vĮ valstyiniŲ miŠkŲ urĖdijamažmeninės medienos prekybos kainas nustato pardavėjas....

Nuotrauka©: Unsplash Inc.

VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA

2018

VEIKLOS ATASKAITA

NUOTRAUKA: PEXELS.COM

DIREKTORIAUS KREIPIMASIS 2018 m. Veiklos ataskaita

VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA 1

TURINYS

DIREKTORIAUS KREIPIMASIS ........................................................................................................................................ 2

VEIKLOS APŽVALGA ...................................................................................................................................................... 3

Kontaktinė informacija ............................................................................................................................................ 3

Veiklos aprašymas ................................................................................................................................................... 3

Verslo modelis.......................................................................................................................................................... 4

Svarbiausi įvykiai, pasiekimai, ūkiniai rezultatai .................................................................................................... 6

Svarbūs įvykiai po finansinių metų ......................................................................................................................... 7

Strategija ir jos įgyvendinimas ...................................................................................................................................... 8

Misija, vizija, vertybės, strategija ir tikslai .............................................................................................................. 8

Veiklos planai ........................................................................................................................................................... 8

2018 m. pasiektų veiklos rezultatų atitiktis ............................................................................................................ 9

PAGRINDINIAI RODIKLIAI ............................................................................................................................................ 10

Finansinių rezultatų analizė ........................................................................................................................................ 10

Rizikos veiksniai .......................................................................................................................................................... 14

Investicijos .................................................................................................................................................................. 15

Įmonės struktūra, valdymo ir priežiūros organai ....................................................................................................... 17

Įmonės struktūra .................................................................................................................................................... 17

Valdymo organų funkcijos ..................................................................................................................................... 17

Valdybos sudėtis .................................................................................................................................................... 18

Įmonės vadovybė ................................................................................................................................................... 20

Darbo užmokestis ir personalas ................................................................................................................................. 21

Darbuotojų skaičius ir struktūra ............................................................................................................................ 21

Mokos fondas ......................................................................................................................................................... 22

Personalo politika .................................................................................................................................................. 23

Kolektyvinė sutartis ............................................................................................................................................... 23

Pelno įmokų politika ................................................................................................................................................... 23

Išorės auditas .............................................................................................................................................................. 24

Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi .............................................................................................................. 24

Darnumo politika ........................................................................................................................................................ 24

Interesų turėtojai ................................................................................................................................................... 24

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais ............................................................................................. 25

Socialinė atsakomybė santykiuose su visuomene ................................................................................................ 26

Darnus ūkininkavimas miškuose ........................................................................................................................... 27

Aplinkosauga .......................................................................................................................................................... 27

Korupcijos prevencija ............................................................................................................................................ 28

DIREKTORIAUS KREIPIMASIS 2018 m. Veiklos ataskaita


DIREKTORIAUS KREIPIMASIS

Mielieji, 2018 metai VĮ Valstybinių miškų urėdijai buvo pirmieji. Po reorganizavimo, įvykusio 2018 m. sausio 8 d., buvusios 42 miškų urėdijos buvo prijungtos prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir sukurta nauja įmonė, kuri perėmė visą miškų urėdijų patikėjimo teise valdytą turtą, teises ir pareigas.

Po sujungimo Valstybinių miškų urėdija tapo viena didžiausių valstybės įmonių Lietuvoje. Iš 43 atskirų įmonių įkūrus vieną, turėjome užtikrinti, kad kasdieniai darbai miške nesustotų, kad įmonė toliau sklandžiai tęstų savo veiklą, vykdytų įsipareigojimus ir tiekėjams, ir darbuotojams. Labai džiaugiuosi, kad mums tai pavyko.

Užtikrinę kasdienę veiklą, ėmėmės įgyvendinti reformos tikslus. Kad sukurtume vieningą, efektyviai ir skaidriai visuose Lietuvos regionuose veikiančią įmonę, parengėme ir patvirtinome įmonės regioninių padalinių ir administracijos struktūras, pradėjome formuoti įmonės valdymo komandą, atrinkome ir įdarbinome regioninių padalinių vadovus. Taip pat įvertinome ir suvienodinome specialistų ir darbininkų, dirbančių skirtinguose regioniniuose padaliniuose, pareigybių pavadinimus ir jų turinį, pradėjome bendrųjų įmonės funkcijų centralizavimą.

Iki valstybinių miškų sistemos reformos kiekviena urėdija darbo užmokesčio tvarką nusistatydavo individualiai. Apjungus jas į vieną struktūrą, peržiūrėjus specialistų atlyginimus, atradome, kad skirtinguose regionuose tokį patį darbą dirbančių specialistų atlyginimai skyrėsi dvigubai ar net 2,5 karto. Pirmaisiais

metais padidinome darbo užmokestį daugiau kaip 400 miškuose dirbančių specialistų: girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių. Nuo 2019 m. pradžios visoje įmonėje įsigaliojo nauja Darbo užmokesčio sistema, kuri apibrėžia vieningą darbo užmokesčio reglamentavimą ir užtikrina, kad tas pačias pareigas užimantys darbuotojai gautų vienodą bazinį darbo užmokestį.

Įkūrus Valstybinių miškų urėdiją, įmonėje galiojo 39

skirtingos kolektyvinės sutartys. 2018 m. gruodžio 27 d.

pasirašėme vieną kolektyvinę sutartį, kuri imta taikyti

visiems įmonės darbuotojams. Vertiname profesinių

sąjungų atstovybę kaip itin svarbius partnerius ir

džiaugiamės konstruktyviu dialogu bei pasiektais

susitarimais.

2018 m. Valstybinių miškų urėdijos finansiniai rezultatai

pranoko lūkesčius – įmonė gavo 180 mln. eurų pajamų,

tai yra 10 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Didžiuojuosi,

kad įvykdėme pagrindinius pirmųjų metų uždavinius –

užtikrinome veiklos tęstinumą, pradėjome efektyviau

valdyti valstybės turtą ir pagerinome įmonės veiklos

rezultatus. Pernai uždirbtas 55,3 mln. eurų

normalizuotas grynasis pelnas. Tokius įmonės veiklos

rezultatus vertinu kaip įspūdingus.

Praėjusiais metais parengta ir patvirtinta Valstybinių

miškų urėdijos veiklos strategija, kuri nustato

pagrindinius įmonės tikslus ir uždavinius iki 2023 metų.

Siekiame tapti šiuolaikiška, profesionalia, skaidriai

valdoma ir efektyviai veikiančia įmone, kuria didžiuotųsi

ir kiekvienas jos darbuotojas, ir visuomenė.

Subūrę profesionalių, veržlių, nuolat tobulėjančių darbuotojų komandą, kryptingai dirbame, kad įgyvendintume strategijoje iškeltus tikslus. Esame nusiteikę pozityviai ir ryžtingai, kad visa tai įgyvendintume. Uoliai dirbame tam, kad Lietuvoje visada oštų miškas ir kad miške visiems būtų gera.

Marius Pulkauninkas direktorius

VĮ Valstybinių miškų urėdija

VEIKLOS APŽVALGA 2018 m. Veiklos ataskaita


VEIKLOS APŽVALGA

Kontaktinė informacija Bendrovės pavadinimas Valstybinių miškų urėdija

Teisinė forma Valstybės įmonė

Įregistravimo data ir vieta 2018-01-08, Pramonės pr. 11a, LT-51327 Kaunas

Įmonės kodas 132340880

Administracijos adresas Savanorių pr. 176, LT-03154 Vilnius

Adresas korespondencijai Savanorių pr. 176, LT-03154 Vilnius

Telefonas Tel. 8 5 2364440, 8 678 41813, 8 604 85460

El. paštas [email protected]

Interneto tinklalapis https://www.vivmu.lt

Įstatinis kapitalas 128.904.880 €

Įmonės savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti

institucija

Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines

teises įgyvendina LR Aplinkos ministerija

Veiklos aprašymas Valstybės įmonė VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau tekste – VĮ VMU) įkurta po reorganizavimo, įvykusio 2018 m. sausio 8 d. Reorganizavimas įvykdytas prijungimo būdu – reorganizuotos 42 valstybės įmonės miškų urėdijos prijungtos prie reorganizavime dalyvavusio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto. Po reorganizavimo VĮ VMU perėmė visą reorganizuojamų VĮ miškų urėdijų patikėjimo teise valdytą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat teises ir pareigas. Įmonės valdomas miškų plotas sudaro apie 1 mln. ha (apie 300 mln. m3), iš kurių 0,2 mln. ha yra draustinių teritorijoje esantys miškai bei kiti saugomi Lietuvos miškų plotai. 0,8 mln. ha (apie 239 mln. m3) miškų plote VĮ VMU vykdo ūkinę veiklą. VĮ VMU įgyvendina LR miškų įstatyme jai deleguotas funkcijas bei prisideda prie nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje numatytų tikslų įgyvendinimo. Įmonės veikla apima miškotvarką, medienos ruošą ir prekybą, miško įveisimą, atkūrimą ir priežiūrą, sodmenų auginimą medelynuose, miško infrastruktūros priežiūrą ir socialinių funkcijų įgyvendinimą bei kitų komercinių veiklų vystymą.

VĮ VMU siekia generuoti stabilią grąžą valstybei, siekiančią vidutiniškai apie 40 mln. eurų per metus. Sudarinėjamos ilgalaikės sutartys medienos prekybos srityje leidžia užtikrinti pastovius pinigų srautus, lemiančius veiklos likvidumą. Įmonės veiklos sėkmė didele dalimi priklauso nuo medienos kainų. Šiuo metu vis dar vyksta centrinės administracijos darbuotojų atranka ir komandos formavimas. VĮ VMU siekia sutelkti ir išlaikyti aukštų kompetencijų darbuotojus, išmanančius tiek miško ūkio veiklą, tiek turinčius vadybines kompetencijas. VĮ VMU filialų ir atstovybių neturi. Įmonės sandorius, susijusius su medienos ruošos ir prekybos veikla, reglamentuoja LRV patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas (2017-11-30 Nr. 972). Kita sandorių dalis susijusi su pirkimais, kuriuos reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Sandorių, nesusijusių su įprastine įmonės veikla, VĮ VMU neturi.



Verslo modelis Pagrindinės VĮ VMU veiklos

Miškotvarka. Miškotvarka – tai miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. Vienas pagrindinių miškotvarkos tikslų – užtikrinti tvarų brandžių medynų išteklių naudojimą pagal jų rūšinę ir amžiaus struktūrą, taip pat iki minimumo sumažinti perbrendusių medynų plotus, kurie sukelia neišvengiamus medienos, todėl ir pajamų, nuostolius valstybei. Šiuo metu miško apskaitos periodiškumas įmonėje yra 10 m., tačiau nuo 2027 m. planuojama pereiti prie nepertraukiamos miškotvarkos, nuolatos vykdant miškų inventorizaciją, atlikti ūkinių priemonių kontrolę ir apskaitą.

Medienos ruoša. Medienos ruoša – tai medžių kirtimas ir medienos išvežimas iš nustatytų biržių, remiantis darnaus miškų ūkio principais, taip pat medienos atrinkimas, rūšiavimas ir sandėliavimas. Medienos žaliavos pardavimai – pagrindinis VĮ VMU pajamų šaltinis. Įmonės pajamos yra tiesiogiai priklausomos nuo LR Vyriausybės nustatomų kirtimų normų. Šiuo metu patvirtinta kirtimo norma 2019 - 2023 m. Tačiau esant kirtimo normos pakeitimams, tai turėtų tiesioginės įtakos Valstybinių miškų urėdijos kirtimų apimtims ir pajamoms.

Medienos ruošos darbus valdomuose miškuose VĮ VMU atlieka vidiniais ištekliais (apie 30 proc.) bei samdydama rangovus. Vidiniai medienos ruošos ištekliai leidžia įmonei optimaliai šalinti vėjovartos padarinius bei aukštų medienos kainų laikotarpiais (rangovams pirmenybę teikiant medienos ruošos darbams privačiuose miškuose dėl dažnai siūlomų aukštesnių įkainių) užtikrinti medienos ruošos darbų vykdymą. Tie patys rangovai samdomi tiek valstybinių, tiek privačių miškų valdytojų. Lietuvos mastu rangovų atliekamų medienos ruošos darbų vidurkis yra apie 70 proc. Po reorganizavimo ypatingas dėmesys yra skiriamas rangos darbų pirkimo konkursų centralizavimui.

Medienos prekyba. VĮ VMU vykdo valdomuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų didmeninę ir mažmeninę prekybą. Didmeninė medienos prekyba vykdoma elektroninėje medienos pardavimų sistemoje, mažmeninė – tiesiogiai regioniniuose padaliniuose. Įmonė sudaro trijų tipų didmeninės medienos prekybos sutartis: ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes. Ilgalaikės sutartys sudaromos su nuolatiniais pirkėjais (per paskutinius 3 m. kasmet pirkusiais medieną iš pardavėjo) ir pirkėjais, įgyvendinančiais arba per paskutinius 3 m. iki aukciono pradžios įgyvendinusiais projektus, kuriems suteiktas regioninės svarbos projekto statusas.



Didmeninė prekyba yra vykdoma uždaruose ir atviruose aukcionuose. Uždari aukcionai yra skirti sudaryti ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims. Pasiūlymai yra teikiami 5 k. d., kitų pirkėjų pasiūlymai nėra matomi. Atviri aukcionai yra skirti trumpalaikėms sutartims. Pasiūlymai teikiami 15 min. (pateikus pasiūlymą paskutinę minutę, kaskart pratęsiama dar 5 min., bet aukcionas vyksta ne ilgiau kaip 60 min.), yra matomi anoniminiai kitų pirkėjų pasiūlymai.

Mažmeninėje prekyboje yra leidžiama parduoti iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties, prioritetą teikiant gyventojų apsirūpinimui malkomis. Vieno pardavimo metu produktų apimtys negali viršyti 25 m3. Mažmeninės medienos prekybos kainas nustato pardavėjas. Nustatytos kainos negali būti mažesnės už vidutines svertines kainas ilgalaikėse, pusmetinėse ir trumpalaikėse sutartyse, sudarytose po paskutinių įvykusių atitinkamų aukcionų. Pagrindinė VĮ VMU medienos prekybos platforma yra

UAB „Baltpool“ administruojama Elektroninė medienos pardavimų sistema. VĮ VMU teikia UAB „Baltpool“ informaciją apie pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimo aukcionuose parduodamus žaliavinės medienos sortimentus, miško kirtimo liekanas ir pardavimo sąlygas elektroninėje erdvėje. Elektroninėje medienos pardavimų sistemoje priimami žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkėjų pasiūlymai, vykdomi didmeninio medienos pardavimo aukcionai bei publikuojami aukcionų rezultatai.

Miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo pagrindinis tikslas yra išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, taip pat užtikrinti racionalų Lietuvos miško išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą. Tai neatsiejama Valstybinių miškų urėdijos veiklos ir ūkininkavimo miškuose ciklo dalis. Įmonė taiko darnaus ūkininkavimo miškuose principus, atkuria visus iškirstus miško plotus (2018 m. atkurta 9,2 tūkst. ha) bei įveisia naujus (2018 m. įveista 528 ha naujo miško). Miškininkystės veikloms reikalingi

sodmenys yra užauginami VĮ VMU valdomuose medelynuose.

Medelynai. Šiuo metu Lietuvoje yra 33 valstybiniai medelynai ir valstybinis Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynas. Iki 2023 m. Lietuvoje vykdoma VĮ VMU medelynų veiklos optimizavimo programa, kurios tikslas yra sumažinti medelynų skaičių, juos modernizuoti bei įdiegti centralizuotą medelynų valdymą. Prognozuojama, kad įmonės medelynų veiklos optimizavimo programai įgyvendinti bus reikalingos 15-20 mln. eurų investicijų. Planuojama, kad vykdant medelynų veiklos optimizavimo programą, iki 2023 m. įmonės medelynų skaičius bus sumažintas iki 13 perspektyvių ir konteinerizuotų medelynų, taip pat turėtų būti išlaikomas Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynas. Įgyvendinus medelynų optimizavimo projektą, planuojamas 20 proc. sodmenų gamybos padidėjimas, kuris būtų realizuojamas eksporto rinkose; per metus išauginamų sodmenų kiekis nuo 2023 m. turėtų siekti mažiausiai 50 mln. vnt. sodmenų.

Miško infrastruktūra ir socialinės funkcijos. Vadovaujantis LR miškų įstatymu, įmonė organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas. Taip pat VĮ VMU vykdo gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Įmonė užtikrina sanitarinę miško apsaugą, laukinės gyvūnijos apsaugą, miško apsaugą nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimą valdomuose miškuose. VĮ VMU taip pat atsako už visų miško kelių, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, priežiūros darbus – prižiūri apie 34,6 tūkst. km miško kelių. VĮ VMU šiuo metu atlieka detalią rekreacinių objektų inventorizaciją, taip pat vertina rekreacinius objektus ir jų perspektyvumą bei planuoja prastos būklės perspektyvių rekreacinių objektų rekonstrukciją.



Kitų komercinių veiklų vykdymas. VĮ VMU vysto kitas komercines veiklas: medienos ir biokuro transportavimą pirkėjams, profesionalios medžioklės veiklos organizavimą, gyvūnijos gausinimą, biokuro gamybą, kirtimo liekanų surinkimą bei pardavimą, sodmenų pardavimą. Biokuro gamybos ir žaliavos biokurui tiekimo veikla yra tiesiogiai susijusi su pagrindine VĮ VMU vertės

grandine, kadangi vykdant miško kirtimus lieka didelis kiekis miško liekanų, tinkamų naudoti biokuro gamyboje. Šiuo metu įmonė iš viso parduoda arba perdirba 64 proc. pagrindinių kirtimų liekanų. Likusi dalis yra panaudojama technologinėms vėžėms medienos ruošoje dengti, tręšti mišką.

Svarbiausi įvykiai, pasiekimai, ūkiniai rezultatai

Reorganizavimo įgyvendinimas Nauja įmonės struktūra. - 2018 m. sausio 8 d. po valstybinių miškų sektorių valdžiusių įmonių reorganizacijos įkurta VĮ VMU. Reorganizavimas įvykdytas prijungimo būdu: iki tol buvusios 42 atskiros urėdijos ir tuometis Miškotvarkos institutas apjungti į vieną įmonę. - Iš pradžių veikiant 42 regioniniams padaliniams, per 2018 m. sukurta nauja įmonės struktūra – nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo veikti 26 regioniniai padaliniai. Padalinių konsolidacija vyko sujungiant kai kuriuos mažesnius padalinius su didesniais, o Vilniaus padalinys padalintas į dvi teritorijas, kurios priskirtos Nemenčinės ir Šalčininkų teritoriniams padaliniams. Girininkijų skaičius liko nepakitęs – 337. - Per 2018 m. atrinkta didžioji dalis naujų regioninių padalinių vadovų. Pretendentų vadovauti įmonės regioniniams padaliniams kiekis ir profesinė kvalifikacija jau pirmajame atrankos etape leido atrinkti ir paskirti pirmuosius 16 regioninių padalinių vadovų. Dar 10 vadovų buvo išsirinkta antrajame atrankos etape. - Daugiau dėmesio 2018 m. pradėta skirti atskiroms miško apsaugos ir priežiūros funkcijoms - priešgaisrinei apsaugai, sanitarinei priežiūrai ir miško kelių infrastruktūrai, nepriklausomai nuo miško nuosavybės formos. - Per 2018 m. pasiruošta tam, kad nuo 2019-ųjų sausio 1 d. VĮ VMU regioniniuose padaliniuose pradėtų dirbti gamtotvarkos specialistai. Pagrindinės gamtotvarkos specialistų funkcijos: užtikrinti gamtos vertybių apsaugą, įgyvendinamų gamtosauginių ir gamtotvarkinių priemonių kontrolę, rekreacinių objektų priežiūrą ir atnaujinimą visoje Lietuvos teritorijoje.

Centralizuojama medienos ruoša. 2018 m. buvo siekiama, kad nuo 2019 m. pradžios visuose padaliniuose medienos ruošos ir prekybos organizavimo funkcijos būtų atskirtos, diegiami

procesai, leidžiantys visiškai centralizuoti šią veiklą per visą įmonę. Atskirtos specifinės medienos ruošos funkcijos, sukurti papildomi 164 medienos meistrų etatai.

Centralizuojami bendrieji administraciniai procesai. - Patvirtintos įmonės regioninių padalinių ir administracijos struktūros. - Peržiūrėti ir suvienodinti specialistų ir darbininkų, dirbančių skirtinguose regioniniuose padaliniuose, pareigybių pavadinimai ir jų turinys. - Pradėtos centralizuoti bendrosios funkcijos: buhalterinė apskaita ir ekonominė analizė, turto valdymas ir viešieji pirkimai, dokumentų valdymas, teisė ir administravimas, bendrieji reikalai, IT ir informacinių sistemų suvienodinimas ir valdymas. - Baigiama formuoti įmonės valdymo komanda, tęsiamos atrankos į miškininkystės, bendrųjų funkcijų administravimo pareigybes. Po sujungimo VĮ VMU tapo viena didžiausių valstybės įmonių Lietuvoje, tad ieškota ir ieškoma vadovų bei specialistų, turinčių kompetencijų dirbti didelėje įmonėje, prisiimti atsakomybę už tokios įmonės valdymą.

Turto perdavimas. Vykdant valstybinių miškų sistemos reformą, nustatyta nemažai nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas įmonės tiesioginėms funkcijoms. Kai kurie administracinės paskirties pastatai buvo atlaisvinti apjungiant ar reformuojant teritorinius padalinius. Per 2018-uosius, pagal tais metais priimtus Vyriausybės nutarimus, VĮ VMU perdavė VĮ Turto bankui 175 nekilnojamojo turto objektus, įvairios paskirties pastatus ir statinius, tarp kurių – 14 gyvenamųjų namų, 21 butas, taip pat Palangoje esantys poilsio namai. Kitoms institucijoms perduoti 5 objektai. Perduoto turto plotas 12 801 kvadratinių metrų, likutinė vertė 1,1 mln. eurų.



Veiklos rezultatai - Vykdant valstybinių miškų valdymo reorganizaciją, užtikrintas veiklos tęstinumas, pradėtas efektyviau valdyti valstybės turtas ir pagerinti įmonės veiklos rezultatai. Uždirbta daugiau bei įneštas didesnis indėlis į valstybės biudžetą. - Per 2018 m. įmonė gavo 180 mln. eurų pajamų. Tai yra apie 10 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai pajamos sudarė 164 mln. eurų, ir 2,4 proc. daugiau nei numatyta aplinkos ministro patvirtintoje įmonės 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatoje. Pajamų padidėjimą lėmė 25 proc. didesnė, nei 2017 m., žaliavinės medienos kaina.

- Atsižvelgiant į 2017 m., kai dar veikė 42 miškų urėdijos, pasiektą 33 mln. eurų normalizuotą grynąjį pelną, VĮ VMU 2018 m. metiniame pajamų ir išlaidų plane iškeltas ambicingas tikslas pasiekti 40 mln. eurų. 2018-ųjų rezultatai pranoko lūkesčius – uždirbtas 55,3 mln. eurų normalizuotas grynasis pelnas - 38 proc. daugiau, nei tikėtasi. Detali rezultato analizė pateikta Finansinių rezultatų analizėje. - 2018 metais įmonė atkūrė 9,2 tūkst. ha miško ploto, 2017 m. jo atkurta 9,6 tūkst. ha, 2016 m. – 9,8 tūkst. ha.

Nauja darbo apmokėjimo sistema

- Vienas prioritetinių uždavinių įgyvendinant valstybinių miškų valdymo reformą – bendros atlygio politikos parengimas ir atlygio sistemos sukūrimas. Iki valstybinių miškų sistemos reformos kiekviena urėdija darbo užmokesčius nusistatydavo individualiai. 2018 m. atlikti naujos darbo užmokesčio sistemos parengiamieji darbai ir skaičiavimai, remiantis rinkos tyrimo duomenimis.

Visos pareigos buvo priskirtos atitinkamiems lygiams, suvienodinti darbininkų ir specialistų pareigų pavadinimai. - 2018 m. padidintas darbo užmokestis daugiau kaip 400 miškuose dirbančių specialistų: girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių.

Nauja Kolektyvinė sutartis 2018 m. gruodį VĮ VMU pasirašė kolektyvinę sutartį su Jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Sutartimi įtvirtinamos geresnės darbo sąlygos bei didesnės garantijos darbuotojams nei numatoma šiuo metu

galiojančiame Darbo kodekse. Visos finansinės ir nefinansinės naudos įmonės darbuotojams vertinamos daugiau kaip 1,8 mln. eurų per metus.

Svarbūs įvykiai po finansinių metų

- Nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo veikti 26 regioniniai padaliniai, centralizuota medienos ruoša. - Nuo 2019-ųjų sausio 1 d. VĮ VMU regioniniuose padaliniuose pradėjo dirbti gamtotvarkos specialistai. - 2019 m. kovą pradėta taikyti nauja Darbo užmokesčio sistema, kuri apibrėžia vieningą darbo užmokesčio reglamentavimą ir užtikrina darbo apmokėjimo teisingumą, kad tas pačias pareigas užimantys darbuotojai gautų vienodą bazinį darbo užmokestį: įmonės darbuotojų darbo užmokestį sudaro pastovioji darbo užmokesčio dalis ir kintamoji, priklausanti nuo rezultatų. - 2019 m. pradžioje galutinai pereita prie vieningos apskaitos duomenų kaupimo programos DB „Apskaita“.

Duomenys kaupiami vienoje duomenų bazėje. Tai leis pilnai centralizuoti ir automatizuoti valdymui reikalingos informacijos generavimą, vykdyti vieningos įvedamų duomenų struktūros kontrolę. - 2019 m. kovą baigta komplektuoti regioninių padalinių vadovų komanda. - 2019 m. I ketvirtį stebimas žaliavinės medienos kainų kritimas, galintis pakoreguoti 2019 metų finansinius planus.

Strategija ir jos įgyvendinimas 2018 m. Veiklos ataskaita


Strategija ir jos įgyvendinimas

Misija, vizija, vertybės, strategija ir tikslai

VĮ VMU veiklą, strategines kryptis ir ilgalaikes vertybines nuostatas apibendrina ir šūkis: „kad Lietuvoje visada

oštų miškas. Kad miške visiems būtų gera.“

Strateginės kryptys ir strateginiai tikslai. Remiantis vizija, misija bei vertybėmis, suformuotos

strateginės kryptys ir tikslai 2019-2023 metams.

Veiklos planai Remiantis strateginiais tikslais ir pagrindiniais siektinais rodikliais, sudaryti strateginiai veiklos planai pamečiui iki 2023 metų. Procesų valdymo skyrius atliks nuolatinę tikslų siekimo stebėseną, periodiškai organizuodamas aptarimus su atsakingais asmenimis ir matuodamas

pasiektą progresą. VĮ VMU strategija patalpinta į tinklalapį www.vivmu.lt. 2019 – 2020 metais šalia kitų tikslų iškeltas tikslas pilnai įdiegti įmonės vidaus kontrolės sistemą.

http://www.vivmu.lt/

Strategija ir jos įgyvendinimas 2018 m. Veiklos ataskaita


2018 m. pasiektų veiklos rezultatų atitiktis 2018 metai – paruošiamieji metai 2019-2023 metų strategijų plano įgyvendinimui. 2018 metais pasiekti rodikliai, kurie bus vertinami ir 2019-2023 metais, pateikti detaliuose strateginiuose veiklos planuose.

2018 metams keltų tikslų palyginimas su faktu pateikiamas lentelėje „2018 m. nustatytų veiklos rodiklių įgyvendinimas“.

2018 m. nustatytų veiklos rodiklių įgyvendinimas

Veiklos rodiklis Mato vnt. Planas Faktas

Užduoties

įvykdymas

(proc.)

Naujų miškų įveisimas ha 504 528 105%

Atkurti, įveisti ir jaunuolynų ugdymo kirtimais suformuoti

ąžuolynų plotai ha 619 555 90%

Ugdomųjų kirtimų dalis nuo bendro iškirsto medienos

kiekio proc. 16 18 114%

Miško kirtimo liekanų ir smulkios nelikvidinės medienos

panaudojimas biokurui gaminti tūkst. m3 340 343 101%

Neplyninių pagrindinių miško kirtimų ploto dalis,

palyginus su visu metiniu pagrindinių miško kirtimų plotu proc. 30 31 100%

Miškų ploto, kuriame panaudotos miško sanitarinės

apsaugos cheminės priemonės nuo ligų, kenkėjų ir

nepageidaujamos augalijos, dalis nuo viso valstybinės

reikšmės miškų ploto ha 3.500 2.619 75%

Metinio normalizuoto grynojo pelno rodiklio vykdymas tūkst. EUR 40.500 55.299 137%

Medienos ruošos mechanizmų išdirbių vykdymas tūkst. m3 2.140 2.141 100%

Per metus atliktos sklypinės miškų inventorizacijos plotas,

perduotas VMT (vertinami 2017 metais perduoti darbai) ha 205.100 205.100 100%

Faktinės miško kirtimo apimtys pagal poūkius, palyginus

su patvirtinta metine miško kirtimo norma ha 11.099 10.297 93% VĮ VMU suformavo plane numatytus ąžuolynų plotus, tačiau dalyje plotų nepasiekė reikiamo tankio ir santykio, todėl ne visi plotai buvo įskaityti, vertinant šio rodiklio vykdymą. Cheminių priemonių panaudota tik 75 proc. leistino ploto. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geresnis pasiektas rezultatas.

2018 metais VĮ VMU atliko tiek kirtimų, kiek buvo leidžiama pagal normą, nustatytą 2014 – 2018 metams.

PAGRINDINIAI RODIKLIAI 2018 m. Veiklos ataskaita


PAGRINDINIAI RODIKLIAI

EBITDA = pelnas prieš mokesčius,

palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją. EBIT = pelnas prieš mokesčius ir palūkanas. Turto grąža (ROA) = paskutinių 12 mėnesių normalizuotas grynasis pelnas (nuostolis)/ ((turtas laikotarpio pabaigoje + turtas laikotarpio pradžioje)/2). Nuosavo kapitalo grąža (ROE) = paskutinių 12 mėnesių normalizuotas grynasis pelnas (nuostolis)/ ((nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje + nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje)/2). Nuosavo kapitalo ir turto santykis = Nuosavas kapitalas / Turtas Bendras likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas laikotarpio pabaigoje/ trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje. Kritinis likvidumo koeficientas = pinigai ir jų ekvivalentai pabaigoje / trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje.

*Normalizuotas grynasis pelnas = Grynasis pelnas + (Privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško

pardavimų + Mokestis už pasitikėjimo teise valdomą valstybės turtą + Ekologinės ir socialinės veiklos sąnaudos)*(1 – Pelno mokesčio koeficientas). Normalizuotas grynasis pelnas skaičiuojamas , remiantis LRV nutarimo „Dėl valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo kainų 2016 – 2018 metams nustatymo“ (2016-05-25 Nr. 529), punktu Nr. 2.

Finansinių rezultatų analizė

Pardavimo pajamos, bendrasis pelnas ir EBITDA, smuktelėję 2015 metais, saikingai augo iki 2017 metų ir ženkliai šoktelėjo 2018 metais. Pagrindinė priežastis – pagrindinės produkcijos - žaliavinės medienos - pardavimų, kurie bendroje pajamų struktūroje sudaro apie 93 proc., padidėjimas.

Šios produkcijos pardavimai uždirba 98 proc. viso bendrojo pelno. 2018 m. žaliavinės medienos pardavimų pajamos, lyginant su 2017 m., išaugo 13 proc., visos bendrosios pajamos – 10 proc., bendrasis žaliavinės medienos pardavimų pelnas padidėjo 22 proc., visas bendrasis pelnas – 22 proc.

.

Pagrindinė produkcija Mato vnt. 2018 2017 2016 2015 2014

Žaliavinės medienos ir nenukirsto miško

pardavimai (m3) tūkst. m3 3.330 3.696 3.898 3.890 3.661

Finansiniai rodikliai Mato vnt. 2018 2017 2016 2015 2014

Pardavimo pajamos mln. EUR 180 164 156 156 166

Bendrasis pelnas mln. EUR 120 98 94 92 104

EBITDA mln. EUR 40 19 21 20 24

EBIT mln. EUR 29 7 9 7 13

Finansinė ir investicinė veikla mln. EUR 0 0 0 0 0

Pelnas prieš apmokestinimą (EBT) mln. EUR 29 7 9 7 13

Grynasis pelnas mln. EUR 25 5 7 6 11

Normalizuotas grynasis pelnas mln. EUR 55 33 34 27 32

Nusidėvėjimas mln. EUR 11 12 12 12 12

Trumpalaikis turtas mln. EUR 110 73 65 70 65

Pinigai ir pinigų ekvivalentai mln. EUR 73 39 23 22 16

Ilgalaikis turtas mln. EUR 100 113 116 109 112

Iš viso turto mln. EUR 213 190 184 179 178

Nuosavas kapitalas mln. EUR 179 161 157 153 153

Trumpalaikiai įsipareigojimai mln. EUR 16 11 13 13 13

Pelningumas Mato vnt. 2018 2017 2016 2015 2014

Turto grąža (ROA) proc. 13% 3% 4% 3% 8%

Kapitalo grąža (ROE) proc. 33% 21% 22% 18% 21%

Bendrojo pelno marža proc. 66% 60% 60% 59% 63%

EBITDA marža proc. 22% 11% 13% 13% 15%

EBIT marža proc. 16% 4% 6% 5% 8%

EBT marža proc. 16% 4% 6% 5% 8%

Normalizuoto grynojo pelno marža proc. 31% 20% 22% 17% 19%

Finansų struktūra Mato vnt. 2018 2017 2016 2015 2014

Nuosavo kapitalo ir turto santykis 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9

Bendras likvidumo koeficientas 6,8 6,8 5,2 5,5 4,9

Kritinis likvidumo koeficientas 4,5 3,6 1,8 1,7 1,2

Finansinių rezultatų analizė 2018 m. Veiklos ataskaita


166

156 156

164

180

2014 2015 2016 2017 2018

Pardavimo pajamos (mln. EUR)

10492 94 98

120

24 20 21 1940

2014 2015 2016 2017 2018

Bendrasis pelnas ir EBITDA (mln. EUR)

Bendrasis pelnas EBITDA

Pajamos (mln. EUR) Dalis pardavimuose

Straipsnis 2018 2017 Pokytis 2018 2017

Žaliavinė mediena 168,5 149,7 13% 93% 91%

Nenukirstas miškas 0,2 0,3 -23% 0% 0%

Antrinė ir šalutinė produkcija 4,9 3,8 30% 3% 2%

Sėklos ir sodmenys 2,3 2,8 -19% 1% 2%

Kitos prekės ir paslaugos 4,4 7,4 -41% 2% 5%

Viso: 180,4 164,0 10% 100% 100%

Bendrasis pelnas (mln. EUR) Dalis pelne

Straipsnis 2018 2017 Pokytis 2018 2017

Žaliavinė mediena 117,0 95,8 22% 98% 98%

Nenukirstas miškas 0,2 0,3 -23% 0% 0%

Antrinė ir šalutinė produkcija 2,4 1,3 86% 2% 1%

Sėklos ir sodmenys -0,2 0,4 -155% 0% 0%

Kitos prekės ir paslaugos 0,2 0,5 -56% 0% 0%

Viso: 119,6 98,2 22% 100% 100%

Žaliavinės medienos ir nenukirsto miško kubiniais metrais 2018 m. buvo parduota apie 10 proc. mažiau, nei 2017 m., tačiau 25 proc. didesne kaina. Vieno kubinio metro savikaina apie 6 proc. didesnė, tam turėjo įtakos ir mažesni medienos kiekiai, nes vienam kubiniam metrui teko didesnė pastovių sąnaudų dalis.

Nuokrypių analizė rodo, kad pardavimo kaina sudaro esminę įtaką žaliavinės medienos pardavimų bendrojo pelno pokyčiui. Pagrindinę neigiamą įtaką turėjo parduodamų kiekių sumažėjimas.

Žaliavinės medienos rezultatai

Straipsnis 2018 2017 Pokytis

Pajamos (mln. EUR) 168,5 149,7 13%

Savikaina (mln. EUR) 51,5 53,9 -4%

Parduotas kiekis (tūkst. m3) 3.330 3.696 -10%

Pardavimo kaina (EUR/m3) 50,61 40,51 25%

Pardavimo savikaina (EUR/m3) 15,48 14,59 6%

Bendrasis pelnas (EUR/m3) 35,13 25,92 36%



Žaliavinės medienos bendrojo pelno nuokrypių analizė

StraipsnisSuma (mln.

EUR)

nuokrypis dėl kiekio pasikeitimo -14,8

nuokrypis dėl kainos pasikeitimo 37,3

nuokrypis dėl kiekio ir kainos pasikeitimo -3,7

Pajamos: 18,8

nuokrypis dėl kiekio pasikeitimo 5,3

nuokrypis dėl savikainos pasikeitimo -3,3

nuokrypis dėl kiekio ir savikainos pasikeitimo 0,3

Savikaina: 2,4 Metinė nusidėvėjimo suma kasmet po truputį mažėja, o tai liudija apie mažesnes investicijas turtui atnaujinti ar pakeisti kitu analogišku turtu. Didelė 2018 metų patvirtintų investicijų dalis nukelta įgyvendinimui į 2019 metus. Pardavimų sąnaudos 2018 metais sumažėjo dėl mažesnių pagrindinės produkcijos pardavimų apimčių. Veiklos mokesčiai didesni dėl padidėjusių žaliavinės

medienos ir nenukirsto miško pardavimų. Bendrosios ir administracinės sąnaudos mažėjo 6,7 proc. Ekologinės ir socialinės veiklos sąnaudos, lyginant su 2017 m., 6,6 proc. mažesnės. Kitos sąnaudos sumažėjo 23 proc. Aukščiau aptartos priežastys leido uždirbti 55,3 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno – 68 proc. daugiau, nei 2017 metais.

137 9 7

29

116 7 5

25

2014 2015 2016 2017 2018

EBIT ir grynasis pelnas (mln. EUR)

EBIT Grynasis pelnas

Pardavimo ir veiklos sąnaudos (mln. EUR)

Straipsnis 2018 2017 2016

Sąnaudų

pokytis

2018 m.

(proc.)

Pardavimo sąnaudos 3,9 4,3 3,8 -8,4%

Veiklos mokesčių 28,0 25,1 24,3 11,5%

Bendrosios ir administracinės sąnaudos 58,7 62,9 57,6 -6,7%

miško išteklių atkūrimo ir gausinimo veiklos 40,1 40,5 38,6 -0,9%

ekologinės ir socialinės veiklos 7,4 8,0 7,7 -6,6%

kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos 11,1 14,5 11,2 -23,0%

Viso: 90,6 92,3 85,7 -1,8% *Aritmetinė atskirų eilučių suma skiriasi nuo suminės eilutės sumos, kadangi atskiros sumos nėra apvalinamos ir

sutampa su aiškinamuoju raštu.

2420 21 19

40

12 12 12 12 11

2014 2015 2016 2017 2018

EBITDA ir nusidėvėjimas

EBITDA marža Nusidėvėjimas



Metinis normalizuotojo pelno rodiklis (mln. EUR)

Straipsniai 2018 2017 Pokytis

Grynasis pelnas 25,3 5,1 391%

Ekologinės bei socialinės veiklos sąnaudos (85%) 6,3 6,8 -7%

Privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš

pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą

mišką (85%) 21,5 19,1 12%

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo

teise (85 %) 2,2 1,9 14%

Metinis normalizuotas pelnas 55,3 33,0 68% Turto padidėjimo pagrindinė priežastis – pinigų ir jų ekvivalentų likučio augimas. 2019 metais planuojama įgyvendinti 34 mln. eurų investicijų, iš kurių 28 mln. eurų bus finansuojama savomis lėšomis. Taip pat į valstybės biudžetą bus mokama pelno įmoka (prognozuojamos įmokos dydis apie 22 mln. eurų), tad 2019 m. pinigų likutis, įvertinus planuojamą 2019 m. rezultatą, turėtų priartėti prie 2017 m. lygio.

Dėl bendrojo pelno analizėje aptartų priežasčių 2018 m. ženkliai išaugę nuosavo kapitalo grąžos ir normalizuotojo grynojo pelno maržos rodikliai. Nuosavo kapitalo ir turto santykis išlieka gan stabilus. Kritinio likvidumo koeficientas – aukštas dėl didelio pinigų likučio.

178 179 184 190213

65 70 65 73110

16 22 23 3973

2014 2015 2016 2017 2018

Turtas (mln. EUR)

Turtas

Trumpalaikis turtas

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

21%18%

22% 21%

33%

19% 17%22% 20%

31%

2014 2015 2016 2017 2018

ROE ir normalizuoto grynojo pelno marža (proc.)

Kapitalo grąža (ROE)

Normalizuoto grynojo pelno marža

0,9 0,9 0,9 0,8 0,8

2014 2015 2016 2017 2018

Nuosavo kapitalo ir turto santykis

1622 23

39

73

13 13 13 11 16

2014 2015 2016 2017 2018

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ir trumpalaikiai įsipareigojimai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Rizikos veiksniai 2018 m. Veiklos ataskaita


Rizikos veiksniai

Vidinės grėsmės Pagrindinis vidinis VĮ VMU iššūkis – pagrindinių veiklos ir palaikančių procesų skaidrumo ir efektyvumo užtikrinimas. Veiklos funkcijų centralizavimas ir efektyvumo didinimas – viena esminių strateginių krypčių 2019-2023 m. Kitas iššūkis – modernių valdymo informacinių sistemų ir sprendinių taikymas įmonės veikloje. VĮ VMU technologinė, įskaitant informacines technologijas, branda šiuo metu yra vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2018 m. veiklą vykdė 42 atskiros urėdijos, 2018-2019 m. pagrindinis iššūkis yra veiklą administruojančių ir apskaitančių informacinių sistemų suvienodinimas tarp padalinių. Ilgainiui yra siekiama skaitmenizuoti visus pagrindinės veiklos bei palaikančių veiklų procesus, įdiegiant vieningą informacinę miškų valdymo sistemą. Šie tikslai atsispindi Strategijoje. 2018 metais atliktas įdirbis regioninių padalinių perėjimui prie vieningos buhalterinės apskaitos programos ir vieningos

duomenų bazės. Taip pat atliekami darbai, siekiant suvienodinti miškų ūkinės veiklos apskaitą programoje „Miško skaita“. VĮ VMU turi didelį kiekį miškų ūkio darbams skirtos technikos, tačiau jos kiekis ir būklė tarp regioninių padalinių stipriai skiriasi. Nemaža dalis technikos šiuo metu yra nusidėvėjusi ir turi būti atnaujinama arba jos atsisakoma. Nusidėvėjusi technika riboja medienos ruošos ir miškininkystės darbų atlikimo kokybę bei didina vidiniais resursais atliekamų darbų savikainą. Įmonės veiklos sėkmė didele dalimi priklauso nuo vadovų ir darbuotojų kolektyvo kompetencijų ir motyvacijos. 2019 m. vis dar vyksta centrinės administracijos darbuotojų atranka ir komandos formavimas. VĮ VMU siekia sutelkti ir išlaikyti aukštų kompetencijų darbuotojus, išmanančius miško ūkio veiklą bei turinčius vadybines kompetencijas.

Išorinės grėsmės VĮ VMU pajamos yra tiesiogiai priklausomos nuo LR aplinkos ministerijos nustatomų kirtimų apimčių ir kainos rinkoje. Patvirtinta kirtimo norma 2019-2023 m. Tačiau esant kirtimo normos pakeitimams, tai turėtų tiesioginės įtakos Įmonės kirtimų apimtims ir pajamoms. Priklausomai nuo politinių sprendimų dėl VĮ VMU įmokų gali kisti įmonės veiklos rezultatas. 2018-2019 m. įmokos siekia 15 proc. VĮ VMU pajamų už parduotą medieną. VĮ VMU yra valstybės valdoma įmonė, todėl yra priklausoma nuo LR Vyriausybės strategijos bei įgyvendinamų sprendimų. 2019 m. LR Aplinkos ministerijoje yra svarstomi nauji plynų kirtimų apribojimai, siekiant užtikrinti gamtinę miškų apsaugą ir išsaugoti biologinę įvairovę miškuose. Priklausomai nuo priimamų sprendimų scenarijų, apribojimai gali turėti įtakos kirtimų normos išdėstymui, todėl ir įmonės pajamoms, bei prisidėti prie medienos ruošos sąnaudų didėjimo. Ekonomikos svyravimai gali paveikti VĮ VMU pajamas dėl produkcijos paklausos kitimo ir medienos žaliavos kainų svyravimų. Strateginio planavimo periodu galimi tiek medienos žaliavos kainų augimo, tiek kritimo scenarijai.

Įmonė samdo rangovus apie 70 proc. medienos ruošos ir miškininkystės darbų atlikti. Esant didelei medienos žaliavos paklausai rangovai nepilnai vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus VĮ VMU ir yra linkę pirmenybę teikti medienos ruošos darbams privačiuose miškuose dėl dažnai siūlomų aukštesnių įkainių. Tai turi įtakos VĮ VMU medienos ruošos darbų, atliekamų rangovų, atlikimo greičiui ir reagavimo operatyvumui. Siekiant valdyti rangovų keliamą riziką, įmonei svarbu turėti pakankamas galimybes atlikti medienos ruošos darbus vidiniais resursais. Klimato kaita ir neprognozuojamos stichinės nelaimės gali padaryti neigiamą įtaką užauginamų medžių kiekiui ir parduodamos medienos kokybei. Rizikos valdymo sistemą VĮ VMU numatoma pilnai įdiegti 2019-2020 m. – ji apims rizikų nustatymą, jų analizę, vertinimą ir kontrolės priemonių numatymą, rizikos valdymo veiksmų plano parengimą bei plano priemonių įgyvendinimą, rizikos valdymo proceso stebėjimą ir priežiūrą. Valdant rizikas siekiama palaikyti pakankamą veiklos procesų kontrolės lygį, sumažinti rizikas sukeliančių įvykių atsiradimo tikimybes ir galimus neigiamus padarinius, užtikrinti, kad rizikos neviršytų įmonei priimtino rizikos lygio bei būtų įgyvendinti tikslai.

Investicijos 2018 m. Veiklos ataskaita


Investicijos

2018 metais įgyvendintos investicijos

Investicijų straipsnis

Suma

(tūkst.

EUR)

Vykdomi materialiojo turto statybos (gamybos) darbai 2.307

Pastatai ir statiniai 1.647

Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 292

Mašinos ir įranga 246

Transporto priemonės 11

Materialiojo turto įsigijimai 4.503

Programinė įranga 63

Koncesijos patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės 86

Kitas nematerialusis turtas 14

Nematerialiojo turto įsigijimai 163 11,5 mln. investicijų įgyvendinimas iš 2018 m. perkeltas į 2019 metus.

2019 metų investicijų planas

Investicijų paskirtis Lėšos tūkst. Eur

Miškingumo didinimo programos įgyvendinimui 2.819

Valstybinei miškų priešgaisri nei apsaugai 2.120

Kelių priežiūrai ir plėtrai 4.424

Medienos ruošai ir prekybos organizavimui 12.123

Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui 1.564

Transportui 4.956

Pastatams 641

Informacinių technologijų diegimui 1.347

Kitam neišvardintam ilgalai kiam turtui 3.898

Iš viso: 33.892

iš jų 2018 metų perkeliamos investicijos į 2019 metus 11.442

Finansavimo šaltiniai Lėšos tūkst. Eur

Nuosavos lėšos 27.964

ES struktūriniai fondai ir programos 3.776

Kelių priežiūros ir plėtros programa 2.152

Iš viso: 33.892 Remiantis realistiniu VĮ VMU finansų prognozės scenarijumi, 2019-2023 m. periodu įmonė kasmet planuoja skirti 16 mln. eurų investicijoms. Didesnių investicinių projektų, išskyrus medelynų projektą,

įmonė vykdyti neplanuoja. Planuojamos investicijos skirtos turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies turtu arba jį atnaujinti ir veiklos palaikymui.

Medelynų modernizacijos projektas VĮ VMU priklauso 33 valstybiniai medelynai ir valstybinis Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynas. Iki 2023 m. Lietuvoje vykdoma įmonės medelynų veiklos optimizavimo programa, kurios tikslas yra sumažinti

medelynų skaičių, juos modernizuoti bei įdiegti centralizuotą medelynų valdymą. Prognozuojama, kad VĮ VMU medelynų veiklos optimizavimo programai įgyvendinti bus reikalingos 15-20 mln. eurų investicijos.

Investicijos 2018 m. Veiklos ataskaita


Planuojama, kad vykdant medelynų veiklos optimizavimo programą, iki 2023 m. įmonės medelynų skaičius bus sumažintas iki 13 perspektyvių ir konteinerizuotų medelynų, taip pat turėtų būti išlaikomas Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynas. Įgyvendinus medelynų optimizavimo projektą, yra planuojamas 20 proc. sodmenų gamybos padidėjimas, kuris būtų realizuojamas eksporto rinkose.

Per metus išauginamų sodmenų kiekis nuo 2023 m. turėtų siekti mažiausiai 50 mln. vnt. sodmenų. Perspektyvių ir konteinerizuotų medelynų našumas yra ženkliai didesnis už įprastų medelynų. Medelynų optimizavimo programa leis sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus medelynų veikloje ir pagerinti sodinukų kokybę. Tai leis ne tik efektyviau atkurti Lietuvos miškus, bet ir atvers galimybes didinti eksporto apimtis.

TRAKŲ PERSPEKTYVUS (KAIRĖJE) IR PANEVĖŽIO KONTEINERIZUOTAS (DEŠINĖJE) MEDELYNAS, 2018 M.

Įmonės struktūra, valdymo ir priežiūros organai 2018 m. Veiklos ataskaita


Įmonės struktūra, valdymo ir priežiūros organai

Įmonės struktūra VĮ VMU valdymo organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija LR Aplinkos ministerija, valdyba ir VĮ VMU direktorius. Komitetų prie valdybos 2018 metais įsteigta nebuvo. 2019 m. pradžioje steigiamas Audito komitetas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. VĮ VMU turi 26 regioninius padalinius, kurių vadovai tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui. Žemiau pateikiame VĮ VMU organizacinę struktūrą.

VĮ VMU organizacinė struktūra.

Valdymo organų funkcijos

Įmonės savininkas.Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR Aplinkos ministerija – pagal įmonės įstatus atlieka tokias funkcijas: - tvirtina įmonės veiklos strategiją,

- skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu,



tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus; skiria ir atšaukia valdybos narius, - tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, - nustato įmonei privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo miškuose normas, - sprendžia kitus įstatyme, kituose teisės aktuose ir Įmonės įstatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

Valdyba. VĮ VMU valdyba sudaroma 4 metams iš 7 narių: 1 valstybės tarnautojo, 2 darbuotojų atstovų ir 4 nepriklausomų fizinių asmenų, atrinktų įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos narius skiria ir atšaukia Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Kandidatai į įmonės valdybą turi atitikti įstatyme nustatytus bendruosius ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos

nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba. Įmonės valdyba: - nustato įmonės struktūrą, - tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles, - nustato įmonės veiklos rodiklius, - atlieka kitas įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.

Įmonės direktorius. Atsako už: - įmonės veiklos strategijos rengimą, - įmonės veiklos organizavimą, - įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo Įmonės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, kitus veiksmus, nustatytus įmonės vadovui Įstatyme, kituose teisės aktuose ir įmonės įstatuose.

Valdybos sudėtis

Ina Bikuvienė - valdybos pirmininkė, VĮ VMU darbuotojų atstovė valdyboje, įmonės Miškotvarkos skyriaus, GIS ir geodezijos skyriaus specialistė, Miškotvarkos padalinio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. Aleksandro Stulginskio Universitete 2012 m. įgijo Miškotyros mokslų daktarės laipsnį.

Asta Čepienė - įmonės darbuotojų atstovė valdyboje, VĮ VMU Kazlų Rūdos regioninio padalinio personalo specialistė, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos Valdybos ir Tarybos narė. A. Čepienė 1986 m. įgijo ekonomisto-organizatoriaus išsilavinimą Lietuvos Žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas), 1994-1996 m. tobulino lyderystės įgūdžius tarptautiniuose kursuose Danijoje. A. Čepienė yra Lietuvos miškininkų sąjungos ir Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos ,,Gelbėkit vaikus“ narė, dalyvauja kitų visuomeninių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių gynimo srityje, veikloje.



Normantas Marius Dvareckas - nepriklausomas valdybos narys, įmonių jungimosi ir įsigijimo konsultacijų UAB „Ad ventum“ steigėjas ir vadovas, inovatyvių projektų programos Horizon 2020 nuotolinio vertinimo ekspertas. M. Dvareckas yra sukaupęs darbo valdybose ir vadovavimo valdyboms patirties valstybės įmonėse „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir „Oro navigacija“, investicijų bendrovėje „Avestis“. M. Dvareckas baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, vadybos magistro laipsnį įgijo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, 2018 m. baigė vadovams skirtus įmonių jungimosi kursus London Business School, Didžiojoje Britanijoje.

Agnė Jakstienė – valdybos narė, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Administravimo departamento direktorė. A. Jakstienė Mykolo Romerio universitete yra įgijusi teisės bakalauro ir Europos Sąjungos teisės magistro laipsnius.

Gediminas Jasinevičius - nepriklausomas valdybos narys, Europos miškų instituto Bioekonomikos tyrimų grupės tyrėjas. G. Jasinevičius baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas), Švedijos žemės ūkio universitete baigė magistro studijas, Rytų Suomijos universitete įgijo aplinkos politikos daktaro laipsnį.

Alditas Saulius - nepriklausomas valdybos narys, UAB „Invega“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybų narys, AB „Lietuvos geležinkeliai“ audito komiteto narys sukaupęs daugiau kaip 20 metų darbo patirties Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose. A. Saulius baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, įgijo Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos verslo valdymo magistro laipsnį.

Mantas Šukevičius - nepriklausomas valdybos narys, AB „Detonas“ valdybos pirmininkas ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ stebėtojų tarybos narys. M. Šukevičius yra sukaupęs finansų bei rizikų valdymo, įmonių restruktūrizavimo patirties Lietuvos ir tarptautiniuose bankuose bei finansų institucijose. M. Šukevičius baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra įgijęs Politikos mokslų



bakalauro ir Europos Sąjungos studijų magistro laipsnius.

Valdybos narių kadencijos sutampa su direktoriaus kadencija. Ši valdyba išrinkta 2018-2022 metams.2018 m. VĮ VMU valdybos nariai sudalyvavo 22 posėdžiuose. Valdybos posėdžiuose jie dirbo 2111 valandas, už kurias pagal nustatytą įkainį sutartyje priskaityta 105 575 eurai. LRV nutarimo „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės“ 7 punkte numatyta, kad valdybos nario

atlygis per mėnesį negali būti didesnis kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tuo vadovaujantis, valdybos nariams priskaityta ir patvirtinta mažesnė suma – 80 691 euras. Atskaičius mokesčius, valdybos nariams už darbą valdyboje išmokėta 68 426 eurai. Taip pat apmokėtos išlaidos, susijusios su valdybos narių veikla, kas 2018 m. sudarė 5 617 eurų. Papildomų naudų valdybos nariai negavo.

Įmonės vadovybė

Marius Pulkauninkas - įmonės vadovas nuo 2018 m.

kovo 19 d. M. Pulkauninkas įgijo verslo administravimo

ir vadybos krypties apskaitos ir audito specialybės

magistro laipsnį Vilniaus Universitete, Ekonomikos

fakultete (baigė 2002 metais). 2015 metais baigė

Profesionalaus valdybos nario mokymų programą

(asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“).

2014-2018 m. dirbo AB „Klaipėdos nafta“ finansų

direktoriumi, o 2016 m. gruodį – 2017 m. balandį ėjo

generalinio direktoriaus pareigas. 2002-2014 m. dirbo

UAB „Ernst & Young Baltic“, Užtikrinimo ir patarimų

verslui skyriuje, 2009-2014 m. buvo darbo grupės

vadovas. M. Pulkauninkas įgijo kompetencijos

energetikos, didmeninės ir mažmeninės prekybos,

gamybos, transportavimo, finansų šakose, sukaupė

didelę vadovavimo, finansų valdymo, strategijų kūrimo

ir įgyvendinimo, investicinių infrastruktūros projektų

vertinimo bei finansavimo užtikrinimo patirtį.

Valdas Kaubrė – direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai nuo 2018 m. gegužės 17 d. V. Kaubrė įgijo Miškininkystės krypties miško

ekonomikos specialybės magistro laipsnį Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar ASU), Miškų fakultete. 2014 – 2017 m. dirbo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje Miškų urėdu, VĮ VMU dirba nuo 2018 m. sausio: sausį – kovą laikinai ėjo direktoriaus pareigas, nuo kovo 19 d. laikinai paskirtas direktoriaus pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai, nuo gegužės mėn. eina šias pareigas pastoviai. V. Kaubrė 7 metus dirbo UAB „Domše Miškas“: 2007 – 2011 m. direktoriaus pavaduotoju, 2012 – 2014 m. generaliniu direktoriumi. Darbinę karjerą pradėjo UAB „Stora Enso Miškas“ 2001 metais. V. Kaubrė turi sukaupęs didelę vadovavimo miškų ūkyje veikiančios įmonės ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai patirtį.

Darbo užmokestis ir personalas 2018 m. Veiklos ataskaita


Dovydas Čirvinskas – direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams nuo 2018 m. sausio 15 d., kuruoja teisės, personalo valdymo, finansų, apskaitos, kontrolės, viešųjų pirkimų, informacinių technologijų, turto valdymo, procesų, dokumentų valdymo, viešųjų ryšių sritis. D. Čirvinskas įgijo verslo administravimo ir vadybos krypties apskaitos ir audito specialybės

magistro laipsnį Vilniaus Universitete, Ekonomikos fakultete (baigė 2003 metais). 2015 – 2017 m. ir 2010 – 2012 m. dirbo VĮ „Lietuvos oro uostai“ Finansų analizės bei rizikos vertinimo skyriaus vadovu, 2014 – 2015 m. – AB „ŽIA Valda“ finansų departamento vadovu, 2012 – 2014 m. UAB „Pontem“ (buv. ŽIA Valda“ dukterinė įmonė) maitinimo paslaugų vystymo departamento direktoriumi, 2008 – 2010 m. – verslo plėtros ir vystymo vadovu UAB „Dussmann Service“. Per 18 metų darbo patirties skirtingose verslo šakose D. Čirvinskas didžiąją laiko dalį buvo atsakingas už finansų priežiūrą ir KPI kontrolę, taip pat už investavimo, verslo plėtros strategijų kūrimą ir kontrolę, įgijo daug patirties dirbdamas su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, biudžetų rengimo ir diegimo procesais, finansinių srautų valdymu, verslo – finansų rizikos kontrolės valdymu. Turi didelę patirtį įmonių reorganizavime bei apjungime, naujų strategijų kūrime bei integravime.

Darbo užmokestis ir personalas

Darbuotojų skaičius ir struktūra 2018 m. gruodžio 31 d. VĮ VMU dirbo 3028 darbuotojų (be sezoninių darbininkų). Žemiau pateikiame darbuotojų struktūrą pagal pareigių rūšį, lytį, stažą, išsilavinimą.

Vyrai; 2457; 81%

Moterys; 571; 19%

Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytis

Specialistai; 1827; 60%

Darbininkai; 1201; 40%

Pareigų rūšys

Darbo užmokestis ir personalas 2018 m. Veiklos ataskaita


1111

345

564

699

28821

IKI 5 METŲ

6-10 METŲ

11 – 20 METŲ

21-30 METŲ

31-40 METŲ

41 IR DAUGIAU

Pasiskirstymas pagal darbo stažo grupes

Aukštasis universitetinis;

927; 51%

Aukštasis neuniversitetinis;

452; 25%

Profesinis; 316; 17%

Vidurinis ; 132; 7%

Specialistų išsilavinimas

Mokos fondas

Mokos fondas 2017 – 2018 m. (mln. eurų)

Straipsnis 2018 m. 2017 m. Pokytis

Mokos fondas 47 52 -9,0%

Vidutinis metinis priskaitytas darbo užmokestis 2017 – 2018 m. Darbuotojų grupė 2018 2017 Padidėjimas

Specialistai 1.120 1.044 7,3%

Darbininkai 790 701 12,6%

Viso: 969 881 10%

Vidutinis darbo užmokestis ketvirčiais (2018 m.)

Darbuo-

tojų

skaičius

Vidutinis

DU

Darbuo-

tojų

skaičius

Vidutinis

DU

Darbuo-

tojų

skaičius

Vidutinis

DU

Darbuo-

tojų

skaičius

Vidutinis

DU

Direktorius * 1 2.872 1 6.319 1 6.319 1 6.319

Direktoriaus pavaduotojai 4 4.058 4 5.371 4 5.371 4 5.471

Regioninių padalinių vadovai ** 42 1.887 42 1.903 26 2.393 26 2.434

Girininkai 337 1.157 318 1.204 311 1.217 311 1.218

Girininkų pavaduotojai 303 895 304 932 305 956 299 967

Eiguliai 362 733 364 792 367 786 355 803

Specialistai 578 1.206 623 1.259 647 1.327 678 1.337

Pastovūs darbininkai 1.035 818 1.257 814 1.195 850 1.116 852

Laikini darbininkai (sezoniniai) 24 573 442 569 380 599 206 672

Įmonės vidutinis darbo užmokestis 2.686 961 3.355 930 3.236 974 2.996 1.015

Pareigybės

2018 metų I

ketvirtis

2018 metų II

ketvirtis

2018 metų III

ketvirtis

2018 metų IV

ketvirtis

* VĮ VMU direktorius buvo paskirtas 2018 m. kovo 19 d. ** Vykdant įmonės reorganizaciją 42 regioniniai padaliniai apjungti į 26

Įmonės vadovo atlygio politika. Įmonės vadovo atlygis nustatomas remiantis LRV 2002-08-23 nutarimu Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų

įmonių vadovų darbo užmokesčio“. Įmonės vadovo atlygį sudaro mėnesinis darbo užmokestis ir premija.

Pelno įmokų politika 2018 m. Veiklos ataskaita


Mėnesinį darbo užmokestį sudaro pastovioji dalis, nustatoma koeficientais, taikant atitinkamų metų LR Seimo nustatytą bazinį dydį ir atsižvelgiant į valstybės įmonės kategoriją. Kintamoji dalis priklauso nuo valstybės įmonei iškeltų tikslų, nustatytų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Mėnesinio atlyginimo kintamoji dalis negali viršyti 50 proc. pastoviosios dalies dydžio. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, įmonės vadovui iš valstybės įmonės pelno gali skirti premiją, kurios dydis negali viršyti jo 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių, arba iš sutaupytų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, – premiją, kurios dydis negali viršyti jo vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.

Personalo politika Įmonės personalo politikos tikslas – efektyvus

žmogiškųjų išteklių organizavimas ir valdymas,

užtikrinantis sėkmingą įmonės veiklos tikslų

įgyvendinimą.

Įmonės personalo politikos formavimo ir įgyvendinimo

uždaviniai:

- suformuoti bendrą žmogiškųjų išteklių organizavimo ir

valdymo veiksmų ir priemonių sistemą,

- užtikrinti priimamų sprendimų, susijusių su žmogiškųjų

išteklių organizavimu ir valdymu, nuoseklumą ir

ilgalaikiškumą,

tinkamai nustatyti personalo veiklos sritis ir

atsakomybę.

2018-ųjų metų pradžioje buvo suformuotas Personalo

skyrius, kurio pagrindinis uždavinys – įgyvendinti

ambicingus planus žmogiškųjų išteklių valdyme.

Personalo funkciją atliekančių specialistų komanda

suburta siekiant kuo geresnių rezultatų personalo

administravimo srityje. Personalo darbotvarkėje ir

veikloje 2018 m. daugiausiai dėmesio buvo skirta

pareigybių vertinimui, atlygio rinkos vertinimui, naujos

darbo užmokesčio sistemos kūrimui.

Kolektyvinė sutartis VĮ VMU pripažįsta darbuotojų savanoriško jungimosi į profesines sąjungas ar asociacijas teisę bei pripažįsta juos lygiaverčiais partneriais. Siekiant sudaryti sąlygas darniai veiklai, gerinti darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, stiprinti partnerystę, 2018 m. gruodžio 27 d. tarp darbdavio ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pasirašyta nauja Kolektyvinė sutartis, kuri taikoma visiems VĮ VMU darbuotojams. Kolektyvinėje sutartyje susitarta skatinti įmonės

ekonominį augimą, efektyviai naudojant turimus materialinius resursus, motyvuoti darbuotojus aiškia ir skaidria darbo užmokesčio sistema, siekti, kad įmonė būtų moderni, socialiai atsakinga, turinti išplėtotą struktūrą bei kvalifikuotus darbuotojus, kurianti ekologišką aplinką, atitinkančią visuomenės dabarties ir ateities lūkesčius, vykdanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, miško išteklių gausinimą bei racionalų naudojimą.

Pelno įmokų politika

VĮ VMU pelno įmokas moka pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą. VĮ VMU, o 2017 m. atskiros urėdijos ir Miškų institutas, paskutinius dvejus metus mokėjo tokias įmokas:

Straipsnis 2017 2018

Pelno įmoka (mln. EUR) 3,7 4,5

Išorės auditas 2018 m. Veiklos ataskaita


Išorės auditas

2018 metų privalomojo metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos audito paslaugas teikia Apskaitos ir kontrolės uždaroji akcinė bendrovė „AUDITAS“, įm. kodas 120612714, veikianti 2019 m. sausio 11 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 20190111-1

pagrindu su UAB „Nexia JK“. Paslaugų kaina už vienerius audituojamus metus yra 94 917,24 eurų su PVM. Sutartis sudaryta dvejiems metams. Kitų, su auditu nesusijusių, paslaugų bendrovė „AUDITAS“ VĮ VMU neteikia.

Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi

VĮ VMU, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos VĮ VMU, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priskiriama didelių įmonių kategorijai, pagal tai kaip tai numato Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi VĮ VMU įgyvendinimo, 2019 m. planuojama paruošti ir patvirtinti įmonės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politiką, kurioje būtų detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas įmonėje. Skaidrumo gairių įgyvendinimas įmonėje šiuo metu iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime, bei informacijos atskleidimą interneto svetainėje www.vivmu.lt, siekiant pateikti

informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu. VĮ VMU viešai skelbia įmonės tikslus ir uždavinius, finansinius ir kitus veiklos rezultatus, esamą darbuotojų skaičių, atitinkamų pareigybių darbo užmokesčio vidurkį, finansiniais metais įvykdytus pirkimus, strateginio planavimo dokumentus ir kitą teisės aktų reikalaujamą informaciją. Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas atliekamas pagal tarptautinius audito standartus, įmonė rengia metinį pranešimą ir tarpinius ketvirčio (3, 6, 9, 12 mėn.) pranešimus bei finansinių ataskaitų rinkinius, kurie objektyviai atspindi įmonės veiklos pobūdį, esamas ir planuojamas įmonės veiklos kryptis, uždavinius ir tikslus bei veiklos rezultatus. Vadovaujantis Skaidrumo gairėmis, valstybės valdomos įmonės apskaitą turi tvarkyti pagal Tarptautinius finansinės apskaitos standartus (toliau - TFAS). Kadangi VĮ VMU įsteigta 2018 metais, pagal patvirtintą 2019-2023 m. įmonės strategiją, planuojama pereiti prie TFAS nuo 2020-ųjų. Šiuo metu įmonė apskaitą tvarko vadovaudamasi Verslo apskaitos standartais.

Darnumo politika

Interesų turėtojai Įgyvendindama veiklos strategijoje numatytus tikslus, VĮ VMU vertina ir siekia atsižvelgti į interesų turėtojų socialinius ir ekonominius interesus bei lūkesčius. Kiekviena strateginės veiklos kryptis yra susijusi su vienu ar keliais interesų turėtojais. Su interesą įmonės vykdomai veiklai reiškiančiomis grupėmis ar pavieniais

asmenimis yra palaikomi oficialūs, partnerystės ar konsultacinio pobūdžio kontaktai. Interesų turėtojams teikiama išsami su Įmonės veikla susijusi informacija, išskyrus atvejus, kurie yra reglamentuoti VĮ VMU neskelbtinos informacijos politikoje.

http://www.vivmu.lt/

Darnumo politika 2018 m. Veiklos ataskaita


Interesų turėtojai Kaip bendradarbiaujame

Darbuotojai • Organizuojami vadovų ir darbuotojų susitikimai

• Įgyvendinamos socialinės iniciatyvos, organizuojami renginiai

• Vykdomi darbuotojų įsitraukimo/pasitenkinimo tyrimai ir atitinkamai koreguojami veiksmų planai

Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (LR Aplinkos ministerija)

• Rengiami reguliarūs susitikimai aktualiems klausimams aptarti

• Ne rečiau nei kas ketvirtį teikiamos finansinės ir nefinansinės ataskaitos ir veiklos rezultatų pristatymai

• Užtikrinama svarbiausių įmonės naujienų komunikacija

Valstybės atstovai • Inicijuojami susitikimai pagal poreikį aktualiems klausimams aptarti

• Nuolat teikiama reikiama informacija

Rangovai • Suteikiama informacija, susijusi su prekių ir paslaugų viešaisiais pirkimais bei pardavimais

• Sudaromos sutartys, numatomi įsipareigojimai

Profsąjungos • Rengiami periodiški susitikimai

• Teikiama informacija, konsultuojamasi priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus

Visuomenė • Vykdomas informavimas apie įmonės veiklą ir vykdomus projektus

• Organizuojami renginiai bei socialinės atsakomybės projektai

• Šviečiamoji veikla

Žiniasklaida • Teikiama informacija, būtina įvertinti įmonės finansinę ir nefinansinę situaciją bei vykdomus projektus

Vietinės bendruomenės • Organizuojami susitikimai

• Tinklalapyje pateikiama informacija apie vykdomus projektus

• Šviečiamoji veikla

Įmonė ne rečiau kaip kartą per metus viešai pristato interesų turėtojams finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas.

VĮ VMU iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus.

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais VĮ VMU kuria vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą ir užtikrina už lygias darbuotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, negalios, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos. Taip pat netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. Darbuotojams, kurių atžvilgiu galimai atlikti neteisėti veiksmai, sudarytos sąlygos pateikti skundą Įmonės Kontrolės skyriaus specialistams. Jei darbuotojas nepatenkintas

išnagrinėto skundo rezultatu, jis gali ginti savo pažeistą teisę teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojas, matęs ir/ar turintis įtarimą ir/ar esantis diskriminavimo, priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo atvejo liudininku, apie tai praneša savo tiesioginiam vadovui arba Kontrolės skyriaus atstovams. Įmonėje yra užtikrinamas konfidencialumas nagrinėjant skundus, atitinkamai, visi darbuotojai ir įmonė bet kokią informaciją, gautą nagrinėjant pažeidimą, laiko konfidencialia. Šios nuostatos pažeidimas laikomas šiukščiu darbo drausmės pažeidimu.



2018 m. įmonėje nėra gauta pranešimų dėl diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais darbe. Įmonė užtikrina, kad darbo sąlygos atitiktų Lietuvos Respublikoje taikomus teisės aktus, tarptautinius standartus ir rekomendacijas bei siekia sukurti orias darbo sąlygas, susijusias su darbo valandomis, savaitiniu poilsiu, atostogomis, darbuotojų sauga ir sveikata, motinystės apsauga bei tinkamu darbo bei šeiminių santykių balansu. Sprendimai, susiję su priėmimu į darbą, kompetencijų ugdymu, apmokėjimu už darbą ar kitomis išmokomis, paaukštinimu pareigose įmonėje yra priimami atsižvelgiant į objektyvius kriterijus ir veiksnius be diskriminacijos. Siekiama, kad įmonės darbuotojams už tą patį ar lygiavertį darbą būtų mokamas toks pats atlyginimas. Darbo užmokesčio dydis potencialiam ar esamam darbuotojui nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, susijusiais su darbuotojo gebėjimais, kompetencija, kvalifikacija, turima patirtimi ir žiniomis.

Įmonė sistemingai analizuoja darbo aplinką ir nuolatos ją tobulina. Siekiant įmonei nustatytų tikslų ir tobulėjimo, darbuotojų nuomonės vertinimai planuojami atlikti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus vykdomose darbuotojų pasitenkinimo apklausose. 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais VĮ VMU užsakymu atlikta „BERENT Research Baltic“ darbuotojų pasitenkinimo apklausa, kurios tikslas – suprasti, kokie įmonės veiklos organizavimo ir valdymo, darbo organizavimo metodai ir vertybinės nuostatos yra darbuotojams svarbūs ir tinkami, o kas yra nepriimtina ar kelia nepasitenkinimą, kam pritariama, o ką dar reikėtų tobulinti, kad dirbdami VĮ VMU visi darbuotojai jaustųsi saugiai ir galėtų didžiuotis įmone, kurioje dirba. Apklausos duomenimis, įmonės darbuotojams svarbu, kad įmonė būtų profesionali, skaidri, joje dirbtų kompetentingi darbuotojai. Pusė apklaustųjų mano, kad VĮ VMU yra tobulėjanti įmonė. Patiems darbuotojams svarbiausia dirbant įmonėje yra gauti rinką atitinkantį darbo užmokestį, sulaukti vadovų paramos bei realizuoti save įmonėje.

Socialinė atsakomybė santykiuose su visuomene Miškų urėdijų reformos esminis tikslas – kad VĮ VMU taptų šiuolaikiška, profesionalia, skaidriai valdoma ir efektyviai veikiančia įmone, kuria didžiuotųsi ir kiekvienas jos darbuotojas, ir visuomenė. Siekiant kuo efektyviau informuoti visuomenę apie miškų būklę ir situaciją miškuose, stiprinti bendradarbiavimą, prisidedant prie svarbaus tikslo – miškų priežiūros ir puoselėjimo, 2018 m. buvo organizuojamos įvairios socialinės akcijos, išplečiamos miškininkų iniciatyvos.

Inkilų kėlimo šventė. 2018 m. kovo mėnesį Žemės dienos, taip pat mūsų valstybės šimtmečio proga, visoje šalyje buvo keliami inkilai. Tradicine tapusi šventė „Paukščiai grįžta namo“, pritraukianti miško mylėtojus iš visos Lietuvos, paminėta visose VĮ VMU girininkijose. Šventėje itin aktyviai dalyvavo įvairaus amžiaus moksleiviai, kai kurie atsinešė net pačių pagamintus inkilus. Per vieną dieną VĮ VMU darbuotojai kartu su moksleiviais ir vietinėmis bendruomenėmis valstybiniuose miškuose kasmet iškelia iki 2 tūkst. inkilų. Įprastai miškininkai inkilus kelia visą pavasarį – iš viso jų iškeliama apie 4000 vienetų.

Miškasodžio šventė. Pernai, kaip ir kasmet, buvo minima nacionalinė Miškasodžio šventė, į kurią rinkosi suaugę ir vaikai, įvairiausių profesijų atstovai, būreliai bei organizacijos: jaunieji šauliai, moksleiviai ir

mokytojai, senjorai, kaimų bendruomenės, bažnyčios atstovai, karininkai, gaisrininkai, politikai, bankų darbuotojai, policininkai ir kiti. Įvairiuose plotuose – tuometiniuose 42 regioniniuose padaliniuose – buvo sodinami eglių, pušų, beržų, liepų sodinukai, o Biržų, Dubravos, Kaišiadorių, Kėdainių, Kretingos, Radviliškio, Šiaulių ir Veisiejų miškuose nusidriekė Šimtmečio ąžuolynai. Iš 300 tūkstančių medžių sodinukų net 43 930 pasodinta ąžuoliukų. Miškininkai parinko ąžuolynams derlingiausias augavietes. Tai vienas iš darbų, gražiausiai įprasminančių žmogaus buvimą. Nacionalinis miškasodis tapo tradicija, kad kasmet vis daugiau žmonių visoje Lietuvoje atvyksta pas miškininkus ir drauge dirba šį gražų ir prasmingą darbą kartu su vaikais, draugais, giminėmis, kaimynais ar bendradarbiais. Miško sodinimas – ypatingas pavasario sezono darbas ir ilgalaikė investicija į ateitį.

Eglišakių dalijimo akcija. 2018 m. inicijuota nauja akcija: pirmą kartą gyventojams, norintiems nuo žiemos šalčių apsaugoti augalus eglių šakomis, pernai du lapkričio penktadienius miškininkai nemokamai dalijo eglišakes. Eglės šakos yra vienas seniausių, laiko patikrintų būdų per žiemą išsaugoti lepesnius sodo ir daržo augalus, tad miškininkai parūpino šakų – gyventojams tereikėjo atvažiuoti jų pasiimti.



Tokiu būdu gyventojai buvo raginami elgtis sąmoningai ir atsakingai – nelaužyti miške šakų savavališkai ir tausoti mišką. Patys miškininkai pririnko šakų kirtavietėse, retindami mišką arba nugenėdami jas nuo medžių, kuriuos pagal miškotvarkos projektus buvo ketinta artimiausiu metu iškirsti. Akcijos metu gyventojams išdalinta apie 150 tūkst. eglės šakų.

Iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Prieš didžiąsias metų šventes Lietuvos miestų ir miestelių

aikštėse VĮ VMU miškininkai gyventojams dovanojo eglės šakas - tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ rengiama jau daugiau nei dešimtmetį. Šia iniciatyva miškus prižiūrintys specialistai ragina miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų bei skatina tausojantį ir ekologišką vartojimą. Pernai visoje Lietuvoje buvo 120 šakų dalinimo vietų. Miškininkai išdalijo daugiau kaip 100 tūkst. eglišakių. Atsidėkodami už idėjos palaikymą, kiekvienam atėjusiajam miškininkai dovanojo „SOS vaikų kaimo“ vaikų pieštus atvirukus.

Darnus ūkininkavimas miškuose Norint, kad miško ištekliai būtų išsaugoti, būtina užtikrinti darnų ūkininkavimą miškuose. Darnus ūkininkavimas miškuose – tai miškų ir miškų žemės naudojimas taip ir tiek, kad išliktų jų biologinė įvairovė, našumas, regeneravimosi pajėgumas, gyvybingumas ir jų potencialas atlikti (dabar ir ateityje) svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu bei nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Darnaus ūkininkavimo miškuose principų diegimas tampa kiekvieno sąmoningo miško valdytojo prioritetu, siekiant ilgalaikės visapusės naudos.

Organizuodamos ir vykdydamos miškų sektoriaus veiklą, ES šalys atsižvelgia ir stengiasi diegti ES miškų strategijos vadovaujamuosius principus: - darnusis miškų ūkis ir daugiafunkcinis miškų vaidmuo, išlaikant pusiausvyrą, įvairių gėrybių ir paslaugų gavimas tvariai, užtikrinant miško apsaugą, - išteklių vartojimo efektyvumas, miškų ir miškų sektoriaus įnašo į kaimo plėtrą, ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą optimizavimas, - atsakomybė už miškus pasaulyje, skatinant tvarią miško produktų gamybą ir vartojimą.

Aplinkosauga Aplinkosauga yra svarbi VĮ VMU veikloje. Būdama didžiausia miškų valdytoja šalyje, įmonė yra atsakinga tiek už tvarų jai patikėtų miškų naudojimą, tiek už miškuose esančių vertybių išsaugojimą. Ši atsakomybė atsispindi įmonės vizijoje, misijoje ir vertybėse. VĮ VMU siekia mažinti klimato kaitos poveikį ir didinti medynų produktyvumą bei atsparumą, gerinti biologinės įvairovės apsaugą VĮ VMU valdomuose miškuose. Pagrindinės aplinkosauginės iniciatyvos ir taikomi veiklos principai yra perkelti į įmonės veiklos strategiją, suformuojant Strateginių tikslų įgyvendinimui skirtus uždavinius bei numatant siektinų rezultatų reikšmes. Po valstybinių žemės plotų perdavimo įmonė siekia maksimaliai produktyviai išnaudoti perimtus žemės plotus ir per 12 mėn. nuo perdavimo momento įveisti naujų miškų. 2018 m. gautose žemės plotuose įmonė pasodino 528 ha naujų miškų. VĮ VMU siekia didinti gamtotvarkos veiklos apimtis, intensyviau vykdant klimato kaitos neigiamo poveikio prevenciją. Sausintose pelkėse mineralizuojantis durpėms, išsiskiria anglies dvideginis, todėl tvarkant pažeistas pelkes atkuriamos ne tik natūralios buveinės

pelkės augalams ir gyvūnams, bet ir mažinamas anglies dvideginio išsiskyrimas. 2018 m. VĮ VMU vykdė tvarkymo darbus 374 ha šlapžemių. VĮ VMU taip pat siekia aktyviai užtikrinti miško rūšių ir buveinių išsaugojimą bei plačiau taikyti gamtotvarkines priemones miškų, pelkių ir pievų apsaugai. Gamtotvarkinės priemonės - tai aktyvūs veiksmai, skirti palaikyti ar atkurti saugomų organizmų buveines ar kitas saugomas natūralias buveines. Tai gali būti specialūs kirtimai miškuose, skirti pagerinti apšviestumo sąlygas saugomiems organizmams, sumedėjusios augmenijos šalinimas pelkėse ir pievose, siekiant apsaugoti jas nuo virtimo mišku, žolinės augmenijos šalinimo (šienavimo) darbai šlapžemėse ar miško pievose. Visi gamtotvarkiniai darbai vykdomi tuo metu, kai yra mažiausia tikimybė pakenkti teritorijoje esančioms gamtinėms vertybėms. 2018 m. gamtotvarkos darbai vykdyti 1356 ha: miškuose (295 ha), pelkėse (374 ha) ir pievose (687 ha). VĮ VMU vienas uždavinių - atitikti FSC standarto reikalavimus. Miškų tvarkymo sertifikavimas (FSC®) – tai procesas, kurio metu nepriklausomi auditoriai pagal FSC



standartus įvertina miškų ūkinę veiklą. Sertifikavimo tikslas - patvirtinti, kad įmonės miškai tvarkomi ir naudojami laikantis patvirtintų miškų išsaugojimo principų, ir gauti leidimą naudoti tarptautiniu mastu pripažintą atsakingo miškų tvarkymo FSC prekinį ženklą. Valstybiniai miškai sertifikuoti pagal FSC sistemą pradėti 2002 m. Nuo 2005m. sertifikuotos visos 42 urėdijos. Sertifikatai yra išduodami 5 metams, o kasmet vykdomas atitikimo standartams auditas.

2018 m. buvo vykdyti kasmetiniai įmonės regioninių padalinių auditai, kurių ataskaitų santraukos pateiktos viešai tinklalapyje www.fsc-info.org. VĮ VMU gerina biologinės įvairovės apsaugą aktyviai dalyvaujant ne įmonės finansuojamuose strateginės svarbos ir aprėpties gamtosaugos ir gamtotvarkos projektuose. 2018 m. įmonė kaip partneris dalyvavo 5 gamtosauginiuose projektuose, kurių bendra vertė beveik 3 mln. eurų.

Korupcijos prevencija VĮ VMU netoleruoja jokio pobūdžio korupcijos ar jos apraiškų, šeimos narių, giminių, draugų protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, siekia etiškų verslo sąlygų bei tinkamai užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir viešumą, nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinti įmonės ir privačių interesų konfliktų prevenciją, stiprinti ir puoselėti nepriekaištingą dalykinę reputaciją ir klientų, partnerių, darbuotojų bei visuomenės pasitikėjimą ja. - 2018 m. buvo parengtas ir yra derinamas Nulinės tolerancijos korupcijai politikos projektas (toliau – Politika). Šia Politika, paskelbus ją VĮ VMU internetinėje svetainėje, aiškiai ir viešai bus deklaruojamas neigiamas požiūris į kyšininkavimą, prekybą poveikiu, nepotizmą, protekcionizmą, sukčiavimą, viešųjų ir privačių interesų konfliktus, piktnaudžiavimą pareigomis ir kitas korupcijos apraiškas. Politikos nuostatos bus taikomos visiems įmonės darbuotojams. - 2018 m. buvo parengtas ir yra derinimas Darbuotojų elgesio taisyklių projektas, kuriuo bus reglamentuoti įmonės darbuotojų tarpusavio santykiai darbo metu, santykiai su asmenimis, kurie kreipiasi į VĮ VMU, ir kontroliuojamais asmenimis, kitomis valstybės valdžios institucijomis ir įstaigomis, didinant teigiamą įmonės įvaizdį ir visuomenės pasitikėjimą įmone ir jos darbuotojų veikla. Taisyklių taikymo tikslas – padėti formuotis įmonės darbuotojų dorovinėms vertybėms, užtikrinti kūrybingą, geranorišką darbo aplinką, ugdyti pagarbą vienas kitam, besikreipiantiems ir kontroliuojamiems asmenims, užkirsti kelią korupcijai atsirasti ir plisti. - 2018 m. buvo parengtas ir yra derinamas Elgesio su dovanomis taisyklių projektas, kuriuo aiškiai bus apibrėžtos dovanų teikimo ir priėmimo taisyklės. Šiomis taisyklėmis bus siekiama užkirsti kelią neetiškam įmonės darbuotojų elgesiui bei skatinti juos priimti tinkamus sprendimus darbinėje veikloje susidūrus su asmenimis, turinčiais priešingas, nei įmonės propaguojamos, vertybes ir interesus, įtvirtinti, kad sąžiningumas ir skaidrumas valdant valstybinius miškus

yra prioritetiniai VĮ VMU veikimo būdai, kuriais siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą įmone. - Įmonės direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. ĮS-118 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų vykdymo kontrolės“ yra patvirtintas pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas. VĮ VMU darbuotojai, nurodyti minėtame sąraše privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į VĮ VMU pasikeitusią struktūrą ir pareigybes, minėtas pareigybių sąrašas buvo patikslintas įmonės direktoriaus 2019 m. kovo 26 d. Nr. ĮS-109 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų vykdymo kontrolės“. - VĮ VMU bendradarbiauja su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, jai atliekant tyrimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų bei iškilus klausimams įmonės darbuotojams dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. Atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktus išaiškinimus, įmonės direktorius 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-1239 „Dėl kylančio interesų konflikto kartu dirbant artimiems asmenims“ priminė regioninių padalinių darbuotojams apie prievolę deklaruoti privačius interesus, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nespręsti klausimų, dėl kurių yra moralinis įsipareigojimas, netoleruoti situacijų, kai yra artimų giminaičių tiesioginio pavaldumo ar kontrolės ryšiai ir pan., bei pateikė rekomendacijas, kaip elgtis interesų konflikto situacijoje. Įmonės direktorius taip pat 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ĮS-109 patvirtino Interesų konfliktų valdymo rekomendacijas, kurios yra privalomos visiems darbuotojams. Šiose rekomendacijose pateikiami interesų konfliktų



pavyzdžiai ir tvarka, kaip turi būti atliekamas nusišalinimas. - Įmonė skatina esamus ir buvusius darbuotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis, kuriuos su VĮ VMU siejo ar sieja sutartiniai santykiai, bei kitus asmenis pranešti apie darbuotojų rengiamus, daromus ar padarytus darbo pareigų pažeidimus, korupcijos veiksmus ar bandymus juos atlikti ir kitus galimus pažeidimus tiesiogiai ar anonimiškai pasitikėjimo telefonu (8 5) 243 2600 arba pasitikėjimo linija [email protected]. - Artimiausiu metu planuojama padaryti atskirą VĮ VMU vidinį pranešimų teikimo apie pažeidimus kanalą, skirtą tik įmonės buvusiems ir esamiems darbuotojams bei asmenims, kuriuos su įmone sieja ar siejo sutartiniai santykiai, kuriuo bus galima pranešti tik apie pažeidimus, numatytus Pranešėjų apsaugos įstatyme. - Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 10 (1) straipsnį, parengtas pranešimas visiems VĮ VMU darbuotojams informuoti, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos prokuratūrai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ši informacija bei pranešimo forma paskelbti VĮ VMU internetinės svetainės skiltyje „Korupcijos prevencija“. - VĮ VMU, siekdama įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę įmonėje, Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl konkursą laimėjusio asmens patikros. - Kasmet atliekamas įmonės veiklos sričių, priskiriamų prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas ir surašoma išvada. 2018 m. pirmą kartą VĮ VMU buvo atliekamas veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė nustatymas. - Parengti ir pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių 2018-2020 metams plano, patvirtinto aplinkos ministro 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-193, papildymo įmonės planuojamomis įgyvendinti priemonėmis antikorupcinio švietimo ir visuomenės informavimo bei korupcijos prevencijos srityse. - 2018 m. pasirašyti trys bendradarbiavimo susitarimai: 2018 m. rugpjūčio 1 d. su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018 m. rugsėjo

28 d. su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir 2018 m. spalio 29 d. su Policijos departamentu. - Įmonės direktorius nustatė, jog VĮ VMU centrinės administracijos dokumentai, kuriuose yra informacija, susijusi su korupcijos prevencija, viešųjų ir privačių interesų derinimu, viešaisiais pirkimais, kurių vertė viršija 10 000 eurų sumą, medžioklės klausimais, kontrolės ir prevencijos priemonėmis, turi būti derinami su įmonės Kontrolės skyriumi. - VĮ VMU, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. liepos 30 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-5953 „Dėl apvaliosios medienos ženklinimą, apskaitą ir prekyba ja reglamentuojančių teisės aktų“ nurodytas pastabas, pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl šioje išvadoje išvardintų teisės aktų tobulinimo. - VĮ VMU atstovai dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. organizuotoje tarptautinėje konferencijoje tema „Atsparumo korupcijai priemonės ir įrankiai: tarptautinės patirties pritaikymo galimybės“. Konferencijos metu buvo aptarti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo iššūkiai, kryptys ir galimybės perimti ES šalių gerąją praktiką. - VĮ VMU 2018 m. spalio-lapkričio mėnesiais vyko nuotoliniai „Privačių interesų deklaravimo“ mokymai įmonės darbuotojams. - Įmonės atstovai dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. posėdyje korupcijos apraiškoms aplinkosaugos klausimų srityje tirti. Šiame posėdyje buvo apsvarstyta Miško darbų rangovų asociacijos pateikta informacija apie galimas korupcijos apraiškas. - Įmonės atstovas dalyvavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos organizuotame 2019 m. vasario 26 d. seminare „Antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas“. - Įmonės atstovas dalyvavo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba organizuojamame seminare „Antikorupcinės aplinkos kūrimas: priemonės ir geroji praktika valstybės valdomose įmonėse“. Seminaro metu valstybės valdomų įmonių atstovai buvo supažindinti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir susijusiais dokumentais, buvo pristatytas Antikorupcijos vadovas verslui, pasidalinta gerąją praktika, kuriant antikorupcinę aplinką konkrečiose įmonėse. - VĮ VMU Kontrolės skyriaus vadovas, siekdamas stiprinti įmonės darbuotojų suvokimą korupcijos prevencijos srityje bei supratimą apie galimas korupcijos prevencijos priemones, vykdė vidinius

mailto:[email protected]



mokymus vadovams šiomis temomis: „VĮ VMU vidaus kontrolė“, „Vieši ir privatūs interesai. Kaip suderinti?“, „Įmonės vidaus tvarka. Naujienos ir įžvalgos“, „Veiklos rekomendacijos. Tyrimai, pavyzdžiai“, „Degalų

apskaitos ydos. VPI mokymų ataskaita“, „Automobilių naudojimas. VP specifikacijų rengimo specifika“, „Dėl 2018 m. profesionalios medžioklės Valstybinių miškų urėdijoje“.

vĮ valstyiniŲ miŠkŲ urĖdijamažmeninės medienos prekybos kainas nustato pardavėjas....

Documents