U D K 8 2 i ( i o o ) ( o 9 2 )

SC52

V e r s t a i s :

Secret Lives of Great Authors

b y R o b e r t S c h n a k e n b e r g

I S B N 978-9955-16-465-4

C o p y r i g h t © 2 0 0 8 by Q u i r k

P r o d u c t i o n s , I n c

© E m i l i j a F e r d m a n a i t e ,

v e r t i m a s j l i e t u v i i } k a l b ^ , 2013

© „ G i m t a s i s zodis" , 2013

Turinys

Pratarme 7

Vil jamas Sekspyras 9

Lordas Baironas i7

Onore de Balzakas 22

Edgaras Alanas Po 27

Carlzas Dikensas 35

Seserys Brontes 43

Sarlote Bronte 43

Emile Bronte 43

Ane Bronte 4 4

Henris Deividas Toro 5 °

Voltas Vitmenas 56

Levas Tolstojus 63

Emile Dikinson 7°

Luisas Kerolis 7^

Luiza Mei Olkot 83

Markas Tvenas 89

Oskaras Vaildas 96

Arturas Konanas Doilis 103

V. B. Jeitsas n o

H . Dz. Velsas 116

Gertruda Stain 124

Dzekas Londonas 130

Virdzini ja V u l f 136

Dzeimsas Dzoisas 142

Francas K a f k a . . . 148

T. S. Eliotas i 5 4

Agata K r i s t i 161

Dz. R. R. Tolkinas 167

F. Skotas Ficdzeraldas 174

Viljamas Folkneris 181

Ernestas Hemingvejus 189

A i n Rand ig6

Zanas Polls Sartras 203

Ricardas Raitas 209

Viljamas Barouzas 214

Karson Makalers 221

Dz. D. Selindzeris 227

Dzekas Keruakas 234

Kurtas Vonegutas 241

Toni Morison 247

Silvija Plat 253

Tomas Pinconas 259

Priedai 264

PRATARME

Ar man taip t ik atrodo, ar is didzii^jij rasytojij t ik imasi ramiij ,

oriq, nejdomiij gyvenimi4? A i s k u , k a i kurie taip i r prastumia

savo dienas - cia taikau tau, Dzeine Osten, - bet sioje knygoje jq

nerasite. Dauguma literaturos pasaulio legendij gyvena veikiau

kaip patrakusios Holivudo zvaigzdes nei drovios atsiskyreles

knygij ziurkes. Tai narkomanai ir slapimo gerejai, mergisiai ir

nevyk^ kino aktoriai , kuri i j rankose pustustj dzino butelj isvysi

dazniau nei plunksn^.

Uz sit^ nesusipratim^ turetume dekoti savo mokytojams.

Jie taip sunkiai vargo, bandydami mus priversti grauzti ..Ulis^",

kad pamirso papasakoti apie nejprast^ Dzeimso Dzoiso seksua-

linj gyvenimq - kur is , geriau pagalvojus, biitij t ik padej^s jveikt i

(ar bent suprasti) ..Ulis^". O jei butume zinoj^, kad A i n Rand die-

vino astuntojo desimtmecio T V serial^ „Carlio angelai", galbut

butume susigund^ perskaityti visus 1100 jos „Maistingo At lan-

to" puslapiq. Na, tiek to, gal ir nebutume.

Bet jus mane supratote. Didieji rasytojai apatinius maunasi

kisdami paeiliui kair^ i r desin^ koj^, kaip ir v i s i zmones (tik He-

mingvejaus atveju tie apatiniai - moteriski). J ie panikuoja, vai-

dijasi, gauna velniq nuo spaudos ir buriasi j paslaptingas sektas,

kaip ir visos jzymybes. Mano knygos tikslas - supazindinti jus

su ydomis, keistenybemis i r zmogiskomis silpnybemis, kur i i j

galbut neteko isgirsti , ka i pirmqkart susidurete su siais litera­

turos milzinais; t ikiuosi, suintriguosiu jus (is naujo) perskaityti

ir j i j kurinius . Galimas daiktas, suzinosite kelet^ naudingq fak-

tq ir jais galesite papildyti savo vargan^ semestro darbq arba

7

8 SLAPTI D I D Z i y j g R A S Y T O j y GYVENIMAI

kokteiliij vakarelyje uzciaupti issisokelj, kuris kazkokiu budu

rado laiko perskaityti visus i k i vieno Folknerio romanus - ir dar

prancuziskai. O vienas la iku istartas „Ar zinojote?", jkveptas

sioje knygoje sur inkt i j sensacijq, galbut taps tuo uzmusanciu

klausimu, kuris pades atsikratyt i jkyr i i j pasnekovij burio.

Siek tiek apie tur in j . Tokia knyga kaip s i neisvengiamai bus

subjektyvi, bet as ir neketinu pateikti issamios didziijjij pa­

saulio rasytojij apzvalgos. Vargais negalais atsisakiau j traukti

tokj spalving^ personaz^ kaip Trumenas Kapote. Taciau teks

palaukti kitos progos, kad galetume aptarti kerintj jo pasiro-

dym^ Neilo Saimono komedijoje „Lavonas desertui". Dar viena

rankrascio braukymo auka - Normanas Meileris. J o nejtiketina

1969-aisiais surengta kampanija siekiant tapti Niujorko meru

verta atskiro tomo. Stengiausi kaip jmanydamas s^ras^ su-

traukt i ir sioje knygoje papasakoti vien apie pacius garsiausius,

ryskiausius i r jdomiausius rasytojus. Ko gero, jusq literaturos

mokytoja ka i kuriuos dalykus tikejosi i s la ikyt i paslaptyje, ta­

ciau, cituojant Sekspyr^, „tiesa pavirsiun teiskyla".

„JEI D U R I A T E M U M S , A R G I M E S N E K R A U J U O J A M ? " -

Seilokas is Viljamo Sekspyro komedijos „Venecijos pirklys"

VILJAMAS SEKSPYRAS

1564 m. balandzio 23 d . - i 6 i 6 m. balandzio 23 d.

Tautybe: anglas Zodiako zenklas: Tauras

Svarbiausi kuriniai: „Venecijos pirklys" (1596), „Romeo ir Dzuljeta" (1599), „Hamletas" (1602)

Amzininkai ir varzovai: Kristoferis Marlou, Benas Dzonsonas Rasymo stilius: labai poetiskas, prisodrintas gasliq ir smaiksciq

kalamburq Ismintingi zodziai: „Likimas audziamas is siiilij jvairiq, vertingLj ir

prastq sykiu."

Balandzio 23-ioji literaturos istorijoje yra viena dziugiausiij - ir

liiidniausiij - dienij. T4 dien^ 1564 metais gime (jei tikesime

visai pagrjstu spejimu, kad gimdymas jvyko tr imis dienomis

anksciau nei kr ikstynos) Viljamas Sekspyras, ir tq paciq dien^,

praejus penkiasdesimt dvejiems metams, jis mire. 1616 metq

balandzio 23 dien^ mire ir Migelis de Servantesas, bet t ikr iau-

siai ir pats „Don Kichoto" autorius maloningai leistijsi uzgozia-

mas to, kuris laikomas iski l iausiu vis i j la iki j rasytoju.

Sekspyras gime ne pacioje prakilniausioje seimoje. J o tevas

Dzonas buvo klestintis pirst ininkas, retkarciais susipykstan-

tis su jstatymais. Sykj jis gavo baud^ uz tai, kad priesais savo

namq suverte meslo kruv^, o kitq kart^ pakliuvo j teism^, nes

juodojoje rinkoje prekiavo v i lna . Vyresniajam Sekspyrui, kadai-

se gerbiamam miesto tarybos nariui , teko stebeti, kaip pama-

9

10 SLAPTI D I D Z ig jg R A S Y T O j y GYVENIMAI

zu smunka jo socialinis statusas, kol galiausiai Herbq kolegija

atmete jo paraisk^ gimines herbui gauti. Veliau Viljamas Seks­

pyras atsigriebs uz tai, kas nesiseke gimdytojams, ir pasirinks

moto Non sanz droit („Ne be teisiq") - is to galime spr^sti, jog jis

dar ilgai neatleido tevo skriaudikams.

Mazai islik^ z iniq apie ankstyv^jj Bardo gyvenim^. Buda-

mas astuoniolikos jis vede dvidesimt seseriq metq A n ^ Hata­

vej - jqdviejq tuoktuviij dien^ si buvo bent treci^ menesj nescia.

1585 metais Sekspyrq seim^ papilde dvynukai . Mazdaug tuo

l a i k u Sekspyras, kaip sakoma, dingsta is akiracio. J o veikl^ k i -

tus septynerius metus gaubia speliones. Kalbama, kad jis dirb^s

rast in inku, sodininku, veziku, jureiviu, spaustuvininku, o gal

palukininku. Vienas i t in lakios vaizduotes tyrinetojas t v i r t i n a ,

kad Bardas kelet^ metij vilkejo pranciskonq vienuolio abit^. Ko

gero, tikrosios istorijos nesuzinosime niekada.

I istorinius saltinius Sekspyras sugrjzta 1592 metais, ka i

kazkoks dramaturgas spaudoje isvadina j j „issisokele varna,

pagrazinta mQsq plunksnomis". Pastabos kandumas liudija, jog

jaunasis V i l i s Londone jau buvo sio to pasiek^s. Nors ankstyvo-

sios jo pjeses siandien gali atrodyti primityvokos, anuomet jos

sulauke nepaprastos sekmes. Pajamos is nesvankii j komedijq

C K l a i d q komedija") ir krauj^ stingdanciij tragedijij („Titas A n -

dronikas") Sekspyrui leido gyventi provincijos dzentelmeno gy-

venim^, o to jis visada i r sieke. Sekspyras spekuliavo nekilnoja-

muoju tur tu , skolino pinigij uz palukanas i r tampesi po teismus,

kad juos susigr^zintij, o galij gale jsigijo „Globe" teatro akcijij ir

tapo turt ingu zmogumi. J i s nebaudziamas apgaudinejo zmon^,

rode v idurinj pirst^ mokesciij r inkejams ir apskritai elgesi kaip

zmogus, k u r i a m negalioja nei jstatymai, nei miescioniska mo­

rale. A r dar kyla klausimij, uz k^ mes taip mylime sj vyruk^?

1613 metais Sekspyras persikele gyventi j savo dvar^ Stretfor­

de, ir nuo tada jo literaturine karjera klostesi kuo puikiausiai.

V I L J A M A S S E K S P Y R A S 11

Zinoma, retsykiais atsiranda abejojanciij, ar tokios kuklios k i l -

mes ir niekinio issi lavinimo zmogus galejo parasyti sitokias

genialias pjeses, bet abejoti sau leidzia t ik tokie beprociai kaip

Samjuelis Teiloras Kolridzas, Henris Dzeimsas, Carlzas Diken­

sas, Dzeimsas Dzoisas ir seras Dzonas Gilgudas. K a i kurie net

isdrjsta t v i r t i n t i , jog Sekspyro pjeses parase karaliene Elzbie-

ta I , nors l ieka neaisku, kaip j i sugebejo rasyt i po savo mirties

1603 metais. T ikras is Sekspyras isgyveno i k i 1616-ijjij, tuomet

apsirgo - galimas daiktas, nuo pergerimo - ir mire sulauk^s ve-

lyvo (anuomet) penkiasdesimt dvejij metq amziaus.

KAS CIA PER PAVARDE? Kiekvienas, kada nors mok^sis anglij kalbos, pasakytij: jos ra-

syba yra siaubingai nenuosekli. O Sekspyro laikais buvo dar

chaotiskesne. Taigi egzistuoja bent 83 vienodai teisingi Seks­

pyro pavardes rasymo budai. Is egzotiskesniij galima pamine-

t i Shagspere ir Shaxherd. Netgi pats Bardas pasirasinejo jvair ia i .

Yra islik^ bent sesi skirt ingi jo parasai, pakraigalioti vis padri-

kesne rasysena: Shackper (1612 m. rastiskame liudijime), Shaks-

pear (1612 m. sutartyje), Shakspea (1612 m. jkait iniame raste),

Shackspere (pirmame 1616 m. testamento puslapyje), Shakspere

(antrame to paties dokumento puslapyje) ir galiausiai Shaks-

peare (treciame, atspejote, paskutiniosios valios ir testamento

puslapyje). Kq gi, kuo toliau, tuo panasiau.

KADTAVE KUR ELNIAS! A r t ik numyletasis Anglijos poetas ir dramaturgas nebuvo bjau-

rus vagisius? Populiari legenda byloja, kad apie 1580 metus

tuomet dar jaunas Sekspyras buvo priciuptas bemedziojantis

elniq galingo magistrato sero Tomo Liusio zemese. Netrukus

po Sekspyro mirties Glostersyro dvasininkas Ricardas Deivisas

paskelbe, kad dramaturgui jaunysteje „neretai tekdavo nelaime

12 SLAPTI D I D Z i y j g RASYTOjg GYVENIMAI

pavogti elni^ ar triusj", ir kad Liusis „daznai liepdavo j j nuplakti

ar netgi jka l int i , i r galiausiai - jo paties naudai - priverte spruk-

t i kuo toliau is gimtqjij krastij". K a d i r kokia buvo priezastis,

Sekspyras is tiesij mazdaug tais metais paspruko is Stretfordo

j London^. Galimas daiktas, jis netgi jaute sioki^ toki^ tuzmas-

tj savo kankintojui . Sakoma, kad Justicijaus Selou personazas

„Vindzoro smaikstuolese" i r „Henriko V I " antroje dalyje tera

menkai uzmaskuota Liusio kar ikat i i ra .

SE JUMS MOKESCIAI! 1597 metais Sekspyras, anij laiki j supratimu, jau klestejo. Ir, ko

gero, buvo atrad^s tradicin^ turtuoliq strategij^, padedanci^ is-

saugoti turimus turtus: mokesciij nusukinejim^. Bardo pavarde

figuruoja t i j metij Karaliskojo metrastininko mokesciij venge-

ji j sqrase. Praejus trejiems metams skola, regis, taip ir liko ne-

sumoketa. 1600 metij mokesciij dokumentuose nurodyta, kad

,,13 s. 4 s. s^skaita vis dar nepadengta", - omeny turimas dra-

maturgo jsiskolinimas Vincesterio vyskupui, kurio jurisdikcijai

priklause ir l iudnai pagarsej^s Londono skol ininki j kalejimas.

Velesni dokumentai liudija, kad Sekspyrui - ar k a z k a m kitam,

veikusiam jo vardu - galij gale teko isversti kisenes.

TIKRASIS SEILOKAS Pats Sekspyras nemego grqzinti skolij, uztat visada reikalau-

davo, kad susimoketij k i t i . Bardas garsejo kaip lupikautojas,

skurstantiems draugams skolindav^s pinigij „uz tam tikrq kai-

n^". „ J e i t u r i reikalij su ponu Sekspyru, - kart^ pastebejo busi-

masis Bardo uosvis, - saugok pinigin^." Visiems buvo zinoma,

kad Sekspyras nesibrangina paduoti skol ininkq j teism^ ir is-

simusti nesumoketij skolij, net paciij menkiausiij . Dar baisiau -

sykstumu jis prilygo Skrudzui . J i s niekada nera dav^s ne penso

Stretfordo varguoliams, o badmeciu slepe grudus ir salyklq. Ty-

v i L J A M A S S E K S P Y R A S 13

rinetojai tebesigincija, ar Sekspyro testamente jrasytas nurody-

mas naslei pal ikt i „antr^j pagal gerumjj lov^" yra meiles israiska,

ar paskutinis merdincio sykstuolio pasispardymas.

BUTASUNAUS? Daugelyje Sekspyro pjesiij re iksmingi vaidmenys tenka pavai-

nik iams sunums, tad nieko nuostabaus, kad ir j is pats, galimas

daiktas, paleido j pasaulj pavainikj . Dramaturgas didum^ laiko

leido Londone, palik^s zmonq A n ^ Hatavej Stretforde auginti

vaikq. Grjzdamas namo j is visada uzsukdavo j Oksford^, kur

apsistodavo smukleje, priklausancioje Dzonui Davenantui,

turt ingam vyno pirk l iu i . Davenantas turejo daili^j zmonel^

Dzein^, i r sklido gandai, kad Bi l ls Sekas i r j i dviese dirbdindavo

„dvinugarj zverj". Dzeines sunus, vardu - h m - Vil jamas Dave­

nantas, pasaulj isvydo 1606-4J1J vasarj . Sekspyras tapo vaiko

kr ikstateviu. Augdamas berniukas jgijo keletq nejtiketinij pa-

nasumij su savo spejamu tevu. V i l i s Davenantas tapo gerbiamu

dramaturgu, teatro vadovu i r poetu, o 1637-aisiais buvo paskir-

tas Anglijos karaliskojo dvaro poetu. 1667 metais jis netgi per-

rase pjes^ „Audra", bendradarbiaudamas su Dzonu Draidenu.

Samjuelis Batleris apie Davenant^ kartq pasake, jog „jis rase

vedamas tos pacios dvasios kaip Sekspyras ir noriai vadinosi

jo sunumi". Tais laikais D N R testij dar nebuvo, tad tiesa l ieka

kazkur anapus.

APZAIDE Sykj gaslunas Sekspyras sukliude savo biciuliui aktoriui Ricar-

dui Berbidzui romantisk^ pasimatym^ su mergina, gyvenancia

salia teatro. Bardas nugirdo, kaip juodu derina slapt^ susitikim^.

..Prisistatyk Ricardu I I I " , - nurode j i aktoriui. Sekspyras greitai

sumete plan^: nuskubejo j moters namus, prie durij pasake su-

tart^ slaptazodj i r buvo jsileistas j buduar^ energingai pasidul-