universiteti - ივანე ჯავახიშვილის ... n52.pdfurad gamoiyenon is...

4
universiteti #9 (52) 2015 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gagrZeleba me-2 gv. gagrZeleba me-3 gv. gagrZeleba me-2 gv. gagrZeleba me-2 gv. gv. 4 gv. 4 axali saswavlo weli Tsu reqtoris angariSi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti welsac lideri iyo rogorc abiturientTa pirveli arCevanis, aseve saerTo moTxovnis kuTxiTac. 39 aTasi abiturientidan 10 aTasze metma abiturientma swored Tsu Semoxaza, rogorc upirvelesi arCevani . erTiani erovnuli gamocdebis Sedegad Tsu-Si 3600-mde pirvelkurseli iswavlis, romelTa 80-ma procentma - 2765-ma pirvelsemestrelma moipova saxelmwifo granti. mTlianad Tsu 7 fakultetze 20 aTasze meti studenti swavlobs. axali saswavlo wlis dawyeba Tsu studentebs reqtorma da mowveulma stumrebma miuloces. iva ne javaxiSvilis saxelo bis Tbilisis saxelmwifo univer sitetis reqtori sazo- gado ebisTvis angariSis Cabare bis tradi- cias ganagrZobs. saswav lo wlis dawyebis paralelurad Tsu reqtorma, akademikosma vla dimer papavam reqtorobis me ore wlis muSaoba Seaja ma. mTavari aqcentebi studen- tebis arCevanze, saerTaSo riso cnobadobis gazrdaze, axal samecniero miRwevebze da sxva araerT sakiTxze gakeTda. „ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili- sis saxelmwifo universiteti kvlav rCeba lider universitetad saqarTveloSi. er- Tiani erovnuli gamocdebis Sedegad Tsu-Si 3600-mde abiturienti Cairicxa. amasTan, aR- saniSnavia, rom minimaluri kompetenciis zRvari Tsu-s aqvs ufro maRali, vidre sxva universitetebs“, _ ganacxada Tsu reqtorma, vladimer papavam sazogadoebas miawoda in- formacia Tsu-s saerTaSoriso cnobadobis gazrdis Sesaxebac da am faqtis dasadastu- reblad Semdegi monacemebi moiyvana: WEBOMETRICS-is ranJirebiT Tsu Se- dis msoflio saukeTeso universitetTa 5%- Si, kavkasiaSi da saqarTveloSi ki pirvel adgilzea; msgavsi maCvenebliT liderobs Tsu universitetebis ranJirebis (URAP) reitingebSi. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti msoflio univer- sitetebis saukeTeso 10%-Si Sevida, kavkasi- is regionSi ki pirvelia. 2015 wlis monacemebiT, msoflios 23 887 universitets Soris, Tsu 2006-e adgilzea, ev- ropis universitetebis CamonaTvalSi (4000- mde universiteti) 714-e adgilze (saukeTeso universitetebis 20%-Si), kavkasiis regionSi da saqarTveloSi ki pirvel adgils ikavebs. www.webometrics.info-s ranJirebiT kavkasiis regionidan somxeTis saukeTeso universi- teti mxolod 2628-e adgils, azerbaijanis saukeTeso universiteti ki 6405-e adgils ikavebs. WEBOMETRICS-is ranJirebiT Tsu kavkasiis regionis lideria san diegos universitetis studentebis pirveli saswavlo weli TbilisSi 2014 wlis ivlisSi amerikis SeerTebuli Statebis mTavrobis, aSS-s aTaswleulis gamowvevis korporaciis, meore kompaqtis farglebSi TanamSromlobis memorandumi gaformda san diegos saxelmwifo universitetTan, romlis partniorebi saqrTveloSi Tsu, ilias saxelmwifo universiteti da saqarTvelos teqnikuri universiteti gaxdnen. misi meSveobiT studentebs SesaZlebloba miecaT miiRon amerikuli ganaTleba da amerikuli diplomi saqarTveloSi. kerZod, gaiaron saerTaSoriso akreditaciis mqone sabakalavro programebi sainJinro da teqnologiur dargebSi. daaxloebiT erTi wlis Semdeg, 17 seqtembers san diegos saxelmwifo universitetis sabakalavro programaze Caricxul studentebs swavlis dawyeba Tsu -Si oficialurad miuloces. san diegos universitetis studentebisTvis swavlis dawyebis misalocad saqarTvelos premieri Tsu - s ewvia 2015 wlis zafxuli istoriaSi SesaZloa saintereso samecniero TariRad Sevides Tsu mecnierTa da studentTa unikaluri aR- moCenis wyalobiT - Tsu arqeologiuri eqs- pediciebis teritoriaze, graklian goraze (kaspis raioni) aRmoCenili axali artefaq- ti, mecnierTa azriT, Secvlis ara marto saqarTvelos, aramed msoflio damwerlo- bis istoriis garkveul etaps. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis arqeologiuri eqspediciis mier aRmoCenili unikaluri warwera sruliad gamorCeul, individua- lur damwerlobas miekuTvneba, romelsac msoflioSi analogebi ar aqvs. graklian goras saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis ministri mixeil giorgaZe da saqa- rTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos generaluri direqto- ri nikoloz anTiZe ewvivnen. grakliani goris gaTxrebis Sedegad dafiqsirda nayofierebis RvTaebisad- mi miZRvnili Zv.w. VII saukunis taZari ori sakurTxevliT. sakurTxevlis orive postamentze ikiTxeba jerjerobiT ucnobi damwerlobis teqstebi. axali aRmoCeniT dasturdeba, rom 2700 wlis win saqarT- velos teritoriaze damwerloba gamoi- yeneboda. am faqtma da adre aRmoCenilma masalebma, SesaZloa, Zv.w. VII-VI sauku- neebis aRmosavleT saqarTvelos, kerZod, qarTlis istoriuli cnobebic Secvalos. kulturisa da ZeglTa dacvis ministris mixeil giorgaZis gancxadebiT, „grakliani goris kvlevis procesSi axali aRmoCena dafiqsirda. es aris Zveli welTaRricxvis me-7 saukunis taZari, ori sakurTxeveli da sakurTxevlis postamentze gakeTebuli unikaluri aRmoCena Tsu samagistro programas “sajaro mmarTveloba“ saerTaSoriso akreditacia mieniWa Tsu iuridiuli fakultetisa da Spaieris administraciul mecnierebaTa universite- tis TanamSromlobis Sedegad, erToblivad ganxorcielebuli samagistro programis- Tvis `sajaro mmarTveloba“ saerTaSoriso akreditaciis mopovebis mizniT, saerTaSo- riso saakreditacio organizacia FIBAA- sTan xelSekruleba gaformda. organizaciis saakreditacio sabWos 2015 wlis 19 ivnisis gadawyvetilebiT, samagistro programas _ `sajaro mmarTveloba“, _ mieniWa saerTa- Soriso akreditacia, rekomendaciebisa da SeniSvnebis gareSe, 5 wlis vadiT, rac upre- cedento SemTxvevaa saqarTvelos sauniver- siteto istoriaSi. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis da Spaieris ad- ministraciul mecnierebaTa universitetis erToblivi interdisciplinuri samagistro programa „sajaro mmarTveloba“ 2009 wlis dekembridan xorcieldeba. samagistro programis mizans warmoadgens saxelmwifo mmarTvelobis sferoSi, Teoriul da praq- tikul swavlebaze dayrdnobiT, evropuli standartebis Sesabamisi maRalkvalifici- uri kadrebis momzadeba. 2 wlis ganmavlo- baSi leqciebs qarTveli da germaneli pro- fesorebi atareben. programis pirvel wels gaTvaliswinebulia studentTa praqtika sa- qarTvelos sajaro samsaxurSi, xolo meore wels studentTa mivlineba qalaq SpaierSi (germania) sazafxulo skolaSi, aseve ramde- gagrZeleba me-3 gv. `sabavSvo universiteti~ axal saswavlo wels siaxleebiT xvdeba „Tsu-sabavSvo universiteti“, romelic axla ukve „Tsu uwyveti ganaTlebis cen- tris“ SemadgenlobaSia, 2015-2016 saswavlo wels axali, ufro masStaburi SemecnebiT- saganmanaTleblo programiT xvdeba. studenturi literaturuli konkursi "Semodgomis legenda 2015" gagrZeleba me-3 gv.

Upload: vunhi

Post on 07-May-2018

233 views

Category:

Documents


3 download

TRANSCRIPT

Page 1: universiteti - ივანე ჯავახიშვილის ... N52.pdfurad gamoiyenon is Sesa-Zlebloba, rasac maT saxel-mwifo aZlevs. es aris maTi warmatebuli cxovrebis, ganviTarebis

universiteti#9 (52) 2015iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-3 gv.

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-2 gv.

gv. 4

gv. 4

axali saswavlo weli

Tsu reqtoris angariSi

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti welsac lideri iyo rogorc abiturientTa pirveli arCevanis, aseve saerTo moTxovnis kuTxiTac. 39 aTasi abiturientidan 10 aTasze metma abiturientma swored Tsu Semoxaza, rogorc upirvelesi arCevani. erTiani erovnuli gamocdebis Sedegad Tsu-Si 3600-mde pirvelkurseli iswavlis, romelTa 80-ma procentma - 2765-ma pirvelsemestrelma moipova saxelmwifo granti. mTlianad Tsu 7 fakultetze 20 aTasze meti studenti swavlobs. axali saswavlo wlis dawyeba Tsu studentebs reqtorma da mowveulma stumrebma miuloces.

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si te tis req to ri sa zo-ga do e bis Tvis an ga ri Sis Ca ba re bis tra di-ci as ga nag rZobs. sas wav lo wlis dawy e bis pa ra le lu rad Tsu req tor ma, aka de mi kos ma

vla di mer pa pa vam req to ro bis me o re wlis mu Sa o ba Se a ja ma. mTa va ri aq cen te bi stu den-te bis ar Ce van ze, sa er Ta So ri so cno ba do bis gaz rda ze, axal sa mec ni e ro miR we veb ze da sxva ara erT sa kiTx ze ga keT da.

„i va ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li-sis sa xel mwi fo uni ver si te ti kvlav rCe ba li der uni ver si te tad sa qar Tve lo Si. er-Ti a ni erov nu li ga moc de bis Se de gad Tsu- Si 3600-mde abi tu ri en ti Cai ricx a. amas Tan, aR-sa niS na vi a, rom mi ni ma lu ri kom pe ten ci is zRva ri Tsu-s aqvs uf ro ma Ra li, vid re sxva uni ver si te tebs“, _ ga nacx a da Tsu req tor ma, vla di mer pa pa vam sa zo ga do e bas mi a wo da in-for ma cia Tsu-s sa er Ta So ri so cno ba do bis gaz rdis Se sa xe bac da am faq tis da sa das tu-reb lad Sem de gi mo na ce me bi mo iy va na:

WEBOMETRICS-is ran Ji re biT Tsu Se-dis msof lio sa u ke Te so uni ver si tet Ta 5%-Si, kav ka si a Si da sa qar Tve lo Si ki pir vel ad gil ze a; msgav si maC ve neb liT li de robs Tsu uni ver si te te bis ran Ji re bis (URAP) re i tin geb Si.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti msoflio univer-sitetebis saukeTeso 10%-Si Sevida, kavkasi-is regionSi ki pirvelia.

2015 wlis monacemebiT, msoflios 23 887 universitets Soris, Tsu 2006-e adgilzea, ev-ropis universitetebis CamonaTvalSi (4000-mde universiteti) 714-e adgilze (saukeTeso universitetebis 20%-Si), kavkasiis regionSi da saqarTveloSi ki pirvel adgils ikavebs. www.webometrics.info-s ranJirebiT kavkasiis regionidan somxeTis saukeTeso universi-teti mxolod 2628-e adgils, azerbaijanis saukeTeso universiteti ki 6405-e adgils ikavebs.

WEBOMETRICS-is ranJirebiT Tsu kavkasiis regionis lideria

san diegos universitetis studentebis pirveli saswavlo weli TbilisSi

2014 wlis ivlisSi amerikis SeerTebuli Statebis mTavrobis, aSS-s aTaswleulis gamowvevis korporaciis, meore kompaqtis farglebSi TanamSromlobis memorandumi gaformda san diegos saxelmwifo universitetTan, romlis partniorebi saqrTveloSi Tsu, ilias saxelmwifo universiteti da saqarTvelos teqnikuri universiteti gaxdnen. misi meSveobiT studentebs SesaZlebloba miecaT miiRon amerikuli ganaTleba da amerikuli diplomi saqarTveloSi. kerZod, gaiaron saerTaSoriso akreditaciis mqone sabakalavro programebi sainJinro da teqnologiur dargebSi. daaxloebiT erTi wlis Semdeg, 17 seqtembers san diegos saxelmwifo universitetis sabakalavro programaze Caricxul studentebs swavlis dawyeba Tsu-Si oficialurad miuloces.

san diegos universitetis studentebisTvis swavlis dawyebis misalocad saqarTvelos premieri Tsu-s ewvia

2015 wlis zafxuli istoriaSi SesaZloa saintereso samecniero TariRad Sevides Tsu mecnierTa da studentTa unikaluri aR-moCenis wyalobiT - Tsu arqeologiuri eqs-pediciebis teritoriaze, graklian goraze (kaspis raioni) aRmoCenili axali artefaq-ti, mecnierTa azriT, Secvlis ara marto saqarTvelos, aramed msoflio damwerlo-bis istoriis garkveul etaps.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis arqeologiuri eqspediciis mier aRmoCenili unikaluri warwera sruliad gamorCeul, individua-lur damwerlobas miekuTvneba, romelsac msoflioSi analogebi ar aqvs. graklian goras saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis ministri mixeil giorgaZe da saqa-rTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos generaluri direqto-ri nikoloz anTiZe ewvivnen.

grakliani goris gaTxrebis Sedegad dafiqsirda nayofierebis RvTaebisad-mi miZRvnili Zv.w. VII saukunis taZari ori sakurTxevliT. sakurTxevlis orive postamentze ikiTxeba jerjerobiT ucnobi damwerlobis teqstebi. axali aRmoCeniT dasturdeba, rom 2700 wlis win saqarT-velos teritoriaze damwerloba gamoi-yeneboda. am faqtma da adre aRmoCenilma masalebma, SesaZloa, Zv.w. VII-VI sauku-neebis aRmosavleT saqarTvelos, kerZod, qarTlis istoriuli cnobebic Secvalos. kulturisa da ZeglTa dacvis ministris mixeil giorgaZis gancxadebiT, „grakliani goris kvlevis procesSi axali aRmoCena dafiqsirda. es aris Zveli welTaRricxvis me-7 saukunis taZari, ori sakurTxeveli da sakurTxevlis postamentze gakeTebuli

unikaluri aRmoCena

Tsu samagistro programas “sajaro mmarTveloba“ saerTaSoriso akreditacia mieniWa

Tsu iu ri di u li fa kul te ti sa da Spa i e ris ad mi nis tra ci ul mec ni e re ba Ta uni ver si te-tis Ta nam Srom lo bis Se de gad, erToblivad gan xor ci e le bu li sa ma gis tro prog ra mis-Tvis `sa ja ro mmar Tve lo ba“ sa er Ta So ri so ak re di ta ci is mo po ve bis miz niT, sa er Ta So-ri so sa ak re di ta cio or ga ni za cia FIBAA-sTan xel Sek ru le ba ga for mda. or ga ni za ci is sa ak re di ta cio sab Wos 2015 wlis 19 iv ni sis ga dawy ve ti le biT, sa ma gis tro prog ra mas _ `sa ja ro mmar Tve lo ba“, _ mi e ni Wa sa er Ta-

So ri so ak re di ta cia, re ko men da ci e bi sa da Se niS vne bis ga re Se, 5 wlis va diT, rac up re-ce den to Sem Txve vaa sa qar Tve los sa u ni ver-si te to is to ri a Si.

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si te tis da Spa i e ris ad-mi nis tra ci ul mec ni e re ba Ta uni ver si te tis er Tob li vi in ter dis cip li nu ri sa ma gis tro prog ra ma „sa ja ro mmar Tve lo ba“ 2009 wlis de kem bri dan xor ci el de ba. sa ma gis tro prog ra mis mi zans war mo ad gens sa xel mwi fo

mmar Tve lo bis sfe ro Si, Te o ri ul da praq-ti kul swav le ba ze day rdno biT, ev ro pu li stan dar te bis Se sa ba mi si ma Ral kva li fi ci-u ri kad re bis mom za de ba. 2 wlis gan mav lo-ba Si leq ci ebs qar Tve li da ger ma ne li pro-fe so re bi ata re ben. prog ra mis pir vel wels gaT va lis wi ne bu lia stu den tTa praq ti ka sa-qar Tve los sa ja ro sam sa xur Si, xo lo me o re wels stu den tTa miv li ne ba qa laq Spa i er Si (ger ma ni a) sa zaf xu lo sko la Si, ase ve ram de-

gagrZeleba me-3 gv.

`sabavSvo universiteti~ axal saswavlo wels siaxleebiT xvdeba

„Tsu- sa bav Svo uni ver si te ti“, ro me lic ax la uk ve „Tsu uwy ve ti ga naT le bis cen-tris“ Se mad gen lo ba Si a, 2015-2016 sas wav lo wels axa li, uf ro mas Sta bu ri Se mec ne biT -sa gan ma naT leb lo prog ra miT xvde ba.

studenturi literaturuli

konkursi "Semodgomis legenda 2015"

gagrZeleba me-3 gv.

Page 2: universiteti - ივანე ჯავახიშვილის ... N52.pdfurad gamoiyenon is Sesa-Zlebloba, rasac maT saxel-mwifo aZlevs. es aris maTi warmatebuli cxovrebis, ganviTarebis

2

universiteti

pirveli gverdidan

pirveli gverdidan

pirveli gverdidan

„dRes vxsniT axal 2015-2016 saswavlo wels. 4000-mde axali studenti Semoe-mata Cvens universitets. vulocav pirvelkurselebs cxovrebis axali etapis dawyebas da minda maT vu-survo warmateba da Si-naarsiani sauniversite-to cxovreba“, _ ganacxa-da Tsu reqtorma, akade-mikosma vladimer papavam. „bolo wlebis ganmavlobaSi tradiciulad movdivar Cems mSobliur universitetSi, raTa universitetelebs aqedan mivuloco saswavlo wlis dawyeba. gansakuTre-biT mniSvnelovania es dRe pirvelkurselebisTvis, romlebmac cxovrebis sxva etapi daiwyes. maTi momava-li didwilad imazea damok-idebuli ramdenad maqsi-malurad waiReben univer-sitetidan im kvalifikacias, codnas da ganaTlebas, ro-melsac maT Cveni Rirseuli pedagogebi miawvdian. dar-wmunebuli var, TiToeuli maTgani iqneba warmatebu-li“,- aRniSna qalaq Tbili-sis merma daviT narmaniam. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris Tamar sanikiZis TqmiT, „dRes swavla iwyeba uni-versitetebSi, skolebSi da minda visargeblo momentiT da axali saswavlo weli mi-

vuloco Cvens moswavleebs, studentebs, profesor-mas-wavleblebs, pedagogebs, ad-ministracias da studentebs vusurvo, rom maqsimal-urad gamoiyenon is Sesa-Zlebloba, rasac maT saxel-mwifo aZlevs. es aris maTi warmatebuli cxovrebis, ganviTarebis dasawyisi“.

reqtoris stipendianti

Tsu reqtoris, akade-mikos vladimer papavas ini-ciativiT, ukve meore welia universitetSi reqtoris stipendiants arCeven. sti-pendiati reqtoris xelfasi-dan erTi semestris ganmav-lobaSi yovelTviurad 250 lars miiRebs. 2015 wlis Se-modgomis semestrSi es jil-do ekonomikisa da biznesis fakultetis bakalavriatis saganmanaTleblo program-is me-7 semestris students venera cercvaZes ergo. „CemTvis Zalian didi stimulia reqtoris sti-pendiis mopoveba. amisTvis Zalian didi madloba minda gadavuxado vladimer pa-pavas. es iqneba stimuli, rom Semdgom kvlav gadavd-ga warmatebuli nabijebi da vecdebi, rom bolomde Rirseuli universiteteli

viyo“, _ aRniSna reqtoris stipendiatma.

Tsu-s wlis saukeTeso pedagogebi

ukve meored Tsu axal saswavlo wels wlis saukeTesod dasaxelebuli pedagogebis dajildove-biT iwyebs. 15 seqtembris RonisZiebaze sertifikate-bi gadaecaT 2014-2015 saswavlo wlis saukeTe-so pedagogebs yvela fakultetidan: fsiqologii-sa da ganaTlebis mecniere-baTa fakultetidan maia mestviriSvils, ekonomikisa da biznesis fakultetidan qeTi CitalaZes, socialur da politikur mecniereba-Ta fakultetidan Tamaz jo-loguas, zust da sabunebi-smetyvelo mecnierebaTa fakultetidan iuri papavas da simon wereTels, medi-cinis fakultetidan Teimu-raz jorbenaZes da rusudan qarselaZes, humanitarul mecnierebaTa fakultetidan nani gelovansa da nino gogiaSvils, iuridiuli fakultetidan mariam xofe-rias, turizmis ganviTare-bis institutidan roman xarbedias, enebis centris mowveul pedagogs xaTuna

gelaSvils.

yvelaze maRalreitingulebi

samaxsovro saCuqrebiT dajildovdnen Tsu-Si er-Tiani erovnuli gamocdeb-iT Caricxuli maRalreitin-guli pirvelkurselebi. maT Soris, erTian erovnul gamocdaze zogad unarebSi yvelaze maRali qulis mqone pirvelkursels, Tsu-Si san diegos saxelmwifo univer-sitetis sabakalavro pro-gramaze Caricxul daviT soselias kompania „jino feredaisma“ yovelTviu-ri stipendia dauniSna 200 laris odenobiT.

* * *

Tsu-Si dReisTvis moq-medebs 212 akreditebuli sa-ganmanaTleblo programa. maT Soris: sabakalavro -65, erTsafexuriani - 3, samag-istro -90, sadoqtoro - 42, profesiuli -9. qarTul ena-Si momzadebis saganmanaT-leblo programa -3. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi moqmedebs ucx-oenovani da erToblivi sa-ganmanaTleblo programebi msoflios sxvadasxva uni-versitetebTan.

axali saswavlo weli

wlis saukeTeso pedagogebi dajildovdnen yvelaze maRalreitinguli studenti xelovnur inteleqtze muSaobas apirebs

mi si TqmiT, Tsu-m ofi ci-a lu rad mi mar Ta Se sa ba mis struq tu rebs uni ver si te-te bis Tvis sa ba zo da fi nan-se bis Se sa xeb. „in ten si u rad vmu Sa obT ga naT le bi sa da mec ni e re bis sa mi nis tros-Tan. dar wmu ne bu li var, rom qvey nis bi u jet Si au ci leb-lad gaC nde ba mux li uni-ver si te te bis da fi nan se bis Se sa xeb, rad gan es au ci le-be lia sa u ni ver si te to sis-te mis gan vi Ta re bis Tvis“ _ aR niS na req tor ma vla di mer pa pa vam.

stu den tTa kiTx vas sas-wav lo ba ze bis Se sa xeb, req-tor ma upa su xa, rom eleq-tro nu li sis te ma ga mar Tu-lad mu Sa obs. stu den te bis mi er sag ne bis Ser Ce vi sas ar-se bu li teq ni ku ri xa si a Tis prob le me bi uk ve ori we lia ar ar se bobs; ar se bobs mxo-lod obi eq tu ri SezR ud ve bi. msgav si xa si a Tis prob le ma

bevr ev ro pul uni ver si tet-sac aqvs, ro go ri caa _ po pu-la ru li leq to re bis jguf Si mox ved ra, Zi ri Ta di da da-ma te bi Ti sag ne bis Ser Ce va. bi u rok ra ti u li prob le-me bis mog va re bis Tvis stu-den teb ma Tsu req tors er Ti fan jris prin ci pis da ner gva sTxo ves. req tor ma vla di-mer pa pa vam ev ro kav Sir Tan aso ci re bis xel Sek ru le bis Se de gad uni ver si te tis wi-na Se ar se bul axal ga mow ve-va ze _ ev ro pu li stan dar te-biT uni ver si te tis av to ri-za ci a ze isa ub ra, rac Ta vis mxriv, gar kve u li ad mi nis-tra ci u li Ro nis Zi e be bis ga-ta re bas mo iTx ovs.

stu den teb Tan Sex ved-ra ze sa u ba ri Se e xo swav-lis sa fa surs, sa xel mZRva-ne lo ebs, mis Tar gmnas, er Ti da igi ve Si na ar sis sxva das xva sa Ta u ris mqo-ne sag ne bis ga kon tro le bas,

pro fi lu ri sag ne bis da ma-te bas da sxva prob le mebs. Tsu req tor ma vla di mer pa-pa vam ga moT qva mzad yof na ki dev Sex vdes Tsu stu den-tebs ga far To e bul for-mat Si, sa dac sa u ba ri Se e-xe ba ne bis mi er prob le mas. „Tum ca, ma nam de ga i mar Te ba prin ci pu li Sex ved ra yve la fa kul te ti sa da ad mi nis tra-

ci u li de par ta men tis war-mo mad gen leb Tan,“ _ aR niS na vla di mer pa pa vam .req to ris ga dawy ve ti le biT uni ver si-te tis stu den teb Tan ga far-To e bu li for ma tiT Sex ved-ra ga i mar Te ba 29 seq tem-bers 15.00 sa aT ze. Sex ved ras da es wre bi an fa kul te te bi sa da ad mi nis tra ci is war mo-mad gen le bi.

Sexvedra studentebTanivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis studentTa jgufma saswavlo wlis dawyebasTan

dakavSirebul RonisZiebaze universitetis ezoSi saprotesto aqcia gamarTa. aqciis wevrebs Sexvda Tsu reqtori akade-mikosi vladimer papava. saprotesto aqciis warmomadgenlebma Tsu reqtors universitetSi arsebul mdgomareobasa da problemebze miawodes informacia. vladimer papava daeTanxma studentTa moTxovnas universitetis saxelmwifo dafi-nansebasTan dakavSirebiT.

Tsu er Ta der Ti qar-Tul uni ver si te tia rom lis er Tob liv (Tsu- Spa i e ris (ger ma ni a) ad mi nis tra ci ul mec ni e re ba Ta uni ver si te-tis) sa ma gis tro pog ra mas (sa ja ro mmar Tve lo ba) xu-Ti wlis va diT mi e ni Wa sa-er Ta So ri so ak re di ta ci a. xo lo biz ne si sa da eko no mi-kis sa er Ta So ri so aka de mi am (IABE) Tsu-s msof li o Si sa-u ke Te so kvle viT cen trebs So ris me o re ad gi li mi a ni Wa. req tor ma vla di mer pa pa vam aR niS na Tsu ar qe o lo gi stu-den te bi sa da mec ni e re bis sa-er Ta So ri so mniS vne lo bis aR mo Ce na c grak li an go ra ze (kas pis ra i o ni), ro me lic, mec ni er Ta az riT, ara mar to sa qar Tve los, ara med, msof-lio dam wer lo bis is to ri is gar kve ul etaps Sec vlis.

reqtorma sxva Temebzec isaubra. misi informaciiT: aka de mi ur ma sab Wom da am-tki ca aka de mi u ri xa ris xis mi sa ni We be li mi ni ma lu ri stan dar ti. es stan dar ti sak ma od mom Txov ni a, sa dac gaT va lis wi ne bu lia mec-ni e ris mu Sa o bis Se fa se ba pub li ka ci e biT, sa mec ni e ro kon fe ren ci eb Si mo na wi le-o biT, sa er Ta So ri so gran-te bis mo po ve biT. am stan-dar tis da sak ma yo fi leb lad pro fe so rebs dro 2017 wlis 1 ian vram de mi e caT.

reqtorma gaixsena isic, rom gasul wels miz nob ri vi sa mec ni e ro kvle vi Ti prog-ra me bis gan sa xor ci e leb-lad Ti To e ul fa kul tets mi e ca da ma te biT 75000 la-ri, rom Se er Ci aT sa in te re-so prog ra me bi. sul Se ir Ca 7 fa kul tet ze 62 prog ra ma, ro mel Sic Car Tu lia ba ka-lav ri a tis sa fe xu ris 104 stu den ti, 50 ma gis tran ti da 75 doq to ran ti, anu sul 200-ze me ti stu den ti;

reqtorma isa ub ra sa mec-ni e ro in sti tu teb Tan Ta nam-Srom lo ba ze, mo sa lod nel ates ta ci is pro ces ze, ga naT-le bis sa mi nis tros Tan Ta-nam Srom lo biT Se mu Sa ve bul sa ka non mdeb lo cvli le ba ze;

vla di mer pa pa vam yu-radR e ba ga a max vi la axal sas wav lo kur sze _ an ti ku ri teq ste bi cif ru li hu ma ni ta-

ri is kon teq stSi, ro mel Sic Tsu- sTan er Tad har var dis, li o nis, san -pa o los, la ip-ci gis da sxva uni ver si te te-bia gar Ti a ne bu li.

Tsu req to ris gan cxa-de biT, aS S-is sa el Cos dax-ma re biT, SezR u du li Se saZ-leb lo be bis mqo ne pir Ta sa gan ma naT leb lo siv rce Si srul fa so va ni in teg ra ci-is miz niT, uni ver si tet Si Se iq mna au di os tu di a, sa-dac, stu den te bis dax ma re-biT, mzad de ba sa xel mZRva-ne lo bis au dio ver si e bi. Sex ved ra ze req tor ma xa zi ga us va sa er Ta So ri so ur-Ti er To be bis kuTx iT uni-ver si te tis war ma te bebs. misi informaciiT ga i zar da msof li o Si cno bil uni ver-si te teb Tan ga for me bu li xel Sek ru le be bis ra o de-no ba, rac, Ta vis mxriv, Tsu stu den te bis Tvis, aka de mi u-ri per so na li sa da ad mi nis-tra ci is Ta nam Srom le bis-Tvis met gac vliT prog ra-mas da sa er Ta So rio pro-eqts niS navs.

Tsu req tor ma isa ub ra pos tdoq to ran tu ris in-sti tut ze, ro me lic Tsu-m pir vel ma da ner ga. vla di-mer pa pa vas in for ma ci iT, pos tdoq to ran tu ris in-sti tu tis Se mo Re bis Sem deg, uni ver si tet Si amoq med da doq to ran te bis fi nan su-ri mxar da We ris prog ra ma _ Svi di ve fa kul te ti dan 5-5 sa u ke Te so doq to ran tis swav lis sa fa surs uni ver si-te ti da fa ravs.

Tsu req tor ma isa ub ra sxva si ax le eb sa da ini ci a-ti veb ze, sa mec ni e ro gran-teb sa da pub li ka ci eb ze, san di e gos (aSS) sa xel mwi fo uni ver si tet Tan er Tad sa-in Jin ro sko lis war ma te-bul star tze, sa xel mZRva ne-lo e bis Tar gman ze, sa bib li-o Te ko fon dis Sev se ba ze, Ta-nam Sro mel Ta mxar da We ra ze, ga ta re bul struq tu rul cvli le beb ze, sa xel mwi fos-Tan ur Ti er To ba ze, in fras-truq tu rul pro eq teb ze da sxva Ro nis Zi e beb ze, ro me-lic xels uwy obs uni ver si-tet Si swav li sa da swav le-bis xa ris xis ga um jo be se bas.

Tsu reqtoris angariSi

WEBOMETRICS-is ranJirebiT Tsu kavkasiis

regionis lideria

msoflio universi-tetebis vebranJireba ev-ropaSi erT-erTi wamyvani kvleviTi espanuri organi-zacia Consejo Superior de Inves­tigaciones Cientificas (CSIS)-is laboratoriis Cybernetrics Lab iniciativiT xorciel-deba. organizacia espane-Tis masStabiT 126 centrs da instituts aerTianebs. universitetebis raJirebi-sas organizacia iTvalis-winebs sxva vebgverdebidan miniSnebis maCvenebels (Google, Yahoo, Live Search, Exalead), universitetis ve-bgverdis Siga gverdebis raodenobas, masze srulyo-fili teqstebis raodenobas, vebgverdze ganTavsebuli samecniero statiebis da maTi citirebis raodenobas.

Tbilisis saxelmwifo universitetis ranJirebi-sas, teqnikuri Tvalsaz-risiT ar iqna gaTvalis-winebuli universitetis struqturuli erTeulebis

_ ekonomikis saerTaSoriso skolis (ISET) da maRali en-ergiebis fizikis samecnie-ro-kvleviTi institutis vebgverdebze arsebuli maCveneblebi. ISET-isa da maRali energiebis fizikis institutis monacemebi, Sec-domiT, calkea daTvlili da ranJirebuli. am xarvezis gasworebis Semdeg Tsu-s maCvenebeli gacilebiT gaumjobesdeba. kvlevaSi saqarTvelos 64 universi-tetia CarTuli.

Page 3: universiteti - ივანე ჯავახიშვილის ... N52.pdfurad gamoiyenon is Sesa-Zlebloba, rasac maT saxel-mwifo aZlevs. es aris maTi warmatebuli cxovrebis, ganviTarebis

3

universiteti

pirveli gverdidan

pirveli gverdidan

Tsu pir ve li kor pu sis stu-den te biT sav se au di to ri a Si ame-ri kel pro fe sor vi li am tongs leq ci eb ze pir vel kur se le bi sa gan in te re sis nak le bo ba ar ug rZvni a. 3 seq tem bers dawy e bu li STEM aka-de mi is far gleb Si sa qar Tve lo Si Ca mo su li san di e gos sa xel mwi fo uni ver si te tis pro fe so re bis mi-za ni Ta vi si stu den te bi saT vis aS S-is ga naT le bis sis te mis, uni ver si-te tis re gu la ci eb isa da Se fa se bis sis te mis gac no ba iyo. aT dRi a ni mo sam za de be li da sa o ri en ta cio kur sis far gleb Si san di e gos sa-xel mwi fo uni ver si te tis sa qar-Tve los stu den te bi qi mi is, bi o-lo gi is, fi zi kis, ma Te ma ti kis da in Ji ne ri is sfe ro Si ar se bul uax-les aR mo Ce nebs ga ec nen. sa ku Ta ri ka ri e ru li win svlis ga moc di le-bis gar da amerikelma mecnierebma ki STEM (mec ni e re ba, teq no lo gi e-bi, in Ji ne ri a, ma Te ma ti ka) dar ge-bis qvey nis eko no mi ki sa da biz ne-sis gan vi Ta re bas Tan uSu a lo kav-Sir ze isa ub res.

STEM aka de mi is far gleb Si sa-qar Tve lo Si uk ve me xu Ted Ca mo su-li mec ni e re ba Ta doq to ri vi li am (bil) ton gi, qi mi i sa da bi o qi mi is de par ta ments warmoadgens san di-e gos uni ver si tet Si. ton gi sa da mi si ko le ge bis aR mo Ce ni li la ze-ru li teq no lo gi e bis meS ve o biT Za li an mci re di kon cen tra ci is mqo ne qi mi u ri ele men te bis da fiq-si re baa Se saZ le be li. es teq no lo-

gi e bi Se saZ le bels xdis al che i me-ris da sxva da a va de be bis ad re ul etap ze di ag nos ti kas da sag rZnob-lad zrdis gan kur ne bis Sanss.

pro fe sor i ton gi san di e gos prog ra mis sa qar Tve lo Si amoq me-de bis saq me Si pro ce sis da sawy i si-dan ve aris Car Tu li.

„4 seq tem bri dan mo yo le bu li gvqon da vor qSo fi imi saT vis, ra Ta ga vac noT Cve ni kv le ve bi stu den-teb sa da fa kul te tebs aq. er Tdro-u lad ram de ni me miz nis miR we vas vcdi lobT. es aris zo ga dad san di e gos uni ver si te tis stu den te-bi saT vis Cve ni kon cef ci is da Se-sa ba mi si ter mi no lo gi is gac no ba. amave dros vcdi lobT da vex ma roT maT Tvis nak le bad cno bil da sa-Wi ro sa kiTx eb Si gar kve va Si. er-T-er Ti sa kiTx i, ris gar kve va sac STEM aka de mi is far gleb Si va pi-rebT imis dad ge naa Tu ra sa fe xu-ri dan un da da viwy oT stu den te bis swav le ba. ax la xan s qi mi a Si do nis da sad ge ni tes ti gvqon da da Ses-a ba mi sad Seg viZ lia vur Ci oT Tu ro me li do ni dan gag zav non swav-la. vi ciT, maT Tvis Se sa ba mis ra sa fe xur ze un da gan va Tav soT isi-ni. gar da ami sa, vcdi lobT co ta uf ro mo vuTx roT imis Se sa xeb Tu ra kla se bis aRe ba iq ne ba maT Tvis mi zan Se wo ni li. yo vel e.w. „ma i-jor ze“ (Zi ri Tad sa gan ze) gvaqvs ew ru ka, ro mel sac un da mis di o, swo ri kla se bis ga sav le lad da swav lis dro ze da sas ru leb lad.

zo gi er Ti stu den ti me kiTx e bo da Tu Se iZ le bo da „me i jo ri“ hqo no da in Ji ne ri a Si da „ma i no ri“ qi mi a Si. me da de bi Ti pa su xi ga ve ci da ax la un da da va zus toT, Tu ro gor Se iZ-le ba ma Ti dax ma re ba. ime di gavqvs, rom mo va xer xebT stu den te bis iseT sag neb ze rek ru ti re bas, ro-go ri caa teq no lo gi e bi, in Ji ne ria da sxva, es imis Tvi saa sa Wi ro, rom mo ma val Si gvyav des kva li fa ci u ri sa mu Sao Za la umaR le si teq no lo-gi e biT mo mu Sa ve kom pa ni e bis Tvis, ma Ral teq no lo gi u ri kvle ve bis-Tvis. san di e gos uni ver si te tis sa-qar Tve los Tvis gaT va lis wi ne bu-li sa ba ka lav ro prog ra mis kur-sdam Tav re bul stu den tebs, Ta vi si ame ri ke li Ta na to le bis msgav sad Se uZ li aT mu Sa o ba da iwy on iseT kom pa ni eb Si, ro go ric aris Tun-dac „jon so ni da jon so ni“, _ ga-nacx a da Cven Tan sa ub ri si as pro-fe sor ma ton gma.

ro gorc igi ambobs 27 mo na wi-li dan 8-9 stu den ti mar Tlac Za li-an kar gad ga um klav da da va le bas. arc eloda, rom tes ti re bas yve la ga iv li da, ra d gan amas san di e gos uni ver si te tis ame ri ke li stu den-te bi sa ga nac ar eli an. zo ga dad ki, san di e gos uni ver si tet Si er Ti an erov nul ga moc deb Si ma Ra li Se de-ge bis mqo ne stu den te bi ari an. maT So ris aris er Ti an erov nul ga-moc deb ze wels yve la ze ma Ra li qu-le bis mqo ne da viT so se li a. 2015 wlis mi sa Reb ga moc de bis zo gad una reb Si mxo lod man SeZ lo umaR-le si, 80 qu lis mo po ve ba. da vi Ti Tsu- Si, san di e gos uni ver si tet Si kom pi u te ru li in Ji ne ri is mi mar-Tu le ba ze swav lobs. sa mo mav lod ki xe lov nu ri in te leq tis Seq mna ze api rebs mu Sa o bas.

san di e gos sa xel mwi fo uni-ver si te tis pro fe so reb ma STEM aka de mi is far gleb Si sa qar Tve lo-Si yof ni sas stu den tebs leq ci e bi qi mi a sa da bi o lo gi a Si Ca u ta res. sru li se mes tris gan mav lo ba Si dar Ce bi an leq ci e bis wa sa kiTx ad qi mi is pro fe so ri san di e go dan, ise ve ro gorc in gli su ri sa da sa-mec ni e ro we ris mas wav leb le bi.

san diegos universitetis studentebis pirveli saswavlo weli TbilisSi

ni meT vi an praq ti kas eko no mi ku ri Ta nam Srom lo bi sa da gan vi Ta re-bis or ga ni za ci is er T-erT wevr qve ya na Si.

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si-tet Si sa ma gis tro prog ra mis Tvis “sa ja ro mmar Tve lo ba“ sa er Ta-So ri so ak re di ta ci is mi ni We bis aR sa niS na vi sa ze i mo Ro nis Zi e ba ze Tsu req tor ma vla di mer pa pa vam ga nacx a da: „Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si tet ma ki dev erT war ma te-bas mi aR wia sa er Ta So ri so sar bi-el ze. ev ro kav Sir Tan aso ci re bis

xel Sek ru le ba ze xe lis mo we ram axa li Se saZ leb lo be bi sa da axa li pa su xis mgeb lo be bis wi na Se da a ye na qar Tu li ga naT le bis sis te ma. sa-ma gis tro prog ra ma “sa ja ro mmar-Tve lo ba“ gax da pir ve li prog ra ma sa qar Tve lo Si da mTli a nad kav ka-si a Si, ro mel mac sa er Ta So ri so ak-re di ta cia mo i po va. am prog ra mis kur sdam Tvre bu lebs gax sni li aqvT gza ev ro pul Sro mis ba zar ze da rac mTa va ri a, am prog ra mis kur-sdam Tav re bu le bi un da da saq mdnen sa qar Tve los sa xel mwi fo struq-tu reb Si, kar gi mmar Tve le bi gvWir-

de ba mTav ro ba Si.“am faq tis mniS vne lo bas us vams

xazs sa qar Tve los ga naT le bi sa da mec ni e re bis mi nis tric: „Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si tet ma di di na bi ji ga dad ga win _ Cven mi vi ReT pir ve li prog ra ma, ro mel sac sa-er Ta So ri so ak re di ta cia mi e ni Wa. ga naT le bi sa da mec ni e re bis sa mi-nis trom mo am za da sa ka non mdeb lo pa ke ti, ro me lic sa er To prog-ra me bis far gleb Si er Tob li vi dip lo me bis ga ce mis Se saZ leb lo-bas mog vcems. swo red ase Ti prog-ra me bi uz run vel yofs im xa risxs, ro mel zec ase xSi rad vsa ub robT“,- aR niS navs Ta mar sa ni ki Ze prog ra-ma ze sa ub ri sas.

fi nan sTa mi nis tris no dar xa-du ris Tvis ki gan sa kuT re biT mniS-vne lo va ni a, rom: „pir vel qar Tul uni ver si tets xvda pa ti vi pir vels mi e Ro sa ma gis tro prog ra mis sa-er TSo ri so ak re di ta ci a. a man ki-dev er Txel da a das tu ra, rom Tsu aris ara mxo lod qro no lo gi u rad pir ve li qar Tu li uni ver si te ti. uni ver si tet Si fi nan sTa sa mi nis-tros mo na wi le o biT Se iq mna prog-ra ma, ro me lic am za debs sa ja ro mo xe le ebs. sa mi nis tro yo vel Tvis da in te re se bu li iq ne ba kva li fi ci-u ri kad re bis mi Re biT. msgav si sa-ma gis tro prog ra me bis mom rav le-ba xels Se uwy obs sa qar Tve los ga-naT le bis sis te mis re for mi re bas da ev ro pul siv rces Tan da ax lo e-bas,“ _ ga nacx a da no dar xa dur ma.

Tsu samagistro programas “sajaro mmarTveloba“ saerTaSoriso

akreditacia mieniWa

pirveli gverdidan

warwera. es unikaluri aRmoCe-naa, radgan saqarTveloSi dam-werlobis gamoyenebis 2700-wlian istorias cxadyofs. darwmunebu-li var, rom es faqti ara mxolod saqarTvelos, aramed mTeli msoflios masStabiT udides in-teress gamoiwvevs. aq turistu-li infrastruqtura _ naxevrad Ria muzeumi ewyoba, romelic sa-Sualebas miscems yvela msurvels Zalian saintereso arqeologi-uri gaTxrebi daaTvalieros.“ did mniSvnelobas aniWebs axalaR-moCenil artefaqtebs arqeolo-giuri eqspediciis xelmZRvaneli, Tsu arqeologiis institutis

direqtori, profesori vaxtang liCeli. misi TqmiT, „warwera, romelic Tsu eqspediciam aR-moaCina graklian goraze, aris gansakuTrebuli mniSvnelobis, mas analogi ar moepoveba. rac yvelaze mTavaria, is ganekuTvne-ba Zveli welTaRricxvis meSvide saukunes, anu saqarTveloSi dam-werlobis istoria ukve iTvlis 2700 wels. am aRmoCeniT saqarT-velo Sevida im uzarmazari civ-ilizaciebis elitaSi, romelTac sakuTari damwerloba hqondaT aTaswleulebis manZilze. es damwerloba aRmoCnda taZarSi, romelic sakmaod kargad aris Semonaxuli, am taZarSi gamar-Tulia 2 sakurTxeveli da orive sakurTxevelze aris warwera aR-moCenili. erT maTganze, romelic dasavleTiTaa, aris ramodenime aso gamoyvanili TixiT da meore sakurTxevlis postamenti mTli-anad aris dafaruli warweriT.“ Tsu profesoris gancxadebiT, „warwera imdenad mniSvnelovania, rom cdeba saqarTvelos mecnier-ebis Seswavlis farglebs da saer-TaSoriso kvlevis sagani gaxdeba. axali aRmoCena mTlianad Secvlis msoflio damwerlobis istoriis erT-erT monakveTs“, ambobs igi. „Cveni qveynis istoria aseTi aR-moCenebiT ar aris ganebivrebuli. Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis mecnierebi mecnierul daskvnas uaxloes periodSi dade-ben _ Tu ras gulisxmobs es warw-era. Cven vagrZelebT graklianis arqeologiuri goris Ria muze-

umad qcevis samuSaoebs, mimdin-areobs gadaxurva da teritoriis konservacia. es Zegli iqneba Cve-ni qveynis erT-erTi umniSvnelo-vanesi turistulad datvirTuli obieqti,“ _ aRniSna saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos generalur-ma direqtorma nikoloz anTiZem. graklian goraze arqeologiuri gaTxrebis Sedegad qvis xanidan antikur periodamde sazogadoe-bis ganviTarebis 300 000-wliani uwyveti cikli dadasturda. sxva-dasxva periodis 10 fenis gaTxris Sedegad aRmoCenili artefaqte-bi _ pirvelyofili adamianebis

samuSao iaraRebi, gviandeli pe-riodis sakulto daniSnulebis nivTebi da farmacevtuli xel-sawyo _ e.w. spatula, romelic wamlebis, xsnarebis Sesarevad gamoiyeneboda mniSvnelovani in-formaciis momcemia. arqeolo-gebma saintereso arqiteqturuli suraTi miiRes: im periodisTvis damaxasiaTebeli erTmaneTze mi-jriT midgmuli Senobebis erTi kvartali. umniSvnelovanesi aR-moCenaa Zv. w. IV aTaswleulis sabeWdavebi, romlis analogi samxreT mesopotamiaSi, uruqSia aRmoCenili; Zv.w. V-IV saukunee-biT daTariRebuli oqros dis-ko, romlis erTaderTi analo-gi arsebobs q. suzaSi (irani). mniSvnelovani da sainteresoa aRmoCenili ramdenime sakulto oTaxi. maT Soris sakulto wisqvi-li _ 3 konstruqciis xelsafqvavi, romelSic wminda fqvili ifqvebo-da. wminda fqviliT RmerTebisTvis Sesawir purs acxobdnen. msoflio-Si ar moipoveba graklian goraze aRmoCenili taZris sakurTxevlis baqnis analogi, romelic didi de-dis kultTan aris dakavSirebuli. didi deda, igive RmerTebis deda sakurTxevelTanaa gamosaxuli. graklian goraze ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxel-mwifo universitetis arqeolo-gebma gaTxrebi 2007 wels daiw-yes, sadac Tsu studentebisTvis samecniero-savele praqtikis baza Camoyalibda. wlis dasawyisSi graklian goras erovnuli kate-goriis Zeglis statusi mieniWa.

unikaluri aRmoCena

Page 4: universiteti - ივანე ჯავახიშვილის ... N52.pdfurad gamoiyenon is Sesa-Zlebloba, rasac maT saxel-mwifo aZlevs. es aris maTi warmatebuli cxovrebis, ganviTarebis

4

universiteti

gazeTi momzadda Tsu sazogadoebasTan urTierTobis departamentis mier. sakontaqto informacia _ tel: 2 22 23 91; el.fosta: [email protected]; veb-gverdi: www.tsu.edu.ge

„Tsu- sa bav Svo uni ver si te ti“, ro-me lic ax la uk ve „Tsu uwy ve ti ga-naT le bis cen tris“ Se mad gen lo ba Si a, 2015-2016 sas wav lo wels axa li, uf ro mas Sta bu ri Se mec ne biT -sa gan ma naT-leb lo prog ra miT xvde ba.

„sa bav Svo uni ver si te tis“ er T-erT po pu la rul prog ra mas mos wav le e bi-saT vis Cve ni uni ver si te tis gac no ba war mo ad gens. mas Si Se dis eq skur si e bi I kor pus Si, Tsu -is mu ze u meb Si, bib li-o Te ka Si, sas wav lo Tu kvle viT la bo-ra to ri eb Si. mos wav le ebs sa Su a le ba aqvT ase ve da es wron leq ci ebs, mo na-wi le o ba mi i Ron la bo ra to rul mu Sa-o ba Si, kon fe ren ci eb Si, viq to ri neb Si, eq skur si eb sa da a.S., rom le bic fa kul-te tis spe ci fi kis gaT va lis wi ne biT, sxva das xva me To do lo gi i Ta da for miT xor ci el de ba.

mos wav le e bi sa da uni ver si te tis da ax lo e bas em sa xu re ba „sa bav Svo uni-ver si te tis“ pro eq ti „Tsu- des pa ni“, ro me lic uk ve oTxi we li a, rac mo xa-li se stu den te bis mo na wi le o biT mim-di na re obs. igi Tsu stu den te bis mi-er sa ku Tar sko leb Si uni ver si te tis pre zen ta ci as, stu den tu ri cxov re bis gac no bas, sa u ni ver si te to prog ra me-bis Se sa xeb mos wav le e bis in for mi re-bas gu lis xmobs. aR sa niS na via sa bav Svo uni ver si te ti sa da zust da sa bu ne bis-

mety ve lo mec ni e re ba Ta fa kul te tis ba za ze ar se bul `Tsu eko klu bis~ Ta-nam Srom lo ba, ro me lic sxva das xva kon kur se bis, viq to ri ne bis, eq skur si-e bis mowy o bas gu lis xmobs.

`sa bav Svo uni ver si te tis~ sa gan-ma naT leb lo saq mi a no bis er T-erT Zi ri Tad for mas sko lis mos wav le e bi-saT vis Se mec ne bi Ti sa leq cio kur se bi war mo ad gens. fa kul te teb ze „nor CTa sko le bis“ sa xiT mim di na re obs: „norC as tro nom Ta sko la“ (me ca di ne o be bi pla ne ta ri um Si tar de ba), „norC eko-no mis tTa sko la“, „norC eq spe ri men-ta tor fi zi kos Ta sko la“ da a.S. di di po pu la ro biT sar geb lobs in ter dis-cip li na ru li leq ci e bis kur se bi zust da sa bu ne bis mety ve lo mec ni e re beb Si da sa zo ga do eb riv mec ni e re beb Si. es uka nas kne li mo ma val sas wav lo wels mos wav le Ta wi na Se uf ro dax ve wi li da mra val fe ro va ni prog ra miT war sdge-ba. yve la es prog ra ma mos wav le e bi-saT vis ufa so a.

uax lo es pe ri od Si ie geg me ba ase ve fa si a ni sa gan ma naT leb lo prog ra me-bis da ner gvac. pir vel etap ze es iq ne ba grZel va di a ni tre ning kur se bi ma Te ma-ti ka Si, fi zi ka sa da qi mi a Si, mec ni e re-biT da in te re se bu li me-7 – 11 kla se bis mos wav le e bis Tvis. spe ci a lu rad Sed-ge ni li prog ra me bi mo i cavs ro gorc

sas ko lo prog ra me bis sa kiTx ebs, ase ve Te mebs, rom leb sac sas ko lo prog ra-ma ar iT va lis wi nebs. kur sebs Tbi li-sis sa xel mwi fo uni ver si te tis pro-fe so re bi ga uZR ve bi an. me ca di ne o be bi kvi ra Si er Txel, Sa baTs an kvi ras Ca-tar de ba. Sem dgom etap ze am prog ra mas ucxo ene bi da sxva sa bu ne bis mety ve lo sag ne bic da e ma te ba.

axa li sas wav lo wlis Tvis sa bav-Svo uni ver si tet ma mSob leb Tan Ta nam-Srom lo bis ga aq ti u re bis axa li stra-te gia da i sa xa. da geg mi lia sis te ma tu-ri Sex ved re bi mSob leb Tan ro gorc Tbi li sis, ase ve re gi o nis sko leb Si, kon kre tu li, aq tu a lu ri prob le me-bis gan xil va. „sa bav Svo uni ver si te-ti“ mSob lebs „Tsu mSo bel Ta klub Si“ ga wev ri a ne ba sac sTa va zobs. klu bis wev re bi saT vis mo ewy o ba leq ci e bi aR-zrdi sa da ga naT le bis sxva das xva aq tu-a lur Te meb ze, sa ub re bi mec ni e reb Tan, mwer leb Tan, sa zo ga do e bis Tval sa Ci-no moR va we eb Tan. Sex ved re bis dros mSob lebs Se eZ le baT Se kiTx ve bis das-ma, prob le me bis, sir Tu le e bis gan xil-va, ga moc di le bis ga zi a re ba. klub Si ga wev ri a ne bis msur ve le bi „sa bav Svo uni ver si tets“ „Tsu mSo bel Ta klu bis“ eleq tro nul mi sa mar Tze un da da u kav-Sir dnen: msho bel ta. klu bi@ tsu. ge.

`sabavSvo universiteti~ axal saswavlo wels siaxleebiT xvdeba

Tsu arqeologebis aRmoCena Wuberis xeobaSi

studenturi literaturuli konkursi `Semodgomis legenda 2015~

axali proeqti axalgazrdul problemebze

meS vi de we lia Tbi li sis sa xel mwi-fo uni ver si te ti kom pa nia „je o sel-Tan“ er Tad Ta vis er T-erT yve la ze war ma te bul li te ra tu rul pro eqts _ „Se mod go mis le gen da“ ata rebs. am pe-ri od Si ara er Ti sa in te re so av to ri aR moC nda, ara er Tma stu den tma ga im ya-ra sa ku Ta ri li te ra tu ru li Se saZ leb-lo be bis rwme na, pir ve li se ri o zu li sam wer lo na bi je bi ga dad ga.

am je ra dac kon kur sis ir ga ni za to-re bi sa qar Tve los mas Sta biT yve la umaR le si sas wav leb lis stu dents mo-u wo de ben mo na wi le o ba mi i Ron axal kon kur sSi, rom lis de vi zic wels aris „ki bis efeq ti“.

„Tu xar Se moq me de bi Ti ni WiT da-jil do e bu li, Tu giy vars li te ra-tu ra _ Tbi li sis sa xel mwi fo uni-ver si te ti da kom pa nia „je o se li” gTa va zobT stu den tur li te ra tu rul kon kurss „Se mod go mis le gen da“. - naT-qva mia or ga ni za tor Ta mo wo de ba Si. wels le gen dis fi na lur turs yva-rel Si, ili as tbis pi ras mde ba re qar Tu li Sa to _ ro i al ba to ni umas-pin Zlebs. ga a ta reT Se mod go mis sa mi da u viwy a ri dRe ka xeT Si, ga a cocx leT Tqve ni li te ra tu ru li gmi re bi da ga a ca niT isi ni mTel sa qar Tve los.

li te ra tu rul ma kon kur sma star ti 14 seq tem bers ai Ro da or eta pad Ca tar-de ba:

I eta pi – Si da Se sar Ce vi tu ri. mo na-wi le o bis msur ve leb ma, 11 oq tom bris CaT vliT, kon kur sis el .fos ta ze – she­mod go mis ­le gen da@ tsu. ge un da ga mo ag-zav noT:

pro za u li naS ro mi (an nawy ve ti) na-beW di sa xiT, ara nak leb er Ti da ara u-me tes sa mi Ta ba xis gver di sa; Jan ri da Te ma Se uzR u da vi a;

Sevsebuli anketa.

uni ver si te tis Ji u ri Si da Se sar Cev tur Si ga mo av lens 10 fi na lists, rom-le bic me o re tur Si ga da i nac vle ben da mTa va ri kon kur sis – im pro vi za ci u li tu ris mo na wi le e bi gax de bi an.

Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si te-tis fu lad pre mi as da kom pa nia „je o-se lis“ pri zebs ga mar jve bu li sa me u li mi i Rebs:

I ad gi li – 1000 la ri da kon kur sis sim bo lo;

II ad gi li – 700 la ri;III ad gi li – 500 la ri.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis student-arqeologebma svaneTSi, Wu-beris xeobaSi aRmoaCines rkinis xanis metalurgiuli qurebi, rkinis qvis karierebi. es aRmoCena kidev erTxel adasturebs urartul lursmul war-werebsa da Zvel berZnul wyaroebSi mocemul informacias dRevandeli saqarTvelos teritoriaze rkinis

warmoebis Sesaxeb.Tsu humanitarul mecnierebaTa

fakultetis arqeologiis saswav-lo-samecniero institutis svaneTis arqeologiurma eqspediciam Wuberis xeobis sofel laxamSi, nalSkidiSSi (namWeduri) 50-60 heqtarze ganfenili metalurgiuli saxelosnoebi gaTx-ara. eqspediciis xelmZRvanelis, Tsu asocirebuli profesoris zviad kvi-cianis gancxadebiT, „studentTa sas-wavlo-samecniero praqtikis dros aRmoCenili rkinis qurebi, aseve gada-muSavebis Sedegad narCeni masalebi - rkinis naRvenTebi, Tavad gadamuSvebu-li rkina, qviT naSeni da SebaTqaSebu-li qurebi - Zveli welTaRricxvis me-8-me-7 saukuneebiT TariRdeba. dafiq-sirebuli masalis raodenoba da ter-itoriis masStabi gvaZlevs imis Tqmis saSualebas, rom svaneTSi, raWisa da mdinare Worixis auzSi mopovebuli rkiniT im periodSi ara mxolod kolx-

eTi, aramed wina aziis saxelmwifoe-bic maragdeboda. im periodSi rkinis mopoveba da damuSveba maRali civi-lizaciis arsebobis maCvenebeli iyo.“ eqspediciis xelmZRvanelis zviad kvi-cianis TqmiT, Tsu studentTa saswav-lo-samecniero praqtikis fargleb-Si dazverviTi samuSaoebi Catarda Wuberis xeobis kidev erT sofelSi - larilarSi. gasuli saukunis 80-ian wlebSi Tsu profesoris SoTa CarT-lanis xelmZRvanelobiT aRmoCenili da Seswavlili, adreantikuri xanis da elinistur xanis ori kremaciuli samarovnis mimdebare teritoriaze Tsu studenebma kidev erTi kremaci-uli moedani daafiqsires. eqspediciis xelmZRvanelis gancxadebiT, krem-aciuli samarovani soflis mosaxlis kerZo teritoriazea da SeTanxmebis SemTxvevaSi samarovnebis gaTxras da Seswavlas Tsu arqeologiuri eqspedi-cia Semodgomaze daiwyebs.

orSabaTs ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi satelevizio proeqt ,,super-ego”-s prezentacia gaimarTeba. ,,super-ego” Tsu-is gadacema ,,universitetis” Semadgeneli proeqtia, romelic yovel meore SabaTs gava sazogadoebrivi mauwyeblis meore arxis eTerSi. ,,super-egos” mTavari aqtorebi Tsu-is studentebi iqnebian. proeqts waruZRvebian: Jurnalisti Tamar Ciqovani, fsiqologi ramaz sayvareliZe, sociologi iago kaWkaWiSvili da musikosi zaza xuciSvili.

proeqt ,,super-egos” amocanaa _ universitetis sivrceSi aRdges diskusiuri saubrebis tradicia axalgazrdul problematikaze axal TaobaSi jansaRi faseulobebis damkvidrebis mizniT. proeqts Tsu-is gazeT ,,Tbilisis universitetis” redaqciasTan arsebuli SemoqmedebiTi jgufi ganaxorcielebs. satelevizio produqti Tsu-is ,,multimediacentris” bazaze momzaddeba.

RonisZiebaze aseve Sedgeba musikos zaza xuciSvilis mier proeqt ,,super-ego”-sTvis specialurad dawerili simRerisa da klipis prezentacia.

prezentacias daeswrebian Tsu-is reqtori vladimer papava, saqarTvelos sportisa da axalgazrdul saqmeTa saministros warmomadgenlebi, universitetis profesorebi, studentebi da mowveuli stumrebi.

cerebruli insultis problema uaRresad aqtualuria. igi, rogorc mozrdilTa sikvdilobis mizezi, meore adgilzea miokardiumis infarqtis Semdeg da udavo lideria, rogorc funqciuri unarSezRudulobis da myari invalidobis gamomwvevi daavadeba. gansakuTrebiT maRalia insultis socialur-ekonomikuri tvirTi sazogadoebaze _ ganviTarebul qveynebSi insultiT gamowveuli wliuri ekonomikuri zarali ramodenime aTeul miliard dolars aRwevs. aranakleb aqtualuria insultis problema saqarTveloSi da samxreT kavkasiis regionSi, sadac epidemiolgiuri kvlevebis Sedegebis mixedviT, gamovlinda daavadebiT gamowveuli morbidobis da letalobis gansakuTrebiT maRali maCveneblebi.

problemis aqtualobidan gamomdinare, insultis msoflio organizaciis egidiT, TbilisSi ukve meeqvsed (yovel 3 weliwadSi erTxel) Catarda saerTaSoriso konferencia, romelic mieZRvna daavadebis prevenciis, diagnostikis da mkurnalobis aqtualur sakiTxebs. konferencia gaimarTa Tbilisis saxelmwifo universitetis medicinis fakultetis, saqarTvelos insultis asociaciis da petre sarajiSvilis saxelobis nevrologiis institutis egidis qveS. masSi monawileobden 20-ze meti qveynis sxvadasxva universitetis samedicino fakultetebisa da samedicino centrebis wamyvni mecnier-mkvlevarebi da cnobili eqim-nevrologebi, romlebic insultis dargSi moRvaweoban. Sexvedris monawileTa Soris aSS-is, germaniis federaciuli republikis, israelis, ungreTis, italiis, kanadis, portugaliis, SvedeTis, TurqeTis, espaneTis, didi britaneTis, poloneTis, xorvatiis, saqarTvelos, azerbaijanis, somxeTis, yazaxeTis, yirgizeTis, ukrainis, uzbekeTis, TurqmeneTis warmomadgenlebi gaxldnen. mniSvnelovania, rom Catarebuli konferencia dafinansebuli iyo SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier. insultis msoflio organizaciis me-6 konferencia “Tbilisi 2015: insultis prevencia, diagnozireba da mkurnaloba” gaimarTa sastumro „qorTiard meriotSi “ a.w. 24-26 seqtembers.

TbilisSi, insultis msoflio organizaciis egidiT, saerTaSoriso konferencia gaimarTa

saerTaSoriso skola-konferencia Teoriul

fizikaSiivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo

universitetSi mesame saerTaSoriso skola-konferen-cia Teoriul fizikaSi gaixsna. RonisZieba `folksvagen-is fondis~ mier dafinansebuli regionuli saganmanaT-leblo qselis farglebSi tardeba, romelic aerTianebs bonis, Tbilisis, erevnis da zigenis universitetebs. „universitetSi amgvari RonisZiebebis Catarebis sakma-od didi xnis tradicia gvaqvs da mTavari idea mdgomare-obs imaSi, rom axalgazrdebs, gansakuTrebiT ki stu-dentebs, hqondeT saSualeba pirveli xelidan miiRon samecniero informacia da SeuerTdnen saerTaSoriso samecniero TanamSromlobasa da Tanamegobrobas“,- ga-nacxada Tsu reqtoris moadgilem merab eliaSvilma. SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis general-uri direqtoris marine CitaSvilis TqmiT, „es konferen-cia aris faqtobrivad gagrZeleba im tradiciisa, romelic saqarTveloSi arsebobs TiTqmis 30 welze metia. misasalme-belia is faqti, rom es skola orientirebulia axalgazrda mecnierebze, maT waukiTxaven leqciebs da eqnebaT wvdoma yvelaze ufro maRali indeqsis mqone mecnierebTan.