užsakovas uab „danish abc group“ - baltic...

1

Užsakovas UAB „DANISH ABC GROUP“

GAMYBINIO PASTATO, KARKASINIŲ KONTRUKCIJŲ (NAMELIŲ) SURINKIMUI, STATYBOS POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS

POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITA

2016 M. KLAIPĖDOS RAJONAS

ORIGINALAS

2

TURINYS

I. BENDRIEJI DUOMENYS 4-13

1. Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (uţsakovą) 4

2. Informacija apie ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertintoją 4

3. Ūkinės veiklos analizė 4

3.1. Ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas 4

3.2. Veiklos vykdymo etapai, jų terminai, eiliškumas 7

3.3. Numatomas veiklos vykdymo (objekto naudojimo) laikas 7

3.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rengimo etapo sąsaja su planavimo

ir projektavimo etapais

7

4. Regiono vietos analizė 8

4.1. Nagrinėjamos vietos geografinė ir administracinė padėtis, sklypo plotas 8

4.2. Ţemės naudojimas 10

4.2.1. Esama ţemėnauda 10

4.2.2. Vietovės infrastruktūra 10

4.2.3. Vietovėje esančios vertybės, pastatų išdėstymas 11

4.2.4. Vietovės apsaugos, funkcinės zonos 11

4.2.5. Teritorijų planavimo dokumentai 11

4.2.6. Privaţiavimo keliai 12

4.3. Ūkinės veiklos vietos įvertinimas 12

4.3.1. Vietovės svarba visuomeniniu poţiūriu, ekonominė, archeologinė

vietos reikšmė

12

4.3.2. Vietovės ribos: su gyvenamąja aplinka, viešosios paskirties

pastatais ir rekreacinėmis teritorijomis, kitais svarbiais objektais

12

4.3.3. Sauga, sveikatos prieţiūros prieinamumas, kiti svarbūs su vieta

susiję aspektai

13

II. OBJEKTO SANITARINĖ APSAUGOS ZONA 14

5. Objekto sanitarinė apsaugos zona 14

5.1. Sanitarinės apsaugos zonos plotas 14

5.2. Sanitarinės apsaugos zonos tikslinimas 14

5.3. Ţmonių, gyvenančių sanitarinėje apsaugos zonoje, skaičius 14

III. ESAMOS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS IR VISUOMENĖS

SVEIKATAI DARANČIŲ ĮTAKĄ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

15-37

6. Visuomenės sveikatos ir aplinkos sveikatos analizė 15

6.1. Regiono gyventojų demografiniai rodikliai: gyventojų skaičius, tankumas,

pasiskirstymas pagal amţių, lytį, gimstamumas, mirtingumas, mirties prieţasčių

struktūra, kūdikių mirtingumas, perinatalinis mirtingumas ir/ar kiti reikalingi

rodikliai

23

6.2. Gyventojų sergamumo rodiklių analizė 29

6.3. Darbuotojų skaičius, pasiskirstymas pagal amţių, lytį, sergamumo,

sergamumo su laikinu darbingumo netekimu analizė

31

6.4. Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė, aplinkos sveikatos rodiklių,

susijusių su nagrinėjama veikla, analizė

31

6.4.1. Triukšmas 31

6.4.2. Cheminės medţiagos aplinkos ore 33

6.4.2. Kvapai 37

6.5. Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis (rodikliai apskrities

ir šalies lygiu vertinami kaip papildomi duomenys visuomenės sveikatos

palyginamajai analizei atlikti atitinkamais lygmenimis)

37

IV. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI PROGNOSTINIS VERTINIMAS 38-53

7. Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir rizikos grupių analizė 38

3

7.1. Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė (1 lentelė) 38

7.2. Rizikos grupių populiacijoje analizė ( 2 lentelė) 50

7.3. Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos

vertinimas)

51

7.3.1. Ţalingų veiksnių identifikavimas, pavojingumo nustatymas 51

7.3.2. Dozės ir atsako įvertinimas 52

7.3.3. Poveikio įvertinimas 52

7.3.4. Rizikos apibūdinimas 52

7.4. Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių poveikio visuomenės sveikatai

kokybinis įvertinimas

53

7.5. Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas 53

7.6. Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas 53

7.7. Poveikio ypatybių įvertinimas, siekiant nustatyti identifikuoto ir išanalizuoto

poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą ( 3 lentelė )

53

V. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO METODŲ APRAŠYMAS 55

8. Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai 55

9. Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo prieţastis 55

10. Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos 55

VI. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 56

11. Siūlomos planavimo alternatyvos, emisijos kontrolė, monitoringas ir pan 56

12.Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumaţinimo priemonių, paskatinimo ar

kompensacinių priemonių aprašymas

56

13. Pagrindiniai neigiamą poveikį maţinančių priemonių pasirinkimo argumentai 56

14. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada 56

VII. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 57

PRIEDŲ SĄRAŠAS 58

PRIEDAI 59

Ţemės sklypo nuosavybės dokumentai

Pastato zoninio planavimo brėţinys

Saugos duomenų lapai

Įrenginių charakteristikos

Kadastro ţemėlapio ištrauka. M 1:2000

Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo departamento 2016-

11-18 raštas Nr.(28.3)-A4-11572 dėl foninės aplinkos oro teršalų

Triukšmo sklaidos ţemėlapiai

Oro taršos sklaidos ţemėlapiai

Informacija visuomenei apie parengtą ūkinės veiklos poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo ataskaitą

Visuomenės supaţindinimo protokolas. Viešo supaţindinimo su pvsv ataskaita

dalyvių sąrašas. Visuomenės supaţindinimas su protokolu

Poveikio visuomenės sveikatai vertintojo kvalifikacijos dokumentai

4

I. BENDRIEJI DUOMENYS

1.Informacija apie ūkinės veiklos organizatorių (uţsakovą): įmonės pavadinimas, adresas,

kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, telefaksas

Įmonės pavadinimas PŪV uţsakovas - UAB „DANISH ABC GROUP“, į.k. 304156918

Adresas, telefonas

Agilos g. 18, Triušelių km., LT-92337 Klaipėdos raj. Tel.:

+37065179998, faks.: +37037490394, el. paštas: [email protected]

Organizatorius PŪV organizatorius ir vykdytojas – UAB „BALTIC MODULES“, į.k. 300567352

Kita informacija Agilos g. 18, Triušelių km., LT-92337 Klaipėdos raj. Tel.:

+37065179998, faks.: +37037490394, el. paštas: [email protected]

2.Informacija apie ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertintoją: įmonės

(įstaigos) pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, telefaksas

Organizatorius

MB „Ekuvos projektai“ į.k. 303127575

Liepų g. 64-428, LT-92101, Klaipėda

EKO projektų vadovė Jurgita Eglinskė

tel.8 615 12367, el.p.: [email protected]

Ataskaitos rengėjas UAB „Pajūrio planai“, į.k. 302299127

Vardas, pavardė Direktorius Rolandas Aušra

Adresas, telefonas

Liepų g. 66, LT-92100 Klaipėda

tel./faksas: Nr. 8 46 412418, 8 698 08831

el.p.: [email protected]

Kita informacija

Visuomenės sveikatos prieţiūros veiklos licencija Nr.VSL-251, išdavimo

data 2010 11 15

Poveikio visuomenės sveikatos vertinimo specialistė Vitalija Baltakienė,

licencija Nr. 0423- MP/MH/PV-10, išdavimo data 2010 03 26

3. Ūkinės veiklos analizė

3.1. Ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas

Ūkinės veiklos pavadinimas - Gamybinio pastato, karkasinių konstrukcijų (namelių)

surinkimui, statybai.

Aprašymas - Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas gamybinio pastato,

karkasinių konstrukcijų (namelių) surinkimui, statybai Klaipėdos raj., Dovilų sen., Toleikių

km., Vaidaugų g.1. Gamybinio pastato, karkasinių konstrukcijų (namelių) surinkimui, statyba –

bus vykdoma Klaipėdos raj., Dovilų sen., Toleikių km., Vaidaugų g.1. Statyba bus vykdoma

ţemės sklype, kurio unikalus Nr. 5544-0002-0091, plotas 2,3492 ha. Jame bus statomas

pastatas, kurio plotas apie 0,4400 ha, likusiame bus įrengta mašinų stovėjimo aikštelė bei ţalioji

zona. Sklypo ţemės paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų

teritorijos. Ţemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „Danish ABC Group“. Nuosavybės

dokumentai pateikti priede Nr.1. Planuojamos veiklos – karkasinių namų surinkimas -

vykdytojas: UAB „Baltic Modules“, nuomos pastatytas patalpas iš savininko UAB „Danish

ABC Group“.

mailto:[email protected]



5

Vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus

2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo”

(Ţin., 2007, Nr.119-4877), pareiškiama ūkinė veikla priskiriama: Sekcija Skyrius Grupė Klasė Poklasis Pavadinimas

C APDIRBAMOJI GAMYBA

16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus

baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medţiagų

gamyba

16.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir

pynimo medţiagų gamyba

16.23.20 Medinių surenkamųjų statinių ar jųdetalių gamyba

Statybų metu dirbs 20-40 darbuotojų. Pastačius pastatą ir pradėjus vykdyti ūkinę veiklą

Planuojama, kad bus sukurtos iki 30 naujų darbo vietų, o tai padidins dirbančiųjų skaičių ir

sumaţins bedarbių skaičių vietovėje.

Produkcija: negaminama. Surenkamos medinės konstrukcijos.

Numatomi pajėgumai: pagal uţsakovų poreikius. Veiklos pobūdis bei technologijos: Medţiagos atveţamos į įmonę sunkiuoju transportu.

Didţioji dalis medţiagų atvyksta iš uţsienio. Atvykusios medţiagos iškraunamos krautuvais į

laikymui numatytas vietas. Įmonėje naudojami dyzelinu ir elektra varomi pakrautuvai.

Naudojami įrenginiai:

Oriniai įrankiai: šlifuoklis, vinių šautuvai, suktuvas, raktas.

Akumuliatoriniai: suktuvai, siaurapjūkliai.

Elektriniai: suktuvai, gręţtuvai, adatinės ţirklės skardai, ţirklės skardai, siaurapjūkliai,

kampiniai šlifuokliai, grindų šlifuokliai, halogeniniai šviestuvai, diskiniai pjūklai, gręţimo

įrankiai, suvirinimo aparatas (pusautomatis), frezos, pramoniniai siurbliai.

Staklės: gręţimo, medienos pjovimo, frezavimo, skardų lankstymo, skardų karpymo,

presavimo, obliavimo, šlifavimo, juostinis pjūklas medienai, metalo pjovimo.

Cechą sudaro metalo cechas ir surinkimo cechas. Metalo ceche dirbantys darbuotojai

atveţtas medţiagas sandėliuoja ir suvirina pagal numatytą uţsakymą grindų rėmus bei laiptus

surinkimo cechui. Nedidelė, jau surinktų konstrukcijų dalis sandėliuojama ir laukiama kol bus

galima gabenti į surinkimo cechą.

Surinkimo ceche dirbantys darbuotojai atveţtas medţiagas sandėliuoja joms

priklausančiose vietose. Iš metalo cecho atgabenami metalo rėmai (jeigu jis numatytas pagal

uţsakymą), pradedamos rinkti grindų konstrukcijos. Mediena pagal reikalingus dydţius

supjaustoma iš jau atveţtų medienos lentų. Grindų rėmas apšildomas vata, tiesiamas grindinis

šildymas, elektros instaliacija, uţdengiamos grindų plokštėmis, tiesiama grindų danga.

Sienų, stogo elementų zonose ruošiamos išorinių kampų, sienų ir stogo elementų

konstrukcijos, kurios vėliau montuojamos ant paruoštų grindų.

Sustačius kampus, išorinių sienų elementus ir stogo konstrukciją, pravedama numatyta

elektros instaliacija (interneto lizdai, jungikliai, radiatoriai, ventiliatoriai, lempos, elektros

skydinės ir kt.) ir santechnika (t.y. visas reikalingas vamzdynas, tualetai, kriauklės, dušai,

boileriai ir kt.). Vidinės sienos dengiamos gipsu ir daţomos (vandens pagrindo daţais).

Baldų zonoje renkami baldai (virtuvinės spintelės, persirengimo kabinos), ruošiami

stalviršiai kurie vėliau sumontuojami į namelio vidų pagal poreikį.

Į sienų elementus statomi pagal uţsakymą pagaminti plastikiniai langai ir durys.

Dengiama stogo bituminė danga.

Uţbaigto namelio šonai uţdengiami armuota plastikine plėvele (jeigu šonas atviras) ir

laikomi lauke. Uţsakomas transportas ir namelis su policijos palyda (jeigu reikia) išveţamas į

uostą ar paskirties vietą Lietuvoje.

Pastato zoninio planavimo brėţinys pateikiamas priede Nr.2.

6

Naudojamos ţaliavos: kalibruota mediena, klijuota mediena, fanera, medţio droţlių

plokštės, metalo lankstiniai, metaliniai šveleriai, daţai (vandens pagrindu), gipso plokštės,

stiklo vata, akmens vata, plastikinio rėmo durys/langai, bituminė danga, PVC danga, įvairaus

dydţio varţtai/vinys, santechnikos medţiagos (pvc. vamzdţiai, kriauklės, maišytuvai, boileriai

ir kt.), elektros medţiagos (laidai, kabelio kanalai, šviestuvai ir kt.).

Patalpų valymui bus naudojami minimalūs kiekiai cheminių medţiagų ar preparatų arba

gali būti samdoma valymo įmonė. Pastate bus numatyta patalpa tokių priemonių laikymui.

Vienu metu bus laikoma iki 20 litrų valymo priemonių.

PŪV metu pavojingų cheminių medţiagų ir preparatų, radioaktyviųjų medţiagų,

pavojingų ir nepavojingų atliekų naudojimas nenumatomas.

PŪV vystyti planuojama prisijungti prie esamos gyvenvietės infrastruktūros. Planuojama

ūkinė veikla (PŪV) bus prijungta prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros

skirstomųjų tinklų. Šiuo metu prisijungti prie esamų centralizuotų miesto vandentiekio bei

buitinių nuotekų kanalizacijos tinklų nėra galimybės, todėl planuojamas laikinas sprendinys –

surinkimo talpa bei vietinis vandens gręţinys. Administracinių patalpų šildymas – vietinė

katilinė. Gamybos cecho šildymas sprendţiamas dujiniais stoginiais šildytuvais. Prijungimui prie inţinerinių tinklų bus rengiami techniniai projektai pagal tinklų savininkų

išduotas technines sąlygas.

Technologiniame procese gamtos ištekliai (natūralūs gamtos komponentai) nenaudojami.

Preliminarūs veiklai vykdyti reikalingi vandens išteklių kiekiai:

Geriamojo vandens poreikis: 1,0 m3/d; 365 m

3/metus;

Vandens poreikis vidaus gaisrams gesinti: 2,7 l/s;

Vandens poreikis lauko gaisrams gesinti: 20 l/s;

Detalūs energetinių išteklių kiekiai bus įvertinti parengtuose techniniuose projektuose.

Preliminarūs medinių konstrukcijų surinkimo veiklai vykdyti reikalingi energetinių išteklių

kiekiai: › Elektros energijos poreikis: leistina naudoti galia: 100 kW. › Gamtinių dujų poreikis: 10 m

3h, 14535 m

3/metus arba biokuras – mediena iki 30

t/metus.

Detalūs energetinių išteklių kiekiai bus įvertinti parengtuose techniniuose projektuose.

Susidariusios atliekos bus tvarkomos vadovaujantis LR aplinkos ministro 2011 m geguţės

3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintus „Atliekų tvarkymo taisyklių“ reikalavimais (Ţin., 2011, Nr.

57-2721). Visais atvejais atliekos bus renkamos, saugomos ir rūšiuojamos taip, kad nekeltų

pavojaus ţmonių sveikatai bei aplinkai.

Konstrukcijų surinkimo veikloje susidarys mišrios komunalinės atliekos, pakuočių

atliekos, medienos atraiţos. Jei pagal normatyvinius dokumentus bus reikalinga įrengti

paviršinių nuotekų valymo įrenginius, susidarys nuotekų dumblas, naftuotas vanduo bei

panaudotas sorbentas.

Visos susidariusios atliekos bus rūšiuojamos ir perduodamos licencijuotiems atliekų

tvarkytojams.

Planuojamos ūkinės veiklos statybos metu susidarys statybinės atliekos, kurios bus

tvarkomos vadovaujantis galiojančiais teises aktais, t.y. ,,Statybinių atliekų tvarkymo

taisyklėmis“.

Numatomas atliekų susidarymas planuojamos, veiklos metu:

Atliekos

Pagrindinis atliekų

susidarymo šaltinis

Susidarymas

Numatomas kiekis

Kodas Pavadinimas Pavojingumas t/m

1 2 3 4 5

20 03 01 Mišrios komunalinės atliekos nepavojingos Veiklos metu 10

03 03 08 Perdirbti skirto popieriaus ir

kartono rūšiavimo atliekos nepavojingos Veiklos metu 30

15 01 06 Mišrios pakuotės nepavojingos Veiklos metu 10

7

20 01 21*

Dienos šviesos lempos ir kitos

atliekos, kuriose yra

gyvsidabrio

H14

Ekotoksiškos Veiklos metu 0,18

13 05 02* Naftos produktų/vandens

seperatorių dumblas

H14

Ekotoksiškos

Paviršinių nuotekų

valymas 0,5

13 05 06* naftos produktų/vandens

separatorių naftos produktai

H14

Ekotoksiškos

Paviršinių nuotekų

valymas 1,5

Buitinės nuotekos. Planuojama, kad susidarys 1,0 m3/d; 365 m

3/metus buitinių nuotekų.

Nuotekos pagal sutartį su AB „Klaipėdos vandenys“ bus išveţamos į miesto nuotekų valymo

įrenginius. Esant galimybei bus pasijungta prie centralizuotų tinklų. Išveţamų nuotekų

uţterštumas neviršys AB „Klaipėdos vandenys“ nurodytų normų. Pagrindiniai teršalai: BDS7.

Gamybinės nuotekos. Veiklos metu gamybinių nuotekų nesusidarys.

Paviršinės (lietaus) nuotekos. Paviršinės nuotekos susidarys nuo stogų ir automobilių stovėjimo

aikštelės. Preliminarus skaičiuotinas paviršinių nuotekų kiekis nuo 0,8830 ha teritorijos

sunkiojo transporto automobilių aikštelės ir pravaţiavimų – 4,5 tūkst. m3/m. Preliminarus

skaičiuotinas paviršinių nuotekų kiekis nuo 0,1440 ha teritorijos lengvųjų automobilių

transporto aikštelės ir pravaţiavimų – 0,73 tūkst. m3/m. Paviršinės nuotekos bus surenkamos ir

išleidţiamos drenaţinius šulinėlius. Paviršinės (lietaus) nuotekos nuo stogų be valymo

išleidţiamos į ţaliuosius plotus. Išleidţiamų paviršinių nuotekų tarša neviršys „Paviršinių

nuotekų tvarkymo reglamento“ reikalavimų nuotekoms išleidţiamoms į gamtinę aplinką, t. y.:

skendinčių medţiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didţiausia momentinė

koncentracija – 50 mg/l;

naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 5 mg/l, didţiausia momentinė


BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 25 mg O2/l, didţiausia momentinė koncentracija

– 50 mg O2/l.

Pagrindiniai teršalai: skendinčios medţiagos bei naftos produktai.

3.2.Veiklos vykdymo etapai, jų terminai, eiliškumas

Planuojamą veiklą numatoma pradėti 2017 - 2018 metai. Vykdoma neterminuota ūkinė

veikla, kadangi eksploatacijos laikas priklausys nuo daugelio veiksnių (ekonominių, socialinių ir

kt.). Statinio statybą numatova vykdyti vienu statybos etapu.

3.3.Numatomas veiklos vykdymo (objekto naudojimo) laikas Vykdoma neterminuota ūkinė veikla. Įmonėje ūkinė veikla vykdoma viena pamaina darbo

dienomis nuo 8 val. iki 17 val, gamybos cechas nuo 7 val. iki 16 val.

3.4.Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rengimo etapo sąsaja su planavimo ir

projektavimo etapais

Remiantis Klaipėdos rajono teritorijos bendruoju planu nagrinėjama teritorija patenka į

teritoriją, kurios funkcinė zona – ţemės ūkio ir kitos paskirties ţemė, kitos urbanistinės plėtros

teritorijos. PŪV Klaipėdos rajono teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams

neprieštarauja.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas rengiant gamybinio pastato, karkasinių

konstrukcijų (namelių) surinkimui, statybos projektą.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindas – ūkinės veiklos vykdytojo suformuota

uţduotis – įvertinti būtinybę įmonės eksploatacijai nustatyti sanitarinės apsaugos zonos ribas,

atsiţvelgiant į LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymą Nr.V-586 „Dėl sanitarinių

apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklių patvirtinimo“, priede 8.5. punkte numatyta: Kitų

medinių dirbinių gamyba; dirbinių iš kamščio, šiaudelių ir pynimo medţiagų gamybai reglamentuojama 100 m sanitarinės apsaugos zona. Sanitarinės apsaugos zonos būtinumą ir jos

ribas galima nustatyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimu.

8

4. REGIONO VIETOS ANALIZĖ

4.1.Nagrinėjamos vietos geografinė ir administracinė padėtis, sklypo plotas

Gamybinio pastato, karkasinių konstrukcijų (namelių) surinkimui, statyba – bus vykdoma

Klaipėdos raj., Dovilų sen., Toleikių km., Vaidaugų g.1. Statyba bus vykdoma ţemės sklype,

kurio unikalus Nr. 5544-0002-0091, plotas 2,3492 ha. Sklypo ţemės paskirtis – kita, naudojimo

būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Planuojamos veiklos – karkasinių namų

surinkimas - vykdytojas: UAB „Baltic Modules“, nuomos pastatytas patalpas iš savininko UAB

„Danish ABC Group“.

Planuojama teritorija yra nutolusi nuo Klaipėdos miesto pietryčių kryptimi apie 2,5 km.

Numatoma planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vieta

(Šaltinis: http://www.maps.lt) Nagrinėjama teritorija bei jos apylinkės nepatenka į saugomų gamtinių teritorijų,

centralizuotų vandenviečių bei jų apsaugos zonų ribas, kuriuose draudţiama tokia ūkinė veikla.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ţemės sklypas, kuriame

bus vykdoma PŪV (unikalus Nr. 5544-0002-0091), ribojasi su ţemės sklypu(ais): ţemės ūkio

paskirties ţeme (2):

Vakarinėje pusėje uţ Vaidaugų gatvės yra pradėtas eksploatuoti karjeras, veiklos vykdytojas

UAB „Rimkų karjeras“.



teritorijos. PŪV Klaipėdos rajono teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams

neprieštarauja.

Šalia planuojamos ūkinės veiklos sklypo yra asfaltuoti keliai, elektros linija. Susisiekimui

naudojama esama susisiekimo sistema – esamos Toleikių kaimo gatvės. Į planuojamos ūkinės

veiklos ţemės sklypą įvaţiavimai bus projektuojami iš esamų Toleikių arba Vaidaugų gatvių. PŪV

vystyti planuojama prisijungti prie esamos infrastruktūros.

Esančios inţinerinės komunikacijos:

Elektros energija – esami AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros skirstomieji tinklai.

Šiuo metu prisijungti prie esamų centralizuotų miesto vandentiekio bei buitinių nuotekų

kanalizacijos tinklų nėra galimybės, todėl planuojamas laikinas sprendinys – surinkimo talpa bei

9

vietinis vandens gręţinys. Administracinių patalpų šildymas – vietinė katilinė. Gamybos cecho

šildymas sprendţiamas dujiniais stoginiais šildytuvais.

Vandens telkinių planuojamoje teritorijoje nėra.

Ištrauka iš Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano

Sutartinis ţymėjimas:

Z,K, - ţemės ūkio ir kitos paskirties ţemė (prioritetinė pirma paskirtis)

Kitos urbanistinės plėtros teritorijos

PŪV teritorija nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją. Pagal Klaipėdos rajono

savivaldybės kraštovaizdţio tvarkymo specialųjį planą teritorija patenka į ţemės ūkio teritoriją

negamtinio karkaso teritorijoje.


Ţemės ūkio teritorija negamtinio karkaso teritorijoje

Planuojama ūkinė veikla

10

Pietinė sklypo riba ribojasi su regioniniu keliu, vakarinė dalis ribojasi su Vaidaugų gatve,

šiaurės bei rytų pusėse – ţemės ūkio paskirties ţemės. Iki artimiausio gyvenamo namo pietų

kryptimi yra apie 200 metrų.

Švietimo, mokymo, ugdymo įstaigų ar sveikatos prieţiūros centrų 1000 metrų spinduliu

nėra.

Artimiausia švietimo įstaiga uţ 2,5 km rytų kryptimi - Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė

mokykla (Klaipėdos g. 6, Ketvergiai).

Didesni objektai: į rytus nuo sklypo uţ 520 m yra Lėbartų kapinės, uţ 1000 metrų pietų

kryptimi – Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai, uţ 1400 metrų – Dumpių sąvartynas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai bus minimalus, todėl toliau nei 500 metrų

esantys objektai nenagrinėjami.

Gretimybės: 1 –gyvenamasis namas, 2 – gyvenamoji teritorija; 3 – Lėbartų kapinės; 4 – Ketvergių

pagrindinė mokykla; 5 – Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai; 6 – Dumpių sąvartynas.

4.2.Ţemės naudojimas

4.2.1.Esama ţemėnauda

PŪV (Gamybinio pastato, karkasinių konstrukcijų (namelių) surinkimui, statyba) bus

vykdoma Klaipėdos raj., Dovilų sen., Toleikių km., Vaidaugų g.1. Statyba bus vykdoma

ţemės sklype, kurio unikalus Nr. 5544-0002-0091, plotas 2,3492 ha. Sklypo ţemės paskirtis –

kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ţemės sklypas

nuosavybės teise priklauso UAB „Danish ABC Group“. Nuosavybės dokumentai pateikti

priede Nr. 1. Planuojamos veiklos – karkasinių namų surinkimas - vykdytojas: UAB „Baltic

Modules“, nuomos pastatytas patalpas iš savininko UAB „Danish ABC Group“.

Ţemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

4.2.2.Vietovės infrastruktūra

Planuojamos ūkinės veiklos vietovė yra aprūpinta būtiniausia inţinerine infrastruktūra –

Elektros energija – esami AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros skirstomieji

tinklai ir esama susisiekimo sistema (Vaidaugų ir Toleikių gatvės).

Šiuo metu prisijungti prie esamų centralizuotų miesto vandentiekio bei buitinių nuotekų

kanalizacijos tinklų nėra galimybės, todėl planuojamas laikinas sprendinys – surinkimo talpa

bei vietinis vandens gręţinys. Prijungimui prie inţinerinių tinklų bus rengiami techniniai

projektai pagal tinklų savininkų išduotas technines sąlygas.

11

4.2.3.Vietovėje esančios vertybės, pastatų išdėstymas

Teritorijoje nekilnojamųjų kultūros vertybių nėra. Artimiausių nekilnojamųjų kultūros

objektų sąrašas ir atstumai nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto pateikti ţemiau esančioje

lentelėje. Planuojama ūkinė veikla jokio poveikio esamoms vertybėms neturės.

Unikalus

objekto

kodas

Kultūros paveldo vertybės pavadinimas Atstumas iki kultūros

vertybių, km

6181 (1) Toleikių kapinynas Toleikių k., Dovilų sen., Klaipėdos raj. 0,300

24372 (2) Toleikių kaimo pirmosios senosios kapinės 0,250

313638 (3) Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro Alfonso

Ţalio kapas

1,675

25483 (4) Rimkų, Cenkūnės k. senosios kapinės 1,050

2,3492 ha. Ţemės sklype bus statomas gamybinės paskirties pastatas, kurio plotas apie

0,4400 ha. Pastate bus vykdomas ţaliavų laikymas, jų paruošimas (supjaustymas pagal

reikiamus matmenis), medinių namelių surinkimas, jų laikymas iki išveţimo bei

administracinės patalpos. Likusioje ţemės sklypo dalyje bus įrengta mašinų stovėjimo aikštelė

bei ţalioji zona.

4.2.4.Vietovės apsaugos, funkcinės zonos

Planuojamas ţemės sklypas į saugomų teritorijų statusą turinčias teritorijas nepatenka.

Planuojamoje teritorijoje galioja tik fizinės apsaugos zonos –Ţemės sklypui, kuriame bus

vykdoma PŪV (unikalus Nr. 5544-0002-0091), nustatytos specialios naudojimo sąlygos:

- Ţemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos

sistemos bei įrenginiai (2,3492 ha);

- Kelių apsaugos zonos (0,3774 ha);

- Ryšių linijų apsaugos zonos (0,1806 ha).

Nagrinėjamam ţemės sklypui servitutas nenustatytas.

4.2.5.Teritorijų planavimo dokumentai

Planuojamos ūkinės veiklos teritorijai galioja Klaipėdos rajono bendrasis planas,

patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111.

Ištrauka iš Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano

12


Z,K, - ţemės ūkio ir kitos paskirties ţemė (prioritetinė

pirma paskirtis)

Kitos urbanistinės plėtros teritorijos



teritorijos.

PŪV Klaipėdos rajono teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams

neprieštarauja.

4.2.6.Privaţiavimo keliai

Susisiekimui naudojama esama susisiekimo sistema – esamos Klaipėdos rajono ir Toleikių

kaimo gatvės. Į planuojamos ūkinės veiklos ţemės sklypą įvaţiuojama esamomis Toleikių ir

(arba) Vaidaugų gatvėmis. Objekto ir aikštelės statybų metu bus įrengti įvaţiavimai į teritoriją

iš minėtų gatvių.

4.3.Ūkinės veiklos vietos įvertinimas

Ūkinė veikla planuojama ţemės sklype, kurio naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis

atitinka vykdomą ir planuojamą ūkinę veiklą t.y. Sklypo ţemės paskirtis – kita, naudojimo

būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Su ţemės sklypu, kuriame nagrinėjama

ūkinė veikla, ribojasi ţemės ūkio paskirties ţemės sklypai, kuriems planuojama ūkinė veikla

pagal jų paskirtį poveikio nedarys.

4.3.1.Vietovės svarba visuomeniniu poţiūriu, ekonominė, archeologinė vietos reikšmė

Teritorijoje ir jos gretimybėje archeologinių objektų nėra. Taip pat teritorijoje objektų,

registruotų Klaipėdos rajono savivaldybės vietiniame nekilnojamųjų kultūros vertybių registre

nėra.

4.3.2.Vietovės ribos su gyvenamąja aplinka, viešosios paskirties pastatais ir

rekreacinėmis teritorijomis, kitais svarbiais objektais

Pietinė sklypo riba ribojasi su regioniniu keliu, vakarinė dalis ribojasi su Vaidaugų gatve,

šiaurės bei rytų pusėse – ţemės ūkio paskirties ţemės. Iki artimiausio gyvenamo namo pietų

kryptimi yra apie 200 metrų.

Švietimo, mokymo, ugdymo įstaigų ar sveikatos prieţiūros centrų 1000 metrų spinduliu

nėra.

Artimiausia švietimo įstaiga uţ 2,5 km rytų kryptimi - Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė

mokykla (Klaipėdos g. 6, Ketvergiai).

Didesni objektai: į rytus nuo sklypo uţ 520 m yra Lėbartų kapinės, uţ 1000 metrų pietų

kryptimi – Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai, uţ 1400 metrų – Dumpių sąvartynas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai bus minimalus, todėl toliau nei 500 metrų

esantys objektai nenagrinėjami.

Planuojama vietovė

13

Gretimybės: 1 –gyvenamasis namas, 2 – gyvenamoji teritorija; 3 – Lėbartų kapinės; 4 – Ketvergių

pagrindinė mokykla; 5 – Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai; 6 – Dumpių sąvartynas.

4.3.3.Sauga, sveikatos prieţiūros prieinamumas, kiti svarbūs su vieta susiję aspektai

Planuojamoje ūkinėje veikloje nebus naudojamos pavojingos medţiagos, todėl nėra

ekstremalios situacijos susidarymo pavojaus.

Planuojama ūkinė veikla bus vykdoma netoli Klaipėdos miesto, kuriame išvystyta

sveikatos prieţiūros paslauga ir yra geras sveikatos prieţiūros įstaigų prieinamumas.

14

II. OBJEKTO SANITARINĖ APSAUGOS ZONA

5.Objekto sanitarinė apsaugos zona

5.1.Sanitarinės apsaugos zonos plotas

Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo 24 str. nurodyta, kad

asmenys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra

epidemiologiškai svarbi arba susijusi su ţmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir

įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos

nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus. Sanitarinių apsaugos

zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.

SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti

teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio ţmonių sveikatai galioja nustatytos

specialiosios ţemės naudojimo sąlygos.

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymą Nr.V-586 „Dėl sanitarinių

apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklių patvirtinimo“ Priede 8.5. punkte numatyta:

Kitų medinių dirbinių gamyba; dirbinių iš kamščio, šiaudelių ir pynimo medţiagų gamybai

reglamentuojama 100 m sanitarinės apsaugos zona. Sanitarinės apsaugos zonos pagrįstumą ir

ribų dydį būtina nustatyti atsiţvelgiant į minėtų taisyklių 6 punktą, kuris apibrėţia SAZ ribų

nustatymo tikslus ir būdus, bei 6.1. papunktį, t.y. atliekant poveikio visuomenės sveikatai

vertinimą, SAZ tikslingumą ir ribų dydį pagrindţiant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

ataskaitoje.

5.2.Sanitarinės apsaugos zonos tikslinimas

Nagrinėjamu atveju SAZ ribos nėra nustatytos ir patvirtintos. Sanitarinės apsaugos zonos

tikslingumas ir ribų dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą,

atsiţvelgiant į ūkinės veiklos generuojamų aplinkos taršos veiksnių dydţius ir taršos sklaidos

skaičiavimus.

Išnagrinėjus ūkinės veiklos vykdytojo pateiktą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą,

galima teigti, kad pagrindiniai su nagrinėjama ūkine veikla susiję aplinkos taršos veiksniai yra

aplinkos oro tarša cheminėmis medţiagomis ir triukšmas.

Planuojamo statyti objekto įtaką išmatavus skaičiavimo būdu ir taršos sklaidos

skaičiavimais nustačius, kad su ūkine veikla susijusių taršos veiksnių įtakojami taršos lygiai

neviršys teisės aktais reglamentuojamų gyvenamojoje ir kitoje taršai jautrioje aplinkoje lygių,

galima planuojamą ūkinę veiklą – gamybinio pastato statyba karkasinių konstrukcijų (namelių)

surinkimui Klaipėdos raj., Dovilų sen., Toleikių km., Vaidaugų g.1. vykdyti be sanitarinės

apsaugos zonos, nes SAZ ribų formavimui nebus kriterijų.

5.3. Ţmonių, gyvenančių sanitarinėje apsaugos zonoje, skaičius

Į sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir reţimo taisyklėmis medinių surenkamųjų

statinių ar jų detalių gamybai reglamentuojamą 100 m SAZ gyvenamoji ir visuomeninės

paskirties teritorija nepatenka. Reglamentuojamos SAZ teritorijoje gyventojų nėra. Šalia

planuojamos ūkinės veiklos nėra tankiai apgyvendintų teritorijų. Tankiai apgyvendinta Rimkų

gyvenvietė yra pietryčių kryptimi apie 2,5 km, Ketvergių gyvenvietė uţ 2,3 km rytų kryptimi.

15

III. ESAMOS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS IR VISUOMENĖS SVEIKATAI

DARANČIŲ ĮTAKĄ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

6. Visuomenės sveikatos ir aplinkos sveikatos analizė

Išnagrinėjus ūkinės veiklos vykdytojo pateiktą informaciją apie vykdomą veiklą, technologinius

procesus, taršos veiksnius, taršos emisiją, nustatytą skaičiavimo būdu vykdant PŪV galimama teigti,

kad nagrinėjamu ūkinės veiklos metu fizinę aplinką įtakoja šie veiksniai:

Technologinių įrenginių ir aptarnaujančio automobilinio transporto skleidţiama fizinė

tarša – triukšmas.

Iš technologinių įrenginių ir aptarnaujančio transporto į aplinkos orą išsiskirianti

aplinkos oro tarša.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės surenkamos ir į aplinką išleidţiamos paviršinės

nuotekos.

Kvapų poveikis nenagrinėjamas, kadangi ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetami teršalų

kiekiai neįtakos kvapų susidarymo.

Triukšmas. Nagrinėjamos ūkinės veiklos metu yra naudojama įranga, kuri skleidţia triukšmą.

Atsiţvelgiant į triukšmo intensyvumą, jo poveikis į organizmą yra toks: 40 – 50 dB – atsiranda

psichinės reakcijos, 60 – 80 dB – išsivysto vegetacinės nervų sistemos pakitimai. Santykinai susijusios

su triukšmo poveikiu ligos - kraujotakos sistemos, nervų sistemos, virškinimo sistemos ligos.

Nagrinėjamos planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu sukeliamo triukšmo skaičiavimai

atlikti nebuvo, kadangi veikla šiuo metu dar nevykdoma. Pradėjus vykdyti veiklą ir esant poreikiui bus

atlikti instrumentiniai triukšmo matavimai.

PŪV taršos šaltinių aprašymas, jų ypatybės bei vieta

UAB „Baltic Modules“ PŪV galimi triukšmo šaltiniai - technologinė įranga patalpose, patalpų

ventiliacinės sistemos, autokrautuvai ir sunkiasvoris bei lengvasis autotransportas, atvykstantys į

įmonės teritoriją, bei autotransporto stovėjimo vietos.

Stacionarūs šaltiniai

Gamybinis cechas. Gamybos ceche veikia šie įrenginiai, kurie skleidţia triukšmą: oriniai, elektriniai ir

akumuliatoriniai įrankiai, medienos ir metalo apdirbimo staklės. Visi šie įrenginiai bus naudojami

gamybos pastato viduje, triukšmo sklidimas į aplinką galimas tik per išorines pastato sienas.

Gamybinio cecho išorinių sienų konstrukcija iš plytų/blokelių mūro, jos vertinamos kaip vertikalūs

plotiniai triukšmo šaltiniai. Triukšmo lygis patalpoje priimamas pagal triukšmingiausio įrenginio garso

lygį:

Stacionarūs triukšmo šaltiniai Darbo

laikas Garso slėgio lygis Triukšmo slopinimas

Medienos apdirbimo technika

naudojama pastato viduje,

pastato sienos vertinamos kaip

vertikalus plotinis šaltinis.

6.00-

17.00 val.

Skersavimo staklės – 92 dBA,

Diskinis pjūklas – 91 dBA,

Pistoletas vinims – 85 dBA

Išorinių sienų garso izoliacija 49 dBA

(plytų mūras). Rodiklis nustatytas pagal

CadnaA programos duomenų šaltinį.

Gamybinio pastato sienos vertinamos kaip vertikalūs plotiniai triukšmo šaltiniai. Pastato sienos – plytų

mūras. Tokių sienų garso izoliavimo rodiklis - 49 dBA, parenkamas pagal CadnaA programos

duomenų šaltinius (standartas VDI2571):

16

Vėdinimo sistemos. Gamybos patalpai apšiltinti projektuojamos keturios oro pritekėjimo kameros L-

9730m3/h, 200Pa su 87,1 kW dujiniais šildytuvais (sistemos OT-1÷OT-4). Metalo cechui apšiltinti

projektuojamos dvi oro pritekėjimo kameros L-6080m3/h, 200Pa su 54,5 kW dujiniais šildytuvais

(Sistemos OT-5, OT-6). Oro pritekėjimo kameros montuojamos ant pastato stogo ir vertinamos kaip

taškiniai triukšmo šaltiniai.

Gamybinių ir metalo cecho patalpų oro šalinimui ant stogo montuojami du stoginiai ventiliatoriai (Š-1,

Š-2), kurie vertinami kaip taškiniai triukšmo šaltiniai.

Cecho dalyje, kur bus vykdomas surinktų namų daţymas vandeniniais daţais, projektuojamas

ašinis ventiliatorius su greičio reguliavimu (sistema Š-3,L-2000 m 3 /h, 100Pa), kuris montuojamas

sienoje (alt.3-4 m). Suvirinimo ceche numatomos dvi oro šalinimo sistemos OŠ-1, OŠ-2.

6.1.lentelė. Stacionarių triukšmo šaltinių parametrai

Triukšmo šaltiniai Šaltinių

skaičius Darbo laikas Garso lygis

Oro pritekėjimo kameros. Taškinis triukšmo

šaltinis 6 vnt. 7-17 val.

85 dBA (šaltinis: statybos

projekto duomenys)

Stoginiai ventiliatoriai. Taškinis triukšmo

šaltinis. 2 vnt. 7-17 val.

47 ir 49 dBA (šaltinis: statybos

projekto duomenys)

Daţymo cecho ventiliatorius 1 vnt. 7-17 val. 59 dBA (šaltinis: statybos

projekto duomenys)

Suvirinimo cecho oro šalinimas 2 vnt. 7-17 val. 59 dBA (šaltinis: statybos

projekto duomenys)

Mobilūs šaltiniai

Šalia pastato projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Stovėjimo aikštelė projektuojama

taip, kad ji driekiasi priešais projektuojamą pastatą ir palei rajoninės reikšmės kelią. Ji esamą aplinkos

triukšmo lygį įtakos neţymiai, kadangi šalia yra Lėbartų kelias. Atstumas nuo PŪV pastato iki

artimiausio namo langų yra apie 200 metų, o nuo artimiausios parkavimo vietos - 185 metrai.

Artimiausio gyvenamojo namo teritorija apaugusi brandţiais medţiais ir krūmais.

Prognozuojami planuojamos ūkinės veiklos bei transporto triukšmo lygiai ties artimiausia

gyvenamąja aplinka neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Ţin., 2011, Nr. 75-3638)

nustatytų didţiausių leidţiamų triukšmo ribinių dydţių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties

pastatų aplinkoje.

Lengvieji automobiliai ir stovėjimo aikštelė. Lengvąjį autotransportą esamos ir planuojamos

ūkinės veiklos teritorijoje sudaro darbuotojų automobiliai. Triukšmo skaičiavimuose buvo priimtas

lengvųjų automobilių srautas dienos metu (7.00-17.00 val.) – 70 aut./dieną. Lengvųjų automobilių

judėjimo trajektorija laikomas atstumas nuo įvaţiavimo į teritoriją vakarinėje dalyje iki planuojamų

lengvųjų automobilių stovėjimo vietų. Stovėjimo aikštelėse vienu metu gali stovėti iki 70 automobilių.

Sunkiasvoris transportas. Sunkiasvorį transportą planuojame ūkinėje sudarys: ţaliavų ir

produkcijos transportas. Triukšmo skaičiavimuose buvo priimtas sunkiasvorio transporto srautas

dienos metu (7.00-17.00 val.) - 2 aut./dieną.

17

Įmonės teritorijoje dienos metu (7.00-17.00 val.) dirba 2 autokrautuvai. Jų darbo zona vertinama

kaip plotinis triukšmo šaltinis, greta projektuojamo gamybinio pastato.

6.2 lentelė. Mobilių triukšmo šaltinių parametrai

Mobilūs triukšmo šaltiniai Kiekis Darbo laikas

Lengvasis autotransportas. Autotransporto kelias

linijinis triukšmo šaltinis.

70 aut./dieną

7.00-17.00 val.

Autotransporto stovėjimo aikštelės, plotiniai

triukšmo šaltiniai

70 vietų 7.00-17.00 val.

Sunkiasvoris autotransportas. Autotransporto

kelias linijinis triukšmo šaltinis.

2 aut./dieną 7.00-17.00 val.

Autokrautuvai, garso lygis 105 dBA. 2 vnt. 7.00-17.00 val. (4 val.

tame laikotarpyje)

Oro tarša:

6.2.1 Stacionarūs ir mobilūs aplinkos oro taršos šaltiniai, jų ypatybės ir išmetami teršalai

Oro teršalų susidarymas galimas iš vietinės katilinės, kurioje numatomas vienas katilas kūrenamas

dujomis arba biokuru – mediena. Planuojamas katilo galingumas 30 kW. Gamybos patalpai apšiltinti

projektuojamos keturios oro pritekėjimo kameros L-9730m3/h su 87,1 kW dujiniais šildytuvais

(sistemos OT-1÷OT-4). Metalo cecho šildymas sprendţiamas dujiniais stoginiais šildytuvais. Metalo

cechui apšiltinti projektuojamos dvi oro pritekėjimo kameros L-6080m3/h 54,5kW dujiniais

šildytuvais (Sistemos OT-5, OT-6).

Katilinė - taršos šaltinis Nr. 001

Katilinė, pagal savo galią nepatenka į norminius kriterijus, kurie nustato išmetimo vertinimą, todėl tai

neturės reikšmingos įtakos aplinkos orui. Taršos vertinimui pasirenkamas taršos atţvilgiu didesnį

poveikį darantis variantas, kuomet naudojamas biokuro katilas. Katile deginant biokurą į aplinkos į

aplinkos orą išsiskirs kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto oksidai ir sieros dioksidas.

Degimo produktai į aplinką bus išmetami per kaminą, kurio aukštis H-9 m, skersmuo D – 0,1 m.

Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis apskaičiuotas naudojant metodikas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodţio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo

teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo

asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Ţin., 1999, Nr. 108-

3159; 2005, Nr. 92-3442; Nr. 147-5364; 2006, Nr. 79-3130; 2007, Nr.32-1168 ; 2009, Nr. 70-2868 ):

kieto kuro katilo emisijos apskaičiuojamos vadovaujantis EMEP/CORINAIR Atmospheric emission

inventory guidebook.

Katilo šiluminis našumas – 30 kW. Maksimalus valandinis sunaudojamas kuro kiekis – 6 kg/h. Per

metus sunaudojamas iki 30 t biokuro.

Degimo produktų tūris:

/sm008,02,8211,43,756V1αVBV 3

0valD N

Teršalų emisijos iš katilo apskaičiuojama pagal CORINAIR metodikos „1.A.4 Small combustion

GB2013“ dalį:

Taršos šaltinis Nr. 001

čia: CO NOx SO2 KD

B – kuro išeiga, [g/s]; 1,7 1,7 1,7 1,7

Qţ – ţemutinė kuro degimo šiluma, [GJ/kg]; 0,009 0,009 0,009 0,009

18

E -emisijos faktorius [kg/GJ]. 0,57 0,091 0,011 0,15

Teršalo emisija, g/s 0,0087 0,0014 0,0002 0,0023

B – kuro išeiga, [t/metus]; 20 20 20 20

Qţ – ţemutinė kuro degimo šiluma, [GJ/kg]; 0,009 0,009 0,009 0,009

E -emisijos faktorius [kg/GJ]. 0,57 0,091 0,011 0,15

Teršalo emisija, t/metus 0,103 0,016 0,002 0,027

Dujiniai šildytuvai (sistemos OT-1÷OT-4) - taršos šaltiniai Nr. 002-005

Dujiniuose 87,1 kW šildytuvuose deginant gamtines dujas į aplinkos orą skirsis anglies monoksidas ir

azoto oksidai. Šildytuvų teršalų emisijos deginant gamtines dujas apskaičiuojamos vadovaujantis

CORINAIR 2013 m. metodika, 1.A.4 Small combustion GB2013 dalimi:

Taršos šaltiniai Nr. 002-005

čia: CO NOx

B – gamtinių dujų išeiga, [m3/s] 0,0032 0,0032

Qţ – ţemutinė kuro degimo šiluma, [GJ/m3] 0,03349 0,03349

E -emisijos faktorius [g/GJ] 26 51

Teršalo emisija, g/s 0,0028 0,0055

Dujiniai šildytuvai (sistemos OT-5 ir OT-6) - taršos šaltiniai Nr. 006-007

Dujiniuose 54,5 kW šildytuvuose deginant gamtines dujas į aplinkos orą skirsis anglies monoksidas ir

azoto oksidai. Šildytuvų teršalų emisijos deginant gamtines dujas apskaičiuojamos vadovaujantis

CORINAIR 2013 m. metodika, 1.A.4 Small combustion GB2013 dalimi:

Taršos šaltiniai Nr. 006-007

čia: CO NOx

B – gamtinių dujų išeiga, [m3/s] 0,002 0,002

Qţ – ţemutinė kuro degimo šiluma, [GJ/m3] 0,03349 0,03349

E -emisijos faktorius [g/GJ] 26 51

Teršalo emisija, g/s 0,0017 0,0034

Bendras metinis teršalų kiekis iš dujinių šildytuvų apskaičiuojamas pagal ţinomą gamtinių dujų

suvartojimą – 12000 m³/h:

čia: CO NOx

Qţ – ţemutinė kuro degimo šiluma, [GJ/m3]; 0,03349 0,03349

E -emisijos faktorius [g/GJ]. 26 51

B – kuro išeiga, [m3/metus]; 12000 12000

Teršalo emisija, t/metus 0,010 0,020

Stacionarių taršos šaltinių teršalų sklaidos modeliavimo įvesties parametrai pateikiami 1 lentelėje.

19

6.2 lentelė. Stacionarių taršos šaltinių teršalų sklaidos modeliavimo įvesties parametrai

Taršos

šaltinio Nr.

Teršalo pavadinimas Koordinatės Teršalo

kiekis, g/s

Taršos šaltinio

Ys Xs aukštis,

m

Temperatūra,

K

tūrio

debitas,

m3/s

išėjimo

angos

matmenys,

m

001 Anglies monoksidas 327099,7 6172011 0,0087 9 373 1,02 0,1

Azoto dioksidas 0,0014

Kietosios dalelės 0,0002

Sieros dioksidas 0,0023













20

1 pav. Stacionarių oro taršos šaltinių schema

6.2.2 Mobilių taršos šaltinių ypatybės, jų vietos ir išmetamų teršalų kiekio skaičiavimai

Planuojamos ūkinės veiklos metu numatoma, kad atvykstančio transporto srautus sudarys:

lengvieji automobiliai atvykstantys į įmonę – 70 aut./dieną;

ţaliavų ir produkcijos atveţimas/išveţimas sunkiasvoriu transportu – 2 aut./dieną.

teritorijoje dienos metu dirba du dyzeliniai krautuvai.

Siekiant įvertinti transporto išmetamų aplinkos oro teršalų kiekius planuojamos ūkinės veiklos

teritorijoje, buvo apskaičiuoti orientaciniai naudojamo transporto su vidaus degimo varikliais darbo

laikas ir sunaudoto kuro kiekis (1 lentelė).

Transporto priemonių išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal 2013 m. CORINAIR (1.A.3.b.i,

1.A.3.b.ii, 1.A.3.b.iii, 1.A.3.b.iv Passenger cars, light commercial trucks, heavy-duty vehicles

including buses and motor cycles) transporto taršos emisijų metodiką, paremtą teršalų kiekio

apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas.

6.3 lentelė. Teršalų kiekis išmetamas iš mobilių aplinkos oro taršos šaltinių

Automobilių

tipas

Naudojamas

kuras

Tipinės

kuro

sąnaudos,

kg/km

CO NOx

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Emisijos

rodiklis,

g/km

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Emisijos

rodiklis,

g/km

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Lengvieji

automobiliai

Benzinas 0,07 84,70 5,929 0,082 8,73 0,611 0,008

Dyzelinas 0,06 3,33 0,200 0,003 12,96 0,778 0,011

Sunkiasvoriai

automobiliai

Dyzelinas 0,24 7,58 1,819 0,010 33,37 8,009 0,044

Automobilių

tipas

Naudojamas

kuras

Tipinės

kuro

sąnaudos,

kg/km

LOJ KD

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Emisijos

rodiklis,

g/km

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Emisijos

rodiklis,

g/km

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Lengvieji Benzinas 0,07 10,05 0,704 0,010 0 0 0

21

automobiliai Dyzelinas 0,06 0,70 0,042 0,001 1,10 0,066 0,001

Sunkiasvoriai

automobiliai

Dyzelinas 0,24 1,92 0,461 0,003 0,94 0,226 0,001

Ne kelių transporto priemonių ir mechanizmų išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal

CORINAIR (1.A.2.f ii; 1.A.4.a.ii, 1.A.4.b ii; 1.A.4.c ii; 1.A.4.c iii; 1.A.5.b Non-road mobile sources

and machinery) Tier 1 transporto taršos emisijų metodologiją, paremtą teršalų kiekio apskaičiavimu

pagal vidutines kuro sąnaudas.

Transporto

priemonės

tipas

Tipinės kuro

sąnaudos,

kg/h

Transporto

priemonių

kiekis, vnt

CO NOx

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Emisijos

rodiklis,

g/kg t/metus

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Teršalo

emisija,

t/metus

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Krautuvas 12,8 2 10,772 0,277 0,0766 32,792 0,843 0,2332

Viso: 0,138 0,277 0,0766

Transporto

priemonės

tipas

Tipinės kuro

sąnaudos,

kg/h

Transporto

priemonių

kiekis, vnt

LOJ KD

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Teršalo

emisija,

t/metus

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Emisijos

rodiklis,

g/kg

Teršalo

emisija,

t/metus

Teršalo

momentinė

emisija g/s

Krautuvas 12,8 2 3,850 0,099 0,0274 2,086 0,054 0,0148

Viso: 0,138 0,099 0,0274

Į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės koncentracijų vertės vertinamos remiantis „Teršalų, kurių

kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašu“ (patvirtintas LR AM ir LR

SAM 2007-06-11 įsakymo Nr. D1-239/V-469 redakcija) bei LR AM ir SAM 2010–07–07 įsakymu Nr.

D1-585/V-611 patvirtintu „Aplinkos oro uţterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais,

benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis“ ir pateiktos ţemiau

esančioje lentelėje

Teršalų ribinės koncentracijos Teršalas Ribinė vertėbud

vidurkis µg/m3

Azoto dioksidas (NO2) 1 valandos 200

metų 40

Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000

Kietosios dalelės (KD10) paros 50

metų 40

Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25

Sieros dioksidas (SO2) 1 valandos 350

paros 125

Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 0,5 valandos 5000

Vertinant aplinkos oro taršos modeliavimo rezultatus galima daryti išvadą, jog

planuojamoje ūkinėje veikloje numatomų išmesti oro teršalų apskaičiuotos maksimalios prieţeminės

koncentracijos neviršys ribinių verčių ties ir uţ sklypo ribų su fonine tarša ir be jos.

22

INFORMACIJA APIE IŠMETAMUS ORO TERŠALUS

Kietosios dalelės. Dulkės – kietosios 1–150 μm dydţio dalelės. Ţymus kietųjų dalelių (KD)

koncentracijos ore padidėjimas gali sukelti priešlaikinę mirtį nuo kraujotakos sistemos ligų ir

kvėpavimo sistemos ligų. Ilgalaikis didesnės kietųjų dalelių koncentracijos poveikis turi didelės įtakos

sergamumui kvėpavimo sistemos ligomis. Nustatyta ankstyvos mirties rizika ţmonėms, sergantiems

širdies ir plaučių ligomis, astma, kitomis kvėpavimo organų ligomis, taip pat pagyvenusiems

asmenims. Ilgalaikis KD padidėjusios koncentracijos poveikis padidina lėtinės obstrukcinės plaučių

ligos atsiradimo riziką, plaučių funkcijos susilpnėjimą suaugusiems, būsimo gyvenimo trukmės

sumaţėjimą dėl širdies ir plaučių ligų mirtingumo ir galimai dėl plaučių vėţio. (Informacijos šaltinis:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, www.smlpc.lt.)

Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios ir labai

toksiškos dujos. Anglies monoksidą kraujo hemoglobinas pasisavina apie 200 kartų greičiau, negu

deguonį. Todėl, esant ir maţai anglies monoksido koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne deguonį,

bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio

organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos veikla. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, ţmogus būna

mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina, jaučiama pulsacija smilkiniuose. Vėliau, susidarius didesnei

karboksihemoglobino koncentracijai, prasideda dusulys, vėmimas, gali atsirasti traukulių, veidas

įgauna roţinį atspalvį, ţmogus netenka sąmonės. (Informacijos šaltinis: http://lt.wikipedia.org/)

Azoto dioksidas – medţiaga, pasiţyminti tiesioginiu toksiniu poveikiu įkvėpus. Patekęs į kraują

su hemoglobinu, sudaro ilgalaikį junginį methemoglobiną, kuris neperneša deguonies, todėl sunkių

apsinuodijimų atvejais įvairios organizmo sistemos paţeidţiamos dėl deguonies trūkumo. Simptomai:

akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys (gali būti su gleivėmis), padidėja kvėpavimo takų

jautrumas medikamentams, maţinantiems bronchų spindį, susilpnėja plaučių funkcija (ypač

sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėja kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų

infekcijoms (ypač vaikų), paūmėja kvėpavimo takų alerginės uţdegiminės reakcijos, sergantieji

kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis pajunta sveikatos pablogėjimą.

Sieros dioksidas yra cheminė medţiaga, kurios cheminė formulė – SO2. Tai yra bespalvės dujos.

Molekulė – polinė. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių degimo produktas. Kadangi nafta, durpės

turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu taip pat išsiskiria sieros dioksidas. Tolimesnės SO2

oksidacijos metu, paprastai padedant katalizatoriams, pavyzdţiui, NO2, susidaro H2SO4 ir toliau

rūgštūs lietūs. Dujos nuodingos. Apsinuodijus gali išryškėti šie simptomai: sloga, kosulys, uţkimimas,

gerklės perštėjimas. Įkvėpus didesnę dujų koncentraciją – dusimas, kalbos sutrikimai, rijimo sunkumai,

vėmimas, galima staigi plaučių dehidratacija.

Apibendrinant galima teigti, kad įmonės išmetami į aplinkos orą teršalai yra potencialūs įvairių

kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos, virškinimo, nervų sistemos susirgimų etiologiniai

veiksniai, taip pat pasiţymi kancerogeniniu poveikiu. Tačiau įvertinus tai kad išmetamų teršalų kiekiai

yra nedideli ir neviršija nustatytų leistinų koncentracijų, todėl galima daryti prielaidą, kad nagrinėjama

ūkinė veikla reikšmingo poveikio visuomenės sveikatos būklei neturės.

Visuomenės sveikatos rodiklių apţvalga rengiama būtent šių, aktualių nagrinėjamai ūkinei

veiklai, susirgimų aspektu.

Paviršinės nuotekos.

Paviršinės nuotekos susidarys nuo stogų ir automobilių stovėjimo aikštelės. Preliminarus skaičiuotinas

paviršinių nuotekų kiekis nuo 0,8830 ha teritorijos sunkiojo transporto automobilių aikštelės ir

pravaţiavimų – 4,5 tūkst. m3/m. Preliminarus skaičiuotinas paviršinių nuotekų kiekis nuo 0,1440 ha

teritorijos lengvųjų automobilių transporto aikštelės ir pravaţiavimų – 0,73 tūkst. m3/m. Paviršinės

nuotekos bus surenkamos ir išleidţiamos drenaţinius šulinėlius. Paviršinės (lietaus) nuotekos nuo

stogų be valymo išleidţiamos į ţaliuosius plotus. Išleidţiamų paviršinių nuotekų tarša neviršys

„Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ reikalavimų nuotekoms išleidţiamoms į gamtinę aplinką,

t. y.:

http://www.smlpc.lt/

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dujos

http://lt.wikipedia.org/

http://lt.wikipedia.org/wiki/Degimas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nafta

http://lt.wikipedia.org/wiki/Azoto_dioksidas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Sieros_r%C5%ABg%C5%A1tis

http://lt.wikipedia.org/wiki/R%C5%ABg%C5%A1tus_lietus

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sloga&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kosulys

http://lt.wikipedia.org/wiki/V%C4%97mimas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dehidratacija

23

skendinčių medţiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didţiausia momentinė


naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 5 mg/l, didţiausia momentinė koncentracija –

7 mg/l;

BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 25 mg O2/l, didţiausia momentinė koncentracija – 50

mg O2/l.

Pagrindiniai teršalai: skendinčios medţiagos bei naftos produktai.

6.1. Regiono gyventojų demografiniai rodikliai: gyventojų skaičius, tankumas, pasiskirstymas

pagal amţių, lytį, gimstamumas, mirtingumas, mirties prieţasčių struktūra, kūdikių

mirtingumas, perinatalinis mirtingumas ir/ar kiti reikalingi rodikliai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 m. pradţioje šalyje nuolatos gyveno – 2 971 905

gyventojai, o 2016 m. pradţioje – 2 888 558 gyventojų, kas yra 83 tukst. maţiau. 2013 m. Klaipėdos

rajone gyveno 51 723 ţmonės, 2016 m.– 53 863 , t. y. 2140 ţmonėmis daugiau.

Gyventoju tankumas - gyventojų skaičius, tenkantis tam tikros teritorijos plotui. Gyventojų

tankumas Lietuvoje 2016 m. - 44,2 ţm./km2, Klaipėdos apskrityje – 62,2 ţm./km

2, Klaipėdos rajone –

40,4 ţm./km2.

Lyginant gyventojų skaičių pagal lytį, moterų Klaipėdos rajone gyveno daugiau nei vyrų.

24

Demografinės senatvės koeficientas parodo pagyvenusių (60 m. ir vyresnio amţiaus) ţmonių

skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amţiaus. 2013 m. pradţioje šalyje demografinės senatvės

koeficientas siekė 124, 2016 m. pradţioje – 129. 2013 m. pradţioje Klaipėdos rajone šis rodiklis siekė

86, 2016 m. pradţioje – 91.

Bendras Lietuvos gyventojų skaičius dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio ir dėl neigiamo

migracijos saldo nuolat maţėja

23500

24000

24500

25000

25500

26000

26500

27000

27500

2013 2014 2015 2016

Gyv

ento

jų s

kaič

ius

Metai

Nuolatiniai gyventojai pagal lytį Klaipėdos raj.

Vyrai Moterys

25

Nuo 2013 metų gyventojų skaičius Klaipėdos rajone padidėjo nuo 51 279 iki 53 459 ţmonių,

arba 4,07 proc. Vidutiniškai šalyje per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius sumaţėjo 5,37 proc.

Daugumoje kitų Lietuvos didţiųjų miestų gyventojų skaičius taip pat maţėja.

Gimstamumas. Lietuvoje dėl rinkos ekonomikos ir patirto ūkio nuosmukio, dėl itin

suprastėjusios šeimos padėties, jos transformacijos, pasireiškiančios šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo

atidėjimu vėlesniam laikui dešimt metų gimstamumas maţėjo. 2003-2005 m. šalyje šis rodiklis

stabilizavosi ir pradėjo po truputį augti. 2013 m. gimstamumo rodiklis siekė 29 885 gyv. Neţiūrint to,

gimstamumo lygis išliko ţemas ir neuţtikrino kartų kaitos. Klaipėdos rajone nuo 2013 m. gimstamumo

rodiklis svyravo. 2014 m. rodiklis maţėjo, tačiau 2015 m. vėl pradėjo augti.

26

Prognozuojama, kad maţdaug per 10 metų gimstamumas gali šalyje didėti dėl taip vadinamo

kompensacinio proceso, kai didėja gimdančių motinų vidutinis amţius.

Mirtingumas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 m.

mirtingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 m. – 45 624 (14,1/1000 gyventojų). 2013-2015

m. šis rodiklis sumaţėjo, tačiau nuo 2013 m. mirtingumas padidėjo tiek šalyje tiek Klaipėdos

apskrityje (išskyrus Klaipėdos rajoną).

27

Vertinant gyventojų sveikatą, labai svarbus rodiklis yra kūdikių iki 1 metų mirtingumas, kuris

realiai atspindi šalies socialinę – ekonominę situaciją bei sveikatos prieţiūros kokybę. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis kūdikių mirtingumas šalyje ir Klaipėdos apskrityje nuo 2013 m.

didėjo, o Klaipėdos rajone nepakito.

Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo

pagrindinių prieţasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje yra aktualiausios

ir kaip jos kinta. Mirties prieţasčių struktūra jau daugelį metų nekinta. 2013 – 2015 m. Lietuvoje,

Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos rajone daugiausia ţmonių mirė nuo kraujotakos sistemų ligų,

piktybinių navikų ir išoriniu mirties prieţasčių (transporto įvykių, apsinuodijimų alkoholiu,

saviţudybių, nuţudymų ir kt.).

2013 m. Lietuvoje daugiau nei pusė – 23 361 (56,28 proc.) visų mirusių asmenų mirė nuo

kraujotakos sistemos ligų, 7 872 (18,9 proc.) – nuo piktybinių navikų, 3 615 (8,7 proc.) – nuo išorinių

mirties prieţasčių.

28

Mirtingumą bei jo pokyčius atspindi vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT). Šis rodiklis

parodo, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amţiaus ţmogus,

jeigu visą būsimos tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amţiaus grupėje

liks nepakitęs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013-2014 m. vidutinė tikėtina

gyvenimo trukmė didėjo, tačiau 2015 m. šalyje ji sumaţėjo, o Klaipėdos apskrityje neţymiai pakilo.

29

6.2. Gyventojų sergamumo rodiklių analizė.

Kadangi nagrinėjama planuojama ūkinė veikla, išmetami į aplinką teršalai yra potencialūs

įvairių kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo ir nervų sistemų susirgimų etiologiniai veiksniai.

Visuomenės sveikatos rodiklių apţvalga rengiama būtent šių, aktualių nagrinėjamai ūkinei veiklai,

susirgimų atţvilgiu. Nagrinėjami Klaipėdos rajono gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, t.y.

nervų, virškinimo, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, lyginant

juos su atitinkamais Lietuvos rodikliais.

Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100 000 gyv.

Metai Klaipėdos rajonas Lietuvos Respublika

2011 2 678,12 3 727,1

2012 2 803,37 3 833,66

2013 3 601,87 4 286,59

2014 4 025,12 4 842,1

2015 4 342,84 5 166,94

Sergamumas nervų sistemos ligomis šalyje, taip pat Klaipėdos rajone paskutinių penkių

metų laikotarpiu auga. Klaipėdos rajone šis rodiklis yra ţenkliai maţesnis uţ atitinkamą Lietuvos

Respublikos rodiklį, tačiau vis dėlto išlieka gan aukštas.

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv.


2011 3 895,45 3 694,54

2012 4 205,05 3 851,63

2013 5 898,35 5 257,99

2014 6 933,42 6 228,24

2015 7 165,3 6 351,69

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje, taip pat Klaipėdos rajone iki 2015 m.

didėjo. Klaipėdos rajono sergamumo kraujotakos sistemos ligomis rodiklis išlieka didesnis uţ

atitinkamą Lietuvos Respublikos rodiklį.

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv.


2011 5 295,86 5 909,02

2012 5 208,75 5 866,44

2013 6 224,21 6 837,37

2014 6 827,7 7 668,51

2015 7 195,41 7 961,9

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis Lietuvoje, taip pat Klaipėdos rajone, auga. Paskutinių

penkių metų laikotarpiu kiekvienais metais sergamumas virškinimo sistemos ligomis Klaipėdos rajone

buvo neţenkliai maţesnis uţ Lietuvos atitinkamą sergamumo rodiklį.

30

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv.


2011 23 680,4 25 892,4

2012 21 498,9 22 517,4

2013 30 222,5 28 230,7

2014 23 925,8 24 079,3

2015 25 232,8 25 379,7

2011-2012 bei 2014 (atsiţvelgiant į 2013) metų laikotarpiais sergamumas kvėpavimo

sistemos ligomis Klaipėdos rajone buvo sumaţėjęs, tačiau pastaruoju metu vėl auga. Visais metais

sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Klaipėdos rajone buvo neţymiai maţesnis uţ Lietuvos

atitinkamą sergamumo rodiklį išskyrus 2013-uosius, kai sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis

rodiklis Klaipėdos rajone viršijo atitinkamą Lietuvos Respublikos rodiklį.

Mirusiųjų nuo nervų sistemos ligų sk. (G00-G99) 100000 gyv.


2011 31,16 18,23

2012 19,41 17,44

2013 13,5 20,18

2014 25,78 20,53

2015 16,93 20,28

Mirtingumo nuo nervų sistemos ligų rodiklis paskutinių penkių metų laikotarpiu

Lietuvoje augo. Tuo tarpu Klaipėdos rajone šis rodiklis svyravo, o 2011, 2012 ir 2014 m. viršijo

atitinkamą Lietuvos rodiklį.

Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų sk. (I00-I99) 100000 gyv.


2011 607,69 762,39

2012 623,18 775,49

2013 632,45 789,84

2014 590,8 768,12

2015 566,38 811,97

Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis Lietuvoje eilę metų neţymiai. Klaipėdos

rajone šis mirtingumo rodiklis yra ţemesnis nei atitinkamas Lietuvos rodiklis bei lėtai maţėja išskyrus

2013 metus, kai rodiklis viršijo 2012 m. rodmenis.

Mirusiųjų nuo virškinimo sistemos ligų sk. (K00-K99) 100000 gyv.


2011 81,8 67,96

2012 69,89 69,12

2013 71,34 75,53

2014 51,46 71,27

2015 33,87 72,22

31

Mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdos rajone

paskutinių penkių metų laikotarpiu svyruoja. Klaipėdos rajone 2011-2012 m. šis rodiklis viršijo

atitinkamą Lietuvos rodiklį, tačiau 2013, 2014 ir 2015 jis krenta ir yra ţenkliai maţesnis uţ Lietuvos

rodiklį.

Mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų sk. (J00-J99) 100000 gyv.


2011 40,9 41,05

2012 36,89 42

2013 44,35 49,7

2014 32,4 40,24

2015 43,28 46,75

Mirtingumo nuo kvėpavimo sistemos ligų rodiklis Lietuvoje nuo 2011 metų svyravo. Klaipėdos

rajone šis rodiklis visais laikotarpiais buvo šiek tiek maţesnis uţ šalies vidurkį, tačiau paskutiniaisiais

metais padidėjo.

Visuomenės sveikatos analizei panaudoti demografiniai ir sergamumo rodikliai, paimti iš

Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto tinklalapyje (www.hi.lt ) pateiktų Lietuvos

sveikatos rodiklių informacinės sistemos.

6.3. Darbuotojų (jei veikla jau vykdoma ir planuojamas nagrinėti poveikis darbuotojų sveikatai)

skaičius, pasiskirstymas pagal amţių, lytį, sergamumo, sergamumo su laikinu darbingumo

netekimu analizė.

Pastačius pastatą ir pradėjus vykdyti ūkinę veiklą numatoma, kad bus sukurtos iki 30 naujų darbo

vietų. Šiuo metu veikla nevykdoma, todėl informacija apie darbuotojų pasiskirstymą pagal amţių, lyti

ir pan. neteikiama.

6.4. Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė, aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su

nagrinėjama veikla, analizė

Išnagrinėjus ūkinės veiklos vykdytojo pateiktą informaciją apie vykdomą veiklą, technologinius

procesus, taršos veiksnius, taršos emisiją, nustatytą skaičiavimo būdu vykdant PŪV galimama teigti,

kad nagrinėjamu ūkinės veiklos metu fizinę aplinką įtakoja šie veiksniai:

Technologinių įrenginių ir aptarnaujančio automobilinio transporto skleidţiama fizinė

tarša – triukšmas.

Iš technologinių įrenginių ir aptarnaujančio transporto į aplinkos orą išsiskirianti

aplinkos oro tarša (kietos dalelės, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros

dioksidas).

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės surenkamos ir į aplinką išleidţiamos paviršinės

nuotekos (skendinčios medţiagos bei naftos produktai).

6.4.1. Triukšmas.

Triukšmui labiausiai jautrios vietos yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai,

mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos. Triukšmo ribinius dydţius reglamentuoja

Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

Šalia pastato projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Stovėjimo aikštelė projektuojama

taip, kad ji driekiasi priešais projektuojamą pastatą ir palei rajoninės reikšmės kelią. Ji esamą aplinkos

triukšmo lygį įtakos neţymiai, kadangi šalia yra Lėbartų kelias. Atstumas nuo PŪV pastato iki

http://www.hi.lt/

32

artimiausio namo langų yra apie 200 metų, o nuo artimiausios parkavimo vietos - 185 metrai.

Artimiausio gyvenamojo namo teritorija apaugusi brandţiais medţiais ir krūmais.

Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas

matavimo ir (ar) modeliavimo būdu gautus rezultatus palyginant su atitinkamais Lietuvos higienos

normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties

pastatuose bei jų aplinkoje“ pateikiamais didţiausiais leidţiamais triukšmo ribiniais dydţiais

gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (3 lentelė).

3 lentelė. Stacionarių triukšmo šaltinių parametrai Eil.

Nr.

Objekto pavadinimas Paros laikas,

val.

Ekvivalentinis garso

slėgio lygis (LAeqT),

dBA

Maksimalus garso

slėgio lygis (LAFmax),

dBA

1. Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės

paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir

kultūros paskirties pastatus) aplinkoje,

išskyrus transporto sukeliamą triukšmą

6–18

18–22

22–6

55

50

45

60

55

50

„Baltic Modules“ planuojamos ūkinės veiklos sukeliamas triukšmas vertinamas pagal HN 33:2011

„Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“

reglamentuojamus didţiausius leidţiamus triukšmo ribinius dydţius gyvenamųjų pastatų (namų) ir

visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus

transporto sukeliamo triukšmą.

6.4.1.1 Taršos sklidimo prognozė

Triukšmo skaičiavimo programinė įranga ir metodikos

Stacionarių ir mobilių šaltinių triukšmas esamoje ir planuojamoje ūkinėje veikloje apskaičiuotas

naudojant CadnaA programinę įrangą. CadnaA (Computer Aided Noise Abatement – kompiuterinė

triukšmo maţinimo sistema) – programinė įranga skirta triukšmo poveikio apskaičiavimui,

vizualizacijai, įvertinimui ir prognozavimui. CadnaA programoje vertinamos visos akustinių taršos

šaltinių grupės (pagal 2002/49/EB), kurioms taikomos atitinkamos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

galiojančios metodikos ir standartai:

pramoninės veiklos triukšmui – ISO 9613;

kelių transporto triukšmui - NMPB-Routes-96.

Pagal HN 33:2011 buvo apskaičiuotas Ldienos ūkinės veiklos aplinkos triukšmo rodiklis, kuris

apibrėţiamas:

dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 17 val.) triukšmo sukelto

dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų

dienos laikotarpiui.

Kiti įvesties parametrai

Prognozuojami triukšmo lygiai skaičiuojami 1,5 m aukštyje, skaičiavimo ţingsnis – 5 m.

Apskaičiuoti triukšmo rodikliai

UAB „Baltic Modules“ planuojamos ūkinės veiklos triukšmo šaltiniai veiks tik dienos metu, todėl

buvo apskaičiuotas dienos triukšmo rodiklis Ldienos. Prognozuojamas triukšmo rodiklis ties įmonės

sklypo ribomis neviršys HN 33:2011 reglamentuojamų ribinių verčių.

6.4.1.1.1 lentelė. Prognozuojami triukšmo rodikliai

Vieta Apskaičiuotas didţiausias triukšmo rodiklis, dBA

Ldienos Lvakaro Lnakties

33

UAB „Baltic Modules“ sklypo riba 54 - -

HN 33:2011 ribinė vertė 55 50 45

Išvada. Apskaičiuoti UAB „Baltic Modules“ planuojamos ūkinės veiklos veikiamo triukšmo rodikliai

ties sklypo ribomis neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didţiausių

leidţiamų triukšmo ribinių dydţių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje visais

paros laikotarpiais.

Triukšmo sklaidos ţemėlapiai pridedami priede Nr.7.

6.4.2. Cheminės medţiagos aplinkos ore.

Teršalas yra medţiaga, egzistuojanti didesne negu natūrali koncentracija, atsirandanti daţniausiai

dėl ţmonių ūkinės veiklos ir turinti neigiamą poveikį aplinkai. Didţiausia leistina tarša – tai iš atskiro

ar kelių šaltinių per laiko vienetą išmestų kenksmingų medţiagų kiekis, kuris nagrinėjamoje vietovėje,

įvertinus kitų taršos šaltinių poveikį, neviršija didţiausių leistinų koncentracijų. Didţiausios leistinos

koncentracijos (DLK) – tai tokia priemaišų koncentracija, kuri, veikdama periodiškai arba visą

ţmogaus gyvenimą, nedaro neigiamo poveikio ne tik ţmogui, bet ir visai aplinkai. Vieni cheminiai

elementai ir junginiai yra maţiau kenksmingi aplinkai ir ţmogui, kiti labiau, todėl ir jų DLK skiriasi.

Atsiţvelgiant į sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių, patvirtintų LR Sveikatos

apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr.V-586, 19.2 p., yra vertinama stacionarių ir mobilių

aplinkos oro tašos šaltinių aplinkos oro tarša, įtakojama gamybinės veiklos.

Aplinkos oro foninis užterštumas

Foninės koncentracijos pasirinktos vadovaujantis foninio aplinkos oro uţterštumo duomenų naudojimo

ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos

agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112. Foninės aplinkos oro teršalų

įvertinimui vadovaujamasi Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo departamento

2016-11-18 raštu Nr.(28.3)-A4-11572 (6 priedas), kuriame pateikti gretimų aplinkos oro taršos šaltinių

duomenys. Pateikti ir įvertinti buvo šių įmonių taršos šaltinių duomenis. Kietųjų dalelių, anglies

monoksido, azoto oksidų ir sieros dioksido paţemio koncentracijų skaičiavimuose taip pat įvertinti

Santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutines metinines koncentracijų

vertes, pateiktas interneto svetainėje gamta.lt. Kitų teršalų paţemio koncentracijas skaičiuoti

neatsiţvelgiant į foninį uţterštumą.

Kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido foninės koncentracijos paimtos vadovaujantis

Santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų

vertėmis. Vertės nustatytos pagal nuolatinių matavimų integruoto monitoringo stotyse (IMS)

duomenis: Klaipėdos RAAD regiono kietųjų dalelių KD10 foninė koncentracija lygi 11,1 µg/m3,

kietųjų dalelių KD2,5 – 4,5 µg/m3, azoto oksido – 4,4 µg/m

3, anglies monoksido – 150 µg/m

3, sieros

dioksido – 2,2 µg/m3.

Numatomų išmesti teršalų ribinės aplinkos oro užterštumo vertės

Objekto veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės koncentracijų vertės nustatytos remiantis

„Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašu“ (patvirtintas

LR AM ir LR SAM 2007-06-11 įsakymo Nr. D1-239/V-469 redakcija) bei LR AM ir SAM 2010-07-

07 įsakymu Nr. D1-585/V-611 patvirtintas „Aplinkos oro uţterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu,

azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis“ ir

pateiktos 5.1.5.1 lentelėje.

6.4.2.1 lentelė. Aplinkos oro teršalų ribinės koncentracijos aplinkos ore

34

Teršalas Ribinė vertė

vidurkis µg/m3

Azoto dioksidas (NO2) 1 valandos 200

metų 40

Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000

Kietosios dalelės (KD10) paros 50

metų 40

Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25

Sieros dioksidas (SO2) 1 valandos 350

paros 125

Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 0,5 valandos 5000

Aplinkos oro užterštumo prognozė

Programinė teršalų sklaidos modeliavimo įranga.

Teršalų sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu „AERMOD View”, AERMOD

matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje

modeliuoti.

LR aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodţio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 patvirtintose

„Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo

rekomendacijose“ AERMOD modelis yra rekomenduojamas teršalų sklaidai modeliuoti.

Duomenys aplinkos oro teršalų sklaidai modeliuoti

Meteorologiniai parametrai. Modeliavimui buvo naudojami Klaipėdos hidrometeorologinės stoties

meteorologiniai duomenys, kuriuos pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Meteorologinių

duomenų paketą sudaro 2010-2014 m. laikotarpio, keturių pagrindinių meteorologinių parametrų

reikšmės kiekvienai metų valandai: aplinkos temperatūra, vėjo greitis ir kryptis, debesuotumas.

Receptorių tinklelis. Paţemio koncentracijos apskaičiuojamos modelyje nustatomuose taškuose. Šie

taškai paprastai vadinami receptoriais (angl. receptor). PŪV veiklos teršalų skaidos modelyje buvo

naudojamas 3000 x 2500 m dydţio tinklelis, receptoriai išdėstyti 40-50 m ţingsniu. Iš viso receptorių

tinklelį sudaro 1600 receptorių.

Teršalų koncentracijos apskaičiuojamos 1,5 m aukštyje.

Procentiliai. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2001 m. gruodţio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl

aplinkos oro uţterštumo normų nustatymo“ (Ţin., 2001, Nr. 106-3827 su vėlesniais pakeitimais)

apskaičiuotų koncentracijų palyginimas su ribinėmis vertėmis atliekamas taikant atitinkamą procentilį:

azoto dioksido 1 val. koncentracijai – 99,8 procentilis,

sieros dioksido 1 val. koncentracijai – 99,7 procentilis,

sieros dioksido 24 val. koncentracijai – 99,2 procentilis,

kietųjų dalelių 24 val. koncentracijai – 94,0 procentilis.

LR aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodţio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 patvirtintos

„Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo

rekomendacijos“ nurodo, kad jeigu modelis neturi galimybės paskaičiuoti pusės valandos

35

koncentracijos, gali būti skaičiuojamas 98,5-asis procentilis nuo valandinių verčių, kuris lyginamas su

pusės valandos ribine verte. Tai buvo pritaikyta apskaičiuotoms LOJ 1 valandos koncentracijoms.

Teršalų koncentracijos skaičiavimo rezultatai ir jų analizė

Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai vykdant planuojamą veiklą pateikiami 2

lentelėje, sklaidos ţemėlapiai pateikiami 8 priede.

6.4.2.2 lentelė lentelė. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai

Teršalo pavadinimas Ribinė vertė Nevertinant foninės

taršos

Vertinant foninę

taršą

Cmaks. Cmaks./

ribinė

vertė

Cmaks. Cmaks./

ribinė

vertė

vidurkis [μg/m3] [μg/m

3] [vnt. dl.] [μg/m

3] [vnt. dl.]

Anglies monoksidas 8 valandų 10000 11,76 0,0012 256,5 0,026

Azoto dioksidas 1 valandos 200 12,6 0,0630 36,4 0,182

1 metų 40 1,247 0,0312 8,437 0,211

Kietosios dalelės (KD10) 24 valandų 50 0,0235 0,0005 15,18 0,304

1 metų 40 0,113 0,0028 12,82 0,321

Kietosios dalelės (KD2,5) 1 metų 25 0,056 0,0022 6,22 0,249

Sieros dioksidas 1 valandos 200 0,116 0,0006 2,443 0,012

1 metų 40 0,063 0,0016 2,364 0,059

Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 0,5 valandos 1000 0,293 0,0003 179,1 0,179

Vertinant aplinkos oro taršos modeliavimo rezultatus galima daryti išvadą, jog planuojamoje

ūkinėje veikloje numatomų išmesti oro teršalų apskaičiuotos maksimalios prieţeminės koncentracijos

neviršys ribinių verčių ties ir uţ sklypo ribų su fonine tarša ir be jos.

Aplinkos oro teršalų ribinės vertės.

KD10 Ribinė vertė, nustatyta ţmonių sveikatos apsaugai:

Vidurkinimo laikotarpis Ribinė vertė Leistinas nukrypimo dydis

1 para 50 µg/m

3 negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus

per kalendorinius metus 50 %

Kalendoriniai metai 40 µg/m3

20 %

KD2.5 Ribinė vertė, nustatyta ţmonių sveikatos apsaugai:

Vidurkinimo laikotarpis Ribinė vertė Leistinas nukrypimo dydis

Kalendoriniai metai 25 µg/m3

20 % 2008 m. birţelio 11 d., sumaţinant šį dydį 2009 m. sausio 1

d., o vėliau maţinant kas 12 mėnesių vienodu metiniu procentiniu

dydţiu, kol iki 2015 m. sausio 1 d. bus pasiekta 0 %

Aplinkos oro uţterštumo anglies monoksidu normos

36

Vidurkinimo laikotarpis Ribinė vertė Leistinas

nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo terminas

Maksimalus paros 8 valandų vidurkis 10 mg/m3

60 % –

Aplinkos oro uţterštumo azoto dioksidu ir azoto oksidais normos

Vidurkinimo

laikotarpis Ribinė vertė Leistinas nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo

terminas

1 valanda

200 µg/m3 negali būti

viršyta daugiau kaip 18

kartų per kalendorinius

metus

50 % (100 µg/m3) 1999 m. liepos 19 d., sumaţinant

2001 m. sausio 1 d. ir kas 12 paskesnių mėnesių

vienodu metiniu procentiniu dydţiu, kad iki 2010 m.

sausio 1 d. būtų pasiekta 0 %

2010 m. sausio

1 d.

Kalendoriniai

metai 40 µg/m

3

50 % (20 µg/m3) 1999 m. liepos 19 d., sumaţinant

2001 m. sausio 1 d. ir kas 12 paskesnių mėnesių

vienodu metiniu procentiniu dydţiu, kad iki

2010 m. sausio 1 d. būtų pasiekta 0 %

2010 m. sausio

1 d.

Aplinkos oro uţterštumo sieros dioksidu normos

Vidurkinimo

laikotarpis Ribinė vertė

Leistinas nukrypimo

dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo

terminas

1 valanda 350 µg/m

3 negali būti viršyta daugiau kaip 24

kartus per kalendorinius metus 43 % (150 µg/m

3) –*

1 para 125 µg/m

3 negali būti viršyta daugiau kaip 3

kartus per kalendorinius metus nenustatytas –*

* Ribinė vertė įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

Vertinant nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, vertinimo ataskaitoje

vertinama cheminė tarša, atsiţvelgiant į cheminių teršalų ribines aplinkos oro uţterštumo vertes ir į

didţiausią leidţiamą cheminių medţiagų kvapo slenksčio vertes gyvenamosios aplinkos ore.

Aplinkos oro taršos teršalų kokybinių ir kiekybinių parametrų nustatymas.

Aplinkos oro teršalai, išmetami katilinės kaminu, nustatyti įvertinant LR aplinkos ministro 2013-

04-10 įsakymą Nr.D1-244 „Dėl išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013

nustatymo“.

LAND 43-2013 reglamentuojamos ribinės aplinkos oro taršos vertės iš kurą deginančių

įrenginių, kurių nominali šiluminė galia lygi arba viršija 0,12 MW, bet nesiekia 1 MW, deginant kietąjį

kurą

Kuro rūšis Išmetamų teršalų ribinė vertė, mg/Nm3

Sieros dioksidas (SO2) Azoto oksidai (NOx) Kietosios dalelės (KD)

Kietasis kuras 2 000 650 (deginant biokurą – 750) 800

Išvados dėl aplinkos oro taršos

Įvertinus atliktus aplinkos taršos veiksnių matavimus, skaičiavimus bei sklaidos modeliavimą,

galima teigti, kad ūkinės veiklos metu aplinkos oro cheminių teršalų koncentracija planuojamos ūkinės

veiklos vykdymo teritorijoje ir uţ jos ribų neviršys LR Aplinkos ir LR Sveikatos apsaugos ministrų

2007-06-11 įsakymu Nr. D1-239/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal

Europos sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo“ bei LR aplinkos ir LR sveikatos apsaugos ministrų

37

2010-07-07 įsakymu Nr. D1-585/V-611 patvirtintų aplinkos oro uţterštumo sieros dioksidu, azoto

dioksidu, azoto oksidais, anglies monoksidu, kietosiomis dalelėmis normomų ribinių verčių.

6.4.3. Kvapai

Kvapų koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN

121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“. Didţiausia leidţiama kvapo

koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).

Planuojamoje ūkinėje veikloje kvapo šaltinių nėra planuojama. Aplinkos oro tarša bus galima tik iš

gamtinės dujas deginančių šildytuvų ir iš kieto kuro katilo, iš kurių bus išmetami degimo produktai ir

iš autotransporto priemonių, kurios nėra kvapų šaltinis. Cheminės medţiagos skleidţiančios kvapus

planuojamoje ūkinėje nebus naudojamos.

6.5. Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis (rodikliai apskrities ir šalies lygiu

vertinami kaip papildomi duomenys visuomenės sveikatos palyginamajai analizei atlikti

atitinkamais lygmenimis).

Gyventojų demografiniai rodikliai: gyventojų skaičius, tankumas, pasiskirstymas pagal amţių,

lytį, gimstamumas, mirtingumas, mirties prieţasčių struktūra, kūdikių mirtingumas, perinatalinis

mirtingumas ir kiti reikalingi rodikliai apskrities ir šalies mastu bei jų palyginimas su nagrinėjamos

vietovės rodikliais pateikti Ataskaitos 6.1. punkte.

Gyventojų sergamumo rodikliai apskrities ir šalies mastu bei jų palyginimas su nagrinėjamos

vietovės rodikliais pateikti Ataskaitos 6.2. punkte.

38

IV. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI PROGNOSTINIS VERTINIMAS

7.Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir rizikos grupių analizė

7.1.Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė.

7.1.1 lentelė. Ūkinės veiklos poveikis (tiesioginis ir netiesioginis) sveikatai darantiems įtaką veiksniams

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį

Komentarai ir pastabos

1. Elgsenos ir

gyvensenos

veiksniai

Planuojama ūkinė

veikla nesusijusi su

visuomenės ar atskirų

individų elgsenos ir

gyvensenos veiksniais,

darančiais įtaką svei-

katai: jų neįtakoja ir

nėra jų įtakojama.

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams pro-

gnozuojamas

teigiamas (+) Rodiklių pokyčių

nebus

Visuomenės elgsenos ir gyvensenos

veiksniai šiuo ūkinės veiklos

poveikio visuomenės sveikatai ver-

tinimu nenagrinėjami, nes nustatant

ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos

zonos tikslingumą ir ribų dydį, kas

yra šio PVS vertinimo objektas, tai

nėra aktualu.

1.1. Mitybos

įpročiai

Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.2. Alkoholio

vartojimas

Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.3. Rūkymas Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.4. Narkotinių

bei

psichotropinių

vaistų

vartojimas

Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.5. Lošimas Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.6. Fizinis

aktyvumas

Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.7. Saugus

seksas

Nepildoma, nes

neaktualus 1 p.

1.8. Kita Nepildoma, nes

39

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


neaktualus 1 p.

2. Fizinės

aplinkos

veiksniai*

Gamybos cecho

eksploatacija įtakos

aplinkos oro taršą

cheminėmis

medţiagomis ir kvapu

iš stacionarių taršos

šaltinių – katilinės

kamino, ventiliacinių

sistemų ir mobiliojo

taršos šaltinio –

automobilio.

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams pro-

gnozuojamas

neigiamas (-) Rodiklių pokyčių

nebus

Įvertinus fizikinius aplinkos

veiksnius nustatyta, kad planuojama

ūkinė veikla poveikio visuomenės

sveikatai nesukels.

Dėl ūkinės veiklos įtakojamų fizinės

aplinkos veiksnių ribojimo

numatoma nustatyti sanitarinės

apsaugos zonos ribas, sutampančias

su ūkinei veiklai naudojamo ţemės

sklypo ribmis.

2.1. Oro kokybė

Stacionarūs

organizuoti aplinkos

oro taršos šaltiniai: 1. Katilinės kaminas.

2. Pastato ventiliacinės

sistemos

Mobilus

neorganizuotas taršos

šaltinis:

1. Automobilis.

Iš kietą ir dujinį kurą

deginančių įrenginių į

aplinkos orą

išsiskiriantys teršalai -

anglies monoksidas,

azoto oksidai,

kietosios dalelės,

sieros dioksidas bei iš

mobiliojo taršos

šaltinio išmetami

teršalai - anglies

monoksidas, azoto

oksidai, sieros

dioksidas, kietosios

dalelės, lakieji

organiniai junginiai

priskiriami prie

sveikatai įtaką

darančių veiksnių,

tačiau šie veiksniai

prognozuojami.

neigiamas (-)

CO, NOx, SO2

kietųjų dalelių

koncentracija

katilinės taršos

šaltinyje, kiekis

nustatytas

skaičiavimais ir

LAND 43-2011

reglamentuojamas

teršalų ribines

vertes. Mobiliojo

taršos šaltinio tarša

apskaičiuoti pagal

LR Aplinkos

ministro 1998-07-

13 įsakymą Nr. 125

„Dėl teršiančių

medţiagų,

išmetamų į

atmosferą iš mašinų

Asmens ir

visuomenės

sveikatos ro-

diklių pokyčių

bus išvengiama

teisės aktų

nustatyta tvarka

nustačius

sanitarinės

apsaugos zonos

pagrįstumą ir,

jei būtina, jos

ribas, taip apri-

bojant gyve-

namosios ir

kitos taršai

jautrios aplin-

kos atsiradimą

neigiamai

sveikatą įta-

kojančių veik-

Įvertinus atlikto cheminių medţiagų

aplinkos ore sklaidos skaičiavimo

duomenis bei leidţiamus uţterštumo

lygius, galima tvirtinti, kad ūkinės

veiklos metu teritorijoje aplinkos ore

teršalų koncentracijos neviršys LR

Aplinkos ir LR Sveikatos apsaugos

ministrų 2007-06-11 įsakymu Nr.

D1-239/V-469 „Dėl teršalų, kurių

kiekis aplinkos ore ribojamas pagal

Europos sąjungos kriterijus, sąrašo

patvirtinimo“ bei LR Aplinkos ir LR

Sveikatos apsaugos ministrų 2010-

07-07 įsakymu Nr. D1-585/V-611

„Dėl aplinkos oro uţterštumo normų

nustatymo“ ribinių verčių bei

Lietuvos higienos norma HN

121:2010 nustatytų kvapo ribinių

verčių, aplinkos orą teršiant azoto

dioksido kvapu.

40

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


su vidaus degimo

varikliais,

vertinimo

metodikos

patvirtinimo“ (Ţin.,

1998, Nr. 66-1926).

Atlikus taršos

sklaidos

modeliavimą

nustatyta, kad

anglies monoksido,

azoto oksido, sieros

anchidrido, kietųjų

dalelių (KD10,

K2.5), lakiųjų

organinių junginių

eksploatuojant

stacionarius ir

mobiliųjį taršos

šaltinį,

koncentracijos

aplinkos ore

neviršija ribinių

uţterštumo normų.

Gyventojų

demografinių,

sergamumo ir kitų

asmens ir

visuomenės

sveikatos rodiklių

pokčių nebus.

snių zonoje

2.2. Vandens

kokybė

Vanduo buitiniams –

gamybiniams

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką teigiamas (+)

Rodikliai

nenagrinėjami

41

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


poreikiams bus

tiekiamas iš vietinio

gręţinio.

Ūkio buities nuotekos

nuvedamos į

surinkimo talpą.

veiksniams pro-

gnozuojamas – uţ

vandens kokybę atsako

įmonės vadovas

2.3. Maisto

kokybė

Planuojamos ūkinės

veiklos teritorijoje

maisto gamyba

nenumatoma.

Įmonėseksploatacija

įtakos maisto kokybei

kaimyninėse

teritorijose neturės, nes

nėra taršos įtakos

zonos

Sveikatai įtaką

darančių veiksnių

nebus

teigiamas (+) Rodikliai

nenagrinėjami

2.4. Dirvoţemis

Ūkinė veikla bus

vykdoma ant kietųjų

dangų, o surenkamos

lietaus nuotekos į

gamtinę aplinką

neišleidţiamos

Statinio statyba privalo

atitikti statybos

techninių reglamentų

reikalavimus

teigiamas (+) Rodiklių pokyčių

nebus

Įmonės eksploatacija įtakos

dirvoţemiui neturės. Vykdant

planuojama veiklą dirvoţemio taršos ar

erozijos nebus. Statybos metu visi ţemės

darbai bus atliekami pagal parengtus ir

suderintus techninius projektus. Statybų

metu nukastas derlingas dirvoţemio

sluoksnis bus saugomas, o vėliau

panaudotas ţaliųjų plotų rekultivacijai.

Didelės apimties ţemės darbai

nenumatomi (pvz., kalvų nukasimas,

vandens telkinių gilinimas ar upių vagų

tiesinimas). Gausus gamtos išteklių

naudojimas nenumatomas, pagrindinės

tikslinės ţemės paskirties pakeitimas taip

pat neplanuojamas.

2.5.

Spinduliuotė

Planuojama ūkinė

veikla spinduliuotės

Sveikatai įtaką

darančių veiksnių

Rodikliai

nenagrinėjami

42

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


nesukelia nebus

2.6. Triukšmas

Nagrinėjama ūkinė

veikla susijusi su

triukšmo šaltiniais.

Vykdomos ūkinės

veiklos įtakojamo

ekvivalentinio ir

maksimalaus garso

slėgio lygis nustatytas

modeliavimo būdu.

Vykdant nagrinėjamą

ūkinę veiklą

sukeliamas garsas gali

būti įtaką sveikatai

darantis veiksnys,

tačiau triukšmo įtaka

yra sumodeliuota.

neigiamas (-)

Atlikus triukšmo

skaičiavimus ir

modeliavimą nustatyta, kad

dienos periodu

vykdant ūkinę

veiklą, ūkinės

veiklos teritorijoje

ties planuojamai

ūkinei veiklai

naudojamo ţemės

sklypo riba ir

betarpiškai ties

taršos šaltiniais –

ekvivalentinis garso

slėgio lygis

neviršys 55 dBA, o

maksimalus garso

slėgio lygis

neviršys 60 dBA

ribinės vertės,

reglamentuojamų

Lietuvos higienos

normoje

HN33:2011.

Gyventojų

demografinių,

sergamumo ir kitų

asmens ir

visuomenės

sveikatos rodiklių

pokyčių nebus.

Garso maţinimo

priemonės nėra

būtinos.

Dėl ūkinės veiklos įtakojamo

triukšmo ribojimo numatoma

nustatyti sanitarinės apsaugos zonos

ribas, sutampančias su ūkinei veiklai

naudojamo ţemės sklypo ribmis.

43

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


2.7. Būsto

sąlygos

Gamybos cecho

eksploatacija, įtakojant

aplinką chemine tarša,

kvapu ir triukšmu.

Planuojant ūkinę

veiklą yra išanalizuoti

įtaką sveikatai

darantys veiksniai –

aplinkos oro cheminė

tarša, tarša kvapais ir

triukšmu. Nustatyta,

kad šie veiksniai įtakos

greta esančioms

teritorijoms būsto

kūrimo ar

eksploatavimo aspektu

nedaro ir yra valdomi.

teigiamas (+)

Atlikus cheminių

teršalų, išmetamų

visais aplinkos oro

taršos šaltiniais

sklaidos

modeliavimą,

nustatyta, kad

įmonės

naudojamame

ţemės sklype

cheminės taršos ir

kvapų slenksčio

ribiniai dydţiai

nebus viršijami.

Triukšmo

skaičiavimais

nustatyta, kad

leistinos triukšmo

normos ribos

veiklos vykdymo

ţemės sklype ir uţ

ūkinės veiklos

ţemės sklypo ribos

taip pat nėra

viršijamos.

Gyventojų

demografinių,

sergamumo ir kitų

asmens ir

visuomenės

sveikatos rodiklių

pokyčių nebus.

Asmenų ir

visuomenės

sveikatos ro-

diklių pokyčių

bus išvengiama

teisės aktų

nustatyta tvarka

pagrindus

sanitarinės

apsaugos zonos

būtinumą ir, jei

būtina, nustačius

jos ribas. Sani-

tarinės apsau-

gos zona apri-

boja gyve-

namosios ir

kitos taršai

jautrios aplin-

kos atsiradimą

neigiamai

sveikatą įta-

kojančių veik-

snių zonoje.

Planuojamos ūkinės veiklos ţemės

sklypas yra pramonės ir sandėliavimo

teritorija, kuriai negali būti taikomi

gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties pastatų statybos teritorijos

ribinės taršos reikalavimai. Įvertinus

visus įtaką sveikatai darančius

veiksnius, nustatyta, kad naudojamo

ţemės sklypo ribose ir uţ jo įtakos

visuomenės sveikatai nebus, todėl

šiuo aspektu būtų galima būsto

plėtra, jei ši plėtra būtų numatyta

Klaipėdos rajono savivaldybės

teritorijos bendrąjame plane.

44

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


2.8. Sauga

Gaisrų ar kitų

ekstremalių situacijų

tikimybė minimali.

Statinys privalės

atitikti statybos

techninių reglamentų

reikalavimus

Rodikliai

nenagrinėjami

Šis veiksnys neturi jokios įtakos

sanitarinės apsaugos zonos

nustatymo būtinumui.

2.9.

Susisiekimas

Susisiekimui

naudojama esama

susisiekimo sistema. Į

teritoriją patenkama

Toleikių gatve.

Bus naudojamasi

esama susisiekimo

sistema

Rodikliai

nenagrinėjami

Naudojamos esamos gatvės – Galinė

bei Toleikių

2.10. Teritorijų

planavimas

Teritorijos planavimas

šiame etape nėra

vykdomas. Ţemės

sklypas suformuotas.

Esamos ūkinės veiklos

pastatų projektavimas

vykdomas, parengiant

statinio projektą.

Įtaką sveikatai

darančių veiksnių nėra

Rodikliai

nenagrinėjami

Ţemės naudojimo paskirtis, būdas ir

pobūdis atitinka planuojamą ūkinę

veiklą.

2.11. Atliekų

tvarkymas

Atliekos pagal sutartis

su atliekas

tvarkančiomis

įmonėmis bus

išveţamos į atliekų

utilizavimo vietas.

Įtaką sveikatai

darančių veiksnių nėra teigiamas (+)

Rodiklių pokyčių

nebus

Šis veiksnys neturi jokios įtakos

sanitarinės apsaugos zonos

nustatymo būtinumui.

2.12. Energijos

panaudojimas

Ūkinei veiklai

naudojama elektros

energija.

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

Elektros energija tiekiama iš AB

LESTO tinklų.

2.13.

Nelaimingų

atsitikimų rizika

Nelaimingi atsitikimai

– tai galimos vietinio

pobūdţio techninės

avarijos, kurios yra

maţai tikėtinos ir

nedaro įtakos

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

Nelaimingų atsitikimų rizika

nagrinėjamos ūkinės veiklos atveju

neturi jokios įtakos ūkinei veiklai

nustatomos sanitarinės apsaugos

zonos pagrįstumui ir ribų dydţiui.

45

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


sisteminio pobūdţio

poveikį sveikatai

darantiems

veiksniams.

2.14. Pasyvus

rūkymas

Planuojama ūkinė

veikla neturi įtakos

pasyviam rūkymui

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

Objekte yra įrengtos atskiros vietos

rūkymui, tad rūkymas įtakos

aplinkiniams neturi

2.15. Kita

3. Socialiniai

ekonominiai

veiksniai

Ūkinėje veikla nuolat

yra 30 darbo vietų

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.1. Kultūra

Planuojama ūkinė


kultūrai

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.2.

Diskriminacija

Planuojama ūkinė


diskriminacijai

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.3. Nuosavybė

Ūkinė veikla vykdoma

nuosavybės teise

valdomuose pastatuose

iš valstybės

nuomojamame ţemės

sklype

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

Vykdant ūkinę veiklą yra uţtikrinami

veiklos vykdytojo teisėti lūkesčiai

3.4. Pajamos

Ūkinės veiklos

vykdymui yra

reikalinga 30 darbo

vietų

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams – pajamų

pragyvenimui

turėjimas - pro-

gnozuojamas

Teigiamas (+) Prognozuojamas

pajamų augimas

Neturi jokios įtakos planuojamai

ūkinei veiklai nustatomos sanitarinės

apsaugos zonos ribų pagrįstumui ar

dydţiui.

46

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


teigiamas

3.5.

Išsilavinimo

galimybės

Planuojama ūkinė


išsilavinimui

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.6.

Uţimtumas,

darbo rinka,

darbo

galimybės

Ūkinės veiklos

vykdymui yra

reikalinga 30 darbo

vietų.

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams –

uţimtumui, darbo

galimybėms - pro-

gnozuojamas

teigiamas

Teigiamas (+) Rodiklių pokyčiai

neprognozuojami

Neturi jokios įtakos ūkinės veiklos

sanitarinės apsaugos zonos ribų

nustatymo būtinumui

3.7.

Nusikalstamu-

mas

Planuojama ūkinė


nusikalstamumui

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.8.

Laisvalaikis,

poilsis

Planuojama ūkinė


laisvalaikiui ir poilsiui

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.9. Judėjimo

galimybės

Planuojama ūkinė


judėjimo galimybei

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

Planuojama ūkinė veikla nesusijusi

su aptarnavimo sfera, todėl

priemonės ţmonėms su judėjimo

negalia nenumatomos

3.10. Socialinė

parama

(socialiniai

kontaktai ir

gerovė, sauga)

Planuojama ūkinė


socialinei paramai

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

47

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


3.11.

Visuomeninis,

kultūrinis,

dvasinis

bendravimas

Planuojama ūkinė


bendravimui

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.12. Migracija

Planuojama ūkinė


migracijai

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.13.Šeimos

sudėtis

Planuojama ūkinė


šeimai

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

3.14. Kita

4. Profesinės

rizikos veiksniai

Vykdant ūkinę veiklą

yra atliktas darbo vietų

darbo aplinkos

veiksnių higieninis

įvertinimas, tačiau

profesiniai veiksniai

neįtakoja sanitarinės

apsaugos zonos ribų

nustatymo.

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams – darbo

saugai - pro-

gnozuojamas

teigiamas

Teigiamas (+) Rodikliai

nenagrinėjami

Profesinės rizikos veiksniai šiuo

ūkinės veiklos poveikio visuomenės

sveikatai vertinimu nenagrinėjami,

nes nustatant ūkinės veiklos

sanitarinės saugos zonos būtinumą ir

ribų dydį, kas yra šio PVS vertinimo

objektas, tai nėra aktualu.

Ūkinės veiklos SAZ ribų nustatymas

neturi jokio poveikio profesinei

sveikatai darantiems veiksniams.

4.1. Cheminiai Nepildoma, nes

neaktualus 4 p.

4.2. Fizikiniai Nepildoma, nes

neaktualus 4 p.

4.3. Biologiniai Nepildoma, nes

neaktualus 4 p.

4.4.

Ergonominiai

Nepildoma, nes

neaktualus 4 p.

48

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


4.5.

Psichosocialinia

i

Nepildoma, nes

neaktualus 4 p.

4.6. Fiziniai Nepildoma, nes

neaktualus 4 p.

5.

Psichologiniai

veiksniai

Neaktualu Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

Atsiţvelgiant į LR Sveikatos

apsaugos ministro 2011-04-12

įsakymo Nr.V-360, 5 p., aspektas

nenagrinėjamas

5.1. Estetinis

vaizdas

Nepildoma, nes

neaktualus 5 p.

5.2.

Suprantamumas

Nepildoma, nes

neaktualus 5 p.

5.3.

Sugebėjimas

valdyti situaciją

Nepildoma, nes

neaktualus 5 p.

5.4.

Prasmingumas

Nepildoma, nes

neaktualus 5 p.

5.5. Galimi

konfliktai

Nepildoma, nes

neaktualus 5 p.

6. Socialinės ir

sveikatos

prieţiūros

paslaugos

Planuojama ūkinė

veikla nesusijusi su

socialinės ir sveikatos

prieţiūros paslaugų

teikimu

Įtaką sveikatai


Rodikliai

nenagrinėjami

6.1.

Priimtinumas

Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

6.2.

Tinkamumas

Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

6.3. Tęstinumas Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

6.4. Nepildoma, nes

49

Sveikatai

darantys įtaką

veiksniai

Veiklos rūšis ar

priemonės, taršos

šaltiniai

Poveikis sveikatai

darantiems įtaką

veiksniams

Poveikis

sveikatai:

teigiamas (+)

neigiamas(-)

Nagrinėjamų

rodiklių

prognozuojami

pokyčiai

Galimybės

sumaţinti

(panaikinti)

neigiamą poveikį


Veiksmingumas neaktualus 6 p.

6.5. Sauga Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

6.6.

Prieinamumas

Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

6.7. Kokybė Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

6.8. Pagalba sau Nepildoma, nes

neaktualus 6 p.

7. Kita

(nurodyti)

*Fizinės aplinkos veiksniai kiek įmanoma įvertinami kiekybiškai, nustatomi prognozuojami taršos kiekiai, kokybinė teršalų sudėtis, jų atitiktis teisės norminiam aktams. Veiksnių

kiekybinės išraiškos įvertinamos remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos duomenimis, techninio projekto aplinkos apsaugos dalimi, o jei jų nėra, -

uţsakovo pateikta informacija.

2 skiltyje trumpai aprašomos veiklos rūšys, kurios, kaip prognozuojama, turės poveikį sveikatai darantiems įtaką veiksniams ir sveikatai.

3 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdţio informacija apie prognozuojamą teigiamą ar/ir neigiamą poveikį sveikatai darantiems įtaką veiksniams.

4 skiltyje paţymima, koks poveikis prognozuojamas: teigiamas (+) ar neigiamas (-).

5 skiltyje nurodomi pagrindiniai su veikla susijusių rodiklių ( nagrinėtų tiriant esamą situaciją ir papildomų) prognozuojami pokyčiai.

6 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdţio informacija apie galimas (arba negalimas) poveikio sumaţinimo ar/ir panaikinimo priemones.

7 skiltyje pateikiama aprašomojo pobūdţio informacija apie prognozuojamą poveikį, aprašomos problemos.

50

7.2. Rizikos grupių populiacijoje analizė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintais Poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais šiame skyriuje turi būti įvertinamas nagrinėjamos ūkinės veiklos veikiamos populiacijos pasiskirstymas,

identifikuojant svarbiausias rizikos grupes, ypač atkreipiant dėmesį į paţeidţiamiausias grupes (vaikus, pagyvenusius ţmones, maţas pajamas

turinčiuosius), nagrinėjant įvairiais aspektais: pagal amţių, lytį, šeimyninę padėtį, išsilavinimą ir pan., tuo tikslu uţpildant 2 lentelę.

7.2.1 lentelė. Ūkinės veiklos galimas poveikis visuomenės grupėms

VISUOMENĖS GRUPĖS

Veiklos rūšys

ar priemonės,

taršos šaltiniai

Grupės dydis

(asm. skaičius)

Poveikis:

teigiamas (+)

neigiamas (-)


1. Veiklos poveikio zonoje esančios visuomenės grupės

(vietos populiacija)

Gamybos

cecho

eksploatacija

Planuojamos ūkinės

veiklos ţemės

sklype ir greta

planuojamos ūkinės

veiklos teritorijos

nėra nuolat

būnančios

visuomeninės

grupės. Gyvenamoji

teritorija yra uţ 200

m nuo ūkinės

veiklos teritorijos

ribų.

Neigiamas (-)

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimu nustačius, kad UAB

„Baltic Modules“ eksploatuojant medinių konstrukcijų

surinkimo cechą uţ veiklai naudojamo ţemės sklypo ribų

cheminė ir fizikinė tarša neviršija ribinių verčių, sanitarinės

apsaugos zonos ribos gali būti nustatytos su veiklai naudojamo

ţemės sklypo ribomis. Ūkinės veiklos vykdytojas privalės

uţtikrinti, kad veiklos generuojama tarša uţ įmonės teritorijos

ribų neviršytų visuomenės sveikatos teisės aktais nustatytų

ribinių dydţių, nedarant neigiamo poveikio vietos populiacijos

sveikatai.

2. Darbuotojai

Gamybos

cecho

eksploatacija

30 asmenų Nevertinama

Darbuotojų darbo vietų rizikos veiksnių tyrimas, higieninis

įvertinimas nėra veiksnys įtakojantis sanitarinės apsaugos zonos

nustatymo būtinumą.

3. Veiklos produktų vartotojai Nevertinama

4. Maţas pajamas turintys asmenys Nevertinama

5. Bedarbiai Nevertinama

6. Etninės grupės Nevertinama

7. Sergantys tam tikromis ligomis (lėtinėmis

priklausomybės ligomis ir pan.) Nevertinama

8. Neįgalieji Nevertinama

9. Vieniši asmenys Nevertinama

10. Prieglobsčio ieškantys ir emigrantai, pabėgėliai Nevertinama

11. Benamiai Nevertinama

12. Kitos populiacijos grupės (areštuotieji, specialių

profesijų asmenys, atliekantys sunkų fizinį darbą ir pan.) Nevertinama

13. Kitos grupės (pavieniai asmenys) Nevertinama

51

SAZ įrengimo būtinumas ir jei ji įrengiama, ribų nustatymas, kas ir yra šio PVS vertinimo

tikslas, bei įregistravimas uţtikrins, kad taršaus objekto taršos poveikio, t.y.sanitarinės apsaugos zona

nėra būtina arba nustatant jos ribas, sanitarinės apsaugos zonoje nebus planuojami ir projektuojami

gyvenamieji bei kiti taršai jautrūs visuomeniniai objektai ir tuo bus išvengiama galimo neigiamo

veiklos poveikio įvairioms visuomenės grupėms, visuomenės (vietos populiacijos) sveikatai.

7.3. Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas).

7.3.1. Ţalingų veiksnių identifikavimas, pavojingumo nustatymas (identifikuojami viršijantys

leidţiami taršos lygiai, nustatyti higienos normose ir kituose teisės norminiuose aktuose, ţalingi

sveikatai veiksniai, vertinamas taršos mastas, trukmė, poveikio sunkumas).

Analizuojant tiriamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai identifikuoti šie potencialiai ţalingi

sveikatai veiksniai: oro kokybė, kvapai ir triukšmas. Išanalizavus ţalingų veiksnių poveikį aplinkos

komponentams, galima teigti, kad tiriamos ūkinės veiklos metu poveikis, per kurį tiesiogiai gali būti

daromas poveikis visuomenės sveikatai bei akustinei aplinka, nėra daromas.

Oro kokybė. Ūkinė veikla neįtakoja aplinkos oro teršalų – anglies monoksido, azoto oksido,

sieros anchidrido, kietųjų dalelių surenkant medines konstrukcijas ventiliuojant patalpas, deginant

kietąjį kurą ir eksploatuojant mobilų taršos šaltinį – koncentracijos padidėjimo.

Aplinkos oro taršos modeliavimu buvo nustatytos prognozuojamos didţiausios cheminių teršalų

koncentracijos kartu su fonine tarša.

Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai: Teršalo pavadinimas Ribinė vertė Nevertinant foninės

taršos

Vertinant foninę

taršą

Cmaks. Cmaks./

ribinė

vertė

Cmaks. Cmaks./

ribinė

vertė

vidurkis [μg/m3] [μg/m

3] [vnt. dl.] [μg/m

3] [vnt. dl.]

Anglies monoksidas 8 valandų 10000 11,76 0,0012 256,5 0,026

Azoto dioksidas 1 valandos 200 12,6 0,0630 36,4 0,182

1 metų 40 1,247 0,0312 8,437 0,211

Kietosios dalelės (KD10) 24 valandų 50 0,0235 0,0005 15,18 0,304

1 metų 40 0,113 0,0028 12,82 0,321

Kietosios dalelės (KD2,5) 1 metų 25 0,056 0,0022 6,22 0,249

Sieros dioksidas 1 valandos 200 0,116 0,0006 2,443 0,012

1 metų 40 0,063 0,0016 2,364 0,059

Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 0,5 valandos 1000 0,293 0,0003 179,1 0,179

Vertinant aplinkos oro taršos modeliavimo rezultatus galima daryti išvadą, jog planuojamoje

ūkinėje veikloje numatomų išmesti oro teršalų apskaičiuotos maksimalios prieţeminės koncentracijos

neviršys ribinių verčių ties ir uţ sklypo ribų su fonine tarša ir be jos.

Kvapų koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN

121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“. Didţiausia leidţiama kvapo

koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).

52

Planuojamoje ūkinėje veikloje kvapo šaltinių nėra planuojama. Aplinkos oro tarša bus galima tik iš

gamtinės dujas deginančių šildytuvų ir iš kieto kuro katilo, iš kurių bus išmetami degimo produktai ir

iš autotransporto priemonių, kurios nėra kvapų šaltinis. Cheminės medţiagos skleidţiančios kvapus

planuojamoje ūkinėje nebus naudojamos.

Triukšmas.

Vieta Apskaičiuotas didţiausias triukšmo rodiklis, dBA

Ldienos Lvakaro Lnakties

UAB „Baltic Modules“ sklypo riba 54 - -

HN 33:2011 ribinė vertė 55 50 45

Išvada. Apskaičiuoti UAB „Baltic Modules“ planuojamos ūkinės veiklos veikiamo triukšmo rodikliai

ties sklypo ribomis neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didţiausių

leidţiamų triukšmo ribinių dydţių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje visais

paros laikotarpiais.

7.3.2. Dozės ir atsako įvertinimas.

Aplinkos veiksniai gali tiesiogiai sukelti ar nulemti daugelį ligų. Ši aplinkybė lemia aplinkos

epidemiologinio tyrimo objektą. Aplinkos epidemiologinių tyrimų metu, tiriant veiksnių poveikį

sveikatai, reikia mokėti kiekybiškai vertinti ţalingo veiksnio ir ţmogaus sąveiką. Tai sąveikai

kiekybiškai įvertinti vartojamos pagrindinės aplinkos epidemiologijos „ekspozicijos“, „dozės“,

„efekto“, „atsako“ sąvokos.

Vykdomos ūkinės veiklos atveju nagrinėjami trys veiksniai – cheminės aplinkos oro tarša, tarša

kvapais ir fizikinė tarša – triukšmas.

Matavimais ir skaičiavimais nustatyta, kad aplinkos oro ceheminė tarša, tarša kvapu ir triukšmas

neviršija leistinų ribinių taršos dydţių teritorijoje ir uţ jos ribų, todėl, nesant veikiamų asmenų nėra

dozės ir atsako vertinimo kriterijų.

Kadangi, įvertinus aplinkos oro cheminės taršos, kvapo, triukšmo matavimų, skaičiavimų ir

modeliavimo rezultatus, ribinės taršos viršijimų uţ ūkinės veiklos teritorijoje ir uţ jos ribų nebus, tad

nebus ir visuomenės narių, kurie turėtų sąlytį su nagrinėjamos ūkinės veiklos įtakojamais ţalingais

veiksniais, kuriems reikėtų paskaičiuoti ekspoziciją, dozę, įvertinti atsaką. Šiuo atveju nėra

epidemiologinio tyrimo objekto.

7.3.3. Poveikio įvertinimas (įvertinamas poveikis bet kurioms ţmonių grupėms, veikiamų

asmenų skaičius, poveikio trukmė, vieta, poveikio sveikatai sunkumas). Poveikio įvertinimas,

remiantis vykdytais epidemiologiniais tyrimais, moksliškai pagrįstais įrodymais.

Kadangi, įvertinus teršalų matavimo, skaičiavimų ir modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad

aplinkos oro cheminės taršos, taršos kvapais, triukšmo vertės ūkinės veiklos ţemės sklype ir uţ jo ribų

neviršija visuomenės sveikatos bei kitais teisės aktais nustatytų ribinių verčių, t.y. visuomenės

sveikatai saugių, dydţių, galima teigti, kad vietovėje nėra ţmonių grupių, kuriems būtų daromas

tiriamos ūkinės veiklos poveikis. Ūkinei veiklai naudojamas ţemės sklypas yra kitos paskirties,

pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, skirtas sandėliavimo ir pramonės įmonių statybai, todėl

jame nėra ir neplanuojama gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorija.

7.3.4. Rizikos apibūdinimas (informacijos apie riziką kompleksinis įvertinimas).

Aplinkos veiksnių keliama rizika vertinama pirmiausia identifikuojant sveikatai pavojingus

aplinkos veiksnius bei analizuojant, kokį poveikį sveikatai sukelia nustatytos medţiagos ir veiksniai

(kas atlikta nagrinėjant 6.4. Ataskaitos punktą). Toliau vertinant riziką, vertinama faktinė potencialiai

veikiamų ţmonių ekspozicija, apimant aplinkos stebėseną, biologinę stebėseną, analizuojant duomenis

53

apie taršos kilmę, sąlyčio su teršalais sąlygas bei jų kitimą tam tikru laiku. Vėliau turimi eksponuotos

populiacijos grupių duomenys yra lyginami su kiekvieno veiksnio dozės ir efekto bei dozės ir atsako

kreivėmis ir apskaičiuojama galima rizika paveiktos populiacijos sveikatai. (Informacijos šaltinis:

KMU, Fundamentinė epidemiologija, 2003). Nagrinėjamu atveju paveiktos populiacijos nėra.

7.4.Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių, ekonominių, gyvensenos, psichologinių)

poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas (vertinimo metodas pasirenkamas

atsiţvelgiant į nagrinėjamos veiklos pobūdį, galimybes, poveikio ypatybes ir pan. Gali būti

atliekama gyventojų apklausa, prieš tai vykdytų epidemiologinių tyrimų, nustatančių ryšius tarp

tam tikrų veiklos priemonių ir veiksnių sveikatos, analizė, tiriamosios teritorijos gyventojų ir

nustatyta tvarka parinktos kontrolinės teritorijos (gyvenvietės) gyventojų atitinkamo

sergamumo, mirtingumo ir kt. rodiklių palyginimas, simptomų (ligų) analizė, remiantis tiriamų

asmenų savo sveikatos vertinimu ir medicininių įrašų patikrinimais).

Atsiţvelgiant į nagrinėjamos veiklos pobūdį, geografinę, administracinę padėtį, teisinę situaciją

galima teigti, kad neigiamo poveikio socialiniams, ekonominiams, gyvensenos ir panašiems sveikatai

darantiems įtaką veiksniams nėra.

7.5. Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas

Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti tik tuo atveju, jei ūkinės veiklos

organizatorius poveikio visuomenės sveikatai vertintojui pateikė nepilną ar neteisingą informaciją apie

nagrinėjamą ūkinę veiklą bei veiklos lemiamus fizinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką sveikatai.

7.6. Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas

Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms nebus, kadangi ūkinės veiklos

ţemės sklype neplanuojamos kitų ūkio šakų, kurioms galėtų sukelti įtaką planuojama ūkinė veikla,

vystymas. Kadangi ūkinė veikla neturės poveikio veiklai naudojamame ţemės sklype ir uţ jo ribų,

todėl įtakos kitoms ūkio šakoms veitovėje taip pat nebus.

7.7. Poveikio ypatybių įvertinimas (uţpildoma 3 lentelė), siekiant nustatyti identifikuoto ir

išanalizuoto poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą

Ūkinės veiklos fizinės, aplinkos oro cheminės taršos ir sukeliamų kvapų aspektu poveikio

vietovėje nebus.

54

7.7.1 lentelė. Poveikių ypatybių įvertinimas

Veiksnio sukeltas

poveikis

Poveikio ypatybės

Pastabos ir

komentarai

Veikiamų asmenų skaičius Aiškumas (tikimybė), įrodymų

stiprumas Trukmė

Iki 500

ţm.

501–

1000 ţm.

Daugiau

kaip1001

ţm.

Aiškus* Galimas** Tikėtinas*** Trumpas

(iki 1m.)

Vidutinio

ilgumo

(1–3 m.)

Ilgas

(daugiau

kaip 3 m.)

1. Aplinkos oro tarša - - - + - - -

Poveikio ūkinės veiklos

teritorijoje nebus, todėl

sanitarinės apsaugos zona

neformuojama. Neformuojant

SAZ, veikiamų asmenų nebus.

2. Triukšmo lygis - - - + - - -

Poveikio ūkinės veiklos

teritorijos ribose ir uţ jos ribų

nebus, todėl sanitarinės apsaugos

zona neformuojama.

* Poveikis aiškus arba pagrįstas norminiais aktais, patikimais tyrimais ir įrodymais.

** Kai kurie patikimi tyrimai įrodo ryšį, yra svarbiausi prieţastiniai kriterijai.

*** Įrodymai apie poveikį maţos vertės, nustatyti kai kurie prieţastiniai kriterijai.

55

V. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO METODŲ APRAŠYMAS

8. Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas vadovaujamasis LR sveikatos apsaugos

ministro įsakymu 2004-07-01 d. Nr. V-491 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių

nurodymų patvirtinimo“.

Poveikio kiekybiniam ir kokybiniam vertinimui naudojome metodikas, pateiktas Europos

Sąjungos direktyvoje 93/67/EEC. Metodo esmė – komponentų, veikiančių ţmogaus gyvenamąją

aplinką, susidarančią dėl aplinkos veiksnių palyginimas su ţemesne, nesukeliančia pasekmių

gyvenimo kokybei. Pirminiame šio etapo vertinime atmetame tuos poveikių veiksnius, kurie yra

maţesni uţ nesukeliančius pasekmių gyvenimo kokybei ir identifikuojame tuos veiksnius, kurie yra

didesni ir gali sukelti neigiamų pasekmių gyvenimo kokybei. Jei pavojai ar rizika yra palyginti dideli,

perţiūrimos turimos projekte rizikos maţinimo priemonės ir nustatomos indikacinės vertės, kurios yra

priimtinos gyvenamojoje aplinkoje. Poveikio gyvenamajai aplinkai ribiniai dydţiai nustatomi pagal

veikiančias šioje srityje higienos normas, kitus teisės aktus.

Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos

departamento, Informacinio sveikatos centro pateiktais statistiniais duomenimis. Remiantis jais buvo

atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė.

Teršalų sklaidos skaičiavimai atlikti naudojantis atmosferos uţterštumo skaičiavimo modelį

(programą) ISC–AERMOD VIEW (Lakes Environmental Software Inc., Kanada), kuris yra

rekomenduojamas Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2007-11-30 įsakymu Nr.D1-653 „Dėl

teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro uţterštumo duomenų ir meteorologinių

duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“.

9. Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo prieţastis

Metodų paskirtis – įvertinti galimą poveikį visuomenės sveikatai. Metodo tikslas yra kuo realiau

įvertinti neigiamus veiksnius ir jų daromą poveikį ţmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Aplinkos

taršos vertinimo modeliai, naudoti vertinime buvo pasirinkti todėl, kad jie aprobuoti LR aplinkos

ministerijos.

10. Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos

UAB „Baltic Modules“ ūkinės veiklos poveikis aplinkos oro uţterštumui bei triukšmo įtaka buvo

suskaičiuoti matematiniais modeliais.

Pagal nacionalinius kriterijus ribojamų teršalų ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas

pagal Europos Sąjungos kriterijus sklaidos skaičiavimai aplinkos ore buvo atliekami programa ISC–

AERMOD VIEW.

Programinės įranga ISC–AERMOD VIEW yra aprobuota Europos sąjungoje. Programinių

modelių naudojimas įteisintas LR aplinkos ministerijos teisės aktais, todėl uţtikrinamas metodų

tikslumas.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinime naudojant literatūros duomenis yra naudojamasi tik

valstybinių, mokslinių institucijų duomenimis, kurių patikimumas ir objektyvumas uţtikrinamas

įstaigų statusu.

Poveikio visuomenės sveikatai veiksniai nustatyti iš numatomų naudoti įrenginių techninių

charakteristikų, kurių parametrus garantuoja įrenginių gamintojas.

Vertinimo problema yra su ūkine veikla nesusijusio transporto ir vertinamos planuojamos ūkinės

veiklos sukeliamos aplinkos taršos įtakų nustatymas ir reglamentavimas.

56

VI. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

11.Siūlomos planavimo alternatyvos, emisijos kontrolė, monitoringas.

Nagrinėjama ūkinė veikla vykdoma ţemės sklype, atitinkančiame naudojimo paskirtį, su veiklai

tinkama inţinerine infrastruktūra, todėl vietos alternatyvos nėra nagrinėjamos ir siūlomos.

Remiantis oro teršalų ir triukšmo skaičiavimais ir sklaidos modeliavimu, ūkinė veikla įtakos

aplinkai nedarys, todėl emisijų kontrolė nenumatoma.

Aplinkos komponentams (aplinkos orui, paviršiniam ir poţeminiam vandeniui, dirvoţemiui,

biologinei įvairovei) ruošti monitoringo programas nėra kriterijų.

12. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumaţinimo priemonių, paskatinimo ar

kompensacinių priemonių aprašymas

Poveikio aplinkai sumaţinimo priemonės:

Įrenginių, mechanizmų nuolatinė techninė prieţiūra, kad nebūtų viršijamos gamyklinės

triukšmo techninės charakteristikos ir aplinkos oro cheminės taršos normos.

Generuojamo triukšmo valdymo priemonių (vietinių ir bendrųjų) sistemos kūrimas ir

įgyvendinimas.

Naudojamos teritorijos nuolatinė prieţiūra, mechaniškai valant teritoriją.

Administracijos politika, procedūrų planavimas ir sukūrimas, įgyvendinimas, veiksmingumo

tikrinimas, stebėjimai ir matavimai, vidaus auditas, reguliari aplinkosauginė ataskaita, galimas

įrenginio uţdarymas, švaresnių technologijų kūrimas.

13.Pagrindiniai neigiamą poveikį maţinančių priemonių pasirinkimo argumentai

Ūkio subjekto administracijos politika aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektu, ūkinės

veiklos procedūrų planavimas ir kontrolė turi uţtikrinti aplinkos oro uţterštumo dydţius ir triukšmo

lygį neviršijančius rodiklius, kuriais remiantis yra įvertintas ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonos

pagrįstumas.

14.Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada

Kompleksiškai (taršos veiksnių identifikavimu, analize, įtakojamos taršos lygio bei verčių

matavimais ir skaičiavimais, taršos sklaidos modeliavimu) Įvertinus ţinomus ūkinės veiklos

įtakojamus aplinkos veiksnius, galinčius daryti poveikį visuomenės sveikatai (fizikinius, cheminius),

daroma išvada, kad UAB „Danish ABC group“ vykdomai ūkinei veiklai - gamybinio pastato,

karkasinių konstrukcijų (namelių) surinkimui, statyba Klaipėdos raj., Dovilų sen., Toleikių km.,

Vaidaugų g.1. sanitarinės apsaugos zonos ribos gali būti nustatytos sutampančios su ūkinei

veiklai naudojamo ţemės sklypo ribomis, nes ūkinės veiklos įtakojama aplinkos tarša uţ ūkinės

veiklos ţemės sklypo ribų neviršija visuomenės sveikatos saugos teisės aktais reglamentuojamų

leidţiamų ribinių taršos dydţių. Planuojamos veiklos – karkasinių namų surinkimas - vykdytojas: UAB „Baltic Modules“,

nuomos pastatytas patalpas iš savininko UAB „Danish ABC Group“.

57

VII. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas (Ţin., 2002, Nr.56-2225, 2007 Nr.64-2455);

2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Ţin., 1996, Nr.82-1965;

2000, Nr.39-1092, 2005 Nr.84-3105, 2008 Nr.81-3167, 2010 Nr.24-2647);

3. Sveikatos apsaugos ministro 2011-05-13 įsakymas Nr.V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio

visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr.

61-2923 );

4. Sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymas Nr.V-491 „Dėl Poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr.106-3947).

5. Statistikos departamento prie LRV direktoriaus 2002-12-16 įsakymu Nr.252 “Dėl Ekonominės

veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo” (Ţin., 2002, Nr.126-5744)

6. LR sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos ir

Lietuvos sveikatos informacijos centro parengta ataskaita „Lietuvos gyventojų sveikata ir

sveikatos prieţiūros įstaigų veikla 2003 m.“, šaltinis:

http://www.vvspt.lt/aktai/ataskaitos/leid2003.pdf.

7. Statistikos departamento prie LRV internetinė svetainė: http://db.std.lt.

8. LR Vyriausybės 1992 m. geguţės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų ţemės ir miško

naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Ţin., 1992, Nr. 22-652; 2003, Nr. 11-407; 2004, Nr. 21-642,

2005 Nr.35-1140, 2007 Nt.105-4294, 2008 Nr.33-1152, 2008 Nr.44-1643);

9. LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr.V-586 „Dėl sanitarinių

apsaugos zonų nustatymo ir reţimo taisyklių patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 134-4878, 2009

Nr.152-6849).

10. LR Sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties

pastatuose bei jų aplinkoje " patvirtinimo” (Ţin., 2011, Nr.75-3638).

11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-11-30 įsakymas Nr.D1-653 „Dėl teršalų sklaidos

skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro uţterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų

naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“.

12. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“.

13. LR aplinkos ministro 2001-09-28 įsakymas Nr.486 „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą

deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-

2001 nustatymo“.

14. LR aplinkos ir LR sveikatos apsaugos ministrų 2000-10-30 įsakymas Nr. 471/582 „Dėl teršalų,

kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir

ribinių aplinkos oro uţterštumo verčių nustatymo“.

15. Kvapo valdymo metodinės rekomendacijos, parengtos įgyvendinant 2007–2013 m. Ţmogiškųjų

išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir

viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-02-V

„Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos

veiksnių valdymo tobulinimas“

(http://vsc.sam.lt/pub/imagelib/file/rekomend_kvapu.pdf).

16. Kauno medicinos universitetas. Fundamentinė epidemiologija. 2003.

http://www.vvspt.lt/aktai/ataskaitos/leid2003.pdf

http://db.std.lt/

http://vsc.sam.lt/pub/imagelib/file/rekomend_kvapu.pdf

58

PRIEDŲ SĄRAŠAS

1. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie

planuojamą ţemės sklypą.

2. Pastato zoninio planavimo brėţinys;

3. Saugos duomenų lapai.

4. Įrenginių charakteristikos.

5. Kadastro ţemėlapio ištrauka. M 1:2000.

6. Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo departamento 2016-11-18 raštas

Nr.(28.3)-A4-11572 dėl foninės aplinkos oro teršalų.

7. Triukšmo sklaidos ţemėlapiai.

8. Oro taršos sklaidos ţemėlapiai.

9. Informacija visuomenei apie parengtą ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo

ataskaitą.

10. Visuomenės supaţindinimo protokolas. Viešo supaţindinimo su pvsv ataskaita dalyvių sąrašas.

Visuomenės supaţindinimas su protokolu.

11. Poveikio visuomenės sveikatai vertintojo kvalifikacijos dokumentai.

Projekto vadovas Rolandas Aušra

užsakovas uab „danish abc group“ - baltic...

Documents