TULA romanas

LIETUVOS

RAYTOJ

SJUNGOS

LEIDYKLA

V I L N I U S

T R E I A S L E I D I M A S

UDK 8 2 1 . 1 7 2 - 3 1

Ku-179

ISBN 9 7 8 - 9 9 8 6 - 3 9 - 7 4 6 - 5

RASA KUNINIEN, 2 0 1 3

LIETUVOS R A Y T O I S J U N G O S LEIDYKLA, 201

Kaip pavasaris atkiunta Aen atkiutau. Man tave ia Dievas siunt, Tik mane ne tau!

J O N A S A I S T I S

I

Kalbk man, Tla, kudk man, kai ara vis raudoniau nu-tvieskia auktas, jau ir taip raudonas, Bernardin sienas, kai po visais savo tiltais tarsi lava kunkuliuoja Vilnel, o ariausi ia, ties Bernardinais, kai reti praeiviai, ivyd sunk lietaus debes, paspaudia ingsn ir baugiai griodamiesi skuba savo miestikas urvus, kai debesis kybo jau visai arti - vir-Sum Bekeo ir Panonieio kalno, vir tamsiai raudonos skardio atodangos, - kalbk ir sakyk, kas beprimins mums limpam kaip ukreiama liga meil, taip ir neirkt vidur-iemio kiemuos, utat neapdrabstyt miesto purvais - toki pavluot ir niekam nereikaling, - nereikaling net itai liiai pasiruousiai gatvei, sen medi guotui ant kranto, net arai, nutvieskusiai Bernardinus, ir tam vis artjaniam debesiui, kuris jau sustojo vir pilkvo Bekeo boktelio, kas, na sakyk, kas?

Sakyk man, Tula, sakyk, nes tu viena tegali atsakyti tuos tarsi anas debesis pakibusius klausimus - tik tu, nes gamta mieste visuomet truputl netikra - pernelyg ikilminga ar k? - ir nebyli. Dar ne dekoracija, ne muliaas, ne butaforija,

)7(

bet jau ir ne gamta. Sakau tau. irk, Tla, a ateinu tavo menk bst per nedengt Vilnels tilt, po kuriuo aminai kunkuliuoja juodalsvis su vos viesesne puta vanduo, ateinu tavo langus, tavo akis, kuriose atsispindi vien emas dan-gus ir Bernardin boktai, ateinu tavo audinius, tavo kaul skaidrum, tavo pirmykius nervus, kurie paliesti suvirpa ir skleidia gars: vjo nioktim, vandens iurlenim, oli narjim, o kliudyti smarkliau, sitempia, ir garsiai stipr-ja - girdiu netiktai pabaidyto vrelio, cypteljim, kak atkakliai aikinant naktinio paukio bals, girdiu sparn vasnojim vir galvos ir matau akis - slaptingas patamsi paukio akis baltame lyg drobul tavo veide; tavo akis, Tla, paukio akis ir debesies akis; a ateinu mnesienos viesoje mesdamas sunk el ant prajusios dienos, ant bsimos dienos ir bsimos mudviej nakties, ant ito miesto, siurbu-sio mudu savo tamsias sias ir ispjovusio drauge su dumb-lu, lynu, visom ukm bei rykais, o ir senais pinigais, kurie neturi galios nei itame, nei aname pasaulyje - ar mes jame tikrai kada nors gyvenome? Ulus, leiv el metu ir ant Bekeo bei jo karvedio Vaduo Panonieio kalno, kur te-bekybo ir tas grasus, audros dulki pritvinks debesis...

Tavo bstas, Tula, prikabintas blausi paveiksl, kuriuo-se pelija duona ir ganosi romi gyvuli bandos, jis uverstas dmis su knygomis, reprodukcij aplankais, visokiausiais uraais, drabuiais, dmis su balsais ir prisiminimais, bstas, kur danai uspringsta vandentiekis ir kurio paveiks-luose senuose bokaluose slgso rudus kristalus sustings vynas; a ateinu tavo vos pravertas sausas lpas, u kuri juoduoja burnos ertm - ten, ten slepiasi ltai, kone skieme-

) 8 (

illmis tariami tavo odiai - visi jie svarbs tik man, kalbk, TUla: jie juk kyla i paios gldumos, i vis viet, esani

, tavo plokiame, kantriame, stingulio, kanios, lig ir abe-jingumo nualintame kne...

Kalbk man, Tla, pasakok ir primink, kudk, kai a ateinu Vidurnakt, patikliai amsint senamiesio unims, kai kertu Vaiduoklik Oland gatvs magistral ir pro Filaret gatve-les kiemelius it mkla inyru Polocko tiesje ties Bernardin kapinmis, - visas is nejaukus pasaullis siejasi tik su tavim, Tla, ir Bernardinais, nors j seniausiai nebr... kas sak, kad nebr? Savo pdomis patiusiame sniege tarsi braiydamas llo kvartalo topografin emlap, pro unturg, vaistin, u-vies ir bat krautuves leidiuosi pas tave, leidiuosi ir inyru ant ledinio Vilnels kranto, o visa senoji miesto dalis, mnu-lio nutvieksta, i tikrj panai sen miesto plan, kruop-iai nubraiyt ir nuspalvint kakokios auktesns esybs... Jau ia a, jau ia, o vir Bekeo kalno tebekybo anas dukslus debesis, tikriausiai jau sustings pad, sukietjs kaip pilka betono plokt - i kitados skaidri lietaus la jis jau virto kniku negandos pranau, o a einu pas tave, nebodamas ne tik varbos, bet ir nevilties, vlaus meto, prie tilto turkl Stovinio aklo mogaus su mlynais akiniais; jau nebei-rdamas tilt, engiau putojant, dstant vanden ir slidi-ndamas nugludintais akmenimis ropiuosi tavj, Tula, krant, ir man atrodo, kad vir mano galvos sumlynuoja didiulis alyv keras, - skinu ir laikau rankose po puri kaip varus baltas debesis alyv puokt - svaiginani, garbano-t, lcupin gyvybs, varvani sidabrinmis iurklmis - ir

) 9 (

svyruodamas i nuovargio einu | baltas dvivres duris, ant kuri kabo kulk ivarpyta mlyna pato d, ir jau esu, Tla, vos u keli ingsni nuo tavs, tavo kimaus balso, kno skaidul, slapiausi tavo kerteli...

Kudk, alsuok vos girdimai, kai a skrendu pro vos pravert nakiai orlaid, sugniaus abi dideliausias alyv puoktes, kai jau sklendi po skliautu - begarsis iknosparnis - be garso, be naresio, visus meils ir nevilties odius sandariai udars mautje skraidanio naktinio vrelio kaukolje, atsargus, kad neibaidyiau kit dvasi, tykani paglemti tavo siel, kn, prot, tavo slapiausias minti, tavo orum, aaras, virpanias lyg upels banga maas krtis, tave vis, Tla; skrendu ir kojelmis kibs nusklembt tavo kamba-rio skliaut klausausi, kaip tu alsuoji, kaip tirpsta erknas ant tavo alveoli, kaip kraujas tavo mieguistame kne suka dar vien apytakos rat, kaip tu, pati nejausdama, kalbiesi su pelijania paveiksle duona, su dm, pilnom prisimini-m, mnesienoje regiu tavo ilguosius kaulus, dubens kau-lus, perlamutrin kaukol po trumpais plaukais, matau, kaip kakoks maas rykiai vieiantis vabaliukas eina tavo pilvu, krenta bambos duobut ir nebestengia i ten isikapstyti -toks jis maas...

Virpteli mano juslios, miesto idirgintos nervs, bet a jau nebeturiu atsargini ijim, neturiu atsargini jausm, atsargini dali savo netobulam iknosparnio kneliui, gal todl tokia trumpa - svaigi ir vientisa - mano meil, kuri nebegali nei ko prarasti, nei ko ukariauti; todl drauge su alyvomis a budiu palubje vir tavo negilaus guolio, regiu,

) 10 (

kfllp tu per nir mieg atmeti rank, kaip atsidengia virpan-tis irdies plotas, ir tada, tada visai netiktai melsva alyv kek su dviem aliais lapais nukrenta tau ant krtins - a lUmojuoju ikniniais sparneliais, ir alyvos jau krenta kaip lietus - kekmis, pluotais, akelmis: violetins, alsvos, lukepusios ied kreulius, velnios alyvos, inai, tokios praysta ir nuysta sulaukjusiuose umiesio sodeliuose, kur kitados stovjo sodybos - pamikse, ant jau sueijusi pamat...

Krenta alyvos, skuriuodamos altam ore, apskleisdamos lledais tavo plaukus, krenta tavo neiverktas aaras, limpa prie tavo vos praiotos burnos, sruogom vyniojasi aplink tavo plon kakl, aptemsta ant tavo pilvo, apkrenta patal, grin-dis, des su dulktais aplankais ir prisiminimais, leidiasi j sot su nakiai paliktu vandeniu, o kitos keks, puoktels, liedai, nerad kur nutpti, dar paskuriuoja, o paskui jau suyra maytes vaigdes, taip panaias fantastikus jr gelmi gyvnus. O a neriu tams ir skaudiai atsimuu lang - tikram iknosparniui niekada taip neatsitikt! ypsausi, viepiuos, o i smulkuio pels snukuio sunkia-si juodas kraujas. Niekas nemato, kur jis varva... O kurgi? Juodas kraujas varva ant tavo patalo, prasisunkia nenorom pro audekl ir jau kapsi ant juodos klinkerio plytos po tavo aminuoju guoliu, Tla, Tla...

Guldamas auktielninkas ant pilkvos palangs, a dar pamatau, kad debesis uguls Bekeo kaln staiga krusteli ir vilpdamas neregtu greiiu pasileidia tiesiai namus su ab-sida ant Vilnels kranto, tiesiai mus, tave, Tla, mane...

) H (

II

Anuo metu Tula gyveno tarp dviej tilteli - dengto, moder-naus, vedanio buvusio Tlos instituto duris, ir funkciona-laus, betoninio, ties senuoju Bernardin vienuolynu. Ir j savo nuomojam bst, ir parkavus miest Tla vaiktindavo pastaruoju - institute reikal ji nebeturjo. Ir a tamsias Uupio sias traukdavau tik betoniniu - ilgai n netariau, kad vieninteliame tarp t dviej tvirt palyginti visai nauj tilt stksaniame name su abside glaustosi ji, Tula, - ms-ioja ia rytais ir vakarais, vediojasi sveius - skustagalvius ir andenuotus tapytojus ar nusilaupiusias freskas panaias savo biiules, irgi men gerbjas...

Dengtasis tiltelis i tolo atrodydavo netgi pramatniai; darganoj ant matydavau, kaip ant jo sustingsta jaunos poros su plaiais apsiaustais ir siaurutm vos vir kulkni kel-nm. Juo tapsdavo ir maiukai, rauklti, bet savo vert jauiantys profesoriai su baskikom beretm bei jgerikom skryblm, danai plasnodavo ir mano pastamas ilgis gra-fikos dstytojas su tokiais veliais sais, kad jie deng kone pus jo ilgo veido - tik vokieiai tiksliai vadina tokius elme-nis - Schnauzbart", snukplaukiai...

12

Skurdas, neviltis, girtos dainos, pavasariniai polaidiai, ltinis tarsi isiliejs raalas rkas ir blausi sulaukjusi

ydjimas i Uupio plsdavo tik antruoju, betoniniu tu. Andai juo dar pkuodavo masyvios savivarts - tiltel

Valdia sugalvojo ne plebj ir lindyni laikytoj patogumui, p tam, kad statant men rmus bt ariau veioti plytas,

|#rmatr, ploktes. Visk, ko tik reikjo meno. salai skurdo jroje. Bet nusdo statybos dulks, nuslopo ir naujakurysi kvapai - vl ukvipo suodiais, pamuilm, katdiais ir vos VOS - Uupio alyvom. Varnalos juk nekvepia, po virtins met pasakys man Tla, mudu gulsim varnalose u insti-tuto, spjaudydami vanden ir vaigdes, viskas bus igerta, 0 aar ir kraujo a negeriu! - tai a taip pasakysiu. Ir dar -dantimis a irgi nebegrieiu, inok! O gal ir ne taip. Gal tik Udsiu savo dumblin platak ant jos varliko, katiko ar Jrieiko pilvo, ir tie penki mano pirtai - visas iseks del-nas - taip ir susigers, liks sispauds jos ploki kn iki pat mirties, o ir po mirties... toki spaud pamatysi nebent ledynmei akmenyse, nudrasks samanas ir kerpes. O gal lr ten nebe. Gal nebe.

B galo sunku man vynioti it prikepus tvarst nuo t met medi, krm, kalv, nuo moni amaro. Skusti kruvin tink ir baltinti skliaut vir Bekeo boktelio. Ne mano jgoms toks darbas, ne mano ir rpestis, nes laikas, strigs tarp Tlos onkauli, pakibs an laik voratin-kliuose, sisuks jos sil ir adat dutes, jos sukni ir varkeli klostes, sudulks jos dse su naiviais pieiniais, ir kruopiai raytu sapn ssiuviniu, jau nebe mano, nebe jos rafinuot skustagalvi ir freskaveidi biiuli mlun-

13

gio tsomais ar dirbtinai sudvasintais bsimj valdinink ir saviudi veidais, netgi ne to apsiauklio litografo be-spalvm blakstienom ir baltais kaip virta druska plaukais. Tokiems tiksl od turi pagieingieji lenkai, tokius jie va-dina swinsl

Ponia, akinant auksin ruden - gal pernai? - paklausiau ilkalbinius diausiusi pavytusi moter erels veidu, ponia,

!lpraau... ar js negyvenot ia per kar? Mosteljau taip damas ilgj vienuolyn u jos sukumpusi pei. Gy-

nau, kaipgi, netiktai atsiliep lietuv moteris, o k? Tai f js... pradjau a ir usiiaupiau: i mano alkanos burnos ftu ne tokajaus, o Izabelos", paprasiausio klasikinio ra-

o, tvaikas - stiprumas 19, o cukringumas - 5%, klasika!., dar ilgai pavymui velg mane i dengtos galerijos - sena,

.nuvargusi erel... 'Matot, pasakoju jau ne apie Tl, ne apie jos rudus kaili-

nukus, su kuriais ivydau j pirmukart, ne apie jos flegma-tiku brol ir arogantikus to brolio draugelius,, o apie erel, Mal, niujorkiet pusbrol, kuris yra veds tikr vokiet Cot, ir jo mai vaikai Olbany, alia Niujorko, gav skanst, kitados tikriausiai dkodavo: Danke, Vati!" Dabar tie vaikai |AU patys turi vaik, o Zigm maiau vienintel kart, prie dvideimt vienerius metus, dar nebuvo senutis. Jis, rodos, neblogai moksi gimnazijoje, pjov popiermalkes Vokietijoje, Vargo nukaks Amerik - i pradi, inoma, kaip ir visi di-pukai. Bet padsaut prie vienuolyno Zigmas nebuvo atjs.

Taigi Florijonas ir Zigmas, tikr tikriausi mano pusbro-liai - jiedu dar atmena niekad mano nematyt senel Alek-landr, kuris 1944 metais susmuko prie ulinio ir daugiau

' nebeatsikl - savo prieblandoje skendini gimnazij sku-bdavo kitu tilteliu, jis ir iandien stovi - rimtas, tvirtas, caro laik ketaus turklais ir aminom, tayt akmen krantin-lm abipus. Jei kartais skubi i senamiesio puss, tai perlks ilt tilt ikart atsiduri Maln gatvje, murkt pro ark -

) 15 (

ir jau namie. Pakeliui tebestkso beveik apvalus Pilsudskio laik elektros transformatorius - o gal ten pilsudskin te-lefono pastot? - bet jeigu ten pateks iekotum svetimos dvasios, antai ji: rus salel Vilniaus kepenyse - kunigaik-tiens Julijonos pradtas statyti, staiatiki bendruomens per deimtmeius ir imtmeius nenuilstamai tobulintas -Preistenkij sobor... Grai cerkv, nors ir sunki kaip turgaus imtynininkas, esu stovjs prie didiulio jos ikonostaso, trauks nerves jos aitrius smilkalus, o Tla tamp skvern ir kudjo: einam i ia, einam, irk, sens jau murma, nairuoja j mus, einam... Nei kas nairavo, nei k, ijom tuomet laukan, patraukm paupiu, a vis ramsiausi meta-linius turklus - ne tilto, krantins; tokius dar galit pamatyti prie Arsenalo ir ties dengtuoju tiltu - geri, mieli turklai, kai kojos slysta ir pinasi, kaip gera udti ant j kaitusius delnus ir uosti nebe prismilkyt alt or, o dusinant vjo uor... Tokie pat turklai, tik kitapus Vilnels, tamsavo ir u Tlos lang, ji jau gyveno pas Petryl, name su apside, tik taip retai mudu pro tuos langus pavelgdavom, bet vilgtelj pirmuiausia ivysdavom besilydani arose, masyvi tarsi auktakrosn Bernardin banyi - tuomet jo gal penkti metai, kad mano tolimas biiulis juodabarzdis Jurgis deng jos stog blykiom kaip raudonoji vliava vir partijos komi-teto erpm. Jurgis buvo ne stogdengys, ne, darb vykdyto-jas, jis stovdavo emai ir uverts stambi, udt ant kres-no kno galv aukdavo: ei! Dar ne piets, kur lipat?! Jurgi, sakydavau, kai su juo ir jo darbininkliais anktoje kontoroje po kritoliniais skliautais degtin usiksdavom kilkmis pomidor padae, Jurgi, k tu sau manai, itaip voliodamas

16

rni? Tamsus, barzdotas ir nirus kaip Kasparas Bekeas gis n neypteldavo, neimdavo verklenti, kad nra pini-

, kad meistrai niekam tik, o itie - jis parodydavo jaunus "gdengius-latrai!.. Igerk, igerk, tau dabar eil, tiksumur-

iavo, ainam, vyrai! Jurgis jau buvo paenklintas vakiniu Ities antspaudu, nejau pats ito nesuvok? Toks enklus "o tasai altas vakas jo rusvam veide... Gal nenorjo nu-Sti? Bet stog Jurgis dar spjo udengti - j pirmuiausia ivysdavau ijs i kakurios tarybins" ligonins prie

Misionieri banyios, kur po pirmojo insulto lankydavau dd Hans, tada jis greit sveiko, prognoz buvo puiki. Kiek-

VVienkart stabteldavau ten, aiktelje alia senojo korpuso, jfgl buvusio vienuolyno - sault dien mirgdavo visas vos Umatomas miestas, bet akys paios tutuojau susirasdavo ftudon Bernardin stog - jis buvo artimas mano ir Tlos kaimynas, j deng velionis barzdyla Jurgis. Jurgis mir, o per kitus atuonerius metus jo darbininkliai taip idrask banyios sienas, taip igrem jas - tas darbas vadinosi zon-davimu! - kad an kart, usuks pas Dionyz, Jurgio pdi-n; irgi puik vyr, ltaburn lbautoj, rodos, nusipelnius ekonomist, a jau niekaip nestengiau surasti andainykio lavo rao... O juk aliais aliejiniais daais kone metrinmis raidmis a tuomet - girtas, inoma, - uraiau jos vard, neva iverts j kakoki svetim kalb - THULLA! Taip, su iauktuku ir dviem 1". Kas tada ilupo i mano rankos teptu-

m plstis? Bene pats Jurgis? Nebepamenu.

Vargani Tlos namai u krovininio" tiltelio; kaip ir prie amius, taip ir iandien juos supa cerkvs ir banyios - visos jos kur kas menkesns u msik Bernardin auktakrosn,

) 17 (

visos ir graktesns - mirguliuojanios bokteliais, smailm ir mr draperijom - uvis labiau, inoma, Ona, - jos dur rankenos velni visai neseniai prijs patryniau nykiu -buk, plai jo kakt. Gal tu, velnie, inai, k dabar veikia Tla? Chtonikojo pasaulio gyventojas, senas idiotas, nors iaip - labai mielas padaras ant metalini dur rings... Ar inai k nors?

Kitados nubuds nakt, gurkteljs nudkusio alaus, pro Aurelitos Bonopartovnos lang a matydavau tik ram ir veln ventos Panos Marijos Ramintojos banyios siluet -pai bokto smailum ir dal graktaus bokto. Aurelita Bo-nopartovna miegodavo kitame kambaryje su savo maamete dukrele Eva Gerbertovna, o jdviej senel ir motina Helena Bostovska naktimis gerdavo virintu vandeniu skiest rau-don vyn, klausydavosi Pendereckio ir Vivaldio plokteli ir virtuvje i liepini pliausk iki auros skaptuodavo piktos fantazijos kupinas apeigines kaukes - Ugavni, japon ir Uupio gyventoj... Bet ne, gal a ir prasimanau. Tikra tik viena: nubuds nakt ikart ivysdavau trinavs banytls bokt - inojau mat, kad ji trinav. Jis bdavo rykus net tamsiausiam danguje. inojau dar daugiau - alia Panos Ma-rijos Ramintojos seniai nebegyvena sen Daevska su savo paleistuvm dukrom bei pamiliu snum Tadeku, kuris i-protjo t diena, kai prakio atviro ringo final Filharmonijos salje, - j paliko ne tik suadtin Angonita Brandys, bet ir visi biiuliai bei sugrovai... Tai atsitiko 1956 metais, ikart po XX kompartijos suvaiavimo - pasakodama apie t vy-k man ir mano kolegai Teodorui fon etrui, pani Daevska suvaiavim btinai pamindavo. Ji pati buvo tuomet sal-

) 18 (

tad nenuostabu, kad prisiminus sumut kaip obuolys - j dar kakas prilupo rbinje kovoms pasibaigus, -3sios balsas kaskart virpteldavo. Zofija, priemiesi

"kane ir didioji ergena, brolio pamiim suvok visai ip: Tadekas, girdi, idurnjs nuo odekolono ir acetoni-

' klij kaljime, patys matot, koks igelts, koks sukata! jaunl Marija, aprpindavusi mudu su Teodoru pigiomis ikojinmis i savosios Spartos", graioji Marijana, kuri ~8 okdindavome Arkli klube", niriame Vidaus reika-ministerijai priklausiusiame dansinge, apie savo broliuk

"Vis vengdavo kalbti. Pani Daevskos, legionieri poruiko tT choruno nals, ms laikais" jau suvytusios, suskre-tusios, bet dar energingos ir pasiutusios sens, biografija gal ir bt verta isamios studijos, nors neabejoju, daugelis kur |ULB mieliau skaityt pikantikus velions laikanes Zofijos

Jllemuarus - ne, ne apie varging laik bei laikrai neio-jim, ne apie piktus Filaret ir Oland gatvi ununius - k ten, apie nesibaigianius, pavojingus ir kvap gniauianius nuotykius lovoje! Jaunystje Zosia, teisyb, buvo grai kaip banytinis paveiksliukas - rod nuotraukas! - bet mums, Al-ttiae Matris Vilnensis humanitarams, 1967 met ruden be-liglausiusiems viename Daevski urvo kampe, ji, deja, jau nebeatrod tokia avi ir gundanti, kaip, tarkim, 1949 met lOviet karinams ar bokso treneriui, kuris, es, ir prine-kins Tadek kautis su treniruotais karikiais i garnizono klubo. Zosia mgdavo ueiti ms glta kartno pala nuo dvokianios virtuvs atitvert kambarl, prissti ant girg-danios taburets ir, dmindama papiros, leistis prisimi-nimus. Mudu su etru bandm pripirti j Francui, gerai

19

mitusiam ir nuolat moters troktaniam romanistui, bet, ivyds Zosi, Francas atatupstas pranyko duryse ir beveik niekad nebeusukdavo ms mebliuot skyl, nors Zosia vis klausindavo: n, gdie va etot usa? Jau prarads Tl (argi a j kada nors buvau gijs?) visai netiktai patyriau, kad tame paiame kambariktyje, kur mudu su kolega et-ru kitados stmme smagias pusbadio dienas su kiemo ka-tm, po grindim mirinjaniom iurkm, ia raudaniu, ia kvatojaniu Tadeku, taigi tame paiame urve, berods, 1907 metais gyveno iurlionis, vienintelis oficialiai (net rus!) pripaintas ms tautos genijus... Tai suinojs pandau susirasti fon etr, nusipirkti butel kit geresniojo vyno ir ateiti t kiem - visi Daevskiai, iskyrus nebent Marijan ir jos vaikuius, buvo jau imir, - dar kart pavelgti juo-dus lang rmus, per stebukl ilikusi varin dur ranken ir bent pabandyti sivaizduoti genijaus siluet tarpuvartje ar spaudiant t ranken... vynas juk padeda? Bet Teodoras kaip tyia buvo ivyks Vien - vyn Daevski palang-je imaukiau su kakokiu nuausiu vyru... igrus jis m reikalauti dar ir a vos pasprukau, yl krypstu lankas, kad tik nereikt visko ikart ikloti apie Tl, apie THULL su dviem 1", Tl, kurios vard aliais daais dvimetrinm rai-dm iraiau iaurinje Bernardin ventyklos sienoje... ne-toli didiojo altoriaus...

Ant medini, niekad nerakinam pani Daevskos dur su varine rankena anuomet a spjau urayti tik vien vo-kik, savo paties sugalvot od: VOLKSHTTE". Jis turjo reikti kak panaaus LIAUDIES TROBEL", buvo man graus ir mielas. Pani, menu, tuoj sunerimo - itas uraas,

20

tarsi rodo ms pretenzijas ar netgi kslus jos bst! nuramino tik mus eilin kart aplanks dd Hansas,

a s teoretikas, tikras Teodoro dd. Net neinau, ar kada :g dar buvau sutiks mielesn mog. Politik, dentelme-

% bais atrialieuv, pastant vis Vilniaus elit ir de-lond. Dd Hansas pam pani u paranks, atsived

J ms maut kambarl, pripyl jai sklidin briaunot klin melsvo kaip kalio permanganatas vyno, lapiom

;m pakteljo jos suodin rankel ir netruko tikinti, chlopikai", t. y. mudu, juokauja, niekas n nemano

gintis jos rmus! Senoji kaipmat atlyo - dobrze, dobrze! Irusi dar stikl, ji m negraiai kikenti ir kibti prie dds

"inso, tarsi jai bt ne septyniasdeimt, o eiolika... Dd n diskretikai usimin, kad kai kam i tikrj tas uraas 11 labai nepatikti, bet pats garsiausiai kvatojo, vaiino visus 1U ir cigaretmis Tresor", pra atvesti tikr merg - jis

rodysis joms kakok nauj, visai neseniai imokt foku-tamsoje!.. Fizikas teoretikas buvo neabejingas menams -

It bent nujauts, kad po ituo aprkusiu skliautu, nuo irio krinta tarakonai, iurlionis ra savo fugas ar tap

kosmos, tuoj bt paras laikraius ar net atsiveds kok MVO biiul muzikant i Neringos" - irk, Vaclovai, kas

dabarts? Bet, kaip ir mes, nenujaut. Beje, jei genijus tikrai ia gyveno, tai nebent didiajame salone, kur ms Ulkais su katm ir murzinais vaikais pritiesusi iuini ant grind miegojo pani Daevska, jos dukros, nepastami vy-filkiai tatuiruotom krtinm, o trumpam sugrs i kalji-mo ar beprotnamio kur laik dkdavo ir Tadekas, nevyklis 1956 met boksininkas...

21

Tl a dar spjau atsivesti it kiem - parodiau jai em, kone sulig grindiniu lang, pro kur ant ms studi-j stalo strikindavo kats - pridergdavo ir sprukdavo lauk. Ir mergos? - prisimerk Tla, bet a prunkteljau: o kam? Durys juk bdavo atviros diennakt, net savo lovutje ne-retai rasdavau visikai nepastamus vyrus ir moteris, pani sakydavo - jie trumpam! O pas mus, pasakiau Tlai, jei nori inot, usukdavo tik trys dainuojanios anglists - Atas, Portas ir Aramis - santrios, varios merginos. Igerdavom natralaus obuoli vyno, kartais alaus, jos padainuodavo Bring back!", Dilail", na dar - aunus Abdula - baisus plikas". Arba tik pasiklausydavom Vandos Stankaus daine-li - ir sudie!

Usirks nakia prie Aurelitos Bonopartovnos rausvo lango, nuklysdavau daug met atgalios; pragyvenus mies-te ketvirt amiaus, beveik kiekvienoje kertelje lieka tavo vilgsni, ingsni, tavo dulki ir nuosd...

Bet banyios! U visk svarbiau banyios, jos bent pri-veria tave uversti galv vir, o viruje visados dangus -emas, mas, parkavs, taiau dangus. Kai regiu it krio-kiant, pasruvus krauju, piln iurki ir moni - valkat, varg, ligoni, invalid, dvasios ubag kvartal (esame tik silpni padarai, mgdavo pabrti dd Hansas, nra ko dro-vtis savo menkumo, fiziologijos ir i nepastam protvi paveldt yd!) - man ukaista sprandas, ima svaigti galva -ne, ne, jokios provaists! Utat banyios. Jos jei ir nepri-versdavo suklupti ir sudti pamaldiai rankas, tai bent, jau sakiau, pakeldavo mano akis auktyn; anuo metu tai buvo labai daug, bent man.

22

Al buvau aislas Aurelitos Bonopartovnos, kauki dir-51, rankose, buvau j savanoris vergas, kurio menkiau-

maitas turjo baigtis igujimu i reliatyvaus rojaus In gatv pas iurkes, kates ir prie unturgio bei Tvo D" perdien stypsanias mogystas - atmietu alumi ten io alaus kioskai. Buvau emocionaliosios Aurelitos u-

d, - kaip ir visos emancipuot moter ugaidos, trum-lik ir tutuojau pamirtama. Mudu su Aureli ta n ne-bojom taupyti savs - siautm kaip beproiai, gyvenom 'ar naktin gyvenim, beveik udar dienos gyvenim, ir : vakarai bdavo atviri nuoirdiems, bet lktiems pokal-ms, atsitiktiniams sveiams, gerajam vynui... mudubas-avoms po kapines, apleistus parkus ir rsius, sivaiz-odavome, kad mus persekioja, lengvai sikalbdavome USmus, vizijas ir aibes panai dalyk - apie tai galima iki

Viliai prisiskaityti antros ries verstiniuose romanuose... s Man skaudu itaip rayti ir sakyti, nes an dien n kiek Besigailiu, juk sakiau - vergyst buvo savanorika! Tomis jkflidriomis, mnestomis Uupio naktimis, velgdamas fro Aurelitos Bonopartovnos lang - gelsv plyt namas Itovjo ant kalno - a vis daniau pagalvodavau: kaprizai tuoj pasibaigs, reikia palengvinti j dali - Aurelitos ir na-

. miki, - reikia dar daugiau gerti, ti, maitauti - tai tuo-met jie ramia sine gals ivyti mane gatv, orai dabar malons, bus netgi ramiau! Helena Bostovska pati ine mano knygas malkin, gal net padovanos koki kauk... O gal mus visus amins tasai swinski blond"? Jo ia visur pilna! Juk jis ir fotografas, ne tik litografas. Miustinas jo pavard ar Jevgrafovas?

23

Nors ventojo Bartlomiejaus banytl kyojo vir juo-dusi Uupio stog kur kas ariau nei Ramintojos, pro Au-relitos lang a jos nematydavau - ustojo mediai ir mrai. Nakt tik nujausdavau, kaip ji arti - u klev, gatvs nuoly-dio, pasiiauusi erpi... Dien a j pamirdavau, nors kaip tik Bartlomiejaus banytlje esu nakvojs, grs ten su Aurelita tokaj - paskui ji paliko mane vien: slankiojau po nebaigt statul pristatytas navas - ia tris stovyldir-biai... Dien u Aurelitos lango gretim kiem per klev tank krisdavo skaudi viesa, kartais net itisi pluotai rus-vo aukso spinduli, o kieme kaimyn mergait su imegz-tu ant krtins vardu Marija" garsiai aukdavo savo mo-tin - mammamam - mamamma!!! Stambi, grai, sveika penkeri metuk Marija - sveiko, talentingo, bet tik labai retai ia pasirodanio vyro darbas... sveika, Marija! Tuojau i verandos ipuldavo mayt kaip skruzdl motina - v-liau ji man primindavo Tl, atrodo, painojo j? - stverdavo t sunk vaik glb, ir a lengvai patikdavau, kad skruz-ds tikrai pakelia tiek ir tiek kart u save sunkesn nat. Marija danai uversdavo savo viesi galvut ir velgdavo lang, per kur persisvrs a vilpiniuodavau melodij i Carmen" - Marija tiesiog krykdavo i smagumo, nors a ir klausos neturjau, ir vilpikas buvau prastas. Eva Gerbertov-na, Aurelitos dukrel, meili, tamsiaplauk mergyt, perdien supdavosi tarpdury pakabintose spynse, mane velgdavo tik i padilb, o kai kart parjau su pamuta akimi, ji nuvi-to - taip tau ir reikia! Kvailiuk mat paman, kad mane pri-kl jos tvelis - masonas, robinhud brelio pirmininkas ir filosofas mgjas. Ne, tuose namuose saugus a jausdavausi

) 24 (

naktimis, rkydamas prie lango, kartais kuria viena au-1 pagaudamas Pendereckio fraz i virtuvs, kur senoji dar skaptavo kaukes - baisesnes net u it gyvenim, biau bent nujauts, kad slnyje prie rvos gyvena Tla, tono kamienu tutuojau biau nusliuogs emn ir le-ne pas pernakt medituojant meninink Herbert tein,

pas ilkografijos meister Valentin Grajausk, o tik pas Tl. Bet Tla ten dar negyveno. Jos a dar nepainojau, a ten galv tik jos bsimajam eimininkui, naliui lai. Bet kasdien, kaus ar blaivas, betoniniu tilteliu

gsniuodavau pro jos bsimus langus, i neudengto r-ties anuo Pilsudskio transformatoriumi vogiau akmens is Aurelitos dirbtuvs krosnelei, kalbinau erel - ar ji

fO metu ia negyvenusi, o jei gyvenusi, tai ar nepainojusi 10 motinos - inot, ji gyveno staliaus eimoje, taip, jis ir

icininkas, i Smalinink ia atsikl, taip, o mama moky-iVO Pavyzdinje mokykloje, netoli universiteto, ten dabar sras, alaus kioskas ir tualetai, inot juk?

Tfcip, anuo tilteliu, kuriuo savo gimnazij skubdavo b-ieji amerikieiai, mano pusbroliai Florijonas ir Zigmas, okas Pavyzdinje mokykloje vaikiodavo ir mano mo-

irgi bsimoji. iandien pagalvoju, kad j gyvenimas n gatvje gal ir nebuvo labai nykus - pirmuiausia

llg informacijos gausa, o gandai daniausiai ir likdavo dais. Na inoma, kol neuskrisdavo lktuvai - tam, kas

VO menkai dievotas, tokiam tada bdavo striuka. Mano tinai, pavyzdiui. iaip jau teta Lydija buvo be galo tau-

- is bruoas vliau jai labai pravert Irkutske, ir ten badu kas nenumir. Tetuls taupumu ir a gavau sitikinti - i

) 2 5 (

Irkutsko ji parve dovan ne tik kedro rieutli, bet ir por sportini megztini, kuri vienas kuo puikiausiai pritiko man, antras broliui. Puikiausiai ilaikyt, nesust kandi, toki a ia niekad nebuvau turjs. O juk priekariniai, gal net Floruko ar Zigmuio dvti!

Vienuolynas ir visos banyios iliko, o tai Pavyzdin mokykl subombardavo - mama tuo metu meldsi Auros Vart koplyioje, tikrai retas atvejis! Tlos namai irgi liko sveiki. Tik joki tilteli Bernardin pus tada dar nebuvo. Pala, pala! Buvo, kaipgi!.. Argi nevediojo ms, pirmakur-si, po senj Vilni toks neivaizdus senutis apvaliais aki-ni stiklais, pigiais sandalais ir ilgu, tamsiai mlynu drapo paltu? Atveds ms br prie ito vienuolyno, jis mosteljo ranka - plona kaip karklo vytel! nuo senumo net paalia-vusius pamatus prie pat krantelio ir oriai paaikino: matot? Kitados ia stovjo dengtas medinis tiltelis. Kai jis kart su-deg, pamaldas - taip, ir paias ankstyvsias! - vienuoliai briste brisdavo. Taip sak anas senutis, kaip vliau patyriau, seno vadovo po Vilni autorius, lotynistas. Ekskursijai pa-sibaigus, Petro ir Povilo ventoriuje surinkome jam po 20 kapeik, senin, rudoji Onel, teik. Penki rubliai. Nauji sandalai... Taip ilgai man njo i galvos tie vienuoliai, kad per vien karini moksl paskait, (berods, ognevaja podgo-tovka") ssiuvin oraniniais vireliais a uraiau:

Nakt ir snigo, ir alo... Iviso sujauktas guolis. Pakls abito pal, Brido per up vienuolis.

) 26 (

Brido aukt banyi, Kur Dievui meldsi broliai... Koja paslydo netyia, Pargriuvo senas vienuolis. Nusine sen it sav nirtus upel, laikas... Vien kaulai ilgai baltavo Tarsi nuaiytas karklas...

Koja paslydo netyia... K a inau! Bet jau tais nykiais, bet nenuobodiais laikais a buvau irjs bsim Tlos nam, antrj jo aukt. Tla,

e, gyveno pirmajame, tame gale, kur apsid. Kai pani Da-|ka vien dien atsak mudviem su Teodoru emaskliaut irlionio kambarl, kai liets spjo nuskalbti praplst" _a VOLKSHTTE. HIER WOHNEN ZWEI GERMA-

.ISTEN", teirautis stogo a pirmuiausia ia ir usukau. " 4a, kur po dvideimties met visai netiktai apsigyveno

la, jauna dizainer, n nenutuokianti, ko jai reikia itame artale, Vilniuje, o ir pasaulyje...

kuri Daevskos dukt vl pagimd (Viepatie, vos ne-sakiau - atsived!) dar du vaikuius - teko mikliai neti Uil. Jau buvau suris kelias knygas ir rbus daikt, jau

Jeveik nusiirjau kit prieglobst po rudeniku dangumi, ll mano dstytojai, kartai moderniosios Vakar literat-

108 tyrintojai Cecilijai Pereltein tbtinai prisireik vie-nos retos knygos - j ms universitetiniame mieste a, ko |ero, vienintelis teturjau. T anksti mirusio ekspresionisto

27

prozos rinktin man buvo k tik atsiuntusi Iris Lorscheider Pohl, beveik nepastama vokietait i Riesos netoli Dresde-no. Gerbiamai dstytojai taip knietjo savo plonose ieduo-tose rankose palaikyti t rsiu vokiku pokariu dvelkiani knyg, jog ji net pasiov mane palydti garsj Daevs-ki-iurlionio kiem alia v. Panos Ramintojos. Tik iame pasaulyje jau maa buvo belik vento - banyioje ar ne nuo pat pokario veik sandlis, per jos slenkst trinksjo sukve-imiai ir motoroleriai su sidabriniais furgoniukais, tad kai mudu su literatros tyrintoja engme pamuilm, ibalu ir actu dvelkiant Volkshtts" kiem, a tyliai kosteljau ir papraiau: Js gal luktelkit, dstytoja, a tuoj..." Ji tik nuo-vokiai ypteljo ir sukudjo: Taip, taip, inoma!" Cecilija Pereltein buvo grai, liekna moteris, be galo inteligentika ir visai nepanai yd. Panai, kur ten, bet lygiai taip pat ji galjo bti panai ispan ar prancz. Tuomet ji neturjo n trisdeimt, o man nebuvo sukak n dvideimties. Kai, kartais dingteli, ar ji dabar, savo saultoje Haifoje, bent kart prisimin it aptrupjus, nuvarvjus, betgi be galo vitalik Vilniaus kamput? Galbt. O mudviej vizitas toliau klostsi tai kaip. Greit smukau dvokiant koridorl, virtuvs kam-pe ivydau gili vandens kriaukl utpusi pani - Daevskai jau bdavo pernelyg sunku nukakti netolim kloak - kie-mo iviet. Tuoj suradau savo retj knyg, bet kai iokau kiem, pani, taisydamasi aplink juosmen kretanius sijo-nus, pustina lenk kalba jau rsiai gdino mano pramat-nij vieni. Daugma itaip: lakdra! Ko tu, tramtararam, landioji pas jaunus bernus? K! Eik, tram tram, Dom Ofi-cierov, ten rasi, ko iekai, tram! Kad ir labai iblykusi, Ce-

28

Pereltein tik ypsojosi. Jos akini rmeliai buvo labai '1, stiklai taiau dminiai - dstytojos aki a nemaiau.

IU atsiprainti, bet ji tik padkojo u knyg ir nieko

visos tos giminls - seneli, retadani auksaranki d-di, simpatikos dantists ir rsios mediag atsparumo dstytojos, - ko gero, viskas bt gal ir kiek kitaip susiklost, netgi tiek kitaip, kad Tla bt ir iandien gyva...

Belieka tik naiviai splioti, o a vl stoviu ant dengto tilte-lio, iriu, kaip darbininkai pamau kelia i mirusi buvus Tlos bst - veria pro lang plytgalius, dvokianius popie-rius, kokli lenas, senus batus, iuinius su ilindusiom spyruoklm; tik savo paliktos vienikos kds a nematau... Uverts galv dilglt lait, pro plikas akas tariuosi mats rausva uuolaida utraukt Aurelitos Bonopartovnos lang - ir ji, rodos, ten nebegyvena. Kaip ia viskas arti! Bet Aurelita, girdjau, kakur isikl, gal net pabgo, tik nuo ko? Ten, rodos, auga tik be galo grai, blykiaveid, truputl panai civilizuot indn mergait ir jos senmot Helena Bostovska - kauki meistr, Kik ar Sobieski ain. tai jos abi leidiasi gatve - pro duonos, darovi krautuves, vais-tin - kaip ten su valerijono laais? - pro aminai jauno Her-berto teino atelj ark - ar ten po langu dar riogso medinis antkapis? - pro knygyn, kuro kontor, Felikso Dzerinskio memorialin lent - tai ia bsimasis mogdra slapstsi nuo caro ochrankos! - ir suka t pat Tlos, tetos Lydijos, erels ir kit asmenybi kiem - Bernardin vienuolyno kiemeli anfilad - ia laikomos purvinos vitos, ardomi ir vl sudedami motociklai, ia varomas ir pardavinjamas cukrinis samagonas, ia kasdien bent milimetru pastorja kultrinis sluoksnis (ar koks kitoks). tai jiedvi jau kelia koj ant krovininio" tiltelio... Kitados i itos pavarts, spindint altai deliai, senoji man padjo parsitempti imest lauk

) 30 (

spintel su ovaliniu veidrodiu, sekretine lentynle ir praustuvui - meistro darbas! Dabar jiedvi eina - vali, a senatv ir sirpstanti jaunyst, abi ypsosi raudu-

nuo vjuko, ir met praraja susitraukia iki isirpusios uknio uogos didumo, bent taip atrodo i ikilming

ilrk. Jas sveikina kas antras Uupio gyventojas, svei-lr tas ilaausis ponas, kur sutiks anksiau prunkda-0 dabar tik ypteliu... Chemijos profesorius, komparti-

narys - na ir kas? Teisingai sak aminatils dd Han-jireilda gdintis nei savo menkumo, nei fiziologijos! ko a prunkdavau? Tai juk j, it garb pon, dar n rengiant palikti savo partijos, mudu su Aurelita Bono-

Tia vien tams vakar uklupome paioje Bekeo ir nieio kalno palaitje. O, a puikiai pamenu, ko mudu

buvome nulind - tai ji sigeid aliojo gamtos patalo, o inoma, neprietaravau. Ilindom tsyk abu i lapi po ~U8 krm - dar sunkiai alsuodami, iblyk, supluk, damiesi u rank - jei grisim, tai abu! - tik Aurelita ktai sunypt, jos laputs nosis dar labiau pasmailjo:

18! irk!.." A, jos kaprizas, atsistojau jai u nugaros apkabinau nuog lapi pilv. O tada ir a ivydau: prie klai tvieskianio emo lango - trobos ia tiesiog lipo viena t kitos, rte rsi lait - stovjo kai koks skrybltas as, pasistats tarp koj portfel. Stovjo n nekrustelda-I, tarsi kako laukdamas. Matm menkiausi jo krypte-

im - neryting judesiuk, - tik veid slp akla tamsa, 1 koks emas buvo trobels langas! U neudengto stiklo tsi ankta virtuv, rakandai, rykai - nieko nepaprasto,

t maiau emiau keli susigarankiavusias to vyro kel-

31

nes, viena ranka jis, rodos, prilaik savo stangri rykt. Bei vis dar nieko nesuvokiau, mudu juk buvom dar neatvs nuo savo ali aistr. Tik netiktai tas vyras laisvja ranka pabar-beno lang - nekantriai, bent man taip pasirod, ir eng dar ingsnel artyn, tiesiog prilipo prie to vytinio stiklo. Dunksteljo vidujs durys, prie lango greit prijo jaunyva dar moteris, kvykteljo, viesa tutuojau ugeso. Igirdom, su kokiu palengvjimu atsiduso vyras, sualsavo dar tankiau u mudu, mikliai susisagst, pasitais skribli ir iups portfel, kone kliudydamas mudu skvernais, pasileido kreiv Bal-tj skersgatv, kur po Pulkininko butu pusrsyje tamsavo Aurelitos Bonopartovnos atelj langai - kartais a patikda-vau, kad Uupyje kas antras mogus buvo susiejs likim su menu ir mokslu, o su gyvenimu - visi iki vieno!

Vliau Aurelita i tolo parod man t elegantik pairti vyrik prie poeminio tualeto ties unturgiu, o dar vliau a pats kakur perskaiiau, kad ekshibicionizmas yra, inoma, nesveikas reikinys, traumuojantis paaugles, bet, palyginus su smurtu ir kitais ikrypimais, yra visikai nealingas nei paiam ekshibicionistui, nei aukai. Tikra teisyb - Aurelita parod ir t moterik, Uupio aborigen,- jo ji neina dviem bulvi krepiais, smagiai kako kvatodama - joki dvasini traum!

ilaausis profesorius - i jo aus kyojo il plauk kuoktai - irgi atrod valus, dar standus ir sportikas, kad ir ekskomunistas. Portfelis - gryna verio oda, lietpaltis, tar-kim, baltas, su antpeiais ir madinga kloste ant nugaros. Bet jau kumpteljs, jau. Gal jis atsikrat ano netikusio proio? Vargu!..

) 32 (

III

gal a vl atsibasiau Uup, kur tam tikra prasme iau paveldti? Kad rasiau vairiausi dingsi patei-

tl klaidiojimus po dmus, kapines, laitus, pusrsius ir "borius? Gal ia i tikrj slypi manojo dvasinio paveldo ? Juk vl galiau iekoti tos erels moters, kuri saksi

limenanti ir stali-policinink, ir jo valding mon Lydi-mandagius ir pamaldius - tik nepasakysi, kad nesveikai Otus - gimnazistus Florijon ir Zigm ir netgi mano aro-tikj pusseser Domicl, kuri uvis labiausiai nekent i kaimietiko" vardo - po iai dienai tikriausiai nekenia! licl vis gyvenim buvo ir, ko gero, yra sitikinusi, jog

tekjo vien dl to savo niekam tikusio vardo, nors man 08, kad i tikrj yra kiek kitaip. Esu sitikins, kad ia baltas begalinis pussesers ididumas, besaik panieka

iimties visiems kelntiems ir neapykanta itekjusioms terims. I dievobaiming tv Domicl tokios neapy-tos negaljo paveldti - isiugd j pati, o jeigu ir pavel-

jo, tai nebent i tos man visikai neinomos - teta Lydija flkoj a tik uuominom - ms gimins atakos, kuri dar

33

devynioliktojo amiaus viduryje, persekiojama u Kalvino re-ligijos ipainim - tetos odiai! - i Zalcburgo atbgo j piet-vakari Lietuv, ia greit pritapo ir greit itirpo balt, slav ir judj jroje - srs itos jros purslai, ko gero, bus apta-k ir mano glen kn... Jaunystje Domicl, menu, buvo tikra elm - kandi, greita visus paiepti, imananti kalbas, gamtos mokslus, menus, fizik ir religij. Ji mokjo rengtis, tausoti daiktus, vainjo Viatka", grakiu motoroleriu, ir, man rodos, visuomet kovojo u kakoki teisyb - dar ir kaip kovojo! Jai nepatiko mano tvo raysena, ji niekino mano kuklius literatrinius bandymus, ji nepiktai aipsi i tolimo ms vis pusbrolio - niaukrojanio fiziko ir boksininko, kuris j vis vasar ruo stojamiesiems egzaminams. Oho, Domicl! Jos privengdavo visa ms giminl, net ponas tvas. Bet vis tiek neitekjo - ikag ji iandien skrenda su savo tolima giminaite, klusnia, beveik nebylia moteryte, arba veasi koki biiul, irgi ukietjusi senmerg. Jei ir a pats visas netikusias savo savybes bsiu paveldjs i an nepas-tam zalcburgiei, seniai sutreusi Suvalkijos kapinaitse, tai jas gal bent dek atsveria kito mano senelio, Auktaitijos kalvio, genai? Man rodos, esu pakantesnis pasauliui ir jo tu-tybei bei pilnatvei nei Domicl...

Kuo ia dta Tla, kuri vis tarsi pamirtu, nors tik dl jos miausi it nelinksm ura?.. Domicl ji niekuo nepanai, jei jiedvi bt buv pastamos, Tula tikriausiai bt tapusi Domicls verge. Bent jau Tla niekad nebeturs motorolerio, nevaiuos Vokietij, niekad nesulauks ei deimi met... nebe! Bet jei Tlos senelis, kur dar vaikas su skryble ir lazda matydavau sekmadieniais miesto parke,

) 3 4 (

tikras vargo dzkas, tai senel... o, Tlos senel! Net ldio pabaigoje, kai visas miestas jau mirkdavo Nemu-I, ne visas!), ji krypuodavo Biruts ar Vytauto alja su-}8i abi rankas kailin mov; nekreipdama doms nei

"leivius, nei gamtos reikinius. Ji, manau, buvo tikra lopolit, tik ar ji buvo tikroji Tlos senel, ar netikro-man buvo panai sen pov, i kurios dar tebesklin-

jvusio groio atvaitai, kuri nekenia veidrodi, bal, 2 lygaus vandens paviriaus ir jaun mergaii, skuban-proal gimnastikos treniruot... Oho, Tlos senel! Tik-slai ji irgi turjo mlyno kraujo, bent syk taip prasita-

mano motina. Kaip a tada trokau, kad toji senel kur sipjaut pirt! Kur ten, jos rankos visuomet bdavo

tos minkt ilt mov... Apie savo genus mudu su niekad nesikalbjome, tikriausiai ir taip jautms es

mals europieiai. O gal tiesiog nesuspjome - juk vos fliit tetruko ms keistokas, nepaisant nieko, drovus, o dlto be galo gaudus ryys, a j juntu iki iol... tokie ry-, matyt, negali visai nutrkti,.. Jie ne tik apraizgo, bet ir pakeiia, jog negali atsikratyti nei praeitim, nei esatim,

ttiicl, inoma, tik pasijuokt - taigi ji tave pati paspy-kflip sukirmijus gryb! Ne, ji gal ir nekalta dl nelemto

i bdo, gal net pati itai ino?.. Kiek atviruk, knygeli ji n, dar vaikui, atsiunt i tolimojo Irkutsko! O ir sugrusi

ten elgsi kaip mogus - jauna dar buvo, dar vylsi itek-,. Vieno dalyko negaliu jai atleisti, nors protingas mogus mirtu ir tai... Tais laikais dar studijavau, glausiausi uni-rsiteto rm fotolaboratorijoje, nors viena koja jau buvau be studentas - Karin katedra su SSSR didvyriu Volfu Vi-

35

lenskiu prieaky ar upakaly jau met mane i Alma Matcr, nors niekada n nesvajojau tapti nei kadriniu, nei atsargos karininku. Slampindavau gatvmis laukdamas paskutiniojo sakymo - paalinti! Tok mane ir sutiko akyloji Domicl, o a jos ikart n nepastebjau - jau pro Dominikon mrus, nudrs akis sueijus aligatv. Paskui, tiesa, pamaiau, bet ji su savo palydovais jau suko pro tas duris, vir kuri ilgai kabojo baka... Biau umirs - ir umirau! - t su-sitikim, bet kai parvaiavau namo, motina tuoj primin: Doma tave mat Vilniuj! Domc? Na ir kas? - nustebau. Tai kas, kad mat? Motina kalbjo kariai ir priekaitingai: eina, sako, nuskurs, nuplys, batai kiauri, nuleivinti! Bijojau, sako, kad nepastebt ir nepasisveikint - jo mat su vokie-iais pietaut! Mat kaip! Tikrai biau bent linkteljs ar net kilsteljs nesam skrybl! Domicl i gdos bt skra-diai prasmegusi? Bet ir ne jos tas jautrumas mane irdino, ne. Juk motinai ji siek gelti, ne man! Tai jau bjauru, tai jau visai kas kita... inau, Domiclei nereikia nei mano atleidi-mo, nei rstybs - kam? Ji puikiai gyvena savo senam, mer-gikam pasaulyje, pagal receptus kepasi obuoli ir varks pyragus, gyvena sveikai, nors jau nebevainja nei motoro-leriu, nei suka hulahup lank paupy, kaip kadais, vos parka-kusi i Irkutsko... Dabar jau neirsiau dl an jos odi... Tik kol jauni mes esam be galo eidus ir pasipt: vliau tai praeina beveik savaime. Kai viena rafinuota estete nelabai seniai ypsodamasi man prisipaino: Kaip man buvo gda eiti alia tavs, kai mudu tik susipainome! Tik ir dairiausi, kad nepasimaiyt koks pastamas!" - a tik abejingai g-teljau... Ir ikart prisiminiau Tl - kai ji mane pirmukart

) 36 (

o, atrodiau tikrai gan apgailtinai, tikrai vargiau nei , rudenikos Palangos aljoje sutiks an smalsi estet, nta jos vardas, gotikin Hiacinta", taip j vadins ne-is, menikai nusiteiks kolektyvas. K ten, mano galva, "goje a atrodiau kaip mogus"! Nra ko ir lyginti! O jau kit dien atidav man savo languotus, minktus kus marleinius - man jie buvo kaip tik, Tlai - kiek loki.

) 3 7 (

IV

Kaip danai mane erzina kalbos ir visokiausi raymai apie meil Vilniui, priesaikos i pasaulio krato grti it ami-nj miest - netikiu nei protingais ir nuosekliais ivedioji-mais, nei irdingais dsavimais ir, inoma, esu neteisus - ar man sprsti apie moni jausmus mrui, landaftui, topo-grafijai, anam slniui ir itam gatvels linkiui? Bet kam, jei-gu ne man? Ir a galiu turti kad ir trigraio vert nuomo-n - u tris graius senajame Vilniuje galjai igerti kvort degtins! Dabar patikslinsiu: a netikiu, kai itaip tvirtina mano bendraamiai, - visuomet kyla nedoras tarimas, kad jie trokta kuo brangiau parduoti savo meil Vilniui, gauti mainais u j k nors apiuopiamo ir malonaus, nevardysiu k. Utat noriu tikti seneli, kuriems nereikia nieko, ato-dsiais ir netgi priesaikomis, nors ir jos daniausiai netikros,-maa moni, kuriems jau nieko nebereikt, kai net vieta kapinse parenkama pagal vardo garsum monse ar balso skardum... Ne, jie visi, tie pareikjai, savaip mgsta mies-t, baisisi klaikiais nusikaltimais, purktauja dl netvarkos, nirta dl nepatogum, tikrai nenort niekur kitur gyventi

) 38 (

lirti, tik ia. Bet ar myli?.. A nei k smerkiu, nei gdiju -: ir kaip trumpai kvpuoja mogus, jis vis tiek nespja su-ti tikrojo savo menkumo, o fiziologijos nustoja drovtis Vilei suvaikjs... Mano koziriai irgi gana menki - neinau, ar galiu mylti 8t, kuriame patyriau tiek paniekos, skurdo ir neskmi. ,

flt painau j tiek, kiek man buvo lemta, tai kad ir tas vienuolynas Maln gatvje tarp trij til-Tarp cerkvs ir pulko banyi. Tas - anapus Vilnels, Uupyje, tarsi kitoje, beveik nepriklausomoje valstyb-

- upel ne tik natrali gamtin siena, bet ir takos sfer a. tai galerija, durys, u kuri gyveno mano motina, kai lank bsimasis mano tvas. ia lakst pusbroliai ameri-5iai, o Domicl kal vokiei kalbos gramatik... A gal

nebenoriau ia gyventi. Tlos namas su abside kur kas iresnis. Bet it viet mane trauk jau tada, kai a dar

?nieko neinojau nei apie karo metus, nei apie Pavyzdi-mokykl. Tiksliau: buvau t girdjs, bet nenujauiau j adres. Dabar bent inau, ko ia nejuia atklystu,

>s i kokio miestiko savo marruto, apsimesdamas, d einu paprasiausiai paslampinti palei upel, ar surads

gst aplankyti snukplaukiais aplus grafik. Tula, tai B. Ji ia buvo, ia girdjau jos kim bals, trap juok, ia mayt laumirgio galvut ibjo vir Bekeo kalno ir vir mo galvos po kambario skliautu... Bet jeigu viso to ir nebt buv, a tikriausiai vis tiek

fiSiau dingst ia ateiti... Ir ne vien dl to, kad ia gyve-no motina... teta... dd stalius... j vaikai... Ne, a lankau

e kapus, is kvartalas puikiausiai mena dar gyvus ir veik-

39

lius mones - nusieng jie visi bt pakaltinami... men;i Herbert ir Valentin, Aurelit su maja Eva, netgi Hele-n Bostovsk ir Pulkinink i Baltojo skersgatvio - kvail kaip grietis dimisijos karved - bei jo maloni suprg", Pulkininkien. Spoksodamas tui unturg, kurio pavar-tje antai stypso suskrets raudonakis vyras su dar labiau suskretusiu ununiu - j kaip mat atiduot u por bokal stipraus alaus, velgdamas trikamp skver su negiliu po-eminiu tualetu, a prisimenu ne tik iuos mones, ne tik kim Tlos juok ar - dar i ankstesni laik - putli me-dicinos seser Ofelij, onkologiniame dispanseryje irdingai marinusi beviltikus vininkus, ne... Prisimenu tai ir ilt dar rudens popiet, kai ties jau neveikianiu Vasaros" kino teatru sutiktas velionis Vandalinas Janaviius - spec. rei-mo mokyklos mokytojas dermantininiu lietpaliu ir nosimi kaip bulv - per visus tuos tiltelius nusived mane paup, kur kitados bta Paplauj posesijos ir priemiestlio, kyriai piro i paskos tipenani kakoki susiglamiusi siuvj i gud Vileikos, guod mane, pasakojo apie aukljimo sunku-mus - juos reikia muti, muti ir muti! - kartojo banalias lotynikas sentencijas -Panem et circenses! Quodlicet Jovi, non licet bovi! - arba: Medice, cura te ipsum!* - it galjo pritaikyti ir sau. Be paliovos nekjo ir tolydio pyl man rausv azerbaidanietik Agdam". Bet ne tiek nukauau, kiek pavargau nuo jo grabylysi - tekstai buvo tie patys, kaip ir prie dvi deimtis met blaki pilname bendrabutyje, kur guldamas lovoje Vandalinas u al versdavo fuksams i-

* Duonos ir aidim! Kas leidiama Jupiteriui, tas neleidiama jauiui! Gydy-tojau, gydykis pats! (Lot.)

) 40 (

kas i Cezario De bellum Galicum" - ir i Uupio puss ojus kakokiai damai - velgiant aukt lait, apaugu-imokniais ir palaikiais sandliukais, jos krtys deng skliauto - a su visais batais, net nepasiraitojs kle-

\ Ikls vir galvos paskutin butel vyno, nubridau kit "t, girt Uup, ir nusipurts kaip unytis slysiodamas |U kopti vir - didkrt tebemojo kviesdama. Buvo j net dabar nesmagu prisiminti, tik menu, gargaliuojan-Vandalino Janaviiaus juokas mai nutilo: ant laito i

ir idyg mane pasitiko trys bernai. Ne, ikart nieko, 'et, priviet. Igrm vyn, ir jie pasak, kad u mano laik-lj jie - migom! - atnet por buteli degtins. Laikro-i dar buvo pigs kaip ir grybai. Tikrai atne, mes ig-

', didkrt irgi. Juokais (ar tikrai juokais?) abiem rankom _iau jos liulant biust, ir jie mane visi taip suspard, sukl, kaip Vandalinas niekad nebt valiojs sumuti spec. mokini... Tris paras variausi Herberto teino

rsyje, o is tik krizeno, bet gal sak teisyb: sumu juk i nuobodio, tik i menko piktumo, kad jau nebebuvo ko

tavs atimti! Juk laikrod pats atidavei? Pats!

yiai, apvals, tamss senamadiki Herberto teino aki-ai nesteng paslpti nei mano mlyn poaki, nei tuo-

|| sukneintos nosies, kai vos ijs gatv sutikau Tl: i adi ji tik usideng burn, rods, sukliks, bet tuoj eng tupsta ir paspartinusi ingsn pranyko tarp moni. Mudu buvom atsisveikin, tik i tolo pamatydavau j mste-

t kur nors ties Astorija" ar Antokolskio gatvs alknje, brol sutikdavau daniau, kartais prisd net parkyda-

41

vom, bet apie Tl tiek a, tiek jis vengm net usiminti. Man rodos, mudu su juo irgi btume neblogai sugyven - k ia a, juk ir taip sugyvenom. O Tl pamatydavau nebent i tolo. tai ir dabar! Mgavausi savo kania - niekad jos nesivydavau, nebandiau nei ukalbinti, nei sulaikyti. Net galv neaudavo pakviesti j koki konditerij kavos ar palydti iki pirmo poskio, ne. Pakakdavo tik pamatyti j, susidrus linktelti ir nunarinus galv spdinti toliau. i-rk! - sakydavau jai mintyse, kai ji, irgi i tolo, umatydavo mane su bokalu rankoje prie Tvo kapo"; buvo toks ta-kas", buvo, netgi su iokiu tokiu bohemos atspalviu, kartais imdavo ia ir priplsdavo urnalist, restauratori ir toki kaip a - blizganiom alknm ir su aminu lau panosje. irk, Tla! - aukdavau a irdyje. Tai tu kalta, kad a ia stoviu! Pats maiau, kaip rgiai ji ypteljo sutikusi mane gatvje su svyruliuojania Kaira Primea, girtuokle este, ar ne treius metus utrukusia komandiruotje Vilniuje... Tai tu kalta, rsiai smerkiau, kad a tempiu it girt paklod jos drgn patal kakur Markuiuose, uuot sdjs su tavimi po skliautu, uuot regjs tavo ploki kn, pakibus vir mans alsvoj mnesienoje... tu kalta! Bet tai buvo tik leik-iai saldus, pusgirtis dvasios rikdymas, o ir juodiausias ap-maudas - kodl ji mane sutiko su ita kaliause! Juk niekad nemaiau jos, Tlos, vrelio,, laumirgio, tingios miegape-ls, su kokiu nors atletu ar gaiena genijumi. Vis viena ir viena. Tais paiais rudais kailinukais. Vis susigus, vis tarsi ko isigandus.

Ne, vis dlto kai k maiau ir a. Tada neikeniau ir tarsi k vydamasis susigrdau pirtus burn ir aiiai suvilpiau:

) 42 (

tje po Tlos langais sdjo ir guljo brelis ilgaplau-, tarp j baltavo ir tasai swinski blond" - kart tikrai

Jin kiaul, o ji, ilgu gltu sijonu, vaiktinjo tarp j ir tt i plastmasinio soio kakok grim... vilpteljau betoninio tiltelio, jie suiuro, atsisuko ir Tla, bet a jau

diau alin, tarsi pats save biau vijsis. Pribgs namo ir, ubildjau laiptais galerij, usikvempiau ant par-"li turkl ir usirkiau. Ji mane mat. ypteljo. Nud-ikis. Ir taip skambiai nusikvatojo, kad man ikart dingo "18 stovti ten ir rkyti... O dar kakuri stambi kaip karo iras gyventoja nikteljo nugar ir bosiuku sududeno: i tai kur mano belizna dingsta!" Suprask, patalyn, kuri jl, matyt, iskalbusi diausto. O juk u t dur, i kuri

ilindo, kaip tik ir gyveno visa mano giminl, prasidju-Z&lcburge, Krosnoje, Gardine... inojau jau, kad ia. Nuo kysts mtsi namuose standus atvirukas su Trij Kryi Inu ir suotu Hitleriu rausvam pato enkle, ant kurio vir tiko urao Deutsche Reichspost" buvo dar uspaustos

Jos raids OSTLAND". Karo met patas. Maln 3, pa-lei Domiclei... Ir keli tik odiai juodu raalu: Domut, eik krautuv, pairk, ar te dar kabo tas puloveris su iais peiais ir (neskaiiau) sagom? Buiuoju - Hana." Ar t panaiai. Negarantuoju, kad odis odin.

amuose iliko ir pilkas kanceliarini reikmen Ashel-0" firmos ssiuvinis langeliais, dar vienas liudininkas, kad ano brangs giminaiiai tikrai gyveno alia Tlos. Jos, tie-, dar nebuvo iame pasaulyje, kaip ir mans nebuvo, bet tikriausiai usukdavo nam su abside skolintis ibalo,

43

degtuk, druskos, cikorijos ar iaip paplepti. Tarkim, kati mano ilieji pusbroliai usukdavo ten pas mergaites, gyve-nusias tam paiam bute, kur beveik po keturi deimi met pas Petryl apsigyveno Tla... Jie gal leisdavo plok-teles, sprsdavo algebros udavinius ir klaussi tolimos ka-nonados i Ryt... Neinia, k andai veik paauglys Petryla, o Herberto teino, Valentino Grajausko, Aurelitos ir kit demografiniuose planuose irgi dar nebuvo... Utat turiu pa-grindo tarti, kad mano bsimieji tvai ia jau usimindavo apie galim mano pasirodym iame pasaulyje. Kaip nir-tingai a iekau kad ir trapiausi uuomin savo ryius su Vilniumi, tarsi nuo to priklausyt ne tik prajs, bet ir b-simas mano gyvenimas ar netgi mirtis. Tos pastangos man paiam danai atrodo truputl juokingos, bet ne visada... Aha, tas tamsiai pilkas Ashelmo" firmos ssiuvinis, tvo karo met dienoratis! Jau tuomet tvas buvo ukietjs pedantas: grdamas i Vokietijos, jis kruopiai, smulkme-nikai, graia skaitoma raysena (kur tos Domos akys!) ei-lut po eiluts tvind t ssiuvin savo spdiais - btent spdiais, o ne liejo jausmus, nors jau pirmajame puslapyje buvo raytas posmas... dainiaus Brazdionio... GRIMAS TVYNN" urayta pirmuiausia spausdintom raidmis, o emliau:

Gintarin saul auksu vieia Ir po debesliais bus viesu, Kai vl grim i vis pasviei, I ios ems krykeli vis.

) 44 (

Pusiau slapta pavartydavau Ashelm" ir anksiau - nieko intymaus ten, rodos, nebuvo, bet tik jau kur kas vliau rakiau, kad B. B." po posmu reikia ne Brigitte Bardot, o iard Brazdion, tik vliau... Bardot susiavjau dar de-!

toje klasje, visi mes tada kritom i koto, irdami ko-iij Babeta eina kariauti". iandien alia pedantikumo,

ls ilgesio" tvo ssiuvinyje a stebdamasis aptinku ir los tokios bravros, humoro ne humoro ir atsidksjim

"irdies. Netgi pasiptimo. Pirmasis raas paymtas 1945 tl rugsjo 11 diena, taigi buvo kapituliavusi net Japonija, ras vis dar tranksi po Austrij ir Vokietij. Tarsi uolus 8tas jis ikart surao viso mnesio ymesnius vykius", tie vykiai:

1945 m. rugsjo 11 d., antradienis. 7.30 vai. Startas i rupinno pienins kiemo;

rugsjo 19 d. - turizmas" po Berlyno griuvsius; rugsjo 20-21 d. - vli" lenktyns Anhalter Bhn. refe-jant amerikiei kareiviams, ms laikas - 24 vai. Dis-cija - nuo gatvs iki perono; rugsjo 21-22 d. - naktigultas pas Lukenwalds kekes;

s skaistybei gresia pavojus! rugsjo 22 d. pavakary du sns klajnai su sulusiu

andwagenu" beldsi udarytus vartus, ant kuri buvo u-lyta: Mat Rodina diot vas!"... rugsjo 22-spali 11 d. - stovyklavimas lagery 251; Spali 11 d. - pasikraunam ir ivykstam; spali 13 d. Cottbus, mano draugas, rus buvo nuplaktas,

niekintas ir ne kryi ant pei... spali 15 d. - Sorrau (Zorow) - pirmieji lenk kareiviai;

45

spali 16-18 d. - Zorow- ml krvos, eelonai... Glogau, spali 19 d. (...) Miestas visai sunaikintas, imi-

rs, griuvsiai spj jau ir ole apelti. Juose net kakokia romantika plevena, ne taip kaip Berlyne, kur plikos plytos, dulks ir pelenai. Bet per savo didum Berlynas vis vien dar turi kakokio gajumo, o tokio totalikai sunaikinto miesto kaip Glogau a dar nebuvau mats. Sunks spdiai keliau-jant per sunaikint Vokietij. Pikta, kad vokieiai, turdami tok aukt gerovs lyg, pradjo kar, kuris sunaikino ne tik juos paius, bet ir kitas tautas privert ksti varg...

Tvo eelonas ilgai stoviniuoja Lenkijos laukuose, jis drauge su kitais pagelkelj verda milt tyr, jau nebesiste-bi sugriautu Minsku, mainikauja, svarsto, k ras sugrs j Lietuv. Ir it:

1945 m. lapkr. 4 d., Vilnius. Su plakania irdim jau va-kar Maln 3. Ulips laiptais galerij, pastebjau, kad ne Lydijos ia gyvenama: prie dur kiti daiktai, nebra tos va-ros, kuri taip brangino Lydija ir jos eima. Pasibeldiau, bet niekas neatidar dur, kurias pravrs, bdavo, gan danai pamatydavau J. Neprisibelds sukau pas pani Hanulk, ten t ir suinojau...

Su plakania irdim, tankiai plasnodamas vrelio -paukio sparnais, a skridau - o argi ir dabar vis dar ne-skrendu? - pro idaut lang, pro dulkm ir skiediniu ap-trauktus stiklus tui kaip igertas vyno butelis kambar, kur taip aitriai trenkia daais, kalkm, kakuo rgiu ir leiki, - tik mogaus kvapo ten nebelik. Nebekvepia T-los knu, jos plaukais, net dulktais aplankais nebedvellaa, Kad ir kaip psi nerves, nebeuuosi netgi Petrylos ir jo spuo-

) 46 (

snaus muskuso kvapo, bat tepalo tvaiko, isivad-io alaus - nieko! Tarsi btum pateks sen kap rs -

il nutinkuotos sienos su vos irimais voriukais atrodo klai aminos, iurpesns u visus mirties vaizdius, u

" rotnamio palatas ir Drugeli kapines prie Ritualini pas-biuro - vienu metu, ujus keistai madai ar iaip ko-

piniam pamiimui, ten traukdavo udytis jauni narko-lai, jaunos paneliulcs, o ir iaip smalss ekscentrikai... ten klajojs - jaukiau ten ir iliau...

Anais metais, uklyds jau itutint tavo (ar ir ms?) t, aptikau virtuvje keist por - trnsiais apsitraukus t ir stor nebyl su purvinu uniuku: jie ia ir valg, ir egojo, ir tutinosi - virtuvje. Ant skardos susikurdavo iel, kak virdavosi... Apie tokius jau buvo pradj ra-

miesto svartynuose toki m rastis ne k maiau lp varn, bet ia, paiame mieste? Jie kviet mane priss-lSgerti alaus, bet a tik mesteljau ak t kambarl, kur

tados stovjo tavo gultas, parkiau ir smukau prie Vilne-kur riebius gaigaliukus balta duona r kaulta dama...

/o bst, Tla, jau kiti mons rengsi pritaikyti godios fuomens poreikiams - nutar ia rengti tapybos studi-I ger tv vaikams. Tai dar gerai, kad tapybos! Iki iol

slankiojo vos gyvos mklos, vliau pasirod satanistai, "namiai, meils porels, dievoieka usim paaugliai - i ki ilgainiui galjo iaugti tikri bibelforeriai" - fiureris kius grsdavo kacetus, Sruoga su tokiais vargo tutho-

Galiausiai atjo statybininkai - ilgam atjo. sikraust U visa savo amunicija, susikal sandliuk mediagoms,

trylos virtuvje susiremontavo sen krosn ir, rodos, ilgai

47

j krens, kol... kol kada nors tikrai kas nors pastatys in molbertus...

skridau - ruduo, pagela, bet dar viesu... Tik nebra kg sitverti kibioms iknosparnio kojytms - taip ia tuia, lygu, apvalu, nuoga ir negyva. ia, buvusiam tavo bste, Tla, alin Petrylos virtuvs - jo buvusios dyklos, kraupyklos, melstu-vs Bakchui ir Liuciferiui, alia statybinink palikt alm, buteli duen ir kalno maisto atliek. Spurdjau itoje be-veik beorje erdvje, kol vl isimuiau u lang akiduobi - j lauk ir pavargs nutpiau tank erktros krm; emai iojjo kiaurym, bent man taip rods, - plati, staiakamp, gili duob; kam ia j iraus ir kas? Kol dar viet blausoka spalio saul, jos dugne ivydau vos nuolaid griovel, apvaliais akmenimis grst latak, o tolliau - stambesnius riedulius ir storus uolinius rstus iskobtu vidumi... Aha, senasis mies-to vandentiekis, pamaniau, seniausiai uaks, usprings ne-betyra iurkle, - Tla ito niekad nebesuinos, jos laikais ia tebuvo varnal plantacija ir pievut, kurioje ji kak pilst i soio savo sveiams... Kas dar buvo? iurki ir peli pul-kai, musi ordos, varmai, alios msins muss, melsvos -dmuss, laikini - aminai laikini! - sandliukai, tiesiog akyse rdijantys gofruotos skardos ir i lakt sudurstyti garaai ir toji alsva mnesiena ant ms trumpam nurimusi kn -argi tikrai viskas tuomet taip atrod? Gal...

Mudu atsisveikinom, Tla, bet tik todl a ir imokau panorjs pasiversti skraidania pele - gyvybe su paukio irdimi ir vries dantimis. Tai a nutpdavau ant tavo kr-t, kai t miegodavai bsapniu miegu ir nubudusi ryt ne-turdavai k urayti storj sapn ssiuvin, primargint

) 48 (

puota mergika raysena su keistom y" kilputm, - jos kakodl atrodydavo panaios nusmukusias nyktuko

1-8 ant smirdinio Petrylos tualeto dur. Ilgas valandas 'lldavau ore vir atkastojo uakusio senojo vanden-ei likui, vir kitoje upels pusje stksanios miesto enviets Nr. 1 raudono namelio - ji vis dar maitino se-miest poemi vandeniu... Ivyds mane mlynvarkis kepuris vandentiekio sargas, - kokardoje vaigd su

-m sukryiuotais autuvais, metaliniuose dantyse visuo-; paruotas skardus vilpukas, - neitvrs suvilpdavo it

zas ar bent suplodavo gyslotom rankom - maa mo-kuriems patiktume mes, iknosparniai... Nutpdavau tuomet Bernardin bokt, kurio aukty-esama architektrikai ukoduot Gedimino stulp, ir

ia valgydavau tavo, Tla, buvusius langus. Kaip ir tada, dar ia gyvenai, jau be mans ir, drstu spti, be dale-lavs... Kaip a tuomet laukdavau tavs pareinant! Da-usiai parsirasdavai vos mus temti ir tuojau guldavaisi goti; tuomet ir atlkdavau pas tave, pakibdavau galva yn lub paskliautj - kokia ji buvo andai suodina, ap-si tamsiais riebiais gniutuliukais, apkibusi suodiais,

ratinkliais, negyvom musm... uuosdavau vos juntam "ko, tepalo, lapumo ir nebevieio maisto kvap - virtuv k buvo alia.

Jau tik irdavau tave, Tla, nebenekindavau nuo to to, kai paskutin kart atliauiau ionai i tamsios Filare-gatvels, kuri, neturdama kaimynystje Filomat, args-i ir rangsi nuo tamsaus Belmonto miko beveik iki pat

Udonplyi saugumiei nam ties Negyvli namais...

49

Taip ir nespjau tau papasakot apie Negyvli namus, tuo,s, alia Meri Margo, ji ir Maryts Margyts, visai netoli Baltojo skersgatvio ir Polocko linijos... Klausyk, Tla, ar atsidrusi mirusij karalystje tu bent i pradi nepajutai liguisto gyvj smalsumo miriai, bjauraus smalsumo, kakuo pana-aus t, kai mogus, uuods lykt kvap, nebga alin, nesuka nosies, o prieingai - kia t nos, kiek tik leidiu drsa, ariau, murkioja, dairosi, lankstosi, godiai geria t kvap, lyg uo seka paskui j, kol galiausiai pats pra-va? Argi ne taip, mieloji? Pirmukart vadinu tave mielja", jau nebegyv,- kol buvai gyva, vadinau tk-.Tla, o THUL-LA" uraiau aliom raidm ant dar nezonduotos Bernardin sienos... kaip seniai tai buvo! O dabar paklausyk. Negyvli namai - bjaurus silikatini plyt pastatlis, visuomet aklinai udarytais, iki pusei baltais daais nuteptais langais. Mor-gas. Aikiai per maas visiems miesto negyvliams sutalpin-ti, neatitinkantis bent pusimio btiniausi sanitarijos ir morals reikalavim, n nekalbant apie Dievo statymu n. Jis vis laik baltavo tuoj u Pulkininko ir Rikardo - mso.s pjaustintojo - dar. Ir n vienam n truputlio nekliud. Nors abu vyrai - vakinis, ipurts Pulkininkas ir tamsia-gymis sangvinikas msininkas - puikiai inojo, kas dedasi diennakt u t balt sien, kokie sunkveimiai ir autobusai rieda ir irieda pro surdijusius vartus. Jiems tai buvo n motais - Pulkininkas rpinosi morals dalykais nenuora-mos Aurelitos dirbtuvlje po savo grindimis, o Rikardo ne tai nerpjo - jis tik suko galv, kaip ia ineus kuo daugiau ir kuo geresns msels pro kombinato duris. Tiesa, dar galus, kurie rmsi tiesiai morgo tvor, jie buvo - n nesita-

) 50 (

' usodin unvynm, kuri niekad neskindavo, o pats 3rys tamsavo dilglmis.

| Negyvli namus velg ir vienas Aurelitos Bonopartov-nam langas - vonios. Kart, mudviem besimaudant, lita netiktai ilipo i ito ankto baseino, ir a jau ga-

U itiesti kojas ir plduriuoti vienas. Palikdama lapias Jfts, ji prijo prie lango, delniuku greit brkteljo per ap-

jus paviri ir usim burn, tarsi kuo paspringusi, g neatsigrdama pamojo man - eik, eik! velgiant i ios, tie baltai utepti langai n kiek nebekliud stebti,

I dedasi viduje: ant cinkuota skarda apkalto stalo ivy-nuog, kaip ir mudu su Aurelita, lavon praskrostu pil-

, Stovjau u Aurelitos nugaros, laikiau j apkabin, bet Vis tiek drebjo. Drebjo, o nuo lango nesitrauk, plte btum jos atpls! Tikriausiai dar jaunas vyras, pama-U, nors jo veido nesimat. Bet man pasirod, kad iriu lsv tatuiruot ant jo dilbio. juodusius padus abu ma-

aikiai, alia kno ramiai gulinias rankas, pasitraukus nam i dviej skrodik, pasirodydavo ir genitalijos - vie-ten buvo skaudiai ryio... Einam, einam, gana, suku-

jftu, bet Aurelitos nagai, sulind palang, neatsileido, ji /jo sustingus, tyljo ir ryte rijo akimis rykiai apviest

Otel anapus neplaios gatvs: du stambs vyrukai baltais alatais kartais grteldavo savo praskrost klient, ka-jam tarsi padarydavo, tada vl nusisukdavo utepliot ais lang, greit kak sipildavo menzrl, igerdavo,

uksi ir iupdavo kriaukl... Net neinau, kiek tai utru-- ms stebjimas ir tas j ciklas: skalpelis, menzrl,

laukl... A vis dlto nepaiurpau, Tla, tiesa, pasijutau

51

dar menkesnis, bet po tos bemiegs ir vynu utvindytos na k-ties man rods, kad jau niekas man nebaisu ir nebjauru, Tik Aurelita nedav man miegoti - vyno taur barkjo ) jos dantis - vl nuvediau j voni, pastaiau prie lango ir parodiau tams: irk, ten jau nieko nebra. J ive. Tai tuoj atve kit, nabdjo ji, palauk. Ne, atsakiau, jie irgi turi pailsti, einam miegot. Bet umigti nepavyko, kiek-vienas bilsteljimas, kiekviena praianti maina var j i proto, ji be perstogs klausinjo: tai ir mus taip? Ir mane? O juk pati, tarsi kakieno pastmta, ilipo i vonios ir i-kart nutykino prie to lango. Kas j stumteljo, Tla, kaip tu manai? Kaip tu gyveni ten, po eme, vir ems, auktybse, kur plevena tavo siela? Ar galsi man kada nors papasakoti, k tu pajutai vos numirusi?..

Ir pro Negyvli namus a prasklendiau t nakt, kai ap-svaidiau tavo besiilsint kn alyv iedais, - inojau, kad orlaid atidaryta, kad naktimis tau vis labiau trksta gryno oro, - o paskui jau vis pavasar skraidiau pas tave nakti-mis... velgdavau nuo palubs tavo ploki, virpant kn, tamsesnes slpsnas, baltas kaip parafino vaks kojas, klau-siaus, kaip tu alsuoji, vertiesi ant kito ono ir, sudejavusi nemogaus balsu, be garso raudi per miegus - ne savs, ne-mans, ne dar ko nors, o tik susapnavusi... nes nebemoki raudoti nemiegodama, blaiva, kai trakaniu balsu pasakoji apie keist savo biiul, kuri, usidjusi gintarinius karolius, gulasi ant neskaityt knyg, atri virbal, igalst peili ir taip kietai miega, kad iki pat ryto n nekrusteli... o visa t knyg imintis pernakt persikelianti... Kam tu paistai tolaus niekus, Tla? Ir ar tikrai tu turi bent vien biiul?

) 52 (

Danai pas tave atskrisdavau ir i beprotnamio, i Olan-Vasaros ir Rudens gatvi mik - niekas mans nebt ds, bet a murkteldavau palp, o i ten pro idau-

ftoglang pakildavau vir miking kalv, vir triangulia-0 boktelio ties Drugeli kapinmis ir padars lankst lusiu greiiu nerdavau tavo menk bst. Ivyds sveti-1 batus prie tavo dur, cypdavau paukio ir vries balsu, Cgaldamas prasmukti pro utamsintus langus ir udary-

;Orlaid... Kart a nutpiau pailsti ant atuoniakampio io boktelio, sunarjs sparnais igsdinau apaioje

"jusi po kareiviu moter. Kareivis keikdamasis pasikl, ed mane grumst ar akmen... Jie veliasi plaukus! -k moteris ir dangstsi galv, nors a jau tupjau atokes-ni medyje. Kareivis j band raminti, vl lenk ol, bet

nesidav: einam, einam!.. I Kai jiedu pradingo, a staiom akim velgiau suodiais ap-

tus miest, aptraukt tinklais, pristatyt radar, draudia-m enkl, ukard ir visokiausi klii, nualint lidno "enimo, bet vis tiek besot, alkan, god ir iaur miest, jftU suvokiau: esu pasmerktas likti ia netgi virts iknos-niu, kurio arba nekenia, bijo, arba visai o visai nepasta!'

merktas gyventi patamsi gyvenim, nuolatos saugotis ne moni, bet ir t pai iknosparni, tikrj. Slapstytis

sauls ir vaigdi, nesirodyti net prieblandoje nei tau, la, nei skaisiaakms moterims i Raudonojo Kryiaus ligo-ns, kur mane sumut, kruvin vien nakt atve mlynas rgonlis; jie ivilko ir paguld mane lauke prie priimamojo r - tokie patys mlyni milicininkai, o skaisiaaks nuvilko fine karboliu dvokiant koridori ir paliko: girtas!

) 53 (

Palaimintos tos naktys, kai atskrids a galdavau stebti tave, Tla, vasnoti sparnais kad ir prie udaryto lango, ir-ti, kaip tu nirtingai mezgi, ardai t mezgin ir i naujo mezgi kak baisaus ir niekad nepabaigiamo, paskui staiga susi-juoki, sipili atvsusios arbatos, atsistojusi usikniaubi ant palangs ir nuiurus sapn ssiuvin raai kelis padrikus sakinius... ar tikrai padrikus ir ar sakinius? Ar sapnavai kada nors atlpusias, plaias mano ausis, mylimoji, pels snukut ir kibius kojyi nagus? Ak, kaboti galva emyn irgi menas, ir dar koks, patikk!.. Numest ant kds - tai a atneiau U) kd! - matydavau tavo alsv sijon su karmino dmele ten, kur, usisegus j, pasislepia deinioji tavo launis, matydavau, kaip tu nusirengi nakiai - patikrinusi dur sklend, skirian-i tavo ruim nuo Petrylos virtuvs, nusimeti flanels mar-kinius - tuos paius, kuriuos buvai davusi man padvti, -nusismauki pilkas pdkelnes, nusitrauki ir siaurutes juodas kelnaites... ir visikai nuoga neri alt patal ant iuinio... susirieti kamuoliuk ir migdaisi, migdaisi... Apie k tu gal-vodavai tais vieniais vakarais, Tla? Ar krusteljusi per mie-gus pajusdavai mano artum? Bet pagaliau tu umigdavai sausai kosteljusi, - palubje ar u lango tuomet trumpam usnsdavau ir a - jautrios vrelio ausys pagaudavo tavo j plaui nioktim, ianius bronchus, kraujo gausumi) smilkiniuose, girddavau, kaip skurdiai vakarienei igertas > kefyras plaukioja tavo melsvose arnose - dar labiau rgstan-tis ir vis tamsjantis... Buvau tavo namuose ir t vakar, kai neapsikentusi tu f u n d a m e n t a l i a i ikuopei pradvisusi, prargusi Petrylos virtuv - nuveitei visk, k tik galima nuveisti, ivilkai kalnus iukli ir sen laikrai, pagaliau

) 54 (

Vis kamp surankiojai net tuius butelius ir nuneusi taros supirktuv nupirkai Petrylai tris hutelius Tauro"

'B, skalbimo pastos ir miltuk dantims veisti, j dar pa-kydavo. Ir a maiau, kaip tas stambus, jau plerstantis

tS eng pro duris, nuiuvo ivyds blizgani virtuv, rat savo nukleiptus batus - jis visas dvok fermentais ar 'a kita savo paslaptingos mons produkcija, - atsikimo iu kvepianio alaus butel, i gurklio vis igr, gardiai

riaugjo, o tada jau su nuostaba pavelg tave, Tla, -a regjau! Klausyk, vaikuti, vogdiu balsu itar jis,

eimininkas, mano snus jau suaugs, tuoj j paims uomen, ar nesumetus mums... a? Ir nutilo, usiiaup -tu j velgei. Nu, dovanok, sumurmjo, a, matyt, ne

adresu... pamirk, nieko a tau nesakiau. Kvatojai tu tik Uu, cypei net i juoko, pasakodama apie itas pirlybas

biiulei, gal tai paiai, kuri kraunasi nakiai lov vir-us ir neskaitytas knygas.

Neretai pakabodavau tavo kambarlyje iki vintant, bet id nesulaukiau valandos, kai tu jau keliesi, - su au-

per kalvas ir slnius skubdavau atgalios Oland gatv, urkteldavau po plona antklode ir vl virsdavau Antro-skyriaus ligoniu (apie t skyri a tau dar papasakosiu, 'i!) - vienu i t nepavojing beprotnamio gyventoj, ku-uoliai ryja kiamus vaistus, mielai pasakoja daktarams

te savo negalias ir sulig kiekviena diena vis labiau susigy-fl su savo liga, savotikai netgi pamilsta j. Ne, ne, toks dar nebuvau - dar juokinga man bdavo klausytis svai-jim rkomuosiuose, prausykloje arba gurknojant kart ip liepsna juod stipri arbat - kaits emaliuotas puo-

55

delis eidavo per rankas - taip kaits, kad kiekvienas spt igerti ne daugiau trij gurkneli... Tada ir prasiddavo kva-p gniauianios beproi istorijos, - kiekvienas iminius mielai j pasiklausyt! Jei skaitei, Tla, Haufo pasak apie kalif gu, jei dar prisimeni stebukling od Mutabor!", ir tu, Tla, btum galjusi sdti alia mans ir buvusio milici-jos seranto Nazarovo, alia virpanio ekschirurgo L., kurio straipsnius, pasak jo, ddavo pats Lancet", ir alio studento, spjusio pragerti ne tik palikim, bet ir atmint. Arba alia benamio senuio su ukalkjusiom vainikinm arterijom ir ilo alchemijos magistro... Kokie jie visi buvo fantastai ir nuostabs pasakotojai!..

Tik ilkdamas nakiai pas tave a bent trumpam pamir-davau vis i rutin, spalvotas ir baltas tabletes bei prepa-rat, vadinam MGB ar panaiai: inai, jie suleidia vaistus ven ir akimoju ieinamoji anga taip ukaista, kad, rodos, i jos tuojau parks dmai, bet po keli sekundi viskas praeina, organizmas sustiprja - taip gydomi dauguma leng-vesnij pamili - jie vis tiek nuolat alkani, nuolat nori rkyti ir aminai niurzga, kad j niekas nelanko ir nenori i ia irayti. A dar tau nepasakosiu visko apie Antrj sky-ri, Tla, tik pasakysiu, kad ten perdien rydavau knygas -TSRS taut liaudies pasakas", Uzbek pasakas" ir nuosta-b radin, pamirt nuo vaikysts - Kiplingo Kaip drugelis trepteljo koja" - ar pameni toki knygel, Tla? Drauge su ia lektra a pamau sugrau savo vaikyst, jauiausi ten visai neblogai, man patiko ir rytietik pasak pabaigos, ir Kiplingas. Dabar prisimenu net jo vard - Rudyardas. J skai-iau net keliskart i eils - nauj knyg ia veltui niekas

) 56 (

neduodavo, teis keisti knygas ligonins bibliotekoje reikjo pelnyti - j gydavo tik drausmingiausi ir uoliausi ligoniai, o

' AS jau turjau dvi praangas - rkiau ne tam skirtoje vietoje -laiptinje ir keliom minutm pavlavau visuotin ligoni ir personalo susirinkim... taip, taip! Kiti mano nelaims drau-gai, kuriems jokia lektra jau seniai neberpjo, arba slapta pliekdavo kortomis, arba krizendami vaiktindavo po park SU kokia jauna graia beprote. Beveik visos beprots buvo dar jaunos - siuvjos ir students (o gal tik man taip vaidenos?), Visos raudoninosi skruostus, dasi lpas ir antakius, visos troko bti mylimos, nors kaip tik per meils kerus ia ir pateko! Irgi beveik visos. Neretai matydavau, kaip tokios smagios porels popiet suka kalvot puyn, dingsta tarp em drebuli ir eglaii... U tokius dalykus daktarai gan

. grietai bausdavo abiej lyi ligonius, vieai gdindavo juos, bet jokios bausms nesteng j sulaikyti nuo malonum -jau sakiau, knyg jie neskait, o prie injekcij - net amina-zino! - buvo taip priprat, kad gydytojai tik beviltikai mojo rankom - duokits, grskits, pasiuskit! Vien vakar - kiti jau buvo atsigul - ir pas mane atjo lankytojai - tavo brolis ir jo ilgis biiulis, tas, kuris mgo plikai skustis makaul ir eldintis veli barzd. Tas, kuris tap Takento turg ir skel-bsi ess ne tik Vaitiekno, bet ir agalo mokinys. Ir jis bt puikiausiai tiks ms kompanij, kai tai pasakiau, jis tik Sulinksjo plika galva ir nusikvatojo. Buvo be galo arogan-

: tikas ir daug tikjosi i ateities - visai netolimos. Sdjom remontuojamame ligonins garae, paskui usukom pav-sin parko krate. Tavo brolis tyljo, pilst atsinet stiklin Juodj aronij" - tams kaip rugsjo naktis vyn. Ir kart

) 56 (

jis neminjo tavs, ir a neminjau. Laukiau, kad jie kuo greiiau ieit - grm tyldami, greitai - ir tik kai jie, odi-n tapytojo portfel sukrov abu tuius butelius, nuygiavo Oland gatve, mane sum begalinis lidesys: vienatvs li-desys, bsimos nakties lidesys, iknosparnio lidesys ky-bant emyn galva virum tavo, Tla, guolio - iknosparnio, kuris jau niekad nebenusileis tavo kn, o jei ir nusileis, tai vien tam, kad tu, staiga nubudusi i mieg, sukliktum nesa-vu balsu ir nuo klyksmo ukes pairt msotas grafinas su negyvuoju vandeniu": juo, kakieno patarta, - ar tik ne savo fatalikos biiuls? - tu gydeisi nuo isekimo, irdies, bron-chins astmos ir dar keli tikr bei prasimanyt lig...

T vakar a iskridau vos sutemus - pamirinjau Bartlo-miejaus banyios pakraigje, dukart pralkiau vir Herberto teino kiemo, vos neatsimuiau sudiaustytus jo tvarsius ir markinius (Herbert visai neseniai gatvje sueid ali-kai i panslavistins organizacijos Severozapad"), ir tik tuo-met pro abaktynus, svartynus, paskubom besimylinias poreles ir krmuose mieganius girtuoklius nriau Maln gatv... Tu prajai ne viena, vedeisi t baltablakstien litogra-f ir fotograf, pasaulinio garso vyr alio pliuo kelnm - jo fotografijos apkeliavo Azij, Karib baseino alis, buvo netgi Nepale - maldos maln, lam ir vienuolyn krate. ik-nosparni ir ltai kreanio kraujo krate. Judu stabteljot prie laukuj dvivri dur, plri vrelio burna isiviep, o paukio irdis pasiryo skrydiui - ji pl krtin, tuksjo kaip maytis motoras, stengiantis sukti popierin malnl ir iebti naktin lemp. Atsispyriau ir knu idaus orlaid spjau kibti skliaut jums dar neengus, dar neinojau, k

58

darysiu... Vynas var mano sparnus, vynas tukseno iknin-se sparn plvs nervirose - plv paraudo, gal net nusida purpuro spalva: toks buvo tavo brolio atnetasis vynas, toks buvo ir mano kraujas, jis dar nekapsjo, dar ne. Kabojau e-myn galva ir vis labiau svaigdamas sibavau. Argi a jums rpjau! Kalbjot trumpais sakiniais, tu paminjai kelet pa-vyzdi, baltablakstienis praneko apie stebukling netvark tavo kambarlyje, prijo prie mano kds su permestu per atkalt chaki sijonu, plonais baltais pirteliais paiupinjo karmino dm ir ypteljo - kaip a jo nekeniau! Bet tik sibavau - tu pradjai rengtis, jis dalykikai tvirtino stov, kabino atsinetas lempas, o tu jau guljai ant iuinio su atgabenta i jo dirbtuvs pseudoispanika suknia. Viena lem-pa plyksteljo netyia man tiesiai libias akis - nekeniau tos viesos ir jo, svetimknio, iuose namuose, kvartale, o gal ir visame mieste. Tu blausiai ypsojaisi. Pasitraukiau al, bet netrukus ir ten mane pasiek ilpinanti viesa. Tu dabar sdjai ant mano paliktos vienikos kds: nieko ne-maiau, tik girdjau, kaip lama tavo drabui klosts, kaip jis tau nepiktai sakinja, prijs pasuka su visa kde, kteli Gerai, nejudk!", o sunkios suknios naresys net spengia mano ausyse... A atsimuiau sien ir skaudiai susitren-ks dunksteljau tamsj kamp. Judu suiurot, o jis kak pasak, ar tik ne: Esi turtinga, jei dvasios tave lanko!" Ir kol jis tave fotografavo, kol tu sdjai, guljai, klpjai, raivei-si ir griojaisi per pet, a tysojau auktielninkas ant alt grind ir ninieko nemaiau, nenorjau matyti. Juk inojau, kuo viskas baigsis, visas itas meninis seansas! Dsningai ir pakiliai, nuobodiai ir tyliai. I pareigos ir nykumos, i ta-

) 59 (

riamo padorumo ir nenoro vienai gulti tamsoje. Kol judu grt vengrik vermut, a suspurdjs pakilau ir apveriau vazonl su snapuiais, kur neseniai buvo atneusi toji epi-zodika ir egzotika tavo tariama biiul, - snapuiai vyto, sauso, bet tebestovjo pamirti ant plaios palangs. Ir tik tada, kai ugeso viesa, kai a vl pradjau regti, kraujas kai-pmat supldo ma vries kaukol - a kritau kaip akmuo tarp judviej, nagais sikibau albinoso krtin, bet jis, net keista, neisigando. Tu tyliai gaikiojai i siaubo, o jis tvirtai suiupo mane u pakarpos, sum man skraidykl glebiomis rankomis ir lyktdamasis imet pro orlaid. Jutau, kaip mano knu srva jo kraujas - nagai! Dar girdjau, kaip tu kkioji, kaip piktai jis tave bando raminti. Sudie! Nuskridau sen gluosn anapus tiltelio - tupjau ir laukiau. Ir sulau-kiau - albinosas tutuojau ijo: ranka sutvarstyta, ingsniai pikti, dus. Maiau, kaip tu stovi tamsiam tarpdury alia mlynos pato duts, kuri dar kris ir kris mano laikai, ir negarsiai palydi j: Niekad niekad daugiau neateik! Nie-kad niekad!" Ir mans niekad nestabdei ieinanio, nelaukei tarpdury ateinanio. Niekad.

Kambariktyje usikniaubei ant stalo, bet juk neverkei, a maiau. Umigai neugesinusi viesos, neutraukusi pra-skydusios medvilnins uuolaidos. Nuplasnojau pakraig ties lietvamzdiu ir prisiminiau t vakar, kai grdami i Uupio per dengtj tiltel radom ant jo negyvl, jaun dar vaikin. Jis tikrai buvo jau nebegyvas, kraujas ant kaktos tik-rai sukrejs, o rankos atmestos alis visai kaip paveiks-luose ir kino filmuose - tai tik vliau a apie tai pagalvojau. Kodl mudu tuomet pasukom dengtuoju? A, rodos, nutarm

60

usukti Bernardin banyi - restauratori lange ten dar tebedeg viesa - norjau tau parodyti medines statulas. O gal dar norjom usukti koki kavin? Nebeinau. Juk jom tiesiai tavo kiet guol - iuin, umest ant raudon skyl-t plyt, paremt dm ir lentgaliais, - o nesitar pasukom dengtuoju tiltu. viet tik tas vienias restauratori langas, jis mane tikriausiai ir patrauk. Pasilenkiau, negyvlio akys buvo atmerktos. Kakodl pasodinom j, atrmm turklus. Jo galva nusviro ant krtins. Niekuo negaljom jam pad-ti - ant kalno stovjo morgas, bet... Nujom vis spartinda-mi ingsn, nebeatsigrdami, susim u rank... Ryt jo jau nebebuvo: vos vintant ijau kiem ir i tolo pama-iau - ne, nebr. Grau drebdamas savo guol - vis nakt guljom tvirtai apsikabin, nemiegodami, irzls, grauiami kalts; vis dlto nenoriu vadinti tos grauaties sine. Ne sin mus grau - alta, gliti baim. Anuomet, stebdamas skrodiam vyr, nieko panaaus a nejauiau. O tu, Tla, taip tirtjai, taip kalenai dantimis, jog a prisiveriau paa-dinti Petryl ir papraiau stiklins vyno - inojau, nakiai jis beveik visuomet pasistato prie lovos butel, kad nubuds galt tutuojau prisikliukinti stildin ir vl nugrimzti girt mieg. Bet ir vynas maa tegelbjo - tavo tirtjimu usikr-iau ir a: netikjau, kad tu mane myli, tu netikjai, kad a tave myliu, nors jau buvom itar tuos pavojingus odius ir dabar abu nekantriai laukm, katras pirmas juos pakartos neklaustas... Ryt a lydjau tave darb pro vienuolyn, pro uvies ir bat krautuves, kad tik nereikt eiti n vienu tiltu. Prie apvalaus stalo Uupio duoninje grm prast, kari kav - darb tu visai nesiskubinai. Tiesiai pasakysiu - savo

) 61 (

darbo tu nemgai, nemokjai jo dirbti, o ir nenorjai. Vis-kas tau ten buvo nemiela. Ilgai laukm autobuso, o kai jis atvaiavo, tu nelipai - maiau, kad nenori niekur eiti, lai-keisi sitvrusi mano rankovs, irjai laibus Misionieri boktus altam rke ir tyljai. Myliu tave, sumurmjai ir be-dei nosel mano isipeus i puspalio al. Myljau tave, bijojau, kad nueisi, pasiklysi mieste, prasmegsi pamirto udengti vandentiekio ar dujotiekio angoje ir tiesiog itirp-si rke. Susikib iki vakaro klaidiojom po nedosni rudens vies, o vakare Petryla padjo ant stalo vakarin laikrat. Vo, baksteljo jis gelsvu pirtu, ant to tiltelio! Ra apie vaka-rykt mogudyst, kakas prisipaino. Bet inel vadinosi neprastai: tariamasis sulaikytas." Tu sunkiai atsidusai, o Petryla kvailai pajuokavo: k, palengvjo?

^Myljau tave. ildiau tave, tavo rankas, lanksiau tavo pirtus, guldiau tave ant savs, kad greiiau suiltum. Diaugiausi kiekviena su tavimi praleista akimirka, taip, akimirka - jau tuomet vokiau, kad kiekviena, - i kurgi v-liau biau visk taip gerai atmins? Toki moni kaip tu, Tla, a dar niekad nebuvau sutiks - drovi, tarsi atsaini, bet be galo jautri ir paeidiam. Tiesa, moni, kalbani kimiu, dusliu balsu, a gal ir buvau sutiks, tik niekad toki tyleni ir flegm nemgau, jie man atrod aminai prisirij raminamj, vaikto pusiau sapnuodami, niekur nesikia, o jei ir kiasi, tai tik ten, kur jiems visai nedert... Steb-jausi, kokia tu dosni, tikra, santriai smalsi, koks ilavintas tavo humoro jausmas, piktoka ironija, ir kaip tu nuoirdiai moki stebtis - buvau ir pamirs, kas yra nuostaba. av-jo netgi tavo nusinekjimai, naivus tikjimas, kad mudu

) 62 (

susitikom neatsitiktinai... maiau, kaip mums bastantis po park tu pritpei prie juodo katino ir glostydama kalbinai j tarsi mane...

Taip, tvirtai galiau pasakyti - prisimenu kiekvien mi- ^ nut, galiau priminti tau tkstanius panai, pai ba-naliausi smulkmen... tai, vaiuojant Belmonto pus, tu pirtu vedioji aprasojus autobuso stikl, uvertusi galv kvatoji i mano pasakojimo apie Volkshtt" ir dd Han-s... tu kremti kriau ir skliuk tarsi apgamlis prilimpa prie tavo smakro, buiniu nuimu j, o tu suneri pirtus ant mano sprando... ne, ilgai taip negaljo tstis, vliau biau pradjs pamirti arba tiesiog nekreipti dmesio... bet taip neilgai tebuvome kartu, taip arti buvome, kad niekas nespjo pasikartoti. Pasaulis nei nuvito, nei sutemo, bet viesa buvo pastovi, kaip ir toje kraupiai ibaltintoje patalpoje, kuri dvel-k aminybe... Constantheli.

Visk a prisimindavau, kabodamas emyn galva vir tavo menko guolio. Ir tik tuomet, t vakar, kai a tavs ne-beradau, kuo aikiausiai stojo prie akis diena ir valanda, kai sutikau tave pirmukart. Tu ivydai mane gal akimirka anks-iau, nes men inovas, sdjs alia mans, ikart pastebjo tavo akis ir kumteljo: Ei! Gal tu aklas? Nejau nematai, kaip ji tave iri?!"

Tada a pakliau akis ir pavelgiau prieais: u pamerkt gli, u alsv tauri ir kavos puodeli nutrupjusiais ar nukramtytais kratais pamaiau tave, Tla.

) 63 (

v

Net ir iandien a tik labai nenoriai prisimenu gyvenim iki Tlos, kaip ir gyvenim po Tlos". Tiesa, jau seniai ne-beskirs tau jo nei etapus, nei periodus ar dar kaip nors. Jei ikitlin" gyvenim ir prisimenu, tai stengiuosi nesigilinti ar bent pernelyg nesikrimsti - jis nebuvo nei sklandus, nei malonus, nei lengvas. Toks drgnas, lidnas gyvenimas -niekad juk neinojau, kur nakvosiu kit nakt, nenujauiau, kur nuves mane kojos ir ar iauusi diena nebus toji, kai m-lynvarkiai pareignai mane pagaliau nutvers uklup kur netekus jg, nusigabens savo trokias kameras, tardyklas ir mnesl panokin tk por met u tai, kad neneu jo-kios naudos, neprisidedu prie s t a tyb o s ", o ir apskritai esu iukl tarp tviskani kiem bei rm! Iki sutinkant Tl, taip buvo jau kokius metus. Nubausti jie buvo greiti, ypa kai sulaukdavo Valkat gaudymo savaits". Juk andai kiekvie-nas ruduo prasiddavo Saugaus eismo savaite", j sekdavo Laiko savait", o paraius laikus jau ateidavo eil Svari panagi savaitei". Anksiau, ko gero, ir a pats biau to-kiai akcijai pritars, kaipgi! Tik ne tada. Jai prasidjus i vis

) 64 (

plyi, skyli, i ilumini tras ir avarini nam pusrsi eiliniai ir j virininkai, padedami uolesnij piliei - da-niausiai moter pensininki ir veiklos itrokusi atsargos karinink - tarsi tarakonus ar svirplius kraptydavo visokiau-sio plauko bdius, nelaimlius, pavarglius, ldipatas, paleis-tuvius, girtuoklius - tiesa, girtuokliai jie buvo visi! - ir grste grsdavo perpildytas laikinojo areto" kameras, kol po gero mnesio ar net dviej nutardavo, k su jais daryti - sodinti j belang ar prigrasius tja belange paleisti dar gryn or iki loto teistvarkos vajaus. Lengvai galjau pakliti t kontin-gent. Bt pakak tik usnsti kur nors skvere ant suolo, be dokument pasisukioti geleinkelio stotyje arba aplink j ar daniau usukti j griuvsius Latako gatvje, kur nirs ir pikti benamiai, o ir ne tik jie, rinkdavosi lakti vyno ir stumti laiko: ia jie suvesdavo sskaitas, prisimindavo, kas po ve-lna, kas u grot, kartais paleisdavo vienas kitam juk", bdavo ia ir jaun dar moter plonom violetinm kojelm ir nuiurusiais paltukais - jos vis tiek daydavosi! Ne vien tok iek tiek painojau, kreipdavausi juos vardu ar - da-niau - pavarde, bet niekad nesuartdavau mirtinai" - jie mans truputl vengdavo, ild galo nepasitikdavo, uldausti apie nakvyn numykdavo kak neaikaus, ir a traukdavau savo keliais, kurie baigdavosi laikina prieglauda pas kok vieni pador mog i geresnij laik pastam, o dar daniau - aspirant bendrabuio palpje, - ten galdavau per snausti beveik niekuo nerizikuodamas. Mane dar trauk prie stabiliai gyvenani moni, tik daniausiai jie man nie-kuo negaldavo padti: patys gyveno anktai, taupiai, dami ir kontroliuojami moni, varginami virinink, o tie, kurie

) 65 (

f buvo visko pertek, patys inot, kaip prisimerk, su kokiu nuoirdiu pasidygjimu velgia apibrizgusius kleni galus ir nukleiptus batelius. Beveik kaip Domicl prie dvideimt met... Daug vliau, kai mano reikaliukai gerokai pasitais, kai jau stengdavau ironizuoti pats save, prisimins anuos avingai nirius laikus, neretai tik ypteldavau ir sumurm-davau: vivere pericolosamente! inojau net, kad kitados tai buvo mgstamiausias Benito Mussolinio posakis - gyventi pavojuje! Tikrai, gyventi gatvje buvo pavojinga - nuolat pa-vojinga. Teisyb, ir anuomet man topteldavo: reikia dingt i miesto! Ivaiuoti, susirasti gult ir darb kokioje eiguvoje, mik kyje ir kaip nors verstis toliau - kaip, deja, neinojau. ias mano svajas rafinuotai, netgi su nesuvaidintu patosu, greit isklaid toksai ilgis - visko kands plunksnos mo-gus metaliniais dantimis, su rausvu randeliu vir antakio. urnalistas profesionalas, apybraios - menins! - reportao ir inuts meisteris, mogus ne tik vtytas ir mtytas - net buvo sueistas, kai gyn moter nuo pliko; vliau t vyk jis plaiai apra rajono laikratyje paskelbtoje m e n i n j e apybraioje - moters vard, pavard pakeit, savo - ne. Prie Tvo kapo" jis nupirko man du bokalus skysto alaus, paskui sismagins dar du ir tiesiai r:

- Nei tu kur vaiuosi, nei k! Tai pirma. O antra, kam tu ten, mike, toks klipata reikalingas?

- akas geniau! - atkirtau narsiai. - K? Jis prunkteljo alum: - A tau pasakysiu... pala! Dien gal ir gentum i dur-

numo ar usispyrimo. Dvi gal. Viskas! Treidien kirvuko nepalceltum, broli mlynas! Mikas ten! Ne tokie gaigalai i

66

klumpi virsta. Jei nori, iaip atvaryk kada pailst. Turiu to-ki papuvusi sodyb... Kada nors.

Jis numojo ranka ir dar pams alaus sileido pasakot apie savj, urnalistikj, virtuv - irgi kupin pavoj, kaip ir mano valkatilcas gyvenimas. Kaip jis vienas buvo paklyds dykumoje - tik ketvirt dien prijs al ir ten vos neapsive-ds! Kaip dvi dienas su fotoaparatu pasaloje tykojs brakonie-ri... paskui - juodj gandr... Kaip su juo u kart straips-n band susidoroti autoinspektoriai: kulkos, sup