TURINYS

2

,. lvadas

Siuo metu auditas tampa labai svarbia Lietuvos ekonomines kontroles sistemas

dalimi. Nepriklausomi auditoriai istiria finansin<t atskaitomyb<t ir nustato jOg duoment!

teisingum<t ir besaliskum<t. Kad bUtt! kryptingas ir gautt! pakankarnai duoment! isvadai

pagristi, audit(:t reikia tinkamai suplanuoti ir atlikti. Audito isvados turi bUti aiskiai

formuluojamos ir isdestomos auditoriaus ataskaitoje.

Lietuvoje dar nera nepriklausomo audita tradicijl!, nes musl! valstybe dar yra labai

jauna ir dar visai neseniai buvo naudojami sovietiniai revizijos principai. Atkurus

nepriklausomyb~ daugelio sdvietinil! dalykl! buvo bandoma atsisakyti pakeiCiant juos

naujais, pritaikytais rinkos ekonomikai.

Audito srityje Lietuva remiasi uzsienio salil! patirtimi, taiko j'l Lietuvos s'llygoms.

TaCiau vis Jar iskyla daug neaiskurnl! , klausiml!.

Daug literatiiros sia tema siuo metu Lietuvoje nera, tai daugiausia verstos kit\.! sali\.!

knygos, pritaikytos Lietuvai.

~)iame darbe apzvelgsiu Lietuvos bei kitl!: saUl!: audita patirti, pati audita procesq,

kokia bulla audita atranka, auditoril!: kvalifikacijq, jl!: teises, pareigas, samd't bei kitus

klausimus.

~

3

II.Audita samprata

Pagrindinis audito tikslas - ivertinti, ar finansine atskaitomybe parodo tikqj~ imones-'-"'-'---"~"""~'-"'-"""'~""-'-'-""_'~'_ffl-""-' "-""""""""""""""""""""",,,,-@,""""ffl"""""""'"'--'""""."""""""""""""",,, ,,"""'" """"" ,

veiklos bukl~, ar si atskaitomybe parengta pagal galiojanCius buhalterines apskaitos

normatyvinius aktus. Istatyml! numatytais atvejais atliekamas auditas."""""""""""""""""""""""'",,,'. ,

Kitais atvejais auditas gali bliti atliekamas imonil! iniciatyva."",,""""""""""'~"""""""""'"

-K~~r~~dito"'informacijos""vartoto3~r-i~bi;~-'~~;i;ik e tl! , ,~~g!!2Li"!!mL,J!~g!!.,,,Y,!!g£yai s,~-,_.,-,-"", ",-."""-""""."""",""",."""."",,,,""""""""""""""",""""""""""",..",""""""""""""'""""""""""""'" '" ,

vadybininkais ir buhalteriais, sudariusiais" ,Clt§,1s!!i!Qmyb~",jis,turi"biiti"neprikla1J.sQJ1!i!~""", ,""""""", ""","""","'"""", """""""""""""""""""""""""""""""",, """"""""""""""""""""""""""""""""""""""'" " , "

riij~"~zsakovo. Auditorius negali tureti jokil! finansini\! interesl!. $eimos nariai taip pat"""""'mJ""""'W""""""""""""-"W"-""""""""""~.~""'""""""""""""""",w",w""",-"""""""""""~""""",.."""""",-g"""""""""",,,""""""""""""""","',,""""""'" """"""""""""""""""",

neturi biiti suinteresuoti. Auditoriui negalima eiti i kompromisus su klientu jokiais

klausimais, jig privalo netureti isankstinil! nuostatl!. Savo nepriklausomyb~ auditorius

turi rodyti ir elgesiu. Salys, turinCios audito tradicijas, turi savo Auditoriaus etikos

kodeksus. ISlaikyti visisk~ nepriklausomyb~ tikroveje nevisiSkai paprasta ir

kartkartemis iskyla problem\!.

Daugelyje Vakarl! salil! audito veikl~ reglamentuoja Kompanijos istatymas. Siame

istatyme numatytos formuluotes, apibreziancios ir auditoriaus nepriklausomyb~.

Auditoril! profesines eti~2§""""!sQ",4~1s§!!Q.s..~,."."_a111arti",,,.,,n~l?I!!s11:!!:!,~.2,,!!l:Ybeg principai.","'."""-""""""""",."""."""""","",,.,"""""""""" . """"""""'",""""""""""""""'""""""""""'".."""""'""",,,,,,"'.""""

Svarbiausi is jl! susij~ su tokiais dalykais kaip honoraro uz audit~ dydis, personalo

tarpusavio santykiai bei finansiniai santykiai.

auditorius, kuris yra uzsakovo imones savininkas (akcininkas), valdymo organa narys"""""" """"","","""""""""",""""""""""",""""",,,,,,,""""""",""""""""""d"""""""""',,,, """""""""""""""""""""""'"y""""""'",,,"",,

~tdarbuoto j as; turi pri vaCi ~",i~,~R~[~!g9j.inU!JJi§ii!,1s,Q,y!!i;",~H",!!~,,§~~2Y2,,~!~!?~!2j~!~E~!?~2"""" ,', " "", ,""',",'«"""""""""

valdybos nariais, administracijos vadovu, vyriallsiuoju"""""""""""," " ,."".,"""""""""""""""",,"""""""""'".".."", "..., ",..,...".

susi~.~,~,~~!]!ny.~tesx.ysiais ;

III. Pagrindines audita SClvokos ir il.l turinys

Nepnklausomas auditas - tai oficialus imones finansines dokumentacijos patikrinimas

nuomones isreiskimas. Audito tikslas - igalinti auditoril! isreiksti nuomon~, ar

atskaitomybe visais esminiais pozifuiais parengta pagal finansinil! ataskaitl!

rengimo koncepcijas, numatytas Tarptautiniame apskaitos standarte.

Auditorius - tai asmuo, turintis aukst'lii ekonomini ar finansini issilavinimet

(auditoriaus issilavinimv, kuriam nustatyta tvarka suteikta licencija.

~

finansininku yra

4

L-J\udito imone - tai imone, iregistruota Lietuvos Respublikos imonil! rejestre ir irasyta

i Lietuvos audita imonil! s¥as~ kuris skelbiamas informacijos biuletenyje, kuri

leidzia Dkio ministerija (du kartus per metus).

Audito duomenvs (faktai) - tai auditoriaus gauta informacija isvadoms, kuriomis

paremta jo nuomone, pagristi.Audito programa - tai sl:lrasas procediin!, kurios reikalingos audita planui vykdyti.

Audito programoje taip pat numatyti audita tikslai kiekvienoje srityje ir issamiai

aprasyti veiksmai, nurodantys, kaip asistentai turi vykdyti instrukcijas, taip pat kaip

atlikta jl! darbo kontrole.

Audito rizika - tai rizika, kai auditorius gali pareiksti teigiaml:l nuomontt apie finansintt

informacijl:l, kurioje yra svarbil! klaidl!.i"#""

A.ydjt.6 atranka - pasitikejimo ar savarankiskl! procediin! taikymas maziau kaip 100 %%""'"M',,

st~ipsni~: atskirl! ukinil! operacijl! klasil! ar s~skaitl! likuCil!. Ji padeda auditoriuiI

~auti ir ivertinti duomenis apie kai kuriuos likuCil! ar ukinil! operacijl! klasil!

~~

Auditoriaus ataskaita (isvada) - tai rasytine auditoriaus ataskaita, turinti siuos

elementus:

. pavadinim'l;

. adresatus - tai asmenis ar asmeni, kuriam ataskaita adresuojama, kaip to reikalauja

samdos aplinkybes ar vietos istatymai;

. izangini paragrafq, kuriame identifikuojama tikrinta finansine atskaitomybe ir

vadovybes bei auditoriaus atsakomybe;

apimties paragrafq, kuriame identifikuojama patikrinta finansine atskaitomybe ir

patvirtinama, kad atliktas auditas atitinka standartus ir praktik'l;

nuomones paragrafq, kuriame iSdestoma auditoriaus nuomone, apie finansineje

atskaitomybeje parodyt~ imones finansin<t biikl<t ir finansinius rezultatus arba

atsisakymas pareiksti nuomon<t apie finansin<t atskaitomyb<t;datet - auditoriaus ataskaitos datq, rodanCiet skaitytojui, kad auditorius zilla apie

buvusius iki sios datos ivykius ir sandorius, kurie galejo padaryti itakos ir

finansinei atskaitomybei ir jo ataskaitai;

.

.

.

- tai dokumentas, kuriuo auditorius patvirtina klientui, kad

tikslus ir apimti, atsakomybes klientui laipsni ir isvados

5

. auditoriaus adres1l- buvein~, nurodyt1l auditoriaus ataskaitoje;

. paras1l. Auditoriaus ataskaita turi biiti pasirasyta audito firmos, asmeniskai

auditoriaus arba abiejl!.

Auditorius ataskaitoje (isvadoje) gali pareiksti bes1l1ygin~ ir modifikuot1l nuomones.

Besalygine nuomone iSreiskiama tada, kai auditorius tikras visais esminiais

atzvilgiais, kad finansine atskaitomybe teisinga ir besaliska.

Modifikuota ataskaita surasoma tada, kai auditorius isreiskia:

. s1l1ygin~ nuomon~;

. atsisako pateikti nuomon~;

. nelgmma nuomon~;

. pabrezia dalyk(l atskirarne paragrafe.

Salygine nuornone - auditoriaus nuornone, kad negalirna padaryti bes(llygines isvados

del nesutarirnl!. Taciau nesutarirnai ir audita apirnties apribojirnai nera tiek svarbiis,

kad tektl! pareiksti neigiarn(l nuornon~ ar atsisakyti jet pareiksti. S(llygine nuornone

forrnuluojarna zodziu "isskyrus", tai yra isskyrus poveiki tl! dalykl!, su kuriais

susijusios s(llygos.

Atsisakyrnas pareiksti nuornone pateikiarnas tada, kai apribojirnas ar netikrurnas tokie

stipriis, kad auditorius negali suforrnuluoti nuornones apie finansin~ atskaitornyb~.

Neigiarna nuornone pateikiarna tada, kai nesutarirnai yra esrniniai, labai paplit~

finansineje atskaitornybeje ir auditorius padaro isvadq, jog s'llygine nuornone

tinkarnai neatskleis finansines atskaitornybes klaidinanCio pobiidzio ar jOg

nepilnutinumo.Dalvko pabrezimas - tai nusakymas tokil! aplinkybil!, kurios nedaro poveikio

auditoriaus nuomonei, bet gali reikalauti, kad jig prie standartines isvados pateiktl!

papildom~ paaiSkiniml! paragraf~.Klaida - netyCines klaidos finansineje informacijoje:

a) matematines ar kanceliarines klaidos pagrindiniuose registruose ir apskaitos

duomenyse;

b) apsirikimai ir neteisingas faktl! aiskinimas;

c) neteisingas apskaitos politikos taikymas.Toleruotina klaida - tai didziausia visumos klaida, kurios auditorius dar gali nepaisyti

ir pateikti isvad% jog atrankos rezultatai rodo, kad audita tikslai pasiekti.

6

Vidaus auditas - tai veiklos vertinimas, atliekamas organizacijos viduje. Tai kontrole,

kurios funkcija yra tikrinti ir vertinti kit\! kontroles priemoni\!. tinkamum<t ir

efektyvUffi<t.Kontroles testai - tai testai, kurie daromi, norint gauti duomenis apie apskaitos

projekto ir vidaus kontroles sistemas efektyvum% taikom\! veiklos princip\! ir

politikos efektyvum<t.

~

IV. Vidinis ir isorinis auditas,--,~"-~"" '--'_.-

/Sores auditas - toks auditas, kuriam atlikti kvieCiamas auditorius is audita imones.

Jam pagal susitarim'tmokamas atlyginimas.

Vidinis auditas - tai organizacijoje atliekamo nepriklausomo ivertinimo, laikomo

paslauga tai organizacijai, institucija, kurios tikslas yra istirti ir ivertinti jOg veikl't.

Vidinio audita tikslas yra padeti organizacijai efektyviai vykdyti savo pareigas.

Vidinis auditas yra ikurtas paCioje sistemoje ar imoneje. Buna vienas ar keletas

auditori\!. Tai priklauso nuo dirbancitU\! skaiCiaus Gei daugiau kaip 300 darbuotoj\! -

reikalingas vidaus auditorius).tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes

nutarimas (2000m. vasario men.; fir. 127). Vidinio audita institucija (pareigos) turi

buti ikurta iki sill met\! liepos 31 dienos.

lSorinio ir vidinio audito bendradarbiavimas.

Siekiant sukurti 'efektyvi't audita struktiir'l., labai svarbu, kad vykt\! bendradarbiavimas

tarp isorinio ir vidinio audita. Jei silo nera, galima neabejoti, jog kai kurios darbus

leks atlikti du kartus, 0 tai yra nemaz\! pinig\! svaistymas.

Kad galet\! bendradarbiauti, vidinis ir isorinis auditai turi suderinti savo darbo

programas. Jie tmi susitarti del audita princip\! ir procedur\!, tikrintin\! objekt\!

parinkimo technikos ir klaid\! apibrezim\!, rizikos ir materialumo ir pan.

lSorinio audito reikalingumas.

ISorinis auditas reikalingas tam, kad auditorius turet\! galimyb~ buti nepriklausomu ir

objektyviu.vidinis auditorius yra paCios organizacijos dalis. Nors faktiskai jig gali biiti

nepriklausomu, taCiau is tikrtU\! taip nebuna. ISorinis auditorius visada sav~s paklaus:

ar vadovybe itakojo audita ataskait't? Taigi, kadangi reikia objektyviai informuoti

isorini pasauli, biitina gauti isorinio auditoriaus ataskait't.

,

7

Vidinio audito institucijos reikalingumas.

Vidinis auditas yra nepriklauSOlua. kontroles forma, sukurta imoneje jos veiklai

tikrinti, vertin!i ir pletoti. Ypac didele vidaus audita reiksme laisvosios rinkos

~

ekonomikos s~lygomis, kai tarp imonil.! vyksta konkurencine kava gamybineje,

komercineje, finansineje, investicineje ir kitose veiklose. Vidaus audita tikslas -

padeti imones vadovybei igyvendinti jos nustatyt'l veiklos strategij~ iikin~ ir

finansin~ politik~ atskleisti rezervus veiklai pletoti ir t~stinumui garantuoti. lrodyta,

kad nuo vidaus audita veiksmingumo priklauso imones veiklos rezultatai. Vidaus

auditoriai gali uzkirsti keli'l nuostolingoms bei neteisetoms operacijoms ir kartu siekti,

kad imone dirbtl.! pelningai. Jie, atlik~ kruopsCius patikrinimus ir sukaup~ daug

informacijos apie imones iikin~ ir finansin~ veikl~ gali padeti imones vadovybei

priimti racionalesnius sprendimus, tiksliau prognozuoti ateities perspektyvas.

V.Audito veiklos chronologija

Audito procesas suskirstytas i 12 stadijq. Kiekvienai is jq numatyti audita veiksmai ir

tikslai. Pagrindiniai veiksmai yra sie: audita pradzia, paZintis su sistema ir kontrole

bei jq ivertinimas; pasitikejimo ir savarankiski testai; baigiamoji audita duomenq

apzvalga ir ataskaitq pristatymas audita komandai; rastas vadovybei. Sie veiksmai

padedapasiekti audita tikslus - tarpinius ir galutini, baigiam'l nuomones isreiskimu.

Pirmoji audito stadija. Pagrindine pirmosios stadijos uzduotis - apibrezti audita

apimti. Pagrindiniai reikalavimai audita apimciai numatyti istatymuose: Kompanijos

istatyme ir kt. Apimti gali papildyti samdos rastas, taip pat audita atmintine, laikoma

su nuolatiniais darbo dokumentais. Atmintineje nurodytos svarbiausios sritys, i kurias

auditorius turetl! atkreipti ypatinget demesi.

Antrojoje stadijoje susipazistama su dokumentl! srautais ir bukle. Tiriami dokumentl!

srautai is pardaviml!, pirkiml!, atsargl! padalillil! ir kasos i buhalterij:t.

TreCioji stadija. Rengiamas issamus sistemas apibiidinimas, igalinantis lengviau j:t

ivertinti. Sis apibiidinimas gali biiti ivairil! forml!:

1. schemos (imones organizacines struktiiros, irasl! ir apskaitos knygl! ir kt.);

2. aprasomojo turinia pastabos;

3. vidaus kontroles klausimynai (VKK);

4. dokumentl! ir informacijos judejimo srautl! schemos.

~

8

Ketvirtosios stadijos rezultatai turetl! itikinti auditoril!, ar sistema veikia ir

kontroliuoja taip, kaip numatyta.

Penktosios stadijos tikslai yra ivertinti sistemEt, jos patikimum~ bei suformuluoti

principus, kuriais remiamasi nustatant praktini jos efektyvum~. Sio vertinimo

medziaga bus naudinga ruosiant rekomendacijas sistemai tobulinti.

Sdtojoje stadijoje atliekami pasitikejimo testai, kuriais vertinamos kontroles

priemones. Vienas is svarbiausil! siuolaikinio audita poziiirit! yra tas, kad stipri

kontrole igalina gauti patikimus irasus (apskaitos duomenys ir kt). auditorius turi

patikrinti, ar kontroles sistema praktikoje veikia taip, kaip numatyta projektuose.

Septintoji stadija. lvertin~s sistem~ ir atlik~s kontroles priemoniq testus, paprastai

auditorius siunCia rast1l vadovybei. lame nurodomos silpnosios kontroles vietos ir

pateikiamos rekomendacijos kontrolei pagerinti.

Astuntojoje ir devintojoje stadijose auditorius atlieka savarankiskus testus. lie skirti

duomenims, pateiktiems apskaitos registruose bei baigiamosiose s~skaitose, tirti.

Siomis procediiromis siekiama dviejq svarbiausiq tikslq:

1. gauti patvirtinimus duomenims, pateiktiems s~skaitose;

2. jei yra klaid\l, paskaiCiuoti j\l poveiki pinigine israiska.

Desimtoji-dvyliktoji stadijos:a) Desimtosios stadijos tikslas - remiantis bendrais apzvalgos duomenimis, nustatyti

s'lskaitq duomenq patikimum'l. Tai atliekama analizuojant s'lskaitq duomenis ir jq

pateikim'l utskaitomybeje.

b) Vienuoliktoji stadija. Ataskaita audita grupes nariams. Ji labai svarbi, daroma

audita pabaigoje. Ataskaitoje isreiskiama nuomone apie s'lskaitose pateiktus

duomenis.

c) Dvyliktoji stadija. Baigiamasis rastas vadovybei yra itin svarbi audita isvada. Nors

toks rastas ir nel1umatytas istatymuose, jo tikslas - pateikti tolesnius siUlymus

sistemai tobulinti bei kitus specialius klausimus, susijusius tiek su auditu, tiek su

ataskaitomis.

~

VI. Audita planas

Ruosdarnas bendr~i plan~ auditorius vadovaujasi 4-ojo Tarptautinio audita standarto

"Planavimas" reikalavimais. Atsizvelgdamas i audita apimti ir biitinum~ vadovauti

atliekantiems audita darbet, jis turi numatyti:

9

. samdos s,,\:lygas ir kit,,\: istatymuose numatyt,,\: atsakomyb~;

. ataskaitos pobiidi ir terminus bei kit,,\: bendravim,,\: su klientu, aptart"\: sutartyje;

. kliento taikomus apskaitos principus bei jl! pokyCius;

. naujl! nutariml! apskaitos ir audita klausimais poveiki;

. pagrindines audita sritis;

. audita tiksll! svarb<t;

. ypatingo demesio reikalaujanCias s~Jygas: esmines klaidas, klastotes ar painiav~

dokumentuose del treCiWl! asmenl! kaltes;. apskaitos ir vidaus kontroles sisteml! patikimumo laipsni;

. galimybes skirti demesio kitoms specialioms audita sritims;

. gautinl! audita duomenl! pobfldi ir apimti;

. vidaus auditoril! dalyvavim~ ir jl! atliekaml! darbl! apimti.

Planas turi bflti pateiktas rastu. Dokumentacijos forma ir apimtis priklausys nuo

audita apimties ir sudetingumo

Ketvirtajame T AS "Planavimas" numatyta, kad sudarytas audita planas ir programa

turi bflti perziflreti pasikeitus s~lygoms ar gavus netiketus audita rezultatus. Sie

pakeitimai turi bflti daromi remiantis rastu pateiktais faktais.

Audito apimti lemia du pagrindiniai dalykai: 1) darbo apimtis ir sudetingumas; 2)

kliento verslo ismanymas ir ankstesnio darbo patirtis.

Atsakomybe uz audita plan~ visada tenka auditoriui, net jei klientas dalyvavo rengiant

tam tikras pIano dalis.

Audito planavimo dokumentl! s~rasas:

1. Audito planavimo atmintine;

2. Profesines nepriklausomybes klausimynas;

3. Preliminari analitine apzvalga;

4. Bendros rizikos ivertinimas;

5. Specifines rizikos ivertinimas;

6. Svarbos apskaiCiavimas;

7. Sistemas apzvalga;

8. Klausimai is praejusil! metl!;

9. Kitos pIano detales;

10. Planavimo paskyrimai - laiko grafikas;

11. Darbo vykdymas ir samda;

10

12. Laiko zuma1as.

VII. Audita r;z;ka

Audito netikslumai lemia audita rizik'l padaryti nepagrist'l isvad'l.

Teigiama, kad auditorius planuoja darb'l ir jam vadovauja atsizvelgdamas i realil!

numatoml! netiksluml! (tiek individualil!, tiek isplaukianCil! is tarpusavio rysio),

svarbil! finansines inforrnacijos vertinimo ir nuomones isreiSkimo atzvilgiu, poveiki.

Jo nustatymas priklauso nuo auditoriaus profesionalumo. Sudarydarnas bendnui

plan'l, auditorius nustato kiekybini netiksluml! poveiki. Apsvarstydamas galimus

netikslumus, auditorius numato jl! itak'l dviem lygiais: 1) atskirl! s'lskaitl! likuCil!

duomenl! ir 2) jl! issifraviml!. Netiksluml! poveiki gali lemti ir istatyml! bei norrninil!

aktl! reikalavimai, kai kuril! finansines atskaitomyMs s'lskaitl! likucil! ir jl! tarpusavio

s¥ysio neatitikimai.

Auditorius apzvelgia ir vigus jo demesi atkreipusius netikslumus, ir jl! esm~.

Auditorius turi atidziai tikrinti santykinai mazas sumas. Jos gali tureti svarbl! poveiki

finansinei inforrnacijai. Netiksluml! pobiidis gali atskleisti ir kitus reiksmingus

dalykus. Pavyzdziui, ir maZes neteisetl! apmokejimq SUllieS gali biiti pavojingos, jei

del jl! susidaro svarbiis, neTS ir atsitiktiniai, isiskolinimai, prarandama tufte, sumazeja

pajamas. Kitas kokybinil! netiksluml! pavyzdys gali biiti neteisingas (neadekvatus)

apskaitos politikos apibiidinimas. Tai svarbu, nes tai gali suklaidinti finansines

inforrnacijos vartotojus.

Audito rizika galima dviem lygiais: 1) finansines atskaitomybes ir 2) s'lskaitl! likuCil!

bei iikinil! opelaciN klasil!.

Auditorius turi apskaiCiuoti audita rizik'l pasiremdamas ziniomis apie kliento versl'l,

sak'l, vadovyb~, aplinkos ir valdymo kontrol~. ApskaiCiuodamas bendr'l rizikos lygi,

auditorius turi numatyti, ar yra likvidumo, veiklos t~stinumo ar kitl! probleml!.

Ekonomines inforrnacijos sraute esanCios klaidos sudaro buvimo rizik'l (BR). Klaidos,

kurios isvenge kontroles arba kuril!ji nenustate, lemia kontroles rizik'l (KR). Klaidos,

kurias atskleidzia auditorius, sudaro susekimo rizik'l (SR). Auditoriaus nesusektos

klaidos sudaro audita rizik'l (AR). Audito rizika skaiCiuojama kaip buvimo, susekimo

ir kontroles rizikos sandauga:

AR=BRxKRxSR

11

Arba

Buvimo rizika rodo, jog s~skaitos likuti ar iikinil!: operacijl!: klas~ labai veikia

netikslumai. Pastarieji gali biiti dideli, ypatingo pobiidzio ar s~lygoti netikslumus kitl!:

s~skaitt! likuCiuose, ukinit! operacijt! grupese, darant prielaid'b kad jie nepateko i

vidaus kontrol~. Buvimo rizik~ lemia imones veikla, jos aplinka, s~skaitt! likuCit!

duomenys ar ukinit! operacijt! klases. Pavyzdiiui, s~skaitos, kurit! duomenims turi

itakos vadovl! nuomone; sudetingi ir painus kalkuliacijl!(s~matl!) apskaiCiavimai;

prekes, itin jautrios vartotojl! paklausai ar technologijai, kurios gali tureti itakos jl!

vertei ir kt.

Kontroles rizika yra tokia rizika, kad netikslumai, kurie gali pasitaikyti sqskaitl!

likuCiuose ar iikiniq operacijq klasese, bus laiku nepastebeti ir vidaus kontroles

sistema neuzkirs jiems kelio. DaZnai kyla tam tikra kontroles rizika, nes vidaus

kontroles sistema ribota. ApskaiCiuodamas kontroles rizik'l, auditorius turi atsizvelgti

ir i kontroles projekto tinkamum~ ir testus, grieZtai laikytis kontroles procedilroms

numatytl! taisyklil!. lei nera tokil! ivertiniml!, auditorius turi numatyti dideli rizikos

laipsni.

Susekimo rizika reiskia, kad per audita procedilras nebus rastas netikslumas. Tam

tikra susekimo rizika yra visada, jei auditorius netikrina visl! s~skaitl! ar ilkinil!

operacijl!. Pavyzdziui, auditorius gali parinkti netinkamas audita procedilras,

neteisingai jas taikyti ar klaidingai aiskinti atlikto audita rezultatus.

Praktikoje audita rizik~ apibrezti naudojama ir kita s~voka. Tai audita patikimumo

lygis procentais. Taigi audita rizika siuo atveju biltl! skirtumas tarp 100 pasitikejimo

lygio procentais.

VIII.Audito duomenys ir darbo dokumentai

Audito duomenys apskritai turi padeti auditoriui susidaryti nuomon~ apie finansin~

informacij'l. Sito siekdamas auditorius paprastai neturi tirti visas imanomos

informacijos, nes gali daryti isvad'l apie s'lskaitl! likuCius, sandoril! klases ar kontrol~

loginil! samprotaviml! biidu arba per statistines atrankos procediiras.

ARSR= BRxKR

12

Audito duomenl!: patikimumas priklauso nuo jl!: riiSies (vidiniai ir isoriniai), pobildzio-

vizualiniai, dokumentuoti ar zodiniai, 0 svarbiausia, nuo aplinkybil!:, kuriomis jie

gauti. 5;ios bendros taisykles gall bilti naudingos vertinant audita duomenl!:

patikimum~:

. ISoriniai duomenys (pvz., patvirtinimas, gautas is treCil!il!: sali\.!:) patikimesni net

vidiniai duomenys;

. Vidiniai duomenys patikimesni tada, kat atitinkama vidaus kontrole yra

pakankama;

. Duomenys, kuriuos surinko pats auditorius, yra patikimesni uz gautus is imones;

. Duomenys, gauti kaip dokumentai ir rastu, yra patikimesni uz gautus zodziu.

Auditorius gali gauti patikimesnius audita duomenis, kat ima juos is skirtingl!: saltinil!:

arba derina skirtingus duomenis.

Auditorius turi kruopsCiai ir nuosekliai rinkti duomenis, objektyviai juos vertinti.

Parinkdamas procedfuas duomenims gauti, jis turi pripaZinti, jog finansineje

informacijoje gall bilti esminil!: iskraipyml!:.

Duomenl!: rinkimo islaidos turi bilti racionaliai susijusios su gautos informacijos

naudingumu. Nors biltl!: sunku atlikti testus ar jie daug kainuotl!:, taCiau tal nera

pagrindas jl!: atsisakyti.Kai auditorius rimtai abejoja del kokil!: nors patvirtiniml!:, turi pabandyti gauti

patikimus ir pakankamus duomenis, kurie issklaidytl!: tokias abejones. Jeigu jis negali

gauti pakankaml!: duomenl!:, negali isreiksti bes~lygines nuomones.

Auditorius gauna duomenis taikydamas ivairias proceduras:

. Inspekcijq;

. Stebejimq;

. Apklaus~ ir patvirtinimq;

. ApskaiCiavimq;

. Analitin~ apzvalg~.

lnspekcija - tal dokumentl!: , irasl!: ir materialiojo turto tyrimas.

Stebejimas reiski, kad proceduras atlieka kiti asmenys. Auditorius gall tik stebeti, kaip

kliento personalas skaiCiuoja materialines vertybes ar atlieka vidaus kontrol~, bet

nepalieka audita pedsako.

Apklausa - ieskojimas tinkamos informacijos, kuri~ pateikia ismanantys asmenys

imoneje arba uz jos ribl!:. Apklausa gall bilti ir rastiski formalfis treCiosioms salims

13

adresuoti paklausimai

dirbantiems asmenims.

Atsakymai i k1ausimus auditoriui ga1i biiti informacija, kurios jig pirma neturejo, arba

jo turimus duomenis patvirtinanti informacija.

Patvirtinimas susideda is atsakyml! i pasiteiravimus del informacijos, esanCios

apskaitos registruose. Pavyzdziui, auditorius paprastai reika1auja patvirtinti debitoril!

sko1as tiesioginiu pranesimu.

ApskaiCiavimai susideda is dokumentl! ir apskaitos registfl! aritmetinio teisingumo

patikrinimo ar savarankiskl! paskaiCiaviml!.

Analitine apivalga apima svarbiausilJ: procentl! bei tendencijl! ir neiPrastl! svyraviml!

bei atskifl! k1ausiml! nagrinejim~.

Ga1ima isskirti siuos audita duomenl! tipus:

I Tiesiogiai prieinami duomenys.

1. Dokumentai (s~skaitos, vaZtarasCiai,kasos orderiai ir kt), kuriuose atvaizduoti

svarbiausi apskaitos duomenys apie vers1~.

2. Apskaitos registrai - knygos, zuma1ai ir kiti registrai, kuriuos naudoja imone

apskaitos duomenims registruoti ir su1yginti.

3. Kiti irasai - pavyzdziui, issami informacija apie i1ga1aikio materia1iojo turto

pardavimus ir pirkimus ir pan.

4. Fizinis buvimas - gali bliti tiesiogiai prieinamas auditoriui, nors neparodytas

dokumentuose ir registruose. Dazniausiai tai susij~ su imones turtu - pastatais,

irengimais, atsargomis ir pinigais.

II Auditoriaus gauti duomenys.

1. VadybininklJ ir personalo paaiskinimai. Kartais auditoriui butina gauti

informacijos ir paaiskiniml.! apie tikruosius apskaitos veiksmus is atsakingl.! uz

juos imones vadovl.!.

2. Klausimynai naudojami imones apskaitos sistemai apzvelgti. Kuo stipresne

imones vidaus kontrole, tuo maZiau savarankiskl.! testl.! reikia atlikti, kad butl.!

gauti duomenys, kuriais grindziama auditoriaus nuomone.

3. TreCitUl.! salil.! patvirtinimai. Kartais auditoriui prireikia patvirtiniml.! tiems

duomenims, kuriuos yra surink~s.

4. Velesni ivykiai - tikrindamas apskaitos informacijoje pateiktus ivykius ir

situacijas, kurie parodyti balanse, auditorius turi pasiziureti ir i panasius ivykis,

buvusius netrukus po balanso sudarymo.Tokia technika labai naudinga, kai

informacijosbei zodiniai pateikiami irnonejepasiteiravimai,

14

auditas daromas metams pasibaigus ir kai atskaitomybeje parodyti ivykiai labai

pasikeite kiekine ir sumine israiSka.

Duomenys yra butina audita proceso claUs, nes be duomenq auditorius negali pateikti

save nuomones.

Negalima auditoriaus nuomone apie atskaitomyb~, jei audita duomenq nebera arba jie

nebegali biiti gauti. Duomenys auditoriaus nuomonei pagristi turi biiti surinkti ir

ivertinti vadovaujantis istatymais, audita standartais ir kitais norminiais aktais.

Pakankami audita duomenys yra vienas is pagrindiniq tyrimo tikslq. Riboti ar

nepakankami duomenys tures itakos modifikuojant auditoriaus nuomon~.

Audito duomenys yra zodiniai, rasytiniai, natiiriniai. Jais operuojant daromos logines

isvados.

Audito darbo dokumentq skaiCius, turinys ir tipas priklauso nuo keleto motyvq. Jiems

itakos turi nuomones pobiidis, kliento apskaitos biikle, finansine atskaitomybe, kuri

bus pateikiama metineje atskaitoje, ir kt.

~

rA'~dit;d;rl;~~'d~~k~(;rtta'ryra"St"e:""~""""'""1. Audito programa - issamus s¥asas procedurl!, taikoml! atskirl! ukinil! operacijl!

klasei ar specifinems s'lskaitoms.

Darbinis balansas - tai Didziosios knygos s'lskaitl.! s'lrasas. Jame turi buti: a)

nesuderintos s'lskaitos is kliento apskaitos duomenl!; b) reguliuojantys irasai; c)

patikrintos sumos.

Pagrindinis sqrasas todo tarpusavyje susijusil! s'lskaitl! duomenimis. Siame s¥ase

turi bUti issifruotos: a) visas Didziosios knygos s'lskaitos, kurios balanse rodomos

viena eilute; b )susijusios s'lskaitos, kurios buvo detalizuotos ir kuril.! bendra suma

turi buti parodyta darbiniame balanse.

Sqskaitl{ analize atvaizduoja veikl'l per laikotarpi. Ji prasideda nuo pradinio

likuCio, rodo ukines operacijas (padidejim'l ar sumaiejimq) ir baigiama galutinio

likuCio analize. S'lskaitl! analize naudojama investicijl!, neaiskil! s'lskaitl!, turto ir

2.

3.

4.

irengirn\.!, skol\.!, nuosavo turto ir vertybini\.! popieri\.! s~skaitorns.

Sqrasas arba darbinis balansas. S~rasas rodo s~skaitos galutinio likuCio sudeti, 05.

analize - veikllt per metus.sis sltrasl! tip as reikalingas gautinl! ir moketinl! sltskaitl!

sumoms, remonto ir naudojimo islaidoms, ivairioms pajamoms ir t.t. nustatyti.

Sltrase rodomos tik sumos, sudaranCios galutini likuti.

#

15

6. Suderinimo sqrasas. Suderinimas susieja apskaitos irasus su kitais informacijos

saltiniais. lis patvirtina s~skaitl! likuCius. Sio s~rasl! tipo prireikia suderinti kasos

knygos duomenims su banko patvirtinimu ir pan.

7. Palyginimo lentele - apskaitos irasl! palyginimas su kitais duomenimis. Tai

praejusil! metl!. pIano, einamieji duomenys, pramones statistika, auditoriaus

apskaiCiavimai. Sis lentelit! tipas dazniausiai naudojamas ivairioms pajamt! ir

islaidl! s~skaitoms.

8. Aprasymo procedura arba rezultatai. Sis lentelit! tipas gali biiti panaudotas

susumuoti turto stebejimams ar paaiskinti taikytoms procediiroms, kurios

patvirtina dokumentl! duomenis. Priskiriama: kliento sutarCit! kopijos,

reprezentaciniai rastai, advokat1! pareiskirnai ir kt.

IX. Audita testai

Kontroles (pasitikejimo) testai.

Auditorius, noredamas pasitiketi vidaus kontrole, turi numatyti ir atlikti kontroles

testus. Jeigu kontroles testai atskleidzia (1) silpn~sias vietas ir tai, kad (2) nera vidaus

kontroles, kad (3) apskaitos irasuose ir finansineje atskaitomybeje gali bilti esminil!

klaidl! ar praleidiml!, auditorius turi daryti daugiau savarankiskl! testl!.

Svarbu pastebeti, kad siais testais tikrinama kontrole, 0 ne ilkine operacija. Pastaroji

gali bilti tik kaip priemone testui atlikti. Tode! auditorius privata registruoti ir isskirti

vigus priestaravimus, kuriuos atskleide kontroles testai.

Jei kontroles testai neatskleidzia priestaraviml!, auditorius pagristai gali pasitiketi

vidaus kontroles efektyvumu, lode! gali apriboti savarankiskus testus tam tikriems

apskaitos irasams.

Jei pasitikejimo testai atskleide priestaravimus, kurie rodo, kad kontrole praktikoje

veikia netinkamai, auditorius turi nustatyti priezastis. Jis turi ivertinti tokius dalykus:

1. ar nukrypimas yra tik pavienis, ar jig reprezentuoja analogiskl! nukrypimll visum(b

2. ar rodo, jog gali bilti klaidl! apskaitos irasuose.

Jei gauna paaiskinimus, kad sis nukrypimas pavienis, auditorius privata patvirtinti

~

duomenimis, kuriuos gaus testais ateityje.

lei pasitikejimas kontroles veikla pagristas, auditorius turi uztikrinti, kad jis efektyvus

per vis'l laikq, kai buvo reiskiama nuomone. Pasitikejimo testai, padaryti

16

preliminarioje stadijoje, turi biiti pagristi testais kitai finansinit! mett! daliai ateityje.

Siuos papildomus testus reikia uzbaigti baigiamojoje audita stadijoje.

Auditorius turi atlikti kitas procediiras, garantuojanCias apskaitos duomenl!

teisingum'l per laikotarpi, kurio neatspindi pasitikejimo testai. Apibrezdamas

altematyvias procediiras, auditorius atsizvelgia: a) i ankstesnit! pasitikejimo testt!

rezultatus; b) ar kontroles priemones buvo tokios pat vis'llaik'l Car nebuvo kontroles

pasikeitimJ.!); c) i likusio laikotarpio trukm~; d) i testuojaml! iikinit! operacijt! ir

s'lskaitl! pobiidi bei dydi; e) i savarankiskus testus, kurie bus atlikti nepaisant, ar

kontrole pakankama.

Svarbiausias kiekvieno pasitikejimo testa tikslas - atskleisti, ar yra nukrypiml! nuo

aprasytos sistemas, galincil! daryti esmini poveiki buhalteriniams irasams, kurie yra

s'lskaitl! duoment! patikimumo pagrindas. Auditorius turi isnaudoti vidaus kontroles

patikimumq, atsizvelgdamas ir i iSlaidas, ir i laikq, nes: a) pasitikejimas vidaus

kontrole leidzia auditoriui maZiau atlikti savarankiskt! testl!; b) sumazin~ savarankiskl!

testl! apimti, sutaupome laikq, sumazeja audita s1:\1laudos.

~

Savarankiski testaL

Savarankiski testai skirstomi i dvi kategorijas.

iikiniQ operacijQ klasiQ bei sqskaitQ likuCiQ testai.

Analizes procediiros taikomos trimis tikslais:

1. kad padetQ auditoriui numatyti kitas procediiras;

2. kad esminiai testai duomenims apie

pilnutinumo ir kt.) gauti;

3. kaip bendra finansine informacijos kontrole, taikoma audita pabaigoje.

Okinil{ operacijl{ testai susij~ su atskil1.! ukinil! operacijl! patikrinimu. lie atliekami

inspektuojant dokumentus ir apskaitos irasus. Pavyzdziui, sitaip atrankos budu galima

patikrinti prekil! issiuntimo dokumentus, sulyginus juos su pardaviml! zurnalu.

Patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar visos issil!stos prekes uzregistruotos pardaviml!

knygose.

Sqskaitl{ likuCil{ testai taikorni Didziosios knygos s'tskaitorns detalizuoti. Pavyzdziui,

tvirtinant gautinas aprnokejimq surnas, parodytas pagalbineje knygoje pagal pirkejus.

Tai analizes procediiros ir issamiis

patvirtinimus (buvimo, ivertinimo,

17

Klaidl{ atskleidimo testai paprastai prasideda nuo registr\!, kuriuose parodytos iikines

operacijos, tikrinimo, 0 veliau tikrinami pirminiai dokumentai ar ieskoma kit\!

irodymtt. Tokie testai gali padeti nustatyti vigus atskaitomybes padidinimo faktus ir

kai kuriuos jOg sumazinimo, praleidimtt faktus.

~

Nukrypiml{ testai. Kai kuril! auditoriaus testl! tikslas - atskleisti, ar yra klaidl!

apskaitos irasuose. Tenninas "klaidos" siame kontekste reiskia netyCinius veiksmus ar

netikslumus. Testavimas taip pat turi aprepti ir galimas klastotes. Auditoriai siek tiek

apsidraudzia, jei nera motyvl! itarimams, bet niekada negali neabejoti vadovl!

garbingumu. Auditorius privalo zinoti netiksluml! tipus, kurie gali pasitaikyti ir

sugebeti juos atpaZinti.

Nukrypimus rodo:

1. nepriimtini irasai (kontroles mechanizmo defektai):

a) neteisingi buhalteriniai irasai;

b) rasti falsifikuoti dokumentai;

c) svarbiausi4: kontroles priemonil! nevykdymas.

2. nepriimtini paaiskinimai:

a) skaicil!, tendencijl! ar rezultatl!, kurie neatitinka galimybil!;

b) neiPrasti straipsniai, suderinimai ar laikinas s'lskaitl! sustabdymas;

c) neiPrasti fondl!, skirtl! saugojimui, investavimai;

d) didelil! "neiPrastl!" sandoril!, ypac laikotarpio pabaigoje, su giminiskomis

imonemis ir bankais sudarymas.

3. mokejimai:

a) dideli honorarai konsultantams ir patarejams uz nespecifines paslaugas;

b) honorarai, gerokai didesni negu iPrastinis atlyginimas uz panasl! darb<t;

c) dideles sumos, mokamos is kasos, ar banko cekiai per uzsienio imones paCioms

imonems arba pervedimai i s'lskaitas bankuose;

d) sumos, mokamos savo ar kitl! valstybil! valdininkams;

e) bendra irodanCil! duomenl! stoka.

4. kiti:

a) kliento susirasinejimas su jo igaliojiml! reguliuotojais igaliojiml! (teisil!) suteikimo

klausimais;

b) kliento ir jo konsultantl! susirasinejimas istatyml! klausimais, susijusiais su

patarimais del ypatingl! priemonil!, kurias klientas ignoravo;

18

c) Valstybes kontroles departamento ar policijos tyrimai;

d) duomenys apie pareigunl! ir tarnautojl! per daug islaidl! gyvenimo bud<t.

Kai netikslumai nesvarbus, auditorius aptaria klausimus su vadovybe ne tik jet

informuodamas, bet ir nustatydamas, kokil! veiksml! reikia imtis padeCiai istaisyti,

kad tokie ivykiai nepasikartotl! ateityje. Kai auditorius mallO, kad netiksluml! yra ar

gali buti, jig privalo apsvarstyti ir audito duomenl!, surinktl! tiriant kitus susijusius

klausimus, patikrinim<t.

Klastotes, kurios rodo manipuliacijas su s<tskaitl! ir finansines atskaitomybes

duomenimis, bet nesusijusios su iseikvojimais, vadinamos valdymo klastotemis.

Auditorius turi buti itin budrus sil! klastoCil! atzvilgiu, ypac paskutinese audito

stadijose, kai atliekama finansines atskaitomybes apzvalga.

Klastotes, kai tamautojai pasisavina prekes ar pinigus, vadinamos tamautojl!

klastotemis. Tamautojl! klastotes bulla individualios arba grupines, nezinant

direktoriams.

Pinigai is kasos gali biiti pasisavinami tiek fiktyviai juos ismokant, tiek neinesant jl! i

kas<t.

~

X. Audita atranka

Statistine ir nestatistine atranka

Statistine atranka is esmes skiriasi nuo nestatistines tikimybil! teorijos, matuojant

rizik~ ir ivertinant atrankos rezultatus, panaudojimu. Akivaizdzi~ naud~ statistine

atranka duoda tada, kai:

a) priimtinesne, nes auditorius gali tvarkingiau planuoti audit~. Auditas del

statistines atrankos mechanizmo negali biiti atliktas, kol nenustatytas toleruotinos

klaidos dydis ir audita patikimumas;

b) tiksliai apibrezia reikaling't atrankos dydi. Kartais auditorius subjektyviai

pasirenka logik't numatydamas toleruotin't klaid't ir reikaling't pasitikejimo lygi,

apibreZdamas statistini metod't ir atrankos, patenkinanCios jo tikslus, dydi;

c) testa rezultatl! ivertinimas ir atrankos rizika (nustatomas kiekis) gaunami tikslesni.

Svarbiausios statistines atrankos, taikomos darant audit'!, gali biiti dviejl! riisil!:

a) pagal kokybinius ir

b) kiekybinius pozymius.

19

Atranka pagal kokybinius pozymius susijusi su tokil! vienetl! atrinkimu, kurie gali

tureti dvi reiksmes, ir daZniausiai padeda apsirupinti informacija apie kuri nors dydi is

esaml! ivykil! ir apie tam tikras visumos charakteristikas.

Kiekybine atranka susijusi su atrinkimu tokil! vienetl!, kurie gali biiti ivertinti istisines

eilutes ribose. Auditoriai kiekybin~ atranket gall panaudoti ne tik tokil! visumos suml!

kaip debitoriai, mokejimo ziniarasCil! ir ilgalaikio materialiojo turto padidejimo

testams. li gall buti taikoma ir vertinant, pavyzdziui, atsargl! skaiCiavimet ir kainos

nustatymet tik daliai visumos objektl!.

Nestatistine atranka. Atranka laikoma didele, kai tikrinama 30 pozicijl!, esant

stipriai kontrolei ir vidaus auditui. lei nera vidaus audito, atrenkama 35. Atranka

vidutine, kai, nusta6us vidaus kontroles silpnetsias vietas, tikrinama 50 pozicijl!. lei

vidaus kontrole neefektyvi, tikrinamos 75 pozicijos.

Atranka piniginiu matu.

Paprastai specialus statistikos metodai, taikomi savarankiskiems testams, vadinami

piniginio mato atranka (PMA). li turi dvi pagrindines charakteristikas: pavyzdziai

atrenkami testui pagal jl! lyginamcUet dati bendroje sumoje; isvados yra daromos,

remiantis kokybines atrankos koncepcija.

Kiekybine atranka.

Pranasumai

a) kiekybine atranka paprastai efektyvesne uz PMA, jeigu tiketina, jog bus didelil!

skirtuml! tarp apskaitos ir audito ivertiniml!;

b) auditoriui lengviau padidinti atrankos dydi negu taikant PMA;

c) galima lengvai susidoroti su tl! visumos objektl! nuliniu ar neigiamu ivertinimu.

Trfikumai

a) kiekybin~ atranket taikyti sudetingiau negu PMA. Auditoriui paprastai reikia

kompiuterines programos.

b) atrankos dydis labiausiai priklauso nuo visumos standartinil! nukrypiml! reiksmes.

XI. AtsargLl, ilgalaikio materialiojo furta, IsiskolinimLl, pinigLl auditas

Atsargl{ auditas

Pagal tarptautin~ apskaitos ir audita praktikq, i atsargas ieina trys apyvartinio turto

riisys. Tai prekes, pagamintos pardavimui, nebaigta gamyba ir prekes, kurios bus

20

sunaudotos produkcijai pagaminti (pirkimai, tiekimai, zaliavos ir kt). Taigi apskaita ir

auditas turi bendr::t kontroles objekt~. Jis svarbus ir apskaitai, ir auditui del sitokil!

priezasCil!.Pirma, minetos atsargl! riisys sudaro didziausi~ imones apyvartinio turto dati. Todel

esminiai netikslumai bei klaidos informacijoje apie atsargas gali labai suklaidinti

informacijos vartotojus: savininkus, bankus, kreditorius ir kt.

Antra, taikomi ivairus vertinimo metodai gali daryti dideti poveiki finansiniams

rodikliams.

TreCia priezastis butq atsargq vertes poveikis pardavimq kainoms, 0 per jag ir

metinems pardaviml! pajamoms.

Ketvirtoji priezastis butl! atsargl! kokybes, jl! bukles rysys su atsargl! verte. Tai vienas

is sunkiausil! audita uzdaviniq, kuris daro poveiki imones finansines bukles

nustatymui.

Svarbiausi atsargl! audita tikslai:

1. nustatyti vidaus kontroles adekvatum~

2. nustatyti uzregistruotl! apskaitoje atsargq pagristum~ jl! buvimo ir nuosavyMs

teises poziuriu

3. istirti, ar visas atsargos uzregistruotos apskaitoje (nustatyti apskaitos duomenl!

pilnutinumv

4. patikrinti, ar buhalteriniai irasai apie atsargas matematiskai tikslUs ir atitinka

Didziosios knygos ir kitl! panaudojiml! registrl! duomenis

5. nustatyti, ar atsargq ivertinimas artimas rinkos kainoms

6. nustatyti duomenl! apie atsargas pateikimo bei detalizavimo finansineje

atskaitomybeje adekvatum::t

Atliekant atsargq audit'!., pravartu ivertinti ir atsargq kontroles vykdytojus. Atsargq

vidaus kontrole apima siuos momentus: pirkimo, gavimo, sandeliavimo, isdavimo,

gamybos, issiuntimo funkcijl! kontrol<t, taip pat s~naudl! apskaitos sistem~ bei

inventorizacij ~.

~

Ilgalaikio materialiojo turto auditas

Tikslai:

1. Gauti ar atnaujinti ilgalaikio materialiojo turto duomenis, patikrinti susumavimo

teisingum~ ir suderinti bendras sumas su apskaitos registrais bei s~skaitl!

duomenimis

21

2. Patikrinti, ar IMT duomenys nepadidinti, atrinkti objektus is to paties pavadinimo

s~skaitos ir Didziosios knygos duomenl!

3. Patikrinti visas svarbiausios nuosavybes savinink~ tiesiogines inspekcijos biidu ar

gavus treCiWl! salil! nuosavybes patvirtinimus - aktus, bylas, lizingo dokumentus ir

kt.

4. Padaryti atran.~~ lizingo biidu isigyto ir pirkto pagal kredito susitarimus turto,

remiantis atitinkamu turtu ir rentos s~skaitomis Didziojoje knygoje

5. Apsvarstyti visus IMT nukainojimus per metus, iskaitant nuosavybes investicijl!

pagristum~ ir atvaizdavimo apskaitoje teisingum~

6. Apsvarstyti visl! nurasytl! IMT suml! tikslingum~ (tokie nurasymai gali biiti

taikomi, pvz., ten, kur irengimai neveikia ir suged~ ar kur nuosavybes balansine

verte gerokai didesne uz esam~ rinkos kain'l)

7. lsitikinti, kad IMT s~skaitl! duomenys sutampa su atitinkamais Didziosios knygos

likuCiais

Debitoril{ ir kreditoril{ auditas.

Debitoriq kreditas.

Debitoril! audita efektyvumas labai priklauso nuo audita programl!, taikoml! testl!

kryptingumo. Patikrinimu siekiama gauti tinkamas audita garantijas, kurios leistl!

susidaryti nuomon~, ar debitoril! s~skaitos duomenys nera is esmes klaidingi, kad

atskleisti nukrypimai nevirsija svarbos lygio. Suvestineje programoje pateikiama

auditoriaus isvada apie debitoril! s~skaitos patikrinimo duomenis ir nuoroda i darbo

dokumentus, kuriuose sie duomenys pateikti. Taip pat Cia pateikiama nuoroda i

ataskait(l partneriui, kur taip pat isreiksta nuomone apie debitorinio isiskolinimo

s(lskaitos duomenl! teisingum(l.

Auditorius tyrim(l pradeda nuo debitoril! s(lraso duomenl!, apklausia skolininkus

(issiunCia aplinkrasCius ), patikrina isiskolinimo sumos teisingum't, abejotinl! skoll!

surinkimo galimybes. Galiausiai auditorius istiria blogl! suml! nurasym(l ir pereina

prie debitorinio isiskolinimo sumos, parodytos balanse, tyrimo. Itin daug demesio

skiriama sandoriams, kurie buvo ivykdyti finansinil! metl! pabaigoje ir ateinanCio

s(lskaitinio laikotarpio pradzioje. Cia svarbu nustatyti, ar sugr~intos prekes ir kainl!

nuolaidos teisingai apskaitoje atvaizduotos. Auditorius iStiria ir darbuotojams isduotl!

bei gra.zintl! paskoll! ir is jl! gautl! palUkanl! atvaizdavim(l apskaitoje. Kad lengviau

butl! apklausti debitorius, auditorius taiko atrank(l. Atrenkant objektus vadovaujamasi

22

tokiais pozymiais: pardavim\! sumos dydis, bendra debitori\! straipsnio suma, svarbos

dydis. Atrinktos s(tskaitos faktiiros derinamos su pardavim\! ir apmokejim\! s(tskait\!

bei banko isras\! duomenimis. Debitoriai met\! pabaigoje suklasifikuoja pagal

isiskolinimo trukm~: einamieji, vieno menesio, dviej\! menesi\!, trij\! menesi\! ir

daugiau.

Kreditoriq aurlitas.

Kreditori\! audita tikslas - gauti ir suregistruoti Auditoriaus darbo dokument\!

duomenis, kuriais pagrindziama nuomone, jog kreditori\! s(tskaitos duomenys,

parodyti balanse, nera reiksmingai sumazinti. Audito garantijos apie kreditorinio

isiskolinimo s(tskaitos duomenis, gautos is toki\! saltini\!: issami\! savarankisk\! test\!,

vidaus kontroles patikrinimo, isplestines analizes, duomen\! visumos. Cia nurodomi

Audito darbo dokumentai, kuriuose suregistruoti surinkti audita duomenys, taip pat

suformuluota auditoriaus nuomone apie kreditorini isiskolinim(t. Auditoriaus tyrimas

t~siamas kreditorinio isiskolinimo sum~ parodyt(t finansineje atskaitomybeje,skirstant

i atskirus tipus - finansini lizing~ pirkimus skolon, vekselius ir kt.

Pinigll auditas

Tikrinant banko operacijas ir pinigus, reikia nustatyti, ar pinigai banko s,!skaitoje,

kelyje, esantys pas atsakingus asmenis, teisingai parodyti balanse. Auditorius

issiunCia i bank~ laisk<h kuriame nurodo s~skaitos tip<h numeri, likuti met\.! pabaigoje

pagal apskaitos duomenis arba praso, kad bankas pats nurodytl.! kokias imone turi

s~skaitas, kokie jl! likuCiai ir rysiai si kitais bankais.

Toks suderinimas atliekamas visais atvejais. Suderinimo laiSkas rasomas kliento

vardu, bet ji issiunCia pats auditorius. Prie pridedamas tusCias vokas su atgaliniu

auditoriaus adresu.

Paprastai auditorius siunCia laiskus i visus bankus, kuriuose audituojamais metais

klientas turejo depozitus, taip pat ir tuo atveju, kai tikrinimo metu s~skaitos jau yra

uzdarytos. Gali atsitikti, kad skala bankui lieka, nors s~skaita uzdaroma. lei pinigl!

likuCius klientas pats suderina su banku dar pries atvykstant auditoriui, tai nebutina

sio darbo dubliuoti.

TaCiau auditorius turi detaliai isnagrineti padaryt~ suderinim% kad isitikintq, jog jis

buvo gerai atliktas. Auditorius turetq isnagrineti pinigines operacijas vykusias

maZiausiai per septynias dienas, pasibaigus finansiniams metams. Klientas gali

reikalauti, kad bankas parengtq toki~ ataskait~ ir nusil!stl! tiesiai auditoriui.

23

Si ataskaita lyginama su kliento bankines apskaitos duomenimis. Tai leidzia pagal

gaut~ is pirml! rankl! informacij~ patikrinti neapmoketa s~skaitas, issiaiskinti sumas,

buvusias kelyje. Tikrindamas apmokejiml! datas, auditorius nustato ar nebuvo

nepagristai uzt~siami apmokejimai ir pinigl! kiekis s~skaitoje nera padidintas. Pinigl!

sumos, esancios pas atsakingus asmenis paprastai bulla nedideles. Jos gali buti

patikrintos bet kada, tai yra pries sudarant balans~ ar po jo. Daugelis auditoril! claro tai

netiketai. lei vidaus auditorius reguliariai atlieka tokius tikrinimus, tai nepriklausomas

auditoriusjsnagrinej~s jo darbo dokumentus, gali nuspr~sti, kad toks tikrinimas

nebereikalingas. lei si suma yra reiksminga, tai toks patikrinimas yra pageidautinas.

Pinigai esantys pas darbuotojus tikrinami kartu su perkamomis uz juos vertybemis.

Kitaip yra pavojus, kad nes1lziningi darbuotojai gali slepti trilkumus, sakydami, kad jie

k1l nors pifko.

XII. Baigiamieji darbai

Daug auditui reiksmingos informacijos, apibudinanCios audita proces~ ir rezultatus,

pateikiama "Kontroles ataskaitoje partneriui".

Ataskaitos tikslas - itikinti partneri, kad audita veiklai vadovauta teisingai, visi

numatyti darbai atlikti, 0 tyrimo rezultatai iregistruoti darbo dokumentuose.

Ataskaita susideda is dviejl{pagrindinil{ datil{.

A dalyje pateikiami atsakymai i klausimus, garantuojantys atlikto darbo rezultatl!

aiskum~ ir tai, kad visi esminiai neaiskumai ir kliUtys, turinCios itakos isvadai, yra

pasalintos. Sioje ataskaitoje nurodoma, kad auditas atliktas vadovaujantis standartais,

svarbos lygis patikrintas, 0 klaidos nedaro esminio poveikio s~skaitl! duomenims.

Ataskaitoje primenama, kad kliento apskaitos sistema patikrinta vadovaujantis audita

standartl! reikalavimais, kad apskaitos irasai saugomi teisingai, kad atlikta analitine

metl! pabaigos apzvalga, neapsiribota projektais. Cia taip pat kalbama ir apie tai, ar

s~skaitos parengtos vadovaujantis Kompanijos istatymo ir apskaitos standartl!

taikymo praktikoje taisyklemis, ar nera verslo t~stinumo probleml!, ar is vadybininkl!

gautas reprezentacinis laiskas, ar raste vadybininkams surasyti visi audita metu iskil~

klausimai, 0 svarbus kitl! metl! auditui klausimai suregistruoti reikiama tvarka.

Paskutiniai ataskaitos punktai kalba apie auditui sunaudot~ laik~ ir lesas bei knygl! ir

registrl! gr~zinim~ klientui.

24

Ataskaitos B claUs vadinama isvadomis. Cia audita grupes vyresnysis auditorius

pasiraso audita isvadas.

ISvada susideda is trijl! punktl!.

Pirmajame punkte teigiama, kad atliktas irpasirasytas auditoriaus darbo dokumentl!

duomenl! apibendrinimas. Antrajame nurodoma, kad iskil~ klausimai pazymeti

specialioje lenteleje. TreCiasis teigia, kad darbo dokumentai tinkamai pagrindzia

auditoriaus nuomon~. Atlikto darbo rezultatai aiskiis ir matyti is atitinkaml! lentelil!.

Si'l kontroles tikslais parengt'l ataskait'l partneriui, apibendrin~s audita nustatytus

faktus ir vis'l kit'l audita medziagq, pateikia ir pasiraso audita grupes vyresnysis

auditorius.

Kompanijos atskaitomybes patikrinimo lapas.

Kompanijos atskaitomybes patikrinimo tapas gali tureti dvi formas: pagrindin~ ir

sutrumpint'l. lame yra pateikti klausimai, 0 is atsakyml! galima nustatyti, ar

kompanijos ataskaitos atitinka istatyml! ir Tarptautinil! apskaitos standartl! nuostatas.

Atsakymas gali biiti trejopas: "taip", "ne", "netaikoma". Patikrinimo tapas yra

nuolatinil! auditoriaus darbo dokumentl! sudetyje.

Vadovybes pareiskimai.

Vadovybes pareiskimai yra viena audita duomenl! forml!.

Auditorius turi gauti duomenl!, kad vadovybe pripazista savo atsakomyb~ uz tinkamCl

finansinil! atskaitl! pateikimCl ir jag patvirtina; duomenl! apie tokios atsakomybes

pripazinimCl ir patvirtinimCl trimis bildais: a) is atitinkaml! susirinkiml! protokoll!; b)

rastisk::t patvirtinim::t ar c) pasirasytos atsakomybes kopij::t.

Audito metu vadovybe pateikia auditoriui daug ivairil! pareiskiml!, kurie nereikalauja

specialil! tyrinejiml!. Kai kurie pareiskimai susij~ su finansine atskaitomybe.

Auditorius turi:

. leskoti patvirtinanCil! duomenl! saltinil! imones viduje ar uz jos ribl!;

. lvertinti, ar vadovybes padaryti pareiskimai atitinka kitus audita duomenis, taip

pat ir kitus pareiskimus;

. Nustatyti, ar pareiskimus padar~ asmenys yra gerai informuoti apie dalyk::t.

lei vadovybes pareiskimo turinys nesutampa su kitais duomenimis, auditorius turi

istirti aplinkybes ir prireikus apsvarstyti kitl! pareiskiml! patikimum::t.

Vadovybes pareiskimai neturi biiti kiN audita duomenl! pakaitalai. Pavyzdziui,

vadovybes pareiSkimai del turto isigijimo vertes negali pakeisti tokil! iPrastinil!

25

duomenl! kaip kaina, kurill reikia susirasti is dokumentl!. lei auditorius nesuranda

atitinkaml! duomenl!, apriboja tyiiilll! apimti, net jei yra vadovybes pareiskimas. Taigi

vadovybes pareiskimas gali liesti tik audita duomenl! tinkamumll. Pavyzdziui,

auditorius nebutinai laukia, kad kiti duomenys atitiks vadovl! ketinimus daryti

investicijas. Tokiomis aplinkybemis auditorius turi gauti rastiskus zodinil! pareiskiml!

XIII. Auditoriaus ataskaita (isvados)

Galima isskirti sias svarbiausias audita ataskaitos dalis:

pagrindinius auditoriaus ataskaitos elementus,

gine (aiski) auditoriaus nuomone.

(isvados) elementai yra sie:

Pavadinimas;

Adresatas;

{zanga;

Apimties pastraipa;

Nuomones pastraipa;

Data;

Auditoriaus adresas;

4.

5.

6.

7.

gali biiti taikomas terminas "nepriklausomo auditoriaus ataskaita"

(isvada), kad butl! galima j~ isskirti is kitl! (valdybos atskaitos, vadovybes ataskaitos,

kitl! auditoril!) ataskaitl!, kuriose gal nebuvo laikomasi tl! etikos reikalaviml!, kuriais

vadovavosi nepriklausomas auditorius.

Adresatas nurodomas toks, kurio reikalauja samdos aplinkybes ir vietiniai

reguliuojantys dokumentai. Paprastai ataskaita (isvada) adresuojama audituotos

imones akcininkams arba valdybai.

lzangoje identifikuojama finansine atskaitomybe, nurodant jos laikotarpi, dat~.

Ataskaitoje (isvadoje) turi buti irasytos siuos formuluotes: a)uz finansin~

atskaitomyb~ atsakinga imones vadovybe, b) auditorius atsakingas uz isreikst~

nuomon~ apie finansin~ atskaitomyb~, pagrist~ auditu. Finansine atskaitomybe yra

imones vadovybes pareiskimai. Tokios atskaitomybes parengimas reikalauja is

vadovybes padaryti svarbius apskaitos ivertinimus ir sprendimus, nustatyti, kokie

~

ataskaitas,auditoriaus

26

apskaitos principai ir metodai bus taikomi sudarant finansin~ atskaitomyb~. 0

auditoriaus atskaitomybe, priesingai, yra audituoti sias finansines ataskaitas ir isreiksti

aple Jas nuomon~.

Apimties pastraipoje turi buti nurodyta audita apimtis ir tai, kad jis atliktas pagal:

a) Tarptautinius audita standartus, b) atitinkarnus nacionalinius standartus, c)

priirntet praktiket.

Setvoka "apirntis" nusakorna, ar auditorius galejo atliktas tas procedilras, kurias laike

biltinornis. Skaitytojui to reikia kaip garantijos, kad auditas atliktas pagal nustatytus

standartus ir praktiket. lei nepateikta kita nuoroda, auditas laikornas atliktas pagal jo

adrese nurodytos salies audita standartus ir praktiket.

Ataskaitoje (isvadoje) taip pat svarbu tiZrasyti, kad audita rnetu buvo atliktos keturios

pagrindines darb!! rilsys:

a) Finansines atskaitornybes surnos ir issifravirnai istirti testais;

b) lvertinti apskaitos principai, taikyti sudarant atskaitornyb~;

c) Aptarti svarbiausi ivertinirnai, kuriais rernesi vadovybe, sudarydarna

atskaitornyb~;

d) lvertintas bendras finansines atskaitornybes pateikirnas.

Ataskaitoje (isvadoje) svarbu irasyti, kad auditas buvo tinkarnas pagrindas nuornonei

pareiksti.

Nuomones pastraipoje turi bilti visiskai aiskiai isreiksta auditoriaus nuornone, ar

finansines ataskaitos pateikia teisinget ir besalisket vaizdet (arba rodo teisingus

duornenis visais esrniniais aspektais) pagal finansines atskaitornybes koncepcijq, ar

finansines ataskaitos atitinka istatyml! reikalavimus. Auditoriaus nuomone reiskiama

siomis ekvivalenCiomis frazemis "pateikia teising<t ir besalisk<t vaizd<t" arba "pateikia

teisingai visais reiksmingais atzvilgiais". Audito ataskaitoje (isvadoje) taip pat gall

bmi svarbu pareiksti nuomon~ ar finansine atskaitomybe atitinka kit\.! speciali\.!

istatymt! ir atitinkam\.! reguliuojanCi\.! dokument\.! reikalavimus.

Ataskaitos (isvados) data rodo audito uzbaigimo laik<t ir informuoja skaitytoj~ kad

auditorius zino apie ivykius ir sandorius, kurie ivyko iki sio laiko, taip pat apie j\.!

poveiki finansinei atskaitomybei ir j\.! ataskaitai. Auditoriaus atskaitos (isvados) data

neturi bmi ankstesne uz finansines atskaitomybes pasirasymo dat<t.

Auditoriaus adresas paprastai bUlla jo buveine - tai audito firmos vieta.

27

Auditoriaus parasas. Dazniausiai ataskaita pasirasoma: a) audita firmos vardu;

b )asmeniskai auditoriaus arba c)abiejl! atsizvelgiant i taikomet praktiket. Paprastai

atskaita (isvada) pasirasoma audita firmos vardu, lies ji imasi atsakomybes uz auditet.

Auditoriaus nuomone. Besetlyginiais atvejais, kai auditorius padaro isvad<t, kad

finansine atskaitomybe pateikia teisinget ir besalisket vaizdet (arba visais reiksmingais

atzvilgiais pateikia teisingai) pagal nustatytas finansines atskaitomybes koncepcijas,

auditorius isreiskia besetlygin~ (aiskiv nuomon~.

Modifikuotos ataskaitos (isvados) pateikiamos siose situacijose:

1. kai yra dalykl!, neturinCil! itakos auditoriaus nuomonei:

dalykas pabreziamas atskiru paragrafu. Jis pateikiamas auditoriaus ataskaitoje,

paprastai formuluojamas po nuomones pareiskimo, butinai nurodant, kad nekeiCia

besetlygines isvados .Tokio paragrafo turinys smulkiau aptariamas finansines

atskaitomybes paaiskinamajame rastu. Auditorius savo ataskaitoje (isvadoje) pateikia

pastraipet apie vigus reiksmingus dalykus, susijusius su imones veiklos t~stinumo

problemomis.

2. Kai dalykai daro itaket auditoriaus nuomonei, kuri yra:

a)setlygine;

b )atsisakoma pareiksti nuomon~;

c )neigiama.

Aplinkybes, nulemianCios auditoriaus nuomon~, kai pateikiama kitokia nei besetlygine

nuomone, yra sios:

a) ribota apimtis;

b) nesutarimai su vadovybe del taikytl! apskaitos metodl! ir issifravimo atitikimo

finansinese ataskaitose.

XIV. Auditoriaus kvalifikacija, teises ir pareigos, samda

~

Auditoriaus kvalifikacija

Europos Tarybos astuntojoje direktyvoje nurodyta, kad auditoriaus kvalifikacija

suteikiama asmenims, isklausiusiems teorini kurs~ universitete, atlikusiems praktik~ ir

islaikiusiems profesijos egzaminus. Profesijos egzaminai suteikia zinitI:, reikalingl!

auditui atlikti ir sugebejim~ igytas zinias pritaikyti praktikoje. Dalis egzamino

laikoma rastu. Teorinil! zinil! patikrinimo egzaminai apima daug disciplinl!, kurios

skirstomos i dvi grupes: A ir B. A grupei priskiriami dalykai tiesiogiai susijit su auditu

28

(auditas, islaidl! ir valdym? apskaita ir pan.). B grupei

matematikos, [mansl! ir kt. Disciplinas.

Pagal Audito Lietuvos

savarankiskai pasirinkti audita atlikimo procediiras;

gauti (is uzsakovo ar treCil.!it! asmemi) dokumentus, reikalingus auditui atlikti;

gauti reikiamus paaiskinimus rastu is imones darbuotojt!;

tikrinti uzsakovo turtq, nuosavyb~ ir isipareigojimus;

reikalauti is uzsakovo, kad bUtt! atliktas faktinis

(inventorizacija, kontrolinis matavimas ir kt);

.

kviesti reikalingus specialistus, ekspertus, padejejus; naudotis kit\.! nepriklausoill\.!

metodik~ ir nurodo, kad jig privata vadovautis istatymais,

rekomendacij ollis,

priskiriamos teises,

patikrinimasturto

pasirenkant tyrimo

siais nuostatais, audita

Kitos teises yrakitais teises aktais, sutartimi su uzsakovu.

29

susijusios su tyrimo objektl.! ir informacijos gavimu bei specialistl.!, ekspertl.! ar kitl.!

auditoril.! dalyvavimu audita darbe.

Pagrindines auditoriaus pareigos, nustatytos Audito Lietuvos Respublikoje

nuostatuose, pagristos profesionalumu, profesine etika, konfidencialumu:

. auditorius privata profesionaliai atlikti audit~

. laikytis profesines etikos;

. informuoti uzsakov~ (jo igaliotus asmenis) apie nustatytus pazeidimus ir

piktnaudziavim~

. laikyti paslaptyje gaut~ informacijCl:, nenaudoti jos asmeniniams ar treCil!il.! asmenl.!

interesams (isskyrus istatyml.! numatytus atvejus).

Samda .

Samdos rast<t reglamentuoja 2-asis Tarptautiniai audita standartai ("Audito samdos

s~lygoS"):

. samdos s~lygos iSdestomos rastu;

. visi s~lygl.! pasikeitimai isdestomi rastu;

. jeigu pries baigiant audit<t reikalaujama pakeisti samdos raste numatyt~ garantijl.!

lygi, auditorius apsvarsto, ar tinka tai daryti, 0 priem~s sprendimCl:, turi gauti

rastisk~ s~lygl.! pakeitim~

. auditorius turi biiti garantuotas, kad samdos raste irasytas jo sutikimas atlikti

auditCl:, taip pat direktoril.! ir auditoril.! atsakomybe, samdos apimtis ir auditoriaus

atskaitos forma:

1. susitarimas daromas su audituojamos organizacijos direktoriais del audita;

2. rasto s<tlygos turi biiti patvirtintos atitinkamo pareigiino parasu.

Rastas turi biiti parasytas pagal salies istatymus. Priesingu atveju teismas jo nepriims.

Auditoriaus samdos sprendim~ reikia svarstyti. Itin svarbu, ar klientas audituojamas

pirm~ kart~ ar uzmegzti kontaktai su buvusiu auditoriumi.

~

xv. Auditas uzsienio salyse.

Visose salyse auditin<t veikl~ reglamentuoja istatymai. Imoni4: pareiga atlikti savo

veiklos audit(b auditori4: samdymo tvarka bei kiti klausimai susij<t su audito atlikimu

imonese yra aptarti imoni4: istatymuose.

30

Audito istatymuose kokioms organizacijoms pavedama koordinuoti ir kontroliuoti

auditin~ veiklet. Dazniausiai tai bulla Audito institutai. TaCiau bulla kai siet veiklet

priziuri kelios institucijos.

Vokietijoje yra dvi AuditorilJ: profesines organizacijos:

1. Audito rumai

~

2. Audito institutas

Taip pat ir protesinis teismas.

Audito riimai buvo ikurti 1961m. lie vykdo sias funkcijas:

. Moko savo narius;

. Skelbia medziag~ audita temomis;

. Sprendzia auditoril! gincus su klientais;

. Organizuoja sa-va naril! disputus;

. Reglamentuoja savo naril! profesines teise ir pareigas;

Audito institutas buvo isteigtas 1930m. lis kuria standartus, skelbia aiskinimus

ivairiais klausimais, leidzia zumal~.

Prancuzijoje 1969m. ikurta Nacionaline nepriklausoml! auditoril! s~unga. los tikslas

- teikti audita paslaugas, rengti auditoril! tobulinimo sistem~. Si s~unga parenge

audita enciklopedij'l, audita standartl! ir etikos zinyn~. Siai organizacijai priklauso

apie 10 tukstnaril!. li ikurta prie Teisingumo ministerijos, turi nepriklausomos

organizacijos status'l, bet neturi teises registruoti auditoril!.

Auditorius registruoja specialios nacionalines regionines komisijos.

Ispanijoje visi auditoriai irasomi i oficiall! auditoril! registr'l, kuri tvarko lido

".

departamento Buhalteril! ir auditoril! institutas. lrasytl! asmenl! padetis nera vienoda,

nes jie skirstomi i:

. Aktyvius narius (narius, kurie aptarnauja kitus auditorius)

. Neaktyvius narius.

Auditoriaus isvad'l turi teist( pasirasyti tik aktyviis nariai. lrasyti i registr'l auditoriai

neprivalo jungtis i profesines s~ungas. T'ljie gali daryti laisva valia.

Norint teikti audita paslaugas Norvegijoje reikia gauti valdzios institucijt! licencijet.

Jet isduoda Banko, Draudimo ir Vertybinit! Popierit! komisija. Licencija galioja 5

metus. Po to jet galima atnaujinti, jei auditorius per tet laikotarpi dirbo ne maziau kaip

2 tiikst. valandt! ir isklause 25 client! kvalifikacijos kelimo kursus.

31