Įsisąmoninimu grįsta psichologija (mindfulness) – žmogaus ... · psicholog inės problemo s...

Įsisąmoninimu grįsta psichologija (mindfulness) – žmogaus galimybių didinimas versle ir gyvenime

Med. dr. Julius Neverauskas, 2015

Dr. Julius Neverauskas, 2015

Julius Neverauskas, g. 1961• Gydytojas-psichoterapeutas, medicinos mokslų

daktaras • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio

medicinos instituto podiplominių psichoterapijos studijų kurso vadovas ir lektorius

• Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas

• Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos prezidentas

• Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas

• Verslo sėkmingo sukūrimo, išvystymo ir užbaigimo patirtis (3 įmonės, > 10-15 metų veiklos kiekvienoje)


TERMINAI

Mindfulness (įsisąmoninimas, sąmoningumas, dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktika, dėmesingas įsisąmoninimas)


Mindfulness praktikos padeda įmonėms ir organizacijoms

Mindfulness darbe

Lyderystė ir strateginis mąstymas

Produkty-vumas

Savęs

valdymas (self-

management)

Tarpas-meniniai

ryšiai

Gerbūvio jausmas


Mindfulness

• Dėmesio valdymas – Įsisąmoninimas kur dėmesys yra – Sąmoningas apsisprendimas kur norime, kad jis

būtų – Sąmoningas dėmesio nukreipimas link norimo

objekto – Dėmesio išlaikymas (dėmesio „nuklydimo“

pastebėjimas ir grąžinimas prie norimo objekto)

• Įsisąmoninimas (realybės matymas su kuo mažiau mąstymo klaidų ar iškraipymų)


Pratimas Nr 1 (dėmesingumas)

• Labai labai svarbus (svarbiausias) dalykas gyvenime


Stimulai


Pratimas Nr 2 (sąmoningumas)


Realybė (ką mums davė evoliucija?

• Dėmesys nuolat blaškomas stimulų: – A) – B) – C)

• Realybę matome “išfiltruotą“ arba iškreiptą – A) Įsitikinimai – B) Mąstymo klaidos


Mindfulness (įsisąmoninimas, sąmoningumas, dėmesingumo ir įsisąmoninimo

praktika, dėmesingas įsisąmoninimas)

• Tai neutralus tęstinis esamojo laiko momento įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį tuo pat metu kai jis atsiranda nepereinant į įprastas automatines reakcijas.


• Pats įsisąmoninimas (MNF) kaip procesas yra daugelio senų dvasinių/religinių tradicijų dalis.

• Budizmo tradicijoje MNF yra neatskiriama integrali kelio suprantant kentėjimo priežastis ir sumažinant/nutraukiant kentėjimą dalis.




• Tai tampa galima kai išsilaisvinama nuo įprasto elgesio bei suvokimo kentėjimą pridėti prie esamų sunkumų ir/ar skausmo.

• Tokiu būdu MNF padeda suprasti universalius, visiems žmonėms būdingus pažeidžiamumus ir (dažnai sukeliančius diskomfortą, skausmą ir sunkumus) iššūkius IR su jais tvarkytis.




MNF tai įsisąmoninimas, atsirandantis kai mes tam tikru būdu sukoncentruojame dėmesį: a) tikslingai (dėmesį valingai koncentruojame į tam

tikrus patyrimo aspektus), b) į esamą momentą (kai mūsų protas „nuslenka“ į

praeitį arba ateitį, mes vėl valingai jį gražiname į dabartį),

c) nevertinant ir neteisiant (vyksta tik neutralus stebėjimas ir dėmesingo įsisąmoninimo procesas pripažįstant/priimant tai kas vyksta).


Įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymas (Mindfulness-based stress reduction (MBSR))

• Pradininkas - Jon Kabat-Zinn (1979, 1990), dirbęs Masachusetts Medical School, Bostone, JAV.


Mokslo įstaigos, daugiausiai padariusios įtakos įsisąmoninimu grįstos psichologijos vystymuisi pradžioje

Sara Lazar

Mark Williams

Jon Kabat-ZinnEllen Langer

Rebecca Crane

http://www.google.lt/imgres?imgurl=http://www.top7site.com/wp-content/uploads/2011/03/Harvard-966x959.jpg&imgrefurl=http://www.top7site.com/education/top-7-best-universities-in-the-world-in-2010/&usg=__gm0sf7lHMHBjwzhEts1ATCmT22g=&h=959&w=966&sz=379&hl=lt&start=5&sig2=_qklNgljNTao06OWKXBtdQ&zoom=1&um=1&itbs=1&tbnid=KJwY2LOOORC72M:&tbnh=147&tbnw=148&prev=/images?q=harvard+university&um=1&hl=lt&sa=X&biw=1259&bih=596&tbm=isch&ei=75fGTbaFBMPGtAaZjfGODw

http://www.google.lt/imgres?imgurl=http://healthnet.umassmed.edu/images/umlogo.gif&imgrefurl=http://healthnet.umassmed.edu/&usg=__-4Q6sEeEezcglUZ76wkbdUJDAEA=&h=732&w=709&sz=10&hl=lt&start=2&sig2=_fYmqFXBjOxx9iwtYZXDxg&zoom=1&tbnid=IUsrHz8ejau54M:&tbnh=141&tbnw=137&ei=Km1rTpKMJIbW4QS53biMBQ&prev=/search?q=umass+medical+school&um=1&hl=lt&sa=N&tbm=isch&um=1&itbs=1


Kiek tai paplitę?

• 2015 m. duomenimis, ¼ visų JAV įmonių siūlo savo darbuotojams galimybę mokytis streso mažinimo metodikų, tarp jų ir dėmesingą įsisąmoninimą (mindfulness)

• Tarp jų yra:


Didelės korporacijos, kuriose mindfulness pratybos tapo tradicija


KAS JUMS YRA STRESAS? = Problemos/Iššūkiai: • Fizinės • Psichologinės • Socialinės


LAIMĖS IR PASITENKINIMO GYVENIMU POJŪTIS

Psichologinės

problemos

Socialinės problemos

Fizinės problemos


Kaip kyla stresas?

Įvykis ar situacija (išorinis stresorius)

Sąmonės filtras (interpretacija)

Streso reakcija (pasirengimas “pulti

arba bėgti”)


Kaip kyla stresas?

Įvykis ar situacija (išorinis stresorius)

Sąmonės filtras (interpretacija)

Problemos sprendimas


Sąmonės filtras priklauso nuo:

• Kertinių įsitikinimų • Fizinės sveikatos

būklės • Psichologinės

sveikatos būklės • Prieš tai buvusios

patirties

• Išminties: a) sugebėjimo

pažvelgti “iš šono” b) mokėjimo

alternatyviai mąstyti

c) kūrybingumo d) adaptyvumo


Mūsų mintys ne visada mums sako tiesą...


Vienas iš lengviausių būdų pakeisti „pasaulį“ ☺


Minčių keitimas (restruktūrizacija) – pagrindinė kognityvinės-elgesio terapijos technika

Įvykis/situacija

(Negatyvi) emocija

(Disfunkcinė) mintis,

Įrodymai, patvirtinantys

Įrodymai, paneigiantys

Alternatyvi/funkciona

Emocija po minčių restruktū


Sąmonės filtras priklauso nuo:

• Kertinių įsitikinimų • Fizinės sveikatos

būklės • Psichologinės

sveikatos būklės • Prieš tai buvusios

patirties

• Išminties: a) sugebėjimo

pažvelgti “iš šono” b) mokėjimo

alternatyviai mąstyti

c) kūrybingumo d) adaptyvumo


Apsisprendimas būti išmintingu nepadeda ☹

• Nors dėmesingas įsisąmoninimas savo esme ir savo tikslais yra labai paprastas, jo praktika yra sudėtinga.

• Taip yra todėl, jog MNF praktikos tikslas yra sugebėti nuolat atsigręžti į dabartinį momentą ir jame būti, kad ir kas tuo metu vyksta, o mes sudėtingų ar diskomfortą keliančių patirčių instinktyviai vengiame.


Įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymas (Mindfulness-based stress reduction (MBSR))

• Mokymo tikslas - per struktūriškai atliekamas pratybas, natūraliai įdiegti į kasdieninį žmogaus gyvenimą didesnį adaptyvumą ir funkcionalumą suteikiančius ir lavinančius įgūdžius.

• MBSR metodikos milžinišku greičiu išplito JAV, Europoje ir pasaulyje ir jo efektyvumas buvo įrodytas daugelio sutrikimų atvejais ir įvairiame kontekste (ligoninėse, kalėjimuose, mažą išsilavinimą turintiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, didelėse įmonėse ir korporacijose, mokyklose ir t.t.).


MNF mokymas ir praktika įvairiose tradicijose remiasi šiais trimis svarbiausiais elementais:

1. Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas naudojant: – formalias praktikas tokias kaip:

• kūno skenavimas, • sėdėjimo meditacija, • kitas meditacijas (pvz., kvėpavimo), • dėmesingi judesiai.

– neformalias praktikas (buvimo esame momente ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas kasdieniniame gyvenime atitinkamai vaikštant, valgant, bendraujant ir t.t.).


MNF mokymas ir praktika įvairiose tradicijose remiasi šiais trimis svarbiausiais elementais:

2. Požiūrio į gyvenimą, pasižyminčio geranoriškumu, smalsumu ir noru būti esame momente su atsirandančiomis patirtimis, ugdymas. Tai daroma per formalias praktikas ir dėka šių praktikų laikui bėgant vis daugiau tokio požiūrio (ir atitinkamai sąveikavimo su savimi ir aplinka) atsiranda savaime.

3. Žmogaus pažeidžiamumo suvokimas. Naudojant MNF meditacines praktikas galima suprasti, įsisavinti ir naudoti tą suvoktą faktą, kad, nors kentėjimas yra neatskiriama žmogiškosios egzistencijos dalis, yra būdų kaip neįsitraukti į įprastą praktiką stiprinti jį ir ilginti (kartais iki amžinybės) jį per savo intensyvų reagavimą.


KO GALIMA IŠMOKTI 1/2 • Dėmesingumas ir koncentracija. Galimybė koncentruoti

ir sąmoningai valdyti dėmesį. • Savo minčių, emocijų/jausmų ir kūno pojūčių

įsisąmoninimas Galime panaudoti savo neurofiziologinius resursus geriausiu būdu ir daryti išmintingus sprendimus remdamiesi gerai įsisąmoninta informacija.

• Sugebėjimas būti dabartyje. • Sugebėjimas decentruotis. Galimybė „pamatyti“ savo

mintis, jausmus ir kūno pojūčius tarsi iš šalies, neįsitraukiant į skausmingą kentėjimą ir tuo būdu palikti resursų išmintingesniems sprendimams.


KO GALIMA IŠMOKTI 2/2• Sugebėjimas pripažinti, priimti realybę, neprisirišant ir

neteisiant. Tai suteikia matyti kuo objektyvesnę informaciją. • Gebėjimas „paleisti“. Atsiranda įgūdžiai panaudoti

fiziologinius fenomenus (pavyzdžiui, kvėpavimą) „leisti praeiti“ disfunkcinėms mintims, emocijoms ir kūno pojūčiams.

• Galimybė funkcionuoti „buvimo“, o ne tik „darymo“ režime. Gebėjimas tiesiog „(iš)būti“ tuo metu nesiekiant jokio specialaus tikslo ( _____, _____ ) ar būsenos (atsipalaidavimo, laimės) gali labai padėti susidūrus su realiomis išorinėmis ar vidinėmis problemomis.

• Savo kūno ir kūno pojūčių pripažinimas/priėmimas. Tai suteikia galimybę suvokiant realybę sąmoningiau nuspręsti ką norime daryti toliau.


MNF kaip dėmesingo įsisąmoninimo treniravimas (per formalias praktikas ir

įsisąmonintas įprastas veiklas) skatina taip vadinamojo NAUJOKO PROTO vystymąsi, kai kiekviena (nebūtinai nauja) patirtis

suvokiama lyg tai būtų pirmą kartą.

Naujoko protas mato daug galimybių, o „eksperto“ tik vieną arba kelias.


MNF organizacijoje gali padėti • Dėmesingumas ir koncentracija • Darbuotojų įsitraukimas • Emocinis intelektas • Tarpasmeniniai santykiai • Gebėjimas matyti didesnį vaizdą • Atsparumas • Savęs valdymas • Problemų sprendimas • Sprendimų priėmimas • Tvarkymasis su neapibrėžtumu • Tvarkymasis su sudėtingais iššūkiais • Tvarkymasis su nestabilumu Savęs saugojimas+maksimalus produktyvumas


Kaip norite matyti pasaulį?


Ar verta pradėti?

Geriausias laikas pasodinti medį

buvo prieš kelias dešimtis metų.

Antras pagal gerumą laikas yra dabar…

Įsisąmoninimu grįsta psichologija (mindfulness) – žmogaus ... · psicholog inės problemo s...

Documents