SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS

Skaitymas kaip komunikacija

Skaitymas –autoriaus sukurto pranešimo iškodavimas.

Skaitymas –teksto reikšmių atskleidimo procesas –skaitytojo sąveika ir derybos su tekstu (Fiske).

SKAITYTOJAS

• Žinios ir nuostatos

• Strategijos ir įgūdžiai

• Skaitymo intencijos

• Motyvacija

KONTEKSTAS

• Psichologinis

• Socialinis

• Fizinis

TEKSTAS

• Autoriaus intencijos

• Teksto vaizduojamasis pasaulis

Prasmės

kūrimas

Pagal C. Lachapelle

Skaitymas Bendrosios lietuvių kalbos programos projekte

Uždaviniai

ugdytųsi rašytinę kalbą:

gebėjimą sąmoningai ir sklandžiai skaityti ir suprasti grožinius, negrožinius ir medijų tekstus, suvokti jų savitumą ir reikšmę, pasirinkti skaityti vertingus literatūros kūrinius, savarankiškai naudotis prieinamais informacijos šaltiniais;

gebėjimą kurti rašytinius tekstus: aiškiai, taisyklingai rašyti, reikšti mintis ir jausmus;

įgytų kalbos sistemos supratimo pradmenis.

nuolat tobulintų savo kalbą, pažintų ir puoselėtų Lietuvos kultūrą.

Lietuvių kalbos ugdymo turinio sritys

Klausymas

Kalbėjimas

Skaitymas

Rašymas

Teksto suvokimo gebėjimai

Informacijos radimas

Tiesioginių išvadų darymas

Interpretavimas

Turinio ir raiškos vertinimas.

Tiesiogiai pasakytos informacijos radimas

Tiesiogiai pasakytos informacijos radimassuprantamas kaip mokinio gebėjimas nustatyti reikalingos informacijos vietą tekste, pvz.:

rasti konkrečias mintis, apibrėžimus, žodžius ar frazes,

rasti esminį sakinį arba pagrindinę mintį, atvirai pateiktą tekste,

atrinkti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui.

...............................................

...............................................

Tiesioginių išvadų darymas Daryti tiesiogines išvadas mokinys mokosi siedamas

tekste pateikiamą informaciją (susieti kelias idėjas, pamatyti ryšį, apibendrinti), pvz.:

padaryti išvadą, kad vienas įvykis sukėlė kitą, t.y. rasti priežastį ir pasekmę,

suvokti, kokia yra kelių argumentų pagrindinė mintis,

suformuluoti aiškiai matomą tekste apibendrinimą,

paaiškinti ryšį tarp dviejų veikėjų,

....................................................

....................................................

Interpretavimas Interpretuodamas skaitytojas savo supratimą

atskleidžia integruodamas asmeninę patirtį, pasaulio suvokimą ir teksto prasmes, pvz,:

suformuluoti bendrą teksto idėją ar mintį,

palyginti įvairią tekste pateikiamą informaciją,

pajusti kūrinio nuotaiką,

paaiškinti tekste pateiktos informacijos pritaikymą realiame pasaulyje,

...................................................

...................................................

Turinio ir raiškos vertinimas Teksto turinio ir raiškos vertinimas suprantamas

kaip gebėjimas formuluoti savas išvadas, pvz.:

įvertinti, ar tokie įvykiai išties galėtų atsitikti,

paaiškinti, kaip autoriui pavyko sukurti netikėtą pabaigą,

įvertinti tekste pateiktos informacijos aiškumą,

nusakyti autoriaus nuomonę,

.............................................

Mokinio požiūris gali būti neutralus, teigiamas arba neigiamas, objektyvus ir subjektyvus.

Mokinių gebėjimų raida

Mokinių pasiekimai

Esminiai

gebėjimai1-2 klasės gebėjimai 3-4 klasės gebėjimai

3. Skaitymas

3.4. Daryti teksto

visumą

apibendrinančias

išvadas

Suformuluoja teksto

(grožinio ir negrožinio)

temą atsakydamas į

klausimą, apie ką šis

tekstas.

Suformuluoja teksto (grožinio ir

negrožinio) temą, aiškiai tekste

nusakytą pagrindinę mintį.

Įvardija aiškiai numanomą

negrožinio teksto tikslą.

Aptaria aiškiai tekste

atskleistas vertybes,

susijusias su artimiausiu

jam pažįstamu kontekstu.

Aptaria tekste lengvai

atpažįstamas bendražmogiškas

vertybes.

Mokinių pasiekimų aprašo pavyzdys

3.4. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas

Siekti įžvelgti

teksto (grožinio

ir negrožinio)

vertybes.

Suformuluoja

teksto (grožinio ir

negrožinio) temą

atsakydamas į

klausimą, apie ką

šis tekstas.

Supranta, kad

teksto temą

galima nusakyti

vienu sakiniu.

Mokiniai mokosi apibendrinti teksto informaciją ir

trumpai suformuluoti temą, atsakydami į klausimą,

apie ką šis tekstas. Iš pradžių mokomasi apibendrinti

dalį teksto, o vėliau ieškoma formuluotės, kuri

apibendrintų viso teksto tematiką. Mokytojas

neturėtų versti mokinius „atrasti“ tik vieną

„teisingą“ atsakymą. Jei nuomonės išsiskiria, tai –

puiki proga padiskutuoti, pasidalinti nuomonėmis,

pasimokyti argumentuoti savo atsakymus

Aptariant klasėje ar savarankiškai perskaitytus

tekstus aiškinamasi, kaip tekstas padeda pažinti save

ir kitus, kas ir kodėl svarbu kūrinio veikėjams, ką jie

laiko vertingais dalykais.

Aptaria aiškiai

tekste atskleistas

vertybes, susijusias

su artimiausiu jam

pažįstamu

kontekstu.

Supranta, kad

vertybes gali

parodyti veikėjų

poelgiai,

pasakotojo

apibendrinimai,

paaiškinimai.

Pasiekimai

Ugdymo gairėsNuostatos Gebėjimai Žinios ir

supratimas

3. Skaitymas

Skaitymo tikslai

Skaitymo technika

Tekstų atranka

Skaitytojo ugdymas

Turinio apimtis

Tautosaka 10%

Lietuvių klasika 10%

Lietuvių šiuolaikinė 20%

Pasaulio klasika 20%

Pasaulio šiuolaikinė 10%

Negrožiniai tekstai 30 %

Privaloma literatūra - tekstai (ar jų ištraukos), kurie skaitomi ir aptariami pamokose. Jie sudaro tik dalį mokymosi medžiagos.

Rekomenduojama literatūra - šiam mokinių amžiui rekomenduojamų skaityti kūrinių sąrašai, kuriais remiasi mokytojai ir vadovėlių autoriai pasirinkdami kitą mokymosi medžiagos dalį.

Pasirenkamoji literatūra – mokinių skaitomi kūriniai, kuriuos renkasi atsižvelgdami į savo polinkius ir poreikius patariant mokytojui, bibliotekininkui, tėvams.

Nacionaliniai tyrimai 2014

4,009

13,4729,014

,782

25,649

42,662

32,21229,421

58,550

33,440

42,06744,757

11,792 10,425

16,707

25,039

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

Matematika Skaitymas Rašymas(pasakojimas)

Pasaulio pažinimas

Nepasiektas patenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

• Skatinti vaikus daugiau skaityti?

• Mokyti strategijų?

• Atliekant mokomąsias užduotis skaityti

klausimus kartu ir akcentuoti, kas svarbiausia,

kad mokiniai išmoktų atkreipti dėmesį, ko

klausiama?

• Daugiau laiko skirti užduočių

rezultatų aptarimui?

• Rengti individualias konsultacijas?

• Labiau individualizuoti darbą pamokoje?

Skaitymo strategijos

Įpratę susidoroti su vis didesniu

žiniasklaidos srautu.

Z karta. Kokia ji?

Šiandien didžiausias deficitas yra neinformacija, bet dėmesys, ir svarbiausiuuždaviniu tampa ne informacijos gavyba, betdėmesio vadyba (pastangos apmąstyti iraktualizuoti).

Kaip keičiasi skaitymo įpročiai?

Vis dažniau skaitoma ekrane.

Populiarėja žiūrinėjimą primenantis skaitymas (skaitoma probėgšmais ar pasitenkinama ištraukomis).

Skaitytojas nori svarbiausių dalykų santraukos, kad jam nereikėtų skaityti knygos nuo pradžios iki galo.

Atsiranda nauji teksto formatai („tviteratūra“, mobiliems įrenginiams skirta ir tinklaraščiųliteratūra) ir nauji skaitymo būdai.

Vienu metu skaitomi keli tekstai.

trumpas (dažniausiai iki 140 simbolių) meninis tekstas, sukurtas internetinio bendravimo tinkle „Twitter“ (tviteryje).

Verteris džiaugėsi, kad išėjo. Po to prasidėjo didelė kančia, kurią nutraukė šūvis.

Trumparaščių ir trumpųjų žinučių tinklas „Twitter“. Užsienyje jis itin mėgstamas šmaikštumu rungtyniaujančių autorių, kurie taip surenka milžiniškus sekėjų būrius. Sukurti net ištisi „tviteratūros“ žanrai: haiku recenzijos, 6 žodžių memuarai, „žaibiška“ (itin trumpa) proza (flash fiction). Tiesa, pastaroji klesti visame internete ir ima populiarėti pas mus: rengiami konkursai, lietuviai dalyvauja tarptautinėse itin trumpos

prozos varžybose. Dabartinis jaunuolių skaitymas labiau primena žiūrinėjimą, permetant tekstą akimis ir

mintyse susidarant santrauką, ieškant nuorodų, atsiranda nauji teksto formatai, pavyzdžiui, vadinamoji „tviteratūra“.

Kas yra strategija? Strategija yra veikimo būdas siekiant specifinio tikslo

(R. Legendre).

Skaitymo strategija – tai tam tikras būdas arba būdų kompleksas, kurį sąmoningai taiko skaitytojas norėdamas suprasti tekstą (J. Giasson).

Skaitymo strategijos – intelektiniai įrankiai, kuriais tekstas „atrakinamas“.

Būdas?Technika?

Kam reikalingos strategijos?

Skaitytojas, kuris taiko skaitymo strategijas, yra aktyvus, nuolat keliantis klausimus, planuojantis skaitymo veiklą, gebantis identifikuoti iškylančias problemas ir rasti sprendimo būdus –lanksčiai pritaikyti reikalingas strategijas, kad suprastų tekstą.

Strategijos prieš skaitymą

Į akis krintančios informacijos (iliustracijos, grafinė forma ir kt.) peržvelgimas.

Pavadinimo aiškinimasis. Hipotezių kūrimas (apie ką gali būti tekstas) ir būdų jas

patikrinti ieškojimas. Turimų žinių prisiminimas.

Strategijos skaitant

Įsivaizdavimas („kinas galvoje“, vaizdinių kūrimas žodžiu). Nuolatinis apmąstymas, ar suprantu prasmę. Skaitymas dar kartą. Reikšmingų žodžių, minčių radimas (minčių išrašymas,

pabraukimas, žymėjimas, tezių formulavimas). Kitų ir savęs klausinėjimas. Naujų ar neaiškių žodžių reikšmės patikslinimas (klausiant,

žodynuose, žinynuose). Savo nuomonės, įspūdžio fiksavimas (+; –; ?). Teksto ir iliustracijų siejimas.

Strategijos po skaitymo

Diskusija.

Komentaro internete rašymas.

Istorijų kūrimas (pabaigos perkūrimas, papildymas dar vienu įvykiu, rašymas atsakant į klausimą „kas būtų, jei...)

Iliustravimas.

Skaitymo strategijų mokymo ir mokymosi pakopos

1. Skaitymo strategijų panaudojimo modelis (mokytojo pavyzdys)

2. Parodytų skaitymo strategijų mokymasis sistemingai jas naudojant ir reflektuojant savo mokymąsi (bendradarbiavimas).

3. Savarankiškas strategijos naudojimas.

Iš pavadinimo,

iliustracijų ir kt.

bandau numatyti,

apie ką tekstas.

Galvoju apie teksto

visumą ir susidarau

savo nuomonę.

Suvokiu autoriaus

tikslus, pagrindinę

idėją, randu tai

patvirtinančias

detales.

Sieju tekstą su tuo,

ką jau žinau.

Įsivaizduoju

įvykius, veikėjus.

Stabteliu ir

pamąstau, ar

suprantu prasmę.

Jei reikia, skaitau

dar kartą.

Pasitikrinu savo

supratimą: klausiu,

ieškau žodynuose,

žinynuose.

Aš esu sumanus skaitytojas

Kompensavimo strategijos Kompensavimo strategijos - tai komunikavimo

strategijos, naudojamos kompensuoti tam tikrus kalbos mokėjimo (dažniausiai gramatikos ir žodyno) trūkumus.

Skirtingi mokiniai teikia pirmenybę skirtingoms strategijoms, pvz., mergaitės linkusios dažniau pasinaudoti socialinėmis ir emocinėmis strategijomis: spėjimu ir gestais, o berniukai kognityvinėmis: bendru žinojimu, teksto struktūra, lingvistiniais raktais.

Mokantis kompensavimo strategijų tinka įvairūs mimikos žaidimai, kryžiažodžiai, improvizavimas ir pan.

Kompensavimo strategijų grupės

Logiškas spėjimas klausant ir skaitant

Problemų įveikimas kalbant ir rašant

Spėjimas (reikšmės nustatymas iš konteksto, gramatinių formų ar žodžių) Lingvistiniai raktai, pvz:

jeigu žino žodžius augalas, žolė, daržovė, supranta, kad kalbama apie daržą;

jeigu žino, jog kalbėti, žadėti yra veiksmažodžiai, supranta, kad ir velėti reiškia veiksmą.

Kiti raktai, pvz: Neverbalinio elgesio stebėjimas;

Žinojimas, kas jau buvo pasakyta;

Garso ir vaizdo priemonės;

Teksto struktūra;

Bendras žinojimas;

Problemų įveikimas kalbant ir rašant

Perėjimas į gimtąją kalbą (šiandien aš važiuosiu pas ________);

Pagalbos gavimas (kaip pasakyti ______ lietuviškai);

Mimikos ir gestų naudojimas (objektų ar veiksmų rodymas, plojimas, nykščio pakėlimas);

Komunikavimo vengimas;

Tematikos apsibrėžimas;

Žodžiai „štampai“ ( „dantistas – dantų gydytojas, šaukti –garsiai kalbėti);

Teksto koregavimas ar suderinimas;

Perfrazavimas arba sinonimai (sąsiuvinis – rašymo knyga, .

Iš pradinės mokyklos programą baigiančių mokinių tikimasi tam tikrų gebėjimų, kurie leistų jiems patenkinti poreikius tokioje komunikacinėje situacijoje, kuriai jie nėra visiškai pasirengę.

Klausydami ir skaitydami mokiniai neturėtų sutrikti, tekste susidūrę su tokiais kalbos dalykais, kurių nesimokė;

Kalbėdami ir rašydami mokiniai turėtų būti pasirengę ieškoti būdų išspręsti problemas, kilusias dėl lingvistinės kompetencijos ir gebėjimų stokos;

Veikiant visuomenėje, bendruomenėje mokiniams neturėtų trukdyti bendrauti kokių nors kalbinio elgesio normų nežinojimas.

Skaitymo gebėjimų ugdymo sėkmė

priklauso nuo susitarimų mokykloje

Skaitymo kultūra mokykloje.

Skaitymo gebėjimų ugdymo sistema.

Kolegiški sprendimai.

Nuolatinis skaitymo strategijų taikymas kitų dalykų pamokose.

Mokymosi bendradarbiaujant formų taikymas.

Ką galėtų nuveikti metodinis būrelis?