ISSN 1392-1274. TEISĖ 2008 66(2)

TERORISTŲ VEIKSMAI KAIP GINKLUOTASUŽPUOLIMAS

Violeta VasiliauskienėVilniaus universiteto Teisės fakultetoTarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros doktorantėSaulėtekio 9,1 rūmai, LT-10222 VilniusTel. (+370 5) 236 61 79EI. paštas: letatelsiai@yahoo.com

Straipsnyje aptariama, ar teroristų veiksmai pagal savo pobūdį ir juos atliekantį subjektą gali būti lai-komi ginkluotu užpuolimu, suteikiančiu valstybei teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų chartijos 51straipsnį. Ar teroristų veiksmai pagal savo pobūdį yra ginkluotas užpuolimas, analizuojama pagal tai,kokius ginklus jie naudoja, pagal žalos pobūdį, užpultos valstybės ir tarptautinę reakciją į įvykius.

The main issue of the publication is whether terrorist acts according to their nature and the persons thatcarry them out can be considered an armed attack, giving the victim State the right of self defense ac-cording to the Article 51 of the United Nations Charter. Whether the nature of terrorist acts allows toconsider them as an armed attack, one has to consider the arms used by terrorists, the harm inflicted, thedomestic and international reaction to theevents.

Įvadas

Terorizmas - vis aktualesnė tarptautinių san-tykių problema. Nors paskutiniame XX a.dešimtmetyje ir buvo teigiamų kovos suterorizmu poslinkių, tačiau jis neišnyko.Kai kurie teroristiniai išpuoliai savo mastunenusileidžia kariniams veiksmams, ku-riuos vykdo valstybės. Pastarosios savoruožtu taip pat imasi atsakomųjų (kartaiskarinių) veiksmų, kad apsigintų nuo šiosvis didėjančios grėsmės. JAV po 2001 m.rugsėjo 11 d. (toliau - rugsėjo 11 d.) te-roristinių išpuolių pranešė Jungtinių TautųSaugumo Tarybai (toliau - ST), kad ima-si veiksmų pagal savigynos teisę. Norintatsakyti į klausimą, ar valstybė turi teisęimtis savigynos veiksimi, kai ji nukenčia

nuo teroristinių veiksmų, visų pirma reikė-tų nustatyti, ar teroristų veiksmai gali būtilaikomi ne vien nusikalstamu aktu, bet irginkluotu užpuolimu, kuris yra savigynossąlyga pagal Jungtinių Tautų (toliau - JT)chartijos 51 straipsnį, nes jei tokie veiks-mai neatitinka ginkluoto užpuolimo sąvo-kos, negalima remtis ir teise į savigyną.

Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti, arteroristiniai veiksmai pagal savo pobūdįir pagal juos atliekantį subjektą gali būtilaikomi ginkluotu užpuolimu remiantis JTchartijos 51 straipsniu. Straipsnyje nau-doti: lyginamasis metodas - lyginant tamtikras situacijas ir darant išvadas, istorinismetodas - analizuojant pokyčius tam tikro-se srityse, teleologinis metodas - aiškinan-

99

tis tam tikrų dokumentų kūrėjų ketinimusbei svarstymus, tų dokumentų rengimą irdedukcinis metodas - iš tam tikrų pasikar-tojančių situacijų darant išvadas.

Straipsnio tema tarptautinės teisės dar-buose Lietuvoje (vadovėliuose, monogra-fijose) beveik neaptarta. Teisės periodikojeyra straipsnių apie rugsėjo l l d . išpuolius(paminėtinas R. Moisejevo straipsnis žur-nale „Justitia", kuriame trumpai apžvelgia-mi rugsėjo l l d . įvykiai) bei apie teroriz-mą ir apie žmogaus teises, tačiau išsamiosanalizės šiuo klausimu pasigendama. Dau-gelis darbo šaltinių - publikacijos įvai-riuose pasaulio teisės žurnaluose, taip patnaujausi veikalai užsienio kalba apie jėgosdraudimo principą. Iš norminių teisės aktųdaugiausiai remtasi JT dokumentais: Char-tija, ST ir Jungtinių Tautų GeneralinėsAsamblėjos (toliau - GA) rezoliucijomis,konvencijomis.

Straipsnio tema, autorės nuomone, yraoriginali, nes plačiau Lietuvoje nenagrinė-ta, mokslinių tyrimų šiuo klausimu nebuvoatlikta. Ši tema yra aktuali, nes teroristųgrėsmė, nepaisant JAV ir kitų valstybių pa-stangų, nemažėja, teroristai nuolat organi-zuoja išpuolius įvairiose pasaulio valstybė-se, ir niekada nėra aiškus jų taikinys bei tai,kada jie vėl gali surengti panašaus mastoišpuolį prieš bet kurią valstybę. Lietuvoješie klausimai taip pat aktualūs, nes ji yraNATO narė, dalyvauja tarptautinėje koalici-joje prieš terorizmą, aktyviai įsitraukdama įkovą su terorizmu - Lietuvos kariai daly-vauja karinėse operacijose Afganistane.

Teisė į savigyną

Tai viena iš jėgos draudimo principo išim-čių, esanti papročių teisėje ir įtvirtinta JT

chartijos 51 straipsnyje, kuriame nustaty-ta, kad Jokia šios Chartijos nuostata neri-boja prigimtinės teisės imtis individualiosar kolektyvinės savigynos, jei įvykdomasJungtinių Tautų narės ginkluotas užpuo-limas, tol, kol Saugumo Taryba nesiimabūtinų priemonių tarptautinei taikai ir sau-gumui palaikyti" [1].

Vieni teigia, kad šis straipsnis kartu suJT chartijos 2 straipsnio 4 dalimi dabarapibrėžia ir apriboja savigynos teisę (anks-čiau ji apėmė ir preventyvius veiksmus) -dabar ji leidžiama tais atvejais, kai įvykstaginkluotas užpuolimas ir tik jei įvykstaginkluotas užpuolimas [33, p. 788]. Ta-čiau taip pat yra manančių, kad straipsniopradžia, kurioje teigiama, kad ,jokia šiosChartijos nuostata neriboja prigimtinės tei-sės imtis [...] savigynos" reiškia, kad vis

. dar egzistuoja paprotinė savigynos teisė;kuri taikoma kitais atvejais, o 51 straipsnistaikomas tada, kai įvyksta ginkluotas už-puolimas. Tačiau Tarptautinis TeisingumoTeismas (toliau - TTT) Nikaragvos bylojesusiejo paprotinę teisę į savigyną su gin-kluotu užpuolimu: „individualios savigy-nos atveju šios teisės įgyvendinimo sąlygayra ta, kad konkreti valstybė buvo ginkluo-to užpuolimo auka" [19, p. 103] ir teigė,kad tai sąlyga sine qua non, siekiant įgy-vendinti savigynos teisę [19, p. 122]. Taigiginkluotas užpuolimas yra būtina sąlyga,kad būtų galima imtis jėgos savigynos pa-grindu.

Ginkluoto užpuolimo sampratateroristinių veiksmų kontekste

Paprastai ginkluotu užpuolimu laikomavalstybės reguliariųjų ginkluotojų pajėgų,kertančių valstybės sieną, atliekami ka-

100

riniai veiksmai. Nikaragvos byloje [19]TTT, apibrėždamas ginkluoto užpuoli-mo sąvoką, rėmėsi GA priimtu agresijosapibrėžimu [7], kuriame nustatyta, kadginkluoti veiksmai, valstybės ar jos var-du siunčiamų ginkluotų gaujų, grupių,nereguliariųjų pajėgų ar samdinių vykdo-mi prieš kitą valstybę ir esantys sunkauspobūdžio, kaip ir kiti agresijos apibrėžimeišvardyti veiksmai ar esminis įsitraukimasįjuos, yra laikomi agresijos aktu [7, 3 str.g dalis]. Iš sprendimo Nikaragvos bylojematyti, kad tokie veiksmai prilyginamiginkluotam užpuolimui. Ginkluotu užpuo-limu, TTT teigimu, gali būti laikomi tokieveiksmai, kai viena valstybė siunčia į kitosvalstybės teritoriją ginkluotas gaujas, jeitokia operacija dėl savo masto ir padariniųbūtų laikoma ginkluotu užpuolimu, o nevien pasienio incidentu, jei ją būtų įvykdęreguliariųjų ginkluotųjų pajėgų nariai [19,p. 103]. Tačiau, TTT nuomone, pagalbossukilėliams teikiant ginklus, techniką arkitą paramą, negalima laikyti ginkluotuužpuolimu. Taigi ginkluotu užpuolimu Ni-karagvos byloje TTT pripažino tik veiks-mus, kuriuos padaro valstybė. Toliau ana-lizuojama, ar šis sprendimas yra aktualus,kai kalbama apie nūdienos realijas ir kovąsu terorizmu - ar negalima teigti, jog gin-kluoto užpuolimo sąvoka kovos su teroriz-mu kontekste turi būti išplėsta.

Ankstesnėje valstybių praktikoje tvir-tinimai, kad teroristų veiksmai prilygstaginkluotam užpuolimui, dažnai nebūdavovisuotinai priimti. Pavyzdžiui, ST nepatei-sino Izraelio veiksmų 1982 m. prieš Libaną[9; 10; 11], nors Izraelis teigė, jog įsiveržėį jį, kad atimtų galimybę Palestinos išlais-vinimo organizacijai (toliau - PIO) imtis

teroristinių veiksmų Šiaurės Izraelyje. Pa-našiai ST rezoliucija [12] buvo pasmerkti1985 m. Izraelio veiksmai prieš Tunisą,atsakant į PIO atakas1. Tačiau buvo ir to-kių atvejų, kai valstybės laikėsi nuomonės,kad teroristų sukelti sprogdinimai gali būtilaikomi ginkluotu užpuolimu, suteikiančiuteisę į savigyną. 1998 m., kai Al Qaedarėmė JAV ambasadų sprogdinimą Kenijo-je ir Tanzanijoje, kai buvo nužudyta 300žmonių, iš jų 12 amerikiečių, JAV pasitelkėsavo teisę į savigyną ir atakavo Afganista-ne esančias teroristų rengimo stovyklas irSudane esančią farmacijos gamyklą, kurineva gamino cheminius ginklus [30]. Norskai kurios valstybės pasmerkė šias atakas,tačiau kitos jas parėmė. Nei GA, nei STnepasmerkė šių veiksmų. Net Arabų Vals-tybių Lyga pasmerkė tik Sudano gamyklosužpuolimą, tačiau nieko nepasisakė dėlveiksmų prieš Afganistaną [30].

C. Stahn teigia, jog ankstesnį valstybiųkritišką požiūrį į jėgos naudojimą, atsakantį teroristų veiksmus, daugiausia lėmė fak-tiniai įrodymai ir įvykių kontekstas, o nekategoriškas teisės į savigyną atmetimasteroristinių veiksmų atveju [35]. Pavyz-džiui, kai JAV bombardavo Libiją 1986 m.balandį, JAV veiksmų, atsakant į La Bel-le diskotekos užpuolimą, kritika iš esmėsbuvo sutelkta ties dviem aspektais: pirma,ar pavienis JAV kariškio nužudymas už-sienyje gali suteikti teisę imtis ginkluotosjėgos ir, antra, ar JAV veiksmai atitiko bū-tinumo bei proporcingumo reikalavimus[35]. Atvirkščiai, 1993 m. Irako puolimasraketomis, atsakant į nepavykusį pasikė-sinimą prieš buvusį JAV prezidentą Bušą,

1 Keturiolika ST narių balsavo už, JAV susilaikė.

101

sukėlė tik nedidelius prieštaravimus. Dau-gelis valstybių arba parėmė JAV veiksmus,arba jiems neprieštaravo, tik Kinija aiškiaijuos pasmerkė [27, p. 162].

Ginkluoto užpuolimo ir teroristų veiks-mų santykio klausimui analizuoti bus pa-sitelktas rugsėjo 11 d. išpuolių prieš JAVpavyzdys. Šis teroristų išpuolis - ryškiau-sias ir daug mirčių bei žalos sukėlęs keliųpastarųjų dešimtmečių įvykis, kuriuo pasi-piktino visos pasaulio valstybės.

Teorijas ir mintis dėl ginkluoto užpuo-limo bei teroristų veiksmų santykio gali-ma analizuoti dviem aspektais: pirma, dėlpačių veiksmų pobūdžio, ir, antra, dėl tųveiksmų „autoriaus".

1. Veiksmų pobūdis

Galima teigti, kad teroristų veiksmai rug-sėjo l l d . neatitiko TTT Nikaragvos bylojeišvardytų kriterijų, nepasiekė TTT reika-laujamo intensyvumo. Tą galėtų pagrįs-ti faktas, kad lėktuvų užgrobėjai nebuvo„ginkluota gauja, grupė, nereguliariosiospajėgos ar samdiniai", apie kuriuos bylojekalbėjo TTT [30]. Teigiama, kad tai grei-čiau buvo maža asmenų grupė, neprilygs-tanti kariniam ar sukarintam daliniui. Be to,jie buvo ginkluoti tik peiliais ir rėžtukais, ku-rių tikrai negalima prilyginti kariniams gin-klams. Tačiau logiškesnė kita išvada - kadvisi teroristinius veiksmus vykdę asmenys,kurie priklausė vienai teroristinei grupuo-tei ir kartu vykdė išpuolius bei buvo gin-kluoti šaltaisiais ginklais, nors ir nelaikyti-ni kariniu daliniu, tačiau gali būti laikomiorganizuota ginkluota gauja.

Taip pat teigiama, kad orlaivių užgro-bėjų veiksmai taip pat neprilygo ir kari-

niam užpuolimui įprasta prasme. Tai, kadpagrobėjai įsėdo į lėktuvą, jį užgrobė irsudaužė ir kad visa tai vyko JungtinėseAmerikos Valstijose, įprastai būtų laikomabaisiu, tačiau tik nusikalstamu aktu [30],kurį draudžia įvairios tarptautinės konven-cijos [3-6]. Šiuo aspektu pažymėtina, kadpo rugsėjo l l d . įvykių GA pasmerkė bai-sius terorizmo aktus, kurie buvo įvykdytiprieš JAV, tačiau niekur nepaminėjo, kadšie veiksmai laikytini ginkluotu užpuolimuir suteikia teisę į savigyną [8]. Vietoj to,GA pakvietė „bendradarbiauti tarptautiniulygmeniu, kad į teisingumo rankas būtųatiduoti nusikaltimo vykdytojai, organiza-toriai ir rėmėjai" [8, 3 punktas] - ši formu-luotė gali reikšti, kad šie veiksmai laikomilabiau įprastais nusikaltimais nei ginkluotuužpuolimu [30].

Tačiau terorizmo grėsmės akivaizdoješie tradiciniai ginkluoto užpuolimo api-brėžimo kriterijai turi būti iš naujo anali-zuojami. Vertindami, ar teroristų veiksmaigali būti prilyginti ginkluotam užpuolimui,teoretikai nurodo keletą objektyvių veiks-nių [28; 30]: veiksmų šaltinis („autorius"),naudoti jėgos metodai / ginklai, užpuolimosunkumas (angį. gravity), išpuolio vieta,ir subjektyvius veiksnius - nacionalinė irtarptautinė reakcija.

a) Ginklai

Visų pirma, analizuojant teroristų naudo-jamo metodo klausimą, pažymėtina, kadšiuolaikiniai technologiniai pasiekimai,ypač karinių operacijų srityje, leido su-kurti ginklus, kurie gali iš karto nužudytivis daugiau žmonių. Žinoma, ginklai, ku-riuos naudoja teroristai, gali būti svarbusveiksnys, nustatant, ar įvyko ginkluotas

102

užpuolimas, tačiau, Guruli nuomone [28],šis veiksnys pats vienas nėra lemiantis.Rugsėjo l l d . įvykių metu teroristai kaipginklu naudojosi komerciniais lėktuvais.Guruli mano, kad nelabai tikėtina, jog ko-mercinis lėktuvas būtų laikomas „ginklu",naudojamu ginkluotam užpuolimui. Prie-šingos nuomonės yra Edgar Buckley, kurisišpuolių metu buvo NATO Generalinio se-kretoriaus asistentas gynybos planavimui.Jis teigia, kad „lėktuvai buvo panaudotikaip raketos" [24]. Taigi, nors vertinimas,ar yra ginkluotas užpuolimas, nepriklausovien nuo naudojamo ginklo rūšies [28],lėktuvą galima laikyti ginklu.

b) Žalos pobūdis

Kitas veiksnys, padedantis įvertinti, ar įvy-ko ginkluotas užpuolimas, yra žalos, ky-lančios iš teroristų veiksmų, pobūdis, kurįparodo žuvusių žmonių skaičius ir ekono-miniai padariniai [28]. Nepaisant to, kadrugsėjo l ld . išpuolius įvykdė ne ginkluotagauja ar samdiniai, ir to, kad jie nenaudojokarinių ginklų, vis dėlto šių įvykių mastastikrai atitinka karinio užpuolimo mastą.Šių išpuolių sukelta žala buvo tokia pat di-džiulė kaip Pearl Harbor užpuolimo metu1941 m. gruodžio 7 d. sukelta žala, šie iš-puoliai pasiglemžė daugiau žmonių aukųnei minėtas įvykis [30] - žuvo apie 3000žmonių [21]. JAV istorijoje tiek daug mir-čių per vieną dieną nusinešęs įvykis buvotik JAV pilietinis karas. Šių įvykių padari-niai buvo sunkūs - nuo intensyvios baimėsbangos JAV iki visiško civilinės aviacijossustabdymo bei Niujorko akcijų biržos už-darymo šešioms dienoms.

Tačiau atskirai vien išpuolio sunkumasnėra pakankamas veiksnys nustatyti, ar

įvyko ginkluotas užpuolimas, dėl keliųpriežasčių. Visų pirma, net klasikiniu gin-kluoto užpuolimo atveju, kai ginkluotosiospajėgos fiziškai kerta sieną, gali nebūtijokių nuostolių, tačiau tai netrukdo tokioteritorinio suvereniteto pažeidimo laikytiginkluotu užpuolimu [28]. Antra, valstybė,kuriai yra skirti atitinkami veiksmai, galipati sumažinti mirčių skaičių. Pavyzdžiui,jei nebūtų buvę drąsių Niujorko ugniage-sių ir avarinio personalo, mirčių skaičiuspo rugsėjo U d. būtų buvęs daug didesnis.Taigi užpuolusioji valstybė galėtų sakyti,kad nėra savigynos teisės, nes pati nukentė-jusioji valstybė sugebėjo sumažinti lemtinguspadarinius. Trečia, rugsėjo l ld . išpuoliai ti-kriausiai nebūtų buvę kitaip vertinami, jeilėktuvai būtų buvę krovininiai su keliaisįgulos nariais ir būtų įsirėžę į Pasaulioprekybos centrą sekmadienį [28]. Galiau-siai standartai, pagal kuriuos vertinama,ar buvo ginkluotas užpuolimas, turi būtitarptautiniai, nes ne kiekviena valstybė yravienodai pajėgi atsakyti į teroristų išpuo-lius ir sumažinti žmonių mirčių skaičių.Todėl matuoti vien pagal gyvybių skaičiųbūtų netinkama, tačiau visada į norėtossukelti ir sukeltos žalos mastą reikėtų at-sižvelgti vertinant, ar teroristų veiksmailaikytini ginkluotu užpuolimu, ar tik nusi-kalstamu aktu.

c) Veiksmai „ iš išorės "

NATO, svarstydama, ar rugsėjo l l d . įvy-kių atveju buvo įvykdytas ginkluotas užpuo-limas, iškėlė klausimą, ar „išpuoliui priešJAV buvo vadovaujama iš užsienio" ir tadajis „galėtų būti laikomas veiksmu, kuriamtaikomas Vašingtono sutarties 5 straipsnis"[18]. C. Stahn teigia, kad vienas iš pagrindi-

103

nių kriterijų ginkluotam užpuolimui pagal51 straipsnį apibūdinti būtų išorinis išpuo-lių ryšys (angį. external link) su valstybeišpuplio auka [35]. Išorinio ryšio kriterijųC. Stahn kildina iš JT chartijos 2 straipsnio4 dalies, kurioje draudžiamas „grasinimasjėga ar jos panaudojimas" tik valstybės„tarptautiniuose santykiuose", tuo pat ne-tiesiogiai pasakoma, kad ši nuostata ne-taikoma vidinės prievartos atvejais. Norstekste „tarptautinių santykių" sąlyga pami-nėta tik 2 straipsnio 4 dalyje, tačiau turėtųbūti taikoma ir griežtesnei jėgos naudo-jimo taisyklei - 51 straipsnyje minimamginkluotam užpuolimui. C. Stahn teigia,kad pakankamas išorinis ryšys egzistuotųdviem atvejais: pirma, jei išpuolis kyla išvienos valstybės teritorijos ir yra nukreip-tas į kitos valstybės teritoriją arba, antra,jei išpuolis buvo pradėtas bei jam buvovadovaujama tos valstybės, kur vykdomiišpuoliai, teritorijoje, tačiau jei tai vykdėužsienio piliečiai. Pirmoji situacija yra tur-būt tai, ką NATO turėjo omenyje, kai kal-bėjo apie išpuolį, kuriam „vadovaujama išužsienio". Šį reikalavimą išpuolis atitinka,jei teroristų veiksmai buvo arba rengiami,arba kontroliuojami, arba finansuojami išteroristų grupės narių, kurie veikia ne JAVteritorijoje. Antroji situacija, anot C. Stahn,būtų kilusi, jei rugsėjo 11 d. išpuoliai būtųorganizuoti Al Qaeda padalinio, veikian-čio JAV teritorijoje. Šiuo atveju iškylaklausimas, ar yra tarptautinis elementas,ar yra būtinybė įgyvendinti savigynos tei-sę. C. Stahn nuomone, ši būtinybė iškiltų,jei teroristai po išpuolio slėptųsi trečiojojevalstybėje.

Veiksmų „išoriškumo" klausimas daž-niausiai nekyla, kai yra įprastas ginkluotas

užpuolimas, tačiau teroristinių veiksmųatveju yra svarbu nustatyti, ar tokie veiks-mai turi išorinį pobūdį, nes, jei jie būtųpadaryti vidaus subjektų ir vadovaujami išvalstybės teritorijos, nebūtų prasmės kal-bėti apie savigynos teisę - valstybė atitin-kamų veiksmų imtųsi tik savo teritorijoje.

d) Užpultos valstybės vidaus reakcija

Vidaus reakcija kaip veiksnys, nustatant,ar teroristų veiksmai buvo ginkluotas už-puolimas, gali kelti problemų. Visų pir-ma, vidinė reakcija bus subjektyvi, antra,vienašaliais pareiškimais apie teroristųveiksmus gali būti piktnaudžiaujama [28].Tačiau nukentėjusi valstybė yra tas subjek-tas, kuris priima sprendimą, ar tam tikrasveiksmas buvo ginkluotas užpuolimasprieš imdamasis savigynos veiksmų. JAViškart teroristų atakas suvokė kaip gin-kluotą užpuolimą- prezidentas G. Bushaspaskelbė nepaprastąją padėtį bei iškvietėJAV karinių pajėgų rezervą [30]. Kongre-sas rugsėjo 18 d. priėmė jungtinę rezoliu-ciją, kuri įgaliojo Prezidentą naudoti „visąįmanomą ir tinkamą jėgą prieš tas valsty-bes, organizacijas ar asmenis, kurie pla-navo, įgaliojo, atliko ar pagelbėjo atlikti2001 m. rugsėjo 11 d. atakas." [30]. JAVpranešė ST, kad jos tapo Al Qaeda gin-kluoto užpuolimo auka, o šis užpuolimasbuvo įmanomas dėl Talibano pagalbos, irkad JAV atsakas buvo savigynos veiksmai[21]. Taigi pirmasis subjektas, kuris teigia,kad įvyko ginkluotas užpuolimas, yra patiužpultoji valstybė. Kitų teroristinių veiks-mų, pavyzdžiui, Madrido geležinkeliųsprogdinimo ar Londono metro sprogdini-mo atveju valstybės ėmėsi plačių teisėsau-

104

gos veiksmų, tačiau neteigė, kad jos tapoginkluoto užpuolimo auka.

e) Tarptautinė reakcija į įvykius

Tarptautinė reakcija yra svarbiausia, nusta-tant, ar teroristų veiksmai gali būti laikomiginkluotu užpuolimu [28]. JAV poziciją,kad rugsėjo 11 d. teroristų veiksmai yraginkluotas užpuolimas, parėmė daug vals-tybių, per JT ir kitas tarptautines organiza-cijas ir pavieniui.

ST rezoliucijos dėl rugsėjo 11 d. įvykiųbuvo priimtos dar prieš tai, kai JAV ir kitosvalstybės pradėjo karines operacijas Afga-nistane. Rezoliucija 1368, priimta kitą die-ną po teroristų išpuolių, pasmerkė juos beipripažino JAV „prigimtinę individualiosbei kolektyvinės savigynos teisę pagal JTchartiją" [14, preambulė]. Po septyniolikosdienų priimta rezoliucija 1373 darkartąpa-tvirtino savigynos teisę rugsėjo 11 d. įvykiųkontekste ir taip pat iškėlė „poreikį kovotivisomis priemonėmis, pagal JT chartiją,su grėsme tarptautinei taikai ir saugumui,kurią sukelia teroristų veiksmai" [15, pre-ambulė].

Šiose ST rezoliucijose konkrečiai nemi-nima, kad teroristų veiksmai turi būti lai-komi ginkluotu užpuolimu. Joje teroristųveiksmai įvardijami kaip keliantys grėsmętarptautinei taikai ir saugumui. Kai kurieautoriai mano [34, p. 4], kad toks neįvardi-jimas, palyginti su ankstesnėmis ST rezo-liucijomis, pavyzdžiui, su rezoliucija 660(1990) [ІЗ]2, kurioje aiškiai įvardijama,

2 Įžangos 4 paragrafas: „Saugumo Taryba, patvir-tindama prigimtinę individualios ar kolektyvinės savi-Synos teisę, atsakant į ginkluotą Irako įvykdytą Kuvei-to užpuolimą, pagal Chartijos 51 str. <...>" (paryäkintaautorės).

kad buvo ginkluotas užpuolimas, reiškia,jog ST nelaiko teroristų atakų ginkluotuužpuolimu. Tačiau priešinga išvada logiš-kesnė [29] - nurodydama teisę į savigyną,ST pripažino, kad egzistuoja jos sąlyga -ginkluotas užpuolimas, kuriuo laikytiniteroristų išpuoliai.

Patvirtinimą, kad buvo padarytas gin-kluotas užpuolimas, galima rasti ŠiaurėsAtlanto Tarybos 2001 m. rugsėjo 12 d.sprendime, kuriame teigiama, jog, jei būtųnustatyta, kad išpuoliai buvo organizuo-ti prieš JAV iš užsienio, ,jie bus laikomikaip veiksmai, kuriems taikomas Vašing-tono sutarties 5 straipsnis, kuriame nuro-dyta, jog ginkluotas vienos ar kelių Sąjun-gininkų užpuolimas Europoje ar ŠiaurėsAmerikoje bus laikomas visų jų užpuoli-mu" [18]. 2001 m. spalio 2 d., kai JAV in-formavo NATO apie joms žinomus faktus,po pasitarimo su savo pareigūnais NATOgeneralinis sekretorius paskelbė, kad įro-dymai buvo „aiškūs ir įtikinantys" ir „iš-puolis prieš JAV rugsėjo 11 d. buvo organi-zuojamas, vadovaujamas iš užsienio, todėljis gali būti laikomas tokiu veiksmu, kuriamtaikomas Vašingtono sutarties 5 straipsnis"[17].

2001 m. rugsėjo 21 d. Amerikos vals-tybių organizacija (toliau - AVO) priėmėpanašią rezoliuciją kaip ir NATO, kurioje„pripažinta prigimtinė individualios beikolektyvinės savigynos teisė sutinkamaisu [AVO bei JT] chartijomis," ir teigta,kad „tie, kurie yra atsakingi už pagalbą,paramą ar nusikaltėlių, [padariusių rugsėjo11 d. išpuolius], priglaudimą, yra taip patprisidėję prie tokio veiksmo" [16].

Dar svarbiau yra tai, kad be šių turbūtnumanomų šalininkų, valstybių opinio ju-

105

ris buvo beveik vieninga - jos arba rėmėJAVkarinę kampaniją, arbajos nekritikavo.Prieš JAV veiksmus protestavo tik privatūsasmenys - politinės partijos, studentų gru-pės, žurnalistai, akademikai. Iš valstybiųtik keletas prieštaravo JAV atakoms [31].Smarkiai JAV veiksmus kritikavo Irako,Sudano ir Siaurės Korėjos vyriausybės,kurios visos teigė, kad Afganistano žmo-nių užpuolimas dėl teroristų veiksmų buvonepateisinamas. Ne taip aršiai JAV veiks-mus kritikavo Kuba, Malaizija ir Iranas[31]. Iranas buvo labiau susirūpinęs įrody-mais, susiejančiais Al Qaeda su rugsėjo 11d. įvykiais, nei principu, kad valstybė galibūti savigynos taikinys vien dėl to, kadteikė prieglobstį teroristams. Tarptautinėsorganizacijos, tokios kaip antai: Islamokonferencijos organizacija, Afrikos vieny-bės organizacija bei Pietryčių Azijos šaliųasociacija susilaikė nuo kritikos JAV jėgosnaudojimo atžvilgiu pirmaisiais mėnesiais,nors kritikai turėjo galimybę, pavyzdžiui,priimdamos rezoliucijas, susijusias su te-rorizmu3.

Kai prasidėjo JAV karinė kampani-ja, valstybių parama tebetruko. JungtinėKaralystė tiesiogiai dalyvavo oro ants-krydžiuose Afganistane. Keletas NATOvalstybių parėmė JAV karine technika; oroerdve ir kariniais įrengimais naudotis leidone tik NATO valstybės, bet ir tokios valsty-bės - Gruzija, Omanas, Pakistanas, Kata-ras, Saudo Arabija, Turkija ir Uzbekistanas[30]. Spalio 16 d. AVO vyriausiųjų parei-gūnų komitetas priėmė rezoliuciją, tei-

3 Pavyzdžiui, 2001 ASEAN Declaration On JointAction To Counter Tcrorrism, Brunei Darussalam, 5November 2001. http://www.ascanscc.org/529.htm[2006-04-03].

giančią, jog JAV „priemonės [...] vykdantprigimtinę individualios bei kolektyvinėssavigynos teisę yra visiškai remiamosvalstybių- Rio sutarties narių" [16]. Kitosdidelės valstybės - Kinija, Rusija - išsakėparamą JAV kampanijai. Penkiasdešimtšešios Islamo konferencijos valstybės krei-pėsi į JAV, kad šios neišplėstų savo karinioatsako plačiau nei Afganistanas, tačiau ne-išsakė jokios kritikos karinių veiksmų Af-ganistane atžvilgiu [30].

Taigi iš valstybių reakcijos į 2001 m.rugsėjo 11 d. įvykius JAV galima teigti,kad susiformavo valstybių opinio juris,pripažįstanti, kad ginkluoto užpuolimo są-voka turi būti traktuojama plačiau ir apimane tik įprastus karinius veiksmus, bet ir te-roristinio pobūdžio aktus.

2. Veiksmus darantis subjektas

Kai kurie mokslininkai teigia, kad rugsė-jo l l d . teroristų išpuolių negalima laiky-ti valstybės veiksmais, nes nėra pateiktapakankamai įrodymų, jog Al Qaeda būtųvykdžiusi Talibano vyriausybės nurody-mus, ir todėl negalima teigti, kad tokieveiksmai suteikia teisę į savigyną. Tiesa,nei JT chartijos 51 straipsnyje, nei, pavyz-džiui, Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straips-nyje neminima, kad ginkluotas užpuolimasturi būti atliekamas valstybės. Tačiau, anotG. Gaja [26], ginkluoto užpuolimo sąvo-ką 51 straipsnyje pagal prancūzišką teks-tą galima susieti su agresijos apibrėžimu(prancūziškai tai une agression armée), о

agresijos apibrėžime aiškiai nurodoma įvalstybės veiksmus. M. Byers taip pat yratos nuomonės, kad teroristų veiksmai pa-tys savaime nesuteikia teisės į savigyną. Jo

106

teigimu, dauguma valstybių nepritartų to-kiems veiksmams, kurie atvertų šių valsty-bių teritoriją užpuolimui kaskart, kai būtųmanoma, jog teroristai veikia iš jų teritori-jos [25]. R. Moisejevas [22] taip pat mano,kad „ginkluotas užpuolimas" faktiškai ta-Patus agresijai", taigi ginkluotas užpuoli-mas - tik valstybės veiksmai.

Tačiau yra argumentų, pagrindžiančiųPriešingą nuomonę. Kaip jau buvo minėta,Nikaragvos byloje TTT susiejo ginkluotoužpuolimo sąvoką su valstybės veika, ta-čiau negalima teigti, kad ginkluoto užpuo-limo samprata yra tapati agresijos sam-pratai, nes pats TTT minėtoje byloje [19,P- 101] teigė, kad agresiją reikia skirti nuokitų, lengvesnių jėgos naudojimo formų, okitoje vietoje teigiama, kad jėgos naudoji-mas gali nepatekti į ginkluoto užpuolimosąvoką [19, p. 127]. Vadinasi, reikėtų skirtiagresiją, ginkluotą užpuolimą (jie suteikiateisę į savigyną) ir lengvesnes jėgos nau-dojimo formas, uždraustas JT chartijos2 straipsnio 4 dalimi. Iš to galima darytiišvadą, kad agresijos apibrėžime duodamanuoroda į valstybės veiką automatiškai ne-reiškia, kad ir ginkluotas užpuolimas galibūti įvykdomas tik valstybės.

Jei teroristų išpuolių tiesiogiai nevykdėkokia nors valstybė, tai neduoda pagrindoteigti, jog jie neturi būti laikomi ginkluo-tu užpuolimu. Nors tradiciškai ginkluotoužpuolimo sąvoka buvo taikoma valstybėsveiksmams apibūdinti, tačiau tarp reikala-vimų savigynos teisei atsirasti JT chartijos51 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad užpuo-limą turi padaryti tiesiogiai kita valstybė.Iš tiesų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyjeVartojami žodžiai - kurios nors „valstybėsnarės" jėgos naudojimas prieš „bet kurią

valstybę" - nėra kartojami 51 straipsnyje,taigi šiame straipsnyje nenurodoma, kasgali padaryti ginkluotą užpuolimą [30].Žymusis precedentas, susijęs su savigynosteise, - 1837 m. Karolinos įvykis - ne tiknurodo, kokius kriterijus turi atitikti savi-gynos teisę suteikiantis įvykis („tai stai-gus, triuškinantis, nepaliekantis galimybėspasirinkti priemones ir laiko svarstymamsįvykis"), bet ir taip pat parodo, kad savi-gyna galima reaguojant į nevyriausybi-nių darinių veiksmus (tuo atveju tai buvoJAV piliečių parama Kanados sukilėliams)[30]. Kadangi JT chartijos 51 straipsnyjepripažįstama iki tol egzistavusi savigynosteisė, kuri prieš JT chartijos priėmimą apė-mė teisę reaguoti į užpuolimus, kad ir iš kojie kiltų [30], tai ir dabar savigynos teisėapima teisę gintis nuo nevalstybinių dari-nių padarytų išpuolių.

Tiesa, reikia pripažinti, jog yra galimy-bė, kad JT chartijos autoriai nenumatė, kadkitoks subjektas negu valstybė galėtų pa-daryti ginkluotą užpuolimą. Ši galimybėgali būti grindžiama tuo, kad JT chartijosnuostatos dėl jėgos naudojimo buvo atsa-kas į Antrąjį pasaulinį karą, ir pirmiausiabuvo skirtos reguliuoti tarpvalstybiniamskonfliktams [28]. Tačiau pagal Vienoskonvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės[2, 31 str.] sudarytojų ketinimams negali-ma suteikti daugiau reikšmės nei pačiam51 straipsnio tekstui. Be to, kai viena svar-bi nuostata dėl jėgos naudojimo (2 str.4 d.) nurodo į valstybę, o kita (51 str.) nenu-rodo, tai suponuoja, kad pastaroji nuostataneturėjo būti tokia ribota [32, p. 25-26].

Dinaminę JT chartijos interpretacijąpatvirtina ir TTT Palestinos byloje, kur,aiškindamas JT chartijos 12 straipsnio

107

turinį, teigia, kad jo interpretacija „vėliaubuvo išvystyta" [20, p. 149], taigi galimateigti, kad ir JT chartijos 51 straipsnis galibūti kitaip interpretuojamas atsižvelgiant įvalstybių praktiką ir laiko realijas, neper-žengiant JT chartijoje nustatytų ribų.

Jau minėtose ST rezoliucijose [14; 15],priimtose po rugsėjo 11 d. įvykių, pabrė-žiant prigimtinę individualios ir kolekty-vinės savigynos teisę, netiesiogiai pripa-žinta, kad šie įvykiai prilygo ginkluotamužpuolimui, nepaisant to, kas juos padarė.Rezoliucija 1368 (2001) buvo priimta kitądieną po išpuolių, kai niekas dar nesvarstėgalimybės, kad kokia nors valstybė galėjobūti „už šių veiksmų" [14; 32, p. 26]. To-kią ST poziciją patvirtina tai, kad ST nie-kada neišreiškė nesutikimo, kai JAV infor-mavo ją apie savo siekį įgyvendinti savo„prigimtinę individualios bei kolektyvinėssavigynos teisę" [21].

Valstybių praktika po rugsėjo l l d . įvy-kių taip pat patvirtina nuomonę, kad savi-gynos veiksmai galimi ir prieš nevalstybinįsubjektą. Iš valstybių nebuvo išgirsta tei-ginių, kad paprotinė savigynos teisė ar JTchartijos 51 straipsnis gali būti taikomi tiktokiais atvejais, kai atitinkamus veiksmuspadaro valstybė [32, p. 27]. Atvirkščiai,buvo labai aiškių įrodymų, pavyzdžiui,minėtas NATO sprendimas pasitelkti Va-šingtono sutarties 5 straipsnį pirmą kartąjo gyvavimo istorijoje, kad, valstybių nuo-mone, rugsėjo 11 d. įvykiai turi būti laiko-mi ginkluotu užpuolimu, suteikiančiu teisęį savigyną [32, p. 27].

Netiesiogiai šią nuostatą patvirtino irTTT, nagrinėdamas sienos statybos Pales-tinoje klausimą [20]. Nors ir gana dvipras-miškai, TTT pripažino, kad JT chartijoje

įtvirtinta savigynos nuo ginkluoto užpuoli-mo teisė gali būti taikoma ginkluotam už-puolimui prilygstančių teroro aktų atveju[23, p. 43]. Iš pradžių TTT patvirtino kla-sikinę savigynos sampratą-tai neatimamateisė, kai viena valstybė užpuola kitą vals-tybę, [20, p. 194] ir konstatavo, kad Izraelisnegali remtis savigyna, nes jis netvirtina,kad išpuoliai, kurie buvo prieš jį įvykdyti,yra priskirtini užsienio valstybei. Tačiaujei TTT būtų apsiribojęs klasikine savigy-nos samprata, jis būtų toliau nesigilinęs irnebandęs analizuoti mėginimų pateisintiIzraelio veiksmus vadovaujantis po rugsė-jo 11 d. įvykių priimtomis rezoliucijomis[14; 15]. TTT gilinosi į šias rezoliucijas irteigė, kad grėsmė Izraeliui kyla ne iš iš-orės, o iš okupuotos Palestinos teritorijos,kurią Izraelis veiksmingai kontroliuoją.Kitokios pozicijos šioje byloje buvo teisėjaR. Higgins, kuri savo atskirojoje nuomo-nėje pažymėjo, kad okupuota Palestinosteritorija nėra Izraelio teritorija, todėl te-roro išpuoliai gali būti laikomi užpuolimuiš išorės. Tik pasisakęs apie minėtų ST re-zoliucijų (ne)taikymą, TTT padarė išvadą,kad „Chartijos 51 straipsnis nėra aktualusšiuo atveju." [20, pa. 194] Atsižvelgiant įtai, manytina, kad TTT pripažino kintan-čią savigynos sampratą, atsižvelgdamas įvalstybių praktiką po rugsėjo l l d . įvykių,bei pripažino, kad ne tik valstybė, bet irnevyriausybiniai dariniai gali padaryti gin-kluotą užpuolimą, su sąlyga, kad tie dari-niai veikia iš išorės [23, p. 43-44].

Teisėja R. Higgins savo atskirojojenuomonėje pažymėjo, kad JT chartijos51 straipsnio tekste nėra nieko, iš ko būtųgalima daryti išvadą, kad ginkluotą užpuo-limą gali įvykdyti tik valstybė [20, p. 215].

108

Nikaragvos bylos precedentas nėra pakan-kamas JT chartijos 51 straipsnyje minimaiginkluoto užpuolimo sąvokai apibrėžti, nesakivaizdu, kad agresija nėra visiškai tapatiginkluotam užpuolimui: pastaroji sąvokaplatesnė, agresija yra sunkiausias valsty-bės vykdomas ginkluotas kitos valstybėsužpuolimas [23, p. 44].

Išvados

Ar teroristų veiksmai pagal savo pobūdįPrilygsta ginkluotam užpuolimui pagalJT chartijos 51 straipsnį, galima spręs-ti iš objektyvių ir subjektyvių kriterijų.Objektyvūs kriterijai - naudojami ginklai,teroristų siekiamos sukelti žalos mastas,išorinis veiksmų pobūdis. Subjektyvūsveiksniai - užpultosios valstybės vidaus re-akcija ir tarptautinės bendruomenės opinioiuris. Rugsėjo l l d . įvykiai aiškiai atitikoginkluoto užpuolimo mastą ir beveik visųpasaulio valstybių buvo laikomi ginkluotuužpuolimu. Mažesnio masto teroristiniaiVeiksmai, pavyzdžiui, nemažai aukų nu-sinešę sprogdinimai traukiniuose Madride2004 m. ir metro Londone 2005 m., visdėlto neprilygo savo padariniais ginkluo-tam užpuolimui, tokiu jo nelaikė nei nu-

kentėjusiosios valstybės, nei tarptautinėbendruomenė. Tačiau tai nepaneigia išva-dos, kad apskritai teroristiniai veiksmaigali prilygti ginkluotam užpuolimui, sutei-kiančiam teisę imtis savigynos veiksmų.

Tarp reikalavimų savigynos teisei atsi-rasti, nustatytų JT chartijos 51 straipsnyje,nėra įtvirtinta, kad ginkluotą užpuolimągali padaryti tik valstybė. Žymusis Karo-linos precedentas patvirtina, kad savigynagalima ir nevalstybinio subjekto atžvilgiu.ST savo rezoliucijose 1368 ir 1373, priim-tose po rugsėjo l l d . įvykių, patvirtino sa-vigynos teisę, nenurodydama, kad ji atsi-ras tik tada, jei bus nustatyta, jog valstybėpadarė ginkluotą užpuolimą. Atvirkščiai,tuo metu dar nebuvo žinoma, ar kokia norsvalstybė prisidėjo prie minėtų išpuolių, arne, tačiau savigynos teisė patvirtinta bejokių išlygų. Palestinos byloje TTT, ana-lizuodamas po rugsėjo 11 d. ST priimtasrezoliucijas, netiesiogiai patvirtino, kadsavigynos samprata kinta ir ji galima irprieš nevalstybinį subjektą. Tokią pozi-ciją parėmė ir tarptautinė bendruomenė.Taigi ir nevalstybinių subjektų veiksmaigali būti laikomi ginkluotu užpuolimu irsuteikti teisę į savigyną.

LITERATŪRA

Norminė literatūra

Universalios tarptautinės sutartys

1. Jungtinių Tautų chartija, priimta 1945 m. bir-želio 26 d. // Valstybės žinios. 2002, Nr. 15-557.

2. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčiųteisės, priimta 1969 m. gegužės 23 d., įsigalio-jo 1980 m. sausio 27 d. // Valstybės žinios. 2002,Nr. 13-480.

3. Konvencija dėl neteisėtų aktų, nukreiptų priešcivilinės aviacijos saugumą, uždraudimo (Conven-tion for the Suppression of Unlawful Acts Against

the Safety of Civil Aviation (with final Act of theInternational Conference on Air Law held under theauspices of the International Civil Aviation Organi-zation at Montreal in September 1971)). Concludedat Montreal on 23 September 1971, came into forceon 26 January 1973 // United Nations Treaty Scries,Vol. 947, Reg. no 14118.

4. Konvencija dėl neteisėto orlaivio užgrobimouždraudimo (Convention for the Suppression of Un-lawful Seizure of Aircraft). Signed at The Hague on16 December 1970, came into force on 14 October

109

1971 // United Nations Treaty Series, Vol. 860, Reg.no 12325.

5. Konvencija dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitųveikų, atliktų lėktuve (Convention on Offences andCertain Other Acts Committed on Board Aircraft).Signed at Tokyo on 14 September 1963, came intoforce on 4 December 1969 // United Nations TreatySeries, Vol. 704, Reg. no 10106.

6. Tarptautinė konvencija dėl teroristinių sprogdi-nimų uždraudimo (International Convention for theSuppression of Terrorist Bombings). Signed at NewYork on 15 December 1997, came into force 23 May2001 // United Nations Treaty Series, Vol. 2149, Reg.no 37517.

Jungtinių Tautų institucijų aktai

7. GA 1974 m. gruodžio 14 d. rezoliucija 3314(XXIX). Priedas - Agresijos apibrėžimas. (OfficialRecords of the General Assembly, Twenty-ninth Ses-sion, Document A/RES/3314).

8. GA 2001 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija 56/1Condemnation of terrorist attacks in the United Sta-tes of America. (Records of the General Assembly,Fifty-sixth Session, Document A/RES/56/1).

9. ST 1982 m. birželio 5 d. rezoliucija 508 (1982).(Official Records of the Security Council, Thirty-Se-venth year, Document S/RES/508).

10. ST 1982 m. birželio 6 d. rezoliucija 509(1982). (Official Records of the Security Council,Thirty-Seventh year, Document S/RES/509).

11. ST 1982 m. rugpjūčio 4 d. rezoliucija 517(1982). (Official Records of the Security Council,Thirty-Seventh year, Document S/RES/517).

12. ST 1982 m. spalio 4 d. rezoliucija 573 (1985).(Official Records of the Security Council, Fortiethyear, Document S/RES/573).

13. ST 1990 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija 660(1990). (Official Records of the Security Council,Forty-fifth year, Document S/RES/660).

14. ST 2001 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija 1368(2001). (Official Records of the Security Council,Fifty-sixth year, Document S/RES/1368).

15. ST 2001 m. rugsėjo 28 d. rezoliucija 1373(2001). (Official Records of the Security Council,Fifty-sixth year, Document S/RES/1373).

Kitų tarptautinių organizacijų dokumentai

16. Amerikos valstybių organizacijos rezoliucijaSupport for the Measures of Individual and Collec-tive Self-Defense Established in Resolution RC.24/RES.1/01. Committee for Follow-up to the Twenty-fourth Meeting of Consultation of Ministers of Fore-

ign Affairs (Rio Treaty). OEA/Ser.FflI.24, CS/TIAR/RES. 1/01, (16 October 2001). http://www.oas.org/oaspage/crisis/follow_e.htm [2006-04-03].

17. NATO Generalinis sekretorius Lord Robert-son, Statement at NATO Headquarters (Oct. 2,2001 ),http://www.nato.int/docu/speech/2001 /sO 11002a.htm [2006-03-26].

18. Statement by the North Atlantic Council, PressRelease (2001) 124,12 September 2001. http://www.nato.int/docu/pr^OOl/pOl-me.htm [2006-03-20].

Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimai

19. Dėl karinių ir pusiau karinių veiksmų Nika-ragvoje ir prieš ją (Case Concerning Military andParamilitary Activities In and Against Nicaragua(Nicaragua v. United States of America)). June 27,1986. ICJ Reports, 1986, P. 14.

20. Teisinės sienos statybos okupuotoje Palesti-nos teritorijoje pasekmės (Legal Consequences ofthe Construction of a Wall in the Occupied Palesti-nian Territory). Advisory Opinion, July 9, 2004. ICJReports, 2004.

Valstybių laiškai Saugumo Tarybai21. Letter dated 7 October 2001 from the Perma-

nent Representative of the United States of Americato the United Nations addressed to the President ofthe Security Council, S/2001/946. http://www.un.int/usa/s-200 l-946.htm [2006-03-06].

Specialioji literatūra

22. Moisejevas R. JAV karinė kampanija Afga-nistane tarptautinės teisės požiūriu // Justitia, 2002,Nr. 1-2, p. 31-33.

23. Žalimas D. Palestinos sienos byla: aktualiostarptautinės teisės raidos problemos TarptautinioTeisingumo Teismo konsultacinėje išvadoje // Justi-tia. 2004, Nr. 4 (52), p. 40-49.

24. Buckley E. Invoking Article 5. Nato Re-view, Summer 2006. http://www.nato.int/docu/review/2006/issue2/english/art2.html [2007-05-10].

25. Bycrs M. Terrorism, the Use of Force and In-ternational Law After 11 September. International &Comparative Law Quarterly, April, 2002. WcstLavv,http://www.westlaw.com, Vilnius [2006-03-01].

26. Gaja G. In What Sense was There an „ArmedAttack"? Discussion Forum: The Attack on the WorldTrade Center: Legal Responses. European Journal ofInternational Law, http://www.cjil.org/forum_WTC/ny-gaja.html [2006-03-03].

110

27. Gray C. International Law and the Use of For-ce- 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2004.

28. Guruli E. L. The Terrorism Era: Should theInternational Community Redefine its Legal Stan-dards on Use of Force in Self-Defense? WillametteJournal of International Law and Dispute Resoluti-on, 2004. WestLaw, http://www.westlaw.com, Vil-nius [2005-12-02].

29. Mazgoto J. N. Countering Terrorism: Fromdigged Judges to Helmeted Soldiers - LegalPerspectives on America's Counter-Terrorism Res-ponses. San Diego International Law Journal, Spring2005. WestLaw, http://www.westlaw.com, Vilnius[2006-03-01].

30. Murphy S. D. Terrorism and the Concept of•Armed Attack" in Article 51 of the U.N. Charter. Har-vard International Law Journal, Winter, 2002. WestLaw,http://www.westlaw.com, Vilnius [2006-02-13].

31. Ratner S. R. Jus Ad Bellum and Jus In Bello

TERRORIST ACTS AS ARMED ATTACK

Violeta Vasiliauskienė

S u m m a r yThe main issue of the publication is whether terro-rist acts according to their nature and the personsthat carry them out can be considered an armed at-tack, giving the victim State the right of self defen-se according to the Article 51 of the United NationsCharter. Whether the nature of terrorist acts allowsto consider them as an armed attack, one has to con-sider the arms used by terrorists, the harm inflicted,the domestic and international reaction to the events.

After September 11. American Journal of Interna-tional Law, October, 2002. WestLaw, http://www.westlaw.com, Vilnius [2006-03-01].

32. Schmitt M. N. Counter-Terrorism and the Useof Force in International Law. Garmisch-Partenkir-chen: George С Marshall Center, 2002.

33. Shaw M. N. International Law. 4* ed. Cam-bridge: Cambrige University Press, 1997.

34. Stahn, С Security Council Resolutions 1368(2001) and 1373 (2001): What They Say and WhatThey Do Not Say, 2001. Discussion Forum: The At-tack on the World Trade Center: Legal Responses.European Journal of International Law. http://www.ejil.org/forum_WTC /ny-stahn.pdf [2006-02-28].

35. Stahn С Terrorist Acts as „Armed Attack":the Right to Self-Defense, Article 51 (1/2) of the UNCharter, and International Terrorism. Fletcher Forumof World Affairs, Summer / Fall, 2003. WestLaw,http://www.westlaw.com, Vilnius [2005-12-02].

In order to explore whether the terrorist acts as actsof non-state actors can satisfy the requirements ofarmed attack, the resolutions of the United NationsSecurity Council and the jurisprudence of the In-ternational Court of Justice are analyzed. The con-clusion reached is that there exists an opinio iurisin the contemporary international community whichallows to state that terrorist acts can be considered asan armed attack.

įteikta 2007 m. birželio 22 dPriimta publikuoti 2007 m. gruodžio 5 d.

I l l