skaitymo gebĖjimŲ ugdymas bareikiene.pdf · teksto temą galima nusakyti vienu sakiniu. mokiniai...
TRANSCRIPT
SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS
Skaitymas kaip komunikacija
Skaitymas –autoriaus sukurto pranešimo iškodavimas.
Skaitymas –teksto reikšmių atskleidimo procesas –skaitytojo sąveika ir derybos su tekstu (Fiske).
SKAITYTOJAS
• Žinios ir nuostatos
• Strategijos ir įgūdžiai
• Skaitymo intencijos
• Motyvacija
KONTEKSTAS
• Psichologinis
• Socialinis
• Fizinis
TEKSTAS
• Autoriaus intencijos
• Teksto vaizduojamasis pasaulis
Prasmės
kūrimas
Pagal C. Lachapelle
Skaitymas Bendrosios lietuvių kalbos programos projekte
Uždaviniai
ugdytųsi rašytinę kalbą:
gebėjimą sąmoningai ir sklandžiai skaityti ir suprasti grožinius, negrožinius ir medijų tekstus, suvokti jų savitumą ir reikšmę, pasirinkti skaityti vertingus literatūros kūrinius, savarankiškai naudotis prieinamais informacijos šaltiniais;
gebėjimą kurti rašytinius tekstus: aiškiai, taisyklingai rašyti, reikšti mintis ir jausmus;
įgytų kalbos sistemos supratimo pradmenis.
nuolat tobulintų savo kalbą, pažintų ir puoselėtų Lietuvos kultūrą.
Lietuvių kalbos ugdymo turinio sritys
Klausymas
Kalbėjimas
Skaitymas
Rašymas
Teksto suvokimo gebėjimai
Informacijos radimas
Tiesioginių išvadų darymas
Interpretavimas
Turinio ir raiškos vertinimas.
Tiesiogiai pasakytos informacijos radimas
Tiesiogiai pasakytos informacijos radimassuprantamas kaip mokinio gebėjimas nustatyti reikalingos informacijos vietą tekste, pvz.:
rasti konkrečias mintis, apibrėžimus, žodžius ar frazes,
rasti esminį sakinį arba pagrindinę mintį, atvirai pateiktą tekste,
atrinkti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui.
...............................................
...............................................
Tiesioginių išvadų darymas Daryti tiesiogines išvadas mokinys mokosi siedamas
tekste pateikiamą informaciją (susieti kelias idėjas, pamatyti ryšį, apibendrinti), pvz.:
padaryti išvadą, kad vienas įvykis sukėlė kitą, t.y. rasti priežastį ir pasekmę,
suvokti, kokia yra kelių argumentų pagrindinė mintis,
suformuluoti aiškiai matomą tekste apibendrinimą,
paaiškinti ryšį tarp dviejų veikėjų,
....................................................
....................................................
Interpretavimas Interpretuodamas skaitytojas savo supratimą
atskleidžia integruodamas asmeninę patirtį, pasaulio suvokimą ir teksto prasmes, pvz,:
suformuluoti bendrą teksto idėją ar mintį,
palyginti įvairią tekste pateikiamą informaciją,
pajusti kūrinio nuotaiką,
paaiškinti tekste pateiktos informacijos pritaikymą realiame pasaulyje,
...................................................
...................................................
Turinio ir raiškos vertinimas Teksto turinio ir raiškos vertinimas suprantamas
kaip gebėjimas formuluoti savas išvadas, pvz.:
įvertinti, ar tokie įvykiai išties galėtų atsitikti,
paaiškinti, kaip autoriui pavyko sukurti netikėtą pabaigą,
įvertinti tekste pateiktos informacijos aiškumą,
nusakyti autoriaus nuomonę,
.............................................
Mokinio požiūris gali būti neutralus, teigiamas arba neigiamas, objektyvus ir subjektyvus.
Mokinių gebėjimų raida
Mokinių pasiekimai
Esminiai
gebėjimai1-2 klasės gebėjimai 3-4 klasės gebėjimai
3. Skaitymas
3.4. Daryti teksto
visumą
apibendrinančias
išvadas
Suformuluoja teksto
(grožinio ir negrožinio)
temą atsakydamas į
klausimą, apie ką šis
tekstas.
Suformuluoja teksto (grožinio ir
negrožinio) temą, aiškiai tekste
nusakytą pagrindinę mintį.
Įvardija aiškiai numanomą
negrožinio teksto tikslą.
Aptaria aiškiai tekste
atskleistas vertybes,
susijusias su artimiausiu
jam pažįstamu kontekstu.
Aptaria tekste lengvai
atpažįstamas bendražmogiškas
vertybes.
Mokinių pasiekimų aprašo pavyzdys
3.4. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas
Siekti įžvelgti
teksto (grožinio
ir negrožinio)
vertybes.
Suformuluoja
teksto (grožinio ir
negrožinio) temą
atsakydamas į
klausimą, apie ką
šis tekstas.
Supranta, kad
teksto temą
galima nusakyti
vienu sakiniu.
Mokiniai mokosi apibendrinti teksto informaciją ir
trumpai suformuluoti temą, atsakydami į klausimą,
apie ką šis tekstas. Iš pradžių mokomasi apibendrinti
dalį teksto, o vėliau ieškoma formuluotės, kuri
apibendrintų viso teksto tematiką. Mokytojas
neturėtų versti mokinius „atrasti“ tik vieną
„teisingą“ atsakymą. Jei nuomonės išsiskiria, tai –
puiki proga padiskutuoti, pasidalinti nuomonėmis,
pasimokyti argumentuoti savo atsakymus
Aptariant klasėje ar savarankiškai perskaitytus
tekstus aiškinamasi, kaip tekstas padeda pažinti save
ir kitus, kas ir kodėl svarbu kūrinio veikėjams, ką jie
laiko vertingais dalykais.
Aptaria aiškiai
tekste atskleistas
vertybes, susijusias
su artimiausiu jam
pažįstamu
kontekstu.
Supranta, kad
vertybes gali
parodyti veikėjų
poelgiai,
pasakotojo
apibendrinimai,
paaiškinimai.
Pasiekimai
Ugdymo gairėsNuostatos Gebėjimai Žinios ir
supratimas
3. Skaitymas
Skaitymo tikslai
Skaitymo technika
Tekstų atranka
Skaitytojo ugdymas
Turinio apimtis
Tautosaka 10%
Lietuvių klasika 10%
Lietuvių šiuolaikinė 20%
Pasaulio klasika 20%
Pasaulio šiuolaikinė 10%
Negrožiniai tekstai 30 %
Privaloma literatūra - tekstai (ar jų ištraukos), kurie skaitomi ir aptariami pamokose. Jie sudaro tik dalį mokymosi medžiagos.
Rekomenduojama literatūra - šiam mokinių amžiui rekomenduojamų skaityti kūrinių sąrašai, kuriais remiasi mokytojai ir vadovėlių autoriai pasirinkdami kitą mokymosi medžiagos dalį.
Pasirenkamoji literatūra – mokinių skaitomi kūriniai, kuriuos renkasi atsižvelgdami į savo polinkius ir poreikius patariant mokytojui, bibliotekininkui, tėvams.
Nacionaliniai tyrimai 2014
4,009
13,4729,014
,782
25,649
42,662
32,21229,421
58,550
33,440
42,06744,757
11,792 10,425
16,707
25,039
0 %
10 %
20 %
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
Matematika Skaitymas Rašymas(pasakojimas)
Pasaulio pažinimas
Nepasiektas patenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
• Skatinti vaikus daugiau skaityti?
• Mokyti strategijų?
• Atliekant mokomąsias užduotis skaityti
klausimus kartu ir akcentuoti, kas svarbiausia,
kad mokiniai išmoktų atkreipti dėmesį, ko
klausiama?
• Daugiau laiko skirti užduočių
rezultatų aptarimui?
• Rengti individualias konsultacijas?
• Labiau individualizuoti darbą pamokoje?
Skaitymo strategijos
Įpratę susidoroti su vis didesniu
žiniasklaidos srautu.
Z karta. Kokia ji?
Šiandien didžiausias deficitas yra neinformacija, bet dėmesys, ir svarbiausiuuždaviniu tampa ne informacijos gavyba, betdėmesio vadyba (pastangos apmąstyti iraktualizuoti).
Kaip keičiasi skaitymo įpročiai?
Vis dažniau skaitoma ekrane.
Populiarėja žiūrinėjimą primenantis skaitymas (skaitoma probėgšmais ar pasitenkinama ištraukomis).
Skaitytojas nori svarbiausių dalykų santraukos, kad jam nereikėtų skaityti knygos nuo pradžios iki galo.
Atsiranda nauji teksto formatai („tviteratūra“, mobiliems įrenginiams skirta ir tinklaraščiųliteratūra) ir nauji skaitymo būdai.
Vienu metu skaitomi keli tekstai.
trumpas (dažniausiai iki 140 simbolių) meninis tekstas, sukurtas internetinio bendravimo tinkle „Twitter“ (tviteryje).
Verteris džiaugėsi, kad išėjo. Po to prasidėjo didelė kančia, kurią nutraukė šūvis.
Trumparaščių ir trumpųjų žinučių tinklas „Twitter“. Užsienyje jis itin mėgstamas šmaikštumu rungtyniaujančių autorių, kurie taip surenka milžiniškus sekėjų būrius. Sukurti net ištisi „tviteratūros“ žanrai: haiku recenzijos, 6 žodžių memuarai, „žaibiška“ (itin trumpa) proza (flash fiction). Tiesa, pastaroji klesti visame internete ir ima populiarėti pas mus: rengiami konkursai, lietuviai dalyvauja tarptautinėse itin trumpos
prozos varžybose. Dabartinis jaunuolių skaitymas labiau primena žiūrinėjimą, permetant tekstą akimis ir
mintyse susidarant santrauką, ieškant nuorodų, atsiranda nauji teksto formatai, pavyzdžiui, vadinamoji „tviteratūra“.
Kas yra strategija? Strategija yra veikimo būdas siekiant specifinio tikslo
(R. Legendre).
Skaitymo strategija – tai tam tikras būdas arba būdų kompleksas, kurį sąmoningai taiko skaitytojas norėdamas suprasti tekstą (J. Giasson).
Skaitymo strategijos – intelektiniai įrankiai, kuriais tekstas „atrakinamas“.
Būdas?Technika?
Kam reikalingos strategijos?
Skaitytojas, kuris taiko skaitymo strategijas, yra aktyvus, nuolat keliantis klausimus, planuojantis skaitymo veiklą, gebantis identifikuoti iškylančias problemas ir rasti sprendimo būdus –lanksčiai pritaikyti reikalingas strategijas, kad suprastų tekstą.
Strategijos prieš skaitymą
Į akis krintančios informacijos (iliustracijos, grafinė forma ir kt.) peržvelgimas.
Pavadinimo aiškinimasis. Hipotezių kūrimas (apie ką gali būti tekstas) ir būdų jas
patikrinti ieškojimas. Turimų žinių prisiminimas.
Strategijos skaitant
Įsivaizdavimas („kinas galvoje“, vaizdinių kūrimas žodžiu). Nuolatinis apmąstymas, ar suprantu prasmę. Skaitymas dar kartą. Reikšmingų žodžių, minčių radimas (minčių išrašymas,
pabraukimas, žymėjimas, tezių formulavimas). Kitų ir savęs klausinėjimas. Naujų ar neaiškių žodžių reikšmės patikslinimas (klausiant,
žodynuose, žinynuose). Savo nuomonės, įspūdžio fiksavimas (+; –; ?). Teksto ir iliustracijų siejimas.
Strategijos po skaitymo
Diskusija.
Komentaro internete rašymas.
Istorijų kūrimas (pabaigos perkūrimas, papildymas dar vienu įvykiu, rašymas atsakant į klausimą „kas būtų, jei...)
Iliustravimas.
Skaitymo strategijų mokymo ir mokymosi pakopos
1. Skaitymo strategijų panaudojimo modelis (mokytojo pavyzdys)
2. Parodytų skaitymo strategijų mokymasis sistemingai jas naudojant ir reflektuojant savo mokymąsi (bendradarbiavimas).
3. Savarankiškas strategijos naudojimas.
Iš pavadinimo,
iliustracijų ir kt.
bandau numatyti,
apie ką tekstas.
Galvoju apie teksto
visumą ir susidarau
savo nuomonę.
Suvokiu autoriaus
tikslus, pagrindinę
idėją, randu tai
patvirtinančias
detales.
Sieju tekstą su tuo,
ką jau žinau.
Įsivaizduoju
įvykius, veikėjus.
Stabteliu ir
pamąstau, ar
suprantu prasmę.
Jei reikia, skaitau
dar kartą.
Pasitikrinu savo
supratimą: klausiu,
ieškau žodynuose,
žinynuose.
Aš esu sumanus skaitytojas
Kompensavimo strategijos Kompensavimo strategijos - tai komunikavimo
strategijos, naudojamos kompensuoti tam tikrus kalbos mokėjimo (dažniausiai gramatikos ir žodyno) trūkumus.
Skirtingi mokiniai teikia pirmenybę skirtingoms strategijoms, pvz., mergaitės linkusios dažniau pasinaudoti socialinėmis ir emocinėmis strategijomis: spėjimu ir gestais, o berniukai kognityvinėmis: bendru žinojimu, teksto struktūra, lingvistiniais raktais.
Mokantis kompensavimo strategijų tinka įvairūs mimikos žaidimai, kryžiažodžiai, improvizavimas ir pan.
Kompensavimo strategijų grupės
Logiškas spėjimas klausant ir skaitant
Problemų įveikimas kalbant ir rašant
Spėjimas (reikšmės nustatymas iš konteksto, gramatinių formų ar žodžių) Lingvistiniai raktai, pvz:
jeigu žino žodžius augalas, žolė, daržovė, supranta, kad kalbama apie daržą;
jeigu žino, jog kalbėti, žadėti yra veiksmažodžiai, supranta, kad ir velėti reiškia veiksmą.
Kiti raktai, pvz: Neverbalinio elgesio stebėjimas;
Žinojimas, kas jau buvo pasakyta;
Garso ir vaizdo priemonės;
Teksto struktūra;
Bendras žinojimas;
Problemų įveikimas kalbant ir rašant
Perėjimas į gimtąją kalbą (šiandien aš važiuosiu pas ________);
Pagalbos gavimas (kaip pasakyti ______ lietuviškai);
Mimikos ir gestų naudojimas (objektų ar veiksmų rodymas, plojimas, nykščio pakėlimas);
Komunikavimo vengimas;
Tematikos apsibrėžimas;
Žodžiai „štampai“ ( „dantistas – dantų gydytojas, šaukti –garsiai kalbėti);
Teksto koregavimas ar suderinimas;
Perfrazavimas arba sinonimai (sąsiuvinis – rašymo knyga, .
Iš pradinės mokyklos programą baigiančių mokinių tikimasi tam tikrų gebėjimų, kurie leistų jiems patenkinti poreikius tokioje komunikacinėje situacijoje, kuriai jie nėra visiškai pasirengę.
Klausydami ir skaitydami mokiniai neturėtų sutrikti, tekste susidūrę su tokiais kalbos dalykais, kurių nesimokė;
Kalbėdami ir rašydami mokiniai turėtų būti pasirengę ieškoti būdų išspręsti problemas, kilusias dėl lingvistinės kompetencijos ir gebėjimų stokos;
Veikiant visuomenėje, bendruomenėje mokiniams neturėtų trukdyti bendrauti kokių nors kalbinio elgesio normų nežinojimas.
Skaitymo gebėjimų ugdymo sėkmė
priklauso nuo susitarimų mokykloje
Skaitymo kultūra mokykloje.
Skaitymo gebėjimų ugdymo sistema.
Kolegiški sprendimai.
Nuolatinis skaitymo strategijų taikymas kitų dalykų pamokose.
Mokymosi bendradarbiaujant formų taikymas.
Ką galėtų nuveikti metodinis būrelis?