TyčiniTyčiniss savsavęęs s žalojimžalojimasas pataisos pataisos įstaigoseįstaigose

1.1. Kas rodo savižudiško elgesio problemos Kas rodo savižudiško elgesio problemos pataisos įstaigose aktualumą?pataisos įstaigose aktualumą?

2.2. Kokios gali būti save žalojančio elgesio Kokios gali būti save žalojančio elgesio tipologijos?tipologijos?

3.3. Kokie yra teoriniai tyčinio žalojimosi Kokie yra teoriniai tyčinio žalojimosi priežasčių paaiškinimai? priežasčių paaiškinimai?

4.4. Kas būdinga nuteistųjų tyčinio žalojimosi Kas būdinga nuteistųjų tyčinio žalojimosi pataisos įstaigose motyvacijai?pataisos įstaigose motyvacijai?

Problemos aktualumasProblemos aktualumas Savižudiškas elgesysSavižudiškas elgesys,, pasireiškiantis savižudybėmis, savižudybių pasireiškiantis savižudybėmis, savižudybių

bandymais ir savęs žalojimu visų šalių nuteistųjų populiacijoje yra bandymais ir savęs žalojimu visų šalių nuteistųjų populiacijoje yra neproporcingai dažnesnis nei bendrojoje (Liebling, 1993)neproporcingai dažnesnis nei bendrojoje (Liebling, 1993)

Pvz., Pvz., 30% visų nuteistųjų Jungtinės Karalystės kalėjimuose 30% visų nuteistųjų Jungtinės Karalystės kalėjimuose bausmės atlikimo laikotarpiu vienu ar kitu būdu yra save žaloję. bausmės atlikimo laikotarpiu vienu ar kitu būdu yra save žaloję.

1990 – 2002 Italijos kalėjimuose įvykdytų savižudybių dažnis 1990 – 2002 Italijos kalėjimuose įvykdytų savižudybių dažnis kasmet maždaug dešimt kartų buvo aukštesnis nei bendroje kasmet maždaug dešimt kartų buvo aukštesnis nei bendroje populiacijoje ir toks santykis išliko, nors absoliutus nuteistųjų populiacijoje ir toks santykis išliko, nors absoliutus nuteistųjų skaičius per tą laikotarpį beveik padvigubėjo. Savęs žalojimo skaičius per tą laikotarpį beveik padvigubėjo. Savęs žalojimo veiksmus, nesiekiant nusižudyti, atliko apytikriai vienas iš dešimties veiksmus, nesiekiant nusižudyti, atliko apytikriai vienas iš dešimties Italijos kalėjimuose bausmes atliekančių nuteistųjų. Italijos kalėjimuose bausmes atliekančių nuteistųjų.

1994 – 2004 m. Lietuvoje kasmet į ligoninę stacionariniam gydymui 1994 – 2004 m. Lietuvoje kasmet į ligoninę stacionariniam gydymui dėl tyčinio susižalojimo patekdavo apie šimtas nuteistųjų, savęs dėl tyčinio susižalojimo patekdavo apie šimtas nuteistųjų, savęs žalojimo atvejai sudarė apie pusę visų užregistruotų traumų. žalojimo atvejai sudarė apie pusę visų užregistruotų traumų.

Sociologinis tyrimasSociologinis tyrimas

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Socialinės Respublikos teisingumo ministerijos Socialinės reabilitacijos skyrius 2005 m. atliko tyrimą, reabilitacijos skyrius 2005 m. atliko tyrimą, siekdamas išsiaiškinti savižudybių ir tyčinio siekdamas išsiaiškinti savižudybių ir tyčinio žalojimosi priežastis laisvės atėmimo vietose. žalojimosi priežastis laisvės atėmimo vietose.

Tyrimo metodas – nuteistųjų ir suimtųjų Tyrimo metodas – nuteistųjų ir suimtųjų anketavimas, naudojant standartizuotą anketavimas, naudojant standartizuotą klausimyną. Tyrimo metu buvo apklausta 1540 klausimyną. Tyrimo metu buvo apklausta 1540 nuteistųjų ir suimtųjų, iš jų 9,4 procento (145) nuteistųjų ir suimtųjų, iš jų 9,4 procento (145) moterų ir 90,6 procento (1395) vyrų. moterų ir 90,6 procento (1395) vyrų.

rezultatairezultatai Pusė savižudybių laisvės atėmimo vietose paprastai įvyksta per Pusė savižudybių laisvės atėmimo vietose paprastai įvyksta per

pirmas 24 valandas po atvykimo, trečdalis – net per pirmas 3 pirmas 24 valandas po atvykimo, trečdalis – net per pirmas 3 valandas. valandas.

Apie 80 procentų nusižudžiusiųjų laisvės atėmimo vietoje yra nors Apie 80 procentų nusižudžiusiųjų laisvės atėmimo vietoje yra nors vieną kartą praeityje jau mėginę žudytis. vieną kartą praeityje jau mėginę žudytis.

Nuteistųjų ir suimtųjų savižudybėms įtakos turi ir jų asmenybės Nuteistųjų ir suimtųjų savižudybėms įtakos turi ir jų asmenybės savybės, ir jų situacija. Dažniausiai nuteistuosius ir suimtuosius savybės, ir jų situacija. Dažniausiai nuteistuosius ir suimtuosius slegia nežinomybės baimė, socialinė atskirtis nuo šeimos ir artimųjų, slegia nežinomybės baimė, socialinė atskirtis nuo šeimos ir artimųjų, pasimetimas dėl griežtos aplinkos, nežinoma ir nuo jų pasimetimas dėl griežtos aplinkos, nežinoma ir nuo jų nepriklausoma ateitis, gėda dėl įkalinimo. nepriklausoma ateitis, gėda dėl įkalinimo.

Taip pat galimi ir papildomi veiksniai – dažnas alkoholio ar narkotikų Taip pat galimi ir papildomi veiksniai – dažnas alkoholio ar narkotikų vartojimas prieš įkalinimą, didelė kaltė ar gėda dėl padaryto vartojimas prieš įkalinimą, didelė kaltė ar gėda dėl padaryto nusikaltimo, tai, jog žmogus jaučiasi praradęs psichologinį nusikaltimo, tai, jog žmogus jaučiasi praradęs psichologinį saugumą, turi psichinių sutrikimų ir/ar yra mėginęs nusižudyti, gavo saugumą, turi psichinių sutrikimų ir/ar yra mėginęs nusižudyti, gavo blogų žinių iš artimųjų ir pan. blogų žinių iš artimųjų ir pan.

Nuteistųjų traumatizmas LietuvojeNuteistųjų traumatizmas Lietuvoje

1 pav. Traumatizmas įkalinimo įstaigose nuo 1994-01-01 iki 2004-12-30

autoagresinės traumos 52%

buitinės traumos 24,7%

gamybinės traumos 3,3%smurtinės traumos

20%

autoagresinės traumos buitinės traumos smurtinės traumos gamybinės traumos

TerminaiTerminai Savęs žalojimas, taip pat savižudybės ir savižudybės mėginimai, Savęs žalojimas, taip pat savižudybės ir savižudybės mėginimai,

priskiriami priskiriami savižudiškam elgesiuisavižudiškam elgesiui (angl(angl.. suicidalitysuicidality). ). SavižudybėSavižudybė ( (angl. suicideangl. suicide) – tikslingas, laisva valia atliktas, savo ) – tikslingas, laisva valia atliktas, savo

gyvybei pavojingas veiksmas, pasibaigęs mirtimi (Beck ir kt., 1974). gyvybei pavojingas veiksmas, pasibaigęs mirtimi (Beck ir kt., 1974). Taigi, savęs žalojimas kaip reiškinys, skiriasi nuo savižudybės ne Taigi, savęs žalojimas kaip reiškinys, skiriasi nuo savižudybės ne pasekmėmis (nes jos gali būti vienodos – mirtis), bet pirminiu tikslu. pasekmėmis (nes jos gali būti vienodos – mirtis), bet pirminiu tikslu. Savižudybę galima pripažinti tik tuo atveju, kai visos asmens mirties Savižudybę galima pripažinti tik tuo atveju, kai visos asmens mirties aplinkybės patvirtina išvadą, kad asmuo pats laisva valia atliko aplinkybės patvirtina išvadą, kad asmuo pats laisva valia atliko veiksmus, pasibaigusius mirtimi, ir kad tokio poelgio pirminis tikslas veiksmus, pasibaigusius mirtimi, ir kad tokio poelgio pirminis tikslas buvo – užbaigti savo gyvenimą. buvo – užbaigti savo gyvenimą.

Savižudybės mėginimas Savižudybės mėginimas ((angl.angl. attempted suicide) – attempted suicide) – tai bet koks tai bet koks tikslingai, laisva valia atliktas asmens veiksmas, kuriuo buvo siekta tikslingai, laisva valia atliktas asmens veiksmas, kuriuo buvo siekta nutraukti savo gyvybę. Nors savižudybės mėginimo pasenutraukti savo gyvybę. Nors savižudybės mėginimo pasekkmės gali mės gali būti savęs sužalojimas, ilgalaikis luošumas ir net mirtis, nuo savęs būti savęs sužalojimas, ilgalaikis luošumas ir net mirtis, nuo savęs žalojimo atvejo jis skiriasi savo pirminiu tikslu. Empiriniai tyrimai žalojimo atvejo jis skiriasi savo pirminiu tikslu. Empiriniai tyrimai rodo ir kitus svarbius (vyraujančių motyvų, riziką didinančių rodo ir kitus svarbius (vyraujančių motyvų, riziką didinančių veiksnių) skirtumus tarp savęs žalojimo ir savižudybės bandymoveiksnių) skirtumus tarp savęs žalojimo ir savižudybės bandymo ((SnowSnow, 2006), 2006)

Savęs žalojimasSavęs žalojimas (angl(angl. self injur. self injury, self mutilationy, self mutilation))

p.s.: p.s.: toliautoliau S SŽŽ

SŽ - tai bet kokie veiksmai, kuriais asmuo savo SŽ - tai bet kokie veiksmai, kuriais asmuo savo valia, tikslingai ir tiesiogiai sužeidžia save, valia, tikslingai ir tiesiogiai sužeidžia save, nesiekdamas nutraukti savo gyvybės. SŽ galima nesiekdamas nutraukti savo gyvybės. SŽ galima apibrėžti ir kaip tyčinę agresiją, nukreiptą į save.apibrėžti ir kaip tyčinę agresiją, nukreiptą į save.

SŽ g.b. socialinė kultūrinė norma, žalingi įpročiai SŽ g.b. socialinė kultūrinė norma, žalingi įpročiai ir nesveikas gyvenimo būdas, psichiatrinių ir nesveikas gyvenimo būdas, psichiatrinių susirgimų simptomas, o taip pat deviantinis susirgimų simptomas, o taip pat deviantinis psichiškai sveikų žmonių elgesys (Favazza A. psichiškai sveikų žmonių elgesys (Favazza A. R., 1996)R., 1996)

SŽ tipologijaSŽ tipologija a) sunkus SŽ (pvz., kastracija, galūnės amputacija)a) sunkus SŽ (pvz., kastracija, galūnės amputacija) b) stereotipinis (pavyzdžiui, ritmiškas galvos daužymas, b) stereotipinis (pavyzdžiui, ritmiškas galvos daužymas,

plaukų pešiojimas) ir plaukų pešiojimas) ir c) paviršinis/vidutinis (pavyzdžiui, odos pjaustymas, c) paviršinis/vidutinis (pavyzdžiui, odos pjaustymas,

žaizdų draskymas). žaizdų draskymas). Sunkus ir stereotipinis savęs žalojimas yra būdingesnis Sunkus ir stereotipinis savęs žalojimas yra būdingesnis

psichikos susirgimų, liguistų, ypač psichozinių, būsenų, psichikos susirgimų, liguistų, ypač psichozinių, būsenų, autizmo, protinio atsilikimo, smegenų patrologijos ir autizmo, protinio atsilikimo, smegenų patrologijos ir traumų atvejais. SŽ taip pat g.b. susijęs su reaktyvinėmis traumų atvejais. SŽ taip pat g.b. susijęs su reaktyvinėmis psichozėmis, depresija, isterinio tipo ir emociškai psichozėmis, depresija, isterinio tipo ir emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimais, taip pat nestabilaus tipo asmenybės sutrikimais, taip pat organinėmis galvos smegenų patologijomis ir traumomis organinėmis galvos smegenų patologijomis ir traumomis (Makejev, (Makejev, 2000)2000)

Tyčinis savęs žalojimas (dažniausiai - paviršinis/vidutinio sunkumo) Tyčinis savęs žalojimas (dažniausiai - paviršinis/vidutinio sunkumo) gali būti gali būti kompulsyvus ir impulsyvus. kompulsyvus ir impulsyvus.

Kompulsyvus savęs žalojimasKompulsyvus savęs žalojimas – – įkyriaiįkyriai pasikartojantispasikartojantis ar net ar net nuolat jaučiamas nuolat jaučiamas potraukispotraukis atlikti tam tikrus save žalojančius atlikti tam tikrus save žalojančius veiksmus ir judesius. Jis yra susijęs su tam tikra veiksmus ir judesius. Jis yra susijęs su tam tikra potraukių ir įpročių potraukių ir įpročių patologijapatologija, pasireiškia kaip bandymas išsivaduoti nuo sutrikimui , pasireiškia kaip bandymas išsivaduoti nuo sutrikimui būdingų įkyrių minčių, įtampos, kaltės jausmo. būdingų įkyrių minčių, įtampos, kaltės jausmo.

Impulsyvus savęs žalojimasImpulsyvus savęs žalojimas pasireiškia pasireiškia epizodiškai, tam tikrose epizodiškai, tam tikrose situacijosesituacijose, ir dažniausiai yra kitokių psichologinių sutrikimų , ir dažniausiai yra kitokių psichologinių sutrikimų simptomas. Kartotiniam savęs žalojimui būdinga tai, kad apie tokius simptomas. Kartotiniam savęs žalojimui būdinga tai, kad apie tokius veiksmus asmuo galvoja ir tada, kai taip nesielgia, susitapatina su veiksmus asmuo galvoja ir tada, kai taip nesielgia, susitapatina su savęs žalotoju. Kartais epizodinis savęs žalojimas išsivysto į savęs žalotoju. Kartais epizodinis savęs žalojimas išsivysto į savotišką priklausomybę, t.y. simptomas tampa liga, kai žmogus savotišką priklausomybę, t.y. simptomas tampa liga, kai žmogus būtent tokiais veiksmais reaguoja į bet kokį stresą, ir ne tik būtent tokiais veiksmais reaguoja į bet kokį stresą, ir ne tik neigiamą, bet ir teigiamą. neigiamą, bet ir teigiamą.

SŽ fSŽ formos ir bormos ir būūdaidai tiesioginis (odos pjaustymas) tiesioginis (odos pjaustymas) netiesioginis (badavimas)netiesioginis (badavimas) tipiškas, plačiai naudojamus (pavyzdžiui, odos, riešų tipiškas, plačiai naudojamus (pavyzdžiui, odos, riešų

pjaustymas, svetimkūnių ryjimas, svetimkūnių įstūmimas pjaustymas, svetimkūnių ryjimas, svetimkūnių įstūmimas į krūtinės ląstą, pilvo ertmę, minkštuosius audinius, į krūtinės ląstą, pilvo ertmę, minkštuosius audinius, paodį, dirbtinės flegmonos, sukeliamos įšvirkščiant ar paodį, dirbtinės flegmonos, sukeliamos įšvirkščiant ar įtrinant į paodį seiles ir kt.)įtrinant į paodį seiles ir kt.)

netipiškas, retas (pavyzdžiui, kaulų laužymas, lyties netipiškas, retas (pavyzdžiui, kaulų laužymas, lyties organų žalojimas ir kt.) organų žalojimas ir kt.)

atipiškas, pavienis (pavyzdžiui, liežuvio nusipjovimas). atipiškas, pavienis (pavyzdžiui, liežuvio nusipjovimas).

Priežastys, etiologijaPriežastys, etiologija

Psichinė anomalijaPsichinė anomalija, psichinės ligos , psichinės ligos simptomas ir psichikos pažeidimo simptomas ir psichikos pažeidimo pasekmė. Riziką, kad asmuo žalos save, pasekmė. Riziką, kad asmuo žalos save, padidina protinis atsilikimas, taip pat padidina protinis atsilikimas, taip pat abstinencija, jei asmuo yra priklausomas abstinencija, jei asmuo yra priklausomas nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų (Makejev A., 2000).(Makejev A., 2000).

Tačiau...Tačiau...

JAV kariuomenės naujokų tyrimas JAV kariuomenės naujokų tyrimas

(Klonsky E. D. ir kt., 2003)(Klonsky E. D. ir kt., 2003) N N == 1.986, iš jų 62 proc. vyrai, 38 proc. – 1.986, iš jų 62 proc. vyrai, 38 proc. –

moterys. moterys. 4 proc. tiriamųjų turėjo tyčinio savęs žalojimo 4 proc. tiriamųjų turėjo tyčinio savęs žalojimo

istoriją, t.y. vienas iš 25.istoriją, t.y. vienas iš 25. Palyginus grupes save žalojusių ir ne, pirmoje Palyginus grupes save žalojusių ir ne, pirmoje

grupėje nustatyta statistikai reikšmingai daugiau grupėje nustatyta statistikai reikšmingai daugiau ribinių asmenybės sutrikimų, depresijos, ypač ribinių asmenybės sutrikimų, depresijos, ypač nerimo, simptomų, intensyvių emocinių nerimo, simptomų, intensyvių emocinių išgyvenimų, didesnis jautrumas emociniam išgyvenimų, didesnis jautrumas emociniam atstūmimui. atstūmimui.

Biologinės teorijosBiologinės teorijos 1) Įtaką daro 1) Įtaką daro biocheminiai procesai smegenysebiocheminiai procesai smegenyse. Pvz., . Pvz.,

kai kuriuose tyrimuose buvo nustatytas sž ryšys su kai kuriuose tyrimuose buvo nustatytas sž ryšys su seretonino kiekiu smegenyse ir iškelta prielaida, kad, gal seretonino kiekiu smegenyse ir iškelta prielaida, kad, gal būt, kai seretonino funkcija yra santykinai normali, būt, kai seretonino funkcija yra santykinai normali, žmogus savo susierzinimą nukreipia į išorę (žmones ar žmogus savo susierzinimą nukreipia į išorę (žmones ar daiktus), o kai per maža – į vidų, į save patį. daiktus), o kai per maža – į vidų, į save patį.

Tačiau priežastiniai ryšiai vis vien lieka neaiškūs: ar Tačiau priežastiniai ryšiai vis vien lieka neaiškūs: ar panašios smegenų biochemijos anomalijos yra patirtų panašios smegenų biochemijos anomalijos yra patirtų traumų, nepilnavertės aplinkos pasekmė, ar priešingai, traumų, nepilnavertės aplinkos pasekmė, ar priešingai, dėl tokių anomalijų asmuo turi specifinį gyvenimo dėl tokių anomalijų asmuo turi specifinį gyvenimo patyrimą, kuris blokuoja jo gebėjimą mokytis efektyviai patyrimą, kuris blokuoja jo gebėjimą mokytis efektyviai įveikti stresą ir paskatina imtis destruktyvaus elgesio (t.y. įveikti stresą ir paskatina imtis destruktyvaus elgesio (t.y. tyčia save žaloti) (Favazza, Rosenthal, 1993).tyčia save žaloti) (Favazza, Rosenthal, 1993).

2)2) SŽ – psichofiziologinės SŽ – psichofiziologinės įtampos reguliavimo priemonėįtampos reguliavimo priemonė

savęs žalojimu siekiama pakeisti diskomfortišką savęs žalojimu siekiama pakeisti diskomfortišką sensorinio sužadinimo lygįsensorinio sužadinimo lygį (jį padidinti, arba (jį padidinti, arba sumažinti). Pvz., galima pastebėti, kad nors sumažinti). Pvz., galima pastebėti, kad nors daugelis save žalojančiųjų negali tiksliai daugelis save žalojančiųjų negali tiksliai paaiškinti savo elgesio, bet tam tikru momentu paaiškinti savo elgesio, bet tam tikru momentu jie tokį elgesį sustabdo, nurimsta, atsipalaiduoja. jie tokį elgesį sustabdo, nurimsta, atsipalaiduoja. Keliamos prielaidos, kad savęs žalojimas gali Keliamos prielaidos, kad savęs žalojimas gali atlikti sensorinio, psichofiziologinio, o tuo pačiu – atlikti sensorinio, psichofiziologinio, o tuo pačiu – ir emocinio sužadinimo lygio reguliavimo ir emocinio sužadinimo lygio reguliavimo funkcijas (Haines, Williams, 1997). funkcijas (Haines, Williams, 1997).

Psichologinės teorijosPsichologinės teorijos 1) operantinio sąlygojimo koncepcija:1) operantinio sąlygojimo koncepcija:

pasikartojantys savęs žalojimo veiksmai gali būti pasikartojantys savęs žalojimo veiksmai gali būti išmokimo rezultatas,išmokimo rezultatas, jeigu juos jeigu juos pastiprina pastiprina aplinkinių dėmesys, taip pat sensorinė aplinkinių dėmesys, taip pat sensorinė stimuliacijastimuliacija (sujaudinimas), patiriama atliekant (sujaudinimas), patiriama atliekant tokius veiksmus. Kitais atvejais asmuo gali žaloti tokius veiksmus. Kitais atvejais asmuo gali žaloti save, siekdamas išvengti pasibjaurėjimą save, siekdamas išvengti pasibjaurėjimą keliančių stimulų ir nemalonių sąlygų, ir jeigu jam keliančių stimulų ir nemalonių sąlygų, ir jeigu jam tai pavyksta, savęs žalojimas pastiprinamas ir tai pavyksta, savęs žalojimas pastiprinamas ir įsitvirtina kaip elgesio būdas, padedantis išvengti įsitvirtina kaip elgesio būdas, padedantis išvengti kitaip nepašalinamo nerimo ir emocinio kitaip nepašalinamo nerimo ir emocinio skausmo. skausmo.

Konstruktyvistinė teorija Konstruktyvistinė teorija ((Deiter P. J. ir kt., 2000)Deiter P. J. ir kt., 2000)

SŽ susijęs su 3 asmenybės konstruktais:SŽ susijęs su 3 asmenybės konstruktais:1.1. Tolerancija frustracijaiTolerancija frustracijai2.2. SaviverteSaviverte3.3. Prieraišumu Prieraišumu

Save žalojantys žmonės stokoja gebėjimo: Save žalojantys žmonės stokoja gebėjimo: a) toleruoti stiprų afektą (emocinę įtampą, a) toleruoti stiprų afektą (emocinę įtampą,

frustraciją), frustraciją), b) išlaikyti stabilų savo vertės jausmą b) išlaikyti stabilų savo vertės jausmą

(nepriklausomai nuo kitų vertinimo, pasiekto (nepriklausomai nuo kitų vertinimo, pasiekto rezultato),rezultato),

c) išlaikyti emocinio ryšio, sąsajos su kitais jausmą c) išlaikyti emocinio ryšio, sąsajos su kitais jausmą (prieraišumo, tarpusavio priklausomybės)(prieraišumo, tarpusavio priklausomybės). .

Tokių gebėjimų vystymąsi Tokių gebėjimų vystymąsi blokuoja:blokuoja:

psichologiškai traumuojantis patyrimaspsichologiškai traumuojantis patyrimas, , susijęs su vaikystėje patirta prievarta, ypač susijęs su vaikystėje patirta prievarta, ypač seksualine, o taip pat su psichologiškai seksualine, o taip pat su psichologiškai nepilnaverte aplinka, kurioje vaiko ar jaunuolio nepilnaverte aplinka, kurioje vaiko ar jaunuolio patirtis yra atmetama, ignoruojama, menkinama.patirtis yra atmetama, ignoruojama, menkinama.

emocinis atstūmimasemocinis atstūmimas – – vienas iš stipriausių vienas iš stipriausių rizikos pradėti save žaloti veiksnių, o artimų, rizikos pradėti save žaloti veiksnių, o artimų, saugumą teikiančių, tarpusavio ryšių neturėjimas saugumą teikiančių, tarpusavio ryšių neturėjimas palaiko tokią riziką ir formuoja nesugebėjimą palaiko tokią riziką ir formuoja nesugebėjimą kontroliuoti savo destruktyvius veiksmus (iš jų – kontroliuoti savo destruktyvius veiksmus (iš jų – ir žalojimąsi).ir žalojimąsi).

SŽ mechanizmasSŽ mechanizmas SŽ mechanizmas nėra visiškai aiškus. Dažniausios SŽ mechanizmas nėra visiškai aiškus. Dažniausios

interpretacijos:interpretacijos:((1) 1) asmuo išgyvena įtampą, skausmą dėl frustracijos, t.y. asmuo išgyvena įtampą, skausmą dėl frustracijos, t.y.

kliūčių kelyje į tikslą, arba nepatenkintų poreikių (pvz., kliūčių kelyje į tikslą, arba nepatenkintų poreikių (pvz., saugumo), ir save žalodamas pašalina įtampą (katarsis, saugumo), ir save žalodamas pašalina įtampą (katarsis, dėmesio nukreipimas, konkuruojantis skausmas);dėmesio nukreipimas, konkuruojantis skausmas);

(2) (2) dėl įvairių priežasčių dėl įvairių priežasčių negalnegalėėdamasdamas/nemokėdamas/nemokėdamas išreikšti agresijos prieš kitus asmenisišreikšti agresijos prieš kitus asmenis ar objektus ar objektus žmogus agresijąžmogus agresiją nukreipia nukreipia į save;į save;

((3) 3) save žalodamas žmogus manipuliuoja aplinka: save žalodamas žmogus manipuliuoja aplinka: intriguoja, iššaukia dėmesį, priverčia kitus reaguoti, intriguoja, iššaukia dėmesį, priverčia kitus reaguoti, pakeičia situaciją ir kt.;pakeičia situaciją ir kt.;

(4) (4) tai gali būti nepavykusi savižudybė;tai gali būti nepavykusi savižudybė; o taip pat protestas, o taip pat protestas, noras save nubausti ir kt.noras save nubausti ir kt.

SŽ riziką didinantys veiksniai:SŽ riziką didinantys veiksniai: 11) ) demografiniai-socialiniaidemografiniai-socialiniai:: moteriška lytis, jaunyvas moteriška lytis, jaunyvas

amžius, bedarbystė, gyvenimas perpildytoje patalpoje;amžius, bedarbystė, gyvenimas perpildytoje patalpoje; 22) ) individualūs-klinikiniaiindividualūs-klinikiniai:: psichikos sutrikimai ir psichikos sutrikimai ir

pažeidimai, ribiniai asmenybės sutrikimai, taip pat aukšti pažeidimai, ribiniai asmenybės sutrikimai, taip pat aukšti depresijos, nerimo, priešiškumo rodikliai; protinis depresijos, nerimo, priešiškumo rodikliai; protinis atsilikimas, priklausomybė, ypač nuo alkoholio, taip pat atsilikimas, priklausomybė, ypač nuo alkoholio, taip pat ankstesni savęs žalojimo atvejai, prievartos vaikystėje ankstesni savęs žalojimo atvejai, prievartos vaikystėje patirtis. patirtis.

asmenybės ypatumaiasmenybės ypatumai: sav: savee žalo žalojantys psichijantys psichišškai sveiki kai sveiki asmenys yra asmenys yra introvertiškesni, neurotiškesni ir introvertiškesni, neurotiškesni ir priešiškesni, priešiškesni, dadažžniauniau patyrę fizines bausmes vaikystėje, patyrę fizines bausmes vaikystėje, sadomazochistines fantazijas, dažniau yra atlikę sadomazochistines fantazijas, dažniau yra atlikę savižudybės mėginimų negu niekada tyčia savęs savižudybės mėginimų negu niekada tyčia savęs nežaloję asmenys (Roy, 1978)nežaloję asmenys (Roy, 1978)

Nuteistųjų Nuteistųjų savsavęęss žalojimo motyva žalojimo motyvaii

emocinės iškrovos, savireguliacijos emocinės iškrovos, savireguliacijos priemonėpriemonė, streso , streso įveikos būdasįveikos būdas

reakcija į nepalankią, frustruojančią reakcija į nepalankią, frustruojančią situaciją, arba psichotinis epizodassituaciją, arba psichotinis epizodas

manipuliacija aplinkamanipuliacija aplinkasubkultūros norma arbasubkultūros norma arba

reikalavimas reikalavimas

Empirinių tyrimų apibendrinimasEmpirinių tyrimų apibendrinimas Savęs žalojimo ir savižudybės bandymo motyvacija Savęs žalojimo ir savižudybės bandymo motyvacija

skiriasiskiriasi (pirmuoju atveju da (pirmuoju atveju dažnesnės manipuliacijos, žnesnės manipuliacijos, frustracija, nerimas ir priešiškumas, o antruoju – neviltis frustracija, nerimas ir priešiškumas, o antruoju – neviltis dėl vertybių praradimo) dėl vertybių praradimo)

Destruktyvūs psichiškai sveiko nuteistojo veiksmai rodo Destruktyvūs psichiškai sveiko nuteistojo veiksmai rodo neišspręstas jo problemas ir reikalauja specialistų bei neišspręstas jo problemas ir reikalauja specialistų bei administracijos dėmesioadministracijos dėmesio

Kiekvienas savęs žalojimo atvejis pataisos įstaigoje turi Kiekvienas savęs žalojimo atvejis pataisos įstaigoje turi būti kruopščiai ištirtas. Tik nustačius pirminį motyvą ir būti kruopščiai ištirtas. Tik nustačius pirminį motyvą ir aplinkybes (savanoriškumą, tyčinį pobūdį) galima parinkti aplinkybes (savanoriškumą, tyčinį pobūdį) galima parinkti tinkamas prevencines priemones ir intervencijos būdus. tinkamas prevencines priemones ir intervencijos būdus. Ypač svarbu nepastiprinti destruktyvaus nuteistojo Ypač svarbu nepastiprinti destruktyvaus nuteistojo elgesio. elgesio.

prevencijai: prevencijai:

a) profesionalus ir ankstyvas psichologinis ir psichiatrinis a) profesionalus ir ankstyvas psichologinis ir psichiatrinis nuteistojo ištyrimas ir įvertinimasnuteistojo ištyrimas ir įvertinimas

b) kritinių situacijų ir būsenų stebėjimas bei reikalingos b) kritinių situacijų ir būsenų stebėjimas bei reikalingos paramos ir pagalbos suteikimasparamos ir pagalbos suteikimas

c) tikslingas reabilitacinių priemonių ir intervencijos c) tikslingas reabilitacinių priemonių ir intervencijos taikymas, atsižvelgiant į nuteistojo poreikius. Pažymėtina, taikymas, atsižvelgiant į nuteistojo poreikius. Pažymėtina, jog medikamentinis gydymas turėtų būti taikomas tik jog medikamentinis gydymas turėtų būti taikomas tik tiems asmenims, kurių save žalojančius poelgius nulemia tiems asmenims, kurių save žalojančius poelgius nulemia psichikos liga ir pažeidimai. Kitais atvejais pagrindinėmis psichikos liga ir pažeidimai. Kitais atvejais pagrindinėmis turėtų būti psichologinės, psichoterapinės, socialinės bei turėtų būti psichologinės, psichoterapinės, socialinės bei organizacinės priemonėsorganizacinės priemonės

d) geras pataisos įstaigos socialinių darbuotojų, d) geras pataisos įstaigos socialinių darbuotojų, psichologų, medikų ir pareigūnų bendradarbiavimas bei psichologų, medikų ir pareigūnų bendradarbiavimas bei pasirengimaspasirengimas

e)pataisos įstaigų perpildymo problemos išsprendimas e)pataisos įstaigų perpildymo problemos išsprendimas

literatūraliteratūra

G. E. Dear, D. M. Thomson G. E. Dear, D. M. Thomson && A. M. Hills. Self- A. M. Hills. Self-Harm in Prison: Manipulators can Also Be Harm in Prison: Manipulators can Also Be Suicide Attempters. Criminal Justice and Suicide Attempters. Criminal Justice and Behavior 2000; 27. P. 160-Behavior 2000; 27. P. 160-175175

E. L. Jeglic, H. A. Vanderhoff and P. J. E. L. Jeglic, H. A. Vanderhoff and P. J. Donovick.The Function of Self-Harm Behavior in Donovick.The Function of Self-Harm Behavior in a Forensic Population. International Journal of a Forensic Population. International Journal of Offender Therapy and Comparative Criminology. Offender Therapy and Comparative Criminology. 2005; 49; 1312005; 49; 131

Makejev A. Psichinių anomalijų esmė ir Makejev A. Psichinių anomalijų esmė ir charakteristika. LPA, Vilnius. 2000.charakteristika. LPA, Vilnius. 2000.