L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2003 m. geguþës 15 � birþelio 5 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 10 (278)

8-9 p. 14 p. 19 p.

ekonomika,

kultûra,

globalizacija

levokarsavino

máslës

prisimename

prof. ignà

konèiø

2-3 p. 6-7 p.

lietuviðkaprekë

rusijoje

prieapvalaus

stalo �bos 2002dalyviai

Mokslas ir visuomenë.Praraja, kurià bûtina áveikti (1)

Nukelta á 10�11 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Sveikiname XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo dalyvius!

Lietuva þengë ryþtingàþingsná á Europos Sàjungà!

Geguþës 10-11 d. referendume daugumalietuvos respublikos pilieèiø balsavo

uþ narystæ europos sàjungoje.

Kad jaunimui gráþtønoras studijuoti

technikos specialybes

Vilniaus technikos kolegija mini savo veiklos 80-metá. Ðiai sukak-èiai numatyta daug ávairiø renginiø, moksliniø konferencijø. Pirmoji �Automobiliø transportas � teorija, praktika, inovacijos � surengta ge-guþës 7 d. kartu su Charleroi (Ðarlerua) darbo universitetu ið Belgijos.

Taigi gera proga pakalbinti Kolegijos direktoriø Algimantà PILIPONÁ.Tuo labiau, kad geguþës 8 d. jam sukako 60 metø. Ið jø 35 � didesnë da-lis gyvenimo � atiduoti ðiai dabar jau universitetinei aukðtàjai mokyklai.Ðie metai � 20-ieji, kai jis vadovauja mokyklai. Nukelta á 4�5 p.

Diskutuoja XII pasaulio lietuviømokslo ir kûrybos simpoziumo Èi-kagoje dalyviai: Vytauto Didþiojouniversiteto rektorius, Lietuvosmokslø akademijos narys kores-pondentas prof. Vytautas Kamins-kas, Studijø kokybës vertinimo cen-tro Ekspertinio vertinimo grupës va-dovas, Vilniaus universiteto Chemi-jos fakulteto Bendrosios ir neorga-ninës chemijos katedros profeso-rius Vytautas Daujotis, Geologijos irgeografijos instituto vyriausiasismokslo darbuotojas habil. dr. Valen-tinas Baltrûnas, Lietuvos mokslinin-kø sàjungos pirmininkas, Simpoziu-mo tarybos atstovas Lietuvoje, va-dovausiantis sekcijai Mokslas ir vi-suomenë dr. Vygintas Gontis irMokslo Lietuvos vyriausiasis redak-torius Gediminas Zemlickas. Priediskutuojanèiø nuotoliniu bûdu pri-

sijungë Vytauto Didþiojo universite-to Politikos ir diplomatijos institutodocentë Ina Dagytë, keliø moksloty-riniø projektø dalyvë.

Pridursime, kad visi diskusijosdalyviai Simpoziume yra sekcijos

Mokslas ir visuomenë nariai. Jieskaitys praneðimus, dalyvaus dis-kusijose. I. Dagytës praneðimo te-ma � Lietuvos mokslinës spaudoskonkurencingumas globalioje erd-vëje, V. Kaminsko � Jaunøjø moks-lininkø rengimo problemos, V. Dau-joèio � Lietuvos universitetas � pa-syvios mokslo politikos auka?,V. Baltrûno � Gamta kaip kultûrosðaltinis, G. Zemlicko � Mokslo popu-liarinimas visuomenëje.

Kodël tokia sekcijaV. Gontis. Sekcija Mokslas ir visuo-

menë sumanyta siekiant dviejø tikslø:norëta apþvelgti dabartinio Lietuvosmokslo rezultatus, produktyvumà ir më-ginti já ávertinti kuo ávairesniais aspektais.Ið mokslo bendruomenës kylanèios idë-jos turëtø padëti pastebëti teigiamus po-slinkius ir svarbiausius laimëjimus. Tiki-mës, kad kils ir kritiðkø vertinimø. Taip

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prieð konferencijà LR ðvietimo ir mokslo ministerijos skyriaus vedëjasVytautas Burokas, Vilniaus technikos kolegijos direktorius Algimantas Piliponis

ir vyr. dëstytojas Liudvikas Narkaitis

Prof. Vytautas Kaminskas Dr. Vygintas Gontis

Habil. dr. Valentinas Baltrûnas Prof. Vytautas Daujotis

2 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Tai praëjusiais metais Vilniu-je surengtos Tarptautinës orga-ninës sintezës konferencijosBOS 2002 (International Confe-rence on Organic Synthesis) da-lyviø nuomonë. Konferencijosorganizatoriø, BOS 2002 pirmi-ninko prof. Viktoro AlgirdoSnieèkaus ir prof. EugenijausButkaus iniciatyva, Mokslo Lietu-vos atstovas turëjo progos su kaikuriais konferencijos dalyviaisdalyvauti diskusijoje prie apva-laus stalo. Ðias mintis patausojo-me, norëdami papuoðti geguþësmënesio Mokslo Lietuvos nume-rá, prieð prasidedant XII pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos sim-poziumui. Juk tai akivaizdus áro-dymas, kokie platûs ir gilûs Lie-tuvos tyrëjø ryðiai su þymiais pa-saulio ir iðeivijos mokslininkais.

Pateikiamos diskusijos daly-viai: 2001 m. Nobelio premijoschemijos srityje laureatas prof.K. Barry Sharpless (W. M. KeckProfessor of Chemistry, TheScripps Research Institute LaJolla, California) ið JAV, prof.Henri Kagan (Laboratoire deSynthese Asymétrique, Institutde Chimie Moléculaire d�Orsay,Université Paris-Sud, France) iðPrancûzijos, prof. Robert Grubbs(Victor and Elizabeth Atkins Pro-fessor of Chemistry, Division ofChemistry and Chemical Engine-ering, California Institute ofTechnology) ið JAV, prof. Vikto-ras Algirdas Snieèkus (QueensUniversity, Kingston, Ontario,Canada) ir prof. Eugenijus But-kus (Vilniaus universiteto Chemi-jos fakulteto Organinës chemijoskatedra) ið Lietuvos.

Kai kurias diskusijos dalyviømintis ádomiais ir sodriais ko-mentarais sustiprins prof. Euge-nijus Butkus, kurio bendradar-biavimas su redakcija verèiantpokalbio dalyviø mintis rengiant

ðià publikacijà vertas kuodidþiausios mûsø padë-

Vilnius � tinkamavieta net aukðèiausiolygio konferencijoms

kos. Beje, E. Butkaus intarpai pa-teikiami skliaustuose, kadangi jieatsirado jau rengiant ðià publika-cijà. Apvalaus stalo diskusijosdalyvius klausinëjo Mokslo Lie-tuvos vyriausiasis redaktoriusGediminas Zemlickas.

Mokslo Lietuva. Kaip gerbiamidiskusijos dalyviai galëtø trumpai irmûsø skaitytojams suprantamai pa-aiðkinti, kas yra ta organinë sintezë?Þinoma, bûtø labai gerai, jeigu mû-sø sveèiai galëtø apibrëþti ir savo ty-rimø kryptá.

K. Barry Sharpless. Chemikaisintezuoja naujas medþiagas, kuriosanksèiau nebuvo þinomos. Gali kiltiklausimas, kam to reikia. Ðios nau-jos medþiagos � plastikai, vaistai irkitos, svarbios kasdieniame gyveni-

me. Taigi sintetikai ieðko keliø, kaipðias medþiagas gauti. Tam reikia tin-kamø reakcijø, kurias bûtø lengvaatlikti, gauti tik reikiamus produk-tus. Ðá tikslà reikia pasiekti greitai.Mano svajonë, kad reikiamas mole-kules galëtume gauti ir manipuliuo-ti jomis taip, kaip kompiuterio ekra-ne matome vaizdà, paspaudæ klavia-tûros klaviðà. Dabar kaip tik manolaboratorijoje ieðkoma keliø, kaipsujungti ávairias molekules tarpusa-vyje, panaðiai, kaip susidaro polime-rai. Organinëje chemijoje kol kas to-kiø metodø nëra.

Henri Kagan. Mano darbø sri-tis � naujø organiniø junginiø stereo-selektyviø sintezës keliø paieðka.Chemikai turi gerai suprasti biologi-jà, ypaè selektyviai gamtoje vykstan-èius procesus. Gamtoje yra daugsvarbiø organiniø junginiø, pasiþy-minèiø tam tikru poveikiu (pavyz-

dþiui, organizmui). Organinës che-mijos specialistai gali nustatyti gam-tiniø junginiø struktûrà. Tada bûtøgalima sintezuoti gamtiniø junginiøanalogus, kuriø reikiamas aktyvu-mas bûtø veiksmingesnis nei þinomømedþiagø. Savo ruoþtu, organinëchemija svarbi biologijai siekiant su-prasti sudëtingus molekulinës biolo-gijos procesus. Þymus prancûzø che-mikas Bertlo pasakë, kad chemijatam tikru aspektu yra artima mate-matikai, nes gali sukurti savo tyrimøobjektà. Chemikai gali modeliuotinaujas struktûras, kurios gali bûtinaudingos.

Robert Grubbs. Tæsiant kalbàapie naujø medþiagø kûrimà, dauge-lis gerai þinomø organiniø medþia-gø buvo atrastos atsitiktinai ir vëliauiðmokta jø savybes keisti. Pavyzdþiugali bûti polietenas. Visi þinome josavybes � jis yra minkðtas, naudoja-

mas plastikø gamybai. Po kurio lai-ko buvo surastas katalizatorius, ku-rá naudojant gautos kitos struktûrosir visiðkai kitomis savybëmis pasiþy-mintis polietenas. Per pastaruosius10 metø sukurti ávairûs katalizato-riai, kuriuos naudojant galima labaitiksliai reguliuoti polieteno savybes.Taigi galima gauti ne tik naujas me-dþiagas, bet ir pasiþyminèias reikia-momis savybëmis. Tai vyksta ne tikorganinëje chemijoje, bet ir kitosechemijos srityse.

(Eugenijus Butkus. Norëèiaupridurti, kad mûsø sveèias kolegaR. Grubbs pasaulyje þinomas neso-èiøjø organiniø junginiø reakcijø ty-rimais. Savo paskaitoje BOS 2002konferencijoje jis pateikë naujo po-limero pavyzdá, kurio ið keliø metrøneperðauna 8 mm kulka.)

ML. Kà galite pasakyti apie nau-jus sintezës bûdus, kombinatorinæsintezæ?

K. B. Sharpless. Kombinatori-nës sintezës metodu galima gautidaug naujø junginiø, taèiau jie pa-prastai neiðskiriami. Tuo tarpu che-mikai nori suprasti, kaip vyksta reak-cijos, numatyti jø rezultatà. Kombi-natorinë sintezë yra brangus dalykas,ir kol kas nedavë tø rezultatø, kuriøbuvo tikëtasi. Organinë chemija yralabai ávairi, ir paprastai reikia, kadmedþiaga pasiþymëtø tam tikromissavybëmis. Todël siekiama surastinaujø metodø, kurie leistø tà pada-ryti, o ne vien susintezuoti daug me-dþiagø.

ML. Kas skatina naujø sintezësmetodø kûrimà, naujø medþiagø pa-ieðkà � ar tai pramonës poreikis, arnatûralus fundamentiniø moksløvystymasis, ar ágimtas þmogaus þin-geidumas?

K. B. Sharpless. Naujumo siekisyra natûralus, nors vargiai kas atsa-kytø, kada þmogus buvo laiminges-nis � viduramþiais ar dabar. Dabarvis daugiau þmoniø naudojasi civili-zacijos pasiekimas, pailgëjo gyveni-mo trukmë, nors ir dabar trûkstavaistø, ypaè Afrikoje. Chemikai su-randa vis naujø metodø, susintezuo-ja naujas molekules. Taèiau jos nebû-tinai yra pranaðesnës uþ jau þinomas,atlieka tà paèià funkcijà.

ML. Prof. K. B. Sharpless pa-minëjo Afrikà � ten trûksta vaistø.Taèiau ar Afrikoje vykstantys pro-cesai skatina didþiàsias pasauliokompanijas reaguoti bûtent á ðioþemyno reikmes? Èia greièiauAmerikos, Europos Sàjungos po-reikiai yra svarbiausi ir daug lemia,o ne besivystanèios Afrikos ar Azi-jos ðalys.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Konferencijos BOS 2002 Vilniuje apvalaus stalo dalyviai: prof. K. Barry Sharpless, prof. Henri Kagan, prof. Robert Grubbs, prof. Viktoras Algirdas Snieèkus ir prof. Eugenijus Butkus

Konferencijos dalyviai su 2001 m. Nobelio premijos chemijos srityje laureatais, tarp jø ir prof. K. Barry Sharpless,galëjo susipaþinti prie ðio plakato

TARPTAUTINIAI RYÐIAI

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 3K. B. Sharpless. Kaip tik manau,

kad chemikai siekia sukurti papras-tus metodus, kurie leistø gamintivaistus ir tose valstybëse. Nobeliopremijos laureatams skirtuose pie-tuose að sëdëju greta vienos ponios,kuri dirba Pasaulio banke. Ji sakë,kad didþiausia problema yra ta, kadfinansinë parama, skiriama besivys-tanèioms valstybëms, panaudojamaneefektyviai. Taèiau ten, kur inves-tuota á ðvietimà, jauni þmonës jausiekia iðsilavinimo, o gerëjant iðsila-vinimui ir visai infrastruktûrai gali-ma tikëtis, kad ir jie sugebës apsirû-pinti bent jau vaistais.

ML. Gerbiami profesoriai, ið to,kà sakote, galima ásivaizduoti, kadþmogus yra tam tikra informacinë sis-tema. Jei sugebëtume þmogø teisin-gai apraðyti, tai jam bûtø galima ga-minti konkreèius vaistus. Ne masinávaistà visiems, o konkreèiam indivi-dui. Ar ðiandien tai jau ámanoma?

H. Kagan. Pirmiausia jau dabargaminami prolonguoto veikimovaistai, kai á organizmà veiklioji me-dþiaga patenka pastoviai ir palaikoreikiamà koncentracijà. Taèiau dartoloka iki to, kad kiekvienas indivi-dualiai galëtø gauti reikiamà vaistokieká, mat organizmas � pernelyg su-dëtinga sistema.

ML. Ar ilgainiui pasaulis netapssintetinis, nes jau dabar natûraliusdalykus keièia sintetiniai.Tad ir orga-nines bûtybes gal kada nors pakeissintetinës?

R. Grubbs. Nereikia bijoti sinte-tiniø medþiagø, jos tik papildo ir pra-pleèia þinomà asortimentà. Anks-èiau jau minëjau polimerus. Tiesa,svarbu, kad tos medþiagos nevirstøðiukðlëmis.

H. Kagan. Sintetinis kuras turë-tø padëti spræsti gamtiniø resursø ið-saugojimà. Juk anglies dioksido ið-metimas sukelia rimtas aplinkosau-gos problemas.

ML. Kaip kuo efektyviau kovo-ti su aplinkos terðimu? Tikriausiaidiskusijos dalyviai sutiks, kad orga-ninës sintezës, biosintezës ir kitospanaðaus pobûdþio ámonës pasauly-je daug padarë, kad aplinka nuken-tëtø, taptø labiau uþterðta.

R. Grubbs. Ðis klausimas tikrailabai svarbus. Jei kalbësime apie po-limerus, tai jau sukurti biologiðkaisuyrantys plastikai. Su bet kokiomisorganinëmis medþiagomis reikiamokëti tinkamasi elgtis ir taip gali-ma iðvengti jûsø minëtø pavojø.

ML. Norëèiau gerbiamøjø moks-lininkø paklausti, kà jie mano apie lai-ko taupymà. Esate labai uþimti þmo-nës, taèiau radote laiko atvykti á Vil-niø. Kodël mokslininkai vis dar da-lyvauja konferencijose, nors yratechninës priemonës, kurios leidþiasurengti video konferencijà.

K. B. Sharpless. Vis dëlto rimta

mokslinë diskusija galima tik audito-rijoje, reikia turëti nuolatiná ryðá supraneðëju, gauti atsakymà á uþduotàklausimà, padiskutuoti.

(E. Butkus. Net ir klausydama-sis konferencijos dalyviø praneðimøprof. B. S. nuolat dirbo � visà laikàá savo bloknotà þymëjosi praneðëjøpateiktas formules, labai aktyviaiuþdavinëjo klausimus ir diskutavo.)

ML. Prof. B. Sharplesai, kas pa-sikeitë jûsø gyvenime tapus Nobeliopremijos chemijos srityje laureatu?

K. B. Sharpless. Daug kas pasi-keitë, nors ir norëèiau, kad bûtø li-kæ kaip anksèiau. Kuo toliau, tuomaþiau laiko lieka uþsiimti chemija.Tiesa, kaip ir anksèiau skaitau pa-skaitas studentams. Pasikeitë manodienotvarkë � dabar dirbu vakaraisir naktimis, nes dienà tenka dalyvau-ti visokiuose renginiuose. Ir ðiaipdaug kas trukdo ir atitraukia manenuo ádomios chemijos. Nelieka lai-ko skaityti.

(E. Butkus. Prof. K. Barry Shar-pleso vieðbuèio kambaryje maèiauatverstà Ðekspyro tomà, atvykus jopaimti á koká renginá profesorius vispasiguosdavo, kad negali savo malo-

numui ilgiau paskaityti).ML. Ar prof. K. B. Sharpless su

kitais 2001 metø Nobelio premijoslaureatais chemijos srityje � prof.Ryori Noyori, prof. Knowles � siejakokie nors bendri moksliniai darbai?O gal jûsø, visø trijø laureatø, darbaivisiðkai nesusijæ?

K. B. Sharpless. Mes dirbameskirtingose vietose ir net skirtingu

laikotarpiu padarëme savo reikð-mingiausius darbus. Pavyzdþiui,R. Noyori dirba Japonijoje. (E. But-kaus pastaba. Prof.: Knowles pagrin-diniai darbai atlikti daugiau nei prieð20 metø). Tiesa, su ðiais kolegomisesu ne kartà susitikæs. Taèiau tiesio-giniø bendrø darbø neturime. Noriupasakyti, kad Nobelio premija turë-jo bûti paskirta ir ðiame pokalbyjedalyvaujanèiam prof. Henri Kaga-nui, kurio novatoriðki darbai tikraiverti tokio ávertinimo. Taèiau tai sun-ku paaiðkinti, kodël vieni darbai la-biau iðskiriami ið kitø.

ML. Kokie pagrindiniai prof.H. Kagan darbai? Gal paèiam tødarbø autoriui juos populiariai pa-aiðkinti nëra labai sudëtinga?

H. Kagan. Dirbu organinës sin-

tezës tyrimø srityje, kur stengiamësnaudoti ir naujus reagentus � lanta-nidus. Taip pat taikome kai kuriuoskitus cheminius elementus, pavyz-dþiui, samará. Þodþiu, siekiu surastinaujas tokiø reagentø taikymo sritis.

Viktoras Algirdas Snieèkus.Prof. H. Kagan buvo pirmasis pasau-lyje, kuris organinëje sintezëje pa-naudojo samario reagentus. Prancû-zijoje buvo ðio metalo, dël to ir ga-lëjo panaudoti.

ML. Jûs visi dirbate panaðiojesrityje. Ar organinë sintezë toliauvystosi vis didëjanèiu greièiu, o galjau pasiekë ásisotinimà, tam tikrumetu bûdingà kiekvienam mokslui?Kitais þodþiais tariant, ar ði sritis jauperðoko savo aukðèiausio pakilimolaikotarpá, jau pradeda iðsikvëpti, ardar vis juda kreive, kylanèia aukðtyn?

K. B. Sharpless. Manau, kad pa-siekiami vis áspûdingesni rezultatai.Pavyzdþiui, antibiotikai susintetintiapie 1940 metus. Nuo to laiko sinte-zës pasiekimai tikrai didþiuliai.

R. Grubbs. Man atrodo, kadchemija apima vis platesnæ sritá. Kaiað buvau studentas, ji buvo siaura,kiekvienas dirbo tik savoje srityje.Dabar organinë chemija susijusi subiologija, medþiagø mokslu. Iðkylanaujos idëjos, kuriø neseniai nebu-vo galima net ásivaizduoti. Chemi-

kai mato pasaulá kitu kampu.H. Kagan. Chemijos vystymàsi

iliustruoja ir tai, kad pasikeitë che-mijos fakultetø pavadinimai, visøpirma JAV, kur atsirado biologinëschemijos, biochemijos fakultetai

ML. Ar riba tarp fundamentiniøir taikomøjø tyrimø nemaþëja? Ap-skritai gal organinës sintezës atsto-vai nemato didelio skirtumo tarpfundamentiniø ir taikomøjø darbø?

K. B. Sharpless. Gal kam ir no-risi toká skirtumà dirbtinai matyti, ta-èiau visuose moksliniuose tyrimuo-se yra abu ðie aspektai. Jie vienodaisvarbûs.

V. A. Snieèkus. Geras atsakymas.ML. Bet Lietuvoje apie tai dis-

kutuojama, kartais tarsi net suprie-ðinama.

H. Kagan. Að galiu paminëti LujiPasterà. Jis atliko fundamentalius ty-rimus ne tik chemijoje, bet ir ávairio-se kitose srityse. Kartu jis turëjo ry-ðá su pramone.

V. A. Snieèkus. Mums patiemsdar teko, galima sakyti, prabanga gi-lintis á savo siauras sritis. O dabar aðskatinu studentus á daugelá klausimøpaþvelgti plaèiau. Sunku pasakyti,kas geriau.

K. B. Sharpless. Negalima gal-voti, kad kokia viena mokslo sritis,kad ir organinë chemija, gali ið-spræsti visas problemas. Ðvedø che-mikas ir mineralogas Jonsas Jako-bas Bercelijus (Berzelius) á chemi-jà ávedë daug naujø sàvokø � mûsønaudojamus cheminiø elementøþenklus, tø elementø, junginiø irmineralø klasifikacijà. Tai reikðmin-ga ne tik chemijai, bet visiems gam-tos mokslams.

ML. BOS 2002 konferencija �jau antroji Vilniuje. Jûs dalyvaujatepirmà kartà. Kokie jûsø áspûdþiaiapie konferencijà, Vilniø.

R. Grubbs. Konferencija savo ly-giu iðsiskiria ið kitø panaðaus pobû-dþio konferencijø, në kiek nenusilei-dþia kad ir vykstanèioms JAV. Vil-nius tokiam renginiui � labai tinka-ma vieta. Kitur nëra kada apþiûrëtimiesto, o èia viskas netoli, vietoje,miestas labai jaukus. Svetingumàjuntame nuolat. Nemaþai jaunøþmoniø gerai kalba angliðkai. Kon-ferencijos dalyviai sukûrë puikià at-mosferà, uþmezgë gerus ryðius.

K. B. Sharpless. Kai kuriose ki-tose konferencijose praneðëjai neno-riai pateikia naujausius savo tyrinë-jimø rezultatus, o èia nesijautë nerei-kalingos konkurencijos.

H. Kagan. Að girdëjau labai ge-rus atsiliepimus apie pirmà BOS2000 konferencijà Vilniuje, todël ið-kart priëmiau kvietimà dalyvautiantrojoje konferencijoje. Labai áspû-dinga konferencija, praneðimø lygisypaè aukðtas, atmosfera nuostabi.Daug diskutuojama, ginèijamasi, betgeranoriðkai. Vaikðèiodamas pomiestà jauèiuosi labai gerai. Turiu tikvienà pastabà � konferencijos darbo-tvarkë buvo pernelyg átempta.

(E. Butkus. BOS 2002 konferen-

cijoje per tris su puse dienos buvoperskaityti 27 þodiniai valandostrukmës praneðimai).

V. A. Snieèkus. Norëjosi pa-kviesti praneðëjus tiek ið universi-tetø, tiek ið pramonës, visø pirma �farmacijos.

K. B. Sharpless. Að irgi iðsakysiutam tikrà kritikà. Gaila, kad studen-tai ir kiti norintys nepriëjo su mani-mi pasikalbëti. Gal jie varþësi. O jukBaltijos ir Rytø Europos ðalyse tik-rai yra labai gerø jaunø chemikø, jiedirba ir mano laboratorijoje. Be to,èia, Lietuvoje, gali bûti atliekami uþ-sakomieji sintezës darbai, jø porei-kis nemaþas.

ML. Kaip ávertintumëte idëjà áðià konferencijà átraukti visas Balti-jos jûros baseino ðalis?

R. Grubbs. Manau, kad konfe-rencija galëtø bûti surengta ir kito-se ðalyse, nors gal doktorantams irkitiems jauniems þmonëms bûtøsunku keliauti.

K. B. Sharpless. Að mielai daly-vauju konferencijose, jei esu kvieèia-mas. Dabar paprastai tai daroma to-dël, kad esu Nobelio laureatas.

V. A. Snieèkus. Ðioje konferenci-joje dalyvauja mokslininkai ið visøBaltijos jûros ðaliø. Á organizacinákomitetà dabar átraukëme moksli-ninkus ið Ðvedijos, Suomijos, Lenki-jos, ir tikimës, kad ði konferencijaplësis ir iðlaikys aukðtà lygá.

ML. Gerbiamiems profesoriamsdëkoju uþ atsakymus. Visiems linkiugeros kloties moksle ir gyvenime. Ikinaujø susitikimø Vilniuje.

ParengëGediminas Zemlickas

Prof. K. Barry Sharpless per konferencijos pertraukà matuojasi suvenyrinæ kepurëlæ

Prof. K. Barry Sharpless ir prof. Henri Kagan Vilniuje nestigo geros nuotaikos Savo nuomonæ dësto prof. Robert Grubbs

Uþ konferencijà galima iðgerti ir puodelá kavos

4 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Kad jaunimui gráþtø norasstudijuoti technikos specialybes

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Turiningai savo 80-metá mini Vilniaus technikos kolegija

Vilniaus technikos kolegijos direktorius Algimantas Piliponis savo 60-meèio iðvakarëse

Automobiliø transportui skirtos tarptautinës konferencijos dalyviai

Dëmesys transportoreikalams

Gerbiamasis direktoriau, kuoypatinga ði konferencija? Tarp prane-ðëjø be kolegijø dëstytojø matau Vil-niaus Gedimino technikos universite-to, Generolo Jono Þemaièio Lietuvoskaro akademijos, Lietuvos þemës ûkiouniversiteto ir, þinoma, Charleroi dar-bo universiteto ið Belgijos dëstytojusbei profesorius.

Ðia savo pirmàja konferencijadar nepretenduojame á fundamenti-niams mokslams svarbià problema-tikà. Tai daugiau taikomojo pobû-dþio konferencija. Tokia ir turëtø bû-ti tikroji Vilniaus technikos kolegijosvieta besiformuojanèioje Lietuvosaukðtojo mokslo sistemoje.

Ne paslaptis, kad kelyje á Euro-pos Sàjungà Lietuva tampa labaisvarbia tranzito ðalimi. Todël trans-portui bei kitai ðios veiklos sritiesinfrastruktûrai skiriamas didþiulisdëmesys. Kolegijoje rengiamostransporto srities specialybës tarpjaunimo labai populiarios, kiekvie-nais metais vis daugiau norinèiøjøstudijuoti. Ásidarbinti taip pat nërasunku, nes specialistai patys sau galikurtis darbo vietas � nedideles ámo-nes. Juk lengvieji automobiliai, ku-riø apstu ðalies keliuose, nëra nau-ji, tad mûsø absolventams teks juosremontuoti, pritaikyti ir eksploa-tuoti.

Per Marijampolæ ir kitus mies-tus Lietuvà pasiekia daug transpor-to priemoniø, kurios vëliau traukiatoliau á Rytus. O juk dar yra Via Bal-tica, geleþinkeliai, kurie bus re-struktûrizuojami, taip pat tiesiamaseuropinio bëgiø ploèio geleþinkelis.

Á Belgijà vykome neteorijos mokytis

Kas daroma Vilniaus technikoskolegijoje, kad bûtume pasirengæðiems naujiems darbams?

Nuo kitø mokslo metø prie mû-sø Kolegijos jungiasi Petro Vileiðioaukðtesnioji transporto mokykla,kuri daugiausia rengia geleþinkeliospecialistus. Pasiraðyta Lietuvos irBelgijos bendradarbiavimo sutartis.Jau per ðiuos mokslo metus dvi dës-tytojø grupës � po 6 asmenis � sta-þavosi Charleroi darbo universitete.Ðià staþuotæ labai gerai ávertino Lie-tuvos ambasadorius Belgijoje Da-rius Navikas. Prancûzø kalbà Kole-gijoje dësto dëstytoja ið BelgijosSandrine Cherdon. Neilgai trukusVilniuje darbà pradës bendra miðriLietuvos ir Belgijos vyriausybinëkomisija, kuri spræs dël tolesniomûsø bendradarbiavimo 2004-2005metais.

Charleroi darbo universitetasrengia daugiau kaip 100 ávairiøkrypèiø ir ávairaus lygmens specia-listø. Ið kolegø visada yra ko pasi-mokyti, nes jø universitete árangaatitinka ðiuolaikinius reikalavimus.O juk tai silpnoji mûsø vieta. Á Bel-gijà vaþiavome mokytis ne teorijos,bet ágyti praktinio darbo su moder-nia áranga ágûdþiø. Ten mokëmësprogramuoti skaitmeninio valdymostakles (tiesiog nuo vizitinës korte-lës mums stebint staklëmis buvo pa-darytas graþus mûsø kolegijos logo-tipas metalo ruoðinyje), lankëmësdidþiulëje amerikieèiø gamyklojeKatrpillar, kurioje visà darbà atlie-ka robotai. Dar savaitë buvo skirtanagrinëti ðiuolaikiniø automobiliømechanikà ir elektronikà, këbuløgeometrijos atstatymà po autoávy-kiø, jø techninæ kontrolæ naudojant

programinæ árangà bei laze-rines technologijas...

Kiek anksèiau pagal programàImmotique-domotique studijavomeintelektualaus bûsto technologijas.Kaip tik ið èia ir gimë studijø pro-grama Automatika ir valdymas.

O kuo belgams naudingas ðis ben-dradarbiavimas?

Lankydamiesi mûsø laboratori-jose jie pripaþino, kad mûsø dësty-tojai labai talentingi, nes ið niekosugeba padaryti vertingø dalykø irjuos taikyti studijø procese. Esamepriversti taip daryti. Mes ámesti ávandená ir turime arba plaukti, ar-ba skæsti. Belgø padëtis visai kito-kia � jie gauna tiek lëðø, kiek reikia,juos remia firmos, o dëstytojus ates-tuoja nepriklausomas centras, fi-nansuojamas Belgijos vyriausybës irtos ðalies pramonininkø federaci-jos. Þinoma, jø universitetas permokamas studijas nemaþai uþsidir-ba ir pats. O mûsø dëstytojams kar-tais ið nuraðytø, iðmestø dalykø ten-ka patiems sukonstruoti ir paga-minti technines mokymo priemo-nes. Taèiau mums gal lengviau ates-tuotis, nes dalyvauja savi vertintojai.Bet ateityje bus kitaip.

Kas laukia kolegijosparengtø inþinieriø

Gráþkime prie transporto specia-listø rengimo. Kokias ðios srities spe-cialybes galima ágyti Vilniaus techni-kos kolegijoje?

Turime 10 studijø programø,3 ið jø skirtos vien automobiliøtransportui. Rengiame automobiliøtechninio eksploatavimo inþinie-rius. Bûtø labai gerai kompetenci-ja ir kvalifikacija prisiderinti prieES ðaliø, jei dabartiniai mûsø inþi-nieriai pradiniame etape bûtø pri-paþinti aukðtaisiais ES technikais.

Reikëtø suprasti, kad mûsø kole-gijos inþinierius ES mastu geriausiuatveju gali taikyti tik á aukðtojo tech-niko kvalifikacijà?

Deja, taip. Nakalbu apie mûsøuniversitetuose rengiamus specia-listus. Taèiau kolegijose rengiamusinþinierius, kol studijø trukmë trun-ka ne ilgiau kaip 3 metus, bûtø gar-binga laikyti ES technikais arbaprofesiniais bakalaurais. Europostechnikas � tai labai aukðta kvalifi-kacija. Frankofoninëse ðalyse juos

rengia IUT � universitetiniai tech-nologijos institutai.

Bet ar tada mes nedevalvuojamepaties inþinieriaus vardo?

Manau, kad inþinieriai turëtøbûti rengiami universitetuose, kurieneturëtø apsiriboti bakalaurø ir ma-

gistrø rengimu, o kolegijoms pakak-tø rengti aukðtuosius technikus,technologus, vadybininkus. Lenkty-niavimas tarp universitetø ir kolegi-jø ðioje srityje vargu ar naudingasbei sukelia nemaþai painiavos. Taipasiteisintø tik tuo atveju, jei studi-

jos technikos kolegijoje bûtø pratæ-siamos iki 4 metø. Universitetai tu-rëtø rengti inþinierius � projektø va-dovus, tyrëjus. Nëra blogai, jei ko-legijos parengti specialistai savoveikloje asocijuotøsi su universite-tø absolventais, taèiau pastarøjøruoðimo studijø programos turëtøbûti derinamos su tos paèios studi-jø krypties programomis technikoskolegijoje ir skirtis nuo dabar sutei-kiamø moksliniø kvalifikacijø.

Kol kas mûsø laukia nemaþasdarbas uniformizuojant studijø ko-kybës standartus, rengiamø specia-listø veiklos sritis, kompetencijas iriðsilavinimo bei kvalifikacijø sutei-kimo sistemas bendroje EuroposSàjungos erdvëje.

Kitos svarbiausios mûsø studi-jø kryptys � veþimo keliø transpor-tu vadyba ir veþimas automobiliøtransportu. Rengiame ðiø krypèiøvadybininkus ir technologus. Ðiostrys mano minëtos automobiliøtransporto specialybës yra labaipaklausios ir populiarios tarp jau-nimo.

Nepriklausomybës metais Lietu-voje nepaprastai iðaugo krovininiøperveþimø, lengvøjø automobiliø re-monto ir autotransporto eksploatavi-mo, ðiø srièiø transporto vadybos spe-cialistø poreikis. Tikriausiai tam bu-vome visai nepasirengæ.

Sakoma, kad ðvietimo sistemainertiðka, taèiau þmoniø màstymasdar inertiðkesnis. Kas galëjo many-ti, kad taip staigiai apsivers mûsøgyvenimas, per mûsø teritorijà pa-judës milþiniðki transporto, krovi-niø, þmoniø perveþimo srautai áBaltijos ir Skandinavijos ðalis, Len-kijà, Vokietijà, pagaliau á Ukrainà,Baltarusijà, Rusijà. Pavyzdþiui, Eu-rolines, Ecolines ir kitos transportobendrovës perveþa daug keleiviø. Ojuk dar yra aviacija, geleþinkeliai.Tikrovës pokyèiai daug dinamiðkes-ni uþ mûsø mentaliteto gebëjimàprisitaikyti. Lankydamasis ES ðaly-se, ásitikinu, kad reikës dirbti vis di-desniu pagreièiu. Ðiandien priëmænaujà studijø programà nesame tik-ri, kad ji tiks kelerius metus � jà teksnuolat tobulinti ir derinti prie nau-jø reikalavimø. Ypaè turës iðaugtistudijø kokybiniai parametrai.

Taèiau tik kà, direktoriau, gyrëtesavo auksarankius dëstytojus, kurie,Jûsø teigimu, stebina ir belgø specia-listus. O dabar tvirtinate, kad visi tu-rësime didinti apsukas, derintis priebesikeièianèiø reikalavimø.

Mums teks smarkiai suktis, jeinorime, kad á Lietuvà ateitø inves-ticijos. Savaime jos neateis. Lanky-damasis Briuselyje ES Komisijoje irCharleroi darbo universitete kalbë-damasis su specialistais, pagaliau irsu Lietuvos ambasados darbuoto-jais Briuselyje girdþiu vis tà patá: Va-karai investuos á Lietuvà tik tada, jeimatys èia esant pakankamai aukðtos

SUKAKTIS

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 5

Ið uþmarðtiesgëløjø ðuliniø (2)

SVETUR � ÁÞYMYBË,LIETUVOJE � PAMIRÐTAS

Nukelta á 18 p.

Vladislovas Starevièius (1882-1965 m.)

Pradþia Nr. 9

Kalbamës su Lietuvos televi-zijos filmø studijos prodiusereRasa Miðkinyte, dokumentiniofilmo Domeikos sindromas pro-diusere, kuri imasi kito ne maþiaudràsaus projekto: nori kurti lietu-viø-norvegø-estø-rusø doku-mentiná filmà Ladislas Stare-witch. Taip Prancûzijoje raðomavieno ið animacinio kino pradi-ninkø Vladislovo Starevièiaus(1882-1965) pavardë. Savo kûry-biná kelià jis dar prieð Pirmàjá pa-sauliná karà pradëjo Lietuvoje,Kaune, kur sukûrë ir pirmuosiussavo filmus. R. Miðkinytës ruo-ðiamas filmo projektas, sudomi-no ir kitø ðaliø kino vertintojus.

Rasà MIÐKINYTÆ kalbina Ge-diminas Zemlickas.

Kai kûrybos dar negoþiaracionalumas

Pirmàjà pokalbio dalá apie vienàið kino animacijos pradininkø Vladis-lovà Starevièiø baigëme, mano galva,gana intriguojanèia mintimi: labaisvarbu, kad Jûsø kuriamame doku-mentiniame filme apie V. Starevièiøneiðnyktø lietuviðka aplinka. Bent taipJums patarë Suomijos televizijos YLEko-produkciniø filmø ekspertë EilaWerning, pastebëjæs, kad lietuviai visdar sugeba iðsaugoti tai, kas jau pra-rasta Vakaruose�

Kokià neprarastàjà vertybæ suomëturëjo mintyje? Tautiðkàjá elementà,kuris dar gana ryðkus mûsø màstymeir kûryboje? O gal ne visai tai?

Ji mintyje turëjo kûrybiná ele-mentà. Mes savæs ið karto neapribo-jame racionalumo rëmais, kuriø vë-liau negalëtume áveikti. Mûsø spren-dimai dar gana laisvi ir todël menið-ki. Pirmiausia galvojame ne apie fi-nansus, bet kaip iðskleisti savo kûry-binæ mintá. Taisyklës ir grieþti reika-lavimai � paskui.

Kaip filmo apie V. Starevièiøprodiuserë að visai nenoriu ið kartouþtverti kelio kûrëjams, raðantiemsscenarijø. Mes visada tai daromedrauge. Kartais ir pajuokaujam: Ádo-mu, ið kur að jums tokius pinigus gau-siu? Bet � raðom maksimumà. Kast-ruoti scenarijø galima ir vëliau.

Mëgino atkurti savolietuviðkà vaikystæ

Þodþiu, esate maksimalistai. Ma-tyt, kuriant savàjà kino versijà bussunku neatsiþvelgti ir á jau sukurtus fil-mus apie V. Starevièiø? Kiek jais pa-sinaudosite? O gal kursite naujà me-

ninæ koncepcijà, sieksite pateikti visið-kai kitoká poþiûrá á ðá kino menininkà?

Be abejo, teks atsiþvelgti á tai, kasjau nuveikta. Pirmiausia remsiuosiþiniomis, kuriø galima pasisemti ir iðjau sukurtø filmø. Daug pasisëmiauið keliø lenkø reþisierius Vadimo Be-restowskio filmø apie V. Starevièiø.Manau, jog á naujà filmà pavyksátraukti gana daug archyvinës me-dþiagos. Todël labai svarbu, kadV. Starevièiaus palikuonys leistø pa-sinaudoti ta medþiaga.

Kà þinote apie jo palikuonis?Prancûzijoje gyvena V. Starevi-

èiaus anûkë Beatrice Leona Martin.Kiek þinau, ji dirba banke. Tai labaikultûringa dama, sukûrusi interneti-ná tinklapá, skirtà V. Starevièiui. Ji þi-no, kad imuosi kurti filmà apie jossenelá. Ðiuo klausimu jau esame ben-dravæ. Dabar laukiu kelionës á Pary-þiø, nes mums reikia aptarti kai ku-riuos dalykus. Beje, B. L. Martin lan-kësi Vilniuje, ir mes buvome susiti-kusios. Þinote, apsilankiusi Rumðið-këse Lietuviø liaudies buities muzie-juje, ji pasakë labai ádomø dalykà:Tik dabar atvaþiavusi á Lietuvà supra-tau, ið kur jo filmuose tokie peizaþai,tokia aplinka, tokie keisti þaidimai.Niekur kitur, jokioje kitoje ðalyje, að tonemaèiau. Jis visà gyvenimà mëginoatkurti savo lietuviðkà vaikystæ.

Puikûs ir prasmingi þodþiai. Artik jie netaps kûrybiniu raktu á Jûsøfilmà?

Ið tiesø su ðiomis asociacijomisman knieti susieti lietuviðkàjá V. Sta-revièiaus kûrybos periodà.

Yra daug norinèiø savevadinti V. Starevièiaus

mokiniais

Kur saugomi V. Starevièiaus fil-mai, kam jie priklauso?

Jie saugomi skirtinguose Euro-pos ir Amerikos archyvuose. Esu su-rinkusi ir iðsinagrinëjusi nemaþaimedþiagos apie juos. Rusiðkojo pe-riodo didþiausia kolekcija saugomaBelyje Stolby, archyve Maskvoje. IðPrancûziðkojo periodo medþiaga su-telkta Prancûzijos sinematekoje, ta-èiau ir kiti pasaulio archyvai turi sa-

vas V.Starevièiaus filmø kolekcijas.Kino prodiusavimo mokëtës Dani-

joje. Ið kur buvo gautas ten rodytasV. Starevièiaus filmas?

Tai buvo Didþiosios Britanijosfilmø institute saugomos Starevi-èiaus kolekcijos vaizdo juosta, kuriðiaip jau privalo bûti kiekvienos ki-no mokyklos videotekoje. Kad stu-dentai galëtø susipaþinti su kino is-torija, iðleidþiamos klasikiniø filmøvaizdo juostos. Londono kino archy-vas taip pat turi V. Starevièiaus fil-mø � ið èia ir tarptautinis dëmesysðiems filmams. Bent keletas Anglijoskino animatoriø save vadina V. Sta-revièiaus pasekëjais, nors jis patsniekada nieko nemokë, niekam ne-perdavë savo þiniø. Ðios þinios buvokûrëjo ðeimos nuosavybë.

Tai kaip tada su ta mokinyste?Þiûrëdami ðiuos filmus, jais þa-

vëdamiesi tie þmonës jauèiasi esàV. Starevièiaus tradicijos tæsëjais. Pa-naðiai ir èekø kino animatorius JiriTrnka save laiko V. Starevièiaus mo-kiniu.

Kodël vël atgyja susidomëjimas?Pasiþiûrëjus Ðrekà, filmà vaikams,matyti, kad ðiuolaikiniai kino meist-rai �pagavo� tà animacijos dvasià,jos gyvybæ, kuri ir buvo perteiktaV. Starevièiaus filmuose. Dabar tasgyvybës ðaltinis eksploatuojamas ne-paprastai kûrybingai ir graþiai.

Tikriausiai Jûs mane visiðkai ið-juoksite, jei pasakysiu, kad neseniaimatytas prancûzø entomologø filmasapie vabalø gyvenimà savo dvasia, per-teiktu vabalø gyvenimo dramatiðkumukaþkuo panaðus á V. Starevièiaus su-kurtà vabalø pasaulá. Prancûzø ento-mologai tikrame gyvenime rado tai, kàV. Starevièius kûrë savo filmuose. Ar netaip?

Manau, jog taip. Beje, kai V. Sta-revièius sumàstë ásigyti kino kameràir nuvaþiavo á Gaumont firmà, ten ájá pasiþiûrëjo kaip á keistuolá, nes jispareiðkë norás filmuoti� vabalø gy-venimà. Ir ið tiesø, ar ne keistuolis?

Jo lëlës buvo tarsi gyvos

Aiðku, kad bûsimajame filme më-ginsite atspindëti rusiðkàjá ir prancû-ziðkàjá V. Starevièiaus gyvenimo bei kû-rybinës veiklos laikotarpá. Kiek gerai suðiais skirtingais jo gyvenimo

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

VGTU prof. Algiui Butkui suteikta garbëpirmajam skaityti praneðimà

Lietuvos televizijos filmø prodiuseræ Rasà Miðkinytæ kalbina televizijosTautiniø maþumø redakcijos darbuotojas Valentas Vojnila

kvalifikacijos parengtø specialistø,tinkamà infrastruktûrà. Kol jø ne-matys, siøs tik savo vadovus � mumsvadovauti. Taigi rengti specialistusir formuoti terpæ turime patys. Ne-áþvelgiu kliûèiø, dël kuriø ðio darbonegalëtume nuveikti. Svarbiausia,kad jaunimas turi motyvacijos, su-pranta ðio darbo svarbà. Matau ge-ras perspektyvas, nes einame á kul-tûringà ir aukðtø technologijø ðaliøbendrijà. Ispanai, portugalai irgraikai kitados taip pat ðiek tiek bi-jojo ES, ðaukë, kad visi gyventojaiiðsivaþinës. Dabar jø su pagaliu iðtos Sàjungos neiðvysi. Juk ES poli-tika siekia ne pasinaudoti mumiskaip pigia darbo jëga, o pakelti á sa-vo lygá, kad turëtø patikimà partne-rá. Niekas nenori matyti Lietuvoskaip bedarbystës ir dideliø proble-mø þidinio.

Prie civilizacijosprisijungti sunkiau

Taèiau uþsienyje tikriausiai ið-girstate ir neigiamà Lietuvos verti-nimà?

Kartais uþsienieèiai juokaudamisako, kad mes greitai prisijungëmeprie Europos �kanalizacijos�, betprie civilizacijos prisijungti sunkiau.Taip jau þmogus sutvertas, kad kar-tais lengviausiai pasiima tai, kasmaþiau vertinga ir kà suvokti nerei-kia daugiau pastangø. Tai ir mato-me savo komerciniø televizijø pro-gramose. Kaip ðvietimo darbuoto-jà mane labai jaudina, kad tokie nie-kai rodomi mûsø þmonëms. ES pa-naðiø paistalø nedaþnai pamatysi.

Esate poliglotas, mokate 5 uþsie-nio kalbas. Gal Briuselyje ir kitose ða-lyse lengviau susikalbate nei kartaisLietuvoje su kai kuriais oponentais?

Visko pasitaiko. LR ðvietimo irmokslo ministerijoje matau daug ge-rø poslinkiø. Kolegijoje teiksime tikiðsilavinimà, o kvalifikacijà tikriau-siai vertins pramonës, prekybos irverslo partneriai. Ir mûsø 80-metisturëtø bûti ypatingas ne iðkilmëmis,bet konkreèiais darbais. Parengëmeperspektyvø 5 metø plëtros planà,kurá svarstysime pirmajame Kolegi-jos steigiamosios tarybos posëdyje.Jam pirmininkaus VGTU pirmasisprorektorius prof. E. K. Zavadskas,dalyvaus akad. V. Statulevièius, Ðvie-timo ir mokslo ministerijos, KTU,VGTU profesoriai, pedagogikosspecialistai, pramonës ámoniø ir aso-ciacijø vadovai, Vilniaus apskritiesðvietimo, ir mûsø administratoriai,studentø atstovai. Svarstysime, kaipneturëdami daug lëðø, jaunimui ga-lëtume teikti kokybiðkas þinias, pa-gerinti studijø procesà tiek, kad mû-sø absolventai galëtø ásidarbinti betkurioje ES ðalyje.

Prie mûsø Technikos kolegijosprisijungus Petro Vileiðio transpor-to mokyklai, turësime apie 2 tûkst.studentø (ES kolegijoms rekomen-duoja ne maþiau kaip 1,2 tûkst. stu-dentø). Sieksime, kad jaunimui

gráþtø noras studijuoti technikosspecialybes. Juk visi metësi á verslà,vadybà, adimistravimà. Matyt, susavo rëmëjais ir globëjais kalbësi-me apie Kolegijos plëtrà. Kadanginegalime ásigyti brangiø stakliø, su-dëtingø apdirbimo centrø ir kitosmoderniausios árangos, tarsimës,kaip ágyvendinti virtualias mokymotechnologijas. Labai svarbu per-kvalifikuoti dëstytojus, nes spalá irlapkritá mûsø laukia ið esmës nau-ja atestacijos sistema, tokia patikaip ir universitetuose. Nuo2004 m. Kolegijoje neliks dëstyto-jø, vyr. dëstytojø, dëstytojø-eksper-tø, o bus asistentai, lektoriai, do-centai, profesoriai. Todël laukia di-deli iðmëginimai.

Pagaliau prisijungimas kitosmokyklos su visais jos dëstytojais,tradicijomis, áproèiais gali pareika-lauti ne visai populiariø sprendimø.Juk mums skiriamas biudþetinis fi-nansavimas nebus dviems mokyk-loms skirto finansavimo suma. Tekstenkintis maþesnëmis lëðomis.

Ar nedings Petro Vileiðio vardas iðTransporto mokyklos pavadinimo?

Toks garbingas pavadinimas ne-gali dingti. Naujasis pavadinimasbus Vilniaus technikos kolegijosPetro Vileiðio transporto fakultetas.Beje, Vytautø klubas deda pastan-gas, kad mûsø Kolegija taptø Vytau-to Didþiojo technikos kolegija. Mattarpukaryje ji vadinta preðtaringaivertinto istorijos veikëjo vardu:Marðalo Juzefo Pilsudskio valstybi-në technikos mokykla. O dabartinëmokykla daug nusipelniusi Vilniauskraðtui ir visai Lietuvai, parengusiper 25 tûkst. specialistø visoms ða-lies ûkio ðakoms.

Kelias á universitetusturi bûti atviras

Kokie ryðiai Kolegijà sieja su uni-versitetais?

Ligi ðiol teoriðkai KTU irVGTU mus rëmë, o dabar reikiakurti perëjimo tiltus tarp Kolegijosir universitetø. Tokie pat tiltai musturi sieti su þemesnëmis uþ mustechnikos mokyklomis. Ðtai tokiotilto pavyzdys: gimnazija arba vidu-rinë mokykla, profesinë mokykla,kolegija, testinio mokymo kursaikolegijoje, universitetas.

Siûlote pakopas, taèiau ar ne ge-riau bûtø, kad kolegijos ir universite-tai sudarytø visai atskiras ir savaran-kiðkas ðakas?

Jokiu bûdu negalime gabiamjaunimui maþoje Lietuvoje uþvertikelià á universitetus. Jei jauni þmo-nës siekia, turi gabumø, reikia su-taupyti jiems laikà ir lëðø, siekiantaukðèiausio iðsilavinimo. Tada irvalstybei maþiau kainuos specialis-to rengimas. Jaunuoliai ágijæ prak-tinio parengimo ágûdþiø mûsø Ko-legijoje, baigæ universitetà bus ge-resni ir mokslininkai. Prisimenuvieno buvusio ministro pasakymà:Buvau laiðkininkas, tapau ryðiø mi-nistru. Labai svarbu, kad bûsimasisvadovas galëtø pereiti visas savoveiklos srities pakopas. Taèiau sie-kiant elitinio iðsilavinimo turi bûtiaiðkûs studijø rezultatø filtrai. Ko-legija jokiu bûdu netaps parengia-màja institucija siekiant universite-tinio iðsilavinimo. Tokiu tiltu galë-tø pereiti iki 10 proc. gabiausiø ab-solventø.

Per savo 35 darbo metus, direkto-riau, Jûs ir perëjote visas tas pakopas.Linkëdami Jums sveikatos ir jëgø, topaties linkime ir visiems Vilniaustechnikos kolegijos dëstytojams beistudentams. Su 80-meèiu!

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

6 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Baltijos ðaliø ir Rusijos þemësûkio ir maisto produktø uþsienioprekybos dabartis ir ateitis � tai tarp-tautinës konferencijos, surengtosLietuvos mokslø akademijoje kartusu Rusijos agrariniø problemø ir in-formatikos institutu bei Lietuvos ag-rarinës ekonomikos institutu, tema.Turiningi buvo Lietuvos agrarinësekonomikos instituto direktoriausdoc. Donato Stanikûno, Rusijos þe-mës ûkio mokslø akademijos aka-demiko, Rusijos agrariniø problemøir informatikos instituto atstovoprof. Boliaus Poðkaus, prof. Jevge-nijos Serovos ir kitø praneðimai.

Vis dëlto ðá kartà pasielgëmenetradiciðkai ir konferencijos me-tu pakalbinome ne kurá nors moks-lo autoritetà, bet tarptautinës pre-kybos praktikæ UAB prekybos na-mai Hermis prezidentæ Þaklinà AIÐ-PARIENÆ. Jos vadovaujama ben-drovë kietus lietuviðkus sûrius jau10 metø eksportuoja á Rusijà.

Kiekvienai prekei �jai deranèià niðà

Dalyvaujate mokslinëje konferencijo-je, kuri Jums tikriausiai aktuali pirmiau-sia praktine prasme. Ar labai toli ðiuo me-tu nuo gyvenimiðkos praktikos Jûsø ðian-dien iðklausyti Lietuvos, Latvijos ir Rusi-jos mokslininkø praneðimai? Kitais þo-dþiais tariant, ar mokslas gali prekybospraktikams padëti jø kasdienëje veikloje?

Rusijoje dar gyvas prisiminimas:lietuviðka prekë � gera prekë

Þinoma, manlabai svarbu kaipplaèiai moksliniulygmeniu diskutuo-jamos problemos, sukuriomis verslinin-kai susiduria kasdie-nybëje. Todël savopraneðime konfe-rencijoje kaip tik irpamëginsiu konkre-tizuoti pavieniusprekybos Rusijojeatvejus. Pagaliau jukkiekvienà teorináteiginá mums ir ten-ka iðnagrinëti prak-tiðkai. Mane domi-

na, ar vienodai màstome mes, prakti-kai, ir mokslo þmonës. Labai susiþavë-jau Lietuvos agrarinës ekonomikosinstituto direktoriaus doc. dr. DonatoStanikûno praneðimu, kuriame labaitiksliai atskleidþiama reali padëtis.

Pasiklausiusi Latvijos valstybinioagrarinës ekonomikos instituto atsto-viø � dr. Danutës Jasjko ir Ievos Jaun-zemës � praneðimo, susidariau ganaprieðtaringà áspûdá. Negalëèiau tiksliaiapibûdinti, kaip latviams tenka plëtotitarptautinæ prekybà, taèiau praneðimasnuteikia labai pesimistiðkai. Mes mëgi-nome uþmegzti ryðius su Latvijos pie-no bendrovëmis, taèiau rimtø pasiûly-mø ið Latvijos atstovø nesulaukëm

Gal galëtumëte iðsamiau pako-mentuoti ðá teiginá?

Latvaièiø praneðimas daugiau te-orinio pobûdþio. Mano nuomone,Latvijos pieno perdirbëjai per maþaidëmesio skiria Rusijos rinkos analizeiir prekybiniø santykiø formavimui, tie-siog nepasirenka teisingos pardavimøstrategijos. Jei produktas brangus, taidar nereiðkia, kad jo negalima parduo-ti. Já reikia padëti tinkamoje lentyno-je, kur já gali nupirkti. DiskusijojeMaskvos profesorë Jevgenija Serova

taip pat draugiðkai pakritikavo latviøpraneðimà: kiekvienai prekei, net bran-giausiai, svarbu rasti deramà niðà.

Ar lengva prekiautiRusijos rinkoje

Kuo ádomi Rusija, pirmiausia kaipprekybos partnerë? Visi þinome, jog tai la-bai didelë rinka, kad Lietuvos prekëms tenkartais net statomi sunkiai áveikiami ap-mokestinimo barjerai. Ko mes neþinome?

Ne be reikalo sakoma, jog Rusi-ja � dideliø galimybiø ðalis. Pirmiausiatai didþiulë teritorija, labai skirtingasgyventojø pajamø pasiskirstymas, o taileidþia parduoti ir pigø, ir brangø pro-duktà. Pieno produktø rinkoje trûksta

vietinës produkcijos. Vidu-tinës grandies ámonëse darvyrauja þemesnë produktøir paslaugø kokybë, nei galipasiûlyti lietuviðkos bendro-vës. Pasinaudojæ pigiais lie-tuviðkais finansiniais resur-sais mes taip pat turimepranaðumà prieð vietos ver-slininkus. Taip pat vyraujanuomonë, jog lietuviðkaprekë � geros kokybës.

Taèiau yra nemaþai krite-rijø, kurie lemia verslininkønenorà dirbti Rusijoje. Pir-

miausia, Rusija, gindama vietos gamy-bà, nuolat didina muito tarifus. Antra,norint pradëti verslà Rusijoje, smulkiaiámonei reikalingos palyginti didelës in-vesticijos bei nemaþos verslo apimtys,kurios padengtø bûtinuosius kaðtus. No-rint ágyvendinti pelningesnius projektus,reikalingos rekomendacijos. Egzistuojapartneriø patikimumo problema, nes di-delë dalis prekybos vyksta turguose, kurprekiniai kreditai neapsaugoti jokiomisgarantijomis.

Tradicija, virtusi þmoniø áproèiu,dar mums naudinga?

Rusijoje egzistuoja kokybiðkos lie-

tuviðkos prekës tradicija. Tai labaisvarbu. Per visà prekybos sûriais Ru-sijoje laikotarpá galima iðskirti keletàetapø. Pirmasis, kai Rusijoje buvo di-dþiulis bet kokio sûrio trûkumas. Tuo-met mes ir pradëjome pirkti ið gamyk-lø bet koká sûrá ir eksportuoti á kaimy-ninæ ðalá. Tada labai jautësi sezoniðku-mas: vasarà, kai didesnë vietinës pro-dukcijos pasiûla, mûsø pardavimai bû-davo maþi, o þiemà � atvirkðèiai.

Antrasis etapas, kai lietuviðkø sû-riø kainos pradëjo kilti, atsirado didelëprodukcijos pasiûla ið Naujosios Ze-landijos, Vakarø Europos ir t. t. Ðiameetape buvo labai svarbu nepraþiopso-ti laiko, stiprinti prekiná þenklà bei ge-rinti kokybæ, nes lietuviðkø sûriø kai-nos nuolat kilo. Taigi kai kurie lietuvið-ki sûriai suspëjo álipti á ðá traukiná.2001 m. sûris Svalia Rusijoje buvo ant-ras importuojamø sûriø pagal populia-rumà. Suprantama, tai dþiugûs rezul-tatai. Kai tu pardavinëji �brendà�, kai-nø pasikeitimai ne tokie skausmingi.Kitas pavyzdys � mûsø eksportas á JAV.Jis taip pat sudaro nemaþà lietuviðkøsûriø eksporto dalá, bet ten savo sûriusparduodame kaip þaliavà. Niekam tenneádomu, jog tai lietuviðkas sûris. Tie-siog uþklijuojama etiketë, pavyzdþiui,kad tai Parmezanas.

Pastaruoju metu galima iðskirti tre-èiàjá etapà � kai tiek ga-mintojui, tiek platintojuilabai svarbu pasirinktiteisingà prekybos takti-kà. Tai mûsø ámonë irstengiasi ágyvendinti beinuolat tobulinti.

Rusijos rinkossavitumasKaip toli siekia tie

prekybos lietuviðkais sû-riais regionai? Iki Uralo,o gal ir dar toliau á rytus?

Atidarëme savo prekybos filialuspenkiuose milijoniniuose Rusijosmiestuose: Samaroje, Niþnyj Novgo-rode, Jekaterinburge, Omske, Novo-sibirske. Stengsimës ásikurti ir kituo-se milijoniniuose miestuose. Taèiauámonës plëtimasis turi bûti tiksliai ap-skaièiuotas, kad nenukentëtø paslau-gø kokybë.

Kai kalbate apie Maskvos ir Peter-burgo bei regionø rinkø skirtumus, taimintyje pirmiausia turite perkamàjà pir-këjø galià?

Skiriasi ne tik perkamoji galia. Re-gionams nereikalinga tokia aukðta ko-kybë, jie pageidauja pigesnës prekës.Ámonei, prekiaujanèiai regionuose,ðiek tiek paprasèiau, kadangi ten në-ra tokios didelës konkurencijos. Re-gionø parduotuvës ir turgûs nëratiek iðlepinti prekybos sàlygø bei rei-kalavimø. Kai kuriø prekiø ten ið vi-so nëra. Suprantama, Maskvos beiPeterburgo rinka daug ádomesnë, ta-èiau ji ádomesnë ir kitiems.

Tad gal á regionus pirmiausia ir ver-ta skverbtis?

Tai sprendþiant reikia iðanali-zuoti prekës pobûdá, ar uþteks pre-kybos apimèiø, ar rasi patikimø part-neriø ir t. t. Taèiau ámonei, kuri ikiðiol neprekiavo Rusijos rinkoje, to-kia galimybë neatmetama.

Rusijoje sûris dar ilgai buspaklausus produktas

Sûris tikriausiai yra labai patogiprekë transportuojant ir prekiaujant.Juk kalbame apie kietuosius, fermen-tinius sûrius?

Taip, taèiau jiems taip pat reikalin-gi ðaldymo árenginiai, sandëliai ir pa-naðiai. Be to, gamintojai nori ekspor-tuoti platesná savo produkcijos asor-timentà. Siekiant dirbti su paprastes-nës gamybos produktais, reikalingastiesioginis tiekimas á parduotuves.

Dabar mes kuriame maþ-meninës prekybos skyriø.

Rusija daugeliui lietu-viðkø prekiø taiko tuos pa-èius tarifus, kaip ir EuroposSàjungos prekëms. Tikriau-siai tai stabdo mûsø maistoprekiø eksportà á tà ðalá?

Nepamirðkime, kadkai kurie ES gamintojai,áveþantys savo prekes áRusijà, yra dotuojami sa-vo valstybës. Mûsø sû-riams, kurie neturi þino-mo prekinio þenklo, sun-ku konkuruoti net ir suimportuojamais sûriais.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

UAB prekybos namai Hermisprezidentë Þaklina Aiðparienë

Prof. Bolius Poðkus

Prof. Jevgenija Serova

Doc. Donatas Stanikûnas

Praneðimà skaito UAB prekybos namai Hermis prezidentë Þaklina Aiðparienë; sëdi Lietuvos MA tikroji narë Þemësûkio ir miðkø mokslø skyriaus pirmininkë Veronika Vasiliauskienë, prof. Bolius Poðkus ir doc. Donatas Stanikûnas

Latvijos valstybiná agrarinës ekonomikos institutà atstovavo Ieva Jaunzemëir dr. Danutë Jasjko

TARPTAUTINË PREKYBA

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 7Kai tapsime visateisiais ES na-

riais, prekybos apimtys Rusijoje, ðiuoatveju kalbu apie prekybà lietuviðkaissûriais, turëtø didëti ar maþëti? Su Ru-sija prekiauti bus lengviau ar sunkiau?

Mûsø atveju Rusija kasdien tam-pa vis civilizuotesnë prekybos partne-rë. Daug firmø Rusijoje jau turi pa-status, biurus, nekilnojamo turto, to-dël tampa patikimais partneriais. Oprieð keletà metø apskritai visa pre-kyba buvo grindþiama tik tarpusaviopasitikëjimu. Dabar net naujam ver-slo dalyviui sàlygos daug geresnës.

Ástojus á Europos Sàjungà, dota-cijø klausimas bus svarstomas ben-drai: jei gausime dotacijas sûriams,tegul tik treèdalá to, kà gauna ES sen-buviai, tai mûsø produkcija vis tiekðiek tiek atpigs. Jei dotacijø sûriamsneliks, ES pakils Vakarø valstybiøsûriø kainos ir mûsø produktas taippat bus labiau perkamas. Juk ðian-dien vokieèiai tokias dotacijas gau-na, o mes � ne, ir vis tiek savo sûriussugebame parduoti. Jei sugebësimeatpiginti savo prekæ, prekybos apim-tys iðaugs. Pagal statistikà ir mûsøámonës analizæ, Rusijoje sûriø trûku-mas jausis dar ilgai. Ðio maisto pro-dukto kol kas vartojama gana maþai,taigi vartojimas turëtø didëti. Kolkas Rusija dar nepagamina tiek sû-rio, kiek valstybëje suvartojama. Ki-ta vertus, norint pagaminti aukðtoskokybës sûrá, svarbu ne tik didþiulësinvesticijos, þaliavos kiekis, bet irdarbo kultûra, nuo pieno surinkimoiki sûriø patekimo ant lentynos. Pas-taruoju metu ypaè pasikeitë impor-tuojamo á Rusijà sûrio santykis. Uk-raina, turinti pakankamai þaliavos,labai daug investavo á pieno pramo-næ ir gana sparèiai padidino gamy-bos apimtis bei pagerino kokybæ.Taigi bendradarbiaujant su gaminto-jais ypaè svarbu spëti tinkamai rea-guoti á kintanèias sàlygas bei siûlytirinkai tai, ko ji reikalauja.

Patirtis � mûsø stiprybë

Gal þadate prekiauti ir kitais pie-no produktais Rusijoje, ne vien kietaissûriais?

Tiesiog nemaþa dalis lietuviðkøproduktø dël muitø bei kitø kaðtøskirtumo tampa ðioje rinkoje nekon-kurentiðki. O produktams, kuriøprekinis þenklas nëra labai þinomas,reikalingas didþiulis ádirbis. Þinoma,mûsø sukurtoje bazëje eksperi-mentuojame ir veþame papildomøpieno produktø, kurie ádomûs preky-biniams tinklams, parduotuvëms. Kei-èiantis santykiui tarp turgø ir prekybi-niø tinklø Rusijoje, galimybë iðpopu-liarinti ðiuos produktus neatmetama.

Ðiandien Lietuvoje pienas perpuspigesnis uþ pienà ES ðalyse. Kodël to-kie dideli gamybos kaðtai?

Mes negauname tokiø dotacijø,kokias gauna ES ðalys. Kitas reika-las, dël ko lietuviðko sûrio Rusijosrinkoje parduodama daugiau uþ ki-tus pieno produktus. Sûrio gamybalabai sudëtinga, brangi ir todël patysRusijos gamintojai dar neástengiapagaminti pakankamai sûrio. Norintpagaminti aukðtos kokybës sûrá, rei-kia ypaè dideliø pradiniø investicijø.Patirtis, geros kokybës pieno þalia-va � mûsø stiprybë.

Pavyzdþiui, skystus ir tirðtus jo-gurtus parduoti nëra paprasta. Grei-to vartojimo prekes veþti á Rusijà ne-naudinga, nes toje ðalyje greito var-tojimo prekiø gamyba iðplëtota ga-na gerai, o prekës galiojimo laikas ri-botas. Jei muitinëje automobilisástrigs savaitei, teks viskà iðmesti.

Leiskite Jums palinkëti sëkmës to-liau plëtojant tarptautinius prekybosryðius. Aèiû uþ pareikðtas mintis.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Jau áprasta Vilniaus universitetomokslo darbø Knygotyra (vyriausiasisredaktorius prof. habil. dr. DomasKaunas) tomus formuoti ið straips-niø, parengtø kas rudená Knygotyroskatedros konferencijose skaitomøpraneðimø pagrindu. 38-ajame tome� 2001-øjø rugsëjo tarptautinës kny-gotyros konferencijos tematika, taigi� bibliofilija. Dël to ðis tomas turëtøbûti ádomus ne tik specialistams, betir daug platesnei visuomenei.

Apie bibliofilijà daugiausia raðo,tuo domisi pavieniai entuziastai. Be-ne daugiausia teorijos lygmeniu èiabus nuveikæ rusø knygotyrininkai.Sankt Peterburge, Rusijos nacionali-nëje bibliotekoje, nuolat vyksta tarp-tautinës bibliofilijos konferencijos (ðárudená bus jau 9-oji), eina tæstinis lei-dinys Aktualios bibliofilijos teorijos iristorijos problemos. Vieno ið ðio leidi-nio sudarytojø, kultûrologo ir biblio-filo Villio Petrickio straipsnis Biblio-filijos ateitis: kultûrologinë prognozëskelbiamas ir ðioje Knygotyroje. Auto-rius aptaria bibliofilijà kaip socialináir kultûriná fenomenà, ypaè akcentuo-ja jos pagrindinæ � spaudos paveldoiðsaugojimo � funkcijà, gana optimis-

tiðkai þvelgia á ateitá, teigdamas, jogbibliofilija, dabarties pasaulyje susi-durdama su naujausiomis informaci-jos sklaidos formomis, iðgyvens.

Lenkø knygotyrininko JanuszoDunino straipsnis Bibliofilija VidurioEuropos poþiûriu skirtas bibliofilijossituacijai postkomunistinëse Europosðalyse. Èia bibliofilijos vaizdas kiekpanaðëja á Lietuvos: atsiranda vis dau-giau labai turtingø knygos pirkëjø, de-ja, stokojanèiø intelektinio potencia-lo. Rinka á tai taip pat reaguoja: siû-lomos �snobiðkos� knygos (pavyz-dþiui, leidyklos Kentsiak et Ley). Kaipvienas ið paèiø vertingiausiø pastarøjømetø bibliofiliniø leidiniø ávardijamasCzesùawo Miùoszo poezijos leidimas,iliustruotas Stasio Eidrigevièiaus (Lo-dzë, iðleista 110 egzemplioriø tiraþu).

Oklendo universiteto profesoriausLeonardo Gerulaièio straipsnyje Bib-liofilija Jungtinëse Amerikos Valstijoserasime informacijos ne tik apie speci-finæ JAV bibliofilijos situacijà (knygaèia, kaip niekur kitur, yra puiki finan-siniø investicijø priemonë), galingàmecenatystës istorijà (palyginkime:J. Harvardas padovanojo savajam uni-versitetui 400 knygø, o tuo paèiu me-tu gyvenæs Kazimieras Leonas Sapie-ga Vilniaus universitetui uþraðë3000 knygø!), bet ir ádomiø apmàsty-mø bei patarimø pradedantiems bib-liofilams. Ðtai kad ir toks: Iðsirinkite trisgeriausius jaunø poetø leidinius ir nu-

Dëmesio centre � bibliofilijasipirkite kuo daugiau egzemplioriø uþlaikraðèio kainà. Jeigu jûs pasirinkoteJoyce�à, Steinà ar Faulknerá, bûsite tur-tingas ðiandien, bet ne bibliofilas; net jeiesate Niujorko Grolier klubo narys, bû-site panaðesnis á miesèioná, kuris labiaumëgsta pinigus nei knygas. Surasti tikrøbibliofilø yra taip pat sunku kaip ir ne-paperkamø politikø.

Tragiðkas Lietuvos asmeniniøbibliotekø vaizdas atsiskleidþia Silvi-jos Vëlavièienës straipsnyje Asmeni-niø bibliotekø likimai XX amþiaus Lie-tuvos politiniø lûþiø akivaizdoje. Auto-rë pabrëþia atskirø asmenybiø svarbà,gelbëjant nykstanèiø dvarø bibliote-kas. Ypaè èia nusipelnæ KonstantinasJablonskis ir Juozas Rimantas. De-tektyvo verta istorija � bibliofilo Vy-tauto Steponaièio asmeninës biblio-tekos likimas. Lietuvos bibliofilijos is-torijos skraistæ praplëèia Nijolës Lie-tuvninkaitës straipsnis apie Kaunoskaitymo mëgëjø draugijos veiklà1870-1915 metais. Ði draugija, sukau-pusi universalià, vieðai prieinamà20 tûkst. knygø bibliotekà Kaune, ið-vysèiusi plaèià ðvietëjiðkà veiklà, lai-koma organizuoto skaitymo mëgëjøsàjûdþio pradininke Lietuvoje.

Domas Kaunas straipsnyje Bib-liofilo bibliotekos katalogas aptaria da-bartiniø Lietuvos asmeniniø bibliote-kø katalogavimo situacijà ir nagrinë-ja katalogà kaip ávairiapusiðkos infor-macijos apie asmeninæ bibliotekà irjos savininkà ðaltiná. Straipsnio auto-rius, kalbëdamas apie tokiø katalogøpaskirtá, pabrëþia, jog tai ne vien as-meninës bibliotekos organizavimo,jos fondo sisteminimo, bet ir komu-nikavimo su vienminèiais priemonë,pristatanti visuomenei svarbius leidi-nius ir paèias bibliotekas, teikiantiduomenø apie knygos funkcionavimàvisuomenëje, pagaliau � paèios bib-liotekos apsaugos garantas.

Ádomus mums savo temos nauju-mu yra Vroclavo universiteto knygo-tyrininkës Malgorzatos Komzosstraipsnis apie XIX a. Europos salo-ninës knygø kultûros reiðkiná � kyp-sekus, savotiðkus albumus-almana-chus, buvusius labai populiarius ir ta-pusius bibliofilijos objektu. Tai pra-bangiai leisti (su daugybe iliustracijø)albumëliai suvenyrai su prozos ir po-ezijos tekstais, paprastai laikyti salo-nuose ant stalo. Ðis masinës kultûrosreiðkinys ypaè buvo paplitæs Anglijo-je ir Prancûzijoje. Jam ávardyti net pu-ristai prancûzai pasiliko angliðkàjáterminà, todël gal ir mums nereikëtøto kypseko baidytis.

Kita straipsniø grupë skirta atski-riems bibliofilams ir jø kolekcijø pri-

statymui. Èia skaitytojas susipaþins irsu iðkiliomis praeities, ir su dabartiesasmenybëmis. Arvydà Pacevièiø ir Li-lijà Limanæ domina Ðvietimo epo-chos bibliofilai Jonas KrizostomasGintila ir Gustavas Bergmanas. Tik-ra atgaiva skaityti apie þemaièiø vys-kupà nominatà J. K. Gintilà, ilgai ne-pelnytai uþmirðtà ir neávertintà. Joaistra ir uþmojis knygoms leidþia jáávardyti kaip elitiná bibliofilà, didþiau-sios XIX a. viduryje Lietuvoje asme-ninës bibliotekos savininkà.

Eglës Akstinaitës straipsnis LevoVladimirovo asmeninë biblioteka iðsi-skiria parengimo kultûra, lakoniðkutalpiu sakiniu, apibendrinimø ir iðva-dø brandumu. Autorë daro iðvadà,jog savo turiniu ádomi 3 tûkst. viene-tø L. Vladimirovo biblioteka nebuvu-si bibliofilinë, o tik asmeninius beimokslininko interesus tenkinusi bib-lioteka. O dailininko Kazio Varneliobiblioteka (ypaè jo surinkta didelëbibliofilinë kolekcija) � prieðingai �jau peraugusi asmeninius poreikius.Apie tai raðo Alma Braziûnienë. Pra-bangios, puoðniai áriðtos, geriausiødailininkø iliustruotos, spausdintosant pergameno, su keliais tos paèios

graviûros atspaudais ar kaip kitaip ið-oriðkai iðsiskirianèios knygos � visa taiK. Varnelio kolekcijoje.

Apie retas XX a. pradþios lietu-viðkas knygas ne privaèiose, o valsty-binëse saugyklose svarsto VioletaÈerniauskaitë. Suprantamas autorëssusirûpinimas: labai daugelio to lai-kotarpio lietuviðkø knygeliø apskritainëra Lietuvos bibliotekose, dalies jøiðlikæ tik vienas ar du egzemplioriai.Dël ávairiø prieþasèiø ðie leidiniai në-ra laikomi prioritetiniais, nors to tik-rai yra nusipelnæ.

Didelis ir iðsamus apþvalginisGintauto Trumpio straipsnis Minia-tiûrinë knyga � apie taip populiarø ko-lekcionavimo objektà. Pats surinkæsapie tûkstantá maþøjø knygeliø, auto-rius pateikia daug ádomios medþiagosið jø spausdinimo, kolekcionavimo,

tyrinëjimo, aktualizavimo istorijos uþ-sienyje ir Lietuvoje.

Taip pat skelbiama Dalës Lukie-nës, Antano Dundzilos ir RamunësKubiliûtës tyrimø medþiaga apie JAVlietuviø, o Violetos Skierienës � apieÞemaièiø Kalvarijos gyventojø asme-nines bibliotekas.

Recenzijø skyrelyje rasime nuo-moniø apie Estijos bibliofilijos ir kny-gos istorijos almanachà Raamat on...(Asta Krakytë), senøjø estø knygø(1525-1852) bibliografinæ rodyklæ(Osvaldas Janonis), Lietuvos biblio-filø klubø knygà Bibliofilai apie asme-nines bibliotekas.

Knygotyros 38-is tomas, vienija-mas bibliofilijos temos, tikëtina, teikspeno ne vienam bibliofilui, pagilinsþinias vienoje ar kitoje srityje, gal su-kels ir diskusiniø minèiø. Apmauduvisgi tai, jog Vilniaus universiteto lei-dykla, turinti tokià ilgà ir graþià keliøðimtmeèiø istorijà, nesugebëjo ðiosknygos tikrai bibliofiliðkai iðleisti. Ne-priekaiðtingas yra dailininkës Romu-aldos Verygaitës dar 1970 metais su-kurtas virðelis, bet pats maketas, de-ja, toli graþu ne bibliofiliðkas. O irreiklesnio dalykinio redagavimo,ypaè pateikiant santraukas, t. y. kaiptik tai, kuo naudosis nemaþa skaity-tojø dalis, apmaudþiø dalykiniø klai-dø (kad ir tokios, galinèios suklaidintine vienà bibliofilijos istorijos naujo-kà: garsusis elitinis Grolier klubas yrane Londone, o Niujorke, vokieèiøbibliofilø þurnalas Philobiblon, beje,jau nutraukæs savo egzistavimà, buvoleidþiamas ne Miunchene, o Ham-burge bei Ðtutgarde, kaip teigiama p.10), deja, neiðvengta. Justi nevieno-das ávairiø autoriø pasirengimas pub-likuotis mokslo darbuose, todël ne-vienodas ir paèiø straipsniø mokslinislygis. Kai kuriø ið jø gal net vertëjo at-sisakyti. Kyla minèiø ir dël nenusisto-vëjusios terminijos, kai tie patys da-lykai skirtingø autoriø vadinami skir-tingais vardais.

Kad ir kaip ten bûtø, aptariamasKnygotyros tomas yra ir liks pirmojiLietuvoje rimta, sistemiðka bibliofili-jos teorijos, istorijos ir praktikos aptar-tis, pirmoji tokia bibliofilijos kregþdë.

Alma Braziûnienë

LIETUVOS VALSTYBINIS MOKSLO IR STUDIJØ FONDAS

2003 m. skelbia konkursà ðioms programoms vykdyti:

� Aukðtøjø technologijø plëtros programa;� Lietuvos prioritetiniø mokslo krypèiø moksliniø tyrimø ir eksperi-

mentinës plëtros programa.Paraiðkos projektø finansavimui priimamos Lietuvos valstybiniame mokslo

ir studijø fonde (Vilnius, A. Goðtauto g. 12-407; tel. (8-5) 263 91 55; 264 72 6)nuo 2003 m. geguþës 2 d. iki 2003 m. birþelio 2 d.

Metinës paramos vienam projektui suma gali bûti iki 500 tûkst. litø.Detalesnë informacija Fondo interneto svetainëje:

www.vmsfondas.lt

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Domas Kaunas bibliofilijø konferencijoje Plungës r. savivaldybëje 2001 m.

Bibliofilijai skirtas Knygotyros tomas

8 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Pradþia Nr. 7, 8

Apie prof. Ignà Konèiø ir kitusjo aplinkos þmones Lietuvoje,Rusijoje bei Amerikoje kalbamëssu jo sûnumi dr. Algirdu Konèiu-mi, paskutine siejanèiàja grandi-mi su ðeima, kuriai XX a. ávykiainepagailëjo iðmëginimø. Prisi-mindami I. Konèiø, jo gyvenimið-kas mokslinës, kultûrinës ir vi-suomeninës veiklos nuostatas,pamëginsime ásijausti á to laikme-èio dvasià, ávairiø þmoniø poel-giø motyvus.

Bus iðleista dar vienaI. Konèiaus kelioniø knyga

Þemaièio prof. Igno Konèiaus kelio-nëms (�valkiojimams�, kaip jis pats va-dino) naujai leidþiamoje knygoje Jûsesate pasiryþæs suteikti antrà gyvenimà.Esate ðios knygos sudarytojas, tad gal irpapasakokite, kas pateks á ðá veikalà.

Knygos idëja man kilo, kai laik-raðtyje Lietuvos þinios 1911 m. pama-èiau iðspausdintà savo tëvo IgnoKonèiaus raðiniø ciklà Þemaièiuos.Jis tà ciklà raðë vasaros iðkylø metudar bûdamas Peterburgo universite-to studentas ir skatinamas savo pro-fesoriaus Eduardo Volterio. Að ne-ásivaizdavau, kad tai gali bûti toksplatus apraðymas, maniau, kad susi-darys keli puslapiai, o pasirodë �daugiau kaip 20.

Tai ne ðiaip puslapiai. Ðie tekstaiparaðyti gyva, vaizdinga þemaièiø kal-ba (tyèia nesakau tarme).

Anø laikø kalba, bet labai neblo-ga. Tëvas buvo daug paraðæs, sukau-pæs medþiagos, bet akstinà knygai su-daryti man suteikë bûtent jo ciklas Þe-maièiuos. Antràjà knygos dalá sudarysKelionë á Plungæ. Tai labai ádomus ra-ðinys, kuriuo per fiziðkai suvoktà kelio-næ apraðyta visa Plungës ir Telðiø krað-to panorama. Ðá veikalà tëvas raðë jaubûdamas visai kito amþiaus. Tada jisjau buvo brandi asmenybë, be to, jukraðë gyvendamas Amerikoje. Tremty-je, kaip pats I. Konèius visada pabrëþ-davo. Raðë gaivindamas savo atmintá,gyvendamas Tëvynës prisiminimais.Tai ne tiek chronologiðko pobûdþio,

Profesorius Ignas Konèius �fizikas, etnologas, þemaitis (3)

kiek vaizdinio apraðymo kûrinys.Þmoniø, gamtos ir tëvui ádomiø vietøapraðymas.

Tai galima pavadinti tam tikra re-miniscencija?

Taip. Gaila, kad ðis kûrinys ligiðiol taip ir nebuvo iðspausdintas.2001 m. iðleistoje I. Konèiaus knygo-je Mano eitasis kelias taip pat yra vie-nas skyrius, kurio pavadinimas Kelio-në á Plungæ. Tai keletas puslapiø, betvisai kita tema. O Amerikoje raðytasrankraðtis Kelionë á Plungæ naujojeknygoje sudarys 27 puslapius.

O kas sudarys treèiàjà knygos dalá?Treèiàjà dalá sudarys Kelionë á

tremtá. Taip tëvas vadindavo savo,kaip priverstinio iðeivio, pasitraukimàið Lietuvos 1944 metais. Ðis kûrinystaip pat iki ðiol nebuvo spausdintas.

I. Konèiaus archyvo keliasá Tëvynæ

Kaip pastarieji du rankraðèiai at-sidûrë Jûsø rankose?Tikriausiai tai ilgaistorija, nes vargu artëvas sovietmeèiu iðAmerikos bûtø galë-jæs Jums tuos ran-kraðèius perduoti?

Dabar ið JAV at-veþti rankraðèiaikartu su visu tëvoarchyvu. Amerikoje,gyvendamas Bosto-ne, vëliau Èikagospriemiestyje Putna-me tëvas bendravosu jam artimaisþmonëmis, savo bu-vusiais studentaisdar ið Kauno laikø.Daug bendravo sulabai já gerbusiuskautu, nevedusiu,neseniai mirusiu vy-riðkiu. Su juo tëvastvarkë visus skautøreikalus. Savo svar-biausius archyviniusraðto dalykus tëvasatrinko, sutvarkë irsukrovë á didelá la-gaminà, taèiau prieðmirtá sûnui Liuduikaþkodël nepaliko.O paliko inþinieriuiKostui Nenortui, gy-venusiam netoli

Bostono. Þinoma, man tai buvo tru-putá keista.

Kai Lietuvoje pasirodë I. Kon-èiaus knygos Þemaièiø ðnekos ant-roji laida, nusiunèiau broliui Liuduiir Kostui Nenortui á Amerikà. Bro-lis dar spëjo prieð mirtá pamatyti irI. Konèiaus Kelionæ á Èervenæ. Kny-goje iðspausdinome ir jo duktersnuotraukà su universiteto rektoriu-mi. Ji fotografuota toje paèioje sa-lëje, kur prof. I. Konèius 1940 m.nufotografuotas su keliais universi-teto darbuotojais. Beje, tà I. Kon-èiaus nuotraukà yra spausdinusi irMokslo Lietuva.

Po inþinieriaus Kosto Nenortomirties tëvo lagaminas su rankrað-èiais ir kitais archyvais liko pas InàNenortienæ. Ji gyvena Èikagoje, ne-toli mano brolienës Konèienës namø(brolis Liudas Konèius tada jau bu-vo miræs). Þinoma, nedavë ramybësklausimas, kodël tëvas savo rankrað-èius paliko Nenortams. Kai suþino-jau, kad brolis miræs, papraðiau jodukters, savo dukterëèios, kad maná Vilniø atsiøstø tà tëvo lagaminà. Þi-noma, padëkojau ir poniai Inai Ne-nortienei, kad iðsaugojo ðá mûsø ðei-mai brangø palikimà.

Ponios Nenortienës praðyti,kad atsiøstø tëvo lagaminà nesiry-þau, nes tai kainavo nemaþai iðlai-dø. Todël papraðiau dukterëèios.

Lagamine viskas buvo gana tvar-kingai suvyniota ir sudëta. Labaiabejoju, jog kas nors bûtø domëjæ-sis tëvo raðtais, juos skaitæs. Tenbuvo ir tokiø dalykø, ið kuriø lyg iraiðkëja paskutinë tëvo valia.

Palikimas

Bûtø labai netaktiðka klausti,kas gi Jums turëjo tekti. Tikriausiaiðtai tas lagaminas su tëvo raðtais ir

archyvu apie kurá ir kalbate?Kai gavau tëvo lagaminà, staiga

iðgirdau, kad brolienë pradëjo dalin-ti tëvo droþinius. Paraðiau gana pik-tà laiðkà á Amerikà. Visi tëvo droþi-niai nepriklauso nei man, nei jums. Jiepriklauso Lietuvai, þemaièiams. Kadneiðdalintumëte kokiems negrams�Kol að nesupykstu, mane net gali my-linèiu vadinti. Bet kai supykstu�

Nebûtumëte þemaitis.Jauèiuosi lyg sëdëdamas prie su-

skilusio lovio, nes neþinau, ar visustëvo droþinius gavau. Juk tëvas bu-vo nepaprastai tvarkingas, viskà nu-meruodavo. Skautø kaklaraiðèiamsdarytus þiedelius, ir juos numeruo-davo. Pavyzdþiui, Rûta Kviklytë-Ku-likauskienë gavo tëvo ið medþio pa-darytà sagæ. Tarp jo popieriø radauparaðyta, kad jai padarytas toks irtoks dirbinys, jo numeris toks ir toks.Kartà ji manæs ir klausia, gal ðià sa-gæ atiduoti á tëvo darbø ekspozicijàPlungës muziejuje? Atsakiau, kadnereikia, nes tëvas jai uþraðë, jai irturi priklausyti. O að tëvo droþinius,gautus ið Amerikos, perdaviau Plun-gës muziejui. Tiesa, vaikams esu da-væs po vienà droþiná, kad saugotø bo-èiaus atminimà.

Kokius ryðius Ignas Konèius palai-kë su Broniumi Kvikliu, enciklopedinioleidinio Mûsø Lietuva autoriumi?

B. Kviklys su I. Konèiumi ilgai irdaþnai susiraðinëjo. Tëvas visus laið-kus suriðo á ryðulëlá, jie iðliko iki ðiødienø.

Beje, vienas turtingas JAV lietu-vis Bronius Aleksandravièius (beje,Nidoje nupirkæs vasarvietæ) siûlësi iðtëvo nupirkti visà jo droþiniø kolek-cijà. Jis tvirtino, kad jau buvo sulygæsuþ 5 tûkst. JAV doleriø. Tëvas prieðparduodamas B. Aleksandravièiuiminëjo, kad dar nori pasitarti su sû-numis Liudu ir Vytautu. Neþinia, kàtëvas galvojo, bet man atrodo, kad jisvis dëlto nenorëjo galutinai skirtis susavo droþiniais.

B. Aleksandravièius man papasa-kojo ádomø faktà ið skautiðkojo judë-jimo, kuriam daug jëgø atidavë ma-no tëvas. 1957 m. Alpiø papëdëje vy-ko pasaulinis skautø suvaþiavimas.Dalyvavo visos valstybës, kuriose bu-vo skautø organizacijos. Iðkilo klau-simas dël valstybiø, okupuotø TarybøSàjungos, atstovavimo. Kaip dalyvau-ti lietuviams? Klausimas buvo ið-spræstas, kai Lichtenðteino princas su-tiko tautø parade neðti lietuviðkà tau-tinæ vëliavà. Að tà vëliavà iðsaugojau.Jà man atsiuntë to suvaþiavimo daly-vis, mano bendraklasis VytautasSkrinskas ið Kauno Auðros berniukøgimnazijos, gyvenæs Toronte, Kana-doje. Dabar ta vëliava saugoma Lie-tuvos nacionaliniame muziejuje.

Akademinio skautø sàjûdþio ordinas,kuriuo apdovanotas prof. Ignas Konèius

Akademinio skautø sàjûdþio ákûrëjas emigracijoje prof. Ignas Konèius (sëdi pirmoje eilëje) tarp skauèiø studenèiø stovyklojeHanau (Vokietijoje) 1947 m.

Mokslo Lietuvos paðnekovas dr. Algirdas Konèius (stovi) su Badenpovelio kursø vadovybe Gilvelyje (1937 m. Londonas);tëvas ir sûnus Konèiai � aktyvûs skautø judëjimo dalyviai

Ignas Konèius su þmona Marija Palangoje prieBirutës kalno apie 1911 m.

Nuo

trau

kos

ið d

r. A

. kon

èiau

s rin

kini

o

ASMENYBË

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 9Kas vasarà B. Aleksandravièius

atvaþiuoja á Lietuvà, vasaroja Nido-je. Susitikæ prisimename tëvà, jo ap-linkos þmones Amerikoje ir Lietu-voje. Paskutiná kartà susitikæ nema-þai kalbëjomës ir apie Jonà Remei-kà, su kuriuo likimas buvo suvedæsmano tëvà.

Ðeimà maitino peiliu

Jono Remeikos pavardë mums pa-dës atskleisti naujas I. Konèiaus asme-nybës spalvas, bet tam mums teksnukeliauti á kità pasaulio kraðtà. Ðiuoatveju � á Ðiaurës Kaukazà, Stavropo-lá. Gal primintumëte, kaip I. Konèiussu visa ðeima ten atsidûrë?

1913 m. baigæs Peterburgo uni-versiteto Fizikos ir matematikos fa-kultetà bei palankiai susiklosèius ap-linkybëms I. Konèius sugebëjo ási-darbinti Palangos mergaièiø progim-nazijoje mokytoju. Buvo pirmasisðios progimnazijos mokytojas þemai-tis. Prasidëjus Pirmajam pasauli-niam karui, progimnazija buvo eva-kuota á Estijos miestà Verrö, vëliauperkelta á Peterburgà, o ið ten iðkel-dinta net á Stavropolá. Rusijà krëtëávykiai: 1917 m. Vasario revoliucija,paskui spalio perversmas, prasidëjopilietinis karas.

Stavropolyje tëvas dëstë mate-matikà Olgos mergaièiø gimnazijo-je, dirbo Þemës ûkio institute labo-rantu. Buvo sunkus metas, o Rusijo-je � visiðka suirutë. Vienà vakaràmiestà uþimdavo raudonieji, kità �baltieji.

Laimei, I. Konèius buvo labainagingas þmogus, darydavo rûko-riams kandiklius ir cigarnyèias. Jieturëjo didelæ paklausà tarp karinin-kø, kurie net iðrûpino tëvui maistodaviná. Uþ kandiklá galima buvo gau-ti iki 1 tûkst. rubliø � pieno butelioekvivalentas. O atlyginimo gaudavo6 tûkst. rubliø, t. y. ðeðis butelius pie-no. Savo atsiminimuose tëvas raðo,kad Stavropolyje savo ðeimà maitinopeiliu.

Nagingas ir apsukrus þmogus viskà nors prasimano. Pamenu, kaip të-vas kartu su mokytojø seminarijosmokytoju Alfonsu Paðke augino triu-ðius, nes ðeimai reikëjo pramisti. Re-gis, tiems triuðiams auginti buvoákurtas net pavyzdinis triuðiø ûkis.I. Konèius su tais triuðiais net ir pa-rodose dalyvaudavo. Kai rengësigráþti á Lietuvà, pardavë triuðius,uþ kuriuos gavo tiek milijonø, kad suA. Paðke nupirko po 8 pûdus miltø.

StavropolyjeKiek þinau, Stavropolyje I. Kon-

èius rûpinosi ir nukentëjusiaisiaisnuo karo ið Lietuvos?

Jis buvo nuo karo nukentëju-siems ðelpti draugijos pirmininkasvisame Ðiaurës Kaukazo regione.Rûpinosi savo kraðtieèiais. Kai

1918 m. V. Leninas paskelbë dekre-tà, leidþiantá Rusijos teritorijojeesanèiø tautø atstovams gráþti á savotëvynæ, I. Konèius gavo ágaliojimusregistruoti tautieèius, norinèius gráþ-ti á Lietuvà. Kartà pas já atëjo JonasRemeika. Kilimo nuo Obeliø, tarna-væs caro kariuomenëje, o kai Rusijapralaimëjo karà Vokietijai, rusø ka-riuomenës daliniai iðsibarstë po vi-sà subyrëjusios imperijos teritorijà.Pulkas, kuriame tarnavo J. Remeika,atsidûrë Irane. Teherane pabëgæs iðkariuomenës lietuvis atsidûrë Stav-ropolyje. Bëglys be dokumentø pri-sistatë I. Konèiui, nes iðgirdo, jog yrakas rûpinasi lietuviais pabëgëliais.

Tëvas iðrûpino J. Remeikai dar-bo � pardavëju kooperatyve. Ðis at-neðdavo keturis vaikus turinèiaiKonèiø ðeimai pieno ir duonos...

Gimtajame Rokiðkio kraðte J. Re-meika buvo matininko vaikas, sep-tyneriø iðveþtas á Rygà pas batsiuvá,vëliau dirbo prie maðinø, pardavë-ju. Tada ir buvo paimtas á kariuome-næ � á dragûnus. Kadangi J. Remei-ka neturëjo jokiø dokumentø, tai I.Konèius savo kraðtietá ir globojo vi-sà laikà.

Prisimenu, motina neðiojo tokiàboa � gyvatæ primenanèià ðerpæ iðskunso kailio; visose nuotraukose jàgalima matyti su ta boa. Daugelismoterø neðiojo tuos skunso kailius,nes juodsidabriø lapiø nebuvo, o ru-døjø lapiø kailiai, matyt, tuo metunebuvo madingi. Atëjo þiema, o

J. Remeika vis vaikðèiojo plika gal-va. Tada tëvas paëmë nuo motinosboa ir atkirpo dalá skunso kailio suuodega, pasistatë puodà ir ant jodugno ëmë siûti J. Remeikai kepu-ræ. Tai su ta kepure jis vaikðèiojo netik Stavropolyje, bet ir atvyko á Lie-tuvà. Atvaþiavæs pas tëvà á Kaunà,sakydavo: Ignai, dar neðioju tavoskunsà.

Susitikimas suJeronimu Uborevièiumi

J. Remeika buvo kairiøjø paþiû-rø, kuriø prisigraibë, matyt, dar ka-riuomenëje ir vienà dienà � tai buvoStavropolyje � tëvo klausia, ar ðis ne-norëtø susitikti su Jeronimu Ubore-vièiumi? Tëvas nieko apie J. Ubore-vièiø neþinojo, taèiau tokiam susiti-

kimui neprieð-taravo. Neþi-nau, kaipJ. Remeika suJ. Uborevièiu-mi susipaþino,matyt abiejøpanaðios pa-þiûros ir tai,kad abu buvolietuviai, juoskaþkokiu bûdusuvedë.

Kità dienà,kaip buvo su-tarta, J. Ubo-revièius atëjo ámûsø butà.Tiksliau sa-kant, tai buvopalëpë, á kuriàteko lipti laip-teliais. J. Ubo-revièius paëmëá rankas pisto-letà, á vamzdáástûmë ðovináir liepë pir-mam liptiJ. Remeikai.Matyt, norëjoiðvengti neti-këtumø, galpasalos.

Tëvas, ku-ris buvo labai tvarkingas ir viskà fik-suodavo, apraðë ir ðá susitikimà. Ádo-miai jis apibûdino J. Uborevièiø. Taibuvo caro laikø karininkas, po Rusi-jos revoliucijø perëjæs á bolðevikø pu-sæ. Elegantiðka, ilga kavaleristo á ta-lijà siaurëjanti, nugaros pusëje pers-kelta milinë, graþiai pasiûta, ap-tempta, be raukðlelës, be dëmelës.Buvo su pensne ir deimanto þiedu antrankos. Labai mandagus, korektið-kas. Tikras inteligentas. Norëjo pasi-kalbëti su nuo karo nukentëjusiemsðelpti draugijos pirmininku lietuviu.

Kalbantis tëvas pasiûlë J. Ubore-vièiui gráþti á Lietuvà. Jis padësiàs, nesturás tokiø ágaliojimø. J. Uborevièius

atsakë, kad pirma su-tvarkysiàs tuos bolðe-vikus ir tada gráðiàs.

Vadinasi, nebuvopamirðæs ar atsisakæsLietuvos.

Gráþti norëjo,tik nemanë, kad Ru-sijos revoliucija pa-kryps tokia linkme.Ne jis vienas norëjopadaryti tvarkà Ru-sijoje. Be to, nepa-mirðkime, kad buvomaþos tautos atsto-vas. Susitikti suI. Konèiumi já vedëlietuviðkas kraujas irþingeidumas. Ir iðRusijos revoliucijosdaugelis tikëjosi neStalino tironijos irrepresijø. Tuo metupusë Europos �sir-go� kairuoliðkomispaþiûromis, prisi-minkime, juk net irinteligentijos salo-nuose kairuoliðkosmintys buvo gerotono poþymis. Þmonës, panaðûs á J.Uborevièiø, tikëjosi iðtrûkti ið caroglëbio, iðvaduoti ið �tautø kalëjimo�� taip buvo vadinama imperialistinëRusija � pavergtas tautas ir sukurtidemokratinæ respublikà. Kur visa tainuvedë, parodë istorija.

Turime pripaþinti, kad I. Konèiausir J. Uborevièiaus susitikimas buvoreikðmingas ávykis. Kad ir kà sakytu-me, J. Uborevièius � istorinë asmeny-bë, vienas þymiausiø TSRS karo veikë-jø. Priminkime, jog gimæs 1896 m. An-tandravos kaime Utenos rajone. Studi-javo Peterburgo politechnikos institu-te. 1915 m. mobilizuotas á kariuome-næ, mokësi artilerijos mokykloje. BuvoPirmojo pasaulinio karo dalyvis, vë-liau vienas raudonosios gvardijos or-ganizatoriø. Vadovavo revoliuciniamsdaliniams � divizijoms, armijoms.1919-1920 m. kaip tik vadovavo 14-ajai, 9-ajai, 13-ajai armijoms. Vëliautapo 5-osios armijos ir Rytø Sibiro ka-rinës apygardos kariuomenës vadu,1922 m. rugpjûtá tapo Tolimøjø RytøRespublikos karo ministru. Pirmasisparaðë raudonosios armijos statutus,t. y. mëgino padaryti tvarkà kariuome-nëje. Uþëmë labai aukðtà padëtá VKP(b) hierarchijoje. Neteisëtai represuo-tas � suðaudytas 1937 m. Gal iðties ki-taip bûtø susiklostæs ðio mûsø kraðtie-èio likimas, jei jis bûtø paklausæs I. Kon-èiaus patarimo ir gráþæs á Lietuvà. Vie-toj to jis ryþosi ávesti tvarkà Rusijoje.

Kai druska buvopati tikroji valiuta

Buvote ðeðeriø metø, kai visa Kon-èiø ðeima su daugybe nuotykiø parkelia-vo á Lietuvà. Ar atsimenate tà kelionæ?

Gondingos piliakalnis

Sodelyje prie namø Ignas Konèius su sûnumisAlgirdu, Vytautu, Jurgiu ir Liudu 1929 m. Kaune

Vytauto gatvë Palangoje

Prisimenu, kaip 1921 m. visà më-nesá vaþiavome gyvuliniame vagoneper Maskvà á Lietuvà. Kartu vaþia-vo ir J. Remeika. Kadangi jis netu-rëjo dokumentø, tai á vagonà atei-nant tikrintojams, J. Remeika ropð-davosi ant traukinio stogo ir ten va-þiuodavo. Pavalgyti nusileisdavo þe-myn. Taip mûsø ðeimos globojamasir parvaþiavo á Maskvà. Ið èia vëliauparsikraustë á Lietuvà, iki savøjøObeliø.

Proteguojamas tëvo J. Remei-ka ásikûrë Dotnuvoje, Babënø mið-ke prie Këdainiø. Dirbdamas eigu-liu ásitaisë krautuvëlæ, pasistatë na-mà. Buvo be galo geras mûsø pa-þástamas. Buvau já sutikæs gal 1946m. ar 1947 m. Pasigyrë, kad veþàs áRusijà statines marinuotø agurkø.Jo verslumas buvo akivaizdus ir pokaro.

O ið tos kelionës Maskvoje pri-simenu, kaip mums reikëjo perveþtidaiktus ið vienos geleþinkelio stotiesá kità. Veþikas klausia: Kuo mokësi-te? Tëvas þinojo, kuo geriausia mo-këti � druska. Ið anksto buvo pasirû-pinæs pasiimti, nes þinojo, kad Mask-voje didþiulis druskos trûkumas. Ge-rai, praðome sëstis, � sutiko mus pa-imti veþikas. Kai buvome nuveþti ávietà, tëvas iðsitraukë taurelæ ir pri-pylë sklidinai druskos. Veþikas èiapat ásipylë tos druskos á burnà ir ëmëputodamas jà valgyti. Man buvokeista matyti, kad ðitaip þmogus val-go druskà � iðsekintas organizmasreikalavo. Druska Maskvoje tuo me-tu buvo pati tikriausia valiuta.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Keliaudamas po Þemaitijà Ignas Konèius apraðë ir ðiàÐv. Vincento koplytëlæ Noriðkiø kaime, prie kurios tekantis

ðaltinëlis, vietos þmoniø tikëjimu, yra ðventas

10 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Mokslas ir visuomenë.Praraja, kurià bûtina áveikti (1)

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

susidarysime iðsamø vaizdà apie ðiandie-niná Lietuvos mokslà.

Sekcijos tema sieja mokslà ir visuo-menæ, o mokslas á visuomenæ pirmiau-sia ir skverbiasi per jo populiarinimà. Ðiveiklos sritis kelia dideliø rûpesèiø, ku-riuos ir norëtøsi iðsamiai apsvarstytisekcijos darbe. Taigi dviems dalykams� mokslo produktyvumui bei populia-rinimui � ir bus skirti dauguma prane-ðimø Simpoziume. Todël skaityti pirmàpraneðimà papraðëme mokslotyrininkædr. Inà Dagytæ, publikavusià ne vienàdarbà mokslotyros klausimais.

Lietuvos mokslo tarybos pirminin-kas prof. Kæstutis Makariûnas aptarsLietuvos valstybiniø mokslo premijøvaidmená, o per jas mëgins vertinti pa-èius svarbiausius ðalies mokslo pasieki-mus. Kauno technologijos universitetoprorektorius prof. Vytautas Ostaðevi-èius kalbës apie technologijos mokslørenesansà. Vytauto Didþiojo universi-teto rektorius prof. Vytautas Kamins-kas pateiks praneðimà apie jaunøjømokslininkø rengimà, kaip vienà svar-biausiø akademinës veiklos krypèiø.Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-miteto patarëjas habil. dr. Alfonsas Ra-monas aptars teisinius akademinësveiklos aspektus. Mokslo populiarini-mo klausimus aptars Vilniaus universi-teto prof. Jonas Grigas, habil. dr. Valen-tinas Baltrûnas ir Mokslo Lietuvosvyriausiasis redaktorius GediminasZemlickas. Taigi Lietuvos mokslà nag-rinësime ávairiais poþiûriais.

I. Dagytë. Mokslo ir visuomenës sà-sajos klausimai ðiandien domina ne tiksocioekonominiu poþiûriu gan proble-miðkos erdvës � taip jau gerà deðimt-metá vadintø postsocialistiniø ðaliø �mokslininkus. Tai problema, aktuali iriðsivysèiusioms Vakarø ðalims. Nevel-tui jos mokslinë analizë, sprendimo ke-liø paieðka átraukta á svarbiausios Eu-ropos Sàjungos mokslo programos �Framework � struktûrà. Aktualu paieð-koti tapatumø bei skirtumø, optimizuo-jant mokslo ir visuomenës sàsajas skir-tingas kultûras siekianèioje iðsaugotiEuropos Sàjungoje, kurios nariais mes

jau beveik esame. Manau, kadmokslo ir visuomenës sàsajø

ðaknys glûdi ne tik vienokiose ar kito-kiose ðio dalyko organizacinëse sche-mose, funkciniuose sprendimuose, betsiekia daug gilesnius kultûrinius klodus.Artëjanèiame kongrese, siekdami re-zultatyvaus sekcijos darbo, ko gero, tu-rëtume perþengti formalizuotos statis-tikos slenkstá ir pabandyti prisiliesti priedaugialypës ðios problemos esmës.

Þiniomis grásti Europà

V. Kaminskas. Ðiandien norëèiaukalbëti ne vien apie savo temà, kadan-gi tai tëra bendros problemos elemen-tas. Apie mokslà ir visuomenæ negali-

ma kalbëti atsietai nuo tø politiniø irekonominiø procesø, kurie dabar vyks-ta. Mes integruojamës á Europos Sàjun-gà, todël á mokslà ir visuomenæ turëtu-me þvelgti ið tø pozicijø.

Ko siekia ES ir ko sieks artimiau-siu metu? Dar 2000 m. Lisabonoje ESTaryba uþsibrëþë artimiausià tikslà: per10 metø sukurti þiniomis grástà Euro-pà. Kartais mes dar sakome: sukurti þi-niø ekonomikà ir þiniø visuomenæ. Iððiø pozicijø, atsiþvelgiant á padëtá Lie-tuvoje, mums reikëtø dalyvauti ir disku-

sijoje apie mokslà bei visuomenæ. Jukpo geguþës 10-11 d. referendumo tap-ome ES dalimi.

Lisabonoje buvo iðskirti 4 pagrin-diniai elementai, bûtini siekiant þiniø vi-suomenës ir þiniø ekonomikos. Pirma-sis � þiniø kûrimas, antrasis � þiniø per-davimas mokslo ir ðvietimo keliu, tre-èiasis � þiniø sklaida, pasitelkiant nau-jausias informacines technologijas irkomunikacines priemones, ketvirtasis� þiniø panaudojimas pramonës ir pa-slaugø technologijose. Visi ðie svarbiau-si elementai susijæ su mokslu ir ðvieti-mu. Tad ðiuo poþiûriu mûsø diskusijàgal ir galëtume tæsti.

G. Zemlickas. Ið karto leiskite pa-sitikslinti. Kà mes girdime apie ketvir-tàjá elementà, kuris tarsi ir turëtø susietipirmøjø trijø elementø uþsibrëþtas uþ-duotis? Reikëtø suprasti, kad þiniø kû-rimas, perdavimas ir sklaida reikalingatik tam, kad tos þinios bûtø panaudo-tos kurti technologijas ir inovacijoms.Þinios iðtirpsta technologijose � ar nepernelyg �techninis� pats supratimas,kas yra þinios ir kam jos kuriamos? Ta-da gal ir þmogaus gyvenimas � vienin-telis, unikalus, nepakartojamas � reika-

lingas tik tam, kad sëkmingai funkcio-nuotø gamyba ir verslas?

V. Kaminskas. Inovacijas suvokia-me platesne prasme, o ne vien kaiptechnologijas. Jeigu þinios bus kuria-mos, perduodamos ir skleidþiamos,bet nebus panaudojamos, tai, akivaiz-du, nebus ir þiniø ekonomikos. Nebuságyvendintas ir svarbiausias tikslas, ku-rá kelia ES. Ne paslaptis, koká svar-biausià savo tikslà iðkëlë Europa � ne-atsilikti nuo JAV ir Japonijos. 2000 m.Lisabonos deklaracija, 2001 m. � Stok-holme, 2002 m. � Barselonoje vykæ kitiEuropos Tarybos posëdþiai ir buvo nu-kreipti á pagrindinius þiniø visuomenëskûrimo etapus.

Su ðia problema tiesiogiai susijusi1999 m. Bolonijoje 29 Europos valsty-biø Ðvietimo ir mokslo ministrø priim-ta deklaracija apie bendros Europosstudijø erdvës sukûrimà, nes be uni-versitetø ið esmës neámanoma sukur-ti þiniø visuomenës, t. y. ágyvendinti pa-grindiniø Europos Tarybos idëjø.2000 m. uþsibrëþtas kitas Europos þi-niø visuomenës kûrimo etapas � ben-dros tyrimø erdvës kûrimas. Abu ðieetapai turëtø bûti ágyvendinti iki 2010m. Tai reiðkia, kad nuo tø metø ESvalstybës mokslo tyrimams vidutinið-kai turës skirti 3 proc. BVP. Atitinka-mas finansavimas turës bûti skirtas iruniversitetams, kuriantiems bei per-duodantiems tas mokslo þinias.

I. Dagytë. Sutinku, kad be þiniø vi-suomenës vieningos sampratos, poþiû-rio á tokios visuomenës sukûrimà kaipglobalø projektà suformavimo, realiaiágyvendinamo scenarijaus parengimonegalima tikëtis sëkmës. Tà ir darotarptautinë intelektualø bendruomenë.Ypaè ta jos dalis, kuri turi geriausias fi-zinio ir informacinio mobilumo galimy-bes. Taèiau kartais susidaro áspûdis, kadðie dalykai vis dar tebëra �aukðèiausioeðelono� nuosavybës zonoje. Be ðiosidëjos internacionalizacijos ið tiesø pla-èiuose visuomenës sluoksniuose þiniaskurianèios ir mokanèios tinkamai jaspanaudoti visuomenës nesukursime.Laikas nenumaldomai bëga � ir praras-ta karta gali tekti vadinti ne tik ðiandie-ninius penkiasdeðimtmeèius, bet irdaug jaunesnius. Tad reikia ieðkoti nau-

jø bûdø, kaip kuo sparèiau atitrûkti nuolinijinio veiklos modelio.

Kodël mokslininkaineskuba á verslà

V. Kaminskas. Europos universi-tetuose dabar dirba apie treèdalá visøtyrëjø, daugiau kaip pusë � versle, oJAV per 80 proc. tyrëjø dirba verslostruktûrose. Tad ðiuo poþiûriu Europaatsilieka nuo JAV. Arba ðtai mokslinin-kø, t. y. mokslo daktarø, darbo vietos.Lietuvoje kone visi mokslo darbuoto-jai dirba valstybinëse institucijose, oversle � gal ir sudaro kokius 5 proc.(verslu ðiuo atveju vadinu visa, kas në-ra mokslo institucija). Europoje gir-dþiu dûsavimus: tik pusë parengtømokslo daktarø dirba versle. Europaipavydu, nes Japonijoje versle dirbadaugiau kaip du treèdaliai, o JAV � dardaugiau. Matome, koks skirtumas, okà jau kalbëti apie Lietuvà.

G. Zemlickas. Taèiau mes padë-ties Lietuvoje negalime pagrásti netbent kiek tikslesniais statistikos duo-menimis?

V. Kaminskas. Duomenø gal ir pa-kaktø, jeigu pasitikëtume Lietuvos sta-tistikos metraðèiu. Bet ir tai � ne iðeitis,nes mûsø mokslininkø skaièius verslelabai menkas. Tad kalbëdami apie Lie-tuvos mokslo padëtá Simpoziume Èika-goje turime sieti visus ðiuos dalykus.

Noriu atkreipti dëmesá á 3 proc.BVP, kuriuos ES pasiryþusi nuo2010 m. skirti mokslui. Kokia ðiø lëðøstruktûra? Treèdalis � valstybës, dutreèdaliai � verslo lëðos. O kokia ðiuometu Lietuvos mokslui skiriamø lëðønuo BVP struktûra? Apytikriai paskai-èiavau: jei tarsime, kad mokslui univer-sitetai skiria treèdalá lëðø, dar pridëki-me lëðas mokslo institutams, LietuvosMA, Lietuvos valstybiniam mokslo irstudijø fondui, LITNET�ui skiriamaslëðas � gausime apie 200 mln. Lt ðiaismetais. Tai maþiau nei 0,4 proc. BVP.Taèiau jei ið verslo gautume dar0,8 proc. BVP, kaip yra ES, tai tyrimamsturëtume 1,2 proc. BVP. Tai Europojepakankamai didelis skaièius. Juk Grai-kijoje, Portugalijoje ar Ispanijoje tasprocentas tëra 0,7-0,9 proc. BVP, net

Dr. Ina Dagytë

SIMPOZIUMAS

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 11mums daþnai kaip pavyzdys minimaAirija tyrimams skiria apie 1,2 proc.BVP.

Taigi visa lëðø, skiriamø mokslui,problema � jø struktûroje. Lietuvosproblema, kad mokslo finansavimasgula tik ant valstybës peèiø. Lietuvo-je verslo indëlis á mokslà nëra dides-nis uþ 0,15-0,2 proc. BVP.

G. Zemlickas. Verslui nereikiamokslo, jis juo negrindþia savo veik-los. O nereikia todël, kad neliko su-dëtingos, mokslui imlios pramonës.Èia slypi problema?

V. Kaminskas. Per nepriklauso-mybës laikotarpá susidarë tokia padë-tis, kad verslas pasidarë nebeimlusmokslui. Kitas klausimas � kas suku-ria atskiras BVP dalis? Aukðtøjø tech-nologijø firmos Lietuvoje sukuria ke-lis ðimtus milijonø litø, o siuvimo pra-monë, kur ið uþsienio atsiveþtos tech-nologijos ir naudojamas �juodas� dar-bas, duoda valstybei apie 1 mlrd. Lt, t.y. kone 5 kartus daugiau uþ visas aukð-tøjø technologijø firmas. Taèiau po ke-leriø metø Lietuvoje neliks siuvimopramonës, uþsienio firmos jà iðkels to-liau á Rytus, kur pigesnë darbo jëga.

G. Zemlickas. Mes kalbame apietai, kad verslas ir pramonë Lietuvojepagaliau taptø imlûs mokslui?

V. Kaminskas. Taip. Dabar ato-trûkis: èia � mokslas, o ten � verslas.Nëra ir gráþtamojo ryðio.

V. Daujotis. Taèiau norëdamiáveikti ðià prarajà turime þinoti � rei-kia ir mokslui pasistengti, nes tai në-ra vienaðalë problema. Mokslas taippat turi bûti imlus verslui.

G. Zemlickas. Reikëtø suprasti,kad mokslas turi bûti verslus?

V. Kaminskas. Kolegos, að neatsi-tiktinai pateikiau skaièius, á kuriuos siû-lau atkreipti dëmesá: Europoje 50 proc.tyrëjø dirba versle, o JAV � 83 proc. Ðtaitie versle dirbantys mokslø daktarai irsukuria poreiká mokslui. Kol Lietuvo-je nebus pakankamai versle dirbanèiødaktarø, tol jausime ðiuos padarinius.

G. Zemlickas. O nebus tol, kol ver-slas nepajus konkreèios mokslo nau-dos. Nei graudenimai, nei aiðkinimai,kad verslininkø pelnas ir perspektyvos� mokslininkø laboratorijose, nepadës.

Nugriebti papildomà kàsnánuo mokslo

V. Gontis. Nagrinëdami svarbømokslo ir verslo ryðá, uþmirðtame ki-tà labai reikðmingà mokslo misijà.Sàvokos mokslas ir visuomenë apimadaug didesnæ sàveikø visumà, nei tikmokslo ir verslo. Turime kalbëti pir-miausia apie specialistø rengimà,ðvietimà, kultûrà � ði mokslo misijaLietuvoje net didesnë nei vien sàvei-ka su verslu, nors Simpoziume teksgvildenti ir sàveikà su verslu. Rekto-riaus V. Kaminsko iðkelta mokslodaktarø rengimo tema taip pat daþ-nai iðleidþiama ið akiraèio, nors taiitin svarbu mokslo plëtrai mûsø vals-tybëje. Aukðtos kvalifikacijos specia-listo, turinèio daktaro laipsná, paren-gimas ir nukreipimas á gamybà, ver-slà � nepaprastai svarbus dalykas,deja, nepagrástai nuvertintas. Lietu-voje rengiama labai maþai mokslodaktarø � aiðkiai nepakankamai, ly-ginant kone su visomis ES valstybë-mis. O juk vienas svarbiausiø povei-kiø verslui instrumentø ir yra rengtidaktarus ir juos nukreipti á verslà.Aiðku, rektorius V. Kaminskas, rem-damasis statistikos duomenimis,Simpoziume kalbës, kaip atrodometarp kitø valstybiø rengdami specia-listus ir daktarus. Neabejoju, bus ið-nagrinëtos ir prieþastys, kodël ðian-dien jø rengiama nepakankamai. Tailabai svarbi sekcijos diskusijø dalis.

Mano nuomone, verslas suka tru-putá klaidinga linkme. Turiu omeny-

je jo sàveikà su mokslu. Ið tikrøjø vals-tybë menkomis lëðomis iðlaiko moks-lo struktûrà. Verslas, uþuot pasinau-dojæs ðiuo valstybës iðlaikomu poten-cialu, tam tikra prasme net pradedapretenduoti á tà valstybës finansavi-mà, kuris skiriamas mokslo infra-struktûrai iðlaikyti.

V. Daujotis. Pernelyg grieþtai pa-sakyta. Á kokià dalá verslas pretenduo-ja ir kokià paima? Sutinku, kad taivyksta, bet dar labai neryðkiai, o èiaði problema tikrai sureikðminta.

Kita vertus, o kodël verslas negalipretenduoti á biudþetolëðas mokslui, jei taibus panaudota taiko-miesiems moksli-niams tyrimams iraukðtø technologijøplëtrai Lietuvoje.Ypaè turint omenyje,kad Lietuvos mokslopagrindinë funkcija,anot dr. V. Gonèio, yraðvietëjiðka. Dar reikiapridëti, kad ir JAV, irEuropos Sàjungos ða-lyse taikomieji tyrimai,atliekami verslo sekto-riuje, gali pretenduotiá biudþeto lëðas. Valsty-bei tai naudinga.

V. Gontis. Ði ten-dencija labai jauèia-ma. Mokslo potencialo ir infrastruk-tûros iðlaikymo problema ið tiesø aðt-ri, taèiau nuolat girdþiu vis reiklesniusbalsus, kad dalis mokslo iðtekliø turibûti nukreipta á verslo plëtrà.

G. Zemlickas. Ar galima mokytiverslà, kaip jis turi ir kaip neturi elgtis?

V. Gontis. Mokyti nereikia, taèiauvalstybë turi prisiimti atsakomybæ uþmokslo infrastruktûros kûrimà ir palai-kymà, tuo paèiu sudarydama palankiassàlygas verslui tuo potencialu naudotis.Verslininkui turi labiau apsimokëti uþ-sakyti tyrimus mokslo ir studijø institu-cijoje, nei steigti savo moksliniø tyrimøpadalinius. Tokiø tyrimo padaliniø kû-rimas ar palaikymas verslo ámonësevalstybës lëðomis yra nepriimtinas biu-

dþetiniø lëðø vadybos poþiûriu.I. Dagytë. Ne pro ðalá bûtø prisi-

minti ne tik gana kuklø ðiandieninëjemokslo pertvarkos struktûroje pro-fesiná veiksná, bet ir bendrà iðpru-simà. Já átakoja daug dalykø. Ir kultû-rinës terpës, kurioje konkretus þmo-gus yra, tradicijos, motyvacija, sieki-niai. Ir þmogaus patirtis. Ir áproèiai.Tarp jø ir áprotis skaityti arba neskai-tyti. Þiûrëti ir pamatyti. Arba nematy-ti. Ta proga noreèiau prisiminti manpatinkanèià sentencijà, á kurià, vieðaiiðkabintà, nuklysta akis, kai bûnuMokslo Lietuvos redakcijoje: Þmogussuþinotø daugiau, jei nemanytø, kad jauþino. Ðiandien pokalbis pakrypo kitalinkme. Pritariu, svarbia. Taèiau svar-bu bûtø suþinoti, tarkim, ir toká daly-kà: kà apie Lietuvos mokslà þino ver-

slininkai � tiek ið masinës komunika-cijos priemoniø, tiek ið mokslinësspaudos? Kuriuos �garsiojo sàraðo�mokslinës periodikos leidinius skai-to, kaip supranta. Juk turime gausià irávairià mokslinæ spaudà. Nemenka da-limi ir vertingà. Bet be aiðkesnio ap-èiuopiamo gráþtamojo ryðio.

Ir Europai yra dël ko pasuktisavo þilà galvà

V. Kaminskas. Keletas replikø dr.V. Gonèiui. Dël daktarø rengimo. Pa-

gal doktorantø skaièiø, tenkantá 1000gyventojø, mes neatsiliekame nuo Eu-ropos. Palyginkime Danijà (5,3 mln.gyventojø) ir Lietuvà (3,5 mln. gyven-tojø). Mûsø universitetai turi 2179tûkst. doktorantus, mokslo institutai �dar apie 400-500. Taigi 1000 gyvento-jø tenka 0,7 doktoranto. Danijoje � 0,9doktoranto. Mûsø valstybëje yra ganadidelis doktorantø skaièius, nes danai,kaip ir kiti skandinavai, á doktorantû-rà priima daug þmoniø.

Kitas reikalas, kad mûsø dokto-rantai rengiami neefektyviai. Buvometas, kai apsigindavo 40 proc., da-bar � apie 60 proc. doktorantø, norsturëtø apsiginti 70-80 proc.

Antra replika � dël verslo ir vals-

tybës santykio. Europoje verslas prieaukðtojo mokslo taip pat ne itin daugprisideda. Aiðku, tarp ávairiø valstybiøten didelis skirtumas, bet kalbëkimeapie vidurká. ES aukðtajam moksluiskiria vidutiniðkai 1,1 proc. BVP. Ið jø0,9 proc. sudaro valstybës ir tik0,2 proc. � verslo lëðos. Dabar palygin-kime su JAV. Ten aukðtajam mokslui ski-riama 2,3 proc. BVP, bet ið jø 1,2 proc. �verslo ar privaèiø fondø lëðos.

Taèiau, kaip matome, ir ES padë-tis nëra patenkinama, lyginant su JAV.ES Komisijoje sako: kadangi Europosstudento finansavimas vidutiniðkai2 kartus maþesnis nei JAV studento, taiskirdami tiek lëðø, kiek ligi ðiol, mesJAV niekada nepasivysime. Ir vis dëltoEuropa sieks sumaþinti ðá atotrûká.

O Lietuva? Mûsø vieno studento

finansavimas pagal perkamosios galiospalyginimà skiriasi maþdaug 2-3 kartusnuo skurdþiausiø Europos ðaliø, t. y.Graikijos, Portugalijos ar Ispanijos, irapie 4 kartus maþesnis uþ ES vidurká.

Ar gerai, kad turime daugstudentø

V. Daujotis. Bet dël to mes jau pa-tys labiausiai kalti, nes dabar beveik vi-si mûsø abiturientai ástoja á universite-tus arba kolegijas. Ir kas ið to? Valsty-bë neturtinga, nes dar reikëtø augti, kad

visi abiturientai galëtø tapti studentais.Ðiandien 31 proc. Lietuvos biudþeto lë-ðø skiriama ðvietimui, ið to skaièiaus 5,2proc. � aukðtajam mokslui. Tai nëra ma-þi skaièiai, nes niekas pasaulyje treèda-lio biudþeto ðvietimui neskiria. O pagalstudentø skaièiø tûkstanèiui gyventojømes vieni ið lyderiø pasaulyje. Taigi nie-ko stebëtino, kad vienam studentui ten-ka toks menkas finansavimas. Ar gali-me parengti gerus specialistus turëda-mi tiek maþai lëðø? Ne. Tai kà mes da-rome? Turime atsikvoðëti ir keisti aukð-tojo mokslo politikà.

Bûtina ir viduriniø mokyklø re-struktûrizacija. Ta linkme buvo eita,bet 2002 m. vasarà reforma sustabdy-ta. Bet mano pateikti skaièiai patvir-

tina, kad visa tai buvobûtina daryti.

G. Zemlickas. Jeiðià mintá toliau plëtotu-me, tai gal ir universite-tus praverstø stambinti?

V. Daujotis. Lietu-voje nëra daug univer-sitetø. Daug tik pava-dinimø � universitetaispasivadinusiø mokyk-lø. Jeigu nëra pinigø,tai gal negadinkime áaukðtàsias mokyklasástojusiø þmoniø. Dalisgabiausiø sugeba ágytigerà iðsilavinimà ir ðio-mis sàlygomis, bet taiveikiau iðimtys.

V. Kaminskas. Uni-versitetuose, kolegijoseir aukðtesniosiose mo-

kyklose (pastarosios praktiðkai jau tam-pa kolegijomis) yra apie 150 tûkst. stu-dentø. Vadinasi, 1000 gyventojø tenkaapie 43 studentus. Universitetuose �33 studentai 1000 gyventojø. Pagalbendrà studentø skaièiø, tenkantá 1000gyventojø patenkame á pirmàjá pasau-lio valstybiø deðimtukà, o pagal uni-versitetø � net á penketukà. Bet tik60 proc. � 71 tûkst. universitetø stu-dentø finansuojami valstybës. Vadina-si, 1000 gyventojø turime 19,7 finan-suojamo valstybës studento.

Palyginkime su Danija, kur visistudentai finansuojami valstybës. Ten1000 gyventojø tenka 21 studentas.Taigi pagal valstybës finansuojamøstudentø skaièiø neiðsiðoka ir Lietuva.

Prof. V. Daujotis tvirtina, kaduniversitetai ir kolegijos �susemia�

visus abiturientus. Deja, taip nëra.2002 m. priimta ir ðiais metais á die-niniø studijø pirmà kursà bus priimtapo 17 tûkst. pirmakursiø. O 2002 m.vidurines mokyklas baigë apie 30tûkst. abiturientø. Planuojama, kadir ateityje kasmet apie 30 tûkst. abi-turientø baigs vidurines. Jei pridësi-me baigusius profesines ir aukðtes-niàsias mokyklas, gausime ið visoapie 44 tûkst. asmenø, gavusiø bran-dos atestatus. Vadinasi, á dieniná sky-riø priimame apie 40 proc. abitu-rientø. Tai ir ES vidurkis. Tiesa, á va-karines ir neakivaizdines studijaspriimame dar apie 12 tûkst. studen-tø, bet jiems geriausiu atveju reikë-tø taikyti koeficientà 0,5 (Vakaruo-se ðie studentai skaièiuojami full ti-me ekvivalentu). Tada pasirodys, kadnëra taip, kaip skaièiuoja LR ðvieti-mo ir mokslo ministerija: girdi, uni-versitetai �susemia� 78 proc. abitu-rientø.

Mûsø abiturientø priëmimo áaukðtàsias mokyklas tendencija visainormali, atitinka europines nuosta-tas, kad kuo didesnë jaunimo daliságytø aukðtàjá iðsilavinimà.

V. Daujotis. Rektorius V. Kamins-kas nevisai teisus. Ir EBPO (OECD)statistika, ir Europos Sàjungos statisti-kos centras Eurostat skaièiuoja stojan-èiøjø �galvas�, ne minëtuoju ekvivalen-tu. Nori nenori turi naudoti tà paèià sta-tistikà. Taigi, abiturientø dalis, priima-ma á Lietuvos aukðtàsias mokyklas, yradidþiausia pasaulyje. Kitas dalykas �studijø trukmë, studijø finansavimas.Ðiuose skaièiavimuose naudojamas mi-nëtas ekvivalentas.

Europai reikia dar pusësmilijono tyrëjø

V. Gontis. Mûsø statistikoje daugproblemø ir jø savo sekcijos darbe ne-iðanalizuosime. Statistikà perëmëmeið ankstesniø laikø, kai ji buvo grástainstitucine struktûra. Kai tuos skaièiusmëginame suderinti su ES skaièiais,bemat pamatome daugybæ prieðtara-vimø. Akivaizdu, kad pateikiamasskaièius, girdi, 31 proc. biudþeto lëðøskiriamas ðvietimui, yra klaidingas. Á tàskaièiø áeina daugybë papildomø pa-rametrø, kurie maþai kà bendro turi suðvietimu. Tai vaikø darþeliai, interna-tiniø mokyklø iðlaikymas. Didelë da-lis lëðø èia turëtø bûti skiriama ið so-cialinës rûpybos. Net ir universitetøbendrabuèiai turëtø bûti iðlaikomi iðsocialinës rûpybos, o ne aukðtojomokslo lëðø. Pasaulyje tie dalykai at-skirti, ðvietimas ir rûpyba nesuplakami.Todël tiesmukai lyginant su ES iðkylanesusipratimø. Dar viena problema �biudþeto konsolidavimas. Visiðkai ne-aiðku, nuo kurios konsoliduoto biudþe-to dalies tas 31 proc. yra suskaièiuotas.

V. Kaminskas. 60 mln. Lt stipen-dijoms � juk tai paðalpa studen-tams.Tai neturëtø bûti skaièiuojamaið aukðtojo mokslo, bet ið socialinësapsaugos lëðø.

Norëèiau dar gráþti prie Europostendencijø. Neseniai ðeði Lietuvos rek-toriai dalyvavo Europos universitetøasociacijos asamblëjoje Bristolyje, Di-dþiojoje Britanijoje. Ten vyko paskuti-nis susitikimas dël ES bendros tyrimøerdvës prieð rugsëjo mënesá vyksiantáðvietimo ministrø susitikimà Berlyne,kur bus apþvelgta Bolonijos proceso ei-ga nuo 1999 metø. Bus pasiraðyti naujisusitarimai. ES Komisijos atstovas Bris-tolyje skaitydamas praneðimà pasakë,kad iki 2010 m. Europoje reikia 0,5mln. padidinti tyrëjø skaièiø.

Reikalavimas aiðkus. Kuo daugiauiðsilavinusiø þmoniø Lietuva parengs,tuo geresnë ateitis jos laukia. Vienin-telis didelis turtas, kurá turime � taimûsø þmoniø intelektas.

Nukelta á 15 p.

Diskutuoja habil. dr. Valentinas Baltrûnas ir prof. Vytautas Daujotis

Universitetø pozicijà gynë VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas, o Lietuvos mokslininkø �dr. Vygintas Gontis

12 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Pradþia Nr. 6

Su Mokslo Lietuva bendraujaLietuvos muzikos akademijos,pradëjusios aðtuntàjá gyvavimodeðimtmetá, rektorius, prof. Juo-zas ANTANAVIÈIUS, kuris yra irLietuvos universitetø rektoriøkonferencijos prezidentas.

Kaip rengia dëstytojus

Kaip Muzikos akademija sau ren-gia dëstytojus? Telkiasi geriausius ávai-riø srièiø atlikëjus? Bet ar geras artis-tas bûtinai bus geras dëstytojas?

Visiðkai teisingai, muzikos edu-kacijos istorijoje daug pavyzdþiø,kad visiðkai ar beveik nekoncertuo-jantis atlikëjas buvo puikus pedago-gas. Odesos konservatorijoje garsë-jo smuiko pedagogas Piotras Sto-liarskis (1871-1944), kuris iðugdëDavydà Oistrachà, Natanà Milðtei-nà ir daug kitø puikiø smuikininkø.O pats nekoncertuodavo. Buvo vel-niðkai puikus pedagogas.

Mûsø prof. Juozas Domarkas pabrë-þia, jog didþiuojasi savo dirigavimo kla-sës profesoriumi Ilja Musinu Leningra-do (dabar Sankt-Peterburgas) konserva-torijoje, kur jam teko mokytis, vadinaprofesoriø dirigavimo pedagogikos dalailama. Taip pat panaðus pavyzdys.

Prof. I. Musinas � taip. Panaðiaiir Nikolajus Rabinovièius, kuris ma-þai koncertuodavo, bet buvo talen-tingas pedagogas. Vis dëlto pedago-go sugebëjimas meistriðkai valdytiinstrumentà, kuriuo jis moko grieþ-ti, yra labai svarbus dalykas.

Jei dëstytojas ne vien þodþiais irpatarimais, bet ir savo talentinga me-nine praktine veikla rodo studentui�kaip tai daroma� � jis autoritetas.Kai studentas girdi, kaip jo prof. Vla-dimiras Prudnikovas dainuoja Ope-roje � tai jau pasitikëjimas pedagogu,tikëjimas, kad jis ir mane gali ðito ið-mokyti. Psichologiðkai tai labai svar-bu. Aiðku, pedagoginis talentas � ki-tas dalykas. Vienam geram atlikëjuipedagoginis darbas geriau sekasi, ki-tam � blogiau. Visiðkai nesutapatin-dami ðiø veiklos srièiø, Muzikos aka-demijoje siekiame, kad studentas netik iðmoktø groti instrumentu (jei taismuikininkas ar pianistas), bet ágytøir pedagoginës praktikos. Prie mûsøAkademijos yra vaikø muzikos studi-ja, kur tëveliai atveda vaikuèius, o stu-dentai, priþiûrimi pedagogø, be uþ-mokesèio juos moko. Pagaliau moko-masi muzikos teorijos ir instrumentodëstymo metodikos. Aukðtojo moks-lo ástatyme átvirtinta nuostata apiemeno aspirantûrà, kaip aukðèiausiàmeno studijø pakopà, doktorantûrosparalelæ. Meno aspirantûroje rengia-

Jauna ne amþiumi � dvasia (4)me aukðtos kvalifikacijos menininkusir meno dalykø dëstytojus aukðto-sioms mokykloms. Suprantama, me-no aspirantams privalu praeiti ir pe-dagoginæ praktikà, pravesti specialy-bës pamokas studentams.

Kokias galimybes ágyja baigusiejimeno aspirantûrà?

Jie turi pirmenybæ konkurse uþ-

imti dëstytojo vietà Muzikos akade-mijoje. Jei ásidarbins konservatorijo-je ar muzikos mokykloje, taip pat ge-rai. O jei aspirantûros absolventassieks karjeros artistinëje veikloje, su-prantama, kiekvienas darbdavysávertins jo aukðtà kvalifikacijà.

Kaip tapti profesoriumi, tarkime,Operos teatro tenorui primarijui? Ben-drais pagrindais, pradedant nuo asis-tento ar lektoriaus, ir toliau kaupiantdëstymo staþà? O gal ámanoma vienàkità pakopà perðokti?

Taip, ámanoma. Jei toks VirgilijusNoreika nebûtø dëstæs ir ateitø kaipðlovingas artistas á Akademijà, negi ið-drástume jam pasiûlyti asistento parei-gybæ? Matyt, pradëtume jei ne nuo do-cento, tai nuo lektoriaus, ir tai neilgam.Jo milþiniðkas artistinës meninës veik-

los bagaþas tolygus ðimtams prestiþiniøstraipsniø kitos srities mokslininkobiografijoje. Akademinës karjeros laip-teliais jis uþliptø pagreitintu tempu. Tie-sa, prieð uþimant profesoriaus pareigasdar pareikalautume paskelbti keletàmetodiniø (ar ir moksliniø) darbø ið vo-kalo srities. Praeityje yra pasitaikæ, kadpripaþintiems menininkams be dides-

nio pedagoginio darbo staþo bûdavosuteikiamas profesoriaus vardas. Kelimûsø pedagogai � dirigentas JuozasDomarkas, kompozitorius OsvaldasBalakauskas � taip pagreitintai gavoprofesoriaus vardà. Menininkams bu-vo leistas toks kelias � �iðimties bûdu...�Dabar galioja ðiek tiek kitokie kvalifi-kaciniai reikalavimai. Jei mokslinin-kams norint tapti profesoriumi reikiaapginti habilitacijà (ar praeiti habilita-cijos procesà) ir turëti atitinkamà peda-goginio darbo staþà, tai meno srityjedauguma profesoriø jais tapo be habi-litacijos darbo, kurá jiems atstoja me-no nuopelnai. Turime ir atitinkamusjø vertinimo kriterijus. Universitetuo-se telkiasi mokslas ir studijos, o Mu-zikos akademijoje � menai ir studijos.Nors, kas be ko, ir Muzikos akademi-

joje vystomasmokslas � mu-zikologija ir te-atrologija. Lei-dþiame solidøp e r i o d i n ámokslo darbørinkiná Lietu-vos muzikologi-ja. (Beje, jisrimtesnis uþkai kuriuosmuzikos sritiesuþsienio þurna-lus, esanèiusISI sàraðuose,taèiau moksli-nës publikaci-jos jame verti-namos nuliu �mat �nepresti-þinis�... Tokia,deja, mûsømokslo biuro-kratø nuostata).

Tenka rûpintis net irsvetimais prioritetaisSavita tiek Muzikos akademijos,

tiek Vilniaus dailës akademijos mokslospecifika. Ar ðis savitumas asmeniðkaiJums netrukdë, kaip Lietuvos aukðtøjømokyklø rektoriø konferencijos prezi-dentui? Juk turëjote ginti ne tiek menø,

kiek mokslo ir studijø reikalus. Ar tosenuolatinëse batalijose kartais nepasijus-davote truputá ne to lizdo paukðtis? Arvisada bûdavote suprastas?

Nepasakyèiau, kad jauèiuosi sve-timas tarp mokslo vyrø. Juk ir pats pa-gal iðsilavinimà esu mokslininkas �muzikologas. Jau septynerius metusesu Rektoriø konferencijos preziden-tas, tris kartus perrinktas. Galvoju, ko-dël? Nepervertinèiau kokiø nors ypa-tingø savo talentø, taèiau ðtai kà gal-voju. Esu maþos aukðtosios mokyklosrektorius. Jeigu, pasinaudodamas sa-vo prezidentiniu prestiþu, imèiausi kitøsàskaita savo mokyklos reikalus page-rinti, tarkime, 1 proc., nelabai kas irpajustø. Taèiau jei tai padarytø rekto-rius, vadovaujantis universitetui, ku-riame studijuoja 20 tûkst. studentø, tainet ir tas 1 proc. bûtø labai skausmin-gai ávertintas kitø rektoriø.

Turiu pasakyti, jog daþnai neat-siþvelgiu á savo aukðtosios mokyklosinteresus, reikðdamas bendrà Rek-toriø konferencijos nuomonæ, dary-damas vieðus pareiðkimus. Akade-mijos reikalai kai kada net ir nuken-èia, jei kritikuoju (visø vardu) kokávaldþios asmená ar jo veiksmà. To-dël per Rektoriø konferencijos po-sëdþius kiti rektoriai labai retai ið-girsta Muzikos akademijos vardà.Stengiuosi atstovauti universite-tams, daþnai tenka rûpintis net Mu-zikos akademijai visai neaktualiaisdalykais. Pavyzdþiui, kalbame apiekokius nors prioritetinius tyrimus,aukðtàsias technologijas, kuriemsreikia vis daugiau lëðø, nors muzi-kai ar kiti humanitarai ne tik kadnegalës á tas lëðas pretenduoti, betdaþnai jos bus nuo jø mokslo kryp-èiø nuimtos. Bet man nori nenoritenka rûpintis ir tais prioritetais.

Aukðtøjø mokyklø finansavimometodika kai kuriais atþvilgiais Muzi-kos akademijai visai nepalanki, taèiaukai kà pavyksta kompensuoti, ir pir-miausia kolegø rektoriø, ar kartais irMokslo ir studijø departamento gera-noriðkumo dëka. Tarkime, pagal me-todikà visi gauname tik 60-70 proc.mums reikalingo finansavimo. Kitatenka uþsidirbti. Taèiau galimybë uþ-sidirbti, dël tam tikrø prieþasèiø, Mu-zikos akademijai yra minimali. Tad irtenka ieðkoti bûdø, kaip kompensuo-ti ðá biudþeto deficità...

Kuo maþiau mokanèiøuþ mokslà, tuo geriauNejau nekyla pagunda padaryti

mokamas kai kurias studijas, kad irvokalo, mokymo groti ávairiais muzi-kos instrumentais?

Viena prieþastis � dël individualausdarbo su studentais specifikos palygin-ti labai brangios mûsø studijos. Kai kitiuniversitetai turëjo daug mokanèiø uþstudijas studentø, mes turëjome labaimaþai: 30 ar kiek daugiau studentø. Sa-kykite, ið kurio gi jauno ðalies pilieèiouþ mokslo metus galëtume pareikalauti8 ar 10 tûkstanèiø litø? Tad paëmus5 tûkstanèius litø, antra tiek tekdavokaþkur surasti, kad apmokëtume jau-nuolio studijas. Antra vertus, á muziki-nes specialybes pas mus nebûna dide-liø priëmimo konkursø, � juk studijuo-janèiuosius mes priimame tik ið ribotoskaièiaus specialiø muzikos mokymoinstitucijø. Jø absolventø skaièiai perdaugiametæ praktikà ið esmës yra sude-rinti su mûsø priëmimo kontingentu.(Tradiciðkai dideli konkursai bûna á te-atro, kino studijø programas, � juk á jas,kaip ir kiti universitetai, priimame ið vi-duriniøjø mokyklø). Vis dëlto, kodëltuos keliasdeðimt mokanèiøjø uþ studi-jas priimdavome? Jeigu stygininkø pri-ëmimo kontingentas yra, tarkime, 14,o uþ borto liko labai neblogas penkio-liktas, praktiðkai niekuo nenusileidþian-tis kitiems, tai kà su juo daryti? Nejau12 metø mokymosi grieþti smuiku Na-cionalinëje M. K. Èiurlionio menø gim-nazijoje turi eiti perniek? Priimdavo-me, tëvai sukrapðtydavo sûnui ar duk-rai tà daliná studijø mokestá, o neuþmo-këtas skirtumas didindavo mûsø defi-cità... Taigi kuo maþiau mokanèiø uþmokslà, tuo geriau Muzikos akademi-jos biudþetui.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

AKADEMINIS GYVENIMAS

Minint Lietuvos muzikos akademijos 70-metá Kongresø rûmuose LMA studentø simfoniniam orkestrui ir chorui diriguoja prof. Juozas Domarkas

Lietuvos muzikos akademijos garbës daktaras prof. Saulius Sondeckis su Lietuvos kameriniuorkestru ir LMA choru tik kà atliko G. F. Händelio Hallelujah ið oratorijos Mesijas

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 13Kita vertus, tie patys mokantieji po

mënesio kito ateidavo ðtai á ðá manokabinetà ir praðydavo: tëvas invalidas,motina darbo neteko, rektoriau, atleis-kit nuo mokëjimo uþ studijas... Ðtai áðià këdæ syká atsisëdo docentë pianis-të. Praðë atleisti studentæ nuo mokes-èio uþ mokslà, gera mergaitë, stengia-si, o ðeima neturtinga. Þinoma, su-graudino. Tada sakau: Gerai, gerbiamadocente. Bet atleiskite mane nuo mokes-èio jums uþ jûsø darbà su ta studente...Pedagogë pasimuistë ir iðëjo. Visi no-ri gauti algà uþ savo darbà, o valstybëuþ tà studentæ lëðø neskiria, o ji pati ne-turi. Kà daryti?

Tai ðtai kas mums yra mokamosstudijos. Tai ne vienintelë silpna mû-sø biudþeto vieta. Mes negaunametarptautiniø mokslo grantø, skirtingainuo kitø universitetø. Neatliekame uþ-sakomøjø technologiniø tyrimø, uþ ku-riuos galëtume gauti tam tikrà apmo-këjimà. Beveik nepublikuojamestraipsniø á ISI þurnalus (juk mûsø ty-rimai � visø pirma lituanistika), kurieatneðtø mums mokslo balus ir atitin-kamà nemenkà sumà biudþeto pinigø.Taigi su biudþetu kasmet tenka pa-vargti. Paguoda bent ta, kad jau grei-tai, pasibaigus antrajai rektoriaus ka-dencijai, tà vargà perleisiu mano rek-toriðkos togos paveldëtojui...

Mokami koncertaineiðgelbës

Gal bûtø galima rengti mokamuskoncertus? Juk dabartiniame gyveni-me labai vertinamas verslumas.

Deja, akademinis aukðtasis me-nas yra nuostolingas. Já tenka remtiarba valstybei, arba mecenatams.Filharmonija disponuoja valstybëspaskirta sale, visa infrastruktûra, pa-tyrusiais darbuotojais, bet kasmet iðvalstybës gauna 10-11 mln. Lt dota-cijà. Jei neiðsilaiko Filharmonija,Nacionalinis operos ir baleto teatras,tai kaip gali iðsilaikyti Muzikos aka-demija? Tai visiðkai nerealu.

Tarkime, surengsime mokamàkoncertà, surinksime ið lankytojø po5 Lt. Taèiau teks mokëti mokesèius,spausdinti bilietus, statyti budëtojàprie durø, gal reikës net ir atlikëjuibent simboliðkai uþmokëti. Ir kas ið

to iðeis? Patirsime nuostoliø. O irpublikos sumaþës.

Mainø programoje �ne naujokai

Ar pasinaudoja Muzikos akademi-ja galimybëmis, kurias teikia tarptau-tiniai studentø ir dëstytojø mainai?Mintyje pirmiausia turiu ES progra-mà SOCRATES/ERASMUS.

Visai neblogai pasinaudojame.Pastaraisiais metais tarp visø aukðtø-jø mokyklø turëjome daugiausia koor-dinuojamø tarptautiniø programø: pa-vyzdþiui, intensyvius dirigavimo kur-sus, tradicinius vasaros video filmø kû-rimo seminarus Nidoje ar Juodkran-

tëje (ðià vasarà vyks treèià kartà).Esam turëjæ ir bendrà orkestrø pro-gramà. Deja, per SOCRATES/ERAS-MUS programà intensyviø projektø fi-nansavimo galima tikëtis tik trejus me-tus, todël dvi svarbiausios mûsø pro-gramos jau baigiamos. Tad dabar jaupadavëme Briuseliui paraiðkà koordi-nuoti tarptautinius operos seminarus,rengti dainininkus ir kitas.

Nemaþai studentø individualiomsstudijoms iðsiunèiame á kitas valstybes.Taèiau daug sudëtingiau priimti uþsie-nio studentus. Tai ir kalbos, ir buitiniøstudentø gyvenimo sàlygø problemos.Todël á bakalauro studijas atvykusiøuþsienio studentø tradiciðkai kol kasturime nedaug: ið Suomijos, Kinijos,Albanijos, esame turëjæ vienà kità iðDanijos, Olandijos, Prancûzijos. Uþ-sienieèiø pirmiausia netenkina mûsømaterialinë bazë. Atvykëlis pianistasnori rakto nuo klasës su geru fortepi-jonu, koká jis ápratæs gauti savo mokyk-loje. Deja, fortepijonais mums darteks apsirûpinti.

Ligi ðiol nebuvome tokie garsûspasaulyje, kaip Salzburgo Mozar-teum�as, Londono Karaliðkoji muzi-kos akademija ar Maskvos konserva-torija. Nors mûsø mokymo metodikair tradicijos panaðios, taèiau visà laikàbuvome politiniame uþpeèkyje. Dabar

mëginame iðsikapanoti, ir tai per 10Nepriklausomybës metø neblogai se-kasi. Taèiau reikia deðimtmeèiø, kadmokyklos privalumus linksniuotø pa-saulis. Malonu, kad jau pradeda...

Lygintis ar lygiuotis?

Ðio pokalbio metu nuskambëjo tokiøpasaulyje pripaþintø muzikos aukðtøjømokyklø vardai kaip Mozarteum Zalc-burge, Niujorko Dþuljardo mokykla(Juilliard School) ar Maskvos konser-vatorija. Gal nelabai kuklu lygintis, te-gul ir netiesiogiai? Nebent lygiuotis.

Su Maskvos konservatorija lygin-tis nebijoèiau, nes mûsø mokymo me-todika ta pati. Dalis mûsø pedagogø

yra Maskvos ir Sankt Peterburgo aukð-tøjø muzikos mokyklø auklëtiniai (aðpats taip pat Leningrade mokiausi as-pirantûroje). Taèiau dauguma geriau-siø Maskvos muzikos pedagogø iðvy-ko ir dësto Vakaruose. Aiðku, dël toMaskvos konservatorijos lygis smuko.

O ar galime lygintis su Mozar-teum�u? Tik ið dalies. Juk ten pedago-gais dirba asmenys, kurie uþdirba de-ðimtis tûkstanèiø doleriø per metus,todël austrai gali skelbti konkursus irrinktis geriausius pedagogus ið ávairiøðaliø. Bet kas dar svarbiau � Mozar-teum�o ðlovë studijuoti Zalcburge su-traukia talentingiausius jaunuolius ið vi-so pasaulio, o mes menininkus �daro-me� tik ið aukðtaièiø, þemaièiø, dzû-kø� Nepaisant to, mûsø studentai nu-siøsti á Zalcburgo Mozarteum�à tuometu buvo geriausi savo klasëje. Tokiosbuvo, pavyzdþiui, pianistë Irma Kliau-zaitë, arfininkë Laima Varlytë. Tiesa, áLietuvà jos kol kas dar negráþo�

Ar neðvaistome proto,talento ir groþio

Argi tai ne problema? Ne tik sme-genis, bet ir talentus bei graþias mer-ginas atiduodame á svetimus namus.

Jeigu mûsø talentai seks SergejausLarino ar Violetos Urmanavièiûtës

pëdomis, tai Lietuvai atneð daug nau-dos. Abu jie mûsø Muzikos akademi-jos absolventai. V. Urmanavièiûtë bai-gë fortepijono klasæ (man teko jai dës-tyti harmonijà), vëliau perëjo á daina-vimo specialybæ. Ðie mûsø talentai ne-apsimeta Vakarø dainininkais, betskelbiasi esà Lietuvos vokalo mokyk-los atstovai. Tai reklama ir kapitalasmums, rodantis, kad mûsø Akademi-joje manoma pasiekti toká lygá.

Tie menininkai ne tik iðvyksta, betir sugráþta. Iðvyko Urmanavièiûtë �gráþta URMANA! Keli jos koncertai arspektakliai per metus Lietuvoje tamtikra prasme nemaþiau reikðmingi uþvietiniø artistø veiklà, kurie koncertuo-ja kas savaitæ. Tarptautiniu mastu pri-paþinti menininkai gráþta ir koncertuojagimtajame mieste � kas gali bûti geriau.Ðià prasmingà tradicijà skatina ir pui-kus kasmetinis Sugráþimø festivalis.

Nepaminëjome violonèelisto Davy-do Geringo.

Bûtinai turime já prisiminti � tai di-delis Lietuvos patriotas. Visada noriaiir su kaupu atiduoda tai, kà gavo Lie-tuvoje. Neatsitiktinai D. Geringas ap-dovanotas DLK Gedimino ordinu.

Graþu. Taèiau, gaila, mûsø krað-to talentus pirma turi pagirti ir pripa-þinti svetimuose kraðtuose, tik tada jiegali tapti þvaigþdëmis. Taip pat ir Lie-tuvoje. Lemia ne mûsø nuomonë.

Nebûtinai. Pakankamai gerbiameir vietines þvaigþdes. Tik Vakaruoseyra þymiai platesnës galimybës talen-tingiausiems tapti þvaigþdëmis. Taèiau

bene nei vienas Lietu-vos muzikas þvaigþdenetapo uþsienyje, vienuþsienyje � ið Lietu-vos jie visi iðvyko jausu pakankamu artisti-niu uþtaisu. Ir Vakaraipo truputá ima pripa-þinti Lietuvà kaip vie-nà ið meninës kultû-ros, meno edukacijoslyderiø Europoje. Taipaliudytø daugelisfaktø. Antai G. Këvi-ðo organizuojami Vil-niaus festivaliai atlie-ka labai svarbø darbàne tik menine, bet irpropagandine pras-me. Jei á Vilniaus fes-tivalá noriai atvykstageriausi pasaulio atli-këjai, jei Pasaulio mu-zikas Nr. 1 YehudiMenuhinas sutinkapriimti Lietuvos mu-zikos akademijosGarbës daktaro var-dà, vadinasi, mûsømiesto ir ðalies muzi-kinë kultûra, jos mu-zikos edukacijos sistema yra pakanka-mai aukðto lygio.

Taigi mûsø po pasaulá iðsisklai-dþiusiø menininkø dëka, ir, þinoma,ið Lietuvos nuolat vykstanèiø gastro-liuoti, dalyvauti (ir laimëti!) festiva-

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

Skelbia konkursà uþimti ðias pareigas:

Transporto mokslo institute:vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta 1,0 etatas),jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta 1,0 etatas).

Statiniø, konstrukcijø ir medþiagø mokslo laboratorijoje:jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta 0,5 etato).

Skaièiavimo centro Lygiagreèiøjø skaièiavimø laboratorijojevyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta 0,5 etato).

Fundamentiniø mokslø fakulteto Skaitinio modeliavimo mokslo la-boratorijoje:

vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta 0,5 etato).

Fundamentiniø mokslø fakulteto Matematinës statistikos katedroje:vyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta 1,0 etatas).

Dokumentai priimami 2 savaites nuo paskelbimo spaudoje dienos Per-sonalo direkcijoje 501 kab., Saulëtekio al. 11, Vilnius, tel.: 274 5009

Rektorius

liuose, konkursuose artistø dëkaLietuvos muzikinë kultûra yra geraivertinama.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

BIOCHEMIJOSINSTITUTAS

Tarybos 2003 m. balandþio 25 d posëdþio nutarimu (protokolas Nr. 3) skel-biamas vieðas konkursas mokslo darbuotojø pagrindinëms pareigoms uþimti:

Fermentø chemijos skyriuje:vyresniojo mokslo darbuotojo � 1 vieta.

Genø inþinerijos skyriuje:vyresniojo mokslo darbuotojo � 1 vieta,mokslo darbuotojo � 1 vieta.

Ksenobiotikø biochemijos skyriuje:vyresniojo mokslo darbuotojo � 1 vieta.

Konkurso organizavimo tvarka bei reikalavimai pretendentams skel-biami instituto Interneto svetainëje http://www.bchi.lt (þr. Turinys: Nuo-statai). Su konkursà laimëjusiais pretendentais bus sudaromos darbo su-tartys penkeriø metø kadencijai. Darbo sutartyse bus nustatomas pagrin-dinis tarnybinis atlyginimas per mënesá, apskaièiuojamas pagal formules:vyresniojo mokslo darbuotojo, turinèio pedagoginá (mokslo) vardà �5,5xBMAx2,6; vyresniojo mokslo darbuotojo, neturinèio pedagoginio(mokslo) vardo � 5,5xBMAx2,3; mokslo darbuotojo � 5,5xBMAx2, kurBMA � LR Vyriausybës patvirtinta bazinë mënesinë alga.

Dokumentai priimami iki 2003 m. birþelio 20 d. adresu: Biochemijosinstitutas, Mokslininkø g. 12, LT-2600 Vilnius. Telefonas pasiteiravimui(8-5)2729144.

Direktorius

Prakalbà taria Lietuvos muzikos akademijos rektoriusprof. Juozas Antanavièius

Studentø simfoninio orkestro muzikantai

Mûzø ðventovëje dalyvavo ir antikos dievaitës

14 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

PROF. LEVO KARSAVINO MÁSLËS,arba dabartis suteikia istorijai prasmæ

Naujausi 2002 m. leidiniai, skirti prof. Levo Karsavino gyvenimui ir kûrybai

Jubiliejinis Levo Karsavino 120-øjø gimimo ir 50-øjø mirties metiniø minëjimas Vilniaus paveikslø galerijoje. Nacionalinio dailës muziejausdirektorius R. Budrys, menotyrininkas T. Sakalauskas, filosofas A. Konickis, poetas ir vertëjas A. Bukontas, dailininkas L. Surgailis

Istorikas, filosofas ir poetas prof. Levas Karsavinas

Kai dar 1989 metais Atgimimoredakcijoje kalbëjausi su smuiki-ninku P. Juodiðiumi apie tai, jog at-rasta prof. Levo Karsavino kapa-vietë, kai verèiau A. Ðerëno Komiøtautos lemtá ir filosofo N. Berdiaje-vo straipsniø rinkiná ar raðiau pra-tarmæ jo Saviþinai, kai gilinausi ámokslininko ir poeto M. Tomoniokûrybà bei lemtá ar dalyvavau Kau-no Vytauto Didþiojo universiteto at-kûrimo konferencijoje, gal dar ne-labai suvokiau, kad pamaþu artëjuprie L. Karsavino... Dabar Jo Vei-das (tokiø kultûros þmoniø, kaipT. Sakalauskas, A. Bukontas, prof.P. I. Ivinskis ir kt. dëka) atrodo nu-ðvitæs, perfrazuojant L. Karsavinà,visalaikiðkai. Neretai manome � Jisyra visas ir visø. O èia � tik saujelëfragmentëliø, uþuominø ir faktø.Atrodo, jog ir ðito dar labai stinga-me. Net jau paminëjæ 120-àsias gi-mimo ir 50-àsias mirties � jubilieji-nes � prof. LEVO KARSAVINO(1882 m. gruodþio 14 d. � 1952 m.liepos 20 d.) metines. Nors pats mi-nëjimas Vilniaus paveikslø galeri-joje buvo ástabus.

Karsavino Veido þibintasMokslo Lietuvoje (2001 m. Nr. 1-3)

teko gvildenti þymiø XX a. medievistø(Viduramþiø tyrinëtojø) verstines stu-dijas, skirtas Vakarø Europos kultûri-niø sferø (mokslo, ðvietimo, meno) pa-veldui.Ten buvo sukamas didelis kultû-rinës atminties lankstas, paminint irakad. A. Gaiþuèio, prof. D. Kauno, te-ologo kun. È. Kavaliausko, istorikø dr.J. Jakðto, prof. E. Gudavièiaus, A. Ty-los ir kitø nuopelnus medievistikai. Darbûtina paminëti lyginamøjø civilizacijøspecialistà, filosofà prof. A. Andrijaus-kà ir istorikà dr. V. Trumpà, kuriostraipsniø rinktinei Apie laikà ir þmones(2001) skyrëme atskirà straipsná.

Tuo tarpu pasirodë S. C. Rowel Iðviduramþiø ûkø kylanti Lietuva ir J. Bal-truðaièio (sûnaus) Fantastiðkieji vidu-ramþiai (lietuviø kalba) bei kitos studi-jos. Tai skatina prisiminti, kokia spalvin-ga istoriografinë medievistikos tradicijajau egzistuoja Lietuvoje, kai esti inten-syviai apmàstomi ávairûs mûsø kultûri-nio gráþimo á Vakarø Europà aspektai.Vadinasi, tai, kas buvo paraðyta � tik darkeli kontekstai ir proskynëlës.

Vël ðvysteli prof. L. Karsavinovardas, ir suvokiame � dabartis sutei-kia istorijai prasmæ. O anos prosky-nëlës viltingai veda per tûkstantmetæ

Europos viduramþiø istorijos(ir jø kultûriniø sferø) girià.

Lyg itin patikimas (máslin-gas?) þibintas net abejoniø gû-dumoje, nelengvoje, bet viltin-goje kelionëje, ásijungiant á nau-jàsias Europos sàjungos struk-tûras, nuolat nuðvinta ir þibaástabaus þmogaus, unikalios (irsavaip tragiðkos) asmenybës �tremtinio á Vakarus (1922), ovëliau (1949) á Rytus � pasauli-nio lygio istoriko, filosofo-per-sonalisto, teologo ir poeto prof.L. Karsavino Veidas.

MenantL. Karsavino másles

Dabartis suteikia istorijai prasmæ.Ji gyva konkreèiais darbais. Lietuvojeir pasaulyje. Deja, nei Kaune, nei Vil-niuje dar nepavyko ákurti prof. L. Kar-savino vardo draugijos. Uþtat Jo var-do Pasaulinë � jau egzistuoja. Tik ka-þin kodël jos centras � ne profesoriausgimtajame mieste Sankt Peterburge, oMaskvoje. Ðios Draugijos preziden-tas � prof. S. Schoruþskij, paraðæs itiniðsamià studijà � pratarmæ L. Karsa-vino religiniams-filosofiniams raðtams(nuo 1992 m. jø pasirodë jau 4 tomai).Ðiai Pasaulinës draugijos tarybai atsto-vavo ir du Lietuvos pilieèiai � filosofasprof. B. Genzelis ir jauniausioji L. Kar-savino dukra Siuzana (ji mirë Vilniu-je ðiemet kovo 14 d.).

Vilniaus Universiteto Slavistikoskatedros vedëjas prof. E. A. Kosti-nas ir prof. P. L. Ivinskis mielai pa-pasakojo, kà jau pavyko nuveikti:Vilniaus universitete surengtos trystarptautinës konferencijos (1997 m.,2000 m. ir 2002 m.). Jose dalyvavomokslininkai ið Rusijos, Lenkijos,Italijos, Prancûzijos ir Ðvedijos.

Prof. L. Ivinskis � slavistas, kompa-ratyvistikos ir metodologijos specialis-tas � jau deðimt metø aktyviai studijuojaL. Karsavino moksliná, kultûriná, epis-toliná palikimà. Leidykla Vaga 1991-1998 m. iðleido penkiatomæ L. Karsa-vino Europos kultûros istorijà, kuriàautorius paraðë kà tik iðmokta lietuviøkalba 1930-1937 m. Ir ðtai 2001 m. Vil-niaus universiteto leidykla iðleidoP. I. Ivinskio studijà apie veikalà LeonasKarsavinas. Europos kultûros istorija.V t. (VU leidykla, 1991-1998 m., p. 34).Gaila, kad ðeðtasis L. Karsavino Istori-jos tomas apie protestantizmà, renesan-sà, áþanga á Naujuosius laikus dingoMGB kratos metu kartu su visu profe-soriaus 1947 m. archyvu.

2002-jø pabaigoje pasirodëL. P. Karsavino archyvo I dalis, iliust-ruota nuotraukomis, laiðkø ir traktatøfaksimilëmis ið VU archyvo, dukros

Siuzanos bei politiniø kaliniø pieðiniais,kuriuos pavyko iðsaugoti net tremtyjeAbezëje ( Komijos aut. resp.) Mokyto-jo bièiuliui, mokiniui, o vëliau ir biog-rafui A. Vanejevui. Jo dokumentinæapybraiþà Pranaðas uþ spygliuotos vielosskaitëme dar 1990 m. Ðvyturyje.L. P. Karsavino archyvo I dalá sudaroprof. P. I. Ivinskio pratarmë, 1929-1952metø L. Karsavino ir jo þmonos Lidi-jos Kuznecovos (1881-1961) laiðkai. Irlakoniðki, itin informatyvûs P. I. Ivins-kio komentarai. Prof. P. I. Ivinskis jauparengë ir L. P. Karsavino archyvo IIdalá, kurià taip pat finansuoja Lietuvoskultûros ministerija, o ðiemet iðleis VUleidykla. Ðià dalá sudaro 25 puslapiø ko-respondencijos � tai, kà buvo surinkæsA. Vanejevas ir kà asmeniniame archy-ve iðsaugojo Siuzana Karsavina. Priedepateikiama Pasaulio kultûrø istorija(rankraðtis), traktatas Apie laikà, Sone-

tø vainiko ir Tercinø variantai, Apie sie-los nemirtingumà (paties L. K. vertimasið lietuviø á rusø kalbà).

Jei prof. L. Karsavino archyvai,korespondencija, kuri saugoma Lietu-voje bent penkiose bibliotekose, bûtømetodologiðkai tiriami ir leidþiami, taipadëtø áminti daug ðio pasaulinio ly-gio mokslininko gyvenimo másliø.

Lietuva:kûrybinis pakilimas ir

kanèios vaisiai � sonetai1927 m. prof. L. Karsavinas atsi-

sako pasiûlymo dëstyti Oksfordo uni-versitete. Uþtat priima A. Voldema-ro (buvusio kolegos Peterburgo uni-versitete) kvietimà. Ir ið Paryþiaus at-vyksta á Kaunà, á Humanitariniømokslø fakultetà. Èia iðrenkamas vi-suotinës istorijos katedros ordinari-niu profesoriumi. Intensyviai moko-si lietuviø kalbos ir jau 1929 m. pra-

deda skaityti paskaitas lietuviðkai.L. Karsavinas � ekumeninës dva-

sios, Prisikëlimo þmogus. Todël, matyt,teisus istorikas V. Trumpa: ðis màstytojasprotestantams galëjo bûti sofistas, katali-kams � per daug susiþavëjæs Viduramþiøerezijomis, pravoslavams � neátinkantiskatalikybës skelbimu, o pozityvistams � sa-vo misticizmu. Esminës L. Karsavinoidëjos: Kristus � istorijos centras ir vir-ðûnë, visa ko vienovë; visalaikiðkumas(galiausiai pakeitæs net amþinybës sàvo-kà); tobulumas; blogio neigimas, nesblogis � tik gërio stoka, tikro paþini-mo nenoras. Paniræs á religinæ sàmo-næ, á auksinæ Viduramþiø epochà. Ge-nijais laiko N. Kuzietá, Eckhartà. Þa-visi Ðv. Augustino estetika, F. Dosto-jevskiu, gilinasi á F. Tiutèevo poezijà,Dantës kûrybà. Atrodo, jog perdaugseka filosofu V. Solovjovu. Ið tiesø �jo màstymai labiau ið Plotino, N. Ku-

zieèio, ið auksinës viduramþiø gelmës.Ðiaip ar taip, Lietuvoje L. Karsa-

vinas paraðo ar bent iðleidþia kone ver-tingiausius savo kûrinius. Tai ir, atro-do, tikrai Berlyne gimusi Poema apiemirtá, taèiau bûtent èia � Apie asmeny-bæ (sudëtingiausià traktatà), Europoskultûros istorijà, redaguoja þurnalà Se-novë, 70 straipsniø Lietuviðkajai encik-lopedijai, raðo pasaulio kultûrø istori-jà ir kitus veikalus. Nuo 1940 m. iki1949 m. liepos 9 d. � MGB areðtas.Prieð tai 1947 m. � uþ ryðius su Pary-þiuje likusia seserim Mariana, uþ filo-sofinius þurnalus ið Prancûzijos suima-ma profesoriaus vyriausioji duktë Iri-na. Septyneri metai lagerio Mordovi-joje. Gráþusi VU dëstë prancûzø ir an-glø kalbas. Gelbëdamas dukrà ákliûvair tëvas. Juk 1922 m. buvo iðtremtas iðRusijos � be teisës gráþti, nors gráþo áNepriklausomà Lietuvà paskutiniumetu Vilniaus akademijoje dëstë tik...�nekaltà� estetikà, dirbo Vilniaus dai-

lës muziejaus direktoriumi... Atima-mas beveik visas profesoriaus archy-vas. Iki 1950 m. kovo 4 d. � tardoma-jame Lukiðkiø kalëjime. Èia ir uþsi-mezga, nunoksta kanèios bei jos nuga-lëjimo vaisiai � ástabus Sonetø vainikas.Kodël profesorius nepasitraukë á Va-karus 1944 m.? Tikëjo, jog �nugalëto-jai� bus þmoniðkesni. L. Karsavinasbuvo fenomenalios atminties þmogus,taèiau sonetus vis vien lengviau ásimin-ti nei filosofiná traktatà. Jaunystëje jukteko kurti eilëraðèius, ágûdþiai praver-të. L. Karsavino Sonetø vainikas � al-cheminio aukso kainos.Visø abejoniøðvino pavertimas ðvytinèiu tikëjimoauksu � visos màstymø esmës.

Ðios istorijos atomazgà rasimeA.Vanejevo dokumentinëje apybrai-þoje Dveji metai Abezëje ir L. Karsa-vino ðeimos korespondencijoje beiarchyvuose. O jie, kaip jau þinome, ty-rinëjami ir leidþiami.

Prisikëlimo þmogus

Jau 1990 m. Ðvyturio þurnalui po-etas ir vertëjas Alfonsas Bukontas,menotyrininko ir kultûrologo T. Saka-lausko � vieno ið karsaviniados iðjudin-tojø Lietuvoje � paskatintas, iðvertëkelis L. Karsavino sonetus. 2000 m.Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla ið-leido 470 puslapiø L. Karsavino rink-tinæ Toje akimirkoje � amþinybë, kuriàsudarë A. Bukontas. Èia iðspausdintatai, kà mûsø màstytojas sukûrë Vil-niaus tardomajame kalëjime ir Abezëslageryje: Sonetø vainikas, Tercinos beijø komentarai, Poema apie mirtá ir ver-tingiausi straipsniai, kuriuos A. Vane-jevui pavyko iðsaugoti tremtyje ir per-duoti lietuviams. A. Bukontas ðiuostekstus vadina dvasiniu Karsavino tes-tamentu. Uþtat ir susapnavæs jø auto-riø ir papasakojæs � kas ir kaip atlikta.Vadinasi, viskas tvarkoj � sapne pasa-kæs Karsavinas. 2002 m. A. BukontuiDaigø leidykloje pavyko iðleisti dar vie-nà L. Karsavino poezijos (rusø ir lie-tuviø kalbomis) rinkiná tai TU manekvieti � su komentarais, dailiai iliust-ruotà R. Dichavièiaus. Ten pateiktossvarbiausios ðio pasaulinio garso me-dievisto, filosofo-personalisto, teologoir poeto gyvenimo ir kûrybos datos.

Belieka pridurti, jog prof.L. Karsavino kapavietë tikrai rasta irjau 1989 m. sutvarkyta.

Dar daug kà mums galëtø papa-sakoti menotyrininkas T. Sakalaus-kas, Nacionalinio dailës muziejausdirektorius R. Budrys, buvæ L. Kar-savino studentai � dailininkasL. Surgailis, raðytojas J. Mikelins-kas, buvæ tremtiniai ir politiniai ka-liniai, Algirdo Ðerëno rankraðèiai.

P. S. Parmos universiteto profe-sorë Angela Violetta Siclari iðvertëá italø kalbà (mokslinis vertimas)L. Karsavino Sonetø vainikà ir Terci-nas bei jø komentarus. Ir juos jau ið-leido su iðsamia pratarme apie gar-biojo profesoriaus estetines ir filoso-fines paþiûras bei Poemà apie mirtá(kaip teigia prof. P. I. Ivinskis).

Prof. A. V. Siclari 2002 m. gruo-dá dalyvavo jubiliejiniame prof.L. Karsavino 120-øjø gimimo ir 50-øjø mirties metiniø minëjime. Ta-èiau... jokios mirties në nëra. Tiknaujas gyvenimas per mirtá.

Prof. Karsavinas � Prisikëlimo irekumeninës dvasios þmogus. Kol kas �gana ilgai � Já regëjom labai jau máslin-gu pavidalu. O derëtø � veidu Veidan.

Arvydas Genys

Alg

iman

to Þ

iþiû

no n

uotr

auka

ATMINTIS

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 15

Labai daþnai mokslininkø iðvyki-mas dirbti á uþsiená vertinamas vien-ðaliðkai protø nutekëjimo kontekste.Lietuvos mokslininkø sàjunga(LMS) visada stengiasi pabrëþti, kadmokslininkø tarptautinis bendradar-biavimas ir tarptautinë darbo patir-tis � bûtina aukðtos tyrimø kokybëssàlyga. Todël mokslininkø iðvykimasdirbti á uþsiená turi ne tik neigiamà,praradimo aspektà, bet kartu yrasvarbi tarptautiniø ryðiø ir bendra-darbiavimo plëtros priemonë. Kiekvalstybë gali turëti naudos ið tokio�protø nutekëjimo� didele dalimipriklauso nuo poþiûrio á ðià proble-mà. Akcentuodami mokslinio ben-dradarbiavimo ir mainø svarbà kal-bame ne apie mokslininkø iðvykimostabdymà, bet gráþtamojo ryðio stip-rinimà. Gráþtamasis ryðys, mûsø po-þiûriu, gali bûti pats ávairiausias. Di-delë dalis iðvykstanèiø dirbti ir sta-þuotis á uþsiená turi turëti realias ga-limybes sugráþti. Dirbantys uþsieny-je mokslininkai, tarp jø ir apsispren-dæ ten likti ilgesniam laikui, gali ir tu-ri bûti vertinami kaip svarbi sudëti-në ðalies mokslo potencialo dalis.Valstybës mokslo ir studijø instituci-jos turëtø palaikyti nuolatinius kûry-binio bendradarbiavimo ryðius sujais. Tokio abiejoms ðalims naudin-go bendradarbiavimo iðtekliø reikë-tø ieðkoti ne tik valstybës biudþete,bet labai svarbu bûtø panaudotitarptautinius fondus bei verslo ðalti-nius tiek ðalies viduje, tiek uþsieny-je. Toká poþiûrá ágyvendinti galima la-bai ávairiomis priemonëmis, o ðioproceso dalyviai turëtø tapti ir patysmokslininkai, ir jø organizacijos, bei,be jokios abejonës, mokslo ir studi-jø bei valstybës valdymo institucijos.

Visoje galimø gráþtamojo ryðiostiprinimo priemoniø ávairovëjeLMS pasirinko tas, kurios yra paèiosartimiausios ðios mokslininkø orga-nizacijos misijai. Pirmiausia galvoda-mi apie uþsienio lietuviø mokslinin-kø gráþtamojo ryðio stiprinimà ir di-desná jø indëlá á tolimesnæ valstybin-gumo raidà, glaudþiai bendradar-biaujame su JAV lietuviø Mokslo irkûrybos simpoziumø taryba pakaito-mis Lietuvoje ir Èikagoje organizuo-dami Simpoziumus. Mëginame nau-jai áprasminti laikinai dël nepriklau-somybës siekiø iðsipildymo susida-riusá idëjiná vakuumà, nes esame gi-liai ásitikinæ, kad artimiausioje atei-tyje heroizmà ir politinæ dràsà turë-sime pakeisti moksliniu kûrybingu-mu ir profesionalumu. Tolimesnëvalstybës raida pareikalaus ið mûsønet tik tautinëmis ir istorinëmis ver-tybëmis grindþiamos veiklos, bet pa-pildomai iðkels tarptautinius konku-rencingumo kriterijus. Juos pasiek-ti ir tinkamai panaudoti daugiausiaigali padëti mûsø paèiø tautieèiai dir-bantys ir kaupiantys patirtá svetur.

Dirbdami Simpoziumø organiza-vimo darbà aiðkiai matome, kad ben-dradarbiavimo galimybës su lietuviaismokslininkais uþsienyje tikrai nëra ið-naudotos, kad tas bendradarbiavimasir tarpusavio informavimas gali ir tu-ri bûti geresnis. Siekdami glaudesniøir nuolatiná pobûdá turinèiø ryðiø XISimpoziumo sprendimu pradëjomekurti kompiuterinæ duomenø bazæLietuviai mokslininkai uþsienyje

Uþsienio lietuviø mokslininkøgráþtamojo vaidmens

samprata, LMS poþiûris

(LMU), kuri labai padeda palaikytinuolatiná bendradarbiavimo pobûdá.Kadangi LMU duomenø bazë yra su-dëtinë LMS internetinio portalo da-lis, kurio kitos dalys yra elektroninëMokslo Lietuvos versija, LMS svetai-në ir Simpoziumo puslapiai, bendra-darbiavimui su uþsienio lietuviaismokslininkais vis intensyviau panau-dojame ðiuolaikines informaciniøtechnologijø galimybes. Mokslinin-kams uþsienyje elektroniniais laiðkaispristatome Mokslo Lietuvos nume-rius, kuriuose jie randa daug informa-cijos apie ðalies mokslo ir studijø sis-temos ávykius ir problemas, gali ope-ratyviai susipaþinti su mokslo ir stu-dijø institucijø skelbiamais konkur-sais. Taip pat perduodame kitø moks-lo ir studijø sistemos institucijø infor-macijà, pavyzdþiui, Valstybinio moks-lo ir studijø fondo kvietimus tapti fon-do ekspertais. Visi uþsienio lietuviaimokslininkai, turintys asmenines kû-rybines interneto svetaines, yra pri-statomi bendrame Lietuviø moksli-ninkø asmeniniø puslapiø nuorodøsàraðe. Gaila, kad asmenines svetai-nes turinèiø mokslininkø ðiuo metuyra tik apie 10 proc. visø uþsiregistra-vusiø LMU duomenø bazëje. Svars-tome galimybæ duomenø bazës infor-macijà pateikti individualiose svetai-nëse, kad mokslininkø pristatymasbûtø patrauklesnis.

Nors techninës duomenø bazësir elektroninio informavimo galimy-bës yra labai plaèios, spartesnæ sis-temos plëtrà stabdo didelis paèiømokslininkø uþimtumas, gal kartais

Istorijos sekcija bus padalinta ádvi dalis. Ðiame straipsnyje trumpaipristatoma pirmoji dalis, skirta da-bartinei Lietuvos istoriografijai.

Istoriografijos tendencijos sim-poziume pasirinktos dël keliø prie-þasèiø. Kiekvienas ið dalyvaujanèiøistorikø � prof. Saulius Suþiedëlis(Milersvilio universitetas), prof. Egi-dijus Aleksandravièius (Vytauto Di-dþiojo universitetas), prof. AlvydasNikþentaitis (Lietuvos istorijos ins-titutas), doc. Antanas Kulakauskas(Vytauto Didþiojo universitetas) beiðiø eiluèiø autorius � be jokios abe-jonës, galëtø pristatyti ir savo tyri-mus, taèiau istorijos mokslo specia-lizacija tokia didelë, kad galiausiaipraneðëjui tektø diskutuoti tik su pa-èiu savimi. Aptariant atskiras ðiuo-

Istorijos sekcija XII Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumelaikinës Lietuvos istoriografijos te-mas praneðëjai ið esmës kalba apietà patá objektà ir diskutuoja tarpusa-vyje. Be to, aptariant dabartinio ðiomokslo padëtá Lietuvoje, gali iðryð-këti problemos, kylanèios dël istori-jos mokslo specifikos bei �iðoriniøsàlygø�, tokiø kaip mokslo politikaLietuvoje. Pagaliau, ðiandien visdaugiau istorikø domisi ne tuo,�kaip ið tiesø buvo�, bet kaip istori-ja raðyta ir vertinta praeityje.

Parengtos sekcijos dalyviø tezësrodo, kad praneðimuose bei diskusi-jose bus plaèiai aptariami istoriogra-fijos pasiekimai po Nepriklausomy-bës paskelbimo. Daugelyje srièiø permaþdaug 15 pastarøjø metø paskelb-ta daugiau moksliniø tyrimø, nei pervisà ankstesná profesionalios lietuviø

LIETUVIAI MOKSLININKAI UÞSIENYJE

36

4

4699888

1219

2343

156

AustralijaJaponijaAustrija

ÈekijaSuomijaKanada

RusijaDanija

NorvegijaPrancûzijaÐveicarija

JKÐvedija

VokietijaJAV

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

Mokslas ir visuomenë.Praraja, kurià bûtina áveikti (1)

Ar nerengiameiðsilavinusiø liumpenø?

G. Zemlickas. Ar rûpinantis dides-niu iðsilavinusiø þmoniø kiekiu nenu-kenèia specialistø rengimo kokybë?Juk akivaizdu, ir tai buvo priminta, kadtam skiriame per maþai lëðø.

V. Kaminskas. Kokybës problemapernelyg iðpûsta. Tam reikëtø skirti at-skirà diskusijà, aiðkintis, kas yra ta ko-kybë, kur iðvaþiuoja, kur ásidarbinamûsø absolventai, kaip vertinami.

V. Daujotis. Nederëtø apsiribotipavieniais faktais ir atvejais, nes visa-da galima rasti ir talentø, gal net ge-nijø, kuriø mokykla nesugebëjo �su-gadinti�. Ne jie ðiandien lemia mûsøspecialistø rengimo kokybæ.

V. Kaminskas. Iki 2010 m. visi Lie-tuvos universitetai privalës savo studi-jø programas akredituoti bendroje Eu-ropos studijø erdvëje. Tada akivaizdþiaimatysime, kas mes esame. Jei mûsøuniversitetai sugebës akredituotis, taiEuropa juos pripaþins lygiaverèiais.

G. Zemlickas. Tai bus mûsø univer-sitetø darbo ávertinimas, taèiau ar neper ilgai laukti septynerius metus?Daug kas apsidþiaugs, nes per tà laikàsëkmingai iðeis á uþtarnautà poilsá.

V. Daujotis. Ið tikrøjø baisu, kai pa-rengiame nelabai kam tinkantá specia-listà. Jis nebevairuos sunkveþimio, ta-èiau nesugebës kvalifikuotai dirbti irintelektinio darbo. Bus iðsilavinæsliumpenas, o mes tokiø parengiamebegalæ. Teko kalbëtis su AB VilniausVingis generaliniu direktoriumi Vaclo-vu Ðleinota: jie neberanda jaunesniøvairuotojø tolimø perveþimø sunkve-þimiams. O juk ir tokiø reikia.

V. Kaminskas. Palaukite. Ðtai Lie-tuvos darbo birþoje uþsiregistravusiødviejø paskutiniø laidø universitetøabsolventø dalis kovo 1 dienai � buvopakankamas laiko tarpas ásidarbinti.Koks ásiregistravusiø birþoje Lietuvosvidurkis? 2001 m. laidos � 5 proc.,2002 m. � 3,9 proc. Tai objektyvus irmaþëjantis rodiklis. Priminsiu, kad2001 m. universitetai parengë 18 tûkst.absolventø, 2002 m. � 20 tûkst. Laidosauga, o bedarbiø skaièius vidutiniðkaitëra apie 4 proc., tuo tarpu su aukðtes-niuoju iðsilavinimu � 15 proc.

O kaip ES? Su aukðtuoju moksluten 4 proc. bedarbiø, t. y. 3 kartus ma-þiau, nei tarp kitø menkesnio iðsilavi-nimo asmenø. Tai rodiklis, rodantis,kad ir mes Lietuvoje parengiame dar-buotojus, sugebanèius gauti darbo. Okad ponas V. Ðleinota negauna vai-

ruotojø, tai dar nieko nereiðkiantisfaktas. Paskaitykite skelbimus: daugy-bë vairuotojø ieðko darbo. Jeigu aðuniversitete paskelbiu konkursà vai-ruotojo pareigoms uþimti, ateina nuo5 iki 10 norinèiø dirbti.

�Penktoji� kolonanepateisino vilèiø

V. Daujotis. Patys, gerbiamieji,kà tik teigëte, kad Lietuvoje verslasnëra pakankamai iðvystytas, labaitradicinis. Jam nelabai reikia aukð-tojo mokslo. Tada kur nueina mûsøparengti specialistai?

V. Baltrûnas. Daug nueina á vals-tybës valdymo institucijas. Èia kalbë-ta, kad dalis mokslininkø dirba moks-lo ir studijø institucijose, o dalis lyg irturëtø eiti á verslà. Bet á verslà nesku-ba. Matyt, didelë dalis mokslo þmoniønuëjo á ministerijas, departamentus irkitas valstybës tarnybas. Ið pradþiødþiaugëmës: tai bus lyg mokslo þmo-niø �penktoji kolona�, kuri padës ágy-vendinti taikomøjø tyrimø rezultatus.

O kas iðaiðkëjo? Visiðkai kas kita.Ta mûsø �penktoji kolona� ávairioseministerijose atsigræþë prieð paèiusmokslininkus. Kodël? Matyt todël,kad daugelis jø yra ávairiø AB�ø,UAB�ø valdybø nariai ir susijæ su pri-vaèiomis ámonëmis. Siûlydami finan-suoti taikomuosius tyrimus, iðgirsta-me: Jûs geriau uþsiimkite savo funda-mentiniu mokslu, o mes patys atliksimetaikomuosius tyrimus... Kas tie �pa-tys�? Ogi valdininkai, teikiantys uþsaky-mus ámonëms, kuriø akcininkai jie ir yra.Tai labai krinta á akis. Tokia sistema.

Kodël privaèiame versle nëramokslininkø? Ðtai kad ir geologijos sfe-roje, garsiosiose naftos verslovëse irámonëse, mokanèiose milijonus litømokesèiø. 13 metø jø praðome parem-ti mokslà, universitetø katedras. Ne, ka-tegoriðkai atsisako remti. Kodël? Vie-na prieþasèiø � psichologinë. Girdi, ko-dël mes, privati firma, turime remtivalstybës institucijà? Todël jie geriauparems dirbanèius privaèiose struktû-rose. Manau, kad mokslo neremia irdël to, jog ðiandien dar virðø ima trum-paregiðki ir grobuoniðki interesai eks-ploatuojant valstybës gamtos iðteklius.Dar tebegyvenama sovietiniø laikø, t.y. 15-20 metø senumo mokslo tyrimørezultatais, kuriø panaudojimo laikas,tiesà sakant, eina á pabaigà. Ðtai antraprieþastis, kodël neremiamas ðiandie-nos mokslas.

Bus daugiau

Parengë Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 11 p.

ir pasyvumas. Dabar duomenø bazë-je uþregistruota tik 350 mokslininkø,manome, kad tikrasis mokslininkøskaièius uþsienyje gali bûti kelis kar-tus didesnis. Vien naudodamiesiXII Simpoziumo registracijos in-formacija LMU duomenø bazæ papil-dëme bent 50 mokslininkø ið JAV,nors prieð tai buvo apie 100 pavar-dþiø. Pagal duomenø bazës áraðus lie-tuviai mokslininkai dirba labai ávai-riose pasaulio ðalyse (þr. iliustracijà).

Renkami anketiniai duomenyslabai plaèiai nusako mokslininkø kû-rybinæ veiklà, taèiau informacija pa-teikiama labai nenoriai ir daþnai ap-siribojama tik ryðio informacijosduomenimis. Todël esame ásitikinæ,kad LMU duomenø bazës plëtra pri-klauso ne tiek nuo techninë uþduo-tis, kiek nuo bendravimo su uþsieny-je dirbanèiais mokslininkais intensy-vumo. Tik nuolatinis bendravimas irvertingos informacijos sklaida galiuþtikrinti, kad duomenø bazë ir jojepateikiama informacija ateityje plë-sis. Ið kitos pusës duomenø bazës vi-sapusiðkas panaudojimas intensy-viam bendravimui palaikyti ir yrasvarbiausias tikslas, kuriam pasiektireikalingas mokslininkø Lietuvojebendros pastangos. Norime tikëti,kad tokiø pastangø ateityje tik dau-gës. XII Pasaulio lietuviø mokslo irkûrybos Simpoziumo organizatoriaiabiejose Atlanto pusëse bendru dar-bu atkakliai siekia ðio tikslo.

Vygintas Gontis,LMS pirmininkas

istoriografijos gyvavimo laikotarpá.Susiformavo bent kelios istoriogra-finës mokyklos. Todël ne be pagrin-do kalbama net apie poveiká kitiemsmokslams. A. Kulakauskas savo pra-neðime mëgins atsakyti á klausimà,kokià átakà politikos mokslo tapsmuiLietuvoje turëjo tai, kad po Nepri-klausomybës paskelbimo politolo-gais pirmiausia tapo istorikai.

Istorijos sekcijos praneðëjai taippat aptars iððûkius, su kuriais istorikaisusiduria ðiandien. Ðiø problemø ratasið tiesø gana platus. Kai kurie istoriog-rafijos klausimai, kurie bus aptariami,seni kaip ir pats istorijos mokslas. Is-torijos santykis su vadinamàja kolek-tyvine atmintimi buvo ir bus problemi-nis. Istorijos mokslo paradigmø kaita,tikriausiai labiau nei bet kuriame ki-

tame moksle, yra susijusi su politiniaisbei sociokultûriniais pokyèiais. Taèiau,kita vertus, tyrinëtojai neturëtø tapti�uþsakymø� vykdytojais. Istorijos sek-cijos praneðëjai pamëgins atsakyti áklausimà, kaip istorikams ðiandieninë-je Lietuvoje pavyksta laviruoti, pate-kus á tokià padëtá. Taip pat mëginsimeklausti, kaip Lietuvos istorikø darbaivertinami tarptautinio mokslo kon-tekste, t. y., ar mûsø mokslininkø tyri-mai pajëgûs �konkuruoti� ir veikti Lie-tuvos istorijos sampratà uþsienyje.

Pasirinkta tema turëtø á diskusi-jà átraukti ir kitus simpoziumo daly-vius, ypaè iðeivijoje dirbanèius hu-manitarus.

Dr. Darius StaliûnasLietuvos istorijos institutas

SIMPOZIUMAS

16 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Pradþia Nr. 8

Kokia tautos gyvenimo patir-tis uþfiksuota iðeiviø raðytojøgroþinës literatûros kûriniuose?Kuo ta patirtis skiriasi nuo Lietu-voje likusiø ir sovietmeèiu èia gy-venusiø þmoniø patirties? Apietai kalbamës su prof. Vincu Au-ryla. XII pasaulio lietuviø moks-lo ir kûrybos simpoziumo iðvaka-rëse tai turëtø bûti aktualu.

Tvirtà pagrindà bendrauti suprof. V. Auryla sudarë jo pareng-ta Lietuviø egzodo vaikø ir jauni-mo literatûros (1945-1990) antolo-gija*, kurios I tomas skirtas prozaipasirodë 2002 metais. Priminsi-me, jog antologija parengta ir ið-leista Lietuviø fondui parëmus.

Prof. Vincà AURYLÀ kalbinaGediminas Zemlickas.

Kur �steigti� naujà Lietuvà

Gerbiamasis Profesoriau, tikriau-siai pritarsite, kad lietuviø pasirengi-mas gyventi emigracijoje buvo rengia-mas net ir tarpukario Lietuvoje. Pa-kaktø prisiminti Kazio Pakðto, gal netJuozo Ereto keltas ir populiarintas idë-jas, kai visai rimtai buvo svarstomaLietuvà ákurti � Madagaskaro salojear Pietø Amerikos dþiunglëse. Taigidar tarpukaryje puoselëtos idëjos nebu-vo bevaisës, matyt, ir praktiðkai pasi-tarnavo mûsø iðeivijai, gal padëjo ási-jausti atsidûrusiems svetur mûsø þmo-nëms, genamiems Antrojo pasauliniokaro audrø, á jø naujà bûvá.

Kelioniø, nuotykiø, ásikûrimosvetimose ðalyse motyvai lietuviø li-teratûroje turi labai senas tradicijas.Dar Simono Daukanto lietuviðkasisRobinzonas septyniolikmetis Rubi-naitis Peliûzë ið Palangos leidþiasi ásavo nuotykingàjà jûrø kelionæ, se-natvëj gráþta á tëvynæ ir buèiuoja þe-mæ gimtuvës. Panaðiø keliauninkørandame ir egzodo literatûroje (An-drius Norimas-Mironas, Kazys Al-menas). Negaliu nutylëti savotiðkaipranaðingos Petro Babicko apysakosNepaprasta Jonuko kelionë, paraðy-tos dar literatûrinio darbo pradþio-je. 1930 m. tas Jonukas, pusiau nað-laitis, pusiau tëvø iðvarytas ið namølaive �zuikiu�, ið Klaipëdos plaukë áKopenhagà: ið ten su ávairiais þmo-nëmis, ávairiais keliais pasiekë Stok-holmà, Egiptà, Olandijà, Londonà,Prancûzijos krantus, Lisabonà, Kai-rà, Indijà, Bombëjø, Beranesà atke-liavo á Rio de Þaneirà. Fotografas,þurnalistas, raðytojas Petras Babic-kas lyg pakartojo savo apysakos he-rojaus kelius ir taip pat atsidûrë Bra-zilijoje, mirë lûðnelëje prie Rio deÞaneiro, didþiuliame skurde. Kai aðraðiau ðiuos þodþius, per radijà keliskartus per dienà girdëjau skambantLietuvoje populiarià dainelæ:

Ðilkas paskui debesëláNuo saulutës rieda,Devynbalsis vieversëlisAukðtai aukðtai gieda.� Laba diena, vieversëli,Ar gera giedoti?� Laba diena, debesëli,Ar lengva skrajoti?Retai kas þino, kad ðie þodþiai yra

P. Babicko. Jis buvo vienas ið tø, ku-rie ásteigë Lietuvos radiofonà ir buvojo direktorius, ákûrë Lietuvos fotomë-gëjø sàjungà, uþ savo fotografijasaukso medaliu apdovanotas Pary-þiaus pasaulinëje meno ir technikosparodoje. Sukûrë filmø apie þymius

Tautos istorinës atmintiesatðvaitai iðeivijos literatûroje (3)Lietuvos þmones, keliomis kalbomisiðleido kultûros propagandos knygøapie Lietuvà. Vertë poezijà ið ispanøkalbos. Jo fotografijø knygoje Brazi-lija (1951), kaip ir eilëraðèiø rinki-niuose Toli nuo Tëvynës (1945), Eilë-raðèiai (1946), Svetimoj padangëj(1947) ryðkûs lietuviø siluetai. Ðian-dien á Maironio lietuviø literatûrosmuziejø gráþo dalis jo archyvø. Ypaègausu diapozityvø, kurie laukia savovietos foto albumuose. O juk fotogra-fuota sudëtingiausiais gyvenimo atve-jais, net ir tada, kai ëjo nepriklauso-mos Lietuvos pasiuntinybës sekreto-riaus, spaudos ataðë ir kitas atsakin-gas pareigas (1950-1965). Deja, ne vi-si jo archyvai pasiekë Lietuvà. Iki ðiolneþinia kur klaidþioja ir jo paraðytøeilëraðèiø vaikams rinkinys, kiti gro-þinës kûrybos rankraðèiai.

Kokia vaizduotës galia: raðytojaspats sau iðmàstë likimà.

Jaunatvës kûrybiniai sapnai, vi-zijos kartais tampa þmogaus lemti-mi. Keistas dalykas.

Atvejis, kai kûrybiniai sapnai galivirsti tikrove, materializuotis.

Matyt, atëjæs toks laikotarpis, kaitauta, pavieniai jos nariai lyg atkar-toja tolimiausià savo praeitá � persapnus, per genetines nuojautas, in-tuicijà. Galime net ir taip svarstyti.Lietuviams tai bûdinga.

Didþiulëje pasaulio erdvëje tautaklaidþioja, tarsi ieðkodama ir nerasda-ma savo tolimos indoeuropietiðkos pro-tëvynës.

Taip, taip, nerasdami savo tik-rosios vietos kiti buvo atsidûræAustralijoje, bet ið ten patraukë áAmerikà. Dar kiti nukeliavo á Ar-gentinà, Kolumbijà, vëliau vël kiturkëlësi. Ten irgi raðë apie Lietuvà irlietuviðkai.

Jeigu jau kalbame apie indoeuro-pieèiø protëvynës paieðkas, tai kur kasprasmingiau atrodytø, jeitautos sûnûs ieðkotø savoprotëvynës kur nors Balka-nuose, Trakijoje, arba Ma-þojoje Azijoje, Antalijoje. Pa-sak dr. Jono Basanavièiausten galëjusi bûti mûsø pro-tëvynë. Arba bent jau keliau-tojo Antano Poðkos nuties-tais keliais á Indostanà, Bal-tistanà bûtø traukæ. Bet ne,naujausiais laikais lietuviaiklajokliai ieðko ne protëvy-nës, bet naujojo Eldorado.

Ir tas Eldoradas, ma-tyt, buvo siejamas su sau-le, jûra ir ðiltu klimatu. Ðal-èio lietuviai nemëgsta.

Savanoriðku judëjimo áÐiauræ ir Arkties zonà nela-bai galima vadinti. Á Ðiau-ræ juda ne savo noru, ne iðgero.

Apie visus ðiuos daly-kus nedaþnai susimàstome.

Klajokliø tautospoþymiai

Tegul ne visai savo va-lia, o susiklosèius istorinëmsaplinkybëms, taèiau dalistautos pakilo ið savo vietoskeliauti kuo toliau nuo gim-tinës. Tautos genuose pabu-do demonai.

Taèiau tie demonai ge-nuose paèiø keliaujanèiø,

besiblaðkanèiø nëra tiesiogiai suvo-kiami, bet veikia labiau per pasàmo-næ. Tie þmonës keliauja ieðkoti gerosduonos, uþsidirbti. Kartais keliaujalyg kerðtaudami, paniekindami visa,kà turëjo, net pakirsdami savo tauti-nes ðaknis, kurios juk labai giliai áleis-tos á savo tautos podirvá. Matyt, ðis pa-vojus yra didelis. Ne visuomet sudþiû-vusios, sugumbëjusios ðaknys sveti-moje þemëje ima leisti naujas ðakne-les. Ir vistik prasikala naujos atþalë-lës, kurios akluose poþemiuose ieðkosavo praeities ðviesos.

Ar áþvelgiate klajoklio bruoþø atgi-jimà tautoje? Juk iðties dël lengvesnësduonos kàsnio daug kas labai papras-tai linkæs nutraukti visus ryðius su ðak-nimis, ankstesniu gyvenimo bûdu beiaplinka. Kai kas tuos mûsø tautieèiusvadina ekonominiais migrantais. Pa-tys iðvykëliai ne visada linkæ taikstytissu tokiomis etiketëmis. Taèiau sunkupaneigti, kad sëslieji ir prie gimtinës se-niau prisiriðæ broliai lietuviai dabar

labai staigiai pakeitë kai kuriuos savoáproèius ir pakilo skristi. Gal iðties lie-tuvio charakteryje atgyja kelis tûkstan-èius metø mûsø protëviø kraujuje sly-pëjæ klajokliø tautos poþymiai?

Sakyèiau, kad tiems duoneliau-tojams atgyja gal ne klajoklio bruo-þai, bet labai emocionalaus ir kiek ið-sibalansavusios psichikos þmogausjausmø raiðka. Tie jausmai þmonesimpulsyviai stumia á tam tikrus poel-gius, veiksmus. Dailininkas AdomasVarnas manë, kad visa tai kyla ið ne-atitaisytos tautai padarytos istorinësskriaudos, sukëlusios padrikesnámàstymà, sujaukusios fantazijos irlogikos dësnius, pakiðusi vienpusið-kà, net iðkreiptà gyvenimo vertybiøsupratimà. Tik pavojuj ir kovos aki-vaizdoje lietuviai vienijasi, vienybë-je pabunda apsnûdusios tautos ga-lios, kurios, savo ruoþtu, virsta stebë-tina iniciatyva ir veikla.

Pagaliau atsivërë ir galimybës, ko-kiø seniau nebuvo.

Tai vienas dalykas.Mums bûtina áveikti nuola-tines dejones. Patys sau,ypaè vyresni þmones, ásitei-giame, kad mums blogai, begalo blogai. O vaikai itinjautriai reaguoja á tai: jei të-vams blogai, tai jiems darblogiau. Ðitas nusivylimassavo kraðtu, pesimizmas irnuolatinës dejonës ir kyla iðsavo istorijos ir ðalies nepa-þinimo, ið neatitaisytosskriaudos bei nepatirtos at-jautos ið savøjø.

Ir prieðingai: kai lietu-viai atsiduria uþ savo etno-grafiniø ribø, tarp sveti-møjø, jie tik tada pajunta,kà reiðkia gimtasis kraðtas.Dalis atsidûrusiø sveèioseðalyse visa tai labai skau-dþiai iðgyvena. Svetimojeaplinkoje bûna sunku ási-kurti, ir bûtent dël to, kadá tà aplinkà daþniausiai pa-tenka vizijø ar iliuzijø, o nerealios tikrovës paþinimovedini. Bet iðlikimo bûti-nybë èia, egzode, gimdone dejones, niurzgëjimà,o iniciatyvà, energijà,veiklumà. Ðie dalykai ryð-kiausiai atsiskleidþia etni-nëje bendruomenëje � èiabûtina dalyvauti, veikti,remti kitus ir paèiam bûtiremiamam.

Per literatûrà ir gyvenimopavyzdþius

Kaip raðytojas-literatûros istorijostyrinëtojas diagnozuojate tam tikrostautos dalies socialiná negalavimà, galir ligà. Kaip siûlote gydytis? Kokiasprofilaktines priemones reikëtø naudo-ti, kad mûsø þmonës nesusirgtø ðia so-cialine liga?

Nuo maþens tuos jausmus ir ið-gyvenimus mûsø þmonëms pirmiau-sia reikëtø patirti per literatûrà, peristorijos paþinimà, per uþsienio lie-tuviø gyvenimo pavyzdþius. Kiek ga-lima plaèiau mums reikia paþinti tosilgainiui atmirðtanèios tautos daliesgyvenimà ir istorinæ patirtá.

Tie þmonës daþniausiai ne savovalia, o istoriniø aplinkybiø verèiamijau perëjo iðeiviø gyvenimo golgotas.Svetima patirtis ne tik praturtina, betir gali padëti iðvengti kai kuriø klaidø,iliuzijø. Ar teisingai suvokiau Jûsømintá ir tuo paèiu siûlomà receptà?

Jeigu tie þmonës, lietuviðkoji ið-eivija paliko vienokius ar kitokiusbuvimo kitose ðalyse dokumentus ariðvadas, tai atliko visai tautai reikð-mingà darbà. Mums bûtina tà patir-tá ásisavinti. Globalizacijos procesøpasaulyje ir mes atsiduriame pana-ðioje padëtyje. Ir mums kyla kanki-nantis klausimas: ar iðsaugosime sa-vo tapatybæ?

Jûs, Profesoriau, ne ðiaip skaitotegroþinës literatûros kûrinius, bet juosstudijuojate, analizuojate. Kà atsaky-tumëte tiems lietuviams, ið kuriø lûpøretsykiais, þiûrëk, ir iðsprûsta: mes èia,Lietuvoje, kentëjome, buvome areðtuo-jami, perëjome Sibiro katorgas ir lage-rius, o mûsø iðeiviai anapus Atlantominkðtuose pûkuose vartësi, kaip inks-tai taukuose gyveno�

Skaitydamas groþinæ, memuari-næ literatûrà per emocionalius mû-sø iðeiviø iðgyvenimus suvokiau ðtaikà. Iki maþdaug 1954 m., kol ið Lie-tuvos pasitraukæ lietuviai ásikûrë sve-èiose ðalyse, jie iðkentëjo gal ne ma-þiau uþ Lietuvoje pasilikusius. Yrauþfiksuotø labai skaudþiø vaizdø.Graudu skaityti, kai Andrius Nori-mas-Mironas raðo, kaip kariniu lai-vu juos, kaip avis suvarytus, be pini-gø, su vienu kitu �èemodanëliu� ran-kose, atplukdo á Amerikà ir palei-dþia. Gerai, jeigu kuris turi ðiokiø to-kiø giminiø, turi á kà atsiremti. Ta-èiau net ir toks lietuviø raðytojas kaipBernardas Brazdþionis guli pereina-mame á kità kambará koridoriuje,

* Vincas Auryla. Lietuviø egzo-do vaikø ir jaunimo literatûra (1945-1990). � Kaunas, Ðviesa, 2002.

Pamaleiðyje, raðytojo Stepo Zobarsko gimtinëje, 1991 m. sausio30 d. atidengtas paminklas jo knygos Ganyklø vaikai motyvais

Raðytojo Stepo Zobarsko 80-jo gimtadienio minëjimas Svëdasø kultûros namuose 1991-01-30. Sëdi ið kairës aktorëGraþina Kochanskytë, kalba M. Maþvydo nacionalinës bibliotekos mokslo tyrimo skyriaus vedëjas Vytautas Rimða. Ið deðinës

antras prof. Vincas Auryla, treèias raðytojas Vytautas Girdzijauskas. Sëdi Svëdasø visuomenës atstovai

Nuo

trau

kos

ið a

smen

inio

pro

f. V.

Aur

ylos

arc

hyvo

IÐEIVIJOJE

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 17

kur per já naktá þarglioja sugráþæs gir-tas negras. Mûsø subtilus poetas in-telektualas, redaktorius, knygø auto-rius, giliai savo Tëvynës tragedijàjauèiantis þmogus. Jauèia ir tragedi-jà, kurioje atsidûrë jis pats ir kiti jotautieèiai.

Vis dëlto tai nepalyginama su tuosiaubu, kurá patyrë prof. Balys Sruogair kiti lietuviai inteligentai, atsidûræÐtuthofo koncentracijos stovykloje, kurdidþiausia svajonë buvo rupios duonoskàsnis. Laisvomis nuo darbo valando-mis B. Sruoga dvilinkas susirietæskampe prie geleþinës lovos, atsiribojæsnuo aplink verdanèio kalbø ûþesio, ra-ðo eiliuotà dramà Pavasario giesmë.Paèiame pragaro dugne jis raðë apierojø � nieko bendro su lagerio baisiakasdienybe. Pabaigæs likimo bendramsraðytojas perskaitë dramà. Nutilæs per-metë akimis ramiai sëdinèius, kitussnaudþianèius, treèius þvilgsnius á lu-bas ábedusius � bijojo uþmigti. Ne lite-ratûra tiems alkaniems, iðvargintiemsir gyvenimo viltá praradusiems þmo-nëms rûpëjo. Profesorius intelektualasB. Sruoga tà akimirkà suvokë, kaipmaþai gali literatûra, susidûrusi subrutalia realybe, kurià sunku pavadin-ti gyvenimu. Nebent fiziologiniu egzis-tavimu. Raðytojui iðkart dingo bet koksnoras dar kà nors aiðkinti tiems vargoklausytojams ir tuðèiai burnà auðinti.Susiþëræs rankraðèio lapus iðslinko iðkambario.

Aplinkos nesupratimas, abejingu-mas kûrëjà veikia ir alina taip pat sle-gianèiai kaip ir paþeminimas.

Þinoma, tai baisus dalykas. ÐtaiB. Brazdþionis dirba Amerikoje ap-siaustø fabrike, uþatlantëje pirmàduonos kàsná nori uþsidirbti. Ateinakorespondentas ið lietuviø laikraðèioir klausia, kà þymusis poetas dabarraðo? B. Brazdþionis sako: Matai,kad raðau etiketes ant apsiaustø. Irtaip po 10-12 valandø kasdien.

Po tokios alinanèios darbo dienospamëgink namo gráþæs pasikinkyti Pe-gasà ir iðjoti á poezijos lankas.

Pas mus bûtø labai keista. Taèiauðtai Danutë Brazytë-Bindokienë ið-augino keturis sûnus, bet kartu pa-raðë ir apie deðimtá knygø. Ir ko-kiomis sàlygomis � juk paèiai tekomokytis aukðtesniojoje lituanistikosmokykloje, Pedagoginiame lituanis-tikos institute, baigë Ðv. Kazimieroakademijà, studijavo þurnalistikà. 25metus mokytojavo K. Donelaièioðeðtadieninëje mokykloje, lituanisti-nëms mokykoms paraðë lietuviø kal-bos vadovëlá, sudarë lietuviø litera-tûros skaitymø antologijà, parengëmokomøjø knygø, sinonimø þodynë-lá. Iðleido etnografinæ knygà Lietuviøpaproèiai ir tradicijos iðeivijoje (1989,pakartota 1991, 1998), sukûrë sce-nos veikalø, literatûros kûriniø.

Arba Nijolë Jankutë-Uþubalie-në. Dirbo darbininke fabrikuose,medicinos sesele, sàskaitininke, lan-kë vakarinius kursus, turëjo iðmoktianglø kalbà, augino vaikus. Ir sukû-rë labai geros literatûros.

Dar kita raðytoja Australijoje tu-rëjo girtuoklá vyrà, kuris pragerdavoviskà, kà uþdirbdavo. Ið jos biogra-fijos aiðkëja, kad moteris buvo tero-rizuojama, daug vargo, o paraðë ge-rø kûriniø.

Kitaip sakant, sunkiomis sàlygo-mis atbunda neáprasta lietuvio jëga.Net sunku suprasti mûsø tautiná gy-vybingumà paþadinanèias prieþastis...

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Klaidos atitaisymas

Mokslo Lietuvos Nr. 9, p. 14 poVytës Nemunëlio � BernardoBrazdþionio nuotrauka skaityti:sëdi poetas Martynas Vainilaitis.

KonformizmasNieko ðiandien nestebina savanau-

diðkas karjeros siekimas persidaþantpolitiðkai, keièiant ideologijà, pereinantið vienø partijø á kitas, neturint savoprincipø. Vardydamas tokius visiems þi-nomus politikus, valdþios vyrus straips-nelyje uþimèiau labai daug vietos. Ðtaivakar jis � arðus konservatorius, ðian-dien � liberalas, ryt � socialliberalas arcentristas ir t. t. O tuo siekiama tik dau-giau naudos, valdþios, daryti karjerà irsuktis valdanèiojo �elito� sferose. Ga-lima tvirtinti, kad valstybëje esant lais-vei ir demokratijai, konformizmo reið-kiniai ne tik neiðnyko, bet dar labiau ið-bujojo. Konformizmas � tai prisitaikë-liðkumas, veidmainiavimas. Tai tokiapasaulëjauta, kuri atitinka duotus stan-dartus, schemas. Ið èia kilæ tokie pasa-kymai, kaip �atitinka padëtá�, �yra, kaipyra�, �tokios aplinkybës� ir panaðiai.Konformizmo mitas mûsø þmonëse gi-liai ásiðaknijo per 50 sovietmeèio metø,kai buvo áprasta kalbëti �kà reikia�. Þo-dþiu, visuotiniai darbai skyrësi nuo þo-dþiø, ið tribûnø buvo kalbama viena, oprivaèiai � visai kas kita. Tai paaiðkina-ma buvusia baimës atmosfera.

Konformizmas daro mus nelaisvus,priklausomus nuo standartø. Svarbiau-sia, kad su konformizmo reiðkiniais vi-sose gyvenimo srityse nepaprastai sun-ku kovoti. Neveltui sakoma, kad sun-kiausia � bûti savimi. Konformizmas �nuolatinis, atkaklus, klastingas prieðas,linkæs pripaþinti jëgà, socialinæ nelygy-bæ, paklusnumà bet kokiai valdþiai.

Tik tie pilieèiai, kurie maþiausiaipriklauso nuo virðininkø, valdþiosstruktûrø, gali elgtis laisvai ir dorai. Þi-noma, taip jie praranda ir daug galimy-biø. Taèiau á ðios socialinës grupës ob-jektyvesnæ nuomonæ reikia daugiau at-siþvelgti. Blogai tik tai, kad kai kurieþmonës, iðsilaisvinæ nuo konformizmo,

Balandþio 25 dienà Kauno verslokolegija organizavo mokslinæ-praktinækonferencijà Teisës aktualijos 2003: na-cionalinës teisës raida Europos Sàjungosplëtros kontekste. Kas lëmë tokios kon-ferencijos organizavimo bûtinumà?

Pirmiausia institucijos dalyvavi-mas tarptautinëse programose. Kole-gija jau 5 metus aktyviai dalyvaujatarptautiniuose mainuose, yra pasira-ðiusi bendradarbiavimo sutartis su Eu-ropos ðvietimo institucijomis, kuriøviena � Paryþiaus 8 Vincennes-Saint-Denis universitetas. Ði konferencijayra dalis tarptautinio projekto � Vieðojilyginamoji teisë � kurá kolegija vykdokartu su keletu Europos universitetø.

Konferencijos temà lëmë tai, kadLietuva per visà savo derybø laikotar-pá keitë nacionalinius aktus, derindamajuos ne tik prie besikeièianèios aplin-kos, bet ir prie ES teisës aktø. Ásigalio-jus narystës sutarèiai, radikaliai pasikei-èia visa Lietuvos teisinë sistema: ES tei-sës aktai tampa tiesiogiai taikomi ir yravirðesni, lyginant su nacionaliniais tei-sës aktais. Nesuderinimas turëtø ne-igiamø padariniø ne tik tos teisës nor-mos reguliuojamo teisinio santykiodalyviams, bet kartu pakenktø ástaty-mø leidëjø ávaizdþiui, o tai sumaþin-tø visuomenës pasitikëjimà atitinka-momis valstybës institucijomis.

Konferencijà organizuoti padëjoParyþiaus VIII universitetas, kuriodëstytojai prof. Pascal�is Binczak�as irprof. Francoise�as Berger�is skaitë pra-neðimus apie problemas, su kuriomisturëtø susidurti naujosios ES narës.

Daug prie konferencijos organi-zavimo prisidëjo Europos komitetoprie LRV Teisës derinimo prieþiûrosskyriaus vyriausioji specialistë Gra-

Kauno verslo kolegijos mokslinë-praktinë konferencija: Teisës aktualijos2003 : nacionalinës teisës raida Europos Sàjungos plëtros kontekste

þina Dovydënienë, NATO Genera-linio sekretoriaus patarëjo Centrineiir Rytø Europai biuro konsultantøgrupës vadovas Ignas Stankovièius,Advokatø kontoros V. Þiemelis, A.Valys ir partneriai advokatas AlbertasValys, Europos informacijos centrovadovë Diana Lukoðevièiûtë.

Pagrindiniai konferencijos straips-niai skirti laisvo asmenø judëjimo nau-jojoje Europos Sàjungoje proble-moms, administracinës teisës aktuali-joms, kurioms átakos turi stojimas áEuropos Sàjungà, bei þemës ûkio teisi-niam reguliavimui Europos Sàjungoje.

Prof. Pascal�is Binzack�as iðkëlëproblemas, su kuriomis susiduria Pran-cûzija derindama savo teisës aktus prieES reikalavimø, kartu pateikdamas siû-lymus, kaip ðias problemas spræsti.

Prof. Francoise�as Berger�is prane-ðime nurodë, kad Lietuvai, kaip ir ki-toms naujoms ES narëms, dar likodaug kà nuveikti, prisiderinant prie ESreikalavimø aplinkosaugos srityje.

Graþinos Dovydënienës praneði-me aptariamas Lietuvos pilieèiø laisvasjudëjimas ásidarbinimo tikslais ástojus áES, kuriame ji nurodë principus, pagalkuriuos vyks laisvas asmenø judëjimasEuropoje Lietuvai tapus ES nare, taippat su kokiomis problemomis susidû-rë Lietuvos Vyriausybë, derindama tei-sës aktus prie ES teisës aktø.

Vidmantas Þiemelis, analizuoda-mas teismø reformà Lietuvoje, nuro-dë pagrindinius jos trûkumus bei kaipteismø sistemoje turëtø atsispindëti tai,kad Lietuva taps visateise ES nare.

Þmogaus teisiø apsaugos klausi-mai administraciniame procese, ku-ris egzistuoja ðiandien Lietuvoje ir tu-ri bûti nedelsiant sprendþiami kelia-

KONFERENCIJA PARODOJE BALTTECHNIKA 2003

Tarptautinëje parodoje Balttechnika 2003, kuri vyks geguþës 20-23 die-nomis Lietuvos parodø centre Litexpo, Vilniuje, rengiama konferencijaAtsinaujinanèiøjø ðaltiniø energetika Lietuvoje ir kitose ðalyse. Tai jau tre-èias bendras Litexpo ir Alternatyvios energetikos informacijos fondo Þa-lioji sodyba (ALTEI Fondo) renginys Litexpo specializuotose parodose.

Pirmàjà konferencijos dienà (geguþës 21) bus pristatytas bendras Lie-tuvos ir Vokietijos projektas � Vëjo jëgainiø parkas Viðtyèio mikroregione.Lietuvos energetikos instituto su Danijos bei Ðvedijos organizacijomisávykdyti projektai yra skirti gamtosaugos, saulës energijos ir biokuro nau-dojimo praktikoje pavyzdþiams. Paminëtini praneðimai ateities ekologið-kos energetikos temomis; ðilumos siurbliø panaudojimas, vandenilio ga-mybos technologijos bei elektrocheminiø generatoriø pritaikymais trans-porto priemonëse. Aktualûs ir termoelektros generavimo ðiluminëse jë-gainëse tyrimai. Bus skaitomi praneðimai energetikos sàsajos su aplinko-sauga temomis.

Antroji konferencijos diena (geguþës 22) skirta papildomiems prane-ðimams ir konsultacijoms informaciniø stendø ekspozicijos vietoje � 5-jeparodø salëje. Mokslo ástaigø darbuotojai ir gamybos specialistai suteikskonsultacijas saulës, vëjo, upiø energijos ir biokuro naudojimo klausimais.

Konferencijos dienomis á Vilniø atvyks Vokietijos Ðlezvigo-Holðtei-no þemës ûkio, darbo ir transporto ministras dr. Bernd Rohwer ir minis-terijos energetikos ir ûkio tvarkos departamento vadovas dr. Gustav Sanersu politikø ir verslininkø delegacija. Sveèiai pageidauja aptarti galimø ben-drø alternatyviosios energetikos projektø perspektyvas.

ALTEI Fondo mokslinis vadovas Enrikas Jaronis

Ásiðaknijæs blogisdaþnai bûna pernelyg radikalûs, ne-paiso faktø ir argumentø bei �per-lenkia lazdà�. Kita vertus, negalimapamirðti ir to, kad konformizmas da-ro þmones vergais, taèiau jie nesitai-ko su tokia padëtimi.

Todël nesibaigiantys aukðèiausiosvaldþios vyrø laisvës ir gerovës ðûkiaibei patikinimai yra tokie nepagrásti irtuðti, kaip ir bet kuris netesëtas ir ne-ágyvendintas paþadas, duotas prieðrinkimus. Nepastovumas ir netikru-mas, lydimas organizuojamø nuolati-niø visuomenës nuomoniø apklau-sø � kà, kaip daryti, kuris veikëjas yrapopuliariausias ir t. t. � yra didþiausikonformizmo sàjungininkai.

Kas mus sieja ir skiria?

Mus, visus lietuvius, pirmiausia turisieti pareiga ðeimai, savo vaikams, të-vynainiams. Mus sieja tikëjimas Dievoteisingumu ir þmogaus moraline atsa-komybe. Ir dar mus sieja ta pati geres-nio gyvenimo ateities viltis. Ir todël blo-giui neturëtø likti vietos. Deja, prakti-koje tai sunkiai ágyvendinama. Juk ko-kia daugybë akivaizdþiø aferø, stam-biausiø finansiniø machinacijø, nusi-kalstamo privatizavimo, valstybës tur-to iððvaistymo, kitø nusikaltimø ir nu-siþengimø ávykdyta denacionalizacijosir privatizacijos metais. Taèiau jø bylosvilkinamos, nepasiekia teismo, jø kal-tininkai lieka nenubausti ir neávardyti.

Lietuvoje apsukrûs ir praturtëti pa-siryþæ veikëjai jau seniai suprato, kaddaug naudingiau nuolaidþiauti negero-vëms, ydoms, nei rûpintis dorove, kuriyra tik tikëjimo reikalas. Ið èia pati ne-þaboèiausia propaganda, kurià laisvo

verslo piratai, apsiginklavæ naujausiaistelekomunikacijø, kompiuteriø pasie-kimais, þmones apipila jø gatvëje, na-muose, darbe. Blogiausia, kad korup-cijos ir nusikaltimø laisvë prasidedanuo valdþios, paèiø aukðèiausiø vado-vø smukimo, dorovës normø nepaisy-mo. Juk Nepriklausomybës pradþiojenebuvo tiek turtingøjø ir tiek vargðø. Vi-si buvo maþdaug panaðûs. Ir staiga at-siranda turtuoliø, milijonieriø, iðrinktø-jø kasta. Kaip? Aiðku viena, kad ne sa-vo sàþiningu darbu. Todël jie turëtøjaustis bent jau labiau nesmagiai prieðnepralobusiuosius.

Reikia bent susimàstyti, matant,kai laisvas verslas, propaguojamasLaisvos rinkos instituto specialistø arliberalø partijos, tampa monopolijo-mis, o apsukrûs veikëjai � milijonie-riais. Lietuvos Respublika, sukurta pa-gal Konstitucijà, virsta tam tikru tota-litariniu reþimu, o ne demokratija.Ástatymø áteisintas teisingumas lenkia-si oligarchijai, kuri maþumos interesusiðkëlë virð visø gerovës. Sëkmë matuo-jama pinigais, susikurtu prestiþu. Blo-gai, kad konkurencija tapo ir sociali-nës veiklos pagrindu. Þmonës griebia-si konkurencijos ten, kur jos nereikia,be jos neásivaizduoja gyvenimo, uþ-mirðta bendradarbiavimà, svetimëja.

Turtingøjø ásiteisinimasDabar ir visais laikais egoistas rû-

pinasi tik savimi. Jo ðûkis � �laisvë(man) aukðèiau visko�. Ásigalint tokiamvaldþios poþiûriui visuomenë suskaldo-ma á atskiras grupes, didëja turtinë di-ferenciacija. Pavienius veikëjus, kurievaldþioje bûna palyginti neilgai, pakei-

èia sudëtingi, kur kas ilgalaikiðkesni da-riniai, koncentruojantys lyg ir teisëtàturtà bei átakà, ir toliau iðreiðkiantys tur-tingøjø interesus. Jie perauga á sociali-nius institutus, tampa valstybës visuome-ninio pastato ramsèiais. Ðtai taip konku-rencija pagal ðûká � �kas gera nedauge-liui, tas gera visiems� � saujelës turtin-gøjø gerovæ iðkelia virð visø gerovës.

Dabartinis valdþios elitas, uþiman-tis svarbiausià vietà visose valdþios sfe-rose, gerai supranta, kas gresia jø tur-tui, prestiþui, valdþiai. Norëdami nura-minti visuomenæ, ir jai numeta trupiniø,uþsuka propagandos maðinà, pasitelkiajëgos struktûras. Taip buvo ribojamadaug protestø prieð Valdþios savivalæ,pvz., Suvalkijos valstieèiø streikas ir kt.Arba populistinës visuomenei pagalbosakcijos (pagal principà � liaudþiai rei-kia duonos ir þaidimø) tokios, kaip gel-tonø dviraèiø iðdalijimas ar pensininkøvaiðinimas kava Vilniuje.

Ádomi teismø nuomonë apie kon-formizmà. Jie mano, kad visos þmogausteisës yra pavaldþios aukðèiausiam �proto � ástatymui.

Stiprëjant ryðiø komunikacijoms,stiprëjo ir cenzûra, tik ji kitokia. Dabarasmeninë nuosavybë lemia pagrindi-nius propagandos principus. Vadina-moji �laisvoji� þiniasklaida kur kas pri-einamesnë reklamai, nei prenumerato-riams, raðytojams, menininkams. Pre-numeratoriai moka skatikus, o rekla-ma � aukso kasyklos. Pinigai lemia vis-kà. Spauda ir propaganda tapo pirkimoir pardavimo objektu. Ar galima ásivaiz-duoti didesnæ cenzûrà, nei tai, kad tur-tuolis gali spausdinti kiek nori ir kà no-ri, o gilûs probleminiai straipsniai tie-siog nespausdinami.

Lietuvos mokslø akademijosnarys korespondentas

prof. Juozas Burneikis

mi Dainiaus Raiþio straipsnyje. Jameautorius nurodë, kad dabar administ-raciniø teisës paþeidimø bylose þmo-gaus teisës, numatytos EuroposÞmogaus teisiø konvencijoje bei Lie-tuvos Respublikos konstitucijoje.

Kolegijos dëstytoja Jolanta Vilke-vièiûtë kalbëjo apie bene aktualiausiàintegracijos á ES problemà � þemës ûká.Daugiausiai teisës aktø ES reguliuojabûtent þemës ûkio sritá ir jie taps nacio-nalinës teisës sistemos dalis. Todël bû-tina, kad asmenys, susiduriantys su ðia

sritimi, bûtø gerai supaþindinti su tei-siniais þemës ûkio klausimø aspektaisir galëtø ágyvendinti savo teises.

Kauno Verslo kolegijos konfe-rencija Teisës aktualijos yra kasmeti-në. Kitais metais kolegijoje vyks kon-ferencija Teisës aktualijos 2004, ku-rioje bus nagrinëjami klausimai, sukuriais Lietuvos teisinë sistema su-sidurs kitais metais.

Vytautas Astrauskas,Teisës programø koordinatorius

18 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Ið uþmarðties gëløjø ðuliniø (2)SVETUR � ÁÞYMYBË, LIETUVOJE � PAMIRÐTAS

Atkelta ið 5 p.

Vladislovas Starevièius su dukra Irena tarp savo sukurtø lëliø

Lëlës maketo eskizas Kadras ið filmo Voro pinklëse, 1920 m.

laikotarpiais esate susipaþinusi? Beje,prieð prancûziðkàjá dar buvo jaltiðka-sis jo kûrybos periodas.

Po Rusijos revoliucijos ir dël joskilusios sumaiðties visos didþiausiostos ðalies kino studijos persikëlë áJaltà. Visos, patikslinkime, �balto-sios� kino studijos. Maskvoje badas,suirutë, bet ten pasiliko avangardinis�raudonasis� kinas � buvo ir toks.V. Starevièius nebuvo politiðkai an-gaþuotas, bet turëjo ðeimà, dvi duk-ras, todël pakviestas á Jaltà neatsisa-kë vykti. Nesitikëjo ten ilgai bûti (kasgalëjo pamanyti, kad bolðevikai ateisilgiems deðimtmeèiams?), nes savobute Maskvoje paliko daugybæ lëliø.Jos buvo daromos naujam filmui.Beje, V. Starevièius jau buvo pradë-jæs kurti lëles visiðkai nauju principu.Kad lëlës turëtø kintanèià veido ið-raiðkà, þmogui bûdingà mimikà, jisdroþë kiekvienai bûsenai iðreikðti at-skirà kaukelæ. Ir ne tik droþë. Nau-dojo kaþkokià keistà plastinæ me-dþiagà � niekas neþino kokià.

Dar viena V. Starevièiaus kûrybi-nës laboratorijos paslaptis?

Taip ir liko paslaptis. Jis buvo ne-blogas chemikas, o taikë panaðià ákauèiukà plastinæ medþiagà, kuriàpats, matyt, ir buvo atradæs. Maskvojeneveltui V. Starevièiø vadino alchemi-ku: jis geriausiai þinojo visus ryðkini-mo bûdus, visø kino juostø savybes.

Gimnazijø nebuvo baigæsIðties sunku patikëti, kad viename

þmoguje galëjo tilpti tiek daug skirtin-gø talento bruoþø. Juk ne tik entomo-logas, vabalø ir vabzdþiø gyvenimu su-sidomëjæs keistuolis, bet ir alchemikas,technologas, þinantis cheminiø me-dþiagø savybes, reakcijas. Kur jis visastas þinias ágijo? Nejau viskas tik ið di-dþiulio domëjimosi, ið savæs paties?

Viskas ið savæs. Tai buvo þmogus,kuris tais savo pomëgiais ir gyveno.Juk jokiø didesniø mokslø nebuvobaigæs. Ið Kauno gimnazijos buvo ið-varytas su vilko bilietu. Mat vietoj ru-siðkø pravoslaviðkø pamaldø gimna-zijoje skubëdavo á panemuná druge-liø gaudyti. Galime ásivaizduoti, kaipturëjo reaguoti to meto gimnazijosvaldþia. Persikëlæs á Dorpato (Tartu)

gimnazijà jos taip pat nebaigë.Kaip ið Jaltos V. Starevièius atsidû-

rë Prancûzijoje?Ið Jaltos plaukë á Stambulà, ið ten

buvo pakviestas á Italijà, bet ten játruputá apgavo. Uþsakovai neiðpildësutarties sàlygø ir jis iðvyko á Pary-þiø. Ten buvo didelë rusø pabëgëliøkolonija. Ið pradþiø pradëjo lyg ir surusais dirbti, bet greitai atsiribojo, ið-sinuomavo pusrûsá ir pradëjo kurtifilmà � gráþo prie savo anksèiau pra-dëtosios animacijos.

Stengësi atsiriboti

Kaip Jums atrodo, kodël jis atsiri-bojo nuo rusø emigrantø Paryþiuje?

Mane tai irgi domina � kodël irkaip tai ávyko? Rûpi to meto aplin-ka. Kai skaitau Aleksejaus Tolsto-jaus Emigrantus, viskas aiðkëja. Ru-sø emigrantai kalbëjo tik apie bolðe-vikus ir kaip juos reikëtø iðstumti iðRusijos. Interesø ir màstymo hori-zonto siaurumas V. Starevièiui kaipmenininkui neimponavo. Be to, uþ-augæs Kaune, kur carinë valdþiadraudë ir persekiojo tautiðkumà, sa-væs �didþiosios Rusijos� atstovu ne-laikë.

Beje, ar þinote, kaip jis save va-dino? Litvomanu.

Ið vieno ar kito menininko �emoci-nio iðlydþio� gal ir nelengva spræsti apiejo paþiûras, tuo labiau tautines ir dartokiame sudëtingame kraðte, kokia bu-vo to meto Lietuva, dar tik ieðkojusi sa-vo tikrojo kelio á Europos tautø ðeimà.Nesukûrus nepriklausomos valstybës topadaryti buvo beveik neámanoma.

Bet ðtai kas krinta á akis. Jûs va-dovavote filmo Domeikos sindromaskûrimui, todël tikriausiai prisimena-te, kaip po pralaimëto 1931 m. sukili-mo mûsø kraðtietis bajoras IgnotasDomeika atsiduria Paryþiuje. Jis ku-ria pabëgëliø ið Lietuvos ir Rusijosdraugijà ir taip tarsi mëgina atsiribo-

ti nuo �karûnos� pabëgëliø, t. y. tikrø-jø lenkø. Bet jau savæs netapatino suVarðuvos ar Krokuvos lenkais. Taip irkyla noras palyginti I. Domeikos irV. Starevièiaus paryþietiðkojo gyveni-mo laikotarpius.

Turime pripaþinti, kad XX a.pradþios Kaunas � tai gûdoka to me-to provincija, apleistas gubernijosmiestas, o intelektualams, kûrëjamspirmiausia reikia intelektinës aplin-kos. Paryþiuje V. Starevièius ðiaip netaip ástengë sukurti animaciná filmà,taèiau kur já parodyti? Kas ið emig-rantø èia galëjo jam padëti, duotiaparatûrà, nuomoti kino salæ? Todëlbuvo labai sudëtinga. V. Starevièiusëjo á daugelá Paryþiaus kino teatrø,praðë parodyti jo filmà. Deja, jis nie-ko nesudomino. Net nepasiþiûrëjæatsisakydavo rodyti. Jeigu bent bûtøpasiþiûrëjæ�

Optinio realybësperformavimo novatorius

Laimei, vieno kinotearto savi-ninkas, vyresnio amþiaus þmogus,prisiminë, kad jam ði pavardë � Vla-dislovas Starevièius � lyg ir girdëta iðprieðkarinio rusø kino laikø. Nepa-mirðkime reikðmingo fakto: V. Sta-revièiaus filmas buvo pirmasis, iðRusijos buvo nupirktas pasauliniamplatinimui. Pirko anglø distribucinëfirma. Tà filmà galëjo pamatyti irprancûzai.

Tas prancûzas, prisiminæs V. Sta-revièiaus prieðkariná filmà, surizika-vo ir nutarë parodyti jo 1920 m. Pa-ryþiuje sukurtà filmà Voro pinklëse.Niekas nesitikëjo tokios sëkmës. Sa-lë lûþo nuo þiûrovø antplûdþio, fil-mas buvo kartojamas, sukamas vis iðnaujo.

Voro pinklëse � naujoviðkas fil-mas net ir paèiam jo kûrëjui. Vaba-lai, vorai ir musës jau su mimika. Fil-muota ið labai arti. Jei rusiðko peri-odo darbuose V. Starevièius filmavoherojus vabalus, bet neiðryðkindavopavieniø vabalø snukuèiø, netaikëfilmavimo ið arti metodo, tai prancû-ziðkasis jo kûrybos periodas prasidë-jo nuo didelës naujovës � mimikosatradimo animaciniame filme.

Velniðko uþmojo kûrëjas � viskàdaro novatoriðkai. Atrodo, kad V. Sta-revièiaus kraujyje � naujumo siekis?Todël ir þavi pati kûrëjo nuostata �

nuolat atsinaujinti, nepaisant sëkmësar nesëkmës. Beje, kokias naujoves jistaikë filmuodamas?

Naujø iðraiðkos formø jis ieðko-jo nuolat. V. Starevièius � pripaþin-tas daugelio kino atradimø autorius.Pavyzdþiui, jis pirmasis filmuojantpradëjo taikyti dirbtinæ ðviesà. Atra-do daug efektø, vienas pirmøjø pra-dëjo naudoti technikà komponuo-jant kadrà ant kadro. Siekdamas ne-paprasto efekto, kartais komponuo-davo net ðimtus kadrø. Ðá bûdà jisypaè daþnai naudojo vaidybiniuosefilmuose.

Maskvos kino meno mokslinioinstituto Kino istorijos skyriaus va-dovas Nikolajus Izvolovas AtvirosLietuvos fonde V. Starevièiui skirtoskonferencijos metu kaip tik ir skai-të paskaità apie V. Starevièiaus kû-rybà kaip optiná realybës performa-vimà. Praneðëjas atkreipë dëmesá áV. Starevièiaus � reþisieriaus, akto-riaus, operatoriaus � kûrybiniø ga-bumø ávairovæ. Visais ðiais savo ta-lentais pirmiausia jis ir atsiskleidësavo garsiajame iðradime � erdvinë-je animacijoje.

Judëjimo principø neuþgoðir kompiuteris

Kà þinote apie V. Starevièiaus cha-rakterá, bûdo bruoþus?

Þinoma, kad jis su daugeliu py-kosi. Nesunku suprasti kodël. V. Sta-revièius ið aktoriaus vaidinanèioprieð kino kamerà reikalaudavo spe-cifiniø iðraiðkos priemoniø, pirmiau-

sia � emocijø. Ne visiems aktoriamstai patikdavo. Kai kurie ásivaizdavo,jog viskà þino ir moka.

Ádomu tai, jog V. Starevièiaus su-kaupta patirtis ligi ðiol gana aktuali. Jinetapo vien tik kino istorijos faktas. Ogal dabartinës kompiuterinës techno-logijos leis atsisakyti viso to, kuo buvoreikðmingi V. Starevièiaus atradimaiXX a. pirmoje pusëje?

Kompiuterinës technologijosatveria naujø iðraiðkos galimybiø,bet vaizdo judëjimo principø neuþ-goþia. Apskritai ðis animacinio kinoklasikas nëra pamirðtas pasaulyje.Rengiamos jam skirtos parodos.Uþpraeitais metais Portugalijoje,Porto mieste, buvo surengta V. Sta-revièiaus lëliø paroda. Prancûzijojeiðsaugota daug V. Starevièiaus su-kurtø lëliø. Norëdamas, kad jo su-kurtos þmogiðkosios lëlës natûraliaijudëtø, V. Starevièius sodindavosisavo dukras ir stebëdavo jø plasti-kà, eskizuodavo vienà ar kità jude-sá. Pagal tai ir atkurdavo savo lëliøjudesius. Jis puikiai þinojo þmogausanatomijà ir lëles darë anatomiðkas.V. Starevièius savo prigimtimi buvotikras mokslininkas, ne tik meninin-kas. Að net jo, kaip mokslininko, sa-vybes iðkelèiau á pirmà vietà, o me-nininko � á antrà. Abiem atvejais jisbuvo didis novatorius. Mokëjo á vie-nà visumà sutelkti visus savo stebë-tinus sugebëjimus ir juos panaudo-ti kuriant didelá menà. Todël ir áëjoá kino meno istorijà.

Bus daugiau

Ilius

trac

ijos

ið V

ladi

slav

o Je

wsi

ewic

kio

knyg

os E

zop

XX v

ieku

SUGRÁÞIMAS

2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278) 19

Globalizacija � tai procesas, ku-ris mokslo ir technikos pasiekimusskatina iðplatinti visame pasaulyje.Ðiuo poþiûriu jà galima pavadinti sa-votiðka ortodoksijos forma, kuri ap-ima visas gyvenimo sritis. Neaplen-kia ji ir ekonomikos bei kultûros,nors jos poveikis minëtoms sritimsnevienodas.

Ekonomika atrodo maþiau paþei-dþiama nei kultûra. Mat poþiûris áekonomikà, kaip tam tikrà màstymosistemà, grindþiamas individo ekono-minio elgesio modeliu, kurá lemia rin-koje atsiradæ santykiai tarp atskirøsandërio dalyviø. Ekonominio màsty-mo paradigma grindþiama individoracionalios veiklos, siekiant didesnësnaudos, motyvu. Jis þenklina visasekonomines pavieniø individø, socia-liniø grupiø ir visuomenës pastangas.Taigi jis yra universalus, visuotinis.

Kultûros arenoje tokio visuotiniotikslo nëra. Kultûrà ir jos vertybesskirtingai suvokia ir nagrinëja ávairiøspecialybiø atstovai � kultûrologai,sociologai, filosofai ir kiti. Nëra ir vie-ningo poþiûrio á tai, kokie pagrindi-niai kultûrinio veikimo motyvai beiðaltiniai, kas skatina kurti kultûrinius�produktus�. Tad nenuostabu, kadglobalizacijos poveikis kultûrai yradaug akivaizdesnis. Kita vertus, rei-kia pastebëti, kad bûtent kultûra eko-nomiðkai silpnesnës ðalys stengiasipasirodyti pasauliui. Stipresnës pa-prastai pateikia savo ekonominiuslaimëjimus. Todël á globalizacijosperðamas universaliàsias taisykles,kurios taptø prielaida ne tik visuoti-nës rinkos plëtotei, bet ir atitinkamokultûrinio elgesio standartams, tinka-miems visø kultûrø atstovams, þiûri-ma su itin dideliu nepasitikëjimu.

Viena vertus, tai reiðkia akivaiz-dø pavojø prarasti kultûriná tapatu-mà, vis labiau ásigalint naujoms kul-tûrinëms preferencijoms, kurios pa-þenklintos visuotinumo þenklu.Naujos kultûrinës vertybës ir teikia-mi kultûriniai produktai bei paslau-gos meta iððûká nusistovëjusiam vi-suomenës kultûriniam stabilumui.Taigi ima kësintis ir á jos kultûrinásaugumà, kuris neretai paþenklintasryðkia uþdarumo ir korporatyviniosolidarumo þyme.

Kita vertus, tai reiðkia ir bûtinu-mà mëginti suvokti ir priimti nau-jas bendravimo, bendradarbiavimo,sàveikos su kitø kultûrø atstovaisgalimybes, ugdytis svetingumo dva-sià. Tai nëra nei lengva, nei papras-ta. Taèiau bûtina, kaip ir stengtisaiðkiau suvokti, atpaþinti bei api-brëþti vertybiniø orientacijø ypatin-gumà ir sàveikos galimybes, kuriosgali turëti átakos visuomenës ir in-divido vystymuisi.

Neabejotina, kad globalizacijayra rimtas iððûkis ir nacionaliniø vals-tybiø ekonomikai. Informacinë revo-liucija leidþia greitai perduoti pro-dukcijos gamybos technologijas iðvienos ðalies á kità, veikti ekonominiøstruktûrø kaità, darbo jëgos, kapita-lo migracijà ir taip skatinti ekonomi-kos globalizavimo procesus. Akivaiz-du ir tai, kad maþëja nacionaliniøvalstybiø, kaip veiksmingos ekonomi-kos ir politinës jëgos, galia ir vaid-muo. Nors pasaulis ið to turi naudos,taèiau ði nauda yra ribota: visuome-në tampa produktyvesnë ir veiksmin-gesnë, nes, siekiant visuotinës gero-

vës ir saugumo, atsiranda galimybëspasinaudoti naujausiomis gamybosbei vadybos technologijomis. Ðis sau-gumas yra globalinio ekonominiosaugumo didëjimo rezultatas. Taèiauakivaizdu ir tai, kad visuomenës, tap-damos saugesnëmis, netampa teisin-gesnëmis.

Tiesa, pasitikëjimas privaèia ini-ciatyva didëja labiau nei kolektyvine,palankiau þiûrima á valstybës regulia-vimo funkcijø maþinimà, vis daþniaupasisakoma uþ privatizacijà. Taèiauðiame procese esama savø laimëtojøir pralaimëjusiøjø.

Taigi vieningos nuomonës, ar glo-balizacija gëris, ar blogis, didina ato-trûká tarp iðsivysèiusiø ir neiðsivysèiu-siø valstybiø, ar já maþina, skurdasmaþëja vykstant globalizacijos proce-sams ar ne � kol kas nëra.

Globalistai teigia, kad vykstantglobalizacijai nelygybë tarp valstybiømaþëja. Árodymui pasitelkiami ir to-kie plaèiai naudojami rodikliai, kaipBVP augimas vienam gyventojui irvieno gyventojo metiniø pajamø di-dëjimas.

Antiglobalistai oponuoja, kad taineteisinga, nes valstybës yra skirtin-go dydþio. Pavyzdþiui, Kinijoje gy-ventojø yra daugiau nei Saudo Ara-bijoje, todël ir BVP augimas didesnis,t. y. Kinijoje sukuriama daugiau pro-duktø nei Saudo Arabijoje, taèiau irgyventojø daugiau, todël ir pagamin-to produkto vienam gyventojui ten-ka maþiau nei Saudo Arabijoje. Va-dinasi, BVP vienam gyventojui krite-rijø èia taikyti netinka.

Pajamos vienam gyventojui taippat negali bûti augimo kriterijumi,nes skirtinga piniginio vieneto perka-mumo galia. Pavyzdþiui, kà galimanupirkti uþ juaná ir uþ svarà? Taigi no-rint palyginti pajamas vienam gyven-tojui, bûtina perskaièiuoti piniginiovieneto perkamumo galià lyginant sukitomis valiutomis. Be to, nedera pa-mirðti, jog vienos ðalys BVP augimàskaièiuoja seniai, o kitos tai darytipradëjo dar palyginus neseniai. Dëlto sunku nustatyti ir BVP augimotendencijas bei jø dësningumus.

Nëra vieningo poþiûrio ir á skur-do augimà. Globalistai teigia, kadskurdas dël ûkio globalizacijos maþë-ja. Prieð 20 metø pasaulyje skurdþiaisudarë 30 proc. visø gyventojø, dabar� apie 20 proc.

Antiglobalistai, remdamiesi sta-tistika, árodinëja, kad skurdas pasau-lyje nemaþëja: turtingos iðsivysèiusiosvalstybës ir toliau turtëja, o skurdþiosir toliau skursta. Negana to, atotrû-kis tarp jø didëja. 2002 m. JTO duo-menimis 20 proc. pasaulio skurstan-èiø ðaliø gyventojø pajamos siekë 10proc. iðsivysèiusiø ðaliø gyventojøgaunamø pajamø vidurkio.

Taip pat didëja nelygybë tarpvalstybiø gyventojø. Pavyzdþiui, Slo-vënijoje ir Saudo Arabijoje vienamgyventojui tenka maþdaug vienodospajamos. Taèiau turtinë nelygybëakivaizdesnë Saudo Arabijoje, kursusisluoksniavimas ryðkesnis nei Slo-venijoje.

Reikia paminëti, kad nustatantskurdumà (turtingumà) lemiamosreikðmës turi pasirinkti kriterijai. Ta-èiau teisingumo dëlei reikia pripa-þinti, kad skurdas pasaulyje vis tikmaþëja.

Ðie du ið esmës skirtingi poþiûriai

á globalizacijà, jos padarinius ir tø jømatavimo kriterijus, turi teisæ egzis-tuoti. Juolab, kad jø buvimas padedageriau suvokti patá globalizacijos fe-nomenà ir iðryðkinti problemø, susi-jusiø su nelygybe ir skurdu, aktualu-mà bei sudëtingumà. Kuriami visnauji minëtø reiðkiniø matavimo in-strumentai. Tiesa ir tai, kad juos nau-dojant gaunami skirtingi rezultatai.

Nepaisant to, neginèytini teigia-mi globalizacijos veiksniai, skatinan-tys ekonominiø jëgø vystymàsi, ver-èiantys iðnaudoti visas esamas galimy-bes, darantys pastebimà átakà gyveni-mo stiliui. Atsiranda vis daugiau ga-limybiø naudotis ne tik materialinë-mis prekëmis ir paslaugomis, paþy-mëtomis visuotinumo þenklu (pvz.dþinsai, Coca cola ir kt.), bet ir kul-tûrinëmis vertybëmis (pasaulyje susi-laukusiais pripaþinimo kino filmais,literatûros kûriniais ir t. t.) Savo ruoþ-tu tai turi átakos, viena vertus, paèiosekonomikos funkcionavimo ir indivi-dø ekonominio elgesio, kita vertus �kultûrinio elgesio ir kultûros vaid-mens visuomenës gyvenime (kultûri-niø vertybiø priimtinumo) supratimokaitai apskritai.

Taigi galima tarti, kad pirmiausiaglobalizacija skatina ekonominiø irkultûriniø vertybiø plitimà (naikinasienas) ir tuo suteikia naujas galimy-bes individui bei visuomenei. Antra,globalizacija reikalauja jas ásisavinti,ir taip paversti �dirbanèiomis verty-bëmis�. Kitaip tariant, jomis grástimaterialiniø ir nematerialiniø þmo-gaus reikmiø tenkinimo bûtinumà.

Tikëtina, kad bûtent dël jø ásisa-vinimo bus sukurta ir nauja sociali-nio, politinio bei kultûrinio gyvenimokokybë. Tai turës átakos ne tik toles-niam ekonomikos augimui, bet irnaujø visuomenës vystymosi paradig-mø, inkorporuojanèiø ekonominius,socialinius, politinius, ekologinius irkultûrinius veiksnius á vieningà visu-mà, atsiradimui.

Minëti veiksniai taps lemiantys irmëginant nustatyti ágyvendinamøekonominiø, socialiniø bei kultûriniøprojektø priimtinumo visuomeneireikalavimus, kurie taptø ir visuome-nës demokratëjimo, jos stabilumo irpalaikomumo kriterijais. Tokiais kri-terijais pirmiausia galëtø bûti balan-so tarp ekonominës gerovës siekiø irvisuomenës dvasiniø kultûriniø po-reikiø tenkinimo palaikomumas (t. y.kokiu mastu ágyvendinamuose pro-jektuose atsiþvelgiama á materialinësir nematerialinës gerovës santyká).Antras kriterijus � teisingumo tarpatskirø socialiniø grupiø, kartø santy-kiø paisymas. Kitaip tariant, ar neda-romos dirbtinës kliûtys veikti tam tik-rose veiklos srityse, ar visi, neatsiþvel-giant á socialinæ padëtá, lytá, tautybæir t. t., turi vienodas teises ir galimy-bes uþsiimti norima veikla. Treèia �palaikyti ávairovæ ir remti ekonomi-kà, kultûrà ir kitose þmogiðkosiosveiklos srityse. Ketvirta � sukurti me-chanizmus, pajëgius apsaugoti visuo-menæ nuo neatsakingø ir neapdairiøvaldþios bei ekonominiø struktûrøsprendimø. Labai svarbu remti kul-tûros sistemas ir jø nepriklausomybæbei pripaþinti svarbà ekonominiamvystymuisi, t. y. kokiu mastu visuome-nëje palaikomas tolygus ávairiø kultû-ros formø vystymasis, neiðskiriant nëvienos kaip ypatingos, kiek sudarytos

sàlygos jø kûrëjø veiklai, kaip uþtik-rinta ðiø kultûros sistemø nepriklau-somybë (ekonominë, socialinë, ideo-loginë ir kt.).

Pastaroji itin svarbi iðsaugant kul-tûrines �ekosistemas�. Realioji eko-nomika jai skiria daug maþesná dëme-sá nei natûraliø ekosistemø iðsaugo-jimui, nes natûralûs gamtiniai iðtek-liai yra pagrindinis ekonominës ga-mybos ðaltinis.

Kita vertus, akivaizdu ir tai, kadneigiant kultûriná kapitalà, nepakan-kamai ávertinant jo svarbà gali kilti re-alus pavojus ir natûraliam kapitalui:toleruojant beatodairiðkà gamtiniøiðtekliø alinimà rizikuojama prarastijuos kaip svarbius gamybos iðteklius,o tai neiðvengiamai turës átakos irekonominiam vystymuisi.

Taigi globalizacija ne tik suak-tualina ekonomikos ir kultûros sà-

EKONOMIKOS IR KULTÛROSSÀVEIKA VISUOTINËS

GLOBALIZACIJOS AKIVAIZDOJE

LIETUVOS KÛNO KULTÛROSAKADEMIJA

skelbia konkursà laisvoms dëstytojø vietoms nuo 2003 m. rugsëjo 1 d.uþimti

1. Pedagogikos ir psichologijos katedroje:1 asistentas (1 metams � pedagogika).

2. Taikomosios fizinës veiklos katedroje:1 docentas (masaþas);1 lektorius (neágaliøjø sportas);1 asistentas (1 metams � slauga).

3. Plaukimo katedroje:1 docentas (plaukimas).

4. Vadybos katedroje:1 profesorius (vadyba);1 docentas (vadyba).

5. Socialiniø ir humanitariniø mokslø katedroje:1 docentas (istorija);1 docentas (filosofija);1 docentas (ekonomika);1 lektorius (sociologija).

6. Kalbø katedroje:1 docentas (anglø k.);3 lektoriai (anglø k.);1 asistentas (1 metams � vokieèiø k.);1 asistentas (1 metams � anglø k.).

7. Dvikovos sporto ðakø katedroje:1 docentas (graikø-romënø imtynës);1 asistentas (1 metams � dziudo).

8. Gimnastikos katedroje:2 docentai (aerobika);1 lektorius (gimnastika);1 asistentas (1 metams � aerobika).

9. Lengvosios atletikos katedroje:1 lektorius (1 metams � lengvoji atletika).

10. Informatikos ir biomechanikos katedroje:3 docentai (informatikos);1 docentas (statistika).

11. Irklavimo, slidinëjimo ir turizmo katedroje:1 docentas (orientavimosi sportas);1 asistentas (dviraèiø sportas);1 asistentas (1 metams � irklavimas);1 asistentas (1 metams � kulkinis ðaudymas);1 asistentas (1 metams � slidinëjimas).

12. Futbolo ir rankinio katedroje:2 docentai (rankinis);1 lektorius (futbolas);1 lektorius (rankinis);1 asistentas (1 metams � beisbolas).

13. Krepðinio ir tinklinio katedroje:1 docentas (krepðinis);1 lektorius (tenisas);1 asistentas (1 metams � tenisas);1 asistentas (1 metams � krepðinis);1 asistentas (1 metams � tinklinis).

14. Kineziterapijos katedroje:1 profesorius (medicina);1 docentas (medicina).

15. Kûno kultûros ir sporto teorijos katedroje:1 docentas (sporto teorija).

16. Fiziologijos ir biochemijos katedroje:2 asistentai (1 metams � sporto fiziologija);1 asistentas (1 metams � sveikatos ugdymas).

17. Kineziologijos laboratorijoje:1 jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Pedagoginis krûvis bei etato dydis nustatomas sudarant darbo sutartá.Praðymai priimami ir informacija teikiama akademijos Personalo skyriu-

je � Sporto g. 6, Kaunas, tel.(8-27) 302651 dvi savaites po paskelbimo.Rektorius

Atkreipiame dëmesá

Mokslo Lietuvos Nr. 9 (277) p.19-20 interviu su Regina Mudënie-ne pavadinimà skaityti: Chemijosterminø aiðkinamasis þodynas � kar-tø darbø tàsa. Atsipraðome uþ ko-rektûros klaidà.

veikos bûtinumà, siekiant visuoti-nës gerovës, bet ir meta naujus ið-ðûkius tautoms, kultûroms bei vi-suomenëms. Kaskart jø vis daugë-ja, jie tampa vis aktualesni. Kaipnauji þenklai kelyje, kurie, galbût,ne visi mums priimtini, bet norëda-mi saugiai pasiekti tikslà, negalimejø nepastebëti. Tuo labiau jø ne-paisyti.

Prof. habil. dr. Valdas Pruskus(VGTU)

20 2003 m. geguþës 15 d. Nr. 10 (278)

Pratæsiant ML 6 (274) numeryjeskelbtas mintis apie botanikos sodoKairënuose raidà (K. Labanauskas Vil-niaus universiteto botanikos sodo dabar-tis ir perspektyvos), ádomu ðá sodàpalyginti su gamtiniø ir istoriniøVingio parko vertybiø komplek-su. Diskusija dël ten esanèio se-nojo Botanikos sodo problemøvyko Vilniaus Rotuðëje 2003m. kovo 13 d. Ðiame komplek-se tiesiogiai atsispindi Vingioparko raidos etapai: kuni-gaikðèiø Radvilø XVI a. rezi-dencinio dvaro; jëzuitø vienuolyno an-samblio bei ryðiø su jëzuitø kuruotu Vil-niaus universitetu; laikotarpis, jëzuitøordinà suspendavus, Ðvietimo komisi-jos þinioje; carinës Rusijos administra-cijos ir vëliau privati valda; pagaliau,miesto poilsiavietë su dalyje ploto ákur-tu universiteto botanikos sodu. Kiek-vienas ðiø laikotarpiø paliko savo veik-los þymiø bei jam bûdingø kultûriniø ið-raiðkø. Tobulas visø vertybiø atskleidi-mas kultûrinei, paþintinei ir ðvieèiama-jai veiklai bei skirtingø, kartais kon-trastiðkø, tos veiklos funkcijø paskirs-tymas ir derinimas � svarbiausias pro-blemø sisteminio sprendimo modelis.Jo neámanoma ágyvendinti siaurais þi-nybiðkais sprendimais ir jø primetamusiaurø specialistø diktatu. Tai atsispin-dëjo visose dalykinëse diskusijose irprojektuose nuo 1991 m. dël Vingiovertybiø ir jø panaudojimo. Deja, ðieklausimai kol kas taip ir neiðspræsti,nes nepaisyta minëtø sàlygø.

Parkø nekompleksiðko vertinimoir ignoravimo problemà tik neseniaipavyko iðkelti Þaliojo pasaulio

Dël Vingio parko ateities

Parkotyrininkas Kæstutis Labanauskas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

DËMESIO!Kitas Mokslo Lietuvos

numeris pasirodys birþelio 5 d.

(2003 m. Nr. 7) puslapiuose. Ji ávardy-ta Aplinkos ministerijos parengtos þel-dynø strategijoje, bet dar toli graþu ne-pataisyta galiojanèiuose ástatymuose irpoástatyminiuose aktuose. Taigi darlaukia sunkus ir sudëtingas darbas.

Bûtina kompleksiðkai svarstyti iðnaujo iki ðiol rengtus Vingio parko pro-jektus, sutelkti ið buvusio Komprojektorengto, miðkotvarkos instituto ir kitøvariantø, kad bûtø papildyta ir suderin-ta vertybiø visuma � panaðiai, kaip taibuvo atliekama Kairënø dvaro pritai-kymui arba Uþutrakio dvaro progra-mai. Beje, kultûrinis Vingio vertybiøprioritetas iðreikðtas dar 1991 m. sau-sio 23 d. ávykusio Tarpþinybinio specia-listø pasitarimo, vykusio tuometiniamePaminklotvarkos departamente apta-riant Komprojekte rengtà projektà, kurbe kita ko buvo siûloma Vilniaus sa-vivaldybës uþsakymu ir remiantis archy-vine, archeologiniø tyrimø ir komplek-sine istorine medþiaga, parengti visoVingio parko paminklosauginæ uþduo-tá, kurioje bûtø numatytos priemonës,stiprinanèios kultûrinæ parko paskirtá irmaþinanèios pramoginæ. Miesto savival-dybë nedelsdama turëtø atnaujinti Pra-mogø parko projektavimà Baltupiuose.

Paminklotvarkos departamento1991 m. vasario 8 d. raðtu Nr. 03-09-32ði medþiaga buvo iðsiøsta visiems suin-

teresuotiems pasitarimo dalyviams,tarp jø ir Vilniaus miesto savivaldybëspaminklotvarkos skyriui, architektûrosvaldybai ir kultûros paveldo inspekto-riui J. Stasiulaièiui, Vilniaus poilsio par-kø susivienijimui Vekta.

Atsiþvelgiant á visa tai, kas buvo pa-daryta, kompleksinis Vingio perspekty-vinis sutvarkymas turëtø remtis pir-miausia archeologiniais ir architektûri-niais tyrimais, taip pat visai Vingio te-ritorijai parengtu individualiu apsaugosir naudojimo reglamentu su botanikossodo teritorijos juridiniu áteisinimu, irgaliausiai dendrologiniais tyrimais, ku-rie suregistruotø unikalias 200-300 me-tø senapuðes parke ir numatytø globospriemones, suregistruotø visus ankstes-niø botanikø veiklos reliktus (tarp jø irpokario atsodinimø fragmentus tuome-tiniø botanikos sode dirbusiø entuzias-tø iniciatyva), uþfiksuotø senàjà liepøalëjà ir numatytø jos globos galimybes(dreviø plombavimà, atotimpas ir sàvar-þas, ramstymà, kur bûtina � genëjimà).

Bûsimas projektas turëtø numaty-ti ir ávertinti Vingio parko valdymo ir fi-nansavimo priemones ir ðaltinius; kon-servacinës þemës paskirties statusà irþemës neprivatizavimà, ðiltnamiø su-tvarkymà, takø tinklo ir dangø iðty-rimà bei sutvarkymà, nutekamøjøvandenø nuvedimà ir valymà, aikðte-liø ir informacijos stendø vietø pa-rinkimà, ðaudyklos iðkëlimà, kovossu erkëmis siûlymus, istorinës vie-nuolyno tvoros sutvirtinimà ir res-tauravimà, surinktos medþiagosapie Vingá iðleidimà ir vadovo poparkà sudarymà lankytojams.

Turi bûti patobulinta miestostambiøjø renginiø programa,

apvalyta nuo komercinioegoizmo grimasø (tokiø kaipalkoholio propagavimo eks-perimentai, triukðmingos

technikos sporto atrakcijos, nesuderi-nami renginiai, pavyzdþiui, mirusiøjøatminimo, kamerinës muzikos rengi-niø su motorinio sporto ir cirkø atrak-cionais). Bûtina apgalvoti Vingio par-ko zonavimo projektà, numatantá ren-giniø zonavimà ir sezoniná iðdëstymà,lankomumo srautø planavimà. Lygiaitaip ir Botanikos sodo veikla turëtøbûti pritaikyta dinamiðkai sostinës gy-venimo specifikai: ávairios sezoniðkaikeièiamø augalø parodos su viktorino-mis, paþintiniai konkursai, ádomiausisusitikimai, istorinës reminescencijos,pabrëþianèios ir iðryðkinanèios minë-tà Vingio istoriðkumà. Renginiai turë-tø atitikti ir atspindëti kalendorinágamtos ciklà, áspûdþiø kaità su dina-miðka miesto dvasia ir ávairiapusiðku-mu. Botanikos sodo Vingyje veikla turibûti aktualizuojama taikomosiomisparodomis, ekologiniais renginiais,konferencijomis, neturëtø dubliuoti irkonkuruoti, o papildytø ir pratæstøanalogiðkà didþiojo Botanikos sodoKairënuose, Verkiø ir Pavilniø regio-niniø parkø, Jaunøjø gamtininkø cen-tro Pavilnyje veiklà.

Tokià veiklà turëtø koordinuoti di-namiðkas Vingio parko entuziastø klu-bas ir platø veiklos spektrà aprëpiantijo specialistø konsultacinë taryba, kuritaptø negausaus botanikos sodo kolek-

tyvo akys ir rankos, suartintø tokià ið-plëtotà Vingio veiklà su miesto visuo-mene ir jo sveèiais, uþmegztø naudin-gus ryðius su kitais Lietuvos ir uþsienioparkais, pasiremtø galima Europos kul-tûros keliø instituto inicijuojamo isto-riniø þeldynø kelio programa, padëtøsurasti rëmëjø ir investuotojø ávairiapu-sei kultûrinei veiklai. Ji harmonizuotøvisuomenës ekologines, paþintines, re-minescencines, kontempliatyvias nuo-statas � nuo gamtinës aplinkos ir auga-lijos pasaulio paþinimo iki didþiøjø har-

moningos pasaulio sampratos kûrëjøpasaulëjautos � kaip broliø Humboltø,Rericho, Vydûno, Ðveicerio, praeities irnûdienio akademinio gyvenimo � nuosenojo universiteto filosofø ir màstyto-jø, filomatø ir filaretø, iki daugeliui daratmenamø Tado Ivanausko, AlfonsoBasalyko, Èeslovo Kudabos ir, þinoma,dabar kurianèiosios kartos saviraiðkos,kuri ugdytø tokio plataus akiraèio ir at-sakomybës specialistø pamainà.

Kæstutis Labanauskas

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

skelbia konkursà iðvardintose katedrose uþimti ðias pareigas:

1. Aplinkos apsaugos katedra � docento (1 vieta);2. Geodezijos ir kadastro katedra � asistento (2 vietos);3. Hidraulikos katedra � docento (0,5 etato 1 vieta);4. Miestø statybos katedra � docento (1 vieta);5. Architektûros katedra � docento (1 vieta), docento (0,5 etato 1 vie-

ta), lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);6. Architektûros pagrindø ir teorijos katedra � docento (1 vieta);7. Pastatø konstrukcijø katedra � profesoriaus (1 vieta), lektoriaus (1 vieta);8. Urbanistikos katedra � lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);9. Automatikos katedra � asistento (1 vieta);10. Elektrotechnikos katedra � docento (1 vieta);11. Radioelektronikos katedra � docento (0,5 etato 2 vietos);12. Telekomunikacijø inþinerijos katedra � docento (0,25 etato 1 vieta);13. Fizikos katedra � docento (4 vietos);14. Grafiniø sistemø katedra � docento (1 vieta);15. Inþinerinës grafikos katedra � docento (3 vietos), docento (0,5 etato

1 vieta);16. Informaciniø technologijø katedra � profesoriaus (0,5 etato

1 vieta), docento (1 vieta), docento (0,75 etato 1 vieta);17. Matematinio modeliavimo katedra � docento (4 vietos), docento

(0,5 etato 1 vieta);18. Matematinës statistikos katedra � docento (1 vieta), docento

(0,5 etato 3 vietos);19. Medþiagø atsparumo katedra � docento (2 vietos);20. Teorinës mechanikos katedra � lektoriaus (1 vieta);21. Medþiagotyros ir suvirinimo katedra � profesoriaus (0,5 etato

1 vieta), docento (1 vieta);22. Poligrafiniø maðinø katedra � docento (3 vietos);23. Darbo ir gaisrinës saugos katedra � docento (1 vieta);24. Gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø katedra � docento (1 vieta);25. Geotechnikos katedr � docento (2 vietos);26. Inþinerinës architektûros katedra � asistento (1 vieta);27. Metaliniø ir mediniø konstrukcijø katedra � docento (0,5 etato

1 vieta);28. Statybiniø medþiagø katedra � profesoriaus (1 vieta), docento

(2 vietos);29. Statybos technologijos ir vadybos katedra � docento (1 vieta);30. Tiltø ir specialiøjø statiniø katedra � docento (1 vieta);31. Automobiliø transporto katedra � docento (1 vieta);32. Transporto technologiniø árenginiø katedra � profesoriaus (1 vieta);33. Transporto vadybos katedra � docento (1 vieta);34. Filosofijos ir politologijos katedra � docento (2 vietos), asistento

(1 vieta);35. Finansø katedra � docento (2 vietos);36. Ámoniø ekonomikos ir vadybos katedra � docento (1 vieta), docento

ar lektoriaus (1 vieta);37. Lietuviø kalbos katedra � lektoriaus (1 vieta);38. Tarptautinës ekonomikos ir vadybos katedra � profesoriaus

(0,5 etato 2 vietos), docento (1 vieta);39. Uþsienio kalbø katedra � docento (2 vietos anglø k.), docento

(1 vieta vokieèiø k.), docento (1 vieta prancûzø k.), asistento (3 vietos ang-lø k.), asistento (1 vieta vokieèiø k.), lektoriaus (1 vieta anglø k.);

40. Verslo technologijø katedra � docento (1 vieta), lektoriaus (1 vieta);41. Aviacinës mechanikos katedra � profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),

asistento (1 vieta).

Dokumentai priimami dvi savaites nuo paskelbimo dienos Personalodirekcijoje, Saulëtekio al. 11, 501 kab., tel. (8-5) 2745009.

Rektorius