trakŲ rajono visuomenĖs sveikatos stebĖsenos 2011 … 2010.… · vilniaus miesto savivaldybės...
TRANSCRIPT
Vilniaus miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuras
TRAKŲ RAJONO
VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS
2011 METŲ ATASKAITA
(už 2010 metus)
2
TURINYS
Demografinė situacija.............................................................................................................. 3 psl.
Mirtingumas............................................................................................................................. 8 psl.
Sveikatos būklė...................................................................................................................... 12 psl.
Vaikų sveikatos būklė............................................................................................................ 38 psl.
Sveikatos priežiūros sistemos raida....................................................................................... 39 psl.
Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių apibendrinimas ir rekomendacijos......................52 psl.
3
DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
4
Demografinė situacija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis Trakų r. 2010 m. gyveno 35438 žmonės. Nuo
2001 m. gyventojų skaičius, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėjo. (1 pav.)
1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2010 m. Trakų r.
Vaikai nuo 0 iki 17 m. sudarė 19,5% visų gyventojų Trakų rajone, vaisingo amžiaus moterys
(15 - 49 m.) sudarė 25 % moterų.Vyrų iš viso buvo 16651 (47 %), moterų18787 (53%).
Gimstamumo rodikliai Trakų rajone nuo 2006 m. didėja, mirtingumas viršija Lietuvos vidur-
kį (12,8/1000 gyv.), Trakų r. (15,6/1000 gyv.) (2 pav.). Trakų r. vyrų mirtingumas buvo didesnis
(1699.6/100000 gyv.), nei moterų (1431.8/100000 gyv.), tai sudarė apytiksliai 16 % skirtumą.
2 pav.Gimstamumo ir mirtingumo 1000 gyv. pokyčiai 2001-2010 m.Trakų r. ir Lietuvoje
35000
35500
36000
36500
37000
37500
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Gyv
en
toja
i
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
GIMSTAMUMAS (Trakų r.) 9.3 8.8 8.6 8.8 9 8.8 9.7 9.8 10.8 11.1
GIMSTAMUMAS (Lietuva) 9.1 8.6 8.9 8.8 8.94 9.2 9.6 10.5 11 10.8
MIRTINGUMAS (Trakų r.) 14.3 14.9 14.1 15.7 15.7 16.7 17.3 15.5 15.4 15.6
MIRTINGUMAS (Lietuva) 11.6 11.8 11.9 12 12.8 13.2 13.5 13.1 12.6 12.8
89
101112131415161718
5
Moterys gyvena ilgiau, todėl jų mirtingumas vyresnėse amžiaus grupėse (70 ir vyresni)
didesnis negu vyrų. Daugumoje amžiaus grupių vyrauja vyrų mirtingumas. (3 pav.).
3 pav. Mirtingumas paga lytį ir amžiaus grupes 2010 m.Trakų r.
Natūralus gyventojų prieaugis 2010 m. buvo neigiamas (-4,5/1000 gyventojų), kai Lietuvos
vidurkis (-2/1000 gyv.). (4 pav.)
4 pav. Natūralaus gyventojų prieaugio pokyčiai 1000 gyv. 2001-2010 m. Trakų r. ir Lietuvoje
0 1–4 5–9 10–14 15–19 20–24 25–29 30–34 35–39 40–44 45–49 50–54 55–59 60–64 65–69 70–74 75–79 80–84 85 irvyres
ni
Vyrai 1 0 0 0 5 3 1 5 3 14 23 22 30 26 27 35 35 32 21
Moterys 0 1 0 0 0 0 1 2 5 1 10 3 15 10 14 39 38 57 73
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
TRAKŲ RAJONAS -5 -6.1 -5.5 -6.9 -6.69 -7.9 -7.6 -5.68 -4.6 -4.5
LIETUVA -2.5 -3.2 -3 -3.2 -3.88 -4 -3.9 -2.6 -1.6 -2
-9
-8
-7
-6
-5
-4
-3
-2
-1
0
6
Iš viso 2010 m. Trakų r.gimė 392 kūdikiai. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25 -29 metų
amžiaus moterys (33 %). (5pav.)
5 pav. Gimusieji pagal motinos amžių 2010 m. Trakų r.
Iš 1000 gimusių kūdikių Trakų rajone 2,6 nesulaukė 1 metų, Lietuvos vidurkis 2010 m. buvo
(4,3/1000 gimusių). (6 pav.)
6 pav. Kūdikių iki 1 metų mirtingumas 1000 gimusių 2001-2010 m. Vilniaus m. ir Lietuvoje
0
29
84
131
96
45
6 1 0
0
20
40
60
80
100
120
140
Iki 15 m. 15-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50 irvyresni
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
TRAKŲ RAJONAS 11.2 12.1 3.1 9.2 3 12.5 2.8 11.4 2.6 2.6
LIETUVA 7.8 7.9 6.8 7.9 6.8 6.8 5.9 5 5 4.3
0
2
4
6
8
10
12
14
7
Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, nuo 2010 m. spalio 1 d., Trakų r. nedarbas
sumažėjo 4,6 %. (7 pav.)
7 pav. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių Vilniaus regione 2010 – 2011 m.
13.1
19.3
12.1
19.6
14.3
9.1
15.1
7.5
13
9.9
0
5
10
15
20
25
VILNIUS VILNIAUSRAJONAS
TRAKŲ RAJONAS ŠALČININKŲRAJONAS
VILNIAUSAPSKRITIS
2010.10.01
2011.10.01
8
MIRTINGUMAS
9
Gyventojų mirtingumas
Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Trakų rajone 2010 m.
mirė 552 gyventojų, 100000 gyventojų teko 1557,7 mirusieji. Standartizuotas mirtingumo rodiklis
(atmetus amžiaus ir lyties faktorius) Trakų rajone (1177,2/100000 gyv.) buvo didesnis lyginant su
visos Lietuvos vidurkiu (950,6/100000 gyv.) bei Vilniaus apskritimi (943,1/100000 gyv.).
Nuo 2003 metų (1406/100000 gyv.) iki 2010 metų (1557,7/100000 gyv.) stebimos šio rajono
gyventojų mirtingumo didėjimo tendencijos.
2010 m. Trakų rajone mirė 283 vyrai ir 269 moterys, 100000 gyventojų teko atitinkamai
1699,6 mirusieji vyrai ir 1431,8 mirusios moterys.
Tiksliausiai mirtingumo skirtumus tarp vyrų ir moterų parodo standartizuoti mirtingumo
rodikliai (mirusiųjų skaičius 100000 gyventojų pagal Europos standartą, kai eliminuojamas amžiaus
ir lyties faktorius).
Lyginant standartizuotą Trakų rajono gyventojų mirtingumą pagal lytį, vyrų (1695,4/100000
gyv.) mirtingumas 2,6 karto didesnis negu moterų (811,7/100000 gyv.), Lietuvoje atitinkamai
100000 gyventojų teko 1394,5 mirusieji vyrai ir 652,7 mirusios moterys.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Trakų rajono gyventojų pagrindinės mirties priežastys jau daug metų
išlieka nepakitusios. Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai
ir išorinės mirties priežastys 2010 m. sudarė 87,1 proc. visų mirties priežasčių (1 pav.).
1 pav. Trakų rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra 2010 m. (proc.)
Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Tokia pati
situacija stebima ir Trakų rajone. 2010 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 323 šio rajono
gyventojai (58,5 proc. visų mirusiųjų), tai sudarė 911,5 mirusiuosius 100000 gyventojų (Lietuvoje
718,8/100000 gyv.).
Daugiausiai Trakų rajono gyventojų (83,6 proc.), mirusių nuo kraujotakos sistemos ligų buvo
65 m. amžiaus ir vyresni. Šioje amžiaus grupėje kraujotakos sistemos ligos sudarė 63,9 proc. jų
mirtingumo. 45-64 m. amžiaus grupėje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 13 proc. Trakų r.
gyventojų. Šioje amžiaus grupėje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 30,2 proc.
2010 m. duomenimis, standartizuotas Trakų r. vyrų (843,2/100000 gyv.) mirtingumas nuo
kraujotakos sistemos ligų 1,7 karto didesnis negu moterų (485,6/100000 gyv.).
58,5%
15,8%
12,9%
4,2%
3,1% 5,6%
Kraujotakos sistemos ligos
Piktybiniai navikai
Išorinės mirties priežastys
Virškinimo sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos ligos
Kitos mirties priežastys
10
Kraujotakos sistemos ligų struktūroje mirtys nuo išeminių širdies ligų (tarp jų miokardo
infarkto) Trakų rajone sudarė didžiausią dalį – 67,2 proc., antroje vietoje – mirtys nuo
cerebrovaskulinės ligos, jos sudarė 20,7 proc.
2010 m. Trakų rajone mirtys nuo piktybinių navikų sudarė 15,8 proc. visų mirčių (Lietuvoje
– 19,6 proc.), 100000 šio rajono gyventojų teko 242,7 mirusieji (Lietuvoje – 251,2/100000 gyv.).
Analizuojant standartizuotą mirtingumą nuo piktybinių navikų pagal lytį Trakų r. 100000
vyrų teko 284 mirusieji (Lietuvoje – 290,2/100000 vyrų), tuo tarpu moterų 2 kartus mažiau –
137,2/100000 moterų (Lietuvoje – 128,4/100000 moterų).
Trakų rajone kaip ir visoje šalyje daugiausiai vyrų mirė nuo bronchų ir plaučių piktybinių
navikų, tuo tarpu moterų – nuo krūties piktybinių navikų (1 lentelė).
1 lentelė. Trakų rajono vyrų ir moterų pagrindinės mirties nuo piktybinių navikų priežastys
Nr. Vyrų Rodiklis
100000 gyv. Nr.
Moterų Rodiklis
100000 gyv. Piktybiniai navikai Piktybiniai navikai
1. Bronchų ir plaučių 78,1 1. Krūties 42,6
2. Priešinės liaukos 30 2. Kiaušidės 16
3. Skrandžio 24 3. Kasos 15,6
4. Tiesiosios žarnos 18 4. Bronchų ir plaučių 10,7
5. Kasos 12 5. Skrandžio 10,7
6. Gerklų 12 6.
Gimdos kaklelio,
Storosios (gaubtinės) ir
tiesiosios žarnos
5,3
Trakų rajone 2010 m. nuo išorinių priežasčių mirė 71 asmuo, mirtingumo rodiklis siekė
200,4/100000 gyv. (12,9 proc. visų mirusiųjų).
Lyginant standartizuotą Trakų r. gyventojų mirtingumą nuo išorinių priežasčių su kitais
Lietuvos regionais, jis užėmė šeštąją vietą, 100000 gyv. teko 187,8 mirusieji (Lietuvoje – 113,1).
Savižudybės (39,5/100000 gyv.), apsinuodijimai alkoholiu (39,5/100000 gyv.), mirtys dėl
natūralaus šalčio poveikio (28,2/100000 gyv.) bei transporto įvykiai (22,7/100000 gyv.) – tai
pagrindinės išorinių mirčių priežastys Trakų rajone.
Vyrų mirtingumas nuo išorinių priežasčių sudarė 17,7 proc. visų mirčių, 100000 vyrų teko
300,3 mirusieji (Lietuvoje – 204,6/100 tūkst. vyrų).
Pagrindinės išorinių mirčių priežastys tarp vyrų buvo savižudybės, jos sudarė 24 proc. visų
išorinės mirties priežasčių, 100000 vyrų atitinkamai teko 72,1 mirusieji (Lietuvoje – 54,3/100000
gyv.). Mirtys dėl natūralaus šalčio poveikio sudarė 16 proc. visų išorinių mirties priežasčių bei 14
proc. – apsinuodijimai alkoholiu, 100000 vyrų atitinkamai teko 48,1 ir 42 mirusieji (Lietuvoje
atitinkamai 17,4 ir 15,9).
2010 m. standartizuotas vyrų mirtingumo nuo išorinių priežasčių rodiklis (289,8/100000 gyv.)
buvo 3 kartus didesnis negu moterų (93,5/100000 gyv.). Lyginant standartizuotą moterų mirtingumą
nuo išorinių priežasčių su kitais Lietuvos regionais, Trakų rajone jis buvo didžiausias (93,5/100000
gyv.) ir užėmė pirmąją vietą.
Išorinės mirties priežastys moterų tarpe sudarė 7,8 proc. visų mirčių, 100000 moterų teko
111,8 mirusiosios (Lietuvoje – 52,3/100 tūkst. moterų). Apsinuodijimai alkoholiu – pagrindinė
išorinių mirčių priežastis Trakų r. moterų tarpe 2010 m., jie sudarė 33,3 proc. šių mirčių, 100000
moterų teko 37,3 mirusiosios (Lietuvoje – 3,8 mirusiosios).
11
SVEIKATOS BŪKLĖ
12
Sergančių asmenų pasiskirstymo struktūra pagal ligų grupes
HI SIC sergamumą Lietuvoje skaičiuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės
sistemos SVEIDRA. Nepaisant šios sistemos privalumų: personalizuotų duomenų, ypač detalios
informacijos, apimančius iš esmės visus Lietuvos gyventojus, SVEIDRA, kaip ir bet kuri
administracinė sistema, turi savo trūkumų: didesnę klaidų tikimybę, nes su sistema dirba daugybė
žmonių; sergamumo duomenims didelę įtaką daro apmokėjimo už paslaugas bei vaistus tvarka.
Taip pat svarbu suprasti, kad ši sistema apima tik ligas, užregistruotas sveikatos priežiūros įstaigose.
Jei asmuo gydosi pats ir nesilanko pas gydytojus, tokios ligos neužregistruojamos ir neatsispindi
sergamumo rodikliuose. Gyventojų apklausos duoda didesnius sergamumo rodiklius, bet tokiu būdu
galima gauti duomenis tik apie kai kurias ligas, dažniau – simptomus; be to, reikia prisiminti, kad
šie duomenys atspindi subjektyvią žmonių nuomonę apie savo sveikatą ir ligas, kas ne visada
sutampa su objektyvia gydytojo nuomone.
HI SIC duomenimis, paskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos
SVEIDRA, 2010 m. Trakų rajone buvo užregistruoti 24315 sergantys asmenys, kuriems
diagnozuota bent viena liga ar susirgimas, 1000 gyventojų teko 686,1 (Lietuvoje – 666,0) sergantys
asmenys, tuo tarpu 2009 m. 1000 gyventojų teko 524,5 sergantys asmenys (Lietuvoje – 671,0/1000
gyv.).
1-ame paveiksle pateikta sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra
procentais. Pirmąsias vietas Trakų rajone užima ligotumas kvėpavimo, virškinimo ir kraujotakos
sistemos ligomis.
1 pav. Sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra Trakų rajone 2010 m.
18.2
11.6
11.5
9 6.6
6.2
5.3
4.9
4.8
4.4
3.2
2.6 2.3
9.4
Kvėpavimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos
Kraujotakos sistemos ligos
Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos
Traumos ir apsinuodijimai
Akies ir jos priedinių organų ligos
Urogenitalinės sistemos ligos
Odos ir poodžio ligos
Nervų sistemos ligos
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
Infekcinės ir parazitinės ligos
Navikai
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Kitos ligos
13
Kraujotakos sistemos ligos
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Trakų rajone, kaip ir
visoje Lietuvoje, stebimos asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus didėjimo
tendencijos (1 pav.). Trakų rajone 2010 m. 1000 gyventojų teko 184,4 kraujotakos sistemos ligomis
sergantys asmenys (Lietuvoje – 194,2/1000 gyv., Vilniaus apskrityje – 179,5/1000 gyv.), tuo tarpu
2001 m. jų buvo užregistruota mažiau – 164,3/1000 gyv. (Lietuvoje – 130,7/1000 gyv.).
2010 m. Trakų r. moterų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis buvo užregistruota daugiau
negu vyrų: 1000 vyrų teko 140,6 (Lietuvoje – 152,2) sergantieji kraujotakos sistemos ligomis, 1000
moterų – 223,3 sergančiosios (Lietuvoje – 230,6).
1 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m.
Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresnės amžiaus kategorijos gyventojams.
Su amžiumi sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius ženkliai didėja (2 pav.).
2 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2010 m. pagal amžiaus grupes
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Trakų r. 164.3 154.7 149.3 152.3 151.6 169.5 165.3 179.9 178.8 184.4
Vilniaus apskr. 128.1 131.6 139.2 146.0 151.9 157.8 160.2 168.2 173.9 179.5
Lietuva 130.7 136.0 143.0 153.4 159.4 166.1 171.6 181.9 186.9 194.2
50.0
70.0
90.0
110.0
130.0
150.0
170.0
190.0
210.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 11.7 14.3 17.0 18.0 18.4 20.6 19.6 17.6 19.0 21.4
18-44 m. 54.9 50.5 37.9 40.5 36.1 43.8 44.0 48.0 50.8 49.3
45-64 m. 280.6 253.9 239.0 242.6 234.6 260.3 245.7 270.8 275.6 280.4
Vyresni nei 65 m. 498.4 471.7 473.5 472.5 482.9 525.7 514.8 554.3 527.7 547.4
0.0
100.0
200.0
300.0
400.0
500.0
600.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
14
2010 m. Trakų r. 65 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos
ligomis, skaičius buvo 2 kartus didesnis (547,4/1000 gyv.) negu 45-64 m. amžiaus asmenų
(280,4/1000 gyv.) (2 pav.). Lietuvoje tūkstančiui 65 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų teko 615,9
sergantieji šiomis ligomis, 45-64 m. amžiaus asmenų grupėje – 271,5 sergantieji.
2001 – 2010 m. laikotarpiu stebimas sergančiųjų šiomis ligomis skaičiaus didėjimas 0 – 17 m.
bei 65 m. amžiaus ir vyresnių Trakų r. gyventojų amžiaus grupėse (2 pav.).
Trakų rajone 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 9359 susirgimai kraujotakos sistemos ligomis
(Lietuvoje – 962192), 1000 gyventojų teko 264,1 atvejai (Lietuvoje – 292,7). Lyginant su 2009
metų duomenimis (Trakų r. – 245,8/1000 gyv., Lietuvos – 275/1000 gyv.), bendrasis sergamumas
kraujotakos sistemos ligomis, kaip ir visoje Lietuvoje, padidėjo.
Trakų rajone 2010 m. naujų kraujotakos sistemos ligų atvejų (1507 nauji atv.) buvo
užregistruota mažiau nei 2009 m. (1650 nauji atv.), 1000 gyventojų 2010 m. teko 42,5 nauji šių ligų
atvejai, 2009 m. – 46 atvejai.
2010 m. Trakų r. buvo nustatyti 179 (5,1/1000 gyv.) išeminės širdies ligos atvejai, iš jos 23
(0,6/1000 gyv.) miokardo infarkto atvejai. 2009 m. buvo nustatyta mažiau naujų miokardo infarko
atvejų (14 naujų atv.), 1000 gyventojų teko 0,4 nauji šios ligos atvejai. 2010 m. 1000 gyventojų teko
5,8 nauji cerebrovaskulinių ligų atvejai, iš jų, 1,8/1000 gyv. – sergamumas insultu, lyginant su 2009
m. – sumažėjo (2,4 nauji atvejai 1000 gyv.).
2010 metų duomenimis, sergančių kai kuriomis (hipertenzinėmis ligomis, išemine širdies liga,
iš jos, miokardo infarktu bei cerebrovaskulinėmis ligomis, iš jų, insultu) kraujotakos sistemos
ligomis Trakų r. gyventojų skaičius šiek tiek padidėjo, lyginant su 2009 metais (3 pav.).
2010 m. Trakų rajono gyventojų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų
rodiklis buvo vienas didžiausių (7-oje vietoje) lyginant su visais Lietuvos regionais, nes šiame
regione miokardo infarktu sergančių asmenų skaičius (2,7/1000 gyv.) viršijo visos Lietuvos vidurkį
(2,3/1000 gyv.) (3 pav.).
3 pav. Asmenų, sergančių kai kuriomis kraujotakos sistemos ligomis, skaičius Trakų rajone ir Lietuvoje 2009 ir
2010 metais
0.0 20.0 40.0 60.0 80.0 100.0 120.0 140.0 160.0
insultas
Cerebrovaskulinės ligos, iš jų:
miokardo infarktas
Išeminė širdies liga, iš jos:
Hipertenzinės ligos
insultas
Cerebrovaskulinės ligos, iš jų:
miokardo infarktas
Išeminė širdies liga, iš jos:
Hipertenzinės ligos
Tra
kų
r.
Lie
tuv
a
6.6
32.8
1.5
24.4
138.7
6.5
29.5
2.1
45.5
137.7
6.7
33.7
2.7
26.8
142.0
6.8
31.3
2.3
47.5
144.2
2010
2009
15
2010 metų duomenimis, Trakų rajono gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis,
struktūroje daugiausiai buvo užregistruota sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis, 1000 gyv. teko 142
sergantieji (Lietuvoje – 144,2 sergantieji).
Hipertenzinės ligos dažniausiai diagnozuojamos pagyvenusių žmonių tarpe. 2010 m. 65 m. ir
vyresnių Trakų r. gyventojų amžiaus grupėje šios ligos sudarė 48,3 proc. lyginant su kitomis
amžiaus grupėmis, 1000 šio amžiaus grupės gyventojų teko 419,2 sergantieji hipertenzinėmis
ligomis (Lietuvoje – 469,3 sergantieji).
Tūkstančiui 45 – 64 m. amžiaus gyventojų teko 235,7 sergantieji hipertenzinėmis ligomis
(Lietuvoje – 218,5 sergantieji). Hipertenzinės ligos šioje amžiaus grupėje sudarė 39,1 proc. lyginant
su kitomis amžiaus grupėmis. Taigi, sergančių šiomis ligomis gyventojų skaičius didėja su amžiumi.
16
Onkologiniai susirgimai
Nors sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo
trejetuko, tačiau mirtingumo struktūroje jie užima vieną pirmaujančių vietų ir yra viena aktualiausių
visuomenės sveikatos problemų tiek visame pasaulyje, tiek ir mūsų šalyje.
Remiantis HI SIC duomenimis, paskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo
informacinės sistemos SVEIDRA, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Ne
išimtis ir Trakų rajonas (1 pav.).
1 pav. Bendrasis sergamumas piktybiniais navikais Trakų r., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2001 –
2010 metų laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)
Iš visų ūmių ir pirmą kartą gyvenime 2010 m. užregistruotų lėtinių ligų Trakų r., navikai
sudarė 1,7 proc. visų susirgimų, iš jų 23,3 proc. – piktybiniai navikai, 2,3 proc. – navikai in situ ir
70,4 proc. – gerybiniai navikai.
Analizuojant 2010 m. sergamumo piktybiniais navikais struktūrą Trakų rajone, daugiausiai
naujai užregistruotų susirgimų buvo šiais piktybiniais navikais: vyrų tarpe – priešinės liaukos vėžiu
(39,4 proc. naujų piktybinių navikų atvejų), plaučių ir bronchų vėžiu (16,3 proc.) ir odos vėžiu (11,5
proc.); moterų tarpe – krūties vėžiu (19 proc. naujų atvejų) bei odos, gimdos kaklelio, gimdos kūno
ir gimdos piktybiniais navikais (po 17 proc.).
Piktybiniai navikai vienodai paplitę tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Nors visose amžiaus
grupėse stebimas sergančių piktybiniais navikais asmenų didėjimas, sparčiausiai jis auga 65 ir
vyresnio amžiaus asmenų grupėje (2 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Trakų r. 12.5 12.5 13 13.2 13.7 14.6 14.7 17 16.2 17.7
Vilniaus apskr. 8.4 10.5 11.9 12 13.9 14.6 15.9 17 18.1 20.2
Lietuva 8.6 9.9 10.9 11.8 13.3 14.3 15.2 16.6 17.5 19.2
7
9
11
13
15
17
19
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
17
2 pav. Sergančių piktybiniais navikais asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Trakų r. 2010
m. (rodiklis 1000 gyv.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 0.3 0.2 0.1 0.1 0.4 0.5 0.3 0.3 0 0.03
18-44 m. 2.2 2.5 2.1 2.4 2.3 2.7 2.4 3.4 3.2 3.7
45-64 m. 16.8 19.3 19.4 19.8 20.2 19.5 21.9 23.7 25.5 27.6
65 + m. 36.6 34.4 38.4 41.9 45.9 48 50.6 64.9 59.2 54.9
0
10
20
30
40
50
60
70
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
18
Traumos ir apsinuodijimai
Traumos Lietuvoje yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Nuo nelaimingų atsitikimų
ir traumų dažniausiai žūsta jauni ir darbingo amžiaus gyventojai.
Higienos instituto sveikatos informacijos centro (toliau HI SIC) duomenimis. asmenų
skaičius, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis (apsinuodijimas, nudegimas ar
kt.) nuo 2008 m. Trakų rajone pradėjo mažėti (1 pav.).
Naujų atvejų 2010 m. Trakų r. buvo 108,0/1000 gyv., kai Lietuvoje 86,9 /1000 gyv.
1 pav. Asmenų, kuriems užregistruota trauma Trakų r. ir Lietuvoje 2001 – 2010 m., skaičius 100000 gyv.
Nemirtinų sužeidimų įvykusių asmenims kelių transporto įvykiuose, skaičius Trakų r. nuo
2010 m. sudarė 194,7 atv./100000 gyv., kai Lietuvoje buvo 131, 7 atv./100000 gyv. (2 pav.)
2 pav. Nemirtinų sužeidimų, įvykusių asmenims, kelių transporto įvykiuose, skaičius 100000 gyv.
Trakų r. ir Lietuvoje 2001-2010 m.
Trakų r. tiek vyrams, tiek moterims užregistruota daugiau traumų ir apsinuodijimų negu
vidutiniškai Lietuvoje: vyrams Trakų r. 13758 atv./100000, Lietuvoje 11047,9 atv./100000;
moterims Trakų r. 7883,1 atv./100000, Lietuvoje 6808,8 atv./100000 gyventojų. (3 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 8583.0 8964.0 9452.3 9625.8 9927.6 9593.0 9458.7 9338.1 8821.1 8778.8
Trakų r. 11281.7 11622.0 11320.6 10503.7 11263.8 12433.8 12033.5 12387.3 10931.0 10643.9
8000
8500
9000
9500
10000
10500
11000
11500
12000
12500
13000
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 204.0 214.1 210.4 229.8 248.0 243.2 238.3 173.3 132.5 131.7
Trakų r. 278.7 217.8 207.4 269.8 325.2 292.3 300.4 219.1 203.7 194.7
120
170
220
270
320
370
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
19
3 pav. Vyrai ir moterys, kuriems užregistruota trauma Trakų r. ir Lietuvoje 2001 – 2010 m.,
skaičius 100000 gyv.
2010 m. Trakų r. užregistruota 793 ligoniai, gydyti stacionare nuo traumų ir apsinuodijimų
(22,4/1000 gyv.). Tarp stacionare gydytų atvejų transporto įvykiai sudarė 4,5 %, tyčiniai sužalojimai
14,2 %, pasikėsinimai 2 % visų traumų priežasčių.
Daugiausiai traumų ir apsinuodijimų patiria 0-17 m. amžiaus vaikai (12217,4/100000 gyv.).
(4 pav.)
4 pav. Įvairių amžiaus grupių asmenų, kuriems užregistruota trauma, skaičius 100000 gyv. Trakų r.
2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vyrai (Lietuva) 10959.4 11501.5 12182.9 12568.4 12992.3 12515.6 12502.9 12163.4 11170.5 11047.9
Vyrai (Trakų r.) 14439.3 15431.0 14919.5 14184.4 15102.3 16359.8 16691.2 16342.6 14251.8 13758.9
Moterys (Lietuva) 6496.2 6738.6 7060.1 7050.6 7249.0 7042.1 6805.6 6877.8 6777.6 6808.8
Moterys (Trakų r.) 8497.2 8263.3 8146.6 7264.2 7893.9 8989.3 7942.4 8891.9 7983.6 7883.1
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 8088.2 10157.1 11384.5 11504.2 12254.7 13227.4 12629.1 13482.5 12945.0 12217.4
18-44 m. 13297.0 13327.6 12285.0 11554.3 12359.5 13277.5 13748.0 13371.1 11010.2 11098.9
45-64 m. 12680.6 11609.8 11418.0 9958.7 10897.9 12520.2 11542.4 12395.2 10668.3 9937.5
65+ m. 9423.5 9828.0 8879.0 7451.4 7902.6 9327.4 8017.3 8742.4 8717.9 8820.0
7000
8000
9000
10000
11000
12000
13000
14000
15000
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
20
Kvėpavimo sistemos ligos
HI SIC duomenimis kvėpavimo sistemos ligomis 2010 m. Lietuvoje sirgo 23806,7/100000
gyv., Trakų r. sergančių asmenų kiekis stebimais metais buvo didesnis ir 2010 m. siekė
29203,4/100000 gyv. Nuo 2005 m. tiek Lietuvoje, tiek Trakų r. stebima kvėpavimo sistemos ligų
mažėjimo tendencija (1 pav.)
1 pav. Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvoje 2001-2010 m.
Tiek Lietuvoje, tiek ir Trakų r. vaikams (0-17 m.) užregistruojam apie 3 kartus daugiau
kvėpavimo sistemos ligų negų suaugusiems (atitinkamai Lietuvoje 52770,6/100000 gyv. ir
17027,6/100000 gyv., Trakų r. (64434,8/100000 gyv. ir 20691,2/100000 gyv.) (2 pav.)
2 pav. Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17 m. ir 18+ m. amžiaus grupėse 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvo-
je 2001-2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 25328.1 26522.3 26901.1 27712.7 28088.7 26706.3 28158.6 25352.7 26666.7 23806.7
Trakų r. 33376.2 36312.8 32887.1 34244.4 35455.5 33985.3 37459.4 31818.3 31356.2 29203.1
22300
24300
26300
28300
30300
32300
34300
36300
38300
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. (Lietuva) 50436.7 55129.8 55626 57273.8 56824.6 56676.9 55538.2 51522.1 56776.3 52770.6
0-17 m. (Trakų r.) 60338 71111.1 64535.4 66959.5 68184.6 69200.2 70240.9 61039.9 67426.5 64434.8
18+ m. (Lietuva) 17347.1 17736 18401 19305.4 20239.4 18818.5 21192 18905.2 19460.6 17027.6
18+ m. (Trakų r.) 24672 25352.8 23215.2 24630.7 26253.3 24454 28846.5 24375 22442.3 20691.2
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
21
Astma Trakų r. vaikai iki 17 m. sirgo dažniau (3666,6/100000 gyv.) lyginant su Lietuvos
vidurkiu (3088,1/100000 gyv.). 0-17 m. amžiaus grupėje Trakų r., astma diagnozuota 3,4 karto
dažniau, nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje (3 pav.)
3 pav. Ligotumas astma 0-17 m. ir 18+ m. amžiaus grupėse 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvoje 2001-2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. (Lietuva) 976.95 1269.63 1446.22 1663.26 1792.68 2003.96 2313.73 2590.36 2783.85 3088.11
0-17 m. (Trakų r.) 702.37 1010.1 1391.44 1709.6 2085.65 2473.72 3177.12 3275.11 3461.38 3666.67
18+ m. (Lietuva) 605.91 640.93 710.91 781.95 844.71 888.6 948.19 1001 1039.32 1107.04
18+m. (Trakų r.) 645.44 615.43 650.93 635.67 673.96 756.92 821.7 887.82 960.77 1072.59
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000R
od
ikli
s 1
00
00
0 g
yv
.
22
Infekcinės ir parazitinės ligos
HI SIC duomenimis, 2010 m. Trakų rajone viso užregistruota 1819 infekcinių ir parazitinių
ligų atvejų (747 atvejai vyrų tarpe ir 1072 moterų tarpe). Sergamumas (ūmūs ir pirmą kartą
gyvenime registruoti atvejai) infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Trakų rajone 2001 – 2010 metų
laikotarpiu buvo pakankamai didelis, lyginant su Lietuvos vidurkiu ir kai kuriais metais aukštesnis
už Vilniaus apskr. vidurkį (1 pav.). Stebimąjį laikotarpį Trakų r. buvo pakankamai didelių šuolių
tiek į viršų, tiek ir žemyn. Lyginant su 2009 m., 2010 m. sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis
ligomis Trakų r. sumažėjo. Daugiausiai asmenų, sirgusių infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo
amžiaus grupėje iki 17 m., vyrų ir moterų tarpe panašiai.
1 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Trakų r., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2001
– 2010 metų laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) ir gripas
ŪVKTI – dažniausia patologija, kuria serga žmonės. Ji sudaro apie 50 proc. visų
populiacijos ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų.
Trakų rajone stebimuoju 2001 – 2010 metų laikotarpiu sergamumas ŪVKTI ir gripu buvo
didžiausias, lyginant su Vilniaus apskritimi ir Lietuvos vidurkiu (2 pav.). Lyginant su 2009 m.,
kuomet sergamumas ŪVKTI ir gripu Trakų r. buvo 338,3 atv./ 1000 gyv., 2010 m. sergamumas
stipriai sumažėjo ir 1000 gyventojų teko 305,1 ŪVKTI ir gripo atvejai.
Kadangi vaikai yra imlesni virusams, tad nieko nuostabaus, jog daugiausia asmenų, sirgusių
ŪVKTI ir gripu Trakų rajone 2010 m. registruota amžiaus grupėje iki 17 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Trakų r. 51.3 55.6 49.3 46.4 50 47.6 44 48.3 47.4 45.7
Vilniaus apskr. 53.9 48.8 51.1 51.8 48.4 50.6 45.3 47.6 46.5 48.6
Lietuva 46.7 42.9 43.2 43.6 41.9 42.5 39.8 38.5 37.9 37.6
35
40
45
50
55
60
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
23
2 pav. Sergamumas ŪVKTI ir gripu Trakų r., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2001 – 2010 metų
laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)
Tuberkuliozė
Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duomenimis, sergamumo aktyvia tuberkulioze
situacija gerėja – kasmet užregistruojama vis mažiau naujų tuberkuliozės atvejų. Nors Trakų r.
sergamumo tuberkulioze situacija blogesnė lyginant su Vilniaus apskr. ir Lietuvos vidurkiu, tačiau ir
čia stebimas sergamumo tuberkulioze mažėjimas, 2010 m. 100000 Trakų r. gyventojų teko 54,2
tuberkuliozės atvejai, tuo tarpu 2001 m. šis skaičius buvo išaugęs iki 69,5 atv. 100000 gyv. (3 pav.).
3 pav. Sergamumas tuberkulioze Trakų r., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2001 – 2010 metų
laikotarpiu (rodiklis 100000 gyventojų)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Trakų r. 399.8 430.5 384.9 388.4 396.1 376.9 407.4 319.5 338.3 305.1
Vilniaus apskr. 294.8 325.7 324.7 337.8 336.6 306.6 319.9 260.5 287.7 250.3
Lietuva 250.8 275.3 279.5 282.8 282.7 269.8 275 236.5 259.1 222.2
200
250
300
350
400
450
Ro
dik
lis
10
00
gyven
tojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Trakų r. 69.5 57.6 80.6 65.6 55.2 88 77.8 64.2 56.7 54.2
Vilniaus apskr. 63.8 63.9 63.1 60.5 54.7 56.3 48 50.3 40 39.4
Lietuva 63.9 60.5 65.1 59 61.7 61.8 58.6 56.3 50.2 47.9
35
45
55
65
75
85
Ro
dik
lis
10
00
00
gyven
tojų
24
Trakų rajone 2010 m. tuberkuliozė tris kartus dažniau pasitaikė vyrų negu moterų tarpe.
Daugiausiai asmenų, sirgusių tuberkulioze, užregistruota 25 – 44 m. amžiaus grupėje, kiek mažiau
45 – 64 metų amžiaus grupėje.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2010 m. sergamumo sifiliu rodiklis
padidėjo iki 10,6/100000 gyv. (2009 m. – 9,9/100000 gyv.). Tuo tarpu sergamumas gonorėja nuo
11,7/100000 gyv. (2009 m.) sumažėjo iki 9,6/100000 gyv.
Didžiausias sergamumas sifiliu 2010 m. buvo užregistruotas Ukmergės r. savivaldybėje, jis
siekė 52,4/100000 gyv. Aukštas sergamumo sifiliu rodiklis užregistruotas ir Šalčininkų r.
(46,4/100000 gyv.), Trakų r. (42,3/100000 gyv.), Vilniaus (31,6/100000 gyv.) ir Vilniaus r.
(31,2/100000 gyv.) savivaldybėse. Vilniaus apskr. ir Šalčininkų r. stebėtas spartus sergamumo sifiliu
augimas.
Daugiausiai asmenų, sergančių lytiškai plintančiomis infekcijomis 2010 m. Trakų r.
registruota 18 – 44 metų amžiaus grupėje, moterų tarpe dvigubai daugiau negu vyrų tarpe.
ŽIV/AIDS
Lyginant su Lietuvos vidurkiu ir Vilniaus apskritimi, Trakų rajone sergamumas ŽIV 2001 –
2010 metų laikotarpiu buvo pats mažiausias. Lyginant su 2009 m., kuomet 100000 gyv. teko 0 ŽIV
atvejų, 2010 m. sergamumas padidėjo iki 2,8 atv./100000 gyv. (4 pav.).
4 pav. Sergamumas ŽIV Trakų r., Vilniaus apskr. ir Lietuvoje 2001 – 2010 metų laikotarpiu (rodiklis
100000 gyventojų)
Nuo 2001 metų Trakų rajone neužregistruotas nė vienas AIDS atvejis.
0
2
4
6
8
10
12
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Trakų r. 0 2.7 2.7 0 0 0 2.8 0 0 2.8
Vilniaus apskr. 1.4 2.5 2.8 1.9 2 2.4 3.3 3.4 6 5
Lietuva 2.1 11.4 3.2 3.9 3.5 3 3.1 2.8 5.4 4.7
Ro
dik
lis
10
00
00
gyven
tojų
25
Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis
Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus
duomenimis, Trakų rajono savivaldybėje 2010 metais užregistruoti 249 asmenys, sirgę ūminėmis
žarnyno infekcijomis. Sergamumo rodiklis 10000 gyventojų – 69,7 sergantieji. Didžiausią
lyginamąjį svorį jų struktūroje sudarė bakterinės kilmės enterokolitai – 63,1 proc., virusinės
etiologijos enterokolitai – 34,9 proc., maisto toksinės infekcijos (MTI) – 2 proc.
Salmoneliozės
Trakų rajone 2010 m. užregistruoti 26 salmonelioze susirgę asmenys (1 lentelė), 84,6 proc. buvo
hospitalizuoti. Sergamumo rodiklis 7,3/10000 gyventojų, šalies – 6,1.
1 lentelė. Sergamumas salmonelioze pagal amžių 2010 metais Trakų rajono savivaldybėje (rodiklis 1000 vaikų
ir suaugusiųjų)
Iš
viso
0-3
metai
4-6
metai 7-17 metų Suaugusieji
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
Abs.
sk. Rod.
Susirgusiųjų
skaičius 26 7 5 2 2 3 0,7 14 0,5
Salmonelioze persirgo 12 vaikų ir 14 suaugusių asmenų, visi židiniai pavieniai. Didžiausias
sergamumas salmonelioze buvo registruotas vaikų iki trijų metų amžiaus grupėje (rodiklis –
5/1000 vaikų), lyginant su vyresnio amžiaus vaikais bei suaugusiaisiais.
Židinių epidemiologinių tyrimų duomenimis išaiškėjo, kad 73 proc. asmenų susirgo vartoję
netinkamai namuose paruošto maisto. Nagrinėjant rizikos veiksnius išaiškėjo, kad susirgimai
salmoneliozėmis dažniausiai buvo susiję su šių maisto produktų vartojimu:
Vištiena ir jos produktai – 38 proc.;
Netinkamai termiškai apdoroti ar žali kiaušiniai – 19 proc.;
Mėsa ir jos kulinarijos guminiai – 24 proc.;
Nepasterizuotas pienas ir jo produktai – 14,2 proc.;
Kiti maisto produktai - 4,8 proc.
Šigeliozės
Trakų rajone 2010 m. užregistruotas vienas šigeliozės atvejis. Šia liga susirgo 19 metų
studentė. Infekcijos šaltinis nenustatytas.
Kampilobakteriozės
Trakų rajone 2010 m. užregistruota 12 kampilobakteriozės atvejų (2 lentelė). Sergamumo
rodiklis 10000 gyventojų - 3,4, šalies ~ 2,7.
26
2 lentelė. Sergamumas kampilobakterioze pagal amžiaus grupes 2010 metais Trakų rajono savivaldybėje
(rodiklis 1000 gyventojų)
Iš viso
Iki 1 metų 1-3 metai 4-6 metai 7-17 metų Suaugusieji Abs. sk. Rod. Abs. sk. Rod. Abs. sk. Rod. Abs. sk. Rod. Abs. sk. Rod..
Susirgusiųjų
skaičius 12 6 15,5 5 4,95 1 1 0 0 0 0
Daugiausiai sirgo vaikai iki vienerių metų amžiaus (sergamumo rodiklis 15,5/1000 vaikų), t.y., 3
kartus dažniau nei 1-3 metų vaikai (rodiklis 5/1000 vaikų).
Remiantis židinių epidemiologinių tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad septyni asmenys
susirgo vartoję netinkamai namuose paruosto maisto. Nagrinėjant rizikos veiksnius pastebima, kad
susirgimai kampilobakterioze dažniausiai buvo susiję su mėsos ir jos produktų, vištienos ir jos
produktų bei nepasterizuoto pieno vartojimu.
Jersiniozės
2010 m. Trakų rajone jersinioze susirgo 2 asmenys. Teritorijos sergamumo rodiklis 0,6/10000
gyventojų. Žarnyno jersinioze susirgo du vaikai, dviejų ir 16 metų amžiaus mergaitės.
Epidemiologinio tyrimio metu nustatyta, kad viena mergaitė susirgo nuo namuose valgyto maisto,
įtariamas produktas – žalių daržovių mišrainė, kitame židinyje infekcijos šaltinis nenustatytas.
Ešerichiozės
Trakų rajone užregistruoti 3 susirgimai, sergamumo rodiklis 0,8/10000 gyventojų, šalies – 0,5.
Ešerichiozėmis sirgo du lopšelinio (rodiklis 1,4/1000 vaikų) ir vienas darželinio amžiaus vaikai
(rodiklis 1/1000 vaikų).
Maisto toksinės infekcijos
Trakų rajone užregistruoti 5 maisto toksinės infekcijos atvejai. Sergamumo rodiklis 10000
gyventojų – 1,4, šalies - 1,5. Maisto toksinėmis infekcijomis sirgo tik suaugę asmenys, visi židiniai
pavieniai.
Nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos
2010 m. nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos sudarė 44,18 proc. visų žarnyno infekcijų.
Užregistruota 110 susirgimų, sergamumo rodiklis 30,81/10 000 gyventojų. Daugiau nei pusė (61
proc.) ligonių buvo hospitalizuoti - 67 asmenys (3 lentelė).
3 lentelė. Sergamumas nepatikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis pagal amžiaus grupes 2010 metais Trakų
rajone (rodiklis 1000 gyventojų)
Iš
viso
Iki 1 metų 1-3 metai 4-6 metai 7-17 metų Suaugusieji
Abs. sk.
Rod. Rod. Abs. sk. Rod. Abs.sk.
i Rod. Abs. sk. Rod. Abs. sk. Rod.
Susirgusiųjų
skaičius 110 10 25,8 26 25,8 9 9,1 22 4,8 43 1,6
27
Bakterinėmis žarnyno infekcijomis susirgo 67 vaikai (61 proc.) ir 43 suaugusieji. Vaikai iki
vienerių ir vienerių – trejų metų sirgo apylygiai. Sergamumo rodikliai 1000 vaikų atitinkamai -
25,8 ir 25,8, t.y. sirgo 2,8 karto dažniau nei 4-6 metų vaikai (rodiklis 9,1) ir 5,3 karto dažniau nei 7-
17 metų (rodiklis 4,8).
Užregistruoti 109 židiniai, iš jų vienas namų židinys .su dviem atvejais.
Virusinės žarnyno infekcijos (VŽI)
2010 m. užregistruoti 87 virusinės kilmės žarnyno infekcijų atvejai, sergamumo rodiklis
24,36/10 000 gyventojų. Šios infekcijos sudaro 34,9 proc. nuo visą žarnyno infekcijų. Didžiausią
virusinių infekcijų dalį sudaro rotavirusinė infekcija (56,3 proc.) (4 lentelė).
4 lentelė. Bendra virusinių žarnyno infekcijų struktūra (procentais) 2010 metais Trakų rajono savivaldybėje
2010 metai Susirgimų
atvejai
Procentai Rotavirusinė infekcija 49 56,3 Norovirusinę infekcija 6 6,9 Adenovirusinė infekcija 4 4,6 VŽI nepatiksi i nta 28 32,2 Iš viso: 87 100
Rotavirusinė infekcija
Trakų rajone 2010 m. užregistruoti 49 rotavirusine infekcija susirgę asmenys, sergamumo
rodiklis 13,7/10000 gyventojų, šalies – 7,6. Rotavirusine infekcija susirgo 40 vaikų ir 9 suaugusieji.
Dažniausiai sirgo mažyliai iki trijų metų (sergamumo rodiklis 25,8/1000 vaikų), tai sudarė 73 proc.
visų susirgusių asmenų. Tokio amžiaus vaikai sirgo 6,4 katro dažniau nei 4-6 metų vaikai
(sergamumo rodiklis 4/1000 vaikų).
Norovirusinė infekcija
Trakų rajone 2010 m. užregistruoti 6 ligos atvejai, sergamumo rodiklis 1,68/10 000
gyventojų. Norovirasine infekcija sirgo keturi vaikai iki trijų metų (rodiklis 2,87/1000 vaikų),
vienas-4-6 metų (rodiklis 1,0/1000 vaikų) ir vienas- 7-17 metų (rodiklis 0,21/1000 vaikų).
Adenovirusinė infekcija
Adenovirusinė infekcija Trakų rajone sergamumo 2010 m. susirgo keturi vaikai, rodiklis
1,12/10 000 gyventojų.
Nepatikslinta virusinė žarnyno infekcija
2010 m. užregistruoti 28 ligos atvejai, iš kurių 27 vaikai (96,4 proc.). Sergamumo rodiklis
10000 gyventojų minėtoje teritorijoje – 7,8. Dažniausiai sirgo mažyliai iki trijų metų (rodiklis
10/1000 vaikų), tai sudarė 50 proc. visų susirgusių asmenų. 4 - 6 metų vaikų sergamumas buvo
du kartus mažesnis (rodiklis 5,1/1000 vaikų).
28
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų
turinčių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai augo ir 2010 m. sudarė 3085,7 /100000 gyv., kai Trakų
r. atvejų skaičius irgi buvo didėjantis ir sudarė 2277,1 /100000 gyv. (1 pav.)
1 pav. Ligotumas psichikos ligomis 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvoje 2002-2010 m.
VPSC duomenimis, naujų atvejų skaičius (sergamumas) Trakų r.nuo 2007 m. didėjo ir 2010
m. pasiekė 265,3/100000 gyv., Lietuvoje nuo 2007 m. atvejų skaičius taipogi didėjo ir 2010 m.
sudarė 201,2/100000 gyv. (2 pav.)
2 pav. Sergamumas psichikos ligomis 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvoje 2002-2010 m.
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 2696.5 2653.5 2710.9 2717 2756.1 2803.2 2885 2947.3 3085.7
Trakų r. 1562.1 1586.6 1694.5 1744.9 1831 1909.5 1975.7 2156.9 2277.1
1500
1700
1900
2100
2300
2500
2700
2900
3100
3300
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 190.1 187.8 190.2 160.1 162.3 148.9 166.1 194.5 201.2
Trakų r. 188.2 180.5 188.9 143.6 163.9 157.1 183 209.3 265.3
140
160
180
200
220
240
260
280
29
Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį Trakų r. 2005 m. sparčiai
išaugo, bet 2010 m. krito iki 67,7 atvejo 100000 gyventojų. Nuo 2007 m. naujų psichikos ligų atvejų
skaičius, vartojančių alkoholį grupėje, Lietuvoje mažėjo. (3 pav.).
3 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvoje 2002-
2010 m.
VPSC duomenimis, narkomanijos ir toksikomanijos naujų ligos atvejų skaičius 2010 m.
Trakų r. sudarė 5,6 atv./100000 gyv., kai Lietuvoje buvo didesnis (10/100000 gyv.). (4 pav.).
4 pav. Sergamumas narkomanija, toksikomanija 100000 gyv. Trakų r. ir Lietuvoje 2002-2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 53.5 42.2 40.0 37.3 85.1 79.9 91.8 84.8 62.4 57.6
Trakų r. 91.1 64.5 48.5 51.3 151.8 142.0 126.8 105.4 61.4 67.7
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Ro
dik
lis
10
00
00
gy
v.
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuva 13.6 10.3 12.3 10.2 9.5 9.4 8.1 10.3 10
Trakų r. 8.1 8.1 10.8 2.7 2.8 5.6 5.6 5.6
0
2
4
6
8
10
12
14
16
30
Akies ir jos priedinių organų ligos
HI SIC duomenimis, akies ir jos priedinių organų ligomis Trakų rajone 2010 metais sirgo
3520 asmenų, iš jų – 1363 vyrai ir 2157 moterys.
Iš visų 2010 m. Trakų r. užregistruotų susirgimų, akies ir jos priedinių organų ligos sudarė
5,8 proc. visų ligų. Net penktadalį (20,6 proc.) visų registruotų susirgimų sudarė įvairūs regėjimo
sutrikimai ir aklumas, 14,3 proc. – trumparegystė (miopija), po 10,2 proc. toliaregystė
(hipermetropija) ir vokų, ašarų sistemos, akiduobės ir junginės ligos.
Amžiaus grupėje iki 17 m., 18 - 44 ir 45 – 64 metų amžiaus grupėse dominavo įvairūs
regėjimo sutrikimai, 65 ir vyresnio amžiaus grupėje – senatvinė ir kitos kataraktos.
Virškinimo sistemos ligos
Trakų rajone 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 3588 susirgimai virškinimo sistemos ligomis
(be dantų ligų), Lietuvoje – 303659 atvejai, 1000 gyventojų teko 101,2 atvejai (Lietuvoje – 92,4),
2009 metais jų buvo užregistruota šiek tiek mažiau – 97,1 atv./1000 gyv. (Lietuvoje – 90,2) (1 pav.).
Naujų šių ligų atvejų 2010 metais Trakų rajone buvo užregistruota 2328 (Lietuvoje – 198797),
1000 gyventojų teko 65,7 nauji atvejai (Lietuvoje – 60,5), 2009 m. buvo užregistruotas panašus
naujų atvejų skaičius – 65,4. Trakų rajone pastaraisias metais, , visų ir naujų virškinimo sistemos
ligų atvejų užregistruojama daugiau nei Lietuvoje (1 pav.).
1 pav. Nauji ir visi užregistruoti virškinimo sistemos ligų (be dantų ligų) atvejai 1000 Trakų rajono ir Lietuvos
gyventojų, 2001 – 2010 metais
2010 metais daugiausiai Trakų r. gyventojų sirgo dantų ligomis (tarp jų – kariesu) (119,9/1000
gyv.). Iš kitų virškinimo sistemos ligų (be dantų ligų) 1000 Trakų r. gyventojų teko 23 sergantieji
gastritu ir duodenitu, 14,2 sergantieji stemplės ligomis bei kitomis virškinimo sistemos ligomis (2
pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Visi atvejai (Trakų r.) 119.2 110.4 100.1 86.6 95.9 97.1 99.6 110.8 97.1 101.2
Visi atvejai (Lietuva) 78.2 80.5 78.8 84.7 88.2 85.4 84.6 92.5 90.2 91.6
Nauji atvejai (Trakų r.) 64.3 67.9 61.8 52.3 61.0 61.8 62.1 72.6 65.4 65.7
Nauji atvejai (Lietuva) 46.4 51.3 51.6 56.9 58.9 57.0 56.1 61.3 59.3 60.9
0.0
20.0
40.0
60.0
80.0
100.0
120.0
140.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
31
2 pav. Asmenų, sergančių kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000 Trakų rajono gyventojų 2010
m.
Virškinimo sistemos ligomis labiau linkusios sirgti moterys negu vyrai. 2010 metais 1000
Trakų r. gyventojų teko 89,5 sergančios moterys ir 75,7 vyrai.
Trakų rajone 2010 m. virškinimo sistemos ligomis daugiau sirgo 0 – 17 metų amžiaus
asmenys (104,6/1000 gyv.) ir 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų (103,6/1000 gyv.). Mažiausias
sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44 metų amžiaus asmenų grupėje (61,2/1000 gyv.) (3
pav.). Trakų rajone 2001 – 2010 m. laikotarpiu stebimas vaikų (0 – 17 m. amžiaus), sergančių
virškinimo sistemos ligomis, skaičiaus didėjimas (3 pav.).
3 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000 Trakų rajono gyventojų 2001 – 2010 metais
pagal amžiaus grupes
Kasos ligos
Tulžies pūslės akmenligė
Kepenų ligos
Gastritas ir duodenitas
Skrandžio, dvylikap. žarnos ir gastrojejuninė opos
Stemplės ligos
Kitos virškinimo sistemos ligos, iš jų:
Dantų ligos
2.9
7.4
5.8
23
6.6
14.2
83 119.9
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 71.3 98.6 96.5 100.4 107.3 105.9 95.1 104.8 106.4 104.6
18-44 m. 66.3 60.4 54.5 54.6 60.6 60.1 64.0 69.8 60.1 61.2
45-64 m. 97.1 87.1 82.4 70.0 76.6 83.3 84.8 97.3 86.0 86.3
65 m. ir vyresni 121.5 114.8 97.5 91.8 104.8 104.9 104.1 114.5 97.8 103.6
0.0
20.0
40.0
60.0
80.0
100.0
120.0
140.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
32
Endokrininės sistemos ligos
Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu (CD), skaičius 2001
– 2010 metų laikotarpiu Trakų rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, tolygiai didėjo. 2010 m. Trakų
rajone 1000 gyventojų teko 71,1 sergantysis endokrininės sistemos ligomis (Lietuvoje – 80,3/1000
gyv.), iš jų, cukrinių diabetu – 22,5 sergantieji (Lietuvoje – 23,1/1000 gyv.) (1 pav.).
1 pav. Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičiaus pokyčiai Trakų r. ir
Lietuvoje 2001 – 2010 m.
Trakų rajone 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 3104 susirgimai endokrininės sistemos
ligomis (Lietuvoje – 318421), iš jų, cukriniu diabetu – 803 atvejai (Lietuvoje – 75777). 2010 metais
1000 gyventojų teko 87,6 endokrininės sistemos ligų atvejai (Lietuvoje – 96,9), iš jų, 22,7 cukrinio
diabeto atvejai (Lietuvoje – 23,1 atv.). 2009 metais jų buvo užregistruota mažiau – 67,2 atv./1000
gyv. (Lietuvos – 87,3 atv.), iš jų, cukriniu diabetu – 21,2/1000 gyv. (Lietuvoje – 21,6 atv.).
Trakų rajone 2010 metais naujų endokrininės sistemos ligų (1122 naujų atv.) buvo
užregistruota taip pat daugiau negu ankstesniais metais (867 nauji atv.), iš jų, cukrinio diabeto (2010
m. – 92 nauji atv.) mažiau - 95 nauji atv. (2009 m.). 2010 m. šiame rajone sergamumas endokrininės
sistemos ligomis 1000 gyventojų siekė 31,7 atvejus (2009 metais – 24,2), CD – 2,6 atvejus (2009
metais – 2,7).
Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos
atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų
komplikacijų.
Trakų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, endokrininės sistemos ligomis moterys serga dažniau
negu vyrai (2 pav.). 2010 metų duomenimis 1000 vyrų teko 44 sergantieji, tuo tarpu 1000 moterų
2,2 karto daugiau – 95 sergančios moterys. Tai susiję su žymiai didesniu moterų sergamumu
skydliaukės ligomis.
2010 metais cukriniu diabetu sergančių moterų buvo daugiau negu vyrų, atitinkamai 28,3 ir 16
sergančiųjų 1000 gyventojų.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Endokrin. ligos (Trakų r.) 35.9 36.0 33.3 40.0 38.4 42.8 48.9 58.8 57.6 71.1
Endokrin. ligos (Lietuva) 33.8 37.0 41.2 45.7 48.9 53.5 59.6 68.1 73.0 80.3
CD (Trakų r.) 14.5 15.0 15.5 15.8 16.1 17.7 18.7 20.1 21.1 22.5
CD (Lietuva) 10.9 12.5 14.0 15.5 16.3 17.4 18.5 20.3 21.7 23.1
0.0
10.0
20.0
30.0
40.0
50.0
60.0
70.0
80.0
90.0R
od
ikli
s 1
00
0 g
yv
.
33
2 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų CD skaičius 1000 gyv. pagal lytį Trakų rajone 2001-2010
m.
Endokrininės sistemos ligomis daugiau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Trakų rajone iki 2008 m. šiomis ligomis daugiausiai sirgo 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys,
tačiau pastaraisiais metais daugiau užregistruota buvo 45 – 64 metų amžiaus Trakų rajono
gyventojų, 2010 m. – 140,4/1000 gyv., 65 metų amžiaus ir vyresnių – 118,4/1000 gyv., 18 – 44
metų amžiaus – 30,6/1000 gyv., vaikai (0-17 m.) – 20/1000 gyv. (3 pav.).
3 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis skaičius 1000 gyventojų pagal amžių Trakų rajone 2001-2010
m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Endokr. ligos Vyrai 21.3 21.3 19.7 22.7 21.8 24.5 28.9 37.6 39.8 44.0
Endokr. ligos Moterys 48.9 49.0 45.3 55.1 52.9 58.8 66.5 77.6 73.5 95.0
CD Vyrai 10.5 9.4 10.6 10.1 10.3 11.1 11.8 14.3 15.7 16.0
CD Moterys 18.0 19.8 19.8 20.8 21.1 23.5 24.7 25.2 25.9 28.3
0.0
10.0
20.0
30.0
40.0
50.0
60.0
70.0
80.0
90.0
100.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
0-17 m. 12.5 13.1 13.9 17.0 16.2 20.1 20.4 21.3 18.4 20.0
18-44 m. 26.8 23.8 17.7 21.6 18.4 20.6 21.0 27.4 26.2 30.6
45-64 m. 57.0 58.9 50.7 65.1 62.6 67.4 87.3 106.8 108.8 140.4
65 m. ir vyresni 64.2 66.9 73.2 79.5 80.7 88.8 94.1 107.6 101.0 118.4
0.0
20.0
40.0
60.0
80.0
100.0
120.0
140.0
160.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
34
Kraujo ir kraujodaros organų ligos
Trakų rajone 2010 m. iš viso buvo užregistruoti 294 susirgimai kraujo ir kraujodaros organų
ligomis (Lietuvoje – 33654), 1000 gyventojų teko 8,3 atvejai (Lietuvoje – 10,2), 2009 metais jų
buvo užregistruota mažiau – 6,1 atv./1000 gyv. (Lietuvos – 9,1).
Naujų kraujo ir kraujodaros organų ligų atvejų buvo užregistruota 185 (Lietuvoje – 19294),
1000 gyventojų teko 5,2 sergantieji (Lietuvoje – 5,9).
2002 - 2007 m. laikotarpiu buvo stebimas sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, iš
jų, anemijomis, Trakų r. gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau nuo 2007 m. jis vėl padidėjo. 2010
m. Trakų rajone, lyginant su Lietuva, sergančių asmenų skaičius kraujo ir kraujodaros organų
ligomis (Trakų r. – 8/1000 gyv., Lietuvoje – 10,5/1000 gyv.), iš jų, anemijomis (Trakų r. – 6,8/1000
gyv., Lietuvoje – 9,4/1000 gyv.), buvo mažesnis (1 pav.).
1 pav. Asmenų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, iš jų anemijomis skaičius 1000 gyventojų Trakų
rajone ir Lietuvoje 2001 – 2010 m.
2010 metais kraujo ir kraujodaros organų ligų sergamumo struktūroje anemijos sudarė 85,5
proc., iš jų, daugiausiai geležies stokos anemijos atvejų (71,8 proc.).
Moterys sudarė 70,9 proc. sergančiųjų anemijomis, vyrų mažiau – 29,1 proc., 1000 gyventojų
teko 3,6 sergantieji anemijomis vyrai ir 9,6 moterų.
2010 m. daugiausiai sergančiųjų anemijomis buvo 0-17 m. amžiaus asmenų tarpe (10/1000
gyv.), kiek mažiau 45-64 m. amžiaus asmenų tarpe (7/1000 gyv.), 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų
(6,9/1000 gyv.), ir 18-44 m. (5/1000 gyv.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Kraujod. org. ligos (Trakų r.) 7.0 8.6 7.2 6.0 5.6 5.4 5.1 7.3 6.1 8.0
Kraujod. org. ligos (Lietuva) 7.7 8.6 8.3 8.5 8.7 8.8 8.5 9.0 9.5 10.5
Anemijos (Trakų r.) 6.6 8.0 6.6 5.5 5.1 4.9 4.4 6.4 5.5 6.8
Anemijos (Lietuva) 7.1 8.0 7.7 7.8 7.9 7.9 7.7 8.1 8.6 9.4
2.0
3.0
4.0
5.0
6.0
7.0
8.0
9.0
10.0
11.0
Ro
dik
lis
10
00
gy
v.
35
Ausies ir speninės ataugos ligos
HI SIC duomenimis, 2010 m. 2010 m. Trakų rajone viso užregistruota 3271 ausies ir jos
speninės ataugos ligų atvejis (92,3 atv./1000 gyv.), 2618 atvejų buvo ūmūs arba registruoti pirmą
kartą gyvenime.
Ausies ir jos speninės ataugos ligos labiau paplitę tarp moterų, 45 – 64 m. amžiaus grupėje.
Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos susirgimai
Iš visų 2010 m. Trakų rajone užregistruotų susirgimų, 8,7 proc. sudarė jungiamojo audinio ir
skeleto – raumenų sistemos susirgimai (Lietuvoje analogiškai 4,2 proc.), 61 proc. susirgimų teko
moterims, 39 proc. – vyrams (Lietuvoje analogiškai 61,8 proc. ir 38,9 proc.).
Iš visų 2010 m. Trakų r. užregistruotų jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų
sistemos ligų, 31,6 proc. jų sudarė artropatijos, 30,9 proc. – dorsalgija, 12,9 proc. – deformuojančios
dorsopatijos, 12,8 proc. – minkštųjų audinių ligos.
Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos labiausiai paplitę 18 – 44 ir 45 –
64 m. amžiaus grupėse, apylygiai tarp vyrų ir moterų.
Urogenitalinės sistemos ligos
2010 m. Trakų rajone užregistruota 4190 urogenitalinės sistemos ligų atvejų, 2892 atvejai
buvo ūmūs arba registruoti pirmą kartą gyvenime. Vertinant procentaliai, tai sudarė 5,7 proc. visų
Trakų r. naujai užregistruotų ligų atvejų 2010 m.
Moterys urogenitalinės sistemos ligomis sirgo 3 kartus dažniau negu vyrai. Daugiausiai
sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų registruota 18 – 44 metų amžiaus grupėje ir tik
šiek tiek mažiau 45 – 64 metų amžiaus grupėje.
Analizuojant sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų struktūrą, 18,7 proc. visų
sirgusiųjų sirgo įvairiomis šlapimo organų ligomis, 14,9 proc. – krūties ligomis, 13,9 proc. – moters
dubens organų uždegimine liga, 11,6 proc. – priešinės liaukos hiperplazija, 10,8 proc. – mėnesinių
sutrikimais ir būklėmis, siejamomis su moters lytiniais organais ir mėnesinių ciklu.
Odos ir poodžio ligos
2010 m. odos ir poodžio ligos Trakų rajone sudarė 4,1 proc. bendrojo sergamumo visomis
ligomis. 36,8 proc. visų susirgimų sudarė dermatitai ir egzemos, 30,3 proc. – odos ir poodinių
audinių infekcijos.
Moterų tarpe odos ir poodžio ligos paplitę labiau negu vyrų tarpe. Daugiausiai asmenų,
sergančių odos ir poodžio ligomis Trakų r. 2010 m. buvo amžiaus grupėje iki 17 metų.
36
Įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir chromosomų anomalijos
Įgimtos ligos yra susijusios su gemalo ir vaisiaus raidos sutrikimais iki gimdymo.
Nepaveldimoms įgimtoms ligoms priklauso virusinės, bakterinės, pirmuonių sukeltos ligos (sifilis,
raudonukė, toksoplazmozė, listeriozė, įgimtas hepatitas), dėl kurių gali atsirasti organų f-jos
sutrikimų (gelta, traukuliai, karščiavimas), sklaidos defektų (griaučių, akių anomalijų, įgimtų širdies
ydų). Nepaveldimas įgimtas ligas taip pat sukelia fiziniai ir cheminiai veiksniai, veikiantys vaisių.
Paveldimoms įgimtoms ligoms priklauso geninės, chromosominės ir genominės ligos.
Chromosominės ligos – tai įgimtos ligos, kurias sukelia ligonio ląstelių chromosomų skaičiaus arba
struktūros pakitimai. Jomis serga ~ 0,6% naujagimių.
Remiantis HI SIC duomenimis, sergamumas įgimtomis formavimosi ydomis,
deformacijomis ir chromosomų anomalijomis 2010 metais Trakų rajone (4,5 atv./1000 gyv.) buvo
mažiausias, lyginant su Vilniaus apskritimi (8,7 atv./1000 gyv.) ar Lietuvos vidurkiu (6,9 atv./1000
gyv.). Ligotumas įgimtomis formavimosi ydomis 2010 m. Trakų r. buvo 9,5 atv./1000 gyv. , tuo
tarpu Vilniaus apskr. 1000 gyv. teko 15 atv., Lietuvoje – 15,5 įigmtų formavimosi ydų atvejai.
Iš visų 2010 metais Trakų rajone registruotų ūmių ir pirmą kartą gyvenime diagnozuotų
susirgimų, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos sudarė 0,3 proc.
(Lietuvos mastu įgimtos formavimosi ydos sudarė 0,6 proc.) visų naujų atvejų.
37
VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ
38
Vaikų sergamumo struktūra
SVEIDROS duomenimis, ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2010 m. Trakų
rajone užregistruoti 6325 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.), tai 168 apsilankiusiaisiais
mažiau negu 2009 m. Vaikams daugiausiai užregistruota regėjimo sutrikimų – 10,9 proc. nuo
apsilankiusiųjų, skoliozė – 1,6 proc., deformuojančios dorsopatijos – 0,9 proc., nenormali laikysena
– 0,7 proc., kalbos sutrikimai – 0,4 proc., klausos defektai – 0,1 proc. nuo apsilankiusiųjų.
Daugiausia regėjimo sutrikimų (18 proc.) nustatyta 15 – 17 metų amžiaus grupėje.
Deformuojančios dorsopatijos (1,6 proc.), skoliozė (3,1 proc.) ir klausos defektai (0,2 proc.) taip pat
labiausiai paplitusios šioje amžiaus grupėje. Daugiausia nenormalios laikysenos atvejų 2010 metais
buvo 7 – 14 amžiaus grupėje (1,1 proc.), kalbos sutrikimų – 0 – 6 ir 7 – 14 m. amžiaus grupėse (po
0,5 proc.) (1 pav.).
1 pav. Sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais vaikų skaičius skirtingose amžiaus grupėse
(proc.) 2010 m. Trakų r.
Lyginant su 2009-aisiais, 2010-ais metais Trakų rajone išaugo regėjimo sutrikimų skaičius
(nuo 9,9 proc. 2009 m. iki 10,9 proc. 2010 m.), skoliozių skaičius (nuo 1,3 iki 1,6 proc.),
deformuojančių dorsopatijų skaičius (nuo 0,8 iki 0,9 proc.) ir nenormalios laikysenos atvejų skaičius
(nuo 0,4 iki 0,7 proc.). 2010 metais, lyginant su 2009 m., užregistruota mažiau klausos defektų
(2009 m. – 0,2 proc., 2010 m. – 0,1 proc.). Kalbos sutrikimų skaičius išliko nepakitęs (0,4 proc. nuo
apsilankiusiųjų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose vaikų).
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
kalbos sutrikimai
nenormali laikysena
deformuojančios dorsopatijos
skoliozė
klausos defektai
regėjimo sutrikimai
0.1
1
1.6
3.1
0.2
18
0.5
1.1
1.2
2
0.1
13
0.5
0.1
0.1
0
0.1
3.6
Procentai
0 - 6 m.
7 - 14 m.
15 - 17 m.
39
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
SISTEMOS RAIDA
40
Trakų rajono sveikatos priežiūros sistemos raida 2010 m.
Sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei
jos išteklių tvarkymo sistema.
Gyventojų sveikatos rodikliai dažnai atspindi esamą sveikatos sistemą rajone.
Sveikatos statistika remiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliais. Gyventojų
sergamumo pokyčius kartais lemia ne tiek gyventojų sveikatos pokyčiai, kiek geresnės diagnostinės
bazės galimybės, specialisto buvimas ar nebuvimas įstaigoje, vykdomos ankstyvojo ligų išaiškinimo
programos. Todėl greta sergamumo reiktų vertinti ir mirtingumo bei ligų paplitimo rodiklius. Tiek
eilę metų vykdomos sveikatos sistemos reformos, tiek įstaigų finansinis motyvavimas teikti daugiau
ar mažiau paslaugų atsispindi įstaigų veikloje.
Bendri sveikatos sistemos rodiklai parodo visumą, tačiau neatspindi atskirų įstaigų
veiklos, ką turėtų analizuoti įstaigų savininkai.
Pokyčiai greitojoje medicinos pagalboje, ambulatorinėje įstaigų grandyje ar ligoninėse
atsiliepia visoms grandims.
Gydytojų skaičius
1 pav. Gydytojų skaičius 1000 – iui gyventojų 2001 – 2010 m.
Trakų rajone gydytojų skaičius kinta nežymiai, yra didesnis už Šalčininkų ir Vilniaus rajoną.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 15.86 17.77 17.07 16.13 16.26 17.44 17.31 16.89 17.57 15.41
Trakų r. 30.61 25.05 23.43 22.97 23.37 21.96 23.25 21.67 21.01 19.9
Vilniaus r. 14.52 13.63 12.91 13.05 12.71 12.85 12.83 12.79 11.71 12.4
Lietuva 40.37 40.02 39.71 39.11 40.11 39.91 40.78 40.01 39.74 40.69
10
15
20
25
30
35
40
45
Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų
41
Šeimos gydytojų skaičius
2pav. Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Trakų rajone šeimos gydytojų skaičius padidėjo, lyginant su 2009 m.
Odontologų skaičius
3 pav. Odontologų skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 1.53 1.8 3.36 4.42 4.46 4.76 4.79 4.83 4.87 4.95
Trakų r. 2.15 1.62 2.15 4.86 5.71 4.94 4.43 4.17 3.92 4.26
Vilniaus r. 5.63 5.48 5.58 5.82 5.88 5.95 6.42 6.45 5.7 5.63
Lietuva 2.77 3.53 4.18 4.7 4.86 5.07 5.26 5.44 5.52 5.7
0
1
2
3
4
5
6
7
Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyventojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 2.56 2.06 2.33 2.08 2.62 2.38 2.4 2.68 2.43 2.48
Trakų r. 4.3 3.77 4.58 4.32 4.62 3.84 3.6 4.17 4.48 3.7
Vilniaus r. 4.61 4.02 4.38 3.88 3.74 3.82 3.89 3.43 3.83 4.59
Lietuva 7.16 6.67 6.88 6.63 7.21 6.64 7.11 6.83 7.23 7.79
0123456789
Odontologų skaičius 10 000 gyventojų
42
Odontologų skaičius 10 000 gyventojų Trakų rajone mažesnis nei Lietuvos rodiklis.
Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius
4 pav. Specialistų su medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Specialistų su medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) mažiausiai Vilniaus rajone, Trakų
rajone rodiklis panašus į Šalčininkų rajono rodiklį.
Slaugytojų skaičius
5 pav. Slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 10 000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Slaugytojų skaičius Trakų rajone yra mažesnis nei Lietuvos, artimas Šalčininkų rajono
rodikliui.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 62.93 64.11 62.33 60.37 59.54 58.91 58.05 58.98 59.47 57.8
Trakų r. 103.37 74.06 71.38 64.59 64.42 60.67 60.88 58.63 56.02 55.72
Vilniaus r. 35.34 34.31 31.18 31.06 30.88 30.48 29.55 29.43 28.81 27.83
Lietuva 104.13 100.92 99.03 96.93 96.68 96.39 95.78 95.8 94.82 95.24
0
20
40
60
80
100
120
Specialistų su medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius 10 000 gyventojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 53.47 52.27 49.4 47.36 46.43 45.7 45.54 46.38 47.31 47.07
Trakų r. 69.54 53.06 51.45 46.75 46.48 43.65 44 42.24 42.02 42.93
Vilniaus r. 25.55 24.47 22.32 22.54 22.33 21.88 21.14 21.32 20.73 20.43
Lietuva 79.95 77.74 76.12 74.8 74.53 74.36 73.68 74.36 72.96 73.49
102030405060708090
Slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 10 000 gyventojų
43
Hospitalizuotų asmenų skaičius
6 pav. Hospitalinis sergamumas 1000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Hospitalinis sergamumas Trakų rajone didžiausias iš lyginamų teritorijų.
Apsilankymų pas gydytojus skaičius
7 pav. Apsilankymai pas gydytojus 100 gyventojų 2001 – 2010 m.
Apsilankymų pas gydytojus skaičius Trakų rajone didžiausias tarp lyginamų rajonų.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 194.26 202.72 202.44 199.42 203.23 195.54 210.76 206.01 201.21 202.39
Trakų r. 284.05 298 278.18 263.39 261.67 249.49 253.24 241.84 235.78 233.87
Vilniaus r. 164.23 169.12 167.67 168.71 167.53 163.11 169.15 170 169.05 169.19
Lietuva 229 223.05 220.72 222.66 221.37 213.72 216.49 217.79 219.75 219.07
140160180200220240260280300320
Hospitalinis sergamumas 1000 gyventojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 280.65 369.12 421.06 476.57 471.31 414.68 547.03 550.38 563.97 527.69
Trakų r. 820.53 773.95 712.35 667.18 698.22 699.69 731.11 714.47 684.17 698.91
Vilniaus r. 436.75 440.1 455.75 493.91 539.02 538.41 554.85 541.29 511.77 506.45
Lietuva 534.69 547.76 571.54 603.48 620.61 616.99 642.99 651.02 652.59 645.42
200
300
400
500
600
700
800
900
Apsilankymai pas gydytojus 100 gyventojų
44
Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius
8 pav. Apsilankymai pas šeimos gydytojus 100 gyventojų 2001 – 2010 m.
Apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius Trakų rajone nežymiai padidėjo lyginant
su 2009 m. ir yra didžiausias tarp lyginamų rajonų.
Apsilankymų pas odontologą skaičius
9 pav. Apsilankymai pas odontologus 1-am gyventojui 2001 – 2010 m.
Apsilankymų pas gydytojus odontologus skaičius šiek tiek sumažėjo, lyginant su 2009 m..
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 43.49 54.2 160.14 219.13 214.14 192.83 266.01 271.16 276.27 256.56
Trakų r. 151.04 134.3 119.89 256.28 315.55 330.5 340.2 320.08 317.48 324.31
Vilniaus r. 187.03 206.78 216.75 260.3 295.9 292.66 306.37 291.69 272.99 268.78
Lietuva 87.49 123.51 158.79 206.7 235.42 246.21 264.88 273.04 276.21 273.28
0
50
100
150
200
250
300
350
400
Apsilankymai pas šeimos gydytojus 100 gyventojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 0.76 0.69 0.64 0.55 0.56 0.64 0.76 0.8 0.59 0.51
Trakų r. 0.83 0.89 0.86 0.9 0.99 0.94 0.74 0.74 0.83 0.77
Vilniaus r. 1.4 1.4 1.41 0.97 1.29 0.78 0.72 0.67 0.64 0.66
Lietuva 1.25 1.17 1.18 1.13 1.16 0.98 1.06 0.92 0.94 1
0.4
0.6
0.8
1
1.2
1.4
1.6
Apsilankymai pas odontologus 1-am gyventojui
45
Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis ir struktūra
10 pav.Suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 gyventojų 2001 – 2010 m.
Trakų rajono gyventojams suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų rodiklis artimas
Vilniaus rajono rodikliui. Iškvietimų struktūroje Vilniuje kaip ir visoje Lietuvoje 2010 m. vyrauja
ūmūs susirgimai ir būklės.
11 pav.Suaugusiems suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 suaugusių 2001 –
2010 m.
Suaugusiems Trakų rajono gyventojams suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų
2010 m. lyginant su 2009 m. padidėjo.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 163.09 166.89 169.2 182.61 172.01 179.5 202.19 191.15 186.05 193.67
Trakų r. 162.82 160.02 176.48 184.5 184.46 185.63 199.52 172.37 154.28 171.85
Vilniaus r. 186.9 182.52 189.19 140.76 192.65 210.54 207.05 167.25 149.01 164.82
Lietuva 234.27 224.55 225.17 218.1 218.64 215.96 216.17 191 182.61 190.22
120
140
160
180
200
220
240
Suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 gyventojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 180.81 182.57 182.93 201.73 191.48 212.74 221.23 209.35 203.76 212.57
Trakų r. 170.45 168.19 197.86 195.41 199.18 201.13 214.05 186.87 165.85 184.31
Vilniaus r. 187.97 185.23 192.54 140.81 193.04 217.08 213.34 178.8 158.12 174.13
Lietuva 243.97 233.25 234.54 225.53 227.45 228.61 229.51 205.17 193.51 203.36
120
140
160
180
200
220
240
260
Suaugusiems suteikta greitosios pagalbos paslaugų 1000 suaugusių
46
12 pav. Vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000 vaikų 2001 – 2010 m.
Trakų rajono vaikams suteiktų greitosios pagalbos paslaugų skaičius yra vienas
mažesnių iš lyginamų rajonų.
Paskiepytų vaikų dalis (vakcinacijos mastai pagal vakcinas ir amžių) 2010 m.
BCG (naujagimiai) – 99,1 %
HepB (naujagimiai) – 98,5%
DtaP/IPV/Hib (difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas) (1 metų) –89,5%
DtaP/IPV/Hib (difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas) (7 metų) – 90,2%
MMR (tymai, raudonukė, parotitas) (2 metų) –91,9%
MMR (tymai, raudonukė, parotitas) (7 metų) – 95,3%
Suteiktų paslaugų, apmokamų iš valstybinių programų įgyvendinimui skirtų lėšų, mastas
1. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa,
pagal kurią moterims nuo 50 iki 69 metų kartą į du metus siūloma atlikti mamografijos tyrimą, kuris
leistų nustatyti ankstyvas vėžio stadijas, laiku skirti gydymą bei išvengti ankstyvų mirčių.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šalčininkų r. 94.83 104.15 111.82 99.21 83.89 24.19 110.56 101.66 90.75 100.37
Trakų r. 131.85 125.34 81.5 133.93 113.27 107.33 123.23 93.82 85.63 103.21
Vilniaus r. 182.62 171.27 174.59 140.54 190.83 178.07 174.81 106.94 108.24 117
Lietuva 193.79 186.58 182.41 182.8 174.95 150.42 144.15 112.05 115.22 115.87
0
50
100
150
200
250
Vaikams suteikta greitosios pagalbos paslaugų 1000 vaikų
47
13 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos
vykdymas 2010 m., informavimo paslauga
Trakų rajone informuota 22,96 % moterų, galinčių dalyvauti programoje.
2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos priemonių finansavimo
programa.
2.29
22.96
15.73 17.59
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos vykdymas 2010 m., informavimo
paslauga
9.62
21.76
17.59 15.89
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m., informavimo paslauga
48
14 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m.,
informavimo paslauga
15 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymas 2010 m.,
tepinėlio paėmimo paslauga
Gimdos kaklelio prevencijos programa skirta 25 – 60 moterims kartą į 3 metus. Pagal
ją 2010 m. Trakų rajone 21,76 % moterų nuo galinčių dalyvauti programoje informuotos apie
galimybę gauti paslaugą, 10,88 % moterų buvo paimtas gimdos kaklelio tepinėlis ir nusiųstas
įvertinti.
3. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta
vyrams nuo 50 iki 75 metų ar vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ir broliai sirgę prostatos vėžiu. Testas
atliekamas kas 2 metus.
9.54
10.88
12.22 12.05
0
2
4
6
8
10
12
14
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos
vykdymas 2010 m., tepinėlių paėmimo paslauga
49
16 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m.,
informavimo paslauga
Trakų rajone 2010 m. informuota 21,16 % vyrų, galinčių dalyvauti programoje.
4. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta
vyrams ir moterims nuo 50 iki 75 metų, tyrimus atliekant kas 2 metus.
17 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m.,
informavimo paslauga
8.98
21.16 21.19 21.49
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m., informavimo paslauga
3.96
24.47
19.87
25.67
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m. informavimo paslauga
50
18 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m.,
nusiųsta pacientų kolonoskopijai
Apie galimybę dalyvauti programoje Trakų rajone 2010 m. informuoti 24,47 % nuo
galinčių dalyvauti programoje, kolonoskopijai nusiųsta 1,63 % gyventojų.
5. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos
ir prevencijos priemonių finansavimo programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims
nuo50 iki 65 metų, paslaugas teikiant vieną kartą per metus.
0.63
1.63
0.46
1.11
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
1.2
1.4
1.6
1.8
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2010 m., nusiųsta kolonoskopijai pacientų
6.41
28.28
16.36
21.23
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos vykdymas
51
19 pav. Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir
prevencijos priemonių programos vykdymas
Vykdant šią programą Trakų rajone 2010 m. informuota 28,28 % asmenų galinčių
dalyvauti programoje.
6. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa skirta
vaikams nuo 6 iki 14 metų dengiant jų nuolatinių krūminių dantų kramtuomuosius paviršius
silantinėmis medžiagomis, jei tie dantukai dar nepažeisti karieso.
20 pav. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas
2010m.
Vykdant šią programą, Trakų rajone 22,06 % vaikų nuo galinčių dalyvauti programoje,
krūminiai dantys padengti silantinėmis medžiagomis.
27.74
22.06 23.97
15.51
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r. Trakų r. Vilniaus r. Vilnius
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis
programos vykdymas 2010 m.
52
Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių apibendrinimas ir
rekomendacijos
SVEIKATOS BŪKLĖ
Kraujotakos sistemos ligos
Šiuo metu neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių bei
cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa yra
svarbūs kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksniai. Kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra
pagrindinė Lietuvos, tuo pačiu ir Trakų rajono gyventojų mirties priežastis. Trakų rajone, kaip ir
visoje Lietuvoje, stebimos asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus didėjimo
tendencijos.
Rekomendacijos:
Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei,
atrankos ir prevencijos programas Trakų rajono savivaldybėje;
Didinti Trakų rajono gyventojų informuotumą apie kraujotakos sistemos ligas, jų rizikos
veiksnius bei profilaktikos priemones;
Skatinti Trakų rajono gyventojus reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį
kraujyje bei nustatyti kūno masės indeksą;
Vykdyti kraujotakos sistemos ligų prevencines akcijas, kurių metu būtu atliekami tyrimai šių
ligų diagnostikai bei žmonių sveikos gyvensenos ugdymas;
Didinti gyventojų informuotumą apie sveiką gyvenimo būdą: visavertę mitybą, fizinį
aktyvumą bei neigiamą žalingų įpročių (rūkymą, alkoholio vartojimą) poveikį sveikatai
(plačiau skaityti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoaktyviųjų medžiagų rekomendacijas).
Onkologiniai susirgimai
PSO duomenimis, apie 30 – 50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio
profilaktiką, tad reiktų:
Rekomendacijos:
Šviesti visuomenę (didinti gyventojų žinių apie sveikatą lygį);
Mažinti vėžio rizikos veiksnius ugdant sveiką visuomenę, propaguojant sveiką gyvenseną,
kalbant apie rūkymo žalą, taisyklingą mitybą, kenksmingus profesinius rizikos veiksnius, nes
gyvensena ir aplinkos veiksniai (žalingi įpročiai, profesiniai veiksniai, aplinkos tarša
cheminėmis medžiagomis, jonizuojančioji spinduliuotė ir kita) taip pat skatina atsirasti
navikus;
Skleisti onkologijos žinias ne tik medicinos darbuotojams, bet ir gyventojams;
Vykdyti pirminę profilaktiką – organizuoti renginius, bendradarbiaujant su visuomenės
informavimo priemonėmis, rengti leidinius, radijo ir televizijos laidas;
53
Gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant diagnozuoti
piktybinius navikus ankstyvose stadijose.
Traumatizmas
Asmenų skaičius, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis (apsinuodijimas,
nudegimas ar kt.) nuo 2008 m. Trakų r. pradėjo mažėti , nors 2010 m. buvo didesnis nei Lietuvos
vidurkis.
Rekomendacijos:
Saugaus eismo prevencijos priemonės:
užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė
reklama;
organizuoti eismo dalyvių kontrolę: greičio, neblaivių asmenų, saugos priemonių naudojimo
automobilyje, šviesos atšvaitų naudojimo pėstiesiems.
Alkoholio vartojimo mažinimas:
Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;
Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai);
Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių;
Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų “barų” po 22 h.;
Kvėpavimo takų infekcijos
Rekomendacijos:
Kadangi vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek
besivystančiose šalyse, o galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų
infekcijų diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos
priemonių (svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija).
Gripas:
efektyviausia gripo profilaktikos ir kontrolės priemonė – vakcinacija;
žmonių švietimas apie vakcinacijos svarbą, rankų higieną ir kitas gripo profilaktines
priemones.
Tuberkuliozė:
Vykdyti TB profilaktiką, informuoti gyventojus apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir
apsisaugojimo nuo jos būdus.
54
ŽIV/AIDS ir Lytiškai plintančios infekcijos
Vykdyti nenutrūkstamą ŽIV prevenciją jaunimo tarpe, rengti daugiau tikslinių informacinių
kampanijų ir reguliariai atlikti jaunimo elgsenos apklausas;
Gerinti visuomenės informuotumą, ypač jaunimą, ir didelės rizikos užsikrėsti ŽIV ir LPI
grupes apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką, ugdyti socialinę toleranciją asmenims,
gyvenantiems su ŽIV;
Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI
prevencijos klausimais;
Informavimas, švietimas ir konsultavimas, propaguojant atsakingą lytinę elgseną ir
veiksmingą LPI, ŽIV prevenciją;
Rengti mokytojus kalbėti apie lytinę – reprodukcinę sveikatą, apie lyčių klausimus bei
lytiškai plintančias infekcijas.
Kadangi daugelis vyresnio mokyklinio amžiaus jaunuolių dažnai nepatenkinti informacija,
gaunama mokyklose lytinės – reprodukcinės sveikatos klausimais, todėl būtina atkreipti
dėmesį į lytinio švietimo svarbą mokyklose ir sekti Vakarų šalių pavyzdžiu: skiriant daugiau
dėmesio reprodukcinei sveikatai Nacionalinėje visuomenės sveikatos strategijoje; planuojant
ir diegiant pažangias lytinės reprodukcinės sveikatos ir lyčių mokymo programas mokyklose
apimant visas amžiaus grupes (Vakarų šalių patirtis rodo, jog integruotos, bendradarbiavimu
tarp institucijų pagrįstos profilaktinės programos gali būti veiksmingos mažinant
ankstyvosios ir nesaugios lytinės elgsenos pasekmių paplitimą); formuojant supratimą ir
atsakomybę ne tik dėl savo, bet ir dėl kito asmens sveikatos, daugiau dėmesio skiriant
informacinėms kampanijoms bei ligų prevencijai; stiprinant tėvų vaidmenį, įtraukiant juos į
prevencinę veiklą, suteikiant žinių apie lytinio ugdymo ypatumus; plačiau nušviečiant lytinio
gyvenimo pasekmes tiek medicininiu, tiek ir doroviniu aspektu.
Ūminės žarnyno infekcijos (ŪŽI)
Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokybės
gerinimo, didesnio visuomenės higieninio išprusimo, ūminių žarnyno infekcijų problema tiek
Lietuvoje, tiek ir Trakų rajone išlieka aktuali.
Rekomendacijos:
Sugriežtinti maisto gaminimo kontrolę maisto gamybos įmonėse (tikrinti darbuotojų
kvalifikaciją, maisto kokybę ir patalpų bei maisto tvarkymo inventoriaus atitikimą juos
reglamentuojančioms higienos normoms);
Didinti Trakų rajono gyventojų informuotumą apie ūmines žarnyno infekcijas, jų perdavimo
kelius;
Mokyti gyventojus maisto laikymo namuose ir jo gaminimo taisyklių bei higienos įgūdžių;
55
Organizuoti švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius bei socialines
reklamas) šių ligų prevencijos tema;
Mokyti vaikus ugdymo įstaigose higienos įgūdžių;
Kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Trakų rajono ugdymo įstaigose,
kvalifikaciją infekcinių susirgimų prevencijos srityje;
Informuoti gyventojus apie antimikrobinių vaistų vartojimo paskirtį (šiais vaistais gydomos
tik bakterinės kilmės ligos) ir tvarką (šiuos vaistus gali paskirti tik gydytojas).
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Nuo 2007 m. naujų psichikos ligų atvejų skaičius, vartojančių alkoholį grupėje, mažėjo ir
Lietuvoje, ir Trakų r., nuo 2010 m. stebimas nedidelis naujų atvejų padidėjimas rajone.
Rekomendacijos:
Alkoholio vartojimo mažinimas:
Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;
Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai);
Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių;
Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų “barų” po 22 h.;
Psichoakatyvių medžiagų vartojimo prevencija:
stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą ugdant
neigiamą požiūrį į narkotines ir psichotropines medžiagas tarp vaikų ir jaunimo, šeimose,
bendruomenėse ir visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės ir vertybinių nuostatų bei
sveikos gyvensenos sampratą;
užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą
narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse.
Akių ligos
Rekomendacijos:
Norint išvengti apakimo nuo glaukomos, labai svarbu ją diagnozuoti pradinėse ligos
stadijose, todėl gyventojai turėtų profilaktiškai tikrintis akis (kiekvienam žmogui, turinčiam
daugiau kaip 50 metų, akispūdis turi būti matuojamas vieną kartą per metus), informuoti apie
tai gyventojus;
Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regėjimą bent kartą metuose;
Tėvų švietimas vaikų regos klausimais. Kad normaliai funkcionuotų vaikų regos organai,
kiekvieną dieną reiktų laikytis pagrindinių taisyklių: 1) higienos normų; 2) pakankamo
natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3) pratinti vaiką laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo
režimo; 4) maitinti vaiką kuo įvairesniu maistu (teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų
56
grupės, kurių yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose,
pupose, pomidoruose, bulvėse); 5) stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname ore; 6)vaiko
kambarys turi būti labai gerai apšviestas. Be to, būtina laikytis bendrų higieninių
reikalavimų. Vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 –
2 valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Labai kenkia kai vaikai
neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus. Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra
sutrikusi, televizoriaus žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus
sėdi labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant to, kaip bus
pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti, o tai neigiamai gali paveikti
regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispindi
televizoriaus ekrane.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų šios ligos
atvejų. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų
komplikacijų.
Rekomendacijos:
Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų II tipo cukrinio diabeto didelės rizikos grupei, atrankos
ir prevencijos programas Vilniaus rajono savivaldybėje;
Didinti Trakų rajono gyventojų informuotumą apie I ir II tipo cukrinį diabetą, jo rizikos
veiksnius, simptomus, profilaktikos priemones bei komplikacijas (priemonės – renginiai,
akcijos, mokymai, dalomoji medžiaga);
Skatinti Trakų rajono gyventojus reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bei nustatyti
kūno masės indeksą, priklausantiems cukrinio diabeto rizikos grupei – atlikti gliukozės
tolerancijos mėginį;
Mokyti sergančiuosius cukriniu diabetu savikontrolės (tinkamas gydymas ir gyvensena).
Virškinimo sistemos ligos
2010 metų duomenimis, Trakų rajono gyventojų mirtys nuo virškinimo sistemos ligų buvo
ketvirtoje vietoje (4,2 proc.).
Trakų rajone pastaraisias metais, visų ir naujų virškinimo sistemos ligų atvejų užregistruojama
daugiau nei Lietuvoje.
Rekomendacijos:
Skatinti Trakų rajono gyventojus reguliariai lankytis pas odontologą;
Didinti tėvų informuotumą apie vykdomą „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis
medžiagomis” programą bei skatinti joje dalyvauti;
Didinti gyventojų prieinamumą pas odontologą;
Mokyti vaikus ir suaugusiuosius higienos (taisyklingo dantų valymosi, rankų plovimo) bei
sveikos gyvensenos (taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviu, atsisakyti žalingų įpročių)
57
įgūdžių (plačiau skaityti mitybos, fizinio aktyvumo, psichoaktyviųjų medžiagų
rekomendacijas);
Kurti ir įgyvendinti Trakų rajono savivaldybėje psichoaktyvių medžiagų (alkoholio)
vartojimo prevencijos programas.
GYVENSENA
Mityba
Mityba – vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, darančių poveikį sveikatai. Daugelio lėtinių
neinfekcinių ligų, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir medžiagų apykaitos
sistemos (II tipo cukrinis diabetas, nutukimas), vystymasis siejamas su nevisaverte gyventojų
mityba.
Rekomendacijos:
Siekti, kad Trakų rajono gyventojų mityba butų visavertė ir atitiktų PSO rekomendacijas:
riebalų kiekis 15 – 30 proc., sočiųjų riebalų rūgščių mažiau negu 7 proc., paprastųjų
angliavandenių mažiau negu 10 proc. paros maisto energinės vertės, maistinių skaidulų – 25
– 30 gramų; daržoves ir vaisius vartoti kiekvieną dieną po 400 – 500 gramų; riebius mėsos ir
pieno produktus keisti liesais, daugiau vartoti žuvų; mažiau konditerijos ir kitų daug cukraus
turinčių produktų, tai pat keptų, rūkytų ir sūrių maisto produktų;
Didinti Trakų rajono gyventojų informuotumą apie sveiką mitybą, suformuoti sveikos
mitybos įgūdžius;
Rengti nuolatines sveikos mitybos programas, skirtas įvairioms tikslinėms Trakų rajono
bendruomenių grupėms;
Organizuoti švietimo priemones: mokymus, renginius, akcijas, leidinius bei socialines
reklamas;
Siekti, kad vaikų ir paauglių maitinimas ugdymo įstaigose atitiktų jį reglamentuojančių
teisinių aktų reikalavimus bei rekomendacijas;
Kelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių Trakų rajono ugdymo įstaigose,
kvalifikaciją.
Fizinis aktyvumas
Fizinis pasyvumas yra vienas svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų (kraujotakos sistemos ligos,
II tipo cukrinis diabetas, nutukimas) rizikos veiksnys.
Rekomendacijos:
Siekti, kad Trakų rajono gyventojų fizinis aktyvumas atitiktų PSO rekomendacijas (pusė
valandos kasdien – suaugusiesiems ir valanda kasdien – vaikams);
Skatinti gyventojų fizinį aktyvumą tiek socialinėje aplinkoje, tiek sveikatos priežiūros
įstaigose;
Gerinti Trakų rajono rekreacinių zonų infrastruktūrą;
Didinti dviračių ir pėsčiųjų takų kiekį ir kokybę;
58
Didinti vaikų ir paauglių užimtumą, įskaitant įvairias fizinio aktyvumo formas, taip mažinant
jų sveikatą žalojantį elgesį (rūkymą ar kitą psichoaktyvių medžiagų vartojimą);
Vykdyti fizinį aktyvumą skatinančią socialinės reklamos kampaniją, skirtą visoms Trakų
rajono gyventojų amžiaus grupėms;
Rengti nuolatines fizinio aktyvumo programas Trakų rajono savivaldybėje, skirtas įvairioms
tikslinėms bendruomenių grupėms;
Didinti Trakų rajono visų amžiaus grupių gyventojų informuotumą fizinio aktyvumo tema
vykdant fizinio aktyvumo renginius, mokymus bei skleidžiant informacinę medžiagą kitomis
formomis (prevenciniai filmai, plakatai, dalomoji medžiaga).
Psichoaktyviosios medžiagos (rūkymas, alkoholis)
Rūkymas – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligų rizikos
veiksnių 20 – 64 metų amžiaus žmonėms.
Alkoholio vartojimas didina traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų pavojų, gali
sukelti priklausomybę bei yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, tarp jų ir kraujotakos sistemos,
rizikos veiksnys.
Rekomendacijos
Vykdyti socialinės reklamos kampaniją, nukreiptą prieš psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimą, kuri būtų skirta visoms Trakų rajono gyventojų amžiaus grupėms;
Organizuoti kitas švietimo priemones (mokymus, renginius, akcijas, leidinius), skirtas
ugdymui ir mokymui, informacijos apie neigiamą psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai
skleidimui;
Šviesti mokinių tėvus ir skatinti juos aktyviai dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo
prevencijoje;
Stiprinti šeimos vaidmenį ugdant gebantį sveikai gyventi, alkoholio, tabako ir kitų
psichoaktyviųjų medžiagų nevartojantį asmenį;
Sugriežtinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolę viešose vietose bei ugdymo įstaigų
teritorijose;
Bendradarbiauti su kitomis institucijomis bei NVO psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos
srityje;
Didinti nerūkymo zonų Trakų rajono savivaldybėje skaičių, išskiriant jas draudžiamaisiais
ženklais, nurodant daugiau informacijos apie administracinę atsakomybę;
Didinti akcizą alkoholiniams gėrimams;
Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą: sugriežtinti kontrolę asmenų, perkančių
alkoholinius gėrimus; mažinti įmonių, turinčių licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais,
skaičių;
Patikslinti „MAITINIMO ĮSTAIGOS” apibrėžimą taip užkertant kelią nelegaliai alkoholinių
gėrimų prekybai po 22 val.;
Drausti visapusišką alkoholinių gėrimų reklamavimą.
59
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS RAIDA
Nors Trakų rajone sveikatos sistemos ištekliai nėra iš didžiausių, tačiau galima daryti
prielaidą, kad sąlyginai gerai prieinamos stacionarinės paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros
įstaigų tinklas nėra didelis. Vilniaus miestas, kuriame koncentruotas asmens sveikatos priežiūros
įstaigų tinklas, Trakų rajonui arčiausias.
Neblogai vykdomos valstybinės vėžio prevencijos programos, tačiau kai kuriose
ambulatorijose galima būtų paskatinti gyventojus ateiti pasitikrinti dėl ankstyvojo vėžio nustatymo
pagal valstybines prevencines programas.