0

1

T U R I N Y S

DARBAS VERSLO PRADŢIA MOKESČIAI 3

DARBAS 3

Profesinė karo tarnyba 4 Europos uţimtumo tarnybų tinklo (EURES) paslaugos 4 Profesinis ir psichologinis konsultavimas bei mokymas 5 Europos socialinio fondo parama ţmogiškųjų išteklių plėtrai 2007-2013 m 8

VERSLO PRADŢIA 9

Paslaugos verslui 9 Verslo kūrimas konsultacijos įmonių formos 10 Ţemės ūkio sektorius 11

MOKESČIAI 12

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčiai 13 Mokesčių lengvatos 13 Mokesčių deklaravimas 13

NAUDINGOS NUORODOS 14

SOCIALINĖS GARANTIJOS SVEIKATOS APSAUGA SCIALINIS BŪSTAS 15

SOCIALINĖS GARANTIJOS 15

Pensijos ir kompensacijos uţ ypatingas darbo sąlygas 15 Valstybinės šalpos išmokos 16 Šalpos pensijos 17 Šalpos našlaičių pensijos 17 Šalpos kompensacijos 17 Slaugos arba prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 18 Valstybinio socialinio draudimo išmokos 18 Nedarbo draudimo išmokos 21

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA 23

Vienkartinė išmoka vaikui 23 Išmoka vaikui bdquovaiko pinigaildquo 23 Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui 23 Globos (rūpybos) išmokos 24 Globos (rūpybos) išmokos skyrimas nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) 24 Vienkartinė išmoka įsikurti 24 Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 24 Kita socialinė parama 25

SOCIALINĖS PASLAUGOS 25

SVEIKATOS APSAUGA 26

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 26

SOCIALINIS BŪSTAS 27

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖ PARAMA 28

NAUDINGOS NUORODOS 29

ŠVIETIMAS KULTŪRINIAI RENGINIAI IR KITA INFORMACIJA 30

ŠVIETIMAS 30

2

Kvalifikacijų pripaţinimas 30 Sugrįţtantiems tęsti mokslo 31 Vaikų lopšeliai-darţeliai ir mokyklos 31 Bendrasis lavinimas 31 Aukštojo mokslo studijos 32 Finansinė parama studentams 32

MODERNIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS 33

Internetas 33 Mobilusis telefono ryšis 33

KULTŪRINIAI RENGINIAI 34

NAUDINGOS NUORODOS 34

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI ASMENS DOKUMENTAI TEISINĖ PAGALBA 35

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI 35

Lietuvos Respublikos pilietybė 35 Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė 35 Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką 36 Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas ir įgyvendinimas 36 Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas 37 Bendrosios pastabos 37

VAIKŲ LAIKINO IŠVYKIMO Į UŢSIENIO VALSTYBES TVARKA 38

ASMENS DOKUMENTAI 39

Asmens tapatybės kortelė 39 Pasas 39 Bendra informacija 40

UŢSIENYJE SUDARYTŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ LIETUVOJE 40

UŢSIENIO VALSTYBĖJE IŠDUOTŲ DOKUMENTŲ GALIOJIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 40

EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIO GYVENIMAS LIETUVOJE 41

UŢSIENIEČIŲ KURIE NĖRA ES PILIEČIAI GYVENIMAS LIETUVOJE 41

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS 42

TEISINĖ PAGALBA 43

NAUDINGOS NUORODOS 44

3

D A R B A S V E R S L O P R A D Ţ I A M O K E S Č I A I

DARBAS

Lietuvos pilietis grįţęs į Lietuvą turi panašias teises kaip ir prieš išvykdamas Jis gali kreiptis į teritorinę darbo birţą ar EURES biurus ieškodamas darbo Uţsienyje esantis Lietuvos pilietis dar iki grįţimo į Lietuvą Lietuvos darbo birţos interneto puslapyje wwwldblt gali susirasti informaciją apie laisvas darbo vietas

NEDARBO LYGIS ES VALSTYBĖSE PROCENTAIS

2005 m 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m liepa

ES 27 89 82 71 7 9

ES 15 81 77 7 71 92

Estija 79 59 47 55 133

Airija 44 45 46 6 125

Ispanija 92 85 83 113 185

Latvija 89 68 6 75 174

Lietuva 83 56 43 58 167

Lenkija 178 139 96 71 82

JK 48 54 53 56 78

Norvegija 45 34 25 22 3

Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis (iki mokesčių) 2008 metais buvo 2151 Lt o

bdquoį rankasldquo ndash 1650 Kai kuriuose veiklos sektoriuose vidutinis darbo uţmokestis 2008 metais buvo didesnis

uţ vidutinį darbo uţmokestį šalies mastu

Piniginis tarpininkavimas 4 341

Centrinių administracinių institucijų įstatymų leidţiamoji ir vykdomoji veikla

4 339

Finansinė ir draudimo veikla 4 133

Draudimo perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo išskyrus privalomąjį socialinį draudimą veikla

3 756

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

3 558

Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika

3 167

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 3 166

Lietuvos pilietis

grįžęs į Lietuvą

turi panašias

teises kaip ir

prieš išvykdamas

1

T U R I N Y S

DARBAS VERSLO PRADŢIA MOKESČIAI 3

DARBAS 3

Profesinė karo tarnyba 4 Europos uţimtumo tarnybų tinklo (EURES) paslaugos 4 Profesinis ir psichologinis konsultavimas bei mokymas 5 Europos socialinio fondo parama ţmogiškųjų išteklių plėtrai 2007-2013 m 8

VERSLO PRADŢIA 9

Paslaugos verslui 9 Verslo kūrimas konsultacijos įmonių formos 10 Ţemės ūkio sektorius 11

MOKESČIAI 12

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčiai 13 Mokesčių lengvatos 13 Mokesčių deklaravimas 13

NAUDINGOS NUORODOS 14

SOCIALINĖS GARANTIJOS SVEIKATOS APSAUGA SCIALINIS BŪSTAS 15

SOCIALINĖS GARANTIJOS 15

Pensijos ir kompensacijos uţ ypatingas darbo sąlygas 15 Valstybinės šalpos išmokos 16 Šalpos pensijos 17 Šalpos našlaičių pensijos 17 Šalpos kompensacijos 17 Slaugos arba prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 18 Valstybinio socialinio draudimo išmokos 18 Nedarbo draudimo išmokos 21

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA 23

Vienkartinė išmoka vaikui 23 Išmoka vaikui bdquovaiko pinigaildquo 23 Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui 23 Globos (rūpybos) išmokos 24 Globos (rūpybos) išmokos skyrimas nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) 24 Vienkartinė išmoka įsikurti 24 Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 24 Kita socialinė parama 25

SOCIALINĖS PASLAUGOS 25

SVEIKATOS APSAUGA 26

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 26

SOCIALINIS BŪSTAS 27

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖ PARAMA 28

NAUDINGOS NUORODOS 29

ŠVIETIMAS KULTŪRINIAI RENGINIAI IR KITA INFORMACIJA 30

ŠVIETIMAS 30

2

Kvalifikacijų pripaţinimas 30 Sugrįţtantiems tęsti mokslo 31 Vaikų lopšeliai-darţeliai ir mokyklos 31 Bendrasis lavinimas 31 Aukštojo mokslo studijos 32 Finansinė parama studentams 32

MODERNIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS 33

Internetas 33 Mobilusis telefono ryšis 33

KULTŪRINIAI RENGINIAI 34

NAUDINGOS NUORODOS 34

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI ASMENS DOKUMENTAI TEISINĖ PAGALBA 35

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI 35

Lietuvos Respublikos pilietybė 35 Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė 35 Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką 36 Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas ir įgyvendinimas 36 Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas 37 Bendrosios pastabos 37

VAIKŲ LAIKINO IŠVYKIMO Į UŢSIENIO VALSTYBES TVARKA 38

ASMENS DOKUMENTAI 39

Asmens tapatybės kortelė 39 Pasas 39 Bendra informacija 40

UŢSIENYJE SUDARYTŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ LIETUVOJE 40

UŢSIENIO VALSTYBĖJE IŠDUOTŲ DOKUMENTŲ GALIOJIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 40

EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIO GYVENIMAS LIETUVOJE 41

UŢSIENIEČIŲ KURIE NĖRA ES PILIEČIAI GYVENIMAS LIETUVOJE 41

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS 42

TEISINĖ PAGALBA 43

NAUDINGOS NUORODOS 44

3

D A R B A S V E R S L O P R A D Ţ I A M O K E S Č I A I

DARBAS

Lietuvos pilietis grįţęs į Lietuvą turi panašias teises kaip ir prieš išvykdamas Jis gali kreiptis į teritorinę darbo birţą ar EURES biurus ieškodamas darbo Uţsienyje esantis Lietuvos pilietis dar iki grįţimo į Lietuvą Lietuvos darbo birţos interneto puslapyje wwwldblt gali susirasti informaciją apie laisvas darbo vietas

NEDARBO LYGIS ES VALSTYBĖSE PROCENTAIS

2005 m 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m liepa

ES 27 89 82 71 7 9

ES 15 81 77 7 71 92

Estija 79 59 47 55 133

Airija 44 45 46 6 125

Ispanija 92 85 83 113 185

Latvija 89 68 6 75 174

Lietuva 83 56 43 58 167

Lenkija 178 139 96 71 82

JK 48 54 53 56 78

Norvegija 45 34 25 22 3

Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis (iki mokesčių) 2008 metais buvo 2151 Lt o

bdquoį rankasldquo ndash 1650 Kai kuriuose veiklos sektoriuose vidutinis darbo uţmokestis 2008 metais buvo didesnis

uţ vidutinį darbo uţmokestį šalies mastu

Piniginis tarpininkavimas 4 341

Centrinių administracinių institucijų įstatymų leidţiamoji ir vykdomoji veikla

4 339

Finansinė ir draudimo veikla 4 133

Draudimo perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo išskyrus privalomąjį socialinį draudimą veikla

3 756

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

3 558

Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika

3 167

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 3 166

Lietuvos pilietis

grįžęs į Lietuvą

turi panašias

teises kaip ir

prieš išvykdamas

2

Kvalifikacijų pripaţinimas 30 Sugrįţtantiems tęsti mokslo 31 Vaikų lopšeliai-darţeliai ir mokyklos 31 Bendrasis lavinimas 31 Aukštojo mokslo studijos 32 Finansinė parama studentams 32

MODERNIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS 33

Internetas 33 Mobilusis telefono ryšis 33

KULTŪRINIAI RENGINIAI 34

NAUDINGOS NUORODOS 34

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI ASMENS DOKUMENTAI TEISINĖ PAGALBA 35

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI 35

Lietuvos Respublikos pilietybė 35 Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė 35 Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką 36 Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas ir įgyvendinimas 36 Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas 37 Bendrosios pastabos 37

VAIKŲ LAIKINO IŠVYKIMO Į UŢSIENIO VALSTYBES TVARKA 38

ASMENS DOKUMENTAI 39

Asmens tapatybės kortelė 39 Pasas 39 Bendra informacija 40

UŢSIENYJE SUDARYTŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ LIETUVOJE 40

UŢSIENIO VALSTYBĖJE IŠDUOTŲ DOKUMENTŲ GALIOJIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 40

EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIO GYVENIMAS LIETUVOJE 41

UŢSIENIEČIŲ KURIE NĖRA ES PILIEČIAI GYVENIMAS LIETUVOJE 41

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS 42

TEISINĖ PAGALBA 43

NAUDINGOS NUORODOS 44

3

D A R B A S V E R S L O P R A D Ţ I A M O K E S Č I A I

DARBAS

Lietuvos pilietis grįţęs į Lietuvą turi panašias teises kaip ir prieš išvykdamas Jis gali kreiptis į teritorinę darbo birţą ar EURES biurus ieškodamas darbo Uţsienyje esantis Lietuvos pilietis dar iki grįţimo į Lietuvą Lietuvos darbo birţos interneto puslapyje wwwldblt gali susirasti informaciją apie laisvas darbo vietas

NEDARBO LYGIS ES VALSTYBĖSE PROCENTAIS

2005 m 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m liepa

ES 27 89 82 71 7 9

ES 15 81 77 7 71 92

Estija 79 59 47 55 133

Airija 44 45 46 6 125

Ispanija 92 85 83 113 185

Latvija 89 68 6 75 174

Lietuva 83 56 43 58 167

Lenkija 178 139 96 71 82

JK 48 54 53 56 78

Norvegija 45 34 25 22 3

Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis (iki mokesčių) 2008 metais buvo 2151 Lt o

bdquoį rankasldquo ndash 1650 Kai kuriuose veiklos sektoriuose vidutinis darbo uţmokestis 2008 metais buvo didesnis

uţ vidutinį darbo uţmokestį šalies mastu

Piniginis tarpininkavimas 4 341

Centrinių administracinių institucijų įstatymų leidţiamoji ir vykdomoji veikla

4 339

Finansinė ir draudimo veikla 4 133

Draudimo perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo išskyrus privalomąjį socialinį draudimą veikla

3 756

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

3 558

Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika

3 167

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 3 166

Lietuvos pilietis

grįžęs į Lietuvą

turi panašias

teises kaip ir

prieš išvykdamas

3

D A R B A S V E R S L O P R A D Ţ I A M O K E S Č I A I

DARBAS

Lietuvos pilietis grįţęs į Lietuvą turi panašias teises kaip ir prieš išvykdamas Jis gali kreiptis į teritorinę darbo birţą ar EURES biurus ieškodamas darbo Uţsienyje esantis Lietuvos pilietis dar iki grįţimo į Lietuvą Lietuvos darbo birţos interneto puslapyje wwwldblt gali susirasti informaciją apie laisvas darbo vietas

NEDARBO LYGIS ES VALSTYBĖSE PROCENTAIS

2005 m 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m liepa

ES 27 89 82 71 7 9

ES 15 81 77 7 71 92

Estija 79 59 47 55 133

Airija 44 45 46 6 125

Ispanija 92 85 83 113 185

Latvija 89 68 6 75 174

Lietuva 83 56 43 58 167

Lenkija 178 139 96 71 82

JK 48 54 53 56 78

Norvegija 45 34 25 22 3

Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis (iki mokesčių) 2008 metais buvo 2151 Lt o

bdquoį rankasldquo ndash 1650 Kai kuriuose veiklos sektoriuose vidutinis darbo uţmokestis 2008 metais buvo didesnis

uţ vidutinį darbo uţmokestį šalies mastu

Piniginis tarpininkavimas 4 341

Centrinių administracinių institucijų įstatymų leidţiamoji ir vykdomoji veikla

4 339

Finansinė ir draudimo veikla 4 133

Draudimo perdraudimo ir pensijų lėšų kaupimo išskyrus privalomąjį socialinį draudimą veikla

3 756

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

3 558

Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika

3 167

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 3 166

Lietuvos pilietis

grįžęs į Lietuvą

turi panašias

teises kaip ir

prieš išvykdamas

4

Kiekvienas Lietuvos pilietis atitinkantis valstybės tarnautojams taikomus reikalavimus

(remdamasis Valstybės tarnybos įstatymu) turi teisę pretenduoti į pareigas valstybės tarnyboje Skelbimai dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas privalomai skelbiami bdquoValstybės ţiniųldquo leidinyje bdquoInformaciniai pranešimaildquo bdquoValstybės ţiniųldquo tinklapyje wwwvalstybes-zinioslt bei Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos internetinėje svetainėje wwwvtdlt

Profesinė karo tarnyba

Lietuvos kariuomenėje kiekvienam sudarytos sąlygos siekti karjeros mokytis pasinaudoti profesinio tobulinimosi galimybėmis Lietuvos ir uţsienio šalių karinėse mokyklose Profesinės karo tarnybos kariai uţdirba konkurencingą ndash nuo karinio laipsnio ir ištarnautų metų priklausantį ndash atlyginimą taip pat jiems taikomos šios socialinės garantijos kariai draudţiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu o ištarnavę įstatymo nustatytą laiką ir išleisti į atsargą nepriklausomai nuo tarnybos trukmės įgyja teisę gauti valstybinę kario pensiją kariams teikiama visapusiška medicinos prieţiūra ir įvairios reabilitacinės programos visų karių gyvybė ir sveikata privalomai draudţiama nuo nelaimingų atsitikimų kariai tarnybos laikotarpiu aprūpinami gyvenamąja vieta maistu arba jiems mokama nustatyto dydţio piniginė kompensacija

Informacija apie profesinės karo tarnybos sąlygas karjerą kariuomenėje yra teikiama puslapyje wwwkaryslt ir nemokamu tel numeriu 8 800 12340 Informacijos apie tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ieškokite kariuomenės puslapyje httpkariuomenekamlt

Europos uţimtumo tarnybų tinklo (EURES) paslaugos Europos uţimtumo tarnybų tinklas (EURES) jungia Europos Komisiją Europos Sąjungos

(ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybių bei Šveicarijos uţimtumo tarnybas ir kitas su uţimtumu susijusias institucijas ty profesines sąjungas darbdavių asociacijas teritorines ir regionines valdţios institucijas

Pagrindiniai EURES tikslai informuoti konsultuoti patarti potencialiai mobiliems darbuotojams apie

įsidarbinimo galimybes uţsienyje gyvenimo darbo ir mokymosi sąlygas ES Šveicarijos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse

padėti darbdaviams norintiems įdarbinti kitų valstybių darbuotojus

Viešasis valdymas ir gynyba privalomasis socialinis draudimas 3 069

Bendruomenei teikiamų paslaugų uţtikrinimas 3 017

Elektros dujų garo tiekimas ir oro kondicionavimas 2 918

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2 852

Informacija ir ryšiai 2 839

Profesinė mokslinė ir techninė veikla 2 770

Aukštasis universitetinis mokslas 2 666

Transporto įrangos gamyba 2 651

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 2 612

5

patarti ir suteikti konsultacijas pasienio regionų darbdaviams ir darbuotojams

Informacija apie galimybes įsidarbinti ESEEE valstybėse yra viešinama Europos mobilumo portalo laisvų darbo vietų duomenų bazėje wwweureseuropaeu Lietuvos darbo birţos interneto svetainėje wwwldblteures

Profesinis ir psichologinis konsultavimas bei mokymas

Pasinaudoti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos paslaugomis išmokti būti naudingas pačiam sau darbdaviui ir visuomenei gali visi tiek moksleiviai tiek studijas baigę jaunuoliai iš uţsienio atvykę ar darbo ieškantys mūsų šalies piliečiai tiek neturintys paklausios profesijos ţmonės Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos tikslas ndash padėti ţmogui ieškoti naujų ir efektyvių galimybių įsijungti į darbo rinką išsilaikyti joje darbdaviams ir darbuotojams suprasti ir surasti vieniems kitus

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba turi 7 teritorinės darbo rinkos mokymo ir

konsultavimo tarnybas o taip pat 11 darbo rinkos mokymo centrų įsikūrusių įvairiuose šalies miestuose

Teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos teikia profesinio ir psichologinio konsultavimo paslaugas padeda esamiems ir būsimiems darbo rinkos dalyviams neţiūrint jų amţiaus išsilavinimo kvalifikacijos surasti savo vietą darbo pasaulyje

Psichologų konsultacijos ugdo kliento gebėjimą susivokti pakitusioje darbo ir gyvenimo aplinkoje atrasti gyvenimo įprasminimo būdus uţklupus negandoms konstruktyviau elgtis sudėtingoje situacijoje įveikti stresą geriau paţinti save atskleisti prigimtinius gabumus keisti elgesio modelius trukdančius sėkmingai adaptuotis darbo rinkoje priimti racionalius darbo paieškos sprendimus suplanuoti profesinę ir asmeninę karjerą tinkamai prisistatyti darbdaviui ir įsidarbinti

Profesijos konsultantai padeda klientams pasirinkti mokymosi ir studijų kryptis atlikti profesinio kryptingumo gebėjimų įvertinimo testus Jie suteikia būtinų ţinių apie darbo rinką darbuotojų paklausą ir pasiūlą profesijas jų turinį ypatumus ir reikalavimus kvalifikacijų įgijimo tobulinimo perkvalifikavimo galimybes ir tvarką

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos specialistai tarsi greitoji pagalbaldquo jauniems ir suaugusiems bedarbiams ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo ţmonėms imigrantams ir neįgaliesiems anksti išeinantiems į pensiją kariams ir pareigūnams kaliniams ir nakvynės namų gyventojams kitoms paţeidţiamoms visuomenės grupėms

Teritorinių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybų paslaugos nemokamos Jose dirba apie 50 konsultantų turinčių aukštąjį psichologinį bei pedagoginį išsilavinimą Klientai konsultuojami grupėmis ir individualiai

Darbo rinkos mokymo centrai sudaro suaugusiųjų tęstinio mokymo įstaigų tinklą apimantį visas Lietuvos apskritis Juose dėstančiųjų pedagogų profesionalumas kompetencija

6

parengtų ir sėkmingai dirbančių specialistų karjera rodo kad geriausias būdas integruotis į darbo rinką ndash mokytis

Centrai sudaro sąlygas įvairaus amţiaus išsilavinimo bei skirtingos kvalifikacijos asmenims atrasti save dirbančioje visuomenėje Norintiems persikvalifikuoti įgyti paklausią profesiją patobulinti savo kvalifikaciją siūloma 330 formaliojo ir 940 neformaliojo profesinio mokymo programų Jos apima visas ūkinės veikos sritis paslaugas statybą pramonę ir transportą Bedarbių mokymą finansuoja darbo birţa savarankiškai atvykusiesiems uţ mokslą reikia mokėti patiems Baigusieji darbo rinkos profesinio mokymo programas (įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą) gauna valstybės pripaţintą paţymėjimą Asmenims baigusiems neformaliojo mokymo programas ar modulius išduodamas neformaliojo mokymo paţymėjimas

Darbo rinkos mokymo centrai atvykstantiems mokytis iš tolimesnių vietų suteikia bendrabučius Modernios teorinio mokymo klasės naujausia technologija ir šiuolaikine įranga aprūpintos mokymo dirbtuvės tarptautinių ryšių bei tarptautinių projektų vykdymo patirtis sudaro išskirtines mokymosi bei specialistų rengimo sąlygas

Išsamesnę informaciją apie darbo rinkos mokymo centrus ir jų skyrius o taip pat

teritorines darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybas bei jų poskyrius rasite interneto svetainėje wwwdarborinkalt

DARBO RINKOS MOKYMO IR KONSULTAVIMO TARNYBŲ IR CENTRŲ ADRESAI

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba

Aguonų g 10 LT - 03213 Vilnius Tel +370 (5) 231 03 69 233 65 14 Faks +370 (5) 231 06 20 El paštas infoldrmtlt interneto svetainė httpwwwdarborinkalt

Teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

Pulko g 23 LT - 62135 Alytus Telfaks +370 (315) 75150

Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

E Oţeškienės 16 LT - 3000 Kaunas Tel +370 (37) 205 833 faks +370 (37) 409 275

Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

Liepų g 49 LT - 92191 Klaipėda Tel +370 (46) 420 008 faks +370 (46) 420 009

Panevėţio darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

A Smetonos g 19 LT - 35197 Panevėţys Tel +370 (45) 581 614 faks +370 ( 45) 460 051

7

Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

Trakų g 43 LT - 76291 Šiauliai Telfaks +370 (41) 520 662

Utenos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

Basanavičiaus 90 LT - 28212 Utena Tel +370 (38) 950 141 faks+370 (38) 950 140

Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba

Aguonų g 10 LT - 03213 Vilnius Tel +370 (5) 215 15 89 faks +370 (5) 215 15 89

Darbo rinkos mokymo centrai Alytaus darbo rinkos mokymo centras

Pulko g 55 LT - 62135 Alytus Tel+370 (315) 77 363 faks +370 (315) 74 559

Kauno apskrities darbo rinkos mokymo centras

R Kalantos g 1a LT - 52302 Kaunas Tel+370 (37) 455 453 mob+370 60101063 faks +370 (37) 452 766

Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo centras

V Krėvės g 120 LT - 51119 Kaunas Tel+370 (37) 313 883 faks +370 (37) 473 868

Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras

Maironio g 11 LT - 44298 Kaunas Tel+370 (37) 203 877 faks +370 (37) 220 254

Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras

R Kalantos g 19 LT - 52302 Kaunas Tel+370 (37) 101 063 faks +370 (37) 452 766

Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras

Alyvų g 10a LT - 5800 Klaipėda Tel+370 (46) 341 812 faks +370 (46) 341 808

Panevėţio darbo rinkos mokymo centras

J Basanavičiaus g 23A LT - 5300 Panevėţys Telfaks +370 (45) 433 721

Šiaulių darbo rinkos mokymo centras

Dvaro g 144a LT - 76199 Šiauliai Telfaks +370 (41) 524 724

Utenos darbo rinkos mokymo centras

J Basanavičiaus g 90 LT - 4910 Utena Telfaks +370 (389) 52 839

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras

Jeruzalės g 53 LT - 08420 Vilnius Telfaks +370 (5) 269 74 55

8

Vilniaus Ţirmūnų darbo rinkos mokymo centras

Ţirmūnų g 143 LT - 09128 Vilnius Tel faks +370 (5) 277 67 12

Europos socialinio fondo parama ţmogiškųjų išteklių plėtrai 2007-2013 m

ES struktūrinių fondų parama yra vienas svarbiausių išorinių išteklių Lietuvos ekonomikai skatinti 2009 metais buvo planuota panaudoti 33 mlrd Lt ES struktūrinių fondų paramos Šiuo metu iškeltas naujas tikslas ndash iki 2009 metų pabaigos panaudotų lėšų (išmokėtų vykdant projektus) suma turėtų pasiekti 5 mlrd Lt

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos

lėšomis įgyvendinamų projektų administravimo ir finansavimo taisykles ES paramos įsisavinimo procesai tapo ţymiai paprastesni ir spartesni Specialistų teigimu tai turėtų ypač palengvinti Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektų įgyvendinimą o tuo pačiu ir pagyvinti Lietuvos darbo rinką kas ypač svarbu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis

Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojami ţmogiškųjų išteklių plėtros projektai

yra įgyvendinami visuose Lietuvos regionuose Jais siekiama sukurti labiau integruota šalies visuomenę kurią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos supa panaši gyvenimo aplinka ir kokybė

Didėjantis nedarbas pastaruoju metu kelia didţiulį rūpestį valstybei ir darbuotojams

Tačiau pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) lėšomis šią problemą ketinama sumaţinti Permainos laukia ne tik dirbančiųjų bet ir darbdavių

Nedarbo problemai sumaţinti skirtos ir kompleksinės priemonės finansuojamos 2007-

2013 m ES struktūrinių fondų lėšomis Priemonėmis siekiama ne tik perkvalifikuoti darbuotojus bet ir darbdaviams suteikti palankesnes sąlygas įdarbinti ţmones

127 mlrd litų ndash tiek numatoma skirti vien 2007-2013 metų Ţmogiškųjų išteklių plėtros

veiksmų programos prioritetui bdquoKokybiškas uţimtumas ir socialinė aprėptisldquo įgyvendinti Iš jų priemonei bdquoIeškančių darbo asmenų integracija į darbo rinkąldquo ndash beveik 275 mln Lt ES struktūrinių fondų lėšų

Pagal 2007-2013 m Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę bdquoIeškančių

darbo asmenų integracija į darbo rinkąldquo projektą įgyvendina Lietuvos darbo birţa (LDB) Lietuvos darbo birţos duomenimis vien pagal ESF remiamą projektą bdquoBedarbių uţimtumo didinimasldquo profesinę kvalifikaciją jau įgijo 3497 asmenys Šiuo metu projekte dalyvauja beveik 8360 asmenų

8

Vilniaus Ţirmūnų darbo rinkos mokymo centras

Ţirmūnų g 143 LT - 09128 Vilnius Tel faks +370 (5) 277 67 12

Europos socialinio fondo parama ţmogiškųjų išteklių plėtrai 2007-2013 m

ES struktūrinių fondų parama yra vienas svarbiausių išorinių išteklių Lietuvos ekonomikai skatinti 2009 metais buvo planuota panaudoti 33 mlrd Lt ES struktūrinių fondų paramos Šiuo metu iškeltas naujas tikslas ndash iki 2009 metų pabaigos panaudotų lėšų (išmokėtų vykdant projektus) suma turėtų pasiekti 5 mlrd Lt

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos

lėšomis įgyvendinamų projektų administravimo ir finansavimo taisykles ES paramos įsisavinimo procesai tapo ţymiai paprastesni ir spartesni Specialistų teigimu tai turėtų ypač palengvinti Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektų įgyvendinimą o tuo pačiu ir pagyvinti Lietuvos darbo rinką kas ypač svarbu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis

Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojami ţmogiškųjų išteklių plėtros projektai

yra įgyvendinami visuose Lietuvos regionuose Jais siekiama sukurti labiau integruota šalies visuomenę kurią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos supa panaši gyvenimo aplinka ir kokybė

Didėjantis nedarbas pastaruoju metu kelia didţiulį rūpestį valstybei ir darbuotojams

Tačiau pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) lėšomis šią problemą ketinama sumaţinti Permainos laukia ne tik dirbančiųjų bet ir darbdavių

Nedarbo problemai sumaţinti skirtos ir kompleksinės priemonės finansuojamos 2007-

2013 m ES struktūrinių fondų lėšomis Priemonėmis siekiama ne tik perkvalifikuoti darbuotojus bet ir darbdaviams suteikti palankesnes sąlygas įdarbinti ţmones

127 mlrd litų ndash tiek numatoma skirti vien 2007-2013 metų Ţmogiškųjų išteklių plėtros

veiksmų programos prioritetui bdquoKokybiškas uţimtumas ir socialinė aprėptisldquo įgyvendinti Iš jų priemonei bdquoIeškančių darbo asmenų integracija į darbo rinkąldquo ndash beveik 275 mln Lt ES struktūrinių fondų lėšų

Pagal 2007-2013 m Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę bdquoIeškančių

darbo asmenų integracija į darbo rinkąldquo projektą įgyvendina Lietuvos darbo birţa (LDB) Lietuvos darbo birţos duomenimis vien pagal ESF remiamą projektą bdquoBedarbių uţimtumo didinimasldquo profesinę kvalifikaciją jau įgijo 3497 asmenys Šiuo metu projekte dalyvauja beveik 8360 asmenų

9

VERSLO PRADŢIA

Paslaugos verslui

Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 verslo inkubatoriai (Alytaus Ignalinos atominės elektrinės regiono Kazlų Rūdos Šiaulių Telšių apskrities Vilnijos) kurie smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis teikia verslo informaciją ir konsultacijas vykdo mokymus organizuoja verslo informacijos sklaidos renginius dirba su inkubuojamais ūkio subjektais Verslo inkubatoriuose pradedantieji verslininkai gali lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas gauti biuro paslaugas Panašią funkciją atlieka ir mokslo technologijų parkai kurių Lietuvoje veikia 7 ndash Lietuvos ţemės ūkio universiteto Ţemės ūkio ir technologijų Mokslo ir technologijų Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų Klaipėdos mokslo ir technologijų Šiaurės miestelio technologijų Visorių informacinių technologijų Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkai

Informacijos apie Mokslo ir technologijų parkus ieškokite

Lietuvos ţemės ūkio universiteto Ţemės ūkio ir technologijų parkas ndash wwwlzuultmtp

Mokslo ir technologijų parkas ndash wwwstplt

Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ndash wwwtechparklt

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ndash wwwkmtplt

Kauno technologijų universiteto regioninis mokslo parkas ndash wwwktclt

Šiaurės miestelio technologijų parkas ndash wwwsmtpltlt

Visorių informacinių technologijų parkas ndash wwwvitplt

Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas ndash wwwsumtplt

10

EIL NR

VERSLO INKUBATORIUS

ADRESAS

TELEFONAS

FAKSAS

EL PAŠTASINTERNETO SVETAINĖ

1 Všį Alytaus verslo inkubatorius

Merkinės g 2a LT-62252 Alytus

+370 (315) 79688

+370 (315) 79688

aviaavmlt wwwalytusvilt

2 Všį Kazlų Rūdos verslo inkubatorius

S Daukanto g 19 LT-69430 Kazlų Rūda

+370 (343)98800 98801

+370 (343) 98802

infokrvilt direktoriuskrvilt wwwkrvilt

3 Všį Šiaulių verslo inkubatorius

Aušros al 66a LT-76233 Šiauliai

+370 (41) 595500

+370 (41) 595501

aliussvilt ritasvilt wwwsvilt

4 Všį Telšių apskrities verslo inkubatorius

Sedos g 34 LT-87101 Telšiai

+370 (444) 69201 69200

+370 (444) 51569

tavitavilt wwwtavilt

5 Všį Vilnijos verslo inkubatorius

Pramonės g 97 LT-11115 Vilnius

+370 (5) 2660660

+370 (5) 2660661

infovvilt businessincubatorvilniustakaslt wwwvvilt

6 Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius

Taikos pr 7 LT-31139 Visaginas

+370 (386) 70160

+370 (386) 70160

infoinkubatoriuslt wwwinkubatoriuslt

Verslo kūrimas konsultacijos įmonių formos

Neturintiems darbo bet norintiems imtis savarankiško verslo ţmonėms padėti

pasirengusi ir darbo birţa Teritorinės darbo birţos organizuoja nemokamus mokymus bei teikia nemokamas konsultacijas įvairiomis verslo temomis Mokymų metu gilinamasi į verslo pradmenis ndash įmonės rūšies parinkimą steigimą verslo planavimą supaţindinama su buhalterine apskaita mokesčiais analizuojamos verslo idėjos suteikiama informacija apie verslo plėtojimo kryptis mokoma kurti verslo planą ir daugelio kitų praktinių dalykų

Lietuvoje galima steigti įvairių teisinių formų įmones ndash tikrąsias ir komanditines ūkines bendrijas akcines uţdarąsias akcines investicines ţemės ūkio kooperatines bendroves ir kt Renkantis įmonės rūšį svarbu ţinoti kad steigiant akcinę bendrovę įstatinis kapitalas negali būti maţesnis nei 150 tūkst Lt o uţdarąją akcinę bendrovę ndash 10 tūkst Lt Jei neturite tiek lėšų ndash galima steigti individualią įmonę kuriai įstatinis kapitalas nereikalingas arba uţsiimti individualia veikla Tai gali daryti fiziniai asmenys neįregistruodami įmonės Tokią teisę numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) individuali veikla vadinama savarankiška veikla kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį Tai savarankiška bet kokio pobūdţio komercinė arba gamybinė veikla įskaitant tą kuria

verčiamasi turint verslo liudijimą (baldų gamintojai statybininkai remontininkai prekeiviai ir pan)

11

savarankiška kūryba (dailininkai rašytojai ir pan) profesinė veikla (advokatai notarai teismo antstoliai gydytojai ir pan)

sporto (sportininko rengimosi varţyboms ir dalyvavimo varţybose) veikla atlikėjo (aktoriaus dainininko muzikanto ir pan rengimosi viešam pasirodymui ir

dalyvavimo viešame pasirodyme) veikla

Asmuo gali uţsiimti individualia veikla neįsigijęs verslo liudijimo ir apie tai informuoti mokesčių administratorių arba vykdyti individualią veiklą kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą

Tačiau ne kiekviena individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimą Vienas esminių skirtumų tarp šių dviejų individualios veiklos rūšių ndash įsigijus verslo liudijimą yra iš anksto sumokamas fiksuoto dydţio pajamų mokestis O uţsiimant individualia veikla be verslo liudijimo pajamų mokestis mokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų einančių po to mokestinio laikotarpio geguţės 1 dienos

Taip pat svarbu yra ţinoti kad tiek juridiniams tiek fiziniams asmenims vykdantiems ekonominę veiklą Lietuvoje ir uţ tai gaunantiems atlygį gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti į biudţetą pridėtinės vertės mokestį (toliau vadinama ndash PVM) Tuo tikslu Valstybinė mokesčių inspekcija yra parengusi leidinius (bdquoFizinio asmens atmintinė apie pridėtinės vertės mokestįldquo bdquoAr reikia registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojuldquo bdquoAsmenų kurie nėra registruoti PVM mokėtojais PVM prievolėsldquo ir kt) apie įsiregistravimą PVM mokėtoju kuriuose yra paaiškinta kokią veiklą vykdantys fiziniai asmenys privalo registruotis PVM mokėtojais kokios yra neįsiregistravimo PVM mokėtojais pasekmės kokiais atvejais galima įsiregistruoti savanoriškai kokia įsiregistravimo tvarka kokie pagrindiniai fizinių asmenų apmokestinimo PVM bei PVM apskaitos ypatumai ir kt Ši ir kita reikalinga bei aktuali informacija apie asmenų registravimą PVM mokėtojais ir PVM ypatumus yra patalpinta VMI interneto svetainėje wwwvmilt

Ţemės ūkio sektorius

Siekiant uţtikrinti kaimo augimą artimiausius septynerius metus didinant ţemės ir maisto

bei miškų ūkio konkurencingumą sukuriant galimybių įvairinti ekonominę veiklą ir gerinti gyvenimo kokybę kaime taip pat puoselėjant esamas gamtines ţmogiškąsias ir kitas vertybes maţinant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei tarp atskirų regionų Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija yra parengusi Lietuvos kaimo plėtros 2007ndash2013 metų programą Šioje programoje numatytos keturios pagrindinės kaimo plėtros kryptys I kryptis ndash Ţemės maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas (tikslas ndash plėtoti modernų gebantį konkuruoti ţemės maisto ir miškų ūkį) II kryptis ndash Aplinkos ir kraštovaizdţio gerinimas (tikslas ndash gerinti aplinką kraštovaizdį ir sustabdyti biologinės įvairovės maţėjimą racionaliai naudojant ţemės išteklius remiant subalansuotą ţemės ir miškų ūkio plėtrą) III kryptis ndash Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas (tikslas ndash gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų uţimtumą kaimo vietovėse)

12

IV kryptis ndash LEADER metodu įgyvendinamos priemonės (tikslas ndash skatinti kaimo plėtrą ir ugdyti bendruomeniškumą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu)

Programos krypčių tikslams pasiekti yra numatyta daugybė priemonių skatinančių jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaime kaimo turizmą gyvenimo kokybės ir techninės bei infrastruktūrinės bazės kaime gerinimą bdquoJaunųjų ūkininkų įsikūrimasldquo bdquoŢemės ūkio valdų modernizavimasldquo bdquoPusiau natūrinis ūkininkavimasldquo bdquoŢemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūraldquo bdquoNaudojimasis konsultavimo paslaugomisldquo bdquoPerėjimas prie ne ţemės ūkio veiklosldquo bdquoParama verslo kūrimui ir plėtraildquo bdquoKaimo turizmo veiklos skatinimasldquo bdquoKaimo atnaujinimas ir plėtraldquo bdquoAgrarinės aplinkosaugos išmokosldquo bdquoIšmokos ūkininkams vietovėse kuriose yra kliūčių išskyrus kalnuotas vietovesldquo bdquoMiškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimasldquo ir kt Programoje numatytos priemonės skatins ne tik ţemės ūkio veiklą bet ir alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų taip pat smulkiojo verslo kaime ne ţemės ūkio sektoriuje iniciatyvų kūrimą uţimtumo didinimą ekonominės veiklos įvairinimą gerins kaimo fizinę ir socialinę infrastruktūrą rems jaunųjų ūkininkų įsikūrimą verslo kūrimą ir plėtrą kaimo turizmo bei tradicinių amatų centrų plėtrą sukurs papildomus pajamų šaltinius uţsiimantiems ne ţemės ūkio veikla kaime skatins verslumą rems kaimo paveldo išsaugojimą ir modernizavimą kraštovaizdţio atkūrimą

Lietuvos kaimo plėtros 2007ndash2013 metų programai įgyvendinti skiriama 2 mlrd 260 mln EUR

Platesnė informacija internete adresu httpwwwzumltltzemes-ukio-ministerijakaimo-pletra

MOKESČIAI

Lietuvoje mokesčius turi mokėti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir įstatymų nustatytais atvejais nenuolatiniai Lietuvos gyventojai

Nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio mokėjimo bei deklaravimo Lietuvoje tikslais neatsiţvelgiant į pilietybę laikomi asmenys tenkinantys bent vieną iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pateiktų kriterijų kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba asmeninių socialinių bei ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje nei uţsienio valstybėje arba kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis gyvena Lietuvoje ilgiau nei 183 dienas ir t t Jei kyla kokių nors neaiškumų galima pasikonsultuoti su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų ir Mokesčių informacijos centro (tel1882) specialistais

Koks asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju išsamiai paaiškinta leidinyje Kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslaisldquo kurį galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama ndash VMI) interneto svetainėje adresu wwwvmilt Jei kyla kokių nors neaiškumų galima pasikonsultuoti su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų specialistais

13

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčiai

Tačiau net jei ir esate nuolatinis Lietuvos gyventojas kitoje šalyje gautos pajamos ne

visais atvejais apmokestinamos Jeigu ES valstybėje narėje arba uţsienio valstybėje (šiuo metu taikomos 47 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys) su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nuo gautų pajamų (išskyrus dividendus honorarą ir palūkanas) sumokėtas pajamų mokestis tai Lietuvoje tos pačios pajamos nėra apmokestinamos dar kartą t y jos atleidţiamos nuo pajamų mokesčio jeigu pajamų gavėjas pateikia dokumentą įrodantį kad uţsienio valstybėje nuo tokių pajamų yra sumokėtas pajamų mokestis

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna dividendus honorarą ir palūkanas iš ES valstybės narės ar iš uţsienio valstybės su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba gauna bet kokios rūšies pajamų iš kitų uţsienio valstybių (išskyrus tikslines teritorijas) ir nuo tokių pajamų uţsienyje sumokėtas pajamų mokestis bei gyventojas turi tą faktą įrodantį dokumentą uţsienyje sumokėtas mokestis atskaitomas iš Lietuvoje nuo tokių pajamų mokėtinos pajamų mokesčio sumos

Lietuvoje pajamos apmokestinamos 15 proc pajamų mokesčio tarifu

Mokesčių lengvatos

Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas savo kalendorinių metų apmokestinamąsias

pajamas turi teisę susimaţinti jam taikomu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydţiu Be to gali susigrąţinti dalį išlaidų ndash sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pensijų įmokas įmokas uţ profesinį mokymą ar studijas kuriuos baigus įgyjamas pirmasis aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija taip pat uţ pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas kredito įstaigai sumokėtas palūkanas uţ vieną kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti ar uţ vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą) jeigu toks kreditas paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto kuriam statyti arba įsigyti paimtas kreditas statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m sausio 1 d ir sumokėtas kainos dalis uţ 2004-2008 m pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį įsigytą vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga

Mokesčių deklaravimas

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš uţsienio valstybių gavę pajamų turi jas nustatyta

tvarka deklaruoti ir tuo atveju jeigu tokios pajamos nėra atleidţiamos nuo mokesčio nuo jų apskaičiuoti bei į Lietuvos biudţetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudţeto pajamų surenkamąją sąskaitą) sumokėti pajamų mokestį Jeigu tuo laikotarpiu kai reikia pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją (iki kitų kalendorinių metų geguţės 1 d) gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos tokią deklaraciją Lietuvoje gali uţpildyti ir pateikti gyventojo įgaliotas asmuo (turintis notariškai patvirtintą gyventojo įgaliojimą) Uţpildytą deklaraciją mokesčio administratoriui Lietuvoje jis gali atsiųsti paštu arba pateikti elektroniniu būdu per VMI elektroninio

14

deklaravimo informacinę sistemą Kai deklaraciją gyventojas teikia elektroniniu būdu dokumentą apie uţsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą gyventojas savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi atsiųsti paštu arba įteikti per įgaliotą asmenį Metinės pajamų mokesčio deklaracijų formos deklaracijos pildymo taisyklės bei metodiniai nurodymai apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitų ir jas tvarkančių bankų sąrašai įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama VMI interneto svetainėje adresu wwwvmilt

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formos deklaracijos pildymo taisyklės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudţeto pajamų surenkamosios skaitos numeris įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama VMI interneto svetainėje wwwvmilt

NAUDINGOS NUORODOS Lietuvos darbo birţa ndash wwwldblt Leidinio bdquoValstybės ţiniosldquo internetinė svetainė ndash wwwvalstybes-zinioslt Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ndash wwwvtdlt Informacija apie tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ndash httpkariuomenekamlt Informacija apie darbo rinkos mokymo centrus teritorines darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybas ndash wwwdarborinkalt Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ndash wwwvmilt Ţemės ūkio ministerija ndash wwwzumlt

14

deklaravimo informacinę sistemą Kai deklaraciją gyventojas teikia elektroniniu būdu dokumentą apie uţsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą gyventojas savo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi atsiųsti paštu arba įteikti per įgaliotą asmenį Metinės pajamų mokesčio deklaracijų formos deklaracijos pildymo taisyklės bei metodiniai nurodymai apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitų ir jas tvarkančių bankų sąrašai įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama VMI interneto svetainėje adresu wwwvmilt

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formos deklaracijos pildymo taisyklės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudţeto pajamų surenkamosios skaitos numeris įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama VMI interneto svetainėje wwwvmilt

NAUDINGOS NUORODOS Lietuvos darbo birţa ndash wwwldblt Leidinio bdquoValstybės ţiniosldquo internetinė svetainė ndash wwwvalstybes-zinioslt Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ndash wwwvtdlt Informacija apie tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ndash httpkariuomenekamlt Informacija apie darbo rinkos mokymo centrus teritorines darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybas ndash wwwdarborinkalt Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ndash wwwvmilt Ţemės ūkio ministerija ndash wwwzumlt

15

S O C I A L I N Ė S G A R A N T I J O S S V E I K AT O S A P S A U G A S C I A L I N I S B Ū S TA S

SOCIALINĖS GARANTIJOS

Teisinga socialinė politika yra svarbus kiekvienos demokratinės valstybės saugumo ir stabilumo garantas todėl šiai sričiai Lietuvoje skiriamas ypač didelis dėmesys Atsiţvelgiant į besikeičiančią šalies ekonominę ir socialinę padėtį socialinės apsaugos sistema yra tobulinama Mūsų šalies gyventojams priklausančios socialinės garantijos uţtikrina valstybės rūpestį tiek dirbančiaisiais tiek bedarbiais taip pat pensininkais ir šeimomis auginančiomis vaikus bei socialiai remtinais asmenimis

Valstybinis socialinis draudimas sudaro didţiausią Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalį Juo apdrausti beveik visi Lietuvos gyventojai o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas ndash garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos traumos motinystės tėvystės motinystės (tėvystės) senatvės negalios nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos bei kitais numatytais atvejais Visas valstybinio socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (wwwsodralt)

Pensijos ir kompensacijos uţ ypatingas darbo sąlygas

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ndash svarbiausia socialinės apsaugos

senatvėje rūšis Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys kuriems yra sukakęs nustatytas senatvės pensijos amţius (vyrai ndash 62 m ir 6 mėn moterys ndash 60 metų) ir turi 15 metų minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo staţą nustatytą senatvės pensijai 2004 metais vidutinė senatvės pensija įgijusiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo staţą (30 metų) sudarė 37853 Lt 2005 metais ndash 42808 Lt 2006 metais ndash 48606 Lt 2007 metais ndash 60838 Lt 2008 metais ndash 78636 Lt 2009 m II ketvirtį ndash 83224 Lt

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m liepos 1 d ndash invalidumo) pensijos ndash svarbiausia socialinės apsaugos rūšis neįgalumo atveju Šios pensijos skiriamos asmenims kurie darbingumo lygio nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo staţą netekto darbingumo pensijai gauti Minimalaus ir būtinojo šio staţo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens amţiaus Vidutinė netekto darbingumo pensija 2004 metais sudarė 32557 Lt 2005 metais ndash 36904 Lt 2006 metais ndash 38071 Lt 2007 metais ndash 45807 Lt 2008 metais ndash 56796 lt 2009 m II ketvirtį ndash 60529 Lt

Našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amţių sukakusiems asmenims (nepriklausomai nuo našlio amţiaus sutuoktinio mirties metu) jei mirusysis bent minimalų staţą reikalingą senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijai skirti buvo įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse įstaigose ar organizacijose išskyrus tuos asmenis kurie iki mirties dienos

Teisinga socialinė

politika yra svarbus

kiekvienos

demokratinės

valstybės saugumo

ir stabilumo

garantas

16

gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją Skiriant našlių pensijas uţ asmenis mirusius iki 1991-06-01 staţo reikalavimai mirusiajam netaikomi Našlių pensijos taip pat skiriamos asmenims kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripaţinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m liepos 1 d ndash invalidais) Našliai neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų įgyja teisę gauti našlių pensiją jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne maţiau kaip 1 metai Našlių pensijos skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydţio (nuo 2007 m sausio 1 d ndash 70 litų) Našliui susituokus našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas

Be to Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatytos kompensacijos uţ ypatingas darbo sąlygas Jos skiriamos tiems kurie iki 1995 metų nustatytą laiką dirbo ypatingomis darbo sąlygomis Kompensacijos uţ ypatingas darbo sąlygas mokamos iki senatvės pensijos amţiaus sukakties jų dydis ndash 15 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos 2009 m II ketvirtį šis kompensacijos dydis ndash 540 Lt

Nuo 2004 m liepos 1 d įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas įteisinęs naują pensijų rūšį ndash išankstines senatvės pensijas Išankstinės senatvės pensijos padeda uţtikrinti socialines garantijas ilgalaikiams priešpensinio amţiaus bedarbiams Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip kaip valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija ir maţinama po 04 procento uţ kiekvieną mėnesį likusį iki senatvės pensijos amţiaus Vidutinė išankstinė senatvės pensija 2004 metais buvo 30097 Lt 2005 metais ndash 33560 Lt 2006 metais ndash 37404 Lt 2007 metais ndash 45028 Lt 2008 metais ndash 56208 Lt 2009 m II ketvirtį - 59509 Lt

Nuo 2004 metų visi dirbantieji privalomai draudţiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu visai valstybinei socialinio draudimo pensijai jeigu jie dar nėra sulaukę senatvės pensijos amţiaus gali dalyvauti naujojoje pensijų kaupimo sistemoje Dalyvaujant šioje sistemoje dalis jų privalomų valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų pervedama į jų pensijų sąskaitas pasirinktuose pensijų fonduose kur lėšos investuojamos atsiţvelgiant į konkretaus pensijų fondo strategiją Pensijų fonduose lėšos kaupiamos kol asmeniui sukanka pensinis amţius Pensijų kaupimo dalyvio mirties atveju sukauptos lėšos yra paveldimos

2009 metų liepą pensijų kaupime dalyvavo beveik 998 tūkst asmenų Daugiau informacijos apie naująją pensijų kaupimo sistemą galima rasti internete adresu wwwpensijusistemalt

Valstybinės šalpos išmokos

Per valstybinių šalpos išmokų sistemą valstybė uţtikrina minimalų pagyvenimo lygį

tokioms itin socialiai paţeidţiamoms gyventojų grupėms kaip neįgalieji senatvės pensijos amţių sukakę asmenys našlaičiai daugiavaikės motinos neįgalius asmenis slaugantys ir priţiūrintys artimieji Šalpos išmokos mokamos tiems asmenims kurie negalios senatvės ar maitintojo netekimo atveju neįgyja teisės gauti išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudţeto lėšų arba šios išmokos yra labai maţos

Šiuo metu skiriamos šios valstybinės šalpos išmokos ndash šalpos pensijos

17

ndash šalpos našlaičių pensijos ndash šalpos kompensacijos ndash slaugos arba prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos

Šalpos pensijos

Mokant šalpos pensijas visų pirma remiamos neįgalius vaikus auginančios šeimos

Vaikams kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis mokama 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų (toliau ndash bazinė pensija) dydţio pensija (nuo 2008-08-01 ndash 720 Lt) vidutinę negalią turintiems ndash 15 bazinės pensijos (540 Lt) o vaikams kurie turi lengvą neįgalumą mokama 1 bazinė pensija arba 360 Lt

Darbingo amţiaus neįgaliesiems neturintiems teisės gauti tokio paties dydţio arba didesnių pensijų iš bdquoSodrosldquo arba valstybės biudţeto o taip pat uţsienio valstybių pensijų taip pat mokamos šalpos pensijos Pensijų dydţiai šiems asmenims diferencijuojami atsiţvelgiant į nustatytą darbingumo lygį Tuo pačiu siekiama kad didesnę valstybės paramą gautų tie neįgalieji kurie neįgijo reikalaujamo pensijų draudimo staţo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti dėl objektyvių prieţasčių ndash buvo neįgalūs nuo vaikystės slaugė neįgalius vaikus ar kitus šeimos narius augino vaikus Atsiţvelgiant į šias aplinkybes šalpos pensijų dydţiai darbingo amţiaus neįgaliesiems varijuoja nuo 09 bazinės pensijos dydţio (324 Lt) iki 2 bazinių pensijų dydţio

Nuo 2006-01-01 šalpos pensijos pradėtos skirti ir senatvės pensijos amţių sukakusiems bet neturintiems teisės gauti didesnių ar tokio paties dydţio kitų pensijų ir (ar) pensijų išmokų asmenims Jiems mokama 09 bazinės pensijos dydţio išmoka

Šalpos našlaičių pensijos

Šalpos našlaičių pensijos skiriamos visiems iki 18 metų vaikams našlaičiams kurie

negauna valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų dėl to kad jų mirę tėvai (vienas iš tėvų) nebuvo įgiję reikalaujamo pensijų draudimo staţo Šios pensijos taip pat skiriamos ir mokamos sukakusiems 18 metų mirusio asmens vaikams kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose tačiau ne vyresniems negu 24 metų Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi ir tie 18 metų sukakę mirusiojo vaikai kurie buvo pripaţinti neįgaliais iki tos dienos (įskaitytinai) kurią jiems sukako 18 metų Vienam vaikui mokama 05 bazinės pensijos (180 Lt) Kai teisę gauti šią pensiją turi 4 ar daugiau mirusiojo vaikų (įvaikių) 15 bazinės pensijos skiriama ir mokama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis

Šalpos kompensacijos

Šios kompensacijos skiriamos motinoms kurios iki 1995 metų sausio 1 d pagimdė 5 ar

daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų o taip pat tėvams (įtėviams) kurie iki 1995 m sausio 1 d ne maţiau kaip 10 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus Šios kompensacijos skiriamos sukakus 5 metais maţesnį uţ senatvės pensijos amţių arba netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo ir mokamos iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo ar kitokią pensiją ir (ar)

18

pensijų išmoką atsiradimo dienos Įgijus teisę gauti tokio paties ar maţesnio dydţio pensiją ir (ar) pensijų išmoką asmens pasirinkimu toliau mokama arba šalpos kompensacija arba anoji išmoka

Slaugos arba prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos

Tikslinės kompensacijos ndash papildomos išmokos kurios mokamos kas mėnesį kartu su

neįgaliems vaikams bei kitiems neįgaliems asmenims paskirtomis kitomis pensijomis ir (ar) pensijų išmokomis Šiomis papildomomis išmokomis siekiama kompensuoti patiriamas papildomas išlaidas iš jų ndash susietas su jų nuolatinės slaugos arba prieţiūros (pagalbos) būtinybe 25 bazinės pensijos (900 Lt) dydţio slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos tiems neįgaliesiems kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis Prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos tiems asmenims kuriems būtina nuolatinė prieţiūra (pagalba) (neįgaliems vaikams ši sąlyga netaikoma) 75-100 proc darbingumo netekusiems asmenims ir vaikams su sunkia negalia mokama 1 bazinės pensijos dydţio prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija o netekusiems 60-70 proc darbingumo asmenims vaikams su vidutine negalia ir senatvės pensijos amţių sukakusiems asmenims ndash 05 bazinės pensijos

Valstybinio socialinio draudimo išmokos

Teisę gauti ligos profesinės reabilitacijos ar motinystės tėvystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpą turi asmenys kurie yra draudţiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu

Ligos pašalpa skiriama jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Ligos pašalpos skyrimo pagrindas ndash nedarbingumo paţymėjimas Ligos pašalpą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas sutampančias su darbuotojo darbo grafiku moka darbdavys Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti maţesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos ndash 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Šios įstatymo nuostatos laikinai galioja nuo 2009 m geguţės 1 d iki 2010 m gruodţio 31 d Ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui priţiūrėti lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ligos pašalpa tapus laikinai nedarbingam dėl audinių ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio Ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų per mėnesį negali būti maţesnė uţ nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų ketvirtadalį

Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos paţymėjimas Profesinės reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama uţ dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos kol asmuo taps darbingu arba bus pripaţintas nedarbingu ar iš dalies

19

darbingu bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (uţ praėjusį mėnesį) Profesinės reabilitacijos pašalpa lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradţioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi asmenys

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Kompensuojamasis uţdarbis pagal kurį nustatomas motinystės tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudţiamąsias pajamas turėtas per 12 kalendorinių mėnesių buvusių prieš nėštumo ir gimdymo tėvystės arba vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį Moterims suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių motinystės pašalpa mokama uţ 126 kalendorines dienas Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas pašalpa mokama papildomai uţ 14 kalendorinių dienų Moterims kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas motinystės pašalpa mokama uţ 56 kalendorines dienas po gimdymo Moterims kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas motinystės pašalpa mokama uţ 70 kalendorinių dienų po gimdymo Moterims pagimdţiusioms 22-30 nėštumo savaitę motinystės pašalpa mokama uţ 28 kalendorines dienas po gimdymo Moterims pagimdţiusioms 22-30 nėštumo savaitę komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas pašalpa papildomai mokama uţ 14 kalendorinių dienų Asmeniui įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos kol kūdikiui sueis 70 dienų Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė uţ nėštumo ir gimdymo atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalį Jei gimė daugiau negu vienas vaikas motinystės pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams ndash 2 kartus gimus trynukams ndash 3 kartus ir t t)

Tėvystės atostogos suteikiamos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol kol vaikui sukaks 1 mėnuo Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė uţ tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalį Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje tėvystės pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uţdarbį tik tose darbovietėse kuriose jis yra išleistas tėvystės atostogų

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko prieţiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sukanka dveji metai Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas) jeigu jie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalingo ligos ir motinystės socialinio draudimo staţo dėl to kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų profesinių bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo

20

baigimą įrodantį dokumentą) kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių Taip pat teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi tie apdraustieji asmenys kurie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalaujamo staţo dėl to kad nurodytais laikotarpiais buvo draudţiami kaip statutiniai valstybės tarnautojai ar pareigūnai ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų o kol vaikui sueis dveji metai ndash 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė nei vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalis Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų prieţiūros atostogose motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus gimus trynukams - 3 kartus ir t t) Kai vaiko prieţiūros atostogose esanti moteris gauna naujas nėštumo ir gimdymo atostogas jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos gali būti mokamos tokio pat dydţio kaip ir buvo apskaičiuotos ankstesnio gimdymo atveju nebent motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota iš laikotarpio kai moteris buvo nėštumo ir gimdymo arba vaiko prieţiūros atostogose yra didesnė uţ motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą gautą prieš šias nėštumo ir gimdymo atostogas ar atostogas vaikui priţiūrėti Taip pat jei moteris esanti vaiko prieţiūros atostogose įgyja teisę gauti motinystės pašalpą (nėštumo ir gimdymo laikotarpiu) dėl kito vaiko tai šiuo atveju bus mokamos dvi pašalpos ndash motinystės ir motinystės (tėvystės) Tuo atveju kai apdraustasis augina vaiką iki dvejų metų ir dirba (turi draudţiamųjų pajamų) mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis (skirtumas apdraustajam apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudţiamųjų pajamų)

Pašalpos (ligos profesinės reabilitacijos motinystės tėvystės bei motinystės (tėvystės)) gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uţdarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudţiamųjų pajamų penkių dydţių sumos Paţymėtina kad į ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą įskaitomi darbo uţsienyje laikotarpiai (jeigu tai nustatyta tarptautinėse sutartyse ES teisės aktuose ar kai asmuo draudţiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais nustatytais 1968 m vasario 29 d Tarybos reglamento (EEB EURATOMAS EAPB) Nr 25968) tačiau tik tuo atveju kai jie nesutampa su laiku dirbtu Lietuvos Respublikoje Teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas turi tik tie asmenys kurie buvo privalomai draudţiami šios rūšies socialiniu draudimu jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga yra ištirti ir pripaţinti draudiminiais įvykiais Šiuo draudimu apdraustiems asmenims ţuvus ar mirus teisės aktų nustatyta tvarka teisę į nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas įgyja jų šeimos nariai

Nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokų rūšys 1 Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo darbo uţmokesčio dydţio nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atstatymo arba kol bus pripaţintas netektas darbingumas)

2 Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (kompensacijos dydis priklauso nuo netektų darbingumo procentų)

3 Netekto darbingumo periodinė kompensacija 4 Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio (lygi 100

einamųjų metų draudţiamųjų pajamų galiojusių mirties mėnesį) 5 Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (apskaičiuojama kaip ir netekto

darbingumo kompensacija pagal atitinkamą formulę)

21

Nedarbo draudimo išmokos

Nedarbo draudimo išmoka skiriama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio

draudimo įstatymą Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiu teritorinėje darbo birţoje įsiregistravęs apdraustasis kuriam teritorinė darbo birţa nepasiūlė darbo atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu

ndash bedarbis per pastaruosius 36 mėnesius turėjęs bent 18 mėnesių nedarbo draudimo staţą o paskutinį laikotarpį buvo draustas Lietuvoje Ji siejama su turėto uţdarbio dydţiu

ndash asmuo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju

ndash asmuo baigęs privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavęs ne maţiau kaip pusę nustatyto laiko

Jei bedarbis neturi 18 mėn nedarbo draudimo staţo per paskutinius 36 mėn Lietuvoje

tačiau per paskutinius 36 mėn yra dirbęs kitoje ES valstybėje narėje tai pateikęs ES valstybės narės kompetentingos įdarbinimo įstaigos išduotą formos E 301 paţymėjimą bedarbiui gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka Bedarbis E 301 formą gali gauti dar būdamas ES valstybėje narėje kurioje legaliai dirbo ir buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu arba teritorinėje darbo birţoje uţpildęs prašymą kuris siunčiamas ES valstybės narės kompetentingai įstaigai Gavusi E 301 formą teritorinė darbo birţa pagal Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr 140871 67 str sumuoja draudimo laikotarpius įgytus Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje ir paskiria bedarbiui nedarbo draudimo išmoką Tačiau svarbu kad paskutinis draudimo laikotarpis būtų įgytas Lietuvoje tik tada asmeniui susumavus draudimo laikotarpius gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka

Europos Sąjungoje galioja bendra taisyklė kad nedarbo išmoką moka ta valstybė narė

kurioje asmuo netenka darbo arba kurioje paskutiniu metu dirbo ir mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama atsiţvelgiant į darbo uţmokestį kurį bedarbis gavo dirbdamas paskutinį darbą toje ES valstybėje narėje Jeigu bedarbis paskutinėje darbo vietoje dirbo trumpiau nei keturias savaites nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis įprastiniu darbo uţmokesčiu atitinkančiu bedarbio gautą darbo uţmokestį lygiaverčiame ar panašiame darbe paskutinėje jo darbo vietoje kitos ES valstybėje narėje

Jei asmuo gaunantis nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje nori vykti ieškoti darbo į kitą

Europos Sąjungos Europos Ekonominės Erdvės valstybę ar Šveicariją vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentu Lietuvoje paskirta nedarbo išmoka gali būti laikinai mokama asmeniui išvykus ieškoti darbo svetur jeigu įvykdomos anksčiau nurodytos sąlygos

ndash bedarbis prieš išvykdamas darbo ieškoti į kitą ES valstybę narę turi būti bent 4 savaites įsiregistravęs ES valstybės narės kompetentingoje įdarbinimo įstaigoje kuri jam moka nedarbo draudimo išmoką Pastaroji šį laikotarpį gali tam tikrais atvejais sutrumpinti

ndash bedarbis prieš išvykdamas ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę turi kreiptis į kompetentingą nedarbo draudimo išmoką mokančią įdarbinimo įstaigą kuri išduoda bedarbiui

18

pensijų išmoką atsiradimo dienos Įgijus teisę gauti tokio paties ar maţesnio dydţio pensiją ir (ar) pensijų išmoką asmens pasirinkimu toliau mokama arba šalpos kompensacija arba anoji išmoka

Slaugos arba prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos

Tikslinės kompensacijos ndash papildomos išmokos kurios mokamos kas mėnesį kartu su

neįgaliems vaikams bei kitiems neįgaliems asmenims paskirtomis kitomis pensijomis ir (ar) pensijų išmokomis Šiomis papildomomis išmokomis siekiama kompensuoti patiriamas papildomas išlaidas iš jų ndash susietas su jų nuolatinės slaugos arba prieţiūros (pagalbos) būtinybe 25 bazinės pensijos (900 Lt) dydţio slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos tiems neįgaliesiems kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis Prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokamos tiems asmenims kuriems būtina nuolatinė prieţiūra (pagalba) (neįgaliems vaikams ši sąlyga netaikoma) 75-100 proc darbingumo netekusiems asmenims ir vaikams su sunkia negalia mokama 1 bazinės pensijos dydţio prieţiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija o netekusiems 60-70 proc darbingumo asmenims vaikams su vidutine negalia ir senatvės pensijos amţių sukakusiems asmenims ndash 05 bazinės pensijos

Valstybinio socialinio draudimo išmokos

Teisę gauti ligos profesinės reabilitacijos ar motinystės tėvystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpą turi asmenys kurie yra draudţiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu

Ligos pašalpa skiriama jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Ligos pašalpos skyrimo pagrindas ndash nedarbingumo paţymėjimas Ligos pašalpą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas sutampančias su darbuotojo darbo grafiku moka darbdavys Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti maţesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos ndash 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Šios įstatymo nuostatos laikinai galioja nuo 2009 m geguţės 1 d iki 2010 m gruodţio 31 d Ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui priţiūrėti lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ligos pašalpa tapus laikinai nedarbingam dėl audinių ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio Ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų per mėnesį negali būti maţesnė uţ nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų ketvirtadalį

Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos paţymėjimas Profesinės reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama uţ dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos kol asmuo taps darbingu arba bus pripaţintas nedarbingu ar iš dalies

19

darbingu bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (uţ praėjusį mėnesį) Profesinės reabilitacijos pašalpa lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradţioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi asmenys

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Kompensuojamasis uţdarbis pagal kurį nustatomas motinystės tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudţiamąsias pajamas turėtas per 12 kalendorinių mėnesių buvusių prieš nėštumo ir gimdymo tėvystės arba vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį Moterims suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių motinystės pašalpa mokama uţ 126 kalendorines dienas Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas pašalpa mokama papildomai uţ 14 kalendorinių dienų Moterims kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas motinystės pašalpa mokama uţ 56 kalendorines dienas po gimdymo Moterims kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas motinystės pašalpa mokama uţ 70 kalendorinių dienų po gimdymo Moterims pagimdţiusioms 22-30 nėštumo savaitę motinystės pašalpa mokama uţ 28 kalendorines dienas po gimdymo Moterims pagimdţiusioms 22-30 nėštumo savaitę komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas pašalpa papildomai mokama uţ 14 kalendorinių dienų Asmeniui įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos kol kūdikiui sueis 70 dienų Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė uţ nėštumo ir gimdymo atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalį Jei gimė daugiau negu vienas vaikas motinystės pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams ndash 2 kartus gimus trynukams ndash 3 kartus ir t t)

Tėvystės atostogos suteikiamos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol kol vaikui sukaks 1 mėnuo Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė uţ tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalį Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje tėvystės pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uţdarbį tik tose darbovietėse kuriose jis yra išleistas tėvystės atostogų

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko prieţiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sukanka dveji metai Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas) jeigu jie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalingo ligos ir motinystės socialinio draudimo staţo dėl to kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų profesinių bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo

20

baigimą įrodantį dokumentą) kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių Taip pat teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi tie apdraustieji asmenys kurie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalaujamo staţo dėl to kad nurodytais laikotarpiais buvo draudţiami kaip statutiniai valstybės tarnautojai ar pareigūnai ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų o kol vaikui sueis dveji metai ndash 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė nei vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalis Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų prieţiūros atostogose motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus gimus trynukams - 3 kartus ir t t) Kai vaiko prieţiūros atostogose esanti moteris gauna naujas nėštumo ir gimdymo atostogas jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos gali būti mokamos tokio pat dydţio kaip ir buvo apskaičiuotos ankstesnio gimdymo atveju nebent motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota iš laikotarpio kai moteris buvo nėštumo ir gimdymo arba vaiko prieţiūros atostogose yra didesnė uţ motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą gautą prieš šias nėštumo ir gimdymo atostogas ar atostogas vaikui priţiūrėti Taip pat jei moteris esanti vaiko prieţiūros atostogose įgyja teisę gauti motinystės pašalpą (nėštumo ir gimdymo laikotarpiu) dėl kito vaiko tai šiuo atveju bus mokamos dvi pašalpos ndash motinystės ir motinystės (tėvystės) Tuo atveju kai apdraustasis augina vaiką iki dvejų metų ir dirba (turi draudţiamųjų pajamų) mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis (skirtumas apdraustajam apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudţiamųjų pajamų)

Pašalpos (ligos profesinės reabilitacijos motinystės tėvystės bei motinystės (tėvystės)) gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uţdarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudţiamųjų pajamų penkių dydţių sumos Paţymėtina kad į ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą įskaitomi darbo uţsienyje laikotarpiai (jeigu tai nustatyta tarptautinėse sutartyse ES teisės aktuose ar kai asmuo draudţiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais nustatytais 1968 m vasario 29 d Tarybos reglamento (EEB EURATOMAS EAPB) Nr 25968) tačiau tik tuo atveju kai jie nesutampa su laiku dirbtu Lietuvos Respublikoje Teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas turi tik tie asmenys kurie buvo privalomai draudţiami šios rūšies socialiniu draudimu jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga yra ištirti ir pripaţinti draudiminiais įvykiais Šiuo draudimu apdraustiems asmenims ţuvus ar mirus teisės aktų nustatyta tvarka teisę į nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas įgyja jų šeimos nariai

Nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokų rūšys 1 Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo darbo uţmokesčio dydţio nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atstatymo arba kol bus pripaţintas netektas darbingumas)

2 Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (kompensacijos dydis priklauso nuo netektų darbingumo procentų)

3 Netekto darbingumo periodinė kompensacija 4 Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio (lygi 100

einamųjų metų draudţiamųjų pajamų galiojusių mirties mėnesį) 5 Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (apskaičiuojama kaip ir netekto

darbingumo kompensacija pagal atitinkamą formulę)

21

Nedarbo draudimo išmokos

Nedarbo draudimo išmoka skiriama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio

draudimo įstatymą Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiu teritorinėje darbo birţoje įsiregistravęs apdraustasis kuriam teritorinė darbo birţa nepasiūlė darbo atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu

ndash bedarbis per pastaruosius 36 mėnesius turėjęs bent 18 mėnesių nedarbo draudimo staţą o paskutinį laikotarpį buvo draustas Lietuvoje Ji siejama su turėto uţdarbio dydţiu

ndash asmuo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju

ndash asmuo baigęs privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavęs ne maţiau kaip pusę nustatyto laiko

Jei bedarbis neturi 18 mėn nedarbo draudimo staţo per paskutinius 36 mėn Lietuvoje

tačiau per paskutinius 36 mėn yra dirbęs kitoje ES valstybėje narėje tai pateikęs ES valstybės narės kompetentingos įdarbinimo įstaigos išduotą formos E 301 paţymėjimą bedarbiui gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka Bedarbis E 301 formą gali gauti dar būdamas ES valstybėje narėje kurioje legaliai dirbo ir buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu arba teritorinėje darbo birţoje uţpildęs prašymą kuris siunčiamas ES valstybės narės kompetentingai įstaigai Gavusi E 301 formą teritorinė darbo birţa pagal Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr 140871 67 str sumuoja draudimo laikotarpius įgytus Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje ir paskiria bedarbiui nedarbo draudimo išmoką Tačiau svarbu kad paskutinis draudimo laikotarpis būtų įgytas Lietuvoje tik tada asmeniui susumavus draudimo laikotarpius gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka

Europos Sąjungoje galioja bendra taisyklė kad nedarbo išmoką moka ta valstybė narė

kurioje asmuo netenka darbo arba kurioje paskutiniu metu dirbo ir mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama atsiţvelgiant į darbo uţmokestį kurį bedarbis gavo dirbdamas paskutinį darbą toje ES valstybėje narėje Jeigu bedarbis paskutinėje darbo vietoje dirbo trumpiau nei keturias savaites nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis įprastiniu darbo uţmokesčiu atitinkančiu bedarbio gautą darbo uţmokestį lygiaverčiame ar panašiame darbe paskutinėje jo darbo vietoje kitos ES valstybėje narėje

Jei asmuo gaunantis nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje nori vykti ieškoti darbo į kitą

Europos Sąjungos Europos Ekonominės Erdvės valstybę ar Šveicariją vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentu Lietuvoje paskirta nedarbo išmoka gali būti laikinai mokama asmeniui išvykus ieškoti darbo svetur jeigu įvykdomos anksčiau nurodytos sąlygos

ndash bedarbis prieš išvykdamas darbo ieškoti į kitą ES valstybę narę turi būti bent 4 savaites įsiregistravęs ES valstybės narės kompetentingoje įdarbinimo įstaigoje kuri jam moka nedarbo draudimo išmoką Pastaroji šį laikotarpį gali tam tikrais atvejais sutrumpinti

ndash bedarbis prieš išvykdamas ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę turi kreiptis į kompetentingą nedarbo draudimo išmoką mokančią įdarbinimo įstaigą kuri išduoda bedarbiui

19

darbingu bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (uţ praėjusį mėnesį) Profesinės reabilitacijos pašalpa lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradţioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi asmenys

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Kompensuojamasis uţdarbis pagal kurį nustatomas motinystės tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudţiamąsias pajamas turėtas per 12 kalendorinių mėnesių buvusių prieš nėštumo ir gimdymo tėvystės arba vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį Moterims suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių motinystės pašalpa mokama uţ 126 kalendorines dienas Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas pašalpa mokama papildomai uţ 14 kalendorinių dienų Moterims kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas motinystės pašalpa mokama uţ 56 kalendorines dienas po gimdymo Moterims kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas motinystės pašalpa mokama uţ 70 kalendorinių dienų po gimdymo Moterims pagimdţiusioms 22-30 nėštumo savaitę motinystės pašalpa mokama uţ 28 kalendorines dienas po gimdymo Moterims pagimdţiusioms 22-30 nėštumo savaitę komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas pašalpa papildomai mokama uţ 14 kalendorinių dienų Asmeniui įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos kol kūdikiui sueis 70 dienų Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė uţ nėštumo ir gimdymo atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalį Jei gimė daugiau negu vienas vaikas motinystės pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams ndash 2 kartus gimus trynukams ndash 3 kartus ir t t)

Tėvystės atostogos suteikiamos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol kol vaikui sukaks 1 mėnuo Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Tėvystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė uţ tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalį Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje tėvystės pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uţdarbį tik tose darbovietėse kuriose jis yra išleistas tėvystės atostogų

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko prieţiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sukanka dveji metai Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas) jeigu jie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalingo ligos ir motinystės socialinio draudimo staţo dėl to kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų profesinių bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo

20

baigimą įrodantį dokumentą) kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių Taip pat teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi tie apdraustieji asmenys kurie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalaujamo staţo dėl to kad nurodytais laikotarpiais buvo draudţiami kaip statutiniai valstybės tarnautojai ar pareigūnai ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų o kol vaikui sueis dveji metai ndash 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė nei vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalis Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų prieţiūros atostogose motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus gimus trynukams - 3 kartus ir t t) Kai vaiko prieţiūros atostogose esanti moteris gauna naujas nėštumo ir gimdymo atostogas jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos gali būti mokamos tokio pat dydţio kaip ir buvo apskaičiuotos ankstesnio gimdymo atveju nebent motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota iš laikotarpio kai moteris buvo nėštumo ir gimdymo arba vaiko prieţiūros atostogose yra didesnė uţ motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą gautą prieš šias nėštumo ir gimdymo atostogas ar atostogas vaikui priţiūrėti Taip pat jei moteris esanti vaiko prieţiūros atostogose įgyja teisę gauti motinystės pašalpą (nėštumo ir gimdymo laikotarpiu) dėl kito vaiko tai šiuo atveju bus mokamos dvi pašalpos ndash motinystės ir motinystės (tėvystės) Tuo atveju kai apdraustasis augina vaiką iki dvejų metų ir dirba (turi draudţiamųjų pajamų) mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis (skirtumas apdraustajam apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudţiamųjų pajamų)

Pašalpos (ligos profesinės reabilitacijos motinystės tėvystės bei motinystės (tėvystės)) gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uţdarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudţiamųjų pajamų penkių dydţių sumos Paţymėtina kad į ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą įskaitomi darbo uţsienyje laikotarpiai (jeigu tai nustatyta tarptautinėse sutartyse ES teisės aktuose ar kai asmuo draudţiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais nustatytais 1968 m vasario 29 d Tarybos reglamento (EEB EURATOMAS EAPB) Nr 25968) tačiau tik tuo atveju kai jie nesutampa su laiku dirbtu Lietuvos Respublikoje Teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas turi tik tie asmenys kurie buvo privalomai draudţiami šios rūšies socialiniu draudimu jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga yra ištirti ir pripaţinti draudiminiais įvykiais Šiuo draudimu apdraustiems asmenims ţuvus ar mirus teisės aktų nustatyta tvarka teisę į nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas įgyja jų šeimos nariai

Nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokų rūšys 1 Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo darbo uţmokesčio dydţio nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atstatymo arba kol bus pripaţintas netektas darbingumas)

2 Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (kompensacijos dydis priklauso nuo netektų darbingumo procentų)

3 Netekto darbingumo periodinė kompensacija 4 Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio (lygi 100

einamųjų metų draudţiamųjų pajamų galiojusių mirties mėnesį) 5 Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (apskaičiuojama kaip ir netekto

darbingumo kompensacija pagal atitinkamą formulę)

21

Nedarbo draudimo išmokos

Nedarbo draudimo išmoka skiriama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio

draudimo įstatymą Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiu teritorinėje darbo birţoje įsiregistravęs apdraustasis kuriam teritorinė darbo birţa nepasiūlė darbo atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu

ndash bedarbis per pastaruosius 36 mėnesius turėjęs bent 18 mėnesių nedarbo draudimo staţą o paskutinį laikotarpį buvo draustas Lietuvoje Ji siejama su turėto uţdarbio dydţiu

ndash asmuo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju

ndash asmuo baigęs privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavęs ne maţiau kaip pusę nustatyto laiko

Jei bedarbis neturi 18 mėn nedarbo draudimo staţo per paskutinius 36 mėn Lietuvoje

tačiau per paskutinius 36 mėn yra dirbęs kitoje ES valstybėje narėje tai pateikęs ES valstybės narės kompetentingos įdarbinimo įstaigos išduotą formos E 301 paţymėjimą bedarbiui gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka Bedarbis E 301 formą gali gauti dar būdamas ES valstybėje narėje kurioje legaliai dirbo ir buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu arba teritorinėje darbo birţoje uţpildęs prašymą kuris siunčiamas ES valstybės narės kompetentingai įstaigai Gavusi E 301 formą teritorinė darbo birţa pagal Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr 140871 67 str sumuoja draudimo laikotarpius įgytus Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje ir paskiria bedarbiui nedarbo draudimo išmoką Tačiau svarbu kad paskutinis draudimo laikotarpis būtų įgytas Lietuvoje tik tada asmeniui susumavus draudimo laikotarpius gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka

Europos Sąjungoje galioja bendra taisyklė kad nedarbo išmoką moka ta valstybė narė

kurioje asmuo netenka darbo arba kurioje paskutiniu metu dirbo ir mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama atsiţvelgiant į darbo uţmokestį kurį bedarbis gavo dirbdamas paskutinį darbą toje ES valstybėje narėje Jeigu bedarbis paskutinėje darbo vietoje dirbo trumpiau nei keturias savaites nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis įprastiniu darbo uţmokesčiu atitinkančiu bedarbio gautą darbo uţmokestį lygiaverčiame ar panašiame darbe paskutinėje jo darbo vietoje kitos ES valstybėje narėje

Jei asmuo gaunantis nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje nori vykti ieškoti darbo į kitą

Europos Sąjungos Europos Ekonominės Erdvės valstybę ar Šveicariją vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentu Lietuvoje paskirta nedarbo išmoka gali būti laikinai mokama asmeniui išvykus ieškoti darbo svetur jeigu įvykdomos anksčiau nurodytos sąlygos

ndash bedarbis prieš išvykdamas darbo ieškoti į kitą ES valstybę narę turi būti bent 4 savaites įsiregistravęs ES valstybės narės kompetentingoje įdarbinimo įstaigoje kuri jam moka nedarbo draudimo išmoką Pastaroji šį laikotarpį gali tam tikrais atvejais sutrumpinti

ndash bedarbis prieš išvykdamas ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę turi kreiptis į kompetentingą nedarbo draudimo išmoką mokančią įdarbinimo įstaigą kuri išduoda bedarbiui

20

baigimą įrodantį dokumentą) kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių Taip pat teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi tie apdraustieji asmenys kurie iki vaiko prieţiūros atostogų pradţios neįgijo reikalaujamo staţo dėl to kad nurodytais laikotarpiais buvo draudţiami kaip statutiniai valstybės tarnautojai ar pareigūnai ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos kol vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų o kol vaikui sueis dveji metai ndash 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uţdarbio dydţio Ši pašalpa per mėnesį negali būti maţesnė nei vaiko prieţiūros atostogų pradţios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudţiamųjų pajamų trečdalis Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų prieţiūros atostogose motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsiţvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams - 2 kartus gimus trynukams - 3 kartus ir t t) Kai vaiko prieţiūros atostogose esanti moteris gauna naujas nėštumo ir gimdymo atostogas jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos gali būti mokamos tokio pat dydţio kaip ir buvo apskaičiuotos ankstesnio gimdymo atveju nebent motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota iš laikotarpio kai moteris buvo nėštumo ir gimdymo arba vaiko prieţiūros atostogose yra didesnė uţ motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą gautą prieš šias nėštumo ir gimdymo atostogas ar atostogas vaikui priţiūrėti Taip pat jei moteris esanti vaiko prieţiūros atostogose įgyja teisę gauti motinystės pašalpą (nėštumo ir gimdymo laikotarpiu) dėl kito vaiko tai šiuo atveju bus mokamos dvi pašalpos ndash motinystės ir motinystės (tėvystės) Tuo atveju kai apdraustasis augina vaiką iki dvejų metų ir dirba (turi draudţiamųjų pajamų) mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis (skirtumas apdraustajam apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudţiamųjų pajamų)

Pašalpos (ligos profesinės reabilitacijos motinystės tėvystės bei motinystės (tėvystės)) gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uţdarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudţiamųjų pajamų penkių dydţių sumos Paţymėtina kad į ligos ir motinystės socialinio draudimo staţą įskaitomi darbo uţsienyje laikotarpiai (jeigu tai nustatyta tarptautinėse sutartyse ES teisės aktuose ar kai asmuo draudţiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais nustatytais 1968 m vasario 29 d Tarybos reglamento (EEB EURATOMAS EAPB) Nr 25968) tačiau tik tuo atveju kai jie nesutampa su laiku dirbtu Lietuvos Respublikoje Teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas turi tik tie asmenys kurie buvo privalomai draudţiami šios rūšies socialiniu draudimu jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga yra ištirti ir pripaţinti draudiminiais įvykiais Šiuo draudimu apdraustiems asmenims ţuvus ar mirus teisės aktų nustatyta tvarka teisę į nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokas įgyja jų šeimos nariai

Nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga išmokų rūšys 1 Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo darbo uţmokesčio dydţio nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atstatymo arba kol bus pripaţintas netektas darbingumas)

2 Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (kompensacijos dydis priklauso nuo netektų darbingumo procentų)

3 Netekto darbingumo periodinė kompensacija 4 Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio (lygi 100

einamųjų metų draudţiamųjų pajamų galiojusių mirties mėnesį) 5 Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (apskaičiuojama kaip ir netekto

darbingumo kompensacija pagal atitinkamą formulę)

21

Nedarbo draudimo išmokos

Nedarbo draudimo išmoka skiriama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio

draudimo įstatymą Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiu teritorinėje darbo birţoje įsiregistravęs apdraustasis kuriam teritorinė darbo birţa nepasiūlė darbo atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu

ndash bedarbis per pastaruosius 36 mėnesius turėjęs bent 18 mėnesių nedarbo draudimo staţą o paskutinį laikotarpį buvo draustas Lietuvoje Ji siejama su turėto uţdarbio dydţiu

ndash asmuo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju

ndash asmuo baigęs privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavęs ne maţiau kaip pusę nustatyto laiko

Jei bedarbis neturi 18 mėn nedarbo draudimo staţo per paskutinius 36 mėn Lietuvoje

tačiau per paskutinius 36 mėn yra dirbęs kitoje ES valstybėje narėje tai pateikęs ES valstybės narės kompetentingos įdarbinimo įstaigos išduotą formos E 301 paţymėjimą bedarbiui gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka Bedarbis E 301 formą gali gauti dar būdamas ES valstybėje narėje kurioje legaliai dirbo ir buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu arba teritorinėje darbo birţoje uţpildęs prašymą kuris siunčiamas ES valstybės narės kompetentingai įstaigai Gavusi E 301 formą teritorinė darbo birţa pagal Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr 140871 67 str sumuoja draudimo laikotarpius įgytus Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje ir paskiria bedarbiui nedarbo draudimo išmoką Tačiau svarbu kad paskutinis draudimo laikotarpis būtų įgytas Lietuvoje tik tada asmeniui susumavus draudimo laikotarpius gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka

Europos Sąjungoje galioja bendra taisyklė kad nedarbo išmoką moka ta valstybė narė

kurioje asmuo netenka darbo arba kurioje paskutiniu metu dirbo ir mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama atsiţvelgiant į darbo uţmokestį kurį bedarbis gavo dirbdamas paskutinį darbą toje ES valstybėje narėje Jeigu bedarbis paskutinėje darbo vietoje dirbo trumpiau nei keturias savaites nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis įprastiniu darbo uţmokesčiu atitinkančiu bedarbio gautą darbo uţmokestį lygiaverčiame ar panašiame darbe paskutinėje jo darbo vietoje kitos ES valstybėje narėje

Jei asmuo gaunantis nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje nori vykti ieškoti darbo į kitą

Europos Sąjungos Europos Ekonominės Erdvės valstybę ar Šveicariją vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentu Lietuvoje paskirta nedarbo išmoka gali būti laikinai mokama asmeniui išvykus ieškoti darbo svetur jeigu įvykdomos anksčiau nurodytos sąlygos

ndash bedarbis prieš išvykdamas darbo ieškoti į kitą ES valstybę narę turi būti bent 4 savaites įsiregistravęs ES valstybės narės kompetentingoje įdarbinimo įstaigoje kuri jam moka nedarbo draudimo išmoką Pastaroji šį laikotarpį gali tam tikrais atvejais sutrumpinti

ndash bedarbis prieš išvykdamas ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę turi kreiptis į kompetentingą nedarbo draudimo išmoką mokančią įdarbinimo įstaigą kuri išduoda bedarbiui

21

Nedarbo draudimo išmokos

Nedarbo draudimo išmoka skiriama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio

draudimo įstatymą Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiu teritorinėje darbo birţoje įsiregistravęs apdraustasis kuriam teritorinė darbo birţa nepasiūlė darbo atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu

ndash bedarbis per pastaruosius 36 mėnesius turėjęs bent 18 mėnesių nedarbo draudimo staţą o paskutinį laikotarpį buvo draustas Lietuvoje Ji siejama su turėto uţdarbio dydţiu

ndash asmuo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju

ndash asmuo baigęs privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleistas iš šių tarnybų ištarnavęs ne maţiau kaip pusę nustatyto laiko

Jei bedarbis neturi 18 mėn nedarbo draudimo staţo per paskutinius 36 mėn Lietuvoje

tačiau per paskutinius 36 mėn yra dirbęs kitoje ES valstybėje narėje tai pateikęs ES valstybės narės kompetentingos įdarbinimo įstaigos išduotą formos E 301 paţymėjimą bedarbiui gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka Bedarbis E 301 formą gali gauti dar būdamas ES valstybėje narėje kurioje legaliai dirbo ir buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu arba teritorinėje darbo birţoje uţpildęs prašymą kuris siunčiamas ES valstybės narės kompetentingai įstaigai Gavusi E 301 formą teritorinė darbo birţa pagal Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr 140871 67 str sumuoja draudimo laikotarpius įgytus Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje narėje ir paskiria bedarbiui nedarbo draudimo išmoką Tačiau svarbu kad paskutinis draudimo laikotarpis būtų įgytas Lietuvoje tik tada asmeniui susumavus draudimo laikotarpius gali būti paskirta nedarbo draudimo išmoka

Europos Sąjungoje galioja bendra taisyklė kad nedarbo išmoką moka ta valstybė narė

kurioje asmuo netenka darbo arba kurioje paskutiniu metu dirbo ir mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama atsiţvelgiant į darbo uţmokestį kurį bedarbis gavo dirbdamas paskutinį darbą toje ES valstybėje narėje Jeigu bedarbis paskutinėje darbo vietoje dirbo trumpiau nei keturias savaites nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis įprastiniu darbo uţmokesčiu atitinkančiu bedarbio gautą darbo uţmokestį lygiaverčiame ar panašiame darbe paskutinėje jo darbo vietoje kitos ES valstybėje narėje

Jei asmuo gaunantis nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje nori vykti ieškoti darbo į kitą

Europos Sąjungos Europos Ekonominės Erdvės valstybę ar Šveicariją vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentu Lietuvoje paskirta nedarbo išmoka gali būti laikinai mokama asmeniui išvykus ieškoti darbo svetur jeigu įvykdomos anksčiau nurodytos sąlygos

ndash bedarbis prieš išvykdamas darbo ieškoti į kitą ES valstybę narę turi būti bent 4 savaites įsiregistravęs ES valstybės narės kompetentingoje įdarbinimo įstaigoje kuri jam moka nedarbo draudimo išmoką Pastaroji šį laikotarpį gali tam tikrais atvejais sutrumpinti

ndash bedarbis prieš išvykdamas ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę turi kreiptis į kompetentingą nedarbo draudimo išmoką mokančią įdarbinimo įstaigą kuri išduoda bedarbiui

22

formos E 303 paţymėjimus (E 3031 E 3032 E 3033 E 3034 E 3035) Formos E 303 paţymėjimai patvirtina teisę į nedarbo draudimo išmoką kurią numato juos išduodančios ES valstybės narės teisės aktai

ndash bedarbis per 7 dienas nuo tos dienos kai jo nebėra kompetentingos ES valstybės narės iš kurios jis išvyko įdarbinimo įstaigos ţinioje turi įsiregistruoti kitos ES valstybės narės į kurią atvyksta ieškoti darbo kompetentingoje įdarbinimo įstaigoje ir pateikti formos E 303 paţymėjimus

ndash bedarbis privalo laikytis ES valstybės narės įdarbinimo įstaigos į kurią atvyksta ieškoti darbo kontrolės tvarkos

ndash bedarbiui nedarbo draudimo išmoka bus mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius jeigu bendras nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis neviršija išmokos į kurią bedarbis turi teisę pagal kompetentingos įdarbinimo įstaigos teisės aktus mokėjimo laikotarpio

ndash jei per šį laikotarpį bedarbis nesusiranda darbo tai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti tęsiamas tik toje valstybėje narėje iš kurios bedarbis išvyko ir tik tuo atveju jei grįš iki 3 mėn laikotarpio pabaigos Jei bedarbis grįţta vėliau jis praranda teisę į nedarbo draudimo išmoką

ndash teisė iki 3 mėn eksportuoti nedarbo draudimo išmoką suteikiama tik vieną kartą per laikotarpį tarp dviejų darbo laikotarpių

23

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA

Vienkartinė išmoka vaikui

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui neatsiţvelgiant į tai kad jau buvo

išmokėta išmoka gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų (toliau ndash BSI) dydţio (1430 Lt) vienkartinė išmoka Vienkartinė išmoka mokama vienam iš3vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui

Išmoka vaikui bdquovaiko pinigaildquo

Šeimoje auginančioje vieną ar du vaikus kiekvienam vaikui skiriama 075 BSI (šiuo metu

975 Lt) dydţio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos kol sukanka 3 metai Šeimoje auginančioje tris ar daugiau vaikų kiekvienam vaikui skiriama 11 BSI (143 Lt) dydţio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos kol sukaks 3 metai

Šeimoje auginančioje vieną ar du vaikus kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam besimokančiam pagal bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo programą bet ne ilgiau kol jam sukanka 21 metai skiriama 04 BSI (52 Lt) dydţio išmoka per mėnesį jei šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 valstybės remiamų pajamų VRP (1050 Lt) dydţio

Šeimoje auginančioje tris ar daugiau vaikų kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam besimokančiam pagal bendrojo lavinimo programą pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą bet ne ilgiau kol jam sukanka 24 metai skiriama 075 BSI (975 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Kiekvienam globojamam vaikui skiriama 075 BSI (975 Lt) dydţio išmoka per mėnesį nuo gimimo dienos iki jam sukanka 3 metai o nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam kuris mokosi pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 21 metai ndash skiriama 04 BSI (52 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui (rūpintojui)

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui

Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo tarnybos laikotarpiu skiriama 15

BSI (195 Lt) dydţio išmoka per mėnesį Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai Jei vaiką auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja išmoka mokama vaiko tėvui

24

Globos (rūpybos) išmokos

Vaikui kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje ar vaikų globos institucijoje jo globos

(rūpybos) laikotarpiu o taip pat tol kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinės aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nepaisant to dirba ar ne bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai skiriama 4 BSI (520 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Vaikui kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 8 BSI (1040 Lt) dydţio išmoka per mėnesį Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinės aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nepaisant to dirba ar ne bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai skiriama 4 BSI (520 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Jeigu globos (rūpybos) išmokos gavėjas gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką (alimentus) globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 BSI ar 8 BSI dydţių ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydţio Vaikui (asmeniui) išlaikomam (nemokamai gaunančiam nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje skiriama 2 BSI (260 Lt)dydţio išmoka per mėnesį

Globos (rūpybos) išmokos skyrimas nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą)

Kai vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų laikinai išvyksta iš Lietuvos Respublikos

palikdami savo vaiką priţiūrėti pasirinktam fiziniam asmeniui prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui jie privalo pateikti rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju) kuriam tėvai patiki laikinai priţiūrėti savo vaiką Šiuo pagrindu nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) vaiko globos (rūpybos) išmoka neskiriama

Vienkartinė išmoka įsikurti

Asmenims kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba) pasibaigus vaiko globai

(rūpybai) dėl pilnametystės emancipacijos ar santuokos sudarymo skiriama vienkartinė 75 BSI (9750 Lt) dydţio išmoka įsikurti

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės

gauti motinystės pašalpos likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 2 BSI (260 Lt) dydţio vienkartinė išmoka15

25

Kita socialinė parama

Jeigu Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamos

per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis šeimai arba asmeniui ir turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo o šeimos nariai dirba arba nedirba dėl objektyvių prieţasčių (mokosi yra pensininkai neįgalūs augina maţamečius vaikus ieško darbo per darbo birţą ir kt) skiriama socialinė pašalpa Socialinė pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp šeimai apskaičiuoto VRP dydţio ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį Ji skiriama 3 mėnesiams Nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims kurių turimo turto vertė neviršija jų gyvenamajai vietovei nustatyto turto vertės normatyvo ir kurie dėl objektyvių prieţasčių neturi pakankamai lėšų mokėti uţ pačias būtiniausias paslaugas (šildymą šaltą ir karštą vandenį) skiriamos būsto šildymo išlaidų išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos

Mokiniams iš maţas pajamas gaunančių šeimų mokyklose teikiamas nemokamas maitinimas (pietūs pusryčiai maitinimas mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose) Nemokami pietūs mokiniams skiriami jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio o nemokami pusryčiai ir pietūs ndash jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis Be to tokie mokiniai nemokamai maitinami mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose Jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio ndash prieš prasidedant mokslo metams teikiama parama mokinio reikmenims įsigyti

Be to savivaldybėms yra suteikta teisė savo nustatyta tvarka skirti šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims paramą ir įvairiais kitais atvejais Ţmonės kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripaţinti neįgaliaisiais įgyja teisę į visas neįgaliesiems priklausančias pagalbos priemones aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis finansines pagalbos priemones (socialinė piniginė parama tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos) ir socialines paslaugas

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Socialinės paslaugos yra paslaugos kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amţiaus neįgalumo socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime Socialinių paslaugų tikslas ndash sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas palaikyti ryšius su visuomene taip pat padėti įveikti atskirtį

Socialines paslaugas gali gauti įvairios ţmonių grupės senyvo amţiaus asmenys ir jų šeimos asmenys su negalia ir jų šeimos likę be tėvų globos vaikai socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos socialinės rizikos šeimos vaikus globojančios šeimos kiti asmenys ir šeimos

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose šeimynose laikino gyvenimo namuose dienos socialinės globos centruose

26

savarankiško gyvenimo namuose socialinės prieţiūros centruose bendruomeninėse įstaigose ir kt) tiek asmens namuose

Daugiau informacijos apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Detalesnę informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

SVEIKATOS APSAUGA

Teisę į visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis turi tie uţ kuriuos mokamos arba kurie patys moka įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei valstybės lėšomis draudţiami asmenys (vaikai iki 18 metų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai asmenys gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kokios rūšies pensiją darbingo amţiaus asmenys įsiregistravę darbo birţoje valstybės remiami asmenys gaunantys socialinę pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka pripaţinti neįgaliaisiais asmenys sergantys visuomenei pavojingomis uţkrečiamosiomis ligomis ir kiti)

Dirbantys pagal darbo sutartį asmenys apdraustaisiais tampa nuo tos dienos kurią uţ juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Savarankiškai dirbantys asmenys ir asmenys kurie draudţiasi savarankiškai mokėdami įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas apdraustaisiais tampa kitą mėnesį po tos dienos kai 3 mėnesius iš eilės uţ juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba nuo tos dienos kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydţio įmokas ir vieno mėnesio įstatymu atitinkamai draudţiamojo kategorijai nustatyto dydţio įmoką

Dar vieną mėnesį po to kai uţ asmenis buvo nustotos mokėti arba jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys gali gauti visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis nors jie ir nebėra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (galioja iki 2010 m sausio 1 d)

1 Asmenys dirbantys pagal darbo sutartis valstybės tarnautojai ir pan moka 6 proc

dydţio o darbdavys moka uţ juos 3 proc dydţio įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

2 Asmenys gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį taip pat sporto veiklos atlikėjo veiklos pajamas nuo šių pajamų moka 6 proc dydţio įmokas o draudėjai ndash 3 proc dydţio įmokas

23

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA

Vienkartinė išmoka vaikui

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui neatsiţvelgiant į tai kad jau buvo

išmokėta išmoka gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų (toliau ndash BSI) dydţio (1430 Lt) vienkartinė išmoka Vienkartinė išmoka mokama vienam iš3vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui

Išmoka vaikui bdquovaiko pinigaildquo

Šeimoje auginančioje vieną ar du vaikus kiekvienam vaikui skiriama 075 BSI (šiuo metu

975 Lt) dydţio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos kol sukanka 3 metai Šeimoje auginančioje tris ar daugiau vaikų kiekvienam vaikui skiriama 11 BSI (143 Lt) dydţio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos kol sukaks 3 metai

Šeimoje auginančioje vieną ar du vaikus kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam besimokančiam pagal bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo programą bet ne ilgiau kol jam sukanka 21 metai skiriama 04 BSI (52 Lt) dydţio išmoka per mėnesį jei šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 valstybės remiamų pajamų VRP (1050 Lt) dydţio

Šeimoje auginančioje tris ar daugiau vaikų kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam besimokančiam pagal bendrojo lavinimo programą pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą bet ne ilgiau kol jam sukanka 24 metai skiriama 075 BSI (975 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Kiekvienam globojamam vaikui skiriama 075 BSI (975 Lt) dydţio išmoka per mėnesį nuo gimimo dienos iki jam sukanka 3 metai o nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam kuris mokosi pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 21 metai ndash skiriama 04 BSI (52 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui (rūpintojui)

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui

Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo tarnybos laikotarpiu skiriama 15

BSI (195 Lt) dydţio išmoka per mėnesį Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai Jei vaiką auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja išmoka mokama vaiko tėvui

24

Globos (rūpybos) išmokos

Vaikui kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje ar vaikų globos institucijoje jo globos

(rūpybos) laikotarpiu o taip pat tol kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinės aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nepaisant to dirba ar ne bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai skiriama 4 BSI (520 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Vaikui kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 8 BSI (1040 Lt) dydţio išmoka per mėnesį Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinės aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nepaisant to dirba ar ne bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai skiriama 4 BSI (520 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Jeigu globos (rūpybos) išmokos gavėjas gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką (alimentus) globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 BSI ar 8 BSI dydţių ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydţio Vaikui (asmeniui) išlaikomam (nemokamai gaunančiam nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje skiriama 2 BSI (260 Lt)dydţio išmoka per mėnesį

Globos (rūpybos) išmokos skyrimas nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą)

Kai vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų laikinai išvyksta iš Lietuvos Respublikos

palikdami savo vaiką priţiūrėti pasirinktam fiziniam asmeniui prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui jie privalo pateikti rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju) kuriam tėvai patiki laikinai priţiūrėti savo vaiką Šiuo pagrindu nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) vaiko globos (rūpybos) išmoka neskiriama

Vienkartinė išmoka įsikurti

Asmenims kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba) pasibaigus vaiko globai

(rūpybai) dėl pilnametystės emancipacijos ar santuokos sudarymo skiriama vienkartinė 75 BSI (9750 Lt) dydţio išmoka įsikurti

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės

gauti motinystės pašalpos likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 2 BSI (260 Lt) dydţio vienkartinė išmoka15

25

Kita socialinė parama

Jeigu Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamos

per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis šeimai arba asmeniui ir turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo o šeimos nariai dirba arba nedirba dėl objektyvių prieţasčių (mokosi yra pensininkai neįgalūs augina maţamečius vaikus ieško darbo per darbo birţą ir kt) skiriama socialinė pašalpa Socialinė pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp šeimai apskaičiuoto VRP dydţio ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį Ji skiriama 3 mėnesiams Nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims kurių turimo turto vertė neviršija jų gyvenamajai vietovei nustatyto turto vertės normatyvo ir kurie dėl objektyvių prieţasčių neturi pakankamai lėšų mokėti uţ pačias būtiniausias paslaugas (šildymą šaltą ir karštą vandenį) skiriamos būsto šildymo išlaidų išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos

Mokiniams iš maţas pajamas gaunančių šeimų mokyklose teikiamas nemokamas maitinimas (pietūs pusryčiai maitinimas mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose) Nemokami pietūs mokiniams skiriami jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio o nemokami pusryčiai ir pietūs ndash jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis Be to tokie mokiniai nemokamai maitinami mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose Jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio ndash prieš prasidedant mokslo metams teikiama parama mokinio reikmenims įsigyti

Be to savivaldybėms yra suteikta teisė savo nustatyta tvarka skirti šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims paramą ir įvairiais kitais atvejais Ţmonės kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripaţinti neįgaliaisiais įgyja teisę į visas neįgaliesiems priklausančias pagalbos priemones aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis finansines pagalbos priemones (socialinė piniginė parama tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos) ir socialines paslaugas

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Socialinės paslaugos yra paslaugos kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amţiaus neįgalumo socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime Socialinių paslaugų tikslas ndash sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas palaikyti ryšius su visuomene taip pat padėti įveikti atskirtį

Socialines paslaugas gali gauti įvairios ţmonių grupės senyvo amţiaus asmenys ir jų šeimos asmenys su negalia ir jų šeimos likę be tėvų globos vaikai socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos socialinės rizikos šeimos vaikus globojančios šeimos kiti asmenys ir šeimos

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose šeimynose laikino gyvenimo namuose dienos socialinės globos centruose

26

savarankiško gyvenimo namuose socialinės prieţiūros centruose bendruomeninėse įstaigose ir kt) tiek asmens namuose

Daugiau informacijos apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Detalesnę informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

SVEIKATOS APSAUGA

Teisę į visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis turi tie uţ kuriuos mokamos arba kurie patys moka įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei valstybės lėšomis draudţiami asmenys (vaikai iki 18 metų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai asmenys gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kokios rūšies pensiją darbingo amţiaus asmenys įsiregistravę darbo birţoje valstybės remiami asmenys gaunantys socialinę pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka pripaţinti neįgaliaisiais asmenys sergantys visuomenei pavojingomis uţkrečiamosiomis ligomis ir kiti)

Dirbantys pagal darbo sutartį asmenys apdraustaisiais tampa nuo tos dienos kurią uţ juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Savarankiškai dirbantys asmenys ir asmenys kurie draudţiasi savarankiškai mokėdami įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas apdraustaisiais tampa kitą mėnesį po tos dienos kai 3 mėnesius iš eilės uţ juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba nuo tos dienos kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydţio įmokas ir vieno mėnesio įstatymu atitinkamai draudţiamojo kategorijai nustatyto dydţio įmoką

Dar vieną mėnesį po to kai uţ asmenis buvo nustotos mokėti arba jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys gali gauti visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis nors jie ir nebėra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (galioja iki 2010 m sausio 1 d)

1 Asmenys dirbantys pagal darbo sutartis valstybės tarnautojai ir pan moka 6 proc

dydţio o darbdavys moka uţ juos 3 proc dydţio įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

2 Asmenys gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį taip pat sporto veiklos atlikėjo veiklos pajamas nuo šių pajamų moka 6 proc dydţio įmokas o draudėjai ndash 3 proc dydţio įmokas

24

Globos (rūpybos) išmokos

Vaikui kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje ar vaikų globos institucijoje jo globos

(rūpybos) laikotarpiu o taip pat tol kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinės aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nepaisant to dirba ar ne bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai skiriama 4 BSI (520 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Vaikui kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 8 BSI (1040 Lt) dydţio išmoka per mėnesį Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje arba profesinės aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje nepaisant to dirba ar ne bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai skiriama 4 BSI (520 Lt) dydţio išmoka per mėnesį

Jeigu globos (rūpybos) išmokos gavėjas gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką (alimentus) globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 BSI ar 8 BSI dydţių ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydţio Vaikui (asmeniui) išlaikomam (nemokamai gaunančiam nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje skiriama 2 BSI (260 Lt)dydţio išmoka per mėnesį

Globos (rūpybos) išmokos skyrimas nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą)

Kai vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų laikinai išvyksta iš Lietuvos Respublikos

palikdami savo vaiką priţiūrėti pasirinktam fiziniam asmeniui prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui jie privalo pateikti rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju) kuriam tėvai patiki laikinai priţiūrėti savo vaiką Šiuo pagrindu nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) vaiko globos (rūpybos) išmoka neskiriama

Vienkartinė išmoka įsikurti

Asmenims kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba) pasibaigus vaiko globai

(rūpybai) dėl pilnametystės emancipacijos ar santuokos sudarymo skiriama vienkartinė 75 BSI (9750 Lt) dydţio išmoka įsikurti

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės

gauti motinystės pašalpos likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 2 BSI (260 Lt) dydţio vienkartinė išmoka15

25

Kita socialinė parama

Jeigu Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamos

per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis šeimai arba asmeniui ir turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo o šeimos nariai dirba arba nedirba dėl objektyvių prieţasčių (mokosi yra pensininkai neįgalūs augina maţamečius vaikus ieško darbo per darbo birţą ir kt) skiriama socialinė pašalpa Socialinė pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp šeimai apskaičiuoto VRP dydţio ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį Ji skiriama 3 mėnesiams Nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims kurių turimo turto vertė neviršija jų gyvenamajai vietovei nustatyto turto vertės normatyvo ir kurie dėl objektyvių prieţasčių neturi pakankamai lėšų mokėti uţ pačias būtiniausias paslaugas (šildymą šaltą ir karštą vandenį) skiriamos būsto šildymo išlaidų išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos

Mokiniams iš maţas pajamas gaunančių šeimų mokyklose teikiamas nemokamas maitinimas (pietūs pusryčiai maitinimas mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose) Nemokami pietūs mokiniams skiriami jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio o nemokami pusryčiai ir pietūs ndash jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis Be to tokie mokiniai nemokamai maitinami mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose Jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio ndash prieš prasidedant mokslo metams teikiama parama mokinio reikmenims įsigyti

Be to savivaldybėms yra suteikta teisė savo nustatyta tvarka skirti šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims paramą ir įvairiais kitais atvejais Ţmonės kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripaţinti neįgaliaisiais įgyja teisę į visas neįgaliesiems priklausančias pagalbos priemones aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis finansines pagalbos priemones (socialinė piniginė parama tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos) ir socialines paslaugas

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Socialinės paslaugos yra paslaugos kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amţiaus neįgalumo socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime Socialinių paslaugų tikslas ndash sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas palaikyti ryšius su visuomene taip pat padėti įveikti atskirtį

Socialines paslaugas gali gauti įvairios ţmonių grupės senyvo amţiaus asmenys ir jų šeimos asmenys su negalia ir jų šeimos likę be tėvų globos vaikai socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos socialinės rizikos šeimos vaikus globojančios šeimos kiti asmenys ir šeimos

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose šeimynose laikino gyvenimo namuose dienos socialinės globos centruose

26

savarankiško gyvenimo namuose socialinės prieţiūros centruose bendruomeninėse įstaigose ir kt) tiek asmens namuose

Daugiau informacijos apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Detalesnę informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

SVEIKATOS APSAUGA

Teisę į visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis turi tie uţ kuriuos mokamos arba kurie patys moka įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei valstybės lėšomis draudţiami asmenys (vaikai iki 18 metų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai asmenys gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kokios rūšies pensiją darbingo amţiaus asmenys įsiregistravę darbo birţoje valstybės remiami asmenys gaunantys socialinę pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka pripaţinti neįgaliaisiais asmenys sergantys visuomenei pavojingomis uţkrečiamosiomis ligomis ir kiti)

Dirbantys pagal darbo sutartį asmenys apdraustaisiais tampa nuo tos dienos kurią uţ juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Savarankiškai dirbantys asmenys ir asmenys kurie draudţiasi savarankiškai mokėdami įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas apdraustaisiais tampa kitą mėnesį po tos dienos kai 3 mėnesius iš eilės uţ juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba nuo tos dienos kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydţio įmokas ir vieno mėnesio įstatymu atitinkamai draudţiamojo kategorijai nustatyto dydţio įmoką

Dar vieną mėnesį po to kai uţ asmenis buvo nustotos mokėti arba jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys gali gauti visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis nors jie ir nebėra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (galioja iki 2010 m sausio 1 d)

1 Asmenys dirbantys pagal darbo sutartis valstybės tarnautojai ir pan moka 6 proc

dydţio o darbdavys moka uţ juos 3 proc dydţio įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

2 Asmenys gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį taip pat sporto veiklos atlikėjo veiklos pajamas nuo šių pajamų moka 6 proc dydţio įmokas o draudėjai ndash 3 proc dydţio įmokas

25

Kita socialinė parama

Jeigu Lietuvos Respublikoje gyvenančios šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamos

per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis šeimai arba asmeniui ir turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo o šeimos nariai dirba arba nedirba dėl objektyvių prieţasčių (mokosi yra pensininkai neįgalūs augina maţamečius vaikus ieško darbo per darbo birţą ir kt) skiriama socialinė pašalpa Socialinė pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp šeimai apskaičiuoto VRP dydţio ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį Ji skiriama 3 mėnesiams Nepasiturinčioms šeimoms bei vieniems gyvenantiems asmenims kurių turimo turto vertė neviršija jų gyvenamajai vietovei nustatyto turto vertės normatyvo ir kurie dėl objektyvių prieţasčių neturi pakankamai lėšų mokėti uţ pačias būtiniausias paslaugas (šildymą šaltą ir karštą vandenį) skiriamos būsto šildymo išlaidų išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos

Mokiniams iš maţas pajamas gaunančių šeimų mokyklose teikiamas nemokamas maitinimas (pietūs pusryčiai maitinimas mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose) Nemokami pietūs mokiniams skiriami jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio o nemokami pusryčiai ir pietūs ndash jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis Be to tokie mokiniai nemokamai maitinami mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose Jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra maţesnės kaip 15 VRP (525 Lt) dydţio ndash prieš prasidedant mokslo metams teikiama parama mokinio reikmenims įsigyti

Be to savivaldybėms yra suteikta teisė savo nustatyta tvarka skirti šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims paramą ir įvairiais kitais atvejais Ţmonės kurie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripaţinti neįgaliaisiais įgyja teisę į visas neįgaliesiems priklausančias pagalbos priemones aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis finansines pagalbos priemones (socialinė piniginė parama tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos) ir socialines paslaugas

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Socialinės paslaugos yra paslaugos kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amţiaus neįgalumo socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime Socialinių paslaugų tikslas ndash sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas palaikyti ryšius su visuomene taip pat padėti įveikti atskirtį

Socialines paslaugas gali gauti įvairios ţmonių grupės senyvo amţiaus asmenys ir jų šeimos asmenys su negalia ir jų šeimos likę be tėvų globos vaikai socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos socialinės rizikos šeimos vaikus globojančios šeimos kiti asmenys ir šeimos

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose šeimynose laikino gyvenimo namuose dienos socialinės globos centruose

26

savarankiško gyvenimo namuose socialinės prieţiūros centruose bendruomeninėse įstaigose ir kt) tiek asmens namuose

Daugiau informacijos apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Detalesnę informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

SVEIKATOS APSAUGA

Teisę į visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis turi tie uţ kuriuos mokamos arba kurie patys moka įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei valstybės lėšomis draudţiami asmenys (vaikai iki 18 metų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai asmenys gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kokios rūšies pensiją darbingo amţiaus asmenys įsiregistravę darbo birţoje valstybės remiami asmenys gaunantys socialinę pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka pripaţinti neįgaliaisiais asmenys sergantys visuomenei pavojingomis uţkrečiamosiomis ligomis ir kiti)

Dirbantys pagal darbo sutartį asmenys apdraustaisiais tampa nuo tos dienos kurią uţ juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Savarankiškai dirbantys asmenys ir asmenys kurie draudţiasi savarankiškai mokėdami įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas apdraustaisiais tampa kitą mėnesį po tos dienos kai 3 mėnesius iš eilės uţ juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba nuo tos dienos kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydţio įmokas ir vieno mėnesio įstatymu atitinkamai draudţiamojo kategorijai nustatyto dydţio įmoką

Dar vieną mėnesį po to kai uţ asmenis buvo nustotos mokėti arba jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys gali gauti visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis nors jie ir nebėra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (galioja iki 2010 m sausio 1 d)

1 Asmenys dirbantys pagal darbo sutartis valstybės tarnautojai ir pan moka 6 proc

dydţio o darbdavys moka uţ juos 3 proc dydţio įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

2 Asmenys gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį taip pat sporto veiklos atlikėjo veiklos pajamas nuo šių pajamų moka 6 proc dydţio įmokas o draudėjai ndash 3 proc dydţio įmokas

26

savarankiško gyvenimo namuose socialinės prieţiūros centruose bendruomeninėse įstaigose ir kt) tiek asmens namuose

Daugiau informacijos apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Detalesnę informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

SVEIKATOS APSAUGA

Teisę į visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis turi tie uţ kuriuos mokamos arba kurie patys moka įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei valstybės lėšomis draudţiami asmenys (vaikai iki 18 metų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai asmenys gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kokios rūšies pensiją darbingo amţiaus asmenys įsiregistravę darbo birţoje valstybės remiami asmenys gaunantys socialinę pašalpą teisės aktų nustatyta tvarka pripaţinti neįgaliaisiais asmenys sergantys visuomenei pavojingomis uţkrečiamosiomis ligomis ir kiti)

Dirbantys pagal darbo sutartį asmenys apdraustaisiais tampa nuo tos dienos kurią uţ juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Savarankiškai dirbantys asmenys ir asmenys kurie draudţiasi savarankiškai mokėdami įstatymu nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas apdraustaisiais tampa kitą mėnesį po tos dienos kai 3 mėnesius iš eilės uţ juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba nuo tos dienos kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydţio įmokas ir vieno mėnesio įstatymu atitinkamai draudţiamojo kategorijai nustatyto dydţio įmoką

Dar vieną mėnesį po to kai uţ asmenis buvo nustotos mokėti arba jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenys gali gauti visas sveikatos prieţiūros paslaugas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis nors jie ir nebėra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (galioja iki 2010 m sausio 1 d)

1 Asmenys dirbantys pagal darbo sutartis valstybės tarnautojai ir pan moka 6 proc

dydţio o darbdavys moka uţ juos 3 proc dydţio įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

2 Asmenys gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį taip pat sporto veiklos atlikėjo veiklos pajamas nuo šių pajamų moka 6 proc dydţio įmokas o draudėjai ndash 3 proc dydţio įmokas

27

3 Fiziniai asmenys kurie verčiasi individualia veikla tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu moka 9 proc įmokas nuo per kalendorinius metus gautų individualiosios veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų

4 Fiziniai asmenys vykdantys veiklą įsigijus verslo liudijimą kas mėnesį moka 9 proc minimaliosios mėnesio algos dydţio įmokas

5 Individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų nariai moka 9 proc dydţio įmokas nuo per kalendorinius metus apmokestinamo pelno gautų pajamų

6 Ūkininkai ir asmeninio ūkio naudotojai moka diferencijuotas privalomojo sveikatos draudimo įmokas priklausomai nuo ţemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydţio

7 Savarankiškai besidraudţiantys privalomuoju sveikatos draudimu asmenys kas mėnesį uţ save moka 9 proc minimaliosios mėnesinės algos dydţio įmokas

8 Nuolatiniai Lietuvos gyventojai gaunantys kitas nei aukščiau paminėtas pajamas kurios įstatymu nustatyta tvarka yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu moka 6 proc dydţio įmokas

Daugiau informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą gali rasti Sveikatos apsaugos

internetinėje svetainėje wwwsamlt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos internetinėje svetainėje wwwvmilt

Išsamesnę informaciją galima rasti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje wwwvlklt arba teritoriniuose ligonių kasose

Vilniaus teritorinė ligonių kasa

Liauksmino g 6 Vilnius tel +370 5 2661338 faks +370 5 2791424 wwwvilniaustlklt

Kauno teritorinė ligonių kasa

Aukštaičių g 10 Kaunas tel +370 37 323215 faks +370 37 320636 wwwktlklt

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa

Pievų tako g 38 Klaipėda tel +370 46 380473 faks +370 46 381481 wwwklaipedostlklt

Šiaulių teritorinė ligonių kasa

Vilniaus g 273 Šiauliai tel +370 41 520346 faks +370 41 526528 wwwsiauliutlklt

Panevėţio teritorinė ligonių kasa

Respublikos g 66 Panevėţys tel +370 45 510414 faks +370 45 583789 wwwpaneveziotlklt

SOCIALINIS BŪSTAS

Fiziniai asmenys (šeimos) turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje bet neturintys savo būsto turi galimybę išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi asmenys (šeimos) kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba kurių turimo būsto plotas tenkantis vienam šeimos nariui yra maţesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (šeimos) metinės pajamos bei turtas likus metams iki savivaldybės socialinio būsto suteikimo yra maţesni uţ pajamas ir turtą kurių dydţius ir jų

28

apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė Šiuo metu prieš suteikiant paramą neturi būti viršyti ţemiau minimi dydţiai

1) asmens be šeimos gyvenančio Vilniaus Kauno Klaipėdos Palangos ir Neringos miestuose grynosios metinės pajamos ndash 13200 litų ir turtas ndash 32500 litų gyvenančio kitose vietovėse ndash grynosios metinės pajamos ndash 11000 litų ir turtas ndash 19500 litų

2) dviejų trijų asmenų šeimos gyvenančios Vilniaus Kauno Klaipėdos Palangos ir Neringos miestuose grynosios metinės pajamos ndash 26400 litų ir turtas ndash 58500 litų gyvenančios kitose vietovėse ndash grynosios metinės pajamos ndash 22000 litų ir turtas ndash 39000 litų

3) keturių ir daugiau asmenų šeimos gyvenančios Vilniaus Kauno Klaipėdos Palangos ir Neringos miestuose grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7700 litų ir turtas vienam asmeniui ndash 26000 litų gyvenančios kitose vietovėse ndash grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 6600 litų ir turtas vienam asmeniui ndash 19500 litų

Socialinis būstas suteikiamas pagal savivaldybės sąrašus kurie sudaromi pagal prašymo uţregistravimo savivaldybės institucijoje datą bei skirstomi į 6 asmenų grupes jaunų šeimų šeimų auginančių 3 ir daugiau vaikų našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų (šeimų) neįgaliųjų asmenų (šeimų) bendrąjį asmenų (šeimų) ir socialinio būsto nuomininkų turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą Sąrašų prioritetus nustato ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖ PARAMA

Europos Sąjungos (ES) struktūrine parama nuosekliai siekiama maţinti socialinius ir ekonominius išsivystymo skirtumus tarp šalių narių atskirų regionų ir socialinių grupių Viena iš ES struktūrinių fondų priemonių padėsiančių spręsti socialines problemas regionuose yra Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtraldquo pagal kurią bus steigiamos ar modernizuojamos nestacionarias socialines paslaugas teikiančios įstaigos Ši priemonė yra įgyvendinama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą

Visoje Lietuvoje priemonei bdquoNestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtraldquo įgyvendinti 2007-2013 m ES finansinės paramos periodu numatyta skirti 153 mln litų Šių metų birţelį Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija su projektų vykdytojais jau pasirašė 42 sutartis kurių bendra ES lėšomis finansuojama suma sudaro per 60 mln Lt

Šiuo metu Lietuvos regionuose steigiami nestacionarių socialinių paslaugų centrai teiks pagalbą neįgaliesiems be tėvų globos likusiems vaikams smurto šeimoje aukoms prekybos ţmonėmis aukoms pagyvenusiems asmenims taip pat kitiems gyventojams susiduriantiems su socialinėmis problemomis

Planuojama kad iki 2015 metų naujai steigiamuose arba veiklą išplėsiančiuose centruose bus sukurta 2000 vietų paslaugų gavėjams aptarnauta 36 tūkst asmenų įsteigta 300 naujų darbo vietų

Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtraldquo ndash viena iš Sanglaudos

skatinimo veiksmų programoje numatytų priemonių Šia programa siekiama didinti socialinę

29

sanglaudą kurti labiau integruotą Lietuvos visuomenę kurią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos supa panaši gyvenimo aplinka ir kokybė

Daugiau apie Europos socialinį fondą ir įgyvendinamas priemones uţimtumo skatinimo srityje ndash httpesfsocminlt wwwesparamalt

NAUDINGOS NUORODOS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ndashwwwsodralt Informacija apie naująją pensijų kaupimo sistemą ndash wwwpensijusistemalt

Informaciją apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti ndash httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

Informaciją apie privalomąjį sveikatos draudimą galite rasti Sveikatos apsaugos internetinėje svetainėje ndash wwwsamlt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos internetinėje svetainėje ndash wwwvmilt Informaciją apie Europos socialinį fondą ir įgyvendinamas priemones uţimtumo skatinimo srityje galite rasti ndash httpesfsocminlt wwwesparamalt

29

sanglaudą kurti labiau integruotą Lietuvos visuomenę kurią nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos supa panaši gyvenimo aplinka ir kokybė

Daugiau apie Europos socialinį fondą ir įgyvendinamas priemones uţimtumo skatinimo srityje ndash httpesfsocminlt wwwesparamalt

NAUDINGOS NUORODOS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ndashwwwsodralt Informacija apie naująją pensijų kaupimo sistemą ndash wwwpensijusistemalt

Informaciją apie socialinių paslaugų teikimą galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu httpwwwsocminltindexphp1887762790

Informaciją apie socialines paslaugas teikiančias institucijas savivaldybėse ir apskrityse galite rasti ndash httpwwwsocialiniszemelapisltindexphp2025371589

Informaciją apie privalomąjį sveikatos draudimą galite rasti Sveikatos apsaugos internetinėje svetainėje ndash wwwsamlt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos internetinėje svetainėje ndash wwwvmilt Informaciją apie Europos socialinį fondą ir įgyvendinamas priemones uţimtumo skatinimo srityje galite rasti ndash httpesfsocminlt wwwesparamalt

30

Š V I E T I M A S K U LT Ū R I N I A I R E N G I N I A I I R K I TA I N F O R M A C I J A

ŠVIETIMAS

Kvalifikacijų pripaţinimas

Asmuo gali susidurti su viena iš pagrindinių kliūčių dirbti ar studijuoti kitoje šalyje ndash jo

turima kvalifikacija gali būti nepripaţinta kaip tinkama tam tikrai profesinei veiklai ar studijoms Taip gali atsitikti dėl daugybės skirtumų ir nuolatinės kaitos šalių kvalifikacijų ir švietimo sistemose

Siekiant uţtikrinti skaidrų ir teisingą kvalifikacijų pripaţinimą valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu diegiama įvairi pripaţinimo tvarka apimanti visus išsilavinimo lygmenis (vidurinį profesinį aukštąjį mokymosi visą gyvenimą (Life Long Learning) ir kt) Norima kad tokios tvarkos suteiktų kuo daugiau galimybių pasinaudoti įgyta kvalifikacija gebėjimais ir įgūdţiais išvykus į kitą šalį

Studijų kokybės vertinimo centras dalyvauja diegiant tokias tvarkas ir įgyvendinant kaip institucija vertinanti uţsienyje įgyto vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijas bei teikianti informaciją apie vertinimo ir pripaţinimo sistemą Lietuvoje įgyjamą išsilavinimą Lietuvoje bei uţsienio šalių švietimo sistemas

Asmenys kurie bendrąjį išsilavinimą yra įgiję uţsienyje ir nori stoti į valstybines aukštąsias mokyklas turi kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (Suvalkų g 1 LT-03106 Vilnius interneto svetainė wwwskvclt ) ir pateikti notaro patvirtintus išsilavinimą liudijančius dokumentus Asmenys įgiję išsilavinimą uţsienyje priimami į visiškai arba iš dalies Lietuvos valstybės biudţeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytas kvotas ir tvarką

Pagrindinių aukštųjų mokyklų Lietuvoje interneto adresai wwwvult wwwvgtult wwwmrunilt wwwvdult wwwktult wwwkmult wwwvpult wwwkult wwwvdalt wwwlkalt ir kt

Aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje vertina Studijų kokybės vertinimo centras o pripaţįsta Švietimo ir mokslo ministerija Informaciją apie uţsienyje įgytų mokslo laipsnių diplomų (daktaro ir habilituoto daktaro nostrifikavimą) išdavimą bei daktaro mokslo laipsnio diplomų dublikatų išdavimą galite rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje httpwwwsmmltsmtamdpindexhtm

Aukštąjį

išsilavinimą

Lietuvoje vertina

Studijų kokybės

vertinimo centras

31

Sugrįţtantiems tęsti mokslo

Lietuvos piliečiai (vaikai ir suaugusieji) grįţę į Lietuvą gyventi baigę uţsienio šalies

pradinio pagrindinio ugdymo programą arba tam tikrą jos dalį vidurinio ugdymo programos dalį mokytis pagal bendrojo lavinimo programas priimami kaip ir visi Lietuvos gyventojai Mokykla į kurią kreipėsi pageidaujantis tęsti mokslus iš uţsienio atvykęs mokinys vertina mokinio uţsienyje išeitą pradinio pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį Esant tam tikrų programų skirtumų mokyklos vadovybė atsiţvelgdama į mokinio pageidavimus numato būdus ir formas kaip juos likviduoti ir atsiskaityti Iš uţsienio grįţę lietuvių kalbos nemokantys vaikai prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje Priėmimas gali būti vykdomas visus mokslo metus Daugiau informacijos galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje wwwsmmlt

Vaikų lopšeliai-darţeliai ir mokyklos

Priėmimo tvarką nustato įstaigos steigėjas (savivaldybė arba kitas steigėjas jei darţelis

nevalstybinis) Pagrindinė nuostata priimant vaikus ndash ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi būti kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos

Ką turi daryti tėvai norintys pradėti leisti vaiką į darţelį Pirmiausia ndash parašyti prašymą ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovui Kai kurios savivaldybės yra patvirtinusios centralizuotą vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarką ndash tada prašymai registruojami ne ikimokyklinio ugdymo įstaigoje o savivaldybės administracijos švietimo padalinyje

Mokesčio dydį uţ vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (darţelyje) nustato steigėjas (savivaldybė) Daţniausiai mokestį sudaro mokestis uţ vaiko maitinimą ir mokestis ugdymo priemonėms įsigyti

Daugiavaikėms šeimoms (kuriose auga trys ir daugiau vaikų) taip pat jei vienas iš tėvų yra mokinys studentas (kuris mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje) ar atlieka karo tarnybą arba jei vaiką augina vienas iš tėvų mokestis sumaţinamas 50 proc Darţelio steigėjas (savivaldybės taryba) uţ vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi teisę nustatyti ir kitas lengvatas ar mokesčius

Bendrasis lavinimas

Į bendrąjį lavinimą įeina pradinis ugdymas (trunka 4 metus) pagrindinis ugdymas (trunka

6 metus) ir vidurinis ugdymas (trunka 2 metus) Vaikai į pirmąją klasę priimami nuo 7 metų Jei tėvai pageidauja ir vaikas yra subrendęs mokyklai ir metais anksčiau

32

Išėję pagrindinio ugdymo programą ir įgiję Lietuvoje privalomą pagrindinį išsilavinimą mokiniai toliau gali mokytis arba pagal vidurinio ugdymo arba pagal profesinio mokymo programas

Vidurinis ugdymas organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą Aprašo esmė ndash mokinys padedamas mokytojo konsultanto susidaro individualų ugdymosi planą pagal kurį mokosi dvejus metus Mokiniai mokosi visiems privalomųjų dalykų ir renkasi papildomus pasirenkamuosius dalykus kurių sąrašą pasiūlo mokykla

Vidurinio ugdymo programos aprašą galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapio wwwsmmlt skyriaus bdquoUgdymasldquo poskyryje bdquoBendrasisldquo

Aukštojo mokslo studijos

Tie asmenys kurie bendrąjį išsilavinimą yra įgiję uţsienyje ir nori stoti į valstybines

aukštąsias mokyklas turi kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą ir pateikti notaro patvirtintus išsilavinimą liudijančius dokumentus Asmenys įgiję išsilavinimą uţsienyje priimami į visiškai arba iš dalies Lietuvos valstybės biudţeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytas kvotas ir tvarką

Aukštojo mokslo studijos yra 2 tipų neuniversitetinės (į rengimą darbui konkrečiose darbo vietose orientuotos studijos paprastai vykdomos kolegijose) ir universitetinės (vykdo universitetai)

Kolegijas baigę absolventai po papildomų kursų ir profesinės veiklos praktikos (trukmę nustato kiekvienas universitetas) gali tęsti studijas universitete magistrantūroje Neuniversitetinės studijos yra vienos pakopos trunka 3 - 4 metus Baigusiesiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją

Universitetinės studijos yra 3 pakopų pirmoji pakopa ndash pagrindinės studijos antroji pakopa ndash magistrantūra specialiosios profesinės studijos trečioji pakopa ndash rezidentūra doktorantūra ir meno aspirantūra Universitetinės studijos gali būti ir vientisosios kai tęstinumu susiejama pirmoji ir antroji pakopos

Finansinė parama studentams

Studentai gali gauti stipendijas ir paskolas Našlaičiai ir neįgalieji gauna papildomą

paramą Be to Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata studentams ar jų tėvams ir susigrąţinti dalį uţ studijas sumokėto mokesčio

Visų studijų formų pagrindinių vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentams teikiamos valstybės paskolos studijų įmokoms mokėti jei jos nebuvo sumokėtos valstybės lėšomis ir paskolos gyvenimo išlaidoms Paskolas teikia Valstybinis mokslo ir studijų fondas

33

Daugiau informacijos galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapio wwwsmmlt skyriuje bdquoStudijos mokslas ir technologijosldquo bei Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje wwwvmsfondaslt

MODERNIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS

Internetas

Pagal interneto prieigos skaičių Europos Sąjungoje Lietuva verţiasi į pirmaujančių šalių

gretas Pavyzdţiui pagal plačiajuosčio interneto plėtojimo tempus Lietuva kartu su Latvija paţymimos kaip šalys kurios sparčiausiai diegia šias technologijas Išskirtiniai šiuo poţiūriu buvo 2007 metai kai plačiajuosčio interneto abonentų skaičius išaugo 47 procentais

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2009 m pirmojo ketvirčio ataskaitoje nurodoma kad bendras interneto abonentų skaičius Lietuvoje siekė 7538 tūkstančius 826 proc šio skaičiaus sudaro vartotojai turintys prisijungimą namuose o iš viso 447 proc namų ūkių jau turi nuolatinį prisijungimą prie interneto

Didţiausią postūmį plačiajuosčio ryšio plėtra įgavo pradėjus įgyvendinti kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostį tinklą sutrumpintai vadinamą RAIN projektu Jo esmė ndash nutiesti optinius plačiajuosčio ryšio kanalus tarsi interneto greitkelius į visus kaimiškųjų seniūnijų centrus

Ilgus metus interneto prieigos realiai buvo įrenginėjamos tik stambiuose miestuose 2007 metais Lietuvos Vyriausybei paskelbus tikslą maţinti atotrūkį tarp miestų ir kaimiškųjų vietovių ir siekti kad interneto jungtis taptų prieinama ne tik miestų bet ir vienkiemių gyventojams RAIN projektui buvo skirta solidi ES fondų parama ndash 75 milijonai litų Spartusis internetas pradėjo ţygį į Lietuvos provinciją

RAIN projekto vykdytoja VšĮ bdquoPlačiajuostis internetasldquo nutiesė 3357 km šviesolaidinių ryšio linijų įrengė interneto prieigas 467-iose kaimiškose seniūnijose Spartųjį internetą RAIN atvedė į 51 savivaldybę ir į 330 kaimo mokyklų Prie plačiajuosčio interneto ryšio prisijungė daugiau kaip 300 000 gyventojų

Mobilusis telefono ryšis

Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos metodika atliktais skaičiavimais

Lietuvos gyventojai uţ judriojo telefono paslaugas moka maţiausią mėnesinį mokestį t y 1875 lito ir tai yra beveik 52 litais maţiau nei ES vidurkis Vidutinė judriojo telefono ryšio skambučio minutės kaina ndash viena maţiausių Europoje ir sudaro 024 Lt Kitų šalių vidurkis ndash 048 Lt

Lietuva yra viena lyderių Europos Sąjungoje pagal judriojo telefono skvarbą Šalyje su 3338 milijonų gyventojų yra 4969 mln aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų Tai reiškia kad vidutiniškai kiekvienas vartotojas turi daugiau nei po vieną judriojo telefono ryšio SIM kortelę

34

2009 metų pradţioje judriojo ryšio skvarba (100 gyventojų) Lietuvoje siekė 149 proc Pagal šį rodiklį Lietuva uţima antrą vietą ir nusileidţia iš ES šalių tik Italijai Lietuva lenkia net tokias ekonomiškai stiprias pasaulio valstybes kaip JAV ir Japoniją

KULTŪRINIAI RENGINIAI

2009 m minint Lietuvos vardo tūkstantmetį buvo surengta Tūkstantmečio dainų šventė bdquoAmţių sutartinėldquo Graţiausias uţfiksuotas Dainų šventės renginių akimirkas o taip pat ir daugiau informacijos apie etninę kultūrą galima surasti Lietuvos liaudies kultūros centro internetinėje svetainėje wwwllkclt

2009 m Vilnius tapo Europos kultūros sostine Per pirmą pusmetį Vilnius ndash Europos kultūros sostinė 2009 renginiuose apsilankė daugiau nei 500 tūkstsvečių Iš viso 2009 m planuojama surengti apie 700 renginių Visą informaciją apie Vilnius ndash Europos kultūros sostinė 2009 renginius galima surasti internetinėje svetainėje wwwculturelt bei wwwvilnius2009lt Informaciją apie visus sostinėje vykstančius renginius galima surasti Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos internetiniame tinklapyje wwwtourismlt

Informaciją apie ne tik sostinėje bet ir kituose Lietuvos miestuose regionuose vykstančius kultūros renginius bei kultūrinį gyvenimą galima rasti Kultūros ministerijos internetiniame tinklalapyje wwwlrkmlt ndash Etninė regionų kultūra vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija ndash aktuali informacija apie Lietuvos regionų kultūrą ndash httpwwwlrkmltindexphp1489469361 Informaciją apie skirtingose savivaldybėse vykstančius kultūrinius pramoginius renginius taip pat galima rasti savivaldybių interneto puslapiuose Visą informaciją apie Lietuvoje esančius muziejus galite rasti internetiniame tinklapyje ndash wwwmuziejailt

NAUDINGOS NUORODOS

Studijų kokybės vertinimo centras ndash wwwskvclt Švietimo ir mokslo ministerija ndash wwwsmmlt Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas ndash wwwvmsfondaslt Lietuvos liaudies kultūros centras ndash wwwllkclt Europos kultūros sostinė 2009 renginiai ndash wwwculturelt wwwvilnius2009lt Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos ndash wwwtourismlt Kultūros ministerija ndash wwwlrkmlt Informacija apie Lietuvoje esančius muziejus ndash wwwmuziejailt

35

L I E T U V O S R E S P U B L I K O S P I L I E T Y B Ė S K L A U S I M A I A S M E N S D O K U M E N TA I T E I S I N Ė PA G A L B A

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI

Lietuvos Respublikos pilietybė

Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos piliečiai yra ndash asmenys iki 1940 m birţelio 15 d turėję Lietuvos pilietybę jų vaikai vaikaičiai ir

provaikaičiai jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai

ndash asmenys 1919 m sausio 9 d ndash 1940 m birţelio 15 d nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat jų vaikai vaikaičiai ir provaikaičiai jeigu jie 1989 m lapkričio 3 d priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra kitos valstybės piliečiai

ndash lietuvių kilmės asmenys jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripaţįsta save lietuviu

ndash vaikas (asmuo neturintis 18 metų) nepriklausomai nuo jo gimimo vietos kurio abu tėvai (arba vienas iš tėvų) yra Lietuvos Respublikos piliečiai

Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė

Vaikas (asmuo neturintis 18 metų) kurio abu tėvai (arba vienas iš tėvų) yra Lietuvos

Respublikos piliečiai yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos

Kreipiantis dėl vaiko pilietybės pateikiama 1 Tėvų (vieno iš tėvų) rašytinis laisvos formos prašymas 2 Civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvoje arba konsulinės įstaigos uţsienyje išduotas

vaiko gimimo liudijimas arba jo nuorašas 3 Jei vaikas turi kitos valstybės pilietybę ndash turimą pilietybę patvirtinantis dokumentas

arba jo nuorašas 4 Tėvų pilietybę patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai

Prašymus dėl 18 metų neturinčių asmenų pilietybės suteikimo ir įgijimo pateikia jų teisėti

atstovai

Kitose valstybėse išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti o jų kopijos ndash patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo priimančio dokumentus Prašymai bei dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo priimančio dokumentus

Vykdami į bet

kurią užsienio

valstybę Lietuvos

piliečiai privalo

turėti asmens

dokumentą

36

Asmenys nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje prašymus dėl vaikų pilietybės kartu

su atitinkamais dokumentais pateikia gyvenamosios vietos migracijos tarnybai

Asmenys nuolat gyvenantys uţsienyje (deklaravę gyvenamąją vietą ne Lietuvoje) prašymus dėl vaikų pilietybės kartu su dokumentais pateikia Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Vilnius LSapiegos g 1) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai

Pateikiant dokumentus dėl paso gavimo ar keitimo vaikui iki vienerių metų vaikui nebūtina atvykti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ir konsulinę įstaigą Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ar teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybą

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką

Asmeniui sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus

bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama jei šis asmuo išlaikė valstybinės kalbos egzaminą prašymo pateikimo metu turi dokumentą patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė ir jei nėra aplinkybių dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas ir įgyvendinimas

Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo

ndash asmenys iki 1940 m birţelio 15 d turėję Lietuvos pilietybę jų vaikai vaikaičiai ir

provaikaičiai gyvenantys kitose valstybėse

ndash lietuvių kilmės asmenys gyvenantys kitose valstybėse Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripaţįsta save lietuviu

Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę asmenys kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės

Įgyvendinant teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės netaikomas

ndash asmenims iki 1940 m birţelio 15 d turėjusiems Lietuvos pilietybę jų vaikams vaikaičiams ir provaikaičiams gyvenantiems kitose valstybėse jei jie yra buvę tremtiniai politiniai kaliniai ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus

37

ndash asmenims iki 1940 m birţelio 15 d turėjusiems Lietuvos pilietybę ir išvykusiems į kitas valstybes 1940 m birţelio 15 d ndash 1990 m kovo 11 d laikotarpiu jei jie pateikia tai patvirtinančius dokumentus taip pat šių asmenų vaikams vaikaičiams ir provaikaičiams

Asmeniui kuriam išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę jo prašymu išduodamas šią teisę patvirtinantis dokumentas ndash teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo paţymėjimas

Asmuo turintis teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo paţymėjimą ir jame įrašyti jo šeimos nariai į Lietuvos Respubliką atvyksta turėdami vizą (jei valstybės kurios piliečiai yra šie asmenys piliečiams netaikoma bevizio atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarka) Nurodyti asmenys nuo konsulinio mokesčio uţ vizos išdavimą atleidţiami

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama

ndash atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės

ndash įgijus kitos valstybės pilietybę išskyrus pilietybę valstybės su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės pilietybę

ndash Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais

ndash jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo

ndash teismui pripaţinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės kai asmuo turėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip kad tuo padaroma ţala Lietuvos Respublikos interesams

Bendrosios pastabos

Asmenys nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ir įgyvendinimo dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia gyvenamosios vietos migracijos tarnybai

Asmenys nuolat gyvenantys uţsienyje prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Vilnius L Sapiegos g 1) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai uţsienyje

38

Informacija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbiama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos svetainėje wwwmigracijalt bei Lietuvos Respublikos atstovybių ir konsulinių įstaigų interneto svetainėse

VAIKŲ LAIKINO IŠVYKIMO Į UŢSIENIO VALSTYBES TVARKA

Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į uţsienio valstybes yra laikinas kai

nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka

Į bet kurią uţsienio valstybę išvykstantis vaikas privalo turėti galiojantį vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų Vaiko asmens dokumentai patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į uţsienio valstybes yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (gali būti naudojama vykti į uţsienio valstybes su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai ty į visas Europos Sąjungos šalis Islandiją Juodkalniją Kroatiją Makedoniją Norvegiją San Mariną Šveicariją)

Būtina ţinoti kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į uţsienį

Svarbu Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus) todėl ruošdami vaiką kelionei tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką

Jei vaikas išvyksta vienas arba su jį lydinčiu asmeniu Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas vaikui išvykti ir šio sutikimo kopija Sutikimą duodančio (-ių) tėvo (-ų) parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno arba seniūno Jeigu vaiko pavardė nesutampa su kartu su vaiku vykstančio vieno iš tėvų pavarde Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas Vaikų grupėms išvykstant į ekskursijas turistines keliones ar kitas organizuotas keliones be nurodytų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų būtinas kelionės organizatoriaus pasirašytas ir jo antspaudu patvirtintas vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas bei šio rašto kopija Apie globojamo (rūpinamo) vaiko išvykimą į uţsienio valstybes būtina prieš tris dienas raštu informuoti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą nurodant kelionės tikslą trukmę ir šalį į kurią vaikas išvyksta

Vaikui išvykstant su vienu iš tėvų kito rašytinis sutikimas nebūtinas

Jeigu vaiko kelionės tikslas ndash Šengeno valstybė tėvų ar vieno iš tėvų sutikimas nebūtinas Tačiau vaikui išvykstant iš Šengeno erdvės uţsienio valstybės pasienio pareigūnams gali prireikti pateikti vieno iš tėvų sutikimą Uţsienio valstybės pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti sutikimą jiems suprantama kalba arba jo vertimą

37

ndash asmenims iki 1940 m birţelio 15 d turėjusiems Lietuvos pilietybę ir išvykusiems į kitas valstybes 1940 m birţelio 15 d ndash 1990 m kovo 11 d laikotarpiu jei jie pateikia tai patvirtinančius dokumentus taip pat šių asmenų vaikams vaikaičiams ir provaikaičiams

Asmeniui kuriam išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę jo prašymu išduodamas šią teisę patvirtinantis dokumentas ndash teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo paţymėjimas

Asmuo turintis teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo paţymėjimą ir jame įrašyti jo šeimos nariai į Lietuvos Respubliką atvyksta turėdami vizą (jei valstybės kurios piliečiai yra šie asmenys piliečiams netaikoma bevizio atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarka) Nurodyti asmenys nuo konsulinio mokesčio uţ vizos išdavimą atleidţiami

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama

ndash atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės

ndash įgijus kitos valstybės pilietybę išskyrus pilietybę valstybės su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės pilietybę

ndash Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais

ndash jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo

ndash teismui pripaţinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės kai asmuo turėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip kad tuo padaroma ţala Lietuvos Respublikos interesams

Bendrosios pastabos

Asmenys nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ir įgyvendinimo dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia gyvenamosios vietos migracijos tarnybai

Asmenys nuolat gyvenantys uţsienyje prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Vilnius L Sapiegos g 1) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai uţsienyje

38

Informacija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbiama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos svetainėje wwwmigracijalt bei Lietuvos Respublikos atstovybių ir konsulinių įstaigų interneto svetainėse

VAIKŲ LAIKINO IŠVYKIMO Į UŢSIENIO VALSTYBES TVARKA

Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į uţsienio valstybes yra laikinas kai

nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka

Į bet kurią uţsienio valstybę išvykstantis vaikas privalo turėti galiojantį vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų Vaiko asmens dokumentai patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į uţsienio valstybes yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (gali būti naudojama vykti į uţsienio valstybes su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai ty į visas Europos Sąjungos šalis Islandiją Juodkalniją Kroatiją Makedoniją Norvegiją San Mariną Šveicariją)

Būtina ţinoti kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į uţsienį

Svarbu Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus) todėl ruošdami vaiką kelionei tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką

Jei vaikas išvyksta vienas arba su jį lydinčiu asmeniu Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas vaikui išvykti ir šio sutikimo kopija Sutikimą duodančio (-ių) tėvo (-ų) parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno arba seniūno Jeigu vaiko pavardė nesutampa su kartu su vaiku vykstančio vieno iš tėvų pavarde Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas Vaikų grupėms išvykstant į ekskursijas turistines keliones ar kitas organizuotas keliones be nurodytų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų būtinas kelionės organizatoriaus pasirašytas ir jo antspaudu patvirtintas vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas bei šio rašto kopija Apie globojamo (rūpinamo) vaiko išvykimą į uţsienio valstybes būtina prieš tris dienas raštu informuoti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą nurodant kelionės tikslą trukmę ir šalį į kurią vaikas išvyksta

Vaikui išvykstant su vienu iš tėvų kito rašytinis sutikimas nebūtinas

Jeigu vaiko kelionės tikslas ndash Šengeno valstybė tėvų ar vieno iš tėvų sutikimas nebūtinas Tačiau vaikui išvykstant iš Šengeno erdvės uţsienio valstybės pasienio pareigūnams gali prireikti pateikti vieno iš tėvų sutikimą Uţsienio valstybės pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti sutikimą jiems suprantama kalba arba jo vertimą

38

Informacija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbiama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos svetainėje wwwmigracijalt bei Lietuvos Respublikos atstovybių ir konsulinių įstaigų interneto svetainėse

VAIKŲ LAIKINO IŠVYKIMO Į UŢSIENIO VALSTYBES TVARKA

Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į uţsienio valstybes yra laikinas kai

nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka

Į bet kurią uţsienio valstybę išvykstantis vaikas privalo turėti galiojantį vieną iš asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų Vaiko asmens dokumentai patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į uţsienio valstybes yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė (gali būti naudojama vykti į uţsienio valstybes su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai ty į visas Europos Sąjungos šalis Islandiją Juodkalniją Kroatiją Makedoniją Norvegiją San Mariną Šveicariją)

Būtina ţinoti kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į uţsienį

Svarbu Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus) todėl ruošdami vaiką kelionei tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką

Jei vaikas išvyksta vienas arba su jį lydinčiu asmeniu Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas vaikui išvykti ir šio sutikimo kopija Sutikimą duodančio (-ių) tėvo (-ų) parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno arba seniūno Jeigu vaiko pavardė nesutampa su kartu su vaiku vykstančio vieno iš tėvų pavarde Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas Vaikų grupėms išvykstant į ekskursijas turistines keliones ar kitas organizuotas keliones be nurodytų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų būtinas kelionės organizatoriaus pasirašytas ir jo antspaudu patvirtintas vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas bei šio rašto kopija Apie globojamo (rūpinamo) vaiko išvykimą į uţsienio valstybes būtina prieš tris dienas raštu informuoti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą nurodant kelionės tikslą trukmę ir šalį į kurią vaikas išvyksta

Vaikui išvykstant su vienu iš tėvų kito rašytinis sutikimas nebūtinas

Jeigu vaiko kelionės tikslas ndash Šengeno valstybė tėvų ar vieno iš tėvų sutikimas nebūtinas Tačiau vaikui išvykstant iš Šengeno erdvės uţsienio valstybės pasienio pareigūnams gali prireikti pateikti vieno iš tėvų sutikimą Uţsienio valstybės pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti sutikimą jiems suprantama kalba arba jo vertimą

39

Išsamesnė informacija apie nepilnamečių išvykimą į uţsienio valstybes skelbiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje wwwpasienislt

ASMENS DOKUMENTAI

Vykdami į bet kurią uţsienio valstybę Lietuvos Respublikos piliečiai privalo turėti kelionės dokumentą

Asmens tapatybės kortelė

Asmens tapatybės kortelė ndash pagrindinis ir privalomas turėti asmens dokumentas Lietuvos

Respublikoje gyvenančiam vyresniam nei 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiui jeigu jis neturi galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso išduoto iki 2003 m sausio 1 d Prireikus asmens tapatybės kortelė gali būti išduota ir piliečiui iki 16 metų Uţsienio valstybėje nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikos piliečiui asmens tapatybės kortelė neišduodama

Su asmens tapatybės kortele galima vykti į uţsienio valstybes kurios jas yra pripaţinusios tinkamomis kelionėms Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles kaip galiojančias kelionėms yra pripaţinusios visos Europos Sąjungos šalys Islandija Juodkalnija Kroatija Makedonija Norvegija San Marinas Šveicarija

Prašymą išduoti ar pakeisti asmens tapatybės kortelę Lietuvos Respublikos pilietis turi asmeniškai pateikti gyvenamosios vietos migracijos tarnybai kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą

Asmens tapatybės kortelės gali būti išduodamos skubos tvarka (per 1 arba 5 darbo dienas)

Pasas

Lietuvos Respublikos pasas išduodamas uţsienio valstybėje gyvenančiam Lietuvos

Respublikos piliečiui Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui pasą turėti nėra privaloma jis išduodamas piliečio pageidavimu

Dėl paso išdavimo piliečiui iki 18 metų kreipiasi vienas iš tėvų Uţsienio valstybėje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis prašymą išduoti ar pakeisti pasą turi asmeniškai pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai uţsienio valstybėje arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Pasas gali būti išduodamas skubos tvarka per 1 darbo dieną Pasas skubos tvarka neišduodamas kai pilietis dėl paso gavimo ar keitimo kreipiasi per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą uţsienio valstybėje

40

Uţsienio valstybėje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga naują pasą gali išsiųsti paštu

Bendra informacija

Praradęs asmens tapatybės kortelę arba pasą pilietis apie tai raštu turi pranešti policijai

ar migracijos tarnybai o jeigu asmens tapatybės kortelę ar pasą prarado uţsienio valstybėje ndash uţsienio valstybės policijai ir Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai uţsienio valstybėje Grįţti į Lietuvą piliečiui gali būti išduodamas asmens grįţimo paţymėjimas Dėl jo išdavimo reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą Jei rezidavimo valstybėje Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nėra ndash rekomenduojama kreiptis į Europos Sąjungos valstybės atstovybę

Informacija apie dokumentus pateikiamus kreipiantis dėl Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo skelbiama Asmens dokumentų išrašymo centre prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje wwwdokumentailt

UŢSIENYJE SUDARYTŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ LIETUVOJE

Uţsienio valstybėse įregistruoti civilinės būklės aktai turi būti įtraukti į apskaitą ir Lietuvos

Respublikoje Prašymai ir papildomi dokumentai pateikiami civilinės metrikacijos skyriui pagal asmens gyvenamąją vietą arba Lietuvos Respublikos diplomatinei ir konsulinei atstovybei

UŢSIENIO VALSTYBĖJE IŠDUOTŲ DOKUMENTŲ GALIOJIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Norint kad uţsienio valstybėje išduoti dokumentai būtų priimami Lietuvos Respublikoje jie turi būti legalizuoti arba patvirtinti paţyma Apostille kompetentingų dokumentą išdavusios valstybės institucijų

Dokumentų išduotų valstybėse prisijungusiose prie 1961 m Hagos konvencijos dėl uţsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo tikrumas turi būti patvirtinamas tik dokumento kilmės valstybėje paţymint jį specialia Konvencijoje nustatyta paţyma ndash Apostille

Dokumentai išduoti valstybėse neprisijungusiose prie 1961 m Hagos konvencijos dėl uţsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo turi būti legalizuoti juos išdavusios valstybės kompetentingoje institucijoje Paprastai tai yra tos valstybės Uţsienio reikalų ministerija ar diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga Uţsienio valstybėse išduoti ir legalizuoti dokumentai turi būti papildomai legalizuoti Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose

41

EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIO GYVENIMAS LIETUVOJE

Uţsienietis kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės pilietis atvyko nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys tai šis uţsienietis privalo gauti paţymą patvirtinančią jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Šio dokumento galiojimas yra neterminuotas

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl paţymos patvirtinančios jo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje migracijos tarnybai kurios aptarnaujamoje teritorijoje ketina deklaruoti gyvenamąją vietą pateikia

ndash laisvos formos prašymą išduoti paţymą ndash galiojantį kelionės dokumentą ndash dokumentą kuris patvirtina Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę gauti

paţymą patvirtinančią jo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

Prašymas išduoti paţymą nagrinėjamas ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo o apie priimtą sprendimą uţsienietis informuojamas pranešimu Kartu su šiuo pranešimu uţsieniečiui išsiunčiama ir paţyma

Informaciją apie Europos Sąjungos valstybių piliečių gyvenimą Lietuvos Respublikoje galite rasti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos svetainėje wwwmigracijalt

UŢSIENIEČIŲ KURIE NĖRA ES PILIEČIAI GYVENIMAS LIETUVOJE

Uţsienietis kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir norintis teisėtai

gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia teisę uţsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ją keisti išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįţti į ją leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu

Uţsieniečiams kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami šiais pagrindais išsaugojus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę šeimos susijungimo atveju ketinant Lietuvoje mokytis dirbti ar uţsiimti teisėta veikla ir kitais atvejais

Leidimas laikinai gyventi paprastai išduodamas vieneriems metams tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikui Prašymą išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi uţsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai uţsienyje o uţsienietis esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos tarnybai kurios aptarnaujamoje teritorijoje ketina apsigyventi

Prašymo pateikimas nesuteikia teisės uţsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol kol bus išnagrinėtas jo prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas Prašymą

42

pakeisti leidimą laikinai gyventi (išduoti naują) uţsienietis pateikia teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos tarnybai

Uţsieniečio prašymas išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos Uţsienietis gavęs apie tai pranešimą dėl leidimo įforminimo turi kreiptis į gyvenamosios vietos migracijos tarnybą Šis sprendimas nesuteikia teisės uţsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje be vizos arba viršyti bevizio buvimo laiką

Pateikiant dokumentus leidimui laikinai gyventi įforminti uţsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas Sprendimas išduoti (pakeisti) uţsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje netenka galios jei uţsienietis juo nepasinaudoja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (leidimas nuolat gyventi) galioja 5 metus ir suteikia uţsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje bei patvirtina uţsieniečio nuolatinio gyventojo statusą Leidimas nuolat gyventi šeimų susijungimo pagrindu gali būti išduodamas uţsieniečiui jeigu jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys arba jis yra šeimos narys atvykstantis gyventi kartu su uţsieniečiu kuris išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba yra lietuvių kilmės asmuo

Uţsieniečio prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjamas iki 6 mėnesių nuo prašymo pateikimo migracijos tarnybai kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą dienos

Priimtas sprendimas išduoti uţsieniečiui leidimą nuolat gyventi galioja 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (šiuo laikotarpiu uţsienietis gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi įforminimo)

Informaciją apie leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje galite rasti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos svetainėje wwwmigracijalt

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui

Leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys uţsienio valstybių piliečiai privalo deklaruoti gyvenamąją vietą atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką keisdami gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje išvykdami iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui

43

Gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje pagal asmens gyvenamąją vietą o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai ndash kitame savivaldybės administracijos padalinyje kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją

Daugiau informacijos rasite Lietuvos savivaldybių interneto svetainėje wwwsavivaldybėslt

Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai kurie yra vieno iš Lietuvos komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojai gyvenamosios vietos pakeitimą gali deklaruoti naudodamiesi Elektroninės valdţios vartų interneto svetaine wwwepaslaugoslt

TEISINĖ PAGALBA

Lietuvos Respublikos piliečiai gali gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Nuo 2001 metų galiojantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas išplėtė teisinės pagalbos sampratą nustatydamas tikslias procedūras kaip ją gauti asmenims kurie dėl sudėtingos finansinės padėties negali tinkamai ginti savo teisių ir interesų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikia asmenims teisę pasinaudoti valstybės garantuojama pirmine ir antrine teisine pagalba

Pirminė teisinė pagalba ndash tai teisinė informacija teisinės konsultacijos dokumentų skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms išskyrus procesinius dokumentus rengimas Ši teisinė pagalba apima taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą Norint gauti pirminę teisinę pagalbą reikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba jei jūs neturite gyvenamosios vietos į savivaldybės kurioje gyvenate vykdomąją instituciją bei prašyti kad Jums būtų suteikta nemokama pirminė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba ndash tai dokumentų rengimas gynyba ir atstovavimas bylose įskaitant vykdymo procesą atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas Be to ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose išnagrinėtose civilinio proceso tvarka su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudţiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tada kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti arba jie yra priskirtini įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims kuriems teisinė pagalba teikiama neatsiţvelgiant į jų turtinę padėtį (pavyzdţiui asmenys gaunantys socialinę pašalpą nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios ţalos atlyginimo asmenys kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripaţinti nedarbingais arba sukakę senatvės pensijos amţių kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kt)

Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje wwwteisinepagalbalt

44

NAUDINGOS NUORODOS

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ndash wwwmigracijalt (pateikiama

detali informacija dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmens dokumentų piliečiams ir uţsieniečiams išdavimo)

Uţsienio reikalų ministerija ndash wwwurmlt (konsulinei informacijai skirta atskira rubrika)

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ndash wwwdokumentailt (galimybė gauti informaciją apie asmens dokumento išrašymo eigą)

Gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga (wwwepaslaugoslt) (suteikia galimybę internetu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos atvykimą į Lietuvą ir gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje)

Informacija apie valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą wwwteisinepagalbalt

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ndash wwwpasienislt (pateikiama išsamesnė informacija apie nepilnamečių išvykimą į uţsienio valstybes)