teoriniai aspektai - vdu
TRANSCRIPT
Bendrųjų kompetencijų lavinimo teoriniai aspektai
Tarptautinė konferencija - 2015 „SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/
RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS“
Balandžio 23 diena, Kaunas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Lietuva
doc. dr. Vidmantas Tūtlys (VDU)
Bendrųjų kompetencijų sampratos ir turinio tarpdiscipliniškumas
edukologijos, psichologijos, ergonomikos, ekonomikos, politinės ekonomikos, sociologijos mokslų teorinės įžvalgos ir modeliai
Gebėjimų tipologija (F. Green, 2013): • Pagal taikymo sritis ir jų pobūdį gebėjimus ir įgūdžius
galima skirstyti į bendruosius, kurie yra pritaikomi daugelyje veiklos sričių ir specialiuosius (profesinius), kuriuos galima pritaikyti tik tam tikrose konkrečiose profesinės veiklos srityse.
• Remiantis veiklos, kurioje taikomi gebėjimai ir įgūdžiai, sudėtingumo kriterijumi, gebėjimai ir įgūdžiai gali būti skirstomi į bazinius gebėjimus, reikalingus paprastoms ir nuolat besikartojančioms veikloms atlikti, ir aukštuosius gebėjimus, kurie yra reikalingi sudėtingiems, nenumatomai kintantiems veiklos uždaviniams spręsti.
• Pagal veiklos uždavinių pobūdį, gebėjimus ir įgūdžius galima skirstyti į rutininius (taikomus automatiškai, nekintančius) ir nerutininius (taikomus pagal kintančias veiklos uždavinių sąlygas).
Bendrųjų kompetencijų raiškos laukai
Veikloje taikomos bendrosios kompetencijos, kuriuos apibrėžia veiklos atlikimo reikalavimai
Asmens bendrosios kompetencijos
Bendrųjų kompetencijų turinio ir formavimo procesų unikalumą ir įvairovę lemiantys veiksniai
Bendrųjų kompetencijų turinio ir formavimo procesų unikalumas bei įvairovė
Švietimo ir profesinio rengimo sistemų įvairovė
Darbo procesų ir jų charakteristikų įvairovė
Individų ir grupių bendravimo ir bendradarbiavimo santykių įvairovė
Individų, grupių ir socialinių dalininkų konkurencijos rinkose įvairovė
Valstybės ir visuomenės institucinių sąrangų įvairovė
Teoriniai požiūriai (1) • Žmogiškojo kapitalo teorijoje (Becker, Schulz)
teigiama, kad bendrųjų kompetencijų poreikius darbo rinkoje lemia tai, kad darbo rinkoje darbo jėgos paklausa pasižymi ne tik savo išskirtinėmis specifinėmis savybėmis, bet ir tam tikrais bendrais bruožais.
• Gebėjimų formavimo politinės ekonomijos teorijos gebėjimus (taip pat ir bendrąsias kompetencijas) traktuoja kaip socialinės ekonominės sistemos ir joje veikiančių institucijų veikimo bei sąveikos procesuose besiformuojančias individų galias, reikalingas ekonominei veiklai.
Teoriniai požiūriai (2)
Kapitalizmo įvairovės teorijoje gebėjimų skirstymas į tipus yra grindžiamas jų turinio charakteristikomis, labiau akcentuojant šių gebėjimų pritaikymo sritis.
Pavyzdžiui, Estevez-Abe, Iversen ir Soskice išskiria tris ekonominėje veikloje naudojamų gebėjimų tipus: įmonei būdingi gebėjimai, ūkio šakai būdingi gebėjimai ir bendrieji gebėjimai (Estevez-Abe, Iversen, Soskice, 2001).
Sąveika tarp užimtumo, darbo užmokesčio apsaugos modelių ir orientavimosi į bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymą (adaptuota pagal Estevez-Abe, Iversen, Soskice, 2001)
Darbo vietų ir darbo užmokesčio apsauga, vykdoma bendradarbiaujant
darbdaviams ir darbuotojams Neišplėtota Išplėtota
Apsauga nuo
nedarbo,
vykdoma
valstybės ir
socialinių
dalininkų,
darbo
ieškančių
asmenų
gaunamų
pajamų
apsauga
Išplėtota Dominuoja orientavimasis į ūkio
šakai būdingų ir reikalingų
gebėjimų ir įgūdžių įgijimą ir
suteikimą. Danija (), Švedija, Suomija, Italija, Ispanija, Graikija Lietuva ()
Orientuojamasi į ūkio šakai ir įmonėms bei
darbo vietoms būdingų ir reikalingų
gebėjimų įgijimą ir suteikimą. Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Šveicarija
Neišplėtota Dominuoja orientavimasis į
bendrųjų gebėjimų ir įgūdžių
įgijimą ir suteikimą. JAV, JK
Dominuoja orientavimasis į įmonėms ir
darbo vietoms reikalingųsiaurai
specializuotų įgūdžių įgijimą ir suteikimą. Japonija, Pietų Korėja
Holistinė kompetencijų tipologija pagal Le Deist ir Winterton (2005)
Profesinė dimensija Asmeninė dimensija
Konceptuali dimensija Pažintinės kompetencijos Metakompetencijos
Operacinė dimensija Funkcinės kompetencijos Socialinės kompetencijos
Darbo procesu pagrįstos profesinės kompetencijos modelis pagal G. Spöttl ir K. Ruth (2011).
Darbo procesu grįsta
profesinė kompetencija
Mokymasis visą
gyvenimą
Gebėjimas dirbti
tinkluose ir komandose
Gebėjimas numatyti
pokyčius
Asmeninė ir
socialinė
kompetencija
Socialinė
integracija dirbant
grupėse, ugdant
asmenybės bruožus
Mokymosi ir metodinė
kompetencija
Mokymosi visą gyvenimą gebėjimai
Problemų sprendimas planuojant darbo uždavinius, vykdant juos ir vertinant jų atlikimą
Dalykinė
(technologinė)
kompetencija
Žinojimas ir
įgūdžiai
technologijų
srityse ir pan.
Bendrosios kompetencijos (Key competences for lifelong learning. Recommendation of the
European Parliament and of the Council, 2006)
Kompetencijų žemėlapis Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina
Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė
BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ TUNING projekto klasifikacija
• instrumentinės kompetencijos;
• interpersonalinės kompetencijos;
• sisteminės kompetencijos
BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ Europos kvalifikacijų sandara mokymuisi visą gyvenimą
• bendrieji pažintiniai gebėjimai (loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo naudojimas);
• problemų sprendimo gebėjimai;
• gebėjimai mokytis;
• gebėjimai imtis atsakomybės;
• gebėjimai veikti savarankiškai.
BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ Lietuvos kvalifikacijų sandara
• problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo kompetencijos;
• informacijos priėmimo ir perdavimo kompetencijos;
• prisitaikymo prie aplinkos pokyčių kompetencijos;
• veiklos planavimo ir organizavimo kompetencijos;
• savarankiško mokymo(si) kompetencijos;
• motyvavimo(si) tobulėti kompetencijos;
• kūrybiškumo ir proaktyvumo kompetencijos.