socialinis pranesimas...siekdami didinti jaunimo užimtumą, nuo šių metų pradėjome įgyvendinti...

Socialinis pranesimas

2013-2014

2

S O C I A L I N Ė S A P S A U G O S I R D A R B O M I N I S T E R I J A

SOCIALINIS PRANEšIMAS

2013–2014

Vilnius2014

3

socialinis pranešimas 2013–2014

M iel iej i Socialinio pranešiMo Skaitytojai ,

kviečiu Jus susipažinti su svarbiausiomis socialinės politikos aktualijomis, nuveiktais darbais ir ateities planais, kuriais siekiame, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų visas socialines garantijas, galėtų gyventi orų ir aprūpintą gyvenimą, gautų būtiną pagalbą esant sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms.

Praėjusių metų antrąjį pusmetį buvome istorinių įvykių liudininkai – Lietuva pirmą kartą pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Einant šias nelengvas pareigas pasiekta svarių rezultatų – priimta ES Tarybos deklaracija dėl Europos pameistrystės aljanso bei ES Tarybos išvados dėl nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių. Taip pat pasiektas bendras ES Tarybos požiūris dėl valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo gerinimo, prisidėsiantis prie jaunimo nedarbo problemos sprendimo visoje ES.

Šie 2014-ieji metai taip pat atnešė nemažai svarbių naujovių. Gerėjanti ekonominė situacija leido pradėti tesėti įsipareigojimus senjorams, kuriems sunkmečiu buvo sumažintos pensijos, – šiemet sutarta dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo mechanizmo, o pirmoji kompensacijų dalis gavė-jus pasieks jau šių metų paskutinį ketvirtį.

Ir toliau didžiules pastangas dedame siekdami gerinti užimtumo situaciją, ypatingą dėmesį skiriame jaunimui. Siekdami didinti jaunimo užimtumą, nuo šių metų pradėjome įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą. Šia iniciatyva siekiame, kad visi jaunuoliai iki 29 metų per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbai-gimo gautų jiems tinkamiausią pasiūlymą: dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą), atlikti praktiką arba stažuotę.

Bandomajame projekte dalyvaujančioms savivaldybėms įrodžius, jog tokia tvarka pasiteisina, nuo šių metų pra-džios socialinės pašalpos mokėjimą drąsiai perdavėme visoms Lietuvos savivaldybėms vykdyti kaip savarankiškąją funkciją. Dėl didesnio viešumo, aktyvaus bendruomenės dalyvavimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, išsames-nės, detalesnės individualių atvejų analizės piniginė socialinė parama tapo taiklesnė, pasiekianti tuos, kuriems ji la-biausiai reikalinga, užkertant kelią parama pasinaudoti tiems, kuriems ji nepriklauso arba nėra būtina.

Ateityje mūsų taip pat laukia nauji iššūkiai. Statistika rodo, jog skurdo riziką Lietuvoje vis dar patiria beveik penk-tadalis gyventojų (2012 m. duomenimis). Siekiame, kad žmonės patys turėtų galimybių spręsti savo problemas, todėl Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų plane didžiausią dėmesį skiriame aktyvioms užimtumo prie-monėms ir socialinių paslaugų plėtrai.

4


Siekdami mažinti vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba), skaičių, parengėme naujo Vaiko teisių apsaugos pa-grindų įstatymo projektą, kurio esmė – suteikti socialinę riziką patiriančioms šeimoms tokią pagalbą, kad pačios šeimos tinkamai augintų ir rūpintųsi savo nepilnamečiais vaikais.

Be to, siekdami perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamų paslaugų, padėjome socialinės globos pertvarką. Perėjimas bus vykdomas įgyvendinant bandomuosius projektus atskiruose regionuose. Pamažu bus pereita prie dvigubo modelio –paslaugos vaikams ir neįgaliesiems daugiausia bus teikiamos bendruome-nėje ir šeimoje, o jei vis dar bus būtina – ir globos institucijose.

2014-ieji svarbūs ir tuo, jog prasideda naujas ES struktūrinės paramos laikotarpis. Šias lėšas investuosime į regionų stiprinimą, paslaugų gerinimą, užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą.

Dėkoju visiems, prisidėjusiems rengiant šį pranešimą, taip pat ir Jums, jį skaitantiems, už pilietiškumą ir neabejin-gumą mūsų valstybės ir jos gyventojų reikalams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė

5


SOCIALINIO PRANEŠIMO 2013–2014 RENGĖJAI

ĮVADASKristina Vaitkevičienė

DARBO RINKA, DARBO SANtyKIAI, DARBUOtOJŲ SAUGA IR SVEIKAtA Gintarė BužinskaitėRasa MalaiškienėJurgita Vitkauskienė

SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOSInga BarauskaitėDovilė ŠčiukaitėŪla Urbaitė

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA, SOCIALINĖ APRĖPtISAurelija BalandėAlena DaujotienėAlmira GecevičiūtėVilma Karosienė

BENDRUOMENIŲ, VAIKŲ, JAUNIMO, ŠEIMOS REIKALAI Justina Alsytė-GogelienėBirutė JatautaitėMantas StulgaitisAsta Šidlauskienė

MOtERŲ IR VyRŲ LyGyBĖ Raminta Umbrasaitė

ES StRUKtūRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMASLiongina BeinoravičienėIeva Būdvytytė

tARPtAUtINIS BENDRADARBIAVIMASNeringa DulkinaitėIndrė Kumpikevičiūtė

Darbo grupės vadovė – Vaida GiraitytėKoordinatorė – Kristina Vaitkevičienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė dėkoja Socialinio pranešimo grupei už nuoširdų darbą rengiant šį leidinį.

6

1 ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

2 DARBO RINKA, DARBO SANtyKIAI, DARBUOtOJŲ SAUGA IR SVEIKAtA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92.1. DARBO RINKA .....................................................................................................................................................................................92.2. DARBO SANTYKIAI IR DARBO APMOKĖJIMAS.....................................................................................................................152.3. ĮMONIŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ..........................................................................................................................................222.4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS AKTUALIJOS ..........................................................................................................23

3 SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 273.1. SOCIALINIS DRAUDIMAS: TIKSLAI IR REFORMOS ..............................................................................................................273.2. GERĖJANTIS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SURINKIMAS ....................................303.3. PAKEITIMAI PENSIJŲ SISTEMOJE ..............................................................................................................................................323.4. VALSTYBINĖS PENSIJOS, VALSTYBINĖS ŠALPOS IŠMOKOS IR

PARAMA PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 M. OKUPACIJOMS DALYVIAMS BEI NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS ..35

4 PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA, SOCIALINĖ APRĖPtIS . . . . . . . . . . . . . 374.1. PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA ..................................................................................................................................................374.2. SOCIALINIS DARBAS .......................................................................................................................................................................444.3. LYGIOS GALIMYBĖS ........................................................................................................................................................................464.4. VALSTYBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ................................................................................................54

5 BENDRUOMENIŲ, VAIKŲ, JAUNIMO, ŠEIMOS REIKALAI . . . . . . . . . . . 575.1. BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS PLĖTRA ....................................................................................575.2 VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA (RŪPYBA), ĮVAIKINIMAS ..............................................................................................615.3. JAUNIMO POLITIKA ........................................................................................................................................................................67

5.4. ŠEIMOS POLITIKA ............................................................................................................................................................................72

6 MOtERŲ IR VyRŲ LyGyBĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 746.1. VALSTYBINĖS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ

2010–2014 M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS .............................................................................746.2. ES IR TARPTAUTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS ..........................................................................................................76

7 ES StRUKtūRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 777.1. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA .......................................................................................................................................777.2. KITA ES PARAMA ..............................................................................................................................................................................83

8 NARyStĖ EUROPOS SĄJUNGOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 868.1. VEIKLA, SUSIJUSI SU NARYSTE EUROPOS SąJUNGOJE ......................................................................................................868.2. NARYSTĖ KITOSE TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE ....................................................................................................94

7

1ĮVADAS

„Socialinis pranešimas 2013–2014 m.“ (toliau – Pranešimas) apibendrina tais metais vykdytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) veiklą. Parodoma, kaip sprendžiamos Lietuvos socialinės apsaugos sistemai iškilusios problemos. Išlieka būtinybė ir toliau tobulinti socialinės apsaugos sistemą.

Antrajame Pranešimo skyriuje aptariami darbo rinkos, darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos politikos klausimai. Čia pateikiama užimtumo ir nedarbo statistika bei aptariamos darbo rinkos kitimo tendencijos. Apžvel-giamas Lietuvos darbo biržos veiklos efektyvinimas, darbo rinkos teisinės bazės tobulinimas, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų pastarojo laikotarpio aktualijos. Aptariamas kolektyvinių bei individualių darbo santykių teisinis reglamentavimas, darbo užmokesčio kitimas, kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę.

Trečiajame Pranešimo skyriuje analizuojami socialinio draudimo ir pensijų klausimai. Skyriuje aprašomas socia-linio draudimo sistemos finansinio tvarumo aktualumas, gerėjantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto surinkimas. Apžvelgiami pokyčiai socialinio draudimo bei valstybinių pensijų sistemoje, aptariama besikeičianti pen-sijų kaupimo sistemos finansavimo schema. Aptarta, kaip numatyta kompensuoti 2010–2011 m. nemokėtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalį.

Ketvirtajame Pranešimo skyriuje aprašomos piniginės socialinės paramos šeimoms ir vaikams priemonės, ku-riomis siekiama, kad ši parama būtų kuo taiklesnė ir padėtų sušvelninti nepritekliaus pasekmes pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Skyriuje pateikti pokyčiai piniginės socialinės paramos sistemoje bei tendencijos, nuo 2014 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos teikimą perdavus savivaldybių savarankiškajai funkcijai ir finansuojant ją iš savivaldy-bės biudžeto lėšų. Skyriuje aptariamas numatomas perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams, supažindinama su socialinės globos įstaigų ir šeimynų licencijavimu. Taip pat aptariamos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sąlygos, socialinio būsto klausimai bei jų ateities perspektyvos. Didelis dėmesys skiriamas lygių galimybių klausimams: neįgaliųjų socialinei integracijai, politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimui į Lietuvą, prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei inte-gracijai, migracijos politikai. Tai jautrios, visiems visuomenės nariams aktualios temos.

Penktajame Pranešimo skyriuje aprašoma bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veikla bei dalyvavimas socialinėje politikoje, aptariamos veiklos plėtojimo kryptys. Nemažas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo teisėms bei esamai padėčiai aprašyti. Aptariama, kaip, atsižvelgiant į iškilusius iššūkius, formuojama ir įgyvendinama šeimos politika.

Šeštajame Pranešimo skyriuje apžvelgiami moterų ir vyrų lygybės klausimai.

8

socialinis pranešimas 2013–2014 ĮVaDaS

Septintajame Pranešimo skyriuje pateikiama informacija apie Europos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, ap-žvelgiamos vykdytos priemonės bei pasiekti rezultatai.

Aštuntajame Pranešimo skyriuje pristatoma veikla, susijusi su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, aptariamas tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, apibrėžiama šalies socialinės apsau-gos sistema tarptautiniame kontekste. Išsamiai aptarta veikla, kai Lietuva nuo 2013 m. liepos 1 d. pirmininkavo ES Tarybai. Narystė Europos Sąjungoje, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas brėžia vis naujas gaires, kelia naujus reikalavimus bei atveria naujas galimybes socialinės politikos srityje.

Daugiau besidomintiems socialinės apsaugos klausimais Pranešime pateikiamos nuorodos į atitinkamus šaltinius. Taip pat kiekvienas skaitytojas gali pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėmis (www.socmin.lt; www.socialiniszemelapis.lt; Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų vitrinų moduliu ir kt.), kuriose gali rasti informacijos įvairiais jį dominančiais klausimais.

http://www.socmin.lt

http://www.socmin.lt

http://www.socialiniszemelapis.lt

9

DARBO RINKA, DARBO SANtyKIAI, DARBUOtOJŲ

SAUGA IR SVEIKAtA

2.1. DARBO RINKA

2.1.1. UžimtUmas

2013 m. augo gyventojų užimtumo lygis, didėjo užimtų gyventojų skaičius. Remiantis Statistikos departamen-to atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2013 m. sudarė 63,7 proc., per metus jis padidėjo 1,7 procentinio punkto. 2013 m. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtu-mo lygis sudarė 64,7, moterų – 62,8 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 2,5 ir 1 procentiniu punktu. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2013 m. padidėjo 1,7 procentinio punkto ir sudarė 53,4 proc.

2013 m. dirbo 1 mln. 293 tūkst. gyventojų arba 17 tūkst. (1,3 proc.) daugiau nei 2012 m. Per metus užimtų gyven-tojų skaičius labiausiai padidėjo statybos (9,7 tūkst.) bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityse (6,6 tūkst.), o sumažėjo – švietimo (8,7 tūkst.) bei informacijos ir ryšių veiklos įmonėse (3,6 tūkst.). 2013 m. dirbo 636,1 tūkst. vyrų ir 656,7 tūkst. moterų. Per metus dirbančių vyrų skaičius padidėjo 3 proc., o moterų – suma-žėjo 0,2 proc. Dauguma dirbančių gyventojų – samdomieji darbuotojai. 2013 m. jie sudarė 88,2 proc., savarankiškai dirbantys asmenys – 10,6 proc., padedantys šeimos nariai – 1,2 proc. visų užimtų gyventojų. 2013 m. 13,1 proc. vyrų ir 8,2 proc. moterų dirbo savarankiškai. 2013 m. privačiajame sektoriuje dirbo 71,4 proc. užimtų gyventojų, o valsty-biniame – 28,6 proc. Vyrų privačiajame sektoriuje dirbo 80,4 proc., moterų – 62,7 proc.

2014 m. pirmąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 295 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, padidėjo 28,1 tūkst. (2,2 proc.).

10

socialinis pranešimas 2013–2014 DarBo rinka, DarBo Santykiai , DarBUotojŲ SaUGa ir SVeikata

Užimtumo lygis (procentais)

2013 m.2013 m. 2014 m.

I k.I k. II k. III k. IV k.

Bendras (15–64 m. amžiaus) 63,7 62,3 63,8 64,5 64,3 64,2

vyrų 64,7 62,7 64,3 66,1 65,8 64,9

moterų 62,8 62,0 63,3 63,1 62,9 63,6

Jaunimo (15–24 m. amžiaus) 24,6 23,5 24,1 25,9 24,9 25,9

Vyresnio (55–64 m. amžiaus) 53,4 52,4 52,6 53,9 54,6 55,1

Lietuvos statistikos departamento duomenys 2.1.1-1 lentelė

Kaip matyti 2.1.1-1 lentelėje, 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2014 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 64,2 proc., 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 64,9 proc., moterų – 63,6 proc. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2014 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 55,1 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,5, per metus – 2,7 pro-centinio punkto. Devyni iš dešimties (90,5 proc.) užimtų gyventojų 2014 m. pirmąjį ketvirtį dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką. Vyrai dažniau nei moterys dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką – atitinkamai 92,2 ir 88,8 proc. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (13 tūkst.), o sumažėjo – statybos srityje (15,1 tūkst.).

2.1.2. Gyventojų miGracija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. iš Lietuvos emigravo 38,8 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 m., emigrantų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (5,6 proc.). 2013 m. tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietu-vos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2012 m. – 21,3 tūkst.).

2013 m. 82,8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų, prieš išvykdami iš šalies, nedirbo vienus metus ir ilgiau (2012 m. – 75,4 proc.). 2013 m. didžiąją dalį (60,2 proc.) emigrantų sudarė 20–39 metų amžiaus gyventojai (2012 m. – 61,6 proc.). Lietuvos gyventojai savo išvykimo tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę (46,1 proc.), Airiją (8,5 proc.), Norvegiją ir Vokietiją (po 7,7 proc.), Jungtines Amerikos Valstijas (3,3 proc.), Ispaniją (2,7 proc.), Balta-rusiją, Švediją, Daniją (beveik po 2,5 proc.).

2013 m. į Lietuvą imigravo 22 tūkst. žmonių, iš jų dauguma (86,2 proc.) – grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai ir 13,8 proc. – užsieniečių. Palyginti su 2012 m., imigrantų skaičius padidėjo 2,2 tūkst. (grįžusių (reemigra-vusių) Lietuvos Respublikos piliečių – 1,6 tūkst., užsieniečių – 550).

2.1.3. nedarbas

Remiantis Statistikos departamento atliekamo Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, kaip matyti iš 2.1.3-1 iliustracijos, 2013 m. nedarbo lygis sudarė 11,8 proc. ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m. Vyrų nedarbo lygis 2013 m. buvo 13,1 proc., moterų – 10,5 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2,1, mote-rų – 1,1 procentinio punkto. Ilgalaikio nedarbo lygis 2013 m. sudarė 5,1 proc. ir buvo 1,5 procentinio punkto mažes-nis nei 2012 m.

11


Nedarbo lygis (procentais)

22,721,0

23,1

13,1

20,7 21,2

12,411,411,7 10,9

5,94,9 4,6 4,7 5,2

Lietuvos statistikos departamento duomenys 2.1.3-1 iliustracija

2014 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,4 proc., ir, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,7 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2014 m. ketvirtį sudarė 13,9 proc., moterų – 10,9 proc. Ilgalaikio nedarbo lygis 2014 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 5,2 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto mažesnis nei atitinkamu 2013 m. laikotarpiu.

2.1.4. jaUnimo UžimtUmo ir nedarbo sitUacija

Kaip matyti 2.1.3-1 lentelėje, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) užimtumo lygis, remiantis Gyventojų už-imtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2013 m. sudarė 24,6 proc., per metus jis padidėjo 3,1 procentinio punkto. Jaunimo užimtumo lygis 2014 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 25,9 proc., per ketvirtį jis padidėjo 1 procentiniu punktu, per metus – 2,4 procentinio punkto. 2014 m. pirmąjį ketvirtį kas ketvirtas 15–24 metų amžiaus asmuo buvo užimtas. 2014 m. pirmąjį ketvirtį 261,9 tūkst. (67,1 proc.) 15–24 metų amžiaus gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs. Iš jų 93,5 proc. mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, kolegijoje, universitete.

Kaip matyti 1 iliustracijoje, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 4,8 procentinio punkto ir sudarė 21,9 proc. 2014 m. pirmąjį ketvirtį jaunimo nedarbo lygis sudarė 21,2 proc. ir buvo 1,5 procentinio punkto mažesnis nei atitinkamą 2013 m. laikotarpį.

12


2.1.5. sitUacija darbo rinkoje

2013 m. darbo rinkoje vyravo šios teigiamos tendencijos:

• darbo pasiūla Lietuvos darbo biržoje buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei 2012 m., kreipėsi 299,6 tūkst. bedar-bių. Moterys sudarė 43,2 proc., vyrai – 56,8 proc. visų įregistruotų bedarbių. 39,4 proc. besikreipusių asmenų buvo be profesinio pasirengimo, kas penktas – praradęs darbo įgūdžius dėl ilgesnės kaip 2 metai darbo pertraukos;

• jaunimas iki 25 m. amžiaus sudarė penktadalį besikreipusių bedarbių – 68,1 tūkst., iš jų 26,7 tūkst. jaunuolių darbo ieškojo pirmą kartą, 33,0 tūkst. neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje. „Nau-jas startas“ 2013 m. buvo pasiūlytas 96,8 proc. jaunų bedarbių, iš jų įsidarbino 52,3 proc.;

• skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2013 m. pabaigoje sumažėjo ir sudarė 12,8 procentinio punkto (prieš metus buvo 13,7 procentinio punkto);

• vidutinė nedarbo trukmė, palyginti su 2012 m., sutrumpėjo nuo 7,8 iki 7,5 mėn.;

• darbo paklausa, palyginti su 2012 m., padidėjo apie 21 proc., įregistruota 242,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Didžiau-sia paklausa išliko paslaugų sektoriuje (trys iš penkių įregistruotų laisvų darbo vietų). Daugiau kaip pusė visų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams, kas penktas – specialistams bei vadovaujančiam personalui, kas ketvirtas – nekvalifikuotiems darbininkams;

• į darbo rinką sugrąžinta 316 tūkst. asmenų. Per 2013 m. įdarbinta 197,4 tūkst. asmenų, aktyvios darbo rinkos poli-tikos priemonėse dalyvavo 59 tūkst. asmenų. Didžiausią dalį (45 proc.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių sudarė viešieji darbai. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 59,7 tūkst. asmenų;

• įgyvendinant profesinį mokymą pagal naują modelį, pagerėjo asmenų, įgijusių kvalifikaciją arba kompetencijas, įsidarbinimo rezultatai. Po mokymo įsidarbino 95 proc. priemonės dalyvių (2012 m. – 89 proc.);

• socialinės įmonės statusas suteiktas 4 įmonėms, 6 socialinėms įmonėms statusas panaikintas. 2013 m. pabaigoje šalyje veikė 134 šį statusą turinčios įmonės;

• naudojantis subsidijomis įsteigtos 636 darbo vietos, tai 23 procentiniais punktais daugiau negu 2012 m. Iš įsteigtų vietų 72 proc. sudarė vietinių užimtumo iniciatyvų projektuose sukurtos naujos darbo vietos;

• siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža išdavė 5,0 tūkst. leidimų dirbti užsieniečiams, tai 0,4 tūkst. daugiau negu 2012 metais. Daugiausia įdarbinta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (76 proc. visų leidimų dirbti), metalinių laivų korpusų surinkėjų (7 proc.), suvirintojų (6 proc.). Užsieniečiai sudarė 2,6 proc. visų įdarbintų per 2013 m. asmenų.

2.1.6. darbo rinkos teisinės bazės tobUlinimas

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę (74 p.), 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 878 buvo patvirtinta Užimtumo didini-mo 2014–2020 metų programa. Ji parengta siekiant kompleksiškai spręsti aktualias gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukiant socialinius partnerius ir savivaldybes į užim-tumo politikos formavimą. Programoje nustatyti pagrindiniai tikslai (skatinti darbo vietų kūrimą ir darbo paklausą, didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti) ir uždaviniai jiems pasiekti. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir planuojamiems rezultatams pasiekti parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 204 patvirtintas tarpinsti-tucinis veiklos planas.

13


2013 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 1, 2, 13, 23, 24, 26, 29 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai (toliau – įstatymų projek-tai). Jie parengti atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje – siekiant dar aktyviau mažinti nedarbo lygį, ypač jaunimo, ska-tinant gyventojų užimtumą (siekiant ilgalaikio tikslo pagal Europos Komisijos komunikatu patvirtintos „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „2020 m. Europa“ nuostatas), pasiekti, jog 20–64 m. amžiaus gyventojų užimtumas būtų 72,8 proc. Siekiant šių rezultatų, reikia, kad dar veiksmingiau būtų taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jos būtų patrauklios darbdaviams, būtų įtrauktos naujos priemonės jaunimo užimtumui skatinti. Įstatymų projektais siekiama patikslinti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, susijusį su užimtumo rėmimu, apibrėžti ir patikslinti šios srities sąvokas, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą papildyti saugikliais, kuriais būtų užtikrinama, jog darbdaviai nepiktnaudžiautų remiamojo įdarbinimo priemonių subsidijomis, profesi-nio mokymo lėšos bei lėšos savarankiškam užimtumui būtų panaudotos tikslingiau ir efektyviau. Taip pat siekiama skatinti darbdavius aktyviau dalyvauti profesinio mokymo priemonėje bei nustatyti dvišalių sutarčių, skirtų jaunimui darbo įgūdžiams įgyti, sudarymą.

2.1.7. lietUvos darbo biržos veiklos efektyvinimas

2013 m. Lietuvos darbo biržoje pradėtas taikyti profiliuotas bedarbių aptarnavimo modelis, pasirengimo darbo rinkai lygio nustatymas. Paslaugos teikiamos diferencijuotai, atsižvelgiant į registruotų asmenų gebėjimą konkuruoti darbo rinkoje, darbo motyvaciją. Darbo ieškantys asmenys skirstomi į keturias grupes: pasirengę darbo rinkai moty-vuoti, pasirengę darbo rinkai nemotyvuoti, nepasirengę darbo rinkai motyvuoti, nepasirengę darbo rinkai nemoty-vuoti.

Darbo ieškantys asmenys 2013 m. pabaigoje (proc.)

Lietuvos darbo biržos duomenys 2.1.7-2 iliustracija

Kaip matyti 2.1.7-2 iliustracijoje, 2013 m. pabaigoje apie 25 proc. registruotų darbo ieškančių asmenų yra pasi-rengę darbo rinkai motyvuoti, 8 proc. – pasirengę darbo rinkai nemotyvuoti, 31 proc. – nepasirengę darbo rinkai motyvuoti, 36 proc. – nepasirengę darbo rinkai nemotyvuoti asmenys. Kiekvienai darbo ieškančių asmenų grupei nustatytos taikomos priemonės.

Gerinant konsultavimo paslaugų bedarbiams prieinamumą bei kokybę, orientuojantis į asmenų pasirengimą dar-bo rinkai bei individualius poreikius, buvo parengtas konsultavimo paslaugų paketas bedarbiams. Nuo 2013 m. spalio 1 d. pradėtos taikyti naujos konsultavimo priemonės:

14


1) atnaujintas grupinio konsultavimo modelis Darbo klubas,

2) Mano pasiekimų aplankas – suaugusių asmenų (30 m. ir vyresnių) motyvavimo ir aktyvinimo priemonė, skirta kiekvieno dalyvio mokymosi bei darbo patirčiai analizuoti,

3) konsultavimas grupėms „Aš galiu“ – jaunų (16–29 m.) asmenų motyvavimo ir aktyvinimo priemonė, kuria sie-kiama padėti jaunuoliams suvokti esamą situaciją, stiprinti pasitikėjimą savimi, padėti jiems konkretinti norus, tikslus ir jų įgyvendinimo galimybes, skatinti susidaryti kryptingos veiklos – mokymosi ar darbo paieškos – planą,

4) mentorystė – metodas, padedantis mažiau patirties turinčiam asmeniui mokytis iš labiau patyrusio.

2.1.8. jaUnimo Garantijos

2013 m. balandžio 22 d. Europos Sąjungos Taryba pateikė rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (to-liau – JGI) įgyvendinimo (2013/C 120/01). Jau 2013 m. vasarą Užimtumo programos rengimo darbo grupė pateikė pasiūlymus jaunimo užimtumui didinti, apimančius JGI įgyvendinimą, pameistrystės, mokymo bei praktikų plėtros klausimus. Rudenį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupė kartu su jaunimo organizacijomis parengė JGI įgyvendinimo plano projektą. JGI įgyvendinimo planas buvo patvirtintas 2013 m. gruodžio 16 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-692 ir netrukus pateiktas Europos Komisijai. Atsižvelgiant Europos Komisijos pa-teiktas pastabas, JGI įgyvendinimo planas pakoreguotas numatant priemonių finansavimui 510,8 mln. Lt, 91,4 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta 2013 m. gruodžio mėn. Europos Komisijai pateiktame plane (602,2 mln. Lt). Atlikta išsami analizė išskiriant tikslines dalyvių grupes ir joms taikomas priemones; pateiktas pagrindimas dėl pasirinktos dalyvių grupės – jaunimas iki 29 metų; pateiktas paaiškinimas dėl naujai kuriamos Informacinės ir stebėsenos siste-mos, kurią naudojant bus nustatomas 14–29 m. jaunimas, kuris nesimoko, nedirba ir nėra registruotas Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje; detaliai išdėstyta, kaip bus siekiama užtikrinti bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų, socialinių partnerių, jaunimo organizacijų bei kitų suinteresuotų subjektų nacionaliniu ir vietos lygmeniu; numatytas mechanizmas, kuris užtikrins rezultatų stebėseną.

Siekiant JGI įgyvendinti kuo efektyviau, suburtas partnerių tinklas – 2014 m. pradžioje socialinės apsaugos ir dar-bo, švietimo ir mokslo, ūkio bei žemės ūkio ministrai kartu su vienuolika partnerių, atstovaujančių verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijoms, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo įtvirtino, kad bendromis jėgomis sieks efektyvaus JGI įgyvendinimo Lietuvoje. Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. pir-mąjį ketvirtį įsteigė JGI įgyvendinimo stebėsenos komisiją, kurią sudaro 20 narių iš memorandumą pasirašiusių or-ganizacijų. Komisijos tikslas – vykdyti JGI įgyvendinimo priežiūrą ir teikti pasiūlymus dėl įgyvendinimo tobulinimo.

JGI Lietuvos darbo biržos ir jos teritoriniuose skyriuose pradėtos įgyvendinti nuo 2014 m. sausio 1 d., lėšas ak-tyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui naudojant iš Užimtumo fondo ir Europos socialinio fondo 2007–2013 metų programavimo lėšų likučių.

15


2.2. DARBO SANTYKIAI IR DARBO APMOKĖJIMAS

2.2.1. darbo santykiai

2.2.1.1. kolektyviniai darbo santykiai

Pagrindinė socialinių partnerių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų – ir valstybės institucijų interesų derinimo institucija Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba). Šiuo metu Trišalę ta-rybą sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai (iš viso 21 narys – po 7 kiekvienos šalies atstovus):

1) valstybės valdymo institucijos: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija ir Lietuvos Respubli-kos Vyriausybės kanceliarija;

2) trys centrinės (respublikinės) profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lie-tuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“;

3) keturios darbdavių organizacijos: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfedera-cija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai ir Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija.

Darbuotojų ir darbdavių atstovų delegavimą į Trišalę tarybą reglamentuoja Lietuvos profesinių sąjungų ir darb-davių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas „Dėl tarpusavio socialinės partnerystės pripažinimo“, patvir-tintas 2008 m. vasario 26 d. Trišalės tarybos nutarimu. Vyriausybės atstovai į Trišalę tarybą deleguojami Vyriausybės sprendimu.

Trišalė taryba per savo gyvavimo laikotarpį įsitvirtino Lietuvos visuomeniniame gyvenime kaip reikšminga par-tnerių interesus derinanti, problemas nagrinėjanti ir jas sprendžianti institucija. Per 2013–2014 metus (nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. gegužės mėnesio) buvo surengti 9 Trišalės tarybos posėdžiai, iš jų 1 išvažiuojamasis ir 1 neeilinis. Posėdžių metu buvo apsvarstyti 58 socialiniai ekonominiai klausimai: dėl Darbo kodekso pakeitimų ir papildymų; minimaliosios mėnesinės algos didinimo; euro įvedimo Lietuvoje; Užimtumo fondo 2014 metų sąmatos projekto; nacionalinio pameistrystės aljanso; Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo ir kiti klausimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareikštine tvarka registruoja valstybės (nacionaliniu), šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudarytas kolektyvines sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos.

Nuo 2003 iki 2012 metų pabaigos ministerijoje buvo užregistruotos dvi šakos kolektyvinės sutartys. Jos buvo su-darytos tarp Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asoci-acijos (galiojo iki 2009 metų) bei tarp Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (pasirašyta 2007 metais ir galioja iki kitos sutarties pasirašymo).

Įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“ yra vykdomi Euro-pos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojami projektai. Dėl šių projektų pasirašoma daugiau teritorinio ir šakos lygio kolektyvinių sutarčių. Nuo 2012 metų pabaigos iki 2013 metų pabaigos buvo pasira-šytos 6 teritorinės (tarp vakarų Lietuvos statybininkų ir projektuotojų profesinių sąjungų susivienijimo ir Asociacijos vakarų Lietuvos statybos ir projektavimo įmonių grupės; Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioni-nio centro ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų; Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Šiau-lių prekybos, pramonės ir amatų rūmų; Panevėžio profesinių sąjungų koordinacinės tarybos ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų; Vilniaus apskrities smulkaus ir vidutinio verslo darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų; Joniškio rajono švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo ir Joniškio

16


rajono savivaldybės) ir 2 šakos kolektyvinės sutartys (tarp Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos ir Me-dicinos paslaugų įmonių asociacijos; Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos).

2014 metų sausio–birželio mėnesiais buvo užregistruota 12 teritorinių kolektyvinių sutarčių (tarp Švietimo dar-buotojų profesinės sąjungos Ukmergės rajono susivienijimo ir Ukmergės rajono savivaldybės; Rokiškio švietimo dar-buotojų profesinių sąjungų susivienijimo, Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio švietimo įstaigų vadovų asocia-cijos; Pasvalio rajono švietimo profesinės sąjungos ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos; Akmenės rajono profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Akmenės rajono verslininkų asociacijos; Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos ir Kelmės rajono savivaldybės asociacijos; Elektrėnų sa-vivaldybės švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Elektrėnų savivaldybės ikimokyklinio-mokyklinio ugdymo dar-buotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Elektrėnų savivaldybės; Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio švietimo profesinės sąjungos; Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ ir Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo įmonių darbuotojų profesinės sąjungos; Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių švietimo profesi-nės sąjungos susivienijimo; Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Visagino miesto susivienijimo ir Visa-gino savivaldybės; Lietuvos paslaugų sferos darbdavių asociacijos ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos; Marijampolės savivaldybės ir Marijampolės švietimo darbuotojų profesinės sąjungos) ir 7 šakos kolekty-vinės sutartys (tarp Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos; Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ ir Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo įmonių darbuotojų profesinės sąjungos (baldų gamybos pramonės); Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietu-vos mediena“ ir Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo įmonių darbuotojų profesinės sąjungos (Lietuvos medienos pra-monės); Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ ir Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo įmonių darbuotojų profesinės sąjungos (Lietuvos popieriaus pramonės); Lietuvos pramonės profesinių sąjungų fede-racijos ir Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos; Lietuvos paslaugų sferos darbdavių asociacijos, Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacijos ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės są-jungos (neformaliojo švietimo šakos kolektyvinė sutartis); Lietuvos paslaugų sferos darbdavių asociacijos ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (paslaugų sektoriaus šakos kolektyvinė sutartis).

Sutartyse aptariami darbo apmokėjimo, socialinės partnerystės rėmimo, papildomo užimtumo rėmimo bei darbo saugos ir sveikatos klausimai.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, įmonės kolektyvinės sutartys nere-gistruojamos ir duomenų, kiek tiksliai yra šio lygio kolektyvinių sutarčių, nėra. Valstybinės darbo inspekcijos inspek-toriai per 2013 metus patikrino 10 069 įmones bei jų struktūrinius padalinius (atitinkamai 2006 metais patikrintos 18 872 įmonės, 2007 metais – 17 600, 2008 metais – 15 859, 2009 metais – 15 935, 2010 metais – 12 411, 2011 metais – 12 325, 2012 metais – 9 926 įmonės) (duomenys apie Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrintų įmonių skaičių 2006–2013 metais pateikti 2.2.1-1 iliustracijoje).

17


Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrintų įmonių skaičius

Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrintų įmonių skaičius

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 2.2.1-1 iliustracija

Buvo nustatyta, kad 2013 metais pasirašytos 239 įmonės kolektyvinės sutartys (2006 metais pasirašytos 1 157 ko-lektyvinės sutartys, 2007 metais – 1 238, 2008 metais – 903, 2009 metais – 290, 2010 metais – 248, 2011 metais – 273, 2012 metais – 204 kolektyvinės sutartys) (duomenys apie pasirašytų įmonės kolektyvinių sutarčių skaičių 2006–2013 metais pateikti 2.2.1-2 iliustracijoje).

Pasirašytų įmonės kolektyvinių sutarčių skaičius

Pasirašytų įmonės kolektyvių sutarčių skaičius


Kaip matyti iš pateiktų duomenų, socialinės partnerystės vystymasis ir kolektyvinių derybų apimtys mažėjo iki 2013 metų. Tam turėjo įtakos užsitęsusi ekonominė krizė, kai buvo vengiama kurti profesines sąjungas. Dėl nedarbo taip pat sumažėjo gamyba, daug įmonių bankrutavo, kitos įmonės nesugebėjo išlaikyti kolektyvinėse sutartyse sutartų įsipareigojimų. Džiugu, kad 2013 metais įmonės lygio kolektyvinių sutarčių pasirašyta daugiau nei 2012 metais ir vis daugiau įmonių Lietuvoje sprendžia daugumą gamybinių – socialinių klausimų per kolektyvines sutartis, siekdamos įmonių klestėjimo administracijos ir darbuotojų pastangomis, kartu tenkindamos gyvybiškai svarbius darbuotojų poreikius.

18


2.2.1.2. individUalūs darbo santykiai

Siekiant padidinti darbo santykių lankstumą ir sumažinti administracinę naštą verslui parengtas bei Lietuvos Res-publikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymas1.

Įstatymo nuostatomis dėl darbo sutarčių registravimo, darbo pažymėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atsis-kaitymo lapelių siekiama mažinti administracinę naštą verslui. Atsisakius darbo sutarčių registravimo, darbo pažy-mėjimų supaprastinta darbuotojų įdarbinimo tvarka. Įstatymas sumažins administracinę naštą ir ūkio subjektai galės daugiau laiko ir išteklių skirti tiesioginei veiklai, plėsti veiklos apimtis ir kurti naujas darbo vietas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria tvaresnį Lietuvos socialinį modelį, apimantį užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo didinimą. Pagrindinės problemos, pa-skatinusios kurti naują Lietuvos socialinį modelį, yra šios:

• dabartinis teisinis reguliavimas pensijų srityje neleidžia užtikrinti ilgalaikio pensijų sistemos finansinio tvarumo, išmokos nepakankamai atspindi asmenų indėlį į pensijų sistemą, o tai savo ruožtu reiškia nepakankamą išmokų adekvatumą;

• ekonomikos plėtrai yra reikalingi kur kas lankstesni darbo santykiai, kurie paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, prisidėtų prie nedarbo mažinimo, jaunimo įdarbinimo, mažintų paskatas dirbti nelegaliai ar neįforminant realiai dirbto laiko, modernizuotų darbo rinką. Vertinant darbo santykių lankstumą atsižvelgiama į darbo laiko lanks-tumą, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo sudėtingumą, atleidimo iš darbo sąnaudas. Lietuvoje ypač nepalankiai įvertintas darbo laiko reguliavimas;

• žemas darbo jėgos aktyvumo lygis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, kurią dar padidina didelė emigracija.

Tai vienos svarbiausių ir itin susirūpinti verčiančios problemos, kurių sprendimų variantai turi būti rasti ne tik vidutiniu, bet ir ilguoju laikotarpiu.

Valstybinio socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo sistemos glaudžiai susijusios, todėl buvo nuspęsta, kad reikia sprendimo dėl vieningo ir tvaraus Lietuvos socialinio modelio, apimančio darbo santykių, užimtumo ir socialinio draudimo sritis, sukūrimo, kartu sukuriant ir įdiegiant stebėsenos sistemą, kuri leistų analizuoti gyventojų užimtumo ir demografijos pokyčių įtaką valstybiniam socialiniam draudimui ir pensijų sistemai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. vasario 13 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį su Vilniaus univer-sitetu, VšĮ Mykolo Romerio universitetu ir BĮ Lietuvos socialinių tyrimų centru paslaugų paketui dėl darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisiniam-administraciniam modeliui sukurti. Kuriant teisinį-administracinį mo-delį Lietuvos atvejui ir rengiant teisės aktų projektus, tobulinant darbo santykius, užimtumą bei valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus siekiama sudaryti objektyvias prielaidas pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų, sykiu kuriant tvaresnę, skaidresnę, adekvačias išmokas garantuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą. Šiam tikslui įgyvendinti paslaugų teikėjas turi sukurti darbo santykių ir valstybinio so-cialinio draudimo teisinį-administracinį modelį bei parengti darbo santykius reglamentuojantį teisės aktą, nustatantį lankstesnį darbo santykių reguliavimą bei užtikrinantį užimtumo saugumą. Tai turėtų būti:

• lankstus darbo laiko reguliavimas, atsižvelgiant į poilsio laiko reguliavimą (kasmetinių, papildomų atostogų su-teikimas);

• atleidimo iš darbo nuostatų pritaikymas prie rinkos sąlygų (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos, garantijos atlei-džiant iš darbo);

• administracinės naštos darbdaviams sumažinimas (atsisakant tam tikrų veiksmų formalizavimo, dokumentų pil-dymo);

1 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24, 99, 147, 175, 202, 212 ir 256 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-919.

19


• sutarčių rūšių ir jų ypatumų nustatymo įvairovė tenkinant darbuotojų ir darbdavių poreikius bei atsižvelgiant į atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomus darbo ypatumus;

• darbo užmokesčio reguliavimas (MMA iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų išlaikomose įstaigose), jo nu-statymo mechanizmas, atitikties ES darbo teisės direktyvoms ir ES užimtumo skatinimo programoms analizė ir pasiūlymų pateikimas.

Šiais metais buvo patvirtinta darbo sutarties su jūrininku pavyzdinė forma2. Iki darbo sutarties su jūrininku pa-vyzdinės formos patvirtinimo galiojusi pavyzdinė darbo sutarties forma neatitiko Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, kurią Lietuva ratifikavo 2013 m. birželio 13 d., nuostatų, nes joje ne-buvo reikalavimo įrašyti, pvz., darbo sutarties sudarymo vietos, jūrininko teisės į repatriaciją, sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo išmokų. Patvirtintoje darbo sutarties su jūrininku pavyzdinėje formoje aiškiai reglamentuota, kokios nuostatos turi būti įrašytos darbo sutartyje, sudaromoje su jūrininku, taip geriau užtikrinant jūrininkų teises.

2.2.2. darbo apmokėjimas

2.2.2.1. darbo Užmokestis 2013–2014 metais

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos 85 punkto nuostata, kurioje įtvir-tinta, kad atsigaunant ekonomikai nuosekliai bus didinami viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atly-ginimai, šalies minimalusis darbo užmokestis, siekiant, kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. teikimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1 000 Lt minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (padidėjo 17,65 proc., palyginti su prieš tai buvusia MMA) ir 6,06 Lt minimalųjį valandinį atlygį3. MMA padidinimas palietė apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų – apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Padidinus minimalųjį darbo užmokestį, padidėjo mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamos (darbuotojas, kurio darbo užmokestis yra MMA dydžio ir kuriam netaikomas papildomas neapmokestinamųjų paja-mų dydis, atskaičius mokesčius ir įmokas, nuo 2013 m. sausio 1 d. gauna 824,5 Lt per mėnesį), didėjo vidaus vartoji-mas, atsirado galimybės mažėti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičiui ir valstybės lėšų daliai, kuri panaudojama socialinėms pašalpoms bei šildymo ir vandens kompensacijoms mokėti.

Valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti taikoma MMA. Siekiant, kad šių darbuotojų darbo užmokesčio dydis tie-siogiai nepriklausytų nuo MMA didinimo, mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti patvirtinta anksčiau galiojusi 850 litų MMA.

Siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir protingai naudoti valstybės lėšas, atsi-žvelgiant į sudėtingą Europos ir pasaulio ekonomikų bei finansų rinkų padėtį, iki 2013 m. rugsėjo 30 d. galiojo 2009 metais sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuo-tojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio dydžiai. 2013–2014 metais liko galioti ankstesniais metais nustatytas 450 Lt pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis4.

2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 990 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutari-mo Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ pakeitimo“.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“.4 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio,

taikomo 2013 metais, įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio,

taikomo 2014 metais, įstatymas.

20


Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų mažinimo“ konstatavo, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konsti-tuciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, įstatymų leidėjui kilo reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji prara-dimai buvo neproporcingi – juos kompensuos.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą5, kuriuo nustatė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. netenka galios įstatymų nuostatos, nustatančios sumažintus valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimus, bei nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigalioja iki ekonominės krizės galioję sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, bei pasiūlė Lietu-vos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutarime „Dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų, susijusių su neproporcingai sumažintų atlyginimų kompensavimu, skyrimo“ nuspren-dė, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo at-lyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Praradimus dėl ne-proporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendi-nama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius netei-singą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

2013 metais galiojo sumažinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovų, struktūrinių padalinių vadovų ir jų pa-vaduotojų maksimalių tarnybinių atlyginimų koeficientų bei priedų ir priemokų dydžiai6.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams, vadovo pavaduotojams, struktūrinių pa-dalinių vadovams ir jų pavaduotojams nustatyti iki 2009 m. rugsėjo mėn. galioję tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžiai. Nuo 2014 m. sausio 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams, vadovo pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams, kitiems darbuotojams bei aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros

5 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1550 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio d. nutarimo Nr. 843 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo“.

21


ir meno darbuotojams nustatyti iki 2009 m. rugsėjo mėn. galioję priedų ir priemokų dydžiai7. Taip pat nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybės politikams ir valstybės pareigūnams nustatyti 2009 metais galioję pareiginių algų dydžiai (koe-ficientais).

Buvo sprendžiami ir prokurorų darbo užmokesčio klausimai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros struktūros pertvarką, iš Generalinei prokuratūrai numatytų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų nuo 2012 m. ge-gužės 1 d. buvo nustatyti padidinti apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų, jų pavaduotojų, specializuotų skyrių prokurorų pareiginių algų koeficientai, kurie galiojo ir 2013 metais8.

Siekiant nustatyti iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dar-bo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, yra rengiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Šio įstatymo nuostatos bus taikomos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, t. y. švietimo įstaigų, sveikatos apsaugos (išskyrus viešųjų įstaigų), kultūros ir meno įstaigų, socialinių įstaigų vadovams ir darbuotojams. Taip pat šis įstatymas bus taikomas ir viešojo administravimo funkcijas vykdančių institucijų ir įstaigų (Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, teisėsaugos institucijų, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, ir savivaldybių) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bei valstybinių moksli-nių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, darbuotojams (ne mokslo darbuotojams). Numatoma, kad įstaigų vadovų, struktūrinių padalinių vadovų ir kitų darbuotojų pareiginę algą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys. Darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis bus apskaičiuojama taikant pareiginės algos bazinį dydį, kuris šiuo metu taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų algoms apskaičiuoti. Vyriausybė pagal ekonominės veiklos sritis tvirtins pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientus, įvertindama valstybės ir savivaldybių biudžetų finan-sines galimybes. Įdiegus įstatymo nuostatas bus užtikrintas Darbo kodekso 189 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, sumažės atskirų veiklos sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų disproporcijos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų šalies ūkio (su individualiosiomis įmonėmis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 230 Lt ir buvo 5 procento didesnis nei 2012 metais. Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 400 Lt ir buvo 3,5 procento didesnis nei 2012 metais. Privačiaja-me sektoriuje (su individualiosiomis įmonėmis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 139 Lt ir buvo 6,1 procento didesnis nei 2012 metais. Darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo gamybos augimas, darbo našumo augimas, MMA padidinimas bei teisės aktų pakeitimai, kurie padidino atlyginimų, priedų dydžius.

7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1185 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo“.

8 Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas.

22


2.3. ĮMONIŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Sėkminga įmonių veikla neabejotinai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir socialinės gerovės variklių visame pasaulyje. Be jų neįsivaizduojama rinkos ekonomika, konkurencija, visuomenės užimtumas ir net visuomenės to-bulėjimas. Įmonės yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, veikianti visų mūsų kasdienį gyvenimą ir prisidedanti prie jo gerinimo.

Šiuolaikinė įmonė taip pat yra socialiai atsakinga įmonė, t. y. tokia įmonė, kurios vykdoma veikla viršija teisės aktų nuostatas, kuri kartu savanoriškai integruoja socialinius, aplinkosaugos, bendruomeniškumo ir skaidraus verslo principus, glaudžiai bendradarbiauja su kitais suinteresuotais subjektais, užtikrindama ne tik naudą savo savininkams ir (arba) akcininkams, bet ir visai visuomenei.

Valstybinės institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos bendradarbiauja ir skatina verslą įgy-vendinti įvairias įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas bei teikia pripažinimą, įvertinimą.

Siekiant įgyvendinti Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendi-nimo 2012–2013 metų priemonių plano9 priemonę „Kasmet organizuoti nacionalinį atsakingo verslo konkursą“ bei pasiekti laukiamų rezultatų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu10 buvo patvirtinta Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurso 2013 metams organizavimo, vertinimo ir atrankos, vertinimo komisijos darbo organizavimo tvarka.

2013 m. lapkričio 6 d. įmonėms buvo įteikti Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai už 2012 m. vykdytą veiklą. 9 įmonės buvo apdovanotos pagal tris nominacijas – „Metų darbovietė 2012“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė 2012“, „Metų aplinkosaugos įmonė 2012“ bei tris kategorijas – labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių, didelių įmonių ir tarptautinių įmonių ar jų filialų / atstovybių, veikiančių Lietuvoje. Viena įmonė gavo aukščiausiąjį apdova-nojimą – „Socialiai atsakinga įmonė 2012“, ši įmonė taip pat buvo įvertinta papildomais sertifikatais pagal visas tris nominacijas. Dviem didelį dėmesį jaunimui ir jaunoms šeimoms skyrusioms įmonėms buvo skirti papildomi sertifi-katai. Sertifikatus taip pat gavo ir dvi šiame konkurse dalyvavusios viešosios įstaigos.

Siekiant supaprastinti paraiškų teikimą įmonėms, pageidaujančioms dalyvauti Nacionalinio atsakingo verslo ap-dovanojimo konkurse, buvo patikslinti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo nuostatai11. 2014 m. kovo 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje buvo paskelbtas Nacionalinio atsakingo verslo apdo-vanojimo konkursas už įmonių pažangą socialinės atsakomybės srityje 2013 metais. Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai buvo įteikti 2014 m. gegužės mėnesį. Šiais metais taip pat buvo įteikti papildomi apdovanojimai už Sveikatingumo metų prioritetų įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendi-nimo 2012–2013 metų priemonių plano priemonę „Organizuoti atviras diskusijas su asmenimis, įmonėmis ir kitais suinteresuotais subjektais apie socialiai atsakingo verslo vaidmenį ir galimybes XXI amžiuje“, 2013 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija bei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ suorganizavo du seminarus valstybės valdomoms įmonėms ir valstybės institucijoms apie socialinės atsa-komybės principų diegimą. Seminarų metu buvo kalbėta apie valstybės požiūrį į įmonių socialinę atsakomybę, jos svarbą ir reikšmę, Europos Komisijos politiką šioje srityje, įdirbį socialinės atsakomybės srityje bei ateities planus. Buvo nagrinėjami įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo metodiniai pavyzdžiai, pristatytas pavyzdinis įmo-

9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. 1057 ,,Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2012–2013 metų priemonių plano patvirtinimo“.

10 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. A1-227 „Dėl Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo nuostatų patvirtinimo“.

11 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A1-160 ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. birželio 3 d. įsakymo Nr.A1-227 ,,Dėl nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

23

nių socialinės atsakomybės taikymo valstybės valdomose įmonėse planas ir jo įgyvendinimo gairės, pateikti gerosios praktikos pavyzdžiai. Taip pat pristatyti parengti metodiniai dokumentai, aktualūs valstybės institucijoms: Organiza-cijų socialinės atsakomybės diegimo valstybės institucijose galimybių studija, Pavyzdinis organizacijų socialinės at-sakomybės diegimo planas valstybės institucijose, Valstybės institucijų atsakingos veiklos ataskaitos gairių projektas. Pateikti praktiniai valstybės institucijų taikomų socialiai atsakingų veiklų pavyzdžiai. Abiejuose seminaruose dalyva-vo po 50 asmenų.

2.4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS AKTUALIJOS

2.4.1. darbUotojų saUGa ir sveikata Įmonėse 2013 metais

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) duomenimis, darbo inspektoriai 2013 metais įmonėse atliko 5,4 tūkst. patikrinimų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais.

Patikrinimų metu nustatyta 28,1 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų. Pažeidimams paša-linti įmonių vadovams surašyta 1,3 tūkst. reikalavimų, 42 atvejais dėl neatitikties norminių teisės aktų reikalavimams pareikalauta uždrausti naudoti 40 darbo priemonių (iš jų 8 potencialiai pavojingus įrenginius) ir sustabdyti darbus 177 darbo vietose.

Nelaimingi atsitikimai darbe

2013 metais Lietuvos įmonėse įvyko 3155 nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 60 mirtini, 148 – sunkūs ir 2 947 – lengvi.

100 tūkst. dirbančiųjų teko 266,1 nelaimingo atsitikimo darbe, iš jų 5,1 – mirtinų, 12,5 – sunkių nelaimingų atsi-tikimų darbe.

2013 metais tiek bendras, tiek sunkių, tiek mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. dirbančiųjų buvo didesnis nei 2012 metais.

Nelaimingi atsitikimai darbe 2013 metais

mirtini

sunkūs

lengvi

60

148

2947


24


Sergamumas profesinėmis ligomis

Profesinių ligų valstybės registre 2013 metais užregistruoti 412 profesinių ligų, kuriomis sirgo 256 asmenys, atve-jai. Vyrams diagnozuotos 309 (75 proc.), o moterims – 103 (25 proc.) profesinės ligos.

Profesinių ligų atvejų skaičius 2011–2013 metais buvo panašus – atitinkamai 402, 393, 412.

2013 metais, kaip ir 2012 bei 2011 metais, daugiausia užregistruota tokių profesinių ligų:

• jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (245 atvejai arba 59 proc.);

• ausies ir speninės ataugos (80 atvejų arba 19 proc.);

• nervų sistemos (73 atvejai arba 18 proc.).

2.4.2. teisinių nUostatų keitimas 2013–2014 metais

2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2, 3, 4, 10, 13, 22, 25, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymą12 ir Darbo kodekso 266, 269 ir 275 straipsnių pakeitimo įstatymą13, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. Įstatymai priimti siekiant įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje14 nuostatą dėl laivo darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymo laive, kuriame yra penki ar daugiau jūrininkų. Įgyvendinant šiuos įstatymus, pakeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai15, pripažinti netekusiais galios Įmonių dar-buotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai16 ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai17.

2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2, 4, 42, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą18 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 ir 282 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. Įstatymais patikslintos sąvokos pagal Komisijos reglamen-te (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, nustatytas sąvokas, patikslintas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo teisinis reglamentavimas, siekiant nu-statytų sąvokų bei procedūrų sistemiškumo ir nuoseklumo, visų įvykių, per kuriuos darbuotojas patiria žalą sveikatai, išsamaus ištyrimo ir prevencijos, suderinta įstatymo taikymo sritis su Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuos-tatomis. Įgyvendinant įstatymą rengiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų19 ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų20 pakeitimai.

Pakeistas Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašas, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių są-

12 2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-390.13 2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-391.14 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ratifikavimo Nr. XII-367.15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 989 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo

Nr. 13 „Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.16 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2013 m. liepos 25 d. posėdžio protokolo išrašas „Dėl Įmonių darbuotojų saugos

ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spalio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 6-PV5-36 (Žin., 2003, Nr. 110-4923), pripažinimo netekusiais galios“ (protokolo Nr. 54).

17 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. A1-502 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.

18 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-739.19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų

patvirtinimo“.20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“.

25


rašas21, siekiant visiškai suderinti jo nuostatas su Tarybos direktyvos 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos nuos-tatomis, 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisyta)22 nuostatomis, Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatomis, siekiant papildyti nuostatomis dėl cheminių medžiagų ir mišinių, suklasifikuotų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mi-šinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį Direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, ir atsižvelgiant į šio teisės akto taikymo praktiką. Panaikintas vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiamų lengvų darbų sąrašas ir nustatyta, kad vaikai nuo keturiolikos iki šešiolikos metų gali dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maiti-nimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse.

Patikslinti Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai23, atsižvelgiant į šių nuostatų taikymo praktiką bei pasikeitusius teisės aktus. Nuostatais nustatyta, kad triukšmas pirmiausia turi būti mažinamas triukšmo šaltinyje, patikslintas taikomų prevencinių priemonių eiliškumas, nustatyta, kada darbo vietos turi būti pažymėtos ir turi būti apribotas įėjimas į tokias vietas, patikslintos nuostatos dėl profesinės rizikos vertinimo, darbuotojų informa-vimo ir konsultavimosi su jais.

Pakeisti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai24, atsižvelgiant į šių nuostatų taikymo praktiką ir pasikeitusius teisės aktus. Nuostatuose vartojama sąvoka „profesinio mokymo teikėjas“, formalusis profesinis mokymas atskirtas nuo neformaliojo profesinio mokymo, atsisakyta nuostatų dėl pakartotinio atestavimo, nebenustatoma atestavimo komisijos protokolo forma, patikslinta išduodamo pažymėjimo forma, pa-tikslintos darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo programos temos bei aiškiau nurodytos ekonominės veiklos.

Patikslinti Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimai naudingųjų iškasenų gavybos me-chaniniais gręžiniais įmonėse25, užtikrinant Tarybos direktyvos 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ap-saugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), nuostatų įgyvendinimą ir nustatant prievolę pildyti Įmonės saugos ir sveikatos dokumentą bei patikslinant reikalavimus atsižvelgiant į pasi-keitusį teisinį reglamentavimą.

Patikslinti Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai26, užtikrinant Europos Parla-mento ir Tarybos direktyvos 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taiko-mų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), nuostatų įgyvendinimą, nustatant prievolę pildyti Įmonės apsaugos nuo sprogimo dokumentą bei patikslinant reikalavimus atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1264 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

22 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo Nr. IX-317.23 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 25 d. įsakymas

Nr. A1-310/V-640 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. A1-103/V-265 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

24 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. A1-724/V-1284 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. A1-287/V-611 „Dėl Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

25 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. A1-182/D1-332 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. A1-104/D1-186 „Dėl Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse patvirtinimo“ pakeitimo“.

26 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. A1-114 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. A1-262 „Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

26


Atnaujintos ir Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos darbuotojų saugos ir sveikatos srities mokymo programos: Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programa, Darbuo-tojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa, Darbuo-tojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa, Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo progra-ma, Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa, Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo pro-grama, Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa, Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuo-tojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa, Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa ir Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programa.

Siekiant užtikrinti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenų tikslumą, jų tvarkymo procesų efektyvumą ir siekiant šio registro nuostatas suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostato-mis, patikslinti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai27.

Patikslintos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklės28. Siekiant užtikrinti pramoginių paslaugų teikimo koordinavimą ir priežiūrą, nustatyta, kad šių paslaugų viešose vietose teikimo tvarką nustato savivaldybės.

Siekiant nacionalinių teisės aktų nuostatas suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, kuriuo nustatoma nauja oficialaus prieštaravimo dėl reikalavimų neatitinkančių darniųjų standartų tvar-ka, atitinkamai pakeisti techniniai reglamentai „Liftai“29 ir „Asmeninės apsauginės priemonės“30.

27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 973 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

28 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A1-207 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. A1-45 „Dėl Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

29 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. A1-400 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 106 „Dėl techninio reglamento „Liftai“ patvirtinimo“ pakeitimo“.

30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. A1-399 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 69 „Dėl techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ patvirtinimo“ pakeitimo“.

27

socialinis pranešimas 2013–2014 SocialiniS DraUDiMaS ir penSijoS

3SOCIALINIS DRAUDIMAS IR

PENSIJOS

3.1. SOCIALINIS DRAUDIMAS: TIKSLAI IR REFORMOS

Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Socialinio draudi-mo sistemos pagrindinis tikslas – garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinytės ir / arba tėvystės, nedarbo, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstaty-me nustatytais atvejais. Socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais. Nuo pat pradžių buvo siekiama, kad socialinio draudimo sistema būtų užtektinai savarankiška. Tai pasireiškė socialinio draudimo biudžeto atskyrimu nuo valstybės biudžeto, taip pat projektuojant trišalę socialinio draudimo valdymo sistemą.

Socialinio draudimo išmokų finansinis tvarumas yra vienas esminių klausimų, priimant sprendimus dėl tolesnės socialinio draudimo raidos. Prognozuojamas visuomenės senėjimas, atskirų visuomenės grupių interesai, skirtingos ideologijos ar skirtingos kitose šalyse taikomos socialinės politikos priemonės skatino ir skatina politikus, finansų institucijų atstovus, mokslininkus, gyventojus ir kitas suinteresuotas grupes ar asmenis nuolat kelti socialinio draudi-mo finansų sistemos tvarumo klausimą, nagrinėti šios sistemos galimybes geriausiai vykdyti įsipareigojimus. Juolab kad ir Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ yra pabrėžta, jog ekonomikos atsigavimas ir tolimesnis augimas negalimas be tvarios finansų sistemos užtikrinimo.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos krizės, kai socialinio drau-dimo sistema tam tikrą laikotarpį buvo nepajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Nesugebėjimą įvykdyti įsiparei-gojimų, t. y. biudžeto pinigų srautų nesubalansavimą, lemia neigiamas makroekonominių veiksnių poveikis arba per dideli prisiimti įsipareigojimai (politinės rizikos aspektas). Todėl 2013-uosius, kaip ir ankstesnius keletą metų, galima vadinti iššūkių metais, nes vis dar juntamos ekonominio finansinio sunkmečio pasekmės, kurios daro įtaką Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodros“ biudžetas) biudžetui, o tai savo ruožtu lemia šio biudžeto deficito dydį. Jau septynerius metus iš eilės „Sodros“ biudžeto išlaidos viršija pajamas, įvertinant ir 2014 m. „Sodros“ biudžeto pajamų ir išlaidų prognozes. Tai reiškia, kad dalis pensijų ir kitų išmokų kasmet yra mokamos iš skolintų lėšų.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, pagal kurią skiriamos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildoma dalis yra apskaičiuojama pagal visą asmens įgytą pensijų draudimo stažą ir asmens

28


draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d. Taip pat visiems pageidaujantiesiems asmenims pensija gali būti skiriama ir apskaičiuojama sena tvarka, atsižvelgiant ir į darbo užmokestį, gautą 1984 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruo-džio 31 d. laikotarpiu. Kadangi ši tvarka leidžia asmeniui pasirinkti jam palankiausią pensijos apskaičiavimo būdą, atitinkamai didėja ir asmeniui skiriamos pensijos dydis. Šios priemonės daro įtaką ir vidutinės senatvės pensijos didėjimui. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos (toliau – „Sodra“) duomenimis, vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 816,20 Lt (2012 m. gruodžio mėn.) iki 827,10 Lt (2013 m. gruodžio mėn.).

Sprendžiant viešųjų finansų klausimus, turi būti keliami ambicingi ir ilgalaikiai siekiai, rūpinantis šalies, o kartu ir kiekvieno asmens gerove, stengiamasi padidinti biudžeto pajamas, o ne vien subalansuoti biudžetą, mažinant vie-šąsias išlaidas. Mokesčių politika turi būti keičiama ne priimant pavienius sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant mokestinės aplinkos klausimus. Vis dėlto valstybinio socialinio draudimo išmokos apdraustiesiems mokamos laiku, nes nuolat sprendžiami finansinio užtikrinimo einamuoju laikotarpiu klausimai.

Socialinis draudimas – teikiama paslauga, kai reguliariai surenkamos lėšos, kurios kartu naudojamos išmokoms mokėti, o tai dažnai nepriklauso nuo sumokėtų įmokų apimties, nes išmokos skiriamos, patenkinus nustatytus rei-kalavimus. Toks mechanizmas būdingesnis socialinei paramai bei daliai kitų išmokų (natūra) iš valstybės biudžeto, tačiau būtų tikslinga išgryninti draudimo principus valstybinio socialinio draudimo sistemoje, nes šiuo metu valsty-binio socialinio draudimo išmokos skiriasi tuo, kad vienų dydžiai yra labiau, o kitų – mažiau susiję su asmens turimu ar turėtu darbo užmokesčiu. Vis dėlto socialinio draudimo sistemoje atsirado išskirtinių privilegijų ir teisių atskiroms socialinėms grupėms ar tam tikrų profesijų atstovams.

Socialinio draudimo sistema lieka sritimi, kuriai reikia daugiausiai reformų ir konkrečių veiksmų, todėl kuriamas tvaresnis Lietuvos socialinis modelis, apimantis užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo didinimą. Šis modelis kuriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiks-mų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Numatoma projekto veiklas įgy-vendinti pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Šis būdas suteikia galimybę atlikti kokybiškus tyri-mus, pritraukiant ne tik Lietuvos mokslininkus bei ekspertus, bet ir užsienio šalių tyrėjus kartu su ekspertais, įskaitant socialinius partnerius.

Pagrindinės problemos, paskatinusios kurti naują Lietuvos socialinį modelį: egzistuojantis teisinis reguliavimas pensijų srityje neleidžia užtikrinti ilgalaikio pensijų sistemos finansinio tvarumo, išmokos nepakankamai atspindi asmenų indėlio į pensijų sistemą, o tai savo ruožtu reiškia nepakankamą išmokų adekvatumą. Ekonomikos plėtrai reikia kur kas lankstesnių darbo santykių, kurie paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, prisidėtų prie nedarbo ma-žinimo, jaunimo įdarbinimo, mažintų paskatas dirbti nelegaliai ar neįforminant realiai dirbto laiko, modernizuotų darbo rinką. Vertinant darbo santykių lankstumą atsižvelgiama į darbo laiko lankstumą, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procedūros sudėtingumą, atleidimo iš darbo sąnaudas. Lietuvoje ypač nepalankiai įvertintas darbo laiko regu-liavimas. Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, gebėjimų paklausos ir pasiūlos nea-titiktis, kurią dar padidina didelė emigracija – tai vienos svarbiausių ir itin susirūpinti verčiančios problemos, kurių sprendimų variantai turi būti rasti ne tik vidutiniu, bet ir ilguoju laikotarpiu.

Nurodytos valstybinio socialinio draudimo sistemos problemos glaudžiai susijusios su kitomis sritimis, pvz., dar-bo santykių reglamentavimo tobulinimas bei užimtumo skatinimas, todėl reikia ieškoti bendrų šių problemų spren-dimo variantų. Tikimasi, kad sukurto modelio rezultatai atsakingoms institucijoms leis kokybiškiau formuoti vals-tybės strateginę ekonomikos politiką ilguoju laikotarpiu. Tokiu būdu šių sprendimų visuma turės teigiamos įtakos socialinio draudimo sistemai, kuri taps vientisesnė bei solidaresnė, o socialinio draudimo modelis taps skaidresnis ir tvaresnis.

29


Atsižvelgiant į nuolat didėjantį informacinės visuomenės plėtros lygį, didėjančias galimybes naudotis skaitme-ninėmis technologijoms, jų prieinamumu, nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja tvarka31, pagal kurią draudėjų teikiami duomenys (toliau – SD pranešimai) apie apdraustuosius, išskyrus savarankiškai dirbančius asmenis, „Sodrai“ teikiami tik elektroniniu būdu, naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (toliau – EDAS) ir pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Pažymėtina, kad draudėjai, kurie neturi kompiuterizuotos darbo vietos, elektroninius SD pranešimus gali pateikti atvykę į „Sodros“ teritorinius skyrius, kuriuose yra įrengtos klientams skirtos kompiuterizuo-tos darbo vietos. Taip pat „Sodros“ teritoriniuose skyriuose yra paskirti atsakingi asmenys, konsultuojantys draudėjus EDAS veikimo klausimais. Šiose kompiuterizuotose darbo vietose draudėjai yra supažindinami su EDAS, o draudėjai, turintys elektroninį parašą, visada gali, padedami specialistų, pasirašyti elektroniniu parašu ir pateikti elektroninius SD pranešimus.

Dauguma „Sodros“ paslaugų gyventojams persikėlė į interneto erdvę. Jau porą metų „Sodros“ elektroninėmis pas-laugomis gali naudotis išmaniųjų telefonų savininkai. Klientams yra suteikta galimybė prašymą arba skundą pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ir per EDAS. Šios sistemos nuolatos tobulinamos, kad įvykus drau-džiamiesiems įvykiams klientams būtų patogiau gauti šio draudimo išmokas. Siekiant užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą telefonu, jau porą metų sėkmingai veikia Konsultavimo telefonu skyrius – vienas trumpasis telefono nu-meris 1883, – kuris veikia visoje Lietuvoje ir kuriuo paskambinę klientai gali gauti jiems aktualią informaciją valsty-binio socialinio draudimo klausimais. Taip pat išplėstas socialinio draudimo įmokų surinkimo tinklas, draudėjai šias įmokas gali sumokėti ne tik per bankus, bet ir kredito įstaigas ar, pvz., „Perlo“ terminaluose, o klientų aptarnavimui gerinti atidaryta bendra „Sodros“ sąskaita.

Šiuo metu „Sodra“ įgyvendina projektą „Apdraustųjų, išmokų gavėjų ir draudėjų informavimo ir konsultavimo interaktyvių elektroninių paslaugų sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, kuriuo siekiama sukurti dar pažangesnes perso-nalizuotas elektronines paslaugas, skirtas užtikrinti apdraustųjų, išmokų gavėjų bei draudėjų proaktyvų informavimą ir kokybišką konsultavimą, taip gerinant jų informuotumą apie teisės aktų pakeitimus, galimas gauti „Sodros“ paslau-gas ir būtinus atlikti veiksmus, įvykus tam tikriems veiklos ar gyvenimo įvykiams.

Jau metus veikia tinklalapis, kuriame galima susipažinti su „Sodros“ statistiniais duomenimis, adresu http://atvira.sodra.lt. Siekiama viename portale patogiai pateikti dominančią informaciją, kuri padėtų rasti atsakymus į rūpimus klausimus, geriau suprasti šios sistemos veiklą ir rezultatus. Čia galima rasti išsamią informaciją apie socialinį drau-dimą, kam skiriamos „Sodros“ lėšos, kokioms pensijoms ir išmokoms išleidžiama daugiausiai lėšų, kurios draudimo rūšys nuostolingos, kokie draudėjai sumoka daugiausiai įmokų. Portale skirtingi duomenys vaizduojami ne tik grafiš-kai – pateikiamos ir įprasto formato lentelės, reikalingos išsamesnei analizei.

31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 103 „Dėl 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pakeitimo“.

30


3.2. GERĖJANTIS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SURINKIMAS

Remiantis išankstiniais duomenimis, pirmąjį 2014 metų ketvirtį darbdaviai sumokėjo gerokai daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų į „Sodros“ biudžetą ir „Sodros“ biudžeto deficitas buvo mažesnis nei praėjusiais metais.

Per 2014 metų sausio–kovo mėn. gauta 2 210,7 mln. Lt įplaukų, 158,0 mln. Lt arba 7,7 proc. daugiau nei per tą patį 2013 metų laikotarpį (be asignavimų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo). Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos sudaro 98,1 proc. įplaukų arba 2 168,3 mln. Lt, 71,0 mln. Lt arba 3,4 proc. didesnės, nei planuota. Palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, šių įmokų suma padidėjo 152,8 mln. Lt arba 7,6 proc. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos – 34,1 mln. Lt. Palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, šių įmokų suma padidėjo 4,1 mln. Lt arba 13,7 proc. Džiugina, kad per 2014 metų sausio–kovo mėn. į darbą priimta 19,6 tūkst. žmonių daugiau, nei atleista. Per tą patį 2013 metų laikotarpį priimtų į darbą asmenų skaičius buvo 8,4 tūkst. asmenų daugiau nei atleistų, o per tą patį 2012 metų laikotarpį priimtų į darbą asmenų skaičius buvo 12,1 tūkst. asmenų dau-giau nei atleistų. Per 2014 metų sausio–kovo mėn. dėl nemokamų atostogų nedirbta 1133,3 tūkst. dienų, t. y. 3,8 proc. arba 44,8 tūkst. dienų mažiau negu per tą patį 2013 metų laikotarpį.

„Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos per 2014 metų sausio–kovo mėn. buvo 2 797,9 mln. Lt, 13,0 mln. Lt arba 0,5 proc. mažesnės nei per tą patį 2013 metų laikotarpį. Priskaičiuotos pensijų socialinio draudimo išlaidos buvo 2 042,6 mln. Lt. Palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, pensijų socialinio draudimo išlaidos padidėjo 3,2 mln. Lt arba 0,2 proc.

Priskaičiuotos ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidos buvo 321,7 mln. Lt. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidos buvo 9,2 mln. Lt arba 2,8 proc. mažesnės nei per tą patį 2013 metų laikotarpį. Nedarbo socialiniam draudimui priskaičiuota 99,3 mln. Lt, 5,2 mln. Lt arba 5,5 proc. daugiau nei per tą patį 2013 metų laikotarpį. Nelai-mingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui priskaičiuota 14,6 mln. Lt, 0,5 mln. Lt arba 3,3 proc. mažiau nei per tą patį 2013 metų laikotarpį. Pervedamų į pensijų fondus lėšų priskaičiuota 107,7 mln. Lt, 14 mln. Lt mažiau negu per tą patį 2013 metų laikotarpį.

„Sodros“ biudžeto įplaukos per 2014 metų sausio–kovo mėn. buvo 587,2 mln. Lt mažesnės už išlaidas. Buvo pla-nuojama, kad įplaukos bus mažesnės už išlaidas 647,7 mln. Lt.

Pirmojo 2014 metų ketvirčio pabaigoje „Sodros“ skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 11 mlrd. 114,6 mln. Lt, o 2013 metų gruodžio mėnesį ši suma siekė 10 mlrd. 826,2 mln. Lt. „Sodros“ biudžeto 2013 metų rezultatas – išlaidos viršijo pajamas 1 235,2 mln. Lt.

„Sodros“ biudžeto pajamos 2013 metais buvo 9 994,9 mln. Lt, jos buvo planuojamos atsižvelgiant į Finansų minis-terijos paskelbtas prognozes, numatant vidutinio darbo užmokesčio didėjimą 4,4 proc. Palyginti su 2012 m., pajamos sumažėjo 1 617,9 mln. Lt arba 13,9 proc., tačiau, neįvertinus sveikatos draudimo įmokų, nes nuo 2013 m. sveikatos draudimo įmokos neįtraukiamos į „Sodros“ biudžeto apskaitą, pajamos padidėjo 988,0 mln. Lt arba 11,0 proc. Iš jų 133,6 mln. Lt – dėl nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 1000 Lt padidintos minimaliosios mėnesinės algos.

Didžiausią pajamų dalį – 9 248,8 mln. Lt arba 92,5 proc. – sudarė draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios, palyginti su 2012 m., neįvertinus privalomojo sveikatos draudimo įmokų, padidėjo 8,1 proc. Draudėjų įmokos buvo 8 362,9 mln. Lt, apdraustųjų įmokos buvo 885,9 mln. Lt, iš jų įmokos nuo autorinių atlyginimų ir honorarų – 33,8 mln. Lt. Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo priskaičiuota 182,4 mln. Lt, t. y. 10,7 mln. Lt arba 31,0 proc. daugiau nei 2012 metais (be privalomojo sveikatos drau-dimo įmokų).

Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų buvo priskaičiuota 4,6 mln. Lt. Palyginti su praėjusiais me-tais, šios įmokos padidėjo 3 kartus. Tai sąlygojo nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičia-

31


vimo pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. Šį padidėjusį skaičių lėmė tai, kad asmenys, kuriems yra paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, mokėję valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo įmokas ne mažiau kaip vienus metus (ar trumpesnį laiką, jei asmeniui iki būtinojo stažo trūksta mažiau nei vienų metų stažo), įgyja teisę į pensijos skyrimą iš naujo. Skiriant pensiją iš naujo, taikoma nuo 2013-01-01 įsigaliojusi nauja pensijų apskaičiavimo tvarka. Sumokėtos savanoriškojo socialinio draudimo įmokos pensijų drau-dimui buvo 4,6 mln. Lt, o sumokėtos įmokos ligos ir motinystės pašalpoms buvo 0,008 mln. Lt.

Asignavimų iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo skiriamų valstybinio socialinio draudimo įmokoms, perveda-moms į pensijų kaupiamuosius fondus, kompensuoti buvo priskaičiuota 497,2 mln. Lt, 210,6 mln. Lt daugiau nei praėjusiais metais.

„Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos 2013 metais buvo 11 230,2 mln. Lt. Palyginti su 2012 metais, jos sumažė-jo 2 240,4 mln. Lt arba 16,6 proc., o neįvertinus 2012 m. pervedamų lėšų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, iš-laidos padidėjo 352,9 mln. Lt arba 3,2 proc. Pensijų socialinio draudimo išlaidų priskaičiuota 8 164,0 mln. Lt arba 72,7 proc. visų „Sodros“ biudžeto išlaidų. Priskaičiuota pensijų socialinio draudimo išlaidų suma buvo 0,2 proc. arba 18,7 mln. Lt mažesnė nei 2012 metais. Senatvės pensijų gavėjų skaičius 2013 metais buvo 598,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2012 m., sumažėjo 0,1 proc. proc. arba 0,8 tūkst. asmenų. Vidutinė metinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 850,88 Lt. Palyginti su 2012 metais, vidutinė metinė senatvės pensija, turint būti-nąjį stažą, buvo didesnė 1,1 proc. arba 8,97 Lt. Vidutinės metinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio metinio apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis bruto darbo užmokesčio santykis – 44,8 proc. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2013 m. gruodžio mėn. buvo 857,25 Lt, palyginti su 2012 m. gruodžio mėn., buvo didesnė 1,6 proc. arba 13,79 Lt, o įvertinus infliaciją, reali senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, augo 1,2 proc. Pervedamų į pensijų fondus lėšų priskaičiuota 513,5 mln. Lt, 226,8 mln. Lt arba 79,1 proc. daugiau nei 2012 m., nes įmokų, pervedamų į pensijų fondus, tarifas padidėjo nuo 1,5 proc. 2012 m. iki 2,5 proc. 2013 m. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, sudaro 4,6 proc. visų „Sodros“ biudžeto išlaidų. 2013 metais kaupiamųjų pensijų įmokų į pensijų fondus buvo pervedama už 1 078,5 tūkst. asmenų arba 86,8 proc. apdraustųjų, tačiau iš jų 347,3 tūkst. arba 32,2 proc. asmenų neturėjo draudžiamųjų pajamų.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidų 2013 m. buvo priskaičiuota 1 161,6 mln. Lt arba 10,3 proc. visų šio biudžeto išlaidų. Tai 8,6 proc. arba 109,5 mln. Lt mažiau nei 2012 metais. Nedarbo socialinio draudimo išlaidos, įver-tinus 2010–2011 m. gautų įmokų ir pervestų lėšų 268,3 mln. Lt skirtumų išlyginimą (2013 m. priskaičiuota nedarbo išmokų išlaidų suma sumažinta 268,3 mln. Lt), sudarė 151,5 mln. Lt. Nedarbo socialinio draudimo išlaidos sudarė 1,3 proc. visų biudžeto išlaidų. Per 2013 m. priskaičiuota 252,3 mln. Lt nedarbo draudimo išmokų, iš jų 20,4 mln. Lt – už 2012 m. gruodį. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos buvo 58,0 mln. Lt arba 0,5 proc. visų biudžeto išlaidų. Šiai draudimo rūšiai panaudota 4,4 mln. Lt arba 8,2 proc. daugiau nei 2012 m. Šios išlaidos padidėjo padaugėjus ligos pašalpos dėl nelaimingų atsitikimų darbe gavėjų.

32

3.3. PAKEITIMAI PENSIJŲ SISTEMOJE

3.3.1. valstybinių socialinio draUdimo pensijų Įstatymo pakeitimai

Šiuo metu valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją gauna beveik 600 tūkst. šalies gyventojų. Lietuvos sta-tistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje šalyje gyveno 678,5 tūkst. 61 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų. Asmenų, turinčių būtinąjį 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas), vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija 2014 m. pradžioje siekia 858,89 Lt.

Mokamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagal gavėjų skaičių sudaro apie 55 proc. visų mo-kamų valstybinių socialinio draudimo pensijų, o priskaičiuotos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų su-mos – apie 74 proc. visų mokamų valstybinių socialinio draudimo pensijų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų taip pat mokamos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos: išankstinės senatvės, netekto darbin-gumo (invalidumo), našlių, našlaičių, maitintojo netekimo bei ištarnauto laiko.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai32 dėl teisės gauti našlių ar našlaičių pensijas reglamentavimo trečiųjų šalių piliečiams. Iki 2014 m. sausio 1 d. našlių ir našlaičių pensijos buvo skiriamos atsižvelgiant į asmens gyvenamąją vietą bei jo įgytą stažą. Pensijos ne nuolatiniams Lietuvos Respu-blikos gyventojams buvo skiriamos tik tais atvejais, kai tai numatyta Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose, tarptautinėse sutartyse, arba vadovaujantis Pensijų įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuos-tatomis ir tik už Lietuvoje įgytą stažą. Todėl siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų taikomos vienodos sąlygos (tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek trečiosiose šalyse) kaip ir nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams ar Lietuvos Respublikos piliečiams, buvo priimti minėti pakeitimai. Šiais pakeitimais nustatyta, kad, jei trečiųjų šalių piliečiai teisę gauti našlių ar našlaičių pensiją įgyja gyvendami Lietuvoje, jiems, kaip ir nuolatiniams Lietuvos Respu-blikos gyventojams, pensijos yra skiriamos tik tuo atveju, jei mirusysis po 1991 m. birželio 1 d. buvo nuolatinis Lietu-vos Respublikos gyventojas bei buvo įgijęs stažo dirbdamas Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje (mirusiesiems iki 1991 m. birželio 1 d. stažo reikalavimai netaikomi). Taip pat jei trečiosios šalies piliečiai teisę gauti našlių ar našlai-čių pensiją įgyja gyvendami trečiojoje šalyje, jiems, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems trečiosiose šalyse, pensijos skiriamos tik tuo atveju, jei mirusysis buvo įgijęs minimalų stažą dirbdamas Lietuvoje.

2013 m. našlių ir našlaičių pensijos buvo mokamos 262,7 tūkst. asmenų, kuriems išmokėtų pensijų suma sudarė apie 344,1 mln. Lt. Planuojama, kad 2014 m. metinis našlių ir našlaičių pensijų gavėjų skaičius bus apie 267 tūkst., o išlaidos šioms pensijoms mokėti sudarys apie 366,5 mln. Lt.

Pažymėtina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 11 d. įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakei-timams33 dėl vienodų sąlygų taikymo mokant pensijas tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, tiek trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems trečiojoje šalyje ir nustatytą laiką mokėjusiems privalomas valstybinio so-cialinio pensijų draudimo įmokas, 2013 m. 1362 asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje, buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos, kurios vidutinis dydis siekė 528,68 Lt. Didžioji dalis valstybinių socialinio draudimo pensijų už Lietuvoje įgytą stažą paskirta ir mokėta Izraelyje gyvenantiems asmenims.

32 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 34, 38, 43 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-738.

33 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 2, 8, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papil-dymo 1(1) straipsniu ir priedu įstatymas Nr. XI-2137.

33


3.3.2. 2010–2011 m. sUmažintų pensijų kompensavimas

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą dėl Lietuvos Res-publikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas34 (toliau – Kompensavimo įstatymas). Kompensavimo įstatyme numatyta kompensuoti 2010–2011 m. nemokėtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalis, kurios susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui taikyti patvirtintų mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Šis Kompensavimo įstatymas parengtas atsižvel-giant į tai, kad nedirbusiems pensininkams senatvės pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nustatyta 2014 m. IV ketv. paskutinį mėnesį išmokėti 20 proc. kompensuojamosios sumos, o 2015 m. ir 2016 m. senatvės ir netekto dar-bingumo (invalidumo) pensijų gavėjams išmokėti po 40 proc. kompensuojamosios sumos lygiomis dalimis atitinka-mų metų kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį. Tais atvejais, kai visa apskaičiuota kompensuojama suma neviršija 100 Lt, ji bus išmokėta visa, neskaidant dalimis, 2014 m. pabaigoje. Pensijų kompensavimas palies daugiau nei 480 tūkst. asmenų ir tam reikės apie 450 mln. Lt. Numatoma, kad 2014 m. kompensacijoms išmokėti reikės apie 90 mln. Lt, o 2015 m. ir 2016 m. – apie 180 mln. Lt kasmet. Kompensavimo įstatyme nustatyta, kad 2014 m. senatvės ir netekto dar-bingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų įplaukų, užtikrinant ne blogesnį nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo35 2 priedėlyje patvirtintą pinigų įplaukų ir pinigų išlaidų balansą. 2015 ir 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto galimybes bei tai, kad senatvės pensijoms kompensuoti dirbusiems jų gavėjams reikėtų papildomai apie 360,7 mln. Lt, o dideliu mastu sumažintoms valstybinėms pensijoms – apie 45 mln. Lt iš valstybės biudžeto, Kompensavimo įstatyme numa-tyta, kad dėl senatvės pensijų kompensavimo dirbusiems asmenims bei dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo Vyriausybė, svarstydama 2016 m. ir (ar) vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą bei 2016 m. ir (ar) vėlesnių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertintų galimybę kompensuoti likusias nemokėtas sumas ir nustatytų kompensavimo mechanizmą.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. paskelbtame sprendime36 išaiškino, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžią ir protingą laikotarpį, per kurį dėl senatvės pensijų mažinimo atsiradę praradimai bus kompensuoti. Tai nustatydamas jis turi atsižvelgti į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išga-les, be kita ko, ir į įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Taip pat Konstitucinis Teismas minėtame sprendime pažymė-jo, kad valstybėje nebelikus ypatingos situacijos ir atsiradus prielaidoms pagal objektyvius duomenis įvertinti atitin-kamas valstybės išgales, visiems asmenims turi būti užtikrintas jų patirtų praradimų, atsiradusių sumažinus senatvės pensijas, teisingas kompensavimas, o tai pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrinta tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Pasirinktas pensijų kompensavimo mechanizmas atitinka Konstitucinio Teismo nuostatas.

34 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886.

35 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr. XII-682.36 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-03-07 sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.

nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“.

34


3.3.3. pensijų kaUpimas privaČiUose pensijų fondUose

Nuo 2004 m. pradėjusioje veikti pensijų kaupimo sistemoje (iki 2014 m. gegužės 5 d.) dalyvauja 1 127 704 asme-nys. Lėšas būsimai pensijai jie gali kaupti 28 antrosios pakopos pensijų fonduose, kuriuos valdo 8 pensijų kaupimo bendrovės (6 valdymo įmonės ir 2 gyvybės draudimo įmonės). Asmenys, nesukakę senatvės pensijos amžiaus bei turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrin-dinei ir papildomai pensijos daliai gauti, gali sudaryti pensijų kaupimo sutartis, kurios įsigalioja nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre mėnesio, pirmos dienos.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimams37, as-menys, pensijų kaupimo sutartis sudarę iki 2013 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. turėjo apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo pensijų kaupime. Pensijų kaupimo sutarčių registro 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, užregistruoti 352 663 pensijų kaupimo dalyviai, kurie pensijų kaupimo ben-drovėms pateikė sutikimus į pensijų fondą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis, 24 003 pensijų kaupimo dalyviai, kurie pensijų kaupimo bendrovėms pateikė pranešimus apie pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą sustabdymą, o 683 908 pensijų kaupimo dalyviai nusprendė pensijų įmokas kaupti pagal sąlygas, galiojusias iki 2012 m. gruodžio 31 d. (į pensijų fondus pervesti tik nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas). 2013 m. 56 294 asmenys pirmą kartą pasirašė pensijų kaupimo sutartis, jiems pensijų kaupimo įmoką nuo 2014 m. sudaro savo lėšomis mokama įmoka, papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis.

Pensijų kaupimo dalyvių pasiskirstymas, pasibaigus apsisprendimo laikotarpiui

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys 3.3.3-1 iliustracija

Pasibaigus apsisprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpiui, tik 2 proc. pensijų kaupimo dalyvių (3.3.3-1 iliustracija) nusprendė sustabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus, o didžioji dalis pensijų kaupimo dalyvių yra pasirinkę dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje.

37 Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-2418.

35


3.4. VALSTYBINĖS PENSIJOS, VALSTYBINĖS ŠALPOS IŠMOKOS IR PARAMA PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 M. OKUPACIJOMS DALYVIAMS

BEI NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS

3.4.1. valstybinės pensijos ir Šalpos iŠmokos

Nuo 2014 m. sausio 1 d. į 2009 m. lygį sugrąžinti valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų, mokslininkų), rentų (Respublikos Prezidento, Nepri-klausomybės Akto signatarų, sportininkų) ir neįgaliems asmenims mokamos slaugos bei priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos. 2014 m. vasario mėn. didesnio dydžio išmokas gavo beveik 200 tūkst. šių išmokų gavėjų.

2014 m. sausio 1 d. teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – antrojo laipsnio valstybinės pensija) įgijo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios), išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikės motinos)38. Anksčiau šios pensijos buvo skiriamos tik už 7 ir daugiau vaikų. Antrojo laipsnio valstybinių pensijų dydis – 2 valstybinių pensijų bazės (šiuo metu – 400 Lt). Jos skiriamos daugiavai-kėms mamoms sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba netekus 60 proc. ir daugiau darbingumo ir mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis. Antrojo laips-nio valstybines pensijas savivaldybių administracijų teikimu skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Per pirmąjį 2014 m. pusmetį ši komisija antrojo laipsnio valstybines pensijas paskyrė 7 432 daugiavaikėms motinoms.

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo pataisa39, nustatanti teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinę pensiją asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

2013 m. kelis kartus buvo keistas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuojantis įsta-tymas. Iki 2014 m. sausio 1 d. į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti buvo įskaitomas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tar-nybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šią Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatą ta apimtimi, kiek joje nenustatyta, kad į tarnybos stažą įtraukiami laikotarpiai po 1990 m. kovo 11 d., kuomet šie asmenys buvo neteisėtai šaukiami ir faktiškai prievarta tarnavo SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikin-tojų būriuose ir batalionuose), pripažino40 prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė šio įstatymo pakeitimą41, kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstatuotą teisės spragą ir užtikrino pareigūnų ir karių, tarnavusių SSRS ginkluotosiose pajėgose ir kituose organuose iki ir priverstinai po 1990 m. kovo 11 d., lygiateisiškumą.

2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė dar vieną Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisą42, kuria buvo palengvintos sąlygos gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenims, kurie dėl jų pačių kaltės buvo pašalinti iš tarnybos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. valstybinė pensija šiems asmenims skiriama, jeigu jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba jeigu jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas – senatvės

38 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-1768. 39 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas Nr. XII-635.40 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimas.41 Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-636.42 Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-709.

36


pensijos amžių). Anksčiau teisę gauti valstybinę pensiją tokie asmenys įgydavo tik sukakę išleidimo į atsargą amžių arba senatvės pensijos amžių.

3.4.2. parama pasiprieŠinimo 1940–1990 m. okUpacijoms dalyviams bei nUkentėjUsiems asmenims

Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms už būsto šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį ir kitas paslaugas mokėjimui 2013 m. panaudota 0,5 mln. Lt. Kompensacijų gavėjai yra žuvusiųjų šeimos, nepriklausomybės gynėjai, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies dar-bingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir jų šeimos, taip pat nepriklausomybės gynėjai, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti. Savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2013 m. vidutiniškai per mėnesį šia valstybės parama pasinaudojo 300 asmenų (šeimų).

Per 2013 m. buvo išmokėtos 66 kompensacijos asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius43.

Vienkartinio pobūdžio išmokos skiriamos ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvių, žuvusių kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, įkalinimo, taip pat po įkalinimo bu-vusios tremties metu, šeimoms. Kariai savanoriai yra laidojami valstybės biudžeto lėšomis (skiriama 20 bazinių soci-alinių išmokų dydžio pašalpa (2 600 Lt). Savivaldybių administracijos per 2013 metus skyrė 69 pašalpas už mirusius / žuvusius karius savanorius. Šios paramos teikimą reglamentuojančiuose įstatymuose44 nurodyti į vienkartinę pašalpą galintys pretenduoti asmenys bei šių pašalpų skyrimo sąlygos. Pašalpos dydis susietas su pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvio žūties aplinkybėmis. Taip pat šiame teisės akte nustatyta, kad vienkartinių pašalpų dydžiai indeksuojami kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją. 2009 m. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 4,5 proc., 2010 m. – 1,3 proc., 2011 m. – 4,1 proc., 2012 m. – 3,1 proc. Atitinkamai augo ir šių išmokų dydžiai. Nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1998 m., iki 2014 m. šių išmokų dydžiai išaugo 48 procentais.

43 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“.

44 Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas Nr. VIII-871; Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymas Nr. VIII-541.

37

socialinis pranešimas 2013–2014 piniGinĖ SocialinĖ paraMa, SocialinĖ aprĖptiS

4PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA,

SOCIALINĖ APRĖPtIS

4.1. PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA

Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių, turinčių įtakos skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, su-švelninant nepritekliaus pasekmes pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms bei pagerinant vaikus auginančių šeimų finansinę padėtį. Valstybės garantuojama piniginė socialinė parama yra nuosekliai teikiama, atsižvelgiant į šalies so-cialinę ir ekonominę raidą bei valstybės finansines galimybes.

Šiame skyriuje pateikti 2013 metų ir 2014 metų pirmojo pusmečio pokyčiai piniginės socialinės paramos, teikia-mos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemoje bei tendencijos nuo 2014 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos teikimą perdavus savivaldybių savarankiškajai funkcijai ir finansuojant ją iš savivaldybės biu-džeto lėšų. Pateikiama statistinė informacija apie išmokas vaikams, socialinę paramą mokiniams, piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir paramą mirties atveju.

4.1.1. iŠmokos Šeimoms ir vaikams

2013 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu45, vaikus auginantiems ir (ar) globo-jantiems asmenims iš valstybės biudžeto buvo teikiamos šios išmokos: 11 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka vaikui gimus ar įvaikinus vaiką; 0,75 BSI (97,5 Lt) dydžio ar 0,4 BSI dydžio (52 Lt) išmoka vaikui (dydis priklauso nuo vaiko amžiaus); 4 BSI dydžio (520 Lt) globos (rūpybos) išmoka; 4 BSI (520 Lt) dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas; 75 BSI dydžio (9750 Lt) vienkartinė išmoka įsikurti asmenims, ku-riems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba); 2 BSI dydžio (260 Lt) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 1,5 BSI dydžio (195 Lt) išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui.

Valstybės nustatytų išmokų vaikams teikimo sąlygos ir išmokų dydžiai 2013 metais nesikeitė.

2014 m. gegužės 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 7, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymas46, kuriuo perkeltos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Par-

45 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.46 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 7, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymas.

38


lamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių nuostatos, pagal kurias valstybės narės trečiųjų šalių piliečiams privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais teises gauti išmoką vaikui. Taip pat, siekiant tobulinti išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui mokėjimą, nuo 2014 m. liepos 1 d. nustatytas teisinis pagrindas gauti išmoką privalomąją pradinę karo tarnybą atliekant ne tik vaiko tėvui, bet ir vaiko motinai.

4.1.2. piniGinė socialinė parama nepasitUrintiems Gyventojams

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pini-ginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas47, kuris numato, jog šiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, dra-bužiams) tenkinti, ir teikiamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam bei geriamajam vandeniui kompensacijos (to-liau – kompensacijos), skirtos būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti.

Teisę gauti piniginę socialinę paramą turi asmenys, dėl objektyvių priežasčių negalintys užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir išnaudoję visas kitas pajamų gavimo galimybes. Teikiant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, Lietuvoje taikoma vienoda pajamų ir turto įvertinimu pagrįsta piniginės socialinės paramos teikimo sistema, kai minėta parama teikiama įvertinus ne tik asmens gaunamų pajamų, bet ir turimo turto dydį48.

Užtikrinant teikiamos paramos taiklumą, svarstant minėtos paramos skyrimo klausimus, savivaldybės turi teisę pasitelkti vietos bendruomenės narius, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir kitus suinteresuotus asmenis, taip pat įstatyme nustatytų pareigų nevykdantiems nepasiturintiems gyventojams piniginę socialinę paramą teikti nepinigine forma49, tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir jo pagrindu priimti sprendimą dėl teisės į piniginę socialinę paramą ir kt.

Siekiant didesnio teikiamos piniginės socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo bei racionalesnio valstybės lėšų panaudojimo, 2013 metais įsigalioję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyven-tojams įstatymo pakeitimai50 dar labiau padidino savivaldos vaidmenį teikiant paramą nepasiturintiems gyventojams, sudarė palankesnes sąlygas efektyviau ir socialiai teisingiau teikti šią paramą, mažinti piktnaudžiavimo pinigine soci-aline parama galimybes bei skatinti spartesnę asmenų integraciją į darbo rinką.

Siekiant sumažinti nelegalaus darbo apimtis ir neapskaitomo darbo užmokesčio atvejus žemės ūkyje bei sudaryti palankesnes sąlygas savo pastangomis didinti gaunamų pajamų dydį užtikrinant, kad šie asmenys neprarastų teisės į piniginę socialinę paramą, skiriant piniginę socialinę paramą į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio as-mens gaunamas pajamas įskaitoma pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, viršijanti 6 000 Lt per einamuosius kalendorinius metus.

Skatinant piniginės socialinės paramos gavėjų integraciją į darbo rinką bei mažinant piktnaudžiavimo pini-gine socialine parama galimybes, numatyta daugiau atvejų, kai asmeniui gali būti mokama papildoma socialinės

47 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675.48 Asmens turimo turto vertė turi neviršyti jo gyvenamajai vietovei nustatytos vidutinės turto vertės. Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto

vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kie-kvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

49 Pavyzdžiui, maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais.

50 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2414.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 21, 23, 24 straipsnių pakei-timo ir papildymo įstatymas Nr. XII-329.

39


pašalpos dalis; iki 12 mėnesių sutrumpintas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis, nuo kurio ši pašalpa pradeda-ma mažinti darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims (jų šeimoms), išskyrus socialinę pašalpą vaikams; nustatyti atskiri turto vertės normatyvai kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms; savivaldybių admi-nistracijoms suteikta teisė skirti socialinę pašalpą, kai asmenys atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau jų pajamos ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį; numatyta teisė neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena; nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu ne-pasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse; numatyta daugiau atvejų, kai priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo gali būti pasitelkiama vietos bendruomenė, nevyriau-sybinės organizacijos ir kt.

Tęsiant nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėtą piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, kai piniginės socialinės paramos teikimas perduotas penkioms bandomosioms savivaldybėms (Akmenės r., Panevėžio r., Radviliškio r., Ra-seinių r. ir Šilalės r.) vykdyti savarankiškąją funkciją bei atsižvelgiant į šių savivaldybių piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo gerąją praktiką ir rezultatus, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu51, nuo 2014 m. sausio 1 d. kitoms 55 savivaldybėms perduotas socialinės pašalpos teikimas vyk-dant savarankiškąją savivaldybių funkciją.

Įsigaliojus nurodytiems įstatymo pakeitimams, teisinis reguliavimas numato mišrų piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo modelį ir skirtingus finansavimo šaltinius: penkiose bandomosiose savivaldy-bėse piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir kompensacijų) teikimas išliko nepakitęs, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdomas bandomasis projektas ir ši parama teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų, likusios 55 savivaldybės nuo 2014 m. sausio 1 d. socialinę pašalpą teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžeto lėšų, o kompensacijas – valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, finansuojamą iš valstybės biudžeto speci-aliosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Svarbiausias uždavinys ir toliau bus šalies gyventojų, ypač socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, apsauga nuo neigiamų ekonominių pokyčių veiksnių, siekiant išvengti nepritekliaus, jį pašalinti ar palengvinti.

Atsižvelgiant į tai, jog bandomasis projektas savivaldybėse, kai piniginė socialinė parama nepasiturintiems gy-ventojams teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, baigsis 2014 m. gruodžio 31 d., taip pat siekiant užtikrinti pertvarkos tęstinumą bei įvertinus piniginės socialinės paramos teikimo rezultatus ir visų savivaldybių gerąją praktiką vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2014 metais numatyta parengti teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais nuo 2015 m. sausio 1 d. būtų nustatytas vienodas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, t. y. socialinės pašalpos ir kompensacijų, teikimo modelis visose savivaldybėse.

4.1.3. socialinė parama mokiniams

Siekiant užtikrinti paramą šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, bei ugdyti sveiko vaikų maitini-mosi įpročius mokyklose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu52, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų suteikta teisė į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti prasi-dedant naujiems mokslo metams. Teisė nuspręsti, kokią nemokamo maitinimo rūšį (rūšis) – pietus, maitinimą moky-klų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, pusryčius ar pavakarius – mokiniams teikti savo įsteigtose

51 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-621.

52 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas Nr. X-686.

40


mokyklose, suteikta mokyklos steigėjui53. Nemokami pusryčiai ar pavakariai skiriami išskirtiniais atvejais, įvertinus šeimos gyvenimo sąlygas. Tam tikslui gali būti panaudota iki 2 procentų išlaidoms socialinei paramai mokiniams finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Užtikrinant efektyvų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimą bei siekiant, kad vaikų mityba atitiktų fiziologines normas, nustatyti minimalūs ir maksimalūs vienam mokiniui vienai dienai maisto produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriamų lėšų dydžiai.

Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius bei sta-tistinę informaciją apie maisto prekių vidutines mažmenines kainas, siekiant užtikrinti visavertį, sveikos mitybos rei-kalavimus atitinkantį mokinių maitinimą, nuo 2014 m. sausio 1 d. apie 10 procentų padidinti vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui (pusryčiams, pietums, pavakariams) skiriamų lėšų dydžiai54. Maisto produktams įsigyti skiriama nuo 1,3 iki 7,7 procento bazinės socialinės išmokos dydžio suma (nuo 1,69 Lt iki 10,01 Lt).

Mokiniams nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pinigais ir nepinigine forma, jeigu mokinys yra patyręs socialinę riziką. Paramai mokinio reikmenims įsigyti vienam mokiniui per kalendorinius metus skiriama 120 procentų bazinės socia-linės išmokos dydžio suma (156 Lt). Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama pagal gyvenamąją vietą, neatsižvel-giant į tai, kurioje mokykloje vaikas mokosi.

4.1.4. parama mirties atvejU

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymu55, mirus Lietuvoje nuolat gyvenančiam as-meniui, Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti Lie-tuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka turinčiam pabėgėlio statusą, asmeniui, kuriam taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos siste-mų koordinavimo reglamentai, bei gimus nurodytų asmenų negyvam vaikui, laidojančiam asmeniui išmokama 8 BSI dydžio (1040 Lt) laidojimo pašalpa, neatsižvelgiant į šeimos pajamas ir turimą turtą.

Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų rei-kalavimais, 2014 m. balandžio 24 d. priimtas Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 3, 5, 6 straips-nių ir priedo pakeitimo įstatymas56, kuriuo perkeltos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos di-rektyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių nuostatos, pagal kurias valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas trečiųjų šalių piliečiams gauti paramą mirties atveju. Taip pat, tobulinant laidojimo pašalpos mokėjimo teisinį reguliavimą, nuo 2014 m. liepos 1 d. nustatytas teisinis pagrindas skirti laidojimo pašalpą, kai vaikas gimė gyvas, tačiau mirė nesukakęs 3 mėnesių ir jo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, bei nustatytas teisinis pagrindas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų skirti laidojimo pašalpą tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje.

53 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1770 „Dėl Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

54 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-742.55 Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas Nr. I-348.56 Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 3, 5, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas.

41


4.1.5. piniGinės socialinės paramos finansavimo ir Gavėjų skaiČiaUs pokyČiai

Išlaidos piniginei socialinei paramai teikti asmenims, auginantiems vaikus, nepasiturintiems gyventojams bei gy-ventojo mirties atveju 2013 metais sudarė 1005,1 mln. Lt ir, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 11,7 proc. (nuo 1 138,5 mln. Lt iki 1005,1 mln. Lt), išlaidos šiai paramai administruoti 2013 metais sudarė 28,6 mln. Lt ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 24,3 proc. (nuo 23,0 mln. Lt iki 28,6 mln. Lt).

4.1.5-1 lentelėje ir 4.1.5-1 iliustracijoje pateikti duomenys apie piniginės socialinės paramos gavėjus ir išlaidas 2012 ir 2013 metais bei išlaidų piniginei socialinei paramai, išskyrus išlaidas piniginei socialinei paramai adminis-truoti, pasiskirstymą 2013 metais.

Piniginės socialinės paramos gavėjai ir išlaidos 2012 ir 2013 metais

Eil. Nr. Išmokos

2012 metai 2013 metai

Gavėjų sk., tūkst. asm.

Išlaidos, mln. Lt

Gavėjų sk., tūkst. asm.

Išlaidos, mln. Lt

Iš viso (1+2+3+4) x 1138,5 x 1005,1

1. Išmokos asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vai-kus, iš jų x 213,1 x 203,3

1.1. Vienkartinė išmoka vaikui 31,8 45,5 32,4 46,3

1.2. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 8,2 2,1 7,4 1,9

1.3. Išmoka vaikui 107,1 87,1 99,1 79,4

1.4. Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui 0,006 0,004 0,007 0,003

1.5. Globos (rūpybos) išmoka 12,1 65,0 11,6 62,1

1.6. Vienkartinė išmoka būstui įsigyti ar įsikurti 3,0 11,3 2,9 11,0

1.7. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas 0,3 2,1 0,4 2,6

2. Pašalpos bei kitos paramos formos mažas pajamas gaunan-tiems gyventojams, iš jų x 883,1 x 757,6

2.1. Socialinė pašalpa 221,9 599,5 190,0 508,2

2.2. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensacijos 199,4 169,5 204,9 152,3

2.3. Piniginė socialinė parama savivaldybės sprendimu x 3,3 x 3,2

2.4. Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją 1,1 2,2 1,4 2,0

2.5. Piniginė socialinė parama iš savivaldybių biudžetų x 6,5 x 5,6

2.6. Mokinių nemokamas maitinimas 128,5 83,6 109,0 71,1

2.7. Parama mokinio reikmenims įsigyti 118,3 18,5 97,3 15,2

3. Parama nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms 0,4 0,5 0,3 0,5

4. Laidojimo pašalpa 40,2 41,8 41,0 43,7

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.1.5-1 lentelė

42


Išlaidų piniginei socialinei paramai pasiskirstymas 2013 metais

43,7 mln. Lt; 4,3 %

203,3 mln. Lt; 20,2 %

671,3 mln. Lt; 66,8 %86,3 mln. Lt; 8,6 %

0,5 mln. Lt; 0,05 %

Išmokos šeimoms, auginančioms vaikus

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams

Laidojimo pašalpos

Parama nepriklausomybės gynėjams

Socialinė parama mokiniams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.1.5-1 iliustracija

Didžiąją išlaidų socialinei paramai dalį (66,8 proc.) 2013 metais sudarė išlaidos socialinėms pašalpoms, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kurios teikiamos įvertinus šeimų pajamas ir turtą. Išmokos asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, sudarė 20,2 proc. visų pinigi-nei socialinei paramai skirtų lėšų.

Išlaidos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams 2013 metais, palyginti su 2012 metais, suma-žėjo 14,2 proc. (nuo 883,1 iki 757,6 mln. Lt).

Vidutiniškai per vieną 2013 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 190,0 tūkst. asmenų (6,5 proc. visų Lietuvos gy-ventojų). Palyginti su 2012 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 14,4 proc. (nuo 221,9 iki 190,0 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 15,2 proc. (nuo 599,5 iki 508,2 mln. Lt).

Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui per 2013 metus, palyginti su 2012 metais, suma-žėjo 1 proc. (nuo 225,1 iki 222,9 Lt).

Per vieną 2014 metų I ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 168,5 tūkst. asmenų (5,7 proc. visų Lietuvos gyven-tojų). Palyginti su 2013 metų I ketvirčiu, per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 22,6 proc. (nuo 217,6 iki 168,5 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 24,1 proc. (nuo 145,7 iki 110,6 mln. Lt). Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui per 2014 metų I ketvirtį, palyginti su 2013 metų I ketvirčiu, sumažėjo 2 proc. (nuo 223,2 iki 218,8 Lt).

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2013 metus išleista 10,2 proc. mažiau lėšų nei per 2012 metus – išlaidos sumažėjo nuo 169,5 mln. Lt iki 152,3 mln. Lt.

43


Vidutiniškai per vieną 2013 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 204,9 tūkst. asmenų (7 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per 2013 metus, palyginti su 2012 metais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlai-dų kompensacijas asmenų skaičius išaugo 2,8 proc. (nuo 199,4 iki 204,9 tūkst. asmenų). Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2013 metų šildymo sezono mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 130 Lt (2012 metais – 121 Lt), būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 127 Lt (2012 metais – 128 Lt).

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2014 metų I ketvirtį išleista 32,7 proc. ma-žiau lėšų nei per 2013 metų I ketvirtį – išlaidos sumažėjo nuo 86,6 mln. Lt iki 58,3 mln. Lt. Vidutiniškai per vieną 2014 metų I ketvirčio mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 192,9 tūkst. asmenų (6,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per 2014 metų I ketvirtį, palyginti su 2013 metų I ketvirčiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildy-mo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 4,55 proc. (nuo 202,1 iki 192,9 tūkst. asmenų). Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2014 metų I ketvirčio mėnesį būstą šildant centra-lizuotai sudarė apie 100 Lt (2013 metų I ketvirtį – 130 Lt), būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 137,4 Lt (2013 metų I ketvirtį – 127 Lt).

Bandomosiose savivaldybėse (Akmenės r., Panevėžio r., Radviliškio r., Raseinių r. ir Šilalės r.), nuo 2012 m. sau-sio 1 d. vykdančiose savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2013 metais, palyginti su 2012 metais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 18,7 proc. (nuo 15,5 iki 12,6 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 26,8 proc. (nuo 38,1 iki 27,9 mln. Lt).

Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui šiose 5-iose savivaldybėse per 2013 metus, pa-lyginti su 2012 metais, sumažėjo 9,5 proc. (nuo 204,3 iki 184,8 Lt).

Šiose savivaldybėse būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti 2013 metais mokėti išleista 6,8 mln. Lt. Palyginti su 2012 metais, išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 19,0 proc. (nuo 8,4 iki 6,8 mln. Lt). Per 2013 metus minėtose savivaldybėse kompensacijas gavo 10,9 tūkst. asmenų. Palyginti su 2012 metais, kompensa-cijų gavėjų skaičius sumažėjo 8,4 proc. (nuo 11,9 iki 10,9 tūkst. asmenų).

2013 metais dėl kylančių maisto produktų kainų augo vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui skiriamų lėšų suma, tačiau, atsižvelgiant į sumažėjusį nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti gavusių mokinių skaičių, išlaidos socialinei paramai mokiniams (nemokamam maitinimui ir paramai mokinio rei-kmenims įsigyti) 2013 metais, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 15,5 proc. (nuo 102,1 mln. iki 86,3 mln. Lt).

2013 metais socialinę paramą mokiniams gavo apie 109 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų (29 proc. visų mokinių), iš kurių nemokamą maitinimą mokykloje gavo 109 tūkst. mokinių (29 proc. visų mokinių), paramą mokinio reikmenims įsigyti – 97,3 tūkst. mokinių (26 proc. visų mokinių).

Dėl gerėjančios šalies ekonominės padėties, mažėjančio nedarbo lygio (2013 m. IV ketvirtį, Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, – 11,4 proc., 2012 m. IV ketvirtį – 13,2 proc.), mažėjančio bendro mokyklose besimo-kančių mokinių skaičiaus nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius per 2013 metus, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 15,2 proc. (nuo 128,5 tūkst. iki 109 tūkst. mokinių). Tai sąlygojo ir išlaidų nemokamam maitinimui suma-žėjimą 15 proc. (nuo 83,6 mln. iki 71,1 mln. Lt). Visose mokyklose mokiniams skirti nemokami pietūs, nemokamus pusryčius savo įsteigtose mokyklose organizavo 29 savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerija.

2013 metais, palyginti su 2012 metais, paramos mokinio reikmenims įsigyti gavėjų skaičius sumažėjo 17,8 proc. (nuo 118,3 tūkst. iki 97,3 tūkst. mokinių). Tai sąlygojo ir išlaidų šiai paramai mažėjimą – 2013 metais, palyginti su 2012 metais, išlaidos sumažėjo 17,8 proc. (nuo 18,5 mln. iki 15,2 mln. Lt).

Per 2014 metų I ketvirtį, palyginti su 2013 metų I ketvirčiu, nemokamą maitinimą gavusių mokinių skaičius per mėnesį sumažėjo 16,5 proc. (nuo 119 tūkst. iki 99,4 tūkst. Lt). Atsižvelgiant į tai, kad augo vienam mokiniui vienai dienai maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų suma, ir neatsižvelgiant į sumažėjusį nemokamą maitinimą gavusių vaikų skaičių, išlaidos mokinių nemokamam maitinimui (maisto produktams) 2014 metų I ketvirtį, palyginti su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 6,9 proc. (nuo 21,6 mln. iki 23,1 mln. Lt).

44


4.2. SOCIALINIS DARBAS

Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva turi spręsti institucinės likusių be tėvų globos vaikų bei neįga-liųjų globos sistemos klausimus.

Kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis neįgaliesiems, globos įstaigų vadovų asociacijo-mis ir kitomis organizacijomis yra parengtas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje tei-kiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų planas57 (toliau – veiksmų planas).

Veiksmų planu siekiama 2014–2020 m. laikotarpiu numatyti nuoseklius ir koordinuotus veiksmus, skatinančius perėjimo iš institucinės socialinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems asmenims (įskaitant vaikus ir jaunimą), turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams, įskaitant kūdikius, bei šeimoms, ir pagalbos šeimai, globėjams (rūpintojams) sistemos kūrimą.

Veiksmų plane numatyti šie tikslai:

• užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje;

• sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas;

• skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į sistemos pertvarką, ir užtikrinti vykdomų procesų viešumą.

Veiksmų planas bus įgyvendinamas vykdant bandomuosius projektus regionuose. Tam bus naudojamos Europos Sąjungos 2014–2020 m. struktūrinės paramos lėšos (preliminariai apie 214 mln. Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų). Veiksmų plano įgyvendinimui stebėti sudaryta tarpinstitucinė stebėsenos grupė58.

Veiksmų planas ir jo įgyvendinimo priemonės plačiai pristatomos savivaldybėms, socialinės globos įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, geriausi perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslau-gų sprendimai aptarti su Europos Komisijos atstovais, Graikijos, Bulgarijos, kitų Europos šalių ekspertais. Siekiant sėkmingai įgyvendinti veiksmų planą būtinas visų vykdančiųjų institucijų bendradarbiavimas, todėl veiksmų plane numatyta, kad didžioji dalis veiklų bus įgyvendinama pasitelkiant nevyriausybines organizacijas ir ekspertus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinę globą galės teikti tik licencijas socialinei globai teikti turintys socialinės globos teikėjai. Nuo 2013 m. sausio 1 d. socialinės globos įstaigos savanoriškai gali įgyti licencijas socialinei globai teikti. Už socialinės globos įstaigų ir šeimynų licencijavimą atsakingas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Soci-alinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas).

Pagrindiniai kriterijai gauti licenciją yra personalo sudėtis ir skaičius, socialinį darbą dirbančiųjų išsilavinimas, gyvenamųjų kambarių plotas, bendras gyventojų skaičius įstaigoje, asmens higienos kambarių skaičius, gaisro apti-kimo ir signalizavimo sistema, leidimas – higienos pasas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų licencija (įstaigos).

Dėl licencijos socialinei globai teikti socialinės globos įstaigos, šeimynos turi kreiptis per Socialinės globos licen-cijavimo elektroninę priemonę. Prieš priimant sprendimą suteikti licenciją, Departamentas turi teisę per 25 kalendo-rines dienas patikrinti vietoje, ar socialinės globos teikėjas pasirengęs teikti socialinę globą. Sprendimas dėl licencijos

57 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirti-nimo“.

58 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. A1-249 „Dėl tarpinstitucinės stebėsenos grupės sudarymo“.

45


suteikimo priimamas per 30 kalendorinių dienų. Departamentas ne rečiau nei kartą per 5 metus atlieka planinį licen-cijos turėtojo patikrinimą.

Departamento duomenimis, iki 2014 m. gegužės mėn. pradžios išduotos 83 licencijos socialinei globai teikti.

Dienos socialinė globa namuose 8; 10 %

Dienos socialinė globa institucijoje 5; 6 %

Institucinė socialinė globa (trumpalaikė, ilgalaikė) suaugusiems asmenims 51; 61 %

Institucinė socialinė globa (trumpalaikė, ilgalaikė) vaikams (neįgalūs ir socialinės rizikos ir likę be tėvų globos) 6; 7 %

Socialinė globa šeimynoje 13; 16 %

Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenys 4.2-1 iliustracija

Daugiau nei pusė išduotų licencijų (61 proc.) – institucinei socialinei globai suaugusiems asmenims (neįgaliems, senyvo amžiaus ar socialinės rizikos asmenims) teikti.

Daugiau informacijos apie licencijavimą – Departamento interneto svetainėje www.sppd.lt.

Siekiant stiprinti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus, nuo 2014 m. sausio 1 dienos papildomai iš valstybės biudžeto skirta 2,5 mln. Lt socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, darbo už-mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Panaudojus šias lėšas, savivaldybėse įsteigtos 83 papildomos šių darbuotojų pareigybės. Šių darbuotojų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos finansuojamos iš specialiųjų tikslinių valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai atlikti. Sie-kiant, jog socialinis darbas su šeimomis taptų efektyvesnis, nuo 2014 m. liepos mėn. socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, vienai pareigybei turi tekti ne daugiau nei 17 socialinės rizikos šeimų.

Lėšų ir socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos asmenims, skaičiaus dinamika

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Skirtos lėšos, tūkst. Lt 8041 13489 16130 13963 13963 17380 19771 22357

Socialinių darbuotojų pareigybių skaičius 556,0 612,5 629,5 629,5 630,5 630,5 634,5 717,5

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.2-1 lentelė

http://www.sppd.lt/

46


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 10, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 241

straipsniu įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – tobulinti socialinių paslaugų įstaigų veiklos, licencijavimo, asmenų mokėjimo už socialinę globą, socialinio darbo reglamentavimą, siekiant už-tikrinti socialinių paslaugų kokybę ir socialinio darbo efektyvumą, mažinti socialinės globos įstaigų administracinę naštą ir efektyviau naudoti valstybės lėšas. Įstatymo projekte patikslintas socialinio darbo apibrėžimas, mokėjimo už socialines paslaugas įkainiai, taip pat pakoreguoti reikalavimai socialinės globos įstaigų vadovams, licencijavimo tvarka ir t. t.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir su įstatymo projektu susijusį Lietuvos Respublikos adminis-tracinių teisės pažeidimų kodekso penktojo skirsnio, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo 448, 449 ir 2395 straipsniais įstatymo projektą (toliau – ATPK projektas). ATPK projektu siūloma, siekiant užtikrinti socialinės globos kokybę, numatyti administracinę atsakomybę socialinės globos teikėjams, teikiantiems socialinę globą, nors netu-rintiems licencijos ją teikti, bei kliudantiems Departamento darbuotojams atlikti jiems Socialinių paslaugų įstatymo pavestas funkcijas.

4.3. LYGIOS GALIMYBĖS

4.3.1. nediskriminavimas

Lygios galimybės yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių ir principų. Lietuvos Respublikos Konstitu-cijoje, daugelyje Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įvairius visuomeninius santykius, yra įtvirtintas kons-titucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes siekti išsimokslinimo, karjeros, tobulintis, veikti visose politinės ir visuomeninės veiklos srityse, taip pat laisvai judėti visoje ES.

Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi asmenų judėjimo, laisvo darbuotojų judėjimo ES teisėmis bei galimybe beveik be jokių suvaržymų įsidarbinti visose ES valstybėse narėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitu-cinį veiklos planą (toliau – Planas)59. Šio Plano paskirtis – užtikrinti švietėjiškų nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių priemonių vykdymą bei didinti teisinį sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir toleranciją lyties, rasės, tau-tybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etni-nės priklausomybės, religijos pagrindu, informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą poveikį tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. 2014 m. pabaigoje bus atliktas visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimas ir rezultatų analizė. Siekdama sėkmingai įgyvendinti lygių galimybių, nediskriminavimo ir tolerancijos politiką Lietuvoje, ministerija sudarė darbo grupę Nediskriminavimo skatinimo 2015–2017 metų tarpinstitucinio veiklos plano projektui parengti. Į šios darbo grupės sudėtį yra įtraukti tiek valstybės ir savivaldybių institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai.

59 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. 1281 „Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitu-cinio veiklos plano patvirtinimo“.

47


4.3.2. neĮGaliųjų socialinė inteGracija

4.3.2.1. jUnGtinių taUtų neĮGaliųjų teisių konvencijos ĮGyvendinimas

2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija toliau vykdė prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus neįgaliųjų teisių srityje ir įgyvendino Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 34 straips-nį, siekdama prisidėti prie tarptautinių organizacijų veiklos neįgaliųjų srityje, 2013 m. skelbė viešą atranką bei no-minavo Lietuvos Respublikos kandidatą į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narių 2014 m. rinkimus, kuriuo tapo socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas ir Socialinio dar-bo katedros profesorius Jonas Ruškus. Buvo vykdomos Lietuvos Respublikos kandidato, jo dalyvavimo ir prisistatymo Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų renginiuose, informacinės medžiagos apie kandidatą rengimo ir pla-tinimo bei kitos kandidato viešinimo ir reklamavimo kampanijos veiklos. 2014 m. birželio 10 d. Niujorke vykusiuose rinkimuose į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą J. Ruškus buvo išrinktas jau pirmajame ture ir tapo vienas iš 9 komiteto narių, renkamų 2015–2018 m. kadencijai.

Pažymėtina, kad pagrindinis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto veiklos tikslas − stebėti, kaip įgyvendina-mos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos. Komiteto nariai analizuoja periodiškai teikiamas vals-tybių, Konvencijos šalių, ataskaitas, turi teisę teikti savo vertinimus bei rekomendacijas, kurios, nors ir nėra teisiškai privalomos, politiškai yra labai svarbios. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas pagal kompetenciją svarsto jo jurisdikcijai priskirtų asmenų ar jų grupių (jų vardu) pateiktus pranešimus, kuriuose teigiama, kad šie asmenys tapo Konvencijos nuostatų pažeidimo aukomis.

4.3.2.2. paGrindiniai neĮGalUmą apibūdinantys rodikliai

2014 metų pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 253,7 tūkst. gyventojų, t. y. 1,8 proc. mažiau nei 2013 m. Neįgalumo pensijas gaunančių vyrų ir moterų skaičiai skiriasi nedaug: 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų. Neįgalių vaikų skaičius siekė 15,0 tūkst.

Būtina pažymėti, kad 2009 metais pradėjo mažėti pirmą kartą pripažintų neįgaliais asmenų, t. y. 2002 m. darbingo amžiaus asmenų, kurie pirmą kartą buvo pripažinti neįgaliais, buvo 20,2 tūkst., 2005 m. – 22,3 tūkst., 2007 m. – 26,6 tūkst., 2008 m. – 27,2 tūkst., o 2009 m. – 22,8 tūkst., 2012 m. tokių asmenų buvo 14,3 tūkst., 2013 m. – 13,8 tūkst.

Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jun-giamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos siste-mos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Pagrindinė vaikų negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per 2009–2013 metus stabilizavosi asmenų, gaunančiųjų priežiūros (pagalbos) kompensacijas, skaičius (2006 m. – 21,7 tūkst. asmenų, 2008 m. – 78,3 tūkst., 2009 m. – 85,7 tūkst., 2010 m. – 76 tūkst., 2011 m. – 64,1 tūkst., 2012 m. – 58,3 tūkst., 2013 m. – 56,8 tūkst. asmenų). Neįgaliųjų, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, per tą patį laiką padaugėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu šis skaičius taip pat jau stabilizavosi: 2006-aisiais ją gavo 20,8 tūkst. asmenų, o 2008-aisiais – 36,3 tūkst., 2009 m. – 40,8 tūkst., 2010 m. – 42 tūkst., 2011 m. – 38,6 tūkst. 2012 m. – 39,6 tūkst., 2013 m. – 39,2 tūkst. asmenų. 1,0 tūkst. vaikų gavo slaugos išlaidų kompensacijas, 7,2 tūkst. vaikų – prie-žiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijas.

48


Neįgalių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2002–2013 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.3.2.2-1 iliustracija

Nors pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais asmenų skaičius mažėja, ir toliau svarbu sudaryti galimybes teisingai ir efektyviai teikti neįgaliesiems socialinės apsaugos priemones, siekti jų darbingumo, atkurti savarankiškumą ir inte-gracijos į visuomenę.

4.3.2.3. neĮGaliųjų socialinės inteGracijos proGramos ĮGyvendinimas

Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis lygių teisių, lygių galimybių, diskriminacijos preven-cijos, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo, prieinamumo, neįgalumo kompensavimo, decentralizaci-jos, destigmatizacijos principais.

2013 m. vasario 5 d. patvirtintas naujas Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų progra-mos įgyvendinimo 2013–2015 metais priemonių planas60, kurio tikslas – užtikrinti skirtingas negalias turinčių neį-galiųjų teisių, pagrindinių laisvių gynimą nediskriminuojant dėl jų neįgalumo ir sudaryti palankias sąlygas tobulinti socialinės integracijos procesą.

Neįgaliųjų socialinė integracija, jų gyvenimo visuomenėje kokybė užtikrinama tokiomis priemonėmis kaip būsto pritaikymas, tikslinių kompensacijų mokėjimas, neįgalių studentų rėmimas, aprūpinimas techninės pagalbos prie-

60 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. A1-43 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2015 metų programos įgyvendinimo 2013–2015 metais priemonių plano patvirtinimo“.

49


monėmis, tolerancijos skatinimas. Finansuojami neįgaliųjų integracijai skirti socialinės reabilitacijos paslaugų ben-druomenėje, asociacijų veiklos rėmimo projektai. Vykdant projektus, plėtojamas paslaugų neįgaliesiems prieinamu-mas, didinamas neįgaliųjų savarankiškumas, stiprinamas nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo.

Programos „Neįgaliųjų socialinė integracija“ priemonėms įgyvendinti 2013 m. buvo panaudota 25 002 tūkst. Lt.

Valstybės biudžeto lėšos programoms ir priemonėms įgyvendinti

Programos, priemonės pavadinimas 2013 m. panaudota tūkst. Lt

2014 m. skirta tūkst. Lt

Programa „Neįgaliųjų socialinė integracija“ 25 002 25 305

1. Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes, iš jų: 19 634,2 19 145

1.1. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų įgyvendinimas 14 833,8 15 100

1.2. Žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektų įgyvendinimas 150 150

1.3. Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektų įgyvendinimas 882

1.4. Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų įgyvendinimas 3 768,4 3 720

1.5. Profesinės reabilitacijos metodinių centrų veiklos rėmimas 137,3 175

2. Gerinti informacinę aplinką neįgaliesiems, iš jų: 642,5 1 612

2.1. Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo priemonių plano įgyvendinimas 620 620

2.2. Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektų įgyvendinimas 962

2.3. UNRIIS duomenų bazės administravimas ir priežiūra 22,5 30

3. Pritaikyti neįgaliesiems būstą ir jo aplinką 2921,2 2 768

4. Teikti finansinę paramą neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose 1 776,1 1 750

5. Mokėti 20 proc. BSI dydžio išmokas neįgaliesiems, auginantiems vaikus, komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms apmokėti ar kurui įsigyti

28 30

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 4.3.2.3-1 lentelė

Įgyvendinant programos priemonę „Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiš-kumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“, 2013 m. buvo finansuota 420 konkurso būdu atrinktų Socialinės reabi-litacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų 60 savivaldybių, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos; finansuoti 26 konkurso tvarka atrinkti skėtinių neįgaliųjų asociacijų įgy-vendinti Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai; finansuota konkurso tvarka atrinktų 10 Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektų, kuriuos įgyvendino 6 neįgaliųjų asociacijos ir 4 viešosios įstaigos; finansuoti 2 Žmonių su fizine negalia mobilumo ir savarankiškumo gyvenimo įgūdžių ugdymo projektai. Įgyvendinant konkurso būdu finansuotus socialinės integracijos projektus, įvairaus pobūdžio paslaugas (naudą) gavo daugiau kaip 41 tūkst. neįgaliųjų, iš jų – 16 proc. sunkią negalią turinčių asmenų.

Įgyvendinant priemonę „Būsto pritaikymas neįgaliesiems“, buvo pritaikomas būstas neįgaliesiems, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ derinti ir statybos užbaigimo komisijose priimti neįgaliesiems svarbūs statiniai.

50


Būsto pritaikymo projektai įgyvendinami vadovaujantis Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013–2015 metais tvarkos aprašu61. Įgyvendinant priemonę, buvo vykdomi būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai, renkama, kaupiama ir skleidžiama informacija apie būsto pritaikymą, į būsto pritaikymo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą įtrauktos neįgaliųjų asociacijos.

Išlaidos būstui pritaikyti dengiamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų dalimis: asmenims, turintiems labai ryškių ir ryškių judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, – 80 proc. iš valstybės biudžeto lėšų ir ne mažiau nei 20 proc. iš savivaldybės biudžeto lėšų; asmenims, turintiems vidutinių judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų su-trikimų, – 50 proc. iš valstybės biudžeto lėšų ir 50 proc. iš savivaldybės biudžeto lėšų. Būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbai 2013 metais vykdyti 56 savivaldybėse. Neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 224 būstai, iš jų 128 būs-tai – asmenims su labai ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, 72 būstai – asmenims su ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais ir 24 būstai – asmenims su vidutiniais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais.

Įgyvendinant programos priemonę „Finansinės pagalbos priemonių neįgaliems studentams teikimas“, 2013 m. toliau buvo teikiama finansinė pagalba neįgaliems studentams. Vadovaujantis Finansinės pagalbos priemonių teiki-mo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu62, lėšos skiriamos aukštosiose mokyklose studijuojantiems neįgaliesiems jų specialiesiems poreikiams tenkinti (mėnesinė 1/2 bazinės socialinio draudimo pen-sijos dydžio išmoka kas mėnesį) bei studijoms iš dalies apmokėti (vieną kartą per semestrą 3,2 BSI (bazinė socialinė išmoka (130 Lt)) dydžio išmoka).

Pagal Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarką 2013 m. paramą gavo 1080 neįgalių studentų, besimokančių 41 aukštojoje mokykloje, iš jų 972 (90 proc.) – neįgalieji, studijuojantys 28 valstybinėse aukštosiose mokyklose, 108 (10 proc.) – studijuojantys 13 nevalstybinių aukštųjų mo-kyklų. 1 080 neįgaliųjų mokėtos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, 513 neįgaliųjų mokėtos tikslinės išmo-kos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

4.3.2.4. Gyventojų aprūpinimas techninės paGalbos priemonėmis

2013 metais buvo tęsiamas Neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemonės „Įsigyti bei aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis“ įgyvendinimas. Priemonė įgyvendinama ne tik aprūpinant neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis (toliau – TPP), bet ir jas remontuojant. Šių funkcijų vykdymas yra priskirtas Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Centras), kurio tikslas – užtikrinti vykdomų neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių, veiklos ir projektų, skirtų neįgaliųjų medicininei, socialinei ir profesinei reabilitacijai gerinti, įgyvendinimą bei užtikrinti gyventojų aprūpinimą TPP, tenkinant specialiuosius poreikius.

Lietuvoje yra sudarytos sąlygos asmenims gauti iš Centro centralizuotai nupirktas ir pagal asmens poreikius pritaikytas TPP arba, pačiam įsigijus TPP, gauti nustatyto dydžio kompensaciją vadovaujantis Neįgaliųjų aprūpi-nimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašu. 2013 m. programai „Gyventojų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis“ įgyvendinti asignavimai sudarė 7 038 tūkst. Lt. TPP aprūpinta 32 716 gyventojų, iš jų 29 494 asmenys – judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, 2 619 asme-nų aprūpinti regos, 603 – klausos techninės pagalbos priemonėmis, iš jų judėjimo, regos ir klausos TPP aprūpinti 732 vaikai.

61 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A1-137 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013–2015 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“.

62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

51


Bendras TPP patenkinimo lygis su išmokėtomis kompensacijomis 2013 m. sudarė 77,4 proc., suaugusių asmenų TPP su išmokėtomis kompensacijomis – 77,5 proc., vaikų su išmokėtomis kompensacijomis – 74,3 proc. 2014 m. šiai programai įgyvendinti patvirtinti planuoti asignavimai sudaro 7 038 tūkst. Lt.

4.3.2.5. profesinės reabilitacijos proGrama

Siekiant atkurti ar padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje, 2013 metais toliau buvo vykdoma profesinės reabilitacijos programa ir teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos.

Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Asmeniui, dalyvaujančiam profesinės reabilitacijos programoje, yra teikiamos šios paslaugos: 1) profesi-nių gebėjimų įvertinimas; 2) profesinis orientavimas ir konsultavimas; 3) profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų ugdymas; 4) pagalba įsidarbinant.

Profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantiems asmenims, neatsižvelgiant į kitas gaunamas pajamas, skiria-ma ir mokama profesinės reabilitacijos pašalpa.

Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra“ veiklą „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtra“, šiuo metu baigti pastatyti (rekonstruoti) ir įrengti aštuoni neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrai Rokiškyje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Palangoje, Tra-kuose, Utenoje ir Kaune. Projektams įgyvendinti buvo skirti 42 mln. litų. Sutvarkytuose centruose turėtų būti įkurtos 233 profesinės reabilitacijos vietos neįgaliesiems. 2013 m. profesinės reabilitacijos paslaugas teikė 13 įstaigų.

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. liepos mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. vykdė Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą neįgaliųjų profesinės reabilitacijos projektą „Parama neįga-liesiems“ (biudžetas 28,16 mln. Lt), jame dalyvavo 1 700 neįgaliųjų, profesinės reabilitacijos programą baigė 1 557 asmenys, įsidarbino 840 asmenų arba 54,2 proc. iš visų, baigusių profesinės reabilitacijos programą.

2013 m. profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti panaudota 8 523 tūkst. Lt (7 277 tūkst. Lt iš Europos socialinio fondo, 1 246 tūkst. Lt iš valstybės biudžeto), profesinės reabilitacijos pašalpoms mokėti panaudota 2094,8 tūkst. Lt. 2013 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 896 asmenys, programą baigė 529 asmenys, profesinės reabi-litacijos programą baigusių asmenų įsidarbinimo per 6 mėnesius po baigimo rodiklis – 61 proc. 2014 m. profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti skirta 5 400 tūkst. Lt, profesinės reabilitacijos pašalpoms mokėti – 1 500 tūkst. Lt.

4.3.3. politinių kalinių ir tremtinių bei jų Šeimų narių sUGrĮžimo Į lietUvą veiklos planas

Siekiant toliau teikti valstybės paramą grįžtantiems į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams (toliau – grįžtantys asmenys), parengtas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą veiklos 2014 metų planas (toliau – Veiklos planas). Veiklos plane numatomos tęstinės Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008–2012 metų programos socialinės integracijos priemonės.

Veiklos plano tikslas – užtikrinti, kad grįžtantiems asmenims būtų sudarytos sąlygos apsirūpinti butais Lietuvoje ir integruotis į šalies gyvenimą. Tikslo siekiama skiriant valstybės paramą persikelti ir socialinei integracijai grįž-tantiems asmenims. Įgyvendinant socialinės integracijos priemones, kompensuojamos persikėlimo išlaidos, skiria-mos vienkartinės pašalpos įsikurti, finansuojami lietuvių kalbos kursai, organizuojamas vienišų, garbaus amžiaus grįžtančių asmenų pervežimas į Lietuvą, teikiama socialinė parama kitose valstybėse nuolat gyvenantiems socialiai

52


remtiniems Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems grįžti į Lietuvą, teikiama finansinė parama Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje besimokančių grįžtančių asmenų mokyklinio amžiaus vaikų vasaros poilsio stovykloms, gerinant šios gimnazijos buities sąlygas ir organizuojant kultūrinius renginius, teikiama finansinė parama tremtinių organiza-cijoms Lietuvoje ir buvusios SSRS teritorijoje veikiančioms lietuvių bendruomenėms bei Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punkto išlaikymo išlaidoms. 2013 m. socialinės integracijos priemonėmis pasinaudojo 138 grįžtantys asmenys ir buvo panaudota 420 tūkst. Lt, 2014 m. socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti skirta 452 tūkst. Lt. 2013 m. nebuvo numatyta įsigyti butų, 2014 m. planuojama įsigyti 4 butus (skirta 700 tūkst. Lt) ir juos skirti grįžtan-čių asmenų šeimoms Vilniaus miesto savivaldybėje.

4.3.4. UžsienieČių, GavUsių prieGlobstĮ, socialinė inteGracija

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 350 užsieniečių, gavusių prieglobstį, didžioji dalis – moterys ir vaikai. Prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių socialinė integracija į vietos bendruomenę yra pats jautriausias Lietuvos prieglobsčio sistemos elementas. Vienas iš svarbiausių sėkmingos integracijos trukdžių vis dar išlieka šių asmenų psichologinės problemos ir bendruomenės, į kurią integruojamasi, pažinimo stoka.

Parama užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsau-ga, pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame Rukloje, o vėliau tęsiama savivaldybių teritorijoje. Užsie-nietis, gavęs prieglobstį, paramą integracijai gali gauti tik vieną kartą. Parama šiame centre teikiama iki 8 mėn. Jeigu per nustatytą laikotarpį užsieniečiui, gavusiam prieglobstį, dėl objektyvių priežasčių nepavyko pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis gali būti tęsiamas iki 12 mėn. Jeigu užsieniečiai, gavę prieglobstį, priklauso pa-žeidžiamoms grupėms, šis laikotarpis gali būti pratęsiamas iki 18 mėn. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, atsižvelgus į vaiko interesus, paramos teikimo Pabėgėlių priėmimo centre laikotarpis gali būti pratęstas, kol jiems sueis 18 m. Pasibaigus integracijai Pabėgėlių priėmimo centre, parama integracijai teikiama savivaldybės teritorijoje, kuri trunka iki 12 mėn. nuo užsieniečių, gavusių prieglobstį, išvykimo iš šio centro dienos, bet ne ilgiau, negu trun-ka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas, arba iki asmens išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Jeigu užsienietis patenka į pažeidžiamų asmenų grupę, savivaldybėje socialinės integracijos programa gali būti pratęsta. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.

Per 2013 m. Pabėgėlių priėmimo centre parama integracijai naudojosi 94 užsieniečiai, gavę prieglobstį, tai asme-nys daugiausia iš Rusijos, Afganistano, Baltarusijos, Ukrainos, Sirijos, Eritrėjos. Savivaldybių teritorijoje gyveno ir valstybės parama naudojosi 76 užsieniečiai, gavę prieglobstį.

Buvo organizuojami seminarai, skirti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų ir įstaigų dar-buotojams, dirbantiems užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinės integracijos srityje, įvairūs kultūriniai renginiai, skatinantys kitų kultūrų pažinimą.

Prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procese dalyvauja Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovas Lietuvoje, Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacija bei „Caritas“.

4.3.5. treČiųjų Šalių pilieČių inteGracija

2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė63, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija būtų atsakinga už užsieniečių integracijos politikos formavimą. Tą pačią dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos sudėtį64.

63 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“.64 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos

53

Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių piliečių integracijos srityje nėra jokių strateginių dokumentų (užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija vyksta gana sklandžiai), 2014 metais ketinama parengti Užsieniečių integra-cijos politikos įgyvendinimo veiksmų planą, o 2015 metais – Užsieniečių integracijos programą.

4.3.6. ekonominės miGracijos politikos ĮGyvendinimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Užsienio reikalų ministerijos koordinuojamos „Globa-lios Lietuvos“ programos priemones, kasmet leidžia elektroninį leidinį „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“, kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, so-cialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat tei-sinę pagalbą bei kitus klausimus, kurie yra aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems ar bent svarstantiems galimybę sugrįžti į Lietuvą tautiečiams. Elektroninį leidinį „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ galima rasti šiuo adresu: http://www.socmin.lt/lt/socialine-integracija/tarptautine-migracija-lietuvoje.html.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasirašiusi sutartį su VšĮ „Gera būsena“ dėl psichologinių konsultacijų internetu teikimo. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad asmenys, išvykę iš Lietuvos, turėtų galimybę gauti nemoka-mą anoniminę psichologinę pagalbą internetu (daugiausia per nemokamą programą „Skype“ ir el. paštu). Profesio-nalių psichologų teikiamos konsultacijos emigrantams, susidūrusiems su įvairiomis socialinėmis ar psichologinėmis problemomis, padeda išvengti rimtesnių psichikos sutrikimų, stiprina jų emocinę būklę. 2013 m. buvo suteiktos psi-chologinės konsultacijos 150 iš Lietuvos emigravusių asmenų. Daugiau informacijos apie psichologinių konsultacijų internetu teikimą galite rasti šiuo adresu: http://www.psyvirtual.lt/.

sudarymo“.

http://www.psyvirtual.lt/

54


4.4. VALSTYBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato dvi paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuo-latinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, formas:

• parama būstui įsigyti teikiama skiriant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti, padengiant būsto kredito palūka-nas bei draudimo įmokas ar jų dalį. Teikiant paramą būstui įsigyti, siekiama, kad šeimos ir asmenys, atitinkantys teisės aktuose numatytus reikalavimus (neviršijantys didžiausių Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių), patys galėtų įsigyti būstą rinkoje;

• parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas turinčioms šeimoms ir asmenims, nuomojant savivaldybės socialinį būstą. Teikiant valstybės paramą būstui išsinuomoti, didinamas savivaldybių socialinio būsto fondas ir siekiama, kad mažas pajamas turintys asmenys, neturintys ir negalintys įsigyti nuosavo būsto, galėtų išsinuomoti būstą iš savivaldybės.

Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti finansuojama iš Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai įgyvendinti valstybės biudžete numatytų asignavimų ir iš programos pajamų įmokų.

Valstybės remiamus būsto kreditus teikia bankai, nustatytąja tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje ir atrinkti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš banko kredito išteklių fiziniams asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti.

Valstybės parama būstui įsigyti 2010–2013 m.

012345678

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

2,2

7,4

5,2

7,6

0,3 0,8 0,6 0,9

mln

. Lt

Gauto kredito suma Asmenims (šeimoms) suteiktos subsidijos

23 asmenys

80 asmen

60 asmen

79 asmenys

Lietuvos statistikos departamento duomenys 4.4-1 iliustracija

2013 metais daugiausia asmenų ir šeimų, pasinaudojusių valstybės remiamais būsto kreditais, buvo Vilniaus mies-to savivaldybėje (22 procentai), Kauno miesto savivaldybėje (13 procentų), Panevėžio miesto savivaldybėje (11 pro-centų).

55


Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 32 542 asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 3 proc. daugiau negu 2012 metais.

Soacialinio būsto laukiančių asmenų ir šeimų sąrašai 2013-12-31

Laukiantieji būsto sąlygų pagerinimo

Daugiavaikės šeimos

Našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys

Neįgalūs asmenys

Jaunos šeimos

Bendrasis sąrašas

Iš viso 32542

12266

9629

4724

3053

2346

524

Lietuvos statistikos departamento duomenys 4.4-2 iliustracija

Augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepa-kankamos asmenų ir šeimų pajamos nuosavam būstui įsigyti. Daugiausia asmenų ir šeimų, norinčių išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, buvo Vilniaus (20 proc.), Kauno (11 proc.) ir Klaipėdos (8 proc.) miestų savivaldybėse.

Kasmet savivaldybės socialiniu būstu aprūpina apie 980 asmenų ir šeimų, tačiau asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, kasmet padaugėja 1620 asmenų ir šeimų. Tokiu atveju mažas pajamas turinčioms šeimoms ir asme-nims galimybė išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą gali būti suteikta tik praėjus 20–30 metų po prašymo išnuo-moti socialinį būstą pateikimo.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų. 2013 metais į socialinio būsto fondo plėtrą investuota 18,7 mln. Lt (5,4 mln. Lt daugiau nei 2012 metais) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Už šias lėšas savival-dybių socialinio būsto fondas papildytas 257 būstais. Socialinio būsto fondo plėtrai skiriamos valstybės biudžeto lėšos tenkina tik 0,8 proc. socialinio būsto poreikio.

Ribotos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybės finansuoti socialinio būsto fondo plėtrą skatina ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia socialinio būsto fondo plėtros 2014–2020 metų programą. Programai įgyvendinti numatyta skirti 173 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Planuojama, kad už šias lėšas bus naujai įsigyta ar įrengta 1150 socialinių būstų. Programos priemonė didinti būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms bus pradėta įgyvendinti 2016 metais.

Išanalizavus ir įvertinus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistemos funkcionavimą, nuspręsta, kad galiojantis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamai veiksmingo žmogaus teisės į būstą įgyvendinimo. Atsižvelgdama į tai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Lietuvos Respublikos para-mos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą. Įstatymo projekte reglamentuojama nauja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija – ir nustatoma, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų,

56


įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Būsto nuomos mokesčio dalies kom-pensavimas ne tik padidins galimybes asmenims ir šeimoms apsirūpinti būstu, bet ir sudarys galimybę išsinuomoti poreikius atitinkantį būstą.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto tikslai:

• remti teisę į socialinį būstą turinčių asmenų ir šeimų galimybes turėti tinkamą būstą;

• nustatyti (papildyti) savivaldybių būsto fondo plėtros bei paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo formas ir finansavimo šaltinius;

• nustatyti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensavimo sąlygas;

• mažinti priverstinai iškeldinamų iš savivaldybės nuomojamų būstų šeimų ir asmenų skaičių ir sudaryti sąlygas racionaliau valdyti, naudoti savivaldybės būstus ir jais disponuoti;

• užtikrinti, kad paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gautų tik tos šeimos ir asmenys, kurių turtas ir pajamos yra mažesni už įstatyme nustatytus dydžius.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas šiuo metu yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

57

socialinis pranešimas 2013–2014 BenDrUoMeniŲ, VaikŲ, jaUniMo, šeiMoS reikalai

5BENDRUOMENIŲ, VAIKŲ,

JAUNIMO, ŠEIMOS REIKALAI

5.1. BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS PLĖTRA

5.1.1. teisinių sąlyGų lietUvoje veikti nevyriaUsybiniam sektoriUi Gerinimas

2013 m. pabaigos ir 2014 m. pirmosios pusės laikotarpis buvo ypač reikšmingas šalies nevyriausybiniam sekto-riui, nes 2013 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė Prezidento teiktą Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą65. Šis įstatymas nepakeičia ir neįtraukia prieš porą metų Teisingumo ministerijos rengto Lietuvos Respublikos finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo projekte numatytų reikšmingų nuostatų, tačiau pri-imtajame įstatyme yra reglamentuojami kiti svarbūs dalykai.

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) po-litikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principus, kitas nevyriausybinių organizacijų plėtrą skatinančios nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas. Ypač svarbu tai, kad apibrėžiama nevyriausybinės organizacijos sąvoka, kurios nuolat pasigesdavo tiek pačios NVO, tiek valstybės ir valdžios institucijos. Įstatyme NVO yra apibrėžiama taip: „Nevyriau-sybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas“. Taip pat yra pateiktas viešosios ir grupinės naudos organizacijų apibrėžimas, įvardyti viešojo sektoriaus ir NVO bendradarbiavimo principai. Įstatyme taip pat yra įvardyti dariniai, kurie nėra priskiriami NVO: politinės partijos, profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai, įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams, susivieniji-mai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos, taip pat šeimynos.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatas (toliau – įstaty-mas), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. pradžioje parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo

65 Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (Nr. XII-717).

58


„Dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektą, kurį Vyriausybė patvir-tino 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.641)66.

Parengti nuostatas ir suformuluoti narių atrankos procedūrą buvo rimtas iššūkis ir nuostatų rengėjams, ir nevy-riausybiniam sektoriui, kuris „bendru nacionalinių NVO skėtinių asociacijų sutarimu“ į tarybos sudėtį turėjo pasiū-lyti dešimt NVO atstovų.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo tvarką: „iš valstybės institu-cijų ir įstaigų, nacionalinių skėtinių NVO ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų sudaroma visuomeni-niais pagrindais veikianti NVO taryba“. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų“.

Vyriausybės patvirtintame nutarime:

• numatyta NVO tarybos sudėtis, išvardijant atstovus deleguojančias devynias valstybės institucijas (LR Prezidento kanceliarija, LR Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija) ir vieną atstovą deleguojanti Lietuvos savivaldybių asociacija. Nutarime taip pat numatyta, kad dešimt narių į tarybą deleguoja nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos;

• numatyta, kad personalinė NVO tarybos sudėtis tvirtinama socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

NVO tarybos nuostatuose nustatyta, kad NVO atstovus bendru sutarimu deleguoja nacionalinų skėtinių NVO asociacijos įstatymo nustatyta tvarka, pagal kurią į NVO Tarybą deleguojami ne daugiau kaip aštuoni yra NVO vieni-jančių asociacijų atstovai ir ne mažiau kaip du – kitų NVO atstovai.

NVO taryba darbą pradėjo 2014 m. antrojoje pusėje. Planuojama, kad iki metų pabaigos NVO taryba surengs du posėdžius, kuriuose daugiausiai dėmesio bus skiriama aptarti kai kuriuos su nevyriausybiniu sektoriumi susijusius teisės aktus arba / ir rengti bei svarstyti 2014–2020 metų finansinio laikotarpio nevyriausybinėms organizacijoms aktualiausius klausimus.

5.1.2. finansinės priemonės nevyriaUsybinėms orGanizacijoms

2014 m. pradžioje buvo patvirtintas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas67 (toliau – veiksmų planas). Šis veiksmų planas parengtas baigus įgyvendinti dvi nevyriausybi-nio sektoriaus ir bendruomenių plėtros 2011–2013 metų programas, kurioms kasmet buvo skirta po apie 200 ir 800 tūkst. Lt. Naujojo veiksmų plano 2014 m. biudžetas – taip pat 1 mln. Lt, o 2015 ir 2016 m. biudžetas bus svarsto-mas ir tvirtinamas atitinkama tvarka.

Veiksmų planas yra parengtas atsižvelgiant į 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos68 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė“ 2.2 tikslą „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį“. Veiksmų plane nemažai dėmesio yra skirta nevyriausybinio sektoriaus padėties apžvalgai bei įvardyti problemas, kurios iš dalies bus sprendžiamos įgyvendinant veiksmų plano priemones. Didžiausia veiksmų plano biudžeto dalis numatyta nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti. Kitos nedidelės apimties veiklos skirtos NVO duo-menų bazei tobulinti ir palaikyti, NVO sektoriaus tyrimams, bendruomenių atstovų socialinio verslumo mokymams,

66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-09 nutarimas Nr. 641 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“.

67 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A1-179 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

68 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“.

59


NVO forumams regionuose bei savivaldybių ir NVO atstovų diskusijoms dėl nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą galimybių plėtojimo rengti.

Įgyvendinant minėtą veiksmų planą, socialinės apsaugos ir darbo ministras 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A1-332 patvirtino Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2014 metais konkurso organizavimo nuostatus.

Konkurso tikslas – stiprinti nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus finansuojant konkurso būdu atrinktus projektus. Konkursui paraiškas galėjo teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Res-publikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, taip pat bendruomeninės organizacijos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, paraiškos pateikimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka registruotos ne trumpiau kaip vienus metus ir numatančios veiklas vykdyti nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų didinimo srityse.

Vienam projektui didžiausia galima skirti suma buvo 15 tūkst. Lt. Ministerija gavo 127 paraiškas, iš kurių finansa-vimas buvo skirtas 74 organizacijoms. Buvo išdalytas visas turimas konkurso biudžetas – 760 tūkst. Lt.

Projektuose daugiausia veiklų buvo numatyta paslaugų teikimo galimybių studijoms, naujoms paslaugoms ir pro-duktams kurti, ekonominei veiklai planuoti ir įgyvendinti, lėšų paieškai ir kitoms organizacijos finansinio stiprinimo priemonėms planuoti ir įgyvendinti. Mažesnė projektų dalis buvo skirta dialogui su vietos savivaldos ir (ar) valstybės institucijomis skatinti, bendradarbiavimo mechanizmams kurti arba stiprinti, partnerystei plėtoti ir kitoms NVO dalyvavimo viešojoje politikoje ir atstovavimo gebėjimų stiprinimo veikloms.

5.1.3. vietos bendrUomenių savivaldos proGrama

Vietos bendruomenių savivaldos programa69 (toliau – programa), pradėta įgyvendinti 2012 metais, jau skaičiuoja trečiuosius metus. Šios programos veiklomis Lietuvos gyventojai yra skatinami aktyviai dalyvauti bendruomenėje priimant sprendimus dėl programos lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius. Kasmet programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto skiriama po 8 mln. Lt, kurie savivaldybėms paskirstomi pagal Valstybi-nės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir gyventojų pajamų mokestį mokančių žmonių skaičių savivaldybėse.

Trumpai pristatysime 2013 metų programos70 rezultatus ir numatytas naujoves 2014 metų programai įgyvendinti.

Bendrieji programos tikslai ir uždaviniai 2013 metais liko nepakitę. Įgyvendinant programą dalyvavo visos 60 savivaldybių (551 seniūnija). Vietos bendruomenių tarybos (toliau – VBT) dėl finansuotinų veiklų priėmė ir įgyven-dino 2441 sprendimą (beveik 500 sprendimų daugiau nei 2012 m.). Daugiausiai sprendimų priimta dėl veiklų, skirtų viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, kultūriniams-švietėjiškiems renginiams organizuoti, vaikų ir jaunimo už-imtumo galimybėms didinti.

2013 metais programai išleista 7 960,6 tūkst. Lt (99,5 proc.). Iš šių lėšų 5 257,2 tūkst. Lt buvo išleista einamiesiems tikslams, o 2 703,4 tūkst. Lt – ilgalaikiam turtui įsigyti. 29 savivaldybių administracijos panaudojo 100 proc. gautų lėšų, 29 savivaldybių administracijos panaudojo 99 proc. gautų lėšų, o Ignalinos rajono ir Vilniaus miesto savivaldy-bės panaudojo virš 97 proc. gautų lėšų. Programos stebėsena ir vertinimas buvo vykdomi tokiais metodais: savival-dybių ataskaitų pagrindu Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento (toliau – SPPD) rengiamos ir ministerijai teikiamos ketvirčių ir metinė veiklos ir finansinės ataskaitos, vykdomi programos įgyvendinimo aptarimai – ben-druomenių forumai savivaldybėse.

69 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1-543 „Dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos patvirtinimo“.

70 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. A1-71 „Dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programos patvirtinimo“.

60


Programos įgyvendinimo 2013 m. apklausos (iš viso į anketos klausimus atsakė 775 respondentai iš 55 savival-dybių) ir analizės tikslas buvo įvertinti svarbiausius praktinio programos įgyvendinimo savivaldybėse aspektus: VBT formavimą, sprendimų priėmimą VBT, VBT priimtų sprendimų įgyvendinimą, VBT veiklos viešinimą. Apklausos duomenys parodė, kad dauguma programos dalyvių nesusidūrė su esminiais sunkumais formuojant VBT (92 proc.), VBT priimant sprendimus (90 proc.) ir įgyvendinant VBT sprendimus (84 proc.). Tarp įvardytų sunkumų formuo-jant VBT minėtas gyventojų pasyvumas, potencialių atstovų į VBT trūkumas, sunkumai susiję su VBT sudarymo proporcijų išlaikymu, VBT narių rotacija. VBT priimant sprendimus sunkumai kilo derinant skirtingas nuomones dėl siūlomų finansuoti veiklų, skirtingo programos tikslų supratimo, siekio įgyvendinti tik konkrečios bendruomenės (ar organizacijos) interesus, o ne viešuosius vietos bendruomenės poreikius. Įgyvendinant VBT sprendimus susidurta su sunkumais taikant viešųjų pirkimų procedūras bei lėšų planavimo ir naudojimo ketvirčiais problemomis.

Siekiant užtikrinti veiksmingesnį programos vykdymą, skirtų lėšų naudojimą programos tikslams pasiekti bei programos naudą daugiau bendruomenės narių, 2014 m. pradžioje socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas Programos įgyvendinimo naujos redakcijos aprašas71. Jį rengiant buvo atsižvelgta į Bendruomenių reikalų skyriaus atliktą ankstesnių metų programos įgyvendinimo analizę, Valstybės kontrolės atitinkamas rekomen-dacijas ir SPPD pasiūlymus.

Programos įgyvendinimo naujos redakcijos aprašas, kuriame detaliau aprašytos vietos bendruomenių viešuosius poreikius tenkinančios tinkamos finansuoti veiklos, papildytos VBT sudarymą ir veiklą reglamentuojančios nuosta-tos (dėl VBT primininko ir VBT posėdžių atvirumo), patikslinančios ministerijos ir išsamiau detalizuojančios SPPD įsipareigojimus, patikslinti ir papildyti savivaldybių administracijų įsipareigojimai dėl informacijos ir duomenų tei-kimo, už programos lėšas įsigyto turto ir programai įgyvendinti skirtų lėšų naudojimo. Bendradarbiaujant su SPPD patikslinta ataskaitos forma, siekiant išsamiau pamatuoti kokybinius programos įgyvendinimo aspektus.

Kaip įprasta, 2014 m. pabaigoje bus atlikta programos analizė. Jos rezultatai bus pagrindinis kriterijus tobulinant kitų metų programos įgyvendinimą.

71 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. A1-125 „Dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programos įgyvendinimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

61


5.2 VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA (RŪPYBA), ĮVAIKINIMAS

5.2.1. vaiko teisių apsaUGos institUcijų sistemos pertvarka

Siekdamas suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems, Seimas savo nutarimu72 patvirtino Vaiko teisių apsau-gos institucijų pertvarkos koncepciją (toliau – Koncepcija).

Įgyvendinant Koncepciją 2013 metais padidinti valstybės biudžeto asignavimai vaiko teisių apsaugos funkcijai vykdyti buvo skirti 44 valstybės tarnautojų papildomoms pareigybėms savivaldybių administracijų vaiko teisių ap-saugos skyriuose steigti.

Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarka bus atliekama šiomis kryptimis: aiškiai apibrėžiami minis-terijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždaviniai, funkcijos, vieta valstybės institucijų sistemoje, nustatomos konkrečios atsakomybės ribos; sustiprinamos vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kon-trolės funkcijos; bus peržiūrima savivaldybių institucijų kompetencija bei tobulinama vaiko teisių apsaugos skyrių struktūra, įstatymais nustatomos pagrindinės vaiko teisių apsaugos skyrių atliekamos funkcijos.

Įgyvendindama Koncepciją, Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtino Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą. Priemonių plane numatytomis priemonėmis numatoma to-bulinti vaiko teisių apsaugos teisinį reguliavimą, stiprinant vaiko gerovę užtikrinančių institucijų veiklos koordinavi-mą, peržiūrint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių vykdomas funkcijas, tobulinant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo teisinį reglamentavimą, skatinant socialinių paslaugų vaiko teisių apsaugos srityje prieinamumą ir įvai-rovę. Taip pat siekiama užtikrinti savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos institucijų žmogiškųjų išteklių stiprinimą, mažinant specialistų darbo krūvius.

5.2.2. smUrto prieŠ vaikUs raiŠkos apžvalGa

Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau – VTAS) kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtau-jančius vaikus, inicijuoja šiems vaikams ir jų tėvams būtiną specialistų ir institucijų pagalbą bei kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, patraukimo administracinėn atsa-komybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. VTAS duomenimis, 2013 m. 1365 vaikai patyrė smurtą, o iš viso užfiksuoti 1 454 atvejai, kai vaikai patyrė smurtą, 2012 m. užfiksuoti 1 343 smurto prieš vaikus atvejai. Nuo smurto nukentėjusių vaikų per 3 pastaruosius metus daugėja. Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, 2013 m. berniukai ir mergaitės smurtą patyrė vienodai – atitinkamai 729 atvejai prieš berniukus ir 725 atvejai prieš mergaites.

Kasmet didėjantis smurto atvejų prieš vaikus bei smurtą patyrusių vaikų skaičius rodo, kad galbūt ne tik dažniau smurtaujama prieš vaikus, bet ir pačios smurto aukos ar kiti asmenys (kaimynai, giminaičiai, mokyklos darbuotojai, medikai ir kt.) dažniau praneša apie smurtą šeimoje ar aplinkoje.

VTAS duomenimis, 2013 m. daugiausiai užfiksuota fizinio smurto atvejų, t. y. 717 atvejų, 2012 m. – 667 atvejai, 2011 m. – 698 atvejai. Psichologinio smurto atvejų 2013 m. užfiksuota 647, 2012 m. – 592 atvejai, 2011 m. – 547 atve-jai. Palyginti su kitomis smurto formomis, sunkiausiai įvertinamas ir atskleidžiamas vaikų seksualinis išnaudojimas: 2013 m. nustatyta 90 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų, 2012 m. – 84 atvejai, 2011 m. – 102 atvejai.

72 Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“.

62


Smurto prieš vaikus rūšys pagal amžiaus grupes

Amžiaus grupėsAtvejų, kai vaikas

galbūt patyrė smurtą, skaičius

Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas

0–3 m. 158 6 31 121

4–6 m. 213 15 54 144

7–9 m. 209 8 96 105

10–14 m. 554 33 330 191

15–17 m. 320 28 206 89

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.2.2-1 lentelė

2013 m. seksualinį smurtą 9 kartus dažniau patyrė mergaitės nei berniukai, fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai, o psichologinį smurtą, kaip ir 2011 m., 2012 m. beveik vienodai patyrė tiek mergaitės, tiek berniukai.

Ne vienus metus fiksuojama, kad prieš vaikus daugiausiai smurtauja artimieji šeimos nariai – tėvai arba vienas iš tėvų, broliai, seserys. 2013 m. fiziškai prieš vaikus daugiausia smurtavo artimi suaugę žmonės – 417 atvejų (iš visų 717 fizinio smurto atvejų), psichologinio smurto artimoje aplinkoje – 564 atvejai (iš 647 psichologinio smurto atvejų), vaikai daugiausiai patyrė svetimų suaugusiųjų (pvz., motinų sugyventinių) ir artimų suaugusiųjų (pvz., šeimos narių) seksualinį smurtą.

Smurtas prieš vaikus pagal smurtautojus

Prieš vaikus smurtavo

Smurto rūšis Svetimi suaugę asmenys Svetimi nepilnamečiai Artimi suaugę asmenys Artimi nepilnamečiai

Seksualinis smurtas 45 15 21 9

Fizinis smurtas 121 141 417 38

Psichologinis smurtas 60 14 564 9

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys 5.2.2-2 lentelė

Pagal pateiktus duomenis galima teigti, kad smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka problema.

5.2.3. paGalba smUrtą patyrUsiam vaikUi

Vaikui, patyrusiam smurtą, svarbu laiku gauti tinkamą pagalbą. Lietuvoje tokią pagalbą organizuoja savivaldybės. Dažniausiai pagalbą vaikui ir jo šeimai teikia įvairių sričių ir institucijų specialistai:

• VTAS;

• teisėsaugos institucijos;

• medicinos įstaigos (vaikų pediatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai, ginekologai);

• seniūnijų socialiniai darbuotojai;

63


• mokyklose ar globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai;

• pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai;

• krizių centrų specialistai;

• specializuotos pagalbos centrai;

• pagal projektą kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimos nariams teikiantys specia-listai;

• nevyriausybinėse organizacijose dirbantys specialistai ir kt.

VTAS duomenimis, smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms per ataskaitinį laikotarpį pagalba teikta 1 352 atvejais (nukentėjo 1 365 vaikai). Galima prielaida, kad beveik visi vaikai, nukentėję nuo smurto, gavo pagalbą. Daž-nai teisėti vaiko atstovai nuo smurto nukentėjusiam vaikui pagalbos ieško individualiai, pvz., veda vaiką pas privatų psichologą, psichoterapeutą ir apie tai neinformuoja vaiko teisių apsaugos institucijų.

Įgyvendinant Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programos73 priemonę, įvyko kompleksinių paslaugų organizavimo nuo smurto nukentėjusiems vaikams bei netiesioginio smurto šeimoje aukoms (liudininkams), jų šeimų nariams 2013 metais konkursas, kurį įgyvendina 7 nevyriausybinės organi-zacijos. 2013 metais, įgyvendinant projektą, kvalifikuoti savo srities specialistai kompleksinę pagalbą suteikė 900 nuo smurto nukentėjusiems vaikams (taip pat teikta tęstinė kompleksinė pagalba) iš 627 šeimų. Nuo tiesioginio smurto nukentėjo 739 vaikai, iš jų 339 berniukai ir 400 mergaičių, nuo netiesioginio smurto nukentėjo 161 vaikas, iš jų 79 berniukai ir 82 mergaitės.

5.2.4. vaikų paGalbos linija

Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą 2011–2015 metais Lie-tuvoje pradėjo veikti speciali nemokama pagalbos vaikams telefono linija – tai pagalba telefonu (ir el. paštu) pažei-džiamiausioms vaikų grupėms: vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose; vaikams, augantiems vaikų globos institucijose; rizikos vaikams, t. y. gatvės vaikams, nusikalsti linkusiems vaikams, psichoaktyviąsias medžiagas varto-jantiems vaikams, mokyklų nelankantiems vaikams; kitiems smurtą ir prievartą patiriantiems vaikams.

Per 2013 m. pirminės pagalbos (VšĮ „Vaikų linija“) konsultantai atsakė į 177 916 skambučių. Pagal 2013 m. skam-bučių analizę matyti, jog į VšĮ „Vaikų linija“ paskambinusios mergaitės ir berniukai dažniausiai kalbėjo apie 5 proble-mas: santykius su bendraamžiais ir šeimos nariais, seksualumą ir lytiškumą, smurtą ir prievartą bei psichosocialinę sveikatą.

2013 m. padaugėjo skambučių, pagalbos tarnybos vaikams linijos perduotų antrinei pagalbai – 536 skambučiai (2012 m. – 455), iš jų 50 perduoti antrinei pagalbai ne darbo metu (2012 m. – 29).

Trumpuoju numeriu 11 61 11 gali paskambinti ne tik vaikai jiems rūpimais klausimais, bet ir vaikai, pranešan-tys apie skriaudžiamus savo draugus ar pažįstamus. 2013 m. tokių skambučių, perduotų antrinei pagalbai, buvo 8, 2012 m. antrinei pagalbai perduotas tik 1 toks skambutis.

73 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. A1-2 „Dėl Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programos patvirtinimo“.

64


5.2.5. tarptaUtinis bendradarbiavimas

Lietuvos Respublika Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavo 1995 m. Socialinės apsaugos ir darbo minis-terija kas 5 metus teikia ataskaitas dėl Konvencijos nuostatų įgyvendinimo Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui. 2013 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausybinė delegacija Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto 64-ojoje sesijoje Ženevoje daly-vavo nagrinėjant III–IV periodinį Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje praneši-mą. 2013 m. spalio 4 d. gautos Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai dėl Jungtinių Tautų vai-ko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo rekomendacijų sklaidą, apsvarstė jas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos posėdyje ir rengia rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

5.2.6. vaiko Globa

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje augo 543,7 tūkst. vaikų. Daugiausia (27,77 proc.) vaikų buvo 10−14 metų, 22,41 proc. − 0−3 metų, 15,31 proc. − 7−9 metų ir 19,71 proc. − 15−17 metų amžiaus. Mažiausiai 2013 m. pradžioje Lietuvoje augo 4–6 metų amžiaus vaikų (14,8 proc.). Palyginti su 2012 m. pradžios duomenimis, vaikų sumažėjo 12,5 tūkst. (2,2 proc.). Apie 2 procentai iš jų yra likę be tėvų globos. Nepaisant stiprėjančio darbo su socialinės rizikos šeimomis ir teikiamos pagalbos šiose šeimose augantiems vaikams, vis dar nemažai vaikų kasmet atskiriami nuo tėvų. Tokiems vaikams turi būti užtikrinama alternatyvi globa. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina, kad geriausiai vaiko interesus atitinka jo globa (rūpyba) šeimos aplinkoje. Dažnai ga-limybės įkurdinti vaiką globėjų šeimoje yra ribotos. Valstybės tikslas – kad kuo mažiau vaikų, netekusių tėvų globos, būtų apgyvendinti vaikų globos institucijose.

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. globa buvo nustatyta 10 146 vaikams. Kasmet šis skaičius mažėja: 2012 m. pabaigoje jis siekė 10 542, 2011 m. – 10 813. Per 2013 m. globa buvo nustatyta 2 112 vaikų, t. y. 57 vaikams daugiau nei 2012 m., bet 193 vaikais mažiau nei 2011 m. Lietuvoje yra įtvirtinta 3 globos formos: šeimoje, šeimynoje ir institucijoje.

Globa šeimoje. 2013 m. gruodžio 31 d. šeimoje buvo globojami 5906 vaikai (2827 berniukai ir 3079 mergaitės). Per 2013 m. globa šeimoje nustatyta 834 vaikams. Pagrindinis globos motyvas išlieka tas pats, kaip ir 2011 m. bei 2012 m., t. y. giminystės ryšiai su vaiku. 2013 m. pabaigoje SPIS duomenų bazėje nurodytos 3248 giminystės ryšiais su glo-bojamu vaiku susijusios ir 1400 nesusijusių šeimų. Analizuojant pagal amžių, globa šeimoje ataskaitiniais metais, kaip ir ankstesniais, dažniausiai nustatyta 10–14 metų (244 vaikai) ir 0–3 metų amžiaus vaikams (205 vaikai). Per 2013 m. vaiko globėjais tapo 635 šeimos, iš jų tik 102 šeimos globoja vaiką, kuris nėra jų giminaitis. 2012 m. vaiko globėjais buvo paskirta kiek mažiau − 617 šeimų, 96 ne giminaičių šeimos. Taigi 2013 m. globėjais paskirtų šeimų skaičius, palyginti su 2012 m., išaugo 2,92 proc.

Globa šeimynoje. 2013 m. veikė 49 (2012 m. – 48, o 2011 m. – 47) šeimynos. Jose buvo globojama 419 vaikų. Per pastaruosius 3 metus daugėjo šeimynose globojamų vaikų. Berniukų, globojamų šeimynoje, kaip ir ankstesniais metais, buvo daugiau nei mergaičių: atitinkamai 220 ir 199. Laikinai šeimynoje globojami ataskaitinių metų pabaigo-je buvo 106, o nuolat – 313 vaikų. Daugiausia šeimynoje, kaip ir šeimoje, globojamų vaikų yra vyresnio mokyklinio amžiaus – 10–14 metų (162 vaikai) ir 15–17 metų (119 vaikų). Daugiausia vaikų, kuriems 2013 m. nustatyta globa šeimynoje, buvo iki trejų metų amžiaus (15 vaikų), tačiau bendras šios amžiaus grupės šeimynoje globojamų vaikų skaičius yra mažiausias, t. y. 2013 m. pabaigoje šeimynoje globoti 24 iš 419 vaikų iki 3 metų amžiaus.

Globa institucijoje. Per 2013 m. globa institucijoje buvo nustatyta 1234 vaikams: 622 berniukams ir 612 mer-gaičių. 2013 m. pabaigoje vaikų globos įstaigose gyveno 3821 tėvų globos netekęs vaikas. Didžioji dalis institucijoje globojamų vaikų yra 10–14 metų ir 15–17 metų amžiaus. Globa institucijoje per 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai nustatoma vaikams iki 3 metų amžiaus ir 10–14 metų paaugliams. Institucijoje globojamų vaikų nuose-kliai mažėja kiekvienais metais. 2013 m. tik 14, t. y. 1,1 proc., atvejų vaikui nustatyta nuolatinė globa. 2012 m. nuo-latinė globa nustatyta 1,5 proc. atvejų. 2013 m. pabaigoje apie 70 proc. visų institucijoje gyvenančių vaikų nustatyta nuolatinė globa.

65


5.2.7. perėjimas nUo institUcinės Globos prie Šeimoje ir bendrUomenėje teikiamų paslaUGų neĮGaliesiems ir

likUsiems be tėvų Globos vaikams

Įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairių nuostatas bei vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių skyriaus „Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės progra-mą, rengiami ar įgyvendinami planavimo dokumentai“ skilties „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ 1 punktą, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas).

Vienas iš pagrindinių Veiksmų plano tikslų – siekti užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįga-liam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje. Šiam tikslui pasiekti bus stiprinama kompleksiškai teikiama pagalba vaikams ir šeimoms bendruomenėje. Socialinės, švietimo, kultūros, sveikatos ir teisinės paslaugos bus teikiamos kompleksiškai, įvertinant vaiko ir jo tėvų socialinių ir pozityvių tėvystės įgūdžių ugdymo, laikino būsto, motyvacijos dirbti ir darbo paieškos, gydymosi nuo priklausomybės ligų ar kitų susirgimų, mediacijos ar kitų paslaugų poreikius, plėtojant savivaldybėse kompleksiškai teikiamų paslaugų infrastruktūrą ir prieinamumą vaikui ir jo tėvams. Ypač didelis dėmesys Veiksmų plane yra skiriamas stiprinti vaiko globą šeimoje, tuo tikslu planuojama įdiegti profesionalių globėjų sistemą. Bus sukurtas profesionalių globėjų veiklos modelis, kuris apims profesionalių globėjų paiešką, jų atranką, mokymą ir vertinimą, finansavimo mechanizmą bei pagalbos sistemą, taip pat numatoma teikti „atokvėpio“ paslaugas šeimai, auginančiai ar globojančiai neįgalų vaiką.

Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą planuojama finansuoti Europos paramos fondų lėšomis.

5.2.8. socialinės rizikos Šeimos

2013 m. gruodžio 31 d. į Lietuvos Respublikos savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą iš viso buvo įrašytos 10 235 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 20 664 nepilnamečiai vaikai. Per 2013 m. į apskaitą įrašytos 1728 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 3065 vaikai. Pastebėtina, kad girtavimas ir psichotropinių me-džiagų vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka, kaip ir 2012 m. bei 2013 m., išlieka pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių daugiausiai šeimų įrašoma į apskaitą visoje Lietuvoje.

2013 m. daugiausiai socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, gyveno šiose savivaldybėse: Vilniaus miesto (572 šeimos), Kauno miesto (436 šeimos), Kėdainių rajono (347 šeimos), Kauno rajono (331 šeima), Klaipėdos miesto (328 šeimos), Radviliškio rajono (305 šeimos), Vilniaus rajono (280 šeimų), Panevėžio rajono (270 šeimų), Vilkaviš-kio rajono (267 šeimos), Ukmergės rajono (249 šeimos), Raseinių rajono (241 šeima).

Per 5 metus socialinės rizikos šeimų Lietuvoje sumažėjo 8 proc., o vaikų jose – 15 proc.

2013 m. iš viso buvo 634,5 socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybės. Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui vidutiniškai tenka 16 socialinės rizikos šeimų.

Kaip ir ankstesniais metais, paslaugas ne tik vaikui, bet ir šeimai aktyviai teikia vaikų dienos centrai (toliau – VDC). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 m. finansuoti 203 VDC projektai, 2012 m. – 175, 2011 m. – 176. Per 2013 m. 6274 vaikams (2012 m. – 5011, 2011 m. – 5100) buvo suteiktos dienos socialinės prie-žiūros paslaugos VDC. Taigi kasmet finansuojama vis daugiau VDC vykdomų projektų ir daugėja juose paslaugas gaunančių vaikų.

66


5.2.9. Įvaikinimas

2013 m. gruodžio 31 d. galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 1803 vaikai. Iš jų – 753 mergaitės ir 1050 berniukų. Dauguma vaikų, esančių galimų įvaikinti vaikų apskaitoje, yra vyresnio amžiaus (t. y. 10–14), taip pat globos namuose augantys vaikai kartu su broliais ir seserimis. Dažniausiai minėti vaikai turi mokymosi sunkumų, dažnai vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, negalia dėl nežymaus ar žymaus intelekto su-trikimo, nustatyta elgesio ir emocijų, kalbos ir komunikacijos, dėmesio, atminties, adaptacijos sutrikimų.

Iš 1803 galimų įvaikinti vaikų apskaitoje įrašytų vaikų, atsižvelgiant į vaikų interesus, 307 buvo galimi siūlyti įvaikinti Lietuvos Respublikos ar užsienio šalių piliečių šeimoms. Priežastys, dėl kurių vaikai nesiūlomi įvaikinti: dauguma jų nesutinka būti įvaikinti, įvaikinimui prieštarauja artimieji ir giminaičiai, su kuriais vaikai palaiko glaudžius santykius, taip pat išlikęs artimas ryšys su biologine šeima, vyresnis vaiko amžius bei rimtos sveikatos problemos.

Per 2013 m. į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą įrašytos 98 šeimos (asmenys).

2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsieny-je, sutuoktinių, kurių vienas Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, ir užsieniečių sąraše buvo 56 šeimos.

2013 m. 59 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos įvaikino 80 vaikų. 2013 m., palyginti su praėjusiais metais, užsieniečių įvaikintų vaikų sumažėjo. 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai vaikų įvaikino Italijos, Švedijos ir JAV piliečiai. Daugiausia įvaikinta vaikų, kurie turėjo specialiųjų poreikių, t. y. turėjo sunkių sveikatos sutrikimų arba buvo įvaikinti kartu su vyresniais broliais ir seserimis. 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, daugumos įvaikinusių šeimų amžius – 41–45 ir 46–50 metų.

Iki 2013 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvoje veikė 11 įgaliotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos įgalio-tos institucijos, 2 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. Daugiausia vaikų, įskaitant ir specialiųjų poreikių vaikus, įvaikino Italijos, Švedijos ir JAV įgaliotų institucijų atsto-vaujamos šeimos.

5.2.10. vaikų iŠlaikymo fondo veikla

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad „tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“. 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respu-blikos civilinio kodekso 3.204 str., nustatantis, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį ne-gaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Įgyvendinant šią Civilinio kodekso nuostatą74 ir įvertinus minėtas aplinkybes, 2006 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas75, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymu siekiama užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrin-dams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Vadovaujantis šiuo įstatymu išlaikymo iš tėvų negaunantys vaikai gali gauti iki 1,5 BSI (bazinė socialinė išmoka, anksčiau buvo MGL) dydžio išmoką, kuri šiuo metu yra 195 Lt per mėnesį. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmo-kėtas vaiko išlaikymo lėšas. Nuo 2008 m. sausio 1 d. veikiantis Vaikų išlaikymo fondas (toliau – Fondas) įsteigtas taip pat remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 4 d., kuri nustato, jog valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek pačioje valstybėje, tiek iš užsienio.

74 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas75 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas

67


2008–2013 m. gauti 44 382 nauji prašymai skirti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Pirmaisiais veiklos metais (2008 m.) Fondas gavo 17 970 prašymų skirti išmoką, 2009 m. – 7570, 2010 m. – 5039, 2011 m. – 4665, 2012 m. – 5099, 2013 m. – 4039 prašymus. Išmokas iš Fondo 2013 m. vidutiniškai gavo 23 304 vaikai.

Fondo administracija, siekdama susigrąžinti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas, inicijuoja ikiteisminius tyrimus dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės už vengimą pagal priimtą teismo sprendimą arba teismo patvir-tintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Iš viso per 2013 m. parengti ir teisėsaugos institu-cijoms pateikti 505 prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš viso per 2013 m. pradėti 326 ikiteisminiai tyrimai. 2013 m. gauti 28 pranešimai apie baigtus ikiteisminius tyrimus (bylos perduotos nagrinėti teismui). 34 ikiteisminiai tyrimai yra baigti baudžiamuoju įsakymu.

Per 2013 m. 213 skolininkų apie priimtus sprendimus bei jų teisines pasekmes informuoti „Valstybės žiniose“. Iš viso antstoliams vykdyti 2013 m. pateiktas 561 sprendimas.

5.3. JAUNIMO POLITIKA

Jaunimo politika – tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jam integruotis į visuomenės gyvenimą.

Nacionaliniu lygmeniu svarbus Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos76 įgyven-dinimas. Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa nustato jaunimo poreikius atitinkan-čias veiklos kryptis, ja siekiama sukurti darnią aplinką ir prielaidas plėtoti tęstinę jaunimo politiką Lietuvoje. Programa įgyvendinama pagal 3 metų trukmės veiksmų planus. 2013 metais buvo įgyvendinamas Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių planas77 ir pa-rengtas 2014–2016 metų veiksmų planas78. Naujame 2014 metais pradėtame įgyvendinti veiksmų plane didelis dėmesys skiriamas jaunimo užimtumui, savanorystei, atvirų jaunimo centrų ir erdvių plėtrai, regioninės jau-nimo politikos stiprinimui, jaunimo informavimui ir konsultavimui, neformaliajam ugdymui, sveikatinimui ir kt. Numatytos priemonės, padedančios skatinti jaunimo ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimą, aktyvesnį jaunimo įsitraukimą į pilietinį ir politinį gyvenimą, skirta parama jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklai bei iniciatyvoms.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, suformuota užimtumo garantijų jaunimui sistema. 2013 m. patvirtintas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planas79, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas, galintis ir norintis dirbti, jaunuolis iki 29 metų amžiaus per keturis mėnesius po to, kai baigia formalųjį mokymąsi ar tampa bedarbiu, gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę profesijos įgūdžiams įgyti darbo vietoje.

Siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, pro-fesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo

76 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1715 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos patvirtinimo“.

77 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A1-193 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių plano patvirtinimo“.

78 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-660 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

79 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. Nr. A1-692 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo“.

68


sistemą ir (arba) pasirengti įsilieti į darbo rinką, 2013 metais patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Nacionalinė jaunimo savanoriškos veiklos programa80.

Taip pat patvirtinta ir pradėta įgyvendinti Intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jau-nimui programa81, kuria siekiama skatinti socialiai pažeidžiamo jaunimo integraciją į darbo rinką ir (arba) švietimo sistemą, teikiant socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje paslaugas, pasitelkiant nevyriausybi-nių organizacijų patirtį.

Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų jaunimo politikos srityje yra regioninės jaunimo politikos stiprinimas. Paminėtina, kad regionų stiprinimas yra ir bendra kryptis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. 2014 metais jaunimo teisių apsaugos funkcijai savivaldybėje įgyvendinti reikalingas finansavimas buvo padidintas 658 tūkst. Lt: nuo 2 050 tūkst. Lt (2013 m.) iki 2708 tūkst. Lt (2014 m.). Tai sudaro galimybes visiškai finansuoti jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybes savivaldybėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 2014 metus yra numačiusi parengti Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų planą, kurio tikslas – stiprinti jaunimo politikos įgyvendinimą regionuose, užtikrinant tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ir infrastruktūrą, at-sižvelgiant į jaunimo poreikius.

5.3.1. nacionalinė jaUnimo politika 2013–2014 metais

2013 m. buvo įgyvendinama Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa. Koordinavi-mo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo procesas vyko sklandžiai, parengtas, patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti 2014–2016 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas. Formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką 2013–2014 metais, siekta sudaryti palankias sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi ir skatinti jaunimo socializacijos procesus. Vieni svarbiausių jaunimo politikos prioritetų – spręsti jaunimo užimtumo problemas bei skatinti jaunų žmonių dalyvavimą projektuose ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu, siekiant įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą, jį informuoti aktualiais klausimais.

Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti akty-viais bei sąmoningais Lietuvos piliečiais, 2013 m. konkurso būdu finansuotos 88 jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, kurių projektuose dalyvavo 35 785 asmenys (iš jų 30 374 jauni asmenys), iš jų 1 132 buvo užsienio lietuviai (kurių 800 – jauni žmonės).

Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programą, plėtojama atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikla. 2013 m. atvirų jaunimo centrų ir erdvių organizuojamose veiklose dalyvavo 9 196 jauni žmonės. 2013–2014 m. Atvirų jaunimo centrų veiklos programų finansavimo konkursų bei Atvirų jaunimo er-dvių veiklos programų finansavimo konkursų būdu finansuotos veiklos programos, kuriomis siekiama užtikrinti sėkmingą atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikimą, įtraukti jaunus žmones į jiems priimtiną ir prasmingą veiklą jiems palankioje aplinkoje. Pažymėtina, kad Lietuvoje finansuojamų atvirų jaunimo centrų ir erdvių kasmet dau-gėja (5.3.1-1 iliustracija).

80 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. A1-73 „Dėl Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos patvirtinimo“.

81 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. A1-169 „Dėl Intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui programos patvirtinimo“.

69


Atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių programų finansavimas 2010–2014 metais

Finansuotų atvirų jaunimo centrų skaičius

Finansuotų atvirų jaunimo erdvių skaičius

Atvirų jaunimo centrų programoms skirtos lėšos, tūkst. litų

Atvirų jaunimo erdvių programoms skirtos lėšos, tūkst. litų

Jaunimo reikalų departamento duomenys 5.3.1-1 iliustracija

5.3.2. eUropos sąjUnGos proGrama „veiklUs jaUnimas“

Europos Sąjungos (toliau – ES) programa „Veiklus jaunimas“ (2007–2013 m.) siekiama skatinti aktyvų jaunų žmo-nių pilietiškumą (ypač Europos pilietiškumą), ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą, skatinti toleranciją ir jaunų žmonių iš įvairių šalių tarpusavio supratimą, skatinti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje. Palyginti su kitomis nacionalinėmis iniciatyvomis, ES programa „Veiklus jaunimas“ turi didelę pridėtinę vertę ir jaunimo suvokia-ma kaip vienas esminių jaunimo projektų finansavimo šaltinių.

Programos „Veiklus jaunimas“ finansuotų projektų skaičius Lietuvoje

2013

2012

2011

2010

2009

2008

2007

0 50 100 150 200

167

145

143

125

115

134

183

Programos „Veiklus jaunimas“ finansuotų projektų skaičius Lietuvoje

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros duomenys 5.3.2-1 iliustracija

70


Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“ 2013 m. buvo paremti 183 projektai, kurių veiklose dalyvavo apie 7 tūkst. jaunų žmonių. Programos laikotarpiu (2007–2013 m.) finansuotų projektų daugėjo (5.3.2-1 iliustracija), at-sižvelgiant į Europos Komisijos tinkamai vertintą programą administruojančios VšĮ Jaunimo tarptautinio bendra-darbiavimo agentūros veiklą. Finansuotuose projektuose bei mokymuose dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių iš visų 60 Lietuvos savivaldybių (5.3.2-2 iliustracija). Šios programos veiklos nuo 2014 m. tęsiamos įgyvendinant ES programos „Erasmus+“ dalį „Veiklus jaunimas“.

Programoje „Veiklus jaunimas“ dalyvavusių jaunų žmonių ir jaunimo darbuotojų skaičius Lietuvoje

Programoje „Veiklus jaunimas“ dalyvavusių jaunų žmonių ir jaunimo darbuotojų skaičius Lietuvoje

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros duomenys 5.3.2-2 iliustracija

2013 m. buvo plėtojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo tinklo informacinis portalas www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, jaunimo veiklą, problemas bei jų sprendimo būdus. Šį portalą 2013 m. aplankė daugiau nei 600 tūkst. lankytojų, atsakyta 418 užklausų el. paštu, žodžiu konsultuoti 1106 jauni asmenys. Svetainėje paskelbtos 655 naujienos, išsiųsti 55 naujienlaiškiai, dalyvauta 136 renginiuose, surengti 5 mokymai.

2013–2014 m. toliau plėtojamas „Eurodesk“ tinklas Lietuvos regionuose, leidžiantis pasiekti vietose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus. Prie jau esamų tinklo narių Molėtuose, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Rietave, Mažeikiuose ir Lazdijuose prisijungė nauji atstovai, išklausę specialų įvadinį kursą, veikiantys šiuose mies-tuose: Plungėje, Biržuose, Šiauliuose, Alytuje, Zarasuose, Marijampolėje, Kupiškyje, Klaipėdos raj., Šilalėje, Rokiškyje, Radviliškyje, Ukmergėje, Visagine. Atstovų regionuose tinklo miestai šiais metais tapo bandomaisiais jaunimo infor-mavimo taškais, kuriuose galima rasti informacijos jauniems žmonėms aktualiais klausimais.

5.3.3. artimiaUsio laikotarpio prioritetai ir veiksmai jaUnimo reikalų srityje

2014 m. pradedama įgyvendinti ES programa „Erasmus+“ – nauja ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto pro-grama (2014–2020 m.). Jaunimo srityje įgyvendinama viena programos dalis – „Veiklus jaunimas“. Programos tikslas jaunimo srityje – kelti jaunimo, be kita ko, turinčio mažiau galimybių, svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų di-alogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą. Numatomi finansuoti jaunimo judumo projektai, Europos savanoriškos veik-

http://www.eurodesk.lt/

71

los tarnybos veikla, strateginių partnerysčių plėtojimas. 2014–2015 m. akcentuojama kokybiško darbo su jaunimu plėtra, jaunimo įgalinimo, dalyvavimo (įskaitant el. dalyvavimą) skatinimas ir verslumo ugdymo, taip pat ir socialinio verslumo jauniems žmonėms skatinimas.

Plėtojant jaunimo politiką, numatomi šie nacionaliniai jaunimo politikos prioritetai: apibrėžti ir plėtoti darbą su jaunimu, tobulinti institucijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklą, taip pat įtraukti jaunus žmonės į visuomenės gyve-nimą, skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, 2014 m. numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektą82, kuriuo siūloma apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, tobulinti jaunimo srityje dirbančių institucijų veiklą bei stiprinti regioninę jaunimo politiką.

Buvo pakeista Jaunimo reikalų tarybos veikla, išplečiant jos sudėtį iki 14 narių, įtraukiant jaunimo verslumo srity-je dirbančius atstovus bei stiprinant tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą.

Tobulinama Nacionalinės darbo grupės dėl struktūrinio dialogo su jaunimu83 veikla, kuri buvo naudinga Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. 2014 m. ES valstybių narių bei Europos Komisijos iniciatyva pirmą kartą skiriama dotacija šių darbo grupių nacionaliniu lygiu veiklai finansuoti, taip skatinant struktūrinio dialogo su jaunimu plė-trą ir tobulinimą. Lietuvoje Nacionalinės darbo grupės struktūriniam dialogui su jaunimu plėtoti veikloje dalyvauja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija ir kt.

Artimiausiu metu numatyta parengti ir patvirtinti Regioninės jaunimo politikos stiprinimo veiksmų planą ir spręsti pagrindines regionuose iškylančias jaunimo politikos įgyvendinimo problemas, t. y. nedarbas, laisvalaikis (už-imtumas), motyvacijos stoka, nepakankamas dėmesys jaunimo politikai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, jaunimo pasyvumas, informacijos sklaida. Taip pat rengiamas Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo metodikos84 (toliau – metodika) pakeitimas, kuriuo siekiama valstybės ir savivaldybių vykdomų programų bei priemo-nių jaunimo politikos srityje efektyvumo, harmoningos jaunimo politikos plėtros visose savivaldybėse. Pagal metodiką numatoma rinkti duomenis apie jaunimo politikos padėtį savivaldybėse, jose įgyvendinamas įvairias programas bei priemones, skirtas jaunimui; išsiaiškinti savivaldybės jaunimo politikos privalumus ir trūkumus; skatinti jaunimo politiką savivaldybėje formuojančias bei įgyvendinančias institucijas bei įstaigas, jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas susitarti dėl savivaldybės jaunimo politikos plėtros prioritetų.

Formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, numatoma ir toliau vykdyti atvirų jaunimo centrų ir erdvių plė-trą, didinti jaunimo užimtumą, remti jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą ir jaunimo iniciatyvas, aktyviau skatinti jaunimą dalyvauti pilietiniame ir politiniame gyvenime, stiprinti jaunimo politiką regionuose, ypač daug dėmesio skiriant mažiau galimybių turinčiam jaunimui, skatinti jaunimo kūrybingumą ir inovatyvumą. Vykdant Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės mechanizmų programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“, skiriamos lėšos ir parama atvirų jaunimo centrų ir erdvių plėtrai savivaldybėse (tiek pastatams pritaikyti atviram darbui su jau-nimu, tiek specialistų mokymams). Siekiant užtikrinti sklandų jaunų žmonių (kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse) perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar studijų į darbo rinką, švietimo sistemą plėtojant atvirą darbą su jaunimu per atvirus jaunimo centrus ir erdves, numatoma efektyviau ir veiksmingiau panaudoti ES fondų lėšas.

82 Projektas pateiktas derinti institucijoms 2013 m. spalio 7 d. http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=202815&p_org=&p_fix=n&p_gov=n.

83 Nacionalinės darbo grupės struktūriniam dialogui jaunimo politikos klausimais plėtoti sudėtis ir veiklos aprašas patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. A1-321 (2013 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. A1-88 redakcija).

84 Šiuo metu galiojanti metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A1-157 „Dėl Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo metodikos ir Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo aprašo patvirtinimo“.

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=202815&p_org=&p_fix=n&p_gov=n

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=202815&p_org=&p_fix=n&p_gov=n

72


5.4. ŠEIMOS POLITIKA

Sėkmingai įgyvendinama šeimos politika lieka svarbus socialinės politikos tikslas. Be šeimos neįmanomas darnus valstybės vystymasis, todėl esminis šeimos politikos siekis – bendromis pastangomis siekti šeimos gerovės ir darnos.

Siekiant pagerinti demografinę valstybės būklę bei įveikti gyventojų senėjimo pasekmes, parengtas bendras Na-cionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2014–2015 metų ir Nacionalinės (gyventojų) senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2014–2015 veiksmų planas (toliau – veiksmų planas). Veiksmų plane numatyti veiksmai, kuriais siekiama skatinti savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio globa ir atsakomybe, užtikrinančios kartų kaitą, įsigalėjimą ir kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas ir užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą. Siekiama sudaryti geresnes są-lygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, skatinti pagalbos šeimai sistemos kūrimą, valstybės, savivaldybių ir visuomenės bendradarbiavimą šeimos gerovės srityje, remti nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), dirbančių šeimos gerovės srityje ir atstovaujančių vyresnio amžiaus žmonėms, veiklą.

Plano įgyvendinimo veiksmais numatoma parengti teisės aktus, reglamentuojančius lankstesnį darbo santykių re-guliavimą, siekiama padidinti jaunimo ir pagyvenusių žmonių užimtumą, kurio veiksmai numatomi Užimtumo didi-nimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame 2014−2016 metų veiklos plane, taip pat veiksmai, susiję su palankesnės aplinkos verslumui skatinti ir verslui plėtoti kūrimu.

Atsižvelgiant į problematikos sąsajas, tikslus ir siekiant veiksmų tęstinumo, į veiksmų planą įtraukti ir veiksmai, prisidedantys prie Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo.

Veiksmų plane numatyti veiksmai atitinka Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos nuostatas. Veiksmų plano įgyvendinimas prisidės sie-kiant nurodytuose planavimo dokumentuose numatytų šalies pažangos vertinimo rodiklių.

2013 m. finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektai. Iš viso skirta 450 tūkst. Lt. Projektuose 2013 m. su šeimomis dirbo 367 asmenys. Pagal organizacijų pateiktus 2013 metų ataskaiti-nius duomenis, iš 21 projektų vykdytojo 11 organizacijų veiklas vykdė Vilniuje, 6 organizacijos veiklas vykdė Kaune ir 4 organizacijos – kituose Lietuvos miestuose (Šiauliai, Naujoji Akmenė, Klaipėda, Alytus).

Remiantis organizacijų pateiktais duomenimis, 2013 m. 21 projektų vykdytojas organizavo 5603 įvairaus pobū-džio renginius šeimoms, sužadėtiniams bei pavieniams asmenims. Buvo organizuota: švietėjiškos veiklos (semina-rai, mokymai, individualios ar viešos paskaitos, kultūriniai renginiai) – 4 292 renginiai, kitos veiklos (individualios konsultacijos, paramos akcijos, pamokėlės šeimoms, grupiniai užsiėmimai, mokymai projektų vykdytojams) – 857 renginiai, pramoginiai renginiai (ekskursijos, šventės, koncertai, stovyklos, susitikimai, susibūrimai) – 283 renginiai, informaciniai (interviu, reportažai) – 171 renginys.

Organizacijos nurodo, kad 2013 m. organizuotuose renginiuose daugiausia asmenų dalyvavo: seminaruose / mo-kymuose, individualiose / viešose paskaitose, skirtose sužadėtiniams, besilaukiančioms mamos, tėvams ir jaunimui, – 14 821 asmuo; pramoginiuose (ekskursijos, šventės, koncertai, stovyklos, susitikimai, susibūrimai) – 6457 asmenys; informaciniuose renginiuose (interviu, reportažai) – 6004 asmenys; kituose sutuoktiniams, vaikams skirtuose veiklos renginiuose (individualios konsultacijos, paramos akcijos, pamokėlės šeimoms, grupiniai užsiėmimai) – 4 278 asmenys.

Projektų vykdytojai, siekdami stiprinti šeimas ir užtikrinti visavertį šeimų funkcionavimą, vykdė dviejų rūšių veiklas:

1. Teikė kompleksines paslaugas naudos gavėjams: individualios psichologinės, socialinės, teisinės konsultacijos, pilietinio, dvasinio-psichologinio ugdymo grupių užsiėmimai sutuoktiniams, paskaitos sužadėtiniams, tėvystės įgūdžių formavimas, susitikimai-popietės su šeimomis.

2. Įgyvendino kitą veiklą, nesusijusią su tiesiogiai šeimoms teikiamomis paslaugomis (švietėjiška veikla, edukacinė veikla, informacijos sklaida). Vykdant numatytas projektines veiklas organizacijos leido ir platino lankstinukus,

73


skirtukus, straipsnius; publikavo skelbimus spaudoje ir elektroninėje erdvėje, rengė videoreportažus, dalyvavo radijo laidose apie projekto įgyvendinimą, parengė mokymo medžiagų ciklą besilaukiantiems tėvams, turintiems mažų vaikų, būsimoms šeimoms; išleido laikraščių.

Įgyvendindama Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos tikslus ir uždavinius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija remia vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklą. 2013 m. vyresnio am-žiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklos rėmimo projektams įgyvendinti iš viso skirta 250 tūkst. Lt.

Projektų vykdytojai, siekdami užsibrėžtų tikslų ir vykdydami numatytas veiklas, organizavo įvairius renginius. Per ataskaitinį laikotarpį iš viso surengti 1737 renginiai įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose. NVO, atstovaujančių vyres-nio amžiaus žmonėms, veiklos tikslas – tautinė, patriotinė, švietėjiška, socialinė bei kultūrinė veikla. Organizacijos savo tikslais siekia atstovauti pagyvenusių žmonių interesams, keistis patirtimi, rinkti informaciją apie pagyvenusių žmonių problemas, ieškoti sprendimo būdų, informuoti visuomenę bei valstybines institucijas apie pagyvenusių žmonių padėtį.

Vykdydamos projektus ir įgyvendindamos savo socialinės veiklos tikslą, NVO siekia, kad vyresnio amžiaus žmo-nės aktyviau dalyvautų savo bendruomenės kultūriniame bei politiniame gyvenime, remia jų poreikius ir veiklą, taip pat siekia formuoti teigiamą vyresnio amžiaus žmonių įvaizdį, ugdyti visuomenės, ypač jaunimo, pagarbą vyresniųjų išminčiai, gyvenimo patirčiai, teikia paramą ir pagalbą sveikatos palaužtiems žmonėms – neįgaliesiems, kartu teikia metodinę ir finansinę paramą miestų bei rajonų skyriams, vyresnių žmonių saviraiškos klubams, meno saviveiklos ansambliams, siekia visiškai atkurti nukentėjusių nuo sovietinės okupacijos asmenų turtines ir pilietines teises.

Toliau tęsiamos opios socialinės problemos – smurto artimoje aplinkoje – mažinimo veiklos. Siekiama valstybi-niu mastu mažinti smurto artimoje aplinkoje lygį, kovą su smurtu padaryti veiksmingesnę ir siekti geriau apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukų interesus.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, parengtas Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metais programos projektas, taip pat rengiamas minėtos programos veiksmų planas.

Aktyvios dalyvės teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims yra NVO. Lietuvoje nuo 2012 m. veikia specializuotų pagalbos centrų (toliau – SPC) tinklas, kurį administruoja NVO. Šis tinklas įkur-tas įgyvendinant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. SPC tikslas – užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimą: pagalba smurtą patyrusiam asmeniui (nukentėjusiajam padedama įveikti krizę, informuojama ir konsultuojama, kokią ir kur smurtą patyręs asmuo gali gauti pagalbą, tarpininkaujama ir atstovaujama kitose įstaigose, suteikiama psichologinė, teisinė pagalba; teikiama tarpasmeninių santykių su artimaisiais atnaujinimo pagalba).

2013 m. SPC buvo suteikta pagalba daugiau nei 5 tūkst. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje. Daugiausia buvo teikiama psichologinė, teisinė, informavimo ir konsultavimo pagalba, tarpininkavimo ir atstovavimo sveikatos apsaugos, socialinės paramos įstaigose, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos institucijose. SPC 2013 m. sudarė 3,9 tūkst. individualių pagalbos planų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, iš jų 55 – vaikams.

Per 2013 m. buvo teikiama pagalba smurto artimoje aplinkoje mažinimo srityje dirbančioms NVO, vykdančioms įvairias kitas veiklas. Lietuvoje remiamos NVO, dirbančios ir paslaugas teikiančios asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 2013 m. atrinkti ir iš dalies finansuoti 29 projektai (iš kurių 24 NVO ir 5 savivaldybės įstaigų (20 proc.). Projektams finansuoti skirta 350 tūkst. Lt. Nevyriausybinės organizacijos vykdė visuomenės švieti-mo veiklas (konferencijas, seminarus, apskrituosius stalus, informacines kampanijas, mokymus), įtraukė savanorius, organizavo jiems įvairius mokymus.

Kaip ir kasmet, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo daugiavaikių motinų apdovanojimus prezi-dentūroje. Jau dešimtus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Motinos dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentui teikia siūlymus daugiavaikes motinas, pagimdžiusias, išauginusias ir dorais piliečiais išauklėjusias 5 ir daugiau vaikų, apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.

74

socialinis pranešimas 2013–2014 MoterŲ ir VyrŲ lyGyBĖ

6MOtERŲ IR VyRŲ LyGyBĖ

Moterų ir vyrų lygybė – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (toliau – ES) vertybių ir visų politikos sričių hori-zontalusis prioritetas, įteisintas ES sutartyje. Lietuvoje vienodos moterų ir vyrų teisės visose srityse yra de jure užti-krintos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Moterų ir vyrų lygybės problemoms spręsti nuosekliai ir sistemingai įgyvendinamos programos, priemonės ir projektai.

Parengtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas – nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygybei užtikrinti, įgyvendinimo mechanizmą: valstybės institucijos priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, numatytų strateginio planavimo dokumentuose, o savivaldybės institucijos – savival-dybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiuose veiklos planuose. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstaty-mo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas priimtas 2013 m. liepos 2 d., įsigalios 2014 m. spalio 1 d.85

6.1. VALSTYBINĖS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ 2010–2014 M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS

Valstybinei moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programai (toliau – Programa) įgyvendinti priimtas ir ministerijų vykdomas Programos priemonių įgyvendinimo planas (toliau – Planas). Plano įgyvendinimą koordi-nuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, sudaryta iš visų ministerijų atstovų, taip pat nevyriausybinių organi-zacijų pasirinktų ir deleguotų į komisiją tikraisiais nariais atstovų.

2013 m. įgyvendintos 48 Plano priemonės šiose moterų ir vyrų lygybės srityse: užimtumo (18 priemonių), švie-timo ir mokslo (2 priemonės), sprendimų priėmimo (5 priemonės), Europos Sąjungos ir tarptautinio bendradarbia-vimo (6 priemonės), krašto apsaugos (1 priemonė), sveikatos apsaugos (5 priemonės), aplinkosaugos (2 priemonės), moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmų ir metodų plėtros (6 priemonės).

85 Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas.

75

Didinant moterų, ypač kaimo moterų, galimybes imtis verslo ir jį plėtoti, skatinant kaimo gyventojų, moterų ir vyrų, ekonominį aktyvumą, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija įgyvendino 7 priemones. 2013 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis sudarė 62,8 proc. (vyrų – 64,7 proc.) ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 0,9 proc. (vyrų užimtumas padidėjo 2,2 proc.)86. Moterų nedarbo lygis sumažėjo 1 proc., palyginti su 2012 m., ir pasiekė 10,6 proc. (vyrų nedarbo lygis krito nuo 15,2 proc. 2012 m. iki 13,4 proc. 2013 m.)87. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovės moterys sudarė apie 30 proc.88 2013 m. moterų stambiausių verslo įmonių vadovių buvo 4 proc. (ES vidurkis – 3 proc.)89, moterų stambiausių kompanijų valdybų vadovių – 8 proc. (ES vidurkis – 5 proc.)90, o stambiausių kompanijų valdybose buvo 16 proc. moterų narių (ES vidurkis – 18 proc.)91.

Tęsiama informacinė kampanija „Supertėvelis“. Socialiniame tinkle „Facebook“ inicijuota nuolatinė diskusija apie pozityvios bei atsakingos tėvystės naudą ne tik visuomenei, bet ir asmeninei aplinkai. „Facebook“ paskyra „Super Tėvelis“92 sulaukė 1100 gerbėjų. Per šį socialinį tinklą informacija apie vykdomą švietimo priemonę ir atsakingos tė-vystės idėjas pasiekė 500 tūkst. asmenų. „Super Tėvelio“ konkurse dalyvavo 22 tėčiai, iš jų buvo išrinkti 3 prizininkai.

Organizuotas „Lygiausios darbovietės“ konkursas, kuriame dalyvavo 113 kandidatų. Atrankos komisija atrinko 2 nugalėtojus – Kybartų pataisos namus ir UAB „Plius“. Konkursas viešintas portaluose „15min.lt“, „žmones.lt“ ir „lygus.lt“ bei Lietuvos radijo eteryje. Portaluose „15min.lt“ ir „zmones.lt“ konkurso reklamjuostė pasiekė 409 tūkst. žmonių auditoriją, o socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė beveik 470 tūkst. unikalių vartotojų dėmesio.

Plano priemones įgyvendina visos ministerijos. Išplėstinio lyginamojo Programos poveikio vertinimo rezultatai bus pristatyti 2014 m. IV ketvirtį.

86 Statistikos departamentas, http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1. 87 Statistikos departamentas, http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1. 88 Statistikos departamento leidinys „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2010“.89 2013 m. spalio mėn. duomenimis. EK puslapis: http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-fi-

nance/executives-non-executives/index_en.htm.90 2013 m. spalio mėn. duomenimis. EK puslapis: http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-fi-

nance/supervisory-board-board-directors/index_en.htm.91 2013 m. spalio mėn. duomenimis. EK puslapis: http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-fi-

nance/supervisory-board-board-directors/index_en.htm.92 https://www.facebook.com/SuperTevelis.

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-finance/executives-non-executives/index_en.htm

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-finance/executives-non-executives/index_en.htm

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-finance/supervisory-board-board-directors/index_en.htm




https://www.facebook.com/SuperTevelis

76

socialinis pranešimas 2013–2014 MoterŲ ir VyrŲ lyGyBĖ

6.2. ES IR TARPTAUTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu įvyko aukšto lygio konferencija „Faktinė lyčių lygybė kaip įnašas sie-kiant „Europa 2020“ tikslų: institucinių mechanizmų efektyvumas“, kurios metu apžvelgti instituciniai lyčių lygybės mechanizmai ir jų efektyvumo skatinimo būdai (2013 m. rugsėjo 13 d., Vilnius).

Lietuvos pozicijos pristatytos 2-jų Aukšto lygio lyčių lygybės darbo grupės aukštesniųjų ES lyčių lygybės pareigū-nų posėdžių metu. 2013 m. rugsėjo 11–12 d. Vilniuje svarstytos pagrindinės Tarybos išvadų dėl lyčių lygybės institu-cinių mechanizmų efektyvumo nuostatos. 2014 m. vasario 6–7 d. Atėnuose Aukšto lygio lyčių lygybės darbo grupės posėdyje diskutuota dėl lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo „Europa 2020“ strategijoje ir dėl ES pozicijos Jung-tinių Tautų Moterų padėties komisijos 58-ojoje sesijoje bei pristatyti pagrindiniai studijos „Moterys ir ekonomika“ akcentai.

Dviejuose Europos Komisijos (toliau – EK) Moterų ir vyrų patariamojo komiteto posėdžiuose svarstyta ES atas-kaita „Moterų ir vyrų lygybės pažanga 2013 m.“, pristatyta EK kampanija „Lyčių lygybė atsiperka“ ir TRIO šalių prioritetai bei veiklos.

Buvo toliau tęsiamos derybos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržose listinguojamų bendrovių direktorių lyčių balanso gerinimo ir su tuo susijusių priemonių. Šioms deryboms buvo skirti keturi ES Tarybos Soci-alinių klausimų darbo grupės posėdžiai.

Siekiant didinti institucinių mechanizmų efektyvumą, kad būtų sparčiau pasiekta pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje ir taip būtų prisidedama prie „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, parengtos ES Tarybos išvados dėl Moterų ir lyčių lygybės pažangos institucinių mechanizmo efektyvumo. Tarybos išvados apsvarstytos 2-juose Socialinių klausi-mų darbo grupės posėdžiuose ir 2013 m. gruodžio 9 d. priimtos Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje.

Lietuvos pozicijos pristatytos 2-jų Europos Tarybos (toliau – ET) Lyčių lygybės komisijos posėdžių metu (2013 m. lapkričio ir 2014 m. balandžio mėnesiais). Aptarti ET lyčių lygybės prioritetai, veiklos ir rezultatai bei bendradarbia-vimas su tarptautinėmis organizacijomis ir šalimis, kurios nėra ET narės. Apsvarstyta ir patvirtinta ET Lyčių lygybės strategija.

Lietuvos pozicijos pristatytos Jungtinių Tautų (toliau – JT) Moterų padėties komisijos 58-ojoje sesijoje, skirtoje pasirengti Pekino veiksmų platformos 20-ajam jubiliejui bei lyčių lygybei skatinti įgyvendinant Tūkstantmečio vysty-mosi tikslus. Sesijoje skaitytas pranešimas apie iššūkius ir pasiekimus įgyvendinant JT Tūkstantmečio plėtros tikslus moterims ir mergaitėms Lietuvoje.

77

socialinis pranešimas 2013–2014 eS StrUktŪrinĖS paraMoS panaUDojiMaS

7ES StRUKtūRINĖS PARAMOS

PANAUDOJIMAS

7.1. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA

7.1.1. 2007–2013 m. žmoGiŠkųjų iŠteklių plėtros veiksmų proGramos 1 prioriteto „kokybiŠkas UžimtUmas ir socialinė aprėptis“ priemonės

Lietuvai skiriama Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų parama suteikia galimybes įgyvendinti nacio- nalinį ilgalaikį tikslą – užtikrinti nenutrūkstamą šalies ūkio augimą ir mažinti ekonominio išsivystymo netolygumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio. Šiuo tikslu siekiama pagerinti Lietuvos ūkio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklius ir sukurti kuo daugiau naujų, geresnių darbo vietų.

Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) administruojamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ŽIPVP) 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ (toliau – 1 prioritetas), buvo siekiama šių uždavinių:

1 uždavinys – didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių;

2 uždavinys – skatinti gyventojų užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje;

3 uždavinys – stiprinti socialinę aprėptį.

7.1.1.1. jaUnimo UžimtUmo didinimas

Ypatingas dėmesys 2013–2014 m. buvo skiriamas jaunimo užimtumui didinti. Užimtumo lygis 2013 m. sudarė 64,3 proc. (20–64 m. amžiaus asmenų), tačiau nedarbo lygis išliko aukštas ir 2013 m. pabaigoje siekė 11,4 proc. 2013 m. jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje buvo 21,9 proc. (15–24 m. amžiaus asmenų). 2014–2020 m. Nacionalinėje pažan-gos programoje (toliau – NPP) siekiama, kad 2020 m. šis rodiklis neviršytų 16 proc.

Jaunimas NPP išskiriamas kaip atskira socialinė grupė, todėl 2013–2014 m. Europos socialinio fondo (toliau – ESF) lėšos buvo skirtos gyventojų, ypač jaunimo, užimtumo didinimo programoms.

78


Jaunimo užimtumas skatinamas keliomis kryptimis.

2013 m. patvirtinta nauja ŽIPVP 1 prioriteto priemonė93 „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos skatinimas“.

Šios priemonės tikslas – motyvuoti socialiai pažeidžiamus jaunus žmones integruotis į darbo rinką ir (arba) formaliojo švietimo sistemą – suteikti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir sudaryti sąlygas plėtoti jų socialinį užimtumą ir profesinį aktyvumą. Jaunų žmonių įsitraukimas į savanorišką veiklą sudarys sąlygas ne tik skatinti jų pilietiškumą, didinti visuomeninį aktyvumą, atvers galimybes išreikšti save, bet kartu ir suteiks papildomas galimybes įgyti žinių, įgūdžių, padedančių lengviau bei greičiau integruotis į darbo rinką, ir, tikimasi, atvers plačius kelius įsidarbinti. Priemonei įgyvendinti skirta 8 mln. litų.

Pagal šią priemonę 2013 m. antrąjį pusmetį pradėti įgyvendinti du projektai.

Projektą „Jaunimo savanoriška tarnyba“ įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas skirtas sudaryti sąlygas nedirbantiems nuo 16 iki 29 m. amžiaus jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip pade-dant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) pasirengti įsilieti į darbo rinką. Prioritetas teikiamas neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, registruotiems Lietuvos darbo biržoje (toliau – LDB), baigusiems profesinio mokymo programas, įgi-jusiems aukštąjį išsilavinimą asmenims. Iki 2014 m. gegužės 1 d. į veiklą įtraukta apie 115 jaunuolių, kurie vykdo savanorišką veiklą beveik 100 skirtingų organizacijų (Aukštaitijos nacionaliniame parke, jaunimo ir bendruomenių centruose, darželiuose, onkologinėse organizacijose ir kt.). Savanoriai renkasi tokias veiklas kaip lankytojų monito-ringas parkuose, aplinkos tvarkymas, medžių genėjimas, užsiėmimų vaikams vedimas, ligonių lankymas, projektų įgyvendinimas, administracinės veiklos vykdymas ir kt. Šiuo metu akreditacijas priimti savanorius atlikti savanorišką veiklą yra gavusios apie 250 organizacijų.

Projektas „Pasitikėk savimi“, kurį įgyvendina LDB, siekia skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką ir (arba) švie-timo sistemą, teikiant socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje paslaugas, pasitelkiant nevy-riausybinių organizacijų patirtį. Projektas skirtas 16–25 metų jaunuoliams, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse.

Iki 2014 m. gegužės 1 d. į veiklą įtraukta per 1,1 tūkst. jaunuolių. Įgyvendinant projektą 264 asmenys įsidarbino, 74 nusiųsti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Siekiant didinti jaunimo užimtumą, taip pat buvo įgyvendinami ŽIPVP priemonės „Ieškančių darbo asmenų in-tegracija į darbo rinką“ projektai.

2013 m. lapkričio 30 d. baigtas įgyvendinti projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“, kurio tikslas – padėti darbo patirties neturinčiam jaunimui įgyti trūkstamų įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Į projekto veiklas (darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir įdarbinimas subsidijuojant) buvo įtraukti 6600 jaunų asmenų iki 29 metų ir pasiektas net 86 proc. įsidarbinimo per 6 mėn. po dalyvavimo remiamojo įdarbinimo programose lygis.

Jaunimas iki 29 metų dalyvavo ir kituose LDB įgyvendinamuose projektuose, pvz., nekvalifikuoto jaunimo pro-blema buvo sprendžiama 2014 m. vasario 28 d. baigtame 32 mėn. trukmės projekte „Integravimo į darbo rinką skati-nimas“, kurio metu į profesinį mokymą buvo numatyta įtraukti 8,5 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų – ne mažiau kaip 6000 jaunų bedarbių iki 29 metų.

Iki projekto įgyvendinimo pabaigos profesiniame mokyme dalyvavo per 6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. amžiaus, iš jų 71,8 proc. įsidarbino.

2014 m. balandžio mėn. buvo pakoreguota projekto „Išlik darbo rinkoje“ finansavimo ir administravimo sutartis. Atlikus sutarties pakeitimą į aktyvias darbo rinkos politikos priemones (įdarbinimą subsidijuojant, darbo įgūdžių

93 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d nutarimas Nr. 323 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 789 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo patvirtinimo“.

79


įgijimo rėmimą, darbo rotaciją) iki 2015 m. liepos 1 d. į projekto veiklas numatoma įtraukti 6200 jaunų bedarbių iki 29 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 6 d. pasitarimo protokolu Nr. 30 dėl papildomų (daugiau kaip 60,5 mln. Lt) ESF fondų lėšų skyrimo ŽIPVP 1 prioritetui, 2013 m. liepos mėn. pradėtas įgyvendinti naujas 31,5 mln. Lt vertės projektas „Pagalba įsidarbinant“, kuriame dalyvauja jaunimas, ilgalaikiai bedarbiai ir as-menys, kuriems gresia ilgalaikis nedarbas. Šis projektas padėjo daugiau kaip 7 tūkst. bedarbių įtraukti į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse dalyvavo daugiausia pažeidžiami Lie-tuvos darbingo amžiaus gyventojai: per 4,4 tūkst. darbo įgūdžių stokojančio jaunimo, per 1,4 tūkst. iš darbo rinkos iškritusių ilgalaikių bedarbių, darbo ieškojusių ilgiau nei vienus metus, taip pat laiku buvo suteikta pagalba per 1,3 tūkst. asmenų, kuriems grėsė ilgalaikis nedarbas. 2014 m. gegužės 1 d. projekte dalyvavo beveik 3,2 tūkst. bedarbių, iš kurių daugiau kaip 2 tūkst. dalyvių, įgiję arba atnaujinę darbo įgūdžius, įsiliejo į darbo rinką.

Nuo 2012 m. pabaigos įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė „Parama pirmajam darbui“, kurios tikslas – didinti jaunimo užimtumą, sudarant darbdaviams papildomas finansines paskatas įdarbinti jaunimą. Įgyvendinant priemonę, parama teikiama pirmą kartą įsidarbinusių, dar nedirbusių pagal darbo sutartį, asmenų nuo 16 iki 29 metų darbo užmokesčio daliai kompensuoti ne ilgesnį kaip 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį. Darbdaviui, įdarbinusiam jauną žmogų, kompensuojama dalis jaunuoliui mokamo darbo užmokesčio. Priemonei skirta 32 mln. Lt ES fondų lėšų. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. gegužės 1 d. darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensacija (apie 13 mln. Lt) skirta beveik 2 tūkst. įmonių už beveik 11 tūkst. darbuotojų. Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensacija (apie 9 mln. Lt) skirta beveik 975 įmonėms už 6 157 jau-nuolius.

Siekiant paskatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, Verslumo skatinimo fondas didžiausią dėmesį skiria jauniems asmenims, bedarbiams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims. Naudojant šio fondo lėšas, sudarytos geresnės finansavimo sąlygos labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti, o socialinėms įmo-nėms – plėtoti savo verslą. Verslumo skatinimo fondo organizuojamuose verslumo mokymuose nuo 2010 m. dalyva-vo beveik 3 960 asmenų, iš jų 2 455 buvo asmenys, priklausantys prioritetinei grupei: jaunimas iki 29 metų, vyresni nei 50 m. asmenys, bedarbiai, neįgalieji.

Nuo 2010 m. iki 2014 m. gegužės 1 d. suteikta 801 paskola, iš jų prioritetinei grupei priklausantiems asmenims – 362 (jaunimui iki 29 m. – 264). Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios (2010 m.) sukurta 1615 naujų darbo vietų.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. mokymuose dalyvavo 341 asmuo, suteikta 310 paskolų, sukurtos 674 naujos darbo vietos.

2013 m. IV ketvirtį pradėta įgyvendinti nauja visuotinės dotacijos priemonė „Subsidijos verslumui skatinti“, ku-rios tikslas – sudaryti papildomas finansines paskatas Verslumo skatinimo fondo paskolų gavėjams, siekiant palen-gvinti jiems įsitvirtinti rinkoje savarankiškos veiklos pradžioje. Pagal priemonę Verslumo skatinimo fondo paskolų gavėjams kompensuojama darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų dalis. Priemonei skirta 10 mln. Lt iš ESF lėšų. Nuo 2013 m. pabaigos iki 2014 m. gegužės 1 d. 118 įmonių skirta darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensacija už 290 darbuotojų. Įmonėms išmokėta apie 600 tūkst. Lt.

7.1.1.2. kitos žipvp 1 prioriteto priemonės

Siekiant sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose neįgaliems asme-nims, senyvo amžiaus asmenims bei konsultacinę pagalbą šeimos nariams, prižiūrintiems savo artimuosius, 2013 m. gegužės mėn. pradėti įgyvendinti priemonės „Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas: integralios pagalbos plėtra“ bandomieji projektai 20 savivaldybių: Anykščių, Biržų, Kauno, Kretingos, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šilalės, Šilutės,

80


Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio rajonų, Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Visagino, Vilniaus miestų bei Elektrėnų savivaldybėse.

Nuo 2013 m. spalio 1 d. pradėtas įgyvendinti 22 mėn. trukmės projektas Raseinių savivaldybėje. Visiems projek-tams įgyvendinti skirta 20 mln. Lt ESF lėšų.

Siekdama atlikti bandomųjų integralios pagalbos paslaugas teikiančių projektų rezultatyvumo, veiksmingumo ir pritaikomumo analizę bei pateikti strateginius siūlymus dėl socialinės pagalbos senyvo amžiaus asmenims sistemos plėtros krypčių, 2013 m. rugsėjo mėn. ministerija pradėjo įgyvendinti projektą „Integralios pagalbos veiksmingumo ir pritaikomumo tyrimas“.

Įgyvendinant projektus, kokybiškos socialinės globos ir slaugos namuose paslaugos suteiktos 560 neįgaliųjų ir senyvo amžiaus asmenų bei konsultacinė pagalba 329 šeimos nariams, prižiūrintiems šiuos asmenis. Sukurtos 62 mobilios komandos, į socialinį darbą dirbančiųjų komandą įtraukti 278 slaugos specialistai, kurie kartu su socialiniais darbuotojais, jų padėjėjais ir savanoriais teikė integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos paslaugas) namuose neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims. Įsigyta techninė įranga ir transportas integraliai pagalbai teikti, 362 mo-bilių komandų darbuotojams (socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams, slaugytojams, slaugy-tojų padėjėjams, kineziterapeutams, masažo specialistams) ir savanoriams, su kuriais yra sudarytos ne trumpesnės kaip 3 mėnesių savanoriško darbo sutartys, vesti bendrieji ir specialieji mokymai, iš jų 347 asmenys sėkmingai baigė kvalifikacijos tobulinimą.

2013 m. balandžio mėn. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo įgyvendinti projektą pagal ŽIPVP 1 prioriteto priemonę „Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų kompetencijų ugdymas“. Projektui finansuoti skirta 5,1 mln. Lt. Planuojama, kad iki 2015 m. rugsėjo mėn. kvalifika-ciją patobulins 4400 įvairių socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų.

Siekiant užtikrinti reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę paslaugų kokybę ir prieinamumą asmenims, pri-klausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, 2013 m. spalio mėn. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės depar-tamentas pradėjo įgyvendinti projektą pagal ŽIPVP 1 prioriteto priemonę „Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“. Projektui finansuoti skirta 10 mln. Lt. Pla-nuojama, kad iki 2015 m. liepos mėn. 540 asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, dalyvaus psichologinės ir socialinės reabilitacijos programoje.

Ministerija tęsė taip pat ir kitų ŽIPVP priemonių įgyvendinimą.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. pagal ŽIPVP 1 prioriteto priemonės „Žmogiškųjų išteklių to-bulinimas įmonėse“, kuria siekiama tobulinti darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, žinias ir gebėjimus įmonėse, didinti darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie įmonės reikmių ir darbo rinkos pokyčių, antrąjį kvietimą teikti paraiškas finan-suoti 84 projektai, kuriems skirtas 48 mln. Lt finansavimas. 2013 m. rugsėjo mėn. pasirašytos paskutiniosios projektų finansavimo ir administravimo sutartys su projektų vykdytojais.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. mokymuose dalyvavo per 3 tūkst. įmonių darbuotojų. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios (2009 m.) mokymuose dalyvavo per 30 tūkst. darbuotojų, iš jų per 29 tūkst. moky-muose, suteikiančiuose ar tobulinančiuose profesinę kvalifikaciją, specialiąsias profesines žinias ir įgūdžius.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., įgyvendinant ŽIPVP 1 prioriteto priemonę „Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“, išsaugotos darbo vietos 4 943 neįgaliesiems bei 129 asistentams (gestų kalbos vertėjams), kurie padėjo atlikti darbo funkcijas 340 neįgaliųjų. ES fondų parama buvo suteikta 129 socialinėms įmonėms.

Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse per šį laikotarpį dalyvavo per 15 tūkst. bedarbių, iš kurių 50,1 proc. sudarė jauni bedarbiai. 52,5 proc. bedarbių po dalyvavimo priemonėse įsidarbino.

81


Siekiant ugdyti darbdavių, darbdavių organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, in-formuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą, 2013 m. liepos mėn. paskelb-tas antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal ŽIPVP 1 prioriteto priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“.

Šio kvietimo projektams finansuoti buvo skirta 6 mln. Lt ESF lėšų. Kvietimas buvo skirtas įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, siekiančioms plėtoti socialinį dialogą, pasirašyti kolektyvines sutartis, steigti saugos ir sveikatos komitetus. Antrojo kvietimo teikti paraiškas pareiškėjai: darbdaviai ir jų darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos.

Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, darbuotojai, taip pat profesinių sąjungų vadovai, nariai ir darbuotojai da-lyvauja mokymuose kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos, konfliktų ir krizių valdymo, nelegalaus darbo prevencijos, lanksčių ir inovatyvių darbo formų diegimo, lyčių lygybės darbe užtikrinimo, darbo saugos ir sveikatos darbe, darbo sąlygų gerinimo, taip pat kitais klausimais, susijusiais su socialinio dialogo gebėjimų tobulinimu. Bus vykdomos partnerystės principų diegimo skatinimo akcijos, skirtos pasidalyti patirtimi arba ją perimti iš užsienio partnerių, vyks apskritojo stalo diskusijos.

2014 m. pradėta įgyvendinti 13 šio kvietimo projektų, kurių bendra vertė – apie 1,51 mln. Lt.

Įgyvendinant pirmojo kvietimo projektus, nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. pasirašytos 2 šakos kolektyvinės sutartys, 97 kolektyvinės sutartys, įsteigti 39 saugos ir sveikatos komitetai, sudarytos 7 dvišalės ir trišalės tarybos ir komisijos apskrityse ir savivaldybėse. Mokymuose dalyvavo apie 5,6 tūkst. darbdavių ir darbuotojų atstovų, mokymus sėkmingai baigė 82,2 proc. asmenų.

7.1.2. 2014–2020 m. eUropos sąjUnGos strUktūrinių fondų investicijų veiksmų proGrama

Naujuoju finansiniu laikotarpiu trijų ES struktūrinių fondų – ESF, Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) ir Sanglaudos fondo, lėšos Lietuvai bus skirtos žmogiškajam kapitalui, infrastruktūros ir viešojo valdymo to-bulinimui finansuoti.

ES valstybės narės yra pasirengusios, nedidindamos finansinių išteklių, kuo efektyviau ES kurti pridėtinę vertę ES sanglaudos politikai skirtomis ES biudžeto lėšomis. Todėl naujuoju laikotarpiu pabrėžiama ES sanglaudos politikos sąsaja su strategijos „Europa 2020“ tikslais – skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Jas susiejant tikimasi kryptingai artėti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo link.

2014–2020 m. ES sanglaudos politikos tikslams įgyvendinti Lietuvai yra skirta apie 23,56 mlrd. Lt iš ES struktūrinių fondų, iš jų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui – apie 392,67 mln. Lt.

Įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, ministerija bus atsakinga už 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu“ priskirtų priemonių įgyvendinimą. Šioms priemonėms įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,9 mlrd. Lt ES fondų lėšų.

Dėmesys bus skiriamas bedarbių, ypač ilgalaikių ir nepakankamą kvalifikaciją turinčių, bei neįgaliųjų užimtumui didinti; jaunimo, visų pirma nedirbančio ir nesimokančio, ilgalaikei integracijai į darbo rinką; įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą; socialinei atskirčiai mažinti; darbo rinkos institucijų paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti; socialinio būsto prieinamumui pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms didinti; bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumui ir kokybei didinti, pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų; plėtoti paslaugas šeimai; asmenų, susiduriančių su sunkumais darbo rinkoje, verslumui skatinti; socialiniam verslumui ir socialinę atsakomybę didinančioms iniciatyvoms skatinti ir kt.

82


7.1.3. erpf finansUojamos 2007–2013 m. sanGlaUdos skatinimo veiksmų proGramos priemonės

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (toliau – SSVP) 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamu-mas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ tikslas – užtikrinti prieinamas ir aukštos kokybės esmines viešą-sias sveikatos priežiūros, švietimo, valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų teikiamas paslau-gas, socialines paslaugas ir paslaugas neįgaliesiems.

Remiamos priemonės ir joms įgyvendinti skiriamos lėšos

Finansuojamos priemonės Skirta ES fondų lėšų, mln. litų

Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 153,00

Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 129,00

Lietuvos darbo biržos teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimas (priemonė baigta įgyvendinti)

77,00

Paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra 80,00


Nuo finansavimo periodo pradžios pagal ministerijos administruojamas SSVP 2 prioriteto priemones buvo pasi-rašytos 204 finansavimo ir administravimo infrastruktūros plėtros projektų sutartys. 2014 m. gegužės 1 d. duomeni-mis, bendra ERPF lėšų suma, paskirstyta projektams – 431,42 mln. Lt. Įgyvendinamos SSVP 2 prioriteto priemonės skirtos šioms tikslinėms grupėms: suaugusiems neįgaliems asmenims, neįgaliems ir sutrikusio intelekto vaikams, pagyvenusiems asmenims, socialinės rizikos šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, be tėvų globos li-kusiems vaikams, pagyvenusiems asmenims, onkologine liga sergantiesiems ir jų artimiesiems, darbdaviams ir asme-nims, ieškantiems darbo bei siekiantiems profesinės karjeros.

Priemonėms „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, „Nestacionarių socialinių paslaugų infra- struktūros plėtra“ bei „Paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra“ skirtos ERPF lėšos prisidėjo prie viešųjų pas-laugų kokybės gerinimo bei jų plėtros visoje Lietuvoje. Šalyje modernizuojama ar statoma net 230 socialinių paslaugų teikimo objektų. Planuojama, kad, baigus įgyvendinti projektus, paslaugas gaus apie 527 tūkst. asmenų, jos taps labiau prieinamos bei labiau atitiks paslaugų gavėjų poreikius.

2014 m. gegužės 1 d. iš viso baigti įgyvendinti 93 projektai, pastatyti, atnaujinti 108 objektai, sukurtos 1875 vietos paslaugų gavėjams, įkurtos 478 naujos darbo vietos visoje šalyje. Likusių įgyvendinti projektų skaičius iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos – 108.

Projektai pagal tikslines grupes 2014 m. gegužės 1 d.

Tikslinė grupė Projektų skaičius Skirta ES fondų lėšų, mln. litų

Suaugę neįgalūs asmenys 41 125,64

Socialinės rizikos šeimos 32 38,80

Pagyvenę asmenys 10 13,10

Neįgalūs vaikai 6 10,27

Socialinės rizikos suaugę asmenys 13 15,74

Be tėvų globos likę vaikai 14 28,70

Mišrių socialinių paslaugų įstaigos 83 139,31

Darbdaviai ir asmenys, ieškantys darbo bei siekiantys profesinės karjeros

1 73,19


83

2013 m. pradėti įgyvendinti 4 projektai pagal priemonės „Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra“ veiklą „Gestų kalbos vertėjų centrų infrastruktūros plėtra“. Finansavimas (beveik 4 mln. Lt ERPF lėšų) skirtas Šiaulių, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centrams. Visas rekonstruo-tas patalpas numatoma aprūpinti reikalinga įranga ir baldais. Planuojama, kad, sutvarkius šių centrų infrastruktūrą, bus įkurta 18 naujų darbo vietų, pagerės vertimo paslaugų kokybė ir operatyvumas bei bendravimo su kurčiaisiais intensyvumas, bus sudarytos sąlygos tobulinti gestų kalbos vertėjų kvalifikaciją bei užtikrinti informacijos konfiden-cialumą, bendraujant su kurčiaisiais ir neprigirdinčiais asmenimis. Numatoma, kad per metus šie keturi atnaujinti centrai suteiks vertimo paslaugas per 1750 klausos negalią turinčių asmenų.

7.2. KITA ES PARAMA

7.2.1. eUropos prisitaikymo prie Globalizacijos padarinių fondas

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) skirtas dėl esminių su globaliza-cija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių ir dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistiems darbuotojams remti, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos ekonomika patiria didelį neigiamą poveikį. Pagrindinis EGF tikslas – individualios darbo rinkos priemonės, padedančios darbuotojams kuo greičiau grįžti į darbo rinką.

2013–2014 m. projektai, panaudojant EGF lėšas, nebuvo vykdomi. 2013 metais rengtasi įgyvendinti EGF naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu; buvo aktyviai dirbama rengiant ir derantis dėl EGF naujojo reglamento, kuris buvo patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo ES metu.

7.2.2. eUropos pabėGėlių fondas

Europos pabėgėlių fondas yra viena iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos dalių. Šia programa siekiama pamažu įdiegti integruotą ES išorės sienų valdymą ir įgyvendinti bendras prieglobsčio ir imigracijos politikos kryptis. Minėtos programos pagrindu įsteigti keturi fondai: Išorės sienų fondas, Europos grą-žinimo fondas (toliau – EGF), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF), Europos pabėgėlių fondas (toliau – EPF).

EPF tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius bei prieglobsčio prašytojus ir atsakyti už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktus šiais klausimais, bendrai finansuojant 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 573/2007/EB numatytus veiksmus.

Vadovaudamasi Europos Komisijos (toliau – EK) strateginėmis gairėmis, ministerija įgyvendina du EPF remia-mus prioritetus:

1 prioritetas: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tiks-lais susijusias sritis, įgyvendinimas;

2 prioritetas: orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimo, kad būtų galima įvertinti ir pagerinti pra-šymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

Įgyvendinant nurodytus prioritetus EPF lėšomis yra finansuojami šie veiksmai: priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas; užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos skatinimas; valstybių narių

84


gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas.

Šiuo metu yra baigiami įgyvendinti 6 EPF 2012 metų programos projektai, kurių vertė 2,4 mln. Lt, ir pradedami vykdyti 5 projektai pagal EPF 2013 metų programą, kurių vertė 2,4 mln. Lt. Projekto, įgyvendinančio EPF 2012 metų programą, veiklomis tikslinės grupės atstovams teikiama socialinio darbuotojo, vaikams – socialinio pedagogo pa-galba, organizuojamas medicinos paslaugų teikimas, vykdomi lietuvių kalbos, IT kursai, informaciniai susitikimai su įvairių institucijų specialistais, organizuojami įvairūs laisvalaikio užsiėmimai. Siekiant suteikti žinių apie Lietuvą, or-ganizuojamos pažintinės išvykos bei socialiniai renginiai kartu su vietos bendruomene. Atliktas prieglobsčių prašyto-jų gyvenamųjų patalpų einamasis remontas. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams teikiama socialinė, materialinė pa-galba; teisinės, psichologo ir kitos aktualios konsultacijos; organizuojamas profesinis mokymas; rengiamos pažymos apie kilmės šalis; parengta darbo su prieglobsčio prašytojais, kurie priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, metodika.

EPF 2012 metų programos finansuojamuose projektuose 2013–2014 m. dalyvavo daugiau nei 150 prieglobstį ga-vusių užsieniečių ir daugiau nei 500 prieglobsčio prašytojų.

7.2.3. eUropos fondas treČiųjų Šalių pilieČių inteGracijai

EIF programos tikslas – remti valstybių narių pastangas, padedant skirtingos ekonominės padėties, socialinių sąlygų, kultūrų, religijų, kalbų ir etninės priklausomybės trečiųjų šalių piliečiams tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją Europos šalių visuomenėse.

EIF programavimo dokumentuose yra numatyti trys strateginiai fondo prioritetai:

• veiksmai, skirti Bendriesiems pagrindiniams imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principams įgy-vendinti;

• rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų pažangai vertinti, politikos kryptims bei priemonėms koreguoti ir lygi-namojo mokymo koordinavimui supaprastinti, nustatymas ir kūrimas;

• valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtin-guose valdžios lygmenyse ir institucijose.

Minėti prioritetai įgyvendinami veiksmais, kurių dalis yra skirta tiesiogiai trečiųjų šalių piliečiams, o kita dalis – mūsų visuomenės ir institucijų, organizacijų gebėjimams, susijusiems su trečiųjų šalių piliečių integracija, stiprinti, pvz., EIF programa remia projektus, kurie teisėtai Lietuvoje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius skatina mokytis lietu-vių kalbos, suteikia žinių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, gyvenimo, mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvoje. EIF taip pat remia projektus, kuriais siekiama atlikti studijas ir tyrimus, susijusius su trečiųjų šalių piliečių integracija, integracijos politikos pažangos vertinimu, taip pat projektus, kuriais skatinamas kompetentingų institucijų, organizacijų bendra-darbiavimas ir ryšiai, specialistų tarpkultūrinės kompetencijos didinimas.

EIF parama teikiama pagal ministerijos parengtas ir EK patvirtintas daugiametę (2007–2013 m.) ir metines pro-gramas. Daugiametei programai, kuri įgyvendinama metinėmis programomis, vykdyti skiriama iki 23,3 mln. Lt (iš jų 17,9 mln. Lt skiria ES). EIF 2012 m. programos vertė, kurios įgyvendinimas baigsis 2014 m. birželio 30 d., yra 3,88 mln. Lt, 2013 m. programos vertė, kurios įgyvendinimas baigsis 2015 m. birželio 30 d., yra 3,66 mln. Lt. EIF dau-giametės programos įgyvendinimo laikotarpiu buvo finansuotas ir įgyvendintas 81 projektas. EIF 2012 m. programos finansuojamuose projektuose 2013–2014 m. dalyvavo daugiau nei 600 teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, taip pat daugiau nei 1000 Lietuvos visuomenės narių, įskaitant moksleivius, studentus, pedagogus, policijos sistemos darbuotojus, savivaldybių ir kitų įstaigų specialistus. Projektų, įgyvendinančių EIF 2012 m. programą, vei-klomis trečiųjų šalių piliečiams teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos ir konsultacijos, stiprinami Lietuvos institucijų specialistų ir visuomenės tarpkultūriniai gebėjimai ir pan.

85


Siekiant veiksmingai įveikti bendrus vidaus reikalų srities iššūkius ir vadovaujantis nuosekliu požiūriu į migraciją bei saugumą ES lygmeniu, pagal naują daugiametę finansinę perspektyvą 2014–2020 m. steigiami du ES fondai – Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (toliau – PMIF) ir Vidaus saugumo fondas. Už PMIF programos įgy-vendinimą Lietuvoje atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

PMIF sudarys 2007–2013 m. veikę EPF, EIF ir EGF. PMIF tikslas yra remti ES valstybių narių pastangas priside-dant prie veiksmingo migracijos srautų valdymo ES. PMIF veiksmams Lietuvoje įgyvendinti 2014–2020 m. bus skirta apie 33 mln. Lt, prie šios sumos Lietuva turės prisidėti 25 proc. nacionaliniu finansavimu (apie 11 mln. Lt).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento specialistai da-lyvavo techniniuose bei trišaliuose politiniuose dialoguose, rengiant ir derinant Steigimo bei jį įgyvendinantį Hori-zontalųjį reglamentus.

86

socialinis pranešimas 2013–2014 naryStĖ eUropoS SĄjUnGoje

8NARyStĖ

EUROPOS SĄJUNGOJE

8.1. VEIKLA, SUSIJUSI SU NARYSTE EUROPOS SąJUNGOJE

Nuo 2013 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Lietuva pirmą kartą pirmininkavo Europos Sąjungos (toliau – ES) Ta-rybai.

ES Taryba yra viena iš trijų pagrindinių institucijų, dalyvaujančių ES sprendimų priėmimo procese. Pagrindinė ES Tarybos, kartu su Europos Parlamentu (toliau – EP), funkcija yra ES teisės aktų inicijavimas bei priėmimas. ES Taryboje dažniausiai priimami kompromisiniai sprendimai, dėl kurių sutariama po ilgų diskusijų tarp valstybių narių atstovų.

Per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį Lietuvoje surengta apie 200 susitikimų ir kitų renginių, dalyvavo per 25 tūkst. svečių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) pirmininkavimo metu surengė 12 renginių.

8.1.1. aktUaliaUsi es darbotvarkės klaUsimai socialinės, UžimtUmo ir jaUnimo politikos srityse

Užimtumo ir socialinės politikos klausimais ministerija buvo išskyrusi keletą prioritetinių sričių, kurioms pirmi-ninkavimo metu skirtas didžiausias dėmesys.

8.1.1.1. didesnės UžimtUmo Galimybės – dėmesys jaUnimUi

Pirmininkaujanti Lietuva siekė užtikrinti aukščiausią politinį dėmesį Jaunimo garantijų iniciatyvai ir ją papil-dančiai Jaunimo užimtumo iniciatyvai. Jaunimo garantijų iniciatyva siekiama spręsti jaunimo užimtumo problemas užtikrinant, kad visiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti sta-žuotę ar praktiką.

87


Vilniuje lapkritį vykusioje Europos socialinio fondo (toliau – ESF) konferencijoje94 vertinti sėkmingai taikomi darbo su jaunimu metodai, aptartas ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vaidmuo sprendžiant aktualius didelio jau-nimo nedarbo lygio iššūkius. Konferencijoje pristatytos galimybės, kaip pačiais efektyviausiais būdais planus paversti realybe. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę pasikeisti patirtimi, praktika bei planais, kaip ESF lėšomis finansuoti inovatyvius pagalbos jaunimui būdus bei kaip juos integruoti į nacionalinį kontekstą. Pasiektas susitarimas su EP dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos.

Vilniuje liepos mėn. vykusioje neformalioje EPSCO95 taryboje inicijuota diskusija su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis dėl Europos pameistrystės aljanso, kuriuo sujungiami valstybių narių, socialinių partnerių, vers-lo, kitų susijusių subjektų ir Europos Komisijos (toliau – EK) veiksmai, sukūrimo vystant aukštos kokybės pameis-trystės galimybę ir meistriškumo mokymus darbo vietose per profesinį mokymą. Šiuo aljansu siekiama užtikrinti, kad valstybėse narėse jauni žmonės galėtų efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbinės praktikos bei įgūdžių. Lietuva, kaip pirmininkaujanti ES Tarybai, EK ir socialiniai partneriai liepos mėn. pradžioje pasirašė ketinimų dekla-raciją, kurioje numatyti tolimesni veiksmai dėl Europos pameistrystės aljanso. Kad valstybėse narėse būtų įgyvendinti šio aljanso siekiai, spalį EPSCO taryba priėmė Lietuvos parengtą deklaraciją.

Pirmininkavimo metu Lietuva planavo siekti sutarimo ES Taryboje su EP dėl valstybinių užimtumo tarnybų ben-dradarbiavimo pagerinimo96, prisidėsiančio prie jaunimo nedarbo problemos sprendimo. Gruodžio mėn. šiuo klau-simu pasiektas bendrasis požiūris EPSCO taryboje, kuris suteikė galimybę pradėti trišales derybas 2014 m. pradžioje.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos EURES tarnybos kartu su EK organizuotame Europos užimtumo tarnybų darbo grupės (EURES) susitikime apsvarstyti EURES reformos įgyvendinimo klausi-mai, pasikeista patirtimi apie Europos užimtumo tarnybų indėlį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, ESF 2014–2020 m. perspektyvos finansavimo galimybės. Kitame renginyje, Europos valstybinių užimtumo tarnybų direk-torių posėdyje, aptarti užimtumo srities klausimai: Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas, bendradarbiavimo tarp valstybinių užimtumo tarnybų stiprinimas, veiklos efektyvumo vertinimas, veiksmų planas strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti.

8.1.1.2. darbUotojų teisės

Lietuva, siekdama geriau įgyvendinti minimalią komandiruojamų darbuotojų apsaugą, tęsė derybas dėl EP ir Tarybos direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo97, siekiant sutarti su EP. Ši direktyva vadinta „žlugusia“ dėl susi-dariusių dviejų viena kitai oponuojančių valstybių grupių. Lietuvos pasirinkta neformalių posėdžių ir derybų taktika padėjo užmegzti dialogą tarp nesutariančių pusių ir grįžti prie šio klausimo. Po ilgų diskusijų spalio mėn. vykusioje EPSCO taryboje Lietuvos pasiūlymas nesulaukė palaikymo, būtino priimti bendrą poziciją. Derybos tęstos ir galiau-siai dėl didelių Lietuvos ir kitų delegacijų pastangų tai pavyko padaryti gruodžio mėn. vykusiame EPSCO tarybos posėdyje. Pasiektas bendras kompromisas ES Taryboje suteikė galimybę pradėti derybas su EP.

Bendras sutarimas su EP pasiektas dėl papildomų profesinių pensijų garantijų perkėlimo. Šia iniciatyva siekiama sumažinti darbuotojų mobilumo kliūtis, užtikrinti sąžiningą elgesį, susijusį su teisės į papildomą pensiją įgijimu ir išsaugojimu.

Siekdama išreikšti solidarumą su darbuotojais, atleistais iš darbo dėl globalizacijos sukurtų struktūrinių pokyčių pasauliniame gamybos sektoriuje, ir palaikyti jų aktyvią reintegraciją į darbo rinką, Lietuva su EP sutarė, kad Euro-

94 Konferencija „Stabdyti jaunimo nedarbą Europoje, kuriant geresnę ateitį jaunimui“.95 Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba.96 Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (COM(2013) 430;

2013/0202 (COD)).97 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl darbuotojų komandiravimo (COM(2012) 131; 2012/0061 (COD)).

88


pos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) reglamentas būtų pradėtas taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d.

Lietuva taip pat susitarė su EP dėl laisvo darbuotojų judėjimo direktyvos98. Šiuo pasiūlymu siekiama kovoti su diskriminacija dėl pilietybės ir pagerinti laisvo darbuotojų judėjimo įgyvendinimą.

Siekdama užtikrinti tolesnį darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos veiksmingumą ir apsaugoti darbuotojų sveika-tą bei užtikrinti jų saugą nuo pavojingo cheminių medžiagų poveikio darbe, Lietuva susitarė su EP ir EK dėl penkių ES direktyvų99 atnaujinimo, kad jos būtų suderintos su galiojančiais ES cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženkli-nimo teisės aktais.

Neformalioje EPSCO taryboje Vilniuje ministrai dalijosi patirtimi, kaip darbo užmokesčio nustatymo sistemos prisideda prie darbuotojų produktyvumo didinimo, ar būtinas minimalaus darbo užmokesčio koordinavimas kalbant apie ekonomikos stabilumą, kokie yra indeksavimo mechanizmų privalumai ir trūkumai.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavo vyresniųjų darbo inspekto-rių komiteto susitikimą, kuriame aptartas ekonominės recesijos poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai.

8.1.1.3. socialinės investicijos

Lietuva tęsė diskusijas ES Taryboje dėl Socialinių investicijų paketo, kuriuo siekiama pagerinti ESF programų įgyvendinimą ir socialinę įtrauktį. Lietuvos pirmininkavimo ES metu organizuotos neformalios diskusijos EPSCO taryboje su Socialine platforma ir valstybėmis narėmis dėl Socialinių investicijų paketo aspektų, ypatingą dėmesį skiriant dokumento daliai „Investicijos į vaikus: padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“. Diskusijose nagrinėta, kuriose srityse yra būtina gerinti socialinių išlaidų veiksmingumą, gerosios šalių patirtys, NVO sektoriaus vaidmuo mažinant vaikų skurdą.

Siekdama mažinti skurdą ir skatinti socialinę sanglaudą, Lietuva sutarė su EP dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo įsteigimo. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo tikslas yra kova su skurdu, socialinės sanglaudos skatinimas ir nepertraukiamas paramos labiausiai nepasiturintiems asmenims tei-kimas. Finansiniai ištekliai, kurie siekia beveik 3,5 mlrd. eurų, bus paskirstyti visoms valstybėms narėms 7 metams (2014–2020 m.) programos įgyvendinimo laikotarpio pradžioje.

8.1.1.4. ekonominės ir piniGų sąjUnGos socialinis matmUo

Lietuva tęsė Airijos pirmininkavimo laikotarpiu pradėtas diskusijas Ekonominės ir pinigų sąjungos (toliau – EPS) socialinio matmens klausimu ir organizavo neformalias diskusijas per Kaune vykusį neformalų jungtinį Socialinės apsaugos ir Užimtumo komitetų susitikimą siekiant bendro ES valstybių narių sutarimo. Diskutuota, kurių sričių re-formos turi būti labiau koordinuojamos, kokių priemonių reikia imtis norint užkirsti kelią socialinės srities ir darbo rinkos disbalansui, koks galėtų būti Užimtumo ir Socialinės apsaugos komitetų indėlis stiprinant pasirinktų priežiū-ros priemonių kontrolę. Diskusijos šiuo klausimu vyko ir EPSCO taryboje bei Trišaliame socialinių reikalų aukš-čiausiojo lygio susitikime. Lietuva pirmoji šį klausimą įvardijo politinės programos prioritetu ir neapsiriko – įvairiais lygiais organizuotos diskusijos padėjo žengiant konkrečius žingsnius tikro EPS socialinio matmens link: gruodžio

98 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (COM(2013) 236; 2013/0124 (COD)).

99 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/27/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 92/58/EEB, 92/85/EEB, 94/33/EB, 98/24/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB, siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo.

89


mėn. EPSCO taryba patvirtinto Užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę, kuri pirmą kartą įtraukta į 2014 m. Euro-pos semestro valdymo ciklą.

8.1.1.5. moterų ir vyrų lyGybė

Moterų ir vyrų lygiateisiškumo srityje Lietuva siekė didinti institucinių mechanizmų veiksmingumą, kad faktinis moterų ir vyrų lygiateisiškumas būtų pasiektas sparčiau. Šiuo klausimu Lietuva surengė ministrų lygio konferenciją Vilniuje ir parengė ES Tarybos išvadas, kurios buvo priimtos.

Lietuva, remdama siekį didinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, tęsė Airijos pirmininkavimo laikotarpiu pradėtas derybas ES Taryboje dėl lyčių balanso įmonių valdybose direktyvos, kurios tikslas – pagerinti moterų daly-vavimą priimant sprendimus. Šiuo klausimu, kaip ir dėl Nediskriminavimo direktyvos, ES Tarybai pateikta pažangos ataskaita. Nediskriminavimo direktyva siekiama įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principą.

Vilniuje vykusiame Aukšto lygio lyčių lygybės darbo grupės susitikime apsikeista nuomonėmis dėl tolesnio Pe-kino veiksmų platformos įgyvendinimo, dalytasi patirtimi apie lyčių aspekto integravimą strategijoje „Europa 2020“ ir daugiametėje finansinėje programoje 2014–2020 m., pristatyti naujausi lyčių lygybės pokyčiai valstybėse narėse ir visoje ES.

8.1.1.6. rekomendacijos dėl romų inteGracijos priemonių Gerinimo

EK valstybėms narėms pateikė rekomendacijas dėl romų integracijos priemonių gerinimo, kurių tikslas – paska-tinti įgyvendinti nacionalines romų integracijos strategijas, remiantis valstybių narių bandomosios grupės, atspin-dinčios geografinę pusiausvyrą ir įvairią romų padėtį ES, darbo rezultatais ir nustatyti geriausią romų integracijos praktiką bei veiksmingus metodus. Šios rekomendacijos priimtos ES Taryboje.

8.1.1.7. nedirbanČių, nesimokanČių ir mokymUose nedalyvaUjanČių jaUnų žmonių socialinė ĮtraUktis

Šiuo jaunimo politikos klausimu Vilniuje vyko ES Jaunimo konferencija, kurios metu suformuluotos jungtinės iš-vados, ir Generalinių direktorių jaunimo klausimais susitikimas, kurio metu pristatyti gerųjų praktikų pavyzdžiai bei diskutuota dėl darbo plano jaunimo srityje poreikio. Konferencijos jungtinių išvadų pagrindu parengtos ir priimtos ES Tarybos išvados dėl nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (toliau – NEET) jaunų žmonių socialinės įtraukties didinimo. Išvadose sutariama dėl priemonių ir veiksmų NEET jaunų žmonių prevencijos, švieti-mo, profesinio mokymo ir neformaliojo mokymosi, perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką ir užimtumo srityse. Diskusijos jaunimo klausimu buvo tęsiamos ir 2013 m. gruodžio mėn. Vilniuje vykusiame renginyje „Inovatyvios idėjos jaunimui – naujos technologijos ir socialinė medija“, kurio rezultatas – priimta Vilniaus deklaracija dėl inova-tyvių veiksmų jaunimui.

8.1.1.8. rytų partnerystė

Ministerija kartu su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra surengė pirmąjį Rytų partnerystės Jaunimo forumo susitikimą. Jaunimo forume buvo diskutuojama apie neformaliojo ugdymo reikšmę ir svarbą darbo rinkai, dalijamasi sėkmingais projektų įgyvendinimo pavyzdžiais. Taip pat buvo parengtos išvados dėl neformaliojo ugdymo

90


pripažinimo, nes dabartinei darbo rinkai reikia tokių kompetencijų, kurių trūksta formaliojo švietimo sistemoje. Jau-nimo forume EK atstovai pristatė naująją ES programą jaunimui „Erasmus+“, pagal kurią bus finansuojami jaunimo bendradarbiavimo projektai tarp ES ir Rytų partnerystės šalių.

8.1.2. eUropos sąjUnGos socialinės apsaUGos sistemų koordinavimas

ES migruojančių asmenų socialinę apsaugą reglamentuoja ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo regla-mentai, t. y. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės ap-saugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – koordinavimo reglamentai). Pagrindinis tikslas – koordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad būtų pašalintos laisvo asmenų judėjimo kliūtys, užtikri-nant migruojančių asmenų socialinę apsaugą. Koordinavimo reglamentai taikomi visiems ES piliečiams. Reglamen-tuose nustatytos taisyklės apima visas svarbiausias socialinės apsaugos sritis: ligos ir motinystės išmokas, senatvės, netektos darbingumo ir našlių / našlaičių pensijas, išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, iš-mokas mirties atveju ir išmokas šeimai. Klausimai, susiję su koordinavimo reglamentų įgyvendinimu, svarstomi ES Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinėje komisijoje (toliau – Administracinė komisija), kurioje dalyvauja visų ES valstybių narių atstovai.

8.1.2.1. administracinės komisijos veikla

2013 m. Administracinėje komisijoje daug dėmesio buvo skiriama klausimui dėl elektroninio apsikeitimo infor-macija. Koordinavimo reglamentuose numatyta, kad apsikeitimas informacija tarp valstybių narių kompetentingų įstaigų turi vykti elektroninėmis priemonėmis. Tačiau dėl šių nuostatų įgyvendinimo buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris 2014 m. kovo mėn. pratęstas. Pereinamuoju laikotarpiu galima naudoti kompiuteriu pildomas E formas, jei E formose bus pateikta visa informacija, kurios reikia taikant naujus reglamentus, taip pat bus galima nau-doti popierinius struktūrizuotus elektroninius dokumentus. Įstaigos turi vadovautis gero bendradarbiavimo, pragma-tiškumo ir lankstumo principais. Svarbiausias tikslas – užtikrinti asmenų, kuriems taikomi reglamentai, socialines teises. Administracinė komisija sutarė, kad pereinamasis laikotarpis bus apskaičiuojamas pagal tokią formulę: data X (t. y. data, kai bus sukurta ir įdiegta elektroninio apsikeitimo informacija sistemos europinė dalis) + dveji metai.

2013 m. gruodžio mėn. Administracinės komisijos susitikime nuspręsta papildyti Praktinį vadovą dėl taikyti-nos teisės nustatymo nauja dalimi dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. Šioje dalyje aprašomi Reglamento (EB) Nr. 987/2009 11 str. nustatyti kriterijai dėl gyvenamosios vietos nustatymo taikant koordinavimo reglamentų nuostatas ir pateikiami pavyzdžiai. Praktinio vadovo papildymas nauja dalimi turėtų padėti valstybių narių kompetentingų įstaigų specialistams lengviau nustatyti pareiškėjų gyvenamąją vietą.

2013 m. Administracinė komisija priėmė kelis naujus sprendimus ir rekomendacijas:

• Rekomendaciją Nr. H1 dėl Gottardo bylos sprendimo, pagal kurį privalumai, kuriais naudojasi pačios valstybės piliečiai pagal su ne valstybe nare sudarytą dvišalę socialinės apsaugos konvenciją, privalo būti taip pat suteikti darbuotojams, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai;

• Sprendimą Nr. R1 dėl Reglamento (EB) Nr. 987/2009 85 str. aiškinimo;

• Sprendimą Nr. S9 dėl išlaidų kompensavimo tvarkos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 ir 41 str. įgyvendinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Užsienio išmokų tarnyba yra kompetentinga įstaiga, skirianti pensijas bei nustatanti taikytiną teisę pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamen-tus. Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnyboje iš viso buvo gauti 6595

91


prašymai skirti pensijas ar pratęsti paskirtų pensijų mokėjimą vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordi-navimo reglamentais. Iš jų:

• dėl senatvės pensijos – 3 847 prašymai;

• dėl našlių ir našlaičių pensijos – 941 prašymas;

• dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos – 1 807 prašymai.

Į kitas ES ir Europos ekonominės erdvės valstybes nares buvo išsiųsti 2 238 prašymai skirti pensijas pagal minėtų reglamentų nuostatas. Iš jų:

• dėl senatvės pensijos – 1 304 prašymai;

• dėl našlių ir našlaičių pensijos – 242 prašymai;

• dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos – 692 prašymai.

Minimu laikotarpiu buvo išduotos 657 formos E104 LT pažymos dėl draudimo laikotarpių sumavimo.

Buvo gauti 18 088 prašymai išduoti A1 pažymėjimus, išduoti 18 539 A1 pažymėjimai.

Dėl šeimos išmokų skyrimo ir mokėjimo, vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamen-tų nuostatomis, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba gavo ir persiuntė savivaldybių socialinės paramos skyriams 3 805 paklausimus.

VSDFV teritoriniai skyriai nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., siekdami išieškoti skolas Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudžetui, vadovaudamiesi minėtų reglamentų nuostatomis, kitų valstybių narių kompetentingoms įstaigoms išsiuntė 290 paklausimų, iš kitų valstybių buvo gauti 6 paklausimai.

Asmenims, gaunantiems nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje ir vykstantiems ieškoti darbo kitoje ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, taip pat užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ieškoti darbo ir gaunantiems nedarbo draudimo išmokas kitose ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, išduodamos E 300 serijos formos arba U serijos SED.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. teritorinės darbo biržos ES migruojantiems asmenims išdavė 365 dokumentus, patvirtinančius nedarbo draudimo stažą (U1 dokumentas, SED U002 dokumentas). Asmenys su šiais dokumentais vyko į tokias šalis (arba šių dokumentų tiesiogiai paprašė šių šalių įstaigos): Airija – 45, Austri-ja – 13, Belgija – 18, Bulgarija – 3, Danija – 4, Estija – 4, Graikija – 1, Islandija – 2, Ispanija – 27, Italija – 3, Jungtinė Karalystė – 21, Latvija – 7, Lenkija – 7, Malta – 1, Nyderlandai – 25, Norvegija – 43, Portugalija – 3, Prancūzija – 19, Slovakija – 2, Suomija – 15, Švedija – 7, Šveicarija – 1, Vengrija – 1, Vokietija – 93. Iš šių asmenų 219 yra moterys, 146 vyrai. 44 dokumentai buvo skirti asmenims iki 25 metų amžiaus, 161 dokumentas – asmenims nuo 26 iki 35 metų amžiaus, 89 dokumentai – asmenims nuo 36 iki 49 metų amžiaus ir 71 dokumentas – asmenims, sukakusiems 50 metų ir daugiau.

Atitinkamai iš kitų ES ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių buvo gauti 1458 dokumentai dėl nedarbo draudimo stažo patvirtinimo. Dokumentai gauti iš šių šalių: Airija – 227, Belgija – 5, Čekija – 3, Danija – 49, Estija – 4, Graikija – 4, Islandija – 5, Ispanija – 38, Italija – 15, Jungtinė Karalystė – 809, Kipras – 14, Latvija – 15, Lenkija – 4, Malta – 2, Nyderlandai – 86, Norvegija – 48, Portugalija – 1, Prancūzija – 5, Suomija – 3, Švedija – 37, Šveicarija – 8, Vokietija – 76. Iš šių asmenų 725 moterys ir 733 vyrai. 292 dokumentai buvo skirti asmenims iki 25 metų amžiaus, 575 dokumentai – asmenims nuo 26 iki 35 metų amžiaus, 358 dokumentai – asmenims nuo 36 iki 49 metų amžiaus ir 233 dokumentai – asmenims, sukakusiems 50 metų ir daugiau.

Teritorinės darbo biržos taip pat išdavė 32 dokumentus, patvirtinančius informaciją apie pareiškėjo šeimos narius ir jų pajamas (SED U006 dokumentas). Asmenys su šiais dokumentais vyko į tokias šalis (arba šių dokumentų tiesio-giai paprašė šių šalių įstaigos): Ispanija – 6, Jungtinė Karalystė – 1, Norvegija – 25.

92


Teritorinės darbo biržos Lietuvos piliečiams, vykstantiems ieškoti darbo į kitą ES ar Europos ekonominės erdvės valstybę narę, išdavė 132 dokumentus dėl nedarbo draudimo išmokų eksporto. Iš jų 97 dokumentai buvo išduoti moterims ir 35 – vyrams. Iš kitų valstybių narių teritorinėse darbo biržose buvo gauta 311 dokumentų dėl nedarbo draudimo išmokų eksporto. Su šiais dokumentais į Lietuvą ieškoti darbo atvyko 127 moterys ir 184 vyrai, iš jų 297 Lietuvos piliečiai ir 14 užsienio valstybių piliečių.

8.1.2.2. missoc veikla

2013 m. spalio 17–18 d. Vilniuje įvyko ES tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (toliau – MIS-SOC) nacionalinių pranešėjų susitikimas. Jo metu pristatyta Lietuvos pensijų sistema ir reforma, savo įžvalgomis apie pensijų sistemas pasidalijo tarptautiniai ekspertai ir valstybių atstovai. Tai pat aptartas tolesnis bendradarbiavimas su socialinės politikos tinklu, nagrinėtos įvairios socialinės problemos. Kitas MISSOC susitikimas vyko 2014 m. ge-gužės 27–28 d. Atėnuose (Graikija), kurio metu graikai pristatė nacionalines teisines priemones, skirtas socialinės apsaugos sistemos stabilumui garantuoti. Susitikimo metu taip pat nagrinėti aktualūs socialinės apsaugos pokyčiai bei tendencijos ES ir valstybėse narėse, Lietuvos atstovas pristatė socialinės piniginės paramos reformą. 2013 m. liepos ir 2014 m. sausio mėn. ministerija pateikė naujausią informaciją apie Lietuvos socialinę apsaugą MISSOC lentelėmis. 2013 m. gegužės mėn. MISSOC interneto puslapyje100 buvo 2013 m. liepos 1 d. informacija apie Lietuvos socialinę apsaugą. Visų šalių 2014 m. sausio 1 d. informacija apie socialinę apsaugą MISSOC interneto puslapyje bus skelbiama šiek tiek vėliau.

8.1.3. eUropos komisijos darbo proGrama 2014 m.

Vienas svarbiausių EK nusibrėžtų darbo programos uždavinių 2014 m. –ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas. EK išskyrė tris prioritetines iniciatyvas, kurias teisės aktų leidėjams tikslinga priimti pirmiausia: valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo stiprinimas, darbuotojų komandiravimas, laisvas darbuotojų judėjimas.

Šiais klausimais Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu pasiekta nemaža pažanga – 2014 m. pirmoje pusėje visi teisės aktai priimti.

2014 m. antroje pusėje užimtumo ir socialinės politikos srityse Komisija numačiusi kelias naujas iniciatyvas. Vie-na jų – darbuotojų judumo dokumentų rinkinys. Tikimasi, kad ši iniciatyva padės asmenims laisvai judėti ES, nes socialinės apsaugos sistemos taps geriau koordinuojamos, todėl piliečių teisės bus veiksmingiau užtikrintos ir atsiras ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo paskatų. Dokumentų rinkinį sudarys pastarojo meto pažangos apžval-ga, Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo persvarstymo dokumentai ir iniciatyva dėl itin judžių darbuotojų. Komisija taip pat rengia Komunikatą dėl darbo vietų kūrimo ekologinėje ekonomikoje. Komunikate bus aptarti pagrindiniai veiksmai, kuriais bus remiamas darbo vietų kūrimas ir gerinamas išteklių vartojimo efektyvumas darbo vietoje – vieni pagrindinių Europos konkurencin-gumo uždavinių.

Lygybės srityje Komisija ėmėsi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo problemos sprendimo. Ši iniciatyva tu-rėtų skatinti ir gerinti sąlygas veiksmingai praktikoje taikyti vienodo darbo užmokesčio principą ir padėti valstybėms narėms rasti tinkamus modelius, kuriais būtų mažinami likę moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai.

100 http://www.missoc.org/MISSOC/INFORMATIONBAS OMPARATIVETABLES/MISSOCDATABASE/comparativeTableSearch.jsp

93


8.1.4. Graikijos pirmininkavimo prioritetai

Iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vairą 2014 m. pirmam pusmečiui perėmė Graikija, o nuo 2014 m. liepos 1 d. Tarybai pirmininkaus Italija. Graikijos prioritetai:

1. Užimtumo skatinimas, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui.

Tęsdama Lietuvos darbus, kovo mėn. pirmininkaujant Graikijai EPSCO taryba priėmė rekomendaciją dėl sta-žuočių kokybės sistemos. Rekomendacijoje pateikiamos gairės ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad stažuotės taptų veiksminga priemone, palengvinančia perėjimą iš mokymosi įstaigos ar nedarbo į darbo rinką.

Ypatingas dėmesys skirtas kovai su nedeklaruotu darbu. Šiuo tikslu imtasi iniciatyvų, kad būtų laiku priimtas sprendimas dėl nedeklaruoto darbo platformos. Nedeklaruoto darbo tema aptarta balandžio mėn. neformalioje EPSCO taryboje Atėnuose.

Prioritetas teiktas Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimui spartinti, taip pat Jaunimo garantijų įgyvendi-nimo stebėsenai. Pažanga šioje srityje bus peržiūrėta birželio mėn. EPSCO taryboje. Gegužės mėn. Jaunimo taryboje ministrai diskutavo, kaip paskatinti jaunimo verslumą, priimtos išvados dėl jaunimo verslumo skatinimo siekiant gerinti socialinę jaunų asmenų įtrauktį. Išvadose valstybės narės raginamos skirti ypatingą dėmesį verslumui ugdyti, EK kviečiama sudaryti sąlygas gerosios praktikos sklaidai, verslumo galimybėms skatinti bei remti.

2. Europos semestras, socialinė apsauga.

Šioje srityje pirmininkaujanti Graikija telkė dėmesį į politinio dialogo dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos sociali-nio matmens gilinimą. Siekta skatinti geresnį ekonominės politikos ir užimtumo bei socialinės politikos koordinavi-mą, didinti socialinių partnerių vaidmenį, akcentuotos socialinės investicijos, socialinės inovacijos, vaikų ir jaunimo reikalai.

Graikijos tikslas – papildyti darbotvarkę esminiais socialiniais klausimais, pvz., adekvačių ir darnių socialinės apsaugos sistemų sukūrimas, minimalių saugumo garantijų užtikrinimas siekiant spręsti tokius socialinius reiškinius kaip gyventojų senėjimas, nedarbas, nedeklaruotas darbas ir skurdas.

2014 m. birželio mėn. EPSCO taryboje, remiantis Nacionalinių reformų programų įvertinimo rezultatais, bus patvirtintos 2014 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos apie valstybių narių užimtumo ir socialinę politiką.

Kovo mėn. EPSCO taryba surengė pirmą pasikeitimą nuomonėmis dėl strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vi-durio peržiūros, atsižvelgdama į tai, kad Komisija pateikė komunikatą dėl Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ padėties apžvalgos.

Kovo mėn. vykusiame Trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime pabrėžta būtinybė toliau ben-dromis pastangomis siekti tvaraus ekonominio augimo užtikrinant socialinę sanglaudą ir kokybišką užimtumą. Taip pat aptarti tolimesni žingsniai Europos semestro srityje ir socialinių partnerių svarba stiprinant Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį bei efektyviai įgyvendinant reformas europiniu ir nacionaliniu lygiais.

Tvirtas socialinis dialogas yra veiksmingas būdas kovojant su tokiais kompleksiniais iššūkiais kaip įmonių restruk-tūrizavimas. Kito semestro metu šis klausimas bus įtrauktas į europinę darbotvarkę; tikimasi sulaukti EK komunikato „Socialinio dialogo ir verslo restruktūrizavimas“.

3. Lyčių lygybė, lygios galimybės ir kova prieš diskriminaciją.

Kovojant prieš diskriminaciją Graikijos pirmininkavimo metu tęstas Pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendi-namas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos,

94


principas, nagrinėjimas; taip pat nagrinėtas Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direkto-rių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių.

Moterų ir vyrų lygybės srityje Graikija pabrėžė moterų lygaus dalyvavimo darbo rinkoje poreikį, fundamentalių moterų teisių apsaugos stiprinimą ypatingą dėmesį skiriant smurtui lyties pagrindu.

Bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu ir EK, siekiant sukurti naujus moterų užimtumo rodiklius, pirmininkaujanti valstybė rengė pradines išvadas „Skatinant moterų ekonomines teises ir nepriklausomybę, įskaitant galimybes įsidarbinti, tinkamas darbo sąlygas ir ekonominių išteklių kontrolę“ siekiant, kad jos būtų priimtos 2014 m. birželio mėn. EPSCO taryboje. Ši iniciatyva bus paremta strategija „Europa 2020“ ir jau anksčiau pirmininkavusių valstybių nuveiktais darbais.

8.2. NARYSTĖ KITOSE TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE

Lietuva yra ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitų tarptautinių organizacijų narė, ji aktyviai dalyvauja Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų veikloje. Šiuo metu Lietuva pradeda tech-ninio pasiruošimo etapą deryboms dėl narystės dar vienoje tarptautinėje organizacijoje – Ekonominio bendradarbia-vimo ir plėtros organizacijoje (toliau – EBPO).

8.2.1. narystė tarptaUtinėje darbo orGanizacijoje

2013 m. birželio 13 d. Lietuva ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (toliau – Konvencija) ir tapo 45-ąja Konvenciją ratifikavusia valstybe. TDO 2006 m. Konvencija skirta užtikrinti tinkamas darbo sąlygas jūrininkams. Ji reglamentuoja įdarbinimo, apgyvendinimo, poilsio, sveikatos apsaugos ir priežiūros, gerovės ir socialinės apsaugos sąlygas, jūrininkų skundų nagrinėjimo procedūras. Konvencija jungia daugumą nuo 1920 m. TDO priimtų jūrinių konvencijų ir bus taikoma daugiau nei 1,5 mln. jūrininkų visame pasaulyje, dirbančių valstybiniuose ir privačiuose laivuose. Lietuvai Konvencija įsigalios po 12 mėnesių nuo jos rati-fikavimo dokumentų įregistravimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. Šiuo metu Konvenciją ratifikavusios 57 valstybės.101

2013 m. spalio 1 ir 3 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė susitiko su TDO vadovais. Tarptautiniame darbo biure įvyko socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės susitikimas su TDO generaliniu direktoriumi Guy Ryderiu. Jame taip pat dalyvavo nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas. Susitikimo su TDO generaliniu direktoriumi G. Ryderiu metu buvo aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai uždaviniai, jaunimo užimtumas, migracija, darbo teisės pokyčiai. Taip pat buvo sutarta, kad Lietuva bendradarbiaus su TDO nedeklaruoto darbo ir jaunimo užimtumo srityse (šios temos yra ir TDO prioritetai) ir keisis informacija. Per susitikimą su TDO Tyrimų departamento vadovu Raymondu Torresu buvo sutarta artimiausiu metu pasirašyti susitarimą tarp šio Tyrimų departamento, Lietuvos Res-publikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Socialinės politikos instituto dėl bendradarbiavimo dėl tyrimų socialinės apsaugos ir darbo teisės srityse.

2014 m. sausio 21 d. TDO išleido savo kasmetinę ataskaitą „Visuotinės užimtumo tendencijos 2014“ (angl. Global Employment Trends 2014). Ataskaitoje akcentuojama, kad užimtumas didėja silpnai, o nedarbo lygis ir toliau

101 http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=1000:11300:0::NO::P11300_INSTRUMENT_ID:312331

http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=1000:11300:0::NO::P11300_INSTRUMENT_ID:312331

95


auga, ypač jaunimo. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad 2013 m. bedarbių buvo net 202 mln. Prognozuojama, kad, vadovaujantis dabartinėmis tendencijomis, iki 2018 m. bus sukurta apie 200 mln. darbo vietų, tačiau to nepakanka, siekiant į darbo rinką įtraukti ir naujų, į ją ateinančių asmenų, todėl reikia skubiai permąstyti užimtumo politiką. TDO ataskaitoje pabrėžiama, kad monetarinės ir fiskalinės politikos koordinavimo trūkumas padidino darbo rinkos netikrumą. Darbdaviai dažnai vengia samdyti darbuotojus ar daryti ilgalaikes investicijas. Anot TDO, būtina įgyven-dinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į neaktyvius asmenis ir jų įgūdžių neatitiktis. Draugiškesnė darbo rinkos politika ir didėjančios darbo pajamos pagerintų ekonomikos augimą ir darbų vietų kūrimą.102

2014 m. kovo 13–27 d. Ženevoje vyko TDO Valdymo tarybos 320-oji sesija. Sesijos metu be nuolatinių klausi-mų buvo nagrinėjamas jaunimo darbo ir įgūdžių tobulinimo klausimas, darbo migracija, Europos ir Centrinės Azi-jos regionų techninio bendradarbiavimo perspektyvos, TDO techninis bendradarbiavimas socialiai pažeidžiamose valstybėse, diskutuojama dėl Tarptautinės darbo konferencijos reformos, Standartų nustatymo komiteto reformos. Valdymo tarybos metu buvo sprendžiama, dėl kokių konvencijų ir rekomendacijų bus teikiamos ataskaitos 2015 m., aptartas 102-osios Tarptautinės darbo konferencijos metu nagrinėtų klausimų dėl pagrindinių principų ir teisių dar-be, tvaraus vystymosi, tinkamo darbo ir ekologiškų darbo vietų tęstinumas, svarstyta 103-osios Tarptautinės darbo konferencijos, kuri vyks 2014 m. birželio mėn., darbotvarkė, kiti svarbūs klausimai.103

8.2.2. narystė eUropos taryboje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dalyvauja šių komitetų ir komisijų veikloje: Europos socialinės sanglaudos komiteto (toliau – CDCS), Europos socialinės chartijos ir Europos socialinės apsaugos kodekso vyriau-sybinio komiteto (toliau – GC)104, Žmonių su negalia teisių ekspertų komiteto (toliau – CS-RDP), Europos Tarybos (toliau – ET) konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos šalių komiteto (toliau – T-ES) ir Lyčių lygybės komisijos (toliau – GEC).

8.2.2.1. cdcs veikla

2013 m. lapkričio mėn. vykusiame CDCS komiteto posėdyje po papildomų konsultacijų ir derinimų tarp CDCS komiteto biuro ir Darbo grupės narių pagaliau pritarta ET rekomendacijos dėl pasidalintos socialinės atsakomybės projekto tekstui ir jis pateiktas Ministrų Komitetui. Be kitų klausimų ypatingas dėmesys skirtas Komiteto reorganiza-cijai. Nors ET Demokratijos generalinio direktorato direktorė Snežana Samardžic-Markovic informavo, jog ET gene-ralinis sekretorius siūlo išplėsti Komiteto veiklos ribas, kad geriau būtų perteikiami ET prioritetai, įtraukiant vaikų ir šeimos bei lyčių lygybės klausimus bei priskiriant tam tikras ET konvencijas, daugelio valstybių narių nuomone, tai labiau Komiteto reorganizavimas iš pagrindų, kartu sumenkinant socialinės sanglaudos svarbą ir iškeliant prioriteti-nius teisinius bei lyčių lygybės aspektus.

2013 m. lapkričio 4–5 d. Strasbūre Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento direktorė R. Skrebiškienė, kaip CDCS pirmininkė, dalyvavo ET ir Europos Komisijos konferencijoje „Bendras atsa-kas: piliečių įtraukimas į skurdo ir nelygybės mažinimą“. Kalbėta, kokie yra skurdo ir nesaugumo mažinimo iššūkiai šiandienos Europoje, kokia yra piliečių iniciatyvų įvairovė ir potencija – ištekliai, strategijos ir teisinė bazė, skirti skurdo ir nesaugumo problemoms spręsti krizės laikotarpiu, kaip plėtoti pilietinių iniciatyvų įtaką. R. Skrebiškienė skaitė pranešimą baigiamojoje sesijoje apie tolimesnius veiksmus. Darbo vietų kūrimas, žemų atlyginimų rizikos su-

102 http://www.ilo.org/global/research/global-reports/global-employment-trends/2014/WCMS_233953/lang--en/index.htm103 http://www.ilo.org/gb/decisions/GB320-decision/lang--en/index.htm 104 Šis komitetas sujungė Europos socialinės chartijos vyriausybinį komitetą (T-SG) ir Socialinės apsaugos ekspertų komitetą (CS-SS).

http://www.ilo.org/global/research/global-reports/global-employment-trends/2014/WCMS_233953/lang--en/index.htm

http://www.ilo.org/gb/decisions/GB320-decision/lang--en/index.htm

96


mažinimas, bendra ir individuali atsakomybė už veiksmus – tai, kas gali padėti vaduotis iš skurdo ir stiprinti socialinę sanglaudą. Inovatyvūs sprendimai įgalintų efektyviai panaudoti visuomenės potencialą.

8.2.2.2. Gc veikla

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, parengė ir pateikė ET Lietuvos Respublikos vienuoliktąją ataskaitą dėl trečiai grupei „Darbo teisės“ priklausančių Europos socialinės chartijos 2, 4, 5, 6, 21, 22, 26, 28, 29 straipsnių nuostatų įgyvendinimo, ataskaitinis laikotarpis – 2009–2012 m.

2013 m. gegužės 26 d. – birželio 1 d. Strasbūre Lietuvos atstovas dalyvavo GC 127-ojoje sesijoje, kurioje buvo nagrinėjamos TDO ekspertų išvados šalims dėl Europos socialinės apsaugos kodekso (toliau – Kodeksas) įgyvendi-nimo ir rezoliucijų projektai Ministrų Komitetui šių išvadų pagrindu. Daug diskusijų sukėlė sekretoriato parengtas dokumentas, raginantis valstybes, Kodekso šalis, ratifikuoti neprisijungtas Kodekso dalis, nes kai kurios valstybės (Nyderlandai, Danija, Didžioji Britanija, Graikija ir kt.) griežtai pasisakė prieš kišimąsi į valstybių suverenumą spręsti, prie kokių Kodekso dalių jungtis. Lietuvos atstovas informavo apie 2012 m. atliktą analizę dėl Lietuvos teisės aktų ati-tikties Europos socialinės apsaugos kodeksui, kurios išvadų pagrindu buvo nuspręsta dar neratifikuoti Kodekso. Dėl šių priežasčių dabartinės Vyriausybės programos priemonėse numatyta 2015 m. vėl atlikti analizę ir įvertinti Kodekso ratifikavimo galimybes.

Komitete buvo nagrinėjamos Europos socialinių teisių komiteto (toliau – ESTK) neigiamos 2012 m. išvados dėl valstybių Europos socialinės chartijos (toliau – Chartija) įgyvendinimo. Pažymėtina, kad šiais metais Lietuva pirmą kartą per daugiau nei 10 Chartijos įgyvendinimo metų gavo ypač teigiamą ESTK įvertinimą dėl Chartijos pirmajai grupei „Užimtumas, mokymai ir lygios galimybės“ priklausančių 1, 9, 10, 15, 18 (1 ir 4 punktų), 20, 24, 25 straipsnių įgyvendinimo.

GC 128-oji sesija vyko 2013 m. rugsėjo 29 d. – spalio 5 d. Strasbūre. Šios komiteto sesijos metu į šio komiteto valdybą pirmą kartą išrinktas Lietuvos atstovas. Valdybos nariai ne tik vadovauja Vyriausybiniam komitetui bei atsto-vauja komitetui ET ir kitų organizacijų veikloje, bet ir kartu su ESTK aptaria aktualiausias socialinių teisių įgyvendi-nimo problemas. Lietuva turės didesnes galimybes paveikti sprendimus ir sankcijas dėl socialinių teisių įgyvendinimo Europoje. Vyriausybinio komiteto valdybą renka komiteto nariai dvejų metų kadencijai su neribota galimybe per-rinkti. Naujos valdybos sudėtis nuo 2014 m.: pirmininkas – Prancūzijos atstovas, pirmasis vicepirmininkas – Rusijos atstovas, antrasis vicepirmininkas – Lenkijos atstovas, nariai – Danijos ir Lietuvos atstovai.

2013 m. Lietuva pasirašė 2011 m. ET konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Konvencijos tikslai yra moterų apsauga nuo bet kokio smurto ir smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje apraiškų šalinimas, moterų diskriminacijos mažinimas, moterų ir vyrų lygybės skatinimas ir kt.

2013 m. Lietuva ratifikavo 2007 m. ET konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Konvencijos tikslai yra užkirsti kelią vaikų seksualiniam išnaudojimui ir seksualinei prievartai ir su ja kovoti, ginti vaikų, tapusių seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos aukomis, teises, skatinti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta. Siekiant užtikrinti, kad šalys veiksmingai įgyvendintų šios konvencijos nuostatas, nustatomas specialus stebėjimo mechanizmas.

8.2.3. narystė jUnGtinių taUtų orGanizacijoje

Lietuva yra nenuolatinė Jungtinių Tautų (toliau – JT) Saugumo tarybos narė 2014–2015 m.

2013 m. liepos 17–19 d. Niujorke vyko Valstybių, Neįgaliųjų teisių konvencijos šalių, konferencijos 5-oji sesija, kurioje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė V. Toleikienė.

97


Konferencijoje buvo diskutuojama dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo aktualijų, Lietuvos atstovė pasidalijo konvencijos įgyvendinimo patirtimi ir planais.

2014 m. gegužės 6 d. Ženevoje Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto (toliau – ESKT komitetas) 52-ojoje sesijoje buvo sėkmingai apginta II-oji Lietuvos Respublikos periodinė Jungtinių Tautų tarptauti-nio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (toliau – Paktas) nuostatų įgyvendinimo ataskaita. Sesijos metu Lietuvos vyriausybinės delegacijos nariai pristatė ataskaitą, išsamiai atsakinėjo į ESKT komiteto narių klausimus, pa-teikdami atnaujintą informaciją apie įvairių Pakto teisių įgyvendinimą Lietuvoje. Šis atskaitos gynimas buvo svarbus kaip Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.

8.2.4. bendradarbiavimas sU ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orGanizacija

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO; angl. Organisation for Economic Co-ope-ration and Development, OECD) – tai tarptautinė organizacija, įkurta 1961 m. EBPO centrinė būstinė yra Paryžiuje.

2002 m. rugsėjo mėn. EBPO generaliniam sekretoriui Donaldui Johnstonui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pa-reiškimas dėl siekio tapti EBPO nare. Šiuo metu Lietuva pradeda techninio pasiruošimo etapą deryboms dėl narystės EBPO, kurios oficialiai galėtų prasidėti 2015 m. viduryje.

EBPO tarybos 2013 m. gegužės 30 d. Rezoliucijoje dėl EBPO globalios veiklos sustiprinimo Lietuva pirmą kartą oficialiai įtraukta į šios organizacijos plėtros planus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013 m. gegužės 29 d. laišku kreipėsi į EBPO ir išreiškė norą dalyvauti Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komiteto veikloje. 2013 m. birželio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo minis-terija buvo pakviesta dalyvauti komitete ir jo darbo grupėse stebėtojo teisėmis (angl. invitee). Šiuo metu Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komiteto narėmis yra visos EBPO valstybės narės. Stebėtojo teisėmis dalyvauja tarptautinių organizacijų ET ir TDO atstovai. Stebėtojo teisėmis, be Lietuvos, taip pat dalyvauja Kolumbija, Brazilija, Indija, Indo-nezija, Kinija, Latvija. Dalyvio teisėmis (angl. participant) dalyvauja Rusija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos srityje šiuo metu yra priimti šie EBPO teisiniai dokumentai:

1) Rekomendacija dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse (toliau – Rekomendacija). Šia Reko-mendacija yra skatinama užtikrinti lyčių lygybę švietimo srityje, kurti tinkamas šeimai politiką bei darbo sąlygas, didinti moterų atstovavimą sprendimų priėmimo procese, pašalinti diskriminacijos dėl lyties apraiškas darbo užmokesčio srityje, aktyviai imtis priemonių seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje pašalinti, mažinti atotrūkį tarp lyčių verslumo, finansinio raštingumo srityse, kviečiama atkreipti ypatingą dėmesį į moteris, priklausančias mažumoms, integruoti lyčių lygybės aspektą į tiesiogiai susijusios politikos bei biudžeto kūrimą, planavimą, ver-tinimą, stiprinti atskaitomybės mechanizmus ir derinimo iniciatyvas lyčių lygybės srityje.

2) Jaunimo veiksmų planas, kuriame įtvirtinti du pagrindiniai siekiai: įveikti dabartinę jaunimo nedarbo krizę ir sti-printi ilgalaikes jaunimo užimtumo perspektyvas. Raginama siekti minėtų tikslų skatinant visuomenės paklausą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip pat turi būti užtikrinama tinkama finansinė parama, veiksmingos įdarbinimo paslaugos bei kitos aktyvios darbo rinkos priemonės. Ilgalaikiams tikslams pasiekti būtina efektyviau investuoti į švietimą ir mokymą, siekiant suteikti jaunimui reikiamus įgūdžius, stiprinti ryšius tarp švietimo ir darbo rinkos, diegti tokias darbo rinkos priemones, kurios padėtų jaunimui rasti nuolatinį ir gerai apmokamą darbą.

2014 m. balandžio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į EBPO sekretoriatą su prašymu prisi-jungti prie minėtų dokumentų.

98


8.3. dviŠalis bendradarbiavimas

2013 m. buvo baigtos derybos su Moldovos Respublika dėl sutarties dėl socialinės apsaugos (toliau – Sutartis) ir administracinio susitarimo dėl Sutarties taikymo. Sutartis ir administracinis susitarimas rengiami pasirašyti atliekant reikalingas teisines procedūras, numatytas Sutarties šalių nacionaliniuose teisės aktuose. Sutartį ir administracinį susitarimą pasirašyti planuojama 2014 m. antroje pusėje.

2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitari-mas dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo, pasirašytas 2012 m. gegužės 16 d. Vilniuje. Šio susitarimo tikslas – išvengti stažo, įgyto buvusios SSRS teritorijoje, dvigubo įskaitymo (kai šis stažas gali būti įskaitomas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje arba iš viso neįskaitomas nė vienoje valstybėje).

2013 m. buvo parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl socialinės apsaugos projektas (toliau – Susitarimo projektas). Susitarimo projekto tikslas – sureguliuoti pensijų skyrimą ir mokėjimą bei socialinio pensijų draudimo įmokų mokėjimą asmenims, kurie iš vienos valstybės persikelia į kitą valstybę gyventi ir (ar) dirbti, bei užtikrinti asmenų, gyvenančių vienos iš šalių teritorijoje ir įgijusių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pagal vienos ar abiejų šalių teisės aktus, pensinį aprūpinimą. Nustatant teisę į pen-siją (išmoką), sumuojamas abiejose valstybėse įgytas valstybinio socialinio draudimo stažas, o pensijos (išmokos) dalį kiekviena valstybė apskaičiuoja atskirai, proporcingai kiekvienoje valstybėje įgytam valstybinio socialinio draudimo stažui; apskaičiuota išmokos dalis siunčiama į tą valstybę, kurioje asmuo nuolat gyvena. Susitarimo projektas apima senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių, ištarnauto laiko pensijų, taip pat taikytinos teisės nustatymo (so-cialinio draudimo įmokų mokėjimo) klausimus. 2014 m. gegužės mėn. Susitarimo projektas diplomatiniais kanalais pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų pusei siūlant pradėti derybas dėl Susitarimo sudarymo.

Derybos su Rusijos Federacija dėl naujos redakcijos sutarties dėl pensinio aprūpinimo 2012 m. sustojo dėl pasi-keitusios Rusijos Federacijos pozicijos abiems šalims aktualiu klausimu, susijusiu su okupacijos laikotarpiu padarytos žalos atlyginimu asmenims (jų šeimų nariams), sužalotiems ar žuvusiems tarnybos sovietinėje kariuomenėje metu. Grįžti prie šio klausimo sprendimo Rusija atsisakė.

socialinis pranesimas...siekdami didinti jaunimo užimtumą, nuo šių metų pradėjome įgyvendinti...

Documents