treniruotės proceso valdymas, -...

Treniruotės proceso valdymas,

individualizacija

A. Stanislovaitis

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

“ Mokslas gyvuoja ne vien todėl, kad

žmonės atlieka bandymus, bet ir todėl, kad

juos aptarinėja. Kritikuoti, patarti, dalintis

idėjomis ir duomenimis – toks bendravimas

yra mokslo pagrindas. Tai galinga

priemonė taisyti klaidoms, remtis kolegų

patirtimi ir skleisti naujas žinias”

(Kristopher Surrige, žurnalo Public

Library of Science On-Line Edition

vyriausias redaktorius).

Sportininko rengimo valdymas -

sportininkų elgesio ir veiklos planavimas,

organizavimas, kryptingas parengtumo,

laiduojančio visavertį jauno ţmogaus

ugdymą ir geriausius sportinius rezultatus,

gerinimas, visapusiško parengtumo kontrolė (Stonkus 2003m).

Valdymas yra tikslingas vyksmas, kuriuo

laiduojamas valdomojo objekto

funkcionavimas pagal nustatytą kriterijų.

Sporte valdymo subjektas yra treneris, o

valdymo objektas –sportininkas.

Pratybų ir dalyvavimo varţybose

struktūros charakteristika

Korekcijos veiksmų planavimas

Faktinių ir planuojamų etapų

rezultatų lyginimas

Pratybų planavimas

Pratybų ir dalyvavimo varţybose

struktūros charakteristika

Treniruotumo ir dalyvavimo

varţybose modelių nustatymas

ir jų apibūdinimas

Individualių sportininko

funkcinių galimybių diagnostika

Individualių duomenų lyginimas

su modeliniais

Darbo krypčių ir būdų numatymas

Siekiant planuoto efekto

(Platonov, 1997)

Sportinio rengimo valdymas – tai:

1. Sportinių rezultatų prognozavimas,

2. Visapusė parengtumo kontrolė,

3. Varţybinės veiklos rodiklių modeliavimas,

4. Varţybų ir pratybų programų sudarymas ir vykdymas,

5. Sportinio rengimo koregavimas.

Event, Sport or Playing

Position

Percent energy derived from each system

Phosphate Lactic Aerobic

Track Events

100 m

200 m

800 m

1 500 m

10 000 m

marathon

90

30

15

10

–

–

10

60

45

30

8

4

–

10

40

60

92

96

Swimming events

100 m

200 m

800 m

1 500 m

20

5

–

–

55

25

20

15

25

70

80

85

Basketball 40 10 50

Boxing/Wrestling 5 55 40

Gymnastics 40 40 20

Hockey/Soccer 30 20 50

Rowing – 30 70

Volleyball 45 15 40

Roberts, A. D. (1997). Physiological Capacity for Sports Performance. In F. S. Pyke (Eds.), Better Coaching:

Advanced Coach„s Manual (pp. 43–66). Canberra: Australian Coaching Council.

ENERGIJOS SANDARA

Trukmė % Aer % Anaer

0-10 sek. 6 94

0-15 sek. 12 88

0-20 sek. 18 82

0-30 sek. 27 73

0-45 sek. 37 63

0-60 sek. 45 55

0-75 sek. 51 48

0-90 sek. 56 44

0-120 sek. 63 37

0-180 sek. 73 27

0-240 sek. 79 21

ENERGETINIŲ SISTEMŲ SĄVEIKA IR INDĖLIS ATLIEKANT

PRATIMUS 95% INTENSYVUMU

(Paul B Gastin, Sports Med 2001: 31(10); 725-741)

Trukmė Klasifikacija Energetinis aprūpinimas

1 iki 4 sek. Anaerobinis alaktatinis ATP (raumenyse)

4 iki 10 sek. Anaerobinis alaktatinis ATP + KP

10 iki 45 sek. Anaerobinis alaktatinis +

anaerobinis laktatinis ATP + KP + raumenų glikogenas

45 iki 120 sek. Anaerobinis laktatinis raumenų glikogenas

120 iki 240

sek. Aerobinis + Anaerobinis raumenų glikogenas + pieno rūgštis

240 iki 600

sek. Aerobinis raumenų glikogenas + riebiosios rūgštys

SKIRTINGOS TRUKMĖS FIZINIO KRŪVIO ENERGETINIS

APRŪPINIMAS

Anaerobinė (ATP-KP) energetinė sistema

• 3 × 10 × 30 m su 30 sek poilsiu tarp kartojimų ir 5 min poilsiu tarp serijų.

• 15 × 60 m su 60 sek poilsiu

• 20 × 20 m šaudyklinis bėgimas su 45 sek poilsiu

Anaerobinė laktatinė (glikolitinė) sistema

• nuo 5 iki 8 × 300 m bėgama greitai - 45 sek poilsio – kol tempas reikšmingai sumaţės

• 150 m bėgimas 400 m bėgimo tempu - 20 sek poilsis - kol tempas reikšmingai

sumaţės

• 8 × 300 m - 3 min poilsio

Aerobinė energetinė sistema

• nuo 4 iki 6 × nuo 2 iki 5 min bėgimas – nuo 2 iki 5 min poilsio

• 20 × 200 m - 30 sek poilsis

• 10 × 400 m – nuo 60 iki 90 sek poilsis

• nuo 5 iki 10 km bėgimas

TRENIRUOČIŲ PAVYZDŢIAI UGDANT SKIRTINGAS

ENERGETINES SISTEMAS

Greitumo ištvermė Spec. ištvermė 1 Spec. ištvermė 2

Intensyvumas 95 iki 100% 90 iki 100% 90 iki 100%

Nuotolis 80 iki 150 m 150 iki 300 m 300 iki 600 m

Kartojimai 2 iki 5 1 iki 5 1 iki 4

Serijos 2 iki 3 1 1

Bendras

nuotolis/trukmė 300 iki 1200 m 300 iki 1200 m 300 iki 1200 m

Pavyzdys 3 × (60, 80, 100) 2 × 150 m +

2 × 200 m 3 × 500 m

SKIRTINGOS IŠTVERMĖS LAVINIMAS

Sporto šaka ATP-KP ir LA LA-O2 O2

Krepšinis 60 20 20

Fechtavimas 90 10

Field events 90 10

Golfas (smūgiavimas) 95 5

Gimnastika 80 15 5

Ledo ritulys 50 20 30

Vidut. ir ilgi bėgimo nuotoliai 10 20 70

Irklavimas 20 30 50

Slidinėjimas 33 33 34

Futbolas 50 20 30

Trumpi bėgimo nuotoliai 90 10

Plaukimas 1,5 km 10 20 70

Tenisas 70 20 10

Tinklinis 80 5 15

(Fox E. L. et al, The Physiological Basis for Exercise and Sport, 1993)

SKIRTINGŲ SPORTO ŠAKŲ ENERGETINIS APRŪPINIMAS (%)

Šuolis į tolį (moterys): modelis ir A.B. rezultatai

7,527,467,397,317,227,116,986,846,676,476,255,985,685,324,914,44

7,407,337,257,157,046,906,746,556,336,065,755,374,934,403,773,03

3,66

4,51

6,206,025,88

5,42

4,30

2

3

4

5

6

7

8

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

Amžius, metai

Rezu

ltata

s,

m

Viršutinė mod. riba

Apatinė mod. riba

A.B. rezultatai

Šuolis į tolį (moterys): modelis ir A.B. bei G.Č. rezultatai

4,44 4,91 5,32 5,68 5,98 6,25 6,47 6,67 6,84 6,98 7,11 7,22 7,31 7,39 7,46 7,52

3,03 3,77 4,40 4,93 5,37 5,75 6,06 6,33 6,55 6,74 6,90 7,04 7,15 7,25 7,33 7,40

6,203,66 5,885,424,514,30 6,02

4,96 5,25 5,80

6,04 6,43

6,43 6,54 6,43 6,32

7,29 7,28 7,34 7,27 7,52

4,203,75

2

3

4

5

6

7

8

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26

Amžius, metai

Re

zu

lta

tas

, m

Viršutinė mod. riba

Apatinė mod. riba

A.B. rezultai

G.Č. rezultatai

A.B.

G.Č.

60 m – 7,00 s

7,10 s

7,08 s

7,05 s

7,00 s

6,99 s

6,98 s

6,97 s

6,98 s

6,99 s

7,00 s

KRŪVIS

ATSIGAVIMAS

SUPERKOMPENSACIJA

Galima schematiškai išskirti 4 darbingumo kitimo fizinio krūvio metu fazes:

1. Energijos išeikvojimo (nuovargio fazė)

2. Darbingumo (jėgų) atgavimo

3. Padidėjusio darbingumo (superkompensacijos fazė)

4. Grįţimo į pradinį darbingumo lygį (redukcijos fazė).

1 2

3

4

KRŪVIS

SUPERKOMPENSACIJA

KRŪVIS

Raumenų nuovargis - tai raumenų susitraukimo

jėgos, greičio ir galingumo bei atsipalaidavimo greičio

sumaţėjimas, atsirandantis dėl:

ATF hidrolizės ir resintezės greičio sumaţėjimo

(KrP ir glikogeno atsargų išsekimas, sutrinka ATP

gamyba)

metabolitų susikaupimo (ADF, neorganinio fosfato,

AMF ir kt.);

acidozės (pieno rūgšties H+ yra prieţastis atsirasti

nuovargiui. H+ kaupimasis sumaţina pH raumeninėje

skaiduloje, kas sutrikdo energijos gamybą ir raumens

susitraukimą);

elektrinio signalo perdavimo nuo membranos iki

sarkoplazminio tinklo sutrikimo;

raumenų mechanikos sutrikimo (sarkomerų,

citoskeleto irimo).

Labiausiai yra priimtina nuovargį

įvertinti pagal raumenų išvystomos jėgos,

greičio ar jėgos momento sumaţėjimą

krūvio metu.

PAGRINDINĖS NUOVARGIO PRIEŢASTYS:

Apsauginis CNS slopinimas dėl sutrikusių ATF ir

ADF rūgščių kitimo (Monogarov, 1994).

Sutrikusi energijos gamyba (Ruud, 1996), pvz.

išsekus raumenų glikogeno atsargoms arba

susikaupus metabolitams.

ATSIGAVIMAS

Alaktatinių-anaerobinių rezervų atsigavimas

raumenyse 2 - 5 s

O2 rezervo atsigavimas organizme 10 - 15 s

0,5 – 1,5 val.

Laktato pašalinimas

12 – 48 val. Glikogeno atsargų resintezė

raumenyse ir kepenyse

12 – 72 val. Fermentinių ir struktūrinių

baltymų sitnezės pagreitinimas

(Volkov ir kt., 2000)

SKIRTINGŲ BIOCHEMINIŲ PROCESŲ ATSIGAVIMO LAIKAS PO

INTENSYVIŲ FIZINIŲ KRŪVIŲ

110106

102

89

76

56

0

20

40

60

80

100

120

2003 2004 2005 2006 2007 2008

Atvejų skaičius

viso: 539

TEIGIAMŲ DOPINGO MĖGINIŲ SKAIČIUS PASAULYJE

(LENGVAATLEČIŲ)

2003 – 2008 m.m.

Stimuliatoriai

Carphedon 5

Ephedrine 23

Caffeine 6

34

Kanabinoidai Cannabis 51

51

Anaboliniai steroidai

Stanozolol 64

Norandrosterone 59

Nadrolone 29

Testosterone 22

Methandienone 19

Metenolone 12

Clenbuterol 10

215

Baltyminiai hormonai ir jų analogai EPO 17

17

Diuretikai Furosemide 6

6

1 RUS 37

2 MAR 14

3 RSA 13

4 IRI 11

CHN 8

FRA 8

BLR 7

TUR 7

BUL 6

ROM 6

ITA 5

USA 5

BRA 4

GER 4

GRE 4

UKR 4

ALG 3

ARG 3

COL 3

ESP 3

HUN 3

IND 3

KEN 3

LTU 3

NGR 3

PAK 3

SVK 3

ARM 2

AUT 2

EGY 2

AHO 1

AZE 1

BEL 1

BRU 1

CYP 1

CZE 1

DOM 1

GEO 1

GHA 1

IRL 1

ISR 1

LES 1

MDV 1

MRI 1

NED 1

NEP 1

NOR 1

POL 1

PUR 1

QAT 1

SCG 1

SYR 1

SLO 1

SRI 1

SUD 1

SWE 1

TRI 1

TUN 1

UZB 1

VEN 1

VIE 1

5-6

7-8

9-10

11-12

13-16

17-27

28-30

31-61

Anaboliniai steroidai

Gerina proteino (pagrindinio baltymo -

statybinės organizmo medţiagos) sintezę,

sportininkai vartoja juos norėdami padidinti

raumenų apimtį, jėgą, ištvermę ir galingumą,

kartu pagerinti savo sportinius rezultatus.

60 m – 7,00 s

7,10 s

7,08 s

7,05 s

6,99 s 6,99 s

6,98 s 6,98 s

6,97 s

7,00 s

7,05 s

7,00 s

6,95 s

6,93 s

6,95 s

6,98 s

6,97 s

60 m – 7,00 s

7,10 s 7,10 s 7,10 s

6,97 s 6,97 s

7,00 s 7,00 s 7,00 s

60 m – 7,00 s

7,10 s

7,03 s

7,12 s

7,14 s

7,05 s

7,08 s

Treniruojamos energetinės sistemos, atliekant tam tikrą darbą

Treniruojama

energetinė sistema

Treniruotės tipas Nuotolis Greitis Atsigavimas

Kilometraţas

Aerobinė Didelio

intensyvumo

>100m 60-70% 30-90 sec 1400-3000m

Aerobinė Didelio

intensyvumo

>200m 70-80% 30-90 sec 1400-2000m

Aerobinė/Anaerobinė Didelio

intensyvumo

>80m 80-90% 30-120 sec 800-1800m

Anaerobinė Greitumo 20-80m 90-95% 3-5 min 300-800m

Alaktatinė Greitumo 20-80m 95-100% 3-5 min 300-500m

Anaerobinė Greitumo ištvermė 30-80m 90-95% 1-2 min 300-800m

Alaktatinė Greitumo ištvermė 30-80m 95-100% 2-3 min 300-800m

Anaerobinė Greitumo ištvermė 80-150m 90-95% 5-6 min 300-900m

Glikolitinė Greitumo ištvermė 80-150m 95-100% 6-10 min 300-600m

Anaerobinė Specialioji

ištvermė

150-300m 90-95% 10-12 min 600-1200m

Glikolitinė Specialioji

ištvermė

150-300m 95-100% 12-15 min 300-900m

Tolerancija laktatui Specialioji

ištvermė

300-600m 90-95% 15-20 min 600-900m

Table Reference: USA Track and Field Coaching Manual, Human Kinetics

Trumpas atsigavimo periodas tarp sprinto intervalų dėl

fosfogeninės energijos sistemos adaptacijos nėra efektyvus.

Poilsio periodas, ilsintis daugiau kaip 6 minutės, gali

pagerinti greitumą daug efektyviau (Merlau, 2005).

Taikant ilgesnius atsigavimo periodus tarp bėgimų,

gauti didesni bėgimo greičiai. Anglijos tyrėjai ištyrė 25

sveikus vyrus, kurie periodiškai atliko bėgimus taikant 10 s ir

30 s atsigavimo periodus. Taikant ilgesnes poilsio pauzes

greitis padidėjo 26% ir 16% sumaţėjo nuovargis, lyginant su

grupe, kuri ilsėjosi tik 10 s. Trumpesnis atsigavimas neleido

ŠSD grįţti į normalų. Tokiu būdu treniruotės pobūdis perėjo iš

greitumo treniruotės į greitumo ištvermę. Panaudokime ilgus

atsigavimo periodus, kad išugdytume greitumą, o trumpus,

kad pagerinti greitumo ištvermę (Schipper, 2006).

sprinta

s

6,5

6,6

6,7

6,8

6,9

7,0

7,1

pH

0 5 10 15 20 25 30 35

Atsigavimas, min

Po max ANA krūvio ATP kiekis raumenyse sumaţėja 30-50%,

KrP – net 80-90%. Po submax ANA intensyvumo krūvio

susikaupusio didelio laktato kiekio kraujo pH labai maţėja, o tai

gali būti CNS nuovargio prieţastis.

(Wilmore, Costill, 2001)

pH atsigauna per 30-55 min.

SKIRTINGŲ BIOCHEMINIŲ PROCESŲ ATSIGAVIMO

LAIKAS PO INTENSYVIŲ FIZINIŲ KRŪVIŲ

Procesas Atsigavimo

laikas

O2 rezervo atsigavimas organizme 10-15 s

Alaktatinių-anaerobinių rezervų atsigavimas

raumenyse 2-5 s

Laktato pašalinimas 0,5 – 1,5 val.

Glikogeno atsargų resintezė raumenyse ir

kepenyse 12-48 val.

Fermentinių ir struktūrinių baltymų sitnezės

pagreitinimas 12-72 val.

(Volkov ir kt., 2000)

Augimo hormono išsiskyrimas galima sakyti

prasideda iškart tik pradėjus atlikti pratimus ir kuo

didesnis intensyvumas, tuo daugiau išsiskiria augimo

hormono (Stouks et al., 2007).

Hormonai kaip insulinas, augimo hormonas,

testosteronas ir ypač nuo insulino priklausantis augimo

faktorius ir jo izoforma – mechaninis augimo faktorius -

skatina baltymų sintezę ir kartu maksimaliosios raumenų

jėgos didėjimą (Fleck and Kraemer, 2004; Kraemer and Fleck, 2005;

Wackerhage and Atherton, 2006; Narici and Maganaris, 2007).

Po jėgos ugdymo krūvių baltymų sintezės greitis

padidėja apie 5 kartus ir išlieka padidėjęs net 48 h po

krūvio pabaigos (Skurvydas, 2008).

Maksimalūs ekscentrinio-

koncentrinio tipo fiziniai

krūviai sukelia raumenų

mechaninę paţeidą

Raumenų paţeidos

kilmė nepriklauso

nuo sportininkų

treniruotės krūvių

specifikos.

Atsigavimą po maksimalaus

dinaminio krūvio sąlygoja vienu

metu vykstantys procesai, t. y.

potenciacija ir metabolinis bei

nemetabolinis nuovargis.

Treniruotė sumaţina

raumenų mechaninės

paţeidos reiškimąsi po

krūvio, nors nepakeitė

jos išnykimo kaitos

Tiek šildymas, tiek šaldymas prieš

krūvį netiesiogiai sumaţino

raumens paţeidos simptomų (CK)

raišką praėjus 24 h po krūvio.

Šaldymas po fizinio krūvio

pagreitina raumens mechaninės

paţeidos antrinių poţymių

simptomų išnykimą

Pagrindinės treniruočių priemonės

turi atitikti rungties specifiškumą.

Ilgalaikė adaptacija jėgos ir

ištvermės fiziniams krūviams

neigiamai veikia 100m bėgimo

rezultatą.

Vykdant jaunųjų sprinterių

atranka būtina vengti testų,

sukeliančių išorinį

pasipriešinimą, kuris neleidţia

atskleisti maksimalių raumens

kontraktilinių savybių

Anaerobinio-laktatinio tipo krūvis iššaukia adaptuotų

anaerobiniam-alaktatiniam krūviui sprinterų SR

trukmės pablogėjimą

Varţybinės veiklos biomechaninė

analizė

Greitumas – žmogaus ypatybė

atlikti judesius, veiksmus tam

tikromis sąlygomis per

trumpiausią laiką (Stonkus,

2002)

Jėg

a

Greitis

Treniruotės krūvio dydis ir specifika lemia raumens susitraukimo efektyvumo

pokyčius (Skurvydas, 1991). Vadinasi, labiausia turi būti treniruojamos tos raumenų

grupės, kurioms varţybų metu tenka didţiausias krūvis. Be to, kokiu greičiu ir jėga

raumuo susitraukinėja per treniruotes, prie tokių jis daugiau ir adaptuojasi (Skurvydas,

1991; Platonov, 1988).

Jėgos greitumas

Greitumo jėga

V - 8,5 m/s Ţingsnio daţnis 4,5 ţings/s

Ţingsnio ilgis – 1,92 m

Atsispyrimo trukmė – 160 ms

Greitumas

Lėtai

susitraukiančios,

atsparios nuovargiui

I

Greitai

susitraukiančios,

atsparios nuovargiui

IIa

Greitai

susitraukiančios,

neatsparios

nuovargiui

IIb

Skaidulų

susitraukimo laikas

(ms) 100-120 40-45 40-45

Nervinio impulso

sklidimo greitis Lėtas Vidutiniškas Greitas

Greitis (m/sek) 40-80 65-120 65-120

Jėgos trukmė ir

dydis

Ilgai trunkanti maţa

jėga

Ilgai trunkanti

palyginti didelė jėga

Trumpai trunkanti

didelė jėga

Veiklos tipas Ilgų nuotolių

bėgimas

Vidutinių nuotolių

bėgimas ir ilgas

sprintas

Sprintas

RAUMENINIŲ SKAIDULŲ CHARAKTERISTIKA

D. Sandler, 2005

GERA ATRANKA

GERA

TRENIRUOČIŲ

METODIKA

GERA ATRANKA

BLOGA

TRENIRUOČIŲ

METODIKA

BLOGA ATRANKA

GERA

TRENIRUOČIŲ

METODIKA

Raumens

kompozicija (IIb)

+

CNS

Raumens

kompozicija (IIb)

+

CNS

Raumens

kompozicija (I)

+

CNS

GERA TRENIRUOČIŲ

METODIKA

ATP-PC % AEROBINĖ % ATP-LA %

60m 100 0 0

100m 98 2 0

200m 60-65 40-35 0

400m 20 40 40

D. Sandler, 2005

ATP-PC % ATP-LA % AEROBINĖ %

BLOGA TRENIRUOČIŲ

METODIKA

D. Sandler, 2005

800m 30 65 5

1500m 20 40 40

3000m 10 20 70

Maratonas 0 10 90

16

242

100

31

430

102

11

201

27,3

85,4

954

16

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

Varţybų

skaičius

Treniruočių

skaičius

Atkarpos 800-

1500m(km)

Atkarpos 30-

100m (km)

Bėgimas iš

ţemo starto

(sk)

Štanga (t)

Treniruočių

priemonės

VienetaiLietuvos sprinteriai Elito

Ilgalaikiai ištvermės

fiziniai krūviai skatina

lėto miozino sintezę

(Komi, 1999)

Lietuvos sprinteriai

taiko maksimalaus

bėgimo greičio

treniruočių krūvius

64% maţesnius nei

Pasaulio elito

Lietuvos sprinterių

jėgos krūviai

(pritūpimas su

štanga) 84% yra

didesnė nei

Pasaulio elito

ATP-PC % AEROBINĖ % ATP-LA %

60m 100 0 0

100m 98 2 0

200m 60-65 40-35 0

400m 20 40 40

D. Sandler, 2005

ELITO IR LIETUVOS SPRINTERIŲ PAGR. TRENIRUOČIŲ PRIEMONIŲ APIMTYS

MAKROCIKLE

154,5

141,5

130

140

150

160

170

Lietuvos Pasaulio

kg

K.Luis 100m - 9,88s;

max bėgimo greitis 12,05 m/s

pritūpimas su štanga 145 kg

K.Smit 100m – 9,93s;



J.Philips 100m – 10,11s;



K.Dickey 100m – 10,11s;



LIETUVOS IR PASAULIO GERIAUSIŲ SPRINTERIŲ

PRITŪPIMO SU ŠTANGA REZULTATAI

40,6042,80

32,67

99,83

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

110,00

jėgos pratimai greitumo pratimai

Jėgos prat., t.;

Greitumo prat., km

1 grupė 2 grupė

*

5,73

6,03

7,26

7,99

8,878,65

8,39

8,43

8,70

8,99

7,09

7,82

5,00

5,50

6,00

6,50

7,00

7,50

8,00

8,50

9,00

9,50

10m 20m 30m 40m 50m 60m

m/sek.

1 grupė 2 grupė

*

*

*

*

*

Pastaba. * — p < 0,05 lyginant abiejų grupių rezultatus

Jėgos ir greitumo pratimų taikymas 1 ir 2 grupės

bėgikų per metinį rengimo ciklą

Pastaba. * — p < 0,05 lyginant abiejų grupių rezultatus

1 ir 2 grupės bėgikų bėgimo greičio kaita

60 m nuotolyje

Išvada. Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikai metiniu rengimosi ciklu

taikę daugiau jėgos pratimų ir su didesne kojų raumenų jėga, bėgant

60m nuotolį greičiau bėga pirmuosius 30m, bet antrąją nuotolio dalį bėga

maţesniu greičiu, nei bėgikai su maţesne kojų jėga, bet daugiau taikę

greitumą lavinančių pratimų

Sportininkų, adaptuotų skirtingiems fiziniams krūviams, didžiausiojo

bėgimo greičio rodikliai

8,45

9,19

11,73

9,69

7,827,00

7,50

8,00

8,50

9,00

9,50

10,00

10,50

11,00

11,50

12,00

Pasaulio sprinteriai Lietuvos sprinteriai Šuolininkai į tolį Vid. ir ilgų nuotolių

bėgikai

Metikai

m/s

p<0,05

4,72

5,70

6,11

5,90

4,00

4,50

5,00

5,50

6,00

6,50

Lietuvos metikai Lietuvos sprinteriai Pasaulio sprinteriai Vid. ir ilgų nuotolių bėgikai

m/s

Sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, 10 m bėgimo greičio

rodikliai

p<0,01

0,24

0,29

0,23

0,17

0,2

0,12

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

0,40

Daugiašuolis Šuoliukai abiem

kojom

Šuoliai viena

koja

Šuoliukai abiem

kojom per

barjerus

Bėgimas iš

starto

Bėgimas

įsibėgėjus

Treniruočių

priemonės

t (s)

120

80

60

70

80

90

100

110

120

130

Lietuvos Pasaulio

ms Didelio meistriškumo

sportininkai atsispyrimo metu per

100ms išvysto 226 kg jėgą, o

nedidelio meistriškumo sportininkai

per 100ms – 181 kg jėgą (Mero,

Viitasalo and Komi, 1981).

9,94

11,73

7

8

9

10

11

12

13

Lietuvos Pasaulio

m/s

LIETUVOS IR PASAULIO GERIAUSIŲ SPRINTERIŲ

MAKSIMALAUS BĖGIMO GREIČIO REZULTATAI 100 m

NUOTOLYJE

6,32

5,47

4,59

3,70

2,781,76

1,62

2,76

3,79

4,80

6,81

5,81

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

10 20 30 40 50 60m

sek.

Geriausi pasaulio Lietuva

ţings. ilgis 1,81 m;

ţings. daţnis 3,49;

atramos laikas 200ms


ţings. daţnis 4,67;



ţings. daţnis 4, 90;


(Ozolinas, 1986)

7,25 7,327,95 7,94

8,80 8,68

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

10,00

Pradinis Jėgos greitumas (JG)

Gre

itis

, m

/s30 m. bėgimas iš vietos 60 m. bėgimas 30 m. bėgimas įsigreitėjus

*

*

Jėgos greitumo (JG) ugdymo poveikis 60 metrų bėgimo ir 30 metrų bėgimo iš

vietos ir įsibėgėjus rezultatui, lyginant su pradiniu matavimu

Pastaba: * ― p < 0,05

7,32 7,247,94 8,06

8,68 9,09

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

10,00

Pradinis Greitumas (G)

Gre

itis

, m

/s

30 m. bėgimas iš vietos 60 m. bėgimas 30 m. bėgimas įsigreitėjus

Greitumo (G) ugdymo poveikis 60 metrų bėgimo ir 30 metrų bėgimo iš vietos

ir įsibėgėjus rezultatui, lyginant su pradiniu matavimu

Pastaba: * ― p < 0,05

*

*

*

7,24 7,108,06 7,87

9,09 8,84

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

10,00

Pradinis Greitumo ištvermė (GI)

Gre

itis

, m

/s30 m. bėgimas iš vietos 60 m. bėgimas 30 m. bėgimas įsigreitėjus

Greitumo ištvermės ugdymo poveikis 60 metrų bėgimo ir 30 metrų bėgimo iš

vietos ir įsibėgėjus rezultatui, lyginant su pradiniu matavimu

*

*

*

Pastaba: * ― p < 0,05

TRENIRUOČIŲ METODAI

Hipertrofija Jėga Galingumas Staigioji

jėga

Serijos 1-4 2-4 3-6 1-3

Kartojimai 10-12 4-8 2-5 1-2

Intensyvumas Ţemas Aukštas Aukštas Maksimalus

D. Sandler, 2005

A.D. ir E.K. rezultatų dinamika 2008 m.

11,80

11,67

11,72

11,81

11,69

11,76

11,66

12,05

11,95

11,47 11,47

11,59

11,48

11,63

11,55

11,38

11,61 11,59

11,35

11,45

11,55

11,65

11,75

11,85

11,95

12,05

12,15

Ten

eri

fė 0

5-1

1

LL

AF

05

-30

Tu

rin

as

06

-06

Kau

nas

06

-08

Varš

uv

a 0

6-1

5

ET

06

-21

Lu

gan

o 0

7-0

4

Mad

rid

as

07

-05

LČ

07

-18

Varţybos, data

Rez., s

Edita Audra

r = 0,8

Ţ.A. ir R.S. 100 m bėgimo rezultatų dinamika 2008 m.

10,73

10,49

10,86

10,50

10,69

10,74

10,6210,56

10,96

10,56

10,58

10,64

10,40

10,50

10,60

10,70

10,80

10,90

11,00

LU 05-10 SELL 05-25 LLAF 05-30 Kaunas 06-08 Sūduva 07-06 LČ 07-18

Varţybos, data

Rez., s

Ţilvinas Rytis

r = 0,9

n=7 LAF taurė (05-30) LČ (07-18) Skirtumas

Varţ. rez. (s) 11,92 12,09 0,17

Vėjas (m/s) 0,67 -0,36 1,03

L.G. 11,35 11,50 0,15

LAF IR LČ 100 M BĖGIMO REZULTATŲ IR VĖJO

GREIČIO PALYGINIMAS

r = 0,95

KAIP PAGERINTI STAIGIĄJĄ JĖGĄ?

Ištvermė (aerobinė)

Jėga

Jėgos greitumas

Greitumo jėga

Ištvermė

(aerobinė)

Ištvermė

(aerobinė) Jėga

Ištvermė

(aerobinė) Jėga

Jėgos

greitumas

Greitumas Ištvermė

(aerobinė) Jėga

Jėgos

greitumas

Greitumo

jėga

Ištvermė (aerobinė) Testavimas Testavimas

Aerobinio

galingumo

nustatymas

Registruojamieji

rodikliai:

* maksimalusis

aerobinis

galingumas;

* maksimalus

deguonies

suvartojimas;

* maksimalusis ŠSD.

Slenksčių

nustatymas

Registruojamieji

rodikliai:

* laktatinis ir laktato

kaupimosi slenksčiai

ir juos atitinkantys

ŠSD, plaučių

ventiliacija.

Aerobinio

galingumo

nustatymas

Registruojamieji

rodikliai:

* maksimalusis

aerobinis

galingumas;

* maksimalus

deguonies

suvartojimas;

* maksimalusis ŠSD.

Slenksčių

nustatymas

Registruojamieji

rodikliai:

* laktatinis ir laktato

kaupimosi slenksčiai

ir juos atitinkantys

ŠSD, plaučių

ventiliacija.

1 savaitė Pulsas iki 130tv/min

2 savaitė Pulsas 130tv/min ir daugiau

Apšilimas

30 m bėgimo

iš eigos

testas

1 km bėgimo testas

30 m bėgimo

iš eigos

testas

1. 3,80

2. 3,72

3. 3,90

1. 4 min

2. 3,30 min

3. 3 min

1. 3,80

2. 3,72

3. 3,90

1. 3,80

2. 3,72

3. 4,15

1. 3,95

2. 3,72

Lavinant aerobinę ištvermę pagerėja atliekamo darbo ekonomiškumas ir atletai

greičiau atsigauna po fizinių krūvių.

Lavinant raumens ištvermę, padidėja lėtojo susitraukimo (I tipo) raumeninių

skaidulų masė, mitochondrijų ir kapiliarų kiekis. Jei yra atliekamas varginantis ilgai

trunkantis darbas, tai greitojo susitraukimo tipo (IIb ir IIa) raumeninės skaidulos gali

transformuotis į lėtąjį susitraukimo tipą (I) (Booth et al. 1998; MacIntosh et al. 2006).

Sumaţinus judėjimo aktyvumą įmanoma atvirkščia transformacija.

Pagrindinė sąlyga, kad lėtojo I tipo RS pereitų į greito tipo RS (IIA ir IIB) - tai

poilsis, kurio metu yra išjungiami genai, aktyvinantys RS “lėtus” baltymus. Kai tik vėl

atnaujinami fiziniai krūviai, tada vėl įjungiami “lėtieji” genai ir išjungiami (arba

prislopinami) “greitieji” genai. Mokslininkai nustatė, kad galima iš dalies apgauti “greitus”

genus (t.y. sudaryti tokias sąlygas, kad fizinio krūvio metu nebūtų išjungiami “greiti”

genai). Tam reikia atlikti palyginti didelius, pvz., jėgos ar galingumo ištvermės krūvius

(apie 2-3 savaites), po to apie 2-3 savaites ţenkliai sumaţinti krūvius ir juos padaryti

intensyvius, bet trumpalaikius (pvz., greitumo ar galingumo ugdymas). Tada ypač

aktyvuojami “greiti” genai ir išjungiami “lėti” (Skurvydas, 2008).

Jėga Testavimas Testavimas

Raumens

galingumo

ypatybių

nustatymas

atliekant

vertikalų šuolį

Registruojamieji

kinematiniai šuolio

rodikliai:

* atsispyrimo jėgą;

* trukmė greitis;

* galingumas;

* ekscentrinės ir

koncentrinės fazes

trukmes;

* jėgos gradientas;

* jėgos impulsas ir

pašokimo aukštis;

* elastines

raumens savybes.

Izokinetinis

dinamometras

Raumens

galingumo

ypatybių

nustatymas

atliekant

vertikalų šuolį

Registruojamieji


rodikliai:


* trukmė greitis;

* galingumas;

* ekscentrinės ir

koncentrinės fazes

trukmes;



pašokimo aukštis;

* elastines

raumens savybes.

Izokinetinis

dinamometras

90 – 100 % MVJ; 1 – 3 kartojimai; 2 – 4 serijos;

5 – 7 min poilsis; mikrociklas 1-2; 1-3; 1-4.

Dėl jėgos ugdymo krūvių taikymo padidėja baltymų

sintezė raumeninėse skaidulose ir tai vyksta per šiuos

pagrindinius mechanizmus:

fizinių krūvių parametrai – raumens ištempimas ir

įtempimas – ir jų pasekmės – raumenų mikropaţeidos,

raumeninių skaidulų paburkimas ir metabolitų susikaupimas –

sukelia pirminę prieţastį baltymų sintezę;

tai aktyvina nuo insulino priklausančio augimo faktoriaus

(IGF-1), testosterono ir kitų raumenų augimą skatinančių

hormonų sekreciją;

padidėja genų, reguliuojančių baltymų sintezę, aktyvumas

(transkripcijos procesas;

suaktyvėja baltymų sintezės transliacijos procesas;

aktyvinamos satelitinės raumeninės skaidulos (Toigo and

Boutellier, 2006; Stone et al. 2007; Folland and Williams, 2007).

Per dieną atsinaujina apie 1,5 procentai raumenų baltymų. Po jėgos ugdymo

krūvių baltymų sintezės greitis padidėja apie 5 kartus (didţiausias greitis yra

pasiekiamas praėjus 10-14 val. Po treniruotės) ir išlieka padidėjęs net 48 h po krūvio

pabaigos. Be to, tai labiau pasireiškia netreniruotiems asmenims (Skurvydas, 2008).

Metabolitų susikaupimas raumenyse (pvz., pieno rūgšties) gali turėti įtakos ne

tik augimo hormono išskyrimo padidėjimui, bet ir motorinių vienetų aktyvinimo

padidėjimui, esant fiksuotam raumens įtempimui (Crewther et al. 2006).

Kaip beatliktumėm pratimus su dideliais pasipriešinimais, visiais atvejais dalis

greičiausiųjų raumeninių skaidulų (2B) transformuosis į tarpines (2A).

Hormonai kaip insulinas, augimo hormonas, testosteronas ir ypač nuo insulino

priklausantis augimo faktorius ir jo izoforma – mechaninis augimo faktorius - skatina

baltymų sintezę ir kartu maksimaliosios raumenų jėgos didėjimą (Fleck and Kraemer,

2004; Kraemer and Fleck, 2005; Wackerhage and Atherton, 2006; Narici and Maganaris,

2007).

Raumens baltymų sintezė ypač padidėja, kai raumeninės skaidulos patiria nei

per didelę, nei per maţą mechaninę paţeidą.

Dvi pagrindinės jėgos lavinimo metodinės kryptys

“Nervinė” “Hipertrofinė”

Svoris 90-100 % 60-80 %

Kartojimai 1-3 6-12

Poilsis 5-7 min 3 min

Serijos 2-5

Pratybų daţnumas 1-2 tai pačiai raumenų grupei

Jėgos greitumas Testavimas Testavimas

Anaerobinio

raumenų

pajėgumo

nustatymas

(Bosco testas

15,30,60 s)

Registruojamieji

rodikliai:

* maksimalusis

raumenų

galingumas;

* šuolio aukštis;

* nuovargio

indeksas.

Anaerobinio

raumenų

pajėgumo

nustatymas

(Bosco testas

15,30,60 s)

Registruojamieji

rodikliai:

* maksimalusis

raumenų

galingumas;

* šuolio aukštis;

* nuovargio

indeksas.

Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki

nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis;

mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3.

Greitumo lavinimo metu labiau pakinta sarkoplazminio

tinklo (retikulumo) apimtis, fermento miozino ATF–azės

aktyvumas, baltymo parvalbumino kiekis, todėl padidėja

raumens susitraukimo galingumas, greitis, atsipalaidavimo

greitis, o maksimalioji raumens susitraukimo jėga

nepakinta. Raumens adaptacija prie sunkaus fizinio darbo

priklauso nuo raumens susitraukimo tipo bei ilgio.

Dirbant ekscentriniu reţimu ir didele susitraukimo amplitude, labiau sintetinamos

lėtojo tipo miozino sunkiosios grandys ir padidėja sarkomerų skaičius. Specifinė

adaptacija priklauso nuo raumens jėgos mechaninio stimulo, kuris per keletą trapinių

grandţių (citoskeletą) perduoda signalą apie raumeninės skaidulos įvairių baltymų

sintezės greitį. Lavinant raumenų jėgą, ypač kai padidėja jų masė, raumens

susitraukimo ir atsipalaidavimo greitis gali net sumaţėti.

Raumens susitraukimo greitis ar jėga gali padidėti ne tik dėl raumeninių, bet ir

dėl centrinių nervinių faktorių, t. y. dėl motorinių vienetų impulsavimo, mobilizavimo,

sinchronizavimo ir raumenų tarpusavio koordinacijos pagerėjimo (Gabriel et al. 2006).

Raumens susitraukimo metu (didėjant valingų pastangų laipsniui) CNS

papildomai aktyvuoja (rekrutuoja) vis naujus motorinius vienetus. Tai vienas iš raumens

susitraukimo jėgos didinimo mechanizmų (Shepard, 1987).

Raumens susitraukimo jėga ir jos pasiekiamas greitis priklauso nuo motorinių

vienetų rekrutavimo sinchroniškumo, t. y. nuo tuo pačiu metu rekrutuojamų motorinių

vienetų laipsnio. Sinchronizacijos fenomenas yra kitas raumenų susitraukimo jėgos

didinimo būdas (Schmidt, 1996).

Didinant raumenų pajėgumą ne tik rekrutuojami nauji ir didesni motoneuronai,

bet ir didėja juos pasiekiančių impulsų daţnis (Gidikov, 1975).

Raumenų valingajai jėgai įtakos turi tarpraumeninė koordinacija (sinergistų,

antagonistų, pozą palaikančių raumenų aktyvumas)

Greitumo jėga Testavimas Testavimas

Raumens

galingumo

ypatybių

nustatymas

atliekant

vertikalų šuolį

Registruojamieji


rodikliai:


* trukmė greitis;

* galingumas;

* ekscentrinės ir

koncentrinės fazes

trukmes;



pašokimo aukštis;

* elastines

raumens savybes.

Izokinetinis

dinamometras

Raumens

galingumo

ypatybių

nustatymas

atliekant

vertikalų šuolį

Registruojamieji


rodikliai:


* trukmė greitis;

* galingumas;

* ekscentrinės ir

koncentrinės fazes

trukmes;



pašokimo aukštis;

* elastines

raumens savybes.

Izokinetinis

dinamometras

Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis;

mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3.

Jei raumens susitraukimo maksimali jėga priklauso nuo

miozino tiltelių sukibimo su aktinu jėgos ir kiekio, tai raumens

susitraukimo maksimalus greitis – nuo jų sukibimo ir

atsipalaidavimo greičio (Brenner et al., 1990). Kuo didesnis

miofibrilių kiekis raumenyse, tuo didesnė jėga, o raumens

susitraukimo maksimalus greitis priklauso ne nuo miofibrilių

kiekio, bet nuo jų kokybės (t.y. nuo greitai susitraukiančių

miofibrilių kiekio). Net atvirkščiai, kuo didesnė lėtai

susitraukiančių raumeninių skaidulų masė, tuo ji labiau

trukdo pačioms greičiausioms skaiduloms išvystyti

maksimalų susitraukimo greitį. Todėl didelio raumens

susitraukimo greičio garantas – tai geras raumens

atsipalaidavimas, kuris ypač priklauso nuo ATP,

sarkoplazminio retikulumo ir baltymų pervalbumino kiekio

raumenyse. Raumens susitraukimo greitis priklauso nuo

fermento, hidrolizuojančio ATP kiekio.

Greitumas Testavimas Testavimas

Raumens

galingumo

ypatybių

nustatymas

atliekant

vertikalų šuolį

Registruojamieji


rodikliai:


* trukmė greitis;

* galingumas;

* ekscentrinės ir

koncentrinės fazes

trukmes;



pašokimo aukštis;

* elastines

raumens savybes.

Izokinetinis

dinamometras

Raumens

galingumo

ypatybių

nustatymas

atliekant

vertikalų šuolį

Registruojamieji


rodikliai:


* trukmė greitis;

* galingumas;

* ekscentrinės ir

koncentrinės fazes

trukmes;



pašokimo aukštis;

* elastines

raumens savybes.

Izokinetinis

dinamometras

Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis;

mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3.

Nors vienkartinio judesio, atliekamo maksimaliu greičiu,

pagrindinis energijos šaltinis yra ATP ir kreatinfosfatas (KP),

tačiau raumens darbo efektyvumą iš esmės veikia ne jū

kiekis, bet įsisavinimo greitis. Kai atliekamo darbo trukmė

ilgesnė kaip 7 – 15 s, tada raumens susitraukimo

maksimalaus greičio maţėjimą gali lemti ATP ir KP

maţėjimas. ATP koncentracijos sumaţėjimas pirmiausiai

pablogina raumens atsipalaidavimo, bet ne susitraukimo

greitį. Jei maksimaliu intensyvumu atliekamo darbo trukmė

yra ilgesnė nei 10 – 15 s, tada ATP resintezė vyksta ir

anaerobinės glikolizės būdu, o jo galutinis produktas – pieno

rūgštis, sumaţina raumenų darbo efektyvumą. Lavinant

maksimalų raumens susitraukimo greitį padidėja buferinių

medţiagų (bikarbonatų ir fosfatų) koncentracija, kas leidţia

raumenims neutralizuoti vandenilių jonus, o kartu pagerina

raumenų atsparumą nuovargiui (Skurvydas et al., 1990).

Lavinant maksimalų raumens susitraukimo greitį,

būtina laikytis šių rekomendacijų:

1. Atlikti judesį esant kuo maţesniam išoriniam pasipriešinimui

2. Stengtis kuo greičiau atlikti judesį

3. Optimali atliekamo darbo trukmė vieno priėjimo metu nuo 100 ms iki

nuovargio

4. Po kiekvieno darbo būtina atpalaiduoti ne tik raumenis, bet ir centrinę nervų

sistemą

5. Per treniruotę lavinti greitumą atliekant nuo 1 iki 5 skirtingų pratimų

(judesių)

6. Jei nusprendėme lavinti maksimalų raumens susitraukimo greitį, tai

treniruokimės ne maţiau kaip 2-4 savaites ir ne maţiau kaip 3-4 kartus

per savaitę

7. Tokių greitumo lavinimo blokų, trunkančių po 3-4 savaites, per metus turėtų

būti apie 2-4.

Periferiniai faktoriai, nulemiantys raumens

susitraukimo maksimalų greitį

Aktino ir

miozino

tiltelių

sukibimo ir

atsipalaida-

vimo greitis

Miofibrilių

kokybė, t.y.

greitai

susitraukian-

čių

miofibrilių

kiekis

Miozino

ATF-azės

kiekis

Raumens

temperatūros

padidėjimas

Tempimo

pratimai

Sarkomerų

skaičius

raumeninėje

skaiduloje

Davies ir Young (1983)

nustatė, kad padidinus

raumens temperatūrą

3,1oC, sumaţėja

raumens susitraukimo

laikas ir pusė

atsipalaidavimo laiko

atitinkamai 7% ir 22%

Kai kojų raumenų

temperatūra

padidėja nuo30.4ºC

iki 38.5ºC, tai

ţmogaus vertikalaus

šuolio aukštis

padidėja apie 17 cm

pagerina aktino

ir miozino

filamentų,

citoskeleto ir

jungiamojo

audinio plėvelių

elastingumą

Raumenų tempimo

pratimai padeda pasirengti

įvairių sporto šakų treniruotėms

ir varţyboms. Kiekvienas

pratimų kompleksas apima

bendrus tempimo pratimus

visam kūnui ir specialius

tempimo būdus būtent

trumpiesiems bėgimo

nuotoliams. Pratimai atliekami ir

prieš sportuojant, ir

pasportavus (po treniruotės ar

varţybų). Tyrimai, atlikti JAV

parodė, kad raumenų

tempimas 60 sek. lankstumą

pagerino 2,4o/savaitę; 30 sek.

tempimas - 1,3o/savaitę; 15

sek. - 0,6o/savaitę (Feland et

al., 2001).

Tempimo pratimai Sarkomerų kiekis padidėja, atliekant

raumens darbą didesne nei įprasta amplitude ir ypač

atliekant tempimo pratimus. Tačiau būtina ţinoti, kad

tempimo pratimai pirmiausia skatina lėto tipo

miozino izoformų sintezę. Todėl dėl ilgai taikomų

tempimo pratimų gali net sumažėti raumens

susitraukimo maksimalus greitis. Į tai būtina

atsiţvelgti norint kad pagerėtų maksimalus raumens

susitraukimo greitis. Todėl nerekomenduojama per

daug susiţavėti tempimo pratimais, o juos taikyti dėl

geresnio raumenų įsidirbimo bei nuovargio, kylančio

treniruočių metu, šalinimo (Komi,2002).

Dinaminis raumenų tempimas

Toks raumenų tempimas gali paruošti pilnai visą kūną

tolimesnei veiklai per trumpą laiko tarpą.

Teisingai atliekant dinaminius raumenų tempimus,

tokia pramankšta gali pagreitinti adaptacinius procesus

tolimesnei veiklai.

Dinaminė pramankšta gali greitai paruošti organizmą

jėgos, galingumo, greitumo ir vikrumo ugdymui.

Kovacs, M. (2010). Dynamic streching

Greitesnis antagonistų ir agonistų raumenų

susitraukimas ir atsipalaidavimas

Pagerinamas galingumo prieaugio tempas ir

reagavimo trukmė

Pagerinamas raumenų galingumas ir jėga

Pagerinamas aprūpinimas deguonimi dėl pakilusios

temperatūros

Pagerinamas raumenų aprūpinimas krauju

Padidėjusi metabolitų reakcija kaip rezultatas

geresnio energetinių medţiagų panaudojimo

Pliusai:

60 m bėgimas

5,46

8,21

8,618,92

7,65

6,83

6,67

7,55 7,507,75

7,28

5,68

6,76

5,78

7,26 7,21 7,18

6,90

5,0

5,5

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

8,5

9,0

10 20 30 40 50 6010 m atkarpos

Nr 1 Nr 2 Nr 3

1. 60m atkarpą 2. 40m atkarpą

3. 30m atkarpą

Pirma klaida!!!

Pratimo atlikimas esant nuovargiui

8,50

7,65

6,83

5,46

8,21

8,61

8,92

5,40

8,308,00

7,30

6,60

5,00

5,50

6,00

6,50

7,00

7,50

8,00

8,50

9,00

9,50

10 20 30 40 50 60

Nr 1

Nr 1

10 m atkarpos

Antra klaida!!!

Per maţas poilsis tarp

kartojimų

1 3,80

2 3,80

3 3,80

4 3,82

5 3,83

6 3,81

7 3,82

8 3,83

9 3,83

10 3,81

11 3,95

12 4,02

1 3,80

2 3,80

3 3,80

4 3,82

5 3,83

6 3,81

7 3,82

8 3,83

9 3,83

10 3,81

10 min aerobinis

atsigavimo krūvis

11 3,8

12 3,8

13 3,8

14 3,81

15 3,82

16 3,97

17 4,05

Trečia klaida!!!

Per didelis kartojimų

skaičius

Nr 1 Nr 2 Nr 3

Pirmadienis 3,82 Treniruotė 3,80 Treniruotė 3,95 Treniruotė

Antradienis 3,95 Atstatomoji 3,77 Treniruotė 4,10 Atstatomoji

Trečiadienis 3,78 Treniruotė 3,88 Atstatomoji 4,05 Atstatomoji

Ketvirtadienis 3,84 Atstatomoji 3,75 Treniruotė 3,90 Treniruotė

Penktadienis 3,74 Treniruotė 3,71 Treniruotė 4,09 Atstatomoji

Šeštadienis 3,80 Atstatomoji 3,77 Atstatomoji 4,00 Atstatomoji

1:1 2:1 1:2

Ketvirta klaida!!!

Netinkamai parinktas

mikrociklas

Penkta klaida!!!

Per maţai testavimų Sausis. 3,80

Vasaris. 3,75

Kovas. 3,72

Balandis. 3,72

Geguţė. 3,64

Birţelis. 3,70

Liepa. 3,74

Rugpjūtis. 3,78

Jėgos – greitumo

2 sav.

Greitumo

2 sav.

Greitumo – jėgos

2 sav.

1. 2,90 2,72 0,18

2. 2,99 2,95 0,04

3. 2,95 2,92 0,03

1. 3,70 3,62 0,08

2. 3,75 3,66 0,09

3. 3,62 3,61 0,01

1. 3,80 3,78 0,02

2. 3,79 3,70 0,09

3. 3,76 3,64 0,12

30 m bėgimas

su pasunkinimu

30 m bėgimas 30 m bėgimas

įsigreitėjus

Jėgos – greitumo Greitumo

Greitumo – jėgos

1. 1 savaitė

2. 2 savaitės

3. 3 savaitės

1. 3 savaitės

2. 1 savaitė

3. 2 savaitės

1. 2 savaitės

2. 3 savaitės

3. 1 savaitė

Ištvermė (aerobinė)

Jėgos ištvermė (anaerobinė laktatinė)

Atsigavimas

Jėgos greitumas (anaerobinė alaktatinė)

Greitumo jėga (anaerobinė alaktatinė)

Greitumas (anaerobinė alaktatinė)

Jėga (anaerobinė alaktatinė)

Metinis galingumo, galingumo

ištvermės treniruočių planas

Greitumas (anaerobinė alaktatinė)

10 treniruočių, mikrociklu 1:1 (1 greitumo treniruotė : 1 atsigavimo treniruotė)

Pirmadienis:

aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +

lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).

greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).

max greitėjimai į nuokalnę (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).

lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).


lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).

Antradienis:



BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).

(Stanislovaitis, 2008)

Trečiadienis:










Ketvirtadienis:




Penktadienis:



pritūpimai su štanga (jėga) 2 x 2 (90% 1 RM, poilsis – 5-7 min)


max greitėjimai į nuokalnę (greitumas) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).


max greitėjimai (greitumo jėga) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).


max greitėjimai į kalną (jėgos greitumas) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).

max bėgimas į kalną (jėgos ištvermė) (1 x 25 s).


Šeštadienis:




Trumpųjų nuotolių bėgikų (n=5) maksimalaus bėgimo greičio

pokyčiai skirtinguose parengiamojo periodo etapuose


8,908,92

8,938,68 8,80

9,12

9,87

10,62

8,00

8,50

9,00

9,50

10,00

10,50

11,00

11,50

prieš ištvermė jėgos

ištvermė

atsigavimas jėga jėgos

greitumas

greitumo

jėga

greitumas

Greitis, m/s

Trumpųjų nuotolių bėgikų (n=5) bėgimo greičio pokyčiai

skirtinguose parengiamojo periodo etapuose


8,90 8,92

8,93

8,68 8,80

9,12

9,87

10,62

7,347,21

7,207,12

6,87

7,117,13 7,30

8,20 8,23

7,50 7,48

7,45

7,70

8,15

8,42

6,50

7,00

7,50

8,00

8,50

9,00

9,50

10,00

10,50

11,00

11,50

prieš ištvermė jėgos

ištvermė

atsigavimas jėga jėgos

greitumas

greitumo

jėga

greitumas

Greitis, m/s

30m įsigreitėjus 30m iš starto 300m

11,24

10,3310,34

10,44

10,54

10,64

10,74

11,44

10,14

10,24

10,26

10,07 10,06

10,40

10,59

10,8210,75

10,0010,0510,08

10,29

10,05

9,97

10,01

9,96 9,969,99

9,70

9,90

10,10

10,30

10,50

10,70

10,90

11,10

11,30

11,50

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32

KK Vidurkis

16 – 24 m rezultatų dinamika

K.K. - 1,30 s

Vidurkis - 0,67s

*

* *

*

* - rezultatas uţfiksuotas rankiniu chronometru ir pridėta 0,24 s. Kastytis Klimas

Lietuvos rekordai 100 m – 9,9 s ir 10,33 s.

11,4%

6,2%

1 100m 10,14 Rytis Sakalauskas

2 100m 9,9 Kastytis Klimas

3 200m 20,74 Rytis Sakalauskas

4 trišuolis 13,73 Virginija Petkevičienė

uždarose patalpose

5 trišuolis 13,77 Virginija Petkevičienė



8 300m 38,11 Edita Lingytė

9 60m 6,4 Andrius Kornikas


11 60m 6,4 Vilmantas Pipiras



14 60m 7,1 Audra Dagelytė

LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS REKORDAI

1 9.7 +1.9 Donovan Powell JAM 13.06.71 1 Houston 19.05.1995

1 9.7 +1.9 Carl Lewis USA 01.07.61 2 Houston 19.05.1995

1 9.7 +1.9 Olapade Adeniken NGR 19.08.69 3 Houston 19.05.1995

4 9.8 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Auburn 09.04.1977

4 9.8 -0.8 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Gainesville 28.03.1981

4 9.8 +0.4 Jeff Phillips USA 16.05.57 1 Knoxville 22.05.1982

4 9.8 +1.9 Ron Clark USA 01.11.69 4 Houston 19.05.1995

4 9.8 Olapade Adeniken NGR 19.08.69 1s1 Lagos 20.06.1996

4 9.8 -2.2 Seun Ogunkoya NGR 28.12.77 1 Lagos 18.07.1998

4 9.8A Adekotunbo Olusoji Fasuba NGR 09.07.84 1h2 Nairobi 07.05.2005

4 9.8 +1.7 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1s1 La Habana 4.06.2007

4 9.8 +0.2 Chinedu Oriala NGR 17.12.81 1rB Abuja 23.06.2008

13 9.9 +0.9 Eddie Hart USA 24.04.49 1 Eugene 01.07.1972

13 9.9 +0.9 Reynaud Robinson USA 01.04.52 2 Eugene 1.07.1972

13 9.9 +1.3 Steve Williams USA 13.11.53 1 Westwood 21.06.1974

13 9.9 +1.7 Silvio Leonard CUB 20.09.55 1 Ostrava 05.06.1975

13 9.9 ±0.0 Steve Williams USA 13.11.53 1 Siena 16.07.1975

13 9.9 -0.2 Steve Williams USA 13.11.53 1 Berlin 22.08.1975

13 9.9 +0.7 Steve Williams USA 13.11.53 1 Gainesville 27.03.1976

13 9.9 +0.7 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Columbia 03.04.1976

13 9.9 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Baton Rouge 1.05.1976

13 9.9 +1.7 Donald Quarrie JAM 25.02.51 1 Modesto 22.05.1976

13 9.9 +0.2 Silvio Leonard CUB 20.09.55 1 La Habana 6.03.1977

13 9.9 +1.8 Johnny Jones USA 04.04.58 1 Austin 2.04.1977

13 9.9 Silvio Leonard CUB 20.09.55 1 Pointe-á-Pitre 07.05.1977

13 9.9 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Auburn 22.04.1978

13 9.9 Mike Roberson USA 25.03.56 2 Auburn 22.04.1978

13 9.9 +1.5 Ronald Desruelles BEL 14.02.55 1 Merksem 23.06.1978

13 9.9 Carl Lewis USA 01.07.61 1 Port of Spain 10.07.1982

13 9.9 +1.6 Mel Lattany USA 10.08.59 1 Rhede 01.09.1982

13 9.9 +1.2 Paul Narracott AUS 08.10.59 1 Brisbane 4.01.1984

13 9.9 +0.4 Darwin Cook USA 16.07.62 1 Nice 16.07.1985

13 9.9 +1.2 Vladimir Krylov RUS 26.02.64 1 Odessa 04.09.1985

13 9.9 Iziak Adeyanju NGR 24.02.59 1 Bauchi 02.07.1988

13 9.9 Olapade Adeniken NGR 19.08.69 2 Bauchi .07.1988

13 9.9 +0.7 Vitaliy Savin KAZ 23.01.66 1 Vladivostok 13.09.1988

13 9.9 Vitaliy Savin KAZ 23.01.66 1 Almaty 29.05.1989

13 9.9 +0.2 Salaam Gariba GHA 23.01.69 1 Atlanta 06.04.1991

13 9.9A Kennedy Ondiek KEN 12.12.66 1 Nairobi 27.07.1991

13 9.9 +1.5 Bruny Surin CAN 12.07.67 1 Caorle 11.07.1992

13 9.9 +1.1 Kastytis Klimas LTU 26.04.69 1 Kaunas 22.05.1993

13 9.9A Kennedy Ondiek KEN 12.12.66 1 Nairobi 29.07.1993

13 9.9 Anvar Kuchmuradov UZB 05.01.70 1 Tashkent 05.05.1994

13 9.9 Vladislav Dologodin UKR 23.02.72 1h Kharkov 13.05.1994

13 9.9 ±0.0 Vladislav Dologodin UKR 23.02.72 1 Kharkov 13.05.1994

13 9.9 ±0.0 Robson Caetano da Silva BRA 04.09.64 1 Rio de Janeiro 01.04.1995

13 9.9 +1.9 Sam Jefferson USA 19.04.71 5 Houston 19.05.1995

13 9.9 +1.7 Jeff Laynes USA 03.10.70 1 Port Alberni 24.05.1995

13 9.9 Davidson Ezinwa NGR 22.11.71 1 Lagos 22.06.1996

13 9.9 Deji Aliu NGR 22.11.75 2 Lagos 22.06.1996

13 9.9 Vladislav Dologodin UKR 23.02.72 1 Kharkov 05.05.1998

13 9.9 Chris Donaldson NZL 26.05.75 1 Dunedin 15.12.1998

13 9.9 -1.3 Randall Evans USA 26.10.70 1 Houston 06.06.1999

13 9.9 +1.6 Koji Ito JPN 29.01.70 1 Hiratsuka 16.06.1999

13 9.9 ±0.0 Joseph Batangdon CMR 29.07.78 1 Youndé 27.05.2000

13 9.9 +1.9 Brendan Christian ANT 11.12.83 1 San Antonio 29.04.2002

13 9.9 José Angel César CUB 04.01.78 1 La Habana 02.07.2002

13 9.9 +1.4 Asafa Powell JAM 23.11.82 1 Spanish Town 30.03.2003

13 9.9 -0.6 Gary Ryan IRL 12.06.72 1 Jambes 26.07.2003

13 9.9 +0.1 Luis Alexander Reyes CUB 22.10.77 1s2 La Habana 14.06.2007

13 9.9 +0.8 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1 La Habana 21.06.2007

13 9.9 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1 La Habana 01.06.2008

13 9.9 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1h1 La Habana 19.07.2008

Viso 63 sprinteriai

LITERATŪRA

1) Lingytė, Edita; Skurvydas, Albertas; Kudirkaitė, Jūratė; Stanislovaitis, Aleksas.

Amţiaus įtaka šuolių atlikimo tikslumui ir stabilumui mokymosi metu // Sporto mokslas. ISSN 1392-1401. 2008, Nr. 2(52). p. 68-73.

Prieiga per internetą: <http://www.sportinfo.lt>.

2) Stanislovaitis, Aleksas.

Griaučių raumenų adaptacija: posttetaninė potenciacija, mechaninė paţeida, nuovargis ir atsigavimas, sporto treniruotė :

habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apţvalga : biomedicinos mokslai, biologija (01B). Kaunas : Lietuvos kūno kultūros

akademija, 2007. 49 p. ISBN 978-9955-622-61-1.

3) Skurvydas, Albertas; Mamkus, Gediminas; Kamandulis, Sigitas; Stanislovaitis, Aleksas; Streckis, Vytautas.

Leg immersion in warm water before stretch-shortening exercise reduces exercise-induced muscle damage // Acta Kinesiologiae

Universitatis Tartuensis=Abstracts of the First Baltic Conference in Exercise and Sports Sciences and the First Baltic Conference of

Young Scientists in Exercise and Sport Sciences, Tartu, Estonia, 7-10 May 2008. ISSN 1406-9822. 2008, vol. 13 (Supplement). p.

126.

4) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Garbaliauskas, Česlovas; Eţerskis, Mindaugas.

Peculiarities of athletes' adaptation and preparation for 24th World University games in Bangkok // Ugdymas. Kūno kultūra.

Sportas. ISSN 1392-5644. 2008, Nr. 1(68). p. 68-72. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.

5) Skurvydas, Albertas; Masiulis, Nerijus; Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Kamandulis, Sigitas;

Dudonienė, Vilma.

Bimodal recovery of quadriceps muscle force within 24 hours after sprint cycling for 30 seconds // Medicina. ISSN 0101-660X.

2007, T. 43, Nr. 3. p. 226-234. Prieiga per internetą: <http://medicina.kmu.lt>.

6) Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Tolstokorovas, Jevgenijus; Lingytė, Edita; Stanislovaitis, Aleksas.

Does movement time depended from task difficulty? // Physical Culture and Sport in Universities : International Conference,

Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 208-209.

7) Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Gudaitis, Aurimas; Lingytė, Edita; Stanislovaitis, Aleksas.

Does movements accuracy depend on task dificulty? // Physical Culture and Sport in Universities : International Conference,

Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 209-211.


Greitumo ugdymo krūvių planavimas // Treniravimo sistemų naujausios technologijos [Elektroninis išteklius]: Lietuvos mokslinio-

metodinio simpoziumo pranešimų medţiaga, Kaunas, 2007 m. balandţio 25 d. / Lietuvos kūno kultūros akademija, Kūno kultūros ir

sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. p. 1-27.

9) Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Adomavičius, Ţilvinas.

High skills short distance runners running speed in increasing after run with dumbbell // Physical Culture and Sport in Universities :

International Conference, Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 146-148.

10) Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Urbonaitė, Inga; Trinkūnas, Eugenijus.

Pagrindinės prieţastys, limituojančios Lietuvos šuolininkų į tolį rezultatą // Physical Culture and Sport in Universities : International

Conference, Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 149-151.

11) Šilinskas, Viktoras; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Martusevičienė, Regina.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionatų disko metimo rungties dalyvių (vyrų) antropometrinių duomenų, amţiaus ir sportinių

rezultatų sąveikos ypatumai // Sporto mokslas. ISSN 1392-1401. 2007, Nr. 3(49). p. 15-21. Prieiga per internetą:

<http://www.sportinfo.lt>.

12) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.

Peculiarities of running speed alteration during 60 m distance run of sprinters having various leg muscles strength // Спорт &

Наука. ISSN 1310-3393. 2007, no.2. p. 139-143. Prieiga per internetą: <http://www.sportinauka.hit.bg>.

13) Skurvydas, Albertas; Mamkus, Gediminas; Dudonienė, Vilma; Kamandulis, Sigitas; Mickevičienė, Dalia; Masiulis, Nerijus;

Stanislovaitis, Aleksas; Streckis, Vytautas.

The time-course of voluntary and electrically evoked muscle performance during and after stretch-shortening exercise is different //

Journal of Sports Science and Medicine. ISSN 1303-2968. 2007, vol. 6, issue 4. p. 408-416. Prieiga per internetą:

<http://www.jssm.org>.

14) Mikalauskas, Rimantas (sudarytojas); Girdauskas, Gracijus; Zachovajevas, Pavelas; Stasiulis, Arvydas; Stanislovaitis, Aleksas;

Novikovas, Viačislavas; Jakubauskas, Albertas; Skurvydas, Albertas; Kontvainis, Vytautas.

Trenerio knyga. Fizinis rengimas : vadovėlis. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. 264 p. ISBN 978-9955-622-60-4.

15) Skurvydas, Albertas; Sipavičienė, Saulė; Krutulytė, Graţina; Gailiūnienė, Alina; Stasiulis, Arvydas; Mamkus, Gediminas;

Stanislovaitis, Aleksas.

Cooling leg muscles affects dynamics of indirect indicators of skeletal muscle damage // Journal of Back and Musculoskeletal

Rehabilitation. ISSN 1053-8127. 2006, vol. 19, no. 4. p. 141-151. Prieiga per internetą: <http://www.iospress.nl>.

16) Skurvydas, Albertas; Sipavičienė, Saulė; Krutulytė, Graţina; Gailiūnienė, Alina; Stasiulis, Arvydas; Mamkus, Gediminas;

Stanislovaitis, Aleksas.

Dynamics of indirect symptoms of skeletal muscle damage after stretch-shortening exercise // Journal of Electromyography and

Kinesiology. ISSN 1050-6411. 2006, vol. 16, no. 6. p. 629-636. Prieiga per internetą: <http://www.elsevier.com>.

17) Skurvydas, Albertas; Streckis, Vytautas; Mickevičienė, Dalia; Kamandulis, Sigitas; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas.

Effect of age on metabolic fatigue and on indirect symptoms of skeletal muscle damage after stretch-shortening exercise // The

Journal of Sports Medicine and Physical Fitness. ISSN 0022-4707. 2006, vol. 46, no.3. p. 431-441.


Peculiarities of running speed alteration during 60 m distance run of sprinters having various leg muscles strength // "Спорт, стрес,

адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport, Stress, Adaptation" - Olympic Sport and Sport for All : 4-ти

международен научен конгрес : Абстракти, София, 17-18 ноември 2006 г.. София : Национална спортна академия "В.

Левски", 2006. p. 71-72. Prieiga per internetą: <http://www.nsa.bg/en/events/id,48>.

19) Ramanauskienė, Irina; Brazaitis, Marius; Skurvydas, Albertas; Linonis, Vitas; Stanislovaitis, Aleksas; Dubosas, Mindaugas.

Skirtingos temperatūros poveikis kelio tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų nuovargiui ir atsigavimui // Ugdymas. Kūno kultūra.

Sportas. ISSN 1392-5644. 2006, Nr. 2(61). p. 45-52. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.

20) Muliarčikas, Algirdas; Veršinskas, Robertas; Stanislovaitis, Aleksas.

Studentų fizinės sveikatos tausojimo, gerinimo, pulso bei kraujospūdţio kontrolės ir mankštinimosi laisvalaikiu sąsajos analizė //

Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. ISSN 1392-5644. 2006, Nr. 2(61). p. 32-38.


The characteristics of speed training process // "Спорт, стрес, адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport,

Stress, Adaptation" - Olympic Sport and Sport for All : 4-ти международен научен конгрес : Абстракти, София, 17-18 ноември

2006 г.. София : Национална спортна академия "В. Левски", 2006. p. 13-14.

22) Bradauskienė, Kristina; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Čepulėnas, Algirdas.

The influence of strength on the running speed dynamics of the best Lithuanian sprinters in the 60 meters // "Спорт, стрес,

адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport, Stress, Adaptation" - Olympic Sport and Sport for All : 4-ти

международен научен конгрес : Абстракти, София, 17-18 ноември 2006 г.. София : Национална спортна академия "В.

Левски", 2006. p. 72-74. Prieiga per internetą: <http://www.nsa.bg/en/events/id,48>.

23) Bradauskienė, Kristina; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Čepulėnas, Algirdas.

The influence of strength on the running speed dynamics of the best Lithuanian sprinters in the 60 meters run // Sporto mokslo

dabartis ir naujosios idėjos=Current Issues and New Ideas in Sport Science [Elektroninis išteklius] : tarptautinė mokslinė konferencija

: pranešimų tezės, Kaunas, 2006 m. spalio 5-6 d.. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. ISBN 9955-622-29-6. p. 23.

24) Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Martusevičienė, Regina.

The peculiarities in interaction of anthropometrical data, age and sports results of discus throwers (men) in the world track-and-field

athletics championships // Sporto mokslo dabartis ir naujosios idėjos=Current Issues and New Ideas in Sport Science [Elektroninis

išteklius] : tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimų tezės, Kaunas, 2006 m. spalio 5-6 d.. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros

akademija, 2006. ISBN 9955-622-29-6. p. 113.

25) Stanislovaitis, Aleksas; Grūnovas, Albinas; Butkus, Valentas.

Trumpųjų nuotolių bėgimas : vadovėlis / Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas : LKKA, 2006. 356 p. ISBN 9955-622-36-9.


Технология развития максимальной скорости бега у спринтеров // Спортивний вiсник Приднiпров'я. ISSN . 2006, Nr. 3. p. 9-

11.

27) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas; Radţiukynas, D..

Biomechanical analysis of the takeoff of Lithuanian elite long jumpers // Scientific Management of High Performance Athletes'

Training : 8th International Sports Science Conference : Book of Abstracts, Vilnius, Lithuania, 25-26 February 2005. Vilnius :

Lithuanian Sports Information Centre, 2005. p. 30.


Greitumo ugdymo naujausios technologijos // Naujausios olimpiečio rengimo technologijos : Lietuvos mokslinio-metodinio

simpoziumo treneriams medţiaga / Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Birštonas, 2005 m.

balandţio 26-27 d.. , 2005. p. [26].

29) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas; Radţiukynas, Darius.

Lietuvos ir pasaulio šuolininkų į tolį biomechaninių charakteristikų lyginamoji analizė // Sporto mokslas. ISSN 1392-1401. 2005, Nr.

3(41). p. 14-20. Prieiga per internetą: <http://www.sportinfo.lt/sportomokslas>.

30) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Lingytė, Edita; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas.

Pradedantieji sprinteriai greičiau bėga basomis nei su bateliais // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. ISSN 1392-5644. 2005, Nr.

2(56). p. 43-48. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.

31) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Kudirkaitė, Jūratė; Stanislovaitis, Aleksas.

Pradedančiųjų bei didelio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikų startinio įgreičio bei maksimalaus bėgimo greičio rodiklių analizė //

Sporto mokslas - 2005 : Lietuvos mokslinė konferencija : programa ir pranešimų tezės / Lietuvos kūno kultūros akademija, Kūno

kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės, Kaunas, 2005 m. lapkričio 10 d.. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija,

2005. ISBN 9955-622-17-2. p. 24-25.

32) Mickevičienė, Dalia; Bulotienė, Daiva; Ramanauskienė, Irina; Mamkus, Gediminas; Streckis, Vytautas; Stanislovaitis,

Aleksas; Gedvilas, Vydas; Skurvydas, Albertas.

Raumens atsigavimo dinamika po fizinio krūvio, sukeliančio metabolinį nuovargį ir mechaninę paţeidą // Sporto mokslas. ISSN

1392-1401. 2005, Nr. 2(40). p. 27-33. Prieiga per internetą: <http://www.sportinfo.lt/sportomokslas>.


The impact of different physical strain on 12-year-old boys running speed indices // Sport Kinetics 2005 : 9th International Scientific

Conference : Book of Abstracts, Rimini, Italy, September 16-18, 2005. Bologna, 2005. p. 96.


The impact of different physical strain on 12-year-old boys' running speed indices // Scientific Fundaments of Human Movement

and Sport Practice: Proceedings of 9th Sport Kinetics International Conference, Rimini, Italy, 16-18 September 2005 / IASK. Bologna

: University of Bologna, 2005, pt 1. ISBN 88-902030-0-5. p. 227-228.


Treniruotė: krūvio individualizavimas, valdymas // Naujausios olimpiečio rengimo technologijos : Lietuvos mokslinio-metodinio

simpoziumo treneriams medţiaga / Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Birštonas, 2005 m.

balandţio 26-27 d.. , 2005. p. [33].

36) Mickevičienė, Dalia; Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas.

Šoklumo ištvermės treniruočių poveikis nervų ir raumenų sistemų nuovargio ir atsigavimo kaitai // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas.

ISSN 1392-5644. 2005, Nr. 1(55). p. 26-33. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.


Šuolio į tolį sporto rungties tendencijos // Lengvoji atletika. ISSN 1648-4118. 2005, Nr. 1(19). p. 24-25.

38) Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Gedvilas, Vydas; Šliaţas, Juozas.

Anaerobinį alaktatinį darbingumą vertinančių testų informatyvumas // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros

akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2004, Nr. 1(51). p. 52-56.

39) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas.

Comparison of the sprinting stride pattern of the World and Lithuanian elite female sprinters // 9th Annual Congress of the

European College of Sport Science : Book of Abstracts, July 3-6, 2004, Clermont-Ferrand, France. Clermont-Ferrand, 2004. p. 336.


Kinematic characteristics of the sprinting stride of elite female sprinters at the 9th IAAF World Championships in athletics //

Scientific Management of High Performance Athletes' Training : 7th International Sports Science Conference : Book of Abstracts,

Vilnius, Lithuania, 27-28 February 2004. Vilnius : Lithuanian Sports Information Centre, 2004. p. 23.

41) Terczyński, Robert; Eider, Jerzy; Stanislovaitis, Aleksas; Šliaţas, Juozas.

Ocena wydolności fizycznej kobiet uprawiających zespołowe gry sportowe // Zeszyty naukowe Uniwersytetu Szczecińskiego :

Prace Instytutu kultury fizycznej. ISSN 1640-6818. 2004, Nr. 376 (Nr. 19). p. 127-133.


Pasaulio ir Lietuvos elito sprinterių bėgimo ţingsnio kinematinių charakteristikų palyginamoji analizė // Sporto mokslas : Lietuvos

sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto

ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2004, Nr. 1(35). p. 6-12.

43) Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas; Streckis, Vytautas.

Sportininkų greitumo ir galingumo testavimas // Treneris. ISSN 1392-2157. 2004, Nr. 1. p. 43-52.

44) Terczyński, Robert; Eider, Jerzy; Iwiński, Jerzy; Šliaţas, Juozas; Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas.

Ustalenie wpływu czasu reakcji na szybkość i moc // Zeszyty naukowe Uniwersytetu Szczecińskiego : Prace Instytutu kultury

fizycznej. ISSN 1640-6818. 2004, Nr. 376 (Nr. 19). p. 135-140.

45) Lingytė, Edita; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas.

Įvairaus amţiaus, lyties, sportinio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikų startinės reakcijos ypatumai // Ugdymas. Kūno kultūra.

Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2004, Nr. 4(54). p. 73-78.

46) Vitkienė, Irena-Nijolė; Stasiulis, Arvydas; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas.

Изменение некоторых минералов в крови футболистов разного спортивного мастерства под влиянием дозированной

физической нагрузки // Dodatnie i ujemne aspekty aktywności ruchowej. Szczecin : Uniwersytet Szczeciński, 2004. p. 400-408.

47) Poderys, Jonas; Vainoras, Alfonsas; Stanislovaitis, Aleksas; Trinkūnas, Eugenijus.

Akselerometrijos metodu registruojamų rodiklių informatyvumas atliekant monitoringą ir vertinant bėgiko judesių tikslingumą ir

kokybę // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos,

Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 3(33). p. 14-17.

48) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga; Skurvydas, Albertas.

Geriausių pasaulio ir Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų varţybinės veiklos ir fizinio parengtumo rodiklių analizė // Ugdymas. Kūno

kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2003, Nr. 4(49). p. 64-69.

49) Muliarčikas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas; Pocius, Mindaugas.

Greitumo nustatymo ypatumai // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno

kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 2(32). p. 11-14.

50) Muliarčikas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.

Kauno miesto gyventojų poţiūrio į sveikatą ir fizinį aktyvumą tendencijų aspektai // Visuomenės sveikata. ISSN 1392-2696. 2003,

Nr. 4(23). p. 57-63.

51) Gavorka, Andrius; Zuoza, Aurelijus- Kazys; Stanislovaitis, Aleksas.

Kryptingų fizinių krūvių įtaka paplūdimio tinklininkių šoklumo kitimui varţybiniu ir povarţybiniu laikotarpiu // Didelio meistriškumo

sportininkų rengimo valdymas[elektroninis išteklius] : VI tarptautinės sporto mokslo konferencijos pranešimų santraukos, Vilnius,

2003 m. kovo 7. Vilnius, 2003. p. [16].

52) Gavorka, Andrius; Zuoza, Aurelijus- Kazys; Stanislovaitis, Aleksas.

Kryptingų fizinių krūvių įtaka paplūdimio tinklininkių šoklumo kitimui varţybų ir povarţybiniu laikotarpiu // Sporto mokslas : Lietuvos

sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto

ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 3(32). p. 43-49.

53) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga.

Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų treniruotėse daţniausiai taikomų pratimų analizė // Sportas ir kūno kultūra: naujos perspektyvos :

sporto mokslo konferencija : pranešimų tezės, Kaunas, 2003 m. balandţio 24. Kaunas : LKKA, 2003. p. 59-60.

54) Skurvydas, Albertas; Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas; Mickevičienė, Dalia; Bulotienė, Daiva; Masiulis, Nerijus.

Low frequency fatigue of quadriceps muscle after sustained maximum voluntary contractions // Medicina. ISSN 0101-660X. 2003,

T. 39, Nr. 11. p. 1094-1099. Prieiga per internetą: <http://medicina.kmu.lt>.

55) Šliaţas, Juozas; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Skurvydas, Albertas.

Sportininkų, atliekančių vienkartinį maksimalaus intensyvumo fizinį krūvį, ATP energinių atsargų sunaudojimo nustatymas // Sporto

mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio

universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 3(33). p. 18-23.

56) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas.

Sprinterių individualių ypatybių vertinimas akcelerometrijos metodu registruojant kūno ir kojų judesių charakteristikas // Ugdymas.

Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2003, Nr. 4(49). p. 47-50.

57) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina.

Asmenų, adaptuotų skirtingo pobūdţio fiziniams krūviams, maksimalaus bėgimo greičio analizė // Įvairaus amţiaus ir meistriškumo

sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2002 m. birţelio 14. Kaunas

: LKKA, 2002. p. 60.

58) Karoblis, Povilas; Skernevičius, Juozas; Raslanas, Algirdas; Steponavičius, Kazys; Briedis, Vytautas; Stanislovaitis, Aleksas.

Lietuvos olimpinės rinktinės sportininko dienynas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2002. 305 p.

59) Stanislovaitis, Aleksas; Poderys, Jonas; Vainoras, Alfonsas.

Sidnėj'aus pamokos - ką išmokome? // Lengvoji atletika. ISSN 1648-4118. 2002, Nr. 2. p. 18-19.

60) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga.

Veiksnių, lemiančių geriausių pasaulio ir Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų sportinius rezultatus, analizė // Įvairaus amţiaus ir

meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2002 m.

birţelio 14. Kaunas : LKKA, 2002. p. 61.

61) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Vainoras, Alfonsas; Trinkūnas, Eugenijus.

Correlation between the changes of ST-segment depression of ECG and muscle blood flow during the incremental exercise test at

various period of training in endurance and sprint cohorts // Dodatnie i ujemne aspekty aktywnosci ruchowej. Częsc II. Szczecin :

Uniwersytet Szczeciński, 2001. p. 312-317.


Didelio meistriškumo lengvaatlečių adaptacija Australijos sąlygomis ir priešvarţybinio pasirengimo olimpinėms ţaidynėms valdymas

// Įvairaus amţiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir parnešimų tezės,

Kaunas, 2001 m. birţelio 29. Kaunas : LKKA, 2001. p. 9.

63) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Vainoras, Alfonsas; Trinkūnas, Eugenijus.

Effects of different training programs on cardiovascular system // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros

akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2001, Nr.1. p. 44-47.

64) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Vasiliauskas, Kazimieras; Liaugminas, Adolfas.

Sprinterių ir stajerių raumenų nuovargis atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo

tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-

1401. 2001, Nr.1. p. 35-37.

65) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Vainoras, Alfonsas; Korsakas, Stasys; Gargasas, Liudas; Ruseckas, Rimtautas.

Telekonsultacinės kardiologinės sistemos panaudojimas vertinant Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų adaptaciją Australijos

sąlygomis // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2001, Nr.3. p. 31-34.


Greitumą ir ištvermę lavinančių asmenų organizmo adaptacijos greitis į trumpalaikius maksimalaus intensyvumo krūvius // Įvairaus

amţiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : mokslinė metodinė konferencija : programa ir pranešimų

tezės, Kaunas, 2000 birţelio 21. Kaunas, 2000. p. 30.

67) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Jaščanin, Jan.

Low frequency fatigue of quadriceps muscle after performing maximal isometric contractions at different muscle length // Journal of

Human Kinetics. ISSN 1640-5544. 2000, vol. 4. p. 17-30. Prieiga per internetą: <http://www.awf.katowice.pl>.

68) Skurvydas, Albertas; Vasiliauskas, Kazimieras; Lagūnavičienė, Nijolė; Stanislovaitis, Aleksas.

Muscle fatigue and post-tetanic potentiation in boys and adult men when performing jumping exercises of maximal intensity //

Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2000, Nr. 4(37). p. 40-45.

69) Skurvydas, Albertas; Buitkus, Juozas; Vasiliauskas, Kazimieras; Stanislovaitis, Aleksas; Gedvilas, Vydas.

Raumens atsigavimo dinamika po maksimalaus intensyvumo fizinio krūvio // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos,

Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401.

2000, Nr. 1(19). p. 32-34.

70) Muliarčikas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.

Sprinterių bėgimo technikos laiko charakteristikų analizė // Įvairaus amţiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir

perspektyvos : mokslinė metodinė konferencija : programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2000 birţelio 21. Kaunas, 2000. p. 29.


Fizinių ypatybių ugdymas ţaidimuose // Lietuvos rankinio ateitis : jaunųjų sportininkų rengimo tobulinimas : Lietuvos trenerių kursai,

Kaunas, 1999 m. balandţio 20-22. Vilnius : LTOK, 1999. p. 54-58.

72) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Vasiliauskas, Kazimieras; Liaugminas, Adolfas; Juknevičius, Vladas.

Lengvaatlečių sprinterių ir stajerių raumenų nuovargis kas 20 s atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu // Ugdymas. Kūno

kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 1999, Nr. 1(30). p. 73-81.

73) Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas; Jaščaninas, Janas; Mamkus, Gediminas.

Įvairių sporto šakų sportininkų keturgalvio šlaunies raumens posttetaninė potenciacija // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo

tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-

1401. 1998, Nr. 1(10). p. 8-12.

74) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Gedvilas, Vydas; Liaugminas, Adolfas.

Sportininkų treniruočių proceso efektyvinimo kryptys // Treneris. ISSN 1392-2157. 1997, Nr. 1. p. 3-7.

75) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Mačiukas, Aurimas.

Greitumo lavinimo pagrindimas // Treneris. ISSN 1392-2157. 1996, Nr. 2. p. 15-22.

AČIŪ UŢ

DĖMESĮ!

Atliekant neįprastus intensyvius fizinius pratimus

raumenų nuovargis pasireiškia dėl mechaninės raumenų

paţeidos (ang. muscle damage) (Clarkson and Hubal, 2002; Skurvydas et

al., 2000; Byrne et al., 2004; Proske and Allen, 2005, Nicol et al., 2006; Skurvydas et

al., 2006a; Tiidus, 2008). Tada gali dalinai suirti sarkomerai, atskiros

miofibrilės, sarkoplazminis tinklas ar citoskeleto baltymai

(desminas, nebulinas, titinas, distrofinas ir kt.), o tai sumaţina

raumens susitraukimo jėgą ir greitį (Proske and Morgan, 2001).

Raumens paţeida gali kilti dėl dviejų skirtingų prieţasčių: a)

mechaninio raumens (raumeninės skaidulos) suţalojimo (Proske

and Allen, 2005) ir/ar b) metabolitų susikaupimo raumeninėje

skaiduloje (Tee et al., 2007; Allen et al., 2008; Tiidus, 2008).

Mechaninė raumenų pažeida

Atliekant darbą nuo pat pirmos darbo sekundės

pasireiškia raumenų potenciacija (aktyvacija): 1) pagerėja

nervo ir raumens sinapsės pralaidumas, nes padidėja

postsinapsinės membranos depoliarizacijos jautrumas (šis

efektas gali išlikti net keletą minučių); 2) padidėja Na+, K+

jonų siurblio efektyvumas, kas labiau hiperpoliarizuoja

sarkolemos membranos potencialą ir todėl pagreitina veikimo

potencialo sklidimo sarkolema greitį; 3) pagreitėja Ca2+ jonų

susiurbimas į sarkoplazminį tinklą (retikulumą); 4) padidėja

miozino skersinių tiltelių silpnosios sukibimo su aktinu

jungties transformavimo greitis į stipriąją (tai labiau priklauso

nuo reguliacinių miozino lengvųjų grandţių fosforilinimo

laipsnio) (Brown and Loeb, 1998; Skurvydas, 1998; Hodgson et al., 2005; Baudry

and Duchateau, 2007).

Raumenų potenciacija

Dėl raumenų potenciacijos (tai įvyksta, kai raumuo yra

aktyvinimas: kelis kartus išvysto didelę ar labai didelę jėgą)

padidėja raumens susitraukimo jėga, esant submaksimaliam

(maţesnis ne maksimalus aktyvavimas) ir maţesniam

aktyvavimui, padidėja jėgos išvystymo greitis (ir ypač

susitraukimo pradţioje), tačiau nepakinta ar net sumaţėja

raumens atsipalaidavimo greitis (Skurvydas, 2008).

treniruotės proceso valdymas, -...

Documents