1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA

BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS

TĖVŲ IR MOKYTOJŲ NUOMONIŲ PALYGINIMAS APIE VEIKSNIUS,

DARANČIUS ĮTAKĄ VAIKŲ TIKŲ PASIREIŠKIMUI

Parengė: Judita Šukaitytė

LSMU MA MF VI kurso 20 grupė

Mokslinis vadovas: Doc. dr. Darius Leskauskas

LSMUL KK Psichiatrijos klinika

KAUNAS

2017

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ........................................................................................................................................4

2. SUMMARY ............................................................................................................................................5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ...................................................................................................................6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ........................................................................................................6

5. SANTRUMPOS ......................................................................................................................................7

6. ĮVADAS ..................................................................................................................................................8

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...................................................................................................8

8. LITERATŪROS APŽVALGA ...............................................................................................................9

8.1 Tikų samprata ir klasifikacija ...................................................................................................................9

8.2 Tikų epidemiologija ir komorbidiniai sutrikimai ...................................................................................10

8.3 Tikų pasireiškimas vaikams ir paaugliams, sergantiems ADS ...............................................................10

8.4 Tikų ir ADS etiopatogenezė ...................................................................................................................11

8.5 Veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ar paūmėjimą ............................................................................12

8.6 Veiksniai, padedantys nuslopinti tikus ...................................................................................................12

9. TYRIMO METODIKA .........................................................................................................................13

9.1 Tyrimo organizavimas ............................................................................................................................13

9.2 Tyrimo objektas ......................................................................................................................................13

9.3 Tiriamųjų atranka ...................................................................................................................................13

9.4 Tyrimo metodai ......................................................................................................................................14

9.5 Duomenų analizės metodai ....................................................................................................................15

10. REZULTATAI ..................................................................................................................................15

10.1 Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių ..................................................................................15

10.2 ADS pasireiškimas ...............................................................................................................................16

10.3 Pirmųjų tikų pasireiškimas ...................................................................................................................16

10.4 Tikų paūmėjimo laikotarpiai ................................................................................................................17

10.5 Tikų paūmėjimo trukmė .......................................................................................................................17

10.6 Tėvų ir mokytojų nuomonės apie priemones ir metodus, padedančius sušvelninti tikų pasireiškimą .18

10.7 Tikų pasireiškimo vaikams, turintiems ADS, ypatumai .......................................................................19

11. REZULTATŲ APTARIMAS ...........................................................................................................22

11.1 Tikų paplitimo Lietuvoje ir užsienyje palyginimas ..............................................................................22

3

11.2 Mokytojų galimybių atpažinti tikus palyginimas Lietuvoje ir užsienyje .............................................23

11.3 ADS paplitimo mokinių, sergančių tikais, tarpe ir tikų pasireiškimo ypatybių vaikams, sergantiems

ADS, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje .....................................................................................................23

11.4 Veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje ........................................24

11.5 Tyrimo privalumai ir trūkumai .............................................................................................................25

12. IŠVADOS ..........................................................................................................................................26

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................................................................................................27

14. PRIEDAI ...........................................................................................................................................30

4

1. SANTRAUKA

Magistrinio darbo autorė: Judita Šukaitytė. Vadovas: Doc. dr. Darius Leskauskas.

Darbo pavadinimas: Tėvų ir mokytojų nuomonių palyginimas apie veiksnius, darančius įtaką

vaikų tikų pasireiškimui. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius,

darančius įtaką vaikų tikų pasireiškimui.

Uždaviniai:

1. Įvertinti tikų paplitimą tarp pradinių klasių mokinių.

2. Palyginti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių

mokiniams.

3. Išsiaiškinti tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu

(ADS).

Metodai: tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Tirti pradinių klasių mokytojai ir pradinių

klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai. Nagrinėtas tikų paplitimas, veiksniai, lemiantys tikų

pasireiškimą ir tikų pasireiškimo ypatumų sąsajos su ADS. Tikų paplitimas ir veiksnių dažnis apskaičiuoti

procentais. Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti taikant tikslųjį Fišerio kriterijų.

Tyrimo dalyviai: šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių

mokytojai ir pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai.

Tyrimo rezultatai: Mokytojų vertinimu tikų paplitimas pradinės mokyklos moksleivių tarpe yra

1,93 %. ADS paplitimas šių vaikų tarpe yra 40 %. 80 % tėvų atsakė, kad pirmieji tikai jų vaikams

pasireiškė pradėjus lankyti darželį, parengiamąją grupę ar pirmą klasę. 26,67 % tėvų ir 31,0 % mokytojų

tikų paūmėjimus pastebi po atostogų mokykloje. 66,67 % vaikų, kuriems pasireiškia ADS, tikai paūmėja

po atostogų, o nesergantiems ADS – nepaūmėja. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų

paūmėjimo po atostogų ir ADS pasireiškimo (p=0,015). Pati dažniausia tikų slopinimo priemonė, kurią

naudoja ir tėvai (20 %), ir mokytojai (8 %) yra pokalbis su vaiku, nuraminimas.

Išvados: Mokytojų vertinimu tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių yra 1,93%, jų tarpe

40 % pasireiškia ADS. Dažnai mokytojai ir tėvai tikų paūmėjimus pastebi po atostogų mokykloje. Tikų

paūmėjimas po atostogų labiau būdingas segantiems ADS (p=0,015). Mokytojai ne visada atskiria tikus

nuo ADS. Tėvų ir mokytojų nuomone, tikus sušvelninti geriausiai padeda pokalbis su vaiku, nuraminimas.

5

2. SUMMARY

Author of Master‘s thesis: Judita Šukaitytė. Supervisor: Doc. dr. Darius Leskauskas.

Title: Comparison of parents and teachers opinions about factors affecting manifestation of

children tic disorder. The aim of this study: To ascertain parents and teachers opinion about factors

affecting manifestation of children tic disorder.

Objectives of this study:

1. To evaluate prevalence of tic disorder between lower school children.

2. To compare opinions of parents and teachers about factors affecting tic disorder manifestation for

lower school children.

3. To ascertain peculiarities of tic disorder manifestation for children with attention deficit and

hyperactivity disorder (ADHD).

Methodology: This study was done by using the questionnaire. The study included lower school

teachers and parents of children affected by tics. Prevalence of tic disorder, factors affecting manifestation

of tics, and links between peculiarities of tics manifestation and ADHD had been analysed. The

prevalence of tic disorder and factors were calculated by percent. Qualitative features were compared by

applying Fisher exact test.

Participants of this study: Lower school teachers of six Kauna‘s city schools and parent of lower

schools children that were affected by tic disorder.

Results: According to teachers the prevalence of tic disorder between lower school children is

1,93 %. The prevalence of ADHD is 40 % in those children. 80 % parents answered that tics of their

children started at kindergarten, preparatory school or at first class. 26,67 % of parents and 31,0 % of

teachers notice tics exacerbations after school holidays. 66,67 % children with ADHD had tics

exacerbations after holidays and those without ADHD had not. Statistically significant link between tics

exacerbations after holidays and ADHD manifestation was found (p=0,015). The most frequent method,

used by parents (20 %) and teachers (8 %) in purpose to suppress tics, was conversation with child,

consolation.

Conclusions: According to evaluation of teachers the prevalence of tics is 1,93 %, 40 % of those

children have ADHD. Often tics exacerbations are noticed after children school holidays. Tics

exacerbation after holidays is more specific to children with ADHD (p=0,015). Teachers do not always

distinguish between tics and ADHD. According to opinions of parents and teachers the most effective

methods to suppress tics are conversation with child, consolation.

6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Pritarimas dėl mokslinio – tiriamojo darbo vykdymo: LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC

– MF – 346, išdavimo data: 2016 – 03 – 14.

7

5. SANTRUMPOS

ADS – Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

OKS – Obsesinis kompulsinis sutrikimas

TS – Kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (Gilles de la Tourette sindromas)

GASR – Gama – amino sviesto rūgštis

8

6. ĮVADAS

Tikai yra pats dažniausias judesių sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje, vyraujantis mokyklinio

amžiaus vaikų tarpe [1]. Tikų paplitimas yra labai įvairus, jie gali pasireikšti pakankamai didelei daliai

mokyklinio amžiaus vaikų [2]. Tikai, ypač lėtiniai, kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (Gilles de

la Tourette sindromas) (TS), gali pabloginti gyvenimo kokybę, daryti neigiamą socialinį, emocinį poveikį

tiek patiems vaikams, tiek jų šeimoms, taip pat trikdyti pilnavertį vaiko dalyvavimą visuomenėje bei

mokykloje [1, 3-4]. Net paprasti judesių tikai gali trukdyti vaikams rašyti, skaityti, balso tikai gali lemti

vaiko vengimą garsiai skaityti klasėje ar paklausti klausimo [5]. Kartu su tikais dažnai pasireiškia

komorbidiniai sutrikimai. Sergant lėtiniais tikais kaip gretutinė liga labai dažnai pasireiškia ADS [6].

Komorbidiniai sutrikimai gali papildomai apsunkinti tarpusavio santykius, pakenkti akademiniams

pasiekimams ir mažinti savigarbą, taip pat ir tėvai gali patirti didesnį stresą [3-4]. Tiek tikai, tiek gretutinis

ADS reikalauja greito jų atpažinimo ir gydymo siekiant pagerinti visapusišką vaiko funkcionavimą [1].

Literatūroje yra aprašomi įvairūs veiksniai, lemiantys tikų paūmėjimą ir padedantys tikus nuslopinti [7].

Lietuvoje iki šiol nebuvo tirtas tikų paplitimas, nenagrinėta ADS įtaka vaikų tikų pasireiškimui. Veiksnių,

kurie daro įtaką tikų pasireiškimui, ištyrimas yra svarbus norint padėti vaikams sušvelninti tikus jų

pasireiškimo metu ar padėti išvengti tikų paūmėjimo. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir

mokytojų nuomonė apie veiksnius, kurie daro įtaką vaikų tikų pasireiškimui.

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Šiame darbe siekiama išsiaiškinti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, darančius įtaką

vaikų tikų pasireiškimui. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu apklausiant šešių atsitiktinės atrankos

būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojus ir pradinių klasių mokinių, kuriems

pasireiškia tikai, tėvus. Vertintas tikų paplitimas, tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, kurie daro

įtaką tikų pasireiškimui pradinių klasių moksleiviams.

Tyrimo metu, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC – MF – 346, atlikta anketinė

pradinių klasių mokytojų ir mokinių tėvų apklausa. Į tyrimą įtrauktos pradinių klasių mokytojos, kurių

klasėse 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai ir šių vaikų

tėvai, sutikę užpildyti anketas. Tiriamųjų duomenų konfidencialumo išlaikymas užtikrintas, duomenys

teikiami ir publikuojami tik apibendrinti.

9

Tikslas: išsiaiškinti, kokia yra tėvų ir mokytojų nuomonė apie veiksnius, darančius įtaką vaikų

tikų pasireiškimui.

Uždaviniai:

1. Įvertinti tikų paplitimą tarp pradinių klasių mokinių.

2. Palyginti tėvų ir mokytojų nuomones apie veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių

mokiniams.

3. Išsiaiškinti tikų pasireiškimo ypatumus vaikams, sergantiems ADS.

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1 Tikų samprata ir klasifikacija

Tikai yra staigūs, trumpi, neritmiški, nevalingi, pasikartojantys judesiai (judesių tikai) ar kalba

(balso ar garsų tikai) [8 – 11]. Tikai paprastai būna kloniniai – staigios pradžios ir trumpi, tačiau gali būti

ir distoniniai – lėti ir ilgai trunkantys [9]. Dažniausiai pasitaikančių tikų pavyzdžiai apima akių

užmerkinėjimą, antakių pakėlimą, šnarpštimą, taip pat sudėtingesnius tikus, tokius kaip žodžių ar frazių

sakymas [10]. Jie gali būti susiję su perspėjančiais apie artėjantį tiką jutimais, kurie palengvėja pasireiškus

tikui [9]. Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5 leidimą (DSM – 5) tikai yra

skirstomi į laikinus tikus (buvę trumpalaikiai tikai) – prasidėjusius mažiau nei prieš metus, nuolatinius

tikus (lėtinius judesių arba balso tikus) – prasidėjusius iki 18 metų amžiaus, besitęsiančius ilgiau nei 1

metus, nepaisant per tą laiką pasitaikiusių laikotarpių be tikų pasireiškimo, TS – pasireiškus daugybiniams

judesių ir vienam ar daugiau kalbos tikų, besitęsiančių mažiausiai metus ir prasidėjusių iki 18 metų

amžiaus, taip pat yra išskiriami kitur nepatikslinti tikai, pavyzdžiui, prasidėję vyresniems nei 18 metų

amžiaus asmenims [10, 12]. Pagal TLK – 10 tikai skirstomi panašiai: trumpalaikiai – trunkantys mažiau

nei 1 metus, lėtiniai judesių ar balso tikai – prasidėję iki 18 metų amžiaus, trunkantys daugiau nei 1 metus,

remisijai nepasireiškiant ilgiau nei 2 mėnesiams, taip pat išskiriami kombinuoti tikai esant mažiausiai 1

balso ir mažiausiai 2 judesių tikams, kurie prasidėjo vaikystėje ar paauglystėje ir trunka ilgiau nei 1 metus

– TS. Išskiriami ir kiti tikų sutrikimai bei neapibrėžti tikai [13]. TS metu judesių tikai gali būti paprastieji

– apimantys pavienius raumenis ar jų grupes, pavyzdžiui, mirkčiojimas, gūžčiojimas pečiais ir

kompleksiniai – apimantys suderintus, nuoseklius judesius, pavyzdžiui, šokinėjimas, įmantri eisena, kūno

sukimąsis [8]. Kalbos tikai gali apimti palilaliją (savo paties žodžių, garsų, frazių kartojimas), echolaliją

10

(kitų asmenų kalbos kartojimas), kaprolaliją (netinkama, nepadori kalba) [8, 14]. Paprastai tikai prasideda

pasireiškiant paprastiesiems tikams, kurie laikui bėgant pereina į kompleksinius, taip pat motoriniai tikai

paprastai pasireiškia anksčiau nei vokaliniai tikai. Daugumai pacientų tikai yra linkę sumažėti vėlyvoje

paauglystėje ar suaugus [15].

8.2 Tikų epidemiologija ir komorbidiniai sutrikimai

Tikai yra pats dažniausias judesių sutrikimas vaikų amžiuje [14]. Tikai prasideda maždaug 3 – 9

metų amžiaus, o sunkiausi būna vidutiniškai 9 – 11 metų amžiaus vaikams [10]. Tikų paplitimas yra labai

įvairus. Yra apskaičiuota, kad nuo 0,2 – 46,3 % moksleivių patiria tikų pasireiškimą [2]. Įvairių tyrimų

duomenimis tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių svyruoja nuo 2,9 iki 11,8 % [6, 16 – 17].

Vieno tyrimo, kurį atliko Lanzi G su bendraautoriais Italijoje, Pavijos mieste, metu buvo ištirti 2347 vaikai

iš 14 pradinių mokyklų, vaikų amžius buvo 5 – 12 metų. Buvo atrinkti 68 pradinukai, kuriems pasireiškia

tikai, tai atitiko 2,9 % paplitimą [16]. Kito tyrimo, atlikto Gadow KD ir bendraautorių, metu iš 1520

pradinių klasių moksleivių, kurių amžius buvo 5 – 12 metų, 7,8 % buvo nustatyti tikai [17]. Tyrimo,

atlikto Amiri S ir bendraautorių Irane, Tabrizo mieste, metu buvo ištirti 1658 pradinių klasių moksleiviai,

iš jų 3,2 % buvo nustatytas lėtinis balso tikas, o iš šių moksleivių 45,5 % taip pat pasireiškė ADS. Lėtinis

judesių tikas buvo nustatytas 7,3 % moksleivių, 48,1 % iš jų taip pat sirgo ADS. Tureto sindromas buvo

nustatytas 1,3 % moksleivių, o jų tarpe net 72,7% taip pat buvo diagnozuotas ADS [6]. Dar vieno tyrimo,

kurį atliko Giraldo BO ir bendraautoriai Kolumbijoje, metu tarp 346 pirmos – penktos klasės moksleivių,

kurių amžius buvo 6 – 12 metų, buvo rastas 17,97 % tikų paplitimas, o iš jų 43,2 % taip pat buvo

nustatytas ADS [1]. Komorbidiniai sutrikimai pasireiškia apie 90 % asmenų, kuriems yra nustatyti tikai.

Tai gali būti ADS, obsesinis kompulsinis elgesys, depresija, nerimas, autizmas [3]. Tureto sindromu ir

lėtiniais tikais sergančių asmenų tarpe dažniausiai kartu pasireiškia ADS ir obsesinis kompulsinis

sutrikimas (OKS) [18-19].

8.3 Tikų pasireiškimas vaikams ir paaugliams, sergantiems ADS

Taip pat ir vaikams, sergantiems ADS, pakankamai dažnai kaip gretutinis susirgimas pasireiškia

tikai. Leskausko D ir bendraautorių Lietuvoje, Kauno mieste, 12 mokyklų atlikto tyrimo metu buvo

11

nustatyta, kad 9,8 % vaikų, sergančių ADS, taip pat pasireiškia ir tikai [20]. Užsienyje Gau SS ir

bendraautorių atlikto tyrimo metu tarp ADS sergančių 296 pacientų, kurių amžius buvo 11 – 17 metų, 7,1

% pasireiškė tikai [21].

8.4 Tikų ir ADS etiopatogenezė

Tikų išsivystymas yra siejamas su įvairiais veiksniais. Jie apima neurobiologinius, genetinius ir

aplinkos veiksnius [13]. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių TS pasireiškimą, yra neurotransmiterio

dopamino poveikio sutrikimas. Dopaminas yra susijęs su gama amino sviesto rūgštimi (GASR), kuri yra

pagrindinis slopinantis neurotransmiteris smegenyse. Sutrikęs dopamino ir GASR poveikis gali lemti

pablogėjusią kortikostriatotalamokortikalinio rato, kuris dalyvauja judesių slopinime ir iniciavime, veiklą

[4, 14]. Sutrikusi kortikostriatotalaminės sistemos veikla sukelia motorinės ir limbinės sistemų slopinimo

sutrikimą [22]. Bazaliniai ganglijai atsakingi už valingų judesių kontrolę, todėl pažeidus šias sritis

(uodeguotąjį branduolį, dryžuotąjį kūną, blyškųjį kamuolį) prasideda įvairūs judesių sutrikimai, tarp jų ir

tikai [15]. TS siejamas ir su gliutaminerginės, serotoninerginės, histaminerginės sistemų sutrikimais [4,

23]. Histaminas dalyvauja lygiųjų raumenų susitraukimuose ir neurotransmisijoje, esant jo sintezės, už

kurią yra atsakinga histidino dekarboksilazė (HDC), kuri katalizuoja histidino virtimą histaminu,

sutrikimui histamino sumažėjimas gali turėti įtakos tikų pasireiškimui [4]. Taip pat asmenų, sergančių TS

tarpe, buvo rastas sumažėjęs pilkosios smegenų medžiagos storis priešcentrinėje, užcentrinėje vagoje, taip

pat viršutinėje, vidurinėje, apatinėje kaktinėse vagose [15, 22], sumažėjęs uodeguotasis branduolys, taip

pat kintantis gliukozės sunaudojimo greitis bazaliniuose ganglijuose, padidėjęs premotorinės žievės ir

smegenėlių aktyvumas [22]. Tikų pasireiškimas yra siejamas ir su genetine kilme. Literatūros duomenimis

yra identifikuoti konkretūs genai, dalyvaujantys tikų pasireiškime: SLITRK1, HDC, IMMP2L, NLGN4X,

CNTNAP2. Aplinkos veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą, apima prenatalinius, tokius, kaip motinos

rūkymas, patiriamas psichosocialinis stresas, sulėtėjęs intrauterinis vaisiaus augimas, perinatalinius:

priešlaikinį gimimą, perinatalinę hipoksiją ir postnatalinius, apimančius infekciją, psichosocialinį stresą

[13].

TS sergančių pacientų atvejais ADS patogenezė taip pat yra susijusi su įvairiais veiksniais:

genetiniais, neurobiologiniais, aplinkos [15]. Komorbidiškumas gali pasireikšti dėl bendros etiologijos

[24]. Tsetsos F ir bendraautorių atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tam tikri bendri genai gali sukelti

ADS ir TS. Buvo rasti 4 pagrindiniai genai: TBC1D7, GUCY1A3, RAP1GDS1 ir CHST11, lemiantys

12

ADS ir TS pasireiškimą [25]. Pati svarbiausia neurobiologinė sistema, dalyvaujanti tikų susidaryme ir

ADS pasireiškime yra kortikostriatokortikalinis ratas, pasižymintis ryškiu dopaminerginiu aktyvumu [15,

25]. Abiejų sutrikimų atvejais būdingi pakitę dopamino ir gliutamato kiekiai, blyškiojo kamuolio

asimetrija [15]. Taip pat ADS pasireiškimą skatina ir aplinkos veiksniai, kurie apima problemas prieš ir po

gimimo, aplinkos toksinus, vaikų auklėjimą ir mitybą [26].

8.5 Veiksniai, lemiantys tikų pasireiškimą ar paūmėjimą

Literatūros apžvalgose aprašoma, jog tikai paūmėja streso, nerimo, susijaudinimo ar pykčio

laikotarpiais [4, 22]. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašoma streso įtaka tikų

paūmėjimui. Autoriai iškėlė nuomonę, kad dopaminerginė ir noradrenerginė bei imuninė sistemos atlieka

svarbią funkciją tarpininkaujant streso daromai įtakai tikų paūmėjimui, nes stresas gali paveikti dopamino

aktyvumą kortikostriatotalamokortikaliniame rate, dryžuotajame kūne ir skatinti tikų pasireiškimą [27].

Tikų paūmėjimus gali skatinti ir nuovargis, aukšta ar žema temperatūra [11]. Taip pat buvo atliktas

tyrimas Barselonoje, 3 lygio pediatriniame centre, kurio metu Caurin B ir bendraautoriai ištyrė 92 vaikus

ir paauglius, sergančius tikais. Vyresni nei 5 metų vaikai pildė anketas, kuriose buvo pateikti klausimai

apie aplinkos veiksnius ir kasdienes veiklas, kurios gali turėti įtakos tikų pasireiškimui. Tyrimo metu

paaiškėjo, kad tikai paūmėja stresinėse situacijose, užsiimant veikla, susijusia su mokykla, žiūrint

televiziją, žaidžiant video žaidimus [7].

Mahony T ir bendraautorių atlikto tyrimo metu iš 150 vaikų, kuriems nuo 2010 m. rugsėjo iki

2015 m. rugpjūčio pasireiškė ūmiai prasidėjusio pediatrinio neuropsichiatrinio sindromo požymiai, buvo

atrinkta 10 vaikų, kuriems pasireiškė izoliuotas sinusitas be kitų infekcinių, uždegiminių ligų ir kurie

atitiko sinusito kriterijus tuo metu, kai jiems paūmėjo arba pasireiškė pirmieji psichiatriniai simptomai. Jų

amžius buvo nuo 6 – 17 metų. 5 iš jų izoliuoto sinusito metu pasireiškė pirmieji tikai [28].

Sambrani T ir bendraautorių Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientams,

sergantiems ADS, yra sunkiau nuslopinti tikus [26].

8.6 Veiksniai, padedantys nuslopinti tikus

13

Literatūros apžvalgose aprašoma, jog tikai sumažėja ar baigiasi miego, atsipalaidavimo, poilsio ar

susikaupimo metu [4, 13]. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašoma, jog tikų

slopinimui sergant TS gali būti naudingas streso mažinimas, to būtų galima siekti, pavyzdžiui, atliekant

jogos pratimus [23]. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu didelė dalis vaikų pažymėjo, kad tikai

sumažėja, kai jie būna užsiėmę menine, kūrybine veikla, kai užsiima sportu ar veikla lauke [7].

Packer LE atliko tėvų ir globėjų, kurių vaikai serga TS, apklausą. Buvo apklausti 69

respondentai, kurie atsakinėjo į klausimus apie 71 vaiką ir paauglį, kurių amžius buvo nuo 6 metų 6

mėnesių iki 17 metų 8 mėnesių. 65 vaikai taip pat sirgo komorbidiniais sutrikimais: 37 (52,11 %) ADS, 34

(47,89 %) OKS ar obsesiniu kompulsiniu elgesiu. Vienas iš klausimų, pateiktų respondentams, buvo apie

strategijas, padedančias sušvelninti tikus, kurias naudoja mokytojai. Vienintelė teigiamo atsako 2 atvejais

sulaukusi strategija buvo atlyginti vaikui už pastangas sušvelninti tikus [5].

9. TYRIMO METODIKA

9.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą duomenys

apie tikų paplitimą, veiksnius, lemiančius tikų pasireiškimą pradinių klasių mokiniams, surinkti atliekant

tiriamųjų anketines apklausas. Gauti duomenys išnagrinėti ir išlaikant tiriamųjų konfidencialumą

susisteminti.

9.2 Tyrimo objektas

Šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojai ir

pradinių klasių mokinių, kuriems pasireiškia tikai, tėvai.

9.3 Tiriamųjų atranka

14

Anketinės apklausos būdu buvo apklausti 73 pradinių klasių mokytojai, iš kurių 24

mokytojų klasėse, jų anketų duomenimis, mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai. 18 šių vaikų tėvų

sutiko užpildyti anketas. 15 tėvų buvo įtraukti į tyrimą, nes jų anketų duomenimis, jų vaikams pasireiškia

tikai (3 tėvai į tyrimą įtraukti nebuvo, nes jų vaikams tikai nepasireiškia).

9.4 Tyrimo metodai

Tyrimo metu pradinių klasių mokytojai buvo apklausti anketinės apklausos būdu. Juos

apklausiant buvo vertintas tikų paplitimas atrinktose šešiose Kauno miesto mokyklose tarp pradinių klasių

moksleivių pateikiant klausimus:

1. Ar jūsų klasėje mokosi vaikas/ai kuriam/iems pasireiškia tikai?

2. Kiek tikus turinčių vaikų mokosi jūsų klasėje?

3. Kiek vaikų iš viso yra jūsų klasėje? (žr. Priedas Nr.1)

Mokytojų, kurių klasėse mokėsi vaikai, turintys tikus, buvo prašoma atsakyti į daugiau klausimų:

1. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai juos turinčiam/tiems

mokiniui/iams pasireiškia intensyviau?

2. Galbūt pastebėjote kiek laiko trunka tikų paūmėjimas? (nurodyti mėnesiais)

3. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu

padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.

4. Galbūt esate pastebėję ar hiperaktyviems vaikams dažniau pasireiškia tikai? (žr. Priedas Nr.1)

Moksleivių, kuriems mokytojų anketų duomenimis pasireiškia tikai, tėvams, kurie sutiko

dalyvauti tyrime, buvo padalintos anketos. Sudarant anketas, skirtas tėvams, buvo naudota „Mini

tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa vaikams ir paaugliams. Tėvų versija“ (MINI Kid) 4.0 variantas. Šį

klausimyną sudaro 23 moduliai, atitinkantys dažniausiai pasitaikančių vaikų ir paauglių psichikos

sutrikimų diagnostikos kriterijus, naudoti buvo 2 moduliai: tikų sutrikimo modulis ir aktyvumo, ir dėmesio

sutrikimo modulis (žr. Priedas Nr.2). Buvo laikyta, kad tikai pasireiškia vaikams, jeigu per pastarąjį

mėnesį pasireiškė judesių ir/arba kada nors pasireiškė balso tikai, jeigu jie kartojasi daug kartų per dieną,

tęsiasi metus ir ilgiau arba kartojasi beveik kiekvieną dieną mažiausiai 4 savaites ir jeigu jie pasireiškia

mokykloje ir/arba kelia problemų namuose ir/arba kelia problemų bendraujant su draugais ir/arba liūdina

moksleivį. ADS nustatytas jeigu kas nors (mokytojai, auklė, draugai) yra skundęsi dėl vaiko elgesio, jeigu

nustatyti ne mažiau, kaip šeši nedėmesingumo ir/arba ne mažiau kaip šeši hiperaktyvumo-impulsyvumo

15

simptomai, pasireiškę iki 7 metų amžiaus ir keliantys problemų namuose, ir/ar mokykloje, ir/ar

bendraujant su draugais. Taip pat tėvams, kurių vaikams pasireiškia tikai, buvo pateikti papildomi

klausimai:

1. Kada jūsų vaikui prasidėjo tikai?

2. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai jūsų vaikui pasireiškia

intensyviau?

3. Kiek laiko trunka tikų paūmėjimai? (nurodykite mėnesiais)

4. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu

padeda tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai. (žr. Priedas Nr.2)

9.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22 programą. Tikų paplitimas ir

veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, dažnis apskaičiuoti procentais. Analizuojant duomenis buvo

tikrinamos hipotezės apie kokybinių požymių priklausomumą. Kokybiniai požymiai tarpusavyje lyginti

taikant tikslųjį Fišerio kriterijų. Šis kriterijus pasirinktas dėl mažos imties (n=15). Ryšys tarp požymių

reikšmių laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį

reikšmingumo lygmenį α = 0,05.

10. REZULTATAI

10.1 Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių

2016 m. balandžio - gegužės mėnesiais buvo apklaustos 73 šešių atsitiktinės atrankos būdu

atrinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojai. Remiantis pradinių klasių mokytojų anketinių

apklausų duomenimis šiose mokyklose 2016 m. mokėsi 1604 pradinukai. Buvo gauta, kad iš jų 31

moksleiviui pasireiškia tikai, o tyrime dalyvavusiose mokyklose tikų paplitimas tarp pradinių klasių

moksleivių pagal mokytojų anketų duomenis yra 1,93%. Šių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvams

buvo pateiktos anketos, 18 tėvų sutiko jas užpildyti. Vertinant tėvų anketas 15 pradinukų pasireiškia tikai,

16

tarp kurių 6 – trumpalaikiai tikai (40 %), 6 – TS (40 %), 2 – lėtiniai judesių tikai (13,33 %) ir 1 – lėtinis

kalbos tikas (6,67 %).

10.2 ADS pasireiškimas

Tarp 15 moksleivių, sergančių tikais 6 (40 %) taip pat pasireiškia ADS. Pagal 18 tėvų užpildytų

anketų duomenis 3 vaikams tikai nepasireiškia, todėl jų tėvai į tyrimą įtraukti nebuvo. Šiems 3 vaikams

tėvų anketų duomenimis pasireiškia ADS.

Pradinių klasių mokytojams buvo pateiktas klausimas, ar jie yra pastebėję, ar ADS turintiems

vaikams dažniau pasireiškia tikai. Dažniausiai, 13 mokytojų (54,2 %), atsakė, kad nepastebėjo, 5

mokytojai (20,8 %) atsakė, kad pasireiškia dažniau, 4 mokytojai (16,7 %), kad nepasireiškia dažniau.

10.3 Pirmųjų tikų pasireiškimas

Anketose, skirtose tėvams, buvo pateiktas klausimas apie pirmųjų tikų pasireiškimo laikotarpį. Į

anketose pateiktą klausimą apie tai, kada jų vaikams prasidėjo tikai, 12 tėvų (80 %) atsakė, kad tikai

prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas. 3 tėvai (20 %)

atsakė, kad tikai prasidėjo kitomis aplinkybėmis (po išgąsčio, persirgus infekcine mononukleoze, 2

klasėje) (1 pav.).

1 pav. Pirmųjų tikų pasireiškimas

0

2

4

6

8

10

12

14

Pradėjus lankyti iki/priešmokyklinio

ugdymo įst. ir mokyklas

Kitomis aplinkybėmis

Dažn

is (

n)

Kada jūsų vaikui pasireiškė pirmieji tikai?

Tėvų atsakymai

17

10.4 Tikų paūmėjimo laikotarpiai

Analizuojant 24 mokytojų, kurių klasėse mokėsi moksleiviai, kuriems pasireiškia tikai, anketų

duomenis išsiaiškinta, jog dažniausiai mokytojai mano, kad tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per

visus mokslo metus (11 mokytojų –37,9 %), 9 mokytojai (31,0 %) pastebėjo, kad intensyviau tikai

pasireiškia po atostogų mokykloje (rugsėjo – spalio, kovo – balandžio, sausio mėnesiais), 6 mokytojai

(20,7 %) nepastebėjo tikų paūmėjimo laikotarpio, 2 mokytojai (6,9 %) mano, jog tikai paūmėja dėl kitų

priežasčių (pavargus, kai vaikas supyksta), 1 (3,4 %) mokytojas į klausimą neatsakė.

Įvertinus tėvų apklausų duomenis paaiškėjo, kad taip pat, kaip ir mokytojai, tėvai dažniausiai

mano, jog tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus (6 tėvai – 40 %). 4 tėvai (26,67

%) paūmėjimą pastebi po atostogų mokykloje (rugsėjo – spalio, kovo – balandžio mėnesiais), taip pat 4

tėvai (26,67 %) mano, jog tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po

ligos, nenuspėjamai), 1 iš tėvų į klausimą neatsakė (6,67 %) (2 pav.).

2 pav. Tėvų ir mokytojų nuomonės apie tikų paūmėjimo laikotarpį

10.5 Tikų paūmėjimo trukmė

Į mokytojams skirtose anketose pateiktą klausimą apie tai, kiek mėnesių trunka tikų paūmėjimas,

6 mokytojai (25 %) atsakė, jog paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių, 4 mokytojai (16,67 %) atsakė,

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Tikai vienodo intensyvumo

per visus mokslo metus

Paūmėja po atostogų

mokykloje

Paūmėja dėl kitų priežasčių

Paūmėjimo laikotarpio

nepastebėjo

Dažn

is (

%)

Kada paūmėja tikai?

Mokytojų atsakymai

Tėvų atsakymai

18

kad paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 2 mokytojai (8,33 %) – kad paūmėjimas trunka įvairų

mėnesių skaičių, 12 mokytojų (50 %) į klausimą neatsakė.

Į šį klausimą 6 tėvai (40 %) atsakė, jog tikų paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių, 2 tėvai

(13,33 %) atsakė, jog tikų paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 2 tėvai (13,33 %) – kad

paūmėjimas trunka įvairų mėnesių skaičių, 3 tėvai (20 %) atsakė, kad trunka mažiau nei 1 mėnesį, 2 tėvai

(13,33 %) į klausimą neatsakė (3 pav.).

3 pav. Tėvų ir mokytojų nuomonės apie tikų paūmėjimo trukmę

10.6 Tėvų ir mokytojų nuomonės apie priemones ir metodus, padedančius sušvelninti tikų

pasireiškimą

Į mokytojams skirtose anketose pateiktą klausimą apie priemones ir metodus, kurie tikų

pasireiškimo ar paūmėjimo metu padedą sušvelninti tikus, mokytojai atsakė labai įvairiai. Dažniausiai ( po

2 mokytojus – po 8 %) atsakė, jog padeda poilsis, krūvio sumažinimas ir pokalbis su vaiku, nuraminimas,

po 1 mokytoją (po 4 %) atsakė, jog tiką sušvelnina atsipalaidavimo pratimai, vaiko palietimas, tiko

nesureikšminimas, taip pat 1 mokytojas atsakė, kad priemonių nėra suradęs, 17 mokytojų (68 %) į

klausimą neatsakė.

Tėvai dažniausiai (6 tėvai – 30 %) atsakė, kad padeda homeopatiniai preparatai, raminančios

arbatos, 4 tėvai – 20 % atsakė, kad padeda pokalbis su vaiku, nuraminimas, po 2 tėvus (po 10 %), jog

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

≤ 3 > 3 < 1 Įvairų mėnesių skaičių

Dažn

is (

%)

Kiek mėnesių trunka tikų paūmėjimas?

Mokytojų atsakymai

Tėvų atsakymai

19

padeda apsikabinimas, glostymas, kvėpavimas, joga, paskirti vaistai, po 1 (po 5 %) tėvai atsakė, kad

padeda pietų miegas ir didesnio dėmesio vaikui skyrimas, 2 tėvai (10 %) į klausimą neatsakė (1 lentelė).

1 lentelė. Priemonės ir metodai, padedantys sušvelninti tikus

Asmenų, naudojančių šią priemonę

ar metodą, dažnis (%)

Priemonės ir metodai

Mokytojų skaičius (%) Tėvų skaičius (%)

Poilsis (krūvio sumažinimas, pietų miegas) 8 % 5 %

Fizinė veikla (atsipalaidavimo pratimai, joga,

kvėpavimas)

4 % 10 %

Pokalbis su vaiku, nuraminimas 8 % 20 %

Fizinis kontaktas (vaiko palietimas, apsikabinimas,

glostymas)

4 % 10 %

Tiko nesureikšminimas 4 %

Nerado priemonių 4 %

Homeopatiniai preparatai, raminančios arbatos 30 %

Paskirti vaistai 10 %

Skiriamas didesnis dėmesys vaikui 5 %

10.7 Tikų pasireiškimo vaikams, turintiems ADS, ypatumai

Buvo pastebėta, kad 4 tėvų (66,67 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, vaikams tikai

paūmėja rugsėjo – spalio, kovo – balandžio mėnesiais (laikotarpiais po atostogų mokykloje), tuo tarpu

vaikams, kuriems pasireiškia tikai, o ADS nepasireiškia, tikų paūmėjimas po mokyklos atostogų nebuvo

pastebėtas (4 pav.). Buvo apskaičiuota, kad p=0,015, todėl tikų paūmėjimas po atostogų mokykloje yra

statistiškai reikšmingai susijęs su ADS pasireiškimu.

20

4 pav. Ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų mokykloje ir ADS pasireiškimo

5 tėvai (83,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, anketose pažymėjo, jog jų vaikams

pirmieji tikai pasireiškė pradėjus lankyti darželį arba mokyklą. Panašiai atsakė ir tėvai, kurių vaikams

pasireiškia tik tikai: 7 tėvų (77,78 %) vaikams pirmieji tikai pasireiškė pradėjus lankyti darželį,

parengiamąją grupę ar mokyklą (5 pav.). Buvo apskaičiuota p=1,000, kadangi p>0,05 pirmųjų tikų

pasireiškimas pradėjus lankyti ikimokyklines, priešmokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklas nėra

statistiškai reikšmingai susijęs su ADS pasireiškimu.

5 pav. Ryšys tarp pirmųjų tikų pasireiškimo pradėjus lankyti iki/priešmokyklines ugdymo įstaigas ir

ADS pasireiškimo

21

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad tikų paūmėjimas 3 mėnesius ir mažiau dažniau trunka vaikams,

kuriems pasireiškia ADS, nei vaikais, kuriems ADS nepasireiškia. 4 tėvai (66,67 %), kurių vaikams

pasireiškia tikai ir ADS, atsakė, kad tikų paūmėjimas jų vaikams trunka 3 ir mažiau mėnesių, taip pat

atsakė ir 2 tėvai (22,22 %) tų vaikų, kuriems pasireiškia tikai, bet nėra ADS (6 pav.). Buvo apskaičiuotas

p=0,136, kadangi p>0,05 tikų paūmėjimo trukmė ≤ 3 mėnesiai nėra statistiškai reikšmingai susijusi su

ADS pasireiškimu.

6 pav. Ryšys tarp tikų paūmėjimo trukmės ≤ 3 mėn. ir ADS pasireiškimo

Apie tikų paūmėjimo trukmę 2 tėvai (33,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, atsakė,

kad tikų paūmėjimas trunka įvairiai. 2 tėvai (22,22 %), kurių vaikams nepasireiškia ADS, atsakė, kad tikų

paūmėjimas trunka daugiau negu 3 mėnesius, 3 (33,33 %) – kad paūmėjimai trunka mažiau nei 1 mėnesį,

2 (22,22 %) tėvai į klausimą neatsakė.

2 tėvai (33,33 %), kurių vaikams pasireiškia tikai ir ADS, mano, kad tikai jų vaikams yra vienodo

intensyvumo per visus mokslo metus. 4 tėvai (44,44 %), kurių vaikams nepasireiškia ADS, taip pat atsakė,

kad tikai jų vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus, dar 4 tėvai (44,44 %) mano, kad

tikai paūmėja dėl kitų priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po ligos, nenuspėjamai) (2

lentelė).

22

2 lentelė. Tikų pasireiškimas vaikams, sergantiems ir nesergantiems ADS

Sutrikimas

Tikų pasireiškimas

Vaikų, kuriems pasireiškia

tikai ir ADS, skaičius %

Vaikų, kuriems pasireiškia

tikai be ADS, skaičius %

Paūmėja dėl kitų priežasčių 0 44,44

Vienodo intensyvumo per visus

mokslo metus

33,33 44,44

Paūmėjimas trunka > 3 mėn. 0 22,22

Paūmėjimas trunka < 1 mėn. 0 33,33

Paūmėjimas trunką įvairų

mėnesių skaičių

33,33 0

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą ir apskaičiavus rezultatus jie buvo palyginti su kitų autorių atliktų tyrimų

rezultatais Lietuvoje ir užsienyje.

11.1 Tikų paplitimo Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

Lietuvoje tikų paplitimas iki šiol tirtas nebuvo. Tyrimo metu atlikus pradinių klasių mokytojų

apklausą 6 Kauno miesto mokyklose, paaiškėjo, kad mokytojų vertinimu tarp 1604 moksleivių 31

pasireiškia tikai, tai atitiko 1,93 % paplitimą. Rezultatas atitinką bendrą tikų paplitimą moksleivių tarpe,

kuris užsienio literatūros duomenimis, siekia nuo 0,2 – 46,3 % [2]. Taip pat tyrimo metu gautas paplitimas

yra panašus į tikų paplitimą tarp pradinių klasių moksleivių apskaičiuotą kitų autorių. Lanzi G su

bendraautoriais Italijoje, Pavijos mieste atlikto tyrimo metu ištyrus 2347 vaikų iš 14 pradinių mokyklų

buvo atrinkti 68 pradinukai, kuriems pasireiškia tikai, tai atitiko 2,9 % paplitimą [16]. Galima diskutuoti,

kad Kauno mieste atlikto tyrimo metu gautas paplitimas yra mažesnis dėl to, jog jį apskaičiuojant buvo

remtasi tik pradinių klasių mokytojų, kurios galimai pastebėjo ne visus pasireiškiančius tikus, anketų

duomenimis.

23

11.2 Mokytojų galimybių atpažinti tikus palyginimas Lietuvoje ir užsienyje

Tyrimo metu gavus užpildytas anketas iš 18 tyrime dalyvauti sutikusių tėvų buvo pastebėta, kad 3

vaikams, kuriems mokytojų anketų duomenimis pasireiškia tikai, iš tiesų pasireiškia ADS, o ne tikai.

Galima diskutuoti, jog mokytojos ne visada atskiria tikus nuo ADS. Lanzi G ir bendraautorių atlikto

bandomojo tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad mokytojų galimybių atpažinti ir atmesti tikus jautrumas

buvo 80 %, specifiškumas 97 % [16]. Giraldo BO ir bendraautorių atlikto tyrimo metu apklausus

mokytojas, jų atsakymų duomenimis 94 vaikams pasireiškė tikai, po autorių ir vaikų neurologų atlikto

klinikinio ištyrimo ir apklausos buvo nustatyta, kad tik 35 vaikams tikai pasireiškia ištikrųjų [1].

11.3 ADS paplitimo tarp mokinių, sergančių tikais, ir tikų pasireiškimo ypatybių vaikams,

sergantiems ADS, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje

Tyrimo metu gavus atsakymus iš tyrime dalyvauti sutikusių pradinių klasių moksleivių, kuriems

pasireiškia tikai, tėvų paaiškėjo, kad 6 iš 15 moksleivių taip pat pasireiškia ir ADS. Tai atitinka 40 %

paplitimą. Lietuvoje nebuvo tirtas ADS paplitimas tarp vaikų, sergančių tikais, tačiau buvo tirtas tikų

paplitimas ADS sergančių vaikų tarpe. Leskausko D ir bendraautorių Lietuvoje, Kauno mieste, 12

mokyklų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 9,8 % vaikų, sergančių ADS, taip pat pasireiškia ir tikai

[20]. Užsienio autorių atliktų tyrimų metu ADS paplitimas vaikų, sergančių tikais, tarpe yra panašus į

gautą mūsų tyrimo metu. Giraldo BO ir bendraautorių Kolumbijoje atlikto tyrimo metu tarp 346 pirmos –

penktos klasės moksleivių, kurių amžius buvo 6 – 12 metų, buvo rastas 43,2 % ADS paplitimas tarp

moksleivių, sergančių tikais [1]. Tyrimo, atlikto Amiri S ir bendraautorių, Irane, Tabrizo mieste, metu

buvo ištirti 1658 pradinių klasių moksleiviai, iš jų 45,5 % sergančių lėtiniais balso tikais ir 48,1 %

sergančių lėtiniais judesių tikais taip pat pasireiškė ADS [6].

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 66,67 % vaikų, sergančių ADS, tikai paūmėja rugsėjo – spalio,

kovo – balandžio mėnesiais (po atostogų mokykloje), o nesergantiems ADS tikai po atostogų mokykloje

nepaūmėja. Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų paūmėjimo po atostogų mokykloje ir ADS

pasireiškimo (p=0,015), tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp pirmųjų tikų pasireiškimo pradėjus lankyti

ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ar mokyklas ir ADS pasireiškimo rasta nebuvo (p>0,05).

Užsienio literatūroje nepavyko rasti duomenų apie tyrimus, kurių metu būtų tirtas tikų pasireiškimo

ypatumų, pavyzdžiui, paūmėjimo po atostogų mokykloje, ir ADS pasireiškimo ryšys.

24

11.4 Veiksnių, lemiančių tikų pasireiškimą, palyginimas Lietuvoje ir užsienyje

Apklausus pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvus 80 % atsakė, kad tikai jų

vaikams prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas, 20 %

atsakė, kad tikai prasidėjo kitomis aplinkybėmis (po išgąsčio, persirgus infekcine mononukleoze, 2

klasėje). Apklausus pradinių klasių mokytojus ir tėvus paaiškėjo, kad 37,9 % mokytojų ir 40 % tėvų mano,

jog tikai vaikams yra vienodo intensyvumo per visus mokslo metus, 31,0 % mokytojų ir 26,67 % tėvų tikų

paūmėjimą pastebi po atostogų mokykloje, taip pat 26,67 % tėvų mano, jog tikai paūmėja dėl kitų

priežasčių (prieš rugsėjo mėnesį, prieš atsiskaitymus, po ligos, nenuspėjamai). Daugiausiai mokytojų (25

%) ir tėvų (40 %) mano, jog tikų paūmėjimas trunka 3 ir mažiau mėnesių. Užsienio literatūroje nepavyko

rasti autorių aprašomos tikų paūmėjimo trukmės, tačiau literatūroje aprašomi veiksniai, lemiantys tikų

pasireiškimą. Buse J ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje yra aprašomi tyrimai, kurių metu

buvo pastebėtas tikų paūmėjimo ryšys su patiriamu stresu, vieno iš tyrimų metu paaiškėjo, kad net 96,8 %

sergančiųjų tikais, jų paūmėjimą patirdavo dėl nerimo ar psichosocialinio streso, kito tyrimo metu autoriai

aiškinosi 29 aplinkos veiksnių įtaką tikų pasireiškimui 14 TS sergančių asmenų. Įvykiai, dažniausiai

sukeliantys tikų paūmėjimą, buvo naujų mokslo metų pradžia, apklausų rezultatų laukimas,

persikraustymas [27]. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu ištyrus 92 vaikus ir paauglius,

sergančius tikais, paaiškėjo, kad tikų pasireiškimas paūmėja stresinės situacijose, užsiimant veikla,

susijusia su mokykla, žiūrint televiziją, žaidžiant video žaidimus [7]. Mahony T ir bendraautorių atlikto

tyrimo metu paaiškėjo, kad 5 iš 10 vaikų, kuriems pasireiškė izoliuotas sinusitas be kitų infekcinių,

uždegiminių ligų, izoliuoto sinusito metu pasireiškė pirmieji tikai [28].

Daugiausiai tėvų (30 %) mano, kad efektyviausios priemonės, padedančios sušvelninti tikus, yra

homeopatiniai preparatai ir raminančios arbatos, 20 % tėvų ir 8 % mokytojų mano, kad geriausiai padeda

pokalbis su vaiku, jo nuraminimas. Ir mokytojai, ir tėvai naudoja tokias priemones, kaip poilsį, fizinę

veiklą, vaiko apkabinimą, glostymą. Caurin B ir bendraautorių atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tikai

vaikams sumažėja, kai jie būna užsiėmę menine, kūrybine veikla, kai užsiima sportu ar veikla lauke [7].

Packer LE atliktos 69 tėvų ir globėjų, kurių vaikai serga TS, apklausos metu paaiškėjo, kad vienintelė

strategija, kurią naudoja mokytojai, siekdami sušvelninti tikus, sulaukusi teigiamo atsako, 2 tėvų nuomone

buvo apdovanoti vaiką už pastangas sušvelninti tikus [5].

25

11.5 Tyrimo privalumai ir trūkumai

Nagrinėjant atlikto tyrimo rezultatus buvo pastebėti privalumai, jog tai buvo pirmasis tyrimas

Lietuvoje, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti tikų paplitimą tarp moksleivių ir ryšį tarp tikų paūmėjimo po

atostogų ir ADS pasireiškimo. Taip pat nagrinėjant atlikto tyrimo rezultatus buvo pastebėti trūkumai.

Anketose, skirtose mokytojams ir tėvams, nebuvo prašoma nurodyti vaikų amžių, klasę, kurioje jie

mokosi, lytį, todėl trūkstant sociodemografinių duomenų negalima įvertinti tikų ir ADS paplitimo tarp

lyčių, skirtingų amžiaus grupių. Taip pat tikų paplitimas gali būti ne visiškai tikslus dėl to, kad jį vertinant

buvo remtasi tik pradinių klasių mokytojų atsakymais, o tyrimo metu buvo pastebėta, kad jie ne visiškai

tiksliai atpažįsta vaikus, sergančius tikais. Rezultatų tikslumui įtakos gali turėti ir nedidelė imtis. Ateityje

būtų tikslinga atlikti didesnės imties tyrimą, įtraukiant sociodemografinius rodiklius ir remiantis ne tik

pradinių klasių mokytojų, tėvų apklausomis, bet ir specialistų atliekamu tiriamųjų vertinimu.

26

12. IŠVADOS

1. Tikų paplitimas tarp pradinių klasių moksleivių remiantis šešių atsitiktinės atrankos būdu atrinktų

Kauno miesto mokyklų pradinių klasių mokytojų anketų duomenimis yra 1, 93 %.

2. Tikai moksleiviams dažniausiai prasidėjo pradėjus lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo

įstaigas ir mokyklas. Dažniausiai pradinių klasių mokytojai ir pradinukų tėvai mano, kad tikai

mokslo metų eigoje būna vienodo intensyvumo, taip pat dažnai mokytojai ir tėvai tikų paūmėjimus

pastebi po atostogų mokykloje. Tėvų ir mokytojų nuomone efektyviausios priemonės, padedančios

sušvelninti pasireiškusius tikus, yra pokalbis su vaiku, nuraminimas.

3. ADS paplitimas tarp moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, yra 40 %. Vertinant tikų pasireiškimo

ypatumus vaikams, sergantiems ADS, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tikų

paūmėjimo po atostogų ir ADS pasireiškimo (p=0,015), bet tarp pirmųjų tikų pasireiškimo

pradėjus lankyti iki/priešmokyklinio ugdymo įstaigas, mokyklas ir ADS pasireiškimo statistiškai

reikšmingo ryšio nustatyta nebuvo (p>0,05).

4. Pradinių klasių mokytojai ne visada atpažįsta skirtumą tarp tikų bei ADS.

5. Buvo pastebėta, kad pasibaigus atostogoms, prasidėjus naujiems mokslo metams, ADS

sergantiems vaikams esant poreikiui slopinti valingus judesius dažniau pasireikšdavo nevalingi

judesiai lyginant su vaikais, nesergančiais ADS. Tai gali būti susiję su bendra ADS ir tikų

etiopatogeneze, pokyčiais dopaminerginėje sistemoje. Tolimesni šios srities tyrimai galėtų būti

naudingi siekiant efektyvesnio sutrikimų gydymo.

27

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Giraldo BO, David M, Sa´nchez Y, Miranda J, Sierra JM, Cornejo JW. Prevalence of Tics Among

6- to 12-Year-Old Schoolchildren in the Itagüi Municipality, Colombia, in 2010. J. Child Neurol.

2013; 28(11): 1406 – 1411.

2. Cubo E. Review of Prevalence Studies of Tic Disorders: Methodological Caveats. Tremor Other

Hyperkinet Mov (N Y). 2012; 2: tre-02-61-349-1.

3. Evans GAL, Wittkowski A, Butler H, Hedderly T, Bunton P. Parenting Interventions for Children

with Tic Disorders: Professionals’ Perspectives. J Child Fam Stud. 2016; 25: 1594–1604.

4. Richer P, Fernandez TV. Tourette Syndrome: Bridging the Gap between Genetics and Biology.

Mol Neuropsychiatry. 2015; 1(3): 156 – 164.

5. Packer LE. Tic-related school problems: impact on functioning, accommodations,

and interventions. Behav Modif. 2005; 29(6): 876 – 99.

6. Amiri S, Fakhari A, Golmirzaei J, Mohammadpoorasl A, Abdi S. Tourette's syndrome, chronic

tics, and comorbid attention deficit/hyperactivity disorder in elementary students. Arch Iran Med.

2012; 15(2): 76 – 8.

7. Caurín B, Serrano M, Fernández-Alvarez E, Campistol J, Pérez-Dueñas B. Environmental

circumstances influencing tic expression in children. Eur J Paediatr Neurol. 2014; 18(2):157-62.

8. Jankovic J. Hyperkinetic movement disorders in children. 2016. Available from: URL:

http://www.uptodate.com/contents/hyperkinetic-movement-disorders-in-children.

9. Nguyen TT, Kaplan PW, Wilfong A. Nonepileptic paroxysmal disorders in children. 2015.

Available from: URL: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/nonepileptic-

paroxysmal-disorders-in-

children?source=search_result&search=tics%20and%20adhd&selectedTitle=6~150.

10. Black KJ, Black ER, Greene DJ, Schlaggar BL. Provisional Tic Disorder: What to tell parents

when their child first starts ticking. F1000Res. 2016; 5: 696.

11. Steinberg T, King R, Apter A. Tourette's syndrome: a review from a developmental perspective.

Isr J Psychiatry Relat Sci. 2010; 47(2):105-9.

12. Roessner V, Hoekstra PJ, Rothenberger A. Tourette’s disorder and other tic disorders in DSM-5: a

comment. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2011; 20(2): 71–74.

13. Ludolph AG,

Roessner V, Münchau A, Müller-Vahl K. Tourette Syndrome and Other Tic

Disorders in Childhood, Adolescence and Adulthood. Dtsch Arztebl Int. 2012; 109(48): 821–288.

28

14. Jackson GM, Draper A, Dyke K, Pépés SE, Jackson SR. Inhibition, Disinhibition, and the Control

of Action in Tourette Syndrome. Trends Cogn Sci. 2015; 19(11): 655 – 665.

15. Kumar A, Trescher W, Byler D. Tourette Syndrome and Comorbid Neuropsychiatric Conditions.

Curr Dev Disord Rep. 2016; 3(4): 217–221.

16. Lanzi G, Zambrino CA, Termine C, Palestra M, Ferrari Ginevra O, Orcesi S, Manfredi P, Beghi E.

Prevalence of tic disorders among primary school students in the city of Pavia, Italy. Arch Dis

Child. 2004; 89:45–47.

17. Gadow KD, Nolan EE, Sprafkin J, Schwartz J.

Tics and psychiatric comorbidity in children and adolescents. Dev Med Child Neurol. 2002; 44(5):

330 – 8.

18. Espil FM, Capriotti MR, Conelea CA, Woods DW. The Role of Parental Perceptions of Tic

Frequency and Intensity in Predicting Tic-Related Functional Impairment in Youth with Chronic

Tic Disorders. Child Psychiatry Hum Dev. 2014; 45(6): 657 – 665.

19. Ferreira BR, Pio-Abreu JL, Januário C. Tourette's syndrome and associated disorders: a systematic

review. Trends Psychiatry Psychother. 2014; 36(3): 123 – 33.

20. Leskauskas D, Kuzmickas K, Baranauskienė B, Daškevičienė J. Kauno miesto pradinių klasių

moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas. Medicina

(Kaunas). 2004; 40(6): 589 – 597.

21. Gau SS, Ni HC, Shang CY, Soong WT, Wu YY, Lin LY, Chiu YN.

Psychiatric comorbidity among children and adolescents with and without persistent attention-

deficit hyperactivity disorder. Aust N Z J Psychiatry. 2010; 44(2): 135 – 43.

22. Jankovic J. Tourette syndrome. 2017. Available from: URL:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/tourette-

syndrome?source=search_result&search=tics%20exacerbation&selectedTitle=2~91.

23. Wong DF, Brašić JR, Singer HS, Schretlen DJ, Kuwabara H, Zhou Y, Nandi A, Maris

MA, Alexander M, Ye W, Rousset O, Kumar A, Szabo Z, Gjedde A, Grace AA. Mechanisms of

Dopaminergic and Serotonergic Neurotransmission in Tourette Syndrome: Clues from an in vivo

Neurochemistry Study with PET. Neuropsychopharmacology. 2008; 33(6): 1239 – 1251.

24. Singh A, Yeh CJ, Verma N, Das AK. Overview of Attention Deficit Hyperactivity Disorder in

Young Children. Health Psychol Res. 2015; 3(2): 2115.

25. Tsetsos F, Padmanabhuni SS, Alexander J, Karagiannidis I, Tsifintaris M, Topaloudi A, Mantzaris

D, Georgitsi M, Drineas P, Paschou P. Meta-Analysis of Tourette Syndrome and Attention Deficit

29

Hyperactivity Disorder Provides Support for a Shared Genetic Basis. Front Neurosci. 2016; 10:

340.

26. Sambrani T, Jakubovski E, Müller-Vahl KR. New Insights into Clinical Characteristics of Gilles

de la Tourette Syndrome: Findings in 1032 Patients from a Single German Center. Front

Neurosci. 2016; 10: 415.

27. Buse J, Kirschbaum C, Leckman JF, Münchau A, Roessner V. The Modulating Role of Stress in

the Onset and Course of Tourette’s Syndrome. Behav Modif. 2014; 38(2): 184 – 216.

28. Mahony T, Sidell S, Gans H, Brown K, Farhadian B, Gustafson M, Sherr J, Thienemann M,

Frankovich J. Improvement of psychiatric symptoms in youth following resolution of sinusitis. Int

J Pediatr Otorhinolaryngol. 2017; 92: 38 – 44.

30

14. PRIEDAI

Priedas Nr.1 – anketa, skirta pradinių klasių mokytojams:

1. Ar jūsų klasėje mokosi vaikas/ai, kuriam/iems pasireiškia tikai: nevalingi, staigūs, pasikartojantys

raumenų judesiai, arba garsai, pavyzdžiui, kaklo, pečių trūkčiojimas, mirksėjimas, nevalingos

grimasos, lenkimosi, sukimosi judesiai, straksėjimas arba kosėjimas, krenkštimas, šnarpštimas

nesant peršalimo, tam tikrų žodžių ar frazių kartojimas?

Taip

Ne

Jei pažymėjote Ne atsakykite tik į 3 klausimą

2. Kiek tikus turinčių vaikų mokosi jūsų klasėje?

….

3. Kiek vaikų iš viso yra jūsų klasėje?

….

4. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai juos turinčiam/tiems mokiniui/iams

pasireiškia intensyviau?

Taip, intensyviau pasireiškia rugsėjo/spalio mėnesiais

Taip, intensyviau pasireiškia sausį

Taip, intensyviau pasireiškia kovo/balandžio mėnesiais

Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus

Paūmėjimo laikotarpio nepastebėjau

Kita (įrašyti)………………………..

5. Galbūt pastebėjote kiek laiko trunka tikų paūmėjimas? (nurodyti mėnesiais)

…………………………………………………………

6. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda

tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.

……………………………………………………………………….................................

7. Galbūt esate pastebėję ar hiperaktyviems vaikams dažniau pasireiškia tikai?

Taip, pasireiškia dažniau

Ne, dažniau nepasireiškia

Nepastebėjau

31

Priedas Nr.2 – anketa, skirta pradinių klasių moksleivių, kuriems pasireiškia tikai, tėvams:

1. a) Ar per pastarąjį mėnesį jai/jam pasireiškė kūno judesiai, vadinami „tikais“? Tikai yra greiti

kurios nors kūno dalies judesiai, kuriuos sunku kontroliuoti. Tikas gali būti pasikartojantis dažnas

mirksėjimas, veido trūkčiojimas, galvos krūpčiojimas, pasikartojantys judesiai, daromi rankomis,

pasikartojantis dažnas tūpčiojimas, pečių traukiojimas.

NE TAIP

b) Ar kada nors ji/s turėjo tiką, dėl kurio ji/s ką nors vėl ir vėl sakydavo, leisdavo garsus ir tai

būdavo sunku sustabdyti? Tai galėtų būti pasikartojantis kosėjimas, šnarpštimas, krenkštimas, kai

ji/s nėra peršalusi/ęs; niurnėjimas, prunkštimas, lojimas; tų pačių žodžių kartojimas vėl ir vėl,

netinkamų žodžių tarimas, garsų, kuriuos ji/s išgirsta ar žodžių, kuriuos sako kiti žmonės,

kartojimas.

NE TAIP

Jeigu atsakėte neigiamai į abu klausimus pereikite į 9 klausimą.

2. a) Ar šie „tikai“ kartojasi daug kartų per dieną?

NE TAIP

b) Ar jie kartojasi beveik kiekvieną dieną mažiausiai 4 savaites?

NE TAIP

c) Ar jie tęsiasi metus ir ilgiau?

NE TAIP

d) Ar jie buvo visiškai išnykę per pastarąjį laiką 3 mėnesiams iš eilės?

NE TAIP

3. Ar šie „tikai“ jį/ą labai liūdina? Ar jie pasireiškia mokykloje? Ar jie sukelia jums problemų

namuose? Ar jie sukelia problemų bendraujant su draugais? Ar kiti vaikai pašiepia jį/ją dėl šių

„tikų“?

Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

4. Ar tikai pasireiškia tik tuomet, kai ji/s vartoja Ritalin, Adderal, Cylert, Dexedrine, Provigil, ar kitus

medikamentus, skirtus gydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą?

NE TAIP

5. Kada jūsų vaikui prasidėjo tikai?

Prasidėjo pradėjus lankyti darželį

Prasidėjo pradėjus lankyti parengiamąją grupę

32

Prasidėjo pradėjus lankyti pirmą klasę

Prasidėjo vėlesnėje klasėje (įrašyti) - ..... klasėje

Kita (įrašyti).....................................

6. Ar pastebėjote, kuriuo laikotarpiu mokslo metų eigoje, tikai jūsų vaikui pasireiškia intensyviau?

Taip, intensyviau pasireiškia rugsėjo/spalio mėnesiais

Taip, intensyviau pasireiškia sausį

Taip, intensyviau pasireiškia kovo/balandžio mėnesiais

Tikai vienodo intensyvumo per visus mokslo metus

Kita (įrašyti)………………………..

7. Kiek laiko trunka tikų paūmėjimai? (nurodykite mėnesiais)

…………………………………….

8. Galbūt esate atradę kokias nors priemones, metodus, kurie pasireiškimo, paūmėjimo metu padeda

tiką sušvelninti? Jei taip, nurodykite, kokios tai priemonės, metodai.

……………………………………………………………………….................................

9. Ar kas nors (mokytojai, auklė, draugai) skundėsi dėl jūsų vaiko elgesio?

NE TAIP

Jeigu į šį klausimą atsakėte neigiamai sekančius klausimus praleiskite.

Per pastaruosius 6 mėnesius:

10. a) Ar ji/s dažnai nesutelkdavo pakankamai dėmesio į detales? Darė klaidų mokykloje dėl

susikaupimo stokos?

NE TAIP

b) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų išlaikant dėmesį, kai ji/s žaisdavo ar darydavo namų darbus?

NE TAIP

c) Ar ji/s dažnai gaudavo pastabų, kad ji/s nesiklauso, kai kiti kalba su juo/a?

NE TAIP

d) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų dėmesingai klausant, ką jam/ai buvo liepta padaryti

(pavyzdžiui, neišlaiko dėmesio, nedėmesingai klauso mokykloje, chore)? Ar taip nutikdavo ir

tuomet, kai ji/s suprasdavo, ko jo/s buvo prašyta padaryti? Ar taip nutikdavo ir tuomet, kai ji/s

norėdavo susikaupti, dėmesingai klausyti?

Jei atsakėte neigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite NE

NE TAIP

e) Ar jam/i dažnai sunkiai pavykdavo susikaupti?

33

NE TAIP

f) Ar ji/s dažnai bandydavo išvengti dalykų, kurie reikalauja jį/ą susikaupti ar sunkiai mąstyti

(pavyzdžiui, namų darbų)? Ar ji/s nemėgsta tokių dalykų?

Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

g) Ar ji/s dažnai pamesdavo ar užmiršdavo dalykus, kurių jam/i reikėdavo? Pavyzdžiui, namų

darbų užduotis, pieštukus, žaislus?

NE TAIP

h) Ar jūsų vaiką dažnai lengvai išblaško nereikšmingi dalykai (pavyzdžiui, garsai kitam kambary,

lauke)?

NE TAIP

i) Ar ji/s dažnai pamiršdavo padaryti dalykus, kuriuos ji/s turi padaryti kiekvieną dieną

(pavyzdžiui, užmiršdavo susišukuoti plaukus, išsivalyti dantis)?

NE TAIP

Jeigu 10 klausime į 6 ir daugiau punktų atsakėte teigiamai pažymėkite TAIP

NE TAIP

Per pastaruosius 6 mėnesius:

11. a) Ar ji/s dažnai nerimastingai judina, sukioja rankas, pėdas? Dažnai muistosi sėdėdama/s?

Jei atsakėte teigiamai bent 1 klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

b) Ar ji/s dažnai pakyla iš savo suolo mokykloje pamokų metu, kai neturėtų to daryti?

NE TAIP

c) Ar ji/s dažnai pradėdavo bėgioti ar kur nors laipioti, kai neturėtų to daryti? Ar ji/s nori bėgioti ar

kur nors laipioti net jeigu to ir nepadaro?

Jei atsakėte teigiamai bent į vieną klausimą pažymėkite TAIP

NE TAIP

d) Ar jam/i dažnai būna sunku tyliai žaisti?

NE TAIP

e) Ar ji/s nuolat juda?

NE TAIP

f) Ar ji/s dažnai per daug šnekėdavo?

NE TAIP

34

g) Ar ji/s dažnai pradėdavo sakyti atsakymus, kai koks nors žmogus ar mokytoja dar nebūdavo

baigusi sakyti klausimo?

NE TAIP

h) Ar ji/s dažnai turėdavo problemų laukdama/s kol ateis jo/s eilė?

NE TAIP

i) Ar ji/s dažnai pertraukinėdavo kitus žmones? Įsiterpdavo, kai kiti žmonės kalbasi ar yra užsiėmę,

arba kai jie kalba telefonu?

NE TAIP

Jei 11 klausime į 6 ar daugiau punktų atsakėte teigiamai pažymėkite TAIP

NE TAIP

12. Ar ji/s turėjo problemų sukaupiant dėmesį, būnant aktyviu/a ar impulsyviu/a iki 7 metų amžiaus?

NE TAIP

13. Ar šie dalykai sukėlė problemų mokykloje? Namuose? Būnant su šeima? Su draugais?

Jei teigiamai atsakėte į 2 ar daugiau klausimų pažymėkite TAIP

NE TAIP