SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA

103

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS: PROFESINIS ASPEKTAS

Remigijus Bubnys, Daiva Petrošiūtė Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Įvadas

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 1993 metais gyvenimo kokybę apibrėžė kaip individo gyvenimo vertinimą, susijusį su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais, atsižvelgiant į kultūros ir vertybių sistemą (Kalėdienė, Petrauskienė, Rim-pelä, 1999). Tai plati koncepcija, apimanti fizinę sveikatą, psichologinę būklę, nepriklausomumo lygį, socialinius ryšius bei ryšius su aplinka (Harper, 1996). Didėjantis dėmesys žmonių gyve-nimo kokybės tyrimams yra pažangus procesas, atkreipiantis dėmesį į žmogų, jo gerovę bei didinantis individo ir visos populiacijos gyvenimo pilnatvę (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelėnas, 2004). Gyvenimo kokybė šiuo metu jau tapo tarp-disciplininiu mokslo objektu, kuriuo domisi įvairių mokslo sričių atstovai (Deyo, 1991; Butler, 1992; Berzon, Simeon, Simpson, Donnelly, Tilson, 1995; Amato, Ponziani, Rossi, 2001). Gyvenimo kokybės tyrimai skirti ne tik ligomis sergančiųjų, bet ir sveikos populiacijos gyvenimo kokybei vertinti (Toliušienė, Šeškevičius, 2004). Pripažįstama, jog dar nėra atskirų profesijų, amžiaus grupių žmonių gyvenimo kokybės visaapimančio suvokimo vertinimo (Greenley, Greenberg, Brown, 1997). Tyrimų, analizuojančių skirtingų profesijų žmonių gyvenimo kokybės ypatumus, nėra gausu. Daugiau-sia šie tyrimai išplėtoti vertinant visuomenės sveikatos specialistų gyvenimo kokybės aspektus (Juozulynas, Prapiestis, Jurgelėnas, 2004; Šamons-kienė, 2005, Juozulynas, Danasaitė, Čiplienė, Sam-sonienė, Tamašauskienė, 2007). Socialinių peda-gogų ir socialinių darbuotojų gyvenimo kokybės vertinimui skirtų tyrimų nepavyko aptikti, tačiau problema profesiniu aspektu yra itin aktuali. Jos realumą patvirtina vis didėjantis specialistų nuovargis, įtempti santykiai su klientais ir t. t. Socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo profe-sija yra ne tik įvairi, bet ir sudėtinga, reikalaujanti tiek fizinės, tiek psichinės ištvermės. Gyvenimo kokybės problema profesiniu aspektu yra aktuali, nes galima prognozuoti, jog sunkumai, su kuriais susiduriama darbe, neigiamai veikia ne tik atlie-kamo darbo, bet ir gyvenimo kokybės rodiklius.

Tyrimo objektas – socialinių pedagogų ir darbuotojų gyvenimo kokybės sričių (fizinės, psichologinės, socialinių santykių ir aplinkos) raiška profesinės veiklos aspektu.

Tyrimo tikslas – įvertinti socialinių peda-gogų ir darbuotojų gyvenimo kokybės ypatumus profesinės veiklos aspektu.

Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinių pedagogų ir darbuotojų

fizinės sveikatos (darbo krūvio, patiriamo nuo-vargio) ir psichologinės būklės (streso, savo vertės pajautimo) profesinėje veikloje verti-nimus.

2. Įvertinti socialinių pedagogų ir darbuotojų pasitenkinimą darbo santykiais su personalu (vadovais, bendradarbiais) ir klientais.

3. Išanalizuoti darbo aplinkos (darbo sąlygų, profesinių rizikos veiksnių, kvalifikacijos kėlimo galimybių) ypatumus socialinio pedagogo ir darbuotojo veikloje.

Tyrimo metodai. Socialinių pedagogų ir darbuotojų gyvenimo kokybė profesinės veiklos aspektu nagrinėta taikant anketą, parengtą pagal PSO Gyvenimo kokybės – 100 (WHOQOL – 100) klausimyną. Lietuviškas klausimyno variantas 2000 m. parengtas N. Goštautaitės-Midttun (VU Psichiatrijos klinika) ir A. Goštauto (VDU Psicho-logijos katedra). Į anketos teiginius apie fizinę sveikatą, psichologinę būklę, darbo santykius su personalu ir klientais bei darbo aplinkos aspektus tyrimo dalyviai atsakinėjo pasirinkdami galimus atsakymo variantus: „visiškai nesutinku“, „nesu-tinku“, „abejoju“, „sutinku“, „visiškai sutinku“ bei „niekada“, „retai“, „dažnai“, „labai dažnai“. Lente-lėse pateikiami susumuoti tiriamųjų „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ atsakymų rezultatai.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 104 socia-liniai pedagogai ir darbuotojai iš Akmenės, Mažeikių ir Šiaulių rajonų. Tyrimas vykdytas 2007 m. gruodžio – 2008 m. balandžio mėnesiais.

Tyrimo rezultatai Analizuojant socialinių pedagogų ir darbuo-

tojų gyvenimo kokybę profesinės veiklos aspektu, buvo remiamasi PSO 1993 metais išskirtomis gyvenimo kokybės sritimis: fizine, psichologine, socialinių santykių, aplinkos sritimis bei bendra gyvenimo kokybės vertinimo skale. Išanalizavus mokslinę literatūrą, identifikuotos socialinių peda-gogų ir darbuotojų veiklos sritys (aspektai), labiausiai veikiantys šių specialistų gyvenimo kokybę (1 lentelė).

ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20). 2008

104

1 lentelė. Gyvenimo kokybės sritys ir aspektai

Gyvenimo kokybės sritys Aspektai

Fizinė sritis Darbo krūvis, profesinis nuovargis

Psichologinė sritis

Stresas darbe; savo, kaip specialisto, vertės suvokimas

Socialinių santykių sritis

Darbo santykiai su personalu: vadovais ir bendradarbiais; darbo santykiai su klientais

Aplinkos sritis Darbo sąlygos, profesiniai rizikos veiksniai, kvalifikacijos kėlimo galimybės

Fizinės sveikatos vertinimai. Gera dar-

buotojo fizinė sveikata daro įtaką jo veiklos produktyvumui. Didelis darbo krūvis, profesinis nuovargis yra vieni iš svarbiausių socialinių peda-gogų ir socialinių darbuotojų profesinės veiklos problemų. Remiantis tyrimo rezultatais (2 lentelė), galima teigti, jog didžioji dalis socialinių pedagogų ir darbuotojų fizinę gyvenimo kokybės sritį, lyginant su kitomis gyvenimo kokybės sritimis, vertina prasčiausiai. Daugiausia laiko socialiniai

pedagogai ir darbuotojai skiria individualiam darbui su klientais bei įvairių ataskaitų rašymui. Dauguma tyrimo dalyvių savo veikloje susiduria su dideliu krūviu, įtemptu darbo grafiku, užduočių gausa, o tai trukdo tinkamai atlikti paskirtas užduotis. Įveikti didelį darbo krūvį padeda gebėjimas planuoti savo veiklą. Socialiniai pedagogai ir darbuotojai bent kartą per metus kartu su vadovais parengia planą, aptardami darbo užduočių vykdymą, patys pla-nuodami darbo laiką.

Nuovargis, kurį sukelia daugybė veiksnių ir aplinkybių, yra dažnas reiškinys darbinėje veikloje. Stiprus fizinis ir / ar psichinis nuovargis skatina darbingumo mažėjimą iki visiško atliekamos veiklos atsisakymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma socialinių pedagogų ir darbuotojų po darbo dienos jaučiasi fiziškai ir emociškai išsekę (3 lentelė). Pagrindinės nuovargio priežastys: per didelis darbo krūvis ir profesinės veiklos mono-toniškumas (nuolatinis tų pačių užduočių atliki-mas). Nepaisant to, jog profesinis nuovargis yra aktuali socialinių pedagogų ir darbuotojų profesinės veiklos problema, didžioji dalis tyrimo dalyvių dirbdami nepraranda entuziazmo ir iniciatyvos jausmo, nes savo atliekamą veiklą laiko prasminga.

2 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų darbo krūvio vertinimai

N = 104 Individualus

darbas su klientais

Įvairių ataskaitų rašymas

Didelis darbo krūvis, įtemptas darbo grafikas

Darbo užduočių vykdymo aptarimas

su vadovu

Darbuotojams sudarytos galimybės

patiems planuoti savo darbo laiką

Tir. sk. 54 58 55 84 55

% 53,6 55,8 52,9 80,7 52,8

3 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų profesinis nuovargis ir veiklos prasmingumas

N = 104 Fizinis ir emo-cinis išsekimas po darbo dienos

Per didelis darbo krūvis

Atliekamos veiklos monotoniškumas

Entuziazmo ir iniciatyvos jausmas

darbe

Atliekamos veiklos prasmingumas

Tir. sk. 64 56 54 80 89

% 61,6 53,8 51,9 76,9 85,5

Psichologinės būklės vertinimai socialinių pedagogų ir darbuotojų profesinėje veikloje. Neigiamos emocijos, psichinė įtampa, stresinė bū-sena yra pakankamai dažnos emocijos, išgyvena-mos darbe. Tyrimo rezultatai rodo (4 lentelė), kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų patiria fiziolo-ginius streso požymius, t. y. dažniausiai jie jaučia fizinį nuovargį. Trečdalis tiriamųjų skundžiasi galvos skausmais. Įtampa ir nerimas taip pat dažnas

išgyvenimas profesinėje veikloje. Tikėtina, jog neigiamos emocijos ir išgyvenimai darbe sukelia nemalonius fizinius pojūčius. Kognityviniai streso požymiai (dėmesio, atminties, koordinacijos ir kt. sutrikimai) veikloje pasireiškia silpniau ir rečiau. Tyrimo rezultatai įrodo psichologinio atsipalaida-vimo ir streso mažinimo priemonių poreikį, atlie-kant skirtingas, o kartu dažnai ir sudėtingas profe-sines veiklas.

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA

105

4 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų fiziologinių, emocinių ir kognityvinių streso požymių vertinimai

Fiziologiniai streso požymiai

Emociniai streso požymiai Kognityviniai streso požymiai

N = 104 Galvos

skausmai Fizinis

nuovargis Nerimas Įtampa Dėmesio sutrikimai

Atminties sutrikimai

Koordinacijos sutrikimai

Tir. sk. 32 56 40 49 18 10 6

% 30,8 53,8 38,4 47,1 7,7 9,6 5,8

Socialinių pedagogų ir darbuotojų psicholo-

ginę savijautą profesinėje veikloje lemia adekvatus specialistų savo vertės ir profesinio pilnavertiškumo jautimas. Tyrimo duomenys parodė, jog dauguma tiriamųjų yra patenkinti tuo, ką jiems tenka atlikti, specialistai didžiuojasi savo profesiniais pasieki-mais, nurodydami, jog darbe gali realizuoti save, kaip specialistai, bei pozityviai vertina savo profesinę ateitį. Socialinių pedagogų ir darbuotojų profesinės veiklos savivertei didžiulę įtaką daro aplinkinių nuomonė. Darbuotojai jautriai reaguoja į kitų žmonių nusistatymą jų atžvilgiu (5 lentelė).

Darbo santykių su personalu ir klientais vertinimai. Pozityvus organizacijos psichologinis klimatas yra svarbi darbo kolektyvo sėkmingos veiklos sąlyga. Tyrimo rezultatai parodė (6 lentelė), jog dauguma specialistų pozityviau linkę vertinti darbo santykius su vadovais ir bendradarbiais, ne-gatyviau – santykius su klientais. Didžioji dalis ma-no, jog jie visiškai pritapo savo darbo kolektyvuose ir jų pareigos atitinka organizacijos bendrą konteks-tą ir tikslus. Socialinių pedagogų ir darbuotojų tei-gimu, vadovai sudaro sąlygas savarankiškai spręsti ir priimti sprendimus, dalijantis su kolegomis žiniomis ir patirtimi, mokantis vieniems iš kitų.

5 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų pasitenkinimas atliekama veikla

6 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų darbo santykių su personalu vertinimai

Daugumos socialinių pedagogų ir darbuotojų

teigimu, kritika, konfliktai, nepasitikėjimas vienas kitu, nepagarba vienas kitam, apkalbos, „nesveika“ konkurencija ir pan. – retai pasireiškiantys dalykai jų darbo aplinkoje. Socialinis pedagogas ir socialinis darbuotojas turi gebėti palaikyti adekva-čius tarpusavio santykius su kolegomis ir klientais. Nagrinėjant specialistų darbo santykių su klientais ypatumus, tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis socialinių pedagogų ir darbuotojų sutinka, kad

jiems nesunku užmegzti geranoriškus santykius su klientais, jie nejaučia įtampos bendraudami su jais, į klientus žvelgia kaip į lygiaverčius asmenis. Daugiau nei trečdalis specialistų sutinka, jog jie vis dažniau susiduria su agresyviais ir nesuvaldomais klientais. Taigi, nors ir skirdami daug dėmesio savo klientams, jų problemų sprendimui, tačiau pusė tyrimo dalyvių nurodė, jog klientai pernelyg nedėkingi (7 lentelė).

N = 104 Pasitenkinimas atliekama veikla

Didžiavimasis savo profesiniais

pasiekimais

Galimybė darbe realizuoti save kaip

specialistą

Pozityvus profesinės ateities

vertinimas

Aplinkinių nuomo-nių svarba savo, kaip specialisto,

vertinimui Tir. sk. 69 73 83 62 81

% 66,3 70,2 79,8 59,6 77,9

N =104

Visiškas pritapimas

darbo kolektyve

Darbuotojų pareigų atitikimas organi-zacijos bendram

kontekstui ir tikslams

Kolektyve vyraujanti komandos dvasia ir vienybė

Bendro tikslo

siekimas

Galimybė darbe savarankiškai

spręsti ir priimti sprendimus

Dalijimasis žiniomis ir patirtimi,

mokymasis vienas iš kito

Tir. sk. 89 81 54 80 65 86

% 85,6 77,8 51,9 76,9 62,5 82,6

ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20). 2008

106

7 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų darbo santykių su klientais vertinimai

N = 104 Geranoriškų san-tykių su klientais

užmezgimas

Bendravimas su klientais be įtampos

jausmo

Klientas – lygiavertis

asmuo

Klientų agresyvaus ir nesuvaldomo elgesio

apraiškos

Dėkingumo jausmo stoka iš klientų pusės

Tir. sk. 87 83 88 46 52 % 83,9 79,8 84,6 44,3 50

8 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų darbo sąlygų vertinimai

N = 104 Maloni ir priimtina darbo aplinka

Saugios darbo sąlygos

Visų darbui būtinų priemonių stoka

Menkas finansavimas darbui reikalingoms priemonėms įsigyti

Tir. sk. 84 72 56 54 % 80,8 69,2 53,9 51,9

Darbo aplinkos ypatumai. Darbo aplinka lemia darbuotojų gerovę fiziniu, psichiniu ir socia-liniu požiūriu. Tyrimo duomenys atskleidė (8 len-telė), jog dauguma specialistų pozityviai vertina savo darbo aplinką, teigia, jog darbo sąlygos nėra kenksmingos jų sveikatai. Galima manyti, jog di-džioji dalis socialinių pedagogų ir darbuotojų nesu-siduria su rizikos veiksniais, galinčiais turėti įtakos profesinėms ligoms atsirasti. Tyrimo rezultatai atskleidė ir neigiamų darbo sąlygų vertinimo aspek-tų, nes dauguma tiriamųjų nepakankamai aprūpinti visomis darbui būtinomis priemonėmis ir gauna menką finansavimą joms įsigyti.

Vienas iš veiksnių, nulemiančių darbo sąlygų komfortiškumą – darbo užmokestis. Rezultatai rodo

(9 lentelė), jog dauguma socialinių pedagogų ir darbuotojų nepatenkinti gaunamu darbo užmokes-čiu ir sutinka, jog tai lemia menkesnę motyvaciją dirbti. Remiantis tuo, didžioji dalis tiriamųjų teigia: jei jiems pasiūlytų geriau apmokamą darbą, tai pasirinktų jį. Daugiau nei dviejų trečdalių apklausos dalyvių nuostatos savo profesijos keitimo atžvilgiu yra palankios. Galima daryti prielaidą, jog esminė to priežastis – atlygis už atliktą darbą, taip pat ir darbuotojų motyvacija dirbti. Darbo keitimą būtų galima traktuoti kaip kraštutinį profesinės veiklos problemų sprendimo būdą, tačiau verta atkreipti į tai dėmesį, siekiant didinti darbuotojų motyvaciją bei pasitenkinimą atliekama veikla.

9 lentelė. Socialinių pedagogų ir darbuotojų darbo užmokesčio vertinimai

N = 104 Nepasitenkinimas gaunamu darbo užmokesčiu

Mažesnis atlyginimas – menkesnis motyvacijos lygis

Geriau apmokamo darbo pasirinkimas

Tir. sk. 73 75 74 % 70,2 72,1 71,2

Nagrinėjant socialinių pedagogų ir darbuo-tojų kvalifikacijos kėlimo galimybes, nustatytas stiprus darbuotojų poreikis tobulėti (10 lentelė). Beveik visi tyrimo dalyviai mano: jei kels savo profesinę kvalifikaciją, jų darbas bus geresnis ir kokybiškesnis. Nustatyta, kad dauguma specialistų nesutinka, jog jie turi per mažai žinių apie kvalifi-kacijos kursų organizavimą, nes specialistai nuolat domisi profesijai aktualiomis naujovėmis ir patys

ieško informacijos apie organizuojamus kvalifika-cijos kursus. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis specialistų sutinka, kad institucijos, kuriose specialistai dirba, sudaro galimybes savo darbuoto-jams nuolat mokytis bei tobulėti, t. y. derinti moks-lą, kvalifikacijos kursus su darbu, ir dėl to jiems ne-iškyla jokių sunkumų. Nematydami galimybės to-bulėti, specialistai negali realizuoti savo poreikių, o tai ir provokuoja abejingumą bei nusivylimą darbu.

10 lentelė. Socialinių pedagogų / darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybių vertinimai

N = 104

Kvalifikacijos kėlimas – geresnis ir kokybiškesnis

darbas

Žinių trūkumas apie kvalifikacijos

kursų organizavimą

Domėjimasis profesijai

aktualiomis naujovėmis

Informacijos paieška apie

kvalifikacijos kursų organizavimą

Institucijų skatinimas

darbuotojus nuolat mokytis ir tobulėti

Tir. sk. 91 63 97 73 87 % 87,5 60,5 93,2 70,2 83,6

SOCIALINIAI MOKSLAI EDUKOLOGIJA

107

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teig-ti, jog nustatytos socialinių pedagogų ir darbuotojų profesinės veiklos problemos (didelis darbo krūvis, nuovargis, stresas darbe, agresyvus klientų elgesys, mažas darbo užmokestis ir kt.) lemia prastesnius specialistų gyvenimo kokybės rodiklius.

Išvados

1. Vertinant fizinę ir psichologinę gyvenimo kokybės sritis, galima teigti, jog profesinis nuovargis – viena iš esminių problemų socia-linio pedagogo ir darbuotojo profesinėje veiklo-je. Dauguma jaučia fizinį ir emocinį išsekimą dėl per didelio darbo krūvio ir atliekamos veiklos monotoniškumo. Profesinėje veikloje dažniausiai patiriami fiziologiniai ir emociniai streso požymiai, iš kurių stipriausi – galvos skausmo, fizinio nuovargio, nerimo ir įtampos pojūčiai. Pozityvią psichologinę savijautą darbe lemia adekvati pajauta.

2. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių socialinių pedagogų ir darbuotojų pozityviau linkę vertinti savo darbo santykius su vadovais ir bendra-darbiais, negatyviau – darbo santykius su klien-tais. Specialistų pozityvių santykių sklaidai su klientais trukdo vis dažnesnis klientų agresyvus ir nevaldomas elgesys.

3. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad didžioji dalis socialinių pedagogų ir darbuotojų savo darbo aplinką vertina palankiai. Sudaromos są-lygos profesiniam meistriškumui siekti, nuolat domimasi inovacijomis ir ieškoma informacijos apie galimybes tobulinti savo kvalifikaciją. Kita vertus, didelė dalis specialistų skundžiasi darbo priemonių stoka, nepakankamu finansavimu joms įsigyti bei mažu darbo užmokesčiu. Pasta-roji priežastis daugelį socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų skatina galvoti apie gali-mybes keisti savo darbą ir užsiimti kita veikla.

Literatūra 1. Amato M. P., Ponziani G., Rossi F., 2001, Quality

of life in multiple sclerosis: the impact of depression fatigue and disability. Multiple Sclerosis. Vol. 7. P. 340–344.

2. Berzon R. A., Simeon G. P., Simpson Jr., Donnelly M. A., Tilson H. H., 1995, Quality of life biblio-graphy and indexes: 1993 update. Quality of life research. Vol. 1. P. 53–54.

3. Butler R., 1992, Quality of life: can in be an endpoint? How Can it be measured? American jour-nal for clinical nutrition. Vol. 55. P. 1267–1270.

4. Deyo R. A., 1991, The quality of life research and care. Ann. Int. Med. Vol. 114. P. 695–696.

5. Greenley J. R., Greenberg J. S., Brown, R.,1997, Measuring quality of life: a new and practical survery instrument. Journal of Social Work. Vol. 42. P. 3.

6. Harper A., 1996, WHOQOL BREF: Introduction, administration, scoring and generic version of the assessment. World Health Organisation, Geneva. P. 1–18.

7. Juozulynas A., Danasaitė E., Čiplienė M., Samso-nienė L., Tamašauskienė E., 2007, Šiaulių regiono slaugytojų gyvenimo kokybės įvertinimas. Sveikatos mokslai. Nr. 1. P. 659–660.

8. Juozulynas A., Prapiestis J., Jurgelėnas A., 2004, Slaugytojų gyvenimo kokybės įvertinimas. Sveika-tos mokslai. Nr. 1. P. 55–56.

9. Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpelä A., 1999, Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika: mokslinės konferencijos medžiaga. Kau-nas: Šviesa.

10. Leliūgienė I., Rupšienė L., Baušytė A., 2003, Lietu-vos socialinių pedagogų profesinio nuovargio prie-žastys. Pedagogika: mokslo darbai. Nr. 67. P. 12–13.

11. Šamonskienė A., 2005, Moterų slaugytojų ir gydyto-jų gyvenimo kokybė ir sveikatos ypatumai. Magis-tro darbas. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.

12. Toliušienė J., Šeškevičius A., 2004, Gyvenimo ko-kybės priemonės metodologinis įvertinimas. Sveika-tos mokslai. Nr. 4. P. 49–50.

EVALUATION OF THE LIFE QUALITY OF SOCIAL EDUCATORS AND SOCIAL WORKERS: PROFESSIONAL ASPECT

Remigijus Bubnys, Daiva Petrošiūtė

Summary

This paper analyzes the life quality of social educators / workers in terms of their professional activities. It focuses on the attitudes of social educators/workers towards the expression of the areas of life quality of their professional activities, i.e. what professionals think of their physical health, psychological state at work, work relations with the personnel and clients as well as some aspects of their working environment.

Research results showed that among social educators / workers their physical health at work got lowest rating: work load and professional tiredness. While rating psychological, social relations and environmental peculiarities within their professional activities social educators/workers noted equally both positive and problematic aspects of their activities.

Based on research results it may be stated that the identified problems of the professional activities of social educators / workers (work overload, tiredness, stress at work, aggressive behavior of clients, inadequate payment, etc.)

ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (20). 2008

108

are the cause for negative evaluation of life quality. Professional development difficulties have a negative effect not only upon work quality but also upon life quality.

Key words: life quality, evaluation of life quality.

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS: PROFESINIS ASPEKTAS

Remigijus Bubnys, Daiva Petrošiūtė

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojama socialinių pedagogų / darbuotojų gyvenimo kokybė profesinės veiklos aspektu. Nagrinėjama, kaip socialiniai pedagogai / darbuotojai vertina gyvenimo kokybės sričių raišką savo profesinėje veikloje, t. y. kaip specialistai vertina savo fizinę sveikatą, psichologinę būklę darbe, darbo santykius su personalu ir klientais bei darbo aplinką.

Tyrimo rezultatai parodė, jog socialiniai pedagogai / darbuotojai prasčiausiai linkę vertinti savo fizinę sveikatą darbe: darbo krūvį ir profesinį nuovargį. Vertindami savo profesinės veiklos psichologinius, socialinių santykių ir aplinkos ypatumus, socialiniai pedagogai / darbuotojai gana vienodai įvardija ir teigiamus, ir problemiškus veiklos aspektus.

Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, jog nustatytos socialinių pedagogų / darbuotojų profesinės veiklos problemos (didelis darbo krūvis, nuovargis, stresas darbe, klientų agresyvus elgesys, mažas darbo užmokestis ir kt.) lemia negatyvesnius specialistų gyvenimo kokybės vertinimus. Profesinės raidos sunkumai neigiamai veikia ne tik darbo kokybę, bet ir pačio darbuotojo gyvenimo kokybę.

Prasminiai žodžiai: gyvenimo kokybė, gyvenimo kokybės vertinimas.

Įteikta 2008-09-11