užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms...
TRANSCRIPT
JPP “Kurk Lietuvai”
Daumantas Simėnas
Gytis Žakevičius
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms
Lietuvoje
Parengta JPP “Kurk Lietuvai“
2014-05-25
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
2
Užsienio šalių praktika
Prieš pradedant atliekų tvarkymo sektoriaus Lietuvoje bei užstato sistemos veikimo
galimybių analizę, atsižvelgėme ir į užsienio šalyse veikiančias užstato sistemas.
Estija:
Remiantis UAB „Ekokonsultacijos“ 2009 m. atlikta Privalomojo užstato nustatymo
vienkartinėms gėrimų pakuotėms analize, Estijos užstato sistemos administratoriaus
Eesti Pandipakend LLC pradinės investicijos diegiant užstato sistemą buvo apie 10
mln. Lt, įskaitant skaičiavimo ir rūšiavimo centro steigimą, duomenų valdymo
sistemos diegimą, informavimo priemonių, gamintojų/importuotojų bei pardavėjų
prisitaikymo prie sistemos kaštus. Kadangi sistemos diegimą kreditavo sistemos
administratoriaus steigėjai, finansavimo sąlygos buvo palankesnės nei imant kreditą
iš banko. Toks modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje.
Estijoje užstato sistemos įvedimas nuo įstatymo priėmimo iki sistemos paleidimo
užtruko 1 metus ir 7 mėnesius (iš viso 19 mėn.). Įstatymas, reglamentuojantis
privalomąjį depozitą priimtas 2004 m. sausio mėn.; įsigaliojo 2004 m. gegužę; oficiali
depozito veiklos pradžia buvo 2005 m. sausis (po 1 metų), tačiau buvo atidėtas iki
2005 m. liepos mėnesio gamintojų ir importuotojų prašymu.
Kai prasidėjo depozitinių pakuočių pardavimas (2005 m. liepą), Estijoje įsigaliojo
nedepozitinių pakuočių priėmimo įsipareigojimas (angl. take-back obligation) iš
pardavėjų pusės. Tai reiškė, kad nuo liepos 1 d. iki spalio 1 d. pardavėjai privalėjo
priimti nedepozitines pakuotes iš pirkėjų. Taip pat, tai reiškė, kad šį 3 mėn. laikotarpį
buvo galima vienu metu pardavinėti ir depozitines, ir nedepozitines pakuotes.
Dažniausiai nedepozitinės pakuotės buvo greičiau parduodamos paskelbiant didelius
išpardavimus. Galiausiai, kai kurie gamintojai perpirko savo produktus iš pardavėjų,
perklijuodavo etiketes ir vėl išleisdavo jas į rinką, tik jau kaip depozitines prekes.
Suomija:
Depozito sistema Suomijoje nėra privaloma – į ją jungtis gamintojai ir importuotojai
gali savanoriškai. Tai iš esmės eliminavo pereinamojo laikotarpio reikalingumą.
Norėdamas dalyvauti depozito sistemoje gamintojas arba importuotojas privalo
užregistruoti savo produktą administratoriaus PALPA sistemoje. Suomijos depozito
sistemoje yra galimybė užregistruoti tik vieną iš savo gaminamų produktų, o kitus
palikti neužstatinėje sistemoje (pvz.: užregistruoti vienos rūšies gėrimą, o kitos rūšies
gėrimą palikti neužstatinėje sistemoje).
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
3
Kadangi tai savanoriška sistema, paskata į ją jungtis yra pakuotės mokesčio (€0,51/l)
lengvata. Jeigu gamintojas ar importuotojas pasirenka neįregistruoti savo produkto į
depozito sistemą, jam tenka mokėti pakuotės mokestį - €0,51 už litrą gėrimo. Kai
pakuotė yra patvirtinama PALPA ir įvedama į taromatų duomenų bazes, tą pačią
dieną įsigalioja lengvata už to gėrimo pakuotes.
Taip pat, Suomijoje visa užstato sistema yra automatizuota ir surenkama taromatais
(jų yra apie 4000). Pagrindinis administratoriaus pajamų šaltinis yra parduodamos
žaliavos, tuomet seka negrąžintas užstatas bei administravimo mokestis.
Vokietija:
Vokietijoje po nacionalinės depozito sistemos įvedimo iškilo daug teisinių ginčų su
verslo objektais, kurie visi buvo išspręsti valstybės naudai. Visgi po naujos sistemos
įvedimo 2003 metais, daugelis prekybininkų buvo nepasiruošę pilnavertiškai
dalyvauti nacionalinėje sistemoje. Taip atsitiko todėl, kad užstato sistema jau
anksčiau veikė skirtingose Vokietijos žemėse. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta
suteikti 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį prekybininkai priimdavo tik tą
užstatinę pakuotę, kurią patys parduodavo. Faktiškai depozitas buvo grąžinamas tik
tuomet, kai kartu su tara buvo pateikiamas arba pirkimo čekis, arba individualiai
pardavėjo išduotas užstato žetonas. Visgi didesnieji prekybos centrai supaprastino
grąžinimo tvarką ir leisdavo be pirkimo čekio ar specialaus žetono grąžinti jų
prekybos centruose pirktą tarą ir atgauti užstatą. Tokia decentralizuota pagal
prekybininkus užstato sistema buvo labai nepatogi pirkėjams. Ūkio ministerija
paskaičiavo, kad per šį 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį net 450 milijonų Eurų buvo
neatsiimta. Visa ši suma, atskaičius tuo metų galiojusį 16 proc. pridetinės vertės
mokestį (PVM), pasiliko pas prekybininkus.
2003 metų birželio mėnesio 13 d. buvo oficialiai paleista nacionalinė užstato
sistema. Tiesa, reikia pažymėti, kad vienu metu veikė net keletas administratorių -
Vfw/ Spar- System ir P-System. Pastarojoje sistemoje dalyvavo apie 70.000
prekybininkų, bei nemažas skaičius degalinių ir kioskų. Depozitinė tara buvo
žymima specialiu barkodu ir “P” ženklu. Sistemą administravo kompanija
Lekkerland. Kitos sistemos administratorius Vfw AG aptarnavo nemažą skaičių
regioninių prekybininkų, bei Spar grupės įimones. Visgi šio administratoriaus sistema
veikė su specialiais kuponais, kurie visoje Vokietijoje buvo vienodi. 2004 m.
balandį šios dvi įmonės susivienijo, tačiau Vfw AG administratoriui prireikė
pereinamojo laikotarpio, kol jo administruojama sistema pilnai integravosi į P-
sistemą. Po susivienijimo šios sudaro apie 10 proc.
Likusią 90 proc. rinkos dengia didieji prekybos koncernai, tokie kaip Aldi, Lidl,
Plus, Rewe ir Metro AG. Pagrindinė priežastis, kodėl kiekvienas prekybos centras
galėjo organizuoti savarankiškai užstato sistemą buvo ta, kad pagal Pakuočių
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
4
įstatymą (Verpackungsverordnung) surinkimas taros buvo ribojamas pagal jo rūšį,
formą ir dydį. Kitaip tariant kiekvienas prekybos centras nustatydavo individualius
reikalavimus tarai, kurią surinkdavo. Kaip žinia nemaža dalis produkcijos yra
tiekiama individualiai prekybos centrams, t.y. produkcija kuri yra parduodama
viename prekybos centre, greičiausiai nėra parduodama kitame. Visgi po 2006
metų gegužės 1 d. pertvarkos pakuotės gali būti grąžinamos bet kuriame prekybos
centre, jei jame yra prekiaujama tokios rūšies produkcija. T.y. jeigu prekybvietė
parduoda PET butelius, tai ji privalo surinkti visus šios rūšies butelius. Tačiau jeigu
tarkim konkreti parduotuvė neparduoda metalinės pakuotės, tai ji neprivalo priimti
užstatinės šios rūšies taros, parduotos kito prekybos centro.
Užstato sistemos veikimo modelis
U – Užstatas; A – Administravimo mokestis; T – tvarkymo mokestis (prekybininkų); t1 –
tvarkymo mokestis (vežėjų); t2 – tvarkymo mokestis (sandėliavimo + transportavimo); V –
transportavimo mokestis; Ž – žaliavų pardavimas; G% – pakuočių grąžos rodiklis.
Ši schema apibūdina bendrus sistemos veikimo principus. Sistema veikia taip: pakuotės
pagaminamos ir parduodamos gamintojui/importuotojui, kuris savo ruožtu parduoda savo
gaminius didmenininkui/platintojui. Tuo pat metu gamintojas/importuotojas sumoka
užstatą už visas į rinką išleistas pakuotes bei administravimo mokestį sistemos
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
5
administratoriui. Didmenininkas/platintojas parduoda gaminius pardavėjams bei užstatą už
visas įsigytas prekes gamintojams/importuotojams. Pardavėjai sumoka užstatą už visas
prekes dimenininkams/platintojams. Vartotojai perka gaminius iš pardavėjų, sumoka
užstatą, ir po to grąžinę pakuotes į taros grąžinimo punktą/taromatą, atgauna savo
sumokėtą užstatą. Kai pardavėjai surenka grąžintas pakuotes, vežėjai jas surenka ir perveža į
skaičiavimo centrą, kur visos toje parduotuvėje surinktos pakuotės perskaičiuojamos ir
galutinis pakuočių skaičius yra perduodamas administratoriui. Žinoma, ir vežėjams, ir
skaičiavimo centrui yra sumokami pakuočių tvarkymo mokesčiai, kurie padengia
susidariusias išlaidas. Pagal galutinį surinkimo skaičių administratorius sumoka pardavėjui
užstato sumą bei kompensuoja visus dėl užstato sistemos pardavėjui susidariusius kaštus.
Tuomet surinktos pakuotės yra supjaustomos, sutraiškomos ir surišamos į ryšulius ir
pervežamos perdirbėjui, kuris perdirbtą žaliavą parduoda pakuočių gamintojams, ir
pakuotės kelias prasideda iš naujo. Visas pervežimo išlaidas kompensuoja administratorius,
o perdirbėjas visą atvežtą perdirbti pakuočių kiekį pasveria ir sumoka atitinkamą sumą (litais
už toną) administratoriui. Vartotojų nesusigrąžintas užstatas lieka pas sistemos
administratorių.
Ekonominė užstato sistemos analizė
Ekonominė užstato sistemos analizė yra reikalinga tam, kad būtų aiškiai įvardinami sistemos
išlaikymo kaštai. Po privalomo užstato vienkartinėms plastikinėms, metalinėms ir stiklinėms
pakuotėms įvedimo, Lietuvoje vienu metu veiks dvi sistemos – jau minėta užstato sistema ir
taip vadinama konteinerinė pakuočių surinkimo sistema, į kurią patenka visos neužstatinės
pakuotės. Tad ekonominė analizė yra reikalinga ne tik įsivertinti, kiek kainuos abiejų sistemų
išlaikymas vienu metu, tačiau ir atsižvelgti į aplinkosauginius aspektus, t.y. pakuočių
surinkimo kiekius.
Atliekant ekonominę vertinimo analizę buvo pasirinktas dinamiškas skaičiavimo metodas,
t.y. neapsiribota vien pirmaisiais metais po užstato sistemos įvedimo, o apskaičiuota kada ši
sistema amortizuos pradines investavimo išlaidas ir pilnai atsipirks. Šio teksto apačioje yra
pateikiamas pats skaičiavimas. Žaliame stulpelyje apskaičiuota dabartinės, t.y. konteinerinės
sistemos ekonominis vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog lentelėje yra pateikiamas
realus užstatinių pakuočių (gaivieji gėrimai ir alus – plastikas, skardinės, stiklas) surinkimo
efektyvumas. Iš surinktų duomenų yra akivaizdu, kad Lietuvoje virš 10 metų veikianti
koteinerinė sistema yra neefektyvi, o surinkimo procentai yra itin žemi. Tuo tarpu mėlyname
stulpelyje yra pateikiamas diferencijuotas ekonominis vertinimas, jeigu tuo pačiu metu
rinkoje veiktų tiek užstato, tiek ir konteinerinė pakuočių sistemos. Siekiant, kad analizės
rezultatas būtų nukreiptas į užstatinių pakuočių surinkimo efektyvumo, buvo padaryta
prielaida, kad nedepozitinių pakuočių surinkimas tiek konteinerinėje sistemoje, tiek
užstatinėje kartu su konteinerine sistema yra maksimaliai aukštas. Kitaip tariant
neužstatinės pakuotės surinkimo efektyvumas abiem atvejais buvo pasirinktas maksimaliai
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
6
aukštas. Buvo padaryta prielaida, kad per pirmuosius penkis metus po užstato sistemos
įvedimo, sistemos efektyvumas sieks 70 proc. Tokia prielaida buvo padaryta todėl, kad yra
prognozuojamas vartotojų adaptacinis laikotarpis, per kurį yra pratinamasi tiek prie naujos
surinkimo sistemos, tiek prie dalinio automatizuoto pakuočių surinkimo. Taip pat yra
prognozuojama, kad užstatinės sistemos pradinės investicijos, kurios sietinos su IT-
sistemos, taromatų, programinės įrangos ir kitos įrangos įsigijimu sieks 13 mln. EUR. Dar
apie 2 mln. EUR turės būti skirta vartotojų švietimui ir edukavimui. Tad pradinės investicjos
sieks apie 15 mln. EUR. Visgi surenkamos pakuotės bus itin aukštos kokybės, todėl yra
prognozuojama, kad užstato sistema turės apie 6,6 mln EUR pajamų už parduotas antrines
žaliavas ir apie apie 3,9 mln. EUR už užstatą, kurį vartotojas nesusigrąžins nusipirkęs ir
nepridavęs vienkartinės taros. Galima daryti išvadą, kad per pirmus 5 metus konteinerinės
sistemos išlaikymas vienam šalies gyventojui kainuos 4,55 EUR, o užstato sistemos kartu su
konteinerinės sistemos išlaikymas kainuos apie 5,46 EUR. Visgi po 5 metų, konteinerinės
sistemos išlaikymas išliks panašus - 5,06 EUR vienam gyventojui. Toks nedidelis kainų
augimas sietinas su bendru kainų augimu ir tuo, kad norint padidinti sistemos efektyvumą
yra būtinos papildomos investicijos į administravimą ir švietimą. Užstato sistema kartu su
konteinerine sistema po penkių metų atpigs ir vienam gyventojui kainuos tik 4,26 EUR ir
tokiu būdu bus net 15 proc. pigesnė už konteinerinę sistemą. Toks užstato sistemos
atpigimas siejamas su pradinių investicijų atsipirkimu, padidėjusiomis pajamomis už antrines
žaliavas.
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
7
Abiejų sistemų (konteinerinės ir užstato kartu su konteinerine sistama) kaštų ir kainų vartotojui palyginimas nuo įvedimo iki 5 metų laikotarpyje
Rūšiuojamoji konteinerinė sistema
Depozitas ir rūšiuojamoji konteinerinė atliekų tvarkymo sistemos
Prekinės pakuotės išleidžiamos į rinką (tonomis)
Sutvarkytos užduotys Užduotys depozito
Užduotys konteinerinės sistemos
Gaivieji gėrimai ir alus
Plastikas 13.998,00 17,00% 70,00%
Skardinės 2.568,00 8,50% 70,00%
Stiklas 19.123,00 40,00% 70,00%
Kita
Plastikas HDPE/ PET 3.278,00 75,00% 75,00%
Kiti kietieji plastikai 546,00 75,00% 75,00%
Lankstus plastikas 15.756,00 75,00% 75,00%
Aliuminis 4.371,00 75,00% 75,00%
Metalas 14.205,00 75,00% 75,00%
Stiklas 68.842,00 80,00% 80,00%
Popierius, kartonas 56.822,00 75,00% 75,00%
Surinkimo ir sutvarkymo kaina
16.780.548,40 EUR 13.020.000,00 EUR 14.595.135,20 EUR
Pajamos už surinktas žaliavas
-6.804.241,15 EUR -6.597.040,45 EUR -5.281.150,00 EUR
Administravimas ir švietimas
3.671.023,30 EUR 2.169.000,00 EUR 2.359.943,55 EUR
Vartotojų nesusigrąžintas depozitas
-3.900.000,00 EUR
Viso vartotojų kaina 13.647.330,55 EUR
16.365.888,30 EUR
Kaina vienam gyventojui
4,55 EUR
5,46 EUR
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
8
Abiejų sistemų palyginimas vėlesniu laikotarpiu ( nuo 6 -jųjų metų)
Rūšiuojamoji konteinerinė sistema
Depozitas ir rūšiuojamoji konteinerinė atliekų tvarkymo sistemos
Prekinės pakuotės išleidžiamos į rinką (tonomis)
Sutvarkytos užduotys Užduotys depozito
Užduotys konteinerinės sistemos
Gaivieji gėrimai ir alus
Plastikas 13.998,00 24,00% 90,00%
Skardinės 2.568,00 12,00% 90,00%
Stiklas 19.123,00 50,00% 80,00%
Kita
Plastikas HDPE/ PET 3.278,00 75,00% 75,00%
Kiti kietieji plastikai 546,00 75,00% 75,00%
Lankstus plastikas 15.756,00 75,00% 75,00%
Aliuminis 4.371,00 75,00% 75,00%
Metalas 14.205,00 75,00% 75,00%
Stiklas 68.842,00 80,00% 80,00%
Popierius, kartonas 56.822,00 75,00% 75,00%
VISO 235.198,00
Surinkimo ir sutvarkymo kaina
18.458.603,24 EUR 8.463.000,00 EUR 15.324.891,96 EUR
Pajamos už surinktas žaliavas
-7.323.961,70 EUR -8.454.180,80 EUR -5.281.150,00 EUR
Administravimas ir švietimas
4.038.125,63 EUR 3.513.780,00 EUR 2.477.940,73 EUR
Vartotojų nesusigrąžintas depozitas
-3.250.000,00 EUR
Viso vartotojų kaina 15.172.767,17 EUR
12.794.281,89 EUR
Kaina vienam gyventojui
5,06 EUR 4,26 EUR
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
9
Pereinamasis laikotarpis
Užsienio praktika:
Kaip ir buvo minėta anksčiau, Estijoje pereinamasis laikotarpis buvo 3 mėnesiai (nuo liepos 1
d. iki spalio 1 d.). Tuo laikotarpiu gamintojams/importuotojams ir pardavėjams buvo palikta
laisvė rinktis kaip jie nori susitvarkyti su pereinamuoju laikotarpiu (ar perklijuoti etiketes, ar
užklijuoti specialų ženklinimą, ar kt.) Pasak Estijos Aplinkos ministerijos, bet kokių didelių
problemų (vartotojų klaidinimo, pakuočių perženklinimo ir pan.) pavyko išvengti, todėl
atsižvelgiant į estų patirtį, 3 mėnesiai yra pakankamas laikotarpis
gamintojams/importuotojams bei pardavėjams prisitaikyti prie užstato sistemos įvedimo.
Dėl užstato sistemos savanoriško pobūdžio, Suomijoje pereinamojo laikotarpio nebuvo. Kai
gamintojas/importuotojas nusprendžia įtraukti savo gaminamą produktą į užstato sistemą,
pakuotė iš karto tampa užstatine ir to gaminio pakuotei pradedama taikyti mokestinė
lengvata - €0,51 už litrą gėrimo.
Lietuvos gamintojų/importuotojų pozicija:
Teikdami savo siūlymus Aplinkos ministerijai, taip pat atsižvelgėme į Lietuvos
gamintojų/importuotojų poziciją pereinamojo laikotarpio atžvilgiu. Klausimai, kuriais
konsultavomės su gamintojų/importuotojų, buvo dėl nedepozitinių produktų atsargų
(gamintojų/importuotojų sandėliuose, parduotuvėse) ir jų sunaudojimą per duotąjį
laikotarpį, naujo pakuočių ženklinimo paruošimo, etikečių spausdinimo ir
perklijavimo/klijavimo darbų trukmė bei per kiek laiko apsisuka visa produkto grandinė.
Gavus atsakymus iš gėrimų gamintojų/importuotojų bei jų asociacijų, dažniausias atsakymas
dėl pereinamojo laikotarpio trukmės buvo 4-6 mėnesiai. Tačiau dažnai minima problema
buvo ta, jog net ir turint ilgą (pvz. 12 mėnesių) pereinamąjį laikotarpį, yra beveik neįmanoma
suplanuoti prekių srautų ir produkto grandinės apsisukimo greičio taip, kad iš karto po
pereinamojo laikotarpio pabaigos rinkoje liktų tik depozitinės pakuotės. Todėl,
gamintojai/importuotojai patirs prekių nurašymo nuostolius, kai baigsis pereinamasis
laikotarpis.
Įvertinus tai, kad užstato sistemos įstatymo pakeitimai jau priimti LR Seimo sesijoje (2014 m.
gegužės 8 d.), o sistema pradės veikti 2016 m. vasario 1 dieną (daugiau nei 1,5 metų iki
sistemos veikimo pradžios, teikėme ministerijai siūlymą įteisinti 3 mėnesių pereinamąjį
laikotarpį. Kadangi pereinamasis laikotarpis būtų skaičiuojamas nuo užstato sistemos
veikimo pradžios, nedepozitinės pakuotės rinkoje galėtų būti parduodamos iki 2016 m.
gegužės 1 d. Todėl, gamintojams/importuotojams bei pardavėjams yra paliktas beveik 2
metų laikotarpis pradėti keisti etiketes, planuoti prekių srautus, pasirašyti sutartis su
sistemos administratoriumi, įsirengti taros grąžinimo punktus/taromatus, sandėliavimo
patalpas ir t.t. Manome, jog 3 mėnesiai bus pakankamas laikotarpis ir
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
10
gamintojams/importuotojams, ir pardavėjams prisitaikyti prie užstato sistemos bei užtikrinti
sėkmingą jos veikimą.
Siūlomi pereinamojo laikotarpio sprendimo būdai:
Siekdami išvengti pereinamojo laikotarpio, kai rinkoje yra ir pažymėtos užstato
pakuotės, ir senosios neužstatinės pakuotės, Aplinkos ministerijai siūlėme tris būdus kaip to
išvengti.
1. Gamintojai gali susigrąžinti savo pačių nepaženklintas pakuotes, perklijuoti etiketes jau
pagal depozito sistemos reikalavimus ir vėl paleisti į rinką. Importuotojų prekes, kurių
etikečių neįmanoma perklijuoti, galima paženklinti specialiais užstato simboliais. Tą darbą
atliktų parduotuvės darbuotojai, už kurių darbą jiems būtų atlyginta iš pardavėjų kaštų
kompensacijos (angl. retail handling fee).
Tokiu būdu būtų išvengta dviejų tipų pakuočių – su užstatu ir be užstato – rinkoje vienu
metu. Tai užkirstų kelią vartotojų klaidinimui ir būtų formuojamas įprotis naudotis
taromatais nuo pat sistemos įvedimo pradžios.
2. Jei visgi pirmasis siūlymas būtų per brangus ar logistiškai per daug sudėtingas, siūlome ir
sprendimo būdą, kuris leis vienu metu rinkoje turėti dviejų tipų pakuotes (su ir be užstato
ženklinimo) ir pilnu pajėgumu veikti užstato sistemai.
Kai pradėtų veikti užstato sistema (prel. 2015-11), taromatuose bei supirkimo punktuose
būtų priimamos pakuotės ir su užstato ženklinimu ir be jo. Žmogus, pirkdamas pakuotę be
ženklinimo gautų atskirai išduodamą taloną su unikaliu brūkšniniu kodu bei holografine
apsaugine juosta (žr. 1 pav.), ant kurio būtų nurodyta už kiek pakuočių jis sumokėjo užstatą
(euro centų suma). Tuomet, grąžindamas pakuotes pardavėjui, žmogus galėtų sumesti
pakuotes be ženklinimo į taromatą ir gauti čekį, kuriame būtų nurodyta kiek pakuočių be
užstato ženklinimo jis grąžino (žr. 2 pav.) Atsiimti užstatą galima būtų priėjus prie bet kurios
parduotuvės kasos ir parodžius užstato taloną ir taromato čekį – pirkimo ir pridavimo. Tokiu
būdu būtų užkirstas kelias sukčiavimui: net jeigu žmogus ir būtų pirkęs/pridavęs daugiau
pakuočių, kitas čekis/talonas, įrodantis grąžintą pakuočių kiekį į taromatą/pirktą pakuočių
skaičių būtų saugiklis tokiam sukčiavimui.
Visa tai veiktų su dvejomis sąlygomis: 1) į taromatą būtina įprogramuoti dar vieną parametrą
– senajį, ant neužstatinės pakuotės esantį, brūkšninį kodą ir butelio formą/svorį, jeigu jie
skirtųsi nuo naujos užstatinės pakuotės. Jeigu tai nėra įmanoma, šis siūlymas neveiks; 2)
patys čekiai turi turėti apsaugos priemones (kaip unikalus brūkšninis kodas, vandens ženklas,
holografinė juosta ar kitos), kad juos būtų sunku padirbti.
Toks laikotarpis tęstųsi iki kol būtų parduotos visos neužstatinės pakuotės. Tai formuotų
vartotojų įprotį naudotis taromatais/supirkimo punktais ir minimaliai klaidintų vartotojus.
Taip pat, tokiu būdu vis dar būtų daroma tiksli apskaita, kiek iš viso butelių buvo grąžinta.
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
11
3. Jeigu taromatų perprogramavimas, kad būtų priimamos nežymėtos pakuotės, yra per
daug techniškai sudėtingas ir per brangus, siūlome trečią variantą.
Vis dar būtų taikomas dviejų čekių/talonų modelis, tačiau šįkart nepažymėtos pakuotės
(tačiau su sumokėtu užstatu) būtų priimamos į taromatą kaip „NEATPAŽINTOS PAKUOTĖS“.
Žmogus, gavęs čekį su neatpažintos pakuotės užrašu ir turėdamas sumokėto užstato taloną,
parduotuvėje galės atsiimti užstatą.
Taip būtų išvengta galimai brangaus ir sudėtingo taromatų perprogramavimo.
Administratoriaus atrankos kriterijai
Norint, kad užstato sistema Lietuvoje funkcionuotų tvariai ir skaidriai, yra būtina atsakingai
išsirinkti būsimą sistemos administratorių. Sistemos administratorius įsipareigos Aplinkos
ministerijai įgyvendinti pakuočių surinkimo užduotis ir teiks pastoviai finansines ataskaitas
apie vykdomą veiklą. Svarbu pažymėti, kad administratoriumi gali tapti tik nepelno siekianti
organizacija, kuri diegiant sistemą turės daryti pradines investicijas. Aplinkos ministerija
skelbs konkursą, kurio pagrindu bus atsirenkamas vienas arba keli administratoriai. Todėl
vienas iš pagrindinių projekto užduočių buvo sukurti tokius atrankos kriterijus, kurie leistų
objektyviai išsirinkti geriausią/-sius operatorius.
Atrankos kriterijai, kurie buvo pateikti Aplinkos ministerijai užstato sistemos administratoriui
atsirinkti:
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
12
Rodiklis Pagrindžiantys dokumentai
Veiklos planas
Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su prekybininkais
Užstatinių vienkartinių pakuočių administratorius turi sudaryti preliminarias bendradarbiavimo sutartis su nemažiau kaip 30 proc. visų Lietuvos Respublikoje veikiančių prekybininkų, kurie prekiauja gaminiais užstatinėje vienkartinėje pakuotėje. Susitarimo dokumentuose turi būti nurodyta: a) Kaštų padengimas prekybininkui už vieną grąžintą užstatinę pakuote, pateikiant kaštų apskaičiavimo metodus; b) Detalus užstatinių pakuočių grąžinimo – priėmimo planas, t.y. jeigu pakuočių priėmimas bus vykdomas rankiniu būdu, kur prekybininkas vykdys priėmimą, kur bus laikoma grąžinta tara, kiek darbuotojų bus įtraukiama į šią veiklą ir kaip vyks pakuotės perdavimas administratoriui. Jeigu pakuočių priėmimas vyks automatizuotai, kur stovės surinkimo automatai, kaip jie bus aptarnaujami ir tvarkomi; c) Kita.
Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su gamintojais/ importuotojais
Preliminarios bendradarbiavimo sutartys turi būti pasirašomos su nemažiau negu 10 proc. visų Lietuvos Respublikos rinkoje tiekiamų vienkartinių užstatinių pakuočių gamintojų ir importuotojų. Sutartyje turi būti nurodoma: a) Administravimo mokestis gamintojui/ importuotojui už jo pakuotės sutvarkymą. Administravimo mokestis negali būti didesnis negu 220 Lt/t už stiklinę pakuotę, 2880 Lt/t už PET pakuotę ir 3740 Lt/t už metalinę pakuotę; b) Administravimo mokesčio apskaičiavimo metodika ir jo dydžio kitimas surenkant daugiau užstatinių pakuočių; c) Kita.
Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su antrinių žaliavų perdirbėjais/ eksportuotojais
Preliminariose bendradarbiavimo sutartyse turi būti nurodyta: a) Perdirbimo kiekiai (t); b) Įkainiai (Lt/T); c) Kita.
Sutartiniai bendradarbiavimo dokumentai su antrinių žaliavų vežėjais
Preliminariose bendradarbiavimo sutartyse turi būti nurodoma: a) Vežėjo pajėgumai aptarnauti pagal regionus; b) Turimos transporto technikos aprašas (krovininių automobilių kiekis, pagaminimo metai, krovinio talpa, kita); c) Aptarnavimo įkainiai, d) Kita.
Veiklos plėtra/strategija Personalo veiklos strategija (darbuotojų skaičius
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
13
ir jų pareigybės), automatizuotas užstatinės pakuotės surinkimo planas ir skaičiavimo centro įrengimo detalus planas bei pajėgumų, apdoroti visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių kiekį.
Užstatinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo kiekiai.
Finansavimo schemos Steigimasis: a) Administratoriaus juridinio asmens įstatinis kapitalas; b) Steigėjų įnašų dydis; c) Bankų garantai suteikti paskolas; d) Kita. (Steigimosi lėšos turi visiškai dengti Investicinius planus ir 150 proc. pirmųjų metų detalizuotas išlaidas).
Investiciniai planai: a) Skaičiavimo centro pirkimo planas; b) Automatizavimo planas, t.y. užstatinių pakuočių automatinio surinkimo aparatų (taromatų) pirkimo planas, nurodant jų kiekį ir kainas.
Pajamų detalizavimas: a) Pajamos už administracinį mokestį užstatinių vienkartinių pakuočių gamintojams ir importuotojams, nurodant mokesčio dydį ir apmokestinamų pakuočių kiekį tonomis; b) Pajamos už antrinių žaliavų pardavimą, nurodant jų kiekius ir įkainius; c) Negrąžinto užstato dydis.
Išlaidų detalizavimas: a) Išlaidos personalui, nurodant darbuotojų skaičių; b) Išlaidų kompensavimas prekybininkams; c) Išlaidos vežėjams; d) Taromatų aptarnavimo išlaidos; e) Įrangos amortizacija, f) Banko palūkanos ir kitų įsiskolinimų dengimas; g) Kita.
Pelno reinvestavimo planas, nurodant lėšas. Švietimo programos planas, nurodant
preliminarią sumą.
Švietimo programa ir informavimo planas Organizacija privalės įtraukti kitas pakuočių tvarkymo organizacijas (Žaliajį Tašką, PTO ir kt.) į bendros pakuočių atliekų tvarkymo strategijos kūrimą per užstato sistemos administratoriaus švietimo programą ir informavimo planą. Švietimo programoje ir informavimo plane turi būti: a) prioritetinės švietimo programos kryptys, tikslai ir uždaviniai (pirmiesiems metams teikiama detali švietimo programa, o antriems ir tretiems teikiamos pagrindinės gairės); b) švietimo programos veiksmų planas -
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
14
įgyvendinimo priemonės, tikslinės grupės, apimtis (skaitinė reikšmė), vykdymo terminai, numatomas finansavimas; c) Tęstinės informavimo priemonės (informaciniai stendai surinkimo vietose, informacijos teikimas internete, informacijos teikimas gyventojams apie pakuočių atliekų surinkimo vietas, surinkimo sąlygas, informaciniai bei praktiniai seminarai, ir pan.) turi būti vykdomos nuolat, o ne tęstinės priemonės (televizijos/radijo laidos, straipsniai spaudoje, skrajučių platinimas ir pan.) turi būti vykdomos ne rečiau kaip viena priemonė per ketvirtį. Taip pat, Organizacija privalo pateikti švietimo programos apie bendrą pakuočių atliekų tvarkymo bei vienkartinių užstato pakuočių tvarkymo sistemą planą. Keletas bendros švietimo programos plano gairių: a) preliminaraus bendradarbiavimo sutartys su kitomis pakuočių tvarkymo organizacijomis, siekiant vystyti ir stiprinti rūšiavimo kultūrą Lietuvoje; b) bent pusė programoje numatomų priemonių turi būti orientuotos į praktinius užsiėmimus; c) bent 30% visos švietimo programos turi būti orientuota į ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų edukaciją; d) turi būti parengta strategija aiškiai ir vieningai komunikacijai įgyvendinti, siekiant atskirti užstatinę ir ne užstatinę rūšiavimo sistemas.
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
15
Ženklinimas
Užstatinės vienkartinės pakuotės pagal LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą
turi būti pažymėtos identifikuojamu brūkšniniu kodu ir atitinkamu užstato ženklu, kuris būtų
visuotinis Lietuvos teritorijoje. Pačio ženklinimo tvarką nustato aplinkos ministras, kurią turi
taikyti užstato sistemos administratorius (administratoriai).
Aplinkos ministerijai svarbiausias uždavinys yra užtikrinti, kad pats ženklinimas būtų
visuotinis, t.y. visos į Lietuvos vidaus rinką patekusios užstatinės vienkartinės pakuotės būtų
standartizuotai ir vienodai pažymėtos. Toks reikalavimas yra būtinas, nes didžioji dalis šių
pakuočių bus surenkama automatizuotai, kur pati pakuotė bus atpažįstama tik pagal jos
ženklinimą. Pagal dabar galiojantį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą taromatus
(automatizuoto surinkimo prietaisai) parduotuvėse arba šalia jų gali statyti sistemos
administratorius arba pats prekybininkas. Todėl pats ženklinimas turi būti standartizuotas,
sertifikuotas ir bei rinkoje veikiančių taromatų atpažįstamas. Taip pat yra labai svarbu
sertifikuoti ir pačius taromatus, kad užstatinės pakuotės būtų ne tik atpažįstamos, bet kartu
ir maksimaliai apsisaugota nuo sukčiavimo atvejų. Sertifikuojant ir leidžiant statyti verslo
objektui taromatus yra būtina gauti prisijungimą prie pačios duomenų bazės, kad būtų
užtikrinta apskaitos kontrolė.
Ženklinimo tvarka
Aplinkos ministerija ministro pavedimu nustato minimalius vienkartinės pakuotės
ženklinimo kriterijus, tokius kaip: dydį, spalvą, geometriją, pozicionavimą ir apsaugos
priemones. Viešo konkurso būdų arba aplinkos ministro pavedimu yra atrenkama spaustuvė,
kuri geriausiai atitinka kriterijus, pasiūlo geriausią sprendimą iš apsaugos ir automatinio
atpažinimo pusės ir turi geriausią kokybės – kainos santykį. Tuomet tik šioje spaustuvėje
pagamintas brūkšninis kodas ir ženklas gali būti klijuojamas ant užstatinių vienkartinių
pakuočių etikečių arba gaminama visa etiketė. Aplinkos ministerija, išduodama licenziją
spaustuvei, pastoviai gali kontroliuoti pagamintų ženkliukų skaičių, kuris atitinka į vidaus
rinką išleistų vienkartinių pakuočių skaičių. Tokiu būdu būtų išspręsta apskaitos problema,
nes šiuo metu nėra tikslių duomenų koks vienkartinių pakuočių vienetų skaičius buvo
importuotas ar pagamintas Lietuvos rinkai. Kita svarbi funkcija yra ta, kad spaustuvė turėtų
nuolatos didinti apsaugos priemonių kokybę, kad galimas sukčiavimų kiekis mažėtų.
Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje
16
Finansavimas:
Kadangi pats ženklinimas priklauso pakuočių sutvarkymo sistemai, jis turėtų būti
finansuojamas iš gamintojų – importuotojų per sistemos administratoriaus administracinį
mokestį. Kitaip tariant, atsirenkant administratorių, yra būtina įsivardinti kurią
administravimo mokesčio dalį jis skirtų spaustuvės, kuri užsiims ženklinimu, išlaikymu. Visgi
siekiant aiškiai atskirti administratorių nuo ženklinimo spaustuvės yra būtina surenkamas
lėšas per sistemos administravimo mokestį valdyti pačiai Aplinkos ministerijai, siekiant
išvengti galimų susitarimų tarp administratoriaus ir ženklinimo spaustuvės. Tuomet pati
ministerija surinkus administravimo mokesčio dalį skirtą ženklinimui, galėtų nuspręsti kiek
lėšų pagal darbo kokybę skirti spaustuvei.
Duomenų gavimas ir kontrolė:
Kaip jau minėta, Aplinkos ministerija iš spaustuvės gautų duomenis apie gamintojų –
importuotojų nusipirktų ženkliukų ar etikečių kiekį. Tokiu būdų būtų užtikrinta skaidri
vienkartinių pakuočių, tiektų į Lietuvos rinką, apskaita, o ne pasikliaujama vien
administratoriaus teikiamomis ataskaitomis. Taip pat Aplinkos ministerija galėtų tiesiogiai
įtakoti apsaugos priemonių gerinimą. Norint, kad sistema veiktų skaidriai, yra būtina
sertifikuoti ir pačius taromatus. Bene svarbiausias kriterijus turi būti tai, kad pats taromatas
turi atpažinti ir veikti kartu su ženkliuko bei brūkšninio kodo apsaugos priemonėmis. Kitu
atveju sistema būtų pasmerkta nuolatiniams sukčiavimo atvejams. Taip pat yra būtina iš
taromatų gauti tiesioginius duomenis apie surinktų pakuočių skaičių. Tai padaryti yra būtina,
siekiant užtikrinti, kad sistemos administratorius fiktyviai neklastos ataskaitų bei
nedeklaruos didesnius susigrąžinimo rodiklius, nei jie yra. Tokiu atveju administratorius
lengviau įgyvendintu Aplinkos ministerijos keliamais pakuočių surinkimo užduotis ir galimai
susitaręs su prekybininku nelegaliai išsigrynintų vartotojo nesusigrąžintą užstatą. Taip pat
yra būtina pasirūpinti, kad skaičiavimo centre būtų instaliuotos vaizdo stebėjimo kameros, o
automatizuoti duomenys tiesiogiai būtų siunčiami Aplinkos ministerijai su tikslu, užkirsti
kelią nelegaliam nesusigrąžinto užstato išsigryninimui.