ffl

cit

(f

DO

St

|fl

f.,l

F

f.l

q

ql

r..l

o

\o

E

lE|

ql-

r.,l

d

r

f'l

oc

d

c"t

F.

E

Ol

t

{'q

E

O'

lYI

S'

lif

f{

d

\o

s,

d

t. l

-

ffl

F.

Ot

t

r.{

E

c{

o,

t

t\

E

qtr

\c|

frl

E

r.,t

r.o

q

E

t--

(=

O'

ctr

E

rir

E

s

ts\

crl

E

a--

\6|

(f,

Ol

F\

E

\c|

Or

q

co

.1

E

Sl

\t|

rl

E

Ol

+

E

e'r-

F

E

r\

(*q

E

t

{o

Pil

f\l

E

Sl

f

f.l

c.l

f..l

E

r\

rc'

(fl

rI

a

l-*

Or

frl

t. t

trl

f'{

d

d

('{-

E

E

f'l

\o

rtr

f-l

E

F

o4

rtr

(*.l

co

c

ttr

Fd

E

\c|

0r

q

t*d

E

Sl

f.l

Sr

q

r^r

E

\E'

st

o.

s

f\

c'q

Or

q

f.{

E

q

tln

r=

\E|

f.l

o

E

Sl

Or

rE|

o

cf

\r

Clr

E

F\

f.l

E

F.

|fI

t-r

fi-r

E

r..t

\ |

E

oo

P\

'=

oo

oo

{

04

O

\E|

Ol

E

F

d

F

fril

E

F

r.,l

E

t*.1

f.l

r.o

r..t

e-l

E

\E

f-l

ril

f'l

FI

\o

.E

f.l

{-.1

E

sf

'l'

f.l

e.t

f..l

Or

frt

ril-

r^l

E

oo

(:f

(d

t

f.,l

E

ch

F\

=f

r.,l

o

r\

oo

t

f..l

co

co

=l

f*l

o

F

E

Ol

d-

(*.t

E

Ol

\l

(-il

o\

Ol

{

F.l

E

q

rf

c4

({

(f

E

Or

\c|

E

(:l

F*

E

cl

Ol

E_

cf

F

r[

E

s

r..t

F\

c..l

E

oo

Or

E

oo

\o

P\

E

ft

\o

t

o{

E

E

t

0l

tsr

f

O

f.l

O

f'.1

f..l

F\

r..t

E

E

E

o

f..l

f{

-

|

ffl

r.,l

E

F

\c|

ffl

c..l

r.,l

Ol

ffl

c-.1

E

s

q-

+

q

F

d

+

-r"

E

0r

(r.l

{

cc"

'=

Ot

c'q"

o

Fr

oo

q

f\

\t|

f.l

s

ry

r.t

s

oo

q

r..t

E

\t|

d

9S

(-q

q.

fi

f.1

E

E

oo

F-

\E|

E^

E

C-l

oo

S'

oc

qr

E

s

o{

\g

{Yl

-

E

E

f'l

ta

F.-

o{

E

h

Ot

E

t

crl

E

('{"

E

crl

fr1

\tl

f-l

E

s,

qr

(*{

t*'l

(:l

co

c4

(=

cfl

f.l

E

G

lir

|fl

N

E

f.t

o{

Fq

f,'l

FI

\E|

Or

Ef

t".l

rtr

O'

fn

d

c.d

E

q

E

t'{

co

E

d

{.']

E

f..|

qf

'tr

f..l

E]

\E|

q

\o

q

r..t

E

\E

Ef

t. l

q

\o

q

(".1

E

tfr

+l

oo

f"l

f.l

E

E

\c|

O

co

st

St

co

trl

E


39/80

2: i

Bvertikaliai,

l horizontaliai)

26

pav

ltempiq

padidejimo

grunte radimas naudojant 2 :

metod4

24.

[tempiq

padidhjimas nuo bet

kokios spkrovos

Vertikaliqjrt

tempiq

puaiOe3ttrusnuo

UetffiiW

kuria buvo

^"

:

rr{r-

r

^t3 /2

l r . [4) ' l

|

\zz)

)

ila Bl2:R- apkrauto

amato ado

spindulys.

5 Sios ormules

5rei5kus /z

gausime:

l r 1-2/3 l ' '

R-l t , LPI ' l

;=L['-

^-)

-'] (78)

[statg

vairias

Aplq" reik5mes

(78)

ygt[ rasimeatitinkamas

lz reik5mes

7

lentele).

Rlz r

eiklmiq

priklausomybe

nuo Lp /

q

o

7 lentele

Lplqo

Rlz

Lplq,

R/z

0

0

0,6

0.9t74

0.1 0,2698 0,7 1.t097

0.2

0,4005

0,8

1,3871

0,3

0.5181

0,9

1,9084

0,4

0,6370

1,0 co

0.5

0,7664


40/80

Naudodami

lenteleje

ateiktas

R/z

reik5mes,

alime

nubrai?yti

oncentri5kus

pskritimus,

turindiusspindulius

ygius

Rlz

(27 pav.).Atkarpa

AB

pilyginama

vienetui.

Pirmuojuapskritimu

ra

ta$kas,

urio spindulys

ygus

nuliui.

Antrojo

apskritimo

spindulys

ygus 0,2698

AB).

Paskutinis

apskritimas

turi begalinio

dydZio

spindul[.

Sle

apskritimai

padalinti

vienodai

i5destytomis

radialinemis

inij

omis

sudaro

Njumarko

diagramq.

27

pav

Infl

uendiqdiagrama

ertikaliq

tempiq

apskaidiavimui

Siosdiagramos

nfliuentds

erte

I[):

I V:l I diagramos

lementq

kaidius

(27 pav.)

nubraiZytoje

iagramoje

nfliuentes erte

ygi:

IV:L1200:0,005

Vertikaliuosius

tempius

po

bet

kokios

formos apkrauto

pamato

padu

su

(7e)

Njumarko

diagramos

pagalba

galima nustat5rti

okia veiksmq

seka:

1. Pasirinkti po apkrautupamatopafu gylyz,kuriame norima rasti [tempius.

2. Parinkti

masteliz:

AB t.y. Njumarko

diagramos

vieneto

ilgi.

3.

Parinktu

masteliu

nubrarLyti

apkrauto

pamato

pado plan4.

4.IJZddti

nubralLTttqapkrauto

amato

pado

plan4

ant Njumarko

diagramos

aip,

kad taikas,

po

kuriuo

norima nustatyti

itempius,

blttl

tiesiai

po

Njumarko diagramos

centru.


41/80

5.

Suskaidiuoti Njumarko diagramos elementus, telpandius

pamato

(tarkime,

kad diagramos

loteliqbus

$.

6. Apskaidiuoti

itempimq

padidej

m4

pagal

formulg

np

=(rrr)(vXq,)

(ia:

qo

- apkrautojo

pamato pado

slegis

gruntq.

pado

plano

viduje

(80)

28

pav.

liustracija

uZdaviniosprendimui

3 uZdavinys:

1 uZdavinio

sprendimas

pasinaudojant

Njumarko

diagrama.

Ie5komas

tempiq

padidejimas

a5ke esandiame6,25m i,emiau

pamato pado

plok5tumos.

Tuomet z:6,25m,

ir

vienetines

atkarpo, ,qB ilgis, nubreZtos

28

pav.)

bus

lygus

6,25m. Gautu

masteliu braiZomas

stadiakampio

formos

pamato pado

apkrovos

planas. (28 pav.)

Sis

planas

Njumarko diagramoje nubralLyas taip, kad

pamato pado

plano

centras bltq

vir5 Njumarko

diagramos entro.Taip daroma odel, kad

[tempiq

padidejimas

e5komas

a5ke,esandiameiesiai

po

stadiakampio lotelio centru. plano ribaspatenkaapie26 infliuendiqdiagramos loteliai, todel:

ry

:

(rrr)(vXq,

):(0,005X26X

s): 8,8skN/m2

Si

reik5me

eveik

sutampa u atsakymu,

gautusprendZiant

uZdavini

Ap:19,02kN/m2).

40


42/80

4 uZdavinys:

Apskaidiuoti

bendruosius

amatonuosedZius

amatui,

kurio

pado

matmenys

1x2m

ir

ji

veikia

vertikali

300l,It{

ega

29 pav.).

,"

Grynqiq

trmpiq

padidejimis,

o----*

::,3:

j]o*/*1i

Smelis

f

=

l6,5,LlI/#

&'

y

=7' l ,5kMlml

29

pav.

Pamato

nuosedZio

pskaidiavimo

chema

Tamprieji

nuosedZiai

2,5m storio

molio sluoksnis

yra 2m L,emrau

amato

pado,

t.y.

per 28.I5

(29 pav.) matyti,

kad

gylyje

z>28 esantl

grunt4 grunto tamprieji

nuosedZiai

takos

nedaug.Tadiau ei'(5S) formule

bus

naudoj ama

tampriqjq

nuosedZiq

apskaidiavimui,

tai apskaidiavimams

bus reikalingos

smelio

sluoksnio

tamprumo

modulio

ir Puasono

koeficiento

reik5mes.

Tuomet:

Bq

, . \

t"

=

f

(1-

p;

)d,

dia:

qo:150kN/m2,

:10000kN lm2,

p6:0,3,

l,xl,Z

(Lr.20 pav.)

[stadius

eik5mes

gaunama,kad tamprieji

nuosedZiai

ygfls:

^

(1X1s0)

t":tffi(1-

0,32

Q,2)

0,0163

:l6,38mm

Konsolidacij

s

nuosedZiai

Molis

yra

normaliai

konsoliduotas,

odel:

^

C"H

.

p"

+ LP",

5-=: log-

"

I+eo

po

p":(2,5)(16,5)+(0,5X

7

5-9 81)+l

25(16-9

81):41 25r_3

85+7 7

4:52,84kN/m'

Pagal

70)

lygt[:

I r

\

Lpo,

=

U\Ln,

+ 4A,p^

LPb)

Naudojant

metod4

2:

tr

rfi

BnL=lmx2m

GVL

*--+-

4I


43/80

q^xBxL

^p

G;4e*,)

Molio

sluoksnio

irSus

ra gylyje

r2m, todel:

Lp,

=

Pana5iu

fldu

randama:

Lp^

(1s0x1x2)

=

25kN/m2

(I+2)(2+2)

(150X1X2)

=13,45kN/m'z

(l+3,25)(2

3,25)

1r

(1s0x1x2)

Mu=

(l+

4,5)(2

4,5)

=

8,39kN/m2

Tuomet:

LPou

=

14,53kN/m2

k tada:

52,84

=

0.0469

m:46.90mm

Bendri

nuosedZiai:

S:S.+5": 16,38 46,9

:63,28mm

Pastaba:Apskaidiuoti nuosedZiai gali vir5yti priimtinus pamato nuosedZius.Tokiu atveju

pamato

pado

matmenys

uri

bUti

padidinti

taip, kad

jis

laikytq

t4

padi4

300kN apkrov4

bet maLiau

sestq.

25.

Suditiniui

pumutai

$Ae*nia;panaatalpriskkiami-sekliesierns-.pamat"tns""*g?hj*Lh****_gg*

30

pav.).

Sudetiniai

amatai

kirstomi

agal

t?_lr}"ip

ustatomi

qmatmenys.

Stadiakampis

sudetinis

pamatas.

Kai kuriais

atvejais

per

kolonas perduotos

apkrovos ir

grunto

laikomoji galia

yra

tokios, kad

apskaidiuojant atskiruosius pamatus,

kolonrl

pamatq

pado

plok5tesnebei5sitenka tatinio ribose. Tokiais atvejais,dvi ar daugiaukolonq gali buti [wirtintos

sudetiniame

stadiakampiame

amate (30

pav.,

b). Jei

linoma grunto

leistina grynoji

laikomoji galia,

tai

pamato

dydis

(BxL)

gali

buti nustatytas

okiu

btdur

1

Apskaidiuojamaspamato pado

plotas

A:

O, +O.

A_

+t

-z

(l

ail

(

net\

dia:

Qt,

Qz

- kolonq apkrovos

Qau

net)

grunto

leistina

grynoji

laikomoji galia

Apskaidiuojama

isq

kolonq

apkrovqatstojamosios

ieta

(30

pav.,

b)

r l

-

Q'L'

,11

--

Qr+Q,

Ilrt.

+(tz,+s)+

,3e]

^

(0,32)(2,5)

,

D.:

t**

to8

1l

: l

2,84 I4,5

.'.

(81)

42

(82)


44/80

, ' ,4** ' -

,f" l. Stariiakampissudetinis

{

Z.tt"pecinis

sudetinis par 4. Plok$tr

Strrtinio

ritrcls

Pjhr.is

IJ:Ra

vienetiniani

lerlri

Plzuras

l

30

pav.

Sudetinirl

amafi{

ipai

Grunto slegis

po

pamatopadu

pasiskirstysolygiai,

ei

kolonq apkrovll atstojamoji

eis

per

pamato

entre.

Tuomet

pamato lgis:

L=2(Lz+X)

(83)

Apskaidiuojamas

tstumas

arp

kolonos

centro r

plok5tinio pamato ibos. Z2 dydis bus

Zinomas

r

priklausys

uo

plok5tesibosvietos:

LrL-LrL.:

(84)

43


45/80

Pamato

plotis

lygus

a:4

L

(8s)

Qt+

(Jz

Pjhr,is

Bzx f ia

vienetiniirrn

ilgiui

.Br

Ra

vienetiriian

ilgiui

Pjln-is

Plrrnas

(b )

31pav.Trapecinisr gembinis sijinis)sudetinisamatas

Trapecinis

sudetinis

pamatas.

Tokio tipo sudetinis

iungtinis)

pamatas 31 p&v.,

a)

naudojamas aip

atskiras 5tisinis

kolonos

pamatas,

ai kolona

apkrautaabai

didele

ega,

o vietos

pamatuiyra

nepakankamai. amato

pado plotas

su vienodai

paskirstytu

slegiu

po

pamato

padu

randamas:

wffi#fl

--r-


46/80

Jei

grunto leistina

grynoji laikomoji

galiayraLinoma,

tai

pamato

pado plotas lygus

,

e,+e,

^=;; ;

Trapecijos

ormos

pamatui

31 pav.,

a)

A

=

B' t B"

(86)

2

Nustatoma er kolonas erduodamqpamat4 pkrovqatstojamosiosieta:

f , -

Q,

L'

Q'+Q,

Panaudojant

rapecinio

amato ibas

gaunama,

ad:

x +L,

=(ut,* ' ,1

trt,

"

[8,+Br)

Naudojant

Zinomas

,

L, X ir

Z2 eik5mes,

agal

86)

r

(87)

ygtis apskaidiuoj

ma

Br ir Bz.

Trapeciniampamatui

.

x + t.

L

32

Gembinis

(sijinis)

sudetinis

pamatas. Tokio tipo

pamato

jungiandioji

sija,

kuri

jungia

necentri5kai

pkrautq

kolonq

pamatus

konstrukcijai

pamat4

vidaus

naudojama

kolonai

(31

naudojami

vietojg

PlokSte.

Tokio tipo

sudetinis

pamatas

rengiamas

o

visu statinio

uZimamu

plotu

ir

jis

atlaikokolonq

r sienq

apkrovas

32 pav.,

a).

Plok5te

geriausiaiinka

gruntams

u

maLa aikom4ja

galia

ir kai

jam

tenka atlaikyti

dideles

kolonq

ar

sienq

apkrovas.

Prie tam

tikq s4lygq

i5tisiniai

pamatai uri bfiti irengti po didesnepastatouZimamoploto dalimi ir todel plok5tesgali btti

ekonorni5kesnes.

I

plok5diq

pamatq-plok5diq)

ipai

yra

(32pav.):

l. Lygi

plok5te. lok5tes

toris isame

lote

vienodas

32 pav.,

a).

2.

Pastorinta

o

kolonomis

ygi

plok5te

32

pav.,b).

:

3. Sijos

r

plok5te

32 pav.,

c). Sijos

5destytos

biem

kryptimis

l kolonos

tvirtinamos

sijq

susikirtimo

ietose.

-

I

4llok5te su

rDsio

ienomis,

aip

plokStinio

amato

alimi

(32

pav.,

d).

Sienos idina

--**p-li}kstinio.paq-rato

Ia.qd,urnfu. ....., .... .,.

Plok5tes

ali"iemtis,,.i

olius.Poliai sumaZina

tatinio

nuosedZius,

ai

is

pastatytas nt

abal

suspaudZiamrl

runtq.Kai

gruntinio

vandens

ygis

yra

auk5tas,

ai

plok5te

rengiama

ir5

polirl

kad

galima

bfiq

i3vengti

pliidrumo

pasekmirl.

Plok5tcs

aikomoii

gali

kalp ir sekliqjq

pamahS

fo muln T-ac

au Suo

_+*-ejy"

qm.Alo

q'u

=

cN"F",F,aF"i

qN

rF*FraFn,

0,5yBNrF,FNF,

Sotiemsmoliamssu p-0 ir apkrautiemsertikaliaapkrova:

qu=cuN"FrrF"at4

dia:

cu

-

nedrenuojantis

sankabumas;

N":5,14,

Nq=l

ir N-0

(randami

5

Kai rp=O,

ai

pamato

pado

formos

koeficientas bus:

(10)

(88)

I

lenteles)

27. Plok1tis

laikomoii

gulia


47/80

A- A

- -@--

&

i i t l

-

-_---#

B

l t r t

I

@

--@-@

+

l r r

s-

-------

B

ta ,

Al

lA

rl

-T

lA

32pav. Plok5diq

pamatq-plok5dirD

o

statiniu ipai

F",:r++|,+l:'.r+)|,+):

0,1?58

ir pamato

r [ l r . /

\L) ls , r+)

L

koeficientas

bus:

F"d

t

* o,o[]l

\ .8/

Tuomet:

uu

5,10",(ujJ ][,

* o,o?]*

n

\

L

/ \ .

B)

ir

[gilinimo

gylio

(8e)


48/80

(e0)

Gryna

leistina

plok5tinio

pamato,

[rengto

ant rupaus

grunto

nuoguhS

laikomoji

galia

galt

bfiti

adekvadiai

nustatyta

5

standartiniq

atsparumo

zondavimui skaidirl.

Sekliems

pamatams

i

gali

biiti apskaidiuoj

ama

pagal formulq :

Qarr(ne,,rr,s8N(w)' ,,(h), ^,,,', (e1)

dia:

N-

koreguotas

tandartinis

ondavimo

tsparumas,

B -

plotis,m

Fa

=t+

0,1:(4,

t A)


49/80

Bandant

smelio

grunt4

\u(F)

q",or?

e4)

tiP

dia:

Bp -

pamatoplotis,

m

Bp -

plieno plok5tes Stampo)

lotis,

m

Pamato

leistina

laikomoji

galia pagrista

nuosed1il

ir

duotos apkrovos

intensyr,umo

aptarimu:

So

=

S"

$

lmotlo

gruntui)

(95)

'

BP

ir

,,

=

"

[,.{_f_]'f'::i"

.

:

1,,n.rio

runtui)

(e6)

\8, ) l3,28Bo

1

)

29.

Nevienodasplok1tis

nuoshdis

Amerikos

etononstituto 36komitetas

996m.

asiflle

metod4 aip

apskaidiuotilok5tes

nevienodusnuosedZius.PasinaudojantSiuometoduapskaidiuojamas tandumokoeficientasK":

rc,

4

e7)

E,Bt

Eia:

E' - konstrukcijos

medZiagos

amprumomodulis

E,

-

grunto

amprumomodulis

B

-

pamato

lotis

16 konstrukcijos

lgio

vieneto,

statmenai raStinei

, inercijos

momentas

Formules

arys E'I

u

gali

bflti apskaidiuotasagal

ormulg:

(e8)

(ia:

E'I

u

-

pamato

lgio vieneto,

statmenai ra5tinei

B, lenkiamasis

tandumas

Zg't u,

- rdmuapremintq

lementqenkiamasis

tandumas

l(e

'ont

l

2)

-kerpamos

ienutesenkiamasis

tandumas

a

-

kerpamosios

ienutes

toris

h -kerpamosios

ienutes

uk5tis

Nevienodq

nuosedZiq

antykis

su bendru

plok5tes

nuosedZiu

fl

nustatomas

emiantis

K,

reik5memis:

JeiK.>0,5, ai i galibuti laikomastandLiaplok5ter d=0.

JeiK":0,5,

tai 5

4,1

Jei

K,:0, tai

6 A,35, kvadratinei

plok5tei (B|L=I)

ir

d:0,5, ilgiems pamatams

(B/L=0).

3 0. P

Io kS

i

U

n

ao sedi,i

4

n at

lriniai s eb j im

ai

Plok5diq

nuosedZiq

atfiriniq

stebejimrtrezultatqgalima

asti daugelyje

iterattiros

Saltiniq.

Mejerhofas 1965)

surinko ant

smelio

r Lvyro

irengtq

plok5diq

didZiausirlnuosedZiq

tebejimo

duomenis

8

lentele).

Jei

pamato

gilinimo

koeficientas

a

=1+033(D,

/B) bus apytikriai ygus

vienetui, ai

o

leistin4

nuo

edi

galima

apskaidiuoi

p

agal ormulg

s

:

: J:: -

(99)

0.25N


50/80

Nattirojestebetq

lok5dirf

nt smelio r Lvyro

didZiausi uosedZiai

8 lentele

Objekto

Nr.

Pamato

plotis

8,fr

Standartinis

zondavimo

vidutinis

atsparumas,

,A/

Grynoji

leistina

laikomoji

galia,

_kN/m'

Stebeti

didZiausi

nuosedZiai,

,srcm

Apskaidiuoti

nuosedZiai,

,s,

m

Sapskaidiuoti

Sstebdti

I

18"3 15 230

1.5

1?5

seklieji pamatai

Documents