Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai

Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22

Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,

tikslina. Visi planai tarpusavy susiję.

Procesas svarbesnis nei planas.

Ugdymo planavimas

Ilgalaikis planas 1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,

klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą parengusiojo kvalifikacinė kategorija, vardas, pavardė, mokslo metai).

1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika. 1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5) 1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,

žodynai, žinynai, žemėlapiai, uždavinynai, skaitiniai, pratybos ir kt.).

1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas veda).

Jei rašoma klasės, grupės charakteristika,

vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)

Mėnulio fazės, planetų

judėjimas: užtenka nurodyti Mėnulio fazes, užtemimų priežastis, kad planetos sukasi apie savo ašį ir apie Saulę.

Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar

draugams. Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti

pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo simbolius.

Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą struktūrą.

Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.

Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertinapateiktą informaciją.Schemose, piešiniuose, duotame tekste, padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,

procesus.Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai vartoja gamtos mokslų sąvokas.

Patenkinamas gebėjimų lygis

7-8 klasės. Kalbos pažinimas. Turinio minimumas

Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų sistemos.

Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių, nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo paskirties.

Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo aplinkybių.  

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.

Mokinių pasiekimų lygių požymiai

Pasiekimų sritys

Patenkinamas lygis

Žinios ir supratimas

Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškosir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yragirdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai vartoti sąvokų, sistemingailaikytis susitarimų ir taisyklių.

Rašymas Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į ra-šymo tikslą, situaciją atsižvelgia labaifragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai, nepakankamai detalizuoja. Kurdamastekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo, kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui suprasti reikia skaitytojo pastangų

1.5.1. Eilės numeris.

1.5.2. Tema.

1.5.3. Pamokų skaičius.

1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP

1.5.5. Mėnuo.

1.5.6. Vertinimas.

1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.

1.5.8. Rezervinis laikas.

1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).

1.Ilgalaikis planas

2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra). 2.1.Data. 2.2.Tema. 2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius. 2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo

laikas, mokinių pasiekimų lygiai).

2. Temos planas

Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo. Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti

tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios, pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui – tolesnį mokymąsi.

Mokinių pažangos stebėjimas baigus mokymosi etapą (temą)

Gebėjimų lygiai

Aukštesnysis Pagrindinis Patenkinamas Nepadarė pažangos

3.1.Pamokos tema. 3.2.Uždavinys . 3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį

(pildoma pasibaigus pamokai).

 

P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo poreikius.

3.Pamokos planas

Sąlygos Mokinių veikla Tos veiklos rezultatas Rezultato pamatavimo kriterijai

Pamokos uždavinį sudaro:

Pamokos uždavinys

SąlygosKuo naudodamiesi

Priemonės, šaltiniai, žinios, gebėjimai, nuostatos

Mokinių veikla Kaip dirbdami Metodai

Rezultatas

Ką mokiniai padarys, pagamins, atliks...

Konkretus darbas

KriterijusKas rodys, kaip darbas atliktas

Vertinimo kriterijai, normos

Ką galima nuspręsti iš pamokos uždavinių?

1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios mokymosi sąlygos sudaromos.

2. Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo, mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis tenka mokiniams.

3. Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą – žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.

4. Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir, remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą tolimesnį mokymąsi.

5. Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.

ne “ką reikia išeiti”, o kokį

rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;su kokia dalykine medžiaga ir kaip jie dirbs, kad įgytų numatytus gebėjimus ir nuostatas

Ugdymą planuodami numatome,

• Pasiekimų sritys

• Patenkinamas

• Pagrindinis • Aukštesnysis

• Praktiniai gebėjimai

• Pasakyti neilgo perskaityto kūrinio veikėjus, apie ką kūrinyje kalbama.

• Prozos kūrinyje suvokti įvykius, veikėjus,

• veiksmo vietą, laiką, temą ir ką svarbaus

• autorius norėjo pasakyti.

• Pasakyti perskaityto kūrinio temą, pagrindines idėjas

Pasiekimų lygiai (pagal BUP)

• Veikėjai

• Apie ką kūriny kalbama

• Tema • Veiksmo vieta

• Veiksmo laikas

• Įvykis • Idėjos

• 3-2

Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:

Metodai, būdai, formos;

Mokinių motyvavimas veiklai (rezultato siekimo aktualumas, veiklos atitikimas jų amžiui, patirčiai, galimybėms);

Darbui tinkamos sąlygos, atmosfera;

Mokytojo pagalba, konsultavimas (aiškinimo kokybė, konsultavimo efektyvumas, darbo ir mokymo tempo individualizavimas ir diferencijavimas);

Tinkamas vertinimas.

Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko ją atrasti

Veiksmingiausi mokymo metodai

tie, kurie skatina mokinius įtemptai dirbti nuo pirmosios iki paskutiniosios pamokos minutės, kurie lavina mąstymą, turtina intelektą bei ugdo savarankiškumą ir vaizduotę

Mokytojas

Mokiniai

20 proc. 80 proc.

Diferencijavimas ir individualizavimas

VISŲ MOKINIŲ VISKO

IŠMOKYTI NEĮMANOMA!

VISUS MOKINIUS GALIMA KAI KO IŠMOKYTI.

Ugdymo diferencijavimas

Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia

duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).

Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes bus reikalinga, naudinga (motyvacija).

Diferencijavimas

Individalaus požiūrio į mokymą realizavimas: Mokinių skirstymas į

didesnes ar mažesnes grupes, keliant jose skirtingus mokymosi

tikslus. taikant skirtingus

metodus, naudojant skirtingas

priemones ir pan.

Pritaikoma

Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai

Diferencijuojama Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų

lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,

kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio

mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)

Tyrinėtojai nustatė,

kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu, rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti - teksto analizei arba mokosi vaizdinių priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si) strategijas, labai svarbu žinoti, kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar kitam mokiniui.

Kaip padėti mokytis skirtingų mokymosi stilių

mokiniams?

Problemos Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais -

sunku nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai klasei.

Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems parankiu mokymosi stiliumi.

Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai

(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika ir kt.).

Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.

Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.

Skirkite mokiniams skirtingas užduotis. Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis

(veiklos, rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą, šaltinius ir kt.)

Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių mokinius?

Grupių darbas

Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos

nariai (pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).

Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai, atsiranda lyderis.

Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti, įdarbinti visus mokinius yra sunku.

Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių – vaikas be galvos

Grupių dydis

Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,

motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės, Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės. Laisvos grupės. Pastovios grupės.

Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.

Diferencijuotos grupės

Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar

raktiniai žodžiai. Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,

lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).

Grafinio pranešimo rengimo kriterijai

Eteris

Miestelis

Horizontas

Gyvenvietė

Kiemas

Namai

žmogus

Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų naktį”

principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio

dėmenys: standartų reikalavimai, priemonės (vadovėliai ir kt.), mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodaipritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių

gabumus,poreikius,polinkius, mokymosi stilius, tempą ir kt.

Individualizavimas

Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti

pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.

Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių mokiniams prieinamas mokymo turinys.

Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.

ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo

socialinę aplinką (tai labiau svarbu mokytojo ir mokinio dialogui), bet įvertinti jo motyvaciją, polinkius, gebėjimus, galimybes tam, kad galėtume pasirūpinti jo mokymo/si sėkme.

Pažinti mokinį, tai

Konsultavimas

Puikiausias individualizavimo būdas, kai mokytojas padeda mokiniui ieškoti teisingo kelio, skatina jo sėkmę, rodo dėmesį, kartu priimdamas atsakomybę už išmokimą.

Konsultavimas

Neveiksminga pagalba, kai mokytojas dirba už mokinį perimdamas iniciatyvą (pats padaro, kaip turėtų būti, padiktuoja, ką reiktų rašyti) ir pan. Tokiu atveju mokinys nesistengia pats spręsti problemų.

Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams, nemenkinat jų orumo

Ugdymą individualizuoti tik tada, kai būtina- kai šie mokiniai nepajėgia dirbti kartu su visais. Esant bent menkiausiai galimybei integruoti juos į ugdymą su visos klasės mokiniais.

Leisti jiems rinktis užduotis ir rezultatų pristatymo būdą

Jei mokytojas jiems individualizuoja užduotis, tai bent jau diferencijuoti turėtų ir kitiems mokiniams.

Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai.

Žinojimas prasideda nuo nežinojimo.

beveik visi mokiniai įvykdė pamokos uždavinį.

Kaip to pasiekti?

Vienas iš sėkmingos pamokos kriterijų -

Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų

mokinių grupių

Pamokos uždavinio diferencijavimas (keliapakopio uždavinio kėlimas)

0 klaidų 1-2 klaidos

...teisingai nustatys pateiktų sakinių rūšis

3-4 klaidos

1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)

• Naudodamiesi pamokoje įgytomis žiniomis mokiniai gebės:

– 1. Taisyklingai atlikti nurodytą užduočių minimumą (2).

– 2. Taisyklingai atlikti daugiau negu pusę (4) užduočių.

– 3.Taisyklingai atlikti visas (6) užduotis.

Mokiniai gebės užduotis atlikti:

naudodamiesi pagalbine medžiaga (lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir konsultacijomis.

naudodamiesi pagalbine medžiaga (lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)

dirbdami savarankiškai.

2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)

Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu mokiniai:

ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas, išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks savikontrolės užduotį.

ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės paaiškinti, kodėl klydo.

ištaisys visas klaidas, motyvuos taisymo būdus.

3.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių

galimybes

Iš realaus turinio

paprasčiausios

paprastos

nesudėtingos

sudėtingesnės

sąlygos teisingai sudaro ir sprendžia tiesinių lygčių sistemas

4.Pamokos uždavinio diferencijavimas, naudojant užduoties sunkumą

nusakančius terminus

Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo

priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m. įvykius).

2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m. įvykius).

3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo pradžios 1939-40 m. įvykius).

4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų priežastis.

5. Pamokos uždavinio diferencijavimas pagal mokinių gebėjimus

Panaudoti gebėjimus kitų mokinių

konsultavimui. Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės

nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą, bendrą rezultatą.

Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti, klasifikuoti).

Duoti papildomas užduotis.

Gabiųjų mokinių ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas

pamokoje

10% to, ką išgirstame; 15% to, ką matome; 20% to, ką matome ir girdime kartu;

40% to, dėl ko diskutuojame;

80% to, ką patiriame tiesiogiai ir praktikuodami;

90% to, ko mes mokome kitus.

Pagal S. Kovalik mes taip prisimename gaunamą informaciją:

Pažįsta mokinius – žino, kam kaip

galėtų padėti. Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių

(atskiroms temoms bei skirtingų gebėjimų mokiniams) bazę (banką).

Ugdymo individualizavimui mokytojas pasirengęs, kai

Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui

nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo žinias, gebėjimus, įgūdžius.

Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu ritmu.

Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas. Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl tolesnio

mokymosi žingsnių planavimo- pats formuluoja mokymosi uždavinius.

Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui

Metodai

Grupės gauna ,,maršrutinius” lapus, kuriuose surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei sėkmingai atlieka visas užduotis.

,,Traukinuko” metodas

Labiausiai tinka pamokos apibendrinimui.Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po

vieną dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui, stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai prisimins, tuo ratas bus didesnis.

Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių, pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas, pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo svarbiausios.

Atminties grandinėlės

metodas

,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos medžiagos aiškinimosi)

metodas

1,1,1,1 fragmen

tas

4,4,4,4

fragmentas

2,2,2,2 fragment

as

3,3,3,3fragmen

tas

1,2,3,4fragmen

tai

1,2,3,4fragment

ai

1,2,3,4fragment

ai

1,2,3,4fragment

ai

I etapas II etapas

Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8). Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš

jų – padavėjas. Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių

užrašytas nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.

Skiriamas laikas, per kurį grupė turi

užpildyti lapą. Pasibaigus laikui, visi,

išskyrus ,,padavėją” eina prie kito staliuko.

,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu” atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.

Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių) teiginius.

Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia, kaip reaguoti dėl vertinimo.

Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta pristatymas, kurio metu priimami galutiniai sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau įtikinantys, svarbesni, lemiantys).

Nurodykite aktyvaus mokymo metodų privalumus.

Nurodykite aktyvaus mokymo metodų trūkumus

Aktyvaus ugdymo metodai +

įtraukia daugumą mokinių į veiklą; + + +?

mokiniai dirba savarankiškai; + + - -

mokosi bendradarbiauti;+ + + +

patys priima sprendimus, suranda tiesas. + ? + -

Aktyvaus ugdymo metodai –

reikalauja daug mokytojo laiko pasiruošti; - + - +

reikia nemažai mokymo priemonių (brangu); + + + +

sunkiau valdyti klasę; - - + -

sudėtinga pamatuoti kiekvieno mokinio indėlį į rezultatą + - - -

Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir

skirtingų spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -, !,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus, pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis vertinant atliktą darbą.

,,Sūkurys”

Grupių teiginių vertinimas

+ - ? !

Visiškai sutinkame su teiginiu

Nesutinkame su teiginiu

Nesupratome teiginio

Turime pastabų, replikų, papildymų

Mokinių

pasiekimų ir pažangos vertinimas

1. Mokymosi pasiekimų vertinimo

paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.

Švietimi įstatymas38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas

2. Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ...

Ko siekiame vertindami?

Vertinimo intencija

Pagrindinės sąvokos

ve rt in im as įve rt in im as Įs ive rt in im as

V e rtin im as

nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir padarytą pažangą kaupimas, interperetavimas ir apibendrinimas.

Vertinimas – tai nuolat vykstantis procesas

Vertinimas

vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą

Įvertinimas

sprendimas apie daromą pažangą, remiantis savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolimesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymas

Įsivertinimas

Vertinimo tipai

lyg in a m i m o k in iųre zu lta ta i,

iš rik iu o ja n t ju osį e ilę

N o rm in is

re m ian tis n u s ta tyta isk ritrija is

K rite rin is

ve rtina m a in d ivid u a lip aža nga

Id e og ra fin is

p a g a l ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas

Vertinimo būdai

ve rtina m a m ok in ioa sm e n ybė s ra id a ,

ve rtyb in ės n uo s ta to s,b e nd rų jų ge b ė jim ų p lė to tė

fik s u o jam a s t ik m o kyto jo p a sirin k ta is že n k la is

a rb a n e fiksu o ja m as

V yk sta nu o la ts te b in t, su sid ara n t n uo m on ę ,

ka lba n t, d isku tu o ja n t

N e fo rm a lu s is

ve rin am a ž in io s , d a lyk in ia i g e bė jim a i,įg ū d ž ia i

f ik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a(re c e n zija , k red ita is , ta ška is)

ve rt in a m a re m ia n tis k ritrija is

F o rm a lu s is

V e rtin im o b ū d a i

Vertinimo tipai

D ia g no s tin is F o rm u o ja m a s is A p ib en d rin am a s is

T ip a i pa g a l pa sk irtį

Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir

padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų, kontrolinių užduočių rezultatais.

Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo etapą - temą ar kurso dalį

Naudojamas baigus programą, kursą,

modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio

pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Apibendrinamasis

Paskirtis- padrąsinti mokinius,

išsakyti pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.

Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.

Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.

Vertinama žodžiu ar raštu. Dažniausiai neformalizuojamas ir

nefiksuojamas.

Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu

Stebėjimas Klausimai

Grįžtamasis

ryšys

Įsivertinimas

Formuojamojo vertinimo strategijos

Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma. Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti, kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus

Stebėjimas

Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys. Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant, t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.

Klausimai

Teisingas atsakymas mažiau naudingas mokymuisi nei klaidingas.

Nėra neteisingų atsakymų - ,, griauname” ne tiesas, o argumentus.

Klausimai

Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:

sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo mokymosi pasiekimai gerėtų;

įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis;

nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;

jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad mokytojas siekia jam padėti.

Kokio grįžtamojo ryšio reikia mokiniui?

Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir taikomi būdai jas likviduoti.

Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku nustatyti.

G.Petty

• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz. geometrijos pamokoje mokytojas pateikia klausimus: – Ar jūsų figūra telpa į puslapį?– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?

• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi, diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”

(G.Petty)

Pavyzdžiui

Pažangos matavimas

,,Šviesoforas”

Temos taikinys

10

9

8

7

6

Emocinis vertinimas

Mokinių veiklos tempo stebėjimo ir pažangos matavimo lentelė

Vardas Teorija 1 užduotis 2užduotis 3 užduotis

Sėkmės vertinimas

Simas

Laima

Aira +Lukas

Rasa

Pažangos matavimas savikontrolės metodu

1 užduotis U P S

2 užduotis T E N

3 užduotis S O K

4 užduotis B A F

5 užduotis F I S

6 užduotis I M A

Sėkmės vert.

! ? ...

Kreditai

pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų dalyvavimą pamokoje;

*savo ir kitų klaidų taisymą;*atsakinėjančiojo papildymą;*darbų redagavimą;*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;*dalykines iniciatyvas;*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir

pan.;*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos parengimą;*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;*stendinių pranešimų parengimą;*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;*segtuvą (portfolijo) 

I.Kreditus galima gauti už:

*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas pažymio balas);

*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė užduotis ir pan.);

*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);

II.Kreditų netenkama, kai:

1. Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.2. Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.3. Neatlikus užduoties mokytoja informuojama pamokos

pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio galima prisidėti 2 kreditus.

4. Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.

5. Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem savaitėm iki pusmečio pabaigos.

6. Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.

7. Kreditai galioja visą mokymosi laiką. 

III. Kreditavimo principai

-

atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,

matuoti jų daromą pažangą; skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant

suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų rezultatus;

skatinti savęs vertinimą, refleksiją, mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi

žingsnius.

Darbo su segtuvais metodo paskirtis:

• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams, metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.

• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse (skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).

Namų darbai

Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių

iškeltų pamokose Namų darbų trukmė:3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.

Namų darbų skyrimo praktika mokykloje

Namų darbų skyrimo praktika- Audronė Šuminiemė, ŠMM

orientuoti ne į plotį, o į gylį; skirti tiek, kad nesudarytų problemų

patikrinti, įvertinti pamokoje; užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti

tai, ko mokytasi pamokoje; diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų

pasirinkti, kas jiems aktualiausia; skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.

Optimizuojant mokinių krūvį, namų darbų užduotis reiktų

• Suteikiama galimybė rinktis pagal– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti

minimumo);– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai

pavaizduoti, suklasifikuoti...)– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas,

laikraštis...);– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus,

atsakyti į klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).

Namų darbų diferencijavimas

Namų darbų skyrimas

kai skiriamos alternatyvios užduotys, o mokiniai gali pasirinkti, kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus mokymo individualizavimo būdas.

Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų darbų užduotims diferencijuoti.

Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.

Pasirinkite vieną iš užduočių:

1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus (aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite 2-3 sakiniais.

2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.

3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”, pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo teiginį.

Namų darbams

Pasirinkite vieną iš užduočių: Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar

apsimestinė Hamleto beprotystė?” teiginį ir tris argumentus:

Hamleto beprotystė yra ..., nes: 1)....... 2)....... 3).......

įžangą (3-5 sakinius). dėstymo teiginius.

Namų darbams

Kaip pildyti dienyną?

Kla sės die ny ne pa mo kos te mą kei

čia pa mo kos tu ri nys (ži no ti, su pras ti, ge bė ti). Va di na si, trum pai ra šo me pa mo kos mo ky mo si už da vi nio veik las (pvz., at pa žin ti kvad ra ti nę lyg tį, ras ti ko e fi cien tus ir ap skai čiuo ti dis kri mi nan tą bei pan.). Pa mo kos mo ky mo siuž da vi nys ir jos tu ri nys kla sės die ny ne tu ri są ly tį („aly va ant van dens“), jie yra ša lia, bet tai ne tas pats.

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos vadybos iki dienyno pildymo)

Pil dy da mi na mų dar bų skil tį, ne pa

mirš ki me nu ro dy ti na mų dar bo po bū džio, ven ki me žo džio „iš mok ti“ (juk mo ko me pa mo ko je), skir ki me kuo dau giau kū ry bi nių už duo čių, ug do mų jų pro jek tų. Siū ly čiau na mų dar bus di fe ren ci juo ti pa gal mo ki nių mo ky mo si sti lius, pa sie ki mų ly gius, ly tį bei kt. ir in di vi du a li zuo ti.

Dienyne turi būti užrašomas pamokos

pavadinimas nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y. ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas. Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos temą/pavadinimą/turinį.

www.upc.smm.lt

Pavyzdžiai: 1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys

skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir

komunikacinę situaciją“. Į dienyną galime rašyti: Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės

situacijos paisymas. Arba Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į

adresatą ir komunikacinę situaciją.

Arba Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė

situacija). 2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai

paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į dienyną galime rašyti:

Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo, gliukozė.

Arba Fotosintezės proceso paaiškinimas.

Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek

mokiniai jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.