1

2

Diskusija skirta daugiabučių namų gyventojams. Senas būstas pralaidus šilumai, garsams ir kvapams – nors už šildymą mokame brangiai, bet bute vėsu, kam-puose pasirodo pelėsis; sienos, langai nesaugo nei nuo vidaus, nei nuo išorės garsų.

Daugiabučių gyventojai plečia buto erdvesBūste daug mažų nenaudingų patalpų. Galvosūkis, kaip, pavyzdžiui, apsisukti virtuvėje, kurios plotas – vos keli kvadratiniai metrai. Kam reikalingas tamsusis kamba-rėlis, kurį bendrapiliečiai netruko pavadinti uošvės kam-bariu. Kai kurie neapsikentę imasi ardyti sienas – plėsti erdves. Taip balkonai tampa gyvenamąja buto dalimi, o virtuvė „įžengia“ į svetainę. Tačiau architektai įspėja, kad tokie darbai, atliekami be specialistų žinios, nepa-sitarus su profesionalais, gresia didelėmis problemomis. „Jeigu vienas ar kitas namo gyventojas jau yra sava-

Diskusija „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“

vališkai išsigriovęs kokias nors pertvaras, tai kitiems kaimynams geriau nepradėti analogiškų ardymo darbų. Pastato aukštuose gali netikėtai atsirasti „perforuoto popieriaus lapo“ efektas ir įtrūkti susilpnėjusios pastato konstrukcijos“ – sako diskusijos dalyvis architektas Gin-taras Čaikauskas.

Būsto tyrimo rezultatai atskleidė tikrąją situaciją

Gyventojai patalpose praleidžia iki 90 proc. savo laiko. Pastatuose sveikatai gali kenkti nekokybiškos statybi-nės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpos temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės ir kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, kenksmingo-

sios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laborato-rijos l. e. p. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas diskusijos metu pasidalins būs-to tyrimo rezultatais. 2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai kartu su partneriais dalyvavo atliekant būsto kokybės tyrimą, kurio metu buvo aplankyti 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004 gyventojai.

Nemaloni aplinka gimdo nelaimingą žmogų

Gyvenamoji vieta veikia ne tik fizinę žmogaus sveikatą. Dar A. Maslow, garsusis amerikiečių psichologas, yra sa-kęs, kad žmogus, gyvendamas nemalonioje aplinkoje, ima jaustis nelaimingas. Todėl į diskusiją kviečiame psichologijos atstovų, kurių teirausimės, kokį poveikį žmogaus psichinei sveikatai, psichologinei būsenai daro gyvenimas sename būste. Ne tik vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi kenčiantys nuo garsų, skindančių iš kaimynų butų, neapsigina nuo

Balandžio 26 d., šeštadienį, 11.30 – 13 val. Litexpo 5.3 salėje parodos „Resta“ metu rengiama diskusija, kurioje su įvairių sričių atstovais aiškinsimės, kodėl seną būstą būtina prikelti naujam gyvenimui ir kaip tai padaryti.

Diskusija

3

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

RESTĄ visų pirma vertinu kaip didelio masto kon-taktų mugę. Nedažnai tiek daug bendro amato žmonių susirenka vienoje vietoje. Tai bendravi-mas, apsikeitimas idėjomis, proga pasidžiaugti pasiekimais ir kartu intensyviai šias kelias dienas padirbėti bei gauti didžiausią įmanomą naudą.

Man ir Lietuvos statybininkų asociacijai tai bus darbingas metas. Pirmąją parodos RESTA dieną pasitiksime svečius iš Baltarusijos. Manau, kad su pasididžiavimu galėsime aprodyti Lietuvos statybininkų ekspoziciją kaimynams.

Kartu su Baltarusijos kolegomis taip pat su-rengsime forumą, kuriame aptarsime bendra-darbiavimo perspektyvas. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 2013 metais statybų ekspor-to rodikliai buvo rekordiniai, o nemaža dalis eks-porto buvo nukreipta būtent į Baltarusiją.

Balandžio 25 dieną parodos metu vyks didelė ir svarbi tarptautinė konferencija – „Skaitmeninė statyba 2014“. Tai bus dar vienas žingsnis staty-bos proceso skaitmenizavimo Lietuvoje link.

Paroda RESTA suteikia progą ne tik pasirodyti prieš užsienio kolegas, tačiau kartu yra ir vieta svarbiems darbams atlikti. Tikiu, kad ši paroda yra reikšmingas įrankis siekiant pažangos staty-bos sektoriuje.

svetimų ir savų, į sienas ir baldus įsigėrusių kvapų, ne-maloniai jaučiasi mažose, tamsiose patalpose. Būsto sąlygos, kaip nustatyta atliekant būsto kokybės tyrimą, veikia ne tik fizinę gyventojų sveikatą. Paprastai poveikis psichinei sveikatai yra netgi dar didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas. Senas būstas – ne vien problemos, bet ir emocinis ryšys Audronė Endriukaitytė, izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo „Paroc“ atstovė, sako, kad negalima apie seną butą kalbėti, akcentuojant tik problemas. „Senas mūsų būstas mums brangus tuo, kad jame pra-leidome daug gražių gyvenimo akimirkų, galbūt gimė-me ten, lankėme mokyklą, ten gyvena mūsų vaikystės draugai, – sako ji. – Tai būtent todėl ir reikia galvoti, kaip jį padaryti jaukiu, patogiu gyventi, kad jis priar-tėtų prie šiandieninių reikalavimų. Nes jei mūsų niekas su tuo namu ar butu neriša, tai gal geriau jį parduoti ir pirkti naują, į kurį nebereiks jau papildomai investuoti.“ Specialistai, tarp kurių bus ir Raimondas Bliūdžius, KTU Architektūros ir statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas, Mindaugas Budrys, vėdini-mo specialistas, paaiškins, kaip atnaujinti būstą, ku-riame daugelis nugyveno ilgus metus, investavo ne tik savo pinigus ir laiką jį įrenginėdami, bet ir prisirišo prie jo, kad būstas vėl taptų jaukiu, maloniu gyventi.

Sveikas, pelėsi, už didelius pinigus?Ne vienas daugiabučio gyventojas yra girdėjęs, kad ap-šiltinus, užsandarinus butą, atsiranda pelėsis. Ką daryti, jeigu gaila praverti orlaidę, nes gal išeis per daug bran-gios šilumos? O kur džiovinti skalbinius? „Jei ruošiatės seno būsto renovacijai, vienas iš esminių darbų – pasirūpinti tinkamu vėdinimu, – sako vėdini-

mo specialistas Mindaugas Budrys. – Sakote, tai brangi investicija? Galime jus patikinti, kad artimiausiu metu ji atsipirks, nes blogos ventiliacijos padariniai – pelėsis, o tai reiškia – gręsiantį remontą, didesnius šilumos nuos-tolius, gąsdinančiai dideles sąskaitos už šildymą.“

Renovacija – dėl pinigų ar žmogaus?Prasidėjus kalboms apie renovaciją, daugelis ją siūlė vadinti modernizavimu, nes būtina įdiegti modernias, šiuolaikines priemones, statybos produktus. Nes tik to-kias priemones naudojant, senas būstas turi galimybių tapti moderniu ir šiuolaikišku. Tačiau didžiausia bėda, diskusijos rengėjų nuomone, buvo ne termino pasirinkimas. Politikai, valdžios at-stovai, specialistai, akademinės bendruomenės nariai kalbėjo apie tai, kad renovavus ar modernizavus seną būstą, gyventojai mokės mažiau už šilumą, valstybė pirks mažiau rusiškų dujų. Tokiu būdu kaip svarbiausias viso ko rodiklis tapo pinigai ir šiluma.

Atsitiko kaip paprastai – neliko žmogaus. Ilgą laiką niekas net neužsiminė apie tai, kad visos re-novacijos yra dėl žmogaus. Tik po kelerių metų buvo susigriebta, kad viso proceso centre yra žmogus, jo teisė gyventi šiltai, saugiai, sveikai, oriai. Diskusijoje akcentuosime tai, kas svarbiausia – kalbėsi-me apie tai, kad atnaujinti savo būstą privalu dėl paties savęs, dėl oraus, sveiko gyvenimo, o ne dėl to, kad pa-skelbta renovacijos programa. Ir aiškinsimės, kaip tai daryti. Ateikite klausti, sužinoti, išsakyti problemas, diskutuoti su specialistais.

Į diskusiją taip pat pakviesti: aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvi-las, Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktorius Rolandas Černiaus-kas, UAB „Ranga“ generalinis direktorius Arvidas Juozaitis, VGTU Statybos fakulteto Architektūros

inžinerijos katedros habil. dr. prof. Josifas Parasonis, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energe-tikos katedros dr. doc. Giedrius Šiupšinskas, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, Būsto rūmų prezidentas Juozas An-tanaitis, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų vadovai, administratoriai, kt.

Diskusija

Diskusijoje dalyvaus: Audronė ENDRIUKAITYTĖ,izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo „Paroc“ atstovė.

Mindaugas BUDRYS,vėdinimo specialistas.

Gintaras ČAIKAUSKAS,architektas.

Raimondas BLIŪDŽIUS,KTU Architektūros ir statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas.

Marius URBONAS,visuomenės sveikatos priežiūros specialistas iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.

Diskusiją rengia portalas www.statybunaujienos.lt

4

„Alvora“: apie 40 proc. darbų apimčių – Baltarusijoje

Bendrųjų statybos darbų, technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus atliekanti bendrovė „Al-vora“ turi senas bendravimo su šia šalimi tradicijas. Kaip portalui sakė bendrovės generalinis direktorius Nikolaj Kolesnik, per pastaruosius trejus metus darbų apimtys Baltarusijoje sudarė daugiau negu 40 proc. bendrovės dar-bų apimčių. 2011 m. „Alvoros“ darbų apimtys Baltarusijoje siekė 40,77 mln. Lt, t. y., 46 proc.; 2012 m. – 49,98 mln. Lt arba 41 proc.; 2013 m. – 79,48 mln. Lt arba 41proc.„2013 m. Baltarusijoje atlikome darbų už 79,48 mln. Lt, tai sudaro 41proc. visų atliktų darbų. 2013 metais dir-bome trylikoje objektų, iš kurių aštuoni – buvo baigti“, – sakė N. Kolesnik. Didžiausi objektai, kuriuose darba-vosi ir kuriuos pernai jau baigė „Alvora“, yra logistikos centras „Borovcy“ (2013 m. - 54 mln. Lt, iš viso – 59 mln. Lt.); ledų gamybos fabrikas „Marina“ Gorkoje (2013 m. – 16 mln. Lt, iš viso – 22,2 mln. Lt.). pernai taip pat pra-dėti keli stambūs objektai, kaip: prekybos centro staty-ba Borisove (kontrakto suma – 25,98 mln. Lt, užsakovas – SAM-invest, OOO); gyvulinės kilmės atliekų utilizavi-mo įmonės rekonstrukcija, naujo korpuso statyba (kon-trakto suma – 15,9 mln. Lt, užsakovas – Lidskij veteri-narno-sanitarnij utilizacionnyj zavod OAO); gamybinės bazės statyba, Dzeržinskio r. Minsko sr. (kontrakto suma – 10,2 mln. Lt, užsakovas – EVIPAK INDASTRIZ, SOOO).„UAB „Alvora“ yra vienintelė Lietuvos statybų įmonė, priklausanti Baltarusijos statybininkų asociacijai. Ben-drovė aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje. Bendrau-

jame ir bendradarbiaujame įvairiais klausimais, – sakė N. Kolesnik. – Asociacijos pagalbos, sprendžiant konf-liktines situacijas, kol kas neprireikė.“Šiemet UAB „Alvora“ pagrindinės rinkos išlieka Lietuva ir Baltarusija. Tačiau darbų vykdo ir Rusijoje. 2000 m. Kaliningrade buvo įsteigta antrinė bendrovės įmonė OOO „Alvora – Balt“. 2012 ir 2013 m. Rusijoje atlikti dar-bai sudarė apie 2 proc. 2012 m. 0,5 proc. darbų bendrovė atliko Lenkijoje. Daly-vauja ir konkursuose Latvijoje.

Baltarusija – svarbi Lietuvos eksporto rinka

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. pa-gal prekybos apyvartą Baltarusija buvo 7-ta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. 2013 m. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 5,2 proc. viso Lietuvos eksporto (6 vieta).Tarp perspektyviausių sektorių lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Baltarusiją įvardinama ir statybinių prekių pramonė. 2013 m. Lietuvos importas iš Baltarusijos sudarė 2,8 proc. viso Lietuvos importo (9 vieta). Baltarusija buvo viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ir 2012 m. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, prekių apyvarta tarp šalių 2012 m. pasiekė beveik 6 mlrd. Lt. 2012 m. Baltarusija buvo 8-ta didžiausia rin-ka Lietuvos eksportuotojams, eksporto vertė siekė 3,65 mlrd. Lt, o palyginti su 2011 m., prekių eksportas augo 1,4 proc. Tačiau didžiąją dalį, net 80,5 proc., arba 2,95 mlrd. Lt, eksporto į Baltarusiją sudarė reeksportas, tuo

tarpu lietuviškos kilmės prekės sudarė tik 19,4 proc., arba 709 mln. Lt. Baltarusija 2012 m., buvo tik 16-ta didžiausia rinka lietuviškos kilmės prekėms, tačiau pa-lyginti su 2011 m., lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo net 41,1 proc., tuo tarpu reeksportas mažėjo 5 proc. 2012 m. iš Baltarusijos prekių importuota už 2,3 mlrd. Lt, o palyginti su 2011 m., importas išaugo 20,3 proc.2012 m. iš lietuviškos kilmės prekių į Baltarusiją dau-giausia eksportuota mašinų ir mechaninių įrenginių (10,9 proc., trečioje – dirbiniai iš akmens, gipso, cemen-to arba panašių medžiagų (8,8 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Baltarusiją) už 62,6 mln. Lt ir ketvirtoje – tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas (6,2 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Bal-tarusiją) už 43,9 mln. Lt.

Bendradarbiauja abiejų šalių statybininkų asociacijos

Baigiantis metams, Baltarusijos sostinėje Minske lankė-si Lietuvos statybininkų asociacijos delegacija. Lietuvos statybos sektoriaus atstovai dalyvavo Baltarusijos sta-tybinių medžiagų pramonės forume ir susitikimuose su vietos specialistais. Baltarusijoje buvo surengtas statybinių medžiagų pra-monės forumas, kuriame buvo kalbama apie galimybes gerinti Baltarusijos įmonių efektyvumą ir jų konkuren-cingumą vidaus ir užsienio rinkose. Baltarusijos staty-bininkų dėmesio centre – ir pramonės plėtros strate-gija, gamyba, jos modernizavimo galimybės, energijos suvartojimo mažinimas bei eksporto plėtojimas. LSA atstovai su kaimyninės šalies kolegomis aptarinėjo ir šalių bendradarbiavimo statybos srityje perspektyvas. Daugiausia dėmesio buvo skirta statybos produktų ser-tifikavimo ir specialistų bei įmonių atestavimo ir pripa-žinimo temoms. Statybos Baltarusijoje, „Alvora“ nuotr.

„Restoje“ vyks Lietuvos ir Baltarusijos statybininkų forumasTarptautinėje statybos ir remonto parodoje Resta jau nebe pirmą kartą lankysis Baltarusijos Respublikos statybininkų sąjungos pirmininkas Nikolajus Šeremet. Lietuvoje jis lankysis Lietuvos statybininkų asocia-cijos kvietimu. Svečiai iš Baltarusijos apžiūrės parodą, o vėliau daly-vaus Lietuvos-Baltarusijos forume.

RESTA

5

RESTA

„Tarp savo kaimynų esame vieni iš geriausių ir dėl geriamojo vandens kokybės, ir besąlygiškai – dėl nuotekų valymo, dumblo apdorojimo ir perdirbimo. Mes vieninteliai Baltijos šalyse turime dumblo tvar-kymo programą, kurią praktiškai jau įgyvendinome, – parodos išvakarėse portalui STATYBUNAUJIENOS.LT sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos preziden-tas Bronius Miežutavičius. – Pastatyti arba baigiami statyti dumblo pūdymo, sausinimo, džiovinimo įrengi-niai – visą dumblą, kurį gauname valydami nuotekas, supūdome ir jį galime išdžiovinti arba sukompostuoti – bekvapį, be neigiamų elementų, kurie būna dumble. Tai yra labai didelis pasiekimas.“ Pasak B. Miežutavi-čiaus, mes jau seniai išbraukti iš jūros teršėjų sąrašo, kuo nelabai gali pasigirti kitos šalys.

Kai išvietė lauke, centralizuoto vandentiekio nereikia

Tačiau Lietuvoje labai garsiai skamba abejonės dėl intensyvios vandentvarkos sistemos plėtros už eu-ropinius pinigus. Pasak B. Miežutavičiaus, blogasis pavyzdys paprastai dominuoja prieš daugybę gerų pa-vyzdžių. Lietuva per paskutinį 2007-2013 m. finansinį paramos periodą dideles sumas investavo į nuotekų ir vandens tinklų plėtrą. „Mes vykdome valstybės tiks-

Lietuva pirmauja vandentvarkos projektais ir ambicingais tikslais, o gyventojai keiksnoja dideles vandens kainas

Parodos RESTA 2014 tema – vanduo namie, kieme, mieste. Šių metų parodoje akcentuojamas vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose – nuo kokybiškos, taupios santechnikos, vandens kokybės ge-rinimo įrangos, vamzdynų iki šulinių, gręžinių, fontanų, inžinerinės struktū-ros, pakrančių tvarkymo ir vandens telkinių įtraukimo į miestų gyvenimą.

lą, kad 95 proc. visų gyventojų turėtų centralizuotą paslaugą, tai yra be galo ambicingas tikslas. Nei la-tviai, nei estai tokių tikslų neužsibrėžė, – sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas. – Iš esmės tai geras tikslas, bet gyvenimas parodė, kad galbūt nerei-kia tiek daug, nereikia tokio intensyvumo.“ Pasak B. Miežutavičiaus, nereikia tikėtis, kad žmogus, kuris neturi ne tik tualeto viduje, bet ir elementarios plautuvės, dušo, jungtųsi prie centralizuotų tinklų. Tačiau naujų namų kvartalai, paprastai, visi prijungti prie centralizuotų tinklų. Nesijungia tik tie, kurie turi individualius nuotekų valymo įrenginius.

Pagal vandens suvartojimą esame atsilikėliai

Nuotekų valymo įrenginių gamintojai paprastai kaip pridėtinę įrenginių vertę nurodo, kad jais išvalytas vanduo nebeturi kenksmingų medžiagų ir gali būti naudojamas įvairioms reikmėms. Pasak B. Miežuta-vičiaus, Lietuvoje valyti vandenį iki tokio lygio, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai, nėra jokio reikalo. „Išvalyti vandenį ir jį naudoti antrą kartą kainuotų kar-tais ir šimtais procentų brangiau, negu naudoti vande-nį iš vandenviečių“, – sako B. Miežutavičius. Lietuvaičiai, anot vandens tiekėjų asociacijos preziden-

to, taupo vandenį taip, kaip mažai kur žmonės sugeba. Vidutiniškai vienas šalies gyventojas Lietuvoje per parą sunaudoja apie 60 litrų, kai sanitarine norma Europoje arba bet kurioje civilizuotoje šalyje, B. Miežutavičiaus duomenimis, ši norma yra ne mažiau 80-90 litrų.

Netrukus portalas šia tema organizuos diskusiją, kur bus galimybė išsakyti ir kitokią nuomonę. Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt

Bronius Miežutavičius

6

Tikrieji Japoniški „KOBELCO“ ekskavatoriai vėl Lietuvoje

UAB „Konekesko Lietuva“ didžiuojasi, kad po 10 metų pertraukos gali pateikti Lietuvos klientui originalius japoniškus „Kobelco“ekskavato-rius. Naujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai išsiskiria naujomis technologinėmis ypatybėmis ir atspindi Japonijos gamintojo įsiparei-gojimą gaminti geriausią įrangą rinkoje.

„Kobelco“ įranga vertinama dėl pažangių technologijų, taip pat novatorišką nuo triukšmo ir dulkių saugančią sistemą, pažangią hidraulinę sistemą, sklandų valdymą ir degalų ekonomiją. „We Save You Fuel“ (mes taupome jums degalus, liet. k.) – su tokiu šūkiu „Kobelco“ drąsiai sugrįžo į Europą ir Lietuvą.

Efektyvumas taupant degalus. Naujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai yra galingi, lengvai valdomi, saugios konstrukcijos ir mažiau kenkiantys aplinkai, nebrangi jų priežiūra. Tai puiki darbo priemonė ope-ratoriams. Šie ekskavatoriai su „Hino ir MITSUBISHI“ turbokompresoriniais varikliais yra galingi, bet sunau-

doja nedaug degalų. Dėl to jų eksploatavimo išlaidos yra mažos. Įdiegta technologija atitinka IIIB etapo emi-sijos taisykles, numatančias variklio darbo efektyvumą, optimizuojant degimą. Be to, ekskavatoriuose įdiegta automatinio sustabdymo funkcija leidžia sutaupyti dar daugiau degalų.Trys darbiniai režimai. Naujoji energiją taupanti sistema turi tris darbinius režimus (didelės apkrovos, standartinės apkrovos ir naujai įdiegtą ekonomiškąjį ECO), kurie įjungiami vos vienu mygtuko spustelėjimu. Maksimali darbinė galia bei sukimo momentas užtikri-na sklandų darbą įvairiose vietovėse ir tinkamą strėlės pakėlimą, pasukimą ir kasimą. Pažangiausia hidraulinio

Technologijos

7

valdymo sistema papildo tikslų ir sklandų strėlės valdy-mą, tokiu būdu sumažinamas galios sunaudojimas ir sumažėja išlaidos.Pavyzdžiui, pateikiamas didesnis SK210LC-9 ir SK210N-LC-9 modelių efektyvumas palyginus su ankstesnėmis serijomis.Pailgėjo eksploatavimo laikas. Kasdienės ir regu-liarios priežiūros intervalai gerokai pailgėjo, todėl pra-stovos laikas sutrumpėjo, patiriama mažiau nuostolių ir pailgėja eksploatavimo laikas. Dauguma kasdienės priežiūros komponentų yra lengvai ir patogiai pasiekia-mi nuo žemės, dėl to kasdienė priežiūra tapo visiškai ne-sudėtinga, o hidraulinės alyvos keitimo intervalas pail-gėjo iki 5 000 val., hidraulinės alyvos filtro keitimas – iki 1 000 val.Japoniška įranga patvari. Geras „Kobelco“ vardas nėra grįstas vien tik naujovėmis, našumu, ekonomišku-mu ir operatoriui užtikrinamu patogumo lygiu. Žinomas Japonijos gamintojas puikiai supranta, kad jo įranga turi būti patvari, ir to pavyksta pasiekti dėl aukštos kokybės konstrukcijų, detalių ir apdailos, įranga dengiama ilga-amžiais dažais.Svarbu saugumas. Vienu iš svarbiausių išlieka sau-gumas, kuris užtikrinamas ir dėl sumontuotos galinio vaizdo kameros, kad operatorius ga-lėtų geriau matyti visą vaizdą. Ši elektroninė „trečioji akis“ yra svarbi saugumo aspektu, eks-kavatorių naudojant įvairiose vietose, o įrangos priežiūros rei-kalavimus ir diagnostikos parametrus galima matyti skystųjų kristalų displėjuje.Puikų matomumą operatoriui užtikrina platus priekinis langas. Į didelę kabiną patogu įlipti ir išlipti. Automa-tinis oro kondicionavimas ir garso sistema yra tik du iš daugelio reikalavimų, standartiškai įgyvendintų sie-kiant, kad operatoriui būtu patogu. „Kobelco“ spyruokli-nės pakabos technologija kabinoje sumažina vibraciją (50 proc. mažesnė vibracija, lyginant su ankstesniais modeliais) ir triukšmo lygį.

Apie KOBELCO„Kobelco Construction Machinery Europe B.V.“ priklauso „Kobelco Construction Machinery Co., Ltd. Japan“, par-duodančiai ir aptarnaujančiai įvairius 1–85 t vikšrinius ekskavatorius. Pirmieji „Kobelco“ ekskavatoriai buvo pagaminti 1930 m. 2012 m. „Kobelco“ baigė statyti naują ekskavatorių gamyklą Hirosimoje – moderniausią

ir produktyviausią pasaulyje, kurios metinė gamybos apimtis – daugiau nei 11 000 vienetų. „Kobelco“ yra trumpo sukimosi spindulio ekskavatoriaus technologijų pradininkė, pasižyminti aukščiausios klasės mažiausiai kuro suvartojančių ekskavatorių gamybos pramonės ly-derė. „Kobelco“ per metus gamina apie 30 000 vienetų ekskavatorių.

Iškastos žemės kiekis. sunaudojant litrą degalų (m3/l)4,7 proc. pagerėjimas H režimas prieš SK200-8 serijos H režimą

5,0 proc. pagerėjimas S režimas prieš SK200-8 serijos S režimą

17,3 proc. pagerėjimas ECO režimas prieš SK200-8 serijos ECO režimą

Ferguson ir kt.. Bendrovė prekiauja sunkiąja technika: miš-kų, statybine, komunaline, kelių statybos, sandėliavimo technika ir įranga, žemės ūkio technika ir padargais, visos technikos atsarginėmis dalimis, teikia technikos priežiū-ros ir remonto paslaugas. Šiuo metu klientų patogumui jau yra 4 pardavimo ir techninio aptarnavimo centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiemet ben-

Apie KONEKESKO LIETUVAUAB „Konekesko Lietuva“ – lyderės pozicijas, parduo-dant techniką, užimanti įmonė. Būdama antrinė tarptautinės ir ilgaamžės Konekesko gru-pės (Suomija) įmone, UAB „Konekesko Lietuva“ atstovau-ja patikimiems technikos gamintojams: Kobelco, Kubota, Grove, Sennebogen, Still, Dynapac, Ponsse, Claas, Massey

drovė atidarys penktąjį techninio aptarnavimo centrą Šiauliuose. Jau pradėjo veikti elektroninė atsarginių dalių parduotuvė, leidžianti klientui jam patogiu būdu užsakyti ir efektyviai pristatyti dalis. UAB „Konekesko Lietuva“ inf. ir iliustr.

TechnologijosU

žs. N

r. SN

P 14

/11

8

Sprendimai

„Suprasdami rinkos poreikius turėti ilgaamžį, saugų ir energiją tausojantį fasadą, nuolat tobuliname savo ga-minius ir sprendinius“,– sako „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė. Šiais metais buvo atnaujinta tinkuojamų sienų gaminių grupė, tai yra, sukurtos naujos plokštės PAROC® Linio 10 ir PAROC® Linio 15 bei vertikaliai orien-

Atnaujinti „Paroc“ sprendimai tinkuojamiems fasadams „Paroc“ optimizavo tinkuojamoms sienoms skirtų šilumos izoliacijos medžiagų asortimentą taip, kad atitiktų didėjančius pastatų energinio efektyvumo reikalavimus.

tuoto plaušo plokštės PAROC® Linio 80. Tai yra nedegios, apkrovą laikančios, ypač efektyvios šilumos izoliacijos plokštės, skirtos tiek renovuojamų, tiek ir naujai sta-tomų pastatų sienų šiltinimui, kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas. „Nuolatos tobulindami izoliacines medžiagas ir izoliaci-nius sprendimus siekiame tenkinti statytojų ir statybinin-

kų poreikius“,– sako „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. A. Endriukaitytė. Naujosios plokštės pasižymi puikiomis šilumą izoliuo-jančiomis savybėmis, yra atsparios šarmams. Jos yra lai-džios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia. Šių plokščių matmenys išlieka stabilūs veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei. Tokiu būdu šiltinant sienas PAROC® Linio 10, PAROC® Linio 15 ir PA-ROC® Linio 80 plokštėmis, neatsiranda plyšių dėl šilumos izoliacijos deformacijų, fasadas išlaiko puikią formą, ga-lima panaudoti net ir tamsias spalvas fasado apdailai.

9

1 Laikanti sienos konstrukcija

(plytos, blokeliai, betonas ar pan. ir

medinis/plieninis karkasas arba skydai)

2 Klijų mišinys

3 Šilumos izoliacija PAROC® Linio 10,

Paroc® Linio 15

4 Armavimo sluoksnis

5 Apdailos sluoksnis

23

4

1

5

2

1

34

5

1 Laikanti sienos konstrukcija

(plytos, blokeliai, betonas ir kt.)

2 Klijų mišinys

3 Šilumos izoliacija PAROC® Linio 80

4 Armavimo sluoksnis

5 Apdailos sluoksnis

1

23

1

2

3

54

4

5

Fasadų šiltinimo sistema PAROC® Linio 80

Fasadų šiltinimo sistema PAROC® Linio 10, PAROC ® Linio 15

Sprendimai

Kodėl PAROC® LinioTM?

Taupo energiją

Mažas šilumos laidumas užtikrina gerą energijos taupymo efektyvumą

Saugo nuo ugnies

PAROC® akmens vata yra nedegi, o jos lydymosi temperatūra siekia 1000 °C. Todėl tinkuojamuose fasaduose naudojant akmens vatą sukuriama pati-kima priešgaisrinė apsauga.

Ilgaamžiškas fasadas

PAROC® akmens vata yra atspari drėgmei ir taip užti-krina fasado ilgaamžiškumą. Jos mechaninis atspa-rumas ir pastovumas visose sąlygose leidžia išlaikyti savo formą ir matmenis, išvengti plyšių ir trūkių tarp izoliacijos sluoksnių.

Greitai ir lengvai įrengiamas

Dėl savo mechaninio stabilumo savybių ir nedide-lio svorio su šiomis medžiagomis lengva ir patogu dirbti.

Lankstus projektavimas

Tinka naudoti net ir įmantriausiuose fasaduose

Efektyvi garso izoliacija

PAROC® akmens vata yra porėta medžiaga ir puikiai sugeria garsą bei užtikriną komfortišką aplinką pa-talpose.

Tinka įvairioms sienoms

Tinkuojamų fasadų sistemos su PAROC® Linio plokš-tėmis gali būti įrengtos ant įvairiausių tipų sienos: plytų mūro, blokelių, betono, medinio karkaso ar plieno konstrukcijos. Yra daug sienos konstrukcijos sprendimų ir visiems jiems, visų tipų sienoms „Pa-roc“ gali pasiūlyti izoliacinį sprendinį. Energiškai efektyvių pastatų (A, A+ ir A++) bei B klasės ener-ginio efektyvumo pastatų konstrukcinių sprendimų mazgus ir brėžinius (CAD brėžiniai) galite rasti www.paroc.lt tinklapyje, rubrikoje „Darbui ir informacijai“. Ten pat Jūs rasite ir galėsite parsisiųsti „Paroc“ ka-talogą „Statau šiltą namą“. Pagrindiniai sprendiniai yra papildyti lentelėmis, kuriose rasite konkretaus sprendinio šilumos perdavimo koeficiento vertes.

Kaip įrengiama izoliacija?

Šilumos izoliacijos sluoksnis ant sienų gali būti įren-giamas keliais būdais, priklausomai nuo to, koks yra sienos pagrindas, kokios pasirinktos izoliacinės medžiagos ir kokios yra pateikiamos tinkuojamų šiltinimo sistemų tiekėjų rekomendacijos. PAROC® Linio šilumą izoliuojančios plokštės gali būti klijuo-jamos prie sienų arba ir klijuojamos ir tvirtinamos mechaniškai kartu.

Be to, šios plokštės yra nedegios ir atitinka degumo klasifikaciją A-1 (pagal Euroklases), todėl pastatai, ap-šiltinti PAROC® akmens vatos plokštėmis, yra saugesni ir gaisrų atveju. Plokštės gali būti įvairių storių: PAROC® Linio 10 gali būti nuo 50 iki 250 mm storio, o PAROC® Linio 15 – nuo 20 iki 200 mm. PAROC® Linio 10 250 mm storio gali būti naudojamos A energinio naudingumo klasės pastatų sienoms įrengti. PAROC® Linio 15 rekomenduojama nau-doti tokiuose fasaduose, kur reikia didesnio mechaninio atsparumo. Be to, nedidelio storio šios plokštės gali būti

naudojamos ir renovuojamų pastatų langų ir durų an-gokraščių šiltinimui. PAROC® Linio 80 yra vertikaliai orientuoto plaušo plokš-tės, kurios populiarios tarp individualių namų statytojų. Jos tinka naudoti tiek mažaaukščių, tiek ir daugiaaukščių pastatų statybai. Statant energiškai efektyvius pastatus, jų sienų šiltinimui rekomenduojame naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes PAROC® Linio 80, kurių storis gali būti iki 340 mm, tai visiškai tinka A, A+ ir A++ pasta-tų sienų šilumos izoliaciją. Bendrovės iliustr.U

žs. N

r. SN

P 14

/01

10

Diskusija

Marius urBONas, NaciONaliNės visuOMeNės sveikatOs priežiūrOs

laBOratOrijOs l. e. p. sveikatOs rizikOs veiksNių vertiNiMO skyriaus vedėjas

Gyventojai pastatuose praleidžia iki 90 proc. savo laiko. Pastatuose sveikatai gali kenkti nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patal-pos temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, pavo-jinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė, patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės ir kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, kenksmingo-sios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas ir pan.

2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau − NVSPL) specialistai kartu su par-tneriais dalyvavo atliekant būsto kokybės tyrimą, kurio metu buvo aplankyti 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004, analizei panaudota 2900 anketų. Tyrimo metu nustatytos ir išanalizuotos pagrindinės būsto problemos, susijusios su patalpų oro kokybe, triukšmu, pelėsių augimu ir kitais veiksniais. Pateikiame dešimt pagrindinių tyrimo išvadų, kuriomis galima būtų pasinaudoti tiek priimant sprendi-mą dėl būsto įsigijimo, tiek dėl renovavimo.

Tyrimas atskleidė, kad pastato amžius turi įtakos būsto sąlygoms ir gyventojų sveikatai bei geroveiPrevencinių priemonių taikymas, norint išvengti būsto aplinkos pro-blemų, yra ekonomiškai naudingesnis negu problemų šalinimas ir ligų gydymas. Šiuo metu Lietuvoje į vykdomos pastatų renovacijos, naujų pastatų statybos bei esamo būsto kokybės įvertinimą, deja, nėra įtraukti su sveikata susiję kriterijai.

1. Ar patekinti gyventojai savo būstu? Daugumą būstas tenkina (66,33 proc.). Senos statybos namų gyventojai linkę pesimistiškiau vertinti įvairius gy-venamosios aplinkos aspektus, nei naujos statybos ar renovuotų namų gyventojai. Senos statybos namų gyventojai būsto dydžiu labiau nepatenkinti, naujos statybos – labiau patenkinti.

2. Kaip gyventojai vertina savo būstą, kas turi tam įtakos? Subjektyvus vertinimas, pasitenkini-mas ir komfortas yra svarbūs rodikliai siekiant page-rinti psichologines būsto sąlygas, gyvenimo kokybę bei būsto vertės suvokimą. Senos statybos namų gyventojai šias sąlygas vertina blogiau nei naujos statybos ir renovuotų namų.

3. Ar šilta gyventi būste, kai tam turi įtakos šildymo sistema ir šiluminė izoliacija? Renovuotuose na-muose didesnioji dalis gyventojų šildymo sistema yra patenkinti, senos statybos namuose – nepatenkinti. Pasitenkinimas šilumine izoliacija priklauso nuo pastato amžiaus. Renovuotuose namuose gyvena daugiau gy-ventojų, patenkintų šilumine izoliacija, senos statybos namuose – daugiau nepatenkintų. Gyventojai įvardija pačias įvairiausias priežastis (nesandarūs langai, ne-efektyvi šildymo sistema, nepakankama šiluminė izo-liacija ir pan.), dėl kurių būstuose šildymo sezonu šalta.

4. Ar trikdo triukšmas? Senos statybos namuose dau-giau gyventojų nurodė, kad įvairių triukšmo šaltinių ke-liamas triukšmas juos trikdo labiau nei naujos statybos namų gyventojus. Renovuotuose namuose didesnioji dalis gyventojų nurodė, kad juos triukšmas dirgina nedaug arba visai nedirgina. Daugiau senos statybos namų gyventojų yra pasiruošę papildomai mokėti už galimybę gyventi netriukšmingoje aplinkoje.

5. Ar triukšmas trikdo nakties poilsiui? Miego trik-dymu dėl įvairių triukšmo šaltinių labiau skundėsi senos statybos namų gyventojai.

6. Dėl kokių kenksmingų veiksnių nerimauja gy-ventojai? Beveik pusei renovuotuose namuose gyve-nančių gyventojų nerimą kelia kvapai jų būste. Dides-nioji dalis gyventojų, kuriems nerimą kelia santykinė oro drėgmė būste, gyvena naujos statybos namuose. Dėl oro kaitos, pelėsio būste daugiau nerimauja senos statybos namų gyventojai. Vibraciją būste daugiau jaučia senos statybos namų gyventojai.

7. Kokie apklausos duomenų ir laboratorinių matavimų rezultatų skirtumai? Pagal atsaky-mus į klausimus dėl pelėsio augimo labiau nerimau-ja senos statybos namų gyventojai, tačiau pagal atliktus matavimus daugiau mielių/pelėsių koloni-jas sudarančių vienetų buvo rasta naujos statybos ir renovuotuose namuose, matyt, tai priklauso ir nuo atliktos renovacijos kokybės.

8. Kokie matavimo rezultatai dėl dulkių ir an-glies dvideginio koncentracijų? Naujos staty-bos namuose dulkių koncentracija yra mažesnė nei senos statybos ar renovuotose namuose. Senos statybos ir renovuoti namai pagal dulkių koncen-traciją nesiskiria. Anglies dvideginio koncentracija didžiausia buvo renovuotuose namuose, mažiausia – naujos statybos namuose. Anglies dioksido kon-centracija priklauso nuo patalpų vėdinimo.

9. Kokie matavimo rezultatai dėl oro tempe-ratūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio? Renovuotuose namuose temperatūra buvo mažiausia, naujos statybos – didžiausia. Nustatyta, kad oras daugumoje būstų yra sausas. Senos, nau-jos statybos ir renovuoti namai pagal oro judėjimo greitį nesiskiria.

10. Kokie apklausos duomenys dėl būstuose ser-gančių vaikų? Senos statybos namuose šansas susirgti įvairiomis ligomis didesnis nei renovuotuose namuose, tačiau šansas susirgti įvairiomis ligomis naujos statybos ir senos statybos namuose nesiskiria.

Taigi pastato statybos metai turi įtakos būsto sąlygoms ir gyventojų sveikatai bei gerovei. Būsto sąlygos veikia ne tik fizinę sveikatą. Poveikis psichinei sveikatai yra dar didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas. Parengta pagal „Sveikas būstas, sveika aplinka, sveikas žmogus“, 2013 www.nvspl.lt/index.php?2108918980

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“. Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt

Priežasčių, kurios atsiranda dėl to, kad žiemą ar pereinamuoju laikotarpiu bute yra per šalta, ver-tinimas 2011 m.

Nėra tokios problemos;

Negalime sau leisti daugiau;

Butas per didelis, kad būtų galima efektyviai šildyti;

Neefektyvus šildymo sistemos veikimas;

Ne visuose kambariuose yra šildymo sistema;

Trūksta šildymo kontrolės;

Neveikia šildymo sistema;

Neteisingas šildymo prietaisų išdėstymas;

Nepakankama pastato šiluminė izoliacija;

Nesandarūs langai;

Nėra priežasties;

Kita.

11

MiNdaugas Budrys, uaB „teNkO Baltic” prOduktO vadyBiNiNkas

Sakote, tai brangi investicija? Galime jus patikinti, kad artimiausiu metu ji atsipirks, nes blogos ventiliacijos padariniai – pelėsis, o tai reiškia – gręsiantį remontą, didesni šilumos nuostoliai, gąsdinančiai didelės sąskai-tos už šildymą.Ne vienas mūsų klientas, pradėdamas namų renovacijos darbus, naiviai paklausia: „Kam man reikalingas mecha-ninis vėdinimas? Juk ir proseneliai, ir tėvai gyveno be priverstinio vėdinimo, o buvo sveiki ir viskuo patenkinti. Gal ir aš taip galiu?“ Skirtumas visai paprastas – senelių statyti namai nebuvo tokie sandarūs, tad šviežias oras iš lauko nesunkiai patekdavo į patalpas. Oro apykaita, nors ir nepastovi, tačiau vis tiek būdavo. Šiais laikais daugelis mano, kad ne taip sudėtinga retkarčiais atsidaryti langą ir taip išvėdinti patalpas, deja, tačiau toks būdas nėra racionalus, nes sušilęs patalpose esantis oras tiesiog išmetamas į lauką, o į pastatą tiesiai iš lauko patenka oras, kurį vėl reikia sušildyti. Tokio neracionalumo pase-kmė – didesnės šildymo sąnaudos ir išlaidos už jas.Dabar, siekiant taupyti brangią šilumą, šiuolaikiniai na-mai statomi šilti ir sandarūs, renovuojami pastatai taip pat apšiltinami, seni langai keičiami naujais.

Kaip jaučiasi žmogus, pabudęs blogai išvėdintame ir drėgname bute? Pirmiausia – jis negali gerai išsimiegoti, jaučiasi pavargęs ir irzlus, nedarbingas, jį erzina nemalonūs kvapai ir nuolatinis drėgmės pojū-tis. Tai faktoriai, kurie net gali sukelti peršalimo ar alergines ligas! Jei ruošiatės seno būsto renovacijai, vienas iš esminių darbų – pasirūpinti tinkamu vėdinimu.

Šiuolaikinis žmogus visose gyvenimo srityse siekia komforto ir patogumo, grįžęs po darbų į namus jis nori ilsėtis, atsipalaiduoti, o ne sukti galvą dėl pelėsio ar ne-malonaus kvapo.

Kokiu principu veikia rekuperacinės sistemos, ku-rias jums ir siūlome rinktis renovuojant seną būstą?

Rekuperatoriaus viduje yra specialus šilumokaitis, kuris iš patalpų šalinamo oro šilumą panaudoja į patalpas tie-kiamam orui pašildyti. Tokiu būdu užtikrinamas patalpų vėdinimas su šilumos atgavimu. Priklausomai nuo reku-peratoriaus modelio ir tipo, įrenginio efektyvumas gali svyruoti nuo 50 proc. iki 98 proc. Svarbu pasirinkti kaip galima didesnio efektyvumo įrenginį, nes kuo didesnis rekuperatoriaus efektyvumas, tuo daugiau sutaupoma šiluminės energijos.Įsirengus rekuperacinę vėdinimo sistemą svarbu, kad visas vėdinimas vyktų tik per ją. Dažna klaida – voniose, tualeto patalpose statyti paprastus ventiliatorius ir taip šilčiausią orą (kartu ir pinigus) išmesti lauk.Būtina paminėti ir tai, kad priverstinio vėdinimo siste-ma palaiko malonų mikroklimatą ir neleidžia pertekli-nei drėgmei kondensuotis ant sienų bei langų. Esant per dideliam santykiniam drėgnumui, patalpos kampuose

arba šalčio tiltelių zonose – ten, kur paviršių tempe-ratūra žemiausia – susiformuoja šlykščios išvaizdos ir kvapo pelėsis.Jei nenorite, kad jūsų namai „alsuotų“ drėgme, tačiau taip pat baiminatės itin sauso oro, svarbu parinkti tin-kamą oro apykaitą. Oro apykaita 0,5h-1(0,5 karto per valandą) reiškia, kad visas patalpos oro tūris pakeičia-mas per 2 valandas. Tokios oro apykaitos pakanka ne tik reikiamam deguonies kiekiui ir ne didesnei nei leistina anglies dvideginio (CO2) koncentracijai patalpoje palai-kyti, bet ir perteklinei drėgmei pašalinti.Rekuperacinė sistema inovatyvi bei moderni, tad jūsų renovuoti namai taps ne tik išoriškai atsinaujinę, bet ir atspindės „modernaus namo“ viziją. Naudojimas ste-bina savo paprastumu: jums reikės vieną ar du kartus per metus pasikeisti oro filtrus. Filtrų keitimo dažnumas priklauso nuo to, iš kur imamas lauko oras: jei namas yra prie gatvės ar vietoje, kur užterštumas yra didesnis, gali tekti pasikeisti ir dažniau.Dar vienas neabejotinas rekuperacijos pranašumas, kurį ypač vertina sveika gyvensena besidomintys ar mažų vaikų turintys žmonės, – tai „oro sanitaro“ vaidmuo. Vė-dinimas – tai ne tik oro cirkuliacija, bet ir tiekiamo oro išvalymas nuo dulkių, kietųjų dalelių, dervų, suodžių ir kt. mūsų sveikatai pavojingų kenkėjų. Kaip puikiai visi žinome, didžiuosiuose miestuose oro tarša yra itin di-delė, tad jei jūsų namas yra netoli gatvės, jūs kasdien nuodijate savo organizmą. Štai rekuperatoriai jums siū-lo išeitį, kaip to išvengti. Juose yra oro filtrai, kurie valo nešvarumus, tad jūsų organizmas yra apsaugomas nuo taršos. Bendrovės iliustracijos.

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“. Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt

Pasirinkimas: šilumą paleisti vėjais arba susigrąžinti rekuperatoriais

Rekuperatoriaus filtras, rekuperatorius

Diskusija

12

Energijos taupymas ir apsauga nuo triukšmo su ROCKWOOLGera medžiaga – svarbu. Bet taip pat svarbu – teisingai ją pasirinkti ir sumontuoti. ROCKWOOL akmens vata yra neorganinė medžiaga, kuri izo-liuoja šilumą ir garsą, užtikrina priešgaisrinę saugą. Ši medžiaga tinka įvai-rios paskirties pastatams, inžineriniams įrenginiams ir sistemoms izoliuoti.

Kaip gintis nuo nepageidaujamų garsų ir gyventi saugiai

Medžiagų iš akmens vatos šilumos laidumo koeficientai lai-komi vienais iš geriausių savo kategorijoje. Pagal termoizo-liacines savybes 5 cm storio plokštė ROCKWOOL SUPERROCK atitinka 100 cm skylėtųjų keraminių plytų mūro sluoksnį. Statybos produktai pagal degumą skirstomi į septynias klases. Beveik visa akmens vata yra priskiriama saugumo požiūriu geriausiai klasei. Visi be dangos ROCKWOOL gami-niai, padengti aliuminio folija ir stiklo pluoštu, yra nedegūs ir atitinka saugiausios A1 gaisrinės klasifikacijos kategoriją.Įvairios apklausos rodo, kad gyventojams vienas iš svar-biausių dalykų yra garso izoliacija. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai yra erdvinės plaušinės struktūros ir tan-kūs, todėl jie užtikrina gerą akustinę kontrolę. Siekiant išvengti triukšmo, būtina tinkamai izoliuoti perdangas, sienas bei vidaus pertvaras tarp kambarių ir butų. ROCKWOOL siūlo keletą gaminių, kurie padeda suma-žinti garso sklidimą per konstrukcijas. Universalios pa-

skirties ROCKWOOL SUPERROCK plokštės, dažniausiai naudojamos karkasinės konstrukcijos sienų ir pertvarų atitvaroms, efektyviai sumažina garsą. Norint pasiekti geriausią garso izoliaciją, plokštės SUPERROCK turi būti montuojamos karkase, izoliuotame nuo pagrindinės konstrukcijos. Taip stabdomas garso perdavimas.Daugiaaukščių namų gyventojai paprastai kenčia ne nuo piktavalių kaimynų, o nuo netyčinio garso: vaikų vaikštynių, žingsnių garso, numesto daikto bildesio. Smūginio garso izoliavimui grindų konstrukcijose nau-dojama STEPROCK ND izoliacinė plokštė, kuri pasižymi tiek šilumos, tiek akustinės izoliacijos savybėmis.

Kodėl šiltinti iš išorės naudingiau, negu iš vidausApšiltinę pastatą iš išorės, sutaupome šilumos. Tai reiš-kia ir mažiau energijos, lėšų, ir komfortišką gyvenimą. Vidinis sienos paviršius, esant 20°C kambario tempera-tūrai, įšyla nuo 14°C iki 19°C. Nepakankamai apšiltinus namą, pro išorines sienas ima skverbtis šaltis, o pačios sienos darosi drėgnos. Šiluma gali būti prarandama ir per atitvaras. Šiuo atveju svar-biausia – sandarumas, bet reikia žinoti ir kitką – padi-dinus termoizoliacinės medžiagos storį dukart, šilumos sutaupyti dvigubai vis tiek nepavyks.Norint sutaupyti šilumos, namą apšiltinti būtina, tačiau jis negali tapti konservų dėžute, pro kurią namas nebe-kvėpuotų. Specialistai žino, kad reikia suderinti du daly-kus – namas turi būti sandarus, bet sandarumas neturi trukdyti išgaruoti drėgmei. Sudaryti tinkamą mikrokli-matą – reškia ir pasirūpinti tinkamu vėdinimu. Neretai žmonės sprendžia dilemą – šiltinti patalpas iš vidaus ar iš išorės. Šiltinant iš išorės, vidaus patalpos ne-

sikeičia, gyventojai nepatiria renovavimo nepatogumų. Apšiltinant iš vidaus, būtina atlikti nemažai darbų, kurie kainuoja papildomai ir pinigų, ir laiko, nes reikia perkėli-nėti elektros įrangą, vamzdžius, radiatorius. Gyventi to-kiose patalpose bent jau kurį laiką tampa neįmanoma. Taigi kai namas izoliuojamas iš išorės, jis tarsi apvelka-mas kailiniais, kurie taupo iki 30 proc. daugiau, negu apšiltinus iš vidaus.

Plokščio stogo šiltinimas arba kokią parinkti namo kepurę

Pastato stogas svarbus ne tik pridengti nuo lietaus. La-bai svarbus ir šilumos izoliacinės medžiagos parinkimas. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai pagaminti iš inertiškų, mineralinės kilmės medžiagų, nereaguojančių su kitomis skirtinguose stogo dangos sluoksniuose naudojamomis medžiagomis ar jų komponentais, todėl dera su visomis prilydomosiomis bituminėmis bei polimerinėmis hidroizo-liacinėmis ar garų izoliacijos dangomis. Vienasluoksnės šilumos izoliacijos įrengimas plokščiajame stoge – eko-nomiškas, greitai įgyvendinamas ir paprastas sprendimas. Tokiai izoliacijai įrengti naudojamos dvitankės akmens va-tos plokštės MONROCK PRO. Vienasluoksnės šilumos izolia-cijos įrengimui reikalingos darbų sąnaudos yra apie 15–20 proc. mažesnės, negu klojant plokštes dviem sluoksniais. Dvisluoksnė plokščio sutapdinto stogo šilumos izoliacija iš akmens vatos įrengiama naudojant du sluoksnius. Viršu-tinio sluoksnio stogo izoliacijos plokštės DACHROCK MAX ar DACHROCK 185 paskirsto apkrovas, jos yra ypač kietos ir atlaiko didesnes gniuždymo apkrovas. Apatinis sluoksnis – plokštės SPODROCK, kurios yra minkštesnės ir jų storis parenkamas pagal stogo šiluminiam efektyvumui keliamus reikalavimus. Viršutiniam stogo šilumos izoliacijos sluoks-niui rekomenduojama naudoti storesnes (40 mm) plokštes, nes taip išgaunamas stabilesnis pagrindas hidroizoliacinei stogo dangai, o dėl storesnės plokštės itin sumažėja tikimy-bė sulaužyti jas įrengiant, remontuojant, prižiūrint stogą.

Bendrovės informacija ir iliustracijos

Sprendimai

Užs

. Nr.

SNP

14/0

8

13

Vienas iš būdų efektyviai mažinti energijos suvartojimą ir taupyti – bute ar name įrengti automatizuotas namų valdymo sistemas, kurios optimaliai reguliuoja patalpų šildymą, vėdinimą, apšvietimą ir kitus energiją eikvo-jančius procesus. „Priklausomai nuo patalpų ploto ir energijos panaudoji-mo racionalumo, automatinės namų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc.“, – sakė Raimundas Skurdenis, „Jung Vilnius“ kom-panijos direktorius. Automatizuotas namų valdymo sis-temas diegiančios kompanijos atstovas įvardijo penkis būdus, kaip išmanusis namas gali taupyti jūsų pinigus žiemą ir ne tik.

1 būdas. Skirtingi šildymo režimai. Išmanieji namai automatiškai reguliuoja patalpų šildy-mą – palaiko skirtingas temperatūras pagal gyventojų iš anksto pasirinktus prioritetus. Pavyzdžiui, kai su šei-ma vakarosite namuose, įsijungs komforto režimas ir bus šilta, o kai ryte išvyksite į darbą arba naktį, miegant, kuomet sveikiau žemesnė temperatūra, įsijungs ekono-minis režimas. Apie žmogaus buvimą patalpoje, kaip ir apie tempera-tūrą joje, išmaniuosius namus įspėja specialūs davikliai. Pavyzdžiui, jei virtuvėje gaminate maistą ir viryklė tampa papildomu šilumos šaltiniu, šildymo sistemos į tai atsižvelgs ir eikvos mažiau energijos. Sistemą galima

Penki būdai, kaip išmanusis namas taupo pinigus žiemą

Žemyn krintantis termometro stulpelis daugeliui siejasi su didėjan-čiomis sąskaitomis už šildymą. Lietuvoje vis daugiau gyventojų šią problemą spendžia savarankiškai, iš esmės ir ilgam.

suprogramuoti taip, kad skirtingose patalpose būtų pa-laikoma skirtinga temperatūra. Taip, pvz., galima tau-pyti pagalbinių, sandėliavimui skirtų patalpų sąskaita.

2 būdas. Įsisavina šilumą iš lauko. Išmanusis namas ar butas reaguoja į aplinkos tempera-tūrą, todėl gali panaudoti net saulės šilumą. Išmaniojo namo sistemas galima sureguliuoti taip, kad langų ža-liuzės pasikeltų tuomet, kai į langus plieskia saulė ir taip nemokamai prišildo jūsų patalpas. Ir atvirkščiai: žaliuzės gali nusileisti ir taip dar geriau izoliuoti namą, kai, pvz., naktį, už lango siaučia vėjas. 3 būdas. Protingai vėdina. „Kai kurie žmonės taupo šilumą užkamšydami namuo-se ventiliacijos angas ar per žiemą nebeatidarinėdami langų. Bet taip gyvendami prasilenkiame ir su higienos normomis, ir juolab su komfortu“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. Išmaniuosiuose namuose automatizuotos šildymo ir patalpų vėdinimo sistemos veikia išvien. Pa-vyzdžiui, vos tik patalpoje atidaromas langas, sistema mažina šildymą tam, kad šiluma neišeitų per langą. Namuose esantys davikliai nuolat fiksuoja oro kokybę, atvirus / uždarytus langus ar duris, todėl optimaliai šildomos arba vėdinamos tik tos patalpos, kuriose šis poreikis yra. Pavyzdžiui, sistemą galima užprogramuoti taip, kad name būtų vėdinami tik tie kambariai, kuriose yra žmonių, gyvūnų ar net augalų.

4 būdas. Optimalus apšvietimas.

Žiemą, kai dienos trumpos, elektros sunaudojama dau-giau. O ką pasakytumėte, jei jūsų namas sugebėtų iš-naudoti natūralius šviesos šaltinius? Išmaniajame name šviestuvų intensyvumas reguliuojamas šviesai jautriais jutikliais, todėl šviestuvai niekada nešvies maksimaliai tuomet, kai yra papildomų šviesos šaltinių. Kai apšvie-timas įsijungia, davikliai matuoja patalpose esantį švie-sumo / tamsumo laipsnį ir veikia tik tokiu intensyvumu, kokio reikia, – dienai už lango blėstant, šviesa kamba-riuose automatiškai darysis vis ryškesnė ir jaukesnė. Tokie šviestuvai leidžia taupyti keliais aspektais: kai tausojama energija, ir šviestuvai veikia mažesniu ga-lingumu, tad elementai, lempos ir visa kita elektronika nesusidėvės žymiai ilgiau. Išmaniųjų namų šviestuvai leidžia rinktis dar vieną al-ternatyvą: šviesa automatiškai išsijungs tose patalpose, kuriose jūsų nėra. Tad niekuomet nebeteks pergyventi ar pyktis su aplinkiniais dėl kitame namo gale paliktos ar per naktį vonioje degusios šviesos.

5 būdas. Pakilusi nekilnojamojo turto vertė.

Perkant ar parduodant namus, butus, vienas svar-biausių šiuolaikinių kriterijų – ekonominis efektyvu-mas. „Veiksmingai taupyti leidžiančios išmaniosios sistemos name ar bute – investicija į nekilnojamojo turto vertę ateityje, o tai – ženklios, dešimtimis ir šimtais tūkstančių skaičiuojamos sumos“, – sakė R. Skurdenis. „Jung Vilnius“ informacija ir nuotr.

Sprendimai

14UAB „SISTELA“Žalgirio g. 88, LT-09303, Vilnius

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

www.sistela.ltTel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

TemaDiskusija

Kad renovuojamas daugiabutis nepabirtų lyg kortų namelis Pastatų renovacijos koncepcijos ir pertvarkymo galimybės yra betarpiškai susi-jusios su laikančių konstrukcijų bei egzistuojančių atitvarų sistemomis. Tai, ką galima padaryti mūriniame pastate, visiškai netinka panelinėms struktūroms.

giNtaras Čaikauskas, architektas

Visais atvejais bet kokia rimtesnė invazija į pastato lai-kančias sistemas privalo būti parengta profesionalių projektuotojų ir suderinta su ankstesniais projektų au-toriais ar įgaliotomis įmonėmis. Tik tokiu būdu galima išvengti nenumatytų klaidų ir kitokių nesėkmių.Sovietmečio laikais statyti daugiabučiai iš esmės buvo kelių rūšių: plytų mūro pastatai su iš anksto pagamintų surenka-mų gelžbetonio plokščių perdangomis; statybos aikštelėje surinkti iš gamykloje suformuotų gelžbetonio panelių; sta-tybos aikštelėje išlieti naudojant monolitinį gelžbetonį.

Gresia apgailėtini rezultataiGyventojai paprastai rūpinasi tik savo butų problemomis, ta-čiau tokios daugiabučių pastatų sistemos yra betarpiškais susi-jusios tarpusavyje ir neįmanoma jų spręsti atsietai. Tam reikia

bendrijų, tarpusavio susitarimų, sprendimų priėmimo, atsako-mybės pasidalinimo. Vienas iš labiausiai matomų ir neišven-giamai spręstinų esminių klausimų – bendras kvartalų ir mi-krorajonų estetinis vaizdas, siekiant išvengti vizualaus aplinkos sudarkymo bei galutinio šių rajonų nekilnojamojo turto vertės devalvavimo. Vykdant pavienes renovacijas, neparengus kom-pleksinių projektų, gresia sovietmečio gyvenamosios aplinkos galutinis deharmonizavimas. Pavyzdžių jau yra. Suvaldyti bū-simuosius procesus itin sudėtinga ir sunku, reikalingi griežti ir aiškūs administraciniai, politiniai sprendimai, visuomenės su-pratimas ir palaikymas, statybininkų sąmoningumas ir darbo kultūra. Priešingu atveju gresia apgailėtini rezultatai.

Jeigu pertvaras ardė vienas, kitam tai daryti – pavojinga

Ne mažiau svarbus yra pastatų vidaus įrangos sprendi-nių atnaujinimas. Jeigu tai beveik neįmanoma surenka-

muose stambiapanelinių blokų „kortų nameliuose“ (nes pajudinus vieną bloką, gali suirti visa sistema), tai yra žymiai lengviau mūriniuose pastatuose. Blokiniuose pastatuose galima spręsti kompleksinius apšiltinimo, balkonų įstiklinimo, langų ir durų keitimo, inžinerinių sistemų perdarymo bei vidaus patalpų remon-to klausimus. Esminis perplanavimas praktiškai neįmano-mas. Juolab, jeigu pavieniai asmenys yra jau savavališkai išsigriovę kokias nors pertvaras, tai kitiems kaimynams geriau nepradėti analogiškų ardymo darbų. Pastato aukš-tuose gali netikėtai atsirasti „perforuoto popieriaus lapo“ efektas ir įtrūkti susilpnėjusios pastato konstrukcijos. Dažnai gyventojai pageidauja išgriauti pertvaras tarp virtuvių ir kambarių, balkonų sąskaita pasididinti gyve-namąjį plotą (apšiltinant balkonus ir išardant atitvari-nės lauko sienos fragmentus ir t.t.). To daryti nepatar-tina, nes prieštarauja pastato konstruktyvinei schemai. Bet kokie rimtesni pakeitimai privalo būti labai tiksliai suderinti su profesionaliais ir juridiškai atsakingais spe-cialistais.Portalo nuotr.

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“ Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt

15

živilė Barkauskaitė

Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Būsto ener-gijos taupymo agentūros, UAB „Projektų ekspertizės“, Statybos produkcijos sertifikavimo centro atstovai.

Pasitaikiusios klaidos – nežymiosAnot Valiaus Serbentos, Būsto energijos taupymo agen-tūros direktoriaus, iš viso buvo atrinkti ir patikrinti 5 skirtingų investicinių planų rengėjų projektai. Santy-kinai nedidelio tikrintų planų kiekio užteko nustatyti bendras tendencijas ir išskirti pagrindines juose pasitai-kančias klaidas.Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė tikina, kad vi-siškai netinkamais pripažintų projektų nebuvo.„Nei visiškai netinkamų ar su žymiomis klaidomis in-vesticinių planų aptikta nebuvo. O tuos planus, kuriuose buvo aptikta smulkių klaidelių, planų rengėjai pataisė savo lėšomis”, – portalui sakė E. Radavičienė. Pagrindiniai trūkumai, kurie pastebėti atlikus pastatų energinio naudingumo sertifikavimo darbų patikrini-mus, yra neteisingi pastatų ar jų dalių plotų nustatymai. Pastebėta, kad kai kuriuose projektuose neatitinka fak-tinis ir plane nurodytas langų ir durų skaičius.„Dažniausiai patikrinimo metu fiksavome netinkamai nustatytus kiekius – kvadratinius metrus ir panašius matavimo vienetus. Antroje vietoje pagal dažniausiai

pasitaikiusias klaidas – netinkamas energinio naudin-gumo sertifikato parengimas“, – sakė V. Serbenta.

Bręsta pokyčiaiAnot V. Serbentos, gali būti, kad jau šią savaitę Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtins renovacijos investicinio plano aprašo keitimą. Jame bus keistos ir detalizuotos kiekių bei matavimo vienetų klasifikacijos bei reikalavimai.„Nors patikrintuose renovacijos investiciniuose planuo-se „žiaurių“ klaidų nebuvo, jau yra tvarkoma teisinė aplinka, kokybiškesniam jų sudarymui vykti“, – sako V. Serbenta.Taip pat V. Serbenta ragina investicinių planų rangovus jau pačioje darbų pradžioje vykti į pastatus ir kartu su pastato administratoriumi organizuoti kokybiškus, tiks-lius išmatavimus.„Reaguojame į patikrinimo išvadas, suprantame, kad klysti yra žmogiška, tačiau negalime leisti klaidoms kartotis. Atsižvelgdami į investicijų planų tikrintojų pasiūlymus, parengėme šių planų rengimo tvarkos pakeitimus. Tai paskatins dirbti atsakingiau“, – pritaria aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.Numatomas atrankinis investicijų planų tikrinimas. Neištaisius nustatytų trūkumų per užsakovo nustatytą terminą, užsakovas galės pareikalauti sumokėti 2 tūkst. litų baudą.

Investicijų planų rengimo naujovės:• Investicijų plano formoje turės būti nurodyta pasta-

to schema (planas, fasadas, stogo planas).

• Rengėjas investicijų plane turės pateikti naudotų norminių dokumentų sąrašą ir nuorodas į šiuos do-kumentus.

• Investicijų poreikio skaičiavimuose bus privalu nau-dotis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų ekono-miniais rodikliais pastatų rekonstravimui ir pateikti nuorodas į konkrečius „Sistelos“ normatyvus.

• Fotofiksacijoje planų rengėjai turės būtinai pateikti modernizuojamo gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektų nuotraukas.

• Gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūros aktas, kurį rengia įmonė, atsakinga už prie-žiūrą, turi būti informatyvus, su defektų ar neatitikčių nuorodomis į konkrečius reglamentų punktus.

Siekiant išvengti klaidų, investiciniuose projektuose būtina daugiau dėmesio skirti ir daugiau tikrinti pas-tatų plotus. Atliekant natūrinius matavimus ir vizualinę apžiūrą vietoje, turės dalyvauti savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudoji-mo objektų valdytojas, jo paskirtas atstovas. Jis taip pat turės pasirašyti vizualinės apžiūros aktus.Įvesta prievolė pastatų energingo naudingumo sertifika-vimo ekspertams išduoti pastato energingo naudingumo sertifikatus tik įvertinus faktinius pastato (jo dalies) duo-menis. Projektų rengimo tvarkos apraše turės būti deta-lizuota skaičiavimo tvarka investicijų atsipirkimo laikui.Planuojami darbų kiekiai turės būti nustatomi atliekant matavimus vietoje. Portalo nuotr.

Įvertinusi renovacijos investicijų planų trūkumus, Aplinkos ministerija parengė planų tvarkos pakeitimus

Renovacijos planų tvarkos pakeitimai

Renovacijos investicijų planų patikrinimas parodė, kad ne visi planai parengiami tinkamai, kartais neišvengiama klaidų. Vakar Būsto ener-gijos taupymo agentūroje vyko susitikimas su investicijų planų rengė-jais, kurių susirinko apie pusšimtis. Jiems pristatytos patikrintų investi-cijų planų klaidos ir paaiškinta, kaip jas taisyti.

Renovacija

16

Įmonė

Projektą įgyvendino bendrovė „YIT Kausta“, o vienas iš subrangovų buvo UAB „Ginstata“. Ši bendrovė įrengė terasos (stogo) virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės hidroizoliaciją ir ventiliuojamą fasadą. Dar iki prasidedant terasos virš požeminės stovėjimo aikšte-lės hidroizoliacijos įrengimo darbams, bendrovės „Ginstata“ specialistai aktyviai bendravo su pastato projektuotojais, užsakovu, nes buvo svarbu parinkti tinkamą hidroizoliacinę dangą. „Ne viename objekte dirbome kartu su AB „YIT Kaus-ta“, tad šioje srityje turėjome įgiję užsakovo pasitikėjimą“, –

sakė UAB „Ginstata“ projektų vadovas Stanislovas Arlinskas. Po ilgų diskusijų požeminės automobilių stovėjimo aikš-telės hidroizoliacijai buvo pasirinkti prancūzų kompani-jos „Soprema“ du bituminės dangos sluoksniai. Su šios kompanijos dangomis „Ginstata“ dirba jau daugiau kaip 10 metų, pasitiki jų kokybe, todėl nedvejodami pasiūlė ja pakeisti dangą, kuri buvo numatyta pirminiame variante. Darbai prasidėjo vėlų rudenį ir baigėsi ankstų pavasarį. Kaip pripažįsta pats S. Arlinskas, tai yra pats blogiausias metų laikas hidroizoliacijos įrengimo darbams, nes ten-ka dirbti per lietų ir sniegą, esant žemai temperatūrai. Darbai buvo vykdomi etapais, teko padirbėti ir savaitga-liais – svarbiausia buvo nepraleisti gero oro. „Kartu su užsakovais statėm palapines, šildėmės, visais įmanomais būdais stengėmės užbaigti darbus laiku, – pasakoja S. Arlinskas. – Mes turėjome tikslą ir jo siekė-me – darbus reikia atlikti ne tik laiku, bet ir kokybiškai.“ Suklijavus hidroizoliacinę dangą, beliko sumontuoti drenažinius lakštus, šilumos izoliaciją ir perduoti darbų vykdymą aplinkos įrengimui. Bendrovei „Ginstata“ įrengti hidroizoliaciją nėra sudė-tinga, teko dirbti ir sudėtingesniuose objektuose, tačiau statant „Grand Office“ didžiausias iššūkis buvo nepalan-kios tokiems darbams oro sąlygos. Vienas pastato išskirtinumų – jis yra A energinio nau-dingumo klasės. Trys kvadrato formos pastato fasado pusės yra stiklinės, „nusuktos“ nuo pietinės saulės. Vie-

na nugarinė pastato pusė, kurią įrenginėjo „Ginstata“, yra uždara, su ventiliuojamu fasadu, apdailai panaudo-jant aliuminio kompozitines plokštes. „Jei terasos hidroizoliacijos darbus atėjome vykdyti šim-tu procentu pasitikėdami savo žiniomis ir patirtimi, tai fasado montavimo darbai buvo iššūkis mums patiems, – sakė projektų vadovas. – Visų pirma, tokia konstrukci-ja Lietuvoje buvo panaudota pirmą kartą, antra – pas-tato aukštis, trečia – darbų vykdymas, kaip ir terasoje, nepalankiu metų laiku, t. y., vėlyvas ruduo – ankstus pavasaris, ketvirta – darbus reikėjo atlikti etapais, dėl ko galima padaryti klaidų ir konstrukcijos nesutaptų.“ Fasado įrengimo darbai vyko sklandžiai, be didesnių trukdžių ar nukrypimų. Tam padėjo aukšta darbuotojų kvalifikacija – panašių projektų jiems buvo tekę įgyvendinti ir anksčiau. Nors darbo sąlygos dėl šaltojo metų laiko ir buvo sudėtin-gos, šiuos sunkumus padėjo įveikti profesionalus darbo or-ganizavimas – visi iškilę klausimai ar problemos, kurių buvo ne viena, buvo sprendžiami operatyviai, ieškoma būdų, kaip efektyviau panaudoti turimus resursus, darbuotojus. „Didžiuojamės savo fasadininkų komanda, darbuoto-jais, darbų vadovais, dirbusiais šiame objekte, – sako S. Arlinskas. – Fasado darbai buvo baigti trimis savaitėmis ankščiau, negu buvo numatyta pagal sutartį. Esame dė-kingi užsakovui už suteiktą pasitikėjimą ir darnų darbą.“ Bendrovės „Ginstata“ komanda, užtikrina S. Arlinskas, yra pasirengusi ir didesniems iššūkiams bei darbams. 21 aukšto pastate biurų patalpoms bus skirta apie 10.000 kv. metrų. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengtos 265, o aplink pastatą dar 28 au-tomobilių stovėjimo vietos. Bendrovės nuotr.

„Ginstata“: didžiausias iššūkis buvo nepalankios oro sąlygosNaujasis biurų pastatas „Grand Office“, stovintis viename iš lokalių Vilniaus miesto centrų, šalia vakarinio aplinkkelio, bus pagrindinis šio centro akcentas. Pirmiausia dėl to, kad jis bus aukščiausias – 21 aukšto – pastatas šiame rajone.

Užs

. Nr.

SNP

14/1

2

17

Ugniai atsparios priešgaisrinės sienos iš AEROC plokščių parametrai

Matmenys - plotis/ aukštis/ ilgis, mm

Plokštės svoris,

kg

Atsparumas ugniai EI

Atsparumas ugniai ir mechaniniam povei-

kiuiEI-M

Šilumos perdavimo koeficientas U (W/

m²K) prie 5% įmirkio

Naudojimo sritis

150/ 600/ 6000 381 EI 240 – 0,9 Ugniai atsparios sienos, kurioms nekeliami reikalavimai smūgiams200/ 600/ 6000 506 EI 240 EI-M 90 0,7 Ugniai atsparios sienos EI-M 90/ EI 240250/ 600/ 6000 626 EI 240 EI-M 180 0,57 Ugniai atsparios sienos EI-M 180/ EI 240, tinka išorės sienoms300/ 600/ 6000 747 EI 240 EI-M 180 0,49 Ugniai atsparios sienos EI-M 180/ EI 240, tinka išorės sienoms375/ 600/ 6000 929 EI 240 EI-M 180 0,4 Ugniai atsparios sienos EI-M 180/ EI 240, tinka išorės sienoms

Plokštės montuojamos horizontaliai. Sujungiamieji pavir-šiai ištepami blokams skirtais AEROC klijais, užsandarinant horizontalias siūles. Plokštės tvirtinamos tiesiogiai prie laikančiosios konstrukcijos elementų (betoninių arba plie-ninių stulpų). Montuojant būtina naudoti specialius plokščių laikiklius, kuriuos galima išsinuomoti pas mus.AEROC sienų plokštės priskiriamos armuotiems gaminiams, iš kurių sta-tomos nelaikančiosios išorinių ir vidinių sienų konstrukcijos.

Naudojimo sritisPlokštės dažniausiai naudojamos montuoti įprastines ugniai atsparias sienas (EI), taip pat smūgiams atsparias ir ugnį sulaikančias sienas (EI-M, sienos storis nuo 200 mm) gamybinės ir logistinės paskirties pastatuose. Iš plokščių AEROC galima statyti ir kitos paskirties šildomų ir nešildomų statinių vidines bei išorines sienas.Gamybinės paskirties statinių sienoms iš daugiau nei 250 mm storio plokščių paprastai nėra būtinas papil-domas apšiltinimas (250 mm storio sienos šiluminio laidumo koeficientas U=0,57 W/m²K).

AEROC plokščių privalumai

• Atsparumas ugniai. Visos AEROC plokštės atitinka priešgaisrinio saugumo reikalavimus.

• Atsparumas smūgiams. Į plokštes yra įmontuotas armatūrinis tinklas, todėl iš jų pastatytos sienos pa-sižymi atsparumu smūgiams.

• AEROC plokštės neišsiplečia kaitinamos saulės spindulių.

AEROC sienų plokštės

• AEROC plokštės pasižymi geromis garsą sugeriančiomis savybėmis. Porėtas plokščių paviršius be apdailos mažai atspindi triukšmą – tai ypač aktualu gamybinėse patal-pose, kuriose veikia didelį triukšmą keliantys įrengimai.

• Iš AEROC plokščių sumontuotos sienos be apdailos gerai subalansuoja drėgmės režimą patalpoje.

• Sienas iš AEROC plokščių galima palikti be apdailos ir iš vidaus, ir iš išorės. Jei dėl estetinių priežasčių apdaila yra būtina, geriausia naudoti kalkinius dažus arba už-purškiamą tinką. Vidinei apdailai tinka lateksiniai dažai.

• Dėl gerų šilumos izoliacinių savybių gamybinių ir žemės ūkio paskirties pastatų išorinėms 250 mm ir storesnėms sienoms iš AEROC plokščių nereikia pa-pildomo apšiltinimo (250 mm storio sienos šilumi-nio laidumo koeficientas U=0,57 W/m²K).

Tiekimo terminaiAEROC sienų plokštės nėra standartiniai gaminiai, kurių bet kada galima rasti sandėlyje – jos gaminamos tik pagal specialius užsakymus. Gaminių pristatymo terminas nuro-domas, gavus konkretų užsakymą. Paprastai užsakymas įvykdomas per 5–8 savaites nuo jo patvirtinimo dienos.

Plokščių konfigūracija ir dydžiaiVisi plokščių šoniniai paviršiai lygūs, plokščių aukštis 600 mm, plotis 150, 200, 250, 300 arba 375 mm, ilgis nuo 1200 mm iki 6000 mm (žingsnis – 200 mm).

AEROC sienų plokščių techniniai duomenysPlokštės gaminamos iš porėtojo betono, kurio vidutinis sausas tankis siekia 500 kg/m³ ± 30 kg/m³. Plokštės viduje yra du ar-matūriniai tinklai, užtikrinantys gaminio tvirtumą ir patikimu-mą. Plokščių šiluminio laidumo rodiklis λ10,dry=0,13 W/mK.

Plokščių pjaustymas ir kiauryminės angosPlokščių negalima trumpinti, kad nebūtų pažeistas jų viduje esantis armatūrinis tinklas. Formuojant durų an-gas, iš šonų dedamos 2 trumpesnės plokštės, o iš viršaus – viena ilga plokštė. Projektuodami nedideles angas, pasikonsultuokite su specialistais.

Plokščių montavimasPo žemiausiai esančia plokšte būtina įrengti hidroizolia-ciją. Pirmoji plokštė montuojama ant pamato, cokolinės plokštės arba betoninių grindų, panaudojant cemento skiedinį, kuris išlygina pagrindo nelygumus. Kitos plokš-tės priklijuojamos blokų klijais AEROC. Šonuose plokštės tvirtinamos prie betoninių arba plieninių stulpų.Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į AEROC atstovy-bės specialistus. UAB AEROC informacija ir iliustracijos

Plokštės tvirtinimo prie betoninių arba plieninių stulpų pavyzdžiai.

AEROC sienų plokštės priskiriamos armuotiems gaminiams, iš kurių statomos nelaikančiosios išorinių ir vidinių sienų konstrukcijos.

TechnologijosU

žs. N

r. SN

P 14

/07

18

Resta 2014

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas parodai „Resta 2014“

Leidinys platinamas nemokamai.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123lida.lapkiene@statybunaujienos.ltMaketavo Petras UrmanavičiusSpaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, VilniusTekstai įmonių ir STATYBUNAUJIENOS.LTLeidėjas neatsako už reklamų turinį.Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LTwww.karve.lt piešiniai.

Kodėl statybų bendrovės nenoriai dalyvauja renovacijos projektuose?

Saulius BEKAMPIS, UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius

Nedalyvavimo priežastis yra labai paprasta: di-džiulis atotrūkis, didelės „žirklės“ tarp renovacijos biudžetų, kuriuos nustato

užsakovai, gyventojai, administruojančios įmonės, ir tarp reikalavimų rodiklių, kuriuos reikia pasiekti. Norint įvykdyti reikalavimus, reikia dvigubai arba pusantro karto daugiau pinigų. Kitas dalykas – mes nesuprantam, tegu paaiškina, kokiu principu yra sudaryti biudžetai? Mes realiai pati-krinome kiekius, nurodytus biudžete, projekte. Pama-tavom. Kiekiai neatitinka iki 20 proc. Mes dalyvaujame šiame procese nuo spalio mėnesio, bet nesam pasirašę nė vienos sutarties, kadangi ne-galime sutilpti į tuos pinigus, į tą biudžetą, kuris nu-rodomas. Mes nesuvokiame, kas juos sudarė, kokiais kriterijais rėmėsi. Įtariame, kad nebuvo atlikti faktiniai matavimai, kiekiai neteisingi, antra – neteisingai įver-tinta kainodara, – gal ji daryta prieš dvejus metus, kai buvo vienos kainos, o dabar – kitos. Jeigu prasidėjus krizei statybininkai dirbo už minimumą, už 800 litų, dabar reikia mokėti 2000 – 3000 litų, kad žmogus ka-botų ant pastolių visą dieną 20 metrų aukštyje, dirbųi ir sniegui sningant, ir saulei kepinant. Mes į tokius biudžetus, kurie pateikiami, netelpame, negalime tilpti, nes reiktų arba atlyginimų nemokėti darbininkams, įvesti baudžiavą, arba vogti medžiagas. Tad geriau nedaryti nieko, nes neturime iš ko pridėti savo pinigų. Statybos sektorius dar neatsistatė po krizės.

Mūsų žiniomis, nuo spalio mėnesio iki kovo pabaigos, t. y., per pusmetį, CPO paskelbė 625 konkursus, įvyko – 159, neįvykę – 309, nutraukti – 57. Mes dalyvaujame, skaičiuojame – trys žmonės nuo ryto iki vakaro, nuo pirmadienio iki penktadienio jau pusę metų skaičiuojame sąmatas, bet vis tiek į tas kai-nas netelpame.Modernizavimo darbų Raseiniuose per CPO nepavyko nupirkti, nors konkursas buvo rengiamas kelis kartus. Mūsų žiniomis, nupirko per viešuosius pirkimus. Per-kant tokiu būdu, matai biudžetą. CPO gal ir gera idėja, bet blogumas tame, kad biudže-tai per maži ir nesuvokiame, kodėl jie tokie maži.

Vytas VALENTUKEVIČIUS, UAB „Varėnos statyba“ generalinis direktorius

Renovacija būtų visiškai sustojusi, jeigu pirkimai ir toliau vyktų tik per CPO.

Kai susiprotėjo ir leido modernizavimą pirkti viešųjų pirkimų būdu, reikalai pajudėjo. Daug gerų įmonių, kurios turėjo didelį potencialą ir galėjo dirbti, renovacijos darbus įsigijo viešųjų pirkimų būdu. Mūsų įmonė iš Varėnoje paskelbtų 14 namų, laimėjo 4 namų renovacijos konkursus taip pat viešųjų pirkimų būdu. Kiti liko nenupirkti dėl konkrečių dalykų. Aplinkos ministerija priėmė nutarimą, kad pirmiausia turi būti padaryti investiciniai projektai. Tuos projektus, ka-dangi valstybė apmoka, užsakė savivaldybės. Bėda ta, kad projektus už mažiausią kainą laimėjo patirties neturintys projektuotojai. Varėnoje, pavyzdžiui, sienų ir stogų renovacija apskaičiuota taip, kad dar gali imtis darbo, bet šiluminių mazgų renovacijos, vamzdynų pakeitimo kainos labai sumažintos, nes projektus rengė neprofesionalai. Jeigu 40 butų namo šiluminio mazgo atnaujinimas įvertintas 12 tūkst. litų! Mažiau-

siai be 30 tūkst. litų nieko nepadarysi. Taigi savivaldy-bės elgėsi atsainiai, džiaugėsi, kad bus investiciniai projektai, o kad tie projektai padaryti su klaidomis, niekas nekreipė dėmesio. Dabar Aplinkos ministerija ėmėsi spręsti – projektuotojai įpareigoti klaidas ištai-syti savo lėšomis. Mes pasitarėme, kad laimėtus renovuoti namus at-naujinsime taip, kad jie būtų pavyzdiniai. Šiluminių mazgų renovavimas bus nuostolingas, bet galvojame tą skirtumą išlyginti per kitus darbus, kaip, pavyzdžiui, sienas ir stogus. Esame netoli Lenkijos, dalį medžiagų, langų planuojame įsigyti ten pigiau. Kadangi esame vietiniai, tad sumažėja ir transporto išlaidos. Mes turime pajėgių žmonių, kurie tuos darbus gali da-ryti, o norėdami juos išlaikyti turime duoti darbo, mo-kėti atlyginimus. Jeigu vėl būtų neradę nė vieno rango-vo, vėl būtų tekę taisyti investicinius planus, užtruktų iki rudens. Tad siekdami išlaikyti žmones, pasiėmėme renovuoti keturis namus. Svarbu jau nebe pelnas, o išlaikyti bendrovėje žmones. Mes tikime, kad investicinių planų rengimo tvarka bus pakeista, bet mums svarbu dabar išlaikyti žmones. Tos įmonės, kurios jų neišlaikys, turės dar didesnių proble-mų.Bėda dar ir ta, kad negali viršyti biudžeto, kuris nu-matytas investiciniame projekte. Jeigu šiame projekte numatyta, pvz., 40 butų namą renovuoti už 520 tūkst. litų, o pasiūlymai konkursui pateikti už 540 tūkst. litų, visus atmeta, todėl neranda rangovų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kalbėjo, kas Lietuvos statybininkai nori pralobti. Pas mane buvo atvykę trijų Lenkijos firmų atstovai, apžiūrėjo tuos namus, kurių renovavimo konkursus laimėjome. Jau atsiuntė savo skaičiavimus: fasadus jie darytų už 183 litus/kv. m, mums jau pastačius pastolius. Šiuo atveju, mes turėtume dar didesnį nuostolį. Aplinkos ministras vis aiškino, kad čia visi suvažiuos ir darys. Niekas neva-žiuoja ir nevažiuos, nes kaina – per maža. Aplinkos ministerija priėmė klaidingą, manau, nuos-tatą, kad renovacija neturi viršyti investicinio projekto biudžeto. Konkurse Varėnoje dalyvavo kelios įmonės, bet visų jų kaina buvo didesnė, negu nustatyta inves-ticiniuose projektuose. Jeigu būtų atrinkę mažiausią siūlomą kainą, jau būtų visi 10 namų Varėnoje reno-vuojami. O jeigu būtų atrinkta pagal ekonomiškai naudingiausią kainą – būtų idealu. Tačiau supratau, kad ekonomiškai naudingiausia kaina nepriimtina, nes prasidėtų teismai.Premjeras A. Butkevičius minėjo, kad jiems valdant, bus įgyvendintas vidutinės kainos principas. Reikia vis priminti apie pažadus.

Komentaras

PORTALO KOMENTARAS

19

Statybų bendrovės nerimauja ne dėl užsakymų, o dėl darbuotojų trūkumo. Kaip šią problemą sprendžiate Jūs?

Tomas GRIGAS, UAB „Vilsta“ direktorius

Situacija šiuo metu tikrai yra geresnė, negu buvo prie 3-4 metus – užsakymų rinkoje yra daugiau. Tačiau užsakymų vertė nėra tiek

padidėjusi, kad galėtume pritraukti daugiau kvalifikuotų re-sursų tuos darbus atlikti. Jeigu darbo jėgos dabar yra ir buvo, klausimas – kiek jai mokama už darbo laiką. Jeigu mokėtu-me darbininkams į rankas vidutiniškai 3 tūkst. litų ir daugiau, nesugebėtume laimėti kontraktų. Tačiau užsakovai dar nėra pasirengę mokėti daugiau. Tai yra normalus ekonomikos ciklas – pasiūla ir paklausa turi susibalansuoti. Kai kontraktų pasiūla viršys galimybes juos atlikti už pasiūlytą kainą, užsakovai turės pradėti mokėti daugiau. Kol kas tas laikas neatėjo. Kai jis ateis, mes galė-sime darbuotojams mokėti daugiau, pradėsime į statybos sektorių pritraukinėti darbuotojus iš kitų sektorių, kaip tai nutiko 2006-2008 m. Manau, kad didžioji emigracijos banga iš statybų sektoriaus jau yra įvykusi. Iš mūsų rangovų, subrangovų rečiau girdžiu, kad darbuotojai išvažiuoja į užsienį ir jie nieko negali pada-ryti. Toks laikas jau buvo apie 2009-2010 m., kai mes nieko negalėjome darbuotojams pasiūlyti. Jiems likdavo tik emi-gruoti arba išeiti į kitą sektorių – tą jie ir padarydavo. Dabar darbo yra pakankamai, kvalifikuoti darbuotojai uždir-ba tokius pinigus, kad emigruoti neverta. Iliuzijų, kad iš emi-gracijos pradės netrukus grįžti žmonės, neturiu – dar smar-kiai per anksti apie tai kalbėti, turi praeiti ne vieneri metai. Mes savo įmonėse mokame ne minimalius atlyginimus, mokame oficialiai, dauguma darbuotojų dirba ne mėnesį ir ne metus, mokame rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą, koreguojame į didžiąją pusę – tai mūsų darbuotojai žino ir tai vertina. Didžioji dalis problemų kyla tada, kuomet įmo-nės prisiima papildomų užsakymų arba daugiau, negu gali padaryti su esamais darbuotojais. Tenka priiminėti naujus – nepažįstamus, kurių kvalifikacijos nežinome, mokame tiek, kiek paprašo, o tada skundžiamės, kad jie nepadaro, ką reikia. Manau, kad iš to ir daugelis problemų.Esame labai „neskaniai“ susidūrę su darbuotojų pervilioji-mais. Kaip bebūtų keista, esame susidūrę su viena ganėtinai didele bendrove iš Kauno, kuri viliojo tiek „Vilstos“ darbuo-

tojus, nuolat skambindami ir žadėdami mokėti didesnius atlyginimus, nors ir nepavyko, tiek kitus. Ta pati bendrovė tokiu pat būdu sužlugdė vieną iš mūsų subrangovų: spęs-dama spąstus, nemokėdama jiems už atliktus darbus, dėl ko, be abejo, buvo labai sunku atsiskaityti su darbuotojais. Tuo pat metu iš tos bendrovės ateidavo pasiūlymai pereiti darbuotojams dirbti pas juos, žadant atsiskaityti ir galbūt mokėti geresnes algas. Ta bendrovė taip darė ne kartą, matyt, tai yra jos sistema. Tai yra neetiškas būdas, bet taip jie bando spręsti kvalifikuotos darbo jėgos klausimą.

Ar Lietuvos statybos pra-monė yra konkurencinga?

Vaclovas PAKULIS, AB „Ukmergės gelžbeto-nis“ generalinis direkto-rius

Mes vieną produktą eks-portuojam, o kito produkto rinką bandome apginti. Ir

turime didesnių problemų, negu energijos sąnaudos. Gelž-betonio ir polistireninio putplasčio gamybos atveju energe-tinės sąnaudos nėra labai didelės. Polistireninio putplasčio gamyboje, pavyzdžiui, šios sąnaudos gali sudaryti iki 2 proc., o gelžbetonio gamyboje – iki 5 proc., ne daugiau. Kalbant apie polistireninį putplastį, vietos rinkoje mums sunkiai se-kasi konkuruoti dėl kainos su analogiškais užsienio šalių pro-duktais. Pagrindinė priežastis, kad tiek mes, tiek kiti Lietuvos gamintojai, esame per maži, lyginant su Europos gaminto-jais, kurie turi padalinius įvairiose šalyse, dažnai Lenkijoje, su kurios gamyklomis mums tenka konkuruoti. Kaip dideli gamintojai, jie gauna pigesnę žaliavą. Jų produktai yra ne geresni, bet pigesni.Kalbant apie gelžbetonį, situacija kitokia. Pas mus mažai atvažiuoja betono ar gelžbetonio gaminių, tai mes ieškome kelių, kaip išvažiuoti į kitas rinkas – tiek rytų, tiek vakarų. Atrodo, gaminys labai sunkus, nėra toks brangus, bet sė-kmingai važiuoja tiek į Baltarusiją, Kaliningradą, tiek į Nor-vegiją, Suomiją, Švediją, vadinasi, mes galime konkuruoti šiose rinkose – dėl skirtingų priežasčių. Kalbant apie Švediją, Suomiją, Norvegiją, tai mūsų savikaina ir kaina yra žymiai mažesnės. Jeigu transporto sąnaudos išvežti į Švediją yra di-desnės pusantro karto negu pats gaminys, o mūsų kaina yra konkurencinga Švedijoje, tai galima suprasti, koks yra kainų ir savikainos skirtumas. Tą skirtumą lemia darbo užmokesčio sąnaudos, nes mūsų darbo užmokesčiai yra maži. Darbo jėgos problemų yra, tačiau tai yra normalūs dalykai. Kai laisva Europos darbo rinka, natūralu, kad žmonės renkasi dirbti ten, kur daugiau moka. Tokia tendencija lemia, kad ir pas mus augs darbo užmokestis ir mūsų konkurencingumas

mažės, norint eksportuoti savo prekes. Manau, kad dabar tai yra didžiausia problema.Būdami Europoje, kur galioja bendros normos ir reikalavi-mai, o vidaus rinkoje nėra išskirtinių reikalavimų, kurie gintų vietos rinką, esame atviri bet kuriems kitiems gamintojams. Jeigu, pavyzdžiui, bandai į kitą Europos šalį išvežti tas pačias granules, jos turi atitikti tose šalyse galiojančius papildomus reikalavimus, kurie yra aukščiau už bendruosius europinius reikalavimus – kitos šalys gina savo rinką. Lietuva visiškai negina savo rinkos, užtat mums, kaip mažesniems gamin-tojams, sunkiau konkuruoti su stambiaisiais dėl įvairių prie-žasčių, kurių svarbiausia – didieji gamintojai gauna didesnių nuolaidų žaliavoms. Išvežti į Vokietiją polistireninį putplastį praktiškai neįma-noma – yra daug šios šalies rinkos saugiklių. Jeigu nori ten pardavinėti, reikia patenkint daug reikalavimų, pateikti daug dokumentų, bandymų rezultatų – nors ir esame toje pat Eu-ropoje. Didžiosios šalys gina savo vietos rinkas labiau, negu mažosios. Polistireninio putplasčio asociacija daro daug žingsnių, kad būtų taikomi bent jau ne mažesni reikalavimai atvežtinėms prekėms, negu taikomi vietos produktams; kad būtų taiko-ma bent jau minimali kontrolė lenkiškam produktui – ar jis tenkina bent jau europinius reikalavimus. Kontrolė yra labai labai maža, labai neveiksminga, tuolab, kad rinka tuos produktus priima, nes pigiau, o koks yra pats produktas, jo kokybė, praktiškai niekas nebesidomi. Negalima sakyti, kad tos pačios klimato sąlygos tiek Vokieti-joje, tiek Lietuvoje. Tad ir reikalavimai statybinėms medžia-goms turi būti skirtingi. Kalbant kad ir apie betono trinkeles – Lietuvoje yra ne vienas šalčio - atšilimo ciklas per žiemą. O europiniai standartai suformuluoti pagal vakarų Europos klimato zoną. Taigi reikalavimai minimizuoti – bet kas gali tiekti į Lietuvą savo produktus. O tada susiduriame su pro-blemomis, kaip, pvz., Gedimino prospekto danga. Nereikia dirbtinai uždaryti rinkos, bet būtina suformuoti bent jau minimalius reikalavimus mūsų klimatinei juostai kai kuriems produktams. Tai ne tiek verslo, kiek ekonominiai Lietuvos interesai.Bent jau tokius žingsnius darome, bendradarbiaudami kartu su Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Bet jų ištekliai ir galimybės – riboti, kad jie galėtų daryti didesnę įtaką rinkoje. Jeigu jau iš kitos šalies atvažiuoja produktas arba paslauga, privalo atitikti bent jau minimalius reikalavimus – iš valstybės institucijų prašome bent jau tiek, o ne išskirtinių sąlygų. Tegu valdžios institucijos dirba bent jau darbą, kuris joms priklauso, ir tai jau bus labai gerai. Padės ne tiek mums, o bendrai – statybos produktui, tada visa vyks taip, kaip turi būti, kaip numatyta statybos reglamentuose, taisyklėse, tiek ir tereikia. Jeigu kiekvienas pareigūnas dirbtų tą darbą, kuris jam pri-klauso, būtų visiems daug geriau.

PORTALO KOMENTARAS

Komentaras

20

Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų stogo konstrukcija, Vil-niaus televizijos bokšto plieno konstrukcijos ir apžvalgos ratas, Operos ir baleto teatro konstrukcijos bei scenos pa-sukimo mechanizmai, Mažeikių naftos įmonė, Kėdainių „Lifosa“, Akmenės cemento gamykla, Jonavos azoto gamy-kla, dabartinė „Achema“ ir daugelis kitų sudėtingų objek-tų – tai pagrindiniai dar praeito šimtmečio „Montuotojo“ pirmtako „Prammontažo“ darbai. Ne mažiau įspūdingas ir šio šimtmečio darbų sąrašas: prekybos centras „Ozas“, „Klaipėdos nafta“, „Būtingės nafta“, darbai „Achemoje“ ir „Lifosoje“, Lietuvos energijoje“ – sąrašas išties ilgas, nes įmonės žmonės vienu metu dirba maždaug šimte objektų. Šiuo metu daugelio šalies miestų ir miestelių savivaldy-bės ir šilumos gamintojai stengiasi pasistatyti kogenera-cines jėgaines. Ne vieną jų įrengiant irgi tenka darbuotis „Montuotojo“ specialistams. Kogeneracija – šilumos ir elektros energijos gamyba – viena

populiariausių ir ekonomiškiausių energiją taupančių techno-logijų pasaulyje. Elektrines montuojantys specialistai sako, kad gali jas montuoti žiemą vasarą, kad tik būtų užsakymų. AB „Montuotojas“ gamybos direktorius Aurimas Jurčius san-tūrus: „Kogeneracinių jėgainių statyboje nėra ypatingų ar išskirtinai specifinių montavimo darbų, tiesiog pagal projekto reikalavimus montuojami technologiniai įrengimai, vamzdy-nai, pastato konstrukcijos. Tokiems darbams reikia šaltkalvių, suvirintojų, kranininkų, dažytojų, izoliuotojų, elektrikų ir, be abejo, darbų vadovų, turinčių žinių apie šilumos įrenginių montavimą. Dažniausiai naudojama technika – kranai, keltu-vai, bokšteliai, suvirinimo bei pjovimo įranga. Aišku, didžioji dalis darbų jėgainėse tenka šaltkalviams ir suvirintojams.“ 2011 m. Druskininkuose atidarytas žiemos pramogų kom-pleksas traukia į miestą turistus. Unikalaus dydžio metalo konstrukcijas „Snow arenai“ gamino AB „Montuotojas“, objekto generalinis rangovas – UAB „Stamita“. Unikaliame

Bendrovės „Montuotojas“ objektų sąraše – šimtmečio statybosKone visuose didžiausiuose ir sudėtingiausiuose Lietuvos objektuose yra AB „Montuotojas“ indėlis. AB „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras sako, kad įmonės žmonės gali sumontuoti bet kokios paskirties ir sudėtingumo technologinius įrengimus. Kad tik daugiau projektų ir apsisprendimo būtų. Įmonės tradicijos, patirtis, kompetenci-ja – didžiuliai. Ir neįkainojami.

objekte dirbo keliasdešimt bendrovių. Bendra projekto vertė – 110, 7 mln. litų. Vienas iš svarbiausių energetinių AB „Montuotojas“ darbų – 2009-2011 m. AB „Achema“ sumontuotos didžiausios Lie-tuvoje 46,35 MW galios kogeneracinės elektrinės plieninės konstrukcijos ir kiti montavimo darbai. Elektrinėje deginamos gamtinės dujos, gaminama elektra ir garas gamybos proce-sams. Per metus „Achemoje“ suvartojama iki 415 mln. kWh, su pašaliniais vartotojais – iki 422 mln. kWh. Bendrovė ko-generacinėse jėgainėse per metus pasigamina apie 382 mln. kWh. Jėgainės naudingumo koeficientas – virš 90 proc. AB „Achema“ investicijos kogeneracinės jėgainės Nr. 2 projek-tui viršija 100 mln. Lt, iš jų apie 10 proc. – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos. 2008 m. AB „Panevėžio energija“ pradėjo eksploatuoti dujo-mis kūrenamą 35 MW galios kombinuoto ciklo termofikacinę elektrinę, jėgainę, kurioje pagaminta šiluma tiekiama miesto gyventojams, o elektros energija parduodama nacionali-niams elektros tinklams. Katilo, dūmtraukių, turbinų, vamz-dynų bei technologinių įrengimų montavimo darbus atliko AB „Montuotojas“. AB „Montuotojas“ 2010-2012 m. dirbo montuojant AB „Lietu-vos elektrinė“ 444 MW kombinuoto ciklo elektrinės vamzdy-nus, technologinius įrengimus bei plienines konstrukcijas. AB „Montuotojas“ nuotr.

Objektas

21

NaujienosTechnologijos

Kaip ir bet kuris įrenginys ar mašina, vikšrinis asfaltbe-tonio klotuvas turi tam tikrus parametrus, kurie gali jį išskirti iš eilės kitų tokio tipo mašinų. Šis klotuvas turi keletą įdomių savybių, kurios, be jokios abejonės, su-domins kelių tiesimo specialistus. „AP555E“ įdiegtos naujausios šios srities technologijos, padedančios mak-simaliai didinti darbo našumą bei apjungiančios tokias svarbias savybes, kaip galingumas, patogumas naudo-jant, patikimumas ir kuro ekonomija vienoje mašinoje.

Pirmą kartą Baltijos šalyse pristatomas išskirtinis vikšrinis asfaltbetonio klotuvas Cat® AP555E

Apie šios mašinos paskirtį jau pasako jos pavadinimas, tai – speciali kelių tiesimo technika su vikšrine važiuokle, skirta asfalto klojimui. Suprantama, kad nuo teisingo klotuvo pasirinkimo gali priklausyti klo-jamo asfalto dangos kokybė bei ilgaamžiškumas. Esame įsitikinę, kad kiekvienas iš mūsų važiuodami šalies keliais bent kartą matė asfaltbe-tonio klotuvą jo darbo metu, tačiau retas iš mūsų apie jį žino daugiau.

Viena iš ryškiausių inovacijų, įdiegtų šioje mašinoje, tai – važiuoklės Mobil-TracTM technologija. Ši pažangi vikšrinės važiuoklės sistema suteikia mašinai išskirti-nį stabilumą, manevringumą ir didesnį greitį, judant darbo aikštelėje. Tolygaus asfalto klojimo proceso nesu-gadins joks po važiuokle pakliuvęs akmenukas ar kelio nelygumas. Technologija veikia tokiu principu, kad as-falto klojimo procesas būtų nepertraukiamas, o asfalto danga – tolygi ir vientisa.

Taip pat klotuvo automatinis valdymas ir kokybiški kom-ponentai didina technikos bendrą efektyvumą bei ma-žina klojamos medžiagos sluoksniavimosi galimybę, o tai reiškia geresnę asfalto dangos kokybę. Be to, speciali asfalto garų surinkimo sistema suteikia žymiai daugiau konforto mašinos operatoriui. Ši moderni ventiliavimo sistema surenka ir ištraukia dūmus bei garus, kurie susi-daro darbo eigoje, kad jie netrukdytų operatoriui. Operatoriaus darbą taip pat labai palengvins ir dar viena šioje mašinoje įdiegta inovacija – geresnį matomumą, valdymą ir komfortą užtikrinantis valdymo punktas. Pavyzdžiui, valdikliai ir sėdynė judės kartu su operato-riu į kairę ir į dešinę – operatoriui tai suteiks galimybę matyti, kaip klojamas asfaltas iš abiejų kelio pusių, ir lengviau valdyti asfalto klojimo procesą.Šią išskirtinę mašiną, kurią suprojektavo ir pagami-no viena stambiausių pasaulyje statybinių bendrovių „Caterpillar“, galėsite pamatyti RESTA parodoje. Esame įsitikinę, kad „AP555E“ asfaltbetonio klotuvas taps tikra jos puošmena ir sulauks didelio susidomėjio tiek tarp kelių tiesimo ekspertų, tiek tarp paprastų žmonių, besi-dominančių naujomis statybų technologijomis.

UAB „Witraktor“ informacija ir iliustracijosMobil-TracTM važiuoklė.

Asfalto garų surinkimo sistemos veikimo principas.

Vikšrinis asfaltbetonio klotuvas CAT AP555E.

22

Įmonė

„Naresta“: pradėjusi nuo nulio, per 20 metų pateko į didžiausių statybos bendrovių penkiasdešimtuką„Žinoma, kad dvidešimt metų yra reikšmingas laikotarpis ir žmogui, ir įmonei. Esu domėjęsis, kad Vilniaus regione, regis, nėra kitos tokios stiprios vidutinio segmento rangovinės įmonės, kuri būtų pradėjusi savo veiklą nuo nulio ir išsilaikiusi du dešimtmečius“, – tvirtina UAB „Naresta“, šiemet mininčios savo veiklos dvidešimtmetį, generalinis direktorius Arūnas Šlenys.

riMaNtas varNauskas

Vienas bendrovės šūkių – „Per 20 metų statybos srityje sukaupta viskas, kas geriausia“. „Naresta“ veiklą pradėjo kaip bendraminčių statybos inžinierių kūrinys ir jau 20 metų sėkmingai tęsia savo veiklą. Įmonė yra stiprus ir patikimas generalinis ran-govas, besispecializuojantis betonuojant monolitines konstrukcijas, įrengiant ventiliuojamus fasadus ir at-liekant aukštos kokybės apdailos darbus. Pagal atlik-tus paskutinių metų statybos darbus, įmonė patenka į

didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių 50-tuką. Tokių veiklos rezultatų įmonė pasiekė dėl kvalifikuoto per-sonalo, sukauptos patirties ir nepriekaištingos darbų kokybės. 2013 metų darbų apimtys siekė 51 mln. litų.Krizių buvo, bet bendrovei pavyko išlaikyti stuburą, išliekant veiklia, darbinga, žinoma rangovine įmone. Vieni pagrindinių „Narestos“ užsakovų – nekilnojamo-jo turto vystytojai – privačios kompanijos „MG Baltic“, „ICOR“ įmonių grupė, „Lords LB Opportunity Fund“ in-vesticinė grupė ir kitos bendrovės, kurios yra didžiausios nekilnojamojo turto rinkos žaidėjos Lietuvoje. „Jeigu mes su šiomis bendrovėmis dirbame ne vienerius metus, vykdome projektą po projekto, tai tikriausiai tu-rime tokių savybių, kurios tinka užsakovams. Yra daug atvejų, kai kitos įmonės su šiais užsakovais bando padir-bėti, bet tolesni ryšiai nutrūksta. O mūsų bendradarbia-vimas tęsiasi metų metus“, – tvirtina A. Šlenys. Bendrovėje dirbantys inžinieriai, darbininkai žino, kad darbe gali jaustis saugiai ir komfortiškai. Tam bendro-vėje plati skatinimo sistema, darbuotojai aprūpinami pačiais moderniausiais darbo įrankiais. Svarbus darbo komponentas – iniciatyvos laisvė. „Norime, kad darbuo-tojai galėtų įgyvendinti savo svajones, iniciatyvas. Su-

prantame, kad šeima, namai yra pagrindinės vertybės žmogui, tačiau norime, kad ir darbe jie gautų moralinį, dvasinį pasitenkinimą“, – teigia A. Šlenys.Į bendrovę kviečiami iniciatyvūs studentai. Darbas su patyrusiais žmonėmis duoda rezultatą. Šiuo metu ben-drovėje „Naresta“ darbuojasi apie 250 žmonių. Daugelis statybos sektoriaus įmonių kaip vieną iš di-džiausių problemų įvardija darbuotojų trūkumą. „Mūsų įmonė negali išsiskirti iš viso sektoriaus. Su žmogiškųjų išteklių problemomis susiduriame, tačiau mūsų suge-bėjimas žmonėms duoti tai, ko jie nori, mūsų principas laikytis duoto žodžio, sudaro tokias sąlygas, kad galime rinktis“, – aiškina A. Šlenys, pridurdamas, kad dirbti į „Narestą“ po metų kitų grįžta darbuotojai, kurie yra pra-sukę ratus kitose statybos bendrovėse. „Narestos“ atliktų ir dar vykdomų projektų sąrašas įvai-rus. Pagrindiniai užsakovai, apie 80 proc., yra sostinėje ir Vilniaus regione. Bendrovė veiklą pradėjo nuo butų, namų remonto, t.y., mažesnės apimties projektų. Pas-kutiniuosius 10 metų pasirinkta nauja kryptis – mono-litinė statyba – yra viena kertinių specializacijų. „Esame vieni iš šios srities lyderių – tikina A. Šlenys. – Tačiau niekaip negalime užmiršti ir senamiesčio renovacijos, nenorime prarasti sukauptų įgūdžių, tad dirbame ir šia linkme.“Dar vienas „Narestos“ veiklos segmentas – aukštos kla-sės apdaila. „Apdailos nedarome atmestinai. Išlaikome nemažai aukščiausios kokybės apdailininkų, tikrų auk-sarankių, kurie gali atlikti pačius sudėtingiausius dar-bus“, – sako A. Šlenys. Bendrovės nuotraukos.

Trijų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Fa-bioniškių g. 3A, Vilniuje. U

žs. N

r. SN

P 14

/09

23

„Knauf Insulation“ Švitrigailos g. 11B, Vilnius, 03228 Lietuva, mob. 8 652 53 221,

Natūrali mineralinė vata

• Maloni liesti• Mažiau dulkanti• Bekvapė• Patogi montuoti• Pasižymi puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis ir priešgaisri-

nės saugos savybėmis• Be formaldehido, fenolio, akrilo, dirbtinių dažiklių ir baliklių• Pagerina patalpų oro kokybę• Pagerina pastato, kuriame panaudota, aplinkos charakteristiką

Šlaitiniams stogams, perdangoms

Vidinėms sienoms, pakabinamoms luboms

Ventiliuojamiems fasadams

Naujos kartos mineralinė vata

KNAUF INSULATION NAUJIENA!Mineraline vata NATURBOARD 35

• Puikios techninės charakteristikos, šilumonė varža!• Puikios mechaninės savybės – dėl ilgesnio pluošto puikiai

įsispraudžia (nelieka šalčio tiltų);• Nelūžinėja, žymiai elastingesnė;• Puikiai tinka ventiliuojamų fasadų, šlaitinių stogų, karkasinės

konstrukcijos izoliacijai.

Techninės ciarakteristikos:

• Nominali (deklaruojama varža) λ=0,035 W/mK. Reali varža – 0,034 W/mK;

• Degumo klasė A1;• Hidrofobizuota (impregnuota); trumpalaikis vandens įgeriamumas

(WS)< 1 kg/kv. m, ilgalaikis vandens įgeriamumas (WL)< 3 kg/kv.m;• Vandens garų pralaidumas μ=1;• Serti�katai: CE, ECOSE, DER BLUE ENGEL, EUROFINS GOLD, KEY MARKT.

Mechaninės savybės:

• Labai elastinga, puikiai įsispraudžia, neliaka šalčio tiltų.• Nelūžinėja dėl ilgesnio pluošto, netrupinėja kraštai;• Nereikia tvirtinti karkase (vatos turi būti 3 proc. daugiau nei tarpas),

nesukrenta, puikiai įsispraudžia.

KNAUF INSULATE ECOSE Akmens vata

24