Šilumos Ūkio sektoriaus vystymosi ir plĖtros apŽvalga

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKO KONTROLĖS KOMISIJA

ŠILUMOS ŪKIO SEKTORIAUS VYSTYMOSI IR PLĖTROS APŽVALGA

Valdas Lukoševičius


1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Patiekta į tinklą Patiekta nuo kolektorių

Naudingas pardavimas vartotojams

Nuostoliai

Pirkta šiluma0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

TWh

Centralizuotos šilumos tiekimas


Šilumos pardavimas

Vnt. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

GWh 5880 5807 5778

% 70,8 71,3 71,1

GWh 993 1011 984

% 11,9 12,4 12,1

GWh 1077 978 996

% 13,0 12,0 12,3

GWh 360 345 368

% 4,3 4,2 4,5

Gyventojams

Konkurenciniams vartotojams

Biudžetinėms organizacijoms

Verslo įmonėms

Šilumos pardavimas


Lietuvos CŠT įmonėse instaliuota šilumos generavimo galia

050

100150200250300350400450

1942

1959

1965

1969

1973

1977

1981

1985

1989

1993

1997

2001

2005

MW


Lietuvos CŠT įmonėse instaliuotų katilų skaičius

020406080

100120140160180

1942

1959

1965

1969

1973

1977

1981

1985

1989

1993

1997

2001

2005

Vnt

.

020406080

100120140160180

1942

1959

1965

1969

1973

1977

1981

1985

1989

1993

1997

2001

2005

Vnt

.


Pokyčiai šilumos gamybos šaltiniuose

1. Sustabdyta garo gamyba – nebeveikia terminiai deaeratoriai, naujose VŠK jų nėra.

2. Žymiai sumažėję apkrovimai – senieji katilai per dideli.

3. Papildymo vandens apdorojimas minimalus: natrio katijonavimas ir cheminė deaeracija.

4. Neefektyviai kontroliuojama vandens kokybė ir koroziniai procesai.

5. Kai kurie senieji katilai ir kaminai dirba “kondensaciniu” režimu ir intensyviai ardomi.

6. Neįdiegtos šiuolaikinės antikorozinės technologijos.


Pagrindinių kuro rūšių vidutinės svertinės kainos 1996 – 2005 m. ir 2006 m. prognozė

439

625

536

850

452460466 461463455 485448

464503

452418

358

268323

393 400362

175199210

176 181

295251211

600

437434451451465440388402

436

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1996 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Lt/tne

Gamtinės dujos Mazutas Mediena Vidurkis


Medieną deginančių katilų, įrengtų CŠT įmonėse, galia, MW

64 69 81 82 89120

182

260 264 266

0

50

100

150

200

250

300

1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.


Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus kuro balanso struktūra, proc.

5663

8073 76

81 80 82

4235

1723

1810 7 5

1 1 1 2 4 711 11

1 1 2 2 2 2 2 20

10

20

30

40

50

60

70

80

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Gamtinės dujos Mazutas Mediena Kitas kuras


Lyginamosios kuro sąnaudos, kg(tne)/MWh

100,07

99,6

99,3

99,1

100,2100,19

101,7

99,0

99,5

100,0

100,5

101,0

101,5

102,0

1996 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.


0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Išlaidos elektrai Išlaidos vandeniui

mln. Lt

Išlaidos elektrai ir vandeniui centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje


Eil. Nr.

Įmonė kg.n.e./MWhDujos

%Mediena

%Mazutas

%

1.Utenos

šilumos tinklai88,4 59 41 0

2.Radviliškio

šiluma90,2 90 5 1

3.Akmenės energija

90,6 99 0,4 0,6

99,1 82 11,2 5

42.Mažeikių


43.Raseinių


44.Šilutės

šilumos tinklai 115,8 0 40 53

Lietuvos vidurkis

Lyginamosios kuro sąnaudos


• Investicija: 2373000 LTL• 2005 m. pagaminta KE šilumos: 18203

MWh• 2005 m. pagaminta šilumos viso: 165482

MWh• Šilumos generavimo KE savikaina: 7,0

Lt/MWh• Šilumos gamybos Utenos ŠT kaina: 71,5

Lt/MWh• Atsipirkimas 2005 m kainomis: 2,3 m.• Atsipirkimas su LAAIF subsidija: 1,5 m.

Kondensacinio ekonomaizerio, eksploatuojamo Utenos ŠT, ekonomika


KURO KAINŲ AUGIMO POVEIKIO SUŠVELNINIMAS

1. Efektyvus kuro panaudojimas. Lietuvos CŠT sektoriuje svyruoja 88 – 116 kg ne /MWh š

2. Kuro atsargų kaupimas, įsigyjant minimaliomis kainomis.

3. Kuro balanso optimizavimas ir diversifikavimas.

4. Naujos technologijos įrenginių diegimas katilinėse.


1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005

GWh 4877 2708 2536 2388 2263 2165 1964

% 32,3 26,5 23,7 22,5 21,4 21,0 19,6

mln. Lt/m 372 242 219 208 192 184 171

Šilumos perdavimo nuostoliai Lietuvoje


Eil. Nr.

Įmonė %

1. Alytaus energija 86,8

2. Kelmės šiluma 86,6

3. Vilniaus rajono šilumos tinklai 85,9

Lietuvos vidurkis 80,4

42. Biržų šiluma 67,9

43. Neringos energija 65,7

44. Varėnos šiluma 63,0

Naudingas šilumos pardavimas 2005 m.


Termofikacinių tinklų charakteristikosTinklų

apkrovimas

(GWh/kms)

Šilumos perdavimo

nuostoliai (%)

Šilumos perdavimo nuostoliai

(MWh/kms)

1 Alytus 127 145 2,7 13 356

2 Kelmė 8 116 3,6 14 485

3 Vilniaus rajonas 4 98 3,4 14 487

4 Šakiai 7 117 3,5 15 532

5 Skuodas 12 131 1,3 15 200

6 Mažeikiai 70 179 2,4 15 366

7 Klaipėda 382 200 2,7 16 436

8 Utena 74 219 2,4 16 378

9 Ukmergė 29 132 2,9 16 472

10 Akmenė 29 104 2,5 16 411

34 Raseiniai 26 143 2,0 24 467

35 Šilutė 79 151 1,1 24 268

36 Molėtai 18 124 1,6 25 396

37 Palanga 55 171 1,8 27 473

38 Ignalina 14 128 2,8 27 751

39 Šilalė 14 136 2,1 30 638

40 Anykščiai 20 95 2,5 30 771

41 Biržai 31 145 1,6 32 494

42 Trakai 21 118 2,7 32 868

43 Varėna 39 127 1,8 34 606

Šilumos perdavimo nuostolių aritmetinis vidurkis Lietuvoje - 21,19 %

2005 m.Eil. Nr.

ĮmonėVidutinis diametras

DN (mm)Tinklų ilgis (kms)

DN 100


CŠT įmonių šilumos perdavimo nuostoliai

1 Akmenė 31,85 22,87 18,29 -13,562 Neringa 44,36 26,35 34,24 -10,123 Mažeikiai 27,91 25,14 18,46 -9,454 Plungė 26,97 21,60 19,50 -7,475 Varėna 44,02 41,96 36,98 -7,046 Kazlų Rūda - 29,46 22,51 -6,957 Birštonas 28,70 27,43 23,29 -5,418 Ignalina 31,75 27,58 27,00 -4,759 Vilniaus raj. 17,47 12,90 14,10 -3,3710 Vilnius 20,36 19,80 17,30 -3,06

35 Pakruojis 24,71 25,95 25,90 1,1936 Joniškis 21,30 26,30 22,60 1,3037 Šakiai 16,54 18,83 17,89 1,3538 Molėtai 23,05 22,60 24,70 1,6539 Biržai - 30,30 32,10 1,8040 Raseiniai 25,43 21,25 27,38 1,9541 Ukmergė 14,74 16,46 17,54 2,8042 Lazdijai 22,31 25,87 25,19 2,8843 Šalčininkai 15,93 18,70 20,40 4,4744 Širvintos 16,67 25,00 26,24 9,57

21,41 21,00 19,62 -1,79Lietuvos vidurkis

Eil. Nr. Įmonė Nuostolių pokytis 2003 - 2005 m

2003 %

2004 %

2005 %


Termofikacinių tinklų fizinis atnaujinimas ir plėtra

2003 m. 2004 m. 2005 m.

1 Kelmė 8 0,79 0,04 0,04 5,7 7322 Neringa 3 0,00 0,00 0,00 1,2 4153 Vilkaviškis 26 1,27 0,54 0,21 10,7 4094 Akmenė 29 0,00 1,02 0,22 8,5 2965 Telšiai 37 0,00 0,43 0,62 10,7 2906 Švenčionys 15 0,10 0,10 0,31 4,3 2867 Ukmergė 29 1,00 0,65 0,80 7,9 2728 Marijampolė 114 2,19 1,91 0,63 29,5 2589 Alytus 127 3,32 2,55 0,00 31,9 25210 Prienai 19 0,16 0,32 0,26 4,1 218

34 Birštonas 13 0,00 0,03 0,04 1 7935 Jonava 73 1,11 1,63 1,13 5,6 7736 Pakruojis 24 0,12 0,04 0,06 1,8 7537 Šilalė 14 0,00 0,22 0,04 0,9 6538 Tauragė 46 0,22 0,07 0,31 3 6539 Radviliškis 37 0,00 0,00 0,13 2,4 6440 Druskininkai 77 0,00 0,09 0,15 4,8 6241 Šalčininkai 32 0,11 0,14 0,10 1,5 4742 Utena 74 0,01 1,14 1,31 3,4 4643 Šilutė 79 0,42 0,74 0,72 3,3 42

Tinklų vertės aritmetinis vidurkis Lietuvoje - 168 tūkst. Lt/kms

Tinklų vertė

(tūkst. Lt/kms)Eil. Nr.

ĮmonėTinklų ilgis (kms)

DN 100

Tinklų vertė (mln. Lt)

Įrengta naujų tinklų (km)


Investicijos ir remontas šilumos perdavime

2004 m. 2005 m. 2004 m. 2005 m.

1 Vilnius 49 24 4 7 42 37

2 Joniškis 0 79 5 4 44 40

3 Mažeikiai 2 47 13 12 37 25

4 Neringa 69 0 2 0 36 35

5 Klaipėda 27 21 10 10 34 24

6 Raseiniai 26 31 3 1 30 28

7 Ukmergė 32 18 3 5 29 25

8 Šiauliai 13 21 10 13 29 17

9 Panevėžys 27 20 3 3 27 24

10 Šilalė 21 27 0 0 24 24

34 Šilutė 5 6 3 2 8 5

35 Radviliškis 0 2 7 5 7 1

36 Skuodas 6 0 5 1 6 3

37 Tauragė 3 0 7 1 6 2

38 Kaišiadorys 5 3 1 1 6 4

39 Anykščiai 0 0 7 3 5 0

40 Varėna 2 2 1 2 4 2

41 Pakruojis 0 0 2 1 1 0

42 Šalčininkai 0 0 2 1 1 0

43 Ignalina 0 0 1 0 0 0

Investicijų ir remontų aritmetinis vidurkis Lietuvoje - 16 tūkst. Lt/kms

Eil. Nr.

Įmonė

Investicijų vidurkis 2004-

2005 m.

(tūkst. Lt/kms)

Investicijos

(tūkst. Lt/kms)

Remontai

(tūkst. Lt/kms)

Investicijų ir remontų vidurkis 2004-2005 m.

(tūkst. Lt/kms)


Naujai įrengti ir renovuoti tinklai 2003 – 2005 m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2003 m. 2004 m. 2005 m.

Naujaiįrengtitinklai, km

Renovuotitinklai, km

2710 km 2557 km 2507 km

1,7% 1,6%2,2%

44,9 40,555,3

24,117,2

20,20,9%

0,7%

0,8%

Iš viso:


Termofikacinių tinklų atnaujinimo ekonominės pasekmės

• 2003 metais bendras sąlyginis termofikacinių tinklų ilgis sudarė 4525,79 kms;

• Tinklų atnaujinimo poreikis ~ 90 %;

• Investicijos, reikalingos sąlyginio kilometro (DN100) atnaujinimui siekia 840 tūkst. Lt/kms.

Bendras investicijų poreikis dešimčiai metų – 3421,5 mln. Lt. 2005 metais investuota – 81,89 mln. Lt.

Amortizacinių atskaitymų padidėjimas – 114,05 mln. Lt/m.Technologinių nuostolių sumažėjimas – 50 mln. Lt/m.

Atnaujinus tinklus, centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudos, lyginant su 2005 metais padidėtų 7,4 %.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina išaugtų 7,05 %.


1. Panaikinus garo gamybą nebenaudojami deaeratoriai.

2. Deaeracija tik cheminė ir prastai kontroliuojamas O2 lygis papildymo ir tinklų vandenyje.

3. Kai kuriuose objektuose nebenaudojamos jokios antikorozinės priemonės.

4. Tinklų vamzdynų vidinė korozija – lėtas, bet visuotinas procesas – gali sunaikinti didžiulį CŠT turtą.

5. Būtina griežtinti tinklų, vandens antikorozinės kontrolės priežiūrą ir investuoti į CŠT ir vartotojų įrenginių ilgaamžiškumo užtikrinimą.

PERDAVIMO TINKLO ILGAAMŽIŠKUMO UŽTIKRINIMAS


1996 2000 2001 2002 2003 2004 2005Realizuota

šilumos GWh/m

10241 7523 8164 8244 8309 8142 8126

Pajamos mln. Lt/m

767 839 938 960 957 924 914

Sąnaudos mln. Lt/m

1151 915 925 926 898 874 872

Pelnas mln. Lt/m

-384 -76 13 35 58 50 42

Palūkanos mln. Lt/m

37 38 37 29 15 12 9

Centralizuoto šilumos tiekimo ekonominė raida


Centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina ir vidutinė kaina 2000 – 2005 m

6,54 6,58 6,26 6,28 6,18 6,09

1,12 0,88 1,06 1,02 1,09 1,17

1,47 1,28 1,25 1,26 1,29 1,32

2,021,66 1,70 1,53 1,52 1,57

1,010,93 0,96 0,71 0,66 0,58

11,2511,3511,5111,6511,49

11,15

0

12

3

45

6

7

89

10

1112

13

2000 2001 2002 2003 2004 2005

ct/kWh

Kitos sąnaudos (mokesčiai, palūkanos, turto nuomos mokestis be išnuomoto turto amortizacijos)Sąnaudos darbui apmokėti ir soc. draudimasNusidėvėjimas ir amortizacija (nuo nuosavo ir išsinuomoto turto)Materialinės ir joms prilygintos sąnaudosKintamosios sąnaudosVidutinė kaina


Centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina ir vidutinė kaina pagal šilumos tiekėjų grupes 2005 m.

5,94 6,32 6,437,42

6,37

1,081,19 1,52

1,491,721,14

1,631,90

2,042,45

1,33

1,652,16

3,03 3,71

0,50

0,79

0,87

1,01 0,7614,8014,11

12,8811,88

10,72

01

234

56

789

101112

1314

1516

>-150 tūkst.MWh 150 - 90 tūkst.MWh 90 - 50 tūkst.MWh 50 - 25 tūkst.MWh 25 - < tūkst.MWh

ct/kWh

Kitos sąnaudos (mokesčiai, palūkanos, turto nuomos mokestis be išnuomoto turto amortizacijos)Sąnaudos darbui apmokėti ir soc. draudimasNusidėvėjimas ir amortizacija (nuo nuosavo ir išsinuomoto turto)Materialinės ir joms prilygintos sąnaudosKintamosios sąnaudosVidutinė kaina


Investicijų apimtys mln. Lt ir jų vykdymas 2004 – 2006 m.

0

50

100

150

200

250

300

350

2004 m. 2005 m. 2006 m.

mln. Lt

193

249238

178184

74 (investicijaį elektros

ūkį)

Planas

Planas

Planas

Faktas Faktas

105 107105

Amortizacija AmortizacijaAmortizacija


2729

17 17

0

5

10

15

20

25

30

35

Lt/

MW

h

Privačių operatoriųvaldomos šilumosįmonės

Savivaldybiųvaldomos šilumosįmonės

14 įmonių duomenys


2004 m 2005 m



Investicijų lygis (Lt/MWh realizuotos šilumos) savivaldybių bei privačių operatorių valdomose šilumos tiekimo įmonėse


IŠVADOS

• Lietuvos CŠT sektorius 2000-2005 m. stabilizavo savo veiklą ir perėjo į ekonominiais principais pagrįstą ūkininkavimą;

• Dėl kuro kainų šuolio ir kainų nustatymo didės pajamų ir sąnaudų neatitikimas;

• Investicijų apimtis būtina didinti tinklų atnaujinimui, kogeneracijos plėtrai, efektyvumui didinti.

Šilumos Ūkio sektoriaus vystymosi ir plĖtros apŽvalga

Documents