2012 m. gruodžio 14 d.www.ukzinios.lt3 p.

Saulė teka 8.36, leidžiasi 15.52Dienos ilgumas 7.16

Mėnulio jaunatis

ReceptasKakaviniai vingiuočiai

Reikės 250 g miltų, 30 g kakavos miltelių, 250 g sviesto, 100 g miltinio cukraus, 2 kiaušinių baltymų, druskos.

Persijokite miltus su kakavos milte-liais. Dubenėlyje išplakite minkštą sviestą su miltiniu cukrumi. Suplakite iki standžių putų kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos. Sumaišykite miltų ir kakavos mišinį su išplaktu sviestu, sudėkite išplaktus iki standžių putų bal-tymus ir kruopščiai išmaišykite tešlą.

Ją dėkite į konditerinį maišelį ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos išspauskite vingiuočius. Pašaukite į or-kaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių. Kepkite 12–15 min. Ataušinkite ir patiekite.

AnekdotaiVyras pasakoja kolegai:– Vakar mano žmonai pavyko sude-

ginti penkis tūkstančius kalorijų. Kartu su jomis sudegė ir puodas, kuriame ji tas kalorijas gamino...

888– Žinai, mane troleibuse norėjo pri-

mušti.– Iš kur žinai?– Jeigu būtų nenorėję, tai būtų ir ne-

mušę.888

Sako, kad sveika vaikščioti basomis.Ir aš jums pasakysiu, kad tai yra visiška tiesa. Nes kai ryte prabundu su batais – baisiausiai skauda galvą.

Saulė teka 8.35, leidžiasi 15.52Dienos ilgumas 7.17

Mėnulio jaunatis

Saulė teka 8.37, leidžiasi 15.53Dienos ilgumas 7.16

Mėnulio jaunatis

GRUODŽIO15ŠEŠTADIENISJustas, Nina, Ona,Kristijonas

GRUODŽIO16SEKMADIENISAlbina, Alina,Audronė, Vygaudas

GRUODŽIO17PIRMADIENISOlimpija, Mantgailas,

Jolanta

GRUODŽIO14

PENKTADIENISAlfredas, Fortunatas,Kintvilė

Saulė teka 8.34, leidžiasi 15.52Dienos ilgumas 7.18

Mėnulio jaunatis

Ka­lė­dų­karšt­li­gė­ jau­ įsi­bė­gė­ja:­tie­siog­aky­se­ap­link­dau­gė­ja­spal­vin­gų­ži­bu­rių.­Ei­nu­gat­ve­gė­rė­da­ma­si­ šven­ti­niais­ at­ri­bu­tais,­ir­ stai­ga­ au­sis­ pa­sie­kia­ kan­tri­mu­zi­kos­at­li­kė­jo­Vir­gio­Sta­kė­no­ri­muo­ja­mas­ pos­mas:­ „Lau­kiu­do­va­nų,­kaip­mo­čiu­tė­aki­nių...“.­Vaiz­duo­tė­kaip­mat­su­vei­kia­–­į­gat­vės­šven­ti­nį­vaiz­dą­įsi­rė­mi­na­iš­ pa­są­mo­nės­ dai­nos­ žo­džių­ iš­trauk­tas­ dai­ni­nin­ko­ vei­das,­ su­akis­ den­gian­čiais­ sti­lin­gais­ aki­niais.­Gal­ ir­ge­rą­min­tį­pa­me­tė­ži­no­mas­me­ni­nin­kas?­Gal­tik­rai­dau­ge­lis­lik­tų­pa­ten­kin­tas­ga­vęs­op­ti­kos­sa­lo­no­do­va­nų­če­kį?

Pri­si­mi­nu­si­ šių­ me­tų­ šven­ti­nę­ap­klau­są,­ ku­ri­ ro­do,­ kad­ dau­ge­lis­mo­te­rų­ pir­me­ny­bę­ tei­kia­ pla­nuo­toms­ do­va­noms,­ o­ ne­ nu­pirk­toms­eks­prom­tu,­drą­siai­pra­vė­riau­„Op­ti­kos­pa­sau­lio“­du­ris.

Pir­kė­jų­pa­mėg­ta­Ka­lė­di­nė­ak­ci­ja:­„Kiek­Jums­me­tų­–­

to­kia­nuo­lai­da“Iš­tie­sų­ver­ta­už­suk­ti­į­„Op­ti­kos­

pa­sau­lį“­vien­dėl­Ka­lė­di­nės­ak­ci­jos,­ku­ri­ siū­lo­ pui­kias­ nuo­lai­das.­ Šiuo­me­tu­ pirk­da­mi­ aki­nius,­ nuo­lai­dos­ne­var­di­niams­ aki­nių­ rė­me­liams­gau­si­te­tiek,­kiek­Jums­me­tų.­Ši­ak­ci­ja­ ypač­ sen­jo­rų­ am­žių­ pa­ver­čia­pri­va­lu­mu.­Ir­tai­ne­vie­nin­te­lė­ak­ci­ja,­ nes­ „Op­ti­kos­ pa­sau­lis“­ vi­siems­per­kan­tiesiems,­ yra­ pa­ren­gęs­ ypač­pla­tų­ka­lė­di­nių­nuo­lai­dų­asor­ti­men­tą.­ Var­di­niams­ aki­nių­ rė­me­liams­nuo­lai­dos­sie­kia­net­40­pro­cen­tų­ir­per­kan­čio­jo­am­žius­ne­svar­bus.­

Nu­džiu­gin­ti­bus­ir­į­op­ti­ką­už­su­kę­kon­tak­ti­nių­ lę­šių­ne­šio­to­jai,­nes­per­kant­ kon­tak­ti­nius­ lę­šius­ pri­tai­ko­ma­ne­tik­ka­lė­di­nė­nuo­lai­da,­bet­ir­do­va­no­ja­mos­ do­va­nos­ iš­ „Neut­ro­ge­nos“­kū­no­prie­žiū­ros­prie­mo­nių­krep­še­lio.­

Va­di­na­si,­ šis­ mė­nuo­ –­ ne­ tik­pui­ki­ pro­ga­ įsi­gy­ti­ aki­nius,­ bet­ ir­iš­ban­dy­ti­ nau­jos­ kar­tos­ kon­tak­ti­nius­lę­šius.

Lau­kiu­do­va­nų­tik­iš­„Op­ti­kos­pa­sau­lio“Do­va­na­ar­ti­mie­siemsPa­ma­čiu­si,­kiek­daug­„Op­ti­kos­pa­

sau­lio“­sa­lo­nuo­se­tai­ko­mų­nuo­lai­dų,­net­ ne­su­si­mąs­ty­da­ma­ įsi­gi­jau­ ke­lis­do­va­nų­če­kius,­ juk­ reiks­pa­svei­kin­ti­sa­vo­ ar­ti­muo­sius,­ ko­le­gas,­ ben­dra­dar­bius.­O­ir­įteik­da­ma­do­va­nų­če­kį,­jau­ži­no­jau,­ko­pa­lin­kė­siu,­t.­y.­kad­jie­bū­tų­ne­tik­gra­žūs­ir­ lai­min­gi,­bet­ ir­svei­ki.­Šiuos­pa­lin­kė­ji­mus­pa­dės­įgy­ven­din­ti­„Op­ti­kos­pa­sau­lio“­sa­lo­nuo­se­dir­ban­tys­akių­prie­žiū­ros­spe­cia­lis­tai,­ku­rie­pa­tik­rins­re­gė­ji­mą­nau­jau­sia­kom­piu­te­ri­ne­of­tal­mo­lo­gi­ne­apa­ra­tū­ra­bei­pa­rinks­ tin­ka­miau­sius­aki­nius­ar­kon­tak­ti­nius­ lę­šius­ ir­vy­res­niems,­ir­ jau­nes­niems­klien­tams.­Tuo­ tar­pu­ma­lo­nios­ ir­ pa­slau­gios­ par­da­vė­jos­kon­sul­tan­tės­ pa­dės­ iš­si­rink­ti­ tin­kan­čius­ir­pa­tin­kan­čius­aki­nių­rė­me­lius­iš­itin­gau­saus­pre­kių­asor­ti­men­to.

Sa­vo­jau­nė­liui­sū­nui­nu­ta­riau­nu­pirk­ti­ drė­ki­na­muo­sius­ akių­ la­šus­ be­kon­ser­van­tų,­ nes,­ at­ėjus­ tam­sia­jam­me­tų­lai­kui­–­žie­mai,­jis­vis­dau­giau­lai­ko­ pra­lei­džia­ prie­ kom­piu­te­rio­ ar­te­le­vi­zo­riaus­ir­nuo­įtemp­to­žiū­rė­ji­mo­skun­džia­si,­ kad­ jam­pra­de­da­ sau­sė­ti­akys,­jas­per­šti­lyg­bū­tų­pri­bi­rę­smė­lio.­ Op­ti­ko­je­ dir­ban­čios­ par­da­vė­jos­man­pa­aiš­ki­no,­kad­šie­akių­la­šai­re­ko­men­duo­ja­mi­esant­akių­sau­su­mui,­pa­rau­di­mui­ar­per­štė­ji­mui­dėl­aler­gi­jos­ir­tais­at­ve­jais,­kai­jau­ne­be­gelbs­ti­įpras­ti­nės­dirb­ti­nės­aša­ros.­Be­to,­ma­žes­nė­in­fek­ci­jų­ri­zi­ka,­nes­la­šin­tu­vai­yra­vien­kar­ti­niai­ir­ste­ri­lūs.

Ma­no­ pa­aug­lei­ duk­rai­ op­ti­ko­je­dir­ban­čios­par­da­vė­jos­pa­ta­rė­pa­do­va­no­ti­ spal­vo­tus­ar­ba­„Cra­zy“­kon­tak­ti­nius­lę­šius,­ku­rie­pa­di­di­na,­pa­ryš­ki­na­ akis­ bei­ su­tei­kia­ joms­ iš­skir­ti­nio­spin­de­sio.­ Taip­ pat­ ak­cen­ta­vo,­ kad­šios­rū­šies­kon­tak­ti­niai­lę­šiai­yra­ir­be­diop­tri­jų.­Pri­si­mi­nus,­kad­ji­ruo­šia­si­į­va­ka­rė­lį­ir­vi­sa­da­no­rė­jo­bū­ti­ne­mė­ly­na­kė,­ o­ ža­lia­a­kė,­ ne­li­ko­ abe­jo­nių,­kad­spal­vo­ti­kon­tak­ti­niai­lę­šiai­duk­rai­la­bai­tiks­ir­pa­tiks!

Na,­o­vi­siems­tau­pan­tiems­žmo­nėms­ kon­sul­tan­tės­ pa­siū­lė­ pui­kią­Ka­lė­dų­do­va­ną­–­nau­ją­spe­cia­li­ą­ją­

prie­mo­nę­ „...an­ti­ Fog­ Lens­ Cle­a­ne“,­ ku­ri­ ma­ži­na­ aki­nių­ lę­šių­ ra­so­ji­mą,­ap­sau­go­įvai­rias­lę­šių­dan­gas,­o­ir­įė­jus­į­pa­tal­pą­ne­be­rei­kės­va­ly­ti­aki­nių­lę­šių.

Vis­gi­ver­ta­už­suk­ti­ kiek­vie­nam

Į­„Op­ti­kos­pa­sau­lį“­ver­ta­už­suk­ti­ir­dėl­ki­tų­prie­žas­čių.­Čia­op­ti­kos­pre­kes­ga­li­ma­įsi­gy­ti­iš­si­mo­kė­ti­nai­be­pa­bran­gi­mo­ar­iš­siųs­ti­iš­si­rink­tą­pre­kę­tau­tie­čiui­į­už­sie­nį.

Ga­lė­čiau­var­din­ti­ir­dau­giau­„Op­ti­kos­ pa­sau­lio“­ siū­lo­mų­ pa­slau­gų,­bet­ ge­riau­siai­ bū­tų­ pa­klau­sy­ti­ liau­dies­ iš­min­ties­ –­ ge­riau­ vie­ną­ kar­tą­už­suk­ti­ ir­ pa­čiam­ įsi­ti­kin­ti.­Kaip­ ir­ren­kan­tis­ pre­kę,­ iš­klau­sy­ti­ nau­din­ga­ ke­lias­ nuo­mo­nes,­ bet­ pa­si­rink­ti­rei­kė­tų­ pa­čiam­ pa­klau­sius­ vi­di­nio­bal­so.­Jei­daik­tas­šir­džiai­mie­las­bus,­tuo­met­ir­prie­vei­do­tiks.­

Vis­gi­į­gat­vę,­jau­gy­ve­nan­čią­ar­tė­jan­čių­di­džių­jų­me­tų­šven­čių­nuo­tai­

ko­mis,­ iš­ėjau­ švy­tin­čio­mis­ aki­mis.­Su­si­ža­vė­ju­si­čia­taip­pat­už­su­ku­sios­mo­ters­šūks­niu:­„No­riu­do­va­nų­tik­iš­„Op­ti­kos­pa­sau­lio“,­nu­pir­kau­ją­vy­rui,­o­duk­ra,­ne­ši­na­ma­no­įteik­tu­do­va­nų­ku­po­nu,­už­suks­pa­ti,­ iš­si­rink­ti­sau­ko­pa­no­rės­ir­dar­pa­si­tik­rins­re­gė­ji­mą.­Ti­kiu,­kad­ji­pa­tirs­dvi­gu­bą­džiaugs­mą­ –­ gau­da­ma­ ku­po­ną­ ir­ jį­iš­keis­da­ma­į­do­va­ną.Do­va­nų­ sau­ ir­ sa­vo­ ar­ti­mie­

siems­ieš­ko­ki­te­už­su­kę­į­Uk­mer­gė­je­įsi­kū­ru­sius­sa­lo­nus­ad­re­su:

Vy­tau­to­ g.­ 14­ (dar­bo­ die­no­mis­sa­lo­nas­ dir­ba­ nuo­ 9.30­ val.­ iki­17.30­ val.,­ šeš­ta­die­niais­ nuo­ 9.00­val.­iki­14.00­val.);

Duks­ty­nos­k.,­PC­„Ei­fe­lis“­(dar­bo­die­no­mis­sa­lo­nas­dir­ba­nuo­10.00­val.­iki­19.00­val.,­šeš­ta­die­niais­nuo­10.00­val.­iki­15.00­val.)

Dė­me­sio!­ Pas­mus­ ga­li­te­ pa­si­tik­rin­ti­sa­vo­re­gė­ji­mą.­Pa­gei­dau­ti­na­iš­anks­ti­nė­re­gist­ra­ci­ja.

Užs. Nr. 10856

2012 m. gruodžio 14 d.www.ukzinios.lt7 p. 2012 m. spalio 19 d.

2012 m. gruodžio 14 d.

Su kan ka 100 me tų, kai Juo džiū-nų kai me Že mait kie mio apy lin kė je gi mė Sta nis lo vas Mor kū nas (1912 m., slap. Tar za nas), Lie tu vos pa si-prie ši ni mo so vie ti niam oku pa ci jos reži mui vei kė jas. Da ly va vo Di-džio sios Ko vos apy gar dos B rink-ti nės bran duo lio ko vo se, ėjo įvai-rias va do vau jan čias pa rei gas. Mi rė 1994 m. lie pos 18 d.

***Su kan ka 155 me tai, kai Uk mer-

gė je gi mė Chai mas Fren ke lis (1857 m.), pra mo ni nin kas, vi suo me nės vei kė jas. Su bro liu Ab ra o mu Uk-mer gė je ati da rė dirb tu vę, ku rio je iš dirb da vo odas. XIX a. pa bai go je Šiau liuo se įkū rė vie ną di džiau sių ir mo der niau sių tuo me ti nė je ca ri nė je Ru si jo je odos per dir bi mo ir ava ly nės fab ri kų. Mi rė 1920 m. Vo kie ti jo je.

***Su kan ka 170 me tų, kai Pa bais-

ke, Uk mer gės ra jo ne, gi mė Be ne-dik tas Ol šaus kis (1842 m.), 1863 m. su ki li mo da ly vis. Ko vo jo su ki-lė lių gre to se su ca ro ka riuo me ne. Mir ties da ta ne ži no ma.

www.uk mer gesvb.lt

Gruo džio mė ne sį mi ni mi ju bi lie jai

Se no vė je bu vo ti ki ma, kad ne pa-krikš ty tas vai kas yra la bai ne sau gus. Tad, gi mus vai ke liui, tė vai steng da-vo si kuo grei čiau jį pa krikš ty ti.

Jei kū di kis gim da vo svei kas, ke-lias die nas pa lauk da vo, kol vai kas su stip rės, ir tuo met vež da vo krikš-ty ti. Tuo tar pu prie jo lo ve lės ir žva-kę ži bin da vo, ir sau go da vo jį bu dė-da mi, nes ma nė, kad lau mės ga li vai kus su keis ti – lau miu ką pri mest.

Kraš tu ti niu at ve ju, kai ma ty da vo, kad vai ke lio gy vy bė gęs ta, ne del siant bu vo at lie ka mas van dens krikš tas, ku rį ga lė jo at lik ti kiek vie nas žmo-gus, jei tik pats yra krikš ty tas.

Ypa tin gai svar bus bu vo krikš-ta tė vių pa rin ki mas. Krikš ta tė viais rink da vo si gar bin gus žmo nes, be to jie tu rė jo bū ti pa kan ka mai gra-žūs, „mat įvai rios krikš ta tė vių ne-ga lios ga lė jo vai kui at si krikš ty ti“.

Kvie čia mam į krikš ta tė vius be itin svar bios prie žas ties at si sa ky ti ne ga li ma, nes tai yra la bai svar bus ir ne ati dė lio ti nas da ly kas – pa dė ti žmo gui įei ti į vi suo me nę.

Krikš ta tė viais daž nai bu vo kvie-čia mi jau ni žmo nės, ka dan gi jie ga lės il giau vai ką pa glo bo ti, ypač jei pa tys tė vai bū da vo vy res nio am-žiaus. Ne la bai no rė da vo im ti vien-gun gių, ti kė da vo kad ir vai kas ga li šei mos ne su kur ti. Ar ba kvies da vo jau ve du sius, bet iš skir tin gų šei mų. Daž nai bū da vo vie nas iš mo ti nos, ki tas iš tė vo pu sės. Po ros ne kvies-da vo, sa ky da mi, kad vy ras su žmo-na, gy ven da mi kas die ny bė je, vis tiek ap si bars, bal są pa kels ar piktesnį žo dį pa sa kys, tad ir krikš ti ja mam vai kui tai ga li per si duo ti – bus rėks-nys. Kū mai iš skir tin gų šei mų, re tai su si tik da mi, vie nas ki tu džiau gia si, my li – tuo met ir vai ko cha rak te ris bus la bai ma lo nus ir pa lan kus.

Nukelta į 8 p.

Apie krikš ty nų pa pro čius

Me tams ri tan tis į pa bai gą ne pa-miš ki te, jog Kū čių va ka ras – pats tin ka miau sias lai kas at ei čiai nu-spė ti. Mū sų se ne lės tuo me tu pra-si ma ny da vo įvai rių bur tų. Ga li te iš ban dy ti ir jūs.

Pa val gę Kū čių va ka rie nę ir vi-siems su gu lus, pa si da ry ki te to kį mi ši nį: ant pirš tis drus kos, ant pirš tis mil tų, ant pirš tis pi pi rų, ant pirš tis cuk-raus ir van dens. Vis ką su val gy ki te ir at si gul ki te prie du rų slenks čio. Kas pri si sap nuos, su tuo su si tuok si te.

***Kū čių nak tį rei kia iš ei ti į kie mą

ir pa klau sy ti, iš ku rios pu sės šu-nys lo ja. Iš ku rios pu sės iš gir si te pir ma, – jū sų bū si mas vy ras ar ba žmo na bus ki lęs iš to kraš to. Jei šu nys ne lo ja, tais me tais dar ne su-tik sit sa vo ant rosios pu sės.

***Kū čių va ka rą pa im ki te kny gą,

pi ni gi nę ir krep šį. Iš dė lio ki te juos po kam ba rį. Ta da nu si su kę mes ki-te ba tą per sa ve. Jei ba to prie kis bus nu si su kęs į du ris – iš ke liau si-te. Jei į pi ni gi nę – pra tur tė si te. Jei

į krep šį – bū si te dar bin gas. Jei į kny gą – teks pa si mo ky ti.

***Į du be nė lį įpil ki te van dens ir su-

ki te tol, kol pa ma ty si te ver pe tą. Tuo-met įmes ki te du an gliu kus. Jei jie su-si durs – tais me tais su si tuok si te.

***Ruoš da mi Kū čių sta lą po stal-

tie se pa dė ki te šiau dų, o pa val-gę trau ki te po vie ną. Kuo il ges nį šiau dą iš trauk si – tuo il ges nis bus gy ve ni mas. Sto ras, ša ko tas šiau-das reiš kia tur tą.

***Svei ka tą ir tur tus už si tik rin si-

te Kū čių nak tį iš si mau dęs šal to je

vo nio je, į ku rią tu rė tų bū ti įmes ta auk so ar si dab ro mo ne tų. Ap skri-tai Kū čių die ną re ko men duo ja ma ki še nė je tu rė ti smul kių pi ni gų, kad ki tais me tais ne ka muo tų fi-nan si nės pro ble mos.

***Na muo se pa dė ki te ap vož tas

sep ty nias lėkš tu tes, o po jo mis – ža lu my no ša ke lę (lais vas, ne-pri klau so mas gy ve ni mas), žie dą (su si ra si po rą), krei dos (moks las sek sis), duo nos (bus so tūs me tai), pi ni gė lį (pel no tu rė si), an glies ga-ba lė lį (bus rū pes čių), že mės žiups-ne lį (gre sia li gos). Pa mai šę trau ki-te ir su ži no si te, kas kam lem ta.

Šil tos su mei le nu megz tos ko ji-nės – ge riau sia do va na Ka lė doms. No rint su do min ti ap lin ki nius šiuo ama tu ne se niai Sli žių bib lio te ko je bu vo su reng tas ne tra di ci nis ren-gi nys – ko ji nių mez gi mo čem pio-na tas.

Mez gė jos tu rė jo pa teik ti pa ro-dai po tris po ras ko ji nių, o po pie tės me tu megz ti viens pal ves ko ji nes.

Pa skel bus var žy tu vių pra džią, vir ba lai su kru tė jo aš tuo nių mez-gė jų ran ko se. Ka dan gi akys bu-vo nu kreip tos į mez gi nius, Sli žių kul tū ros na mų vai kų fol klo ro ko-lek ty vo, va do vau ja mo Sta sės No-vi kie nės, pa si ro dy mo da ly vėms te ko tik klau sy tis.

Ren gi nio me tu bū ta ir ki to kių pra mo gų – vedėja Al bi na Ve re-nie nė su pa žin di no su Ad ven to

Ža lio mis ša ke lė mis prieš Nau-juo sius me tus dar se no vė je būs-tus puoš da vo grai kai ir ro mė nai. Gerb ti me dį – se nas pa pro tys. Me dis mū sų pro tė viams: dar bo įran kiai, prie dan ga nuo žvar baus oro, daž no me džio vai siai tin ka mi mais tui. Me dis deg da mas tei kia ug nį – tai reiš kia ši lu mą ir mais tą. Am ži nai ža li me džiai žmo gui kė lė dar di des nę pa gar bą. Pa vyz džiui, ger ma nai gar bi no eg lę, o kai ku rie pie tie čiai – mir tą. Il gai niui am ži-nai ža liuo jan čius me džius im ta lai ky ti gy vy bin gu mo, vai sin gu-mo sim bo liais, ap si sau go ji mo nuo blo gų jų dva sių prie mo nė mis.

Ma no ma, kad da bar ti nės ka lė-di nės eg lu tės tė vy nė – Vo kie ti ja. Čia 1611 m. pir mą kart ją pa puo-šu si gra fie nė Brieg. Iš Vo kie ti jos eg lu tės puo ši mo tra di ci ja pa pli to An gli jo je, Pran cū zi jo je ir Šiau rės Ita li jo je. XVIII a. eg lu tė jau ži no-

Ka lė dų eg lu tės pa puo ši mai ir at vi ru kai

Se no vi niai Kū čių va ka ro bur tai

Ko ji nių mez gi mo čem pio na tas Sli žiuo sepa pro čiais, bur tais, flo ris tė Dia na Ve re nie nė ro dė, kaip pa si ga min ti ad ven ti nį vai ni ką.

Ver ti ni mo ko mi si ja – Vep rių vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja Vi da Ra ma naus kie nė, Vep rių se-niū nė Da lė Ur bo nie nė, pro jek to ,,Ka len do ri nės vai šės“ su ma ny-to ja Rū ta Lu kens kie nė ir vil nie tis me ni nin kas Vi ta li jus Čep kaus kas – nu spren dė ge riau sio mis mez gė-jo mis pa skelb ti Ja ni ną Sa vic kie-nę, Ma ry tę Ži lins kie nę ir Re gi ną Da mi da vi čiū tę.

Ap do va no ji mai skir ti Onai Mil-dai Stul pi nie nei, Mo ni kai Krikš ta po-nie nei, Re gi nai Sa vic kie nei, Ri mai Ta ka re vi čie nei, Ge ne fai Gvoz die nei, Lai mai Krikš ta po nie nei.

Ko ji nių pa ro da Sli žių bib lio te-

koje veiks iki šv. Ka lė dų.Už do va nas or ga ni za to riai dė-

ko ja me die nos ap dir bi mo įmo nės ,,Op ti mus LT“ va do vui Vai dui Mar-

ma Eu ro po je ir Ru si jo je. Į Lie tu vą pa pro tys at ėjo XX

am žiaus pra džio je. Pir miau sia jis pa pli to dva ruo se, mo kyk lo se, baž ny čio se (baž ny čia aiš ki na, kad eg lu tė sim bo li zuo ja Kris tų, o jos am ži nas ža lia vi mas – am ži no jo gy ve ni mo vil tį).

Pra džio je ka lė di nė eg lu tė puoš-ta po pie ri niais ar val go mais da ly-kais – obuo liais, sal dai niais, me-duo liais.

***Apie 1880-uosius me tus Vo kie ti-

jos ver sli nin kai rim tai pra dė jo or ga-ni zuo ti ka lė di nių stik lo or na men tų ga my bą ir pre ky bą. Stik lo įmo nės grei tai per sior ga ni za vo į ma si nę ka-lė di nių eg lu čių pa puo ša lų ga my bą. At si ra do ir su dė tin ges nių for mų stik-lo or na men tai, vaiz duo jan tys vai kus, šven tuo sius, gy vū nus, įvai rius vai-sius, šir dis, žvaigž des ir an ge lus.

Nukelta į 8 p.

cin ke vi čiui. Rė mė jui skir ta po ra na-mi nės vil nos ko ji nių.

Apie šį gra žų ren gi nį re dak ci jai pa pa sa ko jo Lai ma Krikš ta po nie nė.

Sau lės Vi džie nės nuotr.

Šiuos kalėdinius atvirukus ukmergiškiai padovanojo kraštotyros muziejui.

2012 m. gruodžio 14 d. www.ukzinios.lt2012 m. gruodžio 14 d.

Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus sa vy je tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais ly gią, kaip sty ga, o kar tais pai nią, vin giuo tą, dra ma tiš ką... Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų,

se ne lių, drau gų is to ri jas, jei tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų – jū sų vi sa da lau kia „Lai ko ai dai“.

Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34, Uk mer gė ar ba el. paš tu uk zi nios@uk zi nios.lt.

Atkelta iš 7 p.Jei vai kas bu vo sku biai ve ža-

mas krikš ty ti, tuo met pra šy da vo bet ko, daž nai el ge tų, ku riuos ras-da vo prie baž ny čios, ar ba baž ny-čios pa tar nau to jų. Bu vo ma no ma, kad el ge ta – žmo gus ar čiau Die vo, jo mal dos stip res nės, nes jis ne be-tu ri že miš kų tur tų, ku rie žmo nes į vi sas pa gun das ve da.

Krikš ta tė vių glo ba pri va lo ma iki tol, kol krikš ta duk tė ar krikš ta sū nis iš te ka ar ba ve da. Daž nai krikš ta mo-tė sa vo krikš to duk rai tu rė da vo bū ti svo čia, o krikš ta tė vis krikš to sū nui – pir šliu. Ta čiau daž nai pa lan kūs ry šiai iš si lai ky da vo vi są gy ve ni mą. Krikš to tė vas vai kui do va no da vo di des nį pi ni gą ir sal dai niais vi sus ap da lin da vo. Krikš to ma ma pa si rū-

Apie krikš ty nų pa pro čius

Ka lė dų eg lu tės pa puo ši mai ir at vi ru kaiAtkelta iš 7 p.Ver sli nin kai grei tai pra dė jo im-

por tuo ti šiuos pa puo ša lus į ki tas ša lis ir jų po pu lia ru mas nuo XX a. pra džios iš au go.

Pre ky ba ran kų dar bo vo kiš kais or na men tais ge ro kai nu smu ko po I Pa sau li nio ka ro, ypač dėl JAV ir ki tų ša lių iš ra dė jų pri tai ky tų nau jų me cha ni zuo tų pūs to stik lo ga my-bos pro ce sų. Pa pli to pi ges ni ma si-nės ga my bos eg lu čių pa puo ša lai. Šie or na men tai daž nai bu vo pa ga-min ti vie no je įmo nė je, bet iš siųs ti į ki tas įmo nes de ko ra vi mui ran ki-niu bū du.

Nuo 1925 m. Ja po ni ja, pra dė-ju si ma siš kai ga min ti spal vin ges-nius stik lo pa puo ša lus, pra dė jo rim tai kon ku ruo ti su Vo kie ti ja dėl do mi na vi mo pa sau li nė je rin ko je.

Vė liau Če ki jos Res pub li ka taip pat su da rė rim tą kon ku ren ci ją vo-kie čiams, pa ga mi nu si di de lį kie kį gra žių ka lė di nių eg lu čių pa puo ša-lų iš pūs to stik lo.

To kie pa puo ši mai Lie tu vą pa-sie kė XX am žiaus pra džio je.

***Pa na ši ir svei ki ni mo at vi ru kų

is to ri ja. Vie na to kių is to ri jų tei gia, kad 1843 m. at vi rukų se ri ją su ka-lė di ne iliust ra ci ja pas dai li nin ką John Cal lcot už sa kė ver sli nin kas H. Kou las. Pir mą ją se ri ją iš da li no drau gams. Su pra tęs, kaip vi siems tai pa ti ko, ėmė si ver slo: ta po pir-muo ju pro gi nių at vi ru čių lei dė ju pa sau ly je.

Ki ta is to ri ja pa sa ko ja, kad pir-mo jo at vi ru ko au to rius – dai li nin kas iš An gli jos se ras Dob so nas, ku ris

1802 me tais ant po pie riaus skiau tės iš reiš kė sa vo mei lę nuo ta kai.

Tre čio ji le gen da tei gia, kad at-vi ru kų „mo ti na“ – vi zi ti nė kor te lė, at si ra du si XVIII am žiaus vi du ry je Pa ry žiu je.

XIX am žiaus vi du ry je Lon do-ne net pa tys tur tin giau si an glai su ma lo nu mu ar ti mie siems pa tys da ry da vo at vi ru kus Ka lė doms. Siųs ti fab ri ki nius at vi ru kus bu vo lai ko ma „blo gu to nu“. 1870 me-tais keis tis at vi ru kais prieš šven-tes pra dė jo ir aust rai. XX am žiaus pra džio je at vi ru kai už ka ria vo vi są Eu ro pą.

Ka lė di niuo se at vi ru kuo se bu vo vaiz duo ja mi ei nan tys į baž ny čią, be si gro žin tys Bet lie jaus žvaigž de, puo šian tys Ka lė dų eg lu tę ar Kris-taus gi mi mą šven čian tys žmo nės.

Pra ėju sio am žiaus pra džio je Ka lė dų Se ne lis bu vo tik per so na-žas, jo pa si ro dy mas ant nau ja me ti-nių at vi ru kų – ver sli nin kų iš mo nė. Šie, no rė da mi il giau par da vi nė ti at vi ru kus, ant jų pra dė jo ra šy ti ir svei ki ni mus „Su Nau jai siais me-tais!“.

Nau ja me čiuo se at vi ru kuo se do mi na vo aris tok ra tiš ki siu že tai: ka len do rius, laik ro dis, šam pa nas, kar na va las ir net gun dan čiai at ro-dan čios mo te rys. Įdo mu, kad ant ka lė di nių at vi ru kų bu vo vaiz duo-ja ma žie ma, žvaigž dė ta nak tis, o nau ja me čiuo se bu vo ga li ma iš-vys ti die ną ir net va sa rą.

***Lie tu vo je pir mie ji at vi ru kai

pa si ro dė XIX am žiaus pa bai go je. Pa nai ki nus ca ro val džios drau di-

mą ra šy ti lie tu viš kai, 1905 me tais pra si dė jo tik ras at vi ru kų lei dy bos bu mas, ku ris tę sė si iki pat I Pa sau-li nio ka ro.

Be ka lė di nių at vi ru kų su žie-mos pei za žais, ku riuo se daž niau-siai bu vo vaiz duo ja mos ap snig-tos baž ny tė lės, so dy bos, gy vū nai, eg lės ša ke lės, žva kės, žais liu kai, bū da vo lei džia mos ir tuo me ti nių dai li nin kų A. Žmui dzi na vi čiaus, A. Ja ro še vi čiaus pa veiks lų rep ro-duk ci jos.

1940 m., kai Lie tu va ne te ko nepri klau so my bės, re li gi nių te-mų at vi ru kai iš ny ko kaip ir pa ti šven tė. Vi si at vi ru kai, par duo da mi spau dos kios kuo se, kny gy nuo se, bu vo su už ra šu „Su Nau jai siais me tais“ lie tu vių ar ba ru sų kal ba. Ta čiau kar tais prie baž ny čių bū da-vo par da vi nė ja mos „sme to ni nių“ at vi ru kų ko pi jos.

1941 m. bir že lio 14 d. pra si dė jo ma si niai lie tu vių areš tai. Lie tu viai iš ti so mis šei mo mis bu vo tre mia-mi į Si bi rą. Slė gė tė vy nės, gim tų-jų na mų il ge sys, ku ris ypač skau-džiai spaus da vo šir dį per šven tes. Siek da mi ne pa si duo ti gniuž dan-čiai tik ro vei po li ti niai ka li niai ir trem ti niai steng da vo si pa mi nė ti re li gi nes, tau ti nes bei as me ni nes šven tes, do va no da vo vie ni ki tiems pa čių ran ko mis pa da ry tus at vi-ru kus. Daž niau si mo ty vai bu vo pieš tu kais, ak va re le ar au di ny je siu vi nė ti gim ti nės vaiz dai, tau ti nė sim bo li ka. Gra žūs, pra smin gi žo-džiai, nuo šir dūs pa lin kė ji mai, pa-dė jo ne pa lūž ti sun kią va lan dą…

Pa ren gė Jo lan ta Pet ro ny tė

As ta GIRNIENĖLie tu vos ak lų jų bib lio te kos Uk mer gės fi lia lo ve dė ja 1962 me tais pir mą kar tą kny ga

pra kal bo ne ma tan čiam Lie tu vos skai ty to jui. Edu ar do Mie že lai čio „Žmo gus“ kal bė jo ak to riaus Edu-ar do Ku na vi čiaus bal su.

Pra ėjus pu sei am žiaus gar si nės kny gos ta po ne re gio ir sil pna re gio kas die ny be. Ne ma tan tie siems jos tei kia di de lį džiaugs mą. Kny gos ne re giams kal ba ak to rių ir dik to-rių bal sais. Skai ty to jai tu ri sa vo pa mėg tus dik to rius, ku rių bal-su įgar sin tų kny gų ieš ko. Sa ko ir kny ga įdo mes nė, kai ją skai to ma lo nus bal sas: Juo zo Šal kaus ko, Vy tau to Šir kos, Ni jo lės Li pei kai-tės, Vi dos Va le ri jos Vi dai tės, ak to-riaus Al gi man to Bru žo.

Šio ju bi lie jaus pro ga Lie tu-vos ak lų jų ir sil pna re gių są jun gos cen tro ta ry ba pri ėmė nu ta ri mą 2012 me tus pa skelb ti GARSINĖS KNYGOS METAIS Lie tu vos ak-lų jų ir sil pna re gių ben druo me-nė je. To dėl vi sus me tus Lie tu vos ak lų jų bib lio te ka (LAB) or ga ni-za vo ren gi nius, skir tus šiai pro gai pa mi nė ti.

Ne se niai lie tu viš kos gar si nės

Lie tu viš kai gar si nei kny gai – 50 me tų

kny gos 50-me čio mi nė ji mas įvy-ko ir LAB Uk mer gės fi lia le. Gar-si nė kny ga Uk mer gės ne re giams – ne tik lais va lai kis, bet ir ži nios, ma lo nu mas, lan gas į pa sau lį.

Ren gi nį ve du si Jus ti na Ga ga ri-na trum pai nu sa kė gar si nės kny gos ke lią į ne re gio na mus bei per skai-tė pra ne ši mus, ku rie bu vo pa reng-ti Gar si nės kny gos me tams.

Pri si mi ni mus apie tai, kaip bu vo įgar sin ta po ezi jos kny ge lė „Iš nak-ties die no raš čio“, pa sa ko jo Lion gi-na Bu če ly tė. LAB li te ra tės skai tė ei les, skai ty to ja Ele na Liut ko nie nė da li no si pri si mi ni mais apie džiaugs-mą, kai pir mą kar tą klau sė įgar sin tų kny gų. Po ren gi nio vi si ap žiū rė jo pa ro dą, ku rio je pa teik ta gar si nių kny gų įvai ro vė.

A. Gir nie nės nuotr. Pa ro do je – gar si nių kny gų įvai ro vė.

pin da vo marš ki nė liais, nu pirk da vo kry žiu ką pa ka bin ti ant kak lo.

Vai kams nuo la tos bu vo pri me-na ma, kad jie tu ri krikš to tė ve-lius. Net gi bū da vo to kia tra di ci ja nuo Ve ly kų iki At ve ly kio ei ti pas krikš ta tė vius vai kams pri klau san-čio mar gu čio. Jei ne to li gy ve no, ei da vo pės čio mis, jei to liau – tai krikš ta tė viai mar gu tį su do va nė le at siųs da vo ar ba pa tys lan ky da mi at vež da vo.

Vla do Šlai to vie šo jo je bib lio-te ko je eks po nuo ta aust rų dai li-nin ko Gus ta vo Klim to gy ve ni mui ir kū ry bai skir ta pa ro da, at ke lia-vu si iš Aust ri jos Res pub li kos am ba sa dos Lie tu vo je.

Šie met mi ni mos dai li nin ko 150-osios gi mi mo me ti nės. To dėl 2012 me tai Vie no je pa skelb ti Klim to me tais.

XIX ir XX am žių san dū ro je Vie-na – Aust ri jos–Veng ri jos im pe ri jos sos ti nė – bu vo vie nas iš dva si nių Eu ro pos cen trų. 1910 me tais tai bu vo penk ta sis pa gal dy dį pa sau lio mies tas, ku ria me gy ve no apie du mi li jo nai gy ven to jų. Čia kles tė jo vaiz duo ja ma sis me nas, li te ra tū ra, ar chi tek tū ra ir moks las.

G. Klim to kū ry bo je uni ka liai at-si spin di jo ke lias nuo is to riz mo iki pir mų jų abst rak cio niz mo ap raiš kų.

1897 me tais drau ge su ki tais kū rė jais G. Klim tas įkū rė „Aust ri-jos dai li nin kų aso cia ci ją“ ir va do-va vo jai be veik de šimt me tį. Šiuo lai ko tar piu jis iš siug dė sa vi tą sti-lių, jung da mas abst rak čios mo zai-kos ele men tus su re a lis tiš kai nu-ta py to mis kū no da li mis – vei du, ran ko mis ir pan. Ta py to jo dar buo-se do mi nuo ja pri ge su sių spal vų ir auk so ko lo ri tas.

GUS TA VAS KLIM TAS – mo der no kū rė jas

G. Klim tas kū rė ale go ri nius pa-veiks lus, daž nai su ero ti niu at spal-viu, pei za žus ir meist riš kus pie ši-nius bei mo nu men ta lio sios sie nų ta py bos dar bus. Vie ni iš to kių – Vie-nos uni ver si te to Fa kul te tų pa veiks-lai, fres kos Stok le to rū muo se.

Ta py to jas bu vo po pu lia rus Vie nos aukš tuo me nės da mų por tre tis tas. Jo už sa ko vai daž niau siai bū da vo vy rai, pri klau sę aukš tes nia jai bur žu a zi jos kla sei. Už sa ko mie ji kū ri niai at spin-dė jo Vie nos vi suo me nę, ku ri daž nai spė lio da vo apie ga li mus me ni nin ko san ty kius su nu ta py to mis da mo mis.

„Nė vie na žmo gaus gy ve ni mo sri tis nė ra tiek men ka ar ne reikš-min ga, kad ne ga lė tų su teik ti erd vės ir pe no me ni niams su ma ny mams“, – tei gė prieš pus an tro šim to me tų gy ve nęs aust rų dai li nin kas sim bo-lis tas, ku ris mi rė 1918 me tais, su-lau kęs vos 56-erių.

An ta no Sme to nos gim na zi jo-je vy ko jau tra di ci ja ta pu si tau ti-nė va ka ro nė.

Šis gra žus ren gi nys or ga ni zuo-ja mas jau vie nuo lik tus me tus, o jo ini cia to rė – mu zi kos mo ky to ja Jū ra tė Mar tin ku tė. Šven tės es mė – pa lik ti mo ki nių šir dy se bent da le lę se no sios Lie tu vos, se ne lių ir pro se-ne lių tra di ci jų bei iš sau go ti pra ei tį.

Kiek vie nos kla sės at sto vas bur-tų ke liu iš si aiš ki no, ku riai et no gra-fi nei da liai at sto vaus, tuo met rin ko įdo mius fak tus, mįs les, pa tar les, prie žo džius, re pe ta vo dai nas, ra te-

Tau ti nė va ka ro nėlius bei šo kius, do mė jo si ap ran ga bei tra di ci niais pa tie ka lais. Ren gi-nio me tu jie de monst ra vo tai, ką su ži no jo, vi si bu vo pa si puo šę tau-ti niais dra bu žiais.

Pui kiai pa si ruo šė va ka rui Aukš-tai ti ją, Že mai ti ją, Dzū ki ją bei Su-val ki ją pri sta tę mo ki niai. Kiek-vie na et no gra fi nė da lis tu rė jo pa si kvie tu sį po sve čią, ku ris iš gy rė sa vo gim tą jį kraš tą ar ba pa pa sa ko-jo, ką ži no apie tą Lie tu vos da lį.

Ren gi ny je vi sus ly dė jo ge ra nuo tai ka, šyp se nos. Va ka ras nie-kam ne pra il go, dau gu ma li ko il-gė liau pa si šok ti.

G. Klimtas.

2012 m. gruodžio 14 d.www.ukzinios.lt9 p.

Rajono­policijos­komisariatas­informuoja­apie­sulaikytus­neblaivius­vairuotojus­

PADĖKA Ačiū visiems, kurie buvote su mumis šią sunkią valandą,

užjautėte mus ir palydėjote į paskutinę kelionę Alfonsą Bernotą. Nuoširdžiai dėkojame Juliui Kazėnui, rajono vado-vams, politikams, buvusiems bendradarbiams, bičiuliams, daugybei ukmergiškių ir UAB „Ritualija“ darbuotojams.

Sūnus, dukra ir anūkė su šeimomis

Valerija­Andriūnienė­1950­08­02–2012­11­16Veronika­Augūnienė 1914­03­09–2012­11­25Marijona­Balžekienė­1910­03­25–2012­11­02Henrikas­Bartkevičius­1944­11­26–2012­11­02Česlovas­Zenonas­Bepirš­1936­01­10–2012­11­26Jadvyga­Bogdienė 1933­05­30–2012­11­05Irena­Ciplinskienė 1944­01­25–2012­11­10Jonas­Čepelionis 1938­08­11–2012­11­23Nikolajus­Daineko­1938­06­05–2012­11­28Regina­Daleckienė­1951­12­05–2012­11­19Valentinas­Dikas­1963­06­20–2012­11­26Dalius­Dzevaltauskas­1979­12­25–2012­11­27Veronika­Lionė­Eidietienė­1937­07­15–2012­11­05Vincas­Eimontas­1951­04­28–2012­11­12Marytė­Garnytė 1919­11­15–2012­11­23Enrikas­Girdenis­1930­01­01–2012­11­26Kazys­Giža­1935­04­05–2012­11­03Albinas­Grakavinas 1939­11­26–2012­11­08Julija­Grybauskienė­1915­12­25–2012­11­02Janina­Griškevičienė 1960­06­29–2012­11­24Vladas­Janušonis 1953­04­13–2012­11­09Liuda­Kalaševskaja 1960­05­18–2012­11­01Ivanas­Kaštaljanovas 1934­04­03–2012­11­22Rimantas­Kavarskas 1958­10­05–2012­11­08Antanas­Keraitis 1943­08­18–2012­11­26Vanda­Koženiauskienė 1916­03­08–2012­11­26Raja­Kutuliova 1949­08­12–2012­11­26

ANAPILIN IŠKELIAVĘ MŪSŲ KRAŠTIEČIAI

Talė­Anastazija­Kuzmickienė 1938­02­26–2012­11­22Vacys­Labanauskas­1941­11­13–2012­11­25Angelė­Makštienė­1936­01­02–2012­11­21Ramunė­Mikalauskaitė­1970­03­17–2012­11­16Justinas­Mikalauskas­1935­06­15–2012­11­24Vytautas­Motejūnas­1945­12­15–2012­11­22Algis­Navalinskas 1967­08­16–2012­11­23Leonid­Perelaikov 1950­09­09–2012­11­04Deimantas­Pranys 1964­01­25–2012­11­17Juozas­Puntusevičius­1939­12­25–2012­11­26Elena­Railienė­1917­02­17–2012­11­20Vanda­Rickevičienė­1926­02­01–2012­11­29Zigmas­Sakalauskas­1954­04­21–2012­11­09Vytautas­Savickas­1965­02­04–2012­11­03Edita­Stasiūnaitė 1980­09­07–2012­11­22Vincentas­Strelčiūnas 1936­01­02–2012­11­26Elena­Striogienė 1929­12­20–2012­11­22Stasys­Stundžia­1965­04­17–2012­11­18Michailas­Šilo 1946­10­24–2012­11­17Angėlė­Švaraitė 1973­01­06–2012­11­03Vytautas­Trota­1965­05­05–2012­11­15Feliksas­Usoris 1940­05­19–2012­11­17Janina­Vasiliauskienė­1935­02­12–2012­11­23Viktoras­Veršilo 1962­02­03–2012­11­25Stefanija­Vinckienė 1920­05­03–2012­11­06Filiomena­Vitkauskienė 1923­01­30–2012­11­06Juozas­Žižys 1932­05­20–2012­11­05Aldona­Žukauskienė 1950­08­31–2012­11­01

Li na SUKACKIENĖKe­tu­ris­mė­ne­sius­ bu­vo­vyk­do­

mas­pro­jek­tas­„Pri­klau­so­my­bių­ma­ži­ni­mo­pro­gra­ma­Uk­mer­gės­ra­jo­ne“,­ku­riam­ skir­tas­ fi­­nan­sa­vi­mas­ iš­ Vi­suo­me­nės­svei­ka­tos­rė­mi­mo­spe­cia­lio­sios­pro­gra­mos­lė­šų.­Pro­gra­mos­tiks­las­–­pa­dė­ti­žmo­

nėms,­pri­klau­so­miems­nuo­al­ko­ho­lio,­su­lau­kė­daug­dis­ku­si­jų­ir­bu­vo­ver­ti­na­mas­įvai­riai.­Jam­įgy­ven­din­ti­pa­si­telk­ti­ Uk­mer­gės­ ne­sta­cio­na­rių­so­cia­li­nių­ pa­slau­gų­ cen­tro­ so­cia­li­niai­dar­buo­to­jai,­­pro­gra­mos­vyk­dy­to­jas­–­Uk­mer­gės­ra­jo­no­sa­vi­val­dy­bės­vi­suo­me­nės­svei­ka­tos­biu­ras.Įgy­ven­di­nant­ pro­gra­mą,­ di­de­

lis­dar­bo­krū­vis­te­ko­so­cia­li­niams­dar­buo­to­jams,­ ku­rie­ ben­dra­vo­ su­

Į­per­mai­nas­per­pro­jek­tąpri­klau­so­my­bę­ al­ko­ho­liui­ tu­rin­čiais­žmo­nė­mis,­ra­gi­no­juos­pa­si­nau­do­ti­ga­li­my­be­gy­ven­ti­blai­viai.­Bu­vo­ žmo­nių,­ ku­rie­ pa­gal­bos­krei­pė­si­nie­kie­no­ne­ra­gi­na­mi.­Per­ke­tu­ris­mė­ne­sius­pa­gal­ba­su­teik­ta­10­ra­jo­no­gy­ven­to­jų­–­5­mo­te­rims­ir­5­vy­rams.At­ei­nan­tis­ šv.­Ka­lė­dų­me­tas­ vi­

sa­da­nu­tei­kia­vil­čiai,­sva­jo­nių­gau­sai­ir­ge­res­nio,­nau­jes­nio­gy­ve­ni­mo­lū­kes­čiui.­ Ir­ la­bai­ sma­gu,­ kad­ de­šim­ty­je­ ra­jo­no­ šei­mų­ at­si­ra­do­ma­žos,­bet­sa­vo­ap­si­spren­di­mu­pa­siek­tos­per­mai­nos.­Per­mai­nos,­sie­kiant­blai­vios­gy­ve­ni­mo­ko­ky­bės.Prie­ Rū­tos­ vėl­ glau­džia­si­ vai­

kai,­ Ire­na­ at­sa­kin­giau­dė­lio­ja­gy­ve­ni­mo­ už­duo­tis­ kiek­vie­nai­ die­nai.­ Jo­nas­ ir­ Al­gis­ ga­lės­ kuk­liai­

pri­si­dė­ti­ prie­ šei­mos­biu­dže­to­ šv.­Kū­čių­va­ka­rie­nei.Tai­ ma­žos­ mū­sų­ žmo­nių­ per­

ga­lės.­Ir­ne­si­no­ri­šian­dien­gal­vo­ti,­kad,­galbūt­tai­lai­ki­na.­No­ri­si­ti­kė­ti,­kad­il­gam.Tai­tik­pra­džia.­Dar­la­bai­daug­

šei­mų­ ty­liai­ ken­čia­ šią­ su­dė­tin­gą­pri­klau­so­my­bės­nuo­al­ko­ho­lio­pro­ble­mą.­Ken­čia,­nes­pra­ra­dę­vi­sas­vil­tis­ir­nu­si­vy­lę­bet­ko­kia­siū­lo­ma­pa­gal­ba.­Ir­be­rei­ka­lo,­no­riu­jus­pa­ti­kin­ti.­Ge­ra­ži­nia­yra­ta,­kad­nuo­2013­m.­sau­sio­mėn.­pro­gra­ma­bus­tę­sia­ma.­Ap­si­spren­du­sius­ keis­ti­ sa­vo­

gy­ve­ni­mą­žmo­nes­pra­šo­me­kreip­tis­ į­Uk­mer­gės­ ra­jo­no­ sa­vi­val­dy­bės­ vi­suo­me­nės­ svei­ka­tos­ biu­rą­Del­tu­vos­g.­19,­tel.­46526,­ar­ba­į­Uk­mer­gės­ ne­sta­cio­na­rių­ so­cia­li­nių­ pa­slau­gų­ cen­trą­ Del­tu­vos­ g.­19,­tel.­63561.

Asmens vardas

ir pavardė

Asmens gimimo metai

Įvykdytas admin-istracinis teisės

pažeidimas (laikas, vieta, pobūdis)

Nustatytas aps-vaigimo (girtumo

laipsnis)Taikyta sankcija

Saulius Račickas 1971

2012-03-14 pak-artotinai vairavo neblaivus.

Sunkus girtumo laipsnis (2,93 prom.)

2012-08-03 pagal LR ATPK 1302 str. paskirta 20 parų ad-ministracinio arešto su transporto priemonės konfi skavimu.

Irmantas Kisevičius 1967

2012-06-28 vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Sunkus girtumo laipsnis (4,11 prom.)

2012-08-13 pagal LR ATPK 129 str. paskirta 2000 Lt bauda.

Raimundas Mačiulis 1963 2012-07-23 vairavo

būdamas neblaivus.Lengvas girtumo laipsnis (1,44prom.)

2012-08-06 pagal LR ATPK 126 str. 1 d. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Danas Steponaitis 1973 2012-07-25 vairavo

neblaivus.Vidutinis girtumo laipsnis (1,80 prom.)

2012-08-13 pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Jevgenijus Kartašovas 1974 2012-07-26 vairavo

būdamas neblaivus.Vidutinis girtumo laipsnis (1,60 prom.)

2012-08-13 pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Bronius Gaidamavičius 1943 2012-07-26 vairavo

neblaivus.Vidutinis girtumo laipsnis (2,36 prom.)

2012-08-13 pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirta 10 parų admi-nistracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Petras Misiurevičius 1980

2012-07-27 vai-ravo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Lengvas girtumo laipsnis (0,63 prom.)

2012-08-06 pagal LR ATPK 129 str. paskirta 4000 Lt bauda.

Vykintas Mikovas 1991

2012-07-30 vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Vidutinis girtumo laipsnis (2,29 prom.)

2012-08-06 pagal LR ATPK 129 str. paskirta 4000 Lt bauda.

Modestas Janonis 1986

2012-07-30 vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Vidutinis girtumo laipsnis (2,06 prom.)

2012-08-20 pagal LR ATPK 129 str. paskirta 4000 Lt bauda.

Raimondas Stočkus 1963

2012-08-01 vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Vidutinis girtumo laipsnis (2,02 prom.)

2012-08-13 pagal LR ATPK 129 str. paskirta 20 parų administra-cinio arešto.

Vil ma NEMUNAITIENĖAnt­ra­die­nį­ į­ re­dak­ci­ją­ pa­skam­

bi­nu­si­mū­sų­skai­ty­to­ja­guo­dė­si­bu­vu­si­ ap­tėkš­ta­ nuo­ gat­vės­ va­lo­mu­snie­gu.­Mo­te­ris­pa­sa­ko­jo­ėju­si­ties­til­tu.­Tuo­tar­pu­gat­ve­va­žia­vo­snie­go­va­ly­tu­vas.­Tirš­ta­pliur­zė­iš­po­jo­pei­lių­ap­drė­bė­mo­te­rį.­„Dra­bu­žius­teks­ va­ly­ti,­ o­ nuo­tai­ka­ su­ga­din­ta­vi­sai­die­nai“,­–­pa­sa­ko­jo­ji.VĮ­Vil­niaus­re­gio­no­ke­liai­Uk­

mer­gės­ke­lių­tar­ny­bos­vir­ši­nin­kas­

Ap­drė­bė­va­lo­mu­snie­gu

Zig­man­tas­ Kup­čins­kas­ sa­kė,­ kad­va­ly­tu­vų­ vai­ruo­to­jai­ yra­ įspė­ti­ mies­te­ steng­tis­ va­žiuo­ti­ lė­čiau­ir­ at­kreip­ti­ dė­me­sį­ į­ pės­čiuo­sius.­„Ta­čiau,­ ži­no­ma,­ ties­ til­tu,­ kur­ke­lias­ siau­ras,­ gal­ vai­ruo­to­jui­ ir­sun­ku­bū­tų­tai­pa­da­ry­ti“,­–­svars­tė­va­do­vas.Uk­mer­gės­ ra­jo­no­ ke­lius­ šiuo­

me­tu­va­lo­du­šios­įmo­nės­au­to­mo­bi­liai–­va­ly­tu­vai,­ trys­ trak­to­riai­ ir­vie­nas­au­to­grei­de­ris.Pa­sak­ Z.­ Kup­čins­ko,­ pa­na­šių­

skun­dų­ pa­si­tai­ko­ tik­rai­ ne­daž­nai,­ta­čiau­vai­ruo­to­jus­jis­pa­ža­dė­jo­dar­sy­kį­įspė­ti.­

Šven­tu­pės­ spor­to­ kom­plek­se­ vy­ko­ Olim­pi­nio­ fes­ti­va­lio­mies­to­mo­kyk­lų­spor­to­žai­dy­nių­mer­gai­čių­ fut­bo­lo­ 5x5­ zo­ni­nės­var­žy­bos.­ Tei­sę­ at­sto­vau­ti­ Uk­mer­gei­ jo­se­ bu­vo­ iš­ko­vo­ju­sios­Se­na­mies­čio­ pa­grin­di­nės­ mo­kyk­los­moks­lei­vės.­Nu­ga­lė­ju­sios­kė­dai­niš­kes­re­

zul­ta­tu­5:0­ir­įvei­ku­sios­jo­na­viš­kes­ re­zul­ta­tu­ 4:3,­ jos­ iš­ko­vo­jo­tei­sę­ tęs­ti­ ko­vas­ tarp­zo­ni­nė­se­var­žy­bo­se.­Jos­vyks­sau­sio­12–13­die­no­mis.­Ko­man­dos­mo­ky­to­jas­–­To­mas­Striu­kys.­

Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. policijos komisariato inf.

2012 m. gruodžio 14 d. www.ukzinios.lt

RYTŲ HOROSKOPAS (gruodžio 17–23 d.)

ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel./fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.ltRe dak to rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.ltRe dak to rės pa va duo to ja Vai do tė Šantarienė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.ltKo res pon den tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.ltBen dra dar bės Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nėRe kla mos va dy bi nin kės Jovita Petraškienė, Judita Petronytė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.ltFo to gra fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt Vyr. bu hal te rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.ltLaikraštį ma ke tuo ja Valerija Kuzina, Vil ma Gu dei kai tėSpaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 3641.Ti ra žas 3200. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.Skel bi mai pri ima mi į laikraščius: „Vals tie čių laik raš tis“, „Anykš ta“, „Gim tasis Ro kiš kis“, „Ku piš kė nų min tys“ ir „Utenos diena“.

Ožia ra giams ga li pa kenk ti ak ty vu mas, jei gu jie ne įstengs lai ku su sto ti. Su lė tin ki te ap si su ki mus dar-be ir su ma žin ki te įkarš tį as me ni nių san ty kių sri ty je, nes ypa tin gų di vi den dų jums tai ne duos, o štai svei ka tą ga li pa kirs ti.

Van de nis vėl su voks, kad ne tu ri nie ko ar ti mes nio ir bran ges nio už my li mą žmo gų. To kia ro man tiš ka nuo tai ka jums pa-dės iš tver ti sun kią dar bo po žiū riu sa-vai tę ir už baig ti ją nuo sta bio mis pa gal aist rų mas tą po il sio die no mis. Tie sa, ati džiai ste bė ki te skran džio būk lę, kad ro man tiš ka va ka rie nė prie žva kių ne pa rei ka lau-tų vi sai ne ro man tiš kos die tos.

Žu vys tie siog skra jo ja ant mei lės spar nų, ar ti mas žmo gus jus įkvėps di de liems žy giams. Jus tik riau siai apims no ras dėl jo pa da ry ti ką nors la bai ma lo naus ir did vy riš ko. Bet ne mė gin ki te pa siek ti mė nu lio – my li mie siems svar biau sia dė me sys.

Avi nams at ro-dys, kad sa vai tė pra si de da leng vai ir sėk min gai. Bet ne rei kė tų at si pa-lai duo ti, ka dan gi ar tė jant sa vait ga-liui rū pes čių vis dau gės. Ypač ati džiai tvar ky ki te fi nan si nius rei ka lus ir sten ki tės ne-pri im ti sku bo tų spren di mų. Ga li mas daik tas, kad jus ap stul bins drau gai.

Jau čiams gy vy bi nių jė gų tik rai ne trūks ta – op ti miz mas lie ja si per kraš tus. Tai leis leng-vai iš gy ven ti ne di de-lius ne ma lo nu mus dar be. Pra si de da lai ko tar pis, pa lan kus įvai rioms nau jo vėms įgy ven din ti ir su dė tin-gai elek tro ni nei tech ni kai įval dy ti. Ro dy ki te ini cia ty vą san ty kiuo se su my li mu žmo gu mi.

Dvy nių ki tą sa vai tę lau kia ir trum pa lai kiai ak ty vu mo pro trū kiai, ir ra my bės lai ko tar pis – sa vai tės pra džio je vi si rei-ka lai bus tvar ko mi ne sun kiai, o štai ar tė jant po il sio die-noms apims no ras už trauk ti užuo lai-das ir mie go ti nuo ry to iki va ka ro. Ne ko vo ki te su sa vi mi.

Vė žiams ki tą sa vai tę grei čiau-siai pa vyks iš veng ti bet ko kių ne ti kė tu mų. Ta čiau tik tuo at ve ju, jei jūs pa tys ne-ieš ko si te pa vo jų ir nuo ty kių. Ne no ri te staig me nų – sė-dė ki te na mie ir net te le fo nu la bai man-da giai ben drau ki te su pa žįs ta mais, ka dan gi jie ga li pa skelb ti ne ma žai in for ma ci jos apie jus.

Liūtams ateinančiomis di-enomis daugiausia teks tvarkyti reika-lus, susijusius su būsto įrengimu. Kita savaitė bus tinka-miausias laikotarpis baldams ir kitiems interjero daik-tams pirkti. Šiuo klausimu drąsiai galite tikėtis artimųjų pagalbos.

Mer ge les sėk mė ly dės vi sur kur, to dėl drą siai tvar ky ki te bet ko kius rei ka lus. Vi sas jū sų ini cia ty-vas bū ti nai vai ni kuos sėk mė, jei gu pa-de monst ruo si te šio Zo dia ko žen klo at sto vams bū din gą ryž tą. San ty kiai su ar ti mu žmo gu-mi su si tvar kys.

Svars tyk lėms at ei nan ti sa vai tę ne su kels ko kių nors rū pes čių ir nie kuo jų ne nu ste-bins. Vis kas klo sis kaip įpras ta. Dar bas ne ža da di de lio krū-vio ir virš va lan džių. Ga li mas daik tas, kad kas nors iš drau gų pa pra šys jū sų pa gal bos ar pa ta ri mo. Ne at si-sa ky ki te pa dė ti.

Skor pio nui vi sos staig me nos pa si ro dys to kios tik iš pir mo žvilgs nio. Jūs vei kiau siai ra si-te sa vo da bar ti nės pa dė ties prie žas tį ne to li mo je pra ei-ty je. Jei gu vis ką nu lė mė jū sų klai dos, tai ją, nors la bai keis ta, dar ne vė lu pa ge rin ti, svar biau sia – ne bi jo ti ap lin ki nių kri ti kos.

Šau liams jau se niai me tas ap lan ky ti se nus drau gus, su ku-riais ne si ma tė te tūks tan tį me tų. Ne si var žy ki te, jūs vi sa da lau kia mas sve čias jų na-muo se, tuo la biau, kad ki ta sa vai tė ža da daug ne ti kė tų su si ti ki mų. Ga li taip at si tik ti, kad kaž ku ris bi čiu lis pa kvies jus dirb ti pas jį.

Žvaigždės irgi klysta...ITAR-TASS-ELTA

10 p.

Šiau rės Ry tų Bel gi jos mies tas Ha sel tas sa vo aikš tę pa puo šė ne-įpras ta eg lu te, pa ga min ta iš se nų in dų. Kad įvyk dy tų su ma ny mą, mies to me ras pa ra gi no gy ven to jus pri si dė ti jau ne be nau do ja mais in dais. Ak ci jo je su da ly va vo 3 tūkst. mies to gy ven to jų. Eg lu tės aukš-tis sie kia de vy nis, o plo tis – še šis met rus. Ji sto vi pa grin di nė je mies-to aikš tė je ir jau spė jo su si lauk ti prieš ta rin gų mies to gy ven to jų ir lan ky to jų nuo mo nių. Pro jek to or ga ni za to riai tei gia, kad kai eg lu tės kon struk ci ja bus iš mon tuo ta, in dai bus su skal dy ti, o jų da lys pa nau-do tos ku riant mo zai ką vie no je automobilių sto vė ji mo aikš te lė je.

***Če ki jos par la men to že mie ji rū mai penk ta die nį pri ta rė įsta ty mo

pro jek tui, pa gal ku rį bū tų leis ta var to ti ma ri hu a ną me di ci ni niais tiks lais. Ma ri hu a na bū tų pri ei na ma tik pa gal dak ta ro re cep tą, be to, bū tų sten gia ma si griež tai kon tro liuo ti ne tin ka mą jos var to ji mą.Pa gal įsta ty mą me di ci ni nė ma ri hu a na tap tų pri ei na ma li go niams, ku riems jos rei kia ir ku rių dau gu ma da bar ją var to ja ne tei sė tai.Nau juo ju įsta ty mu ne sie kia ma le ga li zuo ti ma ri hu a nos var to ji mą pra mo gų tiks lais ar tei siš kai leis ti au gin ti ma ri hu a ną na muo se me di ci ni niais tiks lais, kaip to sie kė ma ri hu a nos pro pa guo to jai.Įsta ty mo pro jek tą to liau ver tins Se na tas.

***Na mi nių gy vū nų šei mi nin kai Sin ga pū re at ei ty je ga lės įdė ti į

laik raš tį sa vo au gin ti nio ne kro lo gą. Nuo gruo džio vi du rio di džiau-sias ša lies dien raš tis „Straits Ti mes“ sa vo sek ma die nio nu me ry je ne mo ka mai spaus dins ne kro lo gus, jei jie bus ne il ges ni kaip 30 žo džių. Ne kro lo gas su nu gai šu sio au gin ti nio nuo trau ka at si eis 32 eu rus. Dau ge lis šei mi nin kų pa reiš kė no rą pa pa sa ko ti laik raš ty je sa vo gy vū nė lio is to ri ją. Šei mi nin kus ir au gin ti nius esą daž nai sie ja gi lus emo ci nis ry šys ir jiems bū ti na su teik ti ga li my bę pa si guos ti.

***Vo kie ti jos gy ven to jai tu ri be veik 8000 to nų auk so, ku rio ver tė –

393 mlrd. eu rų. Tai ro do at lik tas ty ri mas. Rep re zen ta ty vios stu di-jos, ku rią už sa kė tau rių jų me ta lų ir tech no lo gi jų kon cer nas, me tu ap klaus ta 2000 pi lie čių. Re mian tis gau tais re zul ta tais, kiek vie nas su au gęs as muo tu ri vi du ti niš kai 55 gra mus auk si nių pa puo ša lų, taip pat 62 gra mus auk so lui tų ir mo ne tų, ku rių ben dra ver tė – 5065 eu rai. Anot duo me nų, auk so tu ri maž daug 69 proc. Vo kie ti-jos gy ven to jų. Apie pu sę ap klaus tų pri va čių as me nų auk są lai ko na muo se. Tik kas ant ras pa ti ki jį sau go ti ban kams ar spe cia li zuo-toms ben dro vėms. Dau gu ma vo kie čių pa ten kin ti sa vo spren di mu in ves tuo ti į auk są. Tik 8 proc. svars to sa vo auk so at sar gas par-duo ti. Tuo tar pu 85 proc. ke ti na auk so įsi gy ti ir at ei ty je.

***Ki ni jos gy ven to jas gi ria si, kad jo šuo – arit me ti kos ge ni jus. Ke-

tur ko jo glo bo ti nio su ge bė ji mus jis de monst ra vo prieš te le vi zi jos ka me ras. Šei mi nin kas Lu tvir ti na iš mo kęs sa vo au gin ti nį pri dė-ti, at im ti, dau gin ti ir da ly ti. Kiek skait me nų tu ri 10 mi li jo nų, klau-sia Lu šuns, ku rio var das lie tu viš kai reiš kia „Bul vė“. Tai gi Bul vė su lo ja aš tuo nis kar tus, o tai, pa sak šei mi nin ko, reiš kia aš tuo ni skait me nys. Dar sun kes nis klau si mas – kiek bus 3,44 su dė jus su 3,56. Bul vė lo ja sep ty nis kar tus.

***JAV Kon gre sų rū muo se bu vo nu tar ta už draus ti vals ty bės įsta-

ty muo se var to ti žo dį „lu na ti kas“. Šia prie mo ne sie kia ma iš įsta ty-mų pa ša lin ti že mi nan čią kal bą. Ta čiau šis spren di mas su si lau kė ir kri ti kos. Kon gre so na rys Lou ie Goh mer tas sa ko, kad šio žo džio svars ty mas ir už drau di mas yra tei si nin kų lai ko švais ty mas, ku ris ga lė tų bū ti ski ria mas rim tes nėms vals ty bės pro ble moms spręs ti.

Parduoda mažai naudotą buitinį seifą ir vienašę priekabą. Tel. 8 687 79743.

Dau ge ly je ša lių ka lė di nės puoš-me nos da ro mos iš vis ža lių au ga-lų: bal to jo ama lo, bu gie nio, ge be-nės, pu an se ti jos. Bal ta sis ama las sim bo li zuo ja der lin gu mą ir vai šin-gu mą, bu gie nis – tur tą, o ge be nė pri me na apie ne mir tin gu mą.Kaip­ ne­pa­kar­to­ja­mą­ ka­lė­di­nį­

au­ga­lą­ rei­kė­tų­ iš­skir­ti­ pu­an­se­ti­ją,­ku­ri­ dar­ va­di­na­ma­ Bet­lie­jaus­ ar­ba­Ka­lė­dų­žvaigž­de,­nes­žy­di­bū­tent­ka­lė­di­niu­lai­ko­tar­piu,­o­gė­lės­žie­dai­ pri­me­na­ žvaigž­des.­ Taip­pat­ gra­žio­mis­ na­mų­ puoš­me­no­mis­ga­li­tap­ti­ki­ti­ru­dens­ir­žie­mos­lai­ko­tar­piu­ žy­din­tys­ au­ga­lai:­ ryš­kias­pal­vis­ cik­la­me­nas,­ or­chi­dė­ja,­smul­kia­žie­dė­ka­lan­kė,­mei­le­nis.De­ko­ra­ci­jos­ iš­ vis­ža­lių­ au­ga­lų­

ne­tik­puo­šia­na­mus,­bet­ir­aro­ma­ti­zuo­ja­ap­lin­ką.­Eg­lu­tė­ ar­ba­ pu­šis­ ne­ tik­ puo­

šia­mos­ kaip­ ka­lė­di­niai­ me­de­liai,­bet­ iš­ jų­ taip­ pat­ da­ro­mi­ įvai­rūs­pa­puo­ši­mai:­ vai­ni­kai,­ puokš­tės,­kom­po­zi­ci­jos­su­gy­vo­mis­ir­džio­vin­to­mis­gė­lė­mis,­vai­siais.Ka­lė­di­nis­ vai­ni­kas­ –­ dau­ge­lio­

pa­sau­lio­ ša­lių­ tra­di­ci­nė­ in­ter­je­ro­puoš­me­na.­ Jo­ ap­va­li­ for­ma­ sim­bo­li­zuo­ja­ se­nų­jų­ me­tų­ pa­bai­gą,­per­ėji­mą­ nuo­ se­no­jo­ gy­ve­ni­mo­eta­po­prie­nau­jo­jo.­Puoš­nus­ka­lė­di­nis­vai­ni­kas­lai­ko­mas­ge­ro­vės­ir­kles­tė­ji­mo­ ta­lis­ma­nu.­ Ant­ na­mų­lau­ko­du­rų­ka­ban­tis­ka­lė­di­nis­vai­

Puo šia me na mus Ka lė doms

ni­kas­ by­lo­ja,­ kad­ tuo­se­ na­muo­se­sve­čiai­vi­suo­met­yra­lau­kia­mi.Ka­lė­di­niai­ vai­ni­kai­ pa­pras­tai­

da­ro­mi­ iš­ eg­lės­ ar­ba­ pu­šies­ ša­kų,­puo­šia­mi­rau­do­nos­ar­ba­ki­tos­šven­ti­nės­spal­vos­juos­to­mis,­kan­ko­rė­žiais,­ džio­vin­to­mis­ cit­ru­si­nių­vai­sių­ skil­te­lė­mis,­ ci­na­mo­no­ laz­de­lė­mis­ ir­ ki­tais­ na­tū­ra­liais­ ele­men­tais.Se­no­vė­je­ lie­tu­viai­ Ka­lė­doms­

na­mus­ puoš­da­vo­ ne­ tik­ au­ga­lais,­vai­siais,­ bet­ ir­ kruopš­taus­ ran­kų­dar­bo­šiau­di­niais­sie­ty­nais.Šiau­di­nį­ sie­ty­ną­ ga­li­ma­ pa­ka­

bin­ti­ virš­ šven­ti­nio­ Ka­lė­dų­ sta­lo­–­ jis­ sim­bo­li­zuos­ gau­sų­ der­lių­ ir­pri­tek­lių.­Taip­ pat­ iš­ šiau­dų­ ga­li­ma­ pa­si­da­ry­ti­ žvaigž­du­čių,­ snai­gių,­an­ge­lų.

Šal ti nis – So di nin kys te.lt