smegenų skysčio mikroskopinis tyrimas
TRANSCRIPT
17. Smegenų skysčio mikroskopinis tyrimas. Pleocitozė.
Ląsteliniai elementai randami smegenų skystyje.
Seminarą paruošė:
Ieva Janulaitytė
LMB 1 k. 2 gr. studentė
Likvoro tyrimas
Svarbus CNS ligų diagnostikai ir monitoringui. Encefalitai, meningitai, navikai, smegenų kraujagyslių ligos, demielinizuojančios ligos, neaiškios kilmės neuropalotologinė simptomatika – traukuliai, CNS slopinimas sukelia likvoro rodiklių pokyčius.
Jeigu kraujo vaizdas normalus arba artimas normaliam, tada įtarimą, kad likvoras užterštas periferiniu krauju, gali sukelti tai, kad eritrocitų ir leukocitų santykis likvore labai artimas jų santykiui periferiniame kraujyje, t.y., 1 leukocitui tenka apie 700 eritrocitų. Jeigu nėra CNS kraujavimo požymių, vyraujanti ląstelė likvore yra leukocitas, kraujyje – eritrocitas.
Indikacijos smegenų skysčio tyrimui
• Uždegiminiai procesai CNS
• Autoimuniniai susirgimai (IS)
• Subarachnoidinė hemoragija
• Neoplaziniai procesai su infiltracija į CNS
• Idiopatinė epilepsija
• Traumos
Svarbu diferencijuoti ligas!
Smegenų skysčio ėminio paėmimas
Stuburo punkcija atliekama steriliomis sąlygomis tarp liumbalinio 3/4 ar 4/5 slankstelių.
https://www.youtube.com/watch?v=weoY_9tOcJQ
Teisingai perdūrus visus sluoksnius smegenų skystis ima tekėti per adatą.
Oda ir poodiniai audiniai
Supraspinalinis raištis
Interspinalinis raištis
Geltonasis raištis
Nugarinė epidurinė erdvė
Kietasis dangalas
Subarachnoidinė erdvė
• Jei procedūros metu buvo pažeista kraujagyslė ar kitaip sužaloti aplinkiniai audiniai – smegenų skystis bus raudonas dėl eritrocitų.
• Matuojamas smegenų skysčio spaudimas (padidėja sergant pūliniu smegenų dangalų uždegimu – meningitu, smegenų vandene, esant augliui ar dėl smegenų pabrinkimo)
• Pacientas gulimoje padėtyje, nuskausminta.
• Negalima traukti smegenų skysčio, nes neigiamas spaudimas gali sukelti kraujavimą.
• Smegenų skysčio ėminio tūris turi būti kiek įmanoma mažesnis (paprastai užtenka 2-3 ml).
https://www.vetstream.com/images-canis/thumbs/7_4407-thumb.jpg
Mėgintuvėliai
Ėminiai imami į tris-keturis sterilius mėgintuvėlius: 1) Cheminei analizei ir serologiniams tyrimams (gali būti užšaldomi)
2) Mikrobiologiniams tyrimams (laikomi kambario temperatūroje)
3) Hematologinei analizei (nėra ląstelių patekusių dėl intervencijos) (g.b. laikomi šaldytuve)
4) Papildomiems tyrimams (mikrobiologiniams / serologiniams)
Ant mėgintuvėlių užrašomas paciento vardas, pavardė, gimimo metai; paėmimo data ir laikas, vieta iš kurios buvo paimtas ėminys, mėgintuvėlio identifikacinis numeris pagal paėmimo eiliškumą.
Transportuojami kuo skubiau (per 1 val.) kambario temperatūroje.
Laboratorijoje...
Vertinamos cheminės ir fizikinės savybės. Prieš mikroskopuojant svarbu įvertinti drumstumą. Kuo drumstesnis smegenų skystis, tuo leukocitų skaičius (citozė) ir baltymo kiekis jame didesni. 1) Skaidrus 2) Silpnai drumstas 3) Drumstas
Didelė citozė rodo infekciją, uždegiminį procesą.
http://image.slidesharecdn.com/csf-140810012740-phpapp01/95/csf-48-638.jpg?cb=1407634153
Dažai
Samsono dažai: 30 ml ledinės acto rūgšties + 2 ml fenolio + 2 ml alkoholinio fuksino tirpalo (1:10) ir pripildyta iki 100 ml ribos dH20
1. Smegenų skystis gerai sumaišomas sukiojant uždarytą indelį ar mėgintuvėlį tarp delnų.
2. Pastero pipete įlašinama 10 lašų smegenų skysčio ir 1 lašas Samsono koncentrato.
3. Mėginys homogenizuojamas sukiojant mėgintuvėlį tarp delnų.
4. Inkubuojama 10 – 15 min. kambario temperatūroje.
5. Švelniai, bet gerai sumaišoma Pastero pipete.
6. Fast-Read plokštelė užpildoma nudažytu smegenų skysčiu.
7. Palaukiama ~1 min, kol nusės kraujo forminiai elementai.
8. Laukas apžiūrimas mažuoju padidinimu (x100), mikroskopuojama didžiuoju padidinimu (x400).
9. Identifikuojamos ir diferencijuojamos ląstelės, skaičiuojamas jų kiekis.
Fast-Read plokštelė
http://www.biosigma.com/media/catalog/product/cache/1/image/9df78eab33525d08d6e5fb8d27136e95/f/a/fast_read_slides-1.jpg
Skaičiavimas kameroje leidžia absoliučiai tiksliai atskirti segmentuotus neutrofilus nuo limfocitų. Tai turi lemiamos reikšmės skiriant bakterinį procesą nuo kitų procesų CNS sistemoje (navikai, virusinis,
aseptinis meningitai, tuberkuliozė, sifilis,
kraujagyslinė patologija), kurių metu būna padidėjęs limfocitų skaičius.
Pleocitozė
Leukocitų skaičiaus padidėjimas
http://image.slidesharecdn.com/examinationofcerebrospinalfluidpresentationmode-130429030534-phpapp02/95/examination-of-cerebrospinal-fluid-presentation-mode-27-638.jpg?cb=1367204812
Leukocitų pasiskirstymas: • Neutrofilai • Limfocitai • Monocitai
- Apirusios ląstelės - Pakitusios ląstelės
Leukocitų skaičiavimas ir jų diferencijavimas yra vienas iš svarbiausių likvoro tyrimo metodų.
Eritrocitų skaičius pateikiamas n x 109 /l
Leukocitų skaičius pateikiamas n x 106 /l
Leukocitų skaičius mažėja augant
Bei kinta ląstelinė sudėtis
Leukocitai Amžius
0 – 30 x 106 /l 0 – 1 m.
0 – 20 x 106 /l 1 – 4 m.
0 – 10 x 106/l 5 – 18 m.
0 – 5 x 106 /l Suaugusieji
Ląstelės 1 – 30 d. amžiaus 1 mėn ir vyresni
Neutrofilai 0 – 8 % 0 – 6 %
Limfocitai 5 – 35 % 40 – 80 %
Monocitai 50 – 90 % 15 – 45 %
Apirusios ląstelės Nėra Nėra
Pakitusios ląstelės Nėra Nėra
Citozė (leukocitų skaičiaus padidėjimas) (1)
Nedidelė citozė randama sergant: 1) Sifiliu (progresuojančiu paralyžiumi) 2) Specifiniu meningitu 3) Arachnoiditu 4) Epilepsija 5) Navikine liga 6) Išsėtine skleroze 7) Encefalitu
Didelė citozė randama esant: 1) Ūmiam pūlingam meningitui 2) Abcesui
Citozė (leukocitų skaičiaus padidėjimas) (2)
Limfocitinė citozė atsiranda: 1) Virusinių uždegimų metu
2) Pooperaciniu periodu atliekant neurochirurgines operacijas
3) Lėtinių uždegimų metu (tuberkuliozinis meningitas, cisticerkinis arachnoiditas)
Limfocitinė nedidelė citozė atsiranda, jei yra 1) gerai lokalizuotas giluminis abcesas
Citozė (leukocitų skaičiaus padidėjimas) (3)
Neutrofilinė (segmentinė) citozė su nepakitusiais neutrofilais būna: 1) Sergant ūminiu bakteriniu meningitu 2) Patekus šviežio kraujo į likvorą
Neutrofilinė (segmentinė) citozė su pakitusiais neutrofilais randama rimstant smegenų uždegiminiam procesui. Neutrofilinė citozė esant kombinuotai pakitusių ir nepakitusių neutrofilų formai rodo, kad yra ūždegimo paūmėjimas
Ląstelės Klinikinė reikšmė Mikroskopija Vaizdas
Limfocitai Norma Virusinis, tuberkuliozinis, grybelinis meningitas Išsėtinė sklerozė
Visose vystymosi stadijose
Neutrofilai Bakterinis meningitas Ankstyvas virusinis, tuberkuliozinis, grybelinis meningitas Smegenų hemoragija
Granulių mažiau nei kraujo neutrofiluose, greičiau yra
Monocitai Norma Virusinis, tuberkuliozinis, grybelinis meningitas Išsėtinė sklerozė
Randama su limfocitais
Ląstelės Klinikinė reikšmė Mikroskopija Vaizdas
Makrofagai Eritrocitai smegenų skystyje Kontrastinė medžiaga
Fagocitavę eritrocitai, tuščiomis vakuolėmis, šešėliai, hemosiderino granulės, kristalai
Blastai Ūmi leukemija
Limfoblastai, mieloblastai, monoblastai
Plazminės ląstelės
Išsėtinė sklerozė Limfocitinė reakcija
Tipiškos ląstelės
http://home.kku.ac.th/acamed/kanchana/p67.jpg
Ląstelės Klinikinė reikšmė Mikroskopija Vaizdas
Ependiminės, chorioidinės, verpstės formos ląstelės
Diagnostinės procedūros
Ląstelės išsidėstę grupėmis su ryškiais branduoliais ir citoplazma
Piktybinės ląstelės
Metastatinės karcinomos Pirminė CNS karcinoma
Ląstelės išsidėstę grupėmis su neryškiais branduoliais ir citoplazma
Eozinofilai Subarachoidinės kraujosrūvos Tuberkuliozė Toksinis meningitas Virusinė infekcija
x
http://synapse.koreamed.org/ArticleImage/0191KMJ/kmj-27-79-g002-l.jpg
Diferenciacija
Kitos ląstelės
Diagnozuojant meningitą, daromas pasėlis ir vėliau atliekamas dažymas Gramo būdu turi prioritetą prieš kitus tyrimo metodus. Po to mikroskopuojamos likvoro ląstelės (leukocitai, eritrocitai, bakterijos).
Meningitas (1)
Tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Gali sukelti įvairios etiologijos sukėlėjai - bakterijos bei virusai.
Meningitas (2) Meningitą sukelia:
• bakterijos (bakterinis meningitas): dažniausiai gali sukelti meningokokas, pneumokokas
(Streptococcus pneumoniae), Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos, rečiau – kitos bakterijos.
• virusai (virusinis meningitas): pūslelinės (Herpes), tymų, epideminio parotito ("kiaulytės"), enterovirusai
(Echo, Koksackie) ir kt.;
• grybeliai;
• riketsijos ir kiti reti infekciniai veiksniai.
Simptomai: Galvos skausmas Pykinimas Bėrimas Dirglumas Karščiavimas Vėmimas Mieguistumas Traukuliai Bendras negalavimas Kaklo raumenų įtempimas
Tyrimai Klinikiniai požymiai ir simptomai; Kraujo tyrime matomas ↑WBC, CRB; Smegenų skysčio tyrimas -> nustatomas padidėjęs smegenų skysčio slėgis, o ištyrus laboratorijoje – ląstelių skaičiaus padidėjimas, esant nedaug padidėjusiam ar normaliam baltymo kiekiui. Lemiamą reikšmę meningito diagnozei ir specifinio gydymo parinkimui turi smegenų skystyje nustatyta vyraujanti uždegiminių ląstelių rūšis, taip pat gliukozės kiekis, bakteriologiniai ir imunologiniai tyrimai.