2 Sutuoktinius – bendradarbius juokina grėsmė santykiams

Valdininkai atlyginimus linkę laikyti paslaptyje 12

Šeimyniškiai – stipriausia medinė pilis Aukštaitijoje19

UAB „Kurklių karjeras“ pagrindinė veikla – smėlio, žvyro karjerų eksploatavimas. Įmonė veikia jau trečią dešimtmetį, turi filialus Kupiškio ir Ukmergės rajonuose. UAB „Kurklių karjeras“, Kurklių kaimas, Anykščių rajonas.Tel.: 8-381 49249, tel./faks. 8-381 49418, mob. 8-686 32114. El.p.: info@karjeras.lt w w w . k a r j e r a s . l t

Gaminame žvyro, žvyro skaldos, smėlio ir žvirgždo produkciją bei įvairius gruntus. Visas medžiagas galime pristatyti savo ar užsakovo transportu už priimtiną ir lanksčiai taikomą kainą. Medžiagos – sertifikuotos.

Galime vykdyti melioraciją, kasti tvenkinius, formuoti reljefą, įrengti privažiavimus ir aikšteles, atlikti įvairius aplinkotvarkos darbus. Visas jūsų idėjas įvertins, patars ir pavers realybe patirtį turintys mūsų specialistai. Darbus atliekame gera technika, kokybiškai ir greitai.

Vienas iš pagrindinių strateginių mūsų tikslų – tapti įmone, tenkinančia rajono bei viso regiono gyventojų ir organizacijų

poreikius.

Jeigu Jūs norite nusausinti žemės sklypą, pasidaryti keliuką per laukus, išsikasti pamatus, rūsį, juos išbetonuoti, įsirengti stovėjimo ir žaidimų aikšteles su Jums patinkančia danga, skambinkite į UAB „Kurklių karjeras“. O jei dar sugalvojote turėti tvenkinį su gražiai sutvarkytais ir veja padengtais krantais, čia Jums taip pat padės UAB „Kurklių karjeras“.

Mes – Jūsų kokybiškesnio ir gražesnio gyvenimo palydovas.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

red

ak

toria

us

sk

ilti

s. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT- 29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Tiražas 5000 egz.Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė”.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Valentinas Matvejenko, Salvijus Pranckūnas, Elvyra Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorė Sandra Andriuškevičiūtė. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas. Viršelio nuotraukoje: humoristas Juozas Zavaliauskas. Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

2009 Nr. 9 (23)Mėnesinis žurnalas

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .

S u t u o k t i n i u s - b e n d r a d a r b i u s

j u o k i n a g r ė s m ė s a n t y k i a m s

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .

K ė s i n o s i n u ž u d y t i b u v u s i ą ž m o n ą

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .

V a l d i n i n k a i a t l y g i n i m u s l i n k ę

l a i k y t i p a s l a p t y j e

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t ma s . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .

P r i ė m i m ą į m e n o m o k y k l a s

k o r e g u o j a s u n k m e t i s

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t ma s . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .

„ V i s a g i n o c o u n t r y “ – 1 6 k a r t ą s u

l i e t u m i

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9ps l . . .

Š e i m y n i š k i a i – s t i p r i a u s i a m e d i n ė

p i l i s A u k š t a i t i j o j e

. . . pat i r tys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2 1ps l . . .

M o r a l i n ė k r i z ė b a i s e s n ė u ž

f i n a n s i n ę

. . . i š . . .Sa lv i j aus . . . t eks tų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23ps l . . .

. . . pastogė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26ps l . . .

M i n d ū n a i : ž v e j y b o s m u z i e j u j e –

X V a m ž i a u s l u o t a i

. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .

O s t a p o B e n d e r i o p ė d o m i s

. . . papareportažas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30ps l . . .

K a i p S i g u t i s a u g o

. . . ž a i bo . . . i n t e rv i u . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30ps l . . .

1 3 k l a u s i m ų B i r u t e i V i s m i n i e n e i

. . . kryž iažod is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32psl . . .

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

„Aš norėjau gyventi ne praeityje ir ne ateičiai. O dabar – tarsi rašyčiau tuščiame lape“, - sakai.

„Kas yra gyvenimas?“ - klausiu. „Tai buvimas dabar“, - aiškini, bet žvilgsnyje jau yra nerimas.

O kiek trunka dabar? Ar sklendžiantis beržo lapas yra „dabar“? Gal tai visgi ateitis, nes sekam jo trajektoriją. O kada tuomet prasideda praeitis? Kai lapas atplyšta nuo šakos? Kai jį primina katės koja? Ar Rėjaus Bredberio sąvoka „pradžios pabaiga“, prasi-deda tada, kai prasideda pabaigos pradžia?

Galima kapoti ir kapoti akimirką, bet laiko skaidulų smulkumui galo nebus.

„Nėra jokio „dabar“, - sakau ir jaučiu, kaip veido raumenys įsitempia. - Yra tik „buvo“ ir „bus“. Viešpatie, koks bejėgiškumas!

Jeigu dabartis tėra trumpiau nei blyksnis tarp praeitis ir ateities, kodėl jokia religija, jokie mokytojai nekalba apie proporcijas? Nemoko, kokį procentą minčių žmogus turėtų skirti praeities apmąstymams, o kokią dalį – ateities projekcijai. Kad elgtumeis pro-tingai, jaustumeis gyvenąs savo laike. Kad nenugrimz-tum į praeitį tiek, jog patirtys paskandintų. Tačiau ir neįsikibtum į ateitį taip, kad nusklęstum sūpuojamas rožinių vilčių. O plauktum lyg Odisėjo laivas tarp Scilės ir Charibdės - dviejų būtį rėminančių uolų - ir dar turėtum ramybės girdėti rudenį beržo lape. Kurio kritimas saugo savyje DABAR.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Žmoną pabučiuoja, kai mokiniai nemato

Vytautas ir Irena Latonai - Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokyto-jai, pučiamųjų ir liaudies instrumentų kolektyvų vadovai. Susipažino paauglystėje, kartu 30 metų. Per tą laiką užaugo 4 vaikai, anūkams, pasak senelio, „dūdos paruoštos“. Mokykloje pora dalinasi vienu kabinetu, skirtinguose kolektyvuose pabūna vienas kito vadovu ir linksmina kolegas, sustoja pasiplepėti koridoriuje – neva namuose neatsikalba...

„Esame bendradarbiai – daugiau pliusų nei minusų. Kelerius metus dirbome skirtingose mokyklose ir buvo blogai, grafikai visai nesutapdavo: vieno renginiai baigiasi, kito prasideda. Arba vieno švenčių maratonas jau praėjo, o kito – tik pradžia. Gyvenome nematydami vienas kito. Dabar galime susiplanuoti pamokas, laisvalaikį, pakeisti vienas kitą, patarti arba pridengti, jeigu labai prireikia. Mes netgi esame vienas kito vadovas: pučiamųjų orkestre aš vadovauju žmonai, liaudies muzikos kolektyve ji mano šefė. Į mokyklą ateiname aštuntą valandą, grįžtame aštuntą vakaro. Savaitgaliai dažniausiai užimti, dalis vasaros – taip pat. Kai tempas toks kaip mūsų, su kitos profesijos žmogumi nelabai pavyktų gyventi. Kas dar tai pakęstų, jei ne kolegė? O kai abu labu tokie – jokių problemų. Darbinės mintys nelieka šiame pastate, ir namuose vis tiek mąstai, ką padarei,

Sutuoktinius - bendradarbius juokina grėsmė santykiams

. . . Sveta Vitkienė >

Koks tai gyvenimas: ryte atsikelti iš vienos lovos, kartu tvarkytis, pusryčiauti, sėsti į vieną automobilį, važiuoti į vieną darbą, virti tose pačiose sultyse, vakare kartu grįžti namo? Atrodo, tokių porų namai turėtų būti panašūs į darbo reikalų aptarimo štabą. Psichologai trimituoja apie gyvenimo „sulipus“ minusus, o mano pakalbintos poros iš jų teorijų tik juokiasi ir stengiasi ištaikyti laisvo laiko... pabūti kartu.

ką padarysi, kaip padarysi. Būna, kad vidury nakties pašoki – gera idėja šauna. Atsiriboti neįmanoma. O jei šalia kitos profesijos žmogus?“ - kalbėjo V. Latonas.

„Apie mokytojus kalbama: koks geras darbas, 2 valandą pamokos baigiasi, pusė dienos laisva, atostogos ilgiausios... Pas mus taip niekados nebūna. Vytautas teisus, namie diskutuojame apie darbą, bet jau nebesimėgaujame profesinėmis kalbomis kaip jaunystėje. Pakalbam, pasitariam, paplanuojam, bet į naktines diskusijas nebesileidžiame. Buvo ir tokių naktų...“ - pasakojo I. Latonienė.

Pora pasakojo turinti intensyvų gyvenimą ir be gimnazijos: dėmesio reikia garbaus amžiaus tėvukams, vaikams ir anūkams, draugams, sodui. Pridėjus abiejų ilgą darbo dieną – tik spėk suktis.

„Mokykloje nesitriname šonais. Būna, Irena sako: „Ateik kavos.“ Arba aš neateinu – kava ataušta, arba ateinu, o ji neturėjo kada užplikyti... Pasikalbame gimnazijos koridoriuje prasilenkdami, kolegos stebisi, kad namie neatsikalbame. Beje, man kartais reikia susilaikyti: čia ne namai, negaliu žmonos apkabinti panorėjęs. Bet apsidairau – niekas nema-to, spėju pabučiuoti. Mes gerai sutariam ir, ko gero, nebūtų kitaip, jei skirtingose miesto vietose dirbtume. Dar negirdėjau, kad bendras darbas pakenktų tikriems poros santykiams. Kitaip tariant, jeigu karjera išardė šeimą, tai, matyt, ta šeima netvirčiausia buvo.“

„Keičiam plokštelę“Nijolė ir Vilius Januškos - Anykščių

ligoninės Akušerijos – ginekologijos sky-riaus vedėja ir Reanimacijos ir intensyvio-sios terapijos skyriaus vadovas. Vienu laiku mokėsi tuometiniame Medicinos institute, gyveno tame pačiame bendrabu-tyje, susipažino bibliotekoje, „kaldami“ anatomiją. Bendrauja 32 metus, susituokę – 27-erius.

„Mes visą laiką kartu ir dar neatsibuvę... Laukiam atostogų, kad galėtume pabūti dviese. Anksčiau, atsi-menu, į mokymus važinėjome atskirai, o kai sykį pakvietė abu, supratome: taip daug smagiau“, - juokėsi N. Januškienė.

Pora neslepia iš darbo į namus parsivel-kanti kalną ligoninės reikalų.

„Skaičiau, kad turėtų būti taip: uždarei ligoninės duris ir pamiršai ligoninę, pacien-tus, ligas. Negali su kiekvienu gimti, sirgti, sveikti arba mirti... Tačiau mes negalime atsiriboti. Mums tektų ilgai mokytis, gal į draugę bioenergetikę pagalbos kreiptis? Mes namuose nekalbame tik apie darbo reikalus, bet jų neišvengiame. Juo labiau kad dalis ligonių – mūsų bendri. Mano darbe reikia anesteziologo. Žinot, saugiau jaučiuosi, kai mano pamainoje dirba Vilius. Ir mane iškviečia per jo budėjimus. Nors neretai pavyksta budėjimus susi-

> Irena ir Vytautas Latonai: „Esame bendradarbiai - daugiau pliusų nei minusų.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

>>>

Dalia Ruzgienė, uteniškė:„Santykiams apibūdinti tinka tik vienas žodis – katastrofa. Jei man kas siūlytų su vyru viename pastate užsiimti ta pačia veikla, sakyčiau – neduok, Dieve. Nors tai visai nereiškia, kad nesutariame. Kiekvienas žmogus turi turėti savo erdvę. Kaip gali būti gerai ir namie, ir darbe – kartu? Namai ne podarbinei veiklai ir profesinėms kalboms skirti. Man patinka, kai vienas kitam nesuka galvos darbinėmis problemomis. Juk gyvenime darbas – ne vienintelis interesas, ar ne?“

Giedrius Klimkevičius, anykštėnas, gydytojas:„Katastrofos tikrai nematau. Bendro darbo privalumų, ko gero, daugiau nei trūkumų. Jau vien tai, kad sutuoktinis supranta, ką ir kaip dirba kitas, labai svarbu. Nemanau, kad kolegiškumas gali bloginti šeimyninius santykius. Antra vertus, nuo žmonių priklauso, kaip jiems geriau. Ir kiekvienas turi teisę ir galimybę pasirinkti.“

Ona Jurkaitė, uteniškė:„Jeigu vyro ir žmonos santykiai labai geri, tai jokio skirtumo – atskirai ar kartu jie dirba. Bet man atrodo, kad gerus santykius išlaikyti vienam prie kito prilipus nėra paprasta. Aš niekada nedirbau su savo vyru vienoje darbovietėje ir tikrai nenorėčiau. Kitąkart vakare susitikę ir tai supykstame – pinigų trūksta, nuovargis slegia... O jei visą dieną kartu? Turbūt nenorėtume nė kalbėtis.“

Mečislovas ir Gintaras, elektrėniškiai, Utenoje uždarbiauja:Mečislovas: „Užtenka kiek namuose su žmona susitinku. Per akis. Negalėčiau visą laiką kartu būti – amžius nebe tas, anksčiau gal ir galėjau. Ir taip per ilgai kartu būnam, nors visai skirtinga veikla užsiimame.“ Gintaras: „O man visai patiktų. Ir išlaidos mažesnės – maisto įsidėti dviem pigiau, kelionė mažiau kainuoja – į vieną vietą važiuoti ir grįžti pigiau. Jeigu žmona miela ir tinkama – tai neblogai visą laiką būti kartu. O tiems, kas nenori žmonos šalia nuolat matyti, paprasčiausiai... nepasisekė su žmona.“

K o k i u s į s i v a i z d u o j a t e s u t u o k t i n i ų – b e n d r a d a r b i ų s a n t y k i u s ?

planuoti taip, kad kartu dirbtume ir kartu grįžtume namo. Jis, beje, kai namuose įsidiskutuojame apie ligoninę, pirmas sako: „Keičiam plokštelę.“ Laimė, kad tarp mūsų draugų, artimųjų daugiau gydytojų porų nėra. Mums labai įdomu visur, kur nėra mūsų temų.

Namuose turime atskirus kambarius, tačiau užsidaryti duris vienam nuo kito į galvą nešauna, nėra tokio poreikio: jei vienas prie kompiuterio, kitas irgi randa ką paveikti tame pačiame kambaryje. Ilsėtis vienam nuo kito dar nesinori. Mes girdim, kad netgi kartu nedirbantys pažįstami planuoja atostogas atskirai, aš nesuprantu, apie ką jie šneka. Mes su džiaugsmu planuojame atvirkščiai“, - pasakojo N. Januškienė.

V. Januška įsitikinęs, kad su inten-syviai dirbančiu ligoninės gydytoju gerus šeimyninius santykius gali palaikyti tik toks pats gydytojas. Kitos profesijos vyrams būtų sunku suvokti, kodėl žmona, tik įžengusi į namus, atsiliepia telefonu ir vėl lekia į ligoninę. Dėl darbo porai teko ir gimtadienius praleisti, ir bilietų į koncertus atsisakyti, o sykį – tais laikais, kai kelionės į užsienį buvo retos, jie vos suspėjo į traukinį: atėjus laikui vykti į geležinkelio stotį, pradėjo gimdyti N. Januškienės draugė. „Reikia važiuoti – traukinys į Bulgariją nelauks, gimdymą priimu, į laikrodėlį žvilgčioju... Vos vaikelis gimė – mes strimgalviais į Vilnių“, - juokėsi ginekologė.

„Mūsų profesija mums nesuteikia jo-kios galimybės pyktis: atrodo, nuolat kartu, tačiau kiekvienas su savo darbais, o jų netrūksta. Susitinkam – laiko pyktis gaila.

Geriau į sodybą nuvažiuojam: statom, sodinam, matom, kaip gamta keičiasi. Tai pažanga – anksčiau buvo nė motais. Mes į tą ritmą įėję, kad svarbiausia yra darbas. Dukra užaugo tai be mamos, tai be tėčio, tai be abiejų. Klausėme, kodėl nestoja į mediciną, o ji mums: „Prisižiūrėjau, kaip jūs gyvenate su ta medicina... Esu įsitikinęs, kad ne profesija palaiko santuoką, o tik jausmai, pasitikėjimas, tolerancija, bendras lizdas, bendri draugai. Antra vertus, kai moteris tame pačiame pastate dirba, mažiau šansų, kad ją kas nors pavogs“, - kvatojo anesteziologas Vilius Januška.

„Mes – komanda“ Irena ir Balys Meldaikiai - Anykščių

muzikos mokyklos mokytojai. Ji buvo jo mokinė. Jis jai – reiklesnis nei kitiems mokiniams mokytojas. Paskui ji išvyko, baigusi muzikos studijas grįžo į mokyklą dirbti. Kai ruošėsi eiliniam pasirodymui, paprašė buvusį mokytoją pagroti kartu.

„Jis buvo senbernis, turėjo laisvo laiko. O aš labai juo pasitikėjau. Tebegro-jame – jau ketvirtį amžiaus“, - juokėsi I. Meldaikienė.

„Kartu keliamės, kartu ruošiamės, kartu išeiname, kartu grįžtame, kartu pramogau-jame, kartu liūdime... Mes tvarkingai taip viską ir darome daug daug metų. Aš Balio vis klausiu: „Kaip tu jautiesi?“ Ir Balys klau-sia, bet savaip, ne visada žodžiais. Iš tiesų, tai keičiasi tie mūsų kėlimaisi, važiavimai, buvimas mokykloje. Kai pajuntu artėjančią rutiną, kai jaučiu ženklus (o juos reikia sekti – ypač šeimoje), šiek tiek keičiu kasdienybę. Kartais sakau Baliui, kad

> Nijolė ir Vilius Januškos: „Laukiam atostogų, kad galėtume pabūti dviese.“

> Irena ir Balys Meldaikiai: „Anykščiuose visi žino, kad mes - įsimylėję bendradarbiai.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>> s p e c i a l i s t o k o m e n t a r a svažiuotų į darbą vienas, o aš nueisiu. Ir atžingsniuoju kitu keliu, nei važiuojame – pro beržynėlį. Kai sykį užsimaniau kitokios kasdienybės, nuėjau į Dailės mokyklą. Dabar tapau namuose, Balys mane stebi – jam viskas, ką nutapau, gražu. Darbe jis mano vadovas. Nekomanduoja, nes nereikia, bet ir nenuolaidžiauja. Per trumpą 15 minučių pertraukėlę užeina gerti arbatos. Tada nekalbame nei apie namus, nei apie darbą. Tiesiog tyliai pabūname kartu. Tačiau mokykloje jaučiu, kad aš jo žmona: jei kas įkiša galvą į mano kabinetą, žinau, Balio ieško – kur dar jis galėtų būti?“ - juokėsi I. Meldaikienė.

Buvo laikai, pasakojo B. Meldaikis, kai jis, norėdamas prisidurti pire muzikos mokytojo atlyginimo, varydavo iš užsienio automobilius, išvažiuodavo savaitei. „Man kas – kai darbo daug, liūdesys nekamuoja, o Irutei kaskart būdavo stresas. Ji sako, gerai, kai nereikia ilgesniam laikui skirtis.“

Meldaikiai save vadina gera komanda. I. Meldaikienės mokomi vaikai laimi konkursus, tačiau, sakė moteris, jos vyro įnašas – ne mažesnis.

„Aš mokau natų, technikos, meilės muzikai, jis tvarko ūkinius renginių reikalus, ruošia aparatūrą, labai dažnai

visą klegančią grupę veža koncertuoti. Labai patogi žmogaus, kuriuo pasitiki, pagalba. Pavyzdžiui, Paryžiuje vienas mokinys koncertuoja, o kitas didžiulio pastato kitame gale repetuoja. Negali visur būti vienu metu: aš lieku su vienu, jis dirba su kitu. Ir mums nereikia kažkaip specialiai tartis: aš atsakinga už tai, tu – už tai... Mes susikukavę – suprasti vienas kitą mums žodžių nebereikia. Todėl vaikai, jeigu jau neša gėlių, tai mums abiem, jei dalijasi saldainiais – su abiem. Kai prireikia bažnyčioje vargonuoti, mus skambina ir klausia: „Ar ateisite?“ Nustebčiau, jei pakviestų mane vieną: aš atlieku pagrindinę kūrinio liniją, Balys improvizuoja. Mes gera komanda ir namie, ir darbe. Mūsų namai ramūs. Durys vienam nuo kito užsidaryti – ne-reikalingos. Baliui labai jauku, kai aš tapau, o dar jaukiau, kai paimu virbalus. Jis sėdi toks atsipalaidavęs, ir jaučiu – jam gera. Anykščiuose visi žino, kad mes – įsimylėję bendradarbiai“, - kvatojo Irena Meldaikienė.

Meldaikiai įsitikinę - ne darbas, ta pati profesija ar karjera skiria žmonės. Jeigu myli, jeigu pasitiki, jeigu tau su žmogumi ramu – jokio skirtumo, kur kas dirba.

Y r a p l i u s ų , y r a m i n u s ų

Situaciją, kai sutuoktiniai dirba kartu, komentuoja vilnietė psichologė Karina Morkūnienė:

„Kaip bendras darbas su sutuoktiniu gali veikti poros tarpasmeninius santykius? Tai stipriai priklauso nuo individualių partnerių savybių, nuo jų bendravimo būdo. Svarbu ir tai, kokias pareigas užima sutuoktiniai ir kokios yra jų funkcijos bendrame darbe. Galima būtų išskirti kelis būdingus teigiamus ir neigiamus sutuoktinių darbo kartu aspektus.Be abejonės, darbas kartu gali stiprinti santuoką – bendra veikla ir siekiai veda į artimesnį ryšį. Komandinis darbas, susivienijimas bendram tikslui dar labiau įprasmina sutuoktinių partnerystę ir didina norą būti kartu. Taip pat bendras darbas leidžia giliau pažinti savo sutuoktinį kaip asmenybę, geriau suprasti jo išgyvenimus ir rūpesčius, paremti, kai labiausiai to reikia, o tai didina abipusį pasitikėjimą ir pagarbą. Neretai sutuoktiniams – bendradarbiams yra daugiau galimybių būti kartu: jie gali tuo pačiu metu keltis ryte, kartu važiuoti į darbą, pietauti, kartu baigti darbą ir t. t. Tokiu būdu porai gali būti paprasčiau sukurti gyvenimo stilių, kuriame atrandama pakankamai vietos tiek darbui, tiek bendravimui su sutuoktiniu.Tačiau darbas gali tapti dideliu išbandymu porai, jeigu profesinis ir intymusis bendravimas per daug susilieja. Pavyzdžiui, konfliktas, kilęs prie pusryčių stalo, gali trukdyti sutuoktiniams bendrauti darbovietėje, o pastabos ar kaltinimai dėl neatliktų darbų gali būti perkelti į namų aplinką. Taip pat atliekant darbo užduotis tarp sutuoktinių gali atsirasti konkurencija, skatinanti nepagrįstą kritiką, norą pasirodyti viršesniu ar daugiau sugebančiu. Be to, gali iškilti sunkumų pasiskirstant atsakomybėmis ir pareigomis. Visa tai kelia įtampą ir partnerių nepasitenkinimą vienas kitu, todėl didėja konfliktų tikimybė. Galiausiai kartais tiesiog norisi pabūti atskirai nuo savo sutuoktinio, labiau pasiilgti jo, o tai sunkiau pasiekti poroms, dirbančioms kartu. Taigi sutuoktiniai – bendradarbiai turi išskirtinių galimybių augti kaip pora ir stiprinti abipusį ryšį, tačiau svarbu žinoti ir apie sunkumus, kurie gali iškilti. Galbūt tuomet prireiks daugiau pastangų, kantrybės, atviro ir nuoširdaus bendravimo, savo poreikių išsakymo, tolerantiškumo, pagarbos, taktiškumo, tačiau tokia tvirtų ir ilgalaikių santykių kaina.“

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

- Visi grybai yra valgomi, deja, kai kurie – tik vieną kartą. Kaip reikėtų elgtis, kad taip neatsitiktų?- Įtartinų grybų geriau neimkite, nes tai gali liūdnai baigtis – užtenka vieno nuodingo grybo, kad apsinuodytų visa šeima. Dėl grybautojų lengvabūdiškumo kasmet Lietuvoje užregistruojama po 200 apsinuodijimų grybais, o mirtingumas dėl jų sudaro 2-4 procentus. Mūsų miškuose auga daugiau kaip 60 rūšių nuodingų grybų. Daugiausiai apsinuodijama žalsvosiomis bei blyškiosiomis musmirėmis, kurias nepatyrę ar išsiblaškę grybautojai dažniausiai sumaišo su ūmėdėmis, žaliuokėmis bei pievagrybiais. Vienoje musmirėje esantis nuodo amotoksino kiekis žmogui gali būti mirtinas. Apsinuodijama ir valgomais, tačiau netinkamai paruoštais grybais. Geriausia rinkti tik tuos grybus, kuriuos labai gerai pažįstate. Pavojinga rinkti peraugusius, ištižusius, sukirmijusius ar šalnų pakąstus grybus. Surinktus grybus būtina apdoroti tą pačią dieną. Juos apvirkite du ar net tris kartus, nes tik tuomet būsite ramūs.- Neretai grybais apsinuodiję žmonės bando gydytis patys. Ką jiems patartumėte?- Užvalgius grybų ir pasijutus prastai, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus. Uždelsus tai padaryti, nuodai pažeidžia svarbius vidaus organus. Apsinuodijus grybais, maistą reikia stengtis išvemti. Atminkite, kad prieš vėmimą vandens gerti negalima, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną. Grybai nėra lengvai virškinamas ir pasisavinamas maistas. Nepiktnaudžiauti jais patariama nesveiką skrandį bei kepenis turintiems, sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems bei senyviems žmonėms, nerekomenduojama grybų duoti vaikams.- Teko girdėti, kad kitose šalyse grybautojų elgesį reglamentuoja specialios taisyklės.- Kai kuriose užsienio šalyse grybautojai namo grybų krepšiais netempia, nes tai jiems daryti draudžia grybavimo taisyklės. Pavyzdžiui, vienas Šveicarijos gyventojas gali surinkti ne daugiau kaip 1-2 kilogramus šių miško gėrybių. Čia netgi nustatytos grybavimo dienos ar valandos. Apsinuodyti grybais Šveicarijoje gali tik visiškas nevykėlis, nes visuose šalies regionuose dirba etatiniai grybavimo kontrolieriai. Jie gali nemokamai patikrinti, ar pintinėje kartu su valgomaisiais grybais neatsidūrė ir šungrybių.

Į kapus gali nuvaryti grybai

Rudeniop Lietuvoje prasidedanti grybavimo karštligė, juokais dar vadinama „tautiniu sportu“, beveik kasmet pareikalauja žmonių aukų. Apsinuodijimus grybais lenkia tik alkoholis ir medikamentai. Apie tai žurnalistė Elvyra Sabalytė kalbasi su Utenos visuomenės sveikatos centro direktore Birute Sapkauskiene (nuotraukoje).

Nuo

trau

ka iš

asm

enin

io a

lbum

o.

Tauta be istorijos – tauta be šaknų. Ši tiesa nereikalauja jokių įrodymų. Ypač kai minime Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tūkstantis metų – tikrai solidus jubiliejus, kuris, rodytųsi, turėtų būti pažymėtas lietuviškumo pliūptelėjimais ir didžiavimusi, jog mes, gyvendami tokioje „Europos sankryžoje“, vis dar išlikome lietuviais. Tokia nuostata turėtų visų būti tūkstantmečio renginių ašimi. Deja, pažvelgus į renginius ir šiuo klausimu pasisakančių valdžios bei dalies vadinamų „visuomeninkų“ ir mokslininkų kalbas, mes, lietuviai, ne tik neturim tuo didžiuotis, o atvirkščiai – pulti ant kelių ir atgailauti. Atgailauti už tai, kad Lietuva mini ne krikščionybės tūkstantmetį, o vardo paminėjimo. Atgailauti, kad buvom paskutiniai Europos pagonys, save įvardinti žodžiu „pagonys“ yra absoliučiai neetiška ir tai žemina. Nes tai reiškia, jog save įvardinam kaip blogesnius, tamsesnius už kitus. Kokią prasmę tuo metu turėjo žodis „pagonys“? Priešai, tamsūs, atsilikę, nekrikštai, atstumiantys Dievą, net gyvuliai. Arabai, kurie tuo metu turėjo kultūrą, apie kurią Europa galėjo tik pasvajoti, taip pat buvo vadinami pagonimis arba saracėnais. Atrodo, turėtume atgailauti, kad dar tada, 1009 metais, atstūmėme Europą, tai yra – krikščionybę – ir neįsiintegravome į „civilizuotą pasaulį“. Maža to – niekšas apsikrikštijusio kunigaikščio Natimero brolis šv. Brunoną nužudė! Nors tuo metu tokia bausmė buvo įprasta praktika. Ypač už šventvagystę ir visuomenės pamatų „griovimą“. Tokios bausmės misionierius susilaukė ir už tai, kad idėją siųsti misionierių palaikė Lenkijos karalius, kuris krikštu siekė tik vieno tikslo – politinės įtakos baltų kraštams. Bausmės už valstybės pamatų „klibinimą“ susilauktų ir dabartiniai „misionieriai“, jei juos siųstų kokia nors draugiškumu Lietuvai nepasižyminti šalis, kad „misionieriai“ išmokytų lietuvius gyventi „teisingai“. Tad šv. Brunono siuntimas buvo eilinis tarpvalstybinės politikos viražas. Tik iš dabartinių pozicijų žvelgiant į tokį „garbingą“ Lietuvos vardo paminėjimą galima reaguoti šiek tiek sutrikus, bet tiesa ir tai, jog kai kurios kitos garbingesnius jubiliejus atšventusios valstybės pirmą kartą metraščiuose buvo paminėtos ne iš geresnės pusės.

Jei dėl tūkstantmečio istori jos turime atgailauti . . .

. . . Rytis Kulbokas >

Visas šis iš tiesų istorijai nereikšmingas įvykis dabar dažnai pateikiamas su mesianistine potekste – „Lietuvos keliai ir klystkeliai einant į galutinį tikslą, šviesų rytojų, vienintelę prasmę ir neišvengiamą finalą – šviesų rytojų draugiškoje ir broliškoje Europos tautų šeimoje“. Kažkada, dar kai „ėjome neteisingai“, buvo tai jau girdėta? Tik dabar „broliškumas“ suprantamas kaip buvimas iš pradžių Europos Sąjungos, o vėliau, akivaizdu, valstybės, vardu Europa, nariais. Tik viduramžiais ją atstojo buvimas Romos bažnyčios nariais, kurioje religija visada buvo nepalyginamai aukščiau už tautiškumą, kaip ir Europos Sąjungoje, kurioje valstybių narių pilietybės atsisakyti įmanoma, bet ES – ne. Argumentai apie tai, kas būtų, jei šv. Brunonas būtų dar vienuoliktame amžiuje pakrikštijęs lietuvius, skamba panašiai kaip teiginys, jog jei revoliucija Rusijos imperijoje būtų pavykusi 1905 metais, o ne tik 1917 – būtumėm nuėję daug toliau. Na, o baltai tikrai nenorėjo būti kažkieno dalis. Istorijoje nėra precedento, kad turint atviras kalnų ar jūrų neapsaugotas sienas, valstybė tiek šimtmečių sugebėtų atsilaikyti prieš stipresnius išorės priešus, kaip atsilaikė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tuo labiau, kad Lietuva ne tik atsilaikė, bet net išplėtė savo sienas. Bet tenka prisiminti keistą „sutapimą“ – po krikšto, kai valstybė „integravosi“ į Europą, Lietuva pradėjo tik krikti, nes atsirado prisitaikymas ir dviveidiškumas. Juk būdami katalikai lietuviai uoliai ėjo į bažnyčias, bet taip pat uoliai garbino šventus medžius ir kitus baltų religijos simbolius. Teigiama, kad šventas ąžuolas buvo garbinamas ir prie Peslių kaimelio, Anykščių rajone, o dvidešimto amžiaus pradžioje vis dar augo ir buvo garbinami lietuvių šventais laikomi medžiai. Tad apie kokią integraciją ir tvirtumą galima kalbėti, jei savęs identifikavimo pamatai dviveidiški?Kitais metais sukaks 600 metų nuo pergalės prieš kryžiuočius ir tuo pačiu prieš Europą Žalgirio mūšyje. Kokią poziciją išgirsime kitais metais – kad reikėjo pralaimėti, nes tada tikrai būtumėm tikrų tikriausia Europos dalis? Tiesa, kalbanti vokiškai.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.6

ps

l.

..

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad Zarasų rajono Baibių pagrindinės mokyklos direktorius Valdas Ragauskas į savo asmeninę sąskaitą pervedė pinigus iš mokyklos sąskaitos, kur buvo kaupiamos gyventojų skiriamo 2 proc. pajamų mokesčio bei privačių asmenų ir bendrovių paramos mokyklai lėšos. Ikiteisminiame tyrime domimasi ir apgaulingu mokyklos buhalterinės apskaitos tvakymu. FNTT ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mokyklos direktorius Valdas Ragauskas banke „Swedbank“ mokyklos vardu atidarė dvi sąskaitas, į kurias valstybinė mokesčių inspekcija kasmet pervesdavo gyventojų skirtus 2 proc. pajamų mokesčio, o privačios bendrovės ir fiziniai asmenys – savo skirtą paramą. Per kelerius metus mokykla gavo per 23 tūkst. Lt paramos. Tyrimo metu nustatyta, kad šiemet, birželio 24-ąją, mokyklos vadovas, pasinaudodamas banko mokėjimo kortelėmis, iš mokyklos sąskaitos paėmė 16 tūkst. Lt ir juos kitą dieną įnešė į savo asmeninę sąskaitą. Likusius daugiau kaip 7 tūkst. Lt paramos lėšų mokyklos direktorius taip pat išėmė grynaisiais pinigais iš mokyklai priklausančių banko sąskaitų. FNTT pareigūnams vadovas negalėjo pateikti pinigų panaudojimą patvirtinančių apskaitos dokumentų. Tyrimas nustatė, mokykloje nebuvo vedama kasos knyga, išgrynintos paramos lėšos bei jų panaudojimas buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas. FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai mokykloje ir direktoriaus namuose atliko kratas, kurių metu rado bankų mokėjimo korteles, paramos lėšų išėmimą ir panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į V. Ragausko asmeninėje banko sąskaitoje laikomus 16 tūkst. litų.

Direktorius iššlavė mokyklos sąskaitas

Šį rugsėjį, toliau vykstant švietimo tinklo pertvarkai, Utenos apskrityje neliks kai kurių mokyklų. Vieni rajonai naikina mokyklas, kiti keičia jų statusą.Anykščių rajone neliks net pusės visų buvusių

pradinio ugdymo skyrių. Durų rugsėjo 1-ąją nebeatvėrė Katlėrių, Jakšiškio, Svirnų, Budrių, Elmininkų, Levaniškio, Mačionių pradinio ugdymo skyriai.Molėtų rajone Čiulėnų pagrindinė mokykla tapo pradinio ugdymo skyriumi, o neliko Dapkūniškio, Kuolakasių ir Sidabrinių pradinių ugdymo skyrių.Zarasų rajone uždaromų mokyklų nebuvo, tačiau ne viena švietimo įstaiga keitė statusą – Antalieptės pagrindinė mokykla tapo Dusetų K.Būgos gimnazijos pradinio ugdymo skyriumi, o Avilių pagrindinė mokykla tapo tos pačios gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi. Suvieko ir Samanių pagrindinės mokyklos tapo Zarasų P. Širvio pagrindinės mokyklos skyriais, o Baibių pagrindinė mokykla tapo Salako pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyriumi. Utenos rajone nebeliko Vaikutėnų ir Kirdeikių pradinio ugdymo skyrių. Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Sieliūnienė (nuotraukoje) sakė, kad situacija mokyklų pertvarkai jų mieste irgi pribrendo, tačiau šiais metais niekas nesikeis. „Turime pasitvirtinę reorganizavimo planą, tačiau dvi bendruomenės kreipėsi į teismą ir šiuo metu visa pertvarka yra įšaldyta – negalime nei naujo plano rengti, nei seno vykdyti“, - sakė A. Sieliūnienė.Ignalinos rajone keturios pagrindinės mokyklos – Mielagėnų, Kazitiškio, Linkmenų, Ciekinių – tapo kitų mokyklų pradinio ugdymo skyriais.

Reorganizaci ja šienauja mokyklas

Molėtų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Medikai nepajėgė panešti neštuvų su koją susilaužiusia moterimi, bet situaciją išgelbėjo Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas.

Stanislovui Krumpliauskui, Anykščių klebonui, kurio darbą, organizuojant tarptautinį jaunųjų vargonininkų festivalį, įvertino Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija. Kanauninkas apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.

Daliui Vaiginui, Anykščių vadovų klubo prezidentui, už asmenybės kulto sugrąžinimą. Klubas Anykščių merą Sigutį Obelevičių su jubiliejumi pasveikino virš gatvės pakabindamas transparantą „Su gimtadieniu, mere!“

Vygaudui Ušackui, užsienio reikalų ministrui, už nevaisingą politiką. Jis žadėjo santykius su Rusija grįsti pragmatišku „real politic“ principu, bet gavosi atvirkščiai – Lietuvos vežėjai buvo ilgam užstrigę prie Rusijos sienų.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Utenos apskrityje per 2009 metų aštuonis mėnesius užregistruoti 85 susirgimai Laimo liga (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 42 susirgimai). Zarasų rajone Laimo liga šiemet sirgo 10 kartų daugiau žmonių nei pernai. Būdingiausias Laimo ligos požymis – žiedinis odos paraudimas. Oda parausta po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Gali pradėti skaudėti sąnarius ir raumenis, prasidėti akies junginės uždegimas, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas. Ilgai nesigydant Laimo liga tampa daug pavojingesnė. Po 6 savaičių gali išsivystyti smegenų pažeidimai, boreliozinis meningitas, veido nervų pakenkimas, širdies ritmo sutrikimai, akių, sąnarių pažeidimai. Nuo Laimo ligos vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo. Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau ištraukti, nes kuo ilgiau ji bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Erkės platina ir erkinį encefalitą. Jis baisus tuo, kad virusas gali pažeisti smegenų vietas, atsakingas už kalbą, mąstymą ir judesius. Vienintelė patikima ir efektyvi apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Vaistų nuo šios ligos nėra.

Apskrityje siautėja Laimo liga

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Penkiems paplūdimiams Utenos ir Anykščių rajonuose sutvarkyti iš tarptautinio projekto „Bendra vandens turizmo paslaugų pasiūla Latgalos regione ir Utenos apskrityje“ fondo skirta per 330 tūkst. eurų.Šiemet ir kitąmet už šiuos pinigus bus tvarkomi paplūdimiai šalia Sudeikių kempingo ir ties Maneičių piliakalniu (Utenos raj.) ir paplūdimiai prie Rubikių ir Nevėžos ežerų bei Šventosios upės (Anykščių raj.).Rugpjūčio 21-ąją bendrą projektą aptarti rinkosi apskrities viršininko administracijos, Anykščių savivaldybės, Utenos ir Anykščių turizmo informacijos centrų, Sirvėtos, Labanoro, Gražutės regioninių parkų direkcijų, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Latgalos regiono atstovai.Bus kuriami turistiniai maršrutai, jungiantys du regionus-projekto partnerius. Bendra tarptautinio projekto vertė Utenos apskričiai – beveik 490 tūkst. eurų.

Paplūdimiams – per 330 tūkst. eurų

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Šiluminininkai šią žiemą iki 20 proc. žada mažinti kainas.Šilumos kainos iki pat šildymo sezono nebuvo mažinamos, nors dujų, mazuto ir medienos kainos mažėjo, nes pagal nustatytą tvarką jos buvo peržiūrimos tik kartą per metus. Pasibaigus sezonui, kai kurios apskrities miestų šilumos tiekimo įmonės ėmė mažinti kainas ,UAB „Anykščių šiluma“ dar pavasarį VKEKK pateikė prašymą, pagal kurį siekė sumažinti kilovatvalandės kainą iki 27,94 cento, tačiau iki šiol jis dar nėra patenkintas.AB „Utenos šilumos tinklai“ pavaduotoja ekonomikai Daiva Dalgėdaitė AF sakė: „Sumažinome šilumos kainą 21,4 procento, tam įtakos turi atpigusios dujos.“ Dėl mažėjančios rusiškų dujų kainos šildymas Lietuvoje ateinantį sezoną turėtų vidutiniškai pigti 15-20 proc., tiesa, buvo baiminamasi, kad nuo liepos panaikinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, kainos sumažėjimas gali sudaryti vos kelis procentus, tačiau taip neįvyko – valdžia ekonominio nuosmukio metu nesiryžo erzinti gyventojų.VKEKK prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį už dujas Lietuva mokės apie 660 Lt/tūkst. kub. m. Šiais metais šildymo kainos bus perskaičiuojamos kas mėnesį.

Šilumos kainos mažėja

Savivaldybė Šilumos kaina Kuras Nauja kaina Anykščiai 31,59 ct/kWh Dujos 27,94 ct/kWhIgnalina 18,40 ct/kWh Biokuras 18,40 ct/kWh Molėtai 20,13 ct/kWh Dujos, mediena 17,73 ct/kWhUtena 20,13 ct/kWh Mediena, dujos 15,88 ct/kWhZarasai 22,08 ct/kWh Mediena, mazutas 20,58 ct/kWhVisaginas 4,62 ct/kWh Apšildo Ignalinos AE 4,62 ct/kWh

Utenos apskrities ugniagesiai gelbėtojai sumažino tarnybinių automobilių ridą, atsisakė tam tikros taktinių pratybų ir mokymų dalies, tačiau tikina, kad gyventojų interesai dėl to nenukentės. „Mes neverkšlename ir manome, kad šie sunkumai laikini. Gaisrams gesinti ir gelbėjimo darbams žmonių ir degalų užtenka, - sakė Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Olegas Kovalevskis (nuotraukoje), - tačiau griežtai atskyrėme gelbėjimo darbus nuo paslaugų teikimo.“Prieš kelerius metus gelbėtojai nesiginčydami vykdavo gelbėti įšalusių paukščių, iš lizdo iškritusių gandriukų ar iškelti kažkur įsiropštusio katino. Pasak viršininko, gyvūnais gali pasirūpinti gyvūnų globos draugijos, o savo augintiniais – jų šeimininkai. „Jeigu katiną šeimininkas įvijo į medį, tegu jį pats iš ten ir išsikrapšto, tačiau jei dėl po vidurnakčio kažkur įstrigusio katino žmonės su vaikais negali miegoti ir į mus kreiptųsi, tikriausiai važiuotume jiems padėti“, - sakė O. Kovalevskis.„Anksčiau tarnybiniam ugniagesių gelbėtojų automobiliui per metus buvo skiriama degalų nuvažiuoti 25 tūkst. kilometrų, šiemet – 15 tūkst., - pastebėjo viršininkas. – Tokių automobilių apskrityje yra 12, tad taupymas akivaizdus. Daugiausia tarnybiniais automobiliais tenka važinėti, kai prasideda žolės deginimas. Būtent tiems pavasario mėnesiams ir skiriamas didžiausias degalų kiekis.“

Gelbėtojai paslaugų neteikia...

Rimantui Dijokui, Utenos rajono tarybos opozicijos lyderiui, kad nemyli krepšininkų. Tarybos posėdyje R. Dijokas nepritarė, kad krepšinio klubui „Juventus LKSK“ būtų skirta savivaldybės dotacija.

Molėtuose į įvykį iškviesti greitosios pagalbos medikai patys turėjo šauktis pagalbos.Molėtų medikai nesugebėjo į greitosios pagalbos automobilį nunešti koją susilaužiusios 74 metų moters, nes nepajėgė jos pakelti. Moteris susižalojo Molėtuose, Sporto gatvėje esančiame miške. Nepaeinančią moterį iki greitosios pagalbos automobilio ugniagesiai neštuvais nunešė apie 200 metrų.

Ugniagesiai gelbėjo medikus

Vytautui Račkauskui, Visagino merui, už patriotiškumą. Festivalio „Visagino country“ atidarymo metu meras atsisakė važiuoti kartu su baikeriais, kol negavo Visagino vėliavos.

Sergejui Jovaišai, Anykščių rajono mero patarėjui, už olimpinį solidarumą. Buvęs olimpietis vengia teikti savivaldybės apdovanojimui pasaulio plaukimo čempionato prizininko Giedriaus Titenio kandidatūrą.

Raimondui Kelevišiui, Utenos rajono tarybos nariui, už norą susiveržti diržus. Politikas ragino tarybos narius iki metų pabaigos atsisakyti išmokų kanceliarijos išlaidoms. Balsas liko tyruose.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Utenos apskrityje šiemet į pirmąją klasę vėl atėjo mažiau mokinių negu ankstesniais metais.Tikslus pirmokų skaičius bus žinomas tik rugsėjo viduryje, tačiau, preliminariais duomenimis, jų yra mažiau - Molėtuose šiemet į pirmąją klasę atėjo 163 pirmokai (palyginimui - 2008 m. buvo 187), Utenoje - 360 (390), Zarasuose - 144 (150), Ignalinoje - 140 (143), Visagine - 172 (188). Vieninteliame Anykščių rajone pirmokų atėjo daugiau negu praeitais mokslo metais - 229 (221). Tačiau tai sąlyginis padaugėjimas, nes, sakykim, 2006 metais į Anykščių rajono mokyklas duris pravėrė 323 pirmokai . Ypač greitai mažėja mokinių kaimo vietovėse. Tiesa, ne ką geriau ir miestuose. Sakykim, Visagino Švietimo skyriaus darbuotojai pripažino, kad mokinių šiemet palyginti jauname mieste ateis žymiai mažiau, negu jie prognozavo.

Mažiau pirmokų

Utenos rajono savivaldybės taryba nusprendė kai kuriems tarybos nariams nuo rugsėjo 1 dienos 10 procentų sumažinti išmokas, skirtas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms padengti. Mažesnes išmokas gaus tarybos nario mandatą turintis meras, jo patarėja, mero pavaduotojas ir komitetų pirmininkai. Iki šiol meras minėtoms reikmėms per mėnesį galėdavo išleisti po 2 tūkst. litų, jo patarėja – 400 litų, mero pavaduotojas – 1 tūkst. 200 litų. Komitetų primininkai gaudavo 480 litų mėnesinę išmoką. Eiliniai tarybos nariai kas mėnesį šioms išlaidoms gauna po 320 litų.Konservatorius Raimundas Kelevišius siūlė visiems tarybos nariams atsisakyti minėtų išmokų iki ateinančių metų pradžios, tačiau jo balsas liko neišgirstas. Socialliberalas Albinas Gricevičius pareiškė, kad išmokų atsisakys tik tokiu atveju, jei tai padarys Seimas.

Nurėžė 10 proc. , bet ne visiems

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.8

ps

l.

..

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Naktį į rugpjūčio 23-iąją iš Utenos vaikų globos namų į reanimaciją komos būsenos pateko alkoholiu apsinuodijęs 10-metis berniukas. Anot respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, tai jau trečias jai žinomas atvejis apie paauglių girtavimą šiuose globos namuose. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė informaciją gavo, kai dėl įsisiautėjusių paauglių buvo iškviesta policija. R. Šalaševičiūtė pasakojo negalėjusi susisiekti su atostogaujančiu globos namų Sigitu Novodvarsku. „Panašiai būdavo ir kitais atvejais, kai bandydavome aiškintis incidentą – niekam neprisiskambinsi, niekas nieko nežino. Jei šventinė diena, administracija apskritai atsiriboja nuo globotinių gyvenimo“, - pasakojo R. Šalaševičiūtė. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Utenos vaikų globos namuose yra kelių nuolat girtaujančių paauglių grupė. Tai žinoma nuo praėjusių metų lapkričio, kai girti paaugliai sumušė niekuo dėtą vaiką. Šių metų balandį fizinis smurtas, patyčios bei seksualinė prievarta buvo panaudoti prieš globos namų auklėtinę, taip pat sugadintas globos namų turtas, o paaugliai pasipriešino atvykusiems į globos namus policijos pareigūnams.Dviejose vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymose Utenos vaikų globos direktorius Sigitas Novodvorskas kaltintas aplaidumu. Tačiau į tai, pasak R. Šalaševičiūtės, apskrities valdžia tinkamai nesureagavo. „Utenos apskrities vadovai turi pagaliau suvokti problemos svarbą ir rasti kelius situacijai taisyti. Kalbu ne tik apie tai, kad globos namų direktorius įrodė neturintis vadybinių sugebėjimų tvarkyti savo kolektyvą ir globotinių reikalus. Yra pakankamai priemonių ir galimybių paveikti nepilnamečius, kurie nuolat girtauja ir pažeidžia tvarką. Tačiau į negatyvius atvejus globos namuose būdavo nuomojama ranka. Taip toliau tęstis negali“, - sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Dešimtmečiui - alkoholinė koma

> Utenos vaikų globos namus krečia vienas skandalas po kito.

Pirmąjį šių metų pusmetį apskrityje užregistruota 12 naujų pasiutligės židinių. Dažniausias užkrato šaltinis – pasiutę mangutai.Daugiausia pasiutligės atvejų užfiksuota Ignalinos rajone - 9. Sausį Žaliosios kaime pasirodė sergantis mangutas, kovą Ligūnų kaime – du pasiutę mangutai, o Dūkšto kaime – sergantis šuo. Balandį Popovkos kaime rasti dar du sergantys mangutai. Liepą Švikščionių kaime rasti 2 pasiutę mangutai, o Čepukų kaime – užsikrėtusi lapė. Utenos rajone per pusmetį patvirtinti 2 pasiutligės atvejai: kovą Gedimino kaime rastas pasiutęs katinas, birželį Mieleikių kaime – serganti lapė. Visagino sodų bendrijoje „Pavasaris“ pagauta pasiutusi lapė. Molėtų, Anykščių ir Zarasų rajonuose pasiutligė per pirmąjį pusmetį nenustatyta.

Dvylika pasiutl igės židinių

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų derliaus javų supirkimo kaina mažėja nuo 4,7 iki 39,2 proc.Grūdų supirkimo ir perdirbimo įmonės 31 savaitę (07 27-08 02) naujojo derliaus rapsus supirko vidutiniškai po 807,2 Lt/t. Tai 39,2 proc. mažesnė kaina, lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu.Kviečių vidutinė supirkimo kaina, lyginant šių metų liepos pabaigą (31 savaitę) su liepos pradžia (27 savaite (06 29-07 05), sumažėjo 4,7 proc., iki 424,8 Lt/t. Rugių vidutinė supirkimo kaina nukrito iki 240 Lt/t ir buvo 13,5 proc. mažesnė negu 27 savaitę. Miežių vidutinė kaina sumažėjo 16,2 proc. (iki 321,1 Lt/t). Kvietrugių supirkimo kaina nukrito 21,6 proc. ir sudarė 259,1 Lt/t.

Grūdų supirkimo kaina mažėja

Anykščių rajono savivaldybės administracija dangstosi lėšų trūkumu ir neskuba vykdyti rajono tarybos sprendimo, pagal kurį pasaulio plaukimo čempionato ir pasaulio universiados bronzos medalių laimėtojui, Pekino olimpiados dalyviui, plaukikui Giedriui Titeniui (nuotraukoje) priklauso 16 tūkst. Lt premija.Mero patarėjas, legendinis krepšininkas, Barselonos ir Maskvos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėjotas Sergejus Jovaiša, teigė, kad sportininkų premijavimo fonde liko tik apie 10 tūkst. Lt, kurių turėtų užtekti ne tik G. Titeniui, bet ir jo treneriui Žilvinui Ovsiukui (jam taip pat priklauso 16 tūkst. Lt premija) bei kitiems mažesnių pasiekimų pasiekusiems sportininkams.Beje, sportininkų premijavimo nuostatus ruošė pats S. Jovaiša. Ir kai jam buvo papriekaištauta, jog neįrašytų pernelyg didelių sumų, dėl kurių savivaldybei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus būtų nepakeliama našta, jeigu, tarkim, plaukikas G. Titenis pasieks stulbinančių rezultatų, S. Jovaiša tuomet atkirto: „Nieko tas berniukas nepasieks.“

Neskuba premijuoti olimpiečio

Bet tikrai geriau nei Didžiasalis!...

Albinas Grincevičius, Utenos rajono tarybos narys, socialliberalas, apie tai, kad Algirdo gatvės pabaigoje nėra šaligatvių:

„Mes atrodom netgi blogiau kaip kokios Dusetos.“

Jos ir po pusės litro nesuprasit!

Vladislavas Preidys, verslininkas, Anykščių rajono tarybos narys, apie tūkstantmečio amnestijos idėją:

„Nesuprantu mūsų Vyriausybės.“

Taip ir strakalioja per kelią, kol jis baigiasi...

Žilvinas Pranas Smalskas, Anykščių rajono tarybos narys, apie tai, kaip išsigudrina važiuoti per ištisinę liniją:

„Aš toje vietoje KET nepažeidinėju: įvažiuoju toje vietoje, kur punktyrinės linijos, važiuoju priešpriešine eismo juosta, o kai baigiasi ištisinė, per punktyrinę vėl grįžtu į savo pusę.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Utenos rajone išimties tvarka šiais mokslo metais penkiose kaimo mokyklose leista komplektuoti klases tik iš 6-7 moksleivių. Tokį sprendimą palaimino rajono savivaldybės taryba. Po kelius vaikus klasėje nuo rugsėjo pirmosios mokosi Daugailių, Sudeikių, Vyžuonų, Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės ir Leliūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai. Švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėjo Romualdo Kraulišo teigimu, situacija kiek pagerėjo, nes kai kuriose mokyklose atsirado dar po vieną kitą vaiką.

Klasėje – t ik po šešis moksleivius

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .s

en

ten

cij

os

Anykščiuose apvogtas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos viršininko Arvydo Mėlynio butas. Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) ir nusikaltimą tirianti Anykščių rajono prokuratūra šį faktą nuo visuomenės sutartinai slepia, kaip paaiškino prokuroras Ričardas Juozainis, „dėl tos pačios visuomenės“ ramybės...Pranešimo apie apvogtą aukštas pareigas užimančio pareigūno butą Anykščių Šaltupio gatvėje nebuvo apskrities nusikalstamų įvykių suvestinėje. Linas Pernavas, vadovaujantis apskrities VPK aiškino: „Per dieną užregistruojame apie 800 pranešimų apie įvykius, nenuostabu, kad kažkuri informacija pasimeta.“ Atviresnis buvo Anykščių rajono vyriausiasis prokuroras R. Juozainis, paaiškinęs motyvą, kodėl ši žinia nepaskelbta, nors apie kitas dvi vagystes iš butų toje pačioje Šaltupio gatvėje informacija paskleista. „Jeigu jau pareigūnų butai neapsaugoti nuo vagių, tai ar gali saugiai jaustis kiti piliečiai? Įsivaizduoju, kad jūs būtent šitaip pateiksite įvykį. O aš sakau, kad vagystė iš A. Mėlynio buto yra eilinė vagystė, niekaip su pareigūno pareigomis nesusijusi. Informacija neskelbta, siekiant nesukelti panikos, manant, kad tautiečiams bus ramiau gyventi. Jūs geriau rašykite apie kaimelius, skleiskite pozityvią informaciją“, - kalbėjo R. Juozainis. Viskas, kas susiję su vagyste iš A. Mėlynio buto, yra paslaptis: neskelbiama, kada ir kokiu būdu vagys įsibrovė, ką pavogė, kokios žalos padarė. Tačiau anykštėnai kalba, kad vagys išsinešė Kupiškio rajono policijos viršininko žmonos papuošalus, bandė įsilaužti į paties viršininko seifą, kuriame laikomas ginklas, tačiau jo neįveikė... Beje, butų vagys „pamėgo“ lankytis rajone, kur apsigyvenusi visa Anykščių rajono policijos ir prokuratūros valdžia: gretimuose namuose gyvena rajono policijos viršininkas Rimantas Čepulis, jo pavaduotojas Petras Pumputis ir pats rajono vyriausiasis prokuroras R. Juozainis.

Nuslėpė apie vagystę iš pareigūno buto

> Utenos apskrities VPK vadovas Linas Pernavas tikino, kad informacija apie vagystę iš aukštas pareigas užimančio pareigūno buto tiesiog pasimetė.

Nuo rugsėjo 1 dienos Anykščiuose ant Kalitos kalno pradėjo veikti pirmoji šalyje rogučių trasa.Vasaros rogučių trasos ilgis – 350 metrų. Trasa į kalno apačią driekiasi vingiuodama. Maksimalus nusileidimo rogutėmis greitis – 40 km/val., tačiau rogutėse yra stabdžių sistema, todėl leistis galima ir lėčiau. Iš viso įsigyta 12 rogučių, dalis jų – dvivietės, tad vaikai nuo kalno galės saugiai leistis su tėvais. Nusileidus nuo kalno, išlipti iš rogučių nereikės – žmogų su visomis rogutėmis keltuvas užtrauks į viršų.Rogučių trasa savivaldybei kainavo 700 tūkst. Lt.Rajono taryboje paklaustas, kiek per metus atsieis rogučių trasos eksploatacija ir kokiais kriterijais nustatyta 5 Lt bilieto kaina, Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas dėstė: „Su skaičiais yra keblumų, sunku prognozuoti lankytojų srautus. Mes skaičiavom nuo kito galo. Tiesioginės išlaidos metams – 360 tūkst. Lt, 20 tūkstančių lankytojų, 105 lankytojai per dieną arba 3 autobusai po daugiau negu 40 jaunų žmonių.“

Pirmoji šalyje rogučių trasa

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus (Kulionių km., Molėtų raj.) kasininkė M. L. įtariama pasisavinusi lankytojų už bilietus sumokėtus pinigus – beveik 27 tūkst. Lt. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pinigus kasininkė savinosi primityviai: dalį už bilietus gautų pajamų įformindavo kaip jų sugrąžinimą. Kasos aparate nebuvo rasta pinigų likučio, kuris neperduotas į įstaigos kasą, nepervestas bankui. Etnokosmologijos muziejaus darbuotojai įtaria, kad kasininkė turėjo skolų ir ieškojo skubios išeities. Praėjusį rudenį įdarbinta, šią vasarą išaiškėjus piktnaudžiavimui, nuo pareigų nušalinta kasininkė M. L. pusę sumos sugrąžino.

Pasisavino muziejaus pinigus

Konservatorius ir socialdemokratus tik anekdotai teskiria…

Donatas Krikštaponis, socialdemokratas, Anykščių vicemeras, apie savivaldybės nesusikalbėjimą su Vyriausybe:„Toliau – anekdotai. Iš ministro pirmininko kanceliarijos gavome atsakymą, kad mūsų klausimus spręsti pavesta Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.“

Mere, kas Jūsų galvoje?!

Sigutis Obelevičius, Anykščių rajono meras, apie tai, kaip VšĮ „Sveikatos oazė“ galėtų išspręsti socialiai remtinų asmenų nenoro problemą maudytis ne pirtyje, o baseine:„Galėtų apie tai pagalvoti ir nustatyti valandas, tegul jie nuogi turškiasi.“

Įskaitant ir algą...

Alvydas Katinas, Utenos meras, apie atliktą paskutinį gerą darbą:

„Šiandien nieko neiškoneveikiau per tarybos posėdį. Apskritai visas mano gyvenimas yra vientisas gėris.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Vyta

uto

Šėm

elio

nuo

tr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Įmonės ėmė pateikti pirmojo 2009 m. pusmečio veiklos rezultatus. AB „Anykščių vynas“ šiemet patyrė beveik dvigubai didesnį nuostolį nei pernai tuo pačiu metu, tuo tarpu AB „Utenos trikotažas“ sugebėjo išlipti iš nuostolių.AB „Anykščių vynas“ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai pateikė duomenis, kad per 2009 m. pirmąjį pusmetį patyrė 1,963 mln. litų ikimokestinį nuostolį. Pardavimai, lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, sumažėjo 35,5 proc., arba 6,594 mln. Lt. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu bendrovė patyrė 1,017 mln. litų ikimokestinį nuostolį. Kiek geriau sekėsi kitai stambiai įmonei AB „Utenos trikotažas“, nors jos pardavimai irgi sumažėjo tiek pat, kiek ir anykštėnų. Pirmąjį 2009 m. pusmetį bendrovės pardavimai siekė 33,8 mln. Lt, arba 36 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Bendrovė uždirbo 1,4 mln. Lt veiklos ir 0,5 mln. Lt grynojo pelno, kai tuo tarpu praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo patyrusi 2,4 mln. Lt veiklos ir 3,6 mln. Lt grynojo nuostolio.

Verslas skaičiuoja sunkmečio derl ių

Joneliškio (Utenos raj.) kaimo gyventojai džiūgauja, kad pagaliau rado teisybę – jų gyvenvietėje nebebus statomas „Omnitel“ mobiliojo ryšio bokštas. Kelią statyboms savo sprendimu užkirto rajono taryba.Kaimo bendruomenę „Omnitel“ bendrovės noras Joneliškyje pastatyti bokštą papiktino ne tik dėl jo skleidžiamos spinduliuotės galimo poveikio žmonių sveikatai. Atsiradus šiam statiniui, ne tik būtų smukę čia esančios žemės, bet ir nekilnojamojo turto vertė. Gražią ateities viziją puoselėjančios besiplečiančios gyventojams pavyko išsaugoti ir kraštovaizdį, kurį būtų sudarkęs bokštas.

Neįsi leido „Omnitel“ bokšto

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

0p

sl

..

.. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Sušvelnino pirmos instancijos teismo nuosprendįPrieš tai už grasinimą ir pasikėsinimą nužudyti šeimos narį, t. y. savo žmoną R. Bražėnienę, Panevėžio apygardos teismas teisiamajam L. Bražėnui buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimą pataisos namuose ir nukentėjusiajai R. Bražėnienei priteisęs 70 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teisiamasis parašė skundą aukštesnės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas kaltinimus sušvelnino, motyvuodamas tuo, jog grasinta ir pasikėsinta buvo ne į artimą šeimos narį, o kaip į paprastą pilietį. „Iš nukentėjusiosios R. Bražėnienės parodymų matyti, kad nuo 2007 metų birželio mėnesio ji nebegyveno su L. Bražėnu. Tais pačiais metais ji kreipėsi į teismą dėl ištuokos. Nuo tada, kai jie kartu nebegyveno, ir iki pasikėsinimo nužudyti buvo praėję daugiau kaip metai laiko. 2007 metų birželį, kaip matyti iš sutarties, L. Bražėnas ir R. Bražėnienė buvo pasidaliję turtą pas notarą sudaryta sutartimi. Nors teismo sprendimas dėl ištuokos tarp L. Bražėno ir R. Bražėnienės priimtas tik 2008 metų

Kėsinosi nužudyti buvusią žmoną

Lietuvos apeliacinis teismas už grasinimą ir pasikėsinimą nužudyti buvusią sutuoktinę skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę 26 metų Utenos gyventojui Linui Bražėnui. Be to, nuteistasis teismo nuosprendžiu įpareigotas Rimai Bražėnienei sumokėti 30 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.

. . . Arvydas Lingaitis >

spalio 22 dieną, teisėjų kolegijos nuomone, R. Bražėnienė pasikėsinimo ją nužudyti 2008 metų rugsėjo 2 dieną metu nelaikytina L. Bražėno šeimos nare“, - rašoma Apeliacinio teismo nuosprendyje.

Uošvei įrėmė peilį į kakląL. Bražėnas nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 1 d., apie 22 valandą 50 minučių Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Pirmūnų kaime esančio gyvenamojo namo kambaryje konflikto su žmona R. Bražėniene metu grasino ją nužudyti bei rankoje turėtu lenktiniu peiliu mostelėjo R. Bražėnienės pusėn, taikydamas į pilvo sritį, tačiau pastarajai atšokus atgal ir taip išvengus sužalojimo, peiliu sugadino jos vilkėto sportinio megztinio audeklą. Po to, L. Bražėnas įrėmė lenktinio peilio geležtę į tame pačiame kambaryje buvusios uošvės G. M. kaklą, grasindamas ją nužudyti...Tuo metu R. Bražėnienė paskambino į Utenos policijos komisariatą budinčiam policininkui A. Šileikai. Pastarasis teisme nurodė, kad telefonu paskambinusi nukentėjusioji R. Bražėnienė nesakė, jog L. Bražėnas grasino nužudyti, nepatvirtino ir smurto vartojimo. „Tačiau tai nepaneigia to, kad buvo grasinimai ir smurtas. Iš nukentėjusiosios R. Bražėnienės parodymų matyti, kad ji norėjo iškviesti policiją, tačiau skambindama nedrįso visko išaiškinti, nes L. Bražėnas grasino peiliu jos motinai. Toks paaiškinimas logiškas ir įtikinamas, nes pats skambutis policijai jau rodo, kad skambinantysis turi problemą didesnę negu „nedavimą vaikams miegoti“ ir pageidauja policijos įsikišimo“, - rašoma Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos – Aloyzo Kruopio, Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės – nuosprendyje.Nesutikdamas, kad jis grasino žmonai ir uošvei, L. Bražėnas savo apeliaciniame skunde nurodė, jog į policijos komisariatą paskambinusi R. Bražėnienė skundėsi tik tuo, kad L. Bražėnas triukšmauja ir trukdo miegoti vaikams. „Kaip matyti iš policininko A. Šileikos liudijimų, jo pokalbis su R. Bražėniene vyko ilgai, šio pokalbio metu jis išsiaiškino visą Bražėnų santykių istoriją, todėl neįtikėtina, kad nukentėjusioji,

kuriai neva buvo durta peiliu, matydama į jos motinos kaklą įremtą peilį, nepraneštų policijai apie tokį pavojingą smurtą. A. Šileika taip pat nurodė, kad pokalbio metu jis negirdėjo jokio triukšmo, o tai įrodo, kad tuo metu jokio konflikto nukentėjusiosios namuose nebuvo. Man atrodo neįtikėtina, kad R. Bražėnienė telefonu besišnekant su policijos pareigūnu, grasinantis nužudyti asmuo bei jo auka, kuriai grasinama peiliu, ramiai sėdėtų ir lauktų pokalbio pabaigos“, - savo kaltę tikėjosi sumažinti L. Bražėnas.Tuo tarpu nukentėjusioji R. Bražėnienė Apeliacinį teismą įtikinėjo, kad „apeliacinio skundo motyvas apie tai, kad liudytojas A. Šileika telefoninio pokalbio metu negirdėjo triukšmo, ir tai įrodo, kad jokio konflikto namuose nebuvo, yra nepagrįstas“. „Man skambinant policijos pareigūnams, jau anksčiau teistas L. Bražėnas (2008 m. sausio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už fizinio smurto naudojimą R. Bražėnienės atžvilgiu – aut. past.), būdamas suaugęs ir protingas žmogus, žinojo visas pasekmes, todėl nešūkavo, siekdamas, kad policijos pareigūnai neišsiaiškintų jo nusikalstamos veikos“, - teigė R. Bražėnienė.Be to, teismui pakako kitų įrodymų, kad nuteistasis L. Bražėnas grasino susidoroti su žmona, jos vaikais ir tėvais: teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti įrašai bei byloje esančių žinučių turinys aiškiai įrodo, jog L. Bražėnas sąmoningai ir ilgai grasino susidoroti...

Dūrė keletą kartųBe to, L. Bražėnas nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 2 d., apie 6 val. 10 min. Utenoje, Taikos g. 84 namo laiptinėje tarp 3 ir 4 aukštų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimo ir pykčio pasikėsino nužudyti R. Bražėnienę, t.y. pasakęs, kad ją nužudys, vieną kartą peiliu dūrė taikydamasis nukentėjusiai į pilvą, tačiau jai pasisukus, pataikė į kairę juosmens sritį, po to dūrė 6 kartus peiliu taikydamasis į krūtinės ląstą, tačiau nukentėjusiajai dengiantis krūtinę ranka, tris kartus įdūrė į ranką ir taip nesunkiai sutrikdė R. Bražėnienės sveikatą. L. Bražėnui nužudyti savo žmonos nepavyko, kadangi išgirdęs triukšmą iš buto atbėgo nukentėjusiosios tėvas J. M.Kai L. Bražėnas pradėjo mosikuotis peiliu ir pirmu dūriu smeigė į moters nugarą, R. Bražėnienė paklausė: „Už ką?“ O L. Bražėnas į

> Nuteistasis Linas Bražėnas savo buvusią sutuoktinę sužalojo peiliu, kurio geležtė buvo 8 – 10 cm ilgio.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

tai pasakė: „Dar šneki, nebešnekėsi...“ Moteris nuo kitų smūgių gynėsi intuityviai, jautė smūgius ir galvojo, kad ją krečia elektra. R. Bražėnienė ėmė klykti, šaukė tol, kol išgirdo savo tėvo J. M. balsą, kuris atbėgęs lygtai įšoko į vidurį tarp jos ir L. Bražėno. R. Bražėnienė tada bėgo į namo penktą aukštą ir ten neteko sąmonės... Tuo tarpu nuteistasis pagrasino savo uošviui: „Nelįsk, ir tau tas pats bus“ ir nubėgo žemyn.

Palaukė, kol atvažiuos greitoji pagalbaNuteistojo L. Bražėno tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti, kaip rašoma teismo nuosprendyje, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad jis sąmoningai ruošėsi šiam nusikaltimui, laukė tinkamos progos, su savimi nešiojosi peilį..Liudytoja Ž. Ž. patvirtino, kad L. Bražėną prie namo, kuriame gyveno R. Bražėnienė su vaikais, ji matydavo dažnai. Liudytoja V. M. patvirtino, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. anksti ryte matė prie automobilio tvarkingai padėtą peilį, kepuraitę, kuprinę ir vyriškį, kuris slapstėsi už mašinų, o atvykus greitosios pagalbos automobiliui prie namo, kuriame jis sunkiai sužalojo savo žmoną, pabėgo...Nukentėjusiosios manymu, šios liudytojų pasakotos aplinkybės įrodo, kad L. Bražėnas labai gerai suvokė savo veiksmus, visiškai nebuvo

susijaudinęs ar sutrikęs, laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, susidėjo savo daiktus ir nusikaltimo įrankį tvarkingai prie automobilio, po to šiuos daiktus pasiėmė ir pasišalino iš įvykio vietos. „Visi šie jo atlikti veiksmai atitinka tiesioginės tyčios turinį“, - atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė R. Bražėnienė.

Rėmėsi teismų praktikaSumažindamas neturtinės žalos atlyginimą nuo 70 tūkst. Lt iki 30 tūkst. Lt, Apeliacinis teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje net ir už baigtą nužudymą priteisiamos panašaus dydžio ar mažesnis neturtinės žalos atlyginimas kaip skundžiamame nuosprendyje.Nukentėjusioji R. Bražėnienė teismą tikino, kad dėl L. Bražėno padaryto nusikaltimo ji patyrė ir iki šiol patiria labai didelį fizinį skausmą. „Be to, nėra jokių garantijų, kad sužalota ranka bus visiškai išgydyta, kad neliks negrįžtamų pasekmių ir aš visam likusiam gyvenimui neliksiu neįgalia ir dalinai nedarbinga. Patirtas dvasinio sukrėtimo pasekmės tiek man, tiek ir mažamečiams vaikams liks visam laikui. Aš iki šiol jaučiu baimę, eidama miegoti bijau net užgesinti šviesą, bijau tamsiu paros metu išeiti į gatvę, viena įeiti į namo laiptinę, krūpčioju eidama gatve, pajutusi kitą žmogų einant iš paskos. Taip pat patiriu nepatogumus, dvasinį sukrėtimą,

emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be fizinio skausmo, iki šiol beveik nevaldau sužalotos rankos, negaliu atlikti būtiniausių buitinių darbų, negaliu įsidarbinti ir tuo užtikrinti savo mažamečių vaikų pragyvenimą, privalau priimti tėvų teikiamą materialinę paramą. Mano nepatogumai pasireiškia ir tuo, kad, išėjus į gatvę, žmonės atkreipia dėmesį į nevaldomą ranką, įtvarus, dėl didelių randų negaliu vilkėti berankovių palaidinių. Šie nepatogumai tęsiasi daugiau negu pusę metų, dėl jų atsirado emocinė depresija, varžymasis, bendravimo su kitais žmonėmis sąmoningas ribojimas, bendravimo galimybių sumažėjimas“, - atsikirtime į apeliacinį skundą rašė R. Bražėnienė.Vis dėlto, Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija manė, kad „šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nustatytas, jam ilgam laikui atimta laisvė, jis ir pats pripažįsta savo elgesio smerktinumą, todėl baimė ir nerimas dėl ateities sietini tik su minėto sveikatos sutrikdymo pasekmių šalinimu“. „Atsižvelgdama į teismų praktiką panašiose bylose, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir jis sumažintinas iki 30 tūkst. Lt“, - rašoma Apeliacinio teismo nuosprendyje.

Sumažinti studentų išlaidas padeda „Pildyk“

Jūsų vaikas jau išsiruošė studijuoti toli nuo gimtųjų namų? O jūs pamažu apsi-prantate, kad išleidžiate jį į platesnį gyve-nimą? Išlydėti vaikus į didmiestį studijuoti – didelis rūpestis tėvams. Maistas, buto nuoma, transportas, kišenpinigiai muziejui – viskas reikalauja išlaidų, tačiau sutaupę pinigų mobiliajam ryšiui, sumažinsite bent dalį išlaidų.

Nepraėjo nė savaitė, kai išlydėjote savo vaiką į didmiestį – jis jau pasiilgo jūsų, o ir klausimų iškyla pradėjus savarankišką gyvenimą toli nuo namų. Po keletą kartų per dieną sulaukiate skambučio: „Mama, o kiek laiko turi virti sriuba? Su kuo geriausia skalbti pomidorų padažo dėmes?“ Tuo tarpu mintyse nevalingai pradedate skaičiuoti pokalbio minutes ir įsivaizduoti didėjančią sumą sąskaitoje už mobiliojo ryšio paslau-gas.

Būtent mobiliojo ryšio išlaidas galite

sumažinti – jūsų dukrai ar sūnui tereikia išrinkti išankstinio mokėjimo paslaugą „Pildyk“. Sutaupysite dar daugiau pasirinkę vieną iš labiausiai tinkančių „Pildyk“ planų.

Pažvelgiate pro langą į kiemą – jūsų dukra ten sėdėdavo valandų valandas, bendraudavo su draugais. Net neabejojate, kad dabar, būdama toli, ji marias laiko prakalba su jais telefonu – tauškia apie paskaitas, laisvalaikį, pasimatymus. Užsakykite jai planą „Skambutis“ – tik už 5 litų mėnesio mokestį galės laisvai ben-drauti su kitais „Pildyk“ draugais, o pokalbių minutė tekainuos 9 ct.

Net keista, jog nebesigirdi nuola-tinio telefono signalo, pranešančio apie atėjusias SMS žinutes. Jei jūsų sūnus nuolat bendrauja su draugais SMS žinutėmis – užsakykite jam

planą „Mygtukas“. Tereikia papil-dyti sąskaitą 7 Lt ir visą mėnesį SMS bus visiškai nemokamos, net siunčiant jas į kitus tinklus Lietuvoje.

O jeigu reikalingi ir pigūs skambučiai, ir nemokamos SMS – tokią galimybę suteiks „Pildyk“ planas „SM“. Pasirinkus jį pokal-bių minutė tarp „Pildyk“ varto-tojų kainuos 9 ct, o SMS į visus Lietuvos tinklus bus nemokami. Plano užsakymo mokestis – 12 Lt mėnesiui.

Pasirinkite išankstinio mokėji-mo kortelę „Pildyk“ ir palankiau-sią planą, išlaidos mobiliajam ryšiui jūsų nekamuos, o sutaupy-tus pinigus, galėsite skirti kitoms reikmėms.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

2p

sl

..

.. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Molėtiškiai „jautį už ragų“ griebs po atostogųTai, kad kai kurios Utenos apskrities savivaldybės pro pirštus žiūri į šį Vyriausybės nutarimą arba interpretuoja kaip pačioms labiau patinka, iliustruoja Molėtų rajono savivaldybės pavyzdys. Nors Vyriausybės nutarimas įsigaliojo liepos 10 dieną, bet kaip ir prieš mėnesį, taip ir dabar Molėtų savivaldybės svetainėje besidominčius pasitinka užrašas „Informacija rengiama“. „Aukštaitiškam formatui“ Molėtų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Seniūnas teigė tiksliai negalintis pasakyti, kodėl vis dar neįvykdytas šis Vyriausybės nutarimas. Jis spėjo, kad vasaros atostogų metu paprasčiausiai pritrūko žmonių, kadangi atsakinguose skyriuose „dirba po vieną žmogų“. Pasak Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Šavelio, informacija apie darbo užmokesčius bus pateikta artimiausiu metu: „Dabar visi grįžom, „griebiam jautį už ragų“, Manau, pateikti atlyginimus internete reikia, kad žmonės nemanytų, jog valdininkų atlyginimai – aukso kalnai. Pavyzdžiui, mano atlyginimas mažėjo jau tris kartus“, - AF teigė R. Šavelis, žadėdamas, jog kai bus surinkta ir apibendrinta informacija, bus pateikti visų savivaldybės pareigų pozicijų

Valdininkai atlyginimus linkę laikyti paslaptyje

Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, jog valdininkų atlyginimai turi būti skelbiami įstaigų internetiniuose puslapiuose rubrikoje „Veikla“. Bet kai kurių apskrities savivaldybių tinklalapiuose, neaišku ar sąmoningai, ar dėl originalių dizaino sprendimų nuorodos, kad šioje vietoje yra dedama informacija apie darbo užmokestį, sunkiai pastebima arba jos ir visai nėra.

atlyginimai, net tų, kurių nereikalauja Vyriausybės nutarimas. „Kokia čia informacija, jei ne visa?“ – svarstė administracijos direktorius, žadėdamas paviešinti atlyginimus su visais priedais.

Utenoje brangiausias direktorius, Anykščiuose - merasBene pavyzdingiausiai Vyriausybės nutarimą dėl atlyginimų viešinimo vykdo Utenos rajono savivaldybė, bet ir ten nepateikti duomenys iš seniūnijų. Bet šių eilučių nebuvimą kompensuoja tai, jog pateikiama ne tik nutarimo reikalaujami atlyginimai už paskutinį metų ketvirtį, bet ir už pirmąjį 2009 metų ketvirtį. Būtent šioje

savivaldybėje iš pateikusiųjų informaciją didžiausias atlyginimas įrašytas ties savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybe – 6 tūkst. 864 litai. Kai, pavyzdžiui, administracijos direktorius Anykščių savivaldybėje uždirba 4 tūkst. 886 litus, Zarasų savivaldybės – 5 tūkst. 258 litus.Daugiausia iš deklaravusių merų atlyginimus savivaldybių gauna Anykščių rajono meras – 5 tūkst. 881 litą. Utenos rajono savivaldybės meras gauna 5 tūkst. 590 litų, Zarasų – 5 tūkst. 289 litus.

Visagine ir Ignalinoje skaidrūs tik valytojai ir vairuotojaiApskrityje paslapukauti linkusios Ignalinos ir

Deklaruojamas darbo užmokestis Utenos apskrities savivaldybių tinklalapiuose (Lt)

Meras Administracijos direktorius Skyriaus vedėjas Specialistas Mero patarėjasUtena 5 590 6 864 3 994 2 503 4 470Anykščiai 5 881 4 886 4 749 1 667 3 806Ignalina n. n. 3 444 2 215 n.Zarasai 5 289 5 258 3 332 1 419 2 279Visaginas n. n. 4 192 1 790 n.Molėtai* - - - - -

Molėtų rajono savivaldybės puslapyje informacija pateikta nebuvo*n. – neteikia duomenų.

> Deklaruojama, kad Utenos apskrities viršininkas Egidijus Puodžiukas antrąjį šių metų ketvirtį gavo vidutinį 5 tūkst. 284 Lt atlyginimą. Jam atlyginimas mažėjo bene labiausiai iš visų valdininkų. 2008 metais Utenos apskrities viršininkas gaudavo vidutiniškai 7 tūkst. 115 Lt atlyginimą.

. . . Rytis Kulbokas >

> Vyriausybės atstovą Utenos apskrityje Algirdą Petriką atostogų metu pavadavusio Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje Leono Alesionkos atlyginimas, lyginant su pernai metais, sumažėjo nuo 7 tūkst. 162 iki 7 tūkst. 27 Lt. O A. Petriko atlyginimas nuo 6 tūkst. 309 litų pernai metais pakilo iki 6 tūkst. 736 Lt šių metų antrą ketvirtį.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

w w w. a n y k s t a . l t

Ar vykote į „Baltijos kelią“?(Balsavo 110 skaitytojų)

Būtinai, man tai labai svarbu.14.5 %

Norėjau, bet reikalai sutrukdė.30.9 %

O ko ten reikėjo vykti?

54.5 %

Vyriausybė žada už susirastą darbą skirti premiją. Ką apie tai manote?

(Balsavo 172 skaitytojai)

Geras, skatinantis įsidarbinti sumanymas.

26.4 %

Kai nėra darbo vietų, neteks ir premijų skirti.45.8 %

Nesąmonė. Ar nėra kur pinigų

dėti?23.6 %

Turiu darbą, man nesvarbu.4.2 %

Kokio specialisto paslaugomis dažniausiai naudojatės? (Balsavo 98 skaitytojai)

Gydytojo.37.8 %

Teisininko. 1 %

Kunigo.3.1 %

Stilisto. 11.2 %

Stengiuosi susitvarkyti pats.

46.9 %

Visagino savivaldybės – jos paskelbė tik tuos duomenis, kurių tiksliai reikalauja Vyriausybės nutarimas. Ir ne daugiau. Vyriausybės nutarimas reikalauja skelbti tas atlyginimų pozicijas, kuriose dirba daugiau nei vienas darbuotojas. O ten, kur dirba vienas, skelbiama tik dirbančiajam sutikus. Ignalinos ir Visagino savivaldybėse tiesiog pavyzdingai paskelbti žemesniosios grandies – valytojų, vairuotojų, meistrų, specialistų – darbo užmokesčiai iki skyriaus vedėjų pareigų. Tačiau nėra nė vieno aukščiausios grandies pareigūno, tokio kaip meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius ar jo pavaduotojas, atlyginimo.

Vyriausybės atstovas domėsis nutarimo vykdymuVyriausybės atstovas Utenos apskrityje Algirdas Petrikas, paklaustas, kaip vertina apskrities savivaldybių Vyriausybės nutarimo vykdymą, teigė, kad jis atostogauja, bet vos grįžęs iš atostogų

pasidomės, kaip šis nutarimas vykdomas. Tai, kad kai kurios savivaldybės į Vyriausybės nutarimą linkusios žiūrėti pro pirštus, iliustruoja dar vienas faktas – kai kuriuose savivaldybių tinklalapiuose informacija pateikta neaiškiai. Anykščių meras Sigutis Obelevičius AF pripažino, kad pateikiama informacija apie atlyginimus savivaldybės puslapyje „truputį senstelėjusi“. Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybių puslapiuose nenurodyta, už kurį metų ketvirtį skelbiami atlyginimai, o Zarasų rajono savivaldybės puslapyje informacija apie darbo užmokestį pateikiama tik už pirmąjį metų ketvirtį. Panašu, kad jei šios savivaldybės greitai nesusitvarkys skelbiamos informacijos, jos gali turėti panašių nemalonumų kaip prieš mėnesį turėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje savivaldybei įteikė reikalavimą pateikti duomenis už antrą šių metų ketvirtį.

Kaimynai paduoti į teismąBuvęs Anykščių meras, dabartinis Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje, laikinai rugpjūčio mėnesį pavadavęs Vyriausybės atstovą Utenos apskrityje Leonas Alesionka AF teigė domėjęsis, kaip nutarimą vykdo ne tik Panevėžio, bet ir Utenos apskrities savivaldybės. „Aš neradau informacijos Ignalinos savivaldybės puslapyje“, - sakė L. Alesionka, teigdamas, kad dėl neaiškumų kontaktavęs su kai kuriomis Utenos apskrities savivaldybėmis. Iš AF sužinojęs, kad informacija Ignalinos savivaldybės tinklalapyje tikrai paskelbta, Vyriausybės atstovas piktinosi, kad tai padaryta neaiškiai. L. Alesionka teigė, kad informacijos apie atlyginimus skelbimo tikslas – „politinis, kad žmonės matytų kaip valdininkams mažėja atlyginimai“. Vertinant nutarimą taip, kaip jį supranta Vyriausybės atstovas, akivaizdu, jog Anykščių savivaldybėje į nutarimą pažvelgta paviršutiniškai

> Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Šavelis žada „jautį griebti už ragų“ ir pagaliau paskelbti visuomenei Molėtų valdininkų atlyginimus.

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

4p

sl

..

.. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

Skelbimų dydis 30 kv.cm (gali būti su nuotrauka).Skelbimų kaina – 40 Lt plius PVM.

asmeniniai skelbimai

„Aukštaitiškas formatas“ išeina 5000 tiražu, platinamas visoje Aukštaitijoje.Kreiptis tel. (8-381) 5-94-58.

– informacijos apie praėjusių metų atlyginimus internete nėra paskelbta, todėl pastebėti jų kitimo neįmanoma.Pats vadovavęs Anykščių rajonui L. Alesionka teigė suprantantis pasitaikančias smulkias klaidas, nes tokia tvarka atsirado neseniai. Tačiau Vyriausybės atstovas teigė su piktybiškai nenorinčiais pateikti informacijos kalbėsiąs kitaip: „Kupiškio savivaldybė jau paduota į teismą. Net jei būčiau „profkės“ mokinukas, sakyčiau – neapsimetinėkit

„šlangom“, - piktinosi L. Alesionka Kupiškio valdininkų argumentais, esą deklaruoti atlyginimų jie „negali padaryti techniškai“.

Įmonės taip pat privalo deklaruotiAtlyginimus viešai privalo deklaruoti ir akcinės bendrovės, kuriose savivaldybė ar valstybė turi akcijų. Ne visos bendrovės turi savo internetines svetaines, todėl neaišku, kaip jos turėtų įvykdyti šį Vyriausybės nutarimą. Pasak L. Alesionkos, „savivaldybei pavaldžioms įmonėms niekas

nedraudžia skelbtis savivaldybių puslapyje“. Tačiau informacijos apie atlyginimus savivaldybių valdomose įmonėse nebuvo paskelbta nė vienoje Utenos apskrities savivaldybių svetainėje.Anykščių rajono savivaldybės meras S. Obelevičius teigė, kad jei savivaldybei priklausančios įmonės, kurios privalo deklaruoti atlyginimus, bet neturi savo interneto svetainių, paprašytų informaciją įdėti Anykščių savivaldybės interneto svetainėje, savivaldybė, pasak konservatoriaus S. Obelevičiaus, „mielai sutiktų jas priimti“.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

v o x p o p u l i , v o x d e i

Apskrities kultūros ritmas

Nerijus Čepauskas: Utenos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius:„Labai sunku pasakyti, pirmiausia reikėtų išanalizuoti, pasverti, kiek ir ko neteks kiekviena sritis. Faktas, kad šiuo laiku nelengva visiems, kažko netenka ir turizmas, ir sportas, kultūra, ir kitos sritys. Todėl nemanyčiau, kad kultūra nukentės labiausiai, nukenčia visi.Kultūriniai renginiai vis tiek vyks. Manau, kaip ir kitose srityse, taip ir čia, viskas priklauso nuo poreikio. Bus poreikis, vyks ir renginiai.“

Balys Meldaikis, Anykščių mero visuomeninis patarėjas:„Kultūrininkai sako, kad vien duona sotus nebūsi, reikia ir kultūros, tačiau tą posakį galima išversti ir kitaip: „Kai pilve groja simfonijos, kultūra nerūpi.“ Galvoju, kad abi puses reikia suderinti.Nemanyčiau, kad dėmesys kultūrai silpsta, lėšų šitai sričiai niekada nebuvo per daug ir ne viskas įvyksta vienu metu. Žinoma, mes norėtume kiek galima daugiau lėšų gauti. Kartais ir kultūrininkams reikia palaukti. Bent aš nuteikinėju savo komandą, kad dirbtų kaip dirbę – rašytų projektus, planuotų savo veiklą. O kiek skirs lėšų, bus matyti, be to, derėsimės ir prašysime.“

Vida Garunkštytė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė:„Pagalvokim logiškai – ar kai aš neturiu pinigų, man norisi švęsti? Jei žmogus normalios psichikos, jis supranta, kad švęsti tokiu laiku nederėtų. Žinoma, gal nukentės darbuotojai, tačiau savivaldybės turi pasverti, kokių švenčių joms reikia. Viskas priklauso nuo to, ar savivaldybės girdi piliečių norus ir poreikius, ar ne. Manyčiau, kad be vienos ar kitos šventės galima išgyventi.Dėl bibliotekų padėties pasakyčiau, kad, pavyzdžiui, JAV 1929 metais, kai buvo Didžioji depresija, buvo sukurtas viešųjų bibliotekų tinklas. Taigi, klausimas, į ką mes orientuosimės – ar į pažangias šalis, ar į trečiojo pasaulio valstybes?“

F e s t i v a l i u i „ E ž e r ų s i e t u v a “ š i e m e t d u U t e n o s a p s k r i t i e s r a j o n a i a t s i s a k ė s k i r t i l ė š ų . A r n e b u s t a i p , k a d s u n k m e č i u k u l t ū r a a t s i d u r s p o d u k r o s v i e t o j e ?

- Ar yra vietos menui provincijoje, mažame mietelyje?- Kiek susikuri, tiek jos ir yra. Žinoma, mažame miestelyje yra daugiau erdvės, esi greičiau pastebimas, bet vis tiek pripažinimą ir palaikymą turi išsikovoti. Pradžia visada būna sunki. Be abejo, menui reikalinga ir terpė. Ta dirva jau buvo paruošta, nes 1972 metais Dusetų Kazimiero Būgos mokykloje įvestas sustiprintas dailės mokymas. Tai buvo viena iš pirmųjų tokių mokyklų Lietuvoje, kuri suformavo tam tikrą požiūrį į meną. Iš kitos pusės - vienas nieko nepadarysi, turi būti žmonės, kurie palaiko. Dusetose susiklostė unikali situacija – kūrėjų čia gyvena daug. - Dusetų dailės galerija tarsi paneigė stereotipą, kad meno kūrimas – megapolių privilegija?- Meno ir kultūros reikia visur ir visais laikais, tik klausimas, kokio lygio yra tas menas. Pažiūrėkime, kiek kaimuose dabar atsirado poetų (močiutės, kurios rašo eilėraščius ir net išleidžia po kelias knygas). Į mūsų galeriją, į parodų atidarymus ateina gausus būrys žiūrovų, net ir vyresnių žmonių. Tai rodo, kad meno reikia. Ne visi žiūrovai gali vienodai priimti, sakykim, šiuolaikinį meną, tačiau po truputį meno supratimas yra ugdomas.Dabar kuriame Dusetų skulptūrų parką. Jame dauguma skulptūrų yra šiuolaikinės, modernios, abstrakčios. Vieniems patinka, kitiems – ne, kaip ir tas vamzdis Vilniuje, Neries krantinėje. Aš manyčiau, kad tai vis dėlto meno objektas. Nebūtų kilę tokio ažiotažo, jei ne jo kaina. Man asmeniškai nesinori būti teisėju – tik laikas parodo, ar kūrinys išlieka istorijoje, ar ne. - Ar neatrodo, kad vis dėlto šiuolaikiniame mene išsitrina ribos tarp profesionalaus ir vartojimui skirto meno? - Manau, kad išties tos ribos tirpsta. Dabartinio modernaus meno kūrimo procesas yra žaidimas, o piešti, tapyti ar lipdyti reikia išmokti, turėti tvirtą

Dusetų menininkus vienija charakterisAlvydas Stauskas – menininkas, pedagogas, Dusetų dailės galerijos vadovas, kurį Lietuvos radijas 2008-aisiais išrinko Metų žmogumi. Dalyvavo daugiau nei devyniasdešimtyje grupinių parodų, surengė dvidešimt penkias personalines parodas. Su A. Stausku kalbėjosi žurnalistas Linas Bitvinskas.

akademinį pagrindą, tačiau iš kitos pusės - yra didžiulė laisvė saviraiškai. O meno komerciškumas, vartotojiškumas yra natūralus dalykas, jis neišvengiamai mus veikia. Sakykim, Dusetų galerijoje mes orientuojamės į klasikinį meną, tai mus šiek tiek riboja, nes instaliacijos neparodysi, nebent nuotraukas, iliustruojančias procesą, pakabinsi mažoje galerijoje, tam reikia didelių erdvių.- Galbūt galime kalbėti apie aukštaitišką tapybos mokyklą?- Labai sudėtinga pasakyti, mene viskas susiję, žmones ir darbus veikia įvairios meno srovės, seniau buvo kalbama, kad yra lietuviška tapybos mokykla, bet dabar visur važinėjam. Mokomės, kuriame įvairiose pasaulio vietose, internetas pilnas meno kūrinių pavyzdžių. Visa tai veikia menininkus. Deja, dabar mene prarandama autentika, tam kraštui būdingi kūrybos bruožai. O kas jungia Dusetose kuriančius dailininkus? Galbūt gamta, natūralumas, atviras aukštaitiškas charakteris. - Už savo darbus esate išrinktas 2008-aisiais Metų žmogum, ar tai įvertinimas, ar paskatinimas tolesniam darbui?- Tai netikėtas įvertinimas, todėl malonus. Turiu mėgstama pašaukimą, dirbu mielą kūrybinį darbą. Net ne darbas - tai gyvenimo būdas, kuris reikalauja viso tavęs, o čia neskaičiuojamas laikas ir nežiūrima į laikrodį, kada baigiasi darbo valandos, ir dirbi visai ne dėl apdovanojimu ar nominacijų. Kitaip gyventi nesugebu.

> Dusetų dailės galerijos vadovas Alvydas Stauskas sako, kad jis nekurdamas gyventi negali.

Nor

man

tės

Rib

okai

tės

nuot

r.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

6p

sl

..

.

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t m a s . . . . . . .

Meno moko buvusioje komunistų citadelėjeAnykščiuose veikia dvi neformaliojo ugdymo įstaigos – Muzikos ir Kūrybos ir dailės mokyklos. Abi jos po Nepriklausomybės paskelbimo įsikūrė buvusiame komunistų partijos pastate. Iš pradžių buvo galvojama šį pastatą perduoti bibliotekai, bet paskui anykštėnai nusprendė, kad „knygos tėvų neturi“, todėl pastatas atiteko meno reikmėms.Daugelis baigusių šias mokyklas pasirenka su menu susijusias specialybes. Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos pavaduotoja Rūta Pelegrimienė sakė, kad maždaug 20 procentų jų mokyklą baigusių moksleivių pasuka meno keliais. Iki šiol dar neaišku, kiek šiais metais anykštėnų galės mokytis muzikos, nors jau ir sudaryti preliminarūs įstojusių į muzikos mokyklą sąrašai, tikslus skaičius bus aiškus vėliau. „Viskas priklausys nuo finansavimo“, - sakė muzikos mokyklos direktorė Kristina Vičinienė.

Kur Balzakas keitė arkliusUtenoje veikia dvi neformaliojo švietimo mokyklos – Muzikos ir Dailės. Jose mokosi daugiau kaip 600 mokinių. Viena iš seniausių apskrityje yra Utenos muzikos mokykla, įkurta 1964 m. Utenos dailės mokykla įsikūrusi buvusio pašto, statyto 1830 m., patalpose. Tai bene pati geriausia vieta menams mokyti – čia lankėsi caras Nikolajus I su sūnumi Aleksandru, arklius keitė prancūzų rašytojas Honore de Balzakas, lankėsi žymus rusų dailininkas Ilja Repinas. Dailės mokyklos mokinių darbai eksponuoti Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigose. Per visą mokyklos gyvavimo laiką mokiniai su savo darbais dalyvavo daugiau kaip 360 parodų ir konkursų. Praeitais mokslo metais Dailės mokykla surengė 20 įvairių parodų ir renginių

Priėmimą į meno mokyklas koreguoja sunkmetis

Idealistų šūkis „Menas – menui“ gražus, bet nepraktiškas. Seniai suvokta, kad kultūra neegzistuoja pati savaime, o be kryptingo ugdymo nebus tų, kuriems kultūra reikalinga. Šią funkciją Utenos apskrityje atlieka neformaliojo ugdymo įstaigos, ruošiančios tiek būsimus kultūros „vartotojus“, tiek ir būsimus kultūros darbininkus.

Beveik pusė mokytojų – buvę auklėtiniaiIgnalinoje neformalųjį ugdymą teikia dvi įstaigos - Ignalinos muzikos mokykla, turinti filialą Didžiasalyje, ir Moksleivių namai, kuriuose yra grupės, skirtos dailės studijoms. Muzikos mokykla išleido 40 absolventų laidų – apie 700 žmonių. Dabartinį pedagogų branduolį sudaro 21 mokytojas, iš jų 9 – mokyklos auklėtiniai.Mokykloje mokoma chorinio dainavimo, fortepijono, smuiko, klasikinės gitaros, akordeono, kanklių, saksofono, klarneto, trimito specialybių. Pasak Ignalinos muzikos mokyklos darbuotojos Nijolės Nagurnaitės, krizė koreguoja norinčių mokytis mokykloje skaičių. „Negaliu garantuoti, kad visi dalyvavę peržiūroje bus priimti mokytis. Pavasarį mokyklą baigė 28 mokiniai, o įstoti norėjo daugiau kaip 40 moksleivių, abejoju, ar visi bus priimti“, - sakė N. Nagurnaitė. Ignalinos Moksleivių namuose yra būreliai, skirti dailei, juos lanko 50 ignaliniečių. Tiesa, būreliai skirti daugiau saviraiškai, todėl juos lankę moksleiviai negauna pažymėjimo, kokius gauna baigę muzikos mokyklas. Molėtuose trečdalis vaikų iš kaimoMolėtų menų mokykla iki šiol neturi savo pastato, užsiėmimai vyksta dviejų Molėtų darželių patalpose. Kaip „Aukštaitiškam formatui“ sakė mokyklos direktorius Kazimieras Tučinskas, mokykloje yra muzikos ir dailės skyriai. „Dailę mokysime dar tik ketvirtus metus.“ Paklaustas, ar populiari jų įstaiga, K.Tučinskas sakė, kad pakankamai populiari, ne visus norinčius mokykla priima mokytis. „Manau, kad mokykla tenkina rajono poreikius, turbūt trečdalis mokinių yra iš kaimo, stengiamės priimti visus, tačiau į kai kurias

specialybes būna dideli konkursai, o kartais ir atėję mokiniai yra silpnesnių duomenų, na kam vaikui kankintis?“ - sakė K. Tučinskas. Dusetose dirba žymūs dailininkaiZarasuose veikia dvi meno mokyklos – Zarasų ir Dusetų. Dusetų meno mokykla - vienintelė Utenos apskrityje, įsikūrusi ne rajono centre, beje, ji turi filialą Antazavėje. Ši mokykla veiklą pradėjusi prieš 40 metų kaip vaikų muzikos mokykla, tačiau nuo 2006 metų čia vyksta ir dailės ugdymas. Be abejonės, tam įtakos turėjo ir garsi Dusetų dailės galerija. Mokykloje dailės paslapčių moko žinomi dailininkai Romualdas Pučekas ir Eugenijus Raugas.Dabar Dusetų meno mokykloje mokosi 124 vaikai. Per keturis dešimtmečius mokyklą baigė trys šimtai dusetiškių, 30 iš jų pasirinko muziko darbą, dviejų dešimčių mokyklos auklėtinių darbas irgi susijęs su muzika. Daugiau kaip keturis dešimtmečius veikianti Zarasų meno mokykla turi tris skyrius – muzikos, dailės ir choreografijos. Mokykla turi skyrių Salake, kur dirba 2 mokytojos.

Moko net baleto Kaip sakė Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Sieliūnienė, jauniausiame Utenos apskrities mieste Visagine veikia dvi įstaigos, kurios rūpinasi meniniu išsilavinimu, - Č. Sasnausko muzikos mokykla

> Utenos dailės mokykla įsikūrusi buvusio pašto, statyto 1830 m., patalpose.

. . . Linas Bitvinskas >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

7p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t m a s . . . . . . .

Rugsėjį Utenos apskrityje:a n o n s a s

Mokosi moksleivių (2008- 2009 m.m. duomenys)

Anykščių muzikos mokykla 309 Anykščių kūrybos ir dailės mokykla 187Dusetų meno mokykla 124Ignalinos muzikos mokykla 227Utenos dailės mokykla. 307Utenos muzikos mokykla 300Molėtų menų mokykla 270Zarasų meno mokykla 246Visagino Č. Sasnausko muzikos mokykla 520Visagino Vaikų meno mokykla 302„YAMAHA“ muzikos mokyklos Utenos klasė 150

PedagogaiAnykščių muzikos mokykla 28Anykščių kūrybos ir dailės mokykla 6Dusetų meno mokykla 11Ignalinos muzikos mokykla 21Utenos dailės mokykla 9Utenos muzikos mokykla 24Molėtų menų mokykla 18Zarasų meno mokykla 25Visagino Č. Sasnausko muzikos mokykla 68Visagino Vaikų meno mokykla 14„YAMAHA“ muzikos mokyklos Utenos klasė 4

GyventojaiAnykščiai 32 tūkst.Ignalina 20 tūkst.Molėtai 23 tūkst.Utena 47 tūkst.Visaginas 28 tūkst.Zarasai 20 tūkst.

ir Vaikų kūrybos namuose veikia Vaikų meno mokykla. Palyginus mokinių ir gyventojų skaičių, galima teigti, kad Visaginas - pats meniškiausias Utenos apskrities miestas. Č. Sasnausko muzikos mokykla praeitais metais mokė 520 mokinių, iš jų 69 absolventai. Tiesa, nuo šio rugsėjo, planuojama, kad mokinių skaičius kiek sumažės – muzikos žada mokytis 450 mokinių.Visagino Vaikų kūrybos namuose užsiėmimus lanko 1 tūkst. 500 moksleivių, iš jų 302 lanko Vaikų meno mokyklą. Tai vienintelis apskrities miestas, kuriame mokoma baleto ir dramos paslapčių.

Veikia ir privačios mokyklosŠalia valstybinių meno mokyklų Utenos apskrityje ima atsirasti ir privačių. Viena iš tokių – „YAMAHA“ muzikos mokykla, kuri turi savo klasę Utenoje. Pasak „YAMAHA“ muzikos mokyklos Utenos klasės administratoriaus Arūno Katino, Utenos klasėje mokosi 150 mokinių, kuriuos moko 4 mokytojai. „Mes mokome įvairiaus amžiaus žmones nuo 4 mėnesių iki pensinio amžiaus, mėnesinis mokestis nuo 50 iki 80 litų“, - pasakojo A. Katinas.

Rugpjūčio 21-spalio 4 d. Molėtų muziejaus parodų salėje ir galerijoje Akcija M – „Senamiesčio galerijos menininkų paroda“.Rugpjūčio 21-rugsėjo 30 d. Naujasodžio (Molėtų raj.) muziejuje – paroda „Alantos pleneras 2009“.Visą rugsėjo mėnesį Anykščiuose – dailininko Algirdo Petrulio tapybos darbų paroda Anykščių Senojoje koplyčioje-Kamerinių menų centre.Rugsėjo 8 d. 17 val. L. ir S. Didžiulių (Anykščiai) viešosios bibliotekos salėje - Gregorio Fridbergo fotografijų parodos atidarymas. Rugsėjo 11 d. Utenoje - tarptautinis renginys, skirtas eismo saugumui.Rugsėjo 12 d. 14 val. Anykščių kultūros centro Burbiškio skyriuje - literatūrinė popietė „Tas rudens siautulys“.Rugsėjo 12 d. 15 val. Anykščių kultūros centro Leliūnų skyriuje - koncertinė išvyka į Rokiškio raj. Bajorų kultūros namų šventę „Jurgžiedynai-2“.Rugsėjo 12 d. 18 val. Anykščių Senojoje koplyčioje-Kamerinių menų centre - kamerinės muzikos koncertas ir kompaktinių plokštelių su „Duo Strimaitis“ atliekamais kūriniais „Pas de deux“ ir „Fratres“ pristatymas.Rugsėjo 13-spalio 11 d. Utenos muzikos mokyklos koncertų salėje - XIII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio, skirto Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, renginio programa:Rugsėjo 13 d. 18 val. Utenos muzikos mokykloje – festivalio atidarymas, Sabina Martinaitytė (sopranas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Andrius Apšega (baritonas), Liudas Mikalauskas (bosas), Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas).Rugsėjo 27 d. 13 val. Utenos raj. Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis (vad. Eglė Čobotienė), Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pučiamųjų kvintetas.Spalio 4 d. 12 val. Utenos raj. Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje - Judita Leitaitė (mecosopranas), Zita Lukošiūnienė (vargonai).Spalio 11 d. 18 val. Utenos muzikos mokykloje - festivalio uždarymas, Tomo Leiburo orkestras.Rugsėjo 18 d. 9 val. ant Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių raj.) - istorinė šventė moksleiviams „Ir šiandien tebežymu, kur pilies būta...“, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Rugsėjo 18 d. 10 val. L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje (Anykščiai) - J. Tumo-Vaižganto kūrybos skaitymai. Rugsėjo 19 d. 10 val. Molėtų aerodrome (Radžiūnų km.) - Enduro kroso varžybos - ištvermės ralis „Aukštaitija 2009“ Molėtų rajono mero taurei laimėti.Rugsėjo 19 d. 14 val. Anykščių kultūros centro Ažuožerių skyriuje - Aukštaitijos regiono muzikuojančių šeimynų sambūris „Slauni giminėla“.Rugsėjo 19 d. 17 val. Sakralinio meno centre (Anykščiai) - monsinjoro A. Talačkos sukauptų knygų, plokštelių, archyvo pristatymas .Rugsėjo 20 d. 13 val. J. T. Vaižganto gimtinėje Malaišiuose (Anykščių raj.) – Vaižgantinės.Rugsėjo 26 d. Utenos miesto gimtadienis.Rugsėjo 26 d. Anykščių kultūros centre - „Giedu dainelį“ - folkloro ansamblio „Valaukis“ kūrybinės veiklos 25-erių metų sukakties paminėjimo vakaras.Parengė Utenos viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Daina Martinėnienė

> Rugsėjo 18 dieną

ant Šeimyniškėlių

piliakalnio

moksleiviai minės

Lietuvos vardo

tūkstantmetį.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

8p

sl

..

.

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t m a s . . . . . . .

„Visagino country“ – 16 kartą su lietumi

Rugpjūčio 14-15 dienomis Visagine vyko kasmetinis tarptautinis „Visagino country“ festivalis. Šiais metais jau šešioliktą kartą vykęs renginys sutraukė keliolika tūkstančių kantri muzikos gerbėjų iš viso pasaulio.

Visaginiečiams ir miesto svečiams trečiąjį rugpjūčio savaitgalį koncertavo 12 grupių iš Lietuvos, Estijos, Italijos, Slovakijos, Rusijos, Suomijos, Danijos ir JAV. Festivalio „Visagino country“ credo – plėsti festivalio geografiją. Todėl šiemet pirmą kartą Visagine apsilankė suomių grupė „Jesse ir „Coyotes“, po beveik dešimties metų koncertavo grupė iš Estijos „Alen Veziko &

Arktika“. Festivalio prezidentė Elena Čekienė „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad negalėjo pasikviesti visų norinčių dalyvauti. „Tai ne tik finansinė problema, kartu tai ir laiko trūkumas. Dvi dienas trunkančiame festivalyje negali pasirodyti daug grupių. Tačiau šiemet teko atsisakyti keleto grupių ir dėl finansinių priežasčių“, - pasakojo E. Čekienė.Visagino rajono savivaldybė nusprendė pataupyti biudžeto lėšas. Vietoje dviejų renginių – Visagino miesto gimtadienio ir po savaitės rengiamo „Visagino country“ festivalio, buvo nuspręsta dvi šventes sujungti į vieną. „Manau, klaidos nepadarėme, nes vyko visi tradiciniai miesto renginiai, o kartu koncertavo

kantri muzikos atstovai. Nebent nukentėjo pop scenos žvaigždės, kurios nebuvo kviestos į miesto gimtadienį. Baigiamuoju miesto gimtadienio koncertu tapo „Visagino country“ uždarymo koncertas“, - sakė festivalio prezidentė. E. Čekienė tikino, kad ir kitais metais Visaginas pakvies į „Visagino country“.„Nors girdime kalbų, kad šis festivalis buvo paskutinis, noriu pasakyti, kad „Visagino country“ bus rengiamas tol, kol bus reikalingas visuomenei. Esu optimistė ir tikiu, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę mūsų festivalio neuždarysime. „Visagino country“ labai giliai įleidęs šaknis į mūsų miestą, tad esu tikra, kad jis dar ilgai gyvuos“, - optimistinių minčių nestokojo festivalio prezidentė.

Motorizuoto festivalio dalyvių ir svečių parado Visagino gatvėmis startas. Ant motociklų važiuoja „Visagino country“ festivalio prezidentė Elena Čekienė, dešinėje – Visagino meras Vytautas Račkauskas.

„Visagino country“ festivalio ir miesto gimtadienio šventė pradedama šūviais.

Į „Visagino country“ festivalį susirinko keliolika tūkstančių žmonių.

Festivalį atidarė ir uždarė legendinis Lietuvos kantri muzikos atstovas Virgis Stakėnas.

Pirmą kartą Europoje koncertavęs Billy Ryan jau po festivalio uždarymo „Visagino country“ prezidentės Elenos Čekienės klausė, ar galės festivalyje koncertuoti ir kitąmet.

Po dešimties metų „Visagino country“ vėl grojo estai. Grupė „Alen Veziko & Arktika“.

Pirmą kartą festivalyje dalyvavę suomiai „Jesse ir „Coyotes“.

Miesto gimtadienio ir „Visagino country“ uždarymą vainikavo įspūdingi fejerverkai.

. . . Indrė Anskaitytė >

Justo Navašinsko nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

9p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Svarbus gynybinis centrasŠeimyniškių piliakalnis - senųjų

Užpalių gyvenvietės-miestelio vieta - yra netoli Šventosios, 4 km nuo dabartinių Užpalių.

Piliakalnis ir jo papilys įrengtas aukštumos kyšulyje, kuris yra Piliaus ir Pilupio upelių santakoje. Piliakalnio šlaitai statūs (16 m aukščio), aikštelė trapecinė, pailga, iš visų pusių buvo apjuosta pylimo ir rąstų aptvaro. Tarp piliakalnio ir papilio iškastas gilus, platus griovys. Papilio šlaitai statūs, o aikštelė užima apie 1 ha plotą.

Papilys būdavo svarbus pilies papildymas. Čia su šeimomis gyven-

Šeimyniškiai – stipriausia medinė pilis Aukštaitijoje

Šeimyniškių piliakalnis – tai senieji Užpaliai, kuriuose buvo įtvirtinta medinė pilis. Ši pilis kartu su kitomis Aukštaitijos pilimis gynė Lietuvos sostinę nuo Livonijos riterių žygių. Užpalių pilis – viena iš ilgiausiai gyvavusių medinių pilių Lietuvoje.

davo didžioji pilies įgulos dalis, į pilį jie pasitraukdavo tik užpuolus priešui.Archeologai pažymi, kad Užpalių pilies papilys savo plotu yra vienas didžiausių Lietuvoje. Užpalių pilis buvo su gerai įtvirtintu piliakalniu ir talpiu papiliu.

Valstybės kūrimosi laikais, iki XV a. vidurio, Užpalių pilis suvaidino svarbų šalies gynybos vaidmenį. Istorikai teigia, jog Lietuva prieš Ordiną buvo suformavusi dvi pilių gynybines linijas. Pirmoji ėjo palei Nemuną. Antroji gynybinė linija gynė Lietuvą iš šiaurės, nuo Livonijos ordino atakų į šalies gilumą. Svarbiausios šios linijos pilys buvo Upytė, Utena, Užpaliai, Taurag-nai, Linkmenys. Šių pilių strateginė reikšmė išaugo, kai 1274 m. Livonijos ordinas prie Dauguvos pastatė Daug-pilio mūrinę tvirtovę. Pasak archeologo Romo Batūros, Užpalių pilis buvo svar-biausia ir jos įtvirtinimai geresni negu kitų šios linijos pilių. Sugriautos šių gynybinių linijų pilys būdavo atstatomos arba pakeičiamos naujomis. Tuo metu pilių įtvirtinimais ir gynybiniu pajėgumu rūpinosi valstybė.

Pilys buvo svarbūs gynybiniai ir administraciniai vienetai: čia buvo ir kunigaikščių rezidencijos. IX- XII a. ku-riantis baltų genčių sąjungoms, susidarė teritoriniai vienetai - žemės. Kiekviena sritis buvo valdoma kunigaikščio, o pilys-gyvenvietės – didikų, pavaldžių kunigaikščiui. Tuo metu Užpalių pilis buvo Deltuvos žemės teritorijoje. Iš rusų metraščių yra žinomi kai kurie ikivalsty-binio laikotarpio Deltuvos kunigaikščiai. XIII a. pradžioje Deltuvos kunigaikščiais buvo Judikis, Pūteikis, Bikšis, Ligeikis.

Ant Šeimyniškių piliakalnio žmonės apsigyveno I tūkst. po Kr. Seniausių piliakalnių paskirtis buvo gyvenamoji ir tokie piliakalniai-gyvenvietės egzistavo maždaug iki V a. po Kr. Po tūkstančio metų Šeimyniškių piliakalnis iš silpnai įtvirtintos gyvenvietės tapo stipria medine pilimi.

. . . Valentinas Matvejenko >

> Šeimyniškių piliakalnį galima pasiekti kaip ir kalavijuočiams – perėjus griovius ir nepravažiuojamas balas, tačiau laipteliai, vedantys į piliakalnio viršūnę, įrengti patogiai.

>>>

Ryč

io K

ulbo

ko n

uotr.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

0p

sl

..

.. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Užpalių pilis rašytiniuose šaltiniuosePirmą kartą Užpaliai kaip vieto-

vardis rašytiniuose šaltiniuose minimas 1261 metais Mindaugo dokumente, kuriame apibrėžiamos Livonijos ordinui užrašomos Sėlijos (Sėlių žemės) ribos.Pirmą kartą Užpaliuose esanti pilis buvo paminėta 1338 m. lapkričio 1 d. Gedimino ir Livonijos ordino magistro pasirašytoje prekybos sutartyje. Šioje sutartyje apibrėžiamas Livonijoje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje esantys taikos ruožai, kuriuose garan-tuojama pirkliams judėjimo laisvė ir

saugumas. Tarp Vilniaus ir Rygos buvo numatytas platus koridorius, kuris apėmė ir Užpalius. Šiame dokumente vokiečių kalba Užpaliai minimi žodžiu „hofstende“, kurio lietuviškas vertimas yra dvarvietė.

Livonijos ordino kronikoje užfiksuotas 1373 metų Užpalių pilies puolimas. Metraštininkas Hermanas Vartbergė rašo, kad tų metų pavasarį, kovo mėnesį, Livonijos krašto maršalka brolis Andrejus, sutelkęs 350 vyrų kariuomenę, nakties metu, iki pirmųjų gaidžių, užėmė Užpalių pilies papilį, visus išžudė, papilį sudegino, išsivedė 70 arklių, grįžo nenukentėję. Taigi pilis buvo nepaimta, o papilys užimtas pilėnams įmigus.

1433 metais yra paminėtas Užpalių pilies sudeginimas. Tuo metu vyko kova tarp Švitrigailos, kuris veikė drauge su Livonijos ordinu, tikėdamasis jų pagal-bos kovoje del didžiojo kunigaikščio sosto, ir LDK kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio. 1433 m. sausio 30 d. Livonijos magistras su riteriais įsiveržė į lietuvių žemes, plėšė ir niokojo Linkmenų, Tauragnų, Utenos ir Užpalių apylinkes. Užpalių pilį po trijų dienų puolimų užėmė ir sudegino, išsivedė apie 3 tūkst. žmonių.

Sudeginta pilis buvo atstatyta, kadangi 1448 m. minimas pilies viršininkas, o 1453 m. čia planuota surengti susitikimą dėl sienų su Livonija sureguliavimo. Tačiau Užpalių pilis prarado savo buvusią reikšmę. Nuo XV a. pradžios gyvenviečių bei miestelių padėčiai įtaką darė ne piliakalnių ir pilių išsidėstymas, o pakitęs valstybės politinis ir ūkinis būvis. Lietuvos architektūros tyrinėtojas Algirdas Miškinis teigia, kad „į tinkamesnes prekybai ir amatams plėtoti vietas tuo metu persikėlė kai kurios senosios gyvenvietės, buvusios prie prarandančią karinę strateginę reikšmę arba visai sunykusių pilių. Atokiau nuo senųjų pilių įsikūrė Užpaliai, Utena, Taurag-nai, Giedraičiai, Linkmenys, Papilė, Viekščiai ir kt. miesteliai“. Užpalėnai persikėlė į naują vietą ir taip nusinešė savo miesto vardą, piliakalniui palik-dami Šeimyniškių vardą.

Iš užpalėnų atminties

Piliakalniai žadina liaudies vaizduotę, todėl daugelis Lietuvos piliakalnių yra apipinti vietos gyventojų padavimais, istorijomis. Štai kokį pasakojimą apie Šeimyniškių piliakalnį seka 1888 metais gimusi senolė Saliama Mierkienė Stanislovo Balčiūno ir Vandos Kuliešienės sudarytoja kny-goje „Užpaliai“: „Žmones šnekėdava, kad Šeimyniškių piliakalnia šoni buvįs didelis urvas, a kalna viduj gyvenį pik-tasias dvasias. Vienųroz pre kalna vyrai naktį ganį arklius ir sumįslį pašposyt. Anys žinoja, kad vienas berniokas labai bijoja ta piliakalnia – buva prisklausįs visokių pasakų apie jį. Tai vyram ir parūpa tų nabagų pagųsdint. Kai bernaitis ažmiga, arkliaganiai suriše jį virvem, nuneše ir inlaide urvan. Anys lauke, kas bus taliau. Ale buvį tyku, ne kokia alasa ar rėksma. In gala pradėja traukt sava draugų viršun – ir pamate stabunklų: bernaitis turėja runkos kepury, pilnų auksa! Vyrai klausinėja, kas ir kaip jam tų auksų davįs, e anas sakįs nieka nežinųs. Tadu ir kiti asinarėja auksa. Pririšį vyrai kitų arkliaganį ir nulaidį gilyn. A kai ištrauke, pamate, kad anas be galvas. A tuo pat čėsu asivėrys ir urvas.“

> Vytauto Didžiojo laikais Šeimyniškių pilies valdytojas buvo didikas Astikas, laikomas garsiosios didikų Radvilų pradininku. Dar XVII amžiuje šioje vietoje pilies valdytojas rinkdavo Lietuvos kariuomenę.

> Šią piliakalnio pusę galima pamatyti tik perbridus nešienautą pievą.

>>>

Ryč

io K

ulbo

ko n

uotr.

Ryč

io K

ulbo

ko n

uotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

1p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

Moralinė krizė baisesnė už finansinę

. . . Linas Bitvinskas >

Anykščių rajono Kurklių miestelyje gimęs Juozas Zavaliauskas žinomas kaip vienas stipriausių lietuviško humoro meistrų. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo naują scenos pramogų žanrą – solines humoristines programas ir aštuonerius metus kaip Lietuvos filharmonijos estrados atlikėjas rengė solinius koncertus. J. Zavaliauską senesnės kartos žmonės prisimena dirbus estradinių kolektyvų „Nerija“, „Nemuno žiburiai“, „Vilniaus aidai“ konferansjė. Dabar pensininkas profesionalus konferansjė tvirtina, kad nevertina tų aktorių, kurie siekia numirti ant scenos.

kažkur išvažiuoti į užsienį, pailsėti. Bet renginių nebe-liko, žmonės bijo savo pa-ties šešėlio, krizės sąlygom niekam nieko nebereikia, nors menininkai dabar už labai menkas sumas dirba, visi galvoja, kaip tik išgyventi.

Tarybiniais laikais, nors jų man ir nerei-kia, apvažinėjau visą pasaulį, visą laiką buvau tarp žmonių, todėl kai baigiau karjerą, buvo tikras siaubas, sunkus laikas. Moralinė krizė, kai jautiesi niekam nereika-lingas, yra baisesnė už finansinę, o šiaip gyvenimu nesiskundžiu. Aš ir dabar esu aktyvus, galėčiau vesti renginius.

Iš kitos pusės, man pačiam nemalonu ir nieka-da nevertinau tų aktorių, kurie eina vaidinti susileidę vaistų ar būna scenoje iki pat mirties. Man to tikrai nereikia, menas – laiku pabėgti.

- Kurį laiką buvote nekilnojamojo turto preky-bos agentas… Ar lengvai pavyko pakeisti veiklos sferą?

- Šiek tiek buvo nejau-ku, tačiau mane padrąsino Vaivos Mainelytės pavyz-

> Humoristui Juozui Zavaliauskui žinomumas padėjo prekiauti nekilnojamuoju turtu Utenos apskrityje veikusioje bendrovėje „Jaros turtas“.

- Ar ką nors keistumėte gyvenime?

- Mano gyvenimas pasa-kotas perpasakotas, dabar esu pensininkas, gaunu 700 litų pensijos. Gal kažką ir keisčiau, bent jau žinočiau, kad ne tik apie „dūšios“ reikalus reikia gal-voti, bet ir apie materialinį pagrindą.

- Nesutiktumėt su tais, kurie tvirtina, kad vargas ir skurdas daro žmogų tauresnį, geresnį?

- Jokiu būdu. Tarybi-niais laikais pasakojo, kad pinigai – vos ne purvas, žema, tačiau ir tada be pinigų negalėjai išsiversti, juo labiau dabar. Gyvenu Vilniuje, reikia išlaikyti keturių kambarių butą, sūnus vienas dar mokosi, kitas „pabėgo“ į Kiprą, toks ir gyvenimas dabar – per žiemą sėdi uždarytas Vilniuje, vasarą lengviau, važiuoju į Kurk-lius. Vienintelė „patieka“ – žvejyba, buvimas gamtoje, o juk norėčiau

UAB „Anykštos redakcija“ skelbia akciją „Trys viename“. Visi, kas užsisakys ne mažesnę kaip ¼ puslapio reklamą rugsėjo ir spalio mėnesio „Aukštaitiškame formate“, gaus nemokamą reklamą didžiausiame Utenos apskrities laikraštyje „Anykšta“ bei naujienų portale www.anyksta.lt. „Anykštoje“ vieną kartą išspausdinsime tokio pat dydžio reklamą, kokią užsisakėte žurnale, o laikraščio numerį, kuriame reklamuositės, galėsite pasirinkti.

Mokėk už vieną – gauk tris

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

2p

sl

..

.. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>> dys. Ji ėmė parduotuvėje prekiauti kvepalais, o juk ji buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet daug plačiau kino ir teatro aktorė. Aš buvau žinomas tik Lietuvoj, tai pagalvo-jau: „O ką daryt, scenoje mirti nenoriu“, ir gana lengvai persikvalifikavau. Be to, esu žvejys, visos ežerų ežeriukų pakrantės mano pažįstamos. Mane ir žmonės žinojo, todėl nepuola uždaryti durų, kalbasi, pasitiki. Man

patiko buvimas gamtoje, bendravimas su žmonėmis, žodžiu, vyko veiksmas, bet „burbulas“ sprogo, niekam nereikia, nebeperka nekil-nojamojo turto.

- Prieš kiek laiko bu-vome įsitikinę, kad nekil-nojamasis turtas yra pa-tikima investicija. Tačiau tiek nekilnojamasis turtas, tiek pinigai akivaizdžiai netenka vertės, kas lieka tikra?

- Žmogaus sąžinė, širdis, nuoširdumas, pa-

garba tėvams nenuvertėjo. Bet ir čia matau negerų pokyčių, sakykim, kai per Vėlines pagerbia miru-siuosius – atbėga, uždega žvakes ir viskas.

- Iš humoristo lūpų girdėti liūdną gaidą kiek neįprasta…

- Žmonės galvoja, kad man nei šalta, nei liūdna negali būt. Susitinki, sako: „Na pasakyk man ką nors juokingo.“ Ką aš jam galiu pasakyt, kad pirštas kreivas? Be to, aš esu

atlikėjas, ne humoristas, aš tekstų nerašau, juos tik perskaitau. Žinot, aš scenoj niekada nesijuok-davau, žiūrovai juokdavosi. Jei būčiau juokęsis, tai, ko gero, jiems nebūtų juokinga. Iš humoristų, kai susirenkam, tik vienin-telis Raimondas Šilanskas nuolat anekdotus pasakoja, paskui supratom, kad jis taip pasitikrina prieš lipdamas ant scenos. Yra tokie vadinamieji liaudies pasakoriai, kurie nuolat būna linksmi, anekdotus žarsto, žmonės galvoja, kad ir aš toks turiu būti. Tačiau argi tragiškų vaidmenų atlikėjai visada yra gyvenime tik tragiški, tik pakeltu tonu kalba?

- Ką pasakytumėt apie lietuviško humoro mokyklą, kokie jos bruožai, ar yra tokia mokykla?

- Mokyklos, kaip

> Juozas Zavaliauskas Anykščiuose veda nemažai renginių.

NaujieNa: žurnalo prenumerata internetu www.prenumerata.lt

ir www.anyksta.lt

Prenumeratą priima Utenos apskrities paštaiRedakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai)

„Lietuvos žinių“ (Aušros g. 56, Utena)„Lietuvos ryto“

Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena)Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai)

„Utenos dienos“ (Maironio g. 4, Utena, 3 aukštas)

Pastaba: jei norite, kad žurnalą Jums siųstų redakcija, prie kainos reikia pridėti siuntimo paslaugos kainą (sąlygos - prenumeratos informacijos telefonais)Žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ prenumeratos sąskaitos Nr. LT537182100005467407, AB „Šiaulių bankas“

1 mėn. 2 mėn. 3 mėn.„Aukštaitiškas formatas“ (Lt) 4 8 12„Aukštaitiškas formatas“ elektroninė versija (Lt) 5 10 15

2009-ųjų antrojo pusmečio „Aukštaitiško formato“

prenumeratos kainos

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

3p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Nor

man

tės

Rib

okai

tės

nuo

tr.

Iš Salvi jaus tekstų

...Mums patinka galia, jėga, mes norime švytėti įspūdingai, svajoti ir nutinka, kad tampame cinikais, bet kai pamatai jautrų, šiltą žvilgsnį, kai kitas, kita dovanoja subtilumą, nejučia pasaulis vėl tampa kitoks...

Kiekviena būsena, kaip ir upė, turi daugybę didesnių, mažesnių intakų ir tik žvelgdamas į atminties žemėlapį gali pamatyti bent pagrindinius šaltinius, maitinančius akimirkos ar ilgesnės trukmės būseną. Prisimeni sutiktus žmones, išgyventas akimirkas; gal tik mažo vaiko būsena aiškesnė, dar neaplipusi prisiminimais, o vėliau visa susimaišę – ilgesiai, nesusipratimai, įsimylėjimai, ir supranti, kad būsena suaugusio žmogaus yra kaip kelių rūšių viskis, sumaišytas ir dar palaikytas. Vertinti tiesmukai negali, nes tokiose paslaptingose būsenose slepiasi galimybės ir naujai pradžiai, ir pabaigai ko nors. Jei pramoksti neskubėti (su apibendrinimais), išeiti iš vienokios ar kitokios būsenos, tai pajauti, kad telkiasi dėmesys, o liūdesys (jį irgi patiriame) įneša į bendrą tėkmę gyvasties, kad ir tekstui parašyti. Todėl neverta pykti, bet smalsiai, atsargiai reflektuoti praeitį dabarties akimirkose, kad truputį nuskaidrėtum sau ir kitiems. Poetai, poetės mokėjo surasti labai tikslius, universalius žodžius eilėraščiui, liekančius tiems, kas skaitys ir labiau supras save. Taip buvo parašyti tekstai dainoms ir ne vienas žmogus rado vilties trupinėlį gyvenimui. O, tikrai nelengva pažvelgti į savo būsenas iš šalies, lyg nuo kalno ir atsargiai grožėtis purpuru emocinio kraujo ar užšalusio jausmo piešiniu su atmintyje įšalusiais veidais, ilgesio gėlėmis ant apšerkšnijusio praeities lango; trobose langai apsitraukdavo šerkšnu ir pridėjus pirštą jo šiluma ištirpdydavo ledo sluoksniuką; tada net ir sunkūs prisiminimai gali įgyti vertę, nes pasimato galimybė, taip turtėja žmogus, kad ir kitų supratimui. Kartais manau, jog žmogus kaip juvelyras - iš pradžių nemoka, bet besimokydamas išmoksta suprasti, ką reiškia išgyvenimų

gausa, pramoksta komponuoti ir sąmoningai įpina visa, ką patyrė, kad ir į tekstą, žodžių gausmą. Aš taip mąstau apie būsenas, todėl nepykstu nei ant savęs, nei ant kitų už susikalbėjimo galimybių žlugimą, nes ir tai moko aksominės kantrybės ateičiai. Juk mes, tokie nieko nemokantys, pašaukiami į gyvenimą – mokomės vaikščioti, tarti žodžius, mokomės saugotis nuo pavojų ir vaikystėje turime vieną neįkainojamą savybę - pasitikėti mus supančiu pasauliu, o vėliau to beveik netenkame ir jau sąmoningai reikia atrasti, kad ir skaudžiai; kartais žeidžiame vieni kitus, nes neišmanome įvairių abėcėlių, nemokame ir jei reflektuojame, pramokstame būti su savimi ir kitais. Kai mes susitinkame, susitinka ir mūsų būsenų upės ir visi esame pakeliui į Amžinybę. Tą paslaptį, kurią saugo mirtis, apšviesta Krikščioniškos šviesos, jei tikime įsibuvę į Europos istorinį, evangelinį paveldą. Vieni sako, kad turime charakterį, kuris nesikeičia, kiti mano, jog turime galimybes keistis; visi teisūs

ir neteisūs, tik patys žinome, kaip atšyla širdis, pamilusi, susidraugavusi, kiek rizikos ir polėkio akimirkose mūsų bendravimo. Mums patinka galia, jėga, mes norime švytėti įspūdingai, svajoti ir nutinka, kad tampame cinikais, bet kai pamatai jautrų, šiltą žvilgsnį, kai kitas, kita dovanoja subtilumą, nejučia pasaulis vėl tampa kitoks, tai susieta su laisve, kai gali pranokti save ir dainuoti dainas, sklidinas netikėtų žodžių, sakyti, kad brangus, brangi esi. Dažnai tai tik būsena, nevirtusi nei žodžiais, nei melodija, bet tai galima pajausti bendraujant ir nežinia, tikriausiai tai Dieviška akimirka.Todėl, jei skaudės, jei niekas nesupras, pyks, atmes, nežiūrės, žinokime, kad yra galimybė tolima, jei ir neišsipildymui, tai bent geram darbui, na ir kas, kad sunku; tavo, mano sunki būsena yra mūsų gyvenimų tėkmei, jei jau esame nors truputį susipažinę. Jei tau labai nepavyko, jei labai užgavai, tai žinau, nesupranti, bet mano kantrybė laukia ir kitokių akimirkų. Tai tik žodžiai, bet žodžiai tau ir man, juk kenčiame visi atskirai, bet rytais teka saulė, keičiasi metų laikai. Pavasaris, kiek gyvasties, vasara, pilna šilumos, liepų žydėjimo, ruduo, toks kruvinai išplaukęs klevo

lapuose, žiema, tebūna balta atokvėpiui, ir mes vėl ratu riedame nuo į vieni kitus, visa

siejasi, tiksi širdys ir kas pasakys, kad tame nėra nors truputį vilties. Esmė tyli kaip mažas žibintas prie mūsų namų pakeleiviui, juk kad taptum – o tampame besidalindami kažkuo. Žinau, kiek mumyse yra nepažintos tamsos, bet kai nebijai pasiėmęs Esmės žibintą pažinti save – tikiu tylia galimybe susikalbėti, kad ir akimirkos. Tikiu ne iš triukšmo bendrumo, bet tuo iš vidinės tylos, iš pasibuvimo su savimi be skubos. Galbūt ir jūsų būsenos įsilies į šio teksto jautrumą, aprims truputį širdis, o mąstantis žvilgsnis pastebės ir kitas galimybes gyvenimui. Visa paprasta ir sudėtinga, tik ar kitaip ir iš karto įmanoma išmokti būti? Manau, jog ne. Sutikite, įdomu gyventi, suprasti, rasti artimų žmonių, žinoti, mielai žinoti, kad žmogus gali, daug gali.

tokios, nematau. Kas Lietuvoj buvo? „Šluota“, „Čia priėjo Kindziulis“, verstiniai anekdotai apie Petriuką? Bet iš esmės nieko tinkamo scenai nėra. Taip, žmonės rašo humoreskas, tačiau jos scenai netinkamos, nes negali leisti sau žiūrovui perpasakoti humoreskos, kur viskas sutelkta pabaigoje. Žmogus tuoj pat atitrūks nuo to, kas vyksta scenoje, nuklys į savo rūpesčius. Scenoje juokas turi būti kas sakinį ar kas pusantro. Visas lietuviškas sceninis humoras dar iš tarybinių laikų, kai buvo verčiami rusų autorių tekstai. Nors išties, tai daugiausia žydų kilmės autoriai. Pir-moj vietoj, aš galvoju, žydų humoras, toliau didelis didelis tarpas, tada gruzinų, o jau vėliau visų kitų tautų. O lietuvių humoras? Manau, kad specifinio lietuviško humoro nėra.

Sakykim, rusiškas humoras ir dabar stiprus. O vieni humoristai yra atlikėjai, kaip ir aš, autoriai jiems rašo tekstus ir parduoda, o kiti patys ir skaito, ir rašo. Vienas tokių - Mi-chailas Zadornovas. Pirkti tekstus nėra pigu, sakykim, norėjau būdamas Maskvoje vieną gauti, paprašė 2,5 tūkstančio JAV dolerių. Tais laikais tai kainavo 10 tūkstančių litų.

- Augote Aukštaitijoje, kaip galvojate, ar gyvenimas čia turi perspektyvą?

- Manau, kad aplinkybės nepa-lankios, bet nepasiduoda žmonės. Sakykim, Anykščiai, kiek draugų beatvažiuotų, visi žavisi, vežu juos į Arklio muziejų, kitas vietas. Nėra tik literatūriniai Anykščiai, jų šlovė, pažiūrėkit, koks gražus ir švarus pats miestas, įsikūręs prie upės kaip Vilnius, kokios nuostabios vietos Ignalinoje, Švenčionyse. Lietuvoj tik kelios vietos yra tokios gražios – Druskininkai, Birštonas. Aš nelaikau savęs aukštaičiu, esu lietuvis. Saky-kim, žemaičiai net savo partiją įkūrė, tuo jie skiriasi, kad nori būti atskirai, dėl to jų „neprimyliu“. Kai preziden-tas buvo Rolandas Paksas, mane pakvietė į Prezidentūrą, stebėjau, kaip R. Paksas su kitais sveikinasi ir sako kai kuriems: „Mes – žemaičiai.“ Galvoju, kad Lietuvos prezidentas neturėtų taip kalbėti. Beje, mano žmona – žemaitė, bet į partiją dar neįstojo.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

4p

sl

..

.. . . a t o d a n g o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kuo dažniau keliauji vieškeliu, tuo labiau supranti jo būdą, sugauni nuotaiką, kartais jis spinduliuoja džiaugsmą, kartais skleidžia liūdesį. Vienoks jis lygumose, kitoks miškuose, dar kitoks kalvynuose...Pirmiausia žmonės, bevaikščiodami po žemę, išmynė takus, ėmė jodinėti arkliais, vėliau pasikinkė juos į vežimus, roges. Vieni takeliai taip ir pasiliko takeliais, kiti išsimynė laukeliais, kiti gi išplatėjo ir tapo dulkančiais vieškeliais. Vežimus ėmė lenkti dviratininkai, vėliau atsirado motociklai, dar vėliau visus pranokę ir ypatingų, kartais nepamatuotų privilegijų sau kelyje reikalaujantys automobiliai.Kai kurie vieškeliai tapo paminklais, toks – unikalus

Paslapčių vingiais bėgantis kelias

Pėsčias, lengva širdimi, išeinu aš į vieškelįSveikas ir laisvas, visas pasaulis prieš mane,Ilgas, rusvas šis takas veda mane, kur tik užsimoju...Uotas Vitmenas

Anykščius su Skiemonimis jungiantis Biržinės kelias. Tai žmogaus ir dangiškųjų bei žemiškųjų jėgų tvėrinys – vingiuojantis tarsi Aukštaitijos šilų žaltys. Žmogus, pasitelkęs išmanymą bei nuojautą, keliavo patogiausiu, saugiausiu, nors vingių vingiais suraitytu taku per aukštas kalvas ir gilius slėnius. Nūnai asfaltuotas ir šiek tiek patiesintas kelelis kelia žavesį, prašosi globos, apipintas nuostabiausiais nutikimais ir legendomis. Aštrių pojūčių, egzotikos mėgėjai pasuka automobilį tolimesniu keliu, kad vėl ir vėl galėtų su vėjeliu pralėkti Biržinės kelio vingiais.Kadaise kelionė būdavo ritminga, lėta pėsčio ar vežimu riedančio keleivio išnaudojama ir giliam pamąstymui. Buvo laikas, kai iš Anykščių miesto pajudėjęs keleivis priešakyje matydavo bangelėmis supustyto smėlio, rodos, dangų remiančius smėliakalnius – Liudiškių kalvas. Dykumų peizažas sunyko, kuomet kalvos apaugo pušaitėmis, o aukščiausioje iškilo rašytojo Jono Biliūno kapavietę žymintis akmeninis kuoras. Čia pat pakelyje - kadaise kunigaikščių laikais medinę pilaitę kėlęs Liudiškių piliakalnis, kuprotą nugarą išlenkęs, čia ir tankiais miškais apaugusios tamsios Arnodėlių daubos, kadaise plėšikų prieglobstis. Nelabieji griebdavo kokį vėlyvą keleivį ar iš turgaus su kapšu pinigų, už parduotas gėrybes surinktų, besivežantį neatsargų ūkininką. O kelias vis aukštyn, aukštyn į kalvas, aplink tamsuoja miškas. Kažkur čia vienąkart vėlyvas vidurnakčio keleivis, suvargęs ir sužvarbęs, pamatė nedidelę trobelę. Pradžiugęs įėjo į vidų ir jaukiai apsinakvojo. Ryte atsibudo, žiūri, kad ant didelio akmens nugaros bemiegąs...Kelelis kilpuoja tolyn, juosia aukštą kalvelę iš kairės – tai senosios Vaitutiškių kapinės, kalnelis, kurio papėdėje dar neseniai žaliavo ąžuolas Stipruolis. Nebuvo jis milžino išvaizdos, kuklokas, apdžiūvęs, senas, bet tarp į žemės paviršių išsprogusių šaknų suspaudęs nemenką akmenį – stipruolis. Dešimtmečius, rodos, tą akmenį plieniniuose šaknų gniaužtuose lamdė, galiausiai paseno, akmenį paleido, sunyko, nuliūdo. Beveik prieš dešimtmetį nakties vėtra senolį tiesiog ant plento patiesė: stipruolio kamienas į kelias dalis kaip meteoras sutrupėjo.Štai ir bene žaviausios kelelio kilpos, horizonte kaip senovės sargybiniai išsirikiavusios aukščiausios krašto viršukalnės – Storių kalvos, kairėje už apskritų

kalnelių – Kiškeliai. Tolėliau Katlėriai, Topoliškiai, dar viena klaidi vietelė, kur sekmadieniais pastebėdavo klajojantį keistą ponaitį. Atklysdavo nepažįstamasis ir į netolimą Nagurkiškių kaimą, kur sodžiaus bernai, sekmadieniais patingę į bažnyčią eiti, patį vidurdienį susirinkę ant dirvono ripką mušdavo. Tuomet tarp jų pasirodydavo ir tas ponaičiukas. Vikrus, smagus, taip ripką mušdavo, kad nė vienas bernas jam neprilygdavo, tad tie nuolatos pratrūkdavo: „O, kad tau velniai...“ Tai girdėdamas nepažįstamasis patenkintas kvatojo, mat, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sportiškas velniukas...O kelias vėl per kalvas šoka ir į slėnius krenta, raitosi, vingiuoja. Dešinėje švysteli, rodos, taip pat kalne telkšantis Nevėžos ežeras, jo gelmėse vaiduokliškai didelės žuvys, paskandinta skrynia su relikvijomis bažnyčios, kadaise buvusios ežero krante, ten, kur pakylumėlė, vadinama Skryniaviete! Jau ir Čiviliškis, Pašiliai, dešinėje nuostabus, nuo Skiemonių srove kalvynų vandenis į ežerą genantis Luknos upelis. O už Pašilių miškeliai, kur, būdavo, pastodavo kelią keliaujantiems įmitęs, paaugęs ruselis Vanka iš Kapūsčių su savo sėbrais. Kartą plėšikėlis sulaikęs iš turgaus Anykščiuose grįžtančius brolius Šapkauskus, žiaurokai peiliu pasišvaistė, net romiems žmogeliams atvežtas iš Ukmergės chirurgas perrėžtus pilvus susiuvo. O Vanką kaimo vyrai sugavę taip į kailį įkrėtė, kad vargšelis porą savaičių lovoje prasivoliojęs skiemoniečių nebeužkabindavo.Iš miškelio kelias išveda į Janydžių laukus. O čia jau šviesus patyrimas, sentikių pamėgtas kraštas, kalvelėje snaudžiantys seni kapai. Kuomet prasidėjo melioracija, iškirto ten buvusį miškelį, o buldozeriai pažėrė kaulų. Netoliese gyvenanti Katerina Belousova tuomet ėmusi gėdinti, paminklosaugininkams pranešusi ir nebeardė daugiau to švento kalnelio. O naktį kapų gelbėtoja susapnavo tyro veido moterį, šviesiai melsva suknele pasirėdžiusią ir dėkojančią, nusilenkiančią už sugrąžintą ramybę.Dar vingis, kalnelis ir jau čia pat kryžkelė, mūsų kelelio susikirtimas su Aukštaitijos plentu. Ir čia šiurpelis per nugarą perbėga prisiminus seną istoriją! Dar per Pirmąjį pasaulinį karą prie pat kryžkelės ant ąžuolo šakos pasikorė žmogus, ten buvo ir palaidotas. Po to baltu šešėliu prieš vidurnaktį klajodavo, kartais vėlyviems keleiviams pasirodydamas ir ugnies kamuolius nuo kalvų ridendamas, netolimuose slėniuose kvatodamas...Prabėgo, nuplasnojo, kaip rūkas rytmetį išsisklaidė tie laikai, kai žmonės vaiduokliais tikėjo, bet tiems, kurie tiki, dar ir dabar kai kada kas pasivaidena...

. . . Raimondas Guobis >

> Sutemose keliauti Biržinės kelio vingiais baugu.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

5p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

v i e t o j t a b l e t ė sl a i š k a i

Elto

s nu

otr.

Tarybiniais laikais nelankyti mokyklos buvo tas pats, kaip nedirbti. Pionierių ar komjaunimo organizacijos, tėvai ir kaimynai – visi būtų susirūpinę. Jūsų sūnui ar dukrai būtų daromas spaudimas. Dabar laikai kitokie – kiekvienas už save. Ir štai jūsų atžalai – paauglystės pikas. Paskutinės mokyklos klasės. Jūs norite, kad jis gerai baigtų ir kur nors įstotų. Tačiau pasigirsta skambutis iš klasės auklėtojos, ir jūs su siaubu sužinote, kad jūsų atžala seniai nelanko pamokų. Jūs išgyvenate šoką, kuris kyla dėl kelių dalykų: jis jums melavo, jis nesirūpina ateitimi, jis tyčia jus skaudina. Pirma ir visai suprantama reakcija – didelis nerimas, po truputį pereinantis į pyktį. Kiek aprimusi jūs bandote išsiaiškinti, kas atsitiko. Gal jis, kaip anksčiau, jus nuramins ir atsiprašęs pažadės grįžti į mokyklą? Pasišnekėjusi su savo vaiku, jūs vietoj raminančių žodžių išgirstate kažką visai nesuprantama.Pirmiausia jūsų vaikas kažkodėl tvirtina, kad jūs jo nesuprantate. Su tuo jūs galite sutikti, nes vaiko elgesys jums išties nesuprantamas. Antra, vaikas paaiškina, kad jis neina į mokyklą, nes jam ten eiti neįdomu. Arba kad ten susirinko netinkama kompanija, kuri jo nemėgsta ir atstumia. Su tuo jūs sutikti galite tik iš dalies, nes kai jums būdavo neįdomu eiti į mokyklą ir kai ten būdavo skriaudikų, jūs vis vien į mokyklą eidavote. Trečia, vaikas, atrodo, visai nesijaudina dėl savo nelankymo pasekmių. Jis sako, kad tokių kaip jis vaikų yra daug, kad atestatas niekur nepabėgs, kad daug kas pasilieka antriems metams, eina į vakarines mokyklas ir apskritai – tai jo reikalas. Tai jūs kategoriškai atmetate, nes kai kurių jūsų pažįstamų vaikai kaip tik yra dideli karjeristai, o nesirūpinti vaiko ateitimi jums atrodo nenormalu ir nemotiniška.Todėl jūsų pokalbis su vaiku po truputį įgyja kaltinantį atspalvį, o jūsų balsas į pokalbio galą pakyla iki beviltiško riksmo. Vaikas ginasi ir galiausiai pabėga trenkęs durimis. Jūs ieškote jo ir nerandate, o jo telefonas neatsako. Tarp jūsų su vaiku prasideda beviltiškas karas: „Aš tave priversiu – aš nuo tavęs pabėgsiu.“ Dažniausiai tokiuose karuose laimi jaunystė. Ar galite jūs pasielgti ne pagal šį scenarijų? Žinoma, kad galite. Dažniausiai jūs svyruojate tarp dviejų reakcijų. Pirma yra save kaltinanti: „Ką aš padariau ne taip?“ Jūs graužiatės, ieškote savo klaidų, depresuojate ir bandote papirkti vaiką maldaudama, įsiteikinėdama, žadėdama jam visokias geroves ir pinigus: „Padarysiu dėl tavęs bet ką, kad tik tu grįžtum į mokyklą.“ Ėjimas nelabai efektyvus, dėl kurio vaikas negali jūsų gerbti. Jūs savęs – irgi.Kita reakcija – jėga priversti vaiką grįžti į mokyklą. Jūs įgaliojate tėvą griežtai su vaiku pasikalbėti arba leidžiate jam vaiką žiauriai sumušti. Jei jūs neturite vyro, tai tiesiog

Kai j is meta mokyklą

rėkiate ant vaiko tol, kol jis jums nepaklūsta. Šis ėjimas yra efektyvesnis, t. y. po jo dalis vaikų sugrįžta į mokyklą, tačiau kita dalis pažada, bet nesugrįžta, o dar trečia dalis jūsų tiesiog neklauso ir pabėga. Tie vaikai, kurie į mokyklą sugrįžta iš smurto baimės, rizikuoja likti vieniši ir vėliau turės kurti savo „aš“ iš naujo, maištaudami prieš jus. Tai gali įvykti ir dvidešimties metų, ir gerokai vėliau. Diktatūra iš tiesų suveikia greičiau nei demokratija, tačiau jūs žinote, kuo gyvenimą dažniausiai baigia diktatoriai? Trečia reakcija yra visai ir ne reakcija, o akcija. T. y. sąmoningas veiksmas, pagrįstas pasitikėjimu savo vaiku. Savaime jis išeina optimistiškiems iš prigimties savimi pasitikintiems tėvams. O ne savaime jis išeina tėvams, išmokusiems pasitikėjimo kartu su psichoterapeutais. Įdomu, kad tokie veiksmai yra kūrybiški ir, skirtingai nei pirmi du, yra visai ne logiški, o paradoksalūs. Taigi, jūs darote netikėtą veiksmą, reikalaujantį humoro jausmo. Pareiškiate, kad norite apie tai pasišnekėti, bet ne namuose, o, tarkime, vaikų darželio aikštelėje, užlipus ant medžio šakos, atsigulus ant lovos šalia stovinčio ar sėdinčio vaiko. Išreiškiate savo nepasitenkinimą garsiu urzgimu ir iš serialų paimtais žodžiais: „Tai gali pakenkti mūsų dar negimusiam kūdikiui“; „Maldauju, tik net tai!“, „Duok man dar vieną šansą!“ ir t. t.Jūs su simpatija garsiai pasakote vyrui: „Pagaliau mūsų vaikas atsikratė tos stojimo į aukštąsias mokyklas manijos!“; „Mokykla nėra laimės garantas, ir kodėl tu jos nemetei anksčiau?“; „O tu drąsesnis už mane, nes aš savo laiku nedrįsau mesti mokyklos.“Tuomet – jūsų vaiko reakcija. Greičiausiai jis nustemba ir su šiokiu tokiu nepasitikėjimu bando patikrinti, ar jūs kalbate rimtai. Tuomet ateina laikas rimtų klausimų, bet užduoti juos geriau kuo atsainiau, galima net žiovaujant: „Tai ką darysi?“; „Tai kur ruošiesi dirbti?“ Kuo mažiau reikšmingas bus jūsų balso tonas, tuo lengviau jūsų vaikui bus atsisakyti gynybos. Atkreipkite dėmesį: dažnai atsitinka taip, kad būtent asocialių tėvų vaikai atsakingiau žiūri į mokslus: kaip tik todėl, jog žino, kad niekas jų nespaus ir niekas už juos ateitimi nepasirūpins. Imituokite asocialumą! Ir kas svarbiausia – po viso šito vaikas tikrai nebėgs iš namų, o galbūt papasakos pagaliau jums, kas gi atsitiko toje mokykloje. O atsitiko, beje, ne tik mokykloje, atsitinka visko mūsų išlaisvėjusiame gyvenime, nes gyvenimas, kuriame niekas neatsitinka, visai ir ne gyvenimas. Tiesiog jam – paauglystės, o jums – motinystės pikas. Praeis.

Olegas Lapinas, psichoterapeutas

Molio atlaidai Bebrusuose

Jau dvyliktą vasarą Bebrusų ežero pašonėje vyko juodosios ir raugo keramikos seminaras.Kasmet į Bebrusus atvažiuoja 18-20 keramikų ir dvi savaites viduramžiais atsiradusiomis juodosios ir raugo keramikos technologijomis kuria molio stebuklus. Per 12 vasarų į molį buvo „įklimpę“ apie du šimtus kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio. Šiemetiniame seminare molį „kalbino“ keramikai iš Merkinės, Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Anykščių, Subačiaus bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Daugelis čia ne pirmą kartą. Puodžių karaliumi tituluojamas Vytautas Valiušis iš Leliūnų (Utenos raj.) ir Audrius Gokas iš Panevėžio molio pasakas sekė nuo pat pirmojo susibūrimo, dailės mokytoja ekspertė Genė Vaičikauskienė iš Subačiaus dešimtą kartą čia glostė molį. Ne pirmą vasarą į molio burtus pasinėrė Skaidrė Račkaitytė ir jos sūnus Jonas Mindaugas Eimanavičius iš Anykščių (nuotraukoje) bei Eiginta Beinortaitė iš sostinės. Senbuviai - tėvas Skirmantas ir sūnus Džiugas Petraičiai - ne tik lipdo, žiedžia, bet ir aukštakrosnę, kurioje degami akmens masės dirbiniai, bei krosnį, skirtą raugo technika kuriamai keramikai išdegti, pastatė. Šią vasarą į Bebrusų keramikų šeimą pirmą kartą atvyko Giedrius Mazūras iš Utenos.Bebrusuose moliui gyvybės mokosi įkvėpti studentai, moksleiviai ir šiaip menui neabejingi žmonės, gyvenime rankose nelaikę molio, nesukę žiedimo rato. Seminarai – teminiai. Vieną vasarą keramikai įamžino Bebrusų ežero ir jo pakrančių gyventojus: raitėsi molio kirmėlaitės, molio tinklus rezgė vorai, į ilgą kelionę leidosi vynuoginės sraigės...Menininkai atidavė duoklę ir mitologijai. Šiemetinius darbus vienijo „Bebrusų molio atlaidų“ tema. Prie dirbtuvių kelionės į degimo krosnį laukė vyskupas, moteriškė, grįžtanti iš atlaidų su kermošiniais saldainiais, vonioje išsimaudžiusi žirafa irgi skubės į šventę... Planuojama, kad paroda „Bebrusų molio atlaidai“ bus eksponuojama Molėtų krašto muziejuje, Alantos dvare, Utenoje.

Jolanta Liubeckaitė

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

6p

sl

..

.. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mindūnai: žvejybos muziejuje – XV amžiaus luotai

. . . Raimondas Guobis >

Vasarą ir žiemą pušynais žaliuojančiomis kalvomis besirangantis kelias iš Molėtų link Labanoro atveda į 5-ame kilometre įsikūrusią Mindūnų gyvenvietę. Vos už 6 kilometrų – šių apylinkių parapijos centras Stirniai, už 15 – miško gėrybėmis bei dūdmaišiais išgarsėjęs Labanoras.

Ežerai, ežerėliai...Ežeringiausios Aukštaitijos ežeringiausio rajono ežeringiausios seniūnijos žemės - tarsi didelė sala, iš visų pusių skalaujama didesnių ir mažesnių ežerų, nuostabiausių Dievo kūrinių su tamsiais duburiais, smėlėtomis atabradomis, gausybe žuvų. Iš pietų melsvuoja vilnimis Baltieji Lakajai, broliškai besijungiantys Pertenio sąsmauka su Juodaisiais Lakajais. Vietomis labai statūs krantai, mistiškais vardais buriantys iškyšuliai – Kumelės Ragas bei Grusių Ragas, Cibakaragis, šalia jo drėgnas pakrantės slėnis – Raganų upė, Rudesagalio įlanka, kaip linksmieji kalneliai išsirikiavusios pakrantės kalvos – Devyniakalnis. Vakaruose mėlynuoja iki pat Molėtų besidriekiantis Siesartis, šiaurėje – salomis, salelėmis marguojantys Stirniai. Didelis ežeras išsitiesęs beveik 10 kilometrų, 870 ha plotu, tyvuliuoja aukštumoje, beveik 150 metrų virš jūros lygio. Pasak vietinių, salos yra 7. Į Pirčiasalį, Krasnagurką ir kitas mažesnes salas pakrančių gyventojai, pririšę prie

valčių, nuplukdydavo ganyti karves, o didesnėse gyveno žmonės. Įdomi Čiuškos salos vardo kilmė! Ją valdęs žmogus buvo šveplas, tad savo šunelį šaukdavo „čiu čiu čiu“, o žmonės išgirdę praminė kaimyną Čiuška, salą - Čiuškasale. Didieji ežerai labai gilūs, kai kur gelmė iki 50 metrų, ten gyvena retos ir vertingos žuvys seliavos bei sykai.

Ežerų sakmėsNuo seno apylinkės gyventojai vertėsi žvejyba, mat apylinkės žemės ir kalvotos, ir nederlingos. Bulvės, grikiai, rugiai užaugdavo neblogai, o štai kviečiai būdavo retenybė. Nuo pat mažens berniukai imdavo įvairiausiais būdais žvejoti: traukdavo tinklą su maišu – „motna“ gale, vadinamąjį bradinį, statydavo bučius, varžas, lydekoms pradėjus

neršti badydavo margašones žeberklais... Ūgtelėję vieni žvejybą mesdavo, kiti mėgėjiškai žvejodavo vaikystėje pamėgtais įrankiais, o kiti tapdavo rimtais žvejais – įsitaisydavo trisienius tinklus „triubnyčias“ arba net didžiulius, brangius į didžiausias gelmes įleidžiamus tinklus gaudyti seliavoms. Vertelgos ežerus nuomodavo, žuvį gaudydavo didžiuliais traukiamais tinklais, daugiausia žiemą. Vietinius gyventojus samdydavo kirsti ekečių bei sukti „bobą“.Vietiniai žvejai daugiausia žuvį parduodavo žydams, kurie paimdavo prekę iš namų ir gabendavo į miestus. Nuo pat vaikystės žvejas, nūnai Ežerų žvejybos muziejaus Mindūnuose ekskursijų vadovas Juozas Petrauskas prisiminė, kaip bene pirmiaisiais tarpukario metais jo senelis Anupras Čiuža nešdavo parduoti žuvį į apskrities miestą Ukmergę. Iš vietinių žvejų įsigijęs geresnės žuvies, susidėjęs į per pečius persvertus maišus keliaudavo pėsčias. Vienu metu nunešdavo apie 2 pūdus – 32 kilogramus žuvies, ją parduodavo, o namo parsinešdavo druskos ar kitų prekių.Gausu žuvies ir dabar: kartą sumanė žmogelis sūnaus krikštynoms žuvies pasigauti, užmetė tinklaitį ir sugavo vos vieną žuvį, bet tai buvo 40 kilogramų svorio šamas!

Ežerų žvejybos muziejusPasak Alfredos Petrauskienės, muziejaus pradžia

> Alfreda ir Juozas Petrauskai nudžiugo albume „Neregėta Lietuva“ suradę Stirnių ežero nuotrauką.

> Sovietmetį mena Mindūnų „akropolis“ – buvęs kultūros ir administracinis centras, garsėjęs kaip ypač pavykęs architektūros statinys.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

7p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

m e t r a š t i s

– 1988-ieji, kuomet vietos mokyklos istorijos mokytoja Virginija Baliūnaitė įrengė kartu su kraštotyrininkais surinktų eksponatų ekspoziciją. Vėliau jos darbą tęsė bei muziejui vadovauti ėmė bendramintė A. Petrauskienė. Ji prisiminė, kaip pradėjus ieškoti žvejybos įrankių žmonės žvelgė įtariai, net buvo galvojančių, kad taip brakonierių ieško! Vėliau sužinoję apie muziejų žvejai dovanojo ne tik žvejybos įnagius, bet ir senus buities reikmenis. Eksponatų prisikaupė dvi trobelės, dar įrengta žvejo padarginė bei pavėsinė. Muziejuje - įvairūs tinklai, kabliukai, meškerės, trinkavimo įrankiai, žeberklai, žvejo laivelis eldija, iš Tramio ir Peršokšnio ežerų ištraukti luotai, datuojami net XV amžiumi, jau sudominę ir užsienio etnografus. Muziejininkai gyvena viltimi, kad jau 20-metį atšventęs muziejus bus rekonstruotas.

Parapijėlė ir pasaulietinis centrasŠalia Stirnės upelio įsikūręs šio krašto dvasinis centras - Stirnių bažnytkaimis, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1373 m. kalavijuočių žygių aprašymuose, tuomet pavadinti Antistirne. XV amžiuje vietovė priklausė kunigaikščiams Giedraičiams, XVI a. valdė didikai Žarnovskiai, žinoma, kad vėliau valda atiteko Vilniaus akademijai ar pačiam Vilniaus vyskupui. Čia XVIII a. pastatę koplyčią savo misiją įsteigė jėzuitai. Parapija įkurta 1922 m., pastatyta medinė bažnyčia, o kun. Jonui Kazlauskui, vėliau kun.

Jonui Daugėlai parapijiečiai 1936 – 1940 m. pastatė akmeninę Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčią. 1940 m. parapiją vienijo 1 tūkst. 200 katalikų, 1941 m. birželio 28 d. besitraukiantys raudonarmiečiai kun. J. Daugėlą nužudė.Pokariu Mindūnai tapo apylinkės bei iš kelių ūkių sulipdyto Simono Kivoro vardo kolūkio centru, išaugo gyvenvietė. Apie 1980 m. pastatyti milžiniški pastatai kultūros namams, kolūkio administracijos bei kitoms įstaigoms, jų projektas buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjus privatizacijai, unikalų pastatą stengtasi išsaugoti, seniūnė Virginija Salapėtienė prisimena, kad jis buvo perduotas naudoti bendrijai „Viltis“, jos atstovams – Stirnių klebonui Linui Dūkštai su parapijiečiais. Deja, veikiai jie patikėtą turtą apleido ir pradėjo kas norėjo ir kiek galėjo ardyti ir nešti, kol teliko tik gigantiškos sienos, kaip sovietinę imperiją menantis „akropolis“.Šiandienos Mindūnus būtų galima pavadinti kurortine vietove! Yra žmonių, besiverčiančių tradiciniu žemės ūkiu, yra žūklaujančių, kaimo turizmo sodybas laikančių, veikia stovyklavietė Šniūruose, yra valčių, baidarių nuomojimo centras, 1 parduotuvė veikia Stirniuose, o Mindūnuose – 2 parduotuvės bei Vilkasalės užeiga, Juočiuose

Seniūnija. 630 gyventojų, 38 gyvenvietės. Mindūnuose – 232 gyventojai, Juočiuose – 39, Čiuliuose – 33, parapijos centre Stirniuose – 32, Zamokuose – 23, Gailiušiuose 20, Antalakajoje – 19.Ketvirtis amžiaus. Net 25 metus seniūnijai vadovauja seniūnė Virginija Salapėtienė.Ežerai. Seniūnijoje bene 16 ežerų, didesni – Stirnių, Siesartis, Baltieji Lakajai, Tramys I, Tramys II, Duobulis, Almis, Galuonis.Mokykla. Nuo 1913 m. veikė pradžios mokykla, nuo 1947 m. septynmetė, vėliau aštuonmetė, devynmetė, nūnai pagrindinė.Paminklai. Šnieriškės – unikalus, gatvinis, rėžinės žemdirbystės erą menantis kaimas. Antališkio kaimo akmuo vadinamas Šaučiuku ir Kipšo Krėslu.Kulinarinis paveldas. Mindūnuose ir apylinkės kaimuose sodiečiai moka puode sušutinti ypatingą smulkių žuvų košę – „kugelį“.

pakeleivius užsukti kviečia etnografinių valgių seklyčia „Cepelinų gryčia“. Žmonės susibūrę į Juočių bei Mindūnų bendruomenes, veikia senąja krašto kultūra besirūpinanti organizacija KOP (keliaukime, orientuokimės, pažinkime). Bet pagrindinis kultūros centras – Žvejybos muziejus. Rugpjūčio pabaigoje į Tūkstantmečio šventę susirinkę Mindūnų krašto gyventojai bei svečiai valgė iš krašto žuvų išvirtą Tūkstantmečio žuvienę.

> Seniūnė Virginija Salapėtienė.

> Žvejybos muziejaus ekspozicijoje - senovinė žvejo valtis eldija.> Stirnių bažnytėlė – šviesi Aukštaitijos laukų akmenų mozaika.

> Mindūnai- viena ežeringiausių apskrities seniūnijų.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

8p

sl

..

.. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Ostapo Benderio pėdomis

Sunkmečiu visoje respublikoje suaktyvėjo įvairaus plauko Ostapo Benderio, kuris gyrėsi žinąs tūkstantį būdų išvilioti iš žmonių pinigus, pasekėjai. Per pirmąjį pusmetį apskrities policija užregistravo 62 sukčiavimo atvejus. Tikrasis apgavysčių skaičius, ko gero, gerokai didesnis, tik neužregistruotas. Pavyzdžiui, kas gi skųsis, nerizikuodamas būti apšauktas patikliu asilu, jeigu pats įsiūlė nepažįstamam žmogui pinigus už neaiškios kokybės ir paskirties prekę?„Aukštaitiškas formatas“ patikrino, kaip mūsų apskrityje šiais laikais sektųsi legendiniam sukčiui Ostapui Benderiui.

alkoholiu, ir su nepageidaujamais kilogramais. Užtikrinantis, kad akvariumo žuvytės atsives dide-e-e-elį žuviukų būrį, o darželio gėlės žydės dvigubai ilgiau ir vešliau negu kaimynės. Vaistas, padedantis netgi karvėms, - įtrynus spenius bent jau šiemet žaloji tikrai nepasigaus mastito. Vaistas lašinamas ant cukraus, duonos, įtrinamas, geriamas šaukštais... Šį stebuklą su kolegomis kvatodami pagaminome redakcijoje. Radome didelį užsukamą butelį nuo sulčių, seną amoniako buteliuką. Vanduo – iš čiaupo. Į didesnį butelį dėl spalvos supylėme ampulę senoje vaistinėlėje rastos jodo tinktūros. Mažąjį tik šiek tiek paskalavome: jei kas užsimanys pauostyti – užuos amoniako liekanas...

Du lašiukai vietoj cigaretėsUtena. Priešpietė. Perėjoje prie „Aušros“ prekybos centro žalio šviesoforo signalo laukia pliktelėjęs vyras. Dantyse – cigaretė. Prisigretinau, paklausiau, gal kartais jis nori tapti laimingu nerūkančiuoju? Vyras pasitaikė kalbus. Pasakojo rūkantis jau 18 metų, mesti rūkyti bandęs gal dešimt kartų, galiausiai pripažinęs valios trūkumą ir pasidavęs. Žmona su yda jo susitaikė, tik negali atleisti, kad ir sūnus peša pasislėpęs. Ji mano – tėvas kaltas. Siūlau vaistą: „Aš rūkiau – mečiau, mano draugės metė ir jų vyrai taip pat. Jokių atpratimo kančių, jokių nervų, tik du lašiukai ant cukraus kiekvieną kartą, kai užsinori dūmo.“Vyras suabejojo. Pirks, nusprendžiau, tuoj klaus kainos. O jis: „Norite mane apgauti?“ „Noriu, - sakau, - provokuoju žmones, aiškinuosi, ar lengva gatvėje sukčiui uždirbti vieną kitą litą.“ Jis nuėjo šypsodamasis – pakėliau žmogui nuotaiką antradienio rytą...

Tinka gėlėms ir karvėms Vyras nuėjo, artėja močiutė su pilnais maišais. Stabdau, klausiu, ar kaime gyvena. Patvirtina.„Tai gerai, kad jus sutikau, ar turite karvę?“ Neturi. Tai gal gėles augina? „Auginu, kaip neauginsiu, gražu, viskas žydi. Nugara ir

pirštai nelabai lankstosi, bet vis tiek kasmet gėles sodinu.“Suokiu: „Tada jums būtinai turiu papasakoti ką turiu. Firma „Fudokanas“ (atsiprašau už terminą iš karatė srities, jei tokia firma kur ir egzistuoja, tai tik nelemtas sutapimas) gamina štai tokį tirpalą. Pusė Utenos jį jau įsigijo ir dar prašo. Į kibirą vandens reikia tik šaukšto šito tirpalo ir jūsų gėlės žydės dvigubai ilgiau. Bet kurioje gėlių parduotuvėje paklauskite, visur išgirsite, kad šiuo vandenuku gėles ir laisto, ir lapus apipila...“„O kiekgi kainuoja, - klausia močiutė, - 30 litų, juk tai labai daug, aš pensininkė, tiek nemokėsiu.“ Suderame 18 litų už didįjį butelį. Jau ruošiuosi prisipažinti, kad apgaudinėju, o močiutė klausia: „Ką ten apie karves sakei, marti karvių turi...“Kas žmogui lieka? Tik meluoti toliau, jog tirpalas gydo karvių mastitą (nuo vaikystės prisimenu, kad mano močiutė reguliariai bėgdavo į vaistinę tepalų nuo šios ligos). Ir tai dar ne viskas: vaistu įtrynus nugarą ir sąnarius, skausmai atlėgs...Kai galiausiai pasakiau tiesą, močiutė įsižeidė, suburbėjo keiksmažodį ir nuėjo sau.

Provokatorę... pažinoApgaudinėti niekuo dėtus žmones nėra labai jau linksma, tačiau darbą reikia tęsti – stabdau kitą auką, moterį, maždaug keturiasdešimties. Sakau, kad turiu vaistą nuo visų problemų, gal jai įdomu?Moteris šypsosi ir klausia, nuo kokių problemų. Klausimas į klausimą: „O kokių jūs turite?“Ji pradeda juoktis: „Aš Valda, aš jus pažinau, jūs žurnalistė iš „Aukštaitiško formato“, pavasarį mano giminaitei, kuri dirba kebabinėje, aukso kalnus užsienyje žadėjote...“ Ups...

Jie šiandien dar... negėrėParke ant suoliuko kaip du žvirbliai sėdi nuo vakar pavargusi pora. Klausiu, gal atsibodo degtinė ir alus? Gal nori lengvai mesti gerti? Turiu skysčio, kuris tikrai padės. Jei neturi kuo man sumokėti, galiu dovanų įpilti. Jie man choru: „Šiandien mes negėrėm. Į Darbo biržą einam.“ Aišku, nealkoholinio skysčio iš mano buteliuko jiems nei už pinigus, nei dykai nereikia.

. . . Sveta Vitkienė >

> Chemija: vanduo, jodas ir lašelis amoniako.

Spalvai – jodo tinktūra, kvapui – amoniakas Stebuklingas vaistas nuo visų fizinių ir psichinių žmogaus ligų. Padedantis kovoti ir su

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

9p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

Išvadino erkeMoteriai, prisistačiusiai 62-ejų metų Valerija, ryškiai paplikusiai, šneku, kad tirpalu praskalavus galvą, plaukų priaugs keturgubai. Išbandyta, patikrinta, saugu, pigu... Pastebėjusi, kad moters ranka apibintuota, pridedu: ir žaizdas greičiau už bet kokį tepalą sugydo. Valerija pasakoja: pagimdė tris vaikus, po paskutiniojo plaukai slinko lopais ir nebeataugo. Moteris daugybę preparatų išbadė – ir iš vaistinės, ir iš rankų. Paskutinį sykį draugė įkalbėjo tepalą už 150 litų. „Kuri gi nenori būti graži ir kuriai gaila 150 litų už gražius plaukus – nusipirkau. Nieko nepadėjo, atvirkščiai – likę plaukai ėmė labiau riebaluotis...“Sakau, kad mano stebuklingas vaistažolinis antpilas, užpiltas Molėtų raganos, tikrai padės ir kainuoja pigiai – tik 80 Lt. Moteris užsispiria – nepirks ir taškas, brangu. Sako, jeigu už 30 Lt parduočiau, gal ir paimtų – mažiau širdį

skaudės, jei ir aš apgausiu. Sakau, tikrai apgausiu, aš jus provokuoju. Valerija nieko nesuprato. Išvadino mane siurbėle ir dar po kelių žingsnių atsisukusi pridėjo, kad aš – erkė. Tiki, kad išsigelbėjimą galima nusipirktiJauna, liekna ir graži Marija, kurią sustabdžiau prie prekybos centro, mandagiai paklausė pramanų, kad tirpalas gerai degina kalorijas ir labai tiktų apkūnioms, jei tokių turi, jos draugėms dovanų. Mergina nukirto niekada neperkanti katės maiše. O kodėl kiti susigundo?„Kai žmonės turi bėdą, pradeda tikėti, kad pagalbą galima nusipirkti. Patiklūs tie, kurie turi problemų ir nemoka patys jų išspręsti. Todėl tiek daug apgautų. Tiek informacijos, atrodo, jau visi turėtų žinoti, kaip netapti sukčių auka, bet vėl ir vėl patiki apgavikais. Mane apgauti jums

būtų sunku, tiksliau – neįmanoma. Aš – nepatikli“, - sakė uteniškė Marija.

Išvada: apgauti galima Utenoje sustabdžiau arti dvidešimties žmonių. Retas sulėtino žingsnį, reta susigundė žvilgtelėti, ką turiu ryškiai geltoname plastikiniame maišelyje. Bet patiklių sutikau.Ostapui Benderiui lengva nebūtų, tačiau, jeigu jam sektųsi, kaip man, Utenoje įmanoma per 20 minučių iš žmonių išvilioti apie 50 litų. Ir likti nenubaustam – bent jau man nė vienas sustabdytas praeivis nepasisiūlė iškviesti policiją...

Indros radijas Pakelkite savo įmonę į vasarišką sėkmės padangę. Reklamuokitės palankiausiomis kainomis, naudodamiesi aukštomis nuolaidomis.

Radijo stotis IR - Jūsų reklamos uostas Utenos regione.

Skambinkite jau dabar. Reklamos skyriaus telefonas Utenoje 8 - 389 - 53101, faksas 8 - 389 54895, el. paštas: reklama@indrosradijas.lt

w w w. i n d r o s r a d i j a s . l t

> Utenos stotyje autobuso laukianti moteris nei preke susidomėjo, nei vardo nepasakė...

> Uteniškei Marijai katės maiše niekas neįsiūlytų.

> Šiai porai lašiukų nuo alkoholio nereikia net už dyka.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

0p

sl

..

.. . . p a p a r e p o r t a ž a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kaip Sigutis augoRugpjūtį Anykščių meras Sigutis Obelevičius šventė penkiasdešimtmetį. Ne visada Sigučio gyvenimas buvo toks, kaip dabar – linksmas ir šlovingas. Jam yra tekę ir pavargti.

1. Vaikystėje Sigutis malkas skaldė. 2. Triušius augino.

3. Parašus politikams rinko. 4. Net melioracijos griovius valė.

5. Tik po ilgo vargo jis galėjo sau leisti linksmintis. 6. Atsirado ir apdovanojimai,... 7. ... ir merginos

. . . Vidmantas Šmigelskas >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

1p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

. . . ž a i b o . . . i n t e r v i u . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1. Kokia dovana mielesnė – nuskintų gėlių puokštė ar gėlė vazonėlyje?

- Nuskintų. Vazonėlyje turi labai gerai pažinti, kad patiktų, juk neišmesi...

2. Kokia kelionė mielesnė – automo-biliu ar lėktuvu?

- Abi mielos. Išbandžiau ir tą, ir tą.

3. Svajonių šalis, kurią norėtumėte

13 klausimų Birutei Visminienei

. . . Rytis Kulbokas >

„Aukštaitiškas formatas“ pateikė 13 klausimų Anykščių kredito unijos valdybos pirmininkei ir administracijos vadovei, 56 metų Birutei Visminienei.

aplankyti?- Australija. Indija būtų gyvenimo

prasmei suprasti.

4. Būrimai – būdas pažvelgti į ateitį ar prasimanymas?

- Visišku prasimanymu nevadinčiau, jei žmogui, ne man, gerai ir tenkina – kodėl ne? Svarbu, kad žmogus kažkuo tikėtų.

> Anykščių kredito unijos valdybos pirmininke ir administracijos vadove Birutė Visminienė dirba nuo 2002 metų.

5. Paranormalūs reiškiniai – egzis-tuoja ar mitas?

- Egzistuoja.

6. Daiktas, be kurio neįsivaizduojate gyvenimo?

- Automobilis.

7. Ar turite daiktą, kuris neštų laimę?- Neturiu gal tokio daikto... Galiu

tikėti, bet talismano neturiu.

8. Kokios kliūtys, Jūsų manymu, labiausiai riboja verslą?

- Mokesčiai.

9. Vaikystės svajonė?- Kaip seniai ta vaikystė buvo...

10. Labiausiai patinkantis filmas arba knyga?

- Filmo, kad žiūrėčiau ir žiūrėčiau, nėra. Knyga – Stendalio „Raudona ir juoda“. Skaičiau ne vieną kartą.

11. Gyvūnas – šuo ar katė?- Šuo.

12. Koks namų interjero stilius priim-tinesnis – klasikinis ar modernus?

- Klasikinis.

13. Ar vengiate skaičiaus 13?- Ne, neaktualu. Negalvoju apie tai.

Rugsėjo 18-20 d. Anykščių kultūros centre

VIII tarptautinis dainavimo konkursas Baby Sing-2009

P R O G R A M A

Rugsėjo 18 d. 18 val. Koplyčioje

Muzikos ir poezijos vakaras

„TYLOS GARSAI“

Koncertuoja JORŪNĖ (vokalas) ir TOMA RAZMISLAVIČIŪTĖ (poezija)

Rugsėjo 19 d. (šeštadienis)

11.00-21.00val. Miuziklo, Folk Modern ir POP solistų, ansamblių ir chorų KONKURSAS.22.00 – 24.00val. Junior impro-sing-dance JAM SESSION.

Rugsėjo 20 d. (sekmadienis)

11.30 -17.30val. C, D amžiaus kategorijos R&B , Gospel JAZZ solistų, ansamblių ir chorų KONKURSAS

19val. Laureatų koncertas.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

2p

sl

..

.. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

„Rudenėja“ Vienas iš teisingai kryžiažodį „Rudenėja“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 Lt „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt). Atsakymų lauksime iki rugsėjo 25 dienos.

Rugpjūčio mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Morka“ teisingas atsakymas – KULUARAI. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 102 skaitytojai: anykštėnai A. Šližys, J. Tveritnevas, R. Venclovienė, G. Urbonavičienė, A. Jakniūnas, A. Burneikienė, R. Skorochodovaitė, A. Čiukšys, A. Skirmantienė, G. Zabulionytė, E. Jurėnaitė, M. Parnavienė, R. Palskienė, D. Šližienė, D. Petravičienė, J. Gaspadauskienė, R. Katinienė, A. Dikčius, A. Keraitienė, D. Šlamienė, J. Mieželienė, N. Žukauskaitė, E. Tamulėnienė, D. Patumsienė, Z. Kvedarienė, A. Patumsis, V. Vilčinskienė, V. Petniūnas, A. Vildžiūnas, G. Žvironaitė, D. Kundrotienė, V. Prusevičienė, L. Jurkėnaitė, J. Masevičienė, G. Vajegienė, A. Raišelienė, V. Čeponis, E. Budrytė, J. Taleišienė, D. Varnienė, N. Varnas, K. Dimavičius, L. Dimavičienė, K. Trumpienė, N. Šileikienė, P. Girnienė, S. Kasciuškevičiūtė; S. Juodelienė, Ž. Loginova, T. Jakniūnienė, V. Gudelienė iš N. Elmininkų, V. Strazdienė, D. Sudeikienė, A. Bakanauskienė iš Kavarsko, A. Rudokas iš Mačionių, G. Šulskienė, B. Aukštakalnienė iš Kurklių, E. Sunkurytė, Z. Sunkurytė, R. Dolmantienė, J. Mameniškienė, A. Černius, J. Černienė, O. Lapeikienė, S. Cemnickienė iš Viešintų, J. Šeštokienė iš Repšėnų, S. Žibutienė, O. Stankevičienė iš Šovenių, O. Petronienė iš Smėlynės, R. O. Deveikienė iš Mažionių, E. Ramanauskienė iš Žukauskų, A. Terminskienė iš Šerių, R. Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, A. Kazanavičienė iš Piktagalio, L. Gimbutienė iš Narbučių, R. Mitrulevičienė iš Staškūniškio, E. Budreikienė iš Aušros, S. Želnienė iš Maželių, L. Didienė iš Medžiočių, R. Vaiginytė iš Aknystų, V. Milaševičienė iš Raguvėlės, V. Ragauskienė iš Vašuokėnų, A. Kuoras iš Butėnų, A. Kuolienė iš Kunigiškių, I. Guobienė iš Svėdasų, M. Risakovienė iš Debeikių; R. Laucienė, D. Martinėnienė, V. Klimanskienė, A. Katinienė, B. Maniušienė, Z. Matelienė; R. Meiduvienė iš Kaniūkų, V. Jankauskienė iš Molėtų, A. Mackelis iš Toliejų, A. Čimbaras iš Bijutiškio, J. Aukštakuojienė, G. Šuminskaitė, D. Šimėnas iš Ukmergės, D. Rušienė, V. Juzėnaitė, R. Strazdaitė iš Vilniaus.

Burtai lėmė, kad šį kartą prizas – 100 Lt Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis – atiteks D. Martinėnienei iš Utenos. Prašome laimėtoją paskambinti į redakciją telefonu (8-381) 59186.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

33

ps

l.

..

Rugpjūčio mėnesio kalendorius

08.03. Anykščiuose iškilmingai sutiktas iš pasaulio vandens sporto šakų čempionato grįžęs anykštėnas plaukikas Giedrius Titenis. Jis pastarajame čempionate 200 metrų plaukimo krūtine rungtyje iškovojo bronzos medalį.

08.07. – 08.09. Zarasuose vyko tarptautinis festivalis „Roko naktys 09“.

08.08. Ignalinoje vyko Lietuvos Kolpingo draugijos metinė šventė.

08.08.- 08.09. Visagine vyko Atvirosios tarptautinės neįgaliųjų sporto žaidynės Visagino savivaldybės mero taurei laimėti

08.09. Anykščių šv. Mato bažnyčioje vyko tarptautinis jaunųjų vargonininkų festivalis.

08.09. Anykščių šv. Mato bažnyčios klebonas, dekanas Stanislovas Krumpliauskas apdovanotas Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.

08.10. Zarasų rajono savivaldybės tarybos Kultūros ir meno premijų vertinimo komisija paskyrė pirmąją Dominyko Bukonto premiją Tiberiados bendruomenės iš Belgijos broliams.

08.13. Visagine vyko liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ regioninio turo atidarymas.

08.14. Troškūnuose (Anykščių raj.) neįvyko tradicinis jaunimo etninės kultūros ir keistojo folkloro festivalis „Folk – virus“, nes Kultūros ir Švietimo ministerijos atšaukė pažadą skirti jam paramą.

08.14. Paskelbti gražiausių gėlynų Visagine konkurso nugalėtojai. Jais tapo Lidija Kravcova, Nina Černikova ir Vanda Zabelina.

08.14. – 08.15. Visagine vyko tarptautinis muzikos festivalis „Visagino country“ ir Miesto šventė.

08.15. Zarasuose vyko Miesto šventė.

08.15. Zarasuose, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, įvyko Lietuvos galiūnų čempionato finalas.

08.17. Utenoje išrinktas geriausias Utenos apskrities policijos patrulis ir apylinkės inspektorius. Geriausiu apylinkės inspektoriumi tapo Ignalinos rajono policijos komisariato Didžiasalio policijos nuovados viršininkas Giedrius Kamarauskas. Geriausiais patruliais tapo Anykščių

rajono policijos komisariato Patrulių būrio vyresnysis patrulis Andrius Auryla ir patrulis Artūras Čeberekas.

08.20. Utenos krepšinio klubas „Juventus LKSK“ treneriu tapo Gintaras Kručkauskas.

08.21. – 08.22. Įvyko tradicinis „Aukštaitijos ralis“. Jo nugalėtoju tapo Roko Lipeikio ir Ingos Lipeikytės ekipažas, važiavęs „Mitsubishi Lancer Evo VIII“ automobiliu. Šiais metais greičio ruožai driekėsi Ignalinos, Zarasų ir Visagino rajonuose.

08.22. Šalia Anykščių atidaryta originali pramoga – Kukurūzų labirintas. Takelių ilgis kukurūzų lauke – 1,8 kilometro.

08.23. Lietuvos, taip pat ir Utenos apskrities gyventojai dalyvavo „Baltijos kelio“ 20-mečio minėjime.

08.24. Paaiškėjo, kad Statybų įstatymo pataisas inicijavęs Seimo narys Jonas Šimėnas iš įstatymo priėmimo galėjo turėti naudos – Anykščių rajone ūkininkaujančio jo sūnaus Liutauro žemėje stovi daržinė, pastatyta be leidimo.

08.25. Anykščių rajone Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai surengus reidą, paaiškėjo, kad tik vienas iš tikrintų laukuose dirbančių kombainų turi tvarkingas priešgaisrines priemones.

08.28. Viename prestižiškiausių, tarptautiniame Monrealio (Kanada) kino festivalyje pristatytas režisieriaus Gyčio Lukšo vaidybinis filmas „Duburys“. Dalis šio filmo scenų filmuota Anykščiuose.

08.28. – 08.29. Anykščiuose vyko nacionalinis dainuojamosios poezijos festivalis „Purpurinis vakaras“.

08.28. – 08.30. Zarasuose vyko dvyliktasis šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“.

08.29. Dusetose (Zarasai) vyko galiūnų turnyras.

08.31. Anykščių savivaldybėje lankėsi delegacija iš Austrijos.

08.31. Droničėnų kaime (Utenos raj.) kasant žemę rastas sprogmuo. Sprogmenį išminuotojai nukenksmino.

2 0 0 9 . . . 0 9 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

4p

sl

..

.