ure otan-litu 2/05/02 9 58 page 1 - nato.int · nato plėtra Į ateit ... 2/05/02 9: 58 page 2. 4...

brochure OTAN-LITU 2/05/02 9:58

Pratarmė

3

4 puslapis

6 puslapis

9 puslapis

11 puslapis

13 puslapis

3

15 puslapis

Turinys

��

��

��

Aljanso ištakos

Saugumo kūrimas per partnerystę

NATO plėtra

Į ateitį

Kaip NATO veikia

Aljanso transformacija

Pastarąjį dešimtmetį NATO daugiausia dėmesio skyrė santykių

su naujaisiais Europos ir Vidurio Azijos partneriais plėtojimui

saugumo srityje. Nors pagrindinis Aljanso uždavinys išlieka užtikrinti

kolektyvinę savo narių gynybą, NATO persitvarkė siekdama padėti

užtikrinti didesnį saugumą visoje Euroatlantinėje erdvėje. Šiuo metu

Aljansas yra naujų glaudžių saugumo santykių visame regione

varomoji jėga. Keturiasdešimt šešios valstybės – NATO narės,

buvusio Varšuvos pakto šalys ir net neutralios valstybės – dabar

kartu dalyvauja pratybose, kartu aptaria saugumo klausimus ir net

bendrai vykdo taikos palaikymo operacijas.

Šios išplėtotos sistemos vertė labai aiški. Visos šalys turi struktūrą,

per kurią jos gali sustiprinti savo saugumą. Nereikia jokių mažų,

konservatyvių regioninių aljansų. Nereikia jokių vienašališkų

sprendimų. Per Partnerystės taikos vardan programą ir Euroatlantinę

partnerystės tarybą buvo suformuoti nauji saugumo santykiai,

skatinantys prisidėti ir bendradarbiauti. Vien tai, mano manymu, yra

didžiulė pažanga lyginant su praeitimi, ir kartu svarbus indėlis į

būsimų kartų saugumą.

Lord RobertsonNATO generalinis sekretorius

brochure OTAN-LITU 2/05/02 9:58

4

Pirmoji NATObūstinė Londone.

Šeštajame irseptintajamedešimtmetyje NATObūstinė buvoParyžiuje.

Dabartinė NATObūstinė Briuselyje.

�

�

�

Aljanso ištakos Įtraukdamas į Vakarų Europos gynybą Šiaurės

Ameriką, Aljansas pademonstravo, kad bet koks

politinės ar karinės prievartos prieš Vakarų Europą

bandymas žlugs. Kartu jis suformavo sistemą,

apsaugančią nuo karinio nacionalizmo atgimimo

Europoje.

Visais šiais atžvilgiais Aljansas pilnai atliko savo

užduotį. Europos valstybių vyriausybių prašymu

Europoje dislokuotos Amerikos karinės pajėgos

padėjo atgrasinti Sovietų Sąjungą nuo minties, kad

agresija galėtų pasisekti. Dar daugiau, buvę priešai

pamažu tapo sąjungininkais. 1952 metais prie

Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija, po trejų metų

Vokietijos Federacinė Respublika, o 1982 metais –

Ispanija.

Aljanso dėka Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika ne

tik kartu apgynė savo nepriklausomybę, bet ir

pasiekė neprecedentinį stabilumo lygį. Iš tiesų,

NATO užtikrintas saugumas buvo vadinamas

"deguonimi klestėjimui", ir padėjo pagrindus

Europos ekonominiam bendradarbiavimui bei

integracijai. Jis taip pat paruošė dirvą šaltojo karo ir

Europos pasidalijimo pabaigai dešimtojo

dešimtmečio pradžioje.

5

Beveik trisdešimt metų Berlyno siena buvo Europos padalinimo simbolis.�

asibaigus Antrajam pasauliniam karui, Rytų

ir Vakarų Europa buvo padalinta ideologinių

ir politinių šaltojo karo nesutarimų. Rytų Europa

pateko į Sovietų Sąjungos įtakos sferą. 1949

metais dvylika šalių iš abiejų Atlanto pusių,

siekdamos apsisaugoti nuo pavojaus, kad Sovietų

Sąjunga sieks išplėsti savo dominavimą ir į kitas

Europos dalis, įkūrė Šiaurės Atlanto Sutarties

Organizaciją (NATO).

Nuo 1947 iki 1952 metų Maršalo planas užtikrino

priemones Vakarų Europos ekonomikai

stabilizuoti. NATO, kaip politinio ir karinio aljanso,

vaidmuo buvo užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš

bet kokios formos agresiją ir sukurti saugią aplinką

demokratijos vystymuisi ir ekonomikos augimui.

Tuometinio JAV prezidento Harry S Truman

žodžiais, Maršalo planas ir NATO buvo "dvi to

paties riešuto pusės".

NATO įsteigusios valstybės – Belgija, Danija,

Didžioji Britanija, Islandija, Italija, Jungtinės

Amerikos Valstijos, Kanada, Liuksemburgas,

Norvegija, Olandija, Portugalija ir Prancūzija –

įsipareigojo ginti viena kitą karinės agresijos prieš

bet kurią iš šių šalių atveju. Šeštojo dešimtmečio

P

pradžioje tarptautinių įvykių raida, kurios

kulminacija buvo Korėjos karo įsiliepsnojimas,

atrodo, patvirtino Vakarų būgštavimus dėl

tiesioginių ir netiesioginių Sovietų Sąjungos

ekspansionistinių ambicijų. Todėl šalys NATO

narės padidino savo pastangas sukurti karines

struktūras, reikalingas bendros gynybos

įsipareigojimams įgyvendinti. Nepaisant to, NATO

išliko politikų vadovaujama organizacija, tenkinanti

visų savo narių interesus, priešingai nei 1955

metais suformuotas Varšuvos blokas, kuris visų

pirma buvo Sovietų Sąjungos politinio ir karinio

dominavimo Rytų Europoje įrankis.

brochure OTAN-LITU 2/05/02 9:58 Page 4

Atlanto bendradarbiavimo tarybą, kuri vėliau

buvo pervadinta į Euro-Atlanto partnerystės

tarybą, o vėliau per Partnerystės taikos labui

programą. Tolesni svarbūs žingsniai buvo trijų

naujų NATO narių – Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos

– priėmimas ir bendradarbiavimo su Rusija ir

Ukraina plėtra. Aljansas, siekdamas prisitaikyti

prie naujos Europos saugumo situacijos, taip pat

išgyveno radikalių vidinių pokyčių procesą. Jis

pradėjo transformuoti savo karines struktūras ir

pajėgas, kad bendradarbiaujant su naujomis

šalimis partnerėmis, jos galėtų imtis krizių

valdymo, taikos palaikymo ir taikos užtikrinimo

užduočių. Dar gerokai prieš pasibaigiant šiam

procesui, Aljansas faktiškai jau vykdė karines

operacijas stebėdamas ir įgyvendindamas Jungtinių

Tautų rezoliucijas, susijusias su buvusia Jugoslavija.

Pasirašius Daitono sutartį, kuria 1995 metais buvo

užbaigtas karas Bosnijoje ir Hercogovinoje, NATO

atliko svarbų vaidmenį sukurdamas Įgyvendinimo

pajėgas (IFOR), o po to Stabilizavimo pajėgas

(SFOR), kurios užtikrino sutarties įgyvendinimą ir

paruošė pagrindą būsimai taikai. Po kelerių metų,

1999-aisiais, Aljansas įsikišo Kosove pradėdamas

oro kampaniją prieš Jugoslavijos Federacinę

Respubliką, kuria buvo siekiama nutraukti masinį

Kosovo albanų žmogaus teisių pažeidinėjimą ir

sustabdyti konflikto plitimą regione.

6

NATO sąjungininkai ir partneriai bendradarbiauja įvairiose srityse, įskaitant ir taikos palaikymo misijas Balkanuose.

altojo karo metais NATO vaidmuo ir tikslas

buvo aiškiai pagrįsti Sovietų Sąjungos

keliamos grėsmės buvimu. Dešimtojo

dešimtmečio pradžioje Varšuvos blokas,

primygtinai reikalaujant išsilaisvinusioms Rytų

Europos šalims, buvo panaikintas, o Sovietų

Sąjunga iširo. Išnykus tradiciniam priešui, kai

kurie apžvalgininkai manė, kad NATO jau

nebereikalingas, ir kad ateityje gynybos išlaidos ir

investicijos į ginkluotąsias pajėgas turėtų būti

stipriai sumažintos.

Tačiau nepaisant Sovietų Sąjungos iširimo, viltys,

kad įsiviešpataus taika, pasirodė esą per

ankstyvos. Greitai paaiškėjo, kad pasibaigus

šaltajam karui galbūt ir išnyko tiesioginė karinė

grėsmė, bet kai kuriose Europos dalyse

nestabilumas tik padidėjo. Buvusioje Jugoslavijoje

ir kai kuriose buvusios Sovietų Sąjungos dalyse

įsiplieskė regioniniai konfliktai, dažnai kurstomi

etninės ir religinės įtampos, bei gręsiantys išplisti

į gretimas teritorijas. NATO šalys greitai priėjo

išvados, kad jų kolektyvinės gynybos

įsipareigojimai ir NATO užtikrinamas

bendradarbiavimas ir toliau išlieka geriausias jų

saugumo garantas.

Be to, nors karinės invazijos tikimybė gali būti

visai nedidelė, naujos politinio ir karinio

bendradarbiavimo formos galėtų būti pritaikytos

sprendžiant naujas problemas, pavyzdžiui,

etninius konfliktus, taip pat puoselėjant stabilumą

bei saugumą visoje Europoje.

Siekiant šio tikslo, NATO per pastarąjį

dešimtmetį iš glaudaus vieningo aljanso,

atsakingo už kolektyvinę gynybą, tapo

valstybių bendradarbiavimo platesniame

saugumo kontekste centru. Nuo 1990 metų buvo

palaikomi nuolatiniai ryšiai su buvusiomis

Varšuvos bloko šalimis ir naujomis

nepriklausomomis buvusios Sovietų Sąjungos

respublikomis, pirmiausia įsteigiant Šiaurės

Š

Aljanso

transformacija

Pasibaigus šaltajam karui, atsitiko sunkiai įsivaizduojamasįvykis. 1990-aisiais metais, prasidėjus naujiems Rytų ir Vakarųsantykiams, Maskvoje apsilankė tuometinis NATO GeneralinisSekretorius Manfredas Viorneris.

7

� � �

�

�


ienas svarbiausių NATO sėkmės faktorių

yra sprendimų priėmimo procesas,

pagrįstas visuotiniu sutarimu. Nėra jokios

balsavimo sistemos, visi sprendimai turi būti

priimami vienbalsiai. Prieš priimant svarbius

sprendimus dažnai reikalingos išsamios

konsultacijos ir diskusijos. Nors ši sistema

pašaliniam stebėtojui gali atrodyti lėta ir

griozdiška, ji turi du didelius privalumus: visų

pirma gerbiamas kiekvienos šalies narės

suverenumas ir nepriklausomybė, o antra, kai

sprendimas jau priimtas, visos šalys jį visiškai

palaiko ir įsipareigoja įgyvendinti.

Svarbiausias NATO sprendimų priėmimo

organas yra Šiaurės Atlanto taryba, kurioje

kiekvieną šalį narę atstovauja nuolatinis

ambasadoriaus rango atstovas, padedamas

valstybės delegacijos, sudarytos iš diplomatinio

sekretoriato ir patarėjų. Taryba ambasadorių

lygiu susitinka mažiausiai kartą per savaitę. Taip

pat vyksta reguliarūs tarybos susirinkimai

užsienio reikalų ir gynybos ministrų lygiu ir kas

kiek laiko valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu.

Šiaurės Atlanto taryba yra įsteigusi daug jai dirbti

padedančių komitetų ir planavimo grupių. Šie

organai taip pat renkasi įvairiais lygiais NATO

politinėje būstinėje Briuselyje arba įvairiose

šalyse narėse.

V

9

Kaip NATO

veikia

Aljanso transformacija� � �

NATO taip pat pradėjo keletą kitų iniciatyvų,

skirtų spręsti būsimas saugumo problemas.

Svarbiausios iš jų yra Gynybos galimybių

iniciatyva (DCI), Europos saugumo ir gynybos

tapatumo (ESDI) Aljanse plėtra bei Masinio

naikinimo ginklų centro, siekiančio pagerinti

Aljanso galimybes reaguoti į šių ginklų keliamą

grėsmę ir sustabdyti jų plitimą, įsteigimas.

Gynybos galimybių iniciatyva skirta užtikrinti, kad

sąjungininkai ne tik ir toliau galėtų veikti

suderintai, bet ir pagerintų ir atnaujintų savo

pajėgumus spręsti naujas saugumo problemas.

Per DCI sąjungininkai susitelkia prie tų sričių,

kurios yra lemiamos dabartinėms ir būsimoms

operacijoms, pavyzdžiui, pajėgų mobilumas, jų

logistinis palaikymas, jų valdymas ir kontrolė.

Europinės Aljanso pusės stiprinimo per ESDI

tikslas yra leisti Europos sąjungininkams prisiimti

didesnę atsakomybę saugumo ir gynybos

klausimais. Naudodamiesi NATO lėšomis ir

pajėgumais, Europos sąjungininkai galės atlikti

operacijas, kuriame Aljansas kaip visuma kariniu

atžvilgiu nedalyvauja. Tokios operacijos galėtų

būti vykdomos, pavyzdžiui, vadovaujant Europos

Sąjungai. Šiuo metu ruošiami susitarimai tarp

NATO ir Europos Sąjungos, kad tai būtų

įmanoma. Europos šalių vaidmens stiprinimo

rezultatas taip pat bus teisingesnis saugumo

naštos ir atsakomybės paskirstymas tarp abiejų

Atlanto pusių, sukuriant labiau subalansuotus

transatlantinius santykius, pritaikytus XXI

amžiaus poreikiams.

8

Pasibaigus šaltajam karui, prasidėjo buvusių priešininkųkonsultacijos. Šiandien NATO nariai ir jų partneriai reguliariaiaptaria saugumo klausimus.

NATO vadovauja Generalinis sekretorius,

skiriamas maždaug ketveriems metams. Tai

patyręs valstybės veikėjas iš kurios nors šalies

narės. Generalinis sekretorius pirmininkauja

Šiaurės Atlanto tarybos posėdžiams ir kitiems

svarbiems NATO organams, ir padeda

NATO generalinis sekretorius Lordas Robertsonaspirmininkauja Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžiui.�

� � �

�


varbus NATO transformacijos tikslas buvo

saugumo ir stabilumo stiprinimas per

dialogą ir bendradarbiavimą su savo buvusiais

priešininkais kuriant pasitikėjimą ir supratimą.

Pirmasis žingsnis šia kryptimi buvo Šiaurės

Atlanto bendradarbiavimo tarybos įsteigimas

S

1110

� � �

valstybėms narėms pasiekti vieningą nuomonę.

Vadovauti kasdienei Aljanso veiklai jam padeda

tarptautinis sekretoriatas.

NATO neturi nuosavų nepriklausomų ginkluotųjų

pajėgų. Didžiajai daliai NATO turimų pajėgų

vadovauja bei kontroliuoja konkrečios valstybės,

kol šios pajėgos šalių narių nepaskiriamos imtis

užduočių, susijusių su naujomis kolektyvinės

Kaip NATO veikia� � �

gynybos sferos misijomis, pavyzdžiui, taikos

palaikymo ar taikos užtikrinimo. NATO politinių ir

karinių struktūrų vaidmuo yra suteikti politinius

įgaliojimus ir užtikrinti bendrą karinį planavimą,

reikalingą nacionalinėms pajėgoms atlikti šias

užduotis, bei suformuoti organizacines

struktūras, reikalingas jungtiniam vadovavimui,

kontrolei, mokymams ir pratyboms.

1991 metais. Vėliau pervadinta į Euro-Atlanto

partnerystės tarybą, ji tapo pagrindiniu NATO

narių ir NATO nepriklausančių šalių konsultacijų ir

bendradarbiavimo forumu. Praktinis visų

Euroatlantinės partnerystės tarybos narių

solidarumas taip pat buvo išreikštas vieningu

pasipriešinimu terorizmui. Smerkdamos 2001 m.

rugsėjo 11 dienos teroristų atakas prieš Jungtines

Amerikos Valstijas, EAPT narės įsipareigojo

visomis pastangomis kovoti su terorizmo rykšte ir

patvirtino savo įsitikinimą, kad partnerystės ir

bendradarbiavimo idealai nugalės.

1994 metais NATO pasiūlė Partnerystės taikos

vardan programą. Tai plati programa, skirta

padėti joje dalyvaujančioms šalims

restruktūrizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, kad

šios galėtų atlikti tinkamą vaidmenį

demokratinėje visuomenėje. Pritaikyta prie

individualių kiekvienos šalies poreikių, ši

programa siūlo praktinio bendradarbiavimo

įvairiose srityse galimybes, leisdama dalyviams

pasirinkti iš programos tiek, kiek reikia pagal

� Daugianacionalinės pajėgos atstato tiltą Bosnijoje.

Saugumą siekiama užtikrinti bendrai: desanto pratybos, kuriose dalyvauja portugalų, prancūzų ir rumunų kariai.

Ukrainos kareivis dalyvauja manevruose.

Saugumo kūrimas per

partnerystę

�

�


13

Saugumo kūrimas per partnerystę� � �

savo saugumo poreikius. Veikla apima karines

pratybas ir pasitarimus, seminarus ir mokymo

kursus. Ypač daug dėmesio skiriama padaryti

karines pajėgas skaidresnes ir atskaitingas

rinkėjams. Partnerystės taikos vardan

programoje įgauta patirtis reikšmingai padėjo

šalims bendradarbiaujant taikos palaikymo

pajėgose, pavyzdžiui, Stabilizavimo pajėgose

(SFOR) Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Kosovo

pajėgose (KFOR).

1997 metais NATO ir Rusija bei NATO ir

Ukraina taip pat suteikė savo dvišaliam

bendradarbiavimui formalesnį pagrindą.

Reguliarioms konsultacijoms ir diskusijoms

saugumo klausimais palengvint i buvo

įsteigta NATO ir Rusijos nuolatinė jungtinė

taryba bei NATO ir Ukrainos komisija. Šiuose

susirinkimuose svarstomi įvairūs klausimai – nuo

taikos palaikymo Balkanuose, krizių valdymo ir

12

masinio naikinimo ginklų neplatinimo, iki

nusiginklavimo, aplinkos apsaugos ir civilinės

saugos planavimo. Abi šalys kartu su kitomis

šalimis partnerėmis prisidėjo prie NATO taikos

palaikymo Bosnijoje ir Hercogovinoje pastangų.

1999 metais dėl aštrių nesutarimų ryšium su

NATO sprendimu imtis karinių veiksmų siekiant

nutraukti humanitarinę katastrofą Kosove,

Rusijos Federacija sustabdė savo dalyvavimą

NATO ir Rusijos nuolatinėje jungtinėje taryboje.

Tačiau krizei baigiantis Rusija sutiko savo

pajėgomis prisidėti prie KFOR. Prie KFOR

pajėgų prisidėjo ir Ukraina. NATO ir Rusijos

bendradarbiavimas ir konsultacijos Nuolatinės

jungtinės tarybos rėmuose 2000 metais vėl buvo

pratęsti.

ešimtojo dešimtmečio pradžioje kelios

Rytų Europos šalys nusprendė, kad jų

ateities saugumo interesai geriausiai būtų

užtikrinti prisijungus prie Šiaurės Atlanto Aljanso,

ir paskelbė apie savo ketinimus siekti narystės

NATO. Trys buvusios šalys partnerės – Čekija,

Lenkija ir Vengrija – buvo pakviestos pradėti

prisijungimo derybas ir 1999 metų kovo mėnesį

tapo NATO narėmis, padidindamos šalių NATO

narių skaičių iki devyniolikos. NATO plėtros

tikslas yra padaryti Europą kaip visumą

saugesnę ir stabilesnę, ir nekelia grėsmės jokiai

šaliai. Tai išryškėjo Aljansui įsipareigojus naujų

narių teritorijoje nedislokuoti jokių karinių pajėgų

ar branduolinių ginklų.

Vašingtono aukščiausio lygio susitikime 1999 metų

balandžio mėnesį NATO lyderiai pabrėžė, kad trys

naujieji nariai nebus paskutiniai. Sprendimų dėl

tolesnių narių pakvietimo tikimasi Šiaurės Atlanto

tarybos aukščiausio lygio susitikime 2002 metais.

D

NATO

plėtra

�

1999 metais prie NATO prisijungė trys demokratinėsVidurio Europos valstybės.

� � �

NATO šalių vyriausybės nuolat pabrėžia, kad

Aljanso plėtimasis nėra savaiminis tikslas, o tik

priemonė stiprinti tarptautinį saugumą. Todėl

nauji nariai turi ne tik naudotis narystės

privalumais, bet ir prisidėti prie bendro visų šalių

narių saugumo.

1999 metais Aljansas, siekdamas padėti

suinteresuotoms šalims partnerėms pasiruošti

narystei, pradėjo Narystės veiksmų planą. Planas

parengtas remiantis trijų naujų narių patirtimi

ruošiantis prisijungti prie Aljanso. Narystės

siekiančioms valstybėms jis siūlo praktinius

patarimus ir pagalbą per jų individualias

Partnerystės taikos vardan programas.

Daugiausia dėmesio čia skiriama su naryste

�

Prancūzų minų specialistas moko Gruzijos ir JAVjūrų pėstininkus. �Mobili rusų ligoninė pratybose Islandijoje.


NATO transformacija nesibaigė. Tai

nuolat tęsiamas prisitaikymo ir reformų

procesas, skirtas užtikrinti, kad NATO

galėtų efektyviai spręsti naujas

saugumo problemas Euroatlantinėje

erdvėje. Tačiau nepaisant nuolatinių

pokyčių, esminiai NATO principai išliks

tie patys: principas, kad valstybės gali

užsitikrinti savo saugumą tik veikdamos

kartu, ir svarbiausias principas, kad

Europa ir Šiaurės Amerika yra unikali

bendrus tikslus ir vertybes puoselėjanti

bendruomenė. Remdamasis šiais

fundamentaliais principais, NATO ir

toliau bus efektyvus krizių valdytojas ir

tvirtas pagrindas bendradarbiavimui

saugumo srityje visoje Euroatlantinėje

erdvėje.

Į ateitį

14

NATO plėtra� � �

susijusiems klausimams. Kita vertus, iš narystės

siekiančių valstybių tikimasi, kad jos pasieks tam

tikrų politinių tikslų, įskaitant taikų teritorinių ginčų

sprendimą, pagarbą demokratinėms procedūroms

ir įstatymų viršenybei bei demokratinę ginkluotųjų

�

pajėgų kontrolę. Planas neteikia jokių būsimos

narystės garantijų, tačiau jis padeda valstybėms

pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ir pasiruošti

pareigoms bei atsakomybei, kurią suteiktų narystė

Aljanse.

Valstybės NATO partnerės

19 NATO narių

Viduržemio jūros dialogo valstybės


NATO Office of Information and Press /Bureau de l’information et de la presse de l’OTAN

1110 Brussels / BruxellesBelgium / Belgique

Website: www.nato.intSite web: www.otan.nato.int

E-mail: [email protected]

Ši brošiūra skirta supažindinti šalių NATO partnerių skaitytojus su NATO ir jos politika, todėl ji išleista įvairiomis kalbomis. Daugiauinformacijos apic galima rasti NATO interneto svetainėje www.nato.int U

ND

NA

TO

LIT

0601


ure otan-litu 2/05/02 9 58 page 1 - nato.int · nato plėtra Į ateit ... 2/05/02 9: 58 page 2. 4...

Documents