socialiniØ pedagogØ profesinio tapsmo ypatumai · 2006. 12. 20. · jos. 497 domas funkcijas....

496 LIETUVOS MOKSLAS

SOCIALINIØ PEDAGOGØ PROFESINIO TAPSMO YPATUMAI

ANTANAS LUKOÐEVIÈIUS, REGINA SAVELJEVA

Straipsnyje apþvelgiama socialinio pedagogo profesinio rengimosi situacija Lietu-voje siekiant iðryðkinti probleminius socialinio pedagogo rengimosi profesijai aspek-tus. Remiantis Lietuvos Vyriausybës nutarimais, reglamentuojanèiais socialinio peda-gogo veiklà ugdymo ástaigose ir mokslinës literatûros ðaltiniais, analizuojama sociali-nio pedagogo samprata, socialinio pedagogo funkcijos, veiklos turinys profesinio dis-kurso kontekste. Iðnagrinëtos studentø induktyviø propozicijø veikloje sampratos: at-skleistas socialiniais pedagogais dirbanèiø studentø poþiûris á praktiniame darbe vyk-

Antanas Lukoðevièius – Klaipë-dos universiteto fakulteto dekanas,Ugdymo metodikø katedros docen-tas, socialiniø mokslø (edukologija)daktaras.

Moksliniai interesai: ankstyvojidvikalbystë ir studentø profesinisrengimas aukðtojoje mokykloje.

Regina Saveljeva – Klaipëdosuniversiteto Socialinës pedagogi-kos katedros asistentë, socialiniømokslø doktorantë.

Moksliniai interesai: socialiniøpedagogø rengimas, profesiniai ty-rimai, prevencinë pedagogika, rizi-kos grupës vaikø ugdymas, sociali-niø pedagoginiø projektø vadyba,socialinës pedagoginës technologi-jos

497

domas funkcijas. Atliekama taksonominë socialinio pedagogo profesijos analizë pagalprofesijos kriterijus: sisteminës þinios ir intelektualus lavinimas, bendruomenës sank-cijos ir iðskirtinës paslaugos, profesinë asociacija, etikos kodeksas ir kvalifikacija. Ap-tariamos socialiniø pedagogø profesinio tyrimo ir rengimo universitete kryptys.

PAGRINDINIAI ÞODÞIAI. Socialinis pedagogas, profesinis diskursas, profesijoskriterijai, veiklos funkcijos, rengimas(-is) universitete.

KEY WORDS. Social pedagogue, professional discourse, criteria of profession,work functions, training at university.

Politiniø, ekonominiø, socialiniø bei kultûriniø pokyèiø erdvëje diskutuojama apieproblemiðkà vaikø socializacijos procesà, Lietuvoje pertvarkomos ugdymo ástaigos,pleèiamos jø socialinës funkcijos, keliami nauji uþdaviniai, svarbiausias kuriø – su-teikti socialinæ bei pedagoginæ pagalbà ugdytiniams. Vaiko socializacijos problemomsspræsti mokyklose ásteigta pareigybë – socialinio pedagogo. Tai naujas reiðkinys vi-suomeninëje ir akademinëje srityse. Pagrástai kyla klausimai: kokia socialinio pedago-go profesija, kokiose ástaigose dirba, kokias funkcijas atlieka, kaip socialiniai pedago-gai rengiami Lietuvoje ir pan.

Tyrimo aktualumas pagrástas socialinio pedagogo veiklos specifiðkumu: sudëtingiprofesijos tikslai ir uþdaviniai; neámanoma gauti iðsamià informacijà apie probleminessituacijas; bûtina priimti sprendimus neapibrëþtose situacijose; veikianèiø asmenøfunkcinis sàlygotumas; darbuotojø profesinës orientacijos vienpusiðkumas, skirtingiprofesiniai interesai; nepakankamai suderintos dalykinës normos bendroje ávairiø tar-nybø veikloje ir skirtingose ástaigose; skirtingi veiklos vertinimo kriterijai; bûtinumaspraktinëje veikloje dalykines normas savarankiðkai nuolat papildyti asmenybinëmisnormomis. Tyrimo aktualumà pagrindþia tokios prieþastys. Studijuojantieji universite-te siekia átvirtinti individualias reikðmingas socialinio pedagogo veiklai savybes, susi-daryti tarpasmeniniø santykiø sistemà, bûtinà adaptacijai ugdymo ástaigos kultûroje.Ásisavinant profesijà vyksta Að vaizdo ir pasaulëþiûros pokyèiai. Ásitraukimas á profesi-næ veiklà daþnai sukelia emocijø nestabilumà, prarandama elgesio pusiausvyra. Profe-sinëje veikloje kilusios problemos daro átakà fizinei ir psichologinei asmens bûsenai,jo asmenybei ir veiklos perspektyvai; profesinë veikla gali sukelti asmenybës deforma-cijas. Todël keliama mokslinë problema – kokie socialiniai-edukaciniai pokyèiai su-daro prielaidas socialiniø pedagogø profesinio ugdymo(-si) tobulinimui.

Todël siekiama iðanalizuoti socialiniø pedagogø profesinio tapsmo ðiuolaikiðkumàir perspektyvas.

Èia bus domimasi socialiniø pedagogø profesinio rengimo(-si) kaita.Iðkyla uþdaviniai: 1. Iðnagrinëti socialiniø pedagogø profesinio rengimosi situacijà.2. Atskleisti socialiniais pedagogais dirbanèiø universiteto studentø poþiûrá á prak-

tiniame darbe vykdomas funkcijas ir veiklos turiná.

AKADEMINË EDUKOLOGIJA

498

3. Iðnagrinëti studentø induktyviø propozicijø veikloje sampratas.4. Apibûdinti socialiniø pedagogø profesinio rengimo kaitos dimensijas.Tyrimo metodai: Mokslinës literatûros analizë ir apibendrinimas, Vyriausybës dokumentø, regla-

mentuojanèiø socialiniø pedagogø veiklà ir rengimà aukðtosiose mokyklose analizë,siekiant iðnagrinëti socialiniø pedagogø profesijos raidos ir profesinio rengimo situa-cijà.

Loginis – konstruktyvusis siekiant atskleisti studijø tikslø, veiklos ir tobulinimodimensijø vienovæ.

Refleksyvusis – rekonstruktyvusis orientuojantis á studentø patyrimo tyrimà pro-fesinëje veikloje, jo kaità ir sàlygas, kurios papildo ir patikslina ðá patyrimà.

Apklausos – atskleidþiant socialiniais pedagogais dirbanèiø universiteto studentøpoþiûrá á praktiniame darbe vykdomas funkcijas ir veiklos turiná. Sudaryta 32 klausimøanketa nagrinëjamai problemai tirti.

Tyrimo duomenys apdoroti taikant kiekybinës analizës metodus. Statistinë analizëatlikta naudojant kompiuterinæ SPSS 12.0 for Windows programà.

1. SOCIALINIØ PEDAGOGØ PROFESINIO RENGIMO SITUACIJA

Ðiuolaikinë visuomenë daþniausiai apibûdinama informacijos, þiniø visuomene,kuriai bûdinga globalizacija, naujos technologijos, inovacijos, kintanèios struktûros,nuomoniø pliuralizmas, daugiaprasmiðkumas, novatoriðkumas ir pan. Vyrauja ávairiosvertybinës nuostatos, sampratos, todël svarbus informatyvumas, nuolatinës diskusijos.

Lietuvoje iki 1989 m. socialinio pedagogo profesijos nebuvo. Socialiniai pedagogaipradëti rengti nuo 1991 m. Apie socialinio pedagogo profesinio diskurso pradþià gali-me kalbëti tik nepriklausomoje Lietuvoje, kai 9-ajame deðimtmetyje pradëta ávesti so-cialinio pedagogo etatus ugdymo ástaigose, priimami valstybës nutarimai, reglamen-tuojantys socialinio pedagogo veiklà, ir atsiranda moksliniø tyrinëjimø ðioje srityje.Vyriausybës nutarimai, reglamentuojantys socialiniø pedagogø veiklà, pateikti ðiuosedokumentuose: Socialinio pedagogo pareiginë instrukcija (2001), Kvalifikaciniai reika-lavimai (2001), Socialiniø pedagogø etatø steigimo ðvietimo ástaigose 2001–2005 me-tø programa (2001) ir kt. Mokslinëje literatûroje (J. Vaitkevièius (1995), B. Bitinas,E. Giedraitienë (1996), I. Leliûgienë (1997, 2003), R. Braslauskienë (1999), G. Kvieskie-në (2001), R. Èepukas (2001), B. Bitinas, A. Ðidlauskienë (2001), J. Buzaitytë–Kaðaly-nienë (2002), D. Alifanovienë, O Ðapelytë (2002), N. Bankauskienë, V. Barðauskienë(2003) ir kt.) socialinio pedagogo profesinis diskursas vyksta daugeliu aspektø:

1. Socialinio pedagogo kompetencijos. 2. Socialinio pedagogo funkcijos bendrojo lavinimo mokyklose.3. Socialinio pedagogo praktinës veiklos problemos. 4. Socialiniø pedagogø rengimas Lietuvoje.


499

5. Socialiniø pedagogø rengimas uþsienio ðalyse.Nagrinëjant Vyriausybës nutarimus ir mokslinæ literatûrà, apibrëþianèià ir anali-

zuojanèià socialinio pedagogo sampratà, profesinæ veiklà, naudotas profesinis diskur-sas. (Tarptautiniø þodþiø þodyne (2003) sàvoka „diskursas” apibrëþiama kaip sudary-tas pagal tam tikrà sistemà, iðplëstas minties apie kurá nors dalykà iðreiðkimas). Socia-linio pedagogo profesiniu diskursu apibûdinta socialinio pedagogo profesinë situacijair atskleistos daþniausios problemos Lietuvos kontekste. Socialinio pedagogo profesi-nio diskurso analizë padeda nustatyti: 1) kaip socialinio pedagogo profesija plëtojasiskirtingø poþiûriø – vyriausybinio ir mokslinio – sàveikoje; 2) kaip ði profesija ati-tinka socionominiø profesijø poþymius.

Socialinio pedagogo profesinio diskurso aprëptis. Vykdydami socialinio pedago-go profesiná diskursà rëmëmës taksonomine profesijos analize, t.y. nustatëme, ar so-cialinio pedagogo profesija atitinka visus kriterijus, kuriø dëka uþsiëmimas gali bûtiapibûdinamas profesija. Bûtent taksonominë profesijos analizë leidþia ávertinti, kokiulygiu veikla (uþsiëmimas) atitinka nustatytus profesijos bruoþus.

Daugelio autoriø nuomone, uþsiëmimas pripaþástamas profesija, jei jis atitinka 6pagrindinius kriterijus:

1. Sisteminës þinios, teorinëmis þiniomis pagrásti ágûdþiai [Millerson G. L., 1964;Greenwood E., cit. Johnson L. C., 2001; Weem W., 1988; Sims D. ir kt., 1993];

2. Intelekto lavinimas ir ugdymas [Millerson G. L., 1964; Perkin H., 1985; WeemW., 1988];

3. Etikos kodeksas [Weem W., 1988; Greenwood E., cit. Johnson L. C., 2001];4. Bendruomenës sankcijos ir teikiamø paslaugø iðskirtinumas [Lindop N., 1982;

Greenwood E., cit. Johnson L. C., 2001];5. Profesiniø kvalifikacijø kontrolë ir kompetencijø vertinimas [Millerson G. L.,

1964; Sims D. ir kt., 1993; Greenwood E., cit. Johnson L. C., 2001];6. Profesinë asociacija [Millerson G. L., 1964]. Atsiþvelgæ á iðskirtus profesijos poþymius atlikome socialiniø pedagogø profesijos

taksonominæ analizæ, t.y. nustatëme, ar socialinio pedagogo profesija atitinka visuspoþymius, kuriø dëka uþsiëmimas gali bûti apibûdinamas profesija. Bûtent taksonomi-në profesijos analizë leidþia ávertinti, kokiu lygiu veikla (uþsiëmimas) atitinka nustaty-tus profesijos kriterijus.

Taksonominë profesijos analizë pasiþymi tam tikrais taikymo ypatumais. T. Dþon-sonas [Johnson T. ,1972] nurodo ðiuos analizës taikymo ypatumus: 1) ðios analizës at-stovai teigia, kad esama profesionalumo „idealus tipas” ir jis gali bûti apibûdinamas.Ði analizë gali bûti naudojama kaip pagrindas apibûdinant naujas, potencialias ir atsi-randanèias profesijø grupes, siekiant jas átvirtinti. 2) ði analizë yra apraðomojo po-bûdþio, todël stokoja teorinio pagrindimo: vienas poþymis apibûdina arba sàlygoja ki-tà poþymá. Ði analizë padeda atskleisti tam tikros profesijos dabartinæ, bet ne istorinæpadëtá, t.y. leidþia nustatyti profesijos status quo.


500

Sisteminës þinios ir intelekto lavinimas. Ðis profesijos kriterijus reiðkia, kad profe-sijos atstovai savo veiklà plëtoja moksliniø þiniø pagrindu, remiasi teorijomis, iðryðki-nanèiomis susistemintà tikrovës vaizdà. Tam reikalingas profesijos atstovø rengimasaukðtosiose mokyklose.

Anot J. Ðmagalskio [Szmagalski J., 1999], vienas ið profesijos tapsmo kriterijø yradarbuotojø rengimas universitete (p. 225). Socialinio pedagoginio darbo profesijos pri-paþinimas prasidëjo 1990 metais pradëjus rengti socialinius pedagogus Vilniaus peda-goginiame universitete, [Kvieskienë, 2001, p. 57], 1995 metais Ðiauliø universitete,Klaipëdos universitete [Paliokienienë, 1999, p. 17], vëliau ir kitose aukðtosiose mo-kyklose. Aukðtosiose neuniversitetinëse mokyklose socialiniai pedagogai pradëtirengti nuo 2000 metø. Ðiuo metu Lietuvoje vyrauja binarinë socialiniø pedagogø ren-gimo sistema. Socialiniø pedagogø profesinis rengimas vyksta 5 universitetuose ir 6aukðtosiose neuniversitetinëse mokyklose, socialinio darbo ir edukologijos studijøkryptyse vykdant socialinës pedagogikos, socialinës edukologijos, socialinio darbo,socialinës pedagogikos ir psichologijos bei vaikystës pedagogikos su specializacijomisprogramas. Socialinio pedagogo profesinæ kvalifikacijà suteikianèiø mokyklø pasi-skirstymas pagal studijø kryptis ir vykdomas programas pateikiamas lentelëje.

1 l e n t e l ë. Aukðtøjø mokyklø, suteikianèiø socialinio pedagogo profesinæ kvalifikacijà, studijø kryptys ir programos

Aukðtoji mokykla Studijø programaSuteikiamas kvalifikacinis

laipsnis

Studijø kryptis – socialinis darbas

Vilniaus pedagoginis univer-sitetas

Socialinë pedagogika SD bakalauras

Socialinis darbas SD magistras

Vilniaus universitetas Socialinis darbas SD bakalauras

Ðiauliø universitetas Socialinë pedagogika ir psi-chologija

SD bakalauras

Socialinë pedagogika SD magistras

Lietuvos kûno kultûros aka-demija

Socialinë pedagogika SD bakalauras

Studijø kryptis –edukologija

Ðiauliø universitetas Socialinë pedagogika ir psi-chologija

ED bakalauras

Socialinë pedagogika ED magistras

LIETUVOS MOKSLAS

501

Parengta pagal informacijà tinklalapyje www.smm.lt

Ið lentelës matyti, kad socialinio pedagogo profesinë kvalifikacija yra suteikiamabaigus universitetines studijas socialinio darbo ir edukologijos kryptyse ir neuniversi-tetines studijas edukologijos kryptyje. Socialinio pedagogo pareiginëje instrukcijojenurodoma, kad socialiniai pedagogai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 2001 m. balandþio 4 d. nutarimu Nr. 368 patvirtintà bendràjá studijø srièiø ir kryp-èiø, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinës ir neuniversitetinës studijos Lie-tuvos aukðtosiose mokyklose, klasifikatoriø ir pagal ðias studijø kryptis suteikiamøkvalifikacijø sàraðà. Pagal ðá nutarimà socialinio pedagogo profesinë kvalifikacija su-teikiama tik baigus edukologijos krypties universitetines ir neuniversitetines studijas.Kyla klausimas dël socialiniø pedagogø ágijusiø profesinæ kvalifikacijà socialinio dar-bo studijø kryptyje profesinio statuso pripaþinimo.

Aktuali lieka universitetiniø ir neuniversitetiniø studijø perimamumo problema,atsirandanti dël skirtingø teoriniø dalykø, jø apimties. Kol kas universitetuose nëraaiðkaus reglamento dël iðlyginamøjø studijø tiems studentams, kurie baigë neuniver-sitetines programas ir siekia bakalauro kvalifikacinio laipsnio. Panaði problema iðlieka

1 lentelës tæsinys

Klaipëdos universitetas Socialinë pedagogika ED bakalauras

Socialinë pedagogika ED magistras

Vaikystës pedagogika su specializacijomis

ED bakalauras

Lietuvos kûno kultûros aka-demija

Socialinë pedagogika ED bakalauras

Kauno technologijos univer-sitetas

Socialinë edukologija ED bakalauras

Vilniaus pedagoginis univer-sitetas

Socialinë pedagogika ED bakalauras

Klaipëdos kolegija Socialinë pedagogika –

Marijampolës kolegija Socialinë pedagogika –

Panevëþio kolegija Socialinë pedagogika –

Utenos kolegija Socialinë pedagogika –

Kauno kolegija Socialinë pedagogika –

Vilniaus kolegija Socialinë pedagogika –


502

kitø krypèiø studijas baigusiems studentams, siekiantiems magistro kvalifikaciniolaipsnio ir socialinio pedagogo profesinës kvalifikacijos.

Bendruomenës sankcijos ir teikiamø paslaugø iðskirtinumas. Socialinio pedago-go profesija nesukûrë savo paslaugø monopolijos. Tai tik viena ið daugelio profesijø(pedagogas, socialinis darbuotojas ir kt.), susijusiø su þmoniø socialiniu funkcionavi-mu. Ðiø profesijø atstovai apibûdinami socioedukacinio darbo [Leliûgienë, 1997, 2003;Jankauskienë, Barðauskienë, 2003] arba socialinio darbo specialistais (Buzaitytë-Kaðalynienë, 2002). Socialiniø paslaugø iðskirtinumà apibûdiname iðnagrinëjæ sociali-nio pedagogo veiklos objektus. Ávairûs mokslininkai skirtingai aiðkina ðiø specialistøveiklos objektus. Pateikiame keliø autoriø socialinio pedagogo profesines veiklossampratas, atskleidþianèias skirtumus nuo socialinio darbuotojo, socialinio edukologoprofesiniø sampratø:

– socialiniai pedagogai dirba su mokyklinio amþiaus vaikais, jaunimu, o sociali-niai darbuotojai su suaugusiais þmonëmis, patekusiais á keblià padëtá, patyrusiais ne-sëkmes (praradusiais darbà ir pan.) [Vaitkevièius, 1995, p.240]. Autorius paþymi, kadsocialinio pedagogo veiklos objektas yra ne tik vaikas, bet ir jo mikroaplinka, tie þmo-nës, kurie turi átakos vaikui, todël „socialinis pedagogas yra auklëjamojo darbo suávairaus amþiaus, ávairiø socialiniø grupiø þmonëmis specialistas ” [Vaitkevièius,1995, p.241].

– socialinis pedagogas – tai specialistas, tiesiogiai ar netiesiogiai organizuojan-tis vaikø ugdymà laisvu nuo jø mokymosi laiku. [Bitinas, Giedraitienë, 1996, p. 6]. Au-toriai nurodo, kad socialinio pedagogo pareigybë integruoja pedagogo ir socialiniopedagogo profesijø ypatumus. Viena, socialinis pedagogas yra profesionalus pedago-gas, gebantis optimizuoti vaiko asmenybës raiðkos, sklaidos ir raidos sàlygas. Kita ver-tus, jis yra socialinis darbuotojas, teikiantis socialinæ bei pedagoginæ pagalbà ugdyti-niams ir jø tëvams asmenybës raidos probleminëse situacijose. Ðiuo aspektu jis matougdytiná kaip asmenybæ, funkcionuojanèià konkreèiomis socialinëmis sàlygomis, áþiûrijo dvasinius, socialinius, fizinius poreikius ir padeda ugdytiniui rasti jø tenkinimo bû-dus.

– socialinis pedagogas – tai asmuo, nuolat padedantis vaikui, jo ðeimai spræstisocialines ir edukacines problemas. Socialinis darbuotojas – tai asmuo, padedantisþmogui spræsti konkreèià socialinæ problemà. Socialinis edukologas – asmuo, kuris,padëdamas bet kurio amþiaus tarpsnio þmogui spræsti jo socialinæ problemà, tai daroaktyvindamas já asmenybës ir kvalifikaciniam tobulëjimui, susiejant socialines para-mos ir ðvietimo sistemø galimybes [Leliûgienë I., 1997, p. 37].

Vyriausybës patvirtintoje socialinio pedagogo pareiginëje instrukcijoje (2001)paþymima, kad socialinis pedagogas – siekia padëti vaikams geriau adaptuotis visuo-menëje, bendruomenëje, ðvietimo ar globos ástaigoje, kitose socialinëse ástaigose, vyk-danèiose ugdymo funkcijas, racionaliau iðnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis,mokytis ir augti savarankiðkais pilieèiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedago-


503

gais, klasiø auklëtojais, kitais specialistais, tëvais ar teisëtais vaiko atstovais, bendruo-mene [Dël socialinio pedagogo kvalifikaciniø reikalavimø, 2001, p.1].

Apibendrinant pateiktas sampratas galima teigti, kad daugelis autoriø, nurodyda-mi skirtumus tarp socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo, paþymi skirtingus ðiøspecialistø veiklos objektus: socialinis pedagogas dirba su vaikais (J. Vaitkevièius,B. Bitinas, E. Giedraitienë), o socialinis darbuotojas – su suaugusiais þmonëmis. Ta-èiau kai kurie autoriai nurodo platesná socialinio pedagogo veiklos objektà socialinispedagogas siekia padëti ne tik vaikui, bet ir jo ðeimai (I. Leliûgienë, B. Bitinas,E. Giedraitienë), dirba su ávairaus amþiaus, ávairiø socialiniø grupiø þmonëmis (J. Vait-kevièius).

Analizuojant socialinio pedagogo profesijos sampratà kyla ðie klausimai: kokiossrities – socioedukacinio darbo ar socialinio darbo – specialistai yra socialiniai pe-dagogai? Kas yra socialinio pedagogo veiklos objektas – vaikas ar ir jo mikroaplin-ka? Jei socialinio pedagogo veiklos objektas yra vaikas, tai jo profesinë samprata lygir atskiriama nuo socialinio darbuotojo, o jei objektas yra visa vaiko mikroaplinka, taikuo skiriasi socialinio pedagogo profesinë samprata nuo socialinio darbuotojo ir so-cialinio edukologo?

Mûsø manymu, optimalus yra B. Bitino ir E. Giedraitienës pateiktos socialinio pe-dagogo profesinës sampratos apibûdinimas, integruojantis pedagogo ir socialinio dar-buotojo profesijos ypatumus.

Siekdami iðryðkinti socialinio pedagogo teikiamø paslaugø iðskirtinumà, api-brëþiame socialinio pedagogo funkcijas. Iðskiriamos ðios bendriausios socialinio peda-gogo funkcijos:

ávertinimo (renka informacijà, analizuoja, daro iðvadas); konsultacinë (pataria, pa-deda, konsultuoja); korekcinë (skatina, ágalina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobili-zuoja); vadybinë (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir uþ juos atsako);ðvieèiamoji (informuoja, aiðkina); koordinacinë (palaiko ryðius, siunèia, perduoda in-formacijà); prevencinë (numato neigiamus reiðkinius, poelgius ir padeda jø iðvengti);teisinë (atstovauja vaiko interesams, juos gina); socialinio ugdymo [Dël socialinio pe-dagogo kvalifikaciniø reikalavimø, 2001, p.3].

ðvieèiamoji (informuoja, aiðkina); konsultacinë (pataria, padeda, konsultuoja);diagnostinë (renka informacijà, analizuoja, daro iðvadas); psichoterapinë (skatina, ak-tyvina, áteigia, mobilizuoja); pedagoginë (moko, lavina, auklëja); vadybinë (organizuo-ja, telkia, planuoja, valdo) [Bitinas, Giedraitienë, 1996, p. 2].

– bendradarbiavimas su mokyklos administracija; bendradarbiavimas su mokyto-jais ir klasiø auklëtojais; ryðiø su bendruomene palaikymas; pagalba tëvams; socialiniøpaslaugø teikimo organizavimas; socialinë pedagoginë pagalba moksleiviams. [Biti-nas, Ðidlauskienë, 2001, p. 12–13].

– socialinës pedagoginës pagalbos vaikui organizavimas; darbas su vaikø grupë-mis; saugios vaiko aplinkos kûrimas; bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijo-


504

mis, daranèiais átakà vaiko ugdymui; socialinio pedagogo veiklos tobulinimas. [Èepu-kas, 2001, p. 23; Socialinio pedagogoveiklos ypatumai, 2002, p. 5].

Apibendrinant, galima teigti, kad socialinio pedagogo pareiginëje instrukcijoje irB. Bitino, E. Giedraitienës pateikiamos panaðios socialinio pedagogo funkcijos: diag-nostinë funkcija atitinka pareiginëje instrukcijoje nurodomà ávertinimo funkcijà, psi-choterapinë – korekcinæ. Taèiau autoriai pateikia vienà papildomà funkcijà – peda-goginæ. Socialinis pedagogas vykdo ne tik ávertinimo (diagnostinæ), konsultacinæ, ko-rekcinæ (psichoterapinæ), vadybinæ, ðvieèiamàjà, koordinacinæ, prevencinæ, teisinæ, so-cialinio ugdymo funkcijas, bet ir pedagoginæ funkcijà. Socialinio pedagogo darbas lai-komas pedagoginiu [Pareigø, kuriø darbas..., 1997, p. 1]. Taigi jei socialinio pedagogodarbas yra pedagoginis, tai ir jo veikla ið dalies yra pedagoginë, jis vykdo ir pedago-ginæ funkcijà.

Daugelá ðiø funkcijø atlieka ne tik socialiniai pedagogai, bet ir patys pedagogai,kartais mokyklos psichologai, visuomenës sveikatos specialistai. Kyla klausimai: ko-kias funkcijas praktiðkai vykdo socialinis pedagogas? Kurià dalá funkcijø socialinispedagogas perima ið pedagogo? Kurios funkcijos vyrauja socialinio pedagogo veiklo-je? Kokiose veiklos srityse lieèiasi socialinio pedagogo, mokyklos psichologo, visuo-menës sveikatos specialistø funkcijos?

[Joness S., Joss R., 1995] nurodo, kad „ten, kur panaðios profesijos randa bendrasveiklos sferas, jø ribos gali susikirsti, dël to kyla konfliktas. Tai daþnai pasireiðkia tuo,kad ávairios profesijos skiriasi vertybiø rinkiniu, kartu kiekviena grupë siekia legiti-muoti teorinæ savo paradigmà ar darbo metodus” (p. 18).

Profesiniø kvalifikacijø kontrolë ir kompetencijø vertinimas. Pagal dabar galio-janèius ugdymo institucijø darbuotojø atestacijos nuostatus socialiniai pedagogaiatestuojami remiantis mokytojø atestacijos nuostatais.

B. Bitinas ir E. Giedraitienë 1996 metais pasiûlë socialinio pedagogo 5 kvalifikaci-nes kategorijas, kuriomis vadovaujamasi keliant socialiniø pedagogø kvalifikacijà:

Jaunesnysis socialinis pedagogas (suteikiama asmenims, ágijusiems socialinës pe-dagogikos ar socialinio darbo bakalauro kvalifikaciná laipsná, atitinkamà specialøjáiðsilavinimà aukðtesniosiose mokyklose ar persikvalifikavimo studijø centruose, arbaturintiems kitos srities pedagoginá iðsilavinimà ir ne maþesná kaip dvejø metø pedago-giná darbo staþà).

Socialinis pedagogas (suteikiama socialinës pedagogikos bei socialinio darbo ma-gistrams, taip pat jaunesniesiems socialiniams pedagogams, po ðios kvalifikacinës ka-tegorijos suteikimo ágijusiems ne maþesnæ kaip dvejø metø socialinio ugdymo prakti-kos patirtá).

Vyresnysis socialinis pedagogas (suteikiama socialiniams pedagogams, turintiemssocialinës pedagogikos, socialinio darbo bakalauro ar magistro kvalifikaciná laipsná irne maþesnæ kaip dvejø metø socialinio ugdymo praktikos patirtá).

LIETUVOS MOKSLAS

505

Socialinio ugdymo metodininkas (suteikiama vyresniesiems socialiniams pedago-gams, turintiems ne maþesnæ kaip 6 metø socialinio ugdymo praktikos patirtá).

Socialinio ugdymo ekspertas (suteikiama socialinio ugdymo metodininkams).Taigi pedagogø karjera ðvietimo organizacijoje apima 4 kvalifikacines kategorijas

(mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas), osocialiniø pedagogø karjera ðvietimo organizacijoje pasiþymi viena kvalifikacine kate-gorija daugiau.

Probleminis klausimas átvirtinant socialinio pedagogo profesijà tebëra socialiniøpedagogø atestacija, kvalifikacijos tobulinimas, kompetencijø ávertinimas. Lietuvojejau atsirado specialistø, turinèiø pakankamà patirtá ir kompetencijà ágyti socialinio ug-dymo eksperto kvalifikacijà, taèiau stokojama ekspertø, kurie galëtø ávertinti jø kom-petencijas.

Profesinë asociacija, etikos kodeksas ir kultûra. Etikos kodeksu ir kultûra rûpina-si socialiniø pedagogø asociacija, ásteigta 2002 m. birþelio 5 d. Ðios asociacijos veikloskryptys: socialiniø pedagogø kvalifikacijos tobulinimo kursø organizavimas ir ágyven-dinimas; pedagogø ir visuomenës ðvietimas; LR teisinës bazës, reglamentuojanèios so-cialiniø pedagogø veiklà, tobulinimas; atstovavimas Lietuvos socialiniø pedagogø in-teresams bei jø teisiø ginimas; paþangiø socialinës pedagoginës pagalbos modeliø beimetodikø sklaida; metodinës literatûros leidyba ir platinimas; kita progresinë bei me-todinë pagalba socialiniams pedagogams.

Lietuvoje yra patvirtintas socialinio darbuotojo etikos kodeksas, psichologø etikoskodeksas. Taèiau nëra patvirtinto socialiniø pedagogø etikos kodekso, tik socialiniopedagogo pareiginëje instrukcijoje yra nurodytos ðios vertybinës nuostatos: pagarbos,atvirumo tolerancijos, unikalumo, vaiko kaip asmenybës vertinimas, nesmerkimo irneteisimo, empatijos, priëmimo, konfidencialumo, pasitikëjimo [Dël socialinio peda-gogo kvalifikaciniø reikalavimø, p. 2].

Taèiau Lietuvoje nëra bendros socioedukacinio darbo specialistø asociacijos, kurivienytø ðios srities profesionalus, aukðtojo mokslo institucijø dëstytojus, rengianèiusspecialistus, darbdavius. Tokia asociacija uþtikrintø didesná socioedukacinës veiklos irprofesijai keliamø kriterijø atitikimà, teorijos ir praktikos sanglaudà rengiant specia-listus.

2. SOCIALINIAIS PEDAGOGAIS DIRBANÈIØ UNIVERSITETO STUDENTØ POÞIÛRIS Á PRAKTINIAME DARBE VYKDOMAS

FUNKCIJAS IR VEIKLOS TURINÁ

Mokymo(-si) profesijos optimizavimo priemonë yra gráþtamasis ryðys, kurá apibû-dina studijuojanèiøjø savæs ávertinimas, praktinës veiklos, teoriniø þiniø ágijimo ir jøpraktinio taikymo, bûsimosios karjeros poþiûriu. Tai yra viena galimybiø nagrinëtiprofesinio rengimo(-si) pokyèiø esmæ ir iðryðkinti pagrindines jø tendencijas. Prakti-


506

nës veiklos funkcijø ávertinimas suteikia galimybæ áþvelgti, kaip studijuojantysis iðgy-vena kritiðkà màstymà, savarankiðkà sprendimà atskleisdamas deklaratyviø ir instru-mentiniø þiniø sritis.

Atliekant tyrimà anketinëje apklausoje dalyvavo 108 socialiniai pedagogai, kuriemokosi universitete ir dirba ugdymo ástaigose. Respondentø amþiaus ir darbo staþostruktûra pavaizduoti 2 lentelëje.

2 l e n t e l ë. Respondentø amþiaus struktûra ir jø darbo staþo struktûra

Ið 2 lentelës matyti, kad dauguma (48,15%) anketinëje apklausoje dalyvavusiø so-cialiniø pedagogø yra 20–30 metø amþiaus, 40,74% anketinëje apklausoje dalyvavu-siø socialiniø pedagogø yra 31–40 metø amþiaus, 11,11% yra 41–50 metø amþiaus.Daugiausia apklaustøjø socialiniø pedagogø turëjo 3–5 metø darbo staþà (59,26%), omaþiausia – 3 mën. – 1 metø darbo staþà (11,11 %).

Anketinës apklausos bûdu atskleidëme, kaip daþnai socialiniai pedagogai vertinair padeda spræsti socialines, pedagogines, psichologines vaiko problemas. Visi (100%)tyrime dalyvavæ socialiniai pedagogai nurodë, kad vertina ir padeda spræsti socialinesir pedagogines vaiko problemas, kiek maþiau socialiniø pedagogø (85,2 %) – psicho-logines vaiko problemas. Daþnumo vertinimo vidurkiai pateikiami 1 paveiksle.

Ið paveikslo matyti, jog socialiniai pedagogai daþniau vertina ir sprendþia sociali-nes vaiko problemas (vertinimo vidurkis 3) nei pedagogines (2,63) ar psichologines(2,19).

Siekdami nustatyti, kaip daþnai socialiniai pedagogai tiria socialinës, pedagoginësir psichologinës pagalbos vaikui poreiká, patyrëme, kad visi tyrime dalyvavæ sociali-niai pedagogai tiria socialinës pagalbos vaikui poreiká, 92,6% – pedagoginës ir 66,7%– psichologinës. Daþnumo vertinimo vidurkiai pateikiami 2 paveiksle.

Ið vertinimo vidurkiø galima spræsti, jog socialiniai pedagogai daþniausiai tiria so-cialinës pagalbos vaikui poreiká (vertinimo vidurkis 2,77), reèiau – pedagoginës(2,19) ir psichologinës (1,63) pagalbos vaikui poreiká.

Visi tyrime dalyvavæ socialiniai pedagogai individualiai konsultuoja vaikus ir pe-dagogus, 96,29% – tëvus, 74,07% – ástaigos administracijà ir 37,04% – kitus specia-listus. Socialiniø pedagogø atsakymø apie individualaus konsultavimo pobûdá irdaþnumo vertinimo vidurkiai pateikiami 3 paveiksle.

Respondentø amþiaus struktûra Respondentø darbo staþo struktûra

20 – 30 metø 48,15% 3 mën. – 1metai 11,11%

31 – 40 metø 40,74% 1 metai – 3 metai 29,63%

41 – 50 metø 11,11% 3 metai – 5 metø 59,26%


507

Socialiniai pedagogai daþniausiai in-dividualiai konsultuoja vaikus (vertinimovidurkis – 2,67), tëvus (2,59) ir pedago-gus (2,56). Reèiau individualiai konsul-tuoja ástaigos, kurioje jie dirba, specia-listus (1,74) ir kitose ástaigose dirbanèiusspecialistus (1,37).

Grupëmis vaikus konsultuoja 59,26%socialiniø pedagogø, ástaigos administra-cijà – 40,74%, pedagogus – 37,03%, të-vus – tik 11,11% socialiniø pedagogø.Grupiniø konsultacijø vykdymo daþnumovertinimo vidurkiai pateikiami 4 paveiks-le.

Socialiniai pedagogai daþniau grupë-mis konsultuoja vaikus (vertinimo vidur-kis 1,81) nei pedagogus (1,52) ir ástaigos,kurioje dirba, administracijà (1,41). Re-èiausiai grupëmis konsultuoja tëvus arteisëtus vaiko atstovus.

Apklausos bûdu atskleidëme, jog visityrime dalyvavæ socialiniai pedagogai pa-deda vaikams suprasti jø teises ir parei-gas, 96,29% padeda tëvams suprasti jø tei-ses bei pareigas ir 44,44% pareigas ir tei-

ses aiðkina pedagogams ir ástaigos, kurioje jie dirba, administracijai. Daþnumo vertin-imo vidurkiai pateikiami 5 paveiksle.

Ið 5 paveikslo matyti, jog socialiniai pedagogai teises ir pareigas daþniausiaiiðaiðkina ir padeda suprastivaikams (vertinimo vidur-kis – 2,78) ir tëvams (2,59).Reèiausiai aiðkina ástaigoskurioje jie dirba, administ-racijai (1,7) ir pedagogams(1,44).

Tyrimo metu nustatëme,jog visi socialiniai pedago-gai dalyvauja pedagogøpasitarimuose, 81,48% kla-sës valandëlëse, 92,59% të-

3

2,63

2,19

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Socialines

Pedagogines

Psichologines

1 pav. Vaiko problemø vertinimo ir sprendimo daþnumas (pateikiami vertinimo vidurkiai)

1,63

2,19

2,77

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Psichologin s

Pedagogin s

Socialin s

2 pav. Pagalbos vaikui poreikio tyrimo daþnumo vertinimo vidurkiai

3 pav. Individualiø konsultacijø pobûdis ir daþnumo vertinimo vidurkiai

1,37

1,74

2,56

2,67

2,59

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Kitus specialistus

staigos administracij

Pedagogus

T vus

Vaikus


508

vø susirinkimuose, pedagogøtaryboje, specialiojo ugdymokomisijoje, 18,52% ekspertøkomisijoje, 29,63% ástaigosbendruomenës taryboje. Daly-vavimo daþnumo vertinimo vi-durkius pavaizdavome 6 pa-veiksle.

Dalyvavimo ugdymo ástai-gos veikloje pobûdþio irdaþnumo vertinimo vidurkiaileidþia teigti, jog socialiniai

pedagogai daþniausiai dalyvauja pedago-gø pasitarimuose (vertinimo vidurkis –2,67), pedagogø taryboje (2,3), tëvø susi-rinkimuose ir specialiojo ugdymo komisi-joje (2,19) ir klasës valandëlëse (2,07). So-cialiniai pedagogai reèiausiai dalyvaujaástaigos bendruomenës taryboje (1,3) irekspertø komisijose (1,19).

Anketinës apklausos bûdu nustatëme,jog visi tyrime dalyvavæ socialiniai peda-gogai teikia pagalbà vaikams, turintiemselgesio ir bendravimo problemø, 92,59%– mokymosi, emocijø, pagrindiniø reik-miø tenkinimo ir psichinio vystymosi pro-

blemø, 88,89% – þalingø áproèiø, sveikatos problemø, 81,49% – saugumo uþtikrini-mo problemø, 44,45% – patiriantiems seksualiná ir fiziná smurtà vaikams. Teikiamospagalbos daþnumo vertinimovidurkiai pateikiami 7 paveiks-le.

Socialiniai pedagogai daþ-niausiai teikia pagalbà vai-kams, turintiems elgesio (ver-tinimo vidurkis – 2,74), bend-ravimo (2,63), mokymosi (2,44)ir kitø problemø. Socialiniaipedagogai reèiausiai teikia pa-galbà vaikams, patiriantiemsfiziná ir seksualiná smurtà.

4 pav. Grupiniø konsultacijø pobûdis ir daþnumo vertinimo vidurkiai

1,11

1,41

1,52

1,81

0 0,5 1 1,5 2

T vus ar teis tusvaiko atstovus

staigosadministracij

Pedagogus

Vaikus

5 pav. Teisiø ir pareigø aiðkinimo vaikams, tëvams, pedagogams, administracijai

daþnumo vertinimo vidurkiai

1,44

1,7

2,59

2,78

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Pedagog

Administracijos

T v

Vaik

2,67

2,07

2,19

2,3

2,19

1,19

1,3

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Pedagog pasitarimuose

Klas s valand l se

T v susirinkimuose

Pedagog taryboje

Specialiojo ugdymo komisijoje

Ekspert komisijoje

staigos bendruomen s taryboje

6 pav. Dalyvavimo ugdymo ástaigos veikloje pobûdis ir daþnumo vertinimo vidurkiai

LIETUVOS MOKSLAS

509

Visi tyrime dalyvavæ so-cialiniai pedagogai tarpi-ninkauja sprendþiant kon-fliktus tarp vaikø, 70,37%– tarp vaikø ir jø tëvø,66,66% – tarp vaikø ir pe-dagogø, 33,33% – tarp të-vø ir pedagogø, 29,63% –tarp vaikø ir administracijosbei pedagogø ir administra-cijos, 22,22% – tarp peda-gogø, 7,41% – tëvø ir ad-ministracijos. Atsakymøapie tarpininkavimo spren-dþiant konfliktus daþnumovertinimo vidurkiai pavaiz-duoti 8 paveiksle.

Socialiniai pedagogaidaþniausiai tarpininkaujasprendþiant konfliktus tarpvaikø (vertinimo vidurkis –2,78) bei vaikø ir pedagogø(2), vaikø ir jø tëvø (1,98).Reèiausiai tarpininkaujasprendþiant konfliktus tarppedagogø (1,22) bei tëvø iradministracijos (1,07).

100% tyrime dalyvavu-siø socialiniø pedagogø or-

ganizuoja ávairius renginius, ðventes, veiklà po pamokø ir vaikø laisvalaiká, 66,66% –projektø kûrimà ir ágyvendinimà, 62,97% – vaikø veiklà vietos bendruomenëje,25,92% – iðtekliø vaikams ir ðeimoms gavimà. Atsakymø apie ðios veiklos organizavi-mo daþnumo vertinimo vidurkiai pateikiami 9 paveiksle.

Pagal daþnumo vertinimo vidurkius galima teigti, jog socialiniai pedagogaidaþniausiai organizuoja mokiniø veiklà po pamokø (vertinimo vidurkis – 2,67), moki-niø laisvalaiká (2,63) bei ávairius renginius, ðventes (2,56). Socialiniai pedagogai re-èiausiai organizuoja vaikø veiklà vietos bendruomenëje (1,89) bei iðtekliø vaikams irðeimoms gavimà (1,3).

Tyrimo metu nustatëme, jog 74,08% tyrime dalyvavusiø socialiniø pedagogø orga-nizuoja bendravimo ir socialiniø ágûdþiø lavinimo uþsiëmimus vaikams, 14,81% – pe-

1,63

1,63

2,04

2,07

2,15

2,19

2,22

2,3

2,44

2,63

2,74

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Patirian iais seksualin smurt

Patirian iais fizin smurt

Sveikatos problem

Saugumo užtikrinimo

Žaling pro i

Emocij problem

Psichinio vystymosi

Pagrindini vaiko reikmi tenkinimo

Mokymosi problem

Bendravimo problem

Elgesio problem

7 pav. Vaikø problemø pobûdþio ir pagalbos teikimo daþnumo vertinimo vidurkiai

1,07

1,22

1,3

1,33

1,89

1,98

2

2,78

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

T v ir administracijos

Pedagog

Pedagog ir administracijos

T v ir pedagog

Vaik ir administracijos

Vaik ir j t v

Vaik ir pedagog

Vaik

8 pav. Sprendþiamø konfliktø pobûdis ir daþnumo vertinimo vidurkiai


510

dagogams ir ástaigos admi-nistracijai. 10 paveiksle pa-teikiami bendravimo ir so-cialiniø ágûdþiø lavinimouþsiëmimø organizavimodaþnumo vertinimo vidur-kiai.

Socialiniai pedagogaidaþniausiai bendravimo irsocialiniø ágûdþiø lavinimouþsiëmimus organizuojavaikams (vertinimo vidur-kis – 2,3), reèiau ástaigos

administracijai ir pedagogams (vertinimo vidurkiai – 1,15).96,95% tyrime dalyvavusiø socialiniø pedagogø, spræsdami vaiko problemas, ben-

dradarbiauja su tëvais, 92,95% – su pedagogais, 55,56% – su ástaigos administracijair 48,15% – su specialistais. Socialiniø pedagogø atsakymø apie bendradarbiavimosprendþiant vaiko problemas daþnumo vertinimo vidurkiai pateikiami 11 paveiksle.

Socialiniai pedagogai spræsdami vaiko problemas daþniausiai bendradarbiauja supedagogais (vertinimo vidurkis – 2,63) ir tëvais (2,52). Reèiau bendradarbiauja suspecialistais (1,67) ir ástaigos administracija (1,62).

Anketinës apklausos bûdu nustatëme, kaip 96,3% socialiniø pedagogø vykdo elge-sio prevencines programas, 81,48% – uþimtumo, 74,07% – emociniø problemø ir nar-komanijos prevencijos programas, 70,37% – saviraiðkos, saviaktualizacijos bei lanko-mumo programas, 66,66% – lytinio ðvietimo programas, 62,96 – AIDS prevencijosprogramas, 59,26% – motyvacijos ir 55,55% – negatyviø socialiniø psichologiniøreiðkiniø prevencijos programas. So-cialiniø pedagogø atsakymø apie vyk-domø prevenciniø programø pobûdá irdaþnumo vertinimo vidurkiai 12 pa-veiksle.

Daþniausiai socialiniai pedagogaivykdo elgesio problemø (vertinimo vi-durkis 2,52), uþimtumo (2,3), savi-raiðkos ir saviaktualizacijos (2,18), lan-komumo, narkomanijos (2,07) preven-cines programas. Reèiau vykdo AIDS,mokymosi motyvacijos ir negatyviøsocialiniøpsichologiniø reiðkiniø pre-vencijos programas.

1,3

1,89

2

2,56

2,63

2,67

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Ištekli vaikams ir šeimoms gavim

Vaik veikl vietos bendruomen je

Projekt k rim ir gyvendinim

vairius renginius, šventes

Laisvalaik

Popamokin veikl

9 pav. Organizuojamos veiklos pobûdis ir daþnumo vertinimo vidurkiai

1,15

1,15

2,3

0 0,5 1 1,5 2 2,5

Pedagogams

staigosadministracijai

Vaikams

10 pav. Organizuojamø bendravimo ir socialiniø ágûdþiø lavinimo uþsiëmimø pobûdis ir daþnumo

vertinimo vidurkiai


511

Siûlymus, kaip pagerinti socialináklimatà, teikia visi tyrime dalyvavæ so-cialiniai pedagogai, maþiau socialiniøpedagogø (92,59) teikia siûlymus, kaipgerinti pedagoginá klimatà, ðiek tiekdaugiau nei pusë (55,66) socialiniø pe-dagogø teikia siûlymus kaip gerinti psi-chologiná klimatà ugdymo ástaigoje.Daþnumo vertinimo vidurkiai pateikia-mi 13 paveiksle.

Socialiniai pedagogai daþniausiaiteikia siûlymus, kaip pagerinti socialiná(vertinimo vidurkis – 2,81) ir pedago-giná (2,63) klimatà ugdymo ástaigoje. Reèiau siûlo, kaip pagerinti psichologiná ástaigosklimatà (1,56).

Tyrimo apibendrinimas. Socialiniø pedagogø svarbiausiø funkcijø vykdymo prak-tinëje veikloje daþnumo vidurkiø refleksyvûs tyrimai atskleidë ðias ypatybes.

1. Socialiniai pedagogai daþniausiai vertina ir sprendþia vaiko socialines, pedago-gines ir psichologines problemas, tiria pagalbos vaikui poreikius; teikia pagalbà vai-

kams, turintiems elge-sio, bendravimo, moky-mosi problemø; tarpi-ninkauja sprendþiantvaikø konfliktus; orga-nizuoja ávairius rengi-nius, ðventes, veiklà popamokø, laisvalaiká,praveda bendravimo irsocialiniø ágûdþiø lavi-nimo uþsiëmimus vai-kams ir pan.

2. Retai tiria psicho-loginës pagalbos porei-ká ir teikia psichologinæpagalbà vaikui; retaiágyvendina mokymosimotyvacijos skatinimoir kt. programas; daþ-niausiai dalyvauja pe-dagogø pasitarimuose

2,63

2,52

1,67

1,62

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Pedagogais

T vais

Specialistais

staigosadministracija

11 pav. Bendradarbiavimo pobûdis sprendþiant vaiko problemas ir daþnumo vertinimo vidurkiai

1,78

1,8

1,96

2

2

2,07

2,15

2,18

2,3

2,52

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Negatyvi socialini -psichologini reiškini

Mokymosi motyvacijos

AIDS

Lytinio švietimo

Emocini problem

Narkomanijos

Lankomumo

Saviraiškos irsaviaktualizacijos

Užimtumo

Elgesio problem

12 pav. Vykdomø prevenciniø programø pobûdis ir daþnumo vertinimo vidurkiai


512

bei pedagogø taryboje ir nepakanka-mai aktyvûs kitokiose ugdymo ástai-gos veikloje; retai tarpininkaujasprendþiant asmeninius tarpusavio vai-kø ir suaugusiøjø konfliktus, susiju-sius su vaikø ugdymu; nepakankamaiskatina vaikø veiklà vietos bendruo-menëje ir tik ið dalies kuria projektusir juos ágyvendina; maþai bendrauja susuaugusiais ástaigos bendruomenësnariais, nesidomi suaugusiøjø bendra-vimo ir socialiniø ágûdþiø lavinimu irpan.

3. Menkai prisideda prie mokyklosir visuomenës pokyèiø; stokojama pasitikëjimo savimi, neturi pakankamø vadybos,komandinio darbo ir pedagoginiø santykiø kûrimo ágûdþiø, socialinio imlumo, nepa-kankamai ávertina socialinio pedagogo veiklos vietà ir reikðmæ, nesiekia karjeros, savi-raiðkos ástaigos kultûroje.

4. Reikëtø mokytis kurti ir palaikyti auklëjimo ir mokymosi aplinkà individo, gru-piø, visos ástaigos lygmenimis, patikrinti tikslø realizavimà, siekti maksimalaus profe-sinës veiklos efektyvumo; ugdyti gebëjimus kurti projektus; áþvelgti ugdymo ástaigoskultûros sàsajas su socialinio pedagogo profesija ir veikla; plëtoti profesiniø problemøsprendimo ágûdþius bei gebëjimus pritaikyti ágytà informacijà naujoms problemomsspræsti, dalyvauti sudarant palankø ugdymui(si) klimatà mokykloje; organizuoti edu-kacinæ veiklà vietos bendruomenëje.

3. SOCIALINIØ PEDAGOGØ STUDIJØ UNIVERSITETE TIKSLØ, PROGRAMOS TURINIO BEI TECHNOLOGIJØ KAITOS KRYPTYS

Tikslai, juos realizuojantis turinys ir technologijos rengiant socialinius pedagoguspertvarkomi ðiais pagrindais:

1. Aukðtosios mokyklos tikslø formulavimo idëjomis (Knapper, Entwistle, Rams-den); curriculum teorija (Snyder, Thomas), mokymosi koncepcijomis, studijø strategi-jomis (VanRossum, Schenk, Arends).

2. Kritiniu màstymu pagrásta mokymo(-si) metodologija; refleksyviu modeliu pa-remta veikla, kuria didinama besimokanèiøjø autonomija, kuriamas mokslinis pedago-ginës veiklos modelis; siekiama edukacinës paradigmos kaitos, jos átakos profesiniamstudento tapsmui.

3. Moderniomis ir nuolat kintanèiomis technologijomis: aktyvaus mokymo (-si)strategijomis ir bûdais (Marton, Gibbs, Laurillard); refleksija (Heath, Russell, John-

2,81

2,63

1,56

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Socialin klimat

Pedagoginklimat

Psichologinklimat

13 pav. Siûlymø teikimo, kaip gerinti socialiná, pedagoginá, psichologiná klimatà daþnumo

vertinimo vidurkiai

LIETUVOS MOKSLAS

513

son); vadovaujantis poþiûrio á mokymàsi koncepcija (Biggs, Entwistle, Wittrock, Mar-ton); þmogaus protinës savivaldos (mental self – goverment) teorija (Sterneberg,Schmeck).

4. Veiklos savivaldumo teorija ir praktika, veiklos funkcinës sistemos koncepcijo-mis, teoriniø ir praktiniø þiniø sàsajomis, praktinio darbo teoretizavimo pradmenø su-darymu, pasirengiant socialinio pedagogo profesinës veiklos bazines nuostatas.

5. Socialiniø pedagogø rengimo sistema, iðnagrinëta dëstytojø kompetencija, re-miantis vieðojo valdymo koncepcija, jo edukacine kompetencija kaip sugebëjimu pa-naudoti asmenines savybes, dalyko þinias ir pedagoginius ágûdþius siekiant tenkintibesimokanèiojo akademinius poreikius. Svarbiausi aspektai: studijø dalyko turinys;dëstymo metodika; kontrolës sistema; dëstytojo organizaciniai ir bendravimo sugebë-jimai; medþiagos pateikimo ir praktinio pritaikymo specifika; dëstytojø þiniø plëtimopriemonës; pedagogo profesionalumo tyrimai.

Iðtyrus socialinio pedagogo veiklos funkcijas ir iðanalizavus mokslinæ literatûràapibûdintos profesinio rengimo(-si) tobulinimo dimensijos, kurias pateikiame 3 lente-lëje.

3 l e n t e l ë. Profesinio rengimo(si) tobulinimo dimensijos

Ugdymo(-si) kaitos kryptys

Strategijos

Vertybinës nuostatos – Aktyvus socialinio pedagogo, kaip kaitos subjekto, vaidmuo pokyèiø mokykloje ir visuomenëje.– Pozityvus socialinio pedagogo veiklos vietos ir reikðmës vertinimas pagal ðiuolaikinæ sampratà.– Aktualios profesinës vertybës: pasitikëjimas savimi, pakan-kami vadybos, komandinio darbo ir pedagoginiø santykiø kûrimo ágûdþiai, savireguliacija, socialinis imlumas.– Asmenybës ugdymo filosofijos suvokimas, paþinimo pro-ceso unikalumo samprata – pedagoginiame procese kiekvie-nas socialinis pedagogas kuria savo átakø modelá ir kiekvienas ugdytinis ir ugdytojas tas átakas suvokia savaip. [Bitinas B., 2004]– Optimistinis poþiûris á ugdytinius ir pritarimas geriausioms jø pastangoms.


514

Þinios ir supratimas – Akademiniø dalykø turinio, informacijos sistemos perprati-mas; jà ásisavinæs studentas tampa socialinio pedagogo kryp-ties profesionalu.– Stiprinamos epistemologinës ir pedagoginës pozicijos, susi-jusios su mokymo(-si) turiniu.– Aktyvinamos studijø orientacijos á prasmës ir struktûriná (holistiná, atomistiná) aspektus.– Ágyjama þiniø, kokias funkcijas ir kaip specialistas vykdo ðiuolaikinëje praktinëje veikloje.– Atskleidþiamos sistemø naudojimo socialinio pedagogo veikloje sampratos: mokslinë ir veiklinë sistemos; suþinoma, kaip naudojama mokslinë sisteminë veiklos tyrimø metodolo-gija, tyrinëjama reali socialiniø pedagogø situacija, reikalavi-mai ir poreikiai, iðkylantys darbo vietoje.

Gebëjimai (mokëjimai ir ágûdþiai)

Karjera:Socialinis pedagogas, rengdamasis karjerai, gebës plëtoti þinias, mokëjimus, ágûdþius, nuostatas, laiduojanèias inte-graliø profesinës saviraiðkos ir mokymosi visà gyvenimà procesø sisteminá paþinimà bei juo paremtà inovatyvià veiklà [Kuèinskienë R., 2003].Gebës kurti ir organizuoti savo profesinës veiklos vietas, plëtoti karjerà.

Refleksyvumas:Ugdysis refleksyvø poþiûrá ir aktyviai domësis veikla kaip bûtina profesinio rengimo(-si) sàlyga.Sieks profesinës veiklos kokybës mokydamasis ið savo þino-jimo, ásitikinimø, paþiûrø refleksijos.Ávaldys refleksijos technikà individualiame, grupiniame, bendruomeniniame darbe. Ugdysis gebëjimus savivaldþiam darbui ástaigose, bendruo-menëse, grupëse.

Praktinës kompetencijos:Mokës sukurti ir palaikyti auklëjimo ir mokymosi aplinkà individo, grupiø, visos ástaigos lygmenimis, patikrinti tikslø realizavimà, siekti maksimalaus profesinës veiklos efekty-vumo tenkinant vaiko poreikius, uþtikrinant sëkmingà veiklà konkreèioje srityje.Sieks ávaldyti profesinæ veiklà atitinkanèias normas: dalyki-nes ir asmenybines.Ugdys gebëjimus kurti projektus, skirtus asmenø socialinës integracijos prognozavimui ir optimizavimui.Mokës áþvelgti mokyklos kultûros sàsajas su socialinio pedagogo profesija ir veikla, numatyti pedagoginës veiklos kultûros perspektyvas.Plëtos profesiniø problemø sprendimo ágûdþius ir gebëjimus pritaikyti ágytà informacijà naujoms problemoms spræsti ir sykiu pedagoginiam paðaukimui bûdingoms profesinëms vertybëms ugdytis.


515

IÐVADOS

Aptarus socialiniø pedagogø profesijos atitikimà apibûdintiems profesijos kriteri-jams, galima teigti, kad socialiniø pedagogø profesija plëtojasi, turi profesijai reikalin-gø bruoþø, taèiau jie nuolat kinta ir tobulëja.

Socialinio pedagoginio darbo profesionalizavimà stabdo tam tikri procesai, vidinioir iðorinio konteksto disfunkcijos.

Pirma, socialiniø pedagogø profesinis rengimas nepakankamai yra reglamentuoja-mas vyriausybës lygmeniu, t.y. nepakankamai yra reglamentuojami aukðtosiose mo-kyklose suteikiami kvalifikaciniai laipsniai ir profesinës kvalifikacijos. Nëra áteisintossocialiniø pedagogø kvalifikacinës kategorijos ir atestacijos nuostatai.

Antra, dokumentuose, reglamentuojanèiuose socialinio pedagogo veiklà, ir moks-linëje literatûroje apibûdinamos bendriausios socialinio pedagogo funkcijos. Funkci-jos ir veiklos turinys pagal ugdymo ástaigos tipà nëra diferencijuojamos. Socialinis pe-dagogas ávairaus tipo ugdymo ástaigose atlieka paèias bendriausias funkcijas, taèiauskiriasi naudojami metodai, bûdai ir priemonës, veiklos struktûra, turinys, formos irpan. Reikalingas iðsamus ugdymo institucijø bendruomenës socialiniø bei pedagogi-niø poreikiø tyrimas, kuris padëtø apibrëþti socialinio pedagogo paskirtá, veiklos turi-ná, funkcijas ávairaus tipo ugdymo institucijose ir socialinës apsaugos sistemos ástaigo-se.

Treèia, neadekvatûs finansiniai iðtekliai, turintys neigiamos átakos socialiniø peda-gogø rengimo ir darbo kokybei ir motyvacijai. Maþas uþmokestis daro profesijà ne-prestiþinæ, nepaklausià. Nors darbuotojø paklausa yra labai didelë, taèiau kyla proble-mø iðlaikyti jaunus ir iniciatyvius darbuotojus.

Ketvirta, socialinës tarnybos ir socialiniø tarnybø infrastruktûra yra pradiniameplëtotës etape. Stokojama specialistø dienos centruose, darbui su jaunimu, profesiona-lø popamokinës veiklos ástaigose, orientuotose á vidutiniø gabumø vaikø ágûdþiø ug-dymà.

Plëtojant tolesná socialinio pedagogo profesiná diskursà reikia atlikti profesijosfunkcinæ ir jëgos analizæ iðryðkinant kliento–profesionalo ryðá, analizuojant profesio-nalumà susiejus já su socialiniais kliento ir profesionalo ryðiais, skatinti teorinius irempirinius tyrimus, susijusius su socialiniø pedagogø profesine socializacija, profesio-nalumo ugdymu(-si), savæs realizacija profesinëje veikloje siekiant aukðto profesiona-lumo; nagrinëti dësningumus, mechanizmus, sàlygas ir veiksnius, uþtikrinanèiusaukðtus socialinio pedagogo pasiekimus veikloje, skatinanèius asmenybës profesinátapsmà.

1. Alifanovienë D., Ðapelytë O. (2002). Socialinës pedagogikos studijø modernizavimogalimybës // Pedagogika. 56. P. 513.


516

2. Arends R. I. (1998). Mokomës mokyti. Vilnius: Margi raðtai.3. Bankauskienë N., Leliûgienë I., Barðauskienë V. (2003). Socialiniø darbuotojø profesional-

izacijos ir nuovargio problemos // Specialusis ugdymas. 1(8). P. 155–169.4. Biggs J. B. (1987). Students Approaches to Learning And Studying. Hawthorn, Victoria:

Australian Council of Educational Research. 5. Bitinas B. (2004). Hodegetika. V.: Kronta.6. Bitinas B., Giedraitienë E. (1996). Socialinis pedagogas: pareigybë ir kvalifikacinë

charakteristika. Vilnius, Klaipëda.7. Bitinas B., Ðidlauskienë A. (2001). Mokyklos socialinis pedagogas: ergonominis aspek-

tas // Pedagogika. 53. P. 8–15.8. Bendorienë A. (Sud.). (2003).Tarptautiniø þodþiø þodynas. V.: Alma littera.9. Buzaitytë-Kaðalynienë J. (2002). Socialinio darbo specialistø rengimas: skirtingi modeliai

ir galimybës Lietuvai // ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 9. P. 101–118.10. Èepukas R. (1999). Socialinio pedagogo veiklos ypatumai Lietuvoje // Specialusis ugdy-

mas. II. P. 38–45.11. Èepukas R. (2001). Socialiniø pedagogø veiklos, profesiniø kompetencijø ir studijø tiks-

lø santykis // Pedagogika. 51. P. 21–26.12. Dël socialinio pedagogo kvalifikaciniø reikalavimø ir pareiginiø instrukcijø tvirtinimo:

Ðvietimo ir mokslo ministro ásakymas 2001 12 14. Nr. 1667. [Þiûrëta 2003 02 23; prieiga perinternetà.] http://www. smm.lt/Teisinë_informacija/Isakymai/doc/01_1667.htm.

13. Entwistle N. J., Marton F. (1984). Changing Conception of Learning and Research. Edin-burgh: Scottish Academic Press.

14. Entwistle N. J., Ramsden P. (1983). Understanding Student Learning. London: CroomHelm.

15. Gibbs G. (1990). Improving Student Learning Project: Briefing Paper for Participants inthe Project. Oxford: The Oxford Centre for Staff Development.

16. Heath T. (1990). Education for the Profession: Contemplations and Reflections. //I. Moses (Ed.) Higher Education In The Late Twentieth Century: Reflections On A ChangingSystem. University Of Queensland: Higher Education Research and Development Society ofAustralasia.

17. Johnson L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. V.: Spauda. 18. Jones S., Joss R. (1995). Models of Professionalism. Pennsylvania: Jessica Kingsley

Publishers. 19. Jonson T. (1972). Profesionals and power. London: Macmillan.20. Knapper C., Cropley C. K. (1985). Lifelong Learning and Higher Education. London:

Croom Helm.21. Kuèinskienë R. (2003). Ugdymo karjerai metodologija. Klaipëda: KU l–kla.22. Kvieskienë G. (2003). Socializacija ir vaiko gerovë. V.: Vilniaus pedagoginio universiteto

l–kla.23. Kvieskienë G. (2001). Socialinio pedagogo kompetencijos samprata. Pedagogika. 53. P.

63–69.24. Laurillard D. M. (1984). Learning from Problems solving // F. Marton et al. (Eds). The

Experience of Learning. Edinburgh: Scottish Academic Press.25. Leliûgienë I. (1997). Socialiniø darbuotojø ir socioedukacinio darbo specialistø rengimo

raida // Socialiniai mokslai. Edukologija. 3(12). P. 33–43.

LIETUVOS MOKSLAS

517

26. Marton F., Ramsden P. (1988). What does it take to improve learning? // P. Ramsden(Ed.) Improving Learning: New Perspectives. London: Kogan Page.

27. Millerson G. L. (1964). The Qualifying Association. London: Routledge&Kegan Paul. 28. Paliokienë G. (1999). Socialiniai pedagogai ugdymo institucijoje // Socialinis ugdymas.

II. P. 17.29. Pareigø, kuriø darbas laikomas pedagoginiu, sàraðas: Ðvietimo ir mokslo ministro ásaky-

mas 1997 07 01. Nr. 860. [Þiûrëta 2002 05 23; prieiga per internetà.] http://www. smm.lt/Teisi-në_informacija/Isakymai/doc/97_860.htm.

30. Perkin H. (1985). The Teaching Profession and the Game of Life. University of London,Institute of Education. P. 12–25.

31. Ramsden P. (2000). Kaip mokyti aukðtojoje mokykloje. V.: Aidai.32. Russell T., Johnson P. (1988). Teachers Learning from Experience of Teaching: Analyses

based on metaphor and reflection. Paper presented at the Annual Conference of the AmericanEducational Research Association. New Orleans, April.

33. Schmeck R. R. (1983). Learning Styles of College Students // R. Dillon (Eds.), IndividualDifferences in Cognition. New York: Academic Press.

34. Snyder B. R. (1971). The Hidden Curriculum. New York: Kopf.35. Sims D., Fineman S. & Gabriel Y. (Eds). (1993). Organizing and organizations. London:

Sage.36. Sterneberg R. ir kt. (1997). Mokymosi stiliø ávairovæ pripaþástant. Þmogaus protinë saviv-

alda // Individualizuotos maþameèiø vaikø ugdymo programos. Step by step.37. Szmagalski J. (1999). The Professionalization of Social Work: The Challenge for Euro-

pe // European dimensions in Training and Practice of the Social Professions. I. P. 211–239. 38. Thomas A. (1989). Further education staff appraisal: What teacher thing // Assessment

and Evaluation in Higher Education. 14. P. 149–157.39. Vaitkevièius J. (1995). Socialinës pedagogikos pagrindai. V.: Evalda.40. Van Rossum E. J., Schenk S. M. (1984). The relationship between learning conceptions,

study strategy and learning outcome // British Journal of Educational Psychology. 54. P. 73–83.41. Weem W. L. (1988). Professionalism under siege. J Miss State Med assoc.


socialiniØ pedagogØ profesinio tapsmo ypatumai · 2006. 12. 20. · jos. 497 domas funkcijas....

Documents