Turinys

Pratarmė. Visa tiesa .......................................................................................................5

1 skyrius. Sovietų karinės oro pajėgos karo su Vokietija išvakarėse ...........................................................................291.1. Pakilimas ................................................................................................................311.2. Krizė ........................................................................................................................501.3. „Discours de la methode“ ................................................................................611.4. Griaunamoji pertvarka .....................................................................................791.5. Benzinas ir žmonės ..........................................................................................1201.6. Išvados ir svarstymai .......................................................................................146

2 skyrius. Audros nublokšti .............................................................................1492.1. Kariuomenės kovos veiksmai nuo birželio 18-osios iki 23-iosios ....1502.2. Pirmasis smūgis ................................................................................................1712.3. „Mano vadavietė ore “ .....................................................................................1932.4. Budriai snaudžiančiuose aerodromuose ................................................2132.5. „Karo vėjas mus bloškė vis tolyn…“ .........................................................247 2.6. Išvados ir svarstymai .......................................................................................262

3 skyrius. Pelenai ir deimantai .......................................................................2733.1. „Matyti visiškos priešo dezorganizacijos požymių…“ .........................2753.2. Svajonė apie „būsimąjį karą“ .........................................................................2903.3. 30-metis generolas ir jo divizija ...................................................................3063.4. Pagrindinio smūgio ruože .............................................................................3283.5. Padangėje virš Gardino ..................................................................................3433.6. Kietai įmigusiuose aerodromuose .............................................................3603.7. Birželio 22-oji. Atsakomasis smūgis ...........................................................3683.8. Tamsios paslaptys .............................................................................................3883.9. Po 22-osios ..........................................................................................................3983.10. Berezinos perkėlos ........................................................................................416

4 skyrius. Neapskaitytas nuostolis ...............................................................4284.1. Sapienti sat ..........................................................................................................4294.2. „Dėl priemonių kovojant su slaptu dezertyravimu…“ .........................446

Žemėlapaiai ................................................................................................................461Literatūros sąrašas ....................................................................................................463

Pastabos Dauguma knygos tekste, dokumentų citatose minimų vietovardžių pateikti taip, kaip juos rašo autorius.Parašuose prie knygoje panaudotų nuotraukų aerodromų dislokavimo vietovės nenurodomos dėl jų pavadinimų nevienodumo ar neaiškumo.Kai kurios pateikiamos nuotraukos yra asociatyvios.

Mark Solonin KataStrofoS chronologija Pratarmė

Kolektyvinio darbo „Sovietų karinės oro pajėgos Didžiajame Tėvynės kare 29 puslapyje skaitome:

„Birželio 22 d. per 1 tūkst. vokiečių bombonešių ne kartą bombardavo 66 mūsų aerodromus, kuriuose buvo sutelktos vakarinių apygardų pasienio aviacijos pagrindinės pajėgos. Pirmiausia atakuoti tie aerodromai, kuriuo-se dislokuoti aviacijos pulkai, ginkluoti naujų tipų lėktuvais... Dėl netikė-tų masinių smūgių mūsų aerodromams ir įnirtingų oro mūšių vakarinių apygardų karinės oro pajėgos pirmąją karo dieną prarado apie 1200 lėktu-vų, iš jų 800 sunaikinti aerodromuose“.

Sovietų Sąjungos didvyris aviacijos maršalas G. Ziminas kariniame is-toriniame tyrime „Taktika – kovos pavyzdžiais“ rašo:

„1941 m. birželio 22 d. didelės fašistų bombonešių grupės bombardavo 66 mūsų aerodromus, kuriuose buvo sutelktos vakarinių apygardų pasie-nio aviacijos pagrindinės pajėgos. Iš oro pirmiausia atakuoti aerodromai, kuriuose dislokuoti aviacijos pulkai, aprūpinti naujų konstrukcijų lėktu-vais... Smūgiais aerodromams įnirtinguose oro mūšiuose priešui pavyko sunaikinti iki 1200 lėktuvų, iš jų 800 esančių aerodromuose“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras joachimas fon ribentropas spaudos konferencijoje skelbia karą SSrS. 1941 m. birželis.

Vokiečių lėktuvai kyla iš aerodromo lenkijos teritorijoje bombarduoti SSrS. 1941 m. birželio 22 d.

Aviacijos generolas majoras M. Koževnikovas knygoje „Sovietų armijos karinių oro pajėgų vadovybė ir štabas Didžiajame Tėvynės kare“rašo:

„1941 m. birželio 22 d. auštant vokiečių fašistinė aviacija masiškai bombardavo mūsų aerodromus, geležinkelių mazgus, karines jūrų bazes, kariuomenės grupuotes ir miestus... Sovietų aviacijai sunaikinti hitlerinė vadovybė metė 50% aviacijos pajėgų, sutelktų prie mūsų sienų. Iš oro atakuoti 66 aerodromai... Sovietų karinės oro pajėgos pirmąją karo dieną prarado apie 1200 lėktuvų, iš jų 800 – aerodromuose“.

Admirolas Kuznecovas vadovavo laivynui, o 1941 m. birželio 22 d. buvo Maskvoje. Tačiau net jis sugebėjo puikiai išsiaiškinti: „Dabar žinome, kad iki birželio 22-osios vi-durnakčio (štai taip, valandos tikslumu – M. S.) sovietų aviacija prarado 1200 lėktuvų, 800 jų sunaikinta žemėje“.

6 7

Mark Solonin KataStrofoS chronologija Pratarmė

Ar įmanoma užginčyti tikrą, orginalų archyvo dokumentą? Nuneigti nereikia ir nebūtina. Geriau tęskime dokumentų tyrimą. Kitą tekstą, dokumento orginalas šiuo metu saugomas federalinės saugumo tarnybos centriniame archyve, būtina skaityti atsistojus:

„Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos vardu:

1941 m. liepos 28 d. SSR Sąjungos Aukščiausiojo teismo karinė kolegija, sudaryta iš vadovaujančio divizijos karinio teisininko Orlovo, narių: divizijos karo teisininko Kandybino ir 1-ojo rango karo teisininko Čepcovo, sekretoriaujant Mazurovui, užda-rame Maskvos m. teismo posėdyje išnagrinėta Sergejaus Aleksandrovičiaus Černycho byla dėl nusikaltimo, įvardyto RSFSR BK 193-21 str. „b“ punkte.

Parengiamojo ir teisminio tardymo metu nustatyta, kad Vokietijos kariuomenės karo veiksmų prieš Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą pradžioje kaltinamasis Černychas, būdamas 9-osios aviacijos divizijos vadu, turėdamas visus tarnybinius įga-liojimus, buvo nusikaltėliškai neveiklus, fašistinės aviacijos antskrydžio metu prieš di-vizijos aerodromą buvo sunaikinta apie 70% šios divizijos technikos.

Be to, kaltinamasis Černychas birželio 26 naktį į 27 d., būdamas Seščo aerodrome, tris atskridusius sovietų lėktuvus palaikė fašistiniais, paskelbė betikslį oro pavojų; pas-kui pasirodė esąs bailys – palikęs be vadovo divizijos personalą, sunkvežimiu, be galvos apdangalo, diržo ir kovos ginklo iš fronto paniškai pabėgo į Briansko m., kur buvo su-laikytas milicijos ir pristatytas miesto įgulos komendantui.

Būdamas Brianske kaltinamasis Černychas skleidė provokacinius prasimanymus apie tarsi priešo išlaipintą desantą ir jo subombarduotą Seščo aerodromą.

Tad kaltinamasis Černychas per kovos veiksmus su fašistine Vokietija sulaužė kario priesaiką, pamiršo pareigą socialistinei Tėvynei, pasirodė esąs bailys ir, palikęs divizi-jos personalą, iš fronto gėdingai pabėgo į Briansko m., kuriame skleidė provokacinius gandus apie Raudonosios armijos dalinių žlugimą ir kartu padarė nusikaltimą, įvardy-tą RSFSR BK 193-21 str. „b“ p. SSR Sąjungos Aukščiausiojo teismo karinė kolegija, atsi-žvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi RSFSR BK 319 ir 320 str., nusprendė:

Iš Sergejaus Aleksandrovičiaus Černycho atimti karinį „aviacijos generolo majoro“ laipsnį ir paskirti aukščiausią bausmę – sušaudyti konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Remiantis RSFSR BK 33 straipsniu, inicijuoti, kad SSR Sąjungos Aukščiausiojo Sovieto Prezidiumas atimtų iš Černycho Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą, Lenino, Raudonosios Žvaigždės ordiną bei jubiliejinį medalį „20 metų DVRA“.

Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas“. 17

SSrS aukščiausiojo teismo karinės kolegijos generolo majoro S. Černycho nuosprendžio faksimilė.

12 13

Mark Solonin KataStrofoS chronologija 1 skyrius. Sovietų karinės oro pajėgos karo su Vokietija išvakarėse30 31

1941 metų birželio 22 d. prie Sovietų Sąjungos vakarinių sienų, įskaitant ir Užpoliarę, buvo sutelkta didelė liuftvafės grupuotė. Ji buvo sudaryta iš 61 aviacijos grupės (avi-acijos pulko), kiekvienoje po tris eskadriles. Iš viso, skaičiuojant ir nepilnas aviacijos grupes – 187 kovos lėktuvų – naikintuvų, bombonešių, atakos lėktuvų, eskadrilės. Šios grupuotės ginkluotėje buvo 2253 kovos lėktuvai – naikintuvai, bombonešiai, atakos lėktuvai, iš jų 1761 lėktuvas buvo tvarkingas. 25 Tiek daug aviacijos grupių ir tvarkingų lėktuvų Rytų fronte buvo tik birželio 22 d., o kitomis tų metų dienomis liuftvafės gru-puotė buvo mažesnė, retkarčiais – daug (netgi dvigubai) mažesnė.

Įsiminkime šiuos skaičius ir panaudokime juos „atskaitos tašku“ lygindami, o dabar pažvelkime į sovietų karinių oro pajėgų sukūrimo istoriją ir plėtrą prieškariu.

1.1. Pakilimas

Atskaitos tašku reikėtų laikyti 1929 metų liepos 8 d., kai VKP(b) CK politinis biuras priėmė nutarimus „Dėl SSRS gynybos būklės“ bei „Dėl karinės pramonės“. Šiuose do-kumentuose įvardyti SSRS ginkluotųjų pajėgų plėtros principai, būtent:

• kiekybe neatsilikti nuo galimo priešo pagrindiniame karinių veiksmų teatre;

• dviejose trijose strateginės ginkluotės rūšyse, taip pat ir aviacijoje, pralenkti priešą kokybe.

Buvo nustatyti tokie aviacijos kiekybės rodikliai: 2000 kovos lėktuvų taikos metu ir dar 500 lėktuvų pirmajame rezerviniame ešelone (šioje vietoje ir toliau, jei nepažymė-ta kitaip, pateikiami skaičiai iš istorijos mokslų daktaro A. Stepanovo monografijos „Sovietų aviacijos raida prieškariu“). 26 Suprantama, tokie „mizeriški“ skaičiai išsilaikė visai neilgai. Jau 1932 m. vasarį darbo ir gynybos taryba (CTO) nusprendė iki 1935 m. sausio 1 d. padidinti visų tipų, ne tik kovinių lėktuvų (neskaitant lengvųjų aparatų) ga-mybą iki 23 tūkstančių per metus, o aviacijos variklių – 84 tūkst. per metus.

a. tupolevo sukurtas sunkusis bombonešis tB-3 (ant-6). Pirmąkart į orą pakilo 1930 metais. Bombonešis tB-3 buvo naudojamas per visą antrąjį pasaulinį karą. Maksimalus greitis – 197 km/h, skrydžio nuotolis – 1350 km (techninis, su maksimalia įkrova - 3120 km), maksimali keliamoji galia – 5000 kg.

Šturmo lėktuvas ju-87. Vokiečių kario šalmas su luftvafės (1933–1945 m.) emblema. 1933 m. gegužės 15 d. laikoma liuftvafės (Luftwaffe) karinio oro laivyno įkūrimo diena.