tviplomatija - vdu.lt · išgirsti kolegą, norintį išspręsti rūpimą klausimą.2 2013 m....

161

POLITIKOS MOKSLŲ ALMANACHAS 19ISSN 2029-0225 (spausdintas), ISSN 2335-7185 (internetinis)http://dx.doi.org/10.7220/2335-7185.19.8

TVIPLOMATIJA – NAUJA ŠIUOLAIKINĖS VIEŠOSIOS DIPLOMATIJOS fORMA?

MARIUS GURSKASVytauto Didžiojo UniversitetoViešosios komunikacijos katedros doktorantasEl. paštas: [email protected]

Tviplomatija (angl. twiplomacy) – terminas, kuris per pastaruosius kelerius metus tapo vienu iš dažniausiai viešosios diplomatijos tyrėjų ir praktikų minimų. Straipsnyje ap-tariama tradicinės ir naujosios viešosios diplomatijos sampratos, jų charakteristikų ir veiklų transformacijos besikeičiančioje informacinėje-komunikacinėje aplinkoje. Ap-tariamos užsienio politikos vykdytojų priemonės ir strategijos prisitaikant prie naujos viešosios diplomatijos veiklų įgyvendinimo aplinkos, kurią apibūdina tinklų ir tinkla-veikos koncepcijos. Daromos prielaidos, jog įprastos viešosios diplomatijos priemonės ir taikomos strategijos neatitinka šių dienų informacinio-komunikacinio konteksto reikalavimų, būtinas naujas požiūris ir priemonės įgyvendinant viešosios diplomatijos veiklas. Reikšminiai žodžiai: viešoji diplomatija, tviplomatija, užsienio politika.

ĮVADAS

2013 m. balandį Egipto valdžia nusprendė suimti įžymų šalies saty-rinių laidų vedėją, komiką Bassemą Youssefą, kuris dažnai pasišai-pydavo iš Egipto prezidento Mohamedo Morsi. JAV ambasada Kaire nusprendė išreikšti nepasitenkinimą dėl tokių Egipto valdžios veiks-mų ir savo socialinės medijos „Twitter“ paskyroje įkėlė nuorodą į JAV populiarią laidą „The Daily show“, kurioje buvo rodomos ištraukos iš B. Youssefo satyrinių pasirodymų. Šis JAV ambasados veiksmas buvo pastebėtas Egipto valdžios, ir kaip atsakas į tai buvo paskelbtas

162

MARIUS gURSKAS

pareiškimas oficialioje prezidento M. Morsi „Twitter“ paskyroje, ku-rioje buvo parašyta: „tai nederamas diplomatinės atstovybės elgesys komunikuoti neigiamą propagandą“. Po šio pareiškimo, JAV am-basados Kaire „Twitter“ paskyroje įrašas su nuoroda buvo ištrintas, o paskyra neveikė keletą valandų, vėliau, įsikišus JAV Valstybės de-partamento atstovams, paskyros veikla buvo atnaujinta.1

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildas, sužinojęs apie pagrobtą Švedijos pilietį Bahreine, savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Khaliddalkhalifa, bandau su tavim susisiekti dėl tam tikro reikalo“. Netrukus, Bahreino užsienio reikalų ministras Khalidas bin Ahme-das Al Khalifa savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje parašė, jog smagu išgirsti kolegą, norintį išspręsti rūpimą klausimą.2

2013 m. vasarą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linke-vičius, besiruošdamas vizito į Rusiją, savo asmeninėje „Twitter“ pa-skyroje sulaukė žinutės iš vyriausiojo „Ėcho Moskvy“ redaktoriaus Aleksejaus Venediktovo, kurioje jis prašė susitarti dėl interviu su ministru. Lietuvos užsienio reikalų ministras sutiko duoti interviu ir susitarė dėl tinkamo laiko.3

2015 m. sausio mėnesį Prancūzijoje du radikalūs musulmonai įsiveržė į satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir nužudė 12 žurnalistų. Po šio įvykio socialiniuose tinkluose (Twitter, Face-book, Pinterest ir kt.) žaibiškai išplito solidarumo su Prancūzija ir paramos žodžio laisvei speciali žinutė – #JeSuisCharlie. Įvairių užsie-nio šalių vadovai ir aukščiausi pareigūnai prisijungė prie solidarumo akcijos ir savo socialinių medijų įrašuose panaudojo #JeSuisCharlie, taip vienbalsiai išreikšdami paramą Prancūzijai ir pasakydami ne žo-džio laisvės suvaržymui.4

Šie, ir daugelis kitų kasdieninės viešosios diplomatijos pavyzdžių iliustruoja tam tikrus užsienio politikos ir jos įgyvendinimo priemo-nių pokyčius, diplomatijos proceso transformacijas, kurios susijusios su naujosiomis informacinėmis-komunikacinėmis technologijomis, naujomis viešosios diplomatijos priemonėmis, besikeičiančia geopo-litine padėtimi ir tarptautinių subjektų tarpusavio santykiais, bei pa-sikeitusia aplinka, kurioje savo veiklą vykdo diplomatai.

163

T VIPLOMATIJA – NAUJA ŠIUOLAIKINĖS VIEŠOSIOS DIPLOMATIJOS fORMA?

Šiame kontekste tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmeniu iškyla nau-jųjų komunikacijos priemonių teikiamų galimybių bei keliamų iššū-kių problema, todėl šiame straipsnyje keliamas tikslas – identifikuoti tradicinės viešosios diplomatijos ypatybes bei jos veiklų transforma-cijas, apibrėžti tinklinės viešosios diplomatijos pagrindines charakte-ristikas bei jos veiklas.

TRADICINĖS VIeŠoSIoS DIPLomATIJoS SAmPRATA IR PAgRINDINĖS VeIKLoS

Viešosios diplomatijos terminą 1965 m. pirmasis panaudojo Flečerio (Fletcher) teisės ir diplomatijos mokyklos (JAV) dekanas Edmundas Gullionas. Viešosios diplomatijos terminu apibūdinamos valstybės pastangos sukurti palankią aplinką savo tikslų įgyvendinimui tiesio-giai bendraujant su užsienio publikomis.5 Kitaip tariant, viešoji diplo-matiją yra orientuota į užsienio auditorijų įtraukimą, informavimą ir įtakos darymą jų sampratai, siekiant pozityvaus tam tikros valstybės vertinimo ir pritarimo jos užsienio politikai. Verta pažymėti, jog kai kurie mokslininkai tradicinės viešosios diplomatijos sampratą tapa-tina su viešųjų ryšių, tarptautinės komunikacijos ar propagandos vei-klomis.6. Kita vertus, tradicinė viešoji diplomatija suprantama kaip vienakryptė komunikacija, orientuota į trumpo laikotarpio tikslus, pasitelkiant įvairius komunikacijos kanalus, priskiriant komunika-cijos kontrolės funkciją viešosios diplomatijos vykdytojams – vyriau-sybėms.7 Pagrindinėmis tradicinės viešosios diplomatijos veiklomis laikoma: klausymas, advokatavimas, kultūrinė diplomatija, mainų diplomatija, tarptautinis transliavimas.8

Klausymas įvardijamas kaip viena iš sėkmingos viešosios diplo-matijos sąlygų. Klausymo funkcija viešojoje diplomatijoje paprastai suvokiama kaip informacijos rinkimas apie tam tikros šalies eko-nominę, politinę padėtį ir apskritai, apie tai, kas vyksta konkrečioje šalyje. Šiam veiksmui dažniausiai pasitelkiamas spaudos monitorin-gas, informacijos iš televizijos, radijo ir rašytinės spaudos rinkimas. Tai daroma siekiant suvokti ir identifikuoti svarbiausius klausimus ir visuomenės požiūrius į juos, kad vėliau surinktos informacijos

164

MARIUS gURSKAS

pagrindu būtų galima priimti tam tikrus sprendimus, formuoti ko-munikacines strategijas.9

Advokatavimas suprantamas kaip tam tikros politikos ar idėjų propagavimas siekiant daryti įtaką viešajai nuomonei ar politikos krypčiai. Ši veikla daugiausiai susijusi su ambasadų lobizmu ir ryšių užmezgimu su žiniasklaidos atstovais.10

Kultūrinė diplomatija yra viešosios diplomatijos dalis, kuria sie-kiama kultūrinius išteklius panaudoti diplomatijoje, siekiant užsienio politikos tikslų. Tai yra bandymas pristatyti savo šalies pasiekimus, vertybes, kalbą ir tokiu būdu užmegzti dialogą su kitos šalies visuo-mene. Kultūrinė diplomatija dažnai laikoma įrankiu formuojant palankią aplinką deryboms arba kai santykiai tarp šalių nėra geri. Geriausi sėkmingos kultūrinės diplomatijos pavyzdžiai – steigiami kultūros institutai, kurie vėliau tampa pagrindine kultūrinės diplo-matijos ašimi (pvz., Prancūzų kultūros institutas, vokiečių Goethe’s institutas ir kt.).11

Mainų diplomatija tradiciškai suprantama kaip piliečių vizitai į kitas šalis, siekiant glaudesnio visuomenių bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo. Ši veikla dar vadinama piliečių diplomatija. Dažnai valstybės steigia specialias mokslo ar stažuočių stipendijas arba fondus, kurie finansuoja kitų šalių piliečių vizitus, dažniausiai piliečių, kurie yra laikomi tam tikrų socialinių grupių nuomonių ly-deriais.12

Tarptautiniu transliavimu vadinama siekis išnaudoti įvairiais komunikacijos priemones ir kanalus (televizija, radijas, internetas) teikiant informaciją užsienio auditorijoms. Komunikacijos kanalai gali būti valdomi tam tikros šalies vyriausybės arba jos iš dalies fi-nansuojami (pvz., CNN, BBC, France 24, Al Jazeera, Russia Today). Tarptautinis transliavimas, kaip viešosios diplomatijos priemonė, yra platesnio spektro nei kitos priemonės, nes pasitelkus ją galima atlikti tiesioginį ar netiesioginį vyriausybės viešosios diplomatijos vaidme-nį. Pavyzdžiui, jis gali pasitarnauti kaip informacijos monitoringo priemonė, kultūrinės diplomatijos ar advokatavimo priemonė.13

165


NUo moNoLogo – PRIe DIALogo

XXI a. pirmajame dešimtmetyje viešosios diplomatijos terminas ir pagrindinės jos veiklos įgavo naujų bruožų. Informacinių-komuni-kacinių technologijų sparti plėtra ir nauji viešosios diplomatijos vei-kėjai, tokie kaip tarptautinės korporacijos, lobistai ir įvairios globa-liai veikiančios interesų grupės, nevyriausybinės organizacijos, metė iššūkį tradicinei viešosios diplomatijos sampratai, jos veikėjams ir jų vykdomoms veikloms. Atsirado naujas terminas, kuris iš esmės apibūdino pasikeitusią viešosios diplomatijos veiklų įgyvendinimo erdvę – naujoji viešoji diplomatija. Šis terminas nurodo galios sam-pratos, komunikacijos formų ir turinio pokyčius viešojoje diploma-tijoje. Viešosios diplomatijos veikla tampa daugiapoliška, tradiciniai veikėjai (vyriausybės) praranda komunikacijos kontrolės galią, in-formacija pasidaro globali, dėl naujų viešosios diplomatijos veikėjų įsitraukimo atsiranda poreikis ieškoti naujų užsienio politikos komu-nikavimo būdų ir formų.

Naujosios viešosios diplomatijos terminas moksliniame diskurse visiškai įsitvirtino 2005 m., kai Janas Melissenas aiškiai apibūdino pagrindines naujosios viešosios diplomatijos savybes: 1) diplomati-nės praktikos pokytis, sąlygotas naujų užsienio politikos veikėjų įsi-traukimo; 2) išaugęs užsienio auditorijų įsitraukimas įgyvendinant užsienio politiką; 3) judėjimas nuo vienkryptės prie dviejų krypčių komunikacijos, paremtos dialogu ir įsitraukimu.14

Kaip pastebi Philipas Seibas, užsienio politikos vykdytojai susi-dūrė su naujomis žaidimo taisyklėmis, nauja, interaktyvios komu-nikacijos ir informacijos įsodrinta aplinka, kurioje sąlygas diktuoja auganti tarpusavio priklausomybė, o tokios naujos komunikacijos priemonės, kaip socialinės medijos, sukuria naujas sąlygas, kurios iš esmės keičia valstybių ir globalios visuomenės tarpusavio sąvei-kos būdus. Užsienio politikos įgyvendinimas tampa realaus laiko diplomatine praktika, kuri iš esmės keičia informacijos siuntėjo ir informacijos gavėjo tarpusavio santykius, kai pastarasis gali pasi-rinkti, kada ir kokią informaciją gauti, o dažnai ir pats tampa infor-macijos turinio kūrėju.15 Taigi, ankščiau buvę pasyvūs klausytojai /

166

MARIUS gURSKAS

stebėtojai, dabar tampa aktyviais informacijos vartotojais ir kūrė-jais. Keičiasi ir informacijos, kaip svarbaus resurso įgyvendinant užsienio politiką, samprata. Informacijos rinkimas, apdorojimas ir valdymas įgauna naujų bruožų. Pagrindinė problema, su kuria su-siduria užsienio politikos vykdytojai – per lėtas prisitaikymas prie besikeičiančios aplinkos ir akivaizdžių dalykų – naujo, tinklinio pobūdžio komunikacijos ir jos daromos įtakos tiek formuojant, tiek įgyvendinant užsienio politiką pasitelkus viešosios diplomatijos vei-klas – nepripažinimas.16

Diplomatija XXI a. susiduria ne vien tik su pakitusia komunika-cine aplinka ir naujausiomis technologijomis. Nauji globaliniai iššū-kiai ir bendros problemos (terorizmas, gamtos stichijos, ekonominės ir finansinės krizės), didėjantis tarptautinių ir regioninių organizaci-jų skaičius, nevyriausybinės organizacijos ir jų aktyvi veikla taip pat prisideda prie viešosios diplomatijos proceso kaitos. Siekdamos įgy-vendinti užsienio politikos tikslus valstybės yra priverstos glaudžiai bendradarbiauti ir komunikuoti su naujais užsienio politikos arenos veikėjais. Šiuo požiūriu didėja ir tarpusavio priklausomybė tarp įvai-rių tarptautinės sistemos veikėjų. Taigi, dominavusi hierarchizuota vertikali komunikacijos struktūra tradicinės viešosios diplomatijos veiklose, kai santykis ir galia tarp žinutės siuntėjo ir gavėjo priklausy-davo nuo statuso, materialinių resursų, su didėjančiu pagreičiu įgau-na decentralizuotos, horizontalios komunikacijos struktūros pagrin-dą. Įvairios visuomenės socialinės grupės tampa aktyviais veikėjais ir savo preferencijas gali išreikšti panaudodamos naujus komunika-cinius kanalus, tokius kaip socialinės medijos (Facebook, Youtube, Twitter ir kt.), interaktyvūs blogai, kurių veikimo logika skiriasi nuo tradicinės viešosios diplomatijos priemonių. Tinklas ir tinklaveika17 tampa dominuojantys šiuolaikinės viešosios diplomatijos struktūri-niai elementai, o įsitinklinimas ir tinklo galios formavimas tampa pagrindinėmis veiklomis, kurias apibrėžia tokios tinklo charakte-ristikos kaip abipusiai ryšiai ir dviejų krypčių komunikacija, įsitin-klinimo lygis, informacijos autentiškumas ir jos sklaidos galimybės, įvairios ad-hoc pobūdžio koalicijos tarp tinklo narių.18

167


Apskritai, visi šie veiksniai liudija, jog ribos tarp lokalios ir globa-lios užsienio politikos įgyvendinimo mažėja, didėja intensyvumas ir tarptautinių veikėjų (valstybių) tarpusavio priklausomybė, diploma-tijos, kaip „uždaro klubo“, modelis keičiasi į „įtinklintos diplomatijos“ modelį, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka dvikryptei lygių veikėjų komunikacijai – pagrindinį vaidmenį užima įsiklausymas (angl. en-gagement) ir santykių užmezgimas bei jų plėtojimas (angl. networ-king). Šią diplomatijos sampratos transformaciją geriausiai apibūdina buvusio Švedijos užsienio reikalų ministro C. Bildto pateiktas palygi-nimas – vyksta „hierarchinių“ ir „tinklinių“ struktūrų kova, kurioje negailestingai laimi antrosios. Pasak C. Bildto, tai revoliucija techno-logine prasme, naujas etapas kažko naujo, kas iš esmės keičia tai, kaip įgyvendinama viešoji diplomatija, keičiasi santykis tarp to, kas for-muoja, siunčia komunikacinę žinutę ir to, kas ją gauna.19 Panašiai šias diplomatijos transformacijos įvardija ir A. Slaughter, kuri išskiria dvi skirtingas užsienio politikos įgyvendinimo aplinkas. Pirmoji, „biliar-do kamuoliukų pasaulis“ (angl. Billiard Ball World), kur pagrindiniai veikėjai yra valstybės ir jų oficialūs asmenys, vykdantys užsienio po-litiką, o santykiai paremti galia. Antroji aplinka, kuri ir apibūdina dabartinį užsienio politikos įgyvendinimą, „Lego pasaulis“ (angl. Lego World), platus socialinių partnerių ratas formuojant ir įgyvendi-nant užsienio politiką, įvairių sąjungų tarp veikėjų formavimas. Tai horizontalaus pobūdžio veikimo aplinka, kurioje nėra lyderių ir hie-rarchijų, nes tai tinklas, kuriame galia veikia išcentriškai20. Akivaiz-du, jog pastarosios viešosios diplomatijos sampratos transformacijos aiškiai nurodo dviejų krypčių komunikacijos, dialogo poreikį. Nauja informacinė-komunikacinė aplinka, didėjantis viešosios diplomati-jos dalyvių skaičius tiek teoriniu, tiek praktiniu lygmeniu reikalauja naujo požiūrio į viešosios diplomatijos sampratą ir jos veiklas.

PAgRINDINIŲ VIeŠoSIoS DIPLomATIJoS ChARAKTeRISTIKŲ IR JoS VeIKLŲ TRANSfoRmACIJA

Reaguojant į informacinio-komunikacinio konteksto pokyčius bei aplinkos, kurioje įgyvendinamos viešosios diplomatijos veiklos,

168

MARIUS gURSKAS

transformacijas, viešosios diplomatijos praktikams būtina suvokti, kaip prisitaikyti prie pokyčių. Daugumos šalių vyriausybės ir užsie-nio reikalų ministerijos, tarptautinės organizacijos atsakydamos į ky-lančius iššūkis, prisitaikydamos prie sisteminių informacinių-komu-nikacinių pokyčių, kuria naujas viešosios diplomatijos strategijas ir veiksmų planus.21 Beveik kiekvienos šalies užsienio politikos vykdy-tojai informuodami apie užsienio politikos tikslus, siekdami užsienio šalių ir vidinių auditorijų palankumo įgyvendinant užsienio politiką, pasitelkia modernias informacines-komunikacines technologijas, tinklaraščius, socialinius tinklus ir kitas priemones, kurios atliepia tinklinio pobūdžio viešosios diplomatijos veiklų poreikius.22

Šiuolaikinės viešosios diplomatijos sampratą kintančioje in-formacinių-komunikacinių technologijų aplinkoje geriausiai at-skleidžia jos pagrindinių charakteristikų ir veiklų transformacijų analizė, kurios apibendrinimas pateiktas 1 lentelėje (VD – viešoji diplomatija).

Esminiai viešosios diplomatijos charakteristikų pokyčiai susiję su pakitusia informacine-komunikacine aplinka, naujais užsienio poli-tikos veikėjais ir terminologija. Iš esmės, dabartinės viešosios diplo-matijos veikimo erdvė apima globalų tarptautinių naujienų diskursą, kurį formuoja ne vien tik tarptautinė žiniasklaida – įvairios pilieti-nės iniciatyvos, interesų grupės, pasitelkdamos išmanias mobiliąsias technologijas, socialines medijas, tampa svarbiais viešosios diploma-tijos veikėjais. Viena iš svarbiausių šiuolaikinės viešosios diploma-tijos paskirčių – esminių tinklų identifikavimas, dalyvavimas po-kalbyje, diskursų formavimas. Buvimas įvairių tinklų centre tampa vienu iš esminių efektyvios viešosios diplomatijos veiksnių. Keičiasi ir viešosios diplomatijos terminologija, ir paskirtis. Įsivyrauja tinklo teorijos ir tinklinių santykių požiūris, kuris yra esminis šiuolaikinės viešosios diplomatijos veiksnys.

Keičiantis pagrindinėms viešosios diplomatijos charakteristi-koms, transformuojasi ir pagrindinės viešosios diplomatijos veiklos, kurios taip pat yra orientuotos į tinklo ir tinklaveikos koncepcijas.

169


1 lentelė. Viešosios diplomatijos transformacijos pagal pagrindines charakteristikas

Dominuojančios charakteristikos Tradicinė VD Naujoji VD Tinklinė VD

Tarptautinis veikėjas Valstybė

Valstybė, nevalstybiniai veikėjai

Valstybė kartu su nevalstybi-niais veikėjais, globali pilietinė visuomenė

Technologinė-informacinė aplinka

Trumpųjų bangų radijas, spausdintinė spauda, staciona-rus telefonas

Realaus laiko naujienos, inter-netas, mobilieji tele-fonai

Mobilieji išma-nieji telefonai, socialinės žinias-klaidos platfor-mos

Komunikacinė aplinka

Aiški takoskyra tarp vietinių ir tarptautinių nau-jienų diskursų

Nykstanti riba tarp vietinių ir tarptautinių nau-jienų diskursų

Globalus, tarp-tautinis naujienų diskursas

PožiūrisPolitinis advo-katavimas ir propaganda

Korporatyvinė ženklodara ir tinklo teorija

Tinklo teorija ir realaus laiko tin-kliniai aljansai

Terminologija Tarptautinis įvaizdis, pres-tižas

Švelnioji galia, valstybės ženklo-dara

Įsitinklinimas, tinklai, ryšiai ir santykiai

Struktūra

Iš viršaus į apačią, santykis valsty-bė-užsienio vals-tybės visuomenė

Horizontali struktūra, for-muojama pačių veikėjų

Iš pakraščio į tinklo centrą

Paskirtis Tikslinė komu-nikacija

Santykių forma-vimas

Tinklų ir santy-kių formavimas

Tikslas Tarptautinės aplinkos tvarky-mas

Tarptautinės aplinkos tvarky-mas

Tarptautinės aplinkos tvarky-mas

Šaltinis: adaptuota autoriaus pagal N. Cullą (2009).

170

MARIUS gURSKAS

2 lentelė. Viešosios diplomatijos pagrindinių veiklų transformacija

Pagrindinės veiklos Tradicinė VD Naujoji VD Tinklinė VD

Įsiklausymas

Viešosios nuo-monės tyrimai, spaudos atašė kontaktai su nuomonių lyderiais;

Viešosios nuo-monės tyrimai, tarptautinės žiniasklaidos monitoringas realiu laiku

Globalios informacinės erdvės, kuri apima ir netradicines, alterna-tyvias informacines erdves (socialiniai tinklai, blogai ir kt.), stebėsena / monito-ringas

Advokatavi-mas

Diplomatinės atstovybės

Diplomatinės atstovybės, poreikis pri-sitaikyti prie naujienų ciklo, turinio adap-tavimas pagal auditoriją

Visi tinklo veikėjai – diplomatinės atstovy-bės, ministerijos kartu su kitais tinklų nariais veikia koordinuotai, virusinio pobūdžio ir realaus laiko komuni-kacinėje erdvėje

Kultūrinė Tradicinės komunikacijos priemonės

Diasporos išnaudojimas

Vyriausybinių ir ne-vyriausybinių veikėjų sinergija išnaudojant socialinių tinklų inf-rastruktūrą

Mainų

Specialios mai-nų programos, konferencijos, parodos ir t. t.

Virtualūs realaus laiko tinklai (pvz., „Second Life“)

Realaus laiko informa-cijos, įspūdžių, verti-nimų dalinimasis tarp įvairių tinklų veikėjų

Tarptautinis transliavi-mas

Televizija, radijas, spausdintinė žiniasklaida

Internetas ir 24 / 7 naujienų ciklas

Realaus laiko reagavi-mas, daugialypis, tin-klinis naujienų ciklas: (tradicinė žiniasklaida-internetinė- alternaty-vi, socialiniai tinklai)

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

171


Pagrindiniai viešosios diplomatijos veiklų pokyčiai susiję su įpras-to naujienų 24 / 7 ciklo kaita ir viešosios diplomatijos infrastruktūros transformacijomis. Šiuolaikinės viešosios diplomatijos įsiklausymo funkcija neapsiriboja vien tik globalios žiniasklaidos monitoringu. Tinklinio pobūdžio medijos (socialiniai tinklai, tinklaraščiai ir kt.), tampa svarbiu informacijos ir naujienų šaltiniu.23 Kultūrinės, mainų diplomatijos ir advokatavimo veiklų efektyvumas siejamas su įsitin-klinimo lygiu, gebėjimu tapti aktyviu, esančiu centre įvairių tinklų nariu.24 Tai tiesiogiai susiję su gebėjimu pasiekti tikslines auditori-jas ir užmegzti su jomis glaudžius ryšius. Tarptautinio transliavimo veiklos neapsiriboja vien tik tradicine žiniasklaida, didesnis dėme-sys tenka toms informacinėms-komunikacinėms priemonėms, kurių vyriausybės negali kontroliuoti dėl pasikeitusio galios santykio tarp informacijos / žinutės siuntėjo ir gavėjo25.

Dominuojančių viešosios diplomatijos charakteristikų ir jos pa-grindinių veiklų transformacijos parodo, jog įprasta tradicinės ir naujosios viešosios diplomatijos sampratos ir jų veiklų įgyvendinimo logika neatitinka šių dienų informacinio-komunikacinio konteksto transformacijų. Keičiasi ir dominuojančios viešosios diplomatijos charakteristikos – pro-aktyvios, laike ir erdvėje neapibrėžtos daugia-kryptės komunikacijos šerdimi tampa užsienio politikos uždavinių įgyvendinimas per veiklas, susijusias su įsitinklinimu, tinklaveika ir ryšių kūrimu. Viešosios diplomatijos veiklos įgyvendinamos ho-rizontalaus pobūdžio aplinkoje, kurioje nėra vieno dominuojančio galios centro. Visi šie veiksniai reikalauja ir naujų viešosios diploma-tijos įrankių, kurie atlieptų viešosios diplomatijos transformacijas ir leistų viešosios diplomatijos vykdytojams prisitaikyti prie pakitusios aplinkos.

TVIPLomATIJA – ŠIUoLAIKINĖS, ĮTINKLINToS VIeŠoSIoS DIPLomATIJoS ĮRANKIS

Terminas tviplomatija (angl. twiplomacy) tampa neatskiriama šiuo-laikinės viešosios diplomatijos dalimi. Tviplomatija vadinamas

172

MARIUS gURSKAS

tinklinės diplomatijos modelis, kurį apibrėžia ryšių su skirtingomis socialinėmis grupėmis formavimas ir palaikymas.26 Viešoji diplo-matija dažnai vaizdžiai apibrėžiama kaip „kova dėl protų ir širdžių“, formuojant ryšius ir dviejų krypčių komunikaciją, kurios vienas iš pagrindinių elementų – įsiklausymas, dialogas. Tviplomatija suteikia galimybes įgyvendinti šias veiklas.

„Twitter“ – socialinis tinklas, kuriame realiu laiku keičiamasi 140 ženklų ilgio simbolių žinutėmis. Vartotojas turi galimybę tapti kito vartotojo sekėju (angl. follower), tokiu būdu užmezgami ryšiai, atsiranda galimybė rašyti tiesiogines žinutes, o tarp vartotojų for-muojasi įvairaus tipo virtualūs tinklai, kurie vienija bendraminčius. „Twitter“ turi savo kalbą, naudojami tam tikri simboliai ir sutrumpi-nimai (@, #, w (with), btw (between) ir t. t.), tokiu būdu, per įrėminimą ir darbotvarkės sudarymą, formuojamas komunikacinis diskursas, vartotojų identitetas. Pavyzdžiui, akcentuodami paramą Ukrainai ir smerkdami Rusijos agresiją, „Twitter“ vartotojai naudoja specialias grotžymes (angl. hashtag) – #UnitedforUkraine, #StopRussiaTerro-rism. Vartotojai, dalindamiesi žinutėmis su tokio pobūdžio žymėmis, formuoja virtualias palaikymo koalicijas, tuo pačiu formuoja ir ko-munikacinį diskursą, tiek elektroninėje žiniasklaidoje27, tiek sociali-niuose tinkluose.

Kaip pastebi vienas pirmųjų ambasadorių, pradėjusių naudoti „Twitter“ kaip komunikacijos priemonę viešojoje diplomatijoje A. Sa-rukhanas (2014), šis socialinis tinklas atliepia šiuolaikinės viešosios diplomatijos poreikius ir sampratą. Pristatydami savo šalies užsienio prioritetus diplomatai dažniausiai rengia spaudos konferencijas, iš-sako savo pozicijas užsakomuosiuose straipsniuose. Kaip viešosios diplomatijos priemonę naudojant „Twitter“, galima tiesiogiai, dialogo pagalba, bendrauti su piliečiais, pristatyti šalį ir jos kultūrą, užsienio politikos prioritetus28 . Be to, kaip parodė buvusio JAV ambasado-riaus Rusijoje Michaelo McFaulo patirtis, „Twitter“ gali būti efekty-vus kanalas komunikuojant tiesiogiai su piliečiais, kuomet tradicinė žiniasklaida, pasitelkdama informacijos atrankos filtrus, blokuoja galimybes dalyvauti viešajame diskurse.29

173


Per pastaruosius kelerius metus užsienio politikos vykdytojai – įvairių šalių valstybių ir vyriausybių vadovai, užsienio reikalų minis-trai, diplomatai pradėjo aktyviai naudotis socialiniu tinklu „Twitter“ kaip alternatyviu komunikacijos kanalu, siekdami užmegzti kontak-tus su reziduojamos šalies piliečiais, pristatyti atstovaujamos šalies užsienio politikos prioritetus. „Twitter“ naudojimas įgyvendinant užsienio politiką tampa kasdienine praktika užsienio reikalų mi-nisterijose, tarp ambasadorių ir žemesnio rango diplomatų. Identi-fikuojama daugiau kaip 3500 ambasadų ir ambasadorių, kurie akty-viai naudojasi šiuo socialiniu tinklu, o svarbiausiuose diplomatinių įvykių centruose – Vašingtone, Niujorke, Londone – „Twitter“ tampa neišvengiamu šiuolaikinės įtinklintos viešosios diplomatijos komu-nikacijos kanalu.30

Mokslininkai, analizuojantys socialinį tinklą „Twitter“ kaip tam tikrą viešosios diplomatijos komunikacijos priemonę, išskiria kelis skirtingus naudojimosi juo lygius:1) Pradinis (diplomatas kaip oficialiosios informacijos skleidėjas: ži-

nutės su nuorodomis į oficialias kalbas, panešimus spaudai, kon-sulinė informacija);

2) Vidurinysis (diplomatas kaip neutralus gidas: žinutės su nuoro-domis į spaudos pranešimus, reagavimas į įvykius);

3) Pažengusiųjų (diplomatas kaip visapusis tarptautinių diskusijų dalyvis, darbotvarkės formuotojas: asmeniškai parinkto turinio žinutės). Pasak autorių, daugumos šalių užsienio reikalų ministerijos di-

plomatams yra uždraudusios antrojo ir trečiojo lygio socialinio tin-klo „Twitter“ naudojimą diplomatijoje, nes tai suvokiama kaip grėsmė nusistovėjusioms komunikacijos taisyklėms, kai oficialias pozicijas išreiškia tam paskirti atsakingi asmenys.31

Dauguma užsienio politikos praktikų pripažįsta, jog „Twitter“ yra ta viešosios diplomatijos komunikacinė priemonė, kuri atspin-di XXI a. pokyčius užsienio politikoje ir leidžia prie jų prisitaiky-ti. „Twitter“ užtikrina didelį auditorijos pasiekiamumą per trumpą

174

MARIUS gURSKAS

laiką, o svarbiausia – suteikia galimybę dviejų krypčių komunikacijai ir dialogui be jokių tarpininkų. Tai iš esmės keičia ir nusistovėjusį santykį tarp užsienio politikos veikėjų ir žiniasklaidos. Gimsta naujo tipo žinių ciklo formavimo samprata. Tarptautiniai televizijos nau-jienų kanalai ir naujienų agentūros, elektroniniai portalai pripažįsta užsienio politikos veikėjų „Twitter“ įrašus kaip patikimus šaltinius ir juos cituoja savo pranešimuose, ypač tai būdinga krizinėms situ-acijoms, kai žiniasklaida tikisi greitos reakcijos, o užsienio politikos veikėjai ieško būdų efektyviai ir greitai komunikacijai.32

„Twitter“ kaip viešosios diplomatijos įrankis suteikia galimybę integruoti viešosios diplomatijos veiklas pasinaudojant vienu komu-nikacijos kanalu. Diplomatai, naudodamiesi „Twitter“, vienu metu ir tuo pačiu kanalu, gali įgyvendinti įprastas viešosios diplomatijos vei-klas – įsiklausymas, advokatavimas, mainų diplomatija, kultūrinė di-plomatija, transliavimas.33 Kita vertus, įgyvendindami šias veiklas di-plomatai susiduria su naujais reikalavimais, kuriuos lemia „Twitter“ tinklinio pobūdžio veikimo logika. Viešosios diplomatijos veiklos šiame socialiniame tinkle susijusios su interaktyvia dviejų krypčių komunikacija išvengiant tradicinių žiniasklaidos filtrų. Šios formos komunikacija iš diplomatų reikalauja ne vien tik transliuoti, bet ir įsiklausyti, ir išgirsti. Galima išskirti šiuos pagrindinius kriterijus, kurie apibūdina viešosios diplomatijos veiklų specifiką „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose: 1) galimybė apeiti tradicinius informacijos filtrus ir tiesiogiai ko-

munikuoti su tikslinėmis auditorijomis, formuoti globalią infor-macinę-komunikacinę darbotvarkę;

2) galimybė kurti dviejų krypčių komunikaciją, pagrįsta dialogu ir įsiklausymu;

3) galimybė sekti įvykius ir informaciją realiu laiku ir į juos opera-tyviai reaguoti;

4) galimybė vykdyti segmentuotą komunikaciją pagal tikslinių au-ditorijų demografinius ir socialinius parametrus, geografinę vie-tos lokaciją;

175


5) galimybė formuoti specifinius globalius tinklus, tiesiogiai už-megzti santykius su įvairių socialinių grupių nuomonių lyderiais ar informacijos šaltiniais;

6) galimybė pasiekti didelę auditoriją nereikalaujant didelių investi-cijų ir kaštų;

7) galimybė išnaudoti socialines medijas kaip efektyvias krizių ko-munikacijos priemones.Visi išvardinti aspektai nurodo naujas viešosios diplomatijos vei-

klų galimybes kintančioje informacinėje-komunikacinėje erdvėje. Kita vertus, šios galimybės gali būti traktuojamos ir kaip tam tikri rizikos veiksniai, kai prarandama komunikacijos kontrolė arba ko-munikacija neatitinka konkretaus kanalo reikalavimų ir jo veikimo logikos.34 Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria diplomatai, prisitaikydami prie viešosios diplomatijos transformacijų, kaip tik ir kyla dėl to, kad neįvertinama naujųjų komunikacinių kanalų veikimo specifika. Dažnai taikomos tos pačios tradicinės viešosios diploma-tijos komunikacijos strategijos ir principai, pamirštama, jog šiuolai-kinė viešoji tinklo ir tinklaveikos diplomatija visiškai nepripažįsta vienkryptės ir nenuoseklios komunikacijos, kai stengiamasi tiesiog „užkišti“ informacinius kanalus savo istorijomis.

Efektyvi šiuolaikinė viešoji diplomatija įmanoma tik tuo atveju, jei jos vykdytojai sugebės identifikuoti esmines pagrindinių viešosios diplomatijos charakteristikų ir jos veiklų transformacijas kintančioje informacinėje-komunikacinėje, socialinėje ir geopolitinė erdvėje ir prie jų prisitaikyti. Tviplomatija, kaip tam tikra viešosios diploma-tijos veiklų įgyvendinimo forma gali būti vertinama kaip viena iš tų priemonių, kuri padeda prisitaikyti prie pokyčių ir atspindi šiuolai-kinės viešosios diplomatijos esmę – tinklų, ryšių formavimą ir tinkla-veikos veiklas globalioje visuomenėje. Tviplomatija nepakeičia tradi-cinės diplomatijos, tai greičiau yra naujas požiūris ir prisitaikymas prie kintančių viešosios diplomatijos charakteristikų ir jos pagrindi-nių veiklų. Tai – įrankis, kuris ne tik atveria naujas viešosios diplo-matijos veiklų, vykdomų realiu laiku, galimybes, bet ir naujas rizikas, kurias sąlygoja netinkami komunikacijos būdai ir formos.

176

MARIUS gURSKAS

IŠVADoS

Viešoji diplomatija – neatsiejama kiekvienos valstybės užsienio poli-tikos dalis, identifikuota tik praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Tai – bene jauniausias ir dinamiškiausias užsienio politikos ir diplomati-jos mokslo ir praktikos dalykas, dabartiniu laikotarpiu patiriantis su komunikacijos technologijų pažanga ir globalizacija susijusias trans-formacijas. Pagrindinės viešosios diplomatijos veiklos – klausymas, advokatavimas, kultūrinė diplomatija, mainų diplomatija, tarptauti-nis transliavimas – vis dažniau ir vis efektyviau atliekamos pasitel-kiant realaus laiko bendravimą ir informacijos sklaidą užtikrinančias priemones. Viena tokių priemonių – socialiniai tinklai ir ypač „Twi-ter“, kurių teikiamų galimybių lemiamos viešosios diplomatijos cha-rakteristikų ir veiklų transformacijos pasireiškia veikėjų vaidmenų kitimu, struktūros kaita (iš vertikalios į horizontalią), dalyvių skai-čiaus didėjimu, intensyvumu ir sparta. Šie pokyčiai sąlygojo ir naujos tviplomatijos sąvokos atsiradimą moksle bei praktikoje. Tviplomatija nagrinėja ir įgalina moderniosios viešosios diplomatijos iššūkius ir galimybes skaitmeninio pobūdžio platformose. Naujos komunikavi-mo priemonės užsienio politikoje naudojamos sprendžiant konsuli-nius, dvišalius ir daugiašalius santykius, išsakant užsienio politikos vertybes ir prioritetus, pristatant šalies kultūrinius pasiekimus. So-cialiniai tinklai tampa realiu laiku vykstančių užsienio politikos, socialinių, politinių ir ekonominių įvykių monitoringo priemone. Diplomatija tampa tarptautinių reikalų tvarkymu skirtinguose glo-balaus pobūdžio tinkluose, o viešosios diplomatijos veikla skaitmeni-nio pobūdžio platformose įvardijama kaip viena svarbiausių šiuolai-kinės viešosios diplomatijos priemonių.

NUoRoDoS

1 US embassy in Cairo briefly shuts down Twitter feed after linking to Jon Stewart. Rasta: http://www.guardian.co.uk/world/2013/apr/03/us-embassy-cairo-twitter-stewart. Žiūrėta: 2015 09 10.

2 Sandre, A. Diplomacy in the internet era. Twitter for diplomats. DiploFoundation and Instituto Diplomatico, 2013, p. 28–30.

177


3 Rasta: https://twitter.com/LinkeviciusL/status/333560384843833344. Žiūrėta: 2015 09 12.

4 Rasta: https://storify.com/Twiplomacy/unanimous-condemnation-after-paris-terror-attack?utm_source=t.co&utm_campaign=&awesm=sfy.co_j09FB&utm_medium=sfy.co-twitter&utm_content=storify-pingback. Žiūrėta: 2015 09 12.

5 USC Center on Public Diplomacy. Rasta: http://uscpublicdiplomacy.org/blog/060418_public_diplomacy_before_gullion_the_evolution_of_a_phrase. Žiūrėta: 2015 09 12.

6 Berridge, G. R. Diplomacy: Theory and Practice. Palgrave Macmillan UK, 2010, p. 179; Sharp, P. Diplomatic Theory of International Relations. Cambridge University Press, 2009, p. 271; Signitzer, B. H; Coombs, T. Public Relations and Public Diplomacy: Conceptual Convergences // Public Relations Review, 1992, Vol. 18 (2), p. 140–141.

7 Pamment, J. The limits of the new public diplomacy. Strategic communication and evaluation at the U.S. State Department, Foreign & Commonwealth Office, British Council, Swedish Foreign Ministry and Swedish Institute. Doctoral Thesis in Media and Communication Studies at Stockholm University, Sweden, 2011.

8 Cull, N. J. Public Diplomacy: Taxonomies and Histories // Annals of the American Academy of Political and Social Science, 2008, Vol. 616, p. 31–54.

9 Ten pat, p. 32.10 Ten pat, p. 32–33. 11 Ten pat, p. 33. 12 Ten pat, p. 33–34. 13 Ten pat, p. 34–35. 14 Mellisen, J. The New Public Diplomacy: Soft Power in International Relations.

Palgrave Macmillan UK, 2005, p. 11–25.15 Seib, P. Real Time Diplomacy. Politics and Power in the Social Media Era.

Palgrave Macmillan UK, 2012, p. 2–11. 16 Ten pat, p. 12. 17 Šiame straipsnyje vertinant viešosios diplomatijos, komunikacijos ir galios

tarpusavio santykį remiamasi M. Castellso suformuota tinklų ir tinklaveikos samprata (2007, 2011).

18 Tinklinės viešosios diplomatijos sampratos formavimuisi daugiausiai įtakos turėjo informacinių-komunikacinių technologijų plėtra, socialiniai ir struk-tūriniai visuomenės pokyčiai, kurie formavo ir naują viešosios diplomatijos sampratą tarp mokslininkų. Pvz.: Arquilla, J; Ronfeldt, D. The Emergence of Noopolitik: Toward and American Information Strategy, 1999, http://www.rand.org/pubs/monograph_reports/MR1033.html; Metzl, J. Network Diplo-macy // Georgetown Journal of International Affairs, Winter / Spring, Vol. 2, 2001, p. 77–87; Zaharna, R. S. The Network Paradigm of Startegic Public Diplomacy // Foreign Policy in Focus, Vol. 10, 2005, p. 1–4; Zaharna, R. S.

178

MARIUS gURSKAS

The Soft Power Differential: Network Communication and Mass Communi-cation in Public Diplomacy // The Hague Journal of Diplomacy, Vol. 2, No. 3., October, 2007, p. 213–228; Zaharna R. S.; Fisher, A.; Arsenault, A. Relational, Networked and Collaborative Approaches to Public Diplomacy. The Connective Mindshift. Routledge, 2013; Castells, M. Communication, Power and Coun-ter-power in the Network Society // International Journal of Communication, Vol. 1, 2007, p. 238–266; Castells, M. A Network Theory of Power // Internatio-nal Journal of Communication, Vol. 5, 2011, p. 773–787.

19 Sweden’s early adopter foreign minister on crafting digital diplomacy. Rasta: http://www.wired.co.uk/news/archive/2014-01/17/carl-bildt-digital-diplomat. Žiūrėta: 2015 09 15.

20 Slaughter, A. M. in Sandre, A. Twitter for Diplomats. DiploFoundation and Instituto diplomatico, 2013, p. 12.

21 JAV 2011 m. pristatė naują viešosios diplomatijos strategiją „21st Century Statecraft“, skirtą prisitaikyti prie besikeičiančios globalios informacinės-komunikacinės aplinkos integruojant naujus požiūrius ir priemones užsienio politikos įgyvendinime tradicinėmis diplomatijos priemonėmis. Rasta: http://www.state.gov/statecraft/. Žiūrėta: 2015 01 13.

JAV Prezidentas B. Obama 2015 m. metinėje kalboje akcentavo bendradarbiavimo ir ryšių svarbą, įvardijo sumanią lyderystę (karinės galios ir diplomatijos sinergija kuriant koalicijas) kaip atsaką prisitaikant prie XXI a. iššūkių.

22 Didžiosios Britanijos požiūris ir prisitaikymas prie naujos informacinės-komunikacinės aplinkos: British Diplomacy in the Information Age. Rasta: https://www.gov.uk/government/speeches/brit ish-diplomacy-in-the-information-age. Žiūrėta: 2015 09 16.

23 Hocking, B.; Melissen, J.; Riordan, P.; Sharp, R. Futures for Diplomacy. Integrative Diplomacy in the 21st Century. Netherlands Institute of Inernational Relations. Report, 2012, October, p. 8–9.

24 Didžiosios Britanijos „Foreign and Commonwealth office“ yra sukūręs specialią „Twitter“ paskyrą konsuliniams reikalams: https://twitter.com/FCOtravel; reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje sukurtas specialus „Twiter“ įrašų žymuo (#UnitedForUkraine), kuris naudojamas įvairių šalių lyderių, užsienio politikos vykdytojų ir pilietinės visuomenės, išreiškiant paramą Ukrainai ir smerkiant Rusijos agresiją: https://twitter.com/search?q=UnitedforUkraine&src=typd.

25 Šiuolaikinei viešajai diplomatijai būdingas daugiapoliškumas, kai naujienų ir žiniasklaidos darbotvarkę formuoja tiek tradiciniai, tiek netradiciniai komunikacijos dalyviai. Tarp pripažintų globalių naujienų kanalų įsiterpia įvairios neformalios grupės ar pavieniai individai, kurie dėl tinklinio pobūdžio globalios komunikacinės erdvės turi galimybę per trumpą laiką paskleisti žinutę dideliu mastu. Šalių vyriausybės, siekdamos išvengti krizinių situacijų, yra priverstos reaguoti ir vykdyti tokių šaltinių monitoringą.

179


26 Heine, J. On the Manner of Practising the New Diplomacy // Cooper, F. et al. Global Governance and Diplomacy: Worlds Apart? Palgrave Macmillan UK, 2008, p. 271–287.

27 Naujienų agentūros, elektroniniai portalai atidžiai seka socialinių medijų diskursą, jų turinys (įrašai / žinutės) dažnai būna pranešimų šaltiniais. Pvz., Lietuvos Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus „Twitter“ įrašas, kuriuo smerkiama Rusijos remiamų separatistų agresija Ukrainoje cituojamas „Kyiv Post“. Rasta: https://www.kyivpost.com/content/ukraine/shelling-in-mariupol-10-civilians-killed-46-wounded-378287.html. Žiūrėta: 2015 09 17.

28 One of the world’s original digital diplomats says Twitter is an ‘unrivaled tool’ for foreign policy. Rasta: http://www.pri.org/stories/2014-12-11/worlds-first-digital-diplomat-says-twitter-unrivaled-tool-foreign-policy. Žiūrėta: 2015 09 17.

29 JAV ambasadorius Rusijoje M. McFaulas susidūrė su vietos žiniasklaidos priešprieša, tačiau panaudodamas „Twitter“ kaip komunikacijos kanalą apėjo „žiniasklaidos filtrus“ ir sėkmingai komunikavo su Rusijos piliečiais. Daugiau žr.: Heine, J.; Turcotte, J. Tweeting as Statecraft: How, Against All Odds, Twitter is Changing the World‘s Second Oldest Profession. 21st Century Diplomacy as a Network Diplomacy // The Macedonian Foreign Policy Journal, April–October, 2012, p. 61.

30 „Twiplomacy“ – tarptautinė studija, kurioje nuo 2012 m. analizuojama pasaulio valstybių vadovų ir kitų užsienio politikos vykdytojų naudojimasis „Twitter“ socialiniu tinklu. Analizuojami kiekybiniai (sekėjai, žinučių skaičius ir t. t.) ir kokybiniai (vienpusiai / dvipusiai santykiai, įsitinklinimo lygis, žinučių sklaida /pasiekiamumas ir t. t.) parametrai. Daugiau žr.: http://twiplomacy.com/blog/twiplomacy-study-2014-update/. Žiūrėta: 2015 09 16.

31 Ten pat, p. 69–70. 32 Sandre, A. Twitter for Diplomats. DiploFoundation and Instituto Diplomatico,

2013, p. 24–35. 33 Guzunas, V., Moldovos diplomatas Estijoje, įvardija pagrindines viešosios di-

plomatijos veiklas, kurias jis įgyvendina naudodamasis Twitter ir kitais sociali-niais tinklais: kultūrinė diplomatija, transliavimas, advokatavimas, įsiklausy-mas. Daugiau žr.: Why I use E-diplomacy: A Practitioner’s perspective. Rasta: http://www.neweasterneurope.eu/interviews/550-why-i-use-e-diplomacy-a-practitioner-s-perspective. Žiūrėta: 2015 09 25.

34 JAV ambasados Kaire keletas „Twitter“ įrašų, kuriuose buvo kaltinama Egipto vyriausybė, o įrašų turinys stipriai peržengė tradicinės diplomatijos leksiką, sukėlė diplomatinį skandalą ir egiptiečių atvirą nepasitenkinimą. Įrašai buvo ištrinti, o JAV Valstybės departamentas buvo priverstas reaguoti, ambasados „Twitter“ paskyra kurį laiką neveikė. Daugiau žr.: U.S. Embassy in Cairo’s controversial Twitter account deleted after one too many public spats. Rasta: https://www.washingtonpost.com/news/worldviews/wp/2013/04/03/u-s-em-bassy-in-cairos-controversial-twitter-account-mysteriously-deleted/. Žiūrėta: 2015 09 26.

180

MARIUS gURSKAS

marius gurskasTwIPLomACY – New foRm of CoNTemPoRARY PUBLIC DIPLomACY?

Summary

The internet and social media opened new ways of conducting public di-plomacy activities. Twiplomacy entered as a storm to foreign policy and public diplomacy domain, and became one of the most debated concepts among practitioners and researchers. The most significant questions arising are: What does it mean for a foreign policy and public diplomacy activities? How does it change our understanding of public diplomacy? And what are the main characteristics which describe new reality of the foreign policy and public diplomacy? The article explores transformations of public diplo-macy and its activities in a changing information-communication environ-ment, the ways in which foreign policy practitioners try to adapt themselves to the new networked and network-making public diplomacy domain. The findings suggest that there is a need for a new approach of public diplomacy; diplomats should adapt their communication activities in accordance with the new information and communication tools of public diplomacy.

Keywords: Public Diplomacy, Twiplomacy, Foreign Policy.

tviplomatija - vdu.lt · išgirsti kolegą, norintį išspręsti rūpimą klausimą.2 2013 m....

Documents