slaugos kokybės vertinimo modelis eq-5d-sl ir jo taikymas ilgalaikio

46 2010/3(50)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

SLAUGOS KOKYBĖS VERTINIMO MODELIS EQ-5D-SL IR JO TAIKYMAS ILGALAIKIO GYDYMO LIGONINĖJERobertas Prokurotas1, Arvydas Šilys2, Rolandas Čepulis3, Romualdas Gurevičius4

1Vi lniaus universitet inė slaugos ir i lga laik io gydymo l igoninė, 2Respublik inė tuberkuliozės ir infekcinių l igų universitet inė l igoninė, 3Vi lniaus universitetas, 4Higienos inst itutas

SantraukaStraipsnyje pristatomas slaugos kokybės vertinimo modelis EQ-5D-SL, jo samprata. Aprašytas 12 mėnesių trukęs ekspe-rimentinis šio modelio galimybių tyrimas ir jo rezultatai. Pateikiamos EQ-5D-SL modelio galimybių tyrimo, aprėpusio pacientų funkcinės būklės vertinimą ir jos stebėseną, išvados.Tyrimo tikslas – parengti slaugos kokybės vertinimo modelį ir atlikti jo galimybių tyrimą ilgalaikio gydymo ligoninėje.Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas Vilniaus universitetinėje slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninėje. Ištirta 627 pa-cientų funkcinė būklė ir jos kitimas naudojant slaugai pritaikytą gyvenimo kokybės klausimyną. Atliktas slaugos kokybės ir sveikatos būklės tyrimas EQ-5D-SL metodu, taikant danų vaizdinio atitikmens skalės tarifus.Rezultatai ir išvados. Slaugos kokybės vertinimo modelis EQ-5D-SL yra slaugos kokybės vadybos gerinimo priemonė. Jo taikymas teikia galimybę matuoti ir indeksuoti sveikatos vertę, analizuoti slaugos rezultatus, stebėti jų kitimą ir su slauga susijusios pacientų gyvenimo kokybės pokyčius. Modelis taikomas su vaizdinio atitikmens skalės (EQ VAS) tarifais. Yra rezultatų sugretinimo galimybė. EQ-5D-SL klinikinėje praktikoje galėtų taikyti sveikatos vadybininkai ir slaugos specia-listai, matuojantys slaugos rezultatus per laiko vienetą.

Raktažodžiai: slaugos rezultatai, slaugos kokybė, EQ-5D-SL, EQ VAS tarifai.

ĮVADASMedicininės slaugos paslaugų teikimas ir jų plė-tra – svarbi sveikatos priežiūros proceso dalis. Ša-lyje teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, tačiau jų kokybės klausimai sprendžiami vangiai, nes nėra konkrečių, kokybės vadyba pagrįstų, slaugos kokybės vertinimo kriterijų. Dėl šios priežasties dažna asmens sveikatos priežiūros įstaiga negali įvertinti slaugos rezultatų, tinkamai kontroliuoti paslaugų kokybės. Slaugos paslaugų kokybės užtikrinimas – tai forma-li ir sisteminga veikla, kurios metu identifikuojamos slaugos problemos, suplanuojami veiksmai joms pa-šalinti, vykdoma tų veiksmų stebėsena bei atliekamas vertinimas [1].

Su slaugos kokybės raida siejamas siekis gerin-ti visuomenės sveikatingumą, bendrosios praktikos slaugytojų kompetencijos reikalavimai planuoti slau-gymą, stebėti ir įvertinti paciento gyvybinės veiklos

funkcijas, analizuoti slaugos veiksmingumą, taiky-ti slaugos tyrimo rezultatus, spręsti slaugos vadybos problemas [2] skatino ieškoti modelio, tinkamo ver-tinti slaugos kokybę įvairioje klinikinėje aplinkoje.

Autorių holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatino atsisakyti rutininio po-žiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atlik-tų procedūrų kompleksą, todėl straipsnyje pristato-mas slaugos kokybės vertinimo modelis EQ-5D-SL, sukurtas atsižvelgiant į individą, jo sveikatą ir ligą, aplinką, slaugą, vadybą, administracinius, socialinius, ekonominius, aplinkosaugos, kitus veiksnius.

EQ-5D-SL modelis pagrįstas paciento integracija į savo sveikatos būklės stebėseną. Galimybė aktyviai vertinti savo funkcinę būklę įvairiais slaugos perio-dais, lyginti sveikatos būklės rezultatus ir realiai juos suvokti stiprina žmogaus galias saugoti sveikatą, ska-tina už ją prisiimti atsakomybę, todėl atitinka strate-ginio sveikatos sistemos valdymo principus. Remtasi hipoteze, kad vertinant slaugos kokybę galėtų padė-ti Europos gyvenimo kokybės modelis EQ-5D1 (angl. European Quality of Life-5 Dimensions), jeigu šio mo-

1 ©1990 EuroQol Group. EQ-5DTM is a trade mark of the EuroQol Group.

Adresas susirašinėti: Robertas Prokurotas, Vilniaus universitetinė slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė, Tyzenhauzų g. 18/4, 02106 Vilnius. El. p. [email protected]

2010/3(50) 47

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

delio gyvenimo individualumo sąvoką susiaurintu-me iki individualios slaugos sąvokos [3].

Tikimasi, kad Vilniaus universitetinėje slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninėje sukurtas ir išbandytas modelis EQ-5D-SL padės gerinti slaugos proceso val-dymą ir bus naudingas dažnai organizacijai, siekian-čiai veiksmingesnės veiklos. Jo taikymo galimybes įvairioje klinikinėje aplinkoje patvirtino Respubliki-nėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus greitosios pagalbos universiteti-nėje ligoninėje atlikti slaugos kokybės tyrimai [4].

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAIAtliktas slaugos kokybės tyrimas, taikant EQ-5D-SL modelį. Tyrimo vieta – Vilniaus universitetinė slau-gos ir ilgalaikio gydymo ligoninė (toliau – VUSIGL). Joje gydomi ir slaugomi sunkios sveikatos būklės pa-cientai. Ligų profiliai: slauga ir palaikomasis gydy-mas; negalinčių savęs aptarnauti ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas; vegetacinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas; onkologinių ligonių palaikomasis ilgalaikis gydymas; suaugusiųjų paliatyvioji pagal-ba, teikiama stacionare. Negalinčių apsitarnauti, ser-gančių onkologinėmis ligomis ir vegetacinės būklės pacientų skaičius sudaro 70 proc. bendrojo pacien-tų skaičiaus. Tiriamuoju laikotarpiu VUSIGL teiktos nediferencijuotos slaugos ir palaikomojo gydymo pa-slaugos.

Pasirinktas gyvenimo kokybės ir su sveikata su-sijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajų vertės modelis, kuris yra tinkamas daugeliui ligų ir būklių vertinti, matuoti psichinį, fizinį, socialinį funkciona-vimą [5, 6, 7]. Taikytas Europos gyvenimo kokybės klausimynas EQ-5D [8] ir vaizdinio atitikmens ska-lės (toliau – EQ VAS) tarifai [9, 10]. EQ-5D yra pla-čiai naudojamas kaip kokybės analizės matas ir viena iš priemonių, rekomenduojamų sveikatos technolo-gijoms vertinti [11]. Vadovaujantis EQ-5D kriterijais [12], EQ-5D-SL modelio 5 slaugai pritaikyti gyvybi-nės veiklos parametrai išdėstyti prioritetų eile: 1 – ju-dėjimas, 2 – asmens higiena, 3 – valgymas ir gėrimas, 4 – saugios aplinkos palaikymas, 5 – bendravimas.

Tiriamųjų kontingentą sudarė visi 629 tiriamuoju laikotarpiu VUSIGL gydyti ir slaugyti pacientai. Ty-rimo trukmė – 12 mėnesių.

Atliktas pacientų funkcinės būklės tyrimas atvyki-mo ir išvykimo metu, įvertinti jos pokyčiai. Išmatuoti EQ-5D-SL gyvybinės veiklos funkcijų parametrai, at-liktas jų kitimo palyginimas laiko atžvilgiu, nustatyti sveikatos būklės palyginamieji indeksai. Interpretuo-ti slaugos rezultatai.

Informacija rinkta struktūrizuotos įgalioto as-mens apklausos (angl. proxy-report) būdu, aprėpusiu pacientų gyvybinės veiklos savivertinimą atvykimo ir išvykimo metu bei slaugos specialistų vertinimą. Naudotasi gydymo stacionare ligos istorijų, slaugos istorijų ir pacientų sveikatos būklės vertinimo lapų [13] įrašais.

Atliktas atrankinis kas penkto hospitalizuotojo sveikatos būklės tyrimas. Iš 629 tiriamųjų mechani-nės atrankos būdu atrinkti 129 pacientai. EQ VAS ta-rifais vertinta atsižvelgiant ne tik į reikšmės dydį, bet ir į ją sudarančių parametrų tarpusavio santykį.

Sudaryta duomenų bazė, apimanti tiriamųjų an-ketinius duomenis, klinikinę informaciją, gyvybinės veiklos parametrų vertinimą skaitmenimis ir sveika-tos būklės vertinimą EQ VAS tarifais. Statistinė duo-menų analizė atlikta naudojant SPSS 15 for Windows statistinį paketą (angl. Statistical Package for Social Sciences). Duomenims rinkti, kaupti, papildyti ir ko-reguoti naudota Microsoft Exel 2000 programa.

Modelio EQ-5D-SL samprata. Remiantis siūlomu slaugos kokybės vertinimo modeliu EQ-5D-SL (to-liau – EQ-5D-SL) nustatomas dviejų dydžių – įvesties ir išvesties – tarpusavio ryšys. Modelio taikymas tei-kia galimybę matuoti individualios slaugos kokybę, remiantis penkių gyvybinės veiklos funkcijų matavi-mo duomenimis.

EQ-5D-SL struktūros elementai: klausimynas, pagrįstas Europos gyvenimo kokybės klausimyno EQ-5D principais, ir dvi priemonės: slaugos paslaugų vartotojo sveikatos būklės vertės matavimo metodika, suprantama kaip gyvybinės veiklos funkcijų vertini-mas skaitmenimis ir EQ VAS tarifais, bei sveikatos būklės indeksavimo metodika, skirta įvertinti svei-katos būklės lygmenį, priskiriant jį vienai iš penkių sveikatos vertės kategorijų, nustatytų pagal EQ VAS tarifų ribas.

Klasikinis slaugos modelis [3] aprėpia 12 priori-tetinių gyvybinės veiklos funkcijų: saugios aplinkos palaikymas, bendravimas, kvėpavimas, valgymas ir gėrimas, tuštinimasis ir šlapinimasis, asmeninis šva-rinimasis ir rengimasis, judėjimas, darbas ir žaidimas, lyties raiška, miegojimas, mirimas. EQ-5D-SL, kaip ir klasikinio, taip pat ir gyvenimo kokybės modelio [12] pagrindinis matavimo parametras yra gyvybinės veiklos funkcijos [3].

Siūlomo EQ-5D-SL modelio gyvybinės veiklos funkcijos pasirinktos atsižvelgiant į mūsų suformu-luotas pagrindines hospitalizacijos į ilgalaikio gy-dymo ir slaugos ligoninę priežastis: sveikatos sutri-kimas neįgalumas su specialiaisiais poreikiais

48 2010/3(50)


senyvas amžius ligos (kraujotakos sistemos ligos traumos, apsinuodijimas ir kiti išorinių priežas-čių padariniai navikai nervų sistemos ir kitos ligos). Remdamiesi pagrindinių priežasčių sisteminės analizės metodologija [14], pasirinkome 5 prioriteti-nes gyvybinės veiklos funkcijas slaugos atžvilgiu. Dėl vertinimo ypatumų šios funkcijos matuojamos tokia seka: 1 – judėjimas; 2 – asmens higiena; 3 – valgy-mas ir gėrimas; 4 – saugios aplinkos palaikymas; 5 – bendravimas. EQ-5D-SL modelio sąvokos atitinka EQ-5D sąvokas, išskyrus gyvenimo individualumo sąvoką, kuri traktuojama individualios slaugos kon-tekste (1 lentelė).

1 lentelė. Kokybinių kintamųjų sąsajos

Modelių kokybiniai kintamieji (gyvybinės veiklos funkcijos)EQ-5D EQ-5D-SL

1. Judėjimas 1. Judėjimas2. Savęs priežiūra 2. Asmens higiena3. Įprastinė veikla 3. Valgymas ir gėrimas4. Skausmas, bloga savijauta 4. Saugios aplinkos palaikymas5. Nerimas, depresija 5. Bendravimas

Slaugos paslaugų vartotojo sveikatos būklės vertės matavimas. Remiantis slaugos standartais ir EQ-5D modeliu [15], pritaikytu slaugai [18], tiriamos pen-kios gyvybinės veiklos funkcijos. Matavimo vienetu laikomos kiekvienos funkcijos kokybinių kintamųjų reikšmės, kurių santykis su slauga vertintas trimis ly-giais, išreikštais skaitmenimis: 1 – pirmasis lygis (sa-varankiškas), 2 – antrasis (vidutiniškai priklausomas), 3 – trečiasis (visiškai priklausomas). Slaugos problemų dažnis nustatytas sumuojant 2 ir 3 lygio dažnius.

Paciento savarankiškumo lygis vertinamas taikant Paciento gyvybinės veiklos vertinimo metodiką [13], kurios klausimyną, atsižvelgdamas į paciento nuo-monę, pildo slaugos specialistas. Kiekviena gyvybi-nės veiklos funkcija tiriama pakankamos sveikatos kontekste (savarankiškas) ir slaugos aspektu (viduti-niškai ir visiškai priklausomas), identifikuojant esa-mas ir potencialias problemas. Kiekvienas EQ-5D-SL gyvybinės veiklos komponentas aptariamas kartu su pacientu. Gyvybinės veiklos lygį nustato slaugos spe-cialistas, įvertinęs paciento nuomonę ir savo stebėji-mo duomenis. Kiekviena gyvybinės veiklos funkci-ja tiriama ir vertinama orientuojantis į tokią schemą [13]:

1 – judėjimas. Tiriamos aktyvumo ir judrumo ga-limybės bei įprastinė kasdienė veikla. Nustatoma, ar pacientas gali savarankiškai vaikščioti ir kaip toli, ar jam reikia pagalbos, ar nėra veiksnių, mažinančių jo

judėjimo galimybes (aklumas, kurtumas, kaulų ir są-narių ligos, kojos amputacija, psichikos sutrikimai). Nurodoma, jeigu pacientas apatiškas, suglebęs ar vi-siškai bejėgis.

Savarankiškas – juda pats; pagalbinių priemonių poreikio nėra; griuvimo pavojaus nėra.

Vidutiniškai priklausomas – judant reikalinga pa-galba; pagalbinių priemonių poreikis minimalus; yra griuvimo pavojus.

Visiškai priklausomas – nejuda; reikalingos pagal-binės priemonės; visiškai bejėgis, reikalinga esminė pagalba.

2 – asmens higiena. Remiantis įrašais apie pacien-to plaukų, nagų, dantų, odos būklę, tiriama, ar pa-cientas pats gali palaikyti asmens švarą, ar reikia jam padėti dėl riboto judėjimo, fizinės negalios, skausmų, psichologinio nerimo. Įvertinami ir įrašai apie slau-gos priemones, skirtas asmens higienai palaikyti.

Savarankiškas – asmens higiena rūpinasi pats; pa-sinaudoti tualetu gali savarankiškai; maudosi pats.

Vidutiniškai priklausomas – asmens higienai rei-kalinga dalinė pagalba; naudojimuisi tualetu reika-linga dalinė pagalba; maudantis reikalinga dalinė pa-galba.

Visiškai priklausomas – visiškai negali pasirūpinti asmens higiena, naudotis tualetu, maudytis – reika-linga esminė pagalba.

3 – valgymas ir gėrimas. Tiriamos paciento gali-mybės pačiam pavalgyti ir atsigerti.

Savarankiškas – valgo, geria pats; rijimas nesutri-kęs; apetitas geras.

Vidutiniškai priklausomas – valgant, geriant reika-linga dalinė pagalba; rijimas iš dalies sutrikęs; apeti-tas nepastovus.

Visiškai priklausomas – valgant, geriant reikalinga esminė pagalba; rijimas sutrikęs; apetitas blogas.

4 – saugios aplinkos palaikymas. Tiriama, ar pa-cientas pats gali palaikyti saugią aplinką, t. y. laiku pastebėti galimus nesaugios aplinkos veiksnius ir juos pašalinti arba išvengti, kad nesusižalotų, pvz.: slysda-mas ant grindų, kopdamas laiptais, siekdamas sun-kiai pasiekiamų daiktų ar kitaip.

Savarankiškas – apsitarnauja, orientacija gera; aplinkos pritaikymas ir pagalbinės priemonės nerei-kalingos.

Vidutiniškai priklausomas – iš dalies apsitarnauja; orientacija minimaliai sutrikusi; aplinkos keisti ne-reikia; reikalingos pagalbinės priemonės.

Visiškai priklausomas – visiškai neapsitarnauja; orientacija sutrikusi; reikia keisti aplinką; reikalingos pagalbinės priemonės.

2010/3(50) 49


5 – bendravimas. Tiriama, ar paciento sveikatos būklė netrukdo realizuoti bendravimo veiklos (judė-jimo problema, pojūčių sutrikimai, protinė būsena, kalbėjimo problemos) ir ar yra patenkinamas ben-dravimo poreikis.

Savarankiškas – bendravimas normalus; sąmonė nesutrikusi; geba mąstyti ir priimti sprendimus.

Vidutiniškai priklausomas – bendravimas iš dalies sutrikęs; sąmonė pritemusi; gebėjimas mąstyti ir pri-imti sprendimus minimalus.

Visiškai priklausomas – bendravimas visiškai su-trikęs; koma, vegetacinė būklė; gebėjimo mąstyti ir priimti sprendimus nėra.

Vertinimą sudaro vienas šalia kito įrašomų pen-kių skaitmenų eilutė, kurios kiekvienas skaitmuo išreiškia tam tikros gyvybinės veiklos vertinimo lygį, kuris gali būti trejopas: 1 – savarankiškas, 2 – vidutiniškai priklausomas, 3 – visiškai priklauso-mas. Reikšmingos kintamųjų tarpusavio sąsajos, to-dėl kiekvienos gyvybinės veiklos lygis matuojamas EQ-5D-SL modelyje išdėstytu nuoseklumu, pvz.: ju-dėjimas – 1 (savarankiškas); asmens higiena – 1 (sa-varankiškas); valgymas ir gėrimas – 2 (vidutiniškai priklausomas); aplinkos sauga – 3 (visiškai priklau-somas); bendravimas – 2 (vidutiniškai priklauso-mas). Šie skaitmenys negali būti aritmetiškai sude-dami. Jie rašomi vienas šalia kito. Gaunama penkių skaitmenų eilutė 11232, išreiškianti penkių gyvybi-nių funkcijų vertę. Matavimo rezultatai atskleidžia sveikatos vertę, nes susiję su sveikatos etalonu 11111, atitinkančiu sveikatos vertės vienetą 1.000 tarptauti-niais (arba nacionaliniais) VAS tarifais. Nesant Lie-tuvos nacionalinių sveikatos būklės vertinimo VAS tarifais atitikmenų, mūsų atveju naudotasi danų VAS tarifų lentele [16, 17].

Sveikatos būklės indeksavimas. Tiriamųjų svei-katos būklės indeksai randami remiantis tuo, į kokias EQ VAS tarifų zonos ribas patenka paciento gyvybi-nių funkcijų vertinimas [18]. Gautoji 11232 penkių skaitmenų eilutė surandama VAS tarifų lentelėje [16]. Mūsų atveju gautas vertinimas 11232 prilyginamas 0.374 VAS tarifams. Jis priskiriamas vienai iš pen-kių sveikatos būklės kategorijų (indeksas), kurių ri-bas nustatėme naudodamiesi VAS tarifų lentele [16] ir klinikine praktika: gera sveikata – 1.000–0.510; vi-dutiniška – 0.509–0.290; bloga – 0.289–0.130; labai bloga – 0.129–0.029; mirtis – 0.11232.

Mūsų nagrinėjamu atveju paciento gyvybinių funkcijų vertė 11232, išreikšta 0.374 EQ VAS tarifais, patenka į 0.509–0.290 EQ VAS tarifų zoną ir indek-suojama kaip vidutiniška.

REZULTATAIIš tyrime dalyvavusių 629 pacientų išrašyti 457 (72,7 ± 3,2 proc.), iš to skaičiaus 66,5 proc. išvy-ko į namus, 6,2 proc. perkelti į kitas ASPĮ; mirė 172 (27,3 ± 3,2 proc.).

Iš 629 pacientų buvo 351 (55,8 proc.) moteris ir 278 (44,2 proc.) vyrai. Vidutinis amžius – 74 metai. Dažniausias moterų ir vyrų amžius (moda) – 77 me-tai. Amžiaus grupėse: iki 49 metų – 33; 50–64 metų – 95; 65–74 metų – 138; 75–80 metų – 164; 81 metų ir vyresni – 199. Tiriamųjų struktūra, atsižvelgiant į amžių ir lytį, parodyta 2 lentelėje.

2 lentelė. Tiriamųjų struktūra, atsižvelgiant į amžių ir lytį

Amžiaus grupė KiekisLytis

Iš visoVyrai Moterys

Iki 49 metų N 20 13 33Proc. 60,6 proc. 39,4 proc. 100 proc.

50–64 metų N 64 31 95Proc. 67,4 proc. 32,6 proc. 100 proc.



81 metų ir vyresni N 56 143 199Proc. 28,1 proc. 71,9 proc. 100 proc.

Iš viso N 278 351 629Proc. 44,2 proc. 55,8 proc. 100,0 proc.

Sugrupavę pacientus į 5 amžiaus grupes nustatė-me, kad vyrų ir moterų amžius statistiškai reikšmin-gai skyrėsi. Iki 75 metų daugiau hospitalizuota vyrų, o nuo 75 metų ir vyresnių – moterų. Atskirai pami-nėtina 81 metų ir vyresnių pacientų amžiaus gru-pė, kurioje moterų – 143 (71,9 proc.) buvo tris kartus daugiau negu vyrų – 56 (28,1 proc.).

Pareto diagramoje (1 pav.) parodytos tiriamo-jo laikotarpio hospitalizacijos priežastys, kurių pa-grindą sudarė kraujotakos sistemos ligos – 69,5 proc. (410 atv.), navikai – 11,3 proc. (67 atv.), traumos, ap-sinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai – 6,1 proc. (36 atv.). Mažesnį, bet reikšmingą hospitali-zacijos srautą sudarė nervų sistemos ligos – 5,0 proc. (29 atv.).

Šios keturios priežastys sudarė 91,9 proc. hospita-lizacijos (1 lentelė). Likusį srautą – 8,1 proc. (48 atv.) sudarė jungiamojo audinio ir skeleto raumenų siste-mos ligos (14 atv.), endokrininės, mitybos ir medžia-gų apykaitos ligos (11 atv.), kvėpavimo sistemos ligos (10 atv.), virškinimo sistemos ligos (10 atv.). Mažiau-sią srautą (1 pav.) sudarė hospitalizacija dėl kitų ligų,

50 2010/3(50)


nebūdingų slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninių profiliui (3 atv., 0,5 proc. visų priežasčių). Tai krauja-gyslių demencija ir urogenitalinės sistemos ligos.

3 lentelėje pateikta informacija apie 10 gyvybi-nės veiklos funkcijų matavimą atvykimo ir išvykimo metu.

Sugretinę atvykimo ir išvykimo matavimo rezul-tatus (3 lentelė) stebime, kad visiškai priklausomųjų grupėje mažėjo pacientų, negalinčių palaikyti saugios aplinkos (25,3 proc.), bendrauti (15,6 proc.), valgyti ir gerti (18,1 proc.), tuštintis ir šlapintis (23,8 proc.), pasirūpinti asmens higiena ir apsirengti (28,0 proc.), palaikyti kūno šilumą (18,0 proc.), prikaustytų prie lovos ar vežimėlio (29,6 proc.), neturinčių poreikio dirbti ir užsiimti laisvalaikio veikla (24,4 proc.), skai-čius. Iš 9 gyvybinės veiklos funkcijų 8 statistiškai pa-tikimai gerėjo, patikimumo lygmuo P < 0,005. Tik vienos iš tirtųjų funkcijų (9 – miegas) rezultatų skir-tumas nebuvo statistiškai reikšmingas: be vaistų ne-užmiega P < 0,025.

Vidutiniškai priklausomųjų grupėje mažėjo pa-cientų, kuriems atvykimo metu buvo iš dalies sutri-kęs bendravimas (14 proc.), reikėjo pagalbos palai-kyti saugią aplinką (14 proc.), padėti valgyti ir gerti (15,9 proc.), skaičius. Šių rodiklių skirtumo patikimu-mo lygmuo P < 0,005. Mažėjo pacientų, kuriems buvo reikalinga pagalba tuštinantis ir šlapinantis (7,5 proc., P < 0,40), palaikant kūno šilumą (7,5 proc., P < 0,10), rengiantis (10,0 proc., P < 0,25), judant (7,5 proc., P < 0,25), skaičius, tačiau šių rezultatų skirtumas tyri-mo metu nebuvo statistiškai patikimas.

Visiškai savarankiškų pacientų grupėje daugė-jo galinčiųjų palaikyti saugią aplinką (11,9 proc., P < 0,005), miegoti be vaistų (17,5 proc., P < 0,005), savarankiškai bendrauti (2,2 proc., P < 0,40), valgy-ti ir gerti (6,7 proc., P < 0,05), tuštintis ir šlapintis (4,0 proc., P < 0,40), rūpintis asmens higiena ir ap-sirengti (10,7 proc., P < 0,01), palaikyti kūno šilumą (1,2 proc., P < 0,40), judėti (10,0 proc., P < 0,025), dirb-ti ir turiningai leisti laisvalaikį (2,9 proc., P < 0,40).

Slaugos proceso kokybei vertinti taikydami EQ-5D-SL modelį, vietoje 10 gyvybinės veiklos funkci-jų (3 lentelė) priežasčių analizės būdu [14] išrinkome 5 svarbiausias ir nustatėme jų eilės tvarką (4 lentelė).

4 lentelėje apibūdinti VUSIGL slaugos proceso matavimo rezultatai, gauti taikant EQ-5D-SL mode-lį. Duomenys parodo 629 pacientų 5 gyvybinės veik-los parametrų kitimą slaugos proceso metu (gretina-mi matavimai atvykimo ir išvykimo metu), įskaitant 172 mirusiųjų duomenis.

Esant dideliems slaugytų pacientų mirštamumo rodikliams (ilgalaikio gydymo ligoninėje hospita-lizuojami sunkios būklės, senyvo amžiaus pacien-tai), išrašomų pacientų priklausomybė nuo judėjimo funkcijos kito taip: savarankiškų pacientų grupėje gyvųjų ir mirusiųjų santykis buvo 1 : 0,1; vidutiniškai priklausomų – 1 : 0,3; visiškai priklausomų – 1 : 0,4. Kuo žemesnis hospitalizuotojo sveikatos lygis, tuo di-desnė mirties tikimybė.

Mirusieji, atvykimo metu sudarę gausiausią visiš-kai priklausomų pacientų grupę, buvo visiškai pri-klausomi dėl judėjimo – 129 atv. (20,5 proc.), asmens

1 pav.  Hospitalizacijos priežastys

2010/3(50) 51


higienos – 123 atv. (19,6 proc.), valgymo ir gėrimo – 88 atv. (14,0 proc.), saugios aplinkos palaikymo – 96 atv. (15,3 proc.), bendravimo – 69 atv. (11,0 proc.) proble-mų. Gerokai mažiau mirties atvejų stebėta vidutiniš-kai priklausomų ir savarankiškų pacientų grupėse.

Išvykimo metu gausiausia buvo savarankiškųjų grupė, kurią papildė ženkliai sumažėjusios visiškai ar vidutiniškai priklausomų pacientų grupės. Visiš-kas judėjimo savarankiškumas išvykimo metu nusta-tytas 253 atv. (40,2 proc.), asmens higienos – 251 atv. (39,9 proc.), valgymo ir gėrimo – 351 atv. (55,8 proc.), saugios aplinkos palaikymo – 310 atv. (49,3 proc.),

bendravimo – 336 atv. (53,4 proc.). Šią grupę išvyki-mo metu pagausino pacientai, daugiau kaip 10 proc. pagerinę savo gyvybinės veiklos parametrus, o ypač gebėjimą savarankiškai judėti, taigi galintys pasirū-pinti aplinkos saugumu, asmens higiena, gebantys valgyti ir gerti, bendrauti.

Sumažėjo pacientų, vidutiniškai priklausomų dėl judėjimo problemų – 113 atv. (18,0 proc.), asmens higienos – 120 atv. (19,1 proc.), valgymo ir gėrimo – 63 atv. (10,0 proc.), saugios aplinkos palaikymo – 79 atv. (12,6 proc.), bendravimo – 78 atv. (12,4 proc.), grupės.

3 lentelė. Tiriamųjų gyvybinės veiklos pokyčiai

Gyvybinės veiklos funkcijos

Atvykimo metu(N = 629)

Išvykimo metu gyvieji (N = 457)

PokytisReikšmingumo

lygmuo (P)Skai-čius

Dažnis (proc.)

± SE (proc.)

Skai-čius

Dažnis (proc.)

± SE (proc.)

Abs. skč.

Proc.

1. Saugios aplinkos palaikymas Savarankiškas 235 37,4 3,2 310 49,3 2,9 75 11,9 < 0,005 Vidutiniškai priklausomas 167 26,6 3,4 79 12,6 3,7 –88 –14,0 < 0,005 Visiškai priklausomas 227 36,1 3,2 68 10,8 3,8 –159 –25,3 < 0,0052. Bendravimas Savarankiškas 322 51,2 2,8 336 53,4 2,7 14 2,2 < 0,40 Vidutiniškai priklausomas 166 26,4 3,4 78 12,4 3,7 –88 –14,0 < 0,005 Visiškai priklausomas 141 22,4 3,5 43 6,8 3,9 –98 –15,6 < 0,0053. Valgymas ir gėrimas Savarankiškas 309 48,1 2,9 351 55,8 2,7 42 6,7 < 0,05 Vidutiniškai priklausomas 163 25,9 3,4 63 10,0 3,8 –100 –15,9 < 0,005 Visiškai priklausomas 157 25,0 3,5 43 6,8 3,9 –114 –18,1 < 0,0054. Tuštinimasis ir šlapinimasis Savarankiškas 255 40,5 3,1 280 44,5 3,0 25 4,0 < 0,40 Vidutiniškai priklausomas 133 21,1 3,5 86 13.7 3,7 –47 –7,5 < 0,10 Visiškai priklausomas 241 38,3 3,1 91 14,5 3,7 –150 –23,8 < 0,0055. Asmens higiena ir apranga Savarankiškas 184 29,3 3,4 251 39,9 3,1 67 10,7 < 0,01 Vidutiniškai priklausomas 183 29,1 3,4 120 19,1 3,6 –63 –10,0 < 0,025 Visiškai priklausomas 262 41,7 3,1 86 13,7 3,7 –176 –28,0 < 0,0056. Kūno šilumos palaikymas Savarankiškas 365 58,0 2,6 353 56,1 2,7 –12 –1,9 < 0,40 Vidutiniškai priklausomas 99 15,7 3,7 52 8,3 3,8 –47 –7,5 < 0,10 Visiškai priklausomas 165 26,2 3,4 52 8,3 3,8 –113 –18,0 < 0,0057. Judėjimas Savarankiškas 190 30,2 3,3 253 40,2 3,1 63 10,0 < 0,025 Vidutiniškai priklausomas 162 25,8 3,4 113 18,0 3,6 –49 –7,8 < 0,10 Visiškai priklausomas 277 44,0 3,0 91 14,5 3,7 –186 –29,6 < 0,0058. Darbas ir žaidimas Yra poreikis 206 32,8 3,3 188 29,9 3,3 –18 –2,9 < 0,40 Nėra poreikio 423 67,2 2,3 269 42,8 3,0 –154 –24,4 < 0,0059. Miegas Miega gerai 400 63,6 2,4 290 46,1 2,9 –110 –17,5 < 0,005 Vartoja vaistus 229 36,4 3,2 167 26,6 3,4 –62 –9,8 < 0,02510. Mirtis (N = 172) x x x 172 27,3 3,2 172 27,3 x

52 2010/3(50)


4 lentelė. Slaugos rezultatų vertinimas EQ-5D-SL metodu

Gyvybinės veiklos parametraiAtvykimo metu

N = 629

Išvykimo metu N = 629Mirusieji N1 = 172 (atvykimo metu)

GyviejiN2 = 457

Abs. skč. Proc. Abs. skč. Proc. Abs. skč. Proc.1. Judėjimas Savarankiškas 190 30,2 14 2,2 253 40,2 Vidutiniškai priklausomas 162 25,8 29 4,6 113 18,0

Visiškai priklausomas 277 44,0 129 20,5 91 14,5

2. Asmens higiena Savarankiškas 184 29,2 17 2,7 251 39,9 Vidutiniškai priklausomas 183 29,1 32 5,1 120 19,1 Visiškai priklausomas 262 41,7 123 19,6 86 13,7

3. Valgymas ir gėrimas Savarankiškas 309 49,1 31 4,9 351 55,8 Vidutiniškai priklausomas 163 25,9 53 8,4 63 10,0 Visiškai priklausomas 157 25,0 88 14,0 43 6,84. Saugios aplinkos palaikymas Savarankiškas 235 37,3 32 5,1 310 49,3 Vidutiniškai priklausomas 167 26,6 44 7,0 79 12,6 Visiškai priklausomas 227 36,1 96 15,3 68 10,85. Bendravimas Savarankiškas 322 51,2 59 9,4 336 53,4 Vidutiniškai priklausomas 166 26,4 44 7,0 78 12,4 Visiškai priklausomas 141 22,4 69 11,0 43 6,8

5 lentelė. Gyvybinės veiklos pokyčiai išvykimo metu (gyvieji N = 457)

Gyvybinės veiklos parametraiSveikatos

būklės lygis (skaitmenimis)

Atvykimo metu Išvykimo metu PokytisPacientų

skč.Struktūra,

proc.Pacientų

skč.Struktūra,

proc.Abs. skč. Proc.

1. Judėjimas Savarankiškas 1 176 38,5 253 55,4 77 16,9 Vidutiniškai priklausomas 2 133 29,1 113 24,7 –20 –4,4 Visiškai priklausomas 3 148 32,4 91 19,9 –57 –12,52. Asmens higiena Savarankiškas 1 167 36,5 251 54,9 84 18,4 Vidutiniškai priklausomas 2 151 33,1 120 26,3 –31 –6,8 Visiškai priklausomas 3 139 30,4 86 18,8 –53 –11,63. Valgymas ir gėrimas Savarankiškas 1 278 60,8 351 76,8 73 16,0 Vidutiniškai priklausomas 2 110 24,1 63 13,8 –47 –10,3 Visiškai priklausomas 3 69 15,1 43 9,4 –26 –5,74. Saugios aplinkos palaikymas Savarankiškas 1 203 44,4 310 67,8 107 23,4 Vidutiniškai priklausomas 2 123 26,9 79 17,3 –44 –9,6 Visiškai priklausomas 3 131 28,7 68 14,9 –63 –13,85. Bendravimas Savarankiškas 1 263 57,5 336 73,5 73 16,0 Vidutiniškai priklausomas 2 122 26,7 78 17,1 –44 –9,6 Visiškai priklausomas 3 72 15,8 43 9,4 –29 –6,4

2010/3(50) 53


Mažėjo ir visiškai priklausomųjų dėl judėji-mo problemų – 91 atv. (14,5 proc.), asmens higie-nos – 86 atv. (13,7 proc.), valgymo ir gėrimo – 43 atv. (6,8 proc.), saugios aplinkos palaikymo – 68 atv. (10,8 proc.), bendravimo 43 atv. (6,8 proc.) grupės.

5 lentelėje eliminuoti mirusiųjų skaičiai ir pavaiz-duoti išrašomų gyvųjų (N = 457) gyvybinės veiklos parametrų pokyčiai išvykimo metu. Be to, lentelėje parodytas sveikatos būklės lygmens kodavimas trimis skaitmenimis (trys priklausomybės grupės). Šie skait-menys reikalingi sveikatos būklei vertinti EQ VAS ta-rifais, charakterizuojančiais slaugos rezultatyvumą, taikant slaugai pritaikytą EQ-5D metodiką [12].

Duomenys rodo, kad slaugos proceso pabaigo-je galinčiųjų savarankiškai judėti padaugėjo 77 atv. (16,9 proc.), pasirūpinti asmens higiena – 84 atv. (18,4 proc.), valgyti ir gerti – 73 atv. (16,0 proc.), palai-kyti saugią aplinką – 107 atv. (23,4 proc.), bendrauti – 73 atv. (16,0 proc.). Ypač pagausėjo pacientų, galinčių savarankiškai judėti, pasirūpinti aplinkos saugumu, asmens higiena.

Vidutiniškai priklausomų pacientų skaičius dėl judėjimo problemų sumažėjo 20 atv. (4,4 proc.), as-mens higienos – 31 atv. (6,8 proc.), valgymo ir gėri-mo – 47 atv. (10,3 proc.), saugios aplinkos palaikymo – 44 atv. (9,6 proc.), bendravimo – 44 atv. (9,6 proc.).

Ypač sumažėjo visiškai priklausomų pacientų skaičius: dėl judėjimo problemų – 57 atv. (12,5 proc.), asmens higienos – 53 atv. (11,6 proc.), valgymo ir gė-rimo – 26 atv. (5,7 proc.), saugios aplinkos palaikymo – 63 atv. (13,8 proc.), bendravimo – 44 atv. (9,6 proc.).

Šie duomenys, gretinami su slaugos proceso reika-lavimais [19], parodo slaugos veiksmingumą, padeda šį procesą stebėti, matuoti ir vertinti.

Voratinklio diagramose (2 ir 3 pav.) pavaizduoti EQ-5D-SL elementai, taikyti VUSIGL slaugos pro-ceso rezultatyvumui vertinti (proc.) vidutiniškai pri-klausomų (2 pav.) ir visiškai priklausomų (3 pav.) pa-cientų grupėse. Išorinė kreivė rodo gyvybinės veiklos lygį atvykimo metu, o vidinė – išvykimo metu.

2 pav. stebime slaugytų vidutiniškai priklausomų pacientų gyvybinės veiklos funkcijų gerėjimą, kurį parodo kiekvieno elemento priklausomybės ma-žėjimo dažnis išvykimo metu (judėjimas – 61,5 ir 44,6 proc.; asmens higiena – 63,5 ir 45,1 proc.; valgy-mas ir gėrimas – 39,2 ir 23,2 proc.; saugios aplinkos palaikymas – 55,6 ir 32,2 proc.; bendravimas – 42,5 ir 26,5 proc.).

Analogiškai 3 pav. visiškai priklausomųjų grupėje: judėjimas – 32,4 ir 19,9 proc.; asmens higiena – 30,4 ir 18,8 proc.; valgymas ir gėrimas – 15,1 ir 9,4 proc.; sau-gios aplinkos palaikymas – 28,7 ir 14,9 proc.; bendra-vimas – 15,8 ir 9,4 proc.).

Dėl pagerėjusios sveikatos sumažėjus priklauso-mybės dažniui, pacientai, atvykimo metu priskirti vi-dutiniškai priklausomųjų ar visiškai priklausomųjų grupėms, išvykimo metu papildė visiškai savarankiš-kųjų grupę.

Sveikatos būklės tyrimo rezultatai statistiškai pa-tikimai įrodo VUSIGL valdomo slaugos proceso re-zultatyvumą (3 lentelė): išvykimo metu visiškai pri-klausomų pacientų grupėje reikšmingai pagerėjo 8 gyvybinės veiklos funkcijų parametrai (P < 0,005), vidutiniškai priklausomų – 3 (P < 0,005) ir visiškai sa-varankiškų – 2 (P < 0,005).

Papildomai tirtas slaugos poveikis judėjimo funk-cijai, glaudžiai susijusiai su kitais gyvybinės veik-los parametrais (6 lentelė). Tam tikslui išnagrinėti

0

40

80Judėjimas

Asmens higiena

Valgymas ir gėrimasSaugios aplinkos palaikymas

Bendravimas

Atvyko % Išvyko %

2 pav.  Priklausomybės mažėjimo dažnis (vidutiniškai priklauso-mi pacientai, proc.)

54 2010/3(50)


0

20

40Judėjimas

Asmens higiena

Valgymas ir gėrimasSaugios aplinkos palaikymas

Bendravimas

Atvyko % Išvyko %

3 pav.  Priklausomybės ma-žėjimo dažnis (visiškai priklausomi pacientai, proc.)

227 visiškai priklausomų ir 162 vidutiniškai priklau-somų pacientų sveikatos būklės vertinimo lapai [13] bei judėjimo funkcijos matavimo duomenys įvairiais ligos periodais, individualieji slaugos planai ir slau-gos veiksmai judėjimo funkcijai pagerinti, grąžinti ar kompensuoti.

6 lentelė. Slaugos poveikis judėjimo funkcijos keiti-muisi

VertinimasKiekis

Dažnis (proc.)

KiekisDažnis (proc.)

Atvykimo metu Išvykimo metuSavarankiškas 190 30,2 253 40,2

Vidutiniškai priklausomas 162 25,8 113 18,0

Visiškai priklausomas 277 44,0 91 14,5

Mirė x x 172 27,3

Iš viso 629 100,0 629 100,0

Iš atvykusiųjų 190 galinčių savarankiškai judėti 4 mirė. 67 pacientų, buvusių vidutiniškai ir visiškai priklausomųjų grupėse, judėjimo funkcija pagerėjo ir jie išvykimo metu buvo priskirti visiškai savaran-kiškųjų grupei, todėl jos skaičius buvo didžiausias ir siekė 253.

Iš vidutiniškai nuo judėjimo funkcijos priklauso-mų 162 pacientų grupės 8 mirė, 41 pateko į kitas gru-pes. Išvykimo metu vidutiniškai priklausomų pacien-tų buvo 113.

Iš visiškai negalinčių judėti 277 pacientų grupės 160 mirė, 26 papildė aukštesnes grupes. Išvykimo metu visiškai priklausomųjų grupėje buvo 91.

Šie duomenys, rodantys slaugos poveikio judėji-mo funkcijai rezultatyvumą, leidžia daryti prielaidą, kad gerėjant judėjimui, gerėja kitos gyvybinės veik-los funkcijos, o kartu ir bendroji sveikatos būklė, to-dėl slaugos įtaką judėjimo funkcijai dar panagrinėjo-me ir atrankinio (imtis – 126 pacientai, kas penktas iš 629) tyrimo metu. Iš išrašytų 126 pacientų 92 buvo gyvieji, 34 – mirusieji. Atlikę empirinę analizę, nusta-tėme statistiškai reikšmingą individualios slaugos tai-kymo poveikį judėjimo funkcijai gerėti: iš 92 išrašytų (gyvieji) pacientų judėjimo funkcija pagerėjo 33 atv. (35,9 ± 5,0 proc.), nepakito 53 atv. (57,6 ± 5,2 proc.), pablogėjo 6 atv. (6,5 ± 2,6 proc.). Vertinant šios funk-cijos įtakos kitiems gyvybinės veiklos parametrams statistinę reikšmę, rasti patikimi skirtumai. Reikš-mingumo lygmuo p < 0,05.

7 lentelėje pateikiami atrankinio pacientų sveika-tos būklės tyrimo rezultatai, taikant EQ-5D-SL mo-delį ir EQ VAS tarifus.

Labai blogos sveikatos lygmuo, atvykimo metu buvęs 33,3 ± 4,2 proc., išvykimo metu sumažėjo tris kartus (10,3 ± 2,7 proc., kai t = 4,057, P = 0,005).

Blogos sveikatos lygmuo, atvykimo metu buvęs 7,1 ± 2,3 proc., išvykimo metu sumažėjo tris kartus (2,4 ± 1,4 proc., kai t = 1,548, P > 0,05).

2010/3(50) 55


Vidutiniškos sveikatos lygmuo, atvykimo metu buvęs 9,5 ± 2,6 proc., išvykimo metu sumažėjo tris kartus (3,2 ± 1,6 proc., kai t = 1,827, P = 0,025).

Geros sveikatos lygmuo, atvykimo metu buvęs 50,0 ± 4,5 proc., išvykimo metu didėjo (57,1 ± 4,4 proc., kai t = 1,333, P = 0,010).

REZULTATŲ APTARIMASHospitalizacijos priežasčių analizės rezultatai (1 len-telė) parodė slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės hospitalizacijos prioritetus, kuriais remiantis atlik-ta sisteminė pagrindinių hospitalizacijos priežasčių analizė [14], teikusi galimybę suformuluoti priorite-tinių gyvybinės veiklos parametrų sąrašą ir nustatyti jų eiliškumą.

Slaugos proceso rezultatams vertinti taikydami klasikinį slaugos modelį [3] ir 10 gyvybinės veiklos funkcijų skalę (3 lentelė) nustatėme, kad slaugymo laikotarpiu 8 funkcijos statistiškai patikimai gerėjo. Tą rodo išvykstančiųjų skaičiaus mažėjimas priklau-somybės grupėse, tolygiai didėjant savarankiškų pa-cientų skaičiui. Statistiškai patikimas individualios slaugos rezultatyvumas nustatytas visiškai priklau-somų pacientų grupėje. Vidutiniškai priklausomųjų grupėje statistiškai patikimai gerėjo galimybės pa-laikyti saugią aplinką, bendrauti, valgyti ir gerti; vi-siškai savarankiškų pacientų grupėje statistiškai pa-tikimai daugėjo galinčiųjų palaikyti saugią aplinką, miegoti be vaistų, savarankiškai bendrauti, valgyti ir gerti, tuštintis ir šlapintis, rūpintis asmens higiena ir apsirengti, palaikyti kūno šilumą, judėti, dirbti, turi-ningai leisti laisvalaikį.

Šie klasikinio modelio taikymo rezultatai charak-terizuoja slaugos rezultatus realiomis slaugos specia-listų veiklos sąlygomis.

Analogiški rezultatai gauti taikant EQ-5D-SL mo-delį [18]: visiškai priklausomų pacientų grupė su-mažėjo kelis kartus; mažėjo ir vidutiniškai priklau-somųjų skaičius, didėjant savarankiškų pacientų grupei, kurią pagausino buvę priklausomi, išvykimo metu daugiau kaip 10 proc. pagerinę savo gyvybinės

veiklos parametrus, o ypač gebėjimą judėti, pasirū-pinti aplinkos saugumu, asmens higiena, bendrauti (4 lentelė).

EQ-5D-SL taikymo atveju, kaip ir klasikiniu, vi-dutiniškai priklausomųjų (judant reikalinga pa-galba; pagalbinių priemonių poreikis nedidelis; yra griuvimo pavojus) grupę išvykimo metu papildė re-zultatyviai gydyti ir slaugyti pacientai iš visiškai pri-klausomųjų grupės. Savarankiškųjų grupę padidino sėkmingai slaugyti anksčiau visiškai priklausomi ir vidutiniškai priklausomi pacientai. Slaugos rezulta-tyvumą parodo savarankiškų pacientų grupės skai-čiaus didėjimas, tolygiai mažėjant vidutiniškai pri-klausomų ir visiškai priklausomų pacientų skaičiui. Galima daryti prielaidą, kad visiškai priklausomų pacientų grupėje slaugos proceso valdymas yra gana veiksmingas, o vidutiniškai priklausomųjų grupėje šį procesą reikia gerinti.

Pacientų sveikatos būklės lygmens rangavimas, taikant EQ VAS tarifų ribas, sudarė galimybę slaugos specialistams matuoti ir analizuoti slaugos rezultatus įvairiais slaugymo tarpsniais, juos interpretuoti pa-ciento ir populiacijos atžvilgiu.

Tarpusavyje susietu stebėjimu nustatėme, kad EQ-5D-SL [18], taikomas su vaizdinio atitikmens skalės tarifais [16], teikia galimybę matuoti slaugos rezultatus atsižvelgiant į pacientų sveikatos būklės savivertinimą, papildantį slaugos specialistų verti-nimą. Užuot matavę 10 gyvybinės veiklos parame-trų (klasikinis modelis), matuodami prioritetinius 5 (EQ-5D-SL modelis), galime greitai, paprastai ir ne-brangiai atlikti kompleksinį slaugos rezultatų vertini-mą. Šis vertinimas teikia pagrindą patikimai nustaty-ti slaugos proceso kokybės gerinimo veiksmus.

Bendrasis gyvenimo kokybės klausimynas EQ-5D yra lengvai suprantamo turinio, gana gerų psichome-trinių savybių (Cronbach α = 0,784). Mūsų tyrimas parodo galimybę taikyti šį modelį individualios slau-gos kontekste.

Įvertinę teorinių ir metodologinių prielaidų [6, 8, 12, 20], kuriomis paremtas šis mokslinis tyrimas,

7 lentelė.  Pacientų sveikatos būklės vertinimas EQ -5D-SL metodu (N = 126)

Sveikatos būklės lygmuo EQ VAS tarifų ribosAtvykimo metu Išvykimo metu

t reikšmėAbs. skč. X ± SE proc. Abs. skč. X ± SE proc.

Gera 1.000–0.510 (100–51 proc.) 63 50,0 ± 4,5 72 57,1 ± 4,4 1,333Vidutiniška 0.509–0.290 (50–29 proc.) 12 9,5 ± 2,6 4 3,2 ± 1,6 1,827Bloga 0.289–0.130 (28–13 proc.) 9 7,1 ± 2,3 3 2,4 ± 1,4 1,548Labai bloga 0.129–0.100 (12 proc. ir mažiau) 42 33,3 ± 4,2 13 10,3 ± 2,7 4,057Mirtis 0 0 0,0 34 27,0 ± 4,0 x

56 2010/3(50)


visumą, slaugos kokybei vertinti siūlome slaugai adaptuoto EQ-5D klausimyno sietį su EQ VAS tari-fais [12, 15].

IŠVADOSRekomenduojamas slaugos kokybės vertinimo 1. modelis EQ-5D-SL turi būti taikomas su vaizdi-nio atitikmens skalės tarifais (EQ VAS).EQ-5D-SL modelio taikymas organizacijoje teikia 2. galimybę analizuoti slaugomo paciento ar popu-liacijos funkcinės būklės rodiklius, stebėti jų kiti-mą, nustatyti sveikatos būklės indeksą. Gali būti vertinami ir analizuojami viso slaugos proceso rezultatai, parodantys nuo slaugos priklausomus

gyvenimo kokybės pokyčius ar lemiantys organi-zacijos veiklos rezultatus.Sveikatos būklės indeksavimas taikant rangų ska-3. lę (gera, vidutiniška, bloga, labai bloga, mirtis), pagrįstas EQ-5D-SL gyvybinės veiklos funkcijų vertinimu skaitmenimis ir EQ VAS tarifais, teikia pacientų slaugos stebėsenos rezultatų sugretinimo galimybę.EQ-5D-SL modelis yra slaugos kokybės vadybos 4. priemonė, kurią klinikinėje praktikoje gali nau-doti slaugos specialistai, matuojantys slaugos re-zultatus per laiko vienetą.

Straipsnis gautas 2010-07-02, priimtas 2010-08-30

Literatūra

Janušonis V, Popovienė J. Kokybės sistemos: kūrimas ir valdymas 1. sveikatos apsaugos organizacijose: monografija. Klaipėda: S. Joku-žio leidykla, 2004;27.Lietuvos medicinos norma MN 28:2004. Bendrosios praktikos slau-2. gytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė. Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 14 d. įsaky-mas Nr. V-437. Valstybės žinios. 2004;97-3597.Roper N, Winfred WW, Tierney AJ. Slaugos pagrindai. Vilnius, 3. 1999;456.Šilys A, Gurevičius R, Rutkys BA, Guobužienė D. Modelio EQ-5D 4. galimybės vertinti slaugos rezultatyvumą skirtingoje klinikinėje aplinkoje. Medicinos teorija ir praktika. 2010;3(17).Furmonavičius T. Gyvenimo kokybės tyrimai medicinoje. Biomedi-5. cina. 2001;1(2):128-132.Garratt A, Schmidt L, Mackintosh A, Fitzpatrick R. Quality of life 6. measurement: bibliographic study of patient assessed health outco-me measures: bibliographic study of patient assessed heatth outco-me measures. British Medical Journal. 2002;324:1417-1421.Šumskienė J. Gyvenimo kokybės įvertinimas ir praktinė reikšmė. 7. Gydymo menas. 2005;10(122):61-64.Rabin R, Charro F. EQ-SD: a measure of health status from the Eu-8. roQol Group – Annals of Medicine. 2001;33(5):337-343.Rabin RE, Busschbach JJV, de Charro FTh, Essink-Bot ML, Bon-9. sel GL. EuroQol Plenary Meeting, Roterdam 1997, 2–3 October. Dis-cussion papers. Centre for Health Policy & Law, Erasmus University, Rotterdam, The Netherlands, 1998;227.Kim U Wittrup-Jensen, Jørgen Lauridsen, Claire Gudex, Kjeld M. Pe-10. dersen. Generation of a Danish TTO value set for EQ-5D health states. Scand J Public Health. 2009;37:459-466.

Weinstein MC, Siegel JE, Gold MR, Kamlet MS, Russell LB. Recom-11. mendations of the Panel on Cost-effectiveness in Health and Medici-ne. JAMA. 1996 Oct 16;276(15):1253-8.Szende A, Oppe M, Devlin N (eds.). EQ-5D value sets: inventory, 12. comparative review and user guide. Series: EuroQol Group Mono-graphs. Hardcover, 2007;2:102.Prokurotas R. Paciento gyvybinės veiklos vertinimo metodika. 13. VUSIGL archyvas, 2004.Gupta P, Varkey P. Developing a tool for assessing competency in root 14. cause analysis. Jt Comm J Qual Patient Saf. 2009 Jan;35(1):36-42.Cheung K, Oemar M, Oppe M, Rabin R and on behalf of the EuroQol 15. Group. User guide: basic information on how to use the EQ-5D. Eu-roQol Group. Version 2.0. Rotterdam: Kluwer Academic Publishers, 2009;23.Kim U Wittrup-Jensen, Jørgen Lauridsen, Claire Gudex, and Kjeld M. 16. Pedersen. Generation of a Danish TTO value set for EQ-5D health states. Scand J Public Health. 2009;37:459-466.Bailey H, Kind P. Preliminary findings of an investigation into the 17. relationship between national culture and EQ-5D value sets. Qual Life Res. 2010 May 23.Prokurotas R. Slaugos kokybės vertinimo modelis EQ-5D-SL. 18. VUSIGL archyvas, 2004.ISO International Workshop Agreement. Quality management sys-19. tems – Guidelines for process improvements in health service orga-nizations. IWA-1:2005. LSTsert duomenų bazė, 84 p.Parkin D, Rice N, Devlin N. Statistical Analysis of EQ-5D Profi-20. les: Does the Use of Value Sets Bias Inference? Med Decis Making. 2010 Mar 12.

2010/3(50) 57


SummaryIn the article essentiality of nursing quality assessment, us-ing model EQ-5D-SL was explained. Explained 12 months long investigation in which possibilities and results of the Q-5D-SL model was shown. Described results and recom-mendations of the investigation.Aim of the study. To prepare model for the evaluation of nursing quality and create a implementation study in the basis long term care hospitalMaterial and methods. Investigation was executed in the long care hospital of the Vilnius University. 627 patients of the hospital were examined and the special question-naire was completed, using specially adopted quality of life questionnaire. The results of investigation were analyzed using EQ-5D-SL methodology, with application of the vis-ual analogous scale calculated in the countrywide study in Denmark.Results and conclusions. Proposed EQ-5D-SL methodolo-gy for the nursing quality assessment was successfully im-plemented in the Long term and nursing hospital of Vilnius

University. This methodology much more clearly showing functional abilities of the patients and change of it due to care. Using proposed instrument it’s possible to measure and index health value, analyze nursing results, and trends of it during the time. Model used visual analogous scale tariffs from wide health quality study in Denmark. Pro-posed EQ-5D-SL questionnaire is simple and is very useful for the nursing care managers, nursing specialists.

Keywords: nursing results, nursing quality, EQ-5D-SL, EQ VAS tariffs.

Received 2 July 2010, accepted 30 August 2010

Correspondence to Robertas Prokurotas, Long Term and Nursing hospital of Vilnius University, Tyzenhauzų 18/4, LT-02106 Vilnius, Lithuania. E-mail: [email protected]

Model of the nursing quality and its application in the long care nursing hospitalRobertas Prokurotas1, Arvydas Šilys2, Rolandas Čepulis3, Romualdas Gurevičius4

1Long term and nursing hospita l of Vi lnius University, 2Respublican Tuberculosis and Infect ious diseases university hospita l, 3Vi lnius university, 4Inst itute of Hygiene

slaugos kokybės vertinimo modelis eq-5d-sl ir jo taikymas ilgalaikio

Documents