tbilisi 2013 - mrdi · li done, tumca am problemebis gadawra iset faqtorebzea damokidebuli, romelic...

49

Upload: others

Post on 14-Sep-2019

12 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Tbilisi 2013

Sinaarsi

I. zogadi nawili 5

II. regionis socialuri ganviTareba 5

dasaqmeba da Semosavlebi 5

jandacva 7

ganaTleba 9

III. regionis ekonomikuri ganviTareba 10

ekonomika (soflis meurneobis garda) 10

soflis meurneoba 12

IV. infrastruqtura 23

V. garemos dacva 25

VI. regionis faqtoruli analizi (SWOT) 28

VII. regionis ganviTarebis prioritetebi, xedva, strategiuli miznebi,

amocanebi da mosalodneli Sedegebi. 40

regionis ganviTarebis prioritetebi 40

regionis ganviTarebis 8-wliani xedva 40

2014-2021 wlebis strategiuli miznebi,

amocanebi da mosalodneli Sedegebi 40

5regionis ganviTarebis strategia

I. zogadi nawili

kaxeTi saqarTvelos aRmosavleT sazRvrispira regionia. mas CrdiloeTidan ruseTis feder-acia esazRvreba, aRmosavleTidan da samxreTidan ki - azerbaijanis respublika. kaxeTis far-Tobi 11,310 aTasi km-ia, rac saqarTvelos teritoriis 17,5%-ia. saqstatis 2013 wlis 1 ianvris mdgomareobiT, kaxeTSi 405 aTasi mosaxlea, rac qveynis mTeli mosaxleobis 9%-ia. am maCveneb-liT kaxeTi meoTxe adgilzea imereTis, qvemo qarTlisa da samegrelo-zemo svaneTis Semdeg. regionSi 9 qalaqi da 276 sofelia, administraciuli centria qalaqi Telavi. kaxeTSi sul 8 administraciuli erTeulia. regioni mkveTrad agraruli mono-ekonomikiT da urbanizaciis dabali doniT xasiaTdeba.

kaxeTis mosaxleobis 80% soflad cxovrobs. regionis soflebi mosaxleobis ricxovnobi-Ta da gansaxlebis simWidroviT gamoirCeva. mosaxleobis saSualo ricxovnoba 1200 kacia, rac 2-jer aRemateba saqarTvelos soflis saSualo zomas. bolo 2 wlis ganmavlobaSi regionSi bunebrivi kleba da Sesabamisad, mosaxleobis dabereba SeiniSneba, gazrdilia axalgazrdebis migracia. 20-dan 39 wlamde asakobrivi jgufis mosaxleoba regionis mTliani mosaxleobis mx-olod 17%-s Seadgens. Sida da gare migraciis Sedegad regionis mosaxleoba 2002 welTan Se-darebiT 0.2%-iT Semcirda, xolo 1989 welTan SedarebiT ki –7.9%-iT.

kaxeTis adgilmdebareoba, kerZod, TbilisTan siaxlove da azerbaijanis respublikasTan saerTo sazRvari, ganapirobebs am regionis satransporto arteriis rols da qveynebs Soris ekonomikuri TanamSromlobis karg safuZvels qmnis. turistebis nakadis zrdis SemTxvevaSi, momavalSi SeiZleba aqtualuri gaxdes Telavis aeroportis (amJamad 1 asafreni bilikia) amo-qmedeba.

saqarTvelos tyeebis farTobis 11-12% kaxeTis regionSia. kaxeTis teritoriis 30% tyiT aris dafaruli da am mxriv, mesame adgilzea saqarTvelos sxva regionebTan SedarebiT. regionis ty-eebis 98% mTis tyeebis kategorias miekuTvneba, romelTac udidesi ekologiuri da ekonomiku-ri mniSvneloba aqvs.

II. regionis socialuri ganviTareba

dasaqmeba da Semosavlebi

kaxeTSi mosaxleobis bunebrivi kleba fiqsirdeba. bunebrivi kleba iyo rogorc soflad, ise qalaqad. saqarTvelos 6 regionSi soflad sikvdilianobis maCvenebeli aRemateboda Sobado-bas, xolo qalaqad bunebrivi kleba sam regionSi iyo: kaxeTSi, samegrelo-zemo svaneTsa da ra-Wa-leCxumSi.

wyaro: saqstatis monacemebze dayrdnobiT gakeTebuli daTvlebi

am fonze SeiniSneba mosaxleobis Sida da gare migracia. regionul WrilSi migraciis statisti-ka ar arsebobs, Tumca strategiaze samuSao Sexvedrebis dros miRebuli informaciiT, kaxeTSi mTeli rigi soflebi (axmetisa da dedofliswyaros municipalitetebSi) mosaxleobisgan da-clilia. Sromisunariani mosaxleobis nawili masobrivad gadis saqarTvelos sxva qalaqebsa da sazRvargareT. kaxeTSi, iseve rogorc danarCen saqarTveloSi, gare migraciis feminizacia

6 regionis ganviTarebis strategia

ikveTeba, rac mkveTrad uaryofiT gavlenas axdens mosaxleobis demografiul maCvenebelze. samsaxuris Sovnis uperspeqtivobis gamo regions axalgazrdebic toveben, Sedegad ki mosax-leobis daberebis tendencia ikveTeba, gansakuTrebiT soflad. axalgazrdebis migraciis Se-Cereba da Sobadobis matebis xelSewyoba regionis winaSe arsebuli gamowvevaa. daberebis ten-denciis gagrZelebis SemTxvevaSi ver ganviTardeba ekonomika, ver gaumjobesdeba mosaxleobis cxovrebis done da Sesabamisad, saxelmwifos mier gaweuli socialuri da jandacvis xarjebi mniSvnelovnad gaizrdeba.

statistikis monacemebis mixedviT, kaxeTSi dasaqmebis mxriv mdgomareoba saSualoze ukeTesia. dasaqmebisa da aqtivobis doniT kaxeTis maCvenebeli aRemateba saqarTvelos saSualo maCveneb-els, xolo umuSevrobis done kaxeTSi ufro dabalia, vidre saSualod saqarTveloSi. es ZiriT-adad soflis meurneobaSi dasaqmebulTa da TviTdasaqmebulTa raodenobiT aris ganpirobebu-li.

2012 kaxeTi saqarTvelo, saSualo maCvenebeli

dasaqmebis done 67.1 % 56.8%

aqtivobis done 71.8 % 66.9 %

umuSevrobis done 6.5 % 15.01 %

wyaro: saqstati

kaxeTSi mTliani mosaxleobis 48%-s (199 700 adamiani) samuSao Zala warmoadgens, aqedan umu-Sevaria 13 100 (6.5%), xolo aqtiuri mosaxleobis yvelaze did wils – 71%-s (142 400 adamiani) TviTdasaqmebulebi warmoadgenen, romelTa Semosavalic arastabiluria, ZiriTadad, se-zonurobis gamo.

regionis ekonomikis ganviTarebis mizania Seqmnas axali samuSao adgilebi, dasaqmebuli da TviTdasaqmebuli mosaxleoba maqsimalurad uzrunvelyos uwyveti SemosavliT da gazardos regionis konkurentunarianoba.

kaxeTSi ekonomikis ganviTareba damokidebulia arsebuli bunebrivi resursebis efeqtur ga-moyenebaze, adamianuri resursebisa da infrastruqturis Semdgom ganviTarebaze. dasaqmebis zrdas Tan unda axldes sabavSvo baRebisa da skolebis ganviTareba, romlis uwyveti da xarisx-iani funqcionireba xels Seuwyobs damatebiTi samuSao Zalis (mSoblebis) Sromis bazarze gasvlas. ekonomikis ganviTarebisTvis, aseve, mniSvnelovania finansuri resursebis xelmisaw-vdomoba, radgan sesxebze maRali saprocento ganakveTi ekonomikur aqtivobas aferxebs. aseve, mniSvnelovania adgilobrivi nawarmis konkurentunarianoba.

7regionis ganviTarebis strategia

regionis ekonomikis zrdisTvis aucilebelia saxelmwifos mxardaWera im problemebis gad-aWraSi, romelic ukavSirdeba regionSi biznesgaremos gaumjobesebas, adgilobrivi warmoebis proteqcionizms, infrastruqturisa da finansuri Suamavlobis ganviTarebas da im sakiTxebs, romelic mxolod erTi regionis doneze ver gadawydeba.

kaxeTSi mosaxleoba ZiriTadad dasaqmebulia saxelmwifos mier ganxorcielebul infras-truqturul proeqtebSi, rogoric aris: mSenebloba, reabilitacia-rekonstruqcia, gzebis dageba-SekeTeba, saniaRvre da sarwyavi sistemebis mowyoba-gawmenda da a.S. samuSao Zalaze moTxovnac am mimarTulebiT aris, rac imas niSnavs, rom infrastruqturis ganviTareba mniS-vnelovania kaxeTis regionisTvis.

kaxeTSi xelfasebis done saSualoze dabalia. 2011 wlis monacemebiT, kaxeTSi saSualo xelfasi 323 lars Seadgenda, maSin roca saqarTveloSi saSualo maCvenebeli 623 lari iyo. amave dros, saxezea genderuli uTanasworoba – erTsa da imave sferoSi dasaqmebul qalTa da mamakacTa xelfasebi mkveTrad gansxvavebulia mamakacTa sasargeblod. erT Sinameurneobaze da mosax-leobis erT sulze SemosavliT kaxeTi bolodan meore adgilzea da mas mxolod qvemo qarT-li CamorCeba. xarjebis maCvenebliTac kaxeTi bolodan meore adgilzea. es, Tavis mxriv, dabal moxmarebas niSnavs, rac ekonomikis (vaWrobis) ganviTarebis barieria.

kaxeTSi Sinameurneobis Semosavlis wyaros, daqiravebuli Sromis Sedegad miRebul Semosaval-Tan erTad, pensiebi (17%) da daxmarebebi (16%) Seadgens. amasTan, igive wili (16%) aqvs fulis sesxebis Sedegad an danazogis xarjviT miRebul Semosavals. aseve, mniSvnelovani wili aqvs ara-fulad Semosavlebs (15%), xolo soflis meurneobis produqciis realizaciidan miRebuli Semosavlis wili ufro mwiria (14%). es ki niSnavs, rom Sinameurneobis SemosavlebSi pensiebi da daxmarebebi, sesxebi an danazogebi, aseve, naturaluri produqti ufro mniSvnelovan rols TamaSobs, vidre daqiravebis Sedegad miRebuli xelfasi.

saxelmwifos danaxarjebi kaxeTis mowyvlad mosaxleobaze sakmaod didia. 2012 wlis monaceme-biT, sapensio asakis mosaxleobis ricxviT kaxeTi imereTis Semdeg, samegrelo-zemo svaneTTan erTad me-2 adgilze iyo. socialuri programebis monacemTa bazaSi registrirebulTa wil-iT kaxeTi pirvelia regionebs Soris (Tbilisisa da aWaris avtonomiuri respublikis garda). 57000 da naklebi sareitingo qulis mqone ojaxebis raodenobiT kaxeTi me-2 adgilzea imereTis Semdeg. saarsebo Semweobaze gadaricxuli Tanxis odenoba kaxeTSi erT-erTi yvelaze maRalia imereTisa da Sida qarTlis Semdeg. zemoT aRniSnulis miuxedavad, arsebuli miznobrivi so-cialuri daxmarebis meqanizmidan gamomdinare, bevri bavSviani ojaxi beneficiarTa rigebSi ver xvdeba, Sesabamisad, siRaribeSi mcxovreb bavSvTa raodenoba ufro metia, vidre zrdasrulTa. Tumca es problema mTeli saqarTvelos masStabiT aqtualuria1. registrirebuli iZulebiT gadaadgilebuli pirebisa da ltolvilebis raodenoba kaxeTSi sxva regionebTan SedarebiT dabalia, yvela registrirebuls ericxeba Sesabamisi Semweoba da daxmareba2.

jandacvajandacvis seqtoris gamarTul muSaobaze didad aris damokidebuli regionSi mosaxleobis cxovrebis xarisxi. kaxeTSi, iseve rogorc mTel saqarTveloSi, 2013 wlis 1 aprilidan sayov-elTao jandacvis saxelmwifo programa amoqmedda, romlis mizanic saqarTvelos mTeli mosax-leobisTvis pirveladi jandacvisa da gadaudebeli daxmarebis ufaso miwodebaa. kaxeTSi 122 soflis ambulatoria moqmedebs. 2011 wlisTvis mosaxleobis erT sulze mimarTvebis raode-nobiT kaxeTi saqarTvelos regionebs Soris 1.3%-iT meoTxe adgilzea da es yvelaze dabali maCvenebelia bolo 6 wlis ganmavlobaSi. gaumarTavia pjd-s infrastruqtura, am dawesebule-bebis didi nawili saerTaSoriso standartebs ver akmayofilebs, xSir SemTxvevaSi ki, momuSave personalis piradi mcdelobis miuxedavad, higienuri mdgomareoba sruliad arasaxarbieloa3.

kaxeTSi pjd seqtorSi yovel 1000 kacze erTi eqimi modis, rac sakmaod maRali maCvenebelia. amave dros, saSualo medpersonalis nakleboba SeiniSneba (erT eqimze 0.9 eqTani modis)4. nor-maluria eqimTa swavlebis maCvenebeli: „ojaxis eqimad“ gadamzadda pjd seqtoris 198 eqimi da 209 eqTani, rac kaxeTis mTeli med-personalis 49%-ia. yvela municipalitetSi aris garemon-tebuli da saTanadod aRWurvili stacionari. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da so-cialuri dacvis saministros monacemebiT, kaxeTSi stacionarSi 100.000 mosaxleze sawolebis uzrunvelyofis maCvenebeli 95.4-ia5, rac saqarTvelos masStabiT mcxeTa-mTianeTis Semdeg yvelaze dabali maCvenebelia6.

1 UNICEF-is kvleva „saqarTvelo: bavSvTa siRaribis Semcireba“, 20122 http://mra.gov.ge/main/GEO#section/67 da ekonomikuri da socialuri mowyvladoba saqarTveloSi, UNDP, 2013 (gv. 29)3 samuSao Sexvedrebis dros mowodebuli informacia4 jandacvis saministros monacemebi5 2011 wlis Sjsd saministros statistika, daavadebaTa kontrolisa da saz. janmrTelobis erovnuli centri6 2011 wlis Sjsd saministros statistika, daavadebaTa kontrolisa da saz. janmrTelobis erovnuli centri, gv. 62

8 regionis ganviTarebis strategia

2011 wlis Teberval-ivnisSi IOM-isa da USAID-is mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad, kaxeTSi sta-cionalur seqtorSi specialist-eqimebis naklebobaa. es problema kompleqsur midgomas iTx-ovs, romlis mogvarebaSic jandacvisa da ganaTlebis saministroebTan erTad umaRlesi sas-wavleblebic aqtiurad unda CaerTon. Sesaswavlia specialist-eqimebis swavlis, dasaqmebisa da regionSi samuSaod mozidvis SesaZlebloba, es problema mxolod TviTmmarTvelobis doneze ver gadaiWreba.

saqstatis monacemebiT, 2012 wels kaxeTSi saswrafo samedicino daxmareba 56 3177 adamians gaewia, rac sakmaod maRali maCvenebelia (CamorCeba imereTs, qvemo qarTls, Sida qarTlsa da aWaras), rac albaT, pirvel rigSi, saswrafo samedicino momsaxurebis xarisxis zrdisa da efeq-turi saxelmwifo programis Sedegia.

epidemiologiuri TvalsazrisiT, kaxeTSi aiv-infeqciisa da hepatitis axalma SemTxveveb-ma iklo. aseve, SeimCneva tuberkulozis mkurnalobis dadebiTi tendenciebi, rac am mimar-TulebiT arsebuli sxvadasxva saerTaSoriso da saxelmwifo programebis (tuberkulozis wi-naaRmdeg mimarTuli RonisZiebebi) efeqturi muSaobis Sedegia.

jandacvis seqtorSi arsebuli sxva problemebia: stacionaruli seqtoris eqimebis dabali anazRaureba, xelfasebis dagvianeba, mosaxleobis TviTmkurnalobisa da TviTmedikaciis maRa-li done, Tumca am problemebis gadaWra iseT faqtorebzea damokidebuli, romelic adgilo-briv doneze ver daregulirdeba.

aRsaniSnavia, rom TviTmmarTvelobis uflebamosileba mxolod jansaRi cxovrebis wesis dam-kvidrebis programis xelSewyobaa. 6 municipalitetis (lagodexi, axmeta, gurjaani, siRnaRi, sagarejo, dedofliswyaro) monacemebiT, sazogadoebrivi jandacva limitirebuli uflebebi-sa da mcire biujetis gamo efeqturad ver umklavdeba arsebul gamowvevebs. sazogadoebrivi jandacvis samsaxuris biujeti am municipalitetebSi Zalian mwiria da 2009-2013 wlebis mo-nacemebiT mTliani biujetis 2%-s ar aRemateba.

miuxedavad imisa, rom sazogadoebrivi jandacvis programebis umetesoba konkretuli daavade-bebis Semcirebiskenaa mimarTuli, regionSi gavrcelebulia brucelozi, tuberkulozi (axme-tis, lagodexis, siRnaRis, gurjaanisa da sagarejos municipalitetebSi), cofi (dedofliswy-aros da siRnaRis municipalitetebSi)8. xSiria sasmeli wyliT gamowveuli daavadebebi. maRalia alkoholisa da narkotikebis moxmarebis done, gansakuTrebiT axalgazrdebSi, aseve, proble-maa Warbi wona.

2011 wlis monacemebiT, avTvisebian simsivneTa gavrcelebis raodenobiT kaxeTi mesame adg-ilzea Sida qarTlisa da imereTis Semdeg8. regionis mosaxleobaSi sakmaod maRalia anemiis gavrcelebis done9. endokrinologiuri sistemis, kvebisa da nivTierebaTa cvlis darRveviT gamowveuli daavadebebiT kaxeTi, imereTisa da aWaris Semdeg, mesame adgilzea. regionSi iodis naklebobis gamo mosaxleobaSi xSiria farisebri jirkvlis paTologia.

7 2011 wlis Sjsd saministros statistika, daavadebaTa kontrolisa da saz. janmrTelobis erovnuli centri, gv. 608 2011 wlis jandacvis saministros statistika, daavadebaTa kontrolisa da saz. janmrTelobis erovnuli centri,

gv.1119 2011 wlis jandacvis saministros statistika, daavadebaTa kontrolisa da saz. janmrTelobis erovnuli centri,

gv.122

9regionis ganviTarebis strategia

ganaTleba

ganaTleba adamianTa Semdgomi cxovrebis xarisxs ganapirobebs, vinaidan miRebuli codna da ganviTarebuli saWiro unar-Cvevebi dasaqmebisTvis aucilebeli winapirobaa.

kaxeTSi ganaTlebis sistemis yvela safexuria warmodgenili. 2013 wlis mdgomareobiT, region-Si 206 baga-baRi, 192 skola (maT Soris ZiriTadad sajaro skolebia, Tumca ramdenime kerZo skolac aris), 2 saxelmwifo profesiuli koleji da 1 saxelmwifo universitetia. mosaxleobis 18%-s umaRlesi ganaTleba aqvs miRebuli, xolo 32% ki profesiuli ganaTlebis mqonea.

kaxeTis regionis sabavSvo baRebSi aRsazrdelTa da aRmzrdelTa Tanafardoba saSualod stan-dartis Sesabamisad 12/1-zea da araTanabradaa gadanawilebuli municipalitetebis mixedviT (yvelaze maRalia gurjaanSi (21/1) da yvelaze dabalia siRnaRSi – 10.48/1). garemontebuli da aRdgenilia baga-baRebis 40%, maSin rodesac baRebi maRali datvirTviT muSaoben10.

2006-2012 wlebSi kaxeTis regionis saSualo skolebSi moswavleTa raodenoba klebis ten-denciiT xasiaTdeba10: zogierT municipalitetSi (mag. gurjaani, yvareli, Telavi) raodenobis mkveTri kleba SeiniSneba, Tumca rig municipalitetebSi (axmeta, dedofliswyaro, sagarejo, siRnaRi) Semcireba mxolod ori aseulis farglebSi meryeobs. miuxedavad imisa, rom kaxeTis sa-jaro skolebi brendirebis sistemiT 7-8-varskvlavian kategoriaSia, saqarTvelos ganaTlebi-sa da mecnierebis saministros monacemebis mixedviT, skolebis 28% jer kidev reabilitacias saWiroebs, srulad ganaxlebulia skolebis 18%, xolo naxevrad reabilitirebulia kaxeTis skolebis 53,51%. skolebis infrastruqtura yvelaze ukeT yvarlis municipalitetSia mowes-rigebuli, , xolo gurjaansa da lagodexis municipalitetebSi am mxriv yvelaze arasaxarbielo situaciaa.

kaxeTis regionis 2 profesiuli kolejis infrastruqtura da saswavlo bazebi damakmayofile-belia. Tavad profesiuli saswavleblebis mier mowodebuli informaciis mixedviT, 2006-2012 wlebSi orive profesiul kolejSi moswavleTa ricxvi meryeobda, Tumca zrdis tendenciiT gamoirCeoda, rac mosaxleobaSi profesiuli ganaTlebis popularobis zrdaze metyvelebs. saswavleblebis monacemebis Tanaxmad, kolejebis kursdamTavrebulTa 40% pirvelive wels profesiis Sesabamisad saqmdeba. Tumca, 2011 wlis Teberval-ivnisSi IOM-isa da USAID-is mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad, „kaxeTSi ar iswavleba iseTi moTxovnadi specialobebi, rogori-caa mimtani, mcxobeli, SemduRebeli, gamyidvel-konsultanti, sasoflo-sameurneo teqnikis meqanikosi, melioratori, zooteqnikosi (kursi iswavleba mxolod Telavis profesiul kole-jSi „prestiJi“) da sxva11“. amave kvlevaSi saubaria umaRlesi ganaTlebis mqone kadrebis dasaqme-bis problemaze. kvlevis mixedviT, kaxeTSi yvelaze moTxovnadi da amave dros, deficituria Semdegi profesiebi: agronomi, ucxo enis specialisti (Tarjimani), proeqtis, safinanso da

10 saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros oficialuri monacemebi, ix. cxrili „ganaTleba“11 wyaro: saqarTvelos Sromis bazarze samuSao Zalis miwodeba - 2011 wlis Teberval-ivnisSi Catarebuli kvlevis

Sedegebi | IOM, USAID

10 regionis ganviTarebis strategia

marketingis menejeri, sxvadasxva specialisti-eqimi, inJiner-mSenebeli (gzebis, xidebis, Se-nobebis), inJiner-meqanikosi, sastumros menejeri, farmacevti, farmakologi, sxvadasxva sagnis pedagogi, entomologi (mcenareTa dacvis specialisti) da niadagmcodne12. aqve unda aRiniSnos, rom sxva analogiuri kvleva, romelic kaxeTSi Sromis bazars Seiswavlida, ar arsebobs.

kaxeTis regionis erTaderT umaRles saswavlebels akademiuri swavlebis samive safexuri aqvs: bakalavriati, magistratura da doqtorantura. Telavis saxelmwifo universitets gaaCnia oTxi keTilmowyobili saswavlo korpusi da gamarTuli materialur-teqnikuri baza. Tumca, universitetidan gamoTxovili informaciis Tanaxmad, 2006-2011 wlebSi, reformis Semdeg iakob gogebaSvilis saxelobis Telavis saxelmwifo universitetSi studentTa raodenobis klebis tendenciaa, maqsimaluri maCvenebliT 2101 (2006-07 wlebSi) da minimaluri maCvenebliT 1189 (2007-08 wlebSi). amJamad, universitetSi saxelmwifo dafinansebiT 348 studenti swavlobs, anu studentTa 21%, xolo danarCeni 79% ki Tavad faravs swavlis safasurs.

kaxeTSi araformaluri ganaTlebisTvis sakmaod kargi bazaa: 91 biblioTeka, 30 muzeumi da 46 kulturis saxli. aris sxvadasxva sportuli bazebic, samusiko Tu samxatvro skolebi, xelna-keTobaTa saxelosnoebi, Tumca am obieqtebis umetesoba gauremontebelia.

kerZo trening-centrebsa da saswavlo kursebze kaxeTis masStabiT zedmiwevniTi informaci-is moZieba SeuZlebelia. cnobilia mxolod is, rom aseTi saswavlo kursebi TelavSi aqvs e.w. mravalprofilian „TarjimanTa biuroebs“, romlebic zrdasrul mosaxleobas kvalifikaciis amaRlebis mizniT sxvadasxva kurebs sTavazoben (magaliTad, sabuRaltro aRricxva da auditi Sesabamisi kompiuteruli programebiT, ucxo enebi, kompiuteruli programebi da a.S.). umetes SemTxvevaSi, gasageb mizezTa gamo, kerZo trening-centrebi naklebad kapitaltevad specia-lobebs irCeven, raTa aman gavlena ar iqonios swavlebis safasursa da msmenelTa raodenoba-ze. maTi saswavlo programebi SezRudulia da ar pasuxobs Sromis bazris moTxovnebs, arada profesiuli momzadebis es rgoli, rogorc wesi, meti moqnilobiTa da mobilurobiT unda ga-moirCeodes da swrafad reagirebdes Sromis bazris saWiroebebze. SedarebiT maRali xarisxis kursebis provaideria Sps „codna“, romlis filialic, aseve, TelavSia.

zogadi, umaRlesi da profesiuli ganaTlebis sistema centraluri mTavrobis uflebamosile-baa, regulirdeba saqarTvelos kanoniT zogadi, umaRlesi da profesiuli ganaTlebis Sesaxeb da centraluri biujetidan finansdeba. skolamdeli ganaTleba „saqarTvelos TviTmmarTve-lobis Sesaxeb“ organuli kanonis Sesabamisad adgilobrivi TviTmmarTvelobis kompetenciaa da adgilobrivi biujetidan finansdeba.

III. regionis ekonomikuri ganviTareba

ekonomika (soflis meurneobis garda)

warmoeba

kaxeTis agraruli profilidan gamomdinare, arasasoflo-sameurneo ekonomikis wili umniS-vneloa, rogorc regionSi warmoebul damatebiT RirebulebaSi, ise qveynis mTlian Sida pro-duqtSi. regionis mono-agraruli specializaciis Sedegad urbanizaciis done kaxeTSi dabalia, rac imaze metyvelebs, rom uaxloes momavalSi kaxeTis ekonomikis fokusis gadatana industri-aze ar moxdeba. soflis meurneobis wili regionis damatebiT RirebulebaSi 2011 wlis mdgo-mareobiT 24%-s Seadgenda, maSin rodesac mrewvelobis wili mxolod – 9% iyo, vaWrobis – 5%, transportisa da kavSirgabmulobis – 1.2%, mSeneblobis ki – 1.7%. aRsaniSnavia, rom turizmis wilis Sesaxeb monacemebi ar arsebobs, sxvadasxva momsaxurebis sferos wili ki 2011 wels maRa-li iyo da 20%-s Seadgenda. danarCeni dargebis erToblivma wilma 38% Seadgina.

bolo wlebSi mSeneblobis masStabis zrdam regionSi adgilobrivi nedleulis bazaze saSeni masalebis (aguri, kramiti, samSeneblo bloki da sxva) warmoebis ganviTarebas Seuwyo xeli. re-gionSi moqmedebs samTomompovebeli da gadamamuSavebeli sawarmoebi: fiqal-marmarilos mop-oveba-gadamuSaveba Telavis municipalitetebSi, kirqvis mopoveba-gadamuSaveba ki – dedofli-swyaros municipalitetebSi. am kirqviT rusTavis cementis qarxana maragdeba, Tumca rigi siZneleebi am qvedargis ganviTarebas aferxebs. maT Soris is, rom finansuri resursebi Zviria, xolo safinanso organizaciebis sakredito portfeli ZiriTadad vaWrobaze gacemuli sesx-ebisgan Sedgeba, rac warmoebis seqtorSi sakredito resursebis simcireze miuTiTebs. aseve,

12 saqarTvelos Sromis bazarze samuSao Zalis miwodeba - 2011 wlis Teberval-ivnisSi Catarebuli kvlevis Sedegebi | IOM, USAID. gv. 73-74

11regionis ganviTarebis strategia

dainteresebul pirebs saSualeba ara aqvT, warmoebis optimizaciasa da ganviTarebas-Tan dakavSirebul iseT sakiTxebze miiRon rCevebi, rogoric aris magaliTad: sakredi-to da sagadasaxado sakiTxebi, biznes gegme-bi, saqonlis marketingi da a.S.

turizmi

kaxeTis istoriuli Zeglebis terito-riuli koncentracia, saxelmoxveWili meRvineobis kerebi, bunebrivi resursebi, kulturul-istoriuli memkvidreoba da geografiuli mdebareoba regionSi tur-izmis ganviTarebis udides potencials ganapirobebs, Sesabamisad, turizms did-wilad Seuwyobs xels momsaxurebis sferos ganviTareba.

kaxeTis regionSi aqtiurad funqcioni-rebs 30-mde sxvadasxva donis sastumro (maT Soris iseTi ZviradRirebuli, rogorc „ambasadori“, „lopota“, „Zveli Telavi“, „yvarlis tba“), 100-ze meti mcire sastum-ro da saojaxo saxli, 70-mde kvebis obieq-ti, restorani, kafe-bari, piceria da sxva (magram saqarTveloSi moqmedi analogiuri obieqtebis mxolod 3.4%-ia) da 15 turis-tuli kompania. regionSi vizitoris (tur-istis) ganTavsebis Rirebuleba 10-15 lar-idan 350 laramde meryeobs.

momsaxurebis done, standartebi da sakadro deficiti problemas warmoadgens TviT ZviradRirebuli sastumroebisTvi-sac. agreTve, unda iTqvas, rom statistikis samsaxurebs sastumroebis mepatroneebi ar awvdian RamisTevebis zust maCvenebels, am-itom regionis sastumroebis vizitorebis saerTo cifrebis dadgena garTulebulia.

2013 wels mosalodnelia Telavis mimar-TulebiT turistuli nakadis mniS-vnelovani gaZliereba (sareabilitacio samuSaoebis Sedegad axali Telavis mimarT interesi izrdeba), Tumca turistebi Zir-iTadad dabalmxarjvelobiT segments warmoadgenen. Sesabamisad, maRalmxarjve-lobiTi segmentis aTviseba am regionis ga-mowvevad rCeba.

kaxeTis bunebrivi mravalferovne-ba rekreaciuli turizmis ganviTarebis SesaZleblobas qmnis axmetis, gurjaanis, Telavis, sagarejos, siRnaRisa da yvar-lis municipalitetebSi. mniSvnelovania saTavgadasavlo turizmis ganviTareba ax-metis, dedofliswyaros, lagodexis munic-ipalitetebSi, ekoturizmis ganviTareba axmetis, dedofliswyarosa da lagodex-is municipalitetebSi, xolo agrotur-izmis ganviTareba ki kaxeTis yvela munici-palitetSi.

12 regionis ganviTarebis strategia

regionis potencialis gamoyenebis SemTxvevaSi realuri gaxdeba iseTi turistuli momsax-urebis produqtebis ganviTareba, romlis safuZvels kaxuri Rvinis warmoebis unikaluri te-qnologia da regionis kulturul-istoriuli memkvidreoba warmoadgens. gansacvifrebeli peizaJebi da daculi teritoriebi mTebSi laSqrobebis, sacxenosno turebisa da veloture-bis mosawyobad karg SesaZleblobas qmnis.

regionSi mravlad aris warmodgenili winaqristianuli Zeglebi (mag. garejis udabnoSi aR-moCenilia kavkasiis uZvelesi qalaqebis naSTebi regularuli gegmarebiT, romlebic Cv.w. aR-mde XIV-IX saukuneebiT TariRdeba. gurjaansa (axtala) da sagarejoSi (ujarma) balneologiuri kurortebia, romelTa potenciali gamosakvlevia. aqve aRsaniSnavia iSviaTi mikroklimatis adgilebis kvlevis aucilebloba da turistul mimarTulebebad Camoyalibeba (mag: mTa civi, kodis mTa, romlis mikroklimati ar Camouvardeba bakurianisas, sof. mariamjvari (sagarejo) da a. S.).

turizmis ganviTarebisaTvis aucilebelia axali marSrutebis Seswavla da mTeli rigi mar-ketinguli RonisZiebebis gatareba, rac am sferoSi momuSave adamianebis erTobliv CarTulo-bas moiTxovs. dargis Semdgomi ganviTarebisaTvis mniSvnelovania saerTaSoriso gamocdilebis gaziareba, aseve, dargis interesebis lobirebisTvis mizanSewonilia regionSi turistuli profesiuli asociaciis(ebis) Seqmna.

investiciebi

kaxeTSi investiciebis mozidva saWiroa im dargebSi, romelsac mosaxleobis dasaqmebis, adg-ilobrivi bazris aTvisebisa da saeqsporto potenciali gaaCnia, kerZod, agrowarmoebasa da turizmSi. investiciebi dargebis ganviTarebisTvis Zalze mniSvnelovania, vinaidan dafinanse-basTan erTad maT Tan axlavs Tanamedrove teqnologiebis danergva da adamianuri resursebis optimizacia. agromrewvelobis SemTxvevaSi investiciebi mimarTuli unda iyos warmoebaSi, irigaciis sistemis reabilitaciaSi da aseve, lojistikuri jaWvis awyobaSi, romelic mwar-moebels, Suamaval rgolebsa da saboloo momxmareblebs daakavSirebs. aucilebelia inves-ticiebis mozidva rig sawarmoebSi, magaliTad, rogoric aris samSeneblo masalebis warmoeba, Tuki winaswari Seswavla amis mizanSewonilobas daadasturebs. energomatareblebis Rire-bulebis Semcirebisa da xelmisawvdomobis mizniT mizanSewonilia investireba alternatiuli energiis wyaroebSi.

soflis meurneoba

regionis sasoflo-sameurneo savargulebi

qveynis sasoflo-sameurneo savargulebis 38% kaxeTis regionSia. gansakuTrebiT didia sax-navi da saTib-saZovari savargulebis moculoba, am kategoriis savargulebis mixedviT kaxeTi pirvel adgilzea saqarTveloSi, ris gamoc igi memarcvleobisa da mecxoveleobis wamyvani re-gionia.

kaxeTSi arsebuli sasoflo-sameurneo savargulebis sididiT gamorCeulia dedofliswy-aros municipaliteti, mas mosdevs axmeta, sagarejo da siRnaRi. qvemoT moyvanil cxrilSi da grafikze mkafiod Cans TiToeuli municipalitetis savargulebis monacemebi da maTi ganaw-ileba. dRemde miwis mesakuTreTa mxolod 20-25%-s aqvs daregistrirebuli sasoflo-sameur-neo daniSnulebis miwa sajaro reestris erovnul saagentoSi, danarCen nawils ki ar aqvs miwis dasaregistrireblad saWiro Tanxa. fermerebTan Catarebuli gamokiTxvebis mixedviT, dadginda, rom miwis mesakuTreTa mxolod 2-4%-s aqvs daregistrirebuli rogorc sakuTreba da am miwaze stabilurad awarmoebs sxvadasxva sasoflo-sameurneo kulturas. mesakuTreobis Taobaze xSiria davebi moqalaqeTa Soris an moqalaqeTa da saxelmwifos Soris.

unda aRiniSnos, rom fermerebi saTanadod ar uvlian niadags, sakmarisad ar amdidreben mas mineraluri Tu organuli sasuqebiT, mouvlelobis gamo miwebi dabinZurebulia sarevela bal-axiT. saZovrebze, cxovelTa didi raodenobis Zovebis gamo, dawyebulia gaudabnoebis procesi, gansakuTrebiT sagarejosa da dedofliswyaroSi. sasoflo-sameurneo miwebis mraval ubanze mimdinareobs niadagis wylismieri da qarismieri erozia.

kaxeTis sasoflo-sameurneo savargulebs gansakuTrebul safrTxes uqmnis mdinare alazani saqarTvelo-azerbaijanis sasazRvro monakveTze. ukanaskneli 15 wlis ganmavlobaSi mdinarem 100 heqtarze meti saxnavi da saZovari miwebi Carecxa da am tipis danakargi yovelwiurad mat-ulobs, Sedegad adgilobrivi mosaxleoba Semosavlis mniSvnelovan wyaros kargavs mecxovele-obidan da sasoflo-sameurneo kulturebis warmoebidan. saSiSi gaxda miwisqveSa mavneblebis

13regionis ganviTarebis strategia

(gansakuTrebiT kavkasiis marmara RraWa) gavrceleba kaxeTis niadagebSi, romelic axalSen ve-naxs azianebs. amis gamo am sferos ganviTarebisken mimarTuli Zalisxmeva warumateblad mTavr-deba. miuxedavad imisa, rom 2009-2011 wlebSi sursaTis uvneblobis erovnuli saagentos mier kaliebis winaaRmdeg brZolis RonisZiebebi Catarda, regionSi mainc darCa garkveuli ubnebi, sadac es samuSaoebi ar Sesrulebula.

savargulebis inventarizaciiTa da mesakuTreobis dadgeniT moixsneba davebis problema, fer-merebs gauCndebaT niadagis movlisa da gamdidrebis motivacia, grZelvadian periodSi arsebu-li savargulebis efeqturad gamoyenebis SesaZlebloba gaCndeba.

mevenaxeobis da meRvineobis seqtori

kaxeTi mevenaxeoba-meRvineobis uZvelesi da unikaluri regionia. aq mdebareobs mevenaxeobis unikaluri mikrozonebi, sadac tradiciulad iwarmoeba warmoSobis adgilis dasaxelebisa da sxva maRalxarisxovani qarTuli Rvinoebi.

dRes saqarTvelos venaxebis 65-70% kaxeTSia koncentrirebuli. venaxis (33 582 ha) farTobis mixedviT kaxeTi pirvel adgilzea, mas imereTi da Sida qarTli mosdevs.

kaxeTSi venaxebis mTliani farTobi 33 582,5 heqtars Seadgens. venaxebis farTobis sididiT ga-moirCeva gurjaani – 7618 ha, meore adgilzea yvareli – 6382 ha, mesameze ki – Telavi 6048 ha. yvelaze mcire farTobebi aqvs dedofliswyaros – 1498,5 ha da axmetas –1747 ha.

kaxeTSi dRes arsebuli venaxebis 50-60% sabWoTa periodSia gaSenebuli, danarCeni nawili ki – 1994-1995 wlebidan dRemde. vazis Zvel nargaobebSi didia meCxerianoba, ris gamoc daba-lia saheqtaro mosavlianoba da yurZnis xarisxi( 2-2,5 tona/ha ar aRemateba), rac sakmaod dab-ali maCvenebelia. aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi daregistrirebuli adgilwarmoSobis 18 dasaxelebis Rvinidan 14 mxolod kaxeTSi iwarmoeba.

qarTuli Rvinis eqsporti 2006 wlidan 2009 wlamde ruseTis embargos Sedegad mkveTrad Sem-cirda, xolo SedarebiT stabiluri zrda mxolod 2010 da 2011 wlebSia.

qarTuli Rvino eqsportze ZiriTadad yofil sabWoTa qveynebSi gadis. 2005-2012 wlebSi yvelaze meti gaiyida ukrainaSi, yazaxeTsa da belorusiaSi, yvelaze naklebi ki – yirgizeTSi, TurqmeneTSi, uzbekeTsa da moldaveTSi.

saqarTvelodan eqsportze gadis yurZniseuli warmoSobis sxva alkoholuri sasmelebic, ker-Zod: brendis /koniaki/ da WaWis arayi. 2009-2012 wlebSi am produqciis ZiriTadi bazari 10 yo-fili sabWoTa respublikaa. aq qarTul brends da WaWis arays stabilurad mzardi jamuri gay-

14 regionis ganviTarebis strategia

idvebi aqvs, Tumca gayidvebis zrda mxolod ukrainaSi, belorusiasa da uzbekeTSia, danarCen qveynebSi ki eqsports fragmentuli, klebadi da arastabiluri xasiaTi aqvs.

Camosasxmeli saxiT Rvino masalebis eqsportSi wamyvani adgili isev postsabWoTa qveynebs uka-via. am kategoriis produqciis eqsportis yvelaze didi wili ukrainaze, belorusiaze, azer-baijansa da somxeTze modis. 2009-2012 wlebSi eqsporti zrdadi da stabiluria. Camosasxmeli Rvino eqsportze mcire raodenobiT gadis tajikeTSi, yirgizeTsa da latviaSi. 2009 da 2010 wlebSi postsabWoTa qveynebis garda Camosasxmeli Rvino eqsportze gavida mxolod CineTSi, Tumca 2011 wels gayidvebi Sewyda.

qarTuli Rvinis eqsportSi yvelaze mniSvnelovani wili adgilwarmoSobis (a/w) dasaxelebis Rvinoebze modis, romlebic gansakuTrebuli mevenaxeobis specifikur zonebSi iwarmoeba da momxmarebelTa Soris didi popularobiT sargeblobs. 2009-2012 wlebSi a/w Rvinoebis eqspor-ti mzardia da 3 ,2 mln boTlidan 6 mln boTlze gaizarda. a/w Rvinoebs qarTuli Rvinis mTlian eqsportSi stabiluri wili ukavia, romelic 27,4-29,5% Soris meryeobs, xolo a/w Rvinoebis mTlian eqsportSi kaxeTSi warmoebul a/w Rvinoebs 79-82% ukavia. kaxeTSi mravali saojaxo Rvinis marania, romelic mcire da saSualo zomis Rvinis warmoebas warmoadgens. marnebis naw-ili tradiciuli arqiteqturiT aris aSenebuli, sadac Tanamedrove teqnologiuri danad-garebia damontaJebuli, Tumca sawarmoebis umravlesoba mainc kustarulia. saojaxo marnebis mier warmoebuli Rvinis realizacia weliwadSi 40-160 tonas Seadgens. realizaciidan miRebu-li Tanxa SinameurneobebisTvis sakmaod kargi Semosavlis wyaroa. mcire mwarmoeblebs uWirT warmoebis gafarToeba, Rvinis xarisxis uzrunvelyofa da sarealizacio bazris aTviseba. Ta-namedrove teqnologiebis arcodna saojaxo Rvinis marnebis ganviTarebisTvis dabrkolebas warmoadgens. saojaxo marnebs seriozul konkurencias uweven Rvinis msxvili korporaciebis mier daarsebuli sawarmoebi. amitom saxelmwifom xeli unda Seuwyos mcire da saSualo zomis meRvineobis ganviTarebas. eqsportis potencialis zrdisa da mcire da saSualo warmoebis gan-viTarebisTvis saWiroa ara marto bazris aTviseba, aramed xarisxis gaumjobesebisken mimarTu-li qmedebebi.

marcvleuli kulturebis warmoebis seqtori

marcvleuli kulturebis warmoebas kaxeTSi mravalsaukunovani istoria aqvs, rasac safuZ-vlad miwis nayofiereba da marcvleuli kulturebis mravalferovneba udevs. xorblis naTesi farTobisa da warmoebis TvalsazrisiT kaxeTi wamyvani regionia saqarTveloSi.

sxva regionebTan SedarebiT kaxeTSi yvelaze meti farTobi xorblis naTesebs ukavia, Tumca wlebis mixedviT misi farTobi TandaTan iklebs. 2007 wels kaxeTSi, yvelaze meti, 62 aTasi tona xorbali awarmoes, 2009 da 2010 wlebSi mosavlis raodenoba mkveTrad Semcirda, xolo 2012 wels kvlav gaizarda.

xorblis warmoeba regionebis mixedviT, aTasi tona

regioni/weli 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

saqarTvelo 69,7 74,9 80,3 53,9 48,4 96,8 80,7

Sida qarTli 8,5 4,7 11,3 19 11,1 23,8 8,5

kaxeTi 42,7 62 52,7 22,2 23,6 47,1 53

qvemo qarTli 14,1 5,5 12,4 8,7 9,8 17,3 14,9

sxva regionebi 4,4 2,7 3,9 4 3,9 8,6 4,3

kaxeTis wili, % 61,3 82,8 65,6 41,2 48,8 48,7 65,7

wyaro: saqstati

miuxedavad imisa, rom kaxeTSi, qveynis sxva regionebTan SedarebiT, xorblis naTesi farTobi metia, Zalian dabalia misi saSualo saheqtaro mosavlianoba. kaxeTis regionSi saTesle xor-blis warmoebis da saTesle meurneobebis saqmianobis statistikuri monacemebi ar arsebobs, Tumca qveynis masStabiT saTesle xorblis gamoyenebis monacemebze dayrdnobiT SegviZlia vivaraudoT, Tu ra raodenobiT gamoiyeneba regionSi saTesle xorbali. kaxeTSi farTod gavrcelebuli jiSebia: ufxo 1, koperi, spartanka da a.S.

kaxeTSi saSemodgomo marcvleuli kulturebidan meore adgilzea qeris kultura, radgan igi cxovelTa ZiriTad sakvebad gamoiyeneba. adgilze warmoebul qers qarTuli ludis mrewve-loba ar iyenebs da mxolod importirebul nedleulzea orientirebuli.

15regionis ganviTarebis strategia

2006-2011 wlebis Sedarebisas cxrilidan kargad Cans, rom kaxeTSi met-naklebad stabiluria situacia qeris naTesebis mxriv, xolo samcxe-javaxeTSi garkveuli kleba SeiniSneba, Tumca warmoebuli qeris odenobiT kaxeTi mainc mniSvnelovnad CamorCeba am regions. gamomdinare iqidan, rom orive regioni mecxoveleobis umsxvilesi mxareebia, qeris warmoeba aq sakmaod prioritetulia da warmoebis gazrdis didi potencialic arsebobs. dedofliswyaros da siR-naRis municipalitetebis fermerebs qeri SedarebiT didi raodenobiT mohyavT, kaxeTis sxva municipalitetebis fermerebi ki qeris kulturas sakuTari pirutyvis sakvebad awarmoeben.

qeris warmoeba regionebis mixedviT, aTasi tona

regioni/weli 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

saqarTvelo 30,6 40,3 49,3 19,9 23,3 30,3 20,7

Sida qarTli 3 6,2 4,7 3,6 3,3 9,5 7,3

kaxeTi 12,4 12 18,7 3 6,7 9,4 5,9

qvemo qarTli 4,4 2,2 0,6 1,3 0,4 0,8 2,9

samcxe-javaxeTi 10,2 19,7 24,6 11,6 12,9 10,4 4,1

sxva regionebi 0,6 0,2 0,7 0,4 0 0,2 0,5

kaxeTis wili, % 40,5 29,8 37,9 15,1 28,8 31,0 28,5

wyaro: saqstati

simindi umniSvnelovanesi kulturaa saqarTveloSi. 2006 wlidan kaxeTi simindis naTesi far-TobiT mesame adgilzea regionebs Soris da mxolod imereTsa da samegrelo-zemo svaneTs CamorCeba.

regionSi simindis kulturas ZiriTadad mecxoveleobis seqtorSi iyeneben, umniSvneloa e.w. TeTri simindis warmoebis maCvenebeli. simindis Rero ki zamTarSi cxovelTa sakvebad gamoi-yeneba, misgan siloss amzadeben. daraionebuli da maRalkondiciuri saTesle masala mkveTrad gazrdis simindis warmoebis moculobas da fermerTa Semosavals.

2010 wlidan kaxeTSi simindis warmoeba saxelmwifos mier iqna stimulirebuli. qveyanaSi impor-tiT Semovida simindis hibriduli jiSi kompania „pioneri“-sgan. es simindi xelSekrulebiT da saTanado pirobebiT daurigdaT adgilobriv fermerebs. lagodexis municipalitetSi ki moewyo simindis saSrobi sawarmo sruli teqnologiuri cikliT. miuxedavad imisa, rom aRniSnulma programam fermerTa molodini ver gaamarTla, warmoebuli simindi spirtis reqtifikatis warmoebisTvis gamoiyenes. dRes yvarelsa da TelavSi arsebuli spirtis mwarmoebeli firmebi adgilze warmoebul simindsa da mcire raodenobiT xorbals swored am daniSnulebiT iyene-ben.

mzesumzira kaxeTis regionisTvis mniSvnelovani teqnikuri kulturaa, gansakuTrebiT dedofliswyaros da siRnaRis municipalitetebisTvis. tradiciulad, am kulturis warmoeba mniSvnelovani Semosavlis wyaro iyo, rogorc fermeruli meurneobebis, aseve, Sinameurneo-bebisTvis. bolo 10 wlis ganmavlobaSi mzesumziris naTesi farTobebi mkveTrad Semcirda da dRes mas mxolod mcire farTobi ukavia.

16 regionis ganviTarebis strategia

mzesumziris naTesi farTobebi

municipaliteti saxnavi miwa sul, hamzesumziris

naTesi farTobi, hamzesumziris naTesi farTobis wili sax-

navi miwis savargulSi, %

axmeta 16354 885 5,4

gurjaani 19288 205 1,1

d/wyaro 50514 3306 6,5

Telavi 16327 243 1,5

lagodexi 24971 70 0,3

sagarejo 29575 865 2,9

siRnaRi 22675 2169 9,6

yvareli 16534 52 0,3

sul 196237 7795 4,0

wyaro: prezidentis saxelmwifo rwmunebulis administracia kaxeTis regionSi

mzesumziris naTesi farTobi mniSvnelovnad aris Semcirebuli. dabalia saheqtaro mosavlia-nobis maCvenebeli – 700-950 kg/ha da warmoebuli produqciac. mzesumziris warmoebas, ise rogorc danarCen sasoflo-sameurneo kulturebs, Sinamoxmarebis xasiaTi aqvs, Tanac ori daniSnulebiT: pirveli saTesled – kvlavwarmoebisTvis, xolo meore mzesumziris zeTis war-moebisTvis. kaxeTis soflebSi arsebul „kustarul“ zeTsaxdelebSi mzesumziris zeTi sakvebi daniSnulebiT iwarmoeba, xolo misi narCenisgan „koptoni“ mzaddeba, romelic cxovelebisa da frinvelebisTvis maRalkaloriuli sakvebia.

2004-2005 wlebSi kaxeTSi 35 aTas heqtarze meti mzesumzira iTeseboda, aqedan mzesumziris naTesi farTobis 45-50%, anu 17 aTasi heqtari dedofliswyaroSi iyo. mciremosavlianobis miuxedavad, mzesumziris warmoebis mxriv, dedofliswyaro mainc wamyvani zona iyo da aris. iyo periodi, roca saqarTveloSi warmoebuli mzesumziris 80-85% kaxeTze, ZiriTadad ki dedofliswyaroze modioda.

mzesumziris warmoebas didi potenciali gaaCnia, radgan adgilobriv bazarze yovelwliurad izrdeba mcenareul cximze moTxovna, rac ZiriTadad importis xarjze kmayofildeba. dRes mz-esumziris warmoebis ZiriTadi wili 95-98% ojaxur meurneobebze modis, danarCeni 2-5% ki sasoflo-sameurneo sawarmoebs ukaviaT.

ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis saministros mier gakeTebuli import-eqsportis 2010 wlis SedarebiTi analiziT, mcenareuli zeTi importiT 51 qveynidan, ZiriTadad ki ukrainidan, ruseTidan, azerbaijanidan da TurqeTidan Semodis. 2007 wels qveyanaSi importirebuli zeTi mTliani moxmarebis 96%-s Seadgenda, xolo adgilobrivi warmoebis zeTi ki – 4%-s. mcenareu-li zeTis adgilobrivi mwarmoeblebi arian: S.p.s. ,,qarva~, S.p.s. ,,mamonti~, S.p.s. ,,baToili~, S.p.s. ,,georgi~ da sxvebi, aqedan qarTuli brendebi mxolod ,,qarva~ da ,,oqros kandelia~.

cxrilidan kargad Cans importirebul mcenareul zeTsa da adgilobriv warmoebas Soris arse-buli mkveTri sxvaoba. miuxedavad imisa, rom eqsportis maCvenebeli 2007 wels 1100 tonas aRw-evs, amave periodSi sakmaod didia importirebuli mcenareuli zeTis raodenoba – 31 385 tona.

dRes mzesumziris zeTis adgilobrivi warmoeba Zalian umniSvneloa importirebul zeTTan SedarebiT. adgilobrivi mzesumziris zeTi 1 litri 3-6 lari Rirs, romelic kustarulad mowyobil sawarmoebSi ixdeba. samwuxarod, aq gamoxdili zeTi importirebuli simindis an sxva kulturidan miRebuli zeTis falsificirebisTvis gamoiyeneba, anu saqarTvelSi Semotanil ucxour mcenareul zeTebs umateben aq warmoebul mzesumziris zeTs da adgilobriv agrarul bazrebSi iyideba rogorc „mzesumziris zeTi“.

kaxeTis regionSi arsebobda Zlieri saTesle da jiSTa gamocdis meurneobebi - yofili miwaT-moqmedebis samecniero kvleviTi institutis ulianovkis sacdeli meurneoba, agreTve: wnoris, bakurcixis, Telavis jiSTa gamocdisa da saTesle meurneobebi, romlebic fermerebs dara-ionebuli da elituri saTesle masaliT uzrunvelyofdnen, magram dRes am tipis meurneobe-bi aRar arsebobs. kaxeTis regioni, romelsac im kategoriis miwis resursebi gaaCnia, romelic sasoflo-sameurneo marcvleuli kulturebis maRal mosavlianobas da produqciis umaRles xarisxs uzrunvelyofs, dRes srulad araa CarTuli qveynis sasursaTo uzrunvelyofaSi.

17regionis ganviTarebis strategia

bostneuli da baRCeuli kulturebi

kaxeTi baRCeuli kulturebis (marwyvi, sazamTro, nesvi da gogra) wamyvani regionia saqarTve-loSi. soflis meurneobis dargebs Soris baRCeuli kulturebis warmoeba erT-erTi maRalSe-mosavliani sferoa. am dargs, ise rogorc bostneulis warmoebas, kaxeTSi Zalian didi poten-ciali gaaCnia.

2006-2011 wlebSi kaxeTSi umniSvnelod mcirdeba naTesi farTobi, warmoebuli produqcia mx-olod 2007 welsaa maqsimaluri – 41 aTasi tona, xolo Semdgom wlebSi igi stabilurad mcird-eba.

kaxeTi, kerZod ki lagodexis, yvarlisa da gurjaanis municipalitetebi miwis Txilis /araqisis/ mwarmoebel zonebs warmoadgenen. am zonebs Zalian didi potenciali aqvT, radgan aq arsebuli niadagi da mikroklimati miwis Txilis (araqisis) warmoebis gafarToebis SesaZleblobas iZle-va. dRes araqisis warmoebaSi xeliT Sroma gamoiyeneba, xolo saTanado meqanizaciis pirobebSi, maRalmosavliani jiSebisa da mecnierebis Tanamedrove teqnologiebis danergviT warmoebis moculoba mkveTrad gaizrdeba. am kulturis warmoeba momgebiania, radgan maRali fasi aqvs da adgilobriv bazarze moTxovnadia. am kulturis sanedleulo bazis gafarToebis SemTxvevaSi investiciebi Caideba araqisis gadamamuSavebeli da damfasoebeli sawarmoebis SeqmnaSi.

bostneulis warmoebis mxriv regionebs Soris wamyvani pozicia, tradiciulad, qvemo qarTls ukavia, kaxeTi ki meore adgilzea, Tumca gamonaklisi iyo mxolod 2010 weli – 300 heqtari.

bostneuli kulturebis ZiriTadi mwarmoeblebi arian lagodexis, gurjaanisa da siRnaRis municipalitetebi. aq arsebuli mikroklimati, nayofieri niadagebi da tradiciebi am dargis mimarT adgilobrivi fermerebis maRal interess ganapirobebs.

bostneuli da baRCeuli kulturebis warmoeba yvelaze Semosavliani saqmianobaa soflis meur-neobis dargebs Soris, miuxedavad imisa, rom dRes am sferoSi arsebuli problemebi mogebis miRebis Sansebs amcirebs. cxrilis saxiT warmodgenilia am dargSi arsebuli problemebi, maTi gamomwvevi mizezebi da Sedegebi.

18 regionis ganviTarebis strategia

mekartofileoba

dRes kartofili ZiriTadi sasoflo-sameur-neo kulturaa, romelsac mosaxleobis kve-bis racionSi mniSvnelovani adgili ukavia. kartofilis mwarmoebeli wamyvani regionebi samcxe-javaxeTi da qvemo qarTlia. marTa-lia, kaxeTSi mekartofileobas ZiriTadad saojaxo warmoebis xasiaTi aqvs, magram aq arsebuli nayofieri niadagebi da xelsayre-li agroklimaturi pirobebi, riTac gansa-kuTrebiT gamoirCeva TuSeTi da gomboris uReltexilze mdebare soflebi, am kul-turis warmoebis saSualebas iZleva.

statistikis erovnuli samsaxuris monaceme-biT, mekartofileobis seqtorSi kartofi-lis adgilobriv warmoebas sxvadasxva wels 42,6-89,5% ukavia, 2006 wlidan 2011 wlamde periodSi dinamikurad izrdeba, xolo im-portirebuli kartofilis wili ki mkveTrad mcirdeba da 2010 wels 0,8%-s ikavebs, Tumca 2011 wels 15,2%-mde izrdeba.

saqstatis monacemebiT, qveynis bazarze kartofilis moTxovnas nawilobriv akmayo-filebs adgilobrivi warmoeba, ZiriTadad – samcxe-javaxeTi da qvemo qarTli.

miuxedavad imisa, rom kartofilis adgi-lobriv bazarze es regionebi dominireben, kaxeTsac aqvs garkveuli potenciali, gan-sakuTrebiT biokartofilis segmentze dam-kvidrebisa. dedofliswyaros, TuSeTisa da gomboris uReltexilze mdebare saxnavi miwis savargulebi didi potencialis mqone zonebs warmoadgens ara marto kartofilis, aramed sxva saxis sasoflo-sameurneo bio-produqtebis warmoebisTvisac.

mexileoba

kaxeTSi mravali saxeobis xili iwarmoeba, aq arsebuli agroklimaturi pirobebi da nay-ofieri niadagebi mexileobis ganviTarebis karg safuZvels iZleva. am mxriv didi po-tenciali aqvs gurjaanis, lagodexis, naw-ilobriv Telavis, siRnaRisa da yvarlis municipalitetebs. gurjaani, ZiriTadad, atmis mwarmoebelia, lagodexi ki – xurmis, qliavis, vaSlisa da sxva saxeobis xilis. Ses-aniSnavi sanedleulo baza aqvs sakonservo mrewvelobas, Tumca igi gafarToebas da bazris moTxovnebis Sesabamisad diversifi-cirebas saWiroebs. Teslovani xilis warmoe-baSi kaxeTs umniSvnelo adgili ukavia, xolo kurkovani xilis warmoebaSi regionebs Soris yvelaze maRali maCvenebeli aqvs – 9,6-38% (2006-2011 wlebSi).

kurkovani xilis ZiriTadi wili modis at-mis kulturaze, romlis Sesaxeb informacia mocemulia qvemoT moyvanil cxrilSi.

19regionis ganviTarebis strategia

atmis warmoebis mxriv kaxeTi wamyvani regionia saqarTveloSi, misi wili 39,6-76,8%-s Soris meryeobs. kaxeTSi atmis mwarmoebeli ZiriTadi zona gurjaania, Semdeg modis Telavi, siRnaRi da yvareli. atmis warmoeba ukanaskneli 15 wlis ganmavlobaSi mkveTrad gaizarda. region-Si Teslovani xilis warmoebas naklebi yuradReba eqceva, Tumca am TvalsazrisiTac kaxeTs sakmaod maRali poteniali aqvs. garda imisa, rom kaxeTi kurkovani xilis, gansakuTrebiT atmis mwarmoebeli regionia, aq wlis sxvadasxva sezonze mravali saxeobis xili modis, romelic sakonservo mrewvelobisTvis karg sanedleulo bazas warmoadgens. aqve unda aRiniSnos, rom sa-konservo mrewvelobas kaxeTSi Semdegi specifika axasiaTebs: gvalvis an setyvis gamo SesaZloa xilis sxvadasxva saxeobis mosavali ganadgurdes, rac sakonservo mrewvelobisTvis wyvetas niSnavs, magram aq arsebuli niadagebi da agroklimaturi pirobebi sanedleulo bazis gafar-Toebis SesaZleblobas iZleva, rac am risks Seamcirebs.

mecxoveleoba

kaxeTis soflis meurneobaSi mecxoveleobas tradiciulad wamyvani adgili ekava. aq arsebuli saZovrebisa da saTibebis didi masivebi da xelsayreli agroklimaturi pirobebi am dargis gan-viTarebisTvis saukeTesoa.

miuxedavad imisa, rom kaxeTs mcire wili ukavia qveynis mecxoveleobis mTlian suladobaSi, am dargis ganviTarebis didi potenciali arsebobs da dedaqalaqTan misi siaxlove regionis Zlier mxares warmoadgens.

kaxeTi mexuTe adgilzea imereTis, samegrelos, qvemo qarTlisa da samcxe-javaxeTis Semdeg da misi wili 9 %-s Seadgens.

kaxeTis mecxoveleobis seqtorSi mniSvnelovani adgili ukavia msxvilfexa rqosan pirutyvs, maTi suladoba 2012 wlis monacemebiT mocemulia qvemoT moyvanil cxrilSi. kaxeTis regionSi Semaval municipalitetebs Soris ki yvelaze mcire suladoba hyavs Telavs – 8.6 aTasi suli, xolo yvelaze meti sagarejos – 24.6 aTasi suli, mas mosdevs lagodexi, d/wyaro, siRnaRi da yvareli.

kaxeTSi msxvilfexa rqosani pirutyvis raodenoba wina wlebTan SedarebiT maRalia, gansa-kuTrebiT SinameurneobebSi, sadac es maCvenebeli 99,3-99,8%-s Soris meryeobs, danarCeni wili ki sasoflo-sameurneo sawarmoebs ukaviaT.

kaxeTis TiToeul municipalitets gaaCnia pirutyvis gadasareki trasebi, romelic erTmaneT-Tan akavSirebs zamTris da zafxulis saZovrebs, rogorc regionis SigniT, ise qveynis sxva re-gionebTan. gadasareki trasebi Semdegi indikatorebiT izomeba: trasis, cxovelTa sadgomebis, trasis farTobis (heqtrebSi), trasis sigrZis (kilometrebSi) mixedviT. samwuxarod, cxov-elTa gadasarek trasebze arsebuli ganukiTxaoba mravali problemis winaSe ayenebs rogorc fermerebs, ise saxelmwifos. kerZod: cxovelTa gansakuTrebiT saSiSi daavadebebis gavrceleba regionis da qveynis masStabiT, arakeTilsaimedo, epizootiuri garemo da regionis mecxovele-obis dargSi riskebis zrdis tendencia.

kaxeTi saqonlis xorcis warmoebis mxriv meoTxe adgilzea imereTis, samegrelos, qvemo qarT-lisa da Sida qarTlis Semdeg. 2006-2011 wlebSi xorcis warmoeba kaxeTis regionSi iklebs 2010 wlamde, 2011 wels ki zrdaa. calsaxad SeiZleba aRiniSnos, rom es cvlileba saxelmwifo aR-ricxvianobis mowesrigebiTaa ganpirobebuli.

xorcs regionSi awarmoeben oficialurad moqmedi cxovelTa sasaklaoebi, romelTac Sesabami-si nebarTva gaaCniaT. TelavSi, sofel yarajalas sasaklao, romelic USAID programis fargleb-Si dafinansda, sezonurobis gaTvaliswinebiT dReSi 2-4 tona, xolo TveSi 60-120 tona saqonlis xorcs uwevda realizebas. aq mowyobilia Tanamedrove teqnologiuri xazi da samacivre kamera. aRsaniSnavia lagodexis, veliscixis, iormuRanlosa da vardisubnis sasaklaoebi, aseve, bak-urcixe-Tbilisis saavtomobilo gzis gaswvriv mdebare xorcis sarealizacio punqtebi, sadac ikvleba pirutyvi da xorcis realizeba am ubnebidanve xdeba.

regionSi moqmed sxva sasaklaoebze arsebuli situacia ukiduresad mZimea: srulad aris dar-Rveuli sanitarul-higienuri normebi; mouwyobelia sakanalizacio da wyalgayvanilobis sistemebi; xorcis Sesanaxad ar aris mowyobili samacivre kamerebi; adgilze ar muSaobs labo-ratoriuli Semowmebis punqtebi; sasaklaoebi ar aris izolirebuli bazrobebis teritoriidan; mniSvnelovan problemas warmoadgens adgilobrivi makontrolebeli organoebis ararseboba da sursaTis uvneblobis samsaxuris uunaroba produqciis xarisxis kontrolis TvalsazrisiT.

20 regionis ganviTarebis strategia

rZis warmoebis TvalsazrisiT kaxeTs mcire wili ukavia, vidre imereTs, qvemo qarTls an da-narCen regionebs, magram kaxeTis mosaxleobis erT-erTi mniSvnelovani Semosavlis wyaroa da Sesabamisad, warmoebis gazrdis potencialic gaaCnia. qvemoT moyvanil cxrilSi kargad Cans kaxeTis wili qveynis sxva regionebs Soris.

kaxeTis wili qveynis rZis saerTo warmoebaSi 6,1-6,8%-is farglebSi meryeobs, Tumca mas zrdis potenciali gaaCnia. rZeze stabiluri moTxovna mzardia da realurad adgilobriv bazarze naturalur rZeze deficitia, es ki xelsayrel biznes garemoSi merZeuli mesaqonleobis ganvi-Tarebis erTgvari winapirobaa. adgilobrivi fermeri, romelsac 3-6 an meti suli Zroxa hyavs, Tavad awarmoebs sulguns an sxva saxeobis yvels da ufro met mogebas iRebs.

kaxeTSi tradiciulad rZis mwarmoebeli wamyvani zonebia: axmeta, sagarejo, siRnaRi, lagodexi da dedofliswyaro. danarCen municipalitetebSic awarmoeben rZes, magram maTi warmoebis moculoba mcirea zemoT aRniSnul zonebTan SedarebiT.

rZis da rZis produqtebis adgilobrivi kompaniebi, rogoric aris: „sante“, „ekofudi“, „soflis nobaTi“ da sxva, kaxeTis regionSi rZes ar Seisyidian, radgan maT yovedRiur moTxovnas kaxeTi ver akmayofilebs, Tumca qveynis sxva regionebic ver awvdian sakmaris rZes da es kompaniebi deficits rZis fxvnilis gamoyenebiT ivseben.

meRoreoba saqarTvelos mecxoveleobis erT-erTi uZvelesi dargia. dRes meRoreobis wamyvani regionebia: imereTi, samegrelo, qvemo qarTli da zemo svaneTi, maT Soris kaxeTi. meRoreobas gansakuTrebiT didi ziani „Roris gripma“ miayena.

kaxeTSi Roris suladobis mxriv yvareli liderobs 4035 suliT, mas mosdevs dedofliswya-ro – 3815 suliT, Semdeg ki sagarejo – 3421 suliT, yvelaze mcire raodenoba axmetis munic-ipalitetSia – 700 suli. kaxeTSi Roris sxvadasxva saxeobebia gavrcelebuli, magram „kaxuri Roris“ saxeoba gadaSenebis pirasaa misuli. samwuxarod, kaxeTSi arc erTi jiSTsaSeni ar arse-bobs, sadac dainteresebuli fermeri jiSobrivad wminda Roris saxeobebs SeiZens.

Roris xorcis warmoebas kaxeTSi gansakuTrebuli adgili uWiravs. adgilobriv bazarze masze didi moTxovnilebaa, romelic piks dekembersa da ianvarSi aRwevs. miuxedavad imisa, rom adg-ilobrivi Roris xorci ufro Zviri Rirs, vidre importirebuli, adgilze warmoebul xorcze mainc didi moTxovnaa. dRes qveyanaSi warmoebuli Roris xorcis saerTo raodenobaSi kaxeTis wili 10,5-14,1%-is farglebSi meryeobs.

Roris xorcis mwarmoeblebi ZiriTadad wvrili Sinameurneobebi arian, Sesabamisad, realize-buli xorcidan Semosavali mwarmoebelTa am segmentisTvis Zalian mniSvnelovania. mexorceu-li mimarTulebis ganviTarebas xels Seuwyobs epizootiuri mdgomareobis gaumjobeseba.

meRoreobis, ise rogorc mecxoveleobis sxva dargebis ganviTarebas, xels ramdenime faqtori uSlis, kerZod:

·xorcis xarisxis kontrolis samarTlebrivi normebis arasrulyofileba;

·regionsa da qveyanaSi arakeTilsaimedo epizootiuri mdgomareoba;

·regionsa da qveyanaSi veterinaruli sistemis araefeqturoba;

·sakvebi bazis dabalkaloriuloba da warmoebuli sakvebis siZvire;

·maRalproduqtiuli jiSebis nakleboba;

·sursaTis xarisxis kontrolis sistemis araefeqturoba;

·xorcis warmoebisa da sarealizacio punqtebSi saTanado infrastruqturis dabali done;

·adgilobriv xorcis bazarze monopoliuri kompaniebis didi zegavlena.

mecxvareobas, ise rogorc zogadad mecxoveleobas, kaxeTSi uxsovari droidan misdevdnen. tradiciulad, kaxeTSi am saqmianobas axmetis, dedofliswyarosa da sagarejos fermerebi mis-devdnen, radgan zamTris saZovrebisa da sazafxulo ialaRebis didi masivebi am dargis ganvi-Tarebis farTo SesaZleblobas iZleoda da dResac asea. wina wlebTan SedarebiT dReisaTvis cxvris suladoba Semcirebulia. mecxvareobis TvalsazrisiT umTavres regions realurad kax-eTi warmoadgens, mas mosdevs qvemo qarTli, romelsac wina wlebSi cxvris didi suladoba ar hyavda, magram bolo 12 wlis ganmavlobaSi es dargi regionSi stabilurad viTardeba.

kaxeTis municipalitetebs Soris mecxoveleobis TvalsazrisiT liderobs axmeta – 67 .5 aTasi suli da sagarejo – 96 aTasi suli cxvriT. mas Semdeg, rac arabul qveynebSi TuSur cxvarze moTxovna gaCnda, cxvris suladobam mkveTrad imata da kidev ufro gamravlebis motivacia gaCnda, magram cxovelTa saSiSi daavadebebis gavrceleba did risks warmoadgens eqsportisT-vis.

21regionis ganviTarebis strategia

cxvris xorcis warmoebas da moxmarebas ZiriTadad adgilobrivi xasiaTi aqvs. am xorcis impor-ti sxvadasxva saxeobis konservis an produqtis saxiT xdeba, danarCeni ki adgilze iwarmoeba. miuxedavad imisa, rom ukanaskneli 4 welia, qveynidan cocxali cxvris eqsporti mimdinareobs da mas saxorce daniSnuleba aqvs, regionSi cxvris xorcis damamzadebeli da gadamamuSavebeli sawarmo ar arsebobs.. aqve aRsaniSnavia, rom kvlevis periodSi eqsportis monacemebis moZieba SeuZlebeli iyo. qvemoT moyvanil cxrilSi Cans warmoebuli cxvris xorcis raodenoba, sad-ac wamyvani adgili isev kaxeTs uWiravs, mas mosdevs: qvemo qarTli, samcxe-javaxeTi da mcxe-Ta-mTianeTi.

mecxoveleobis dargebs Soris mecxvareoba erT-erTi Semosavliani dargia, radgan cxvris namati wlis ganmavlobaSi sakmaod didia, cxvris yvelis warmoeba misi maRali fasis gamo sakma-od momgebiania, agreTve, cxvrisgan miRebuli matyli SesaniSnav nedleuls warmoadgens sa-feiqro mrewvelobisTvis. marTalia, wina wlebTan SedarebiT dRes matylis fasi dabalia, ma-gram garkveul Semosavals mainc iZleva.

am dargSi arsebuli problemebi misi ganviTarebis SesaZleblobebs zRudavs. problemebi ki Semdegi saxisaa:

·regionsa da qveyanaSi arakeTilsaimedo epizootiuri mdgomareoba;

·regionsa da qveyanaSi veterinaruli sistemis araefeqturoba;

·fermebSi, agreTve, rZisa da yvelis warmoebisas sanitarul-higienuri normebis daucve-loba;

·sazafxulo da zamTris saZovrebis dabalkaloriuloba, saZovrebis nawilobrivi gaud-abnoeba;

·sursaTis xarisxis kontrolis sistemis araefeqturoba;

·xorcis warmoebisa da mis sarealizacio punqtebSi saTanado infrastruqturis dabali done.

mefrinveleoba

adgilobriv bazarze frinvelis xorcze, gansakuTrebiT ki qaTmis xorcsa da kvercxze, sta-bilurad mzardi moTxovnaa. adgilobrivi warmoeba, faqtobrivad, am moTxovanas ver akmayo-filebs, ris gamoc deficiti importirebuli xorciT ivseba.

frinvelis odenoba regionebis mixedviT moyvanilia qvemoT moyvanil cxrilSi. rogorc cxri-lidan Cans, kaxeTs mcire wili – 15-17,1% ukavia frinvelis saerTo raodenobaSi, wamyvan adgil-ze ki qvemo qarTlia, xolo yvelaze mcire raodenoba Sida qarTlSia. mefrinveleobaze uaryof-iTi gavlena iqonia 2005-2006 wlebSi ,,qaTmis gripma~, romlis gamoc mkveTrad Semcirda rogorc frinvelis, ise kvercxis raodenoba.

mefrinveleobas kaxeTSi ZiriTadad Sinameurneobrivi xasiaTi aqvs, aseve, funqcionirebs me-frinveleobis ori fabrika: sagarejoSi, sofel patarZeulsa da Tavad sagarejoSi, romelsac ZiriTadad mekvercxeobis mimarTuleba gaaCnia. mexorceuli mimarTulebiT kaxeTSi, ise ro-gorc sxva regionebSi, broileris jiSis qaTmebi gamohyavT da isic mxolod saojaxo meurneo-

22 regionis ganviTarebis strategia

bebSi. msxvili mefrinveleobis fabrika iyo TelavSi, romelic dRes gaCerebulia. kaxeTs aqvs didi potenciali, miawodos qaTmis xorci dedaqalaqsa da qveynis msxvil qalaqebs da importi nawilobriv Caanacvlos.

frinvelis xorcis warmoebaSic kaxeTs mcire wili ukavia, romelic 10,1-12,1%-s Soris meryeobs. wamyvan adgilze imereTi da samegreloa, yvelaze mcire moculoba ki Sida qarTlSia. rogorc kaxeTSi, ise mTel saqarTveloSi mefrinveleobas mekvercxeuli mimarTuleba da Sinameurneo-brivi xasiaTi aqvs. faqtobrivad, frinvelis xorcis adgilobrivi warmoeba sakmaod mcirea da bazris moTxovnilebas ver akmayofilebs, rac importirebuli qaTmis xorciT balansdeba.

statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT adgilobrivi warmoeba 2006-2011 wlebSi stabi-luria da 12,9 aTas tonas ar aRemateba, xolo importi 2006 wlidan 2007 wlamde TiTqmis orma-gdeba, danarCen wlebSi ki stabilurad izrdeba da maqsimums – 40,8 aTas tonas 2010 wels aRwevs. frinvelis xorcis importi 57%-dan 77,6%-mde gaizarda, masze moTxovna ki kvlav mzardia. es am dargis gaZlierebis safuZvels iZleva.

kvercxis warmoebaSi regionebs Soris kaxeTis wili 13,6-18,1%-s Soris meryeobs, magram klebiTi tendenciiT 2006 wels 18,1% iyo, xolo 2010 wels 13,6%-mde Camodis, 2011 wels ki kvlav imatebs.

kaxeTis wilis aseTi kleba gamowveulia qvemo qarTlSi mefrinveleobis fabrikebSi kvercxis warmoebis zrdiT. am regionSi saxelmwifom da investorTa mcire jgufma efeqturad aamoq-medes kumisis mefrinveleobis fabrika, romelic adgilobriv bazarze kvercxis msxvili mim-wodebelia.

frinvelis xorcis warmoebaSi Tu importis wili maRali iyo, gansxvavebuli mdgomareobaa kver-cxis sasursaTo balansSi. statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT, 2006 wlidan 2010 wlamde importi mcirdeba /2,2%-mde/ da Sesabamisad izrdeba adgilobrivi warmoeba /96,9%-mde/. faqtobrivad, 2006 wlidan 2010 wlamde warmoeba TiTqmis ormagdeba da mTlianobaSi 445 mln cal kvercxze adis. mzardia kvercxis sasursaTo moxmarebac, romelic 2010 wlisTvis 433 mln cals Seadgens.

mefutkreoba

mefutkreobas uZvelesi droidan misdeven saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki kaxeTSi. qarTuli futkari Tavisi unikaluri da sameurneo TvisebebiT gamorCeulia futkris sxva jiSebisagan da msoflioSi aRiarebulia.

kaxeTis wili qarTul mefutkreobaSi sakmaod mcirea, wamyvani adgili samegrelos, imereTs, aWaras da mTlianad dasavleT saqarTvelos ukavia.

23regionis ganviTarebis strategia

adgilobriv bazarze Taflis realizacia sezonur xasiaTs atarebs da piks dekember-ianvris TveebSi aRwevs. Taflis eqsportis monacemebis arqonis gamo SeuZlebelia iTqvas, romel qvey-anaSi ra raodenobis Tafli iyideba. am dargis ganviTarebisTvis Taflis eqsporti erT-erTi mniSvnelovani mastimulirebeli faqtori iqneba, radgan mas didi potenciali gaaCnia.

Taflis warmoebis zrdis didi potencialis garda, am dargis gamoyeneba samkunalo dan-iSnulebis preparatebis damzadebisTvisac mniSvnelovania. es mefutkreobis erT-erTi uni-kaluri mimarTulebaa. kaxeTis tyeebsa da mindvrebSi arsebuli mcenareebis mravalferovneba da sezonuri yvaviloba maRalxarisxovani Taflis warmoebis erT-erTi ZiriTadi faqtoria.

kaxeTSi futkris ojaxebis ricxvi municipalitetebis mixedviT moyvanilia qvemoT mocemul cxrilSi. mefutkreobis wamyvani zonebia yvareli, siRnaRi da gurjaani, yvelaze mcire raode-noba axmetas hyavs. Sesabamisad, aRniSnuli municipalitetebi Taflis msxvili mwarmoeblebi arian regionSi. mefutkreobis ganviTarebis didi potenciali aqvs lagodexis municipalitets, romlis tye da mindvrebi maRalxarisxovani Taflis warmoebis SesaZleblobas iZleva.

sasoflo-samurneo teqnika

regionSi dRes arsebuli sasoflo-sameurneo (s/s) teqnika ZiriTadad amortizebulia da misi eqspluataciis vada gasulia. es Zveli teqnika, ZiriTadad, rusuli warmoebisaa, nawili ki be-larusiis gamoSvebuli. faqtobrivad, gasuli saukunis 90-iani wlebidan saqarTveloSi s/s teqnika am qveynebidan aRarc Semosula, ramdenime erTeuli SemTxvevis garda. ukanaskneli 15 wlis ganmavlobaSi qveynaSi maRali xarisxis sasoflo-sameurneo teqnikaze maRali moTxovnaa, magram kerZo seqtors Tanamedrove teqnikaSi Casadebad saWiro investicia ar aqvs. saerTaSo-riso da donorma organizaciebma USAID,MCG,GIZ da iaponiis saelCom araerTi proeqti ganaxor-cieles arsebuli deficitis Sesavsebad, magram dRes qarTuli soflis meurneoba Tanamedrove teqnikiT aRWurvas kvlav saWiroebs.

kaxeTis samelioracio sistema

kaxeTis sasoflo-sameurneo savargulebis gasarwyavebas uzrunvelyofs saxelmwifo S.p.s. „saqarTvelos gaerTianebuli samelioracio sistemebis kompania“. aRniSnul kompanias regio-nis masStabiT oTxi sistemuri sammarTvelo eqvemdebareba, kerZod: zemo alaznis, qvemo alaz-nis, lagodexi-yvarlis da qvemo samgoris sistemuri sammarTveloebi, romlebic kaxeTis yvela municipalitetisTvis sarwyavi wylis miwodebas uzrunvelyofen.

dedofliswyaroSi ramdenime sarwyavi sistema funqcionirebda: ziliCa pirveli, taribanisa da Telawylis meqanikuri sarwyavi sistemebi. mdinare alaznidan ziliCa pirveliT 6 000 ha ir-wyveboda, taribanis masivis gasarwyaveba mdinare iorze mowyobili satumbi sadguriT xdeboda. dRes aRniSnuli sistemebi gauqmebulia. sagarejoSi savargulebis gasarwyaveba meqanikuri sar-wyavi sistemebiT xdeboda. dRes aRniSnuli sarwyavi sistema gauqmebulia.

IV. infrastruqtura

infrastruqtura kaxeTis regionis konkurentunarianobas da adgilobrivi mosaxleobis, maT Soris SSm pirebis cxovrebis xarisxs ganapirobebs. regionSi sacxovrebeli pirobebi fasdeba imis mixedviT, Tu rogoria sasmeli wylis xarisxi, adgilobrivi gzebi, sazogadoebrivi trans-portis mdgomareoba, myari narCenebis marTva, eleqtroenergiis, bunebrivi airisa da teleko-munikaciebis xelmisawvdomoba.

aRsaniSnavia, rom kaxeTSi infrastruqturis gasaumjobeseblad samuSaoebis nawili ukve Catarebulia, maT Soris aRsaniSnavia q. siRnaRis da q. Telavis reabilitacia. gzebisa da naga-vsayrelebis reabilitacia centraluri biujetidan finansdeba, gare ganaTeba da soflebis wyalmomarageba ki – adgilobrivi biujetidan, xolo eleqtrofikacia, qalaqebis wyalmomar-ageba, gazificireba, kavSirgabmuloba da sazogadoebrivi transporti mTlianad kerZo se-qtors ekuTvnis.

kaxeTis regionebis 99.7%-s eleqtroenergias Sps „kaxeTis energodistribucia“ awvdis, wyal-momaragebas – Sps „saqarTvelos gaerTianebuli wyalmomaragebis kompania“ uzrunvelyofs. Tumca soflebis didi nawili kvlav TviTdinebiT momdinare wyliTa da arteziuli Wabur-

24 regionis ganviTarebis strategia

Rilebidan maragdeba. regionSi mxolod q. siRnaRsa da q. lagodexs aqvs wyali 24-saaTiani grafikiT. danarCen qalaqebSi sxvadasxva xangrZlivobis grafiki moqmedebs. mouwesrigebelia soflebSi wylis gadasaxadis administrireba, rac ufro arTulebs arsebul situacias. xSiria wyliT gamowveuli daavadebebi (wyaro: sajaro Sexvedrebis dros miRebuli informacia).

kaxeTSi Sinameurneobebis ganawileba wylis momaragebis mixedviT, 2010 .

wyaro: msoflio bankis 2012 w. saqarTvelos urbanizaciis angariSi

sakanalizacio sistema kaxeTis regionSi yvelaze naklebad aris ganviTarebuli. gamarTuli kanalizacia mxolod ramdenime qalaqSia, q. dedofliswyarosa da q. yvarelSi saerTod ar ar-sebobs, xolo lagodexsa da axmetaSi ki qalaqis mxolod 50%-ia datvirTuli. sakanalizacio sistema yvelaze mowesrigebuli q. Telavsa da q. siRnaRis centrSia. problemaa isic, rom mu-nicipalitetebSi kanalizaciis gamwmendi nagebobebi an amortizirebulia, an saerTod ar arse-bobs. saxelmwifo biujetidan soflis ganviTarebis programis farglebSi gamoyofili Tanxis didi nawili wylisa da kanalizaciis sistemebis mowesrigebas xmardeba. municipalitetebidan miRebuli informaciiT, 2012 wels kaxeTis regionSi soflis programis farglebSi mTlianoba-Si daxarjuli Tanxis 39% wyalmomaragebis sistemis Seqmna/aRdgenas moxmarda, xolo sakanal-izacio sistemebis mowyoba/aRdgenas ki – mxolod 2%. miuxedavad amisa, wylis miwodebis mxriv arsebuli problemebis kompleqsuri mogvareba ver xerxdeba.

kanalizaciis sistemasTan mierTebuli Sinameurneobebis wili regionebis mixedviT, 2010

Tbilisi 97.6

aWara 57.6

saqarTvelo 46.0

qvemo qarTli 31.2

Sida qarTli 29.9

imereTi 29.6

samcxe-javaxeTi 25.9

mcxeTa-mTianeTi 20.6

samegrelo-zemo svaneTi 15.3

kaxeTi 9.8

guria 6.4

wyaro: msoflio bankis 2012 w. saqarTvelos urbanizaciis angariSi

gazificirebulia regionis 37.5%. municipalitetebis umravlesobas bunebrivi airiT „sokar jorjia gazis“ kaxeTis regionuli samsaxuri amaragebs, xolo Telavis municipalitets - kom-pania „visol gazis sadistribucio kompania“. dabalSemosavliani mosaxleobisTvis problemaa gazis safasuris gadaxda, amitom gasaTbobad xSirad kvlav SeSa gamoiyeneba.

bolo 5 wlis ganmavlobaSi kaxeTis regionSi Sida da magistraluri gzebis mdgomareoba mniS-vnelovnad gaumjobesda. 2013 wlis 1 ianvris mdgomareobiT, kaxeTSi reabilitacias saWiroebs 835 km. (31%) asfaltiani da 889 km. (33%) gruntiani safari. kaxeTis regionis municipaliteteb-Si Sida gzebis reabilitacia ZiriTadad municipaluri biujetidan da municipaluri ganvi-Tarebis fondidan finansdeba.

25regionis ganviTarebis strategia

gare ganaTebis sistemis movla-patronoba adgilobrivi biujetidan finansdeba. adgilobrivi municipalitetebis monacemebze dayrdnobiT, kaxeTis regionSi gare ganaTebis problema Zir-iTadad mogvarebulia (garda dedofliswyaros municipalitetisa), municipalitetebis qa-laqebi da centraluri gzebi uzrunvelyofilia gare ganaTebis gamarTuli qseliT.

regionSi sazogadoebriv transports kerZo samarSruto taqsebi da msubuqi avtomanqanebi warmoadgenen. sazogadoebrivi transporti uzrunvelyofs municipalitetis SigniT da munic-ipalitetebs Soris mosaxleobis mimosvlas.

2011 wlis monacemebiT, internetis qselSi kaxeTis mosaxleobis mxolod 5.2% iyo CarTuli, ris mixedviTac regioni guriis Semdeg bolodan meore adgilzea.

yvela municipalitetSi narCenebis marTva adgilobrivi TviTmmarTvelobis mier gamocxadebul tenderSi gamarjvebuli Sps-ebis mier xdeba, romlebsac qalaqebidan da soflebidan narCenebi gaaqvT TviTmmarTvelobis mier miTiTebuli ganrigiT. 2012 wlis seqtemberSi TviTmmarTvelo-bebis mier mowodebuli informaciiT, yvela municipalitetis qalaqi uzrunvelyofilia nagvis bunkerebiTa da urnebiT.

kaxeTis rvave municipalitetSi SSm pirebis gadaadgilebisa da ganviTarebisTvis saWiro in-frastruqtura TiTqmis ar arsebobs, analogiuri viTarebaa mTel saqarTveloSi13. kulturu-li da sportuli ganviTarebis saWiro infrastruqtura, aseve, ganapirobebs adamianTa cxovre-bis xarisxs.

V. garemos dacva

satyeo seqtori da biomravalferovneba

kaxeTis regionisTvis tyeebi erT-erTi mTavari bunebrivi resursia, romelic mosaxleobas uz-runvelyofs SeSiT, samSeneblo masaliT, tyis meoradi produqtebiTa da sanadiro–sarewao nadir-frinveliT. statistikis mixedviT, kaxeTis regionSi saqarTvelos tyeebis farTobis 11%-ia Tavmoyrili. dakavebuli farTobis mixedviT ki meore adgilzea. regionis tyeebis 98% mTis tyeebis kategorias miekuTvneba da maT udidesi ekologiuri da ekonomikuri mniSvneloba gaaCnia. mTis tyeebis did nawils eroziis sawinaaRmdego, niadagdacviTi, klimatis mareguli-rebeli, wylis Semnaxavi, bunebis genofondis mwarmoebeli da sxva funqciebi aqvs. aseve, mniS-vnelovania is, rom regionis mTis tyeebis 80% maRali (25º-ze meti) daqanebis ferdobebze izr-deba, rac kidev ufro zrdis am tyeebis ekologiur mniSvnelobas. regionis tyeebis 2% ki Walis tyeebs ukavia. kaxeTis tyeebis 15% dacul teritoriebSia moqceuli, rac tyeebis SenarCuneba-sa da ganaxlebas uwyobs xels.

tyis farTobebis ganawileba municipalitetebis mixedviT

wyaro: saqarTvelos satyeo meurneobis yovelwliuri statistikuri broSura – 2006 w.

daculi teritoriebi

saqarTvelos daculi teritoriebis mniSvnelovani nawili kaxeTis regionSi mdebareobs da 194 aTasi ha ukavia, rac mTliani qveynis daculi teritoriebis farTobis 37%-ia, xolo mTliani qveynis teritoriis – 2.8%.

13 ekonomikuri da socialuri mowyvladoba saqarTveloSi, UNDP, 2013

26 regionis ganviTarebis strategia

qveynis garemosdacviT sistemaSi yvelaze warmatebiT daculi teritoriebi viTardeba gare-mosdacviT sxva sferoebTan SedarebiT. am mimarTulebiT izrdeba rogorc saxelmwifo danax-arjebi, aseve, ucxouri organizaciebis dafinansebac. 2012 wels daculi teritoriebis ganvi-TarebisTvis 8.6 mln lari gamoiyo, xolo 2013 wels ki 5,6 mln laria gaTvaliswinebuli. daculi teritoriebis nawilSi, sadac turizmis ganviTarebis potenciali didia, saerTaSoriso don-orebis daxmarebiT mowyobilia turistuli infrastruqtura kotejebisa da turistuli bi-likebis saxiT.

atmosferuli haeris marTva

`2012 wels saqarTveloSi sawarmoebidan sul gaifrqva 38477 tona mavne nivTiereba, saidanac

kaxeTis regionze modis mxolod 568,3 tona (1,48%).~

rogorc mTel saqarTveloSi, maT Soris kaxeTSic, atmosferuli haeris dabinZurebis mTavari wyaro avtomobilebis gamonabolqvia. kaxeTSi atmosferuli haeris dabinZurebis erT-erTi wy-aro mosaxleobis mier foTlis wvaa. am sferos Sesaxeb sando informacia kaxeTis regionis Ses-axeb ar arsebobs.

bunebrivi katastrofebis marTva

bunebrivi katastrofebis riski mTel msoflioSi, maT Soris saqarTveloSi, Zalian gaizarda, rac mravali faqtoriTaa gamowveuli: klimatis cvlilebiT dawyebuli soflis meurneobis araswori warmoebiT damTavrebuli. es problema kaxeTis regionSi mwvaved dgas, bunebrivi katastrofebis Sedegad miRebuli danakargebi yovelwliurad izrdeba. xSiria gvalva gazaf-xulze, wvimebi mosavlis aRebis periodSi, setyva ukve weliwadis nebismier dros SeiZleba movides, qariSxlebis intensivobac gazrdilia. am klimaturi movlenebis cikli mkveTrad Secvlilia da soflis meurneobis ganviTarebisTvis Zalian did safrTxes warmoadgens, fer-merebi did zarals ganicdian. 2012 wlis 19 ivliss mosuli setyvisa da Zlieri qariSxlis Sede-gad miyenebuli zarali uprecedento iyo. 2013 wlis aprilsa da maisSi Telavisa da gurjaanis municipalitetebSi mosulma setyvam Zalian didi ziani miayena soflis meurneobas.

aseve, aRsaniSnavia sezonuri wyaldidoba da gvalva, droSi gangrZobadi stiqia, magaliTad daWaobeba. amJamad bunebrivi katastrofebis riskis qveS, sxvadasxva diapazoniT, mTeli kaxe-Tis regioni dgas.

garemosdacviTi ganaTleba

garemosdacviTi ganaTlebis ganxorcielebisTvis saWiro qmedebebi Camoyalibebulia dokumen-tSi „garemosdacviTi ganaTleba mdgradi ganviTarebisaTvis, saqarTvelos erovnuli strate-gia da samoqmedo gegma 2012–2014“, sadac formaluri, araformaluri da araoficialuri mimarTulebebia gamoyofili.

bolo sami wlis ganmavlobaSi donorebis da saxelmwifo biujetidan dafinansebul pro-eqtebSi garemosdacviTi sxvadasxva mimarTulebis wili (%–Si )

N mimarTulebis dasaxeleba %uli wili

1 daculi terotoriebi 20

2 garemosdacviTi infrastruqtura 0

3 niadagis marTva 4

4 mdinareTa marTva 4

5 ganaxlebadi da alternatiuli energiebi 5

6 qarsafari zolebi da gamwvaneba 2

7 garemosdacviTi ganaTleba 9

8 transsasazRvro TanamSromloba 15

9 bunebrivi katastrofebi 13

10 adamianuri resursebis marTva 5

11 satyeo seqtori da biomravalferovneba 7

12 klimatis cvlileba 9

13 narCenebis marTva 5

14 finansuri mdgradoba 2

sul 100

27regionis ganviTarebis strategia

ganaxlebadi da alternatiuli energiis gamoyeneba

iafi da efeqturi energiis miRebis mizniT kaxeTis regionisTvis metad mniSvnelovania energiis alternatiuli da ganaxlebadi wyaroebis gamoyeneba. energomatareblebis maRali fasi aferx-ebs sawarmoebisa da saojaxo meurneobebis ganviTarebas. garda amisa, regionSi arsebobs sof-lebi, sadac mosaxleobas eleqtroenergia dRemde ar miewodeba. am pirobebSi mniSvnelovania alternatiuli da ganaxlebadi energo resursebis SesaZleblobebis ganviTareba da gamoyeneba.

kaxeTi saqarTvelos sxva regionebTan SedarebiT ar aris mdidari alternatiuli da ganaxle-badi energo resursebiT. kaxeTi moqceulia qaris dabalsiCqarian zonaSi. regionSi qaris en-ergiis gamoyenebisTvis Sesabamisi mxolod ori monakveTi arsebobs: alaznis veli, romelic qa-ris resursis efeqturi gamoyenebis zonas miekuTvneba da iltos zegani, romlis potencialic SedarebiT SezRudulia. kaxeTs klimaturi pirobebidan gamomdinare mzis energiis (weliwadSi 270 dRe mziania) gamoyenebis potenciali aqvs. aseve, saqonlis nakelis gadamuSavebis gziT bio-sawvavis miRebis perspeqtiva arsebobs.

Tumca mniSvnelovani mainc hidroresursebia, romlis safuZvelzec regionSi 10 hidroeleq-trosadguris mSeneblobaa dagegmili, xolo 4 sadguris mSenebloba ukve mimdinareobs.

kaxeTis regionSi dagegmili hesebis mSeneblobis proeqtebi

N hesis dasaxelebadadgmuli simZlavre

saSualo wliuri gamomuSaveba

1 stori–3 13,7mgv 60,56kvtsT

2 stori–1 14 mgv 69,37kvtsT

3 CelTi 4.8mgv 25,04 kvtsT

4 stori–2 11,4 mgv 50,52 kvtsT

5 CelTi–2 4.8mgv 25,09 kvtsT

6 stori 11.8mgv 56,78kvtsT

7 duruji 1,74mgv 10,69kvtsT

8 samyuriswyali–1 4,88 mgv 25,70kvtsT

9 avani 4,6mgv 18,70kvtsT

10 samyuriswyali–2 22,6mgv 117,40kvtsT

sul 89,52 mgv 434,76kvtsT

kaxeTis regionSi mcire da saSualo hesebis mSeneblobis mimdinare proeqtebi

Nhesis

dasaxelebadadgmuli simZlavre

saSualo wliuri gamomuSaveba

savaraudo investicia(aSS.

donari)etapi

1 Silda 5 mgv 30kvtsT 5 500 000 mSenebare

2 stori–2 11,4 mgv 50,52 kvtsT mokvleva

3 stori–3 13,7mgv 60,56kvtsT mokvleva

4 mokvleva

5 stori–1 14 mgv 69,37kvtsT mokvleva

28 regionis ganviTarebis strategia

VI. regionis faqtoruli analizi (SWOT)

regionis Zlieri mxareebi

· sasoflo-sameurneo savargulebis didi far-Tobi;

· Rvino da spirtiani sasmelebi - qveynis saeqsporto produqcias warmoadgens;

· agrogadamamuSavebeli mrewvelobis ganvi-Tarebis potenciali;

· rekreaciuli, eko, saTavgadasavlo turizmis ganviTarebisa da balneologiuri kurortebis ganviTarebis potenciali;

· centraluri gzebis kargi mdgomareoba;· regionis eleqtrofikacia;

· kargi geografiuli adgilmdebareoba (TbilisTan siaxlove da azerbaijanTan sazRvari);

· Telavis aeroportis asafreni bilikis kargi mdgo-mareoba;

· tyeebisa da daculi teritoriebis siuxve.

regionis susti mxareebi

· mosaxleobis dabereba;

· axalgazrdebis migracia;

· saxelmwifos didi danaxarjebi pensiebsa da dax-marebebze;

· TviTdasaqmebis maRali done;

· samelioracio sistemis arasaTanado mdgomareoba;

· mosaxleobis 90%-isTvis kanalizaciis sistemis xe-lmiuwvdomloba;

· mosaxleobis 62.5%-isTvis bunebrivi airis xelmiu-wvdomloba;

· Sida gzebis gaumarTaoba (31% asfaltiani da 33%- gruntiani safari);

· bunebrivi katastrofebis sixSire;

· mosaxleobaSi kibos, farisebri jirkvlisa da anemi-is gavrcelebis maRali done.

regionis SesaZleblobebi

· agromrewvelobis modernizacia;

· agromrewvelobis ganviTarebis zrdis xe-lSewyoba rogorc saeqsporto potencialis zrdis, aseve, adgilobrivi bazris moTx-ovnebis dakmayofilebis mizniT;

· turizmis sxvadasxva mimarTulebebis ganvi-Tareba;

· mosaxleobis Semosavlebis zrda am or dargSi axali samuSao adgilebis SeqmniT;

· adgilobriv nedleulze dafuZnebiT sxva sawarmo dargebis amuSaveba da axali samuSao adgilebis Seqmna;

· TviTdasaqmebis wilis Semcireba da dasaqme-bulTa ricxvis zrda;

· regionSi swavlis xarisxis amaRlebiTa da samuSao adgilebis SeqmniT dasaqmebis zrda, rac Tavis mxriv xels Seuwyobs migraciis pro-cesis Semcirebas;

· dasaqmebasTan erTad socialuri infras-truqturis ganviTarebiT (sabavSvo baRebi, skolebi, araformaluri ganaTlebis centre-bi) mosaxleobisTvis regionSi darCenis ma-stimulirebeli garemos Seqmna;

· cxovrebis xarisxis amaRleba infrastruq-turis gaZlierebiT, ekologiuri mdgomare-obis gaumjobesebiTa da rig daavadebaTa prevenciiT;

· bunebrivi katastrofebiT gamowveuli ma-terialuri zaralisa da adamianuri msxver-plis Semcireba ganaTlebisa da prevenciuli RonisZiebebis CatarebiT.

regionSi arsebuli safrTxeebi

· bunebrivi katastrofebi;

· atmosferuli haeris dabinZureba gamonabolqviT;

· mosaxleobis bunebrivi kleba da avadoba.

29regionis ganviTarebis strategia

regionis socialuri ganviTareba

Zlieri mxareebi

· mosaxleobis sabaziso ganaTlebis maRali done;

· kaxeTis dasaxlebuli punqtebis geografiuli adgilmdebareoba (siaxlove magistralebTan);

· agromrewvelobisa da turizmis ganviTarebisT-vis xelsayreli bunebrivi da klimaturi pirobe-bi.

SesaZleblobebi

· ekonomikisa da soflis meurneobis waxaliseba;

· samuSao adgilebis Seqmna;

· axalgazrduli politikis gatareba;

· Sobadobis waxaliseba da socialuri infras-truqturis Seqmna;

· axalgazrdebis migraciis da Sesabamisad, mosax-leobis daberebis tendenciis SeCereba;

· ganaTlebis sferos morgeba Sromis bazris moTxovnebTan;

· bavSviani ojaxebisTvis adgilobrivi programe-bidan damatebiTi servisebis miwodeba.

susti mxareebi

· axalgazrdebis ganviTarebaze orientirebuli infrastruqturis siZvele an ararseboba;

· migraciuli procesebi, regionidan samuSao adg-ilebis simcire;

· mosaxleobis dabereba; · ekonomikis neli tempiT ganviTareba;

· regionSi kvalificiuri kadrebis deficiti; · bavSvebisa da dedebis socialuri dacvis pro-

gramebis ararseboba; · bavSvebis dabali wili socialuri daxmarebis

programebSi.

saSiSroebebi

· migraciisa da daberebis tendenciis gagrZele-ba;

· infrastruqturis ganviTarebis SeCereba; · qveyanaSi ekonomikuri krizisi an stagnacia;

· qveyanaSi sainvesticio klimatis gauareseba;

· gonivruli axalgazrduli programebis ugule-belyofa da bavSvebis ganviTarebaSi inves-ticiebis Cadebaze uaris Tqma.

jandacva

Zlieri mxareebi

· sayovelTao jandacvis programis pirobebSi ambulatoruli da urgentuli servisebis xel-misawvdomoba;

· kargad momzadebuli da gadamzadebuli pjd eqimebi da eqTnebi;

· stacionarul seqtorSi ganaxlebuli infras-truqtura.

susti mxareebi

· regionSi pjd ambulatoriebis umetesobaSi amor-tizebulia infrastruqtura da moZvelebulia materialur-teqnikuri baza;

· stacionarul seqtorSi eqim-specialistebis nak-lebobaa, ris gamoc mosaxleoba iZulebulia sam-kurnalod TbilisSi wavides;

· sazogadoebrivi jandacvis dabali efeqturoba; · arc regionSi da arc calkeul municipalitetSi

daavadebebis gavrcelebis Semswavleli kvlevebi ar tardeba.

SesaZleblobebi

· municipalitetebSi daavadebaTa gavrcelebis Semswavleli kvlevebis Catareba;

· jansaRi cxovrebis wesis propagandis mizniT sainformacio kampaniebis warmoeba;

· sazogadoebrivi jandacvis efeqturobis mon-itoringi;

· eqimebis samuSao pirobebis gaumjosebis lobi-reba, specialist-eqimebis kaxeTSi dasaqmebis elsayreli pirobebis Seqmna;

· regionis masStabiT eqimTa interesebis dasa-cavad da lobirebis mizniT `eqimTa asocia-ciis~ Seqmna;

· pacientTa uflebebisa da interesebis dasaca-vad - `pacientTa asociaciis~ Camoyalibeba.

safrTxeebi

· adgilobrivi biujetis dagegmvisas munici-palitetSi sazogadoebrivi jandacvis sferoSi arsebuli problemebis ugulebelyofa;

· adgilobrivi mmarTvelobis nebis ararseboba gad-aWras Tavis kompetenciebSi Semavali jandacvis sakiTxebi;

· mosaxleobis da eqimebis sazogadoebrivi pasi-uroba;

· saxelmwifos mxridan stacionarul seqtorSi viwro specializaciis eqimebis regionebSi mozid-visa da dasaqmebis xelSewyobis politikis ararse-boba;

· med-personalis dabali anazRaureba da xelfase-bis dagvianeba.

30 regionis ganviTarebis strategia

ganaTleba

Zlieri mxareebi

· kaxeTSi yvela donis ganaTlebis dawesebule-bebis arseboba;

· damakmayofilebeli standartebis 2 profesi-uli saswavlebeli;

· profesiuli da umaRlesi ganaTlebis mqone mo-saxleobis didi xvedriTi wili regionis mosax-leobaSi.

susti mxareebi

· profesiuli da umaRlesi ganaTleba kaxeTis Sromis bazris moTxovnebs ar Seesabameba;

· sabavSvo baRebis infrastruqturis savalalo mdgomareoba;

· internetis dabali xelmisawvdomoba regionis skolebSi;

· bavSvebisa da axalgazrdebis mravalmxrivi har-moniuli ganviTarebisTvis saWiro araformalu-ri ganaTlebis kerebis infrastruqturis daba-li xelmisawvdomoba da gaumarTaoba;

· inkluziuri ganaTlebis SezRuduli Sesa-Zleblobebi;

· SSm bavSvebisTvis dRis centrebis dabali xel-misawvdomoba.

SesaZleblobebi

· kaxeTSi umaRlesi da profesiuli ganaTlebis Sesabameba Sromis bazarTan;

· profesiuli saswavleblebis dakavSireba dam-saqmeblebTan da Sesabamisi kadrebis moTxov-na-miwodebaze damyarebuli TanamSromlobis uzrunvelyofa;

· zogadsaganmanaTleblo da skolamdeli aRz-rdis dawesebulebebis infrastruqturis sruli aRdgena maRali xarisxis momsaxurebis uzrunve-lyofisTvis;

· skolebsa da baRebSi inkluziuri swavlebis pro-gramebis SeTavazeba;

· araformaluri ganaTlebisTvis saWiro infras-truqturis aRdgena;

· axalgazrdebs Soris inteleqtualuri da spor-tuli ganaTlebisa da jansaRi cxovrebis wesis popularizacia.

safrTxeebi

· municipalitetebis mxridan ufaso da xarisxiani skolamdeli ganaTlebis uzrunvelsayofad saW-iro resursebis ukmarisoba;

· adgilobrivi TviTmmarTvelobebis mier bavSve-bisa da axalgazrdebis araformaluri da inklu-ziuri ganaTlebis mniSvnelobis ignorireba;

· dabali sazogadoebrivi aqtivoba.

warmoeba

Zlieri mxareebi

· samSeneblo seqtorisTvis nedleulis arseboba.

·

susti mzxareebi

· kvalificiuri kadrebis mwvave nakleboba an saerTod ararseboba;

· finansuri resursebis simcire da siZvire; · sakonsultacio momsaxurebis ararseboba.

SesaZleblobebi

· adgilobriv nedleulze (garda soflis meurne-obisa) orientirebuli, uaxlesi teqnologiebiT da Tanamedrove marTvis principebiT aRWurvili sawarmeobis ganviTareba.

safrTxeebi

· energomatareblebis siZvire;

· sesxebze maRali saprocento ganakveTebi;

· moTxovnis ararseboba (mag. mSeneblobis SeCere-ba).

31regionis ganviTarebis strategia

turizmi

1 Zlieri mxareebi

· regionis kulturuli memkvidreoba; · bunebrivi da geografiuli pirobebi; · regionSi mcxovrebi mosaxleobis tradiciuli

stumarTmoyvareoba da am seqtoris ganvi-Tarebis didi survili.

3.3 susti mxareebi

· turistisTvis servisis miwodebis dabali xarisxi; · infrastruqturis xarvezebi (Seferxeba wylis mi-

wodebaSi);

· seqtorSi momuSave adamianebis arasakmarisi cod-na-gamocdileba.

3.2 SesaZleblobebi

· rekreaciuli turizmis ganviTareba;

· saTavgadasavlo turizmis ganviTareba;

· agroturizmis ganviTareba;

· balneologiuri kurortebis amoqmedeba.

·

3.4 safrTxeebi

· qveynis politikuri arastabiluroba;

· sainvesticio klimatis gauareseba.

investiciebi

Zlieri mxareebi

· soflis meurneobis produqciaze adgilobriv bazarze mzardi moTxovna, misi saeqsporto potenciali;

· iafi samuSao Zala; · biznesis dawyebis ioli procedurebi;

· qveynidan kapitalis repatriaciis Tavisufle-ba.

susti mxareebi

· agromrewvelobaSi sezonuri riskebi da grZelva-diani ukugeba;

· Sida gzebis, wyal-kanalizaciis sistemisa da myari narCenebis marTvis problemebi.

SesaZleblobebi

· investiciebis mozidva soflis meurneobis gadamamuSavebel mrewvelobaSi;

· irigaciis sistemis aRdgenaSi;

· investiciebi turizmis sxvadasxva saxeobebSi;

· investiciebi samSeneblo masalebis warmoeba-Si;

· biosawvavSi investireba.

safrTxeebi

· qveyanaSi sainvesticio klimatis gauareseba;

· saqonlis gasaRebis bazrebis Semcireba.

soflis meurneoba

sasoflo-sameurneo savargulebi

Zlieri mxareebi

· sxvadasxva tipis niadagis didi da nayofieri masivebi.

·

susti mxareebi

· ar xdeba niadagis saTanado gamdidreba mineral-uri Tu organuli sasuqebiT, mimdinareobs miwebis gaudabnoebis procesi, gansakuTrebiT sagarejosa da dedofliswyaroSi;

· sasoflo-sameurneo miwebis mraval ubanze mimdin-areobs niadagis wylismieri da qarismieri erozia.

SesaZleblobebi

· sasoflo-sameurneo savargulebis inven-tarizacia da mesakuTreTa monacemTa sruly-ofili bazis Seqmna;

· sasoflo-sameurneo savargulebis nayofiere-bis amaRleba;

· niadagis dacvis srulyofili samarTlebrivi bazis Seqmna.

safrTxeebi

· saxnavi da saZovari miwebis Carecxva; · miwisqveSa mavneblebis (gansakuTrebiT kavkasiis

marmara RraWa) gavrceleba kaxeTis niadagebSi;

· wyaldidoba da Rvarcofebi.

32 regionis ganviTarebis strategia

meRvineoba

Zlieri mxareebi

· vazis kulturuli jiSebis mravalferovneba; · nayofieri niadagebi; · agroklimaturi pirobebi; · Rvinis damzadebis originaluri meTodebi.

susti mxareebi

· vazis Tanamedrove sanerge meurneobis ararseboba / gamonaklisia TelavSi, sofel kondolSi moqmedi qarTul-franguli investiciiT mowyobili vazis sanerge „arivie jorjia“ da aseve, ramdenime msxvi-li fermeris sanerge meurneoba, Tumca maT sruli teqnologiuri cikli ar gaaCniaT ;

· vazis saZireTa da vazis jiSTa wminda sadedeebis ararseboba;

· nergis laboratoriuli Semowmebis xelmiuwvdom-loba;

· dabalmosavliani da gameCxerebuli venaxebi; · Rvinis sawarmoSi danakargebis Sesaxeb saxelmwifo

normebis ararseboba; · saojaxo Rvinis marnebis produqciis bazarze xe-

lSewyobis ararseboba;· mevenaxe-fermerTa da meRvineTa kvalifikaciisa da

unar-Cvevebis dabali done;· Sxam-qimikatebis falsifikacia da siZvire;· sasuqebisa da sawvavis siZvire;· Casabarebel yurZenze gamoyofili subsidiebis ar-

aefeqturoba.

SesaZleblobebi

· vazis Tanamedrove sanerge meurneobebis mowyoba da sertificirebuli da maRalx-arisxovani vazis nergis xelmisawvdomoba;

· saojaxo da mcire simZlavris marnebSi Tana-medrove teqnologiuri danadgarebis mowyo-ba;

· adgilobriv da saerTaSoriso bazrebze re-gionSi warmoebuli Rvinoebis stimulireba;

· Rvinis warmoebaSi sawarmoo danakargebis saxelmwifo normebis SemuSaveba;

· mwarmoeblebisTvis laboratoriuli momsax-urebis xelmisawvdomoba;

· profesiuli gadamzadebis specialuri pro-gramebis danergva.

safrTxeebi

· niadagis miwisqveSa mavneblebis (kavkasiis marmara RraWa) gavrceleba;

· sainvesticio garemos gauareseba;

· saeqsporto bazrebis dakargva.

marcvleuli kulturebis warmoebis seqtori

Zlieri mxareebi

· unikaluri xorblis saxeobebis mraval-ferovneba;

· nayofieri niadagebi da xelsayreli agrokli-maturi pirobebi.

·

susti mxareebi

· kvalificiuri kadrebis nakleboba;

· dabalkondiciuri saTesle masala; · saheqtaro mosavlianobis dabali maCvenebeli; · dasaraionebeli axali jiSebi; · warmoebuli produqciis maRali TviTRirebuleba;

· zeTsaxdelebSi gamoxdili zeTis dabali xarisxi da gamosavlianoba.

3.3 SesaZleblobebi

· Tanamedrove teqnologiebiT aRWurvili saTesle da jiSTagamocdis meurneobebis mowyoba;

· maRalkondiciuri saTesle masalis warmoeba;

· sademonstracio nakveTebis mowyoba;

· investiciebis mozidva wisqvilebis, zeTsax-delebis, spirtsaxdelebisa da cxovelTa sakvebis mwarmoebeli qarxnebis asaSeneblad.

3.4 safrTxeebi

· stiqiuri movlenebi: setyva, qari da gvalva;

· gamoucdeli jiSebis daTesva;

· kaliebis gamravleba da sxva saSiSi mavneblebis farTo gavrceleba.

33regionis ganviTarebis strategia

bostneuli da baRCeuli kulturebi

Zlieri mxareebi

· nayofieri niadagi da xelsayreli agroklimaturi garemo.

susti mxareebi

· Sesanaxi sasawyobo farTebis nakleboba; · malfuWebadi kulturebisaTvis samacivre

sawyobebis siSore da municipalitetebSi maTi ararseboba;

· sakonservo qarxnebis ararseboba; · kvalificiuri agronomebis nakleboba; · Tanamedrove teqnologebis danergvis xelmi-

uwvdomloba.

SesaZleblobebi

· regionSi, gansakuTrebiT ki, dedaqalaqTan axlos mdebare municipalitetebSi, sagarejosa da Telav-Si, SesaZlebelia sasaTbure meurneobebis Seqmna;

· sanedleulo bazis gafarToeba; · sakonservo qarxnebis mSenebloba; · bostneul-baRCeuli kulturebis Sesanaxi sasawyo-

bo da samacivre meurneobebis Seqmna investiciebis mozidviT;

· maRalmosavliani da daraionebuli jiSebis gamoy-enebiT importirebuli araqisis adgilobrivi war-moebis produqciiT etapobrivi Canacvleba.

safrTxeebi

· gvalva, wyaldidoba, setyva da qariSxali; · mavneblebis gamravleba.

mekartofileoba

Zlieri mxare

· nayofieri niadagebi;

· xelsayreli agroklimaturi pirobebi;

· bioproduqciis warmoebis maRali potenciali.

susti mxareebi

· savargulebi ar irwyveba;

· Tanamedrove sasoflo-sameurneo teqnikis xelmiuwvdomloba, fermerebi, ZiriTadad, xe-liT Sromas ewevian;

· regionSi kvalificiuri agronomebis nakle-boba;

· fermerebs ar aqvT maRalkondiciuri saTesle masala.

SesaZleblobebi

· kaxeTis mTian regionebSi bio-kartofilis warmoe-ba;

· Tanamedrove agroteqnologiebis danergva;

· sasawyobo da sxva damxmare infrastruqturis, agreTve, Tanamedrove sasoflo-sameurneo teqni-kis Seyvana regionSi

safrTxeebi

· stiqiuri movlenebi: setyva, qariSxali, Zlieri yinva.

34 regionis ganviTarebis strategia

mexileoba

Zlieri mxareebi

· nayofieri niadagebi, xelsayreli agroklimatu-ri pirobebi da xexilis mravalferovani jiSebi;

· bio-mexileobis ganviTarebisTvis xelsayreli agroklimaturi pirobebi.

susti mxareebi

· dabalmosavliani xexilis baRebi;

· atmis simwifis periodSi misi realizaciis prob-lema an gayidva dabal fasSi;

· sasoflo-sameurneo kulturebis mosavlis daz-Rvevis xelmiuwvdomloba;

· samacivre meurneobebis simcire da momsaxure-bis maRali fasi;

· sakonservo qarxnebis ararseboba;

· kvalificiuri agronomebis nakleboba.

6.3 SesaZleblobebi

· xexilis jiSebis Tanamedrove sanerge meurneo-bebis Seqmna;

· sertificirebuli xexilis nergebiT baRebis gaSeneba;

· samacivre meurneobebis mowyoba miwisqveS da xi-lis Senaxva iafi energodanaxarjebiT;

· Tanamedrove tipis sakonservo qarxnebis aSene-ba;

· xilis wvenebis, murabebisa da jemebis warmoeba; · adgilobrivi da saeqsporto bazrebis moZieba

da aTviseba.

6.4 safrTxeebi

setyva, qariSxali, yinva;

· niadagis miwisqveSa mavneblebis gavrceleba.

mecxoveleoba

7.1 Zlieri mxare

· agroklimaturi pirobebi; · saZovrebisa da saTibebis didi masivebi.

7.2 susti mxare

· dabalkaloriuli saZovrebi; · arsebuli pirutyvis dabalproduqtiuloba;

· umZimesi epizootiuri mdgomareoba; · cxovelTa gansakuTrebiT saSiSi daavadebebis

SemTxvevebis mateba; · cxovelTa gadasareki trasebis mouwesrigebloba; · cxovelTa inventarizaciisa da pasportizaciis

ararseboba ; · kerZo veterinaruli seqtoris ganuviTarebloba; · samarTlebrivi bazis sisuste; · soflad arsebuli vetubnebis umoqmedoba; · am sferoSi kvalificiuri kadrebis nakleboba; · jiSTsaSeni meurneobebis ararseboba; · mkveTrad gauaresebuli epizootologiuri md-

gomareoba, cxvarSi arsebuli daavadebebi, gansa-kuTrebiT – Turquli.

7.3 SesaZleblobebi

· saZovrebis did masivebze cxovelTa sakvebi kulturebis daTesva, gasarwyaveba;

· maRalproduqtiuli pirutyvis gamravleba morigeobiTi ZovebiT, Tanamedrove jiSTsaSen-ebis mowyoba;

· xelovnuri daTesvlis punqtebis mowyoba; · cxovelTa sasaklaoebis mowyoba; · kerZo veterinaruli sistemis formireba; · rZisa da rZis produqtebis mwarmoebeli Tana-

medrove tipis sawarmoebis Seqmna.

7.4 safrTxeebi

· cxovelTa gansakuTrebiT saSiSi daavadebebis epi-demia (Turquli, brucelozi, calkeul SemTxveveb-Si ki – jilexi).

35regionis ganviTarebis strategia

mefrinveleoba

Zlieri mxareebi

· regionSi frinvelTa – qaTami, mwyeri, xoxobi, in-dauri, ixvi, bati da a.S. saxeobaTa gamozrdisTvis xelsayreli agroklimaturi pirobebi.

SesaZleblobebi

· mefrinveleobis fabrikebis Tanamedrove te-qnologiebiT aRWurva;

· frinvelis maRalproduqtiuli saxeobebis Ser-Ceva da gamravleba;

· adgilze sakvebwarmoebis bazis gaZliereba;

· mexorceuli mimarTulebis mefrinveleobis ganviTareba da importis Canacvleba.

susti mxareebi

· sakvebwarmoebis adgilobrivi bazis simcire;

· Tanamedrove teqnologiebis danergvis siZvire;

· dabalproduqtiuli frinvelis saxeobebi;

· kvalificiuri kadrebis nakleboba.

safrTxeebi

· frinvelis gripis epidemiis gavrceleba.

mefutkreoba

Zlieri mxareebi

· kaxeTSi arsebuli tyisa Tu mdelos mravalfero-vani mcenareebi;

· mcenareebis yvavilobis xangrZlivi periodi;

· yvavilebis unikaluri Tvisebebi da mravalfero-van organul nivTierebaTa klasebis maRali Sem-cveloba.

susti mxareebi

· damxmare inventarisa da masalebis siZvire;

· futkris ojaxebis /skebis/ gadasatani kontei-nerebis simcire da amortizacia;

· Tanamedrove teqnologiebis arcodna da maTi danergvis siZvire;

· Tafli ar warmoadgens saeqsporto produqts; · dargis maregulirebeli samarTlebrivi bazis

arasrulyofileba.

SesaZleblobebi

· Tafli eqsportiT gava evropisa da amerikis ba-zarze.

safrTxeebi

· gvalva, setyva, qarSxali da yinva; · futkris daavadebebis gavrceleba.

sasoflo-samurneo teqnika

10.1 Zlieri mxareebi

· kaxeTis sasoflo-sameurneo savargulebis garkveuli zonebis dasamuSaveblad saWiro Tanamedrove sasoflo-sameurneo teqnika ukve arsebobs;

· qveyanaSi axali teqnikis Semosayvanad mTavrobis politikuri nebis arseboba.

10.2 susti mxareebi

· traqtorebis moZvelebuli parki, amortizebu-li sasoflo-sameurneo agregatebi;

· danakargebi Tesvisa da mosavlis aRebis period-Si;

· Zveli teqnikis movlis maRali danaxarjebi;

· sawvavis maRali fasi, saTadarigo nawilebis ux-arisxoba da siZvire, Sesrulebuli agroteqni-kuri samuSaoebis dabali xarisxi;

· kvalificiuri meqanizatorebis nakleboba.

10.3 SesaZleblobebi

· regionis maprofilebeli qvedargebis Sesabamis-ad axali sasoflo-sameurneo teqnikis Semoyvana;

· meqanizatorTa arsebuli jgufebis gadamzadeba da axali teqnologiebis danergva.

10.4 safrTxeebi

· samTavrobo programis SeCereba an Seferxeba.

36 regionis ganviTarebis strategia

samelioracio sistema

Zlieri mxareebi

· regionis mdinareebis wyaluxvoba da moxerx-ebuli reliefi kaxeTis samelioracio sistemis Zlier mxares warmoadgens.

susti mxareebi

· magistraluri arxebi da Sida sarwyavi qselebi mTel rig ubnebze dazianebuli da moSlilia;

· mosaxleobis mier sayofacxovrebo narCenebiTaa dabinZurebuli magistraluri arxebi da sarwya-vi wyali;

· meqanikuri sarwyavi sistemebi gauqmebulia sagarejosa da dedofliswyaroSi, moSlilia ma-Tze mibmuli Sida sarwyavi qseli, araefeqturia am sistemis marTvis sistema;

· kvalificiuri kadrebis nakleboba.

SesaZleblobebi

· TviTdinebiTi sarwyavi sistemebis reabilitaci-is paralelurad SesaZlebelia meqanikuri sar-wyavi sistemebis aRdgena da kaxeTSi arsebuli sasoflo-sameurneo savargulebis gasarwyaveba;

· Tanamedrove Sida sarwyavi sistemebis mowyoba, fermerebis CarTva Sida sarwyavi sistemebis marTvaSi; Sida sarwyavi sistemis efeqturi mod-elis Seqmna, romelic wylis aRricxvianobasa da Tanxebis amoRebas gaxdis SesaZlebels.

safrTxeebi

· stiqia, gansakuTrebiT gvalva;

· mosaxleobis mier magistralur arxebSi sayo-facxovrebo narCenebis Cayra da sarwyavi wylis dabinZureba.

infrastruqtura

1.1 Zlieri mxareebi

· eleqtrofikaciis maRali done; · centraluri gzebis sakmaod kargi mdgomareoba.

1.2 susti mxareebi

· mosaxleobisTvis wylis miwodebis Seferxeba;

· sivrciTi mowyobis gegmis ararseboba;

· kaxeTis soflebis umravlesoba gazificirebu-li ar aris;

· gaumarTavi Sida gzebi; · gare ganaTebis gamarTuli sistemiT q.

dedofliswyaros mxolod 35% da didi sof-lebis centraluri quCebia uzrunvelyofili;

· xSiria eleqtroenergiis dabali ZabviT miwode-ba, maT Soris qalaqebSi;

· sazogadoebrivi transporti (avtomobilebi) sakmaod amortizirebulia;

· internet qselSi mosaxleobis CarTulobis dab-ali maCvenebeli;

· qalaqebsa da soflebSi koleqtiuri nagav-sayrelebis ararseboba.

1.3 SesaZleblobebi

· regionis mTliani gazificireba; · alternatiuli energiis aTviseba; · uwyveti da xarisxiani wyalmomaragebis uzrun-

velyofa; · Sida gzebis reabilitacia; · nagavsayrelebis marTvis uzrunvelyofa; · SSm pirebisTvis infrastruqturis Seqmna; · Sida gzebis ganviTareba;

· wyalmomaragebis sistemis ganviTareba;

· internetkavSiriT mTliani teritoriis mocva.

1.4 safrTxeebi

· bunebrivi katastrofebis mier infrastruqtur-is dazianeba.

37regionis ganviTarebis strategia

garemos dacva

satyeo seqtori da biomravalferovneba

2.1 Zlieri mxareebi

· tyeebis TviTaRdgenis unari; · tyis aramerqnuli resursis mniSvnelovani

maragebi.

2.2 susti mxareebi

· kaxeTis regionis biomravalferovnebis strategii-sa da samoqmedo gegmis ararseboba;

· tyis ukontrolo gaCexva;

· ar Catarebula tyis inventarizacia; · 20 weli ar Catarebula srulfasovani fitopa-

Tologiuri da fitosanitaruli samuSaoebi; · ar arsebobs wiTeli nusxa;

· samonadireo sferoze saxelmwifos kontroli efeqturad ver xdeba;

· Walis tyeebis didi nawili ganadgurebulia da mim-dinareobs bunebrivi resursebis ukanono amoReba;

· fitopaTologiuri kvlevebis Cautarebloba;

· sanerge meurneobebis simcire.

2.3 SesaZleblobebi

· tyeebis potencialis gamoyenebiT turistu-li, rekreaciuli da balneologiuri tur-izmis ganviTareba;

· kontrolisa da sanqciebis daweseba tyis ukanono Wraze.

2.4 safrTxeebi

· arsebuli problemebisa da gamowvevebis ugulebe-lyofa.

daculi teritoriebi

Zlieri mxareebi

· daculi teritoriebis simdidre;

· biomravalferovnebisa da ekosistemebis do-neze arsebuli daxvewili kanonmdebloba;

· daculi teritoriebis dacvis reJimis gamar-Tuli muSaoba;

· daculi teritoriebis mimarT saqarTvelos mosaxleobis interesis zrda;

· am sferoSi dasaqmebuli kadrebis profesion-alizmi.

SesaZleblobebi

· daculi teritoriebis ganviTareba;

· azerbaijanTan transsasazRvro daculi terito-riebis Seqmnis SesaZlebloba.

·

susti mxareebi

· daculi teritoriebis nawilisTvis marTvis gegmebis ararseboba;

· daculi teritoriebis nawilis turistuli potencialis Seufasebloba;

· Telavis saxelmwifo universitetisa da dac-uli teritoriebis administraciebs Soris naklebi TanamSromloba;

· saxelmwifo dafinansebis simcire;

· daculi teritoriebis aramkafio Sida da gare zonireba;

· xelmisawvdomi eleqtronuli resursebis sim-cire;

· samecniero kvlevebis nakleboba;

· sazogadoebrivi monitoringis sistemis ararseboba.

safrTxeebi

· garemos dacvisa da daculi teritoriebis gan-viTarebis prioritetulobis SesaZlo cvlileba xelisuflebis cvlilebasTan erTad.

38 regionis ganviTarebis strategia

atmosferuli haeris marTva

Zlieri mxareebi

· regionSi samrewvelo sawarmoebis nakleboba; · haeris marTvis sakiTxebis mimarT xelisuflebis

dainteresebulobis zrda.

4.2 susti mxareebi

· sezonurad foTlis wvis Sedegad haeris dabinZureba;

· moqmed sawarmoebSi filtrebis arqona;

· haeris xarisxis Semmowmebeli laboratoriis ararseboba;

· Tanamedrove standartebTan srul Seusabamoba-Si myofi TviTneburi nagavsayrelebi;

· haeris dabinZureba avtomanqanebis gamon-abolqviT– teqnikurad gaumarTavi avtomo-bilebis didi raodenoba.

4.3 SesaZleblobebi

· haeris marTvis sakiTxis mimarT msoflio da erovnuli sazogadoebis interesis zrda;

· avtomobilebisaTvis teqnikuri daTvalierebis sistemis SemoReba.

4.4 safrTxeebi

· atmosferuli haeris marTvis sakiTxis mniSvne-lobis ugulebelyofa;

· avtomobilebisa da sawarmoebis mier haeris dabinZurebis zrdis saSiSroeba.

bunebrivi katastrofebis marTva

Zlieri mxareebi

· bunebriv katastrofebze reagirebisTvis mu-nicipalitetebSi Seqmnili dokumenturi baza da sagangebo situaciebis marTvis samsaxurebi;

· rvave municipalitetis mier SemuSavebuli da sakrebulos mier damtkicebulia bunebrivi da teqnogenuri xasiaTis sagangebo situaciebze reagirebis gegmebi;

· regionul da municipalur doneze arsebuli samaSvelo samsaxurebi;

· bunebrivi katastrofebis riskis Semcirebis mimarT saxelmwifos da aseve, samoqalaqo sazo-gadoebis mxridan gazrdili interesi.

susti mxareebi

· stiqiuri movlenebis dros zaralis aRricxvis, gamoangariSebis da fermerTa kompensirebis efeqturi modelis ararseboba;

· municipalitetebisTvis bunebrivi katastrofe-bis riskebis Sefasebis ararseboba;

· arsebuli gegmebi ar pasuxobs Tanamedrove moTxovnebs da ar iTvaliswinebs axali teqnolo-giebis danergvis saWiroebebs;

· kvalificiuri kadrebisa da teqnikuri resursis simcire;

· winaswari Setyobinebis sistemis ararseboba;

· sagangebo situaciebis marTvis samsaxuris mo-saxleobasTan naklebi komunikacia;

· mosaxleobis ganaTlebis dabali done;

· finansuri resursebis simcire.

SesaZleblobebi

· katastrofebis riskebis Semcirebis, prevenci-isa da marTvis Sesaxeb saerTaSoriso gamoc-dilebis Seswavla;

· inovaciuri midgomebis gamoyenebis Sesa-Zlebloba.

safrTxeebi

· mdinareebsa da xevebze napirsamagri sistemis ararseboba;

· stiqiuri ubedurebis sixSire da diapazonis zrda.

39regionis ganviTarebis strategia

garemosdacviTi ganaTleba

6.1 Zlieri mxareebi

· zogadi xasiaTis samoqmedo gegmis arseboba; · arasamTavrobo seqtoris aqtiuroba;

· sajaro skolebis did nawilSi ekologiuri klubebis arseboba;

· Telavis saxelmwifo universitetSi sabunebi-smetyvelo specialobebis arseboba;

· garemosdacviTi informaciisa da ganaTlebis departamentis arseboba saqarTvelos gare-mosdacvis da bunebrivi resursebis saminitro-Si.

6.2 susti mxareebi

· saxelmwifo strategiaSi rekomendaciebi zogad xasiaTs atarebs da ar iTvaliswinebs regionul da adgilobriv specifikas;

· garemosdacviTi ganaTleba ar aris prioritetu-li mimarTuleba;

· kaxeTis regionSi ekologiuri ganaTlebis Sesaxeb proeqtebis simcire;

· saskolo da sauniversiteto programebSi saval-debulo garemosdacviTi sagnebis nakleboba;

· regionSi specialistebis simcire. 6.3 SesaZleblobebi

· garemosadacviTi ganaTlebis mimarT saxelm-wifosa da adgilobrivi TviTmmarTvelobebis dainteresebulobis zrda.

6.4 safrTxeebi

· garemosdacviTi problemebis zrdisa da garemos-dacviTi ganaTlebis araproporciuloba.

ganaxlebadi da alternatiuli energiis gamoyeneba

7.1 Zlieri mxareebi

· adgilobrivi mosaxleoba dainteresebulia al-ternatiuli energiebis gamoyenebiT;

· saxelmwifo dainteresebulia alternatiuli energiebis potencialis aTvisebiTa da gamoy-enebiT;

· ganaxlebadi (hidroresursebis) energiis re-sursis aTviseba saxelmwifo prioritets war-moadgens;

· kaxeTis regionSi dagegmilia da ukve mimdin-areobs mcire hesebis mSenebloba.

7.2 susti mxareebi

· ar arsebobs sakanonmdeblo baza;

· Seufasebelia kaxeTSi qarisa da gansakuTrebiT, mzis energiis potenciali;

· ar arsebobs ganaxlebadi da alternatiuli en-ergiebis aTvisebisas garemoze zemoqmedebis Se-fasebis erTiani sistema;

· srulyofilad ar aris Sefasebuli garemos-dacviTi riskebi.

7.3 SesaZleblobebi

· hidroresursebis simdidre;

· regionSi axali mcire zomis hesebis mSeneblo-bis SesaZlebloba;

· regionSi biosawvavis warmoebis SesaZlebloba;

· municipalitetebSi energodamzogavi da en-ergiis alternatiul wyaroebze momuSave na-Turebis damontaJeba.

7.4 safrTxeebi

· globaluri ekologiuri kataklizmebis pirobeb-Si hidro resursebis Semcirebis tendencia da arastabiluroba.

·

40 regionis ganviTarebis strategia

VII. regionis ganviTarebis prioritetebi, xedva, strategiuli

miznebi, amocanebi da mosalodneli Sedegebi.

regionis ganviTarebis prioritetebi

· regionis socialur-ekonomikuri ganviTareba

· mosaxleobis cxovrebis donisa da xarisxis amaRleba

· demografiuli mdgomareobis gaumjobeseba

regionis ganviTarebis 8-wliani xedva

2021 wlis bolosTvis kaxeTidan Semcirdeba migracia, miRweuli iqneba mosaxleobis bunebrivi mateba; TviTdasaqmeba Semcirdeba da gaizrdeba agromrewvelobasa da turizmSi dasaqmebul-Ta raodenoba; agromrewvelobaSi, turizmsa da mTel rig sawarmoebSi, sadac adgilobrivi nedleuli saSualebas miscems warmoebis ganviTarebas, moziduli iqneba investiciebi, moxdeba dargebis saxelmwifo mxardaWera; ganviTardeba fermeruli da ojaxuri meurneobebi, sasawyo-be da samacivre meurneobebi, sakonservo sawarmoebi; soflis meurneobaSi danergili iqneba ax-ali teqnologiebi da fermerisTvis xelmisawvdomi iqneba sasoflo-sameurneo teqnika; aRdge-ba sairigacio sistemebi, gaizrdeba mosavlianoba; regionSi warmoebuli sasoflo-sameurneo produqcia Caanacvlebs importul analogebs, gaiyideba saqarTvelos mTel teritoriaze da gava eqsportze; seqtorebSi imuSaveben kvalificiuri kadrebi, Seiqmneba profesiuli asocia-ciebi.

regionSi Sida gzebis dageba gagrZeldeba; qalaqebsa da soflebSi wylis miwodeba gaumjobes-deba, sakanalizacio sistemiT sargeblobas ufro meti ojaxi SeZlebs, mowyobili iqneba nagav-sayrelebi; regionis TviTmmarTvelobis struqturebSi, saswavlo dawesebulebebSi, ofisebsa da ojaxebSi iqneba interneti, rac xels Seuwyobs informaciis gacvlas, ganaTlebasa da saqmiani urTierTobebis ganviTarebas; SSm pirebisTvis saTanado infrastruqturis mowyoba daiwyeba; mosaxleoba isargeblebs alternatiuli energiis wyaroebiT, ris gamoc komunaluri gadasaxa-debis Tanxa Semcirdeba.

kaxeTSi SenarCundeba biomravalferovneba, gaumjobesdeba daculi teritoriebis marTva, dainergeba atmosferuli haeris Tanamedrove marTva da aseve, ganviTardeba bunebrivi katastrofebis marTvisa da prevenciis sistema.

kaxeTSi sabavSvo baRebisa da sajaro skolebis reabilitacia da Tanamedrove inventariT aRWurva gagrZeldeba; Telavis saxelmwifo universitetsa da regionis profesiul saswav-leblebSi miRebuli codniTa da kvalifikaciiT gaadvildeba muSaobis dawyeba; imuSavebs ara-formaluri ganaTlebis kerebi da gamajansaRebeli obieqtebi.

ambulatoriebis reabilitacia gagrZeldeba, stacionarebSi imuSaveben kvalificiuri spe-cialist-eqimebi; Semcirdeba axal daavadebaTa raodenoba, ganmtkicdeba jansaRi cxovrebis wesi, gaizrdeba Sobadoba.

regionSi gaizrdeba urTierTTanamSromloba TviTmmarTvelobas, centralur xelisuflebas, arasamTavrobo da biznesseqtorebs Soris; mosaxleoba aqtiurad CaerTveba sazogadoebriv da sameurneo saqmianobaSi; regioni mimzidveli gaxdeba investorebisa da turistebisTvis; kax-eTSi cxovrebis kargi pirobebi iqneba adgilobrivi mosaxleobisaTvis.

2014-2021 wlebis strategiuli miznebi, amocanebi da mosalodneli Sedegebi

soflis meurneoba

mizani1. yvela saxis sasoflo-sameurneo savargulebis xarisxis gaumjobeseba.

amocana 1.1 yvela saxis sasoflo-sameurneo savargulebis xarisxis gaumjobeseba inven-tarizacia.

moxdeba s/s miwebis, m.S venaxebis inventarizacia, Seiqmneba miwis mesakuTreTa monacemTa baza.

amocana 1.2. s/s miwebis Carecxvis SeCereba.

saWiroebis Sesabamisad Catardeba napirsamagri samuSaoebi.

41regionis ganviTarebis strategia

amocana 1.3. naTesebis dazianebis SeCereba.

Catardeba kaliebis winaaRmdeg saWiro RonisZiebebi.

mizani 2. meRvineobis saeqsporto potencialis zrda xarisxis amaRlebisa da sakanonmdeb-lo bazis daxvewis gziT.

amocana 2.1. yurZnis xarisxis gaumjobeseba.

Seiqmneba sanerge meurneobebi da nergebis Sesamowmebeli laboratoriebi.

amocana 2.2: sakanonmdeblo bazis mowesrigeba.

centralur doneze SemuSavdeba Rvinis danakargebis normativebi, qarTuli kanonmdebloba harmonizebuli iqneba Sesabamis saerTaSoriso normatiul aqtebTan.

amocana 2.3. dargis kvalificiuri kadrebiT aRWurva.

profesiul saswavleblebsa da Telavis saxelmwifo universitetSi dainergeba mevenaxe-fer-merTa da meRvineTa momzadeba-gadamzadebis saswavlo programebi.

mizani 3. centralur da adgilobrivi mTavrobebis xelSewyobiT meRvineobis ganviTareba saSualo da mcire warmoebis stimulirebiT.

amocana 3.1: gamoSvebul produqciaSi mcire da saSualo sawarmoebis wilis zrda.

Rvinis mwarmoebel mcire da saSualo qarxnebSi moxdeba investiciebis Cadebis mizanSewonilo-bis Seswavla. reklamis mizniT Catardeba saojaxo Rvinis festivalebi da gamofenebi.

mizani 4. marcvleulobis moculobisa da xarisxis zrda.

amocana 4.1. jiSTa daraioneba da maRalkondiciuri saTesle masalis warmoeba.

Seiqmneba jiSTa gamocdisa da saTesle meurneobebi. moxdeba adre arsebuli meurneobis aRdge-na. es yvelaferi xels Seuwyobs warmoebuli saTesle masalis maRal xarisxs.

amocana 4.2. adgilobrivi produqciis xarisxis gazrda.

Tanamedrove teqnologiebSi investiciebi Caideba. Seiqmneba Tanamedrove sasawyobe meurneo-bebis, saSrobebis, dasafasoebeli sawarmoebisa da xarisxis kontrolis laboratoria. es yve-laferi xels Seuwyobs gamoSvebuli produqciis maRal xarisxs.

amocana 4.3. simindis warmoebis gazrda.

regionSi moxdeba simindis jiSebis daraioneba da maRalkondiciuri saTesle masalis gamoyva-na, rac simindis warmoebis zrdas Seuwyobs xels.

mizani 5. bostneul-baRCeuli kulturebis gadamuSavebis ganviTareba.

amocana 5.1. bostneul-baRCeuli sakonservo produqciis warmoebis xelSewyoba.

bostneul-baRCeuli kulturebis warmoebaSi Tanamedrove agroteqnologiuri meTodebi dain-ergeba, Caideba investiciebi sakonserve, samacivre da Sesanax sasawyobe meurneobaSi, ris Sede-gadac moxdeba bostneul-baRCeuli sakonservo produqciis warmoebis ganviTareba.

amocana 5.2. araqisis warmoebis gazrda.

moxdeba araqisis warmoebis gafarToeba, gatardeba adgilobrivi bazris aTvisebaze mimarTuli marketinguli RonisZiebebi, ris Sedegad gaizrdeba araqisis warmoeba.

mizani 6. bio-mekartofileobis ganviTareba.

amocana 6.1. mTian regionebSi biokartofilis warmoeba.

Catardeba niadagis analizebi da Seiqmneba sasawyobe meurneobebi.

mizani 7. mexileobis Semdgomi ganviTareba atmisa da garglis gaSenebiT da Sesanaxvi meur-

42 regionis ganviTarebis strategia

neobebisa da gadamamuSavebeli sawarmos SeqmniT.

amocana 7.1. atmisa da garglis gaSeneba.

Seiqmneba atmis Tanamedrove sanerge meurneobebi da gaSendeba intensiuri baRebi. Seiqmneba yinvagamZle garglis sanerge meurneobebi, ris Sedegad atmisa da garglis produqciis mocu-loba gaizrdeba.

amocana 7.2. xilis Senaxva-gadamuSaveba.

Seiqmneba xilis sacavebi da aSendeba Tanamedrove sakonservo warmoeba, ris Sedegadac daiwyeba xilis Senaxva da dakonserveba.

mizani 8. mefutkreoba: Taflis warmoebis zrda da misi saeqsporto produqtad aRiareba.

amocana 8.1. fermerTa xelSewyoba Taflis da misi Tanmdevi produqciis warmoebaSi.

mefutkreebisTvis damxmare inventarisa da masalebis SeZenis, skebis gadasatani konteinerebis miwodebisa da Tanamedrove teqnologiebis danergvis gziT moxdeba Taflis da misi Tanmdevi produqciis warmoebis xelSewyoba.

amocana 8.2. Taflis saeqsporto produqtad aRiareba.

centralur doneze samarTlebrivi bazis SeqmniT da saerTaSoriso organizaciebSi gawevri-anebis gziT moxdeba kaxeTSi warmoebuli Taflis saeqsporto produqtad aRiareba.

mizani 9. mecxoveleoba: xarisxis gaumjobeseba da produqciis warmoebis ganviTareba.

amocana 9.1. cxovelTa daavadebebis prevencia.

regionSi Catardeba cxovelTa inventarizacia da pasportizacia, aseve, cxovelTa gansakuTre-biT saSiS daavadebebze, rogoric aris Turquli, brucelozi da jilexi, drouli vaqcinacia gakeTdeba, ris Sedegadac Semcirdeba daavadebaTa SemTxvevebi da epidemiis saSiSroeba.

amocana 9. 2. veterinaruli sistemis efeqturobis gazrda.

centralur doneze Seiqmneba da amoqmeddeba vaqcinebis xarisxis kontrolis efeqturi meqa-nizmi, Seiqmneba kerZo veterinaruli saqmianobis maregulirebeli sakanonmdeblo baza. es RonisZiebebi xels Seuwyobs sistemis efeqtur funqcionirebas.

amocana 9.3. rZis da xorcis warmoebis ganviTareba.

Seiqmneba jiSTsaSenebis, xelovnuri daTesvlis punqtebi, aSendeba Tanamedrove fermebi, mox-deba investiciebis mozidva rZisa da rZis produqtebis Tanamedrove sawarmoebis Seqmnasa da xorcis warmoebaSi.

mizani 10. mefrinveleoba. saojaxo da mcire zomis fermeruli meurneobebis waxaliseba, adgilobriv bazarze importis Canacvleba.

amocana 10.1. maRalxarisxiani xorcisa da kvercxis warmoeba.

regionSi moxdeba maRalproduqtiul frinvelTa saxeobebis gamravleba, saojaxo da mcire zomis fermeruli meurneobebis waxaliseba, rac gazrdis maRalxarisxiani produqciis warmoe-bis moculobasa da konkurentunarianobas.

amocana 10.2. adgilobriv bazarze importis Canacvleba.

Telavis mefrinveleobis fabrika kerZo seqtoris ZalisxmeviT amoqmeddeba, moxdeba fabrik-is Tanamedrove teqnologiebiTa da kvalificiuri kadrebiT aRWurva, fabrikasa da mcire saf-ermero meurneobebSi warmoebuli kvercxisa da xorcis gayidvebis qseli aewyoba saqarTvelos sxva regionebSic.

mizani 11. sasoflo-sameurneo teqnikis geografiuli xelmisawvdomoba da nairsaxeobis uzrunvelyofa.

amocana 11.1: servis-centrebis advili geografiuli xelmisawvdomoba.

43regionis ganviTarebis strategia

moxdeba servis centrebis gaxsna, ris Sedegadac uzrunvelyofili iqneba servis centrebis geografiuli xelmisawvdomoba.

amocana 11.2. yvela saxis teqnikis xelmisawvdomoba.

moxdeba vazisa da xexilis sargav- saTesi, niadagis gamafxvierebeli teqnikis Setana, sasuqis Semtani da mosavlis amRebi teqnikiT uzrunvelyofa. Sedegad regionis mosaxleobisTvis iqneba warmodgenili yvela saxis teqnika.

amocana 11.3. meqanizatorTa kvalifikaciis Tanamedrove moTxovnebTan Sesabamisoba. re-gionis profesiul saswavleblebSi moxdeba meqanizatorTa kvalifikaciis amaRleba, rac uz-runvelyofs am profesiis Tanamedrove moTxovnebTan Sesabamisobas.

mizani 12. melioracia: Sida sarwyavi qselebis aRdgena da Tanamedrove teqnologiebiT aR-Wurva, satumbi sadgurebisa da Sida sarwyavi qselebis aRdgena.

amocana 12.1. sarwyavi sistemebis aRdgena.

sarwyavi sistemebis, saTave nagebobebis, magistraluri arxebis, hidroteqnikuri nagebobebisa da Sida sarwyavi qselebis aRdgena da Tanamedrove teqnologiebiT aRWurva moxdeba.

ekonomika (soflis meurneobis garda)

mizani 13.. arasasoflo-sameurneo warmoebis potencialis ganviTareba nedleulis bazis SeswavliTa da mewarmeTa xelSewyobiT

amocana 13.1 nedleulis bazis Seswavla.

moxdeba regionis nedleulis bazis Seswavla da axali sawarmoebis Seqmnis SesaZleblobis gan-sazRvra SerCeuli kriteriumebiT.

amocana 13.2 mewarmeTa xelSewyoba.

Seiqmneba sakonsultacio centrebi, sadac biznesis warmomadgenlebs kvalificiur konsulta-ciebs gauweven sagadasaxado sakiTxebze, finansuri resursebis mozidvisa da sawarmos fi-nansebis marTvis sakiTxebTan dakavSirebiT. Sedegad Seswavlili iqneba arsebuli nedleuli da sawarmoo potenciali da moxdeba mewarmeebis saWiro informaciiT aRWurva.

mizani 14. turizmis ganviTareba axali mimarTulebebis aTvisebiT, infrastruqturis gan-viTarebiT, momuSaveTa kvalifikaciis amaRlebiT.

amocana 14.1 turizmis potencialis aTviseba.

regionis turizmis potencialis aTvisebis SemTxvevaSi moxdeba rekreaciuli, saTavgadasavlo, ekoturizmis, agroturizmis ganviTareba. balneologiuri kurortebi ganviTardeba gurjaan-isa (axtala) da sagarejos (ujarma) municipalitetebSi. Seiqmneba turistuli bazebi, zafxulSi safexmavlo marSrutebi, xolo zamTarSi saTxilamuro turizmi ganviTardeba (mTa civi) Tela-vis municipalitetSi.

amocana 14.2 turizmis xelSewyoba infrastruqturuli proeqtebis ganxorcielebiT.

wyalmomarageba gaumjobesdeba, nagavsayrelebi mowesrigdeba (sanitarul–epidemiologiuri mdgomareoba gaumjobesdeba, mawanwala cxovelebis problema mogvardeba), iqneba mowyobili gzebi, rac regions turistebisTvis mizidulobasa da konkurentunarians gaxdis.

amocana 14.3 kadrebis kvalifikaciis amaRleba.

regionis saganmanaTleblo dawesebulebebi turistuli biznesis Sesaxeb kursebsa da treningebs Caatareben, sadac dainteresebuli pirebi turistuli biznesis dawyebisa da marT-visaTvis aucilebel unar-Cvevebsa da codnas SeiZenen. turizmis sferoSi Seiqmneba profesi-uli asociacia, romlis mizani iqneba dargis interesebis lobireba, saqmiani urTierTobebis damyareba, momsaxurebis ganviTareba, saxsrebis moZieba da dargSi momuSave xalxis CarTulo-bis amaRleba.

44 regionis ganviTarebis strategia

mizani 15. regionis ganviTareba investiciebis mozidviT.

amocana 15.1. investiciebi soflis meurneobis gadamamuSavebel mrewvelobaSi.

moxdeba regionis sainvesticio saWiroebebis Seswavla da mizanSewonilobis SemTxvevaSi inve-stireba ganxorcieldeba jiSTa gamocdisa da saTesle meurneobebSi, (wnoris, gurjaanisa da Telavis jiSTa gamocdis meurneobebi), sasaTbure, sacdel, sanerge da Tanamedrove sasawyobe meurneobebSi, dasafasoebel sawarmoebSi, saSrobebsa da samacivreebSi, sakonservo, samacivre da Sesanax sasawyobe meurneobebSi, araqisis warmoebaSi, Tanamedrove sakonservo sawarmoebSi, Taflis mcire da saSualo warmoebaSi, rZisa da xorcis Tanamedrove sawarmoebSi, mefrinve-leobis fabrikaSi. aseve, mizanSewonilobis SemTxvevaSi investiciebis Cadeba moxdeba zemo da qvemo alaznis TviTdinebiT sarwyav sistemebSi, saTave nagebobebSi, magistraluri arxebis, hidroteqnikuri nagebobebis mowyoba-reabilitaciaSi, meqanikur sarwyav sistemebSi, satumb sadgurebSi, Sida sarwyav sistemebSi. amis Sedegad moxdeba mrewvelobis modernizeba da gaizr-deba gamoSvebuli produqciis moculoba da konkurentunarianoba.

amocana 15.2. investireba turizmSi.

Seswavlili iqneba da mizanSewonilobis SemTxvevaSi moxdeba investireba turistul bazebSi, rekreaciul turizmSi, ekoturizmSi, balneologiuri kurortebis ganviTarebaSi (gurjaansa (axtala) da sagarejoSi (ujarma)), rac xels Seuwyobs kaxeTis turistuli potencialis aTvise-bas.

amocana 15.3. investiciebi alternatiul energiaSi.

moxdeba biosawvavSi investiciebis Cadebis mizanSewonilobis Seswavla da proeqtebis ganxor-cieleba. moxdeba alternatiuli energiis wyaroebis aTviseba da ganviTareba, xolo eleqtro-energia ufro xelmisawvdomi gaxdeba mosaxleobisTvis da regionuli ekonomikisTvis.

infrastruqtura

mizani 16. mosaxleobis maRali xarisxis sasmeli wyliT momarageba da sacxovrebeli sax-lebis kanalizaciis sistemaSi mierTeba.

amocana 16.1. sasmeli wylis miwodebis uzrunvelyofa.

moxdeba amortizirebuli qselebis reabilitaciis xelSewyoba. aseve, gaumjobesdeba saTave nagebobebis sistema. Sedegad SesaZlebeli gaxdeba mosaxleebisTvis sasmeli wylis miwodebis gaumjobeseba.

amocana 16.2. regionis soflebSi sasmeli wylis miwodebis uzrunvelyofa.

moZvelebuli wylis qselebis gamocvla da sadrenaJo sistemebis reabilitacia gagrZeldeba. Sedegad SesaZlebeli gaxdeba soflebis ukeTesi wyalmomarageba.

amocana 16.3. sasmeli wylis danakargebis aRmofxvra.

gagrZeldeba mricxvelebis damontaJeba. dawesdeba wylis aramiznobriv da uyairaTo moxmare-baze sanqciebi. Sedegad mkveTrad Semcirdeba wylis danakargebi.

amocana 16.4. sakanalizacio sistemis mSeneblobis gagrZeleba.

gagrZeldeba sakanalizacio qselebis gayvana da arsebuli sakanalizacio qselebis reabilita-cia.

amocana 16.5. wylis xarisxis kontroli.

ganxorcieldeba wylis gamwmendi nagebobebis reabilitacia da mSenebloba .

mizani 17.wylis momaragebisa da narCenebis marTvis efeqturobis amaRleba.

amocana 17.1. soflis wylis miwodebisa da narCenebis gatanis momsaxurebis subsidirebis wilis Semcireba da TviTdafinansebis wilis zrda.

soflis wylis miwodebasa da narCenebis gatanaze gadasaxadi dawesdeba. dainergeba tarifis dadgena-amoRebis sistema da moxdeba misi administrireba.

amocana 17.2. finansuri resursebis efeqturi gamoyeneba.

TviTmmarTveli erTeulis biujetidan gamoTavisuflebuli Tanxebi reinvestirebuli iqneba

45regionis ganviTarebis strategia

soflis wylis miwodebisa da narCenebis gatanis momsaxurebis ganviTarebaSi. Sedegad miRweu-li iqneba finansuri resursebis ufro efeqturi gamoyeneba.

mizani 18. mosaxleobis bunebrivi airiT uzrunvelyofa.

amocana 18.1. regionSi bunebrivi airis qselis gafarToeba.

soflebSi centraluri gazsadenis Seyvana gagrZeldeba da damontaJdeba mricxvelebi. Sede-gad bunebrivi airi miewodeba regionis mosaxleobis ufro met nawils.

mizani 19. Sida gzebis aRdgena da saniaRvre arxebis reabilitacia.

amocana 19.1. problemuri zonebis reabilitaciis gagrZeleba.

qalaqebSi quCebisa da saniaRvre qselebis reabilitacia gagrZeldeba, soflebSi ki – central-uri sasoflo gzebis da saniaRvre sistemebis.

mizani 20. regionSi gare ganaTebis gaumjobeseba.

amocana 20.1. gare ganaTebis gaumjobeseba.

saWiroebis Sesabamisad gaumjobesdeba dasaxlebuli punqtebis gare ganaTebiT uzrunvelyofa.

mizani 21. regionis mosaxleobis CarTva internetSi.

amocana 21.1. regionis yvela municipalitetis internetiT dafarvis gazrda.

Sesabamisi kavSirgabmulobis sistemebisa da obieqtebis danergva/damontaJeba ganxorcield-eba imisaTvis, rom yvela municipalitetis administraciuli erTeuli internetSi CaerTos. sajaro dawesebulebebi da saswavlo obieqtebi internetiT iqneba uzrunvelyofili. dasaxle-bul punqtebSi internetis gayvaniloba mowesrigdeba. Sedegad internetis xelmisawvdomoba gaizrdeba, rac xels Seuwyobs mosaxleobis ganaTlebas da regionis savaWro-ekonomikuri urT-ierTobebis gaRrmavebas.

garemos dacva

mizani 22. stiqiuri nagavsayrelebis gauqmeba da narCenebis organizebuli marTva.

amocana 22.1. nagavsayrelebis mowyoba.

regionSi saWiro raodenobis organizebuli nagavsayrelebi moewyoba. Sedegad gaumjobesdeba ekologiuri mdgomareoba, iersaxe da aseve, mosaxleobis cxovrebis xarisxi.

mizani 23. regionis samomavlo ganviTarebisTvis sivrciT-teritoriuli gegmebis Seqmna.

amocana 23.1. sivrciT-teritoriuli gegmebis SemuSaveba.

regionSi moxdeba sivrciT-teritoriuli gegmebis SemuSaveba da amoqmedeba.

mizani 24: tyisa da biomravalferovnebis SenarCuneba inventarizaciisa da biomraval-ferovnebis dacviT.

amocana 24.1. tyeebis inventarizacia.

Catardeba tyeebis strategiuli zonireba da inventarizacia. aseve, Catardeba saZovrebisa da arasatyeo farTobebis identificireba.

amocana 24.2: biomravalferovnebis dacva.

gadaSenebis safrTxis qveS myof mcenareTa da cxovelTa monacemTa baza Seiqmneba. kaxeTis re-gionis biomravalferovnebis dacvis strategia da wiTeli nusxa SemuSavdeba. moxdeba Walis ty-eebis konservacia (erTiani midgomebis gamoyenebiT) da Catardeba fitopaTologiuri kvleve-bi. regionSi Seiqmneba sanerge meurneobebi, rac xels Seuwyobs regionis biomravalferovnebis dacvas.

46 regionis ganviTarebis strategia

mizani 25: daculi teritoriebis marTvis efeqturobis gaumjobeseba da maTi turistuli potencialis gazrda.

amocana 25.1. daculi teritoriebis marTvis gaumjobeseba.

centralur doneze SemuSavdeba bawara-babaneuris, mariamjvris, lagodexisa da vaSlovanis, ivris da WaWunas daculi teritoriebis marTvis gegmebi.

amocana 25.2. turistuli potencialis Sefaseba.

centralur doneze kaxeTis regionis yvela daculi teritoriisTvis momzaddeba turistuli potencialis Sefasebis dokumentebi.

amocana 25.3. kvalifikaciis amaRleba.

regionis masStabiT moxdeba TanamSromelTa gadamzadeba treningebis, praqtikuli swavlebisa da gacvliTi programebis meSveobiT.

mizani 26: atmosferuli haeris marTvis efeqturobis amaRleba kontrolis dawesebiTa da dabinZurebis prevenciiT.

amocana 26.1. haeris xarisxis kontrolis daweseba.

regionSi im sawarmoebis aRricxva moxdeba, romlebic haerSi mavne nivTierebebs gamoafrqveven.

aseve, Seqmneba monacemTa baza. regionSi haeris xarisxis monitoringi ganxorcieldeba, rac gulisxmobs haeris dabinZurebaze dakvirvebis sadguris amoqmedebas kaxe-Tis regionSi da zedapiruli wylis xarisxis monitoringis wertilebis raode-nobis gazrdas.

amocana 26.2. foTlis arasruli wvisgan gamowveuli gamonabolqvis prevencia

yvela municipalitetSi Catardeba sazogadoebrivi saganmanaTleblo da axsna-ganmartebiTi samuSaoebi foTlis wvis uaryofiTi Sedegebis Sesaxeb. SemoRebuli iqneba haeris dabinZurebi-sTvis sanqciebi (jarimebi).

mizani 27: bunebrivi katastrofebis marTvisa da prevenciis efeqturobis amaRleba.

amocana 27.1. katastrofebis prevenciisa da adekvaturi reagirebisTvis sruli mzaoba.

regionSi moxdeba garemosdacviTi riskebis Sefaseba da samoqmedo gegmebis SemuSaveba. dain-ergeba sezonuri katastrofebis prevenciisaTvis winaswari Setyobinebebis sistema. daixveweba bunebrivi da teqnogenuri xasiaTis sagangebo situaciebis Sesaxeb arsebuli reagirebis gegme-bi; yvela municipalitetis adgilobriv TviTmmarTvelobaSi Seiqmneba stiqiuri movlenebiT miyenebuli zaralis aRricxvisTvis ndobiT aRWurvili delegirebuli samuSao jgufebi, rom-lis muSaobaSic CaerTvebian samecniero dawesebulebebis warmomadgenlebi da aqtiuri moqa-laqeebi; fermerul meurneobebSi saxelmwifos xelSewyobiT dainergeba setyvis sawinaaRmde-go, gvalvis sawinaaRmdego da qarsafaris Tanamedrove teqnologiebi; moxdeba pasuxismgebeli sajaro pirebis gadamzadeba da maTi kvalifikaciis amaRleba; Seiqmneba riskebis Sefasebis dokumentebis, riskebis rukebisa da mudmivad ganaxlebadi monacemTa baza; mowesrigdeba bune-brivi katastrofebis SemcirebisTvis saWiro infrastruqtura (sadrenaJo sistemebi, napirsa-magri samuSaoebi, gamwvanebiTi samuSaoebi); Sedegad regionSi Seiqmneba sruli mzaobis sistema.

mizani 28: garemos dacvis marTvis gaumjobeseba garemosdacviTi ganaTlebis donis ama-RlebiT.

amocana 28.1. regionis skolebSi garemosdacviTi ganaTlebis SemoReba.

moxdeba skolebis sabunebismetyvelo praqtikuli swavlebisTvis saWiro inventariT aRWurva. skolebSi klasgareSe swavlebis aucilebel komponentad garemosdacviTi ganaTleba iqneba Se-moRebuli.

amocana 28.2. Telavis universitetSi sabunebismetyvelo disciplinebis swavleba.

Telavis saxelmwifo universitetSi dainergeba kaxeTis regionisTvis aqtualuri specia-lobebis swavleba: klimatologia, metyeveoba, ekologia, geologia.

47regionis ganviTarebis strategia

mizani 29: ganaxlebadi da alternatiuli energiis gamoyenebis danergva.

amocana 29.1. samarTlebrivi bazis danergva.

es amocana iTvaliswinebs centralur doneze Sesabamisi normatiuli aqtebis miRebas, romelic daaregulirebs alternatiuli da ganaxlebadi energiis gamomuSavebasa da gamoyenebas.

amocana 29.2. alternatiuli da ganaxlebadi energiis aTviseba.

regionSi urbanuli dagegmarebisas da dasaxlebuli punqtebis keTilmowyobisas damontaJde-ba energodamzogavi da energiis alternatiul wyaroebze momuSave naTurebi; moxdeba mzis en-ergiis warmoebisa da gamoyenebis Sefaseba da danergva; Catardeba TuSeTisa da mdinare iltos xeobis soflebis SesaZleblobebis Seswavla da xeli Seewyoba maTi alternatiuli energiiT uzrunvelyofas; moxdeba biosawvavis warmoebis xelSewyoba da sapilote proeqtebis ganxor-cieleba.

jandacva

mizani 30. mosaxleobis cxovrebis xarisxis gaumjobeseba municipaluri jandacvis pro-gramebis daxvewiT.

amocana 30.1. municipaluri saWiroebebis mixedviT programebis Sedgena.

moxdeba daavadebaTa prevalentobisa da insidentobis mizezebis Seswavla; Sesabamis munic-ipalitetebSi ganxorcieldeba tuberkulozis gamomwvevi mizezebis Seswavla da prevencia; moxdeba cofis gamomwvevi mizezebis Seswavla da prevencia; Seswavlili iqneba yvela saWiroe-bebi da moxdeba Casatarebeli RonisZiebebis ganfaseba; aseve, moxdeba jansaRi cxovrebis wesis damkvidrebisken mimarTuli programebis adekvaturi ganfaseba.

mizani 31. ambulatoriebis reabilitacia.

amocana 31.1. pjd obieqtebis reabilitacia.

regionSi ganxorcieldeba pjd obieqtebis reabilitaciisTvis saWiro RonisZiebebis ganfaseba. aseve, gagrZeldeba ambulatoriebis reabilitacia.

mizani 32. stacionaruli seqtoris efeqturobis gaumjobesebisTvis sakontraqto meqa-nizmebis daxvewa da specialist-eqimebiT uzrunvelyofa.

amocana 32. 1. stacionarebis specialist-eqimebiT uzrunvelyofa.

specialist-eqimebisTvis Seiqmneba samuSao motivacia. (es RonisZiebebi centralur donezea gadasawyveti).

ganaTleba

mizani 33. umaRlesi da profesiuli swavlebis efeqturobis zrda Sromis bazarTan harmo-nizaciiT.

amocana 33.1. saswavlo programebis Sromis bazarTan harmonizeba umaRlesi da profesi-uli swavlebis efeqturobis zrda Sromis bazarTan harmonizaciis gziT.

moxdeba Sromis bazris Seswavla da moTxovnadi profesiebis gamovlena; Telavis universitet-Si, kaWreTisa da Telavis profsaswavleblebSi Sromis bazarze moTxovnadi specialobebis sas-wavlo programebis SemoReba; gaZlierdeba profesiuli saswavleblebis materialur-teqniku-ri da saswavlo baza, kaWreTisa da Telavis profsaswavleblebi moyvanili iqneba saerTaSoriso standartebTan SesabamisobaSi; Sedegad axalgazrdebis mier miRebuli codna daakmayofilebs Sromis bazris moTxovnebs.

mizani 34. skolamdeli da saSualo ganaTlebis xarisxis amaRleba baRebisa da skolebis re-abilitaciiT.

amocana 34.1. skolebis reabilitaciis gagrZeleba.

regionSi skolebis Senobebis garemonteba gagrZeldeba. aseve, gagrZeldeba skolebis inven-tariT aRWurva.

48 regionis ganviTarebis strategia

amocana 34.2. sabavSvo baRebis reabilitaciis gagrZeleba.

moxdeba saWiroebaTa Seswavla, ganfaseba da biujetSi gaTvaliswineba. aseve, gagrZeldeba sa-bavSvo baRebis reabilitacia.

amocana 34.3. sabavSvo baRebSi momsaxurebis xarisxis gaumjobeseba .

gakeTdeba RonisZiebebis ganfaseba, romelic sabavSvo baRebSi kvebis, saswavlo programebisa da sanitarul-higienuri standartebis SemoRebas iTvaliswinebs.

mizani 35. ganaTlebis efeqturobis amaRleba inkluziuri da araformaluri swavlebis danergvis gziT.

amocana 35.1. inkluziuri swavlebis danergva.

es amocana iTvaliswinebs inkluziuri swavlebis saWiroebebis Seswavlas, saWiroebebis gan-fasebas da Semdgomi wlebis biujetSi gaTvaliswinebas. Sedegad skolebsa da skolamdel dawe-sebulebebSi Seiqmneba inkluziuri swavlebis pirobebi da Sesabamisi saswavlo programebis Se-moReba.

amocana 35.2. araformaluri ganaTlebis aRdgena.

moxdeba araformaluri ganaTlebis obieqtebis mdgomareobis Seswavla; Catardeba am obi-eqtebis reabilitaciisTvis saWiro ganfaseba, moxdeba saWiroebebis biujetSi gaTvaliswineba da Sesabamisi samuSaoebis Sesruleba.

regionis socialuri ganviTareba

mizani 36. demografiuli mdgomareobis gaumjobeseba migraciis SeCerebiT, Sobadobis xelSewyobiTa da bavSviani ojaxebis daxmarebiT.

amocana 36.1. yvela municipalitetSi Sobadobis zrdis xelSewyoba.

Catardeba Semaferxebeli garemoebebis analizi da SemuSavdeba Sobadobis zrdisken mimarTu-li politika (centralur doneze).

amocana 36.2. axalgazrdebis migraciis SeCereba.

axalgazrdebis mravalmxrivi ganviTarebisTvis saWiro infrastruqturis (sportuli moed-nebi, axalgazrduli klubebi da a.S.) Seqmna gagrZeldeba; axalgazrdebisTvis samuSao adg-ilebis raodenoba gaizrdeba, ris Sedegad Semcirdeba axalgazrdebis migracia.

amocana 36.3. bavSviani ojaxebisTvis damatebiTi socialuri daxmareba.

moxdeba bavSviani ojaxebis saWiroebebis Seswavla; amis safuZvelze ganxorcieldeba servise-bis gansazRvra, ganfaseba da biujetSi gaTvaliswineba. am mimarTulebiT SesaZlebelia spe-cialur organizaciebTan TanamSromloba.

mizani 37. dasaqmebis zrda kvalifikaciis amaRlebiT, agromrewvelobasa da turizmSi ax-ali samuSao adgilebis SeqmniT, profesiuli gaerTianebebis dafuZnebiT.

amocana 37.1. dargis kvalificiuri kadrebiT aRWurva.

amocana iTvaliswinebs Sromis bazris moTxovnebis Seswavlas da amis safuZvelze profesiul saswavleblebsa da Telavis saxelmwifo universitetSi saswavlo programebis danergvas.

amocana 37.2. Sromis bazarze moTxovnis Seqmna.

moxdeba infrastruqturis proeqtebis gagrZeleba, soflis meurneobisa da gadamamuSavebeli mrewvelobis obieqtebis da turizmis ganviTareba.

amocana 37.3. biznesis warmarTvis saWiro unarebis ganviTareba.

Telavis universitetis an profsaswavleblebis bazaze Catardeba biznesis safuZvlebis treningebi.

amocana 37.4. dargebis ganviTareba profesiuli gaerTianebebis meSveobiT.

profesiuli gaerTianebebi Seiqmneba soflis meurneobaSi, biznessa da turizmSi.