ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

VANDENS IŠTEKLIŲ INŽINERIJOS INSTITUTAS

Giedrė Žymančiūtė

ĮVAIRIŲ PRIEDŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO DRĖGMEI

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Statybos inžinerija

Studijų šaka: Vandens inžinerija

Studijų programa: Hidrotechnikos inžinerija

Akademija, 2015

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)

Pirmininkas dr. Kazys Sivickis, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas.

Nariai:

1. Prof. dr. Arvydas Povilaitis, Aleksandro Stulginskio universitetas;

2. Doc. dr. Algirdas Radzevičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;

3. Doc. dr. Rytis Skominas, Aleksandro Stulginskio universitetas;

4. Mag. Jonas Varkalys, UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas.

Mokslinis vadovas doc. dr. Vilda Grybauskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc. dr. Stefanija Misevičienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius Prof. dr. Arvydas Povilaitis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas doc. dr. Petras Milius, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

TURINYS

SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 4

SUMMARY .............................................................................................................................................. 5

TERMINŲ ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS ......................................................................................... 6

ĮVADAS .................................................................................................................................................... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 8

1.1. Dirvožemio drėgmę reguliuojantys priedai ................................................................................ 8

1.1.1. Mulčiai ir jų naudojimas ......................................................................................................... 9

1.1.2. Bio priedai ir jų naudojimas žemės ūkyje ............................................................................. 11

1.1.3. Hidrogelių naudojimas žemės ūkyje ..................................................................................... 16

2. TYRIMŲ METODIKA ................................................................................................................... 22

2.1. Tyrimo objektas ...................................................................................................................... 22

2.2. Bandymo, tyrimo vieta ........................................................................................................... 22

2.3. Atlikti stebėjimai, analizės ir metodai .................................................................................... 22

3. REZULTATAI ................................................................................................................................ 25

3.1. Biologinių priedų tyrimas laboratorijos sąlygomis .................................................................. 33

3.2. Drėgmės išgaravimo skiačiavimas laboratorijos sąlygomis .................................................... 32

3.3. Biologinių priedų ir hidrogelio ekonominis įvertinimas .......................................................... 30

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 35

LITERATŪRA ........................................................................................................................................ 36

4

SANTRAUKA

Alternatyvių priemonių ir įvairių metodų drėgmės sulaikymui žemės ūkyje svarba tik

didėja. Klimato kaitos tendencijos ir vandens išteklių mažėjimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Biologiniai priedai, tokie kaip: agroperlitas, vermikulitas, universalios hidrogranulės ir hidrogelis

stockosorb®

pasižymi puikiomis vandens absorbcinėmis savybėmis, jie gali savyje sulaikyti ar

sukaupti šimtus kartų daugiau vandens nei patys sveria, tai gali būti 400 - 1500 g vandens 1 sauso

priedo gramui.

Šiame darbe nagrinėti 3 biopriedų ir 1 hidrogelio savybė sulaikyti dirvožemyje vandenį.

Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmuoju etapu tyrimas vykdytas laboratorijos sąlygomis, antruoju

– pasinaudota klimatine spinta, esančia vandens cheminių tyrimų laboratorijoje. Intensyviausias

dirvožemio drėgmės svorio pokytis vyksta dirvožemyje sumaišytam su hidrogranulėmis

stockosorb®, tačiau būtent šis priedas sukaupia savyje didžiausią drėgmės kiekį.

Esant pastoviai 20 °C temperatūrai, dirvožemio drėgmės pokytis stabilizuojasi po 8 parų ir

mažėja vidutiniškai po 10 cm3. Svėrimas stabdomas, kai dirvožemio drėgmės pokytis

nebefiksuojamas, po 15 parų. Kontroliniame variante dirvožemio drėgmės pokytis stabdomas po 7

parų.

Atlikus laboratorinius tyrimus su stockosorb®, agroperlitu, vermikulitu ir universaliomis

hidrogranulėsmis nustatyta, jog esant vidutinei patalpos temperatūrai 17 °C dirvožemio drėgmės

pokytis, mažėja po 3 – 4 cm3, 7 parų laikotarpyje, vėliau dirvožemio drėgmės pokytis fiksuojamas

intensyvesnis ir pakyla iki 11 - 16 cm3, tuomet priedai atiduoda didesnį kiekį sukaupto vandens ir

dirvožemio drėgmės svorio pokyčio procesas normalizuojasi.

Palyginus tyrinėtų priedų rinkos kainas Lietuvoje ir Europoje, įvertinti ir nustatyti esminiai

kainų skirtumai. Lietuvoje 100 kg g stockosorb® priedo, kainuotų 1135,00 Eurų, o Europoje 100

kg kainuoja 21,50 % pigiau. Nustatyta, kad vermikulitas 98,70 %, o agroperlitas brangesnis 96,03

%. Vandenį sugeriančios universalios hidrogranulės brangesnės 67,26 %. Galime teigti, kad

hidrogelis stockosorb®

yra ekonomiškai naudingesnis, lyginat priedų kiekio ir kainos skirtumą.

Pagrindiniai žodžiai: dirvožemio drėgmė, hidrogelis, bio priedai.

5

SUMMARY

In agriculture the importance of alternative measures and the various methods to hold

moisture is increasing. Trends in climate change and water resource depletion also trends play an

important role. Biological additives, such as: agroperlite, vermiculite, universal hydrogranules and

stockosorb® hydrogel have excellent water absorbtion properties, they may trint hold or accumulate

hundreds of times more water than their own weight, it may be 400-1500 g water per gram of dry

additive.

This work examines the feature of water retention in the soil of 3 bio-additives. Study was

carried out in two stages. In the first phase the study was conducted under laboratory conditions, in

the second – a climatic cabinet was used, which is in the water chemical research laboratory a

climatic cabinet was used, which is in the water chemical research laboratory. Ar the most intense

soil moisture change takes place from soil mixed with hydrogel stockosorb®, but it is this additive

that is able to contain the highest amount of moisture.

At a Constant temperature of 20 °C The soil moisture variation stabilizes after 8 days and

declines on average by 10 m3. Weighing weighing is suspended when the soil moisture variation

change is not recorded, after 15 days. In a control treatment, soil moisture change is suspended

after 7 days. It saves us time and resources.

As a result of laboratory tests with agroperlite, stockosorb®, vermikulite and Universal

hydro granules It was found that at the average room temperature (17 °C) the change in soil

moisture is declining by 3 – 4 cm3 within the 7 day period, later the change in soil moisture

becomes more intense and increases to 11-16 cm3 , then the additives release a bigger amount of

accummulated water and the process of soil moisture weight change normalizes.

A comparison of the market prices of additives in Lithuania and Europe, Revealed

significant price differences. In Lithuania 100 kg of stockosorb additive costs 1135,00 Euros, while

in Europe 100 kg is 21,50% cheaper. It was found vermiculite and agroperlite is 96.03% more

expensive. The water - absorbing universal hydro granules are 67,26 % more expensive. We can

claim that hydrogel stockosorb®

is economically more useful in relation to the amount of the

additive and the price difference.

Keywords: soil moisture, hydrogel, bio-additives.

6

TERMINŲ ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS

Hidrogelis (kartais vadinamas akvageliu) paprastai yra vandenyje

netirpių polimero grandinių tinklas, kurio tarpai užpildyti vandeniu. 99 % hidrogelio masės gali

sudaryti vanduo. Polimerai gali būti natūralūs ar sintetiniai. Dėl didelio vandens kiekio hidrogeliai

pasižymi ir stangrumu bei lankstumu.

Mulčias – natūralios organinės ir sintetinės medžiagos, naudojamos dirvos paviršiui dengti,

siekiant išsaugoti drėgmę, palaikyti šilumą, padidinti derlingumą, sustabdyti piktžolių augimą,

mažinti eroziją arba dėl estetinių priežasčių.

Dirvožemio drėgmė – , tai vandens kiekis dirvožemyje, išreikštas absoliučiai sauso

dirvožemio masės bei tūrio procentais.

Mulčiavimas – dirvos paviršiaus pridengimas įvairiomis medžiagomis: durpėmis,

puvenomis,

Agroperlitas – pagreitina dygimą, skatina šaknų formavimąsi ir augimą, mažina augalų

patiriamą šoką ir žalą persodinimo metu, yra sterilus. Pagreitina šaknijimąsi, mažina šaknų nykimo

riziką ir sukuria optimalų oro/vandens balansą. Pagerina dirvos struktūrą (atpalaiduoja, ventiliuoja),

apsaugo nuo paviršiaus inkrustacijos ir skatina sėklos dygimą. Naudojimas 1:1.

Vermikulitas – sulaiko vandenį ir maistines medžiagas dirvožemyje, ir palaiko tolimesnį

augalų, išdaigintų iš sėklų, augimą vėlesnėse stadijose po išdygimo.

Universalios hidrogranulės – augimo stimuliatorius, skatinantis šaknų augimą ir lapijos

vystimąsi. Vandenį sugeriantys polimerai didina dirvos sugebėjimą fiksuoti vandenį ir trąšas, daug

kartų sugerdami ir atiduodami vandenį padeda augalams sausros periodais. Granulių sudėtyje

esančios ilgo veikimo trąšos (N; P2O5; K2O) aprūpina augalus maitinimo medžiagomis keletą

mėnesių.

Hidrogelis - stockosorb® – tinka visų tipų augalams, mažina drėkinimo ir tręšimo dažnį,

sustiprina šaknies augimą, užtikriną augalo išlikimą pasodinus, turi ilgalaikį efektą. Naudojant

3 g granulių 1 litrui žemių, 30–50% padidėja augalui prieinamo vandens kiekis.

SI – tarptautinė matavimo vienetų sistema.

7

ĮVADAS

Alternatyvių priemonių ir įvairių metodų drėgmės sulaikymui žemės ūkyje svarba tik

didėja. Klimato kaitos tendencijos, vandens išteklių mažėjimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Įvairūs biologiniai priedai gali turėti didelę svarbą tuose regionuose, kur drėgmės ištekliai riboti,

kur drėkinimui naudojamo vandens kiekio nepakanka, kur fiksuojami staigūs klimato svyravimai ir

atskirais vegetacijos laikotarpiais fiksuojamas drėgmės trūkumas šaknų zonoje. Biologiniai priedai

pasižymi puikiomis vandens absorbcinėmis savybėmis, jie gali savyje sulaikyti ar sukaupti šimtus

kartų daugiau vandens nei patys sveria, sumažina laistymo dažnumą, skatina augalų prigijimą po

persodinimo, saugo sumedėjusių augalų šaknis nuo išdžiūvimo, skatina sėklų sudygimą. Tai gali

būti 400 -1500 g vandens 1 sauso priedo gramui. Taip sulaikytas vanduo tampa mini drėgmės

rezervuaru dirvožemyje, kurį augalas gali pasisavinti drėgmės trūkumo laikotarpiu bei saugo

viršutinį dirvos sluoksnį nuo vandens ir vėjo erozijos. Priedai pradėti plačiai tyrinėti augalų

auginimo uždara šaknų sistema srityje. Nustatyta, kad šie priedai tiesiogiai veikia paviršinio

vandens infiltracijos normas, dirvos struktūrą, tankumą, dirvožemio granuliometrinę sudėtį,

dirvožemio struktūros stabilumą. Nustatyta garavimo mažėjimo tendencija jei dirvožemyje yra

įterpiami šie priedai.

Biologinės sudėties priedams kaip atsvarą, chemijos pramonė išrado hidrogelius, kurie gali

būti skirstomi į tris pagrindines klases: gamtiniai polimerai, pusiau sintetiniai ir sintetiniai

polimerai.

Darbo aktualumas: atskirais vegetacijos laikotarpiais trūkstant drėgmės šaknų zonoje,

atsirado būtinybė ištirti įvairius biopriedus, kurie sulaiko dirvožemyje drėgmę. Alternatyvių

priemonių ir įvairių metodų drėgmės sulaikymui žemės ūkyje svarba tik didėja .

Darbo naujumas: darbe nauja tai, kad pirmą kartą ištirta įvairių priedų įtaka dirvožemio

drėgmei Lietuvos sąlygomis.

Darbo teorinė ir praktinė reikšmė: gauti rezultatai padės daržovių augintojams panaudoti

tinkamiausius biologinius priedus.

Darbo tikslas: ištirti mineralinio dirvožemio drėgmės pokytį, naudojant įvairius, žemės

ūkyje taikomus biologinius priedus.

Darbo uždaviniai: įvertinti biopriedų įtaką dirvožemio drėgmės pokyčiui laboratorijos

sąlygomis, esant skirtingoms patalpos temperatūroms.

Darbą sudaro, įvadas, literatūros apžvalga, tyrimų metodika, rezultatai ir jų poskyriai,

išvados, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 42 puslapiai, jame yra 6 lentelės ir 17

paveikslų. Bibliografinį aprašą sudaro 46 šaltiniai.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dirvožemio drėgmę reguliuojantys priedai

Vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių augalų augimą - dirvožemio drėgmė.

Dirvožemio vanduo ne tik dalyvauja organinės medžiagos kūrime, bet pasitarnauja kaip tirpalas

maisto medžiagų pernešimui iš dirvožemio į augalų šaknis. Drėgmė, kur ji bebūtų, dirvoje ar

augale, visada juda iš didesnio drėgmės potencialo zonos į mažesnio potencialo zoną (Ruseckas,

2002).

Augalai kaip ir kiti gyvi organizmai, negali egzistuoti be vandens. Vandens yra kiekvienoje

ląstelėje ir jos sudėtinėje dalyje – be jo negali vykti gyvybiniai procesai. Daugeliui biocheminių

reakcijų vanduo yra būtinas kaip cheminis junginys ir be jo šios reakcijos negali vykti. Tai

pirmiausia hidrolizės – junginių skaidymo, dalyvaujant vandeniui, reakcijos. Dauguma vandens

molekulių dėl absorbcinių savybių ląstelėje ir kitų ląstelėje esančių dalelių yra labai orientuotos,

todėl neigiamoje temperatūroje nesušąla į ledą. Tik prisisiurbusios šaknys ir antžeminės augalo

dalys gali būti standžios, elastingos, skverbtis į dirvožemį, atlaikyti vėjo pūtimą ir kitokius fizinius

veiksnius. Tik prisotinti vandens šaknų ir lapų audiniai turi didesnį paviršių, todėl gali daugiau

įsisiurbti vandens ir mineralinių druskų, sugerti daugiau šviesos energijos (Borusas, Šlapkauskas,

1986).

Pagrindinis augalų aprūpinimo vandeniu šaltinis yra atmosferiniai krituliai. Lietuvos

teritorijoje per metus iškrinta 600 – 550 mm kritulių. Daugiausia jų būna Žemaičių aukštumoje iki

830 mm, mažiausia iki 550 mm – Šiaurės Lietuvoje, Mūšos baseine. Dėl netolygaus kritulių

pasiskirstymo dažnai drėgmės būna arba per daug, arba per mažai. Pasak grupės mokslininkų

(Dirsė ir kt., 2000), “Sausuoju laiku augalai naudoja ir dirvožemyje esančią produktyvią drėgmę,

mūsų tyrimų duomenimis, daugiausia iš paviršinio 0 – 50 cm dirvožemio sluoksnio”.

Didžiausias drėgmingumo koeficientas yra Žemaitijos aukštumų bei Pajūrio zonoje,

mažiausias – pietryčių Lietuvoje. Žemaitijos aukštumose iškrinta daugiau kritulių, mažesnis

garingumas, todėl augalai geriau aprūpinami vandeniu, negu pietryčių Lietuvoje, kur daug geresnės

garavimo sąlygos (aukštesnė oro temperatūra, didesnis oro drėgmės deficitas).

Mulčias padeda išsaugoti drėgmę dirvoje, mažina jos išgaravimą, apsaugo nuo plutos

susidarymo dirvos paviršiuje, palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą, stabdo piktžolių augimą,

papildo augalų maisto medžiagų atsargas, aprūpina mikroorganizmus maisto medžiagomis, turi

teigiamos įtakos fizikinėms savybėms.

9

1.1.1. Mulčiai ir jų naudojimas

Mulčiavimas – dirvos paviršiaus pridengimas įvairiomis medžiagomis: durpėmis,

pjuvenomis, šiaudais, skaidria arba juoda ūkine plėvele ir kt.

Mulčiuotame pasėlyje neauga piktžolės, nes jos neprasiskverbia per storą mulčio sluoksnį.

Tokios dirvos nereikia purenti, mažiau prarandama drėgmės. Dirva geriau įšyla, naktį mažiau

atvėsta, augančios daržovės pasisavina daugiau maisto medžiagų. Mulčiuojant durpėmis arba

pjuvenomis, padaugėja anglies dioksido ore, daržovės geriau auga ir gaunamas ankstyvesnis ir

didesnis derlius.

Mulčiuojami priesmėliai ir priemoliai. Sunkių drėgnų molių mulčiuoti nepatariama, nes

tokia mulčiuota dirva tampa dar drėgnesnė, ir derlius joje užauga mažesnis. Reikia mulčiuoti prieš

žiemą sėtas daržoves. Mulčio tipo parinkimas priklauso nuo to, kokiam tikslui ir kuriam laikui jo

reikia. Kuo ilgesniam laikui reikalingas mulčias tuo storesnį jo sluoksnį reikia pilti. Patartina

dažniau barstyti (5–7 cm) mulčio sluoksnį. Taip jis greitai nepus, o mikroorganizmai nuolat gaus

maisto.

Kaip buvo minėta, mulčiui tinka daržo liekanos, nupjauta vejos žolė, specialiai užauginta

žieminių rugių žalioji masė, šiaudai, durpės, ne visiškai suiręs kompostas, net piktžolės (be sėklų)

(1.1. lentelė).

1.1 lentelė. Mulčias ir jo naudingumas (Daržo..., 2014)

Mulčias Mulčiavimo būdas Tiesioginė nauda

Susmulkinta žolė

10–15cm storio ištisiniu

sluoksniu.

Gerina dirvožemio struktūrą, sulaiko drėgmę,

reguliuoja dirvožemio temperatūrą.

Susmulkinti lapai Pavasarį 10–15cm storio ištisiniu

sluoksniu.

Slopina piktžoles, reguliuoja dirvos

temperatūrą, gerina jos struktūrą.

Medžio žievė Susmulkinta ir kompostuota

barstoma apie uogakrūmius ar

medelius.

Sulaiko drėgmę, slopina piktžolių augimą.

Šiaudai, šienas Uždengiama 10–15 cm storio

sluoksniu.

Gerina dirvos struktūrą, stelbia piktžoles,

palaiko pastovią temperatūrą, sulaiko

drėgmę.

Popierius, laikraščiai Barstoma apie augalus,

tarplysviuose.

Slopina piktžoles, gerina struktūrą, sulaiko

drėgmę.

10

Dirvos mulčiavimas – nuo seno daržininkystėje naudojamas agrotechninis metodas,

trukdantis veistis piktžolėms, saugantis dirvą nuo išdžiūvimo ir šalnų, o kartu papuošiantis gėlyną

ir alpinariumą.

Pagal cheminę sudėtį mulčiai skirstomi į du tipus: organinius ir neorganinius. Kaip

organinis mulčias naudojamos darbo atliekos, neturinčios sėklų piktžolės, daržovių likučiai,

pavytusi nupjauta žolė, ne visiškai suiręs kompostas. Galima nusipirkti naujoviško žievių komposto

(Danilčenko, 2000). Neorganinis mulčias – tai smėlis, skalda, žvyras, keramzitas, nugludinti

akmenys, plėvelė. Organinis mulčias – tai organinių medžiagų sluoksnis, užklojamas ant dirvos

aplink augalus kaip papildoma priemonė dirvožemiui tręšti. Organiniam mulčiui tinka: kompostas,

perpuvęs kraikinis mėšlas, dvejų metų ar senesnės medienos pjuvenos, žievės, samanos, pušų

spygliai, suvytusi žolė, neturinčių sėklų piktžolės, šiaudai.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja medienos mulčias. Tai gera organinė trąša augalams

organinėje žemdirbystėje. Medienos drožlės, pjuvenos, smulkinta medžio žievė yra geras mulčias

soduose, daržuose, nes jį lengva paskleisti ir jis geriau ir ilgiau išsilaiko dirvoje, lyginant su kitomis

organinėmis medžiagomis. Šis mulčas taip pat praturtina dirvą organinėmis medžiagomis,

išsaugojamas dirvos derlingumas. Mediena gali būti naudojama soduose takeliams dengti (Leholm,

1998) ir netgi mulčiuoti žemės ūkio augalų pasėliams (Gruber et al., 2008).

Šviežios pjuvenos mulčiui netinka. Jos pirmiausia palaikomos krūvose, pridedama kalkių ir

šlapalo (karbomido) ar salietros, vėliau supilamos į kompostą. Galima pjuvenas apibarstyti

kalkėmis, sulaistyti srutomis, perkasti ir laikyti tol, kol pasidaro tamsiai rudos.

Smulkintas ar kompostuotas medžio žievės mulčias, barstomas apie uogakrūmius ar

medelius, slopina piktžolių augimą ir sulaiko drėgmę. Spygliai, žievė, rūgščios durpės dirvožemį

rūgština, o skalda ir žvyras, kuris tinka alpinariumams ir kur dažnai sodinami šarminę terpę

mėgstantys augalai, jį kalkina.

Polietileninė plėvelė (juoda, poliamidinė) arba kitaip plastiko paklotas yra labai populiari

medžiaga mulčiuojant daržoves ar medelius soduose, nes ši medžiaga, efektyviai stabdo piktžolių

dygimą. Daržininkystėje plėvelė naudojama mulčiavimui – tarpueilius pridengti, dezinfekuojamai

kompostinei žemei uždengti ir kt. Ji pasižymi geru saulės spindulių pralaidumu, geru dirvos

šildymu, drėgmės sulaikymu ir eksplotacinėmis savybėmis. Storesnis plastikas gali būti

naudojamas kelis kartus. Tačiau plastikas yra brangus, negražus, nenaudingas dirvai, gali nusverti

ir nulaužti augalus. Ritininiu mulčiu (plėvelė, plastmasine paklode) apdengus dirvą, slopinamos

piktžolės (Karklelienė, Deimantavičienė, 2006).

11

Dirvos paviršiaus mulčiavimui naudojama ne tik natūralios organinės medžiagos, bet ir

sintetinės – pvz., polietileninė plėvelė (juoda, poliamidinė). Neorganinės kilmės mulčias – tai

žvyras, akmenukai, mulčio popierius, stiklo vata ir kt.

Mulčiavimas akmenimis ar žvyru didina dirvos temperatūrą (tai pratęsia augimo laikotarpį),

saugo drėgmės išgaravimą iš dirvos, mažina dirvos eroziją ir dėl to didėja žemės ūkio augalų

biomasė ir derlius (Lightfoot, Eddy, 1994). Smėlis ir žvyras padidina dirvožemio šilumą po šaltos

nakties ir sumažina naktinių šalnų riziką. Smėlio mulčiai turi įtakos ir didesnį derlių.

Dirvos paviršių mulčiuojant popieriumi, žūva po juo trumpaamžių piktžolių daigai, ilgiau

palaikius - sunyksta arba susilpninamos daugiametės piktžolės. Mulčiuojama trejopai: padengiamas

visas dirvos paviršius, padengiami tarpueiliai arba pačios eilutės. Apie augalus, tarp lysvių

barstomas popierius, laikraščiai ne tik slopina piktžoles, bet ir gerina struktūrą, sulaiko drėgmę.

Tačiau popieriaus mulčias nėra toks atsparus mechaniniam ir cheminiam poveikiui kaip sintetinės

plėvelės (Karklelienė, Deimantavičienė, 2006).

Naudojant kaip mulčią sintetinę plėvelę, būtina stipriai ją įspausti į dirvą, kad dygstant

daugiametėms piktžolėms, ji nebūtų suardyta. Mulčiuojant stiklo vata, ji yra įterpiama apilnk

augalą. Tai geras mulčias, mažinantis piktžolių dygimą (Leholm, 1998).

Mulčiui naudojama guma dirvoje nesuyra, ir svarbiausia, jos nereikia keisti taip, kaip

organinės medžiagos ar plėvelės (Relf, Tech, 2001).

1.1.2. Bio priedai ir jų naudojimas žemės ūkyje

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo, Sodininkystės ir daržininkystės instituto

specialistė, dr. Julė Jankauskienė, pataria, jog substratas daigų auginimui turi būti tinkamo

rūgštumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Daigų auginimui geriausiai tinka

aukštutinio tipo durpės. Daržovių daigų auginimui geriausia naudoti jau paruoštus durpių substratus

(specializuotus arba universalius), t.y. nurūgštintus, su trąšomis. Specialistės teigimu geriausi

substratai yra tie, kurie parduodami specializuotose parduotuvėse. Tiesa, substratų kokybė

priklauso nuo durpės, o dar geriau, kai į ją dedama bio priedų, nes organinės durpės greitai

atiduoda drėgmę (Jankauskienė, 2014). Klimato kaitos tendencijos, vandens išteklių mažėjimas taip

pat vaidina svarbų vaidmenį. Įvairūs biologiniai priedai gali turėti didelę svarbą tuose regionuose,

kur drėgmės ištekliai riboti, kur drėkinimui naudojamo vandens kiekio nepakanka, kur fiksuojami

staigūs klimato svyravimai ir atskirais vegetacijos laikotarpiais fiksuojamas drėgmės trūkumas

šaknų zonoje (Luo et al., 2011).

12

Biologiniai priedai pasižymi puikiomis vandens absorbcinėmis savybėmis, jie gali savyje

sulaikyti ar sukaupti šimtus kartų daugiau vandens nei patys sveria, sumažina laistymo dažnumą,

skatina augalų prigijimą po persodinimo, saugo sumedėjusių augalų šaknis nuo išdžiūvimo, skatina

sėklų sudygimą (Agaba et al., 2011). Kaip teigia (Bowman, Evans, 1991) tai gali būti 400-1500 g

vandens 1 sauso priedo gramui.

Nustatyta, kad šie priedai tiesiogiai veikia paviršinio vandens infiltracijos normas, dirvos

struktūrą, tankumą, dirvožemio granuliometrinę sudėtį, dirvožemio struktūros stabilumą. Autoriai

(Helalia, Letey, 1989) patvirtino autorių (Teyel, Ei-hady, 1981; Orikiriza et al., 2013) nustatytą

garavimo mažėjimo tendenciją, jei dirvožemyje yra įterpiami šie priedai.

Agroperlitas pagerina dirvos struktūrą (atpalaiduoja, ventiliuoja), apsaugo nuo paviršiaus

inkrustacijos ir skatina sėklos išlindimą, saugo nuo išdžiūvimo. Patarima 25% agroperlito įterpti į

5-10 cm gylį. Agroperlitą siūloma naudoti, jei norima pagerinti sunkaus dirvožemio arba

bendrosios žemės ūkio paskirties drenažą (Agroperlitas, 2014).

Vermikulitas, mineralas, hidratuotas magnio aliumosilikatas, pasižymintis labai kintama ir

sudėtinga chemine sudėtimi. Kristalizuojasi monoklininėje (kristalografinėje) sistemoje,

dažniausiai įgauna žvyninės koncentracijos pavidalą. Spalva – geltonai auksinė, ruda, alyvinė. Yra

dūlėjimo produktas žėrutis (flogopitas arba biotitas). Daugiausia yra išgaunamas JAV, Afrikoje

(Pietų Afrikoje ir Madagaskare), Australijoje, Azijoje (Kinijoje). Lenkijoje jį galima rasti

Žemutinės Silezijos rajonuose, tačiau labai mažais, eksploatavimui netinkamais, kiekiais (Kas...,

2013).

Vermikulitui yra būdingas apimties padidėjimas (net 30 kartų), kai jis yra apdorojamas

aukšta temperatūra. Tokio proceso metu yra gaunamas pūstasis vermikulitas. Vermikulitas,

būdamas eksfoliacinės (išplėstos/išpūstos) formos, yra lengvas, nedegus, spūdus, labai

absorbuojantis, nereaguojantis ir gali turėti didelį gebėjimą mainyti katijonus.

Pūstasis vermikulitas yra geras garso ir šilumos izoliatorius (nedegus), kuris gali būti

naudojamas, kai temperatūra siekia nuo -200 °C iki +1200 °C. Pūstasis vermikulitas yra

naudojamas daugelyje sričių, tarp jų ir:

statybose - kaip medžiaga izoliacinių medžiagų gamybai (priešgaisrinės saugos ir garso),

užpildymas ir lengvųjų betonų gamybos izoliatorius;

pramonėje - visur, kur yra reikalinga aukštos arba žemos temperatūros gamybos procesų

izoliacija;

sodininkystėje (kaip daugialypės terpės papildas, pagerinantis vandens ir oro santykius ir

katijonų laikiklis);

gyvulininkystėje – pašarų priedas (vitaminų ir mineralų papildas).

13

Kaip teigia Alexander Piperski (2012 m.), agroperlitas yra vienas iš pagrindinių produktų,

kuris naudojamas kaip dirvožemio pakaitalas, kad augalai stabiliai augtų, pagreitintų dygimą,

skatintų šaknų formavimąsi ir augimą, o tai apsaugo augalus nuo išdžiūvimo ir sumažina

temperatūros šoką. Be to, perlitas taip pat skatina šaknų vystymąsi. Kitas privalumas yra tai, kad

perlitą galima panaudoti pakartotinai 5-10 kartų. Taip pat tai pigi auginimo terpė, palyginti su

kitomis auginimo terpėmis, naudojant šiam tikslui.

Pirmiausia, dirvožemio priedas padidina vėdinimą ir nusausina dirvožemį, o jo natūralus

gebėjimas sugerti skystį tampa pagrindiniu privalumu, leidžiančiu jį naudoti 3 - 4 ciklus. Šio priedo

dalelių dydis leidžia augalui augti greičiau. “Termika AD” atstovas teigia (Piperski, 2012), kad gali

užtikrinti produktų kokybę, gali garantuoti įvairiais sertifikatais ir ISO 9001 kokybės vadybos

sistemos standartu, kuris yra pagrindinis kokybės vadybos sistemos standartas, pagal kurį vyksta

sistemos vertinimas ir sertifikavimas (Intelektualių..., 2014).

Pasaulyje perlito gamyba padidėjo 3,4 % ir sudarė 2660000 tonų. Kinija sudarė šiek tiek

daugiau nei 27 % viso pasaulio perlito gamybos apimties ir buvo dominuojanti perlito gamintoja.

Graikija, JAV ir Turkija vermikulito pagamino 603 milijonų tonų ir pakilo 2,9 %. Pietų Afrikos

Respublikos vermikulito gamintojai sudaro 33,7 % viso pasaulio vermikulito gamybos. Šalių

kompanijos užsiima ir eksporto veikla. Jų bendri pardavimai sudarė 181000 tonų 2010 metais,

padidėjo iki 21000 tonų per metus.

1.1 pav. Eksporto ir importo dinamika perlito ir vermikulito Pietų Afrikoje 2005-2010

metais, t (China South Africa, 2012)

Pietų Afrikos Respublika gauna šiek tiek perlito ir vermikulito iš užsienio kasmet, perlito ir

vermikulito importas sudarė 13400 tonų, o tai 3000 tonų padidėjo.

14

1.2 pav. Vermikulito gamybos struktūra pasaulyje 2011 m. (China…, 2012)

Pietų Afrika, Kinija ir JAV, buvo didžiausi vermikulito gamintojai 2011 m. produkcija

sudarė 430 tūkstančių tonų.

Azija, tikisi būti pagrindinė tiekianti perlito ir vermikulito produkciją per ateinančius

kelerius metus, atsižvelgiant į vartotojų statybos sektorių Europoje ir JAV.

Pagrindinis vermikulito naudojimas yra žemės ūkis, apželdinimo, lengvojo betono užpildai

(China…, 2012).

Pasaulyje iš perlito ir vermikulito gamybos tikimąsi, kad stabilus augimas artimiausiais

metais viršys 305 milijonų tonų ir 679 milijonų tonų, atitinkamai (Perlite…, 2014).

Agroperlitas – tinkamiausias sėkloms daiginti. Agroperlitas – purus, lengvas, neturi

patogeninės mikrofloros. Kol kas dėl informacijos stokos agroperlitas Lietuvoje dar retai

naudojami. Skirtingai nei durpių substratai, agroperlitas lengvai sudrėksta. Nesvarbu, kokio

sausumo būtų, jų paviršiuje nesusidaro kieta plutelė. Agroperlitas nesukietėja, jie gerai sulaiko

vandenį. Agroperlitą, galima tręšti mineralinėmis, organinėmis bei mikrobiologinėmis trąšomis.

Naudojant agroperlitą, daigai suformuoja neįprastai plačią šaknų sistemą, todėl lengvai

pakelia persodinimą į atskirus vazonėlius arba tiesiai į gruntą. Pasodinti naujoje vietoje augalai

labai greitai pradeda sparčiai augti.

Agroperlitas apsaugo augalus nuo temperatūros svyravimų visą parą, nes turi mažą elektrinį

laidumą. Gali būti naudojami net iki 6 metų kaip dirvožemio pakaitalas, nes jie yra sterilūs,

pagreitina augimą (Turskis, 2014).

Kokybiško priedo gamintojai įspėja nenaudoti:

mišraus, nesijoto agroperlito ar agrovermikulito;

smulkesnės nei 1,5 mm frakcijos agroperlito ar agrovermikulito, nes grūdeliai sulimpa ir

daigeliams sunkiau išdygti;

15

stambesnės nei 2 mm frakcijos agroperlito ar agrovermikulito, nes tokie grūdeliai bus daug

sunkesni ir didesni už sėklas, todėl joms bus sunku dygti.

Geriausia naudoti 1,5 - 2 mm sijotą agroperlitą ir 2 mm agrovermikulitą.

Agroperlitas yra baltas vulkaninio stiklo ir silicio dioksido darinys. Agrovermikulitas yra

aliuminio silikatas – molio medžiaga, suformuota atmosferos ar hidroterminiu būdu. Agroperlitas

yra baltas putlus kaip kukurūrų spragėsiai. Agrovermikulitas yra tamsesnės spalvos ir primena

žėrutį. Pirmasis padeda vėdinti ir gerinti dirvožemio drenažą, antrasis palaiko drėgmę.

Praktikoje gali būti naudojamos ir vandenį sugeriančios universalios hidrogranulės.

Granulių sudėtyje yra virš dvidešimties medžiagų, skatinančių augalų augimą. Augimo

stimuliatoriai skatina šaknų formavimąsi ir lapijos vystimąsi. Vandenį sugeriantys polimerai didina

dirvos sugebėjimą fiksuoti vandenį ir trąšas, daug kartų sugerdami ir atiduodami vandenį, padeda

augalams sausros periodais. Granulių sudėtyje esančios ilgo veikimo trąšos (N; P2O5; K2O)

aprūpina augalus maitinimo medžiagomis keletą mėnesių. Ruošiant substratą augalų auginimui,

sumaišome 60 g hidrogranulių su 10 l substrato, pasodinus augalus gausiai paliejama, kad

polimerai prisigertų vandens (Hidrogranulės, 2014).

1.2 lentelė. Agroperlito charakteristikos (Agroperlitas, 2014)

Agroperlitas apie 0,3-0,6 mm Ø vandens sulaikymui , ventiliavimui

– sausas: 80-100 kg/m3

– drėgnas: 400-600 kg/m3

pH vertė: 6-7

λL 0,04W/Mk

Vandens sugeriamumas: apie 50 proc. pagal

tūrį

Analizė:

SiO2 65-80 proc.

AIO3 12-16 proc.

Na2 3-5 proc.

K2O 0-2 proc.

CaO 0-2 proc.

Fe2O3 1-3 proc.

MgO 0-1 proc.

Sterilus – bekvapis – baltas – atsparus

puvimui, rūgštinis, ekonomiškas

1.3 lentelė. Agroperlito vandens praleidimas esant +20 oC temperatūrai (Agroperlitas, 2014)

Vandens praleidimas prie +20 oC temperatūros, 50-60 proc. santykinio drėgnumo

Sluoksnio gylis 4 cm 10 cm

Reikalingos medžiagos

Vandens rezervuaras

Garavimo trukmė

40 l/m2

20 l/m2

816 val.,

36 d.

100 l/m2

50 l/m2

3480 val., 145 d.

Šio priedo sudėtis tokia:

Vandenį sugeriantys polimerai (1g polimero sugeria 100 g vandens);

Augimo stimuliatoriai;

16

Agroperlitas;

Trąšos: N, P2O5, K2O;

Mikroelementai: MgO, B, Fe, Cu, Mn, Mo, Zn.

Agroperlitas mažina persodinimo šoką ir žalą. Dėka ventiliacijos poveikio ir

kontroliuojamo drėgmės pralaidumo, yra skatinamas smulkių šaknų augimas, o tai apsaugo augalus

nuo išdžiūvimo, sumažina druskų koncentraciją, o taip pat skatina ilgalaikį daugelio trąšų poveikį.

Skatina fotosintezę UV diapazone.

1.1.3. Hidrogelių naudojimas žemės ūkyje

Terminas hidrogeliai ar biologiniai priedai gali būti sutinkami naudingų iškasenų pramonėje

(Emesih et al., 1999; Abd El - Rahim, 2006), medicinoje (Ohkawa et al., 1998; Hopkins, 2011),

atliekų tvarkymo, nuotekų dumblo perdirbimo, kalnakasybos pramonėje (Barvenik, 1994), taip pat

ir žemės ūkyje.

Biologinės sudėties priedams kaip atsvarą, chemijos pramonė išrado hidrogelius, kurie gali

būti skirstomi į tris pagrindines klases: gamtiniai polimerai, pusiau sintetiniai ir sintetiniai

polimerai (Mikkelsen, 1994).

Dauguma žemę dirbančių žmonių – pradedant nuo ūkininkų ir baigiant soduose daržoves

auginančiais miestiečiais – yra ne kartą praradę derlių dėl žalingo sausros ar pernelyg dažno lietaus

poveikio. Perdžiūvę arba permirkę ir maistingųjų medžiagų netekę augalai sukelia tik neigiamas

reakcijas.

Palaikyti augimui tinkamą pusiausvyrą yra sudėtinga. Ypač ekstremaliomis sąlygomis.

Sausros metu daržoves, medelius, veją tenka papildomai laistyti vandeniu. Mokslo pažanga padėjo

spręsti ir šią problemą. Vokietijoje sukurtas hidrogelis “Stockosorb®“gali ilgiau išlaikyti

panaudojamą vandenį dirvožemyje ir sodinimo mišiniuose. Stockosorb® 1 kg priedo sumaišyto su

žemėmis sugeria 150 l vandens (minkšto vandens sugeria iki 400 l/kg). Naudojant 3 g granulių 1

litrui žemių, 30–50 % padidėja augalui prieinamo vandens kiekis, reikia rečiau laistyti, mažiau

naudoti trąšų, padaugėja deguonies šaknų zonoje. Skatinamas šaknų vystymasis ir augalo

prigijimas po persodinimo. Stockosorb® dirvos poriškumą padidina 40,5 %, o dirvos eroziją

sumažina 50 %, nekeičia dirvos pH (Drėgmę..., 2014). Apie produktą:

• Sulaiko drėgmę ir naudingas medžiagas, sumažina dažno laistymo poreikį;

• Palaiko optimalią dirvos aeraciją ir deguonies kiekį šaknų zonoje;

• Sumažina maistinių medžiagų ir trąšų praradimą dėl liūčių ar laistymo;

17

• Stockosorb®

apsaugo augalą nuo perlaistymo ir šaknų puvimo;

• Augalas gauna reikiamą drėgmę karštomis vasaros dienomis;

• 1 kg Stockosorb® granulių sugeria 150 l vandens;

• Skirta gėlėms, sodinukams, vaismedžiams, daržovėms, vejoms auginti;

• Stockosorb®

apsaugo augalą nuo perlaistymo ir šaknų puvimo;

• Gaunamas didesnis įvairių kultūrų derlius ir gausesnis gėlių žydėjimas (Water…, 2014).

Keletas būdų kaip naudoti:

sodinti tiesiai į vandens prisotintas granules (10 g stockosorb® granulių užpilti 800 ml

vandens ir palaukti kol prisisotins).

vandens neprisotintas granules maišyti su žemėmis (10 g stockosorb®

maišyti su 3 – 4 litrais

žemių). Daigams - 10 cm žemės sluoksniui reikia 50 g/m². Vejoms, rožėms 15 cm – 100 g/m².

Sodo augalams ir vazoninėms gėlėms 20 cm - 200 g/m². Medžių, krūmų sodinimui ir

persodinimui - 2 kg/m³. Ant žemės sluoksnio, maišyto su stockosorb®, užpilti 2-4cm žemių be

stockosorb®. Po sodinimo palieti, kad žemėje esančios granulės prisisotintų vandens. (Apie...,

2014).

Hidrogeliai yra itin gerai skysčius sugeriantys polimerai. Po kelerius metus trukusių tyrimų

ir bandymų nustatyta, jog ypač daug naudos galima tikėtis iš vienos rūšies hidrogelio. Sumaišytas

su žeme, jis naudojamas kaip pagalbinė augalų sodinimo priemonė. Šis metodas atveria daug

galimybių sausringų regionų gyventojams.

Vis daugiau ūkininkų įvairiuose pasaulio kampeliuose vargsta mėgindami įdirbti sausą,

visuotinio atšilimo nualintą žemę. Kad pasėliai užaugtų, būtina taikyti pagalbines priemones, todėl

belgų botanikas Willemas Van Cotthemas nusprendė nedelsti ir imtis veiksmų. Remdamasis

ilgamečiais tyrimais, jis sukūrė vadinamąjį sodinimo rinkinį, ši priemonė padeda medžiams ir

kitiems augalams įsišaknyti sausringuose regionuose. Svarbiausias tokio rinkinio komponentas yra

hidrogelis – polimeras, galintis sugerti didelį kiekį vandens, o vėliau lėtai jį atiduoti augalo

šaknims.

Atlikus įvairių bandymų nustatyta, kad šis metodas iš tiesų veiksmingas. Pavyzdžiui,

įrodyta, jog daug daugiau medžių išgyvena, jeigu jiems padedama sulaikyti vandenį. Be to, taikant

šį metodą galima sutaupyti iki pusės laistyti skiriamo vandens.

Sodinimo rinkinyje yra per 20 skirtingų komponentų, jie įterpiami į dirvą toje vietoje, kur

reikia ką nors pasodinti. Hidrogelį sudaro ilgos akrilamido ir akrilo rūgšties molekulių grandinės. Iš

tokių grandinių susidaro poliakrilamido – į grybieną panašios medžiagos, galinčios sugerti daug

vandens. Kai kurie hidrogeliai yra nepaprastai veiksmingi ir gali sugerti iki 500 kartų daugiau

vandens, nei sveria patys (Hochmuth, 2013).

18

Daugelis mažus vaikus auginančių šeimų žino, kas yra hidrogelis, nes ši medžiaga

naudojama sauskelnių gamyboje. Tačiau vandenį dirvoje sulaikantys hidrogeliai yra šiek tiek

kitokie. Jie turi ne tik sukaupti itin retai pasirodantį vandenį, bet ir vėl jį atiduoti augalo šaknims.

Geriausia, jei vanduo atiduodamas lėtai ir augalas jį sugeria per ilgą laiko tarpsnį.

Paprastai daugiau kaip 90 % augalo sudaro vanduo. Be to, augalui nuolat reikia vandens,

kad galėtų augti. Vandenį augalas gauna iš dirvos – drėgmė kaupiasi mažuose tarpeliuose tarp

smėlio ir molio dalelyčių. Jei dirvoje nedaug vandens, paprastai jis būna susimaišęs su dirvos

mineralais.

Todėl sugerdami vandenį iš dirvos augalai susiduria su dviem sunkumais: šaknys turi

pasiekti tą sritį, kurioje yra vandens, ir sugebėti pasiimti vandenį iš mineralų. Tai atlieka smulkios

šaknys su šaknų plaukeliais. Kiekviename šaknies centimetre gali būti per tūkstantį 0,2 – 3

milimetrų ilgio šaknies plaukelių.

Profesorius Willemanas Van Cotthemas (2013 metais) nustatė, kad vadinamajame sodinimo

rinkinyje, skirtame sausringų regionų augalams, turi būti ne tik hidrogelių, bet ir augalų hormonų,

kurie padėtų augalui suformuoti daugiau šaknų bei šaknų plaukelių ir skatintų šaknis įaugti giliau į

dirvą. Šaknims augant, ploni šaknų plaukeliai įsiskverbia į hidrogelį, ir augalas gali siurbti vandenį,

kitu atveju jo neliktų – jis išgaruotų arba nuslūgtų taip giliai, kad augalas negalėtų jo pasiekti. Be

to, augalo hormonai skatina lapų formavimąsi, todėl padidėja augalo biomasė.

Pirmasis bandymas su hidrogeliais buvo atliktas 1983 metais Gento universitete, Belgijoje.

Mokslininkų grupė išbandė įvairius komponentus ir mišinius (2013 metais). Iš pradžių buvo

atliekami tyrimai universiteto laboratorijose, o vėliau – bandymai įvairiuose sausringuose

regionuose.

Patikrintas kiekvienas komponentas. Atlikdami bandymą mokslininkai atidžiai tyrė, kiek

sėklų sudygo, kiek biomasės buvo pagaminta ir kiek vandens buvo sugerta ir išgaravo – ir iš dirvos,

ir iš augalų.

Praktiniai tyrimai buvo atliekami bendradarbiaujant su mokslininkais iš viso pasaulio

universitetų, labai sausringame Sahelio regione Sacharos pietuose. Mokslininkų pasodinti medžiai

ir krūmai įsišaknijo ir atlaikė pirmąjį kritinį laikotarpį, o atliekant bandymus Indijoje iš vieno

augalo gaunamą pomidorų derlių pavyko padidinti nuo 5 iki 8 kilogramų (Hochmuth, 2013).

Belgų mokslininkai ne pirmieji sugalvojo panaudoti sintetines medžiagas vandeniui dirvoje

sulaikyti. Bandymai su hidrogeliais buvo atliekami jau šeštame ir septintame dešimtmečiuose,

tačiau anuometiniai hidrogeliai turėjo ne kokią reputaciją, nes juose buvo toksiškų augalams

medžiagų likučių (Hochmuth, 2013).

19

Vienas hidrogelių naudojimo pavyzdžių yra Jungtinių Tautų finansuojamas erozijos

kontrolės projektas Irane. „Terra Cottem“ gaminami produktai taip pat buvo sėkmingai pritaikyti

pabėgėlių stovyklose sausringuose regionuose. Juos naudodami pabėgėliai galėjo pasisodinti

nedidelių darželių. Taigi šis produktas atskleidė išties didelių galimybių. Hidrogelis buvo

pasitelktas atkuriant nualintą milžinišką kalnakasybos plotą Pietų Korėjoje, užveisiant miškų, taip

pat dreifuojančių smėlynų rajonuose. Hidrogelis padėjo atgaivinti senus pramoninius rajonus ir juos

apželdinti (Pagalba..., 2013).

„Terra Cottem“nuomone, jų produktas gali būti naudingas besivystančiose šalyse ir

sausringuose pasaulio regionuose. Be to, hidrogelio metodas, palyginti su užtvankų statyba ir

drėkinimo projektų įgyvendinimu, yra nebrangus. Sausringų regionų gyventojams šis būdas gali

padėti veiksmingai dirbti sausą ir nualintą žemę.

1.3 pav. Hidrogelis, prisisotinęs vandens (Pagalba…, 2013)

Svarbiausia medžiaga yra pats hidrogelis. Sudrėkintas jis labai išbrinksta. Svarbų vaidmenį

atlieka ir augalo hormonai, skatinantys augalą leisti šaknis ir lapus.

20

1.4 pav. Keli būdai, padedantys augalams prigyti (Pagalba…, 2013)

Mokslininkai kuria metodus, kad padėtų sudaryti palankesnes sąlygas medžiams ir kitiems

augalams sausringuose regionuose. Siūlomos įvairiausios idėjos – nuo genetiškai modifikuotų

pasėlių, galinčių ištverti ilgus sausros laikotarpius, iki silpno elektros lauko arba tam tikrų

inkubatorių sodinukams.

Šiandien nauji sprendimai itin reikalingi, nes dėl klimato kaitos daugelyje vietų žemės

darbai gerokai pasunkėjo. Krituliai vis mažiau prognozuojami, todėl planuoti žemės darbus

sausringuose pasaulio regionuose keblu. Tokiose vietose gyvenantys žmonės taiko tradicinius

metodus, pavyzdžiui, norėdami sulaikyti drėgmę, dengia žemę šiaudais ir augalų liekanomis arba į

paruoštas sodinimo duobes deda komposto, molio ar durpių. Ūkininkai prisitaiko prie nepalankių

sąlygų ir kitais būdais, pavyzdžiui, augina sausrai atsparesnes ir greičiau bręstančias kultūras

(soras)

(Pagalba..., 2013).

Hohenheim universitete organizavo eksperimentą ar stockosorb® turi įtakos naujų augalų

būklę, aktyvina šaknų prigyjimą, skatina greitą augalo augimą (žr. 1.5 pav.).

21

1.5 pav. Augalo prigijimas su priedu stockosorb® (Morhard, 2010)

Rezultatai parodė, kad naudojant stockosorb®

išlikimo galimybė padidėjo ir paskatino

augalą sparčiau vystytis net 59 % (Morhard, 2010).

Taip pat eksperimentas buvo atliktas ir Floridos universitete, Gainesville (JAV). Buvo

tiriamas laistymo dažnumą su stockosorb® priedu (žr. 1.6 pav.).

1.6 pav. Laistymo dažnumas su priedu ir be jo (Lavi, 1992)

Gauti rezultatai parodė, kad priedo stockosorb® naudojimas sumažina laistymo dažnumą iki

50 %, didina infiltracijos greitį, sumažina nuotekų kiekį bei mažina darbo, priežiūros ir drėkinimo

išlaidas (Lavi, 1992).

22

2. TYRIMŲ METODIKA

2.1. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – agroperlitas, vermikulitas, universalios hidrogranulės, hidrogelis –

stockosorb®.

Visi priedai, laikantis gamintojų rekomendacijų, buvo sumaišyti su mineralinio

dirvožemio mišiniu.

2.2. Bandymo, tyrimo vieta

Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmuoju etapu tyrimas vykdytas Laboratorijoje, esant

natūralioms patalpos sąlygoms, antruoju – Pasinaudota vandens cheminių tyrimų laboratorijoje

esančia klimatine spinta, kurioje oro temperatūra yra pastovi. Aleksandro Stulginskio universitete.

2.3. Atlikti stebėjimai, analizės ir metodai

Tyrimo metu buvo vertinama šių priedų savybė sulaikyti vandenį dirvožemyje. Visi priedai,

laikantis gamintojų rekomendacijų, buvo sumaišyti su mineralinio dirvožemio mišiniu ir išpilstyti į

vienodo dydžio indelius. Drėgmės perteklius, drėgmės prisotinimo etape, buvo surenkamas į

lėkšteles.

Laboratorijos sąlygomis, dirvožemio drėgmės kiekis nustatytas svoriniu būdu (žr. 2.1 pav.).

Organinis gruntas, sumaišytas su priedais, buvo pasvertas tyrimo pradžioje, jam esant sausam.

Vėliau, indeliai prisotinti vandeniu iki maksimalaus vandens imlumo ir pradedami sverti kiekvieną

dieną tuo pačiu metu. Kiekvienas matavimas atliekamas trimis pakartojimais. Svėrimas stabdomas,

kai dirvožemio drėgmės pokytis nebefiksuojamas.

Norint nustatyti biopriedų įtaką, buvo tiriamas drėgmės pokytis, taikant suminio išgaravimo

skaičiavimo metodiką, kuomet pagal A. Dirsės (1995) formulę nustatomas suminis išgaravimas,

naudojant sveriamus garintuvus.

Vandens išgaravimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

E = H + m (A1-A2) - N, mm (1)

čia E – suminis išgaravimas, mm;

H – krituliai, mm;

m – liejimo norma;

A1 – A2 garintuvo masės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

23

N – prasisunkęs pro dirvožemio monolitą ir ištekėjęs vandens kiekis, mm.

Mūsų tyrimo atveju, laboratorijoje sveriami indeliai buvo drėkinami, drėkinimo norma m

lygi 200 ml.

2.1 pav. Dirvožemio drėgmės svorio pokyčio tyrimas laboratorijoje, esant natūralioms

patalpos sąlygoms

Patalpos temperatūra fiksuojama kas 24 val. tuo pačiu metu, kuomet fiksuojamas drėgmės

pokytis. Kiekvieno tyrimo etapo pabaigoje, apskaičiuojamas aritmetinis patalpos temperatūros

vidurkis.

24

2.2 pav. Dirvožemio drėgmės svorio pokyčio tyrimas laboratorijos sąlygomis – klimatinėje

spintoje

Kitas tyrimas buvo atliekamas pasinaudojant klimatine spinta, kurioje temperatūra visas 24

val. buvo tolygi +20 °C (2.2 pav.). Klimatinėje spintoje temperatūra palaikoma termostatų ir

ventiliatorių pagalba.

Duomenys apdoroti Excel“ skaičiuokle, remiantis SI matavimo vienetų sistema.

25

3. REZULTATAI

3.1. Biologinių priedų tyrimas laboratorijoje, esant natūralioms patalpos sąlygomis sąlygomis

Atlikus laboratorinius tyrimus su stockosorb®, agroperlitu, vermikulitu ir universaliomis

hidrogranulėsmis nustatyta, jog esant vidutinei patalpos temperatūrai 17 °C dirvožemio drėgmės

pokytis, mažėja po 3 – 4 cm3 7 parų laikotarpyje (3.1. pav.), vėliau dirvožemio drėgmės pokytis

fiksuojamas intensyvesnis ir pakyla iki 11 - 16 cm3, tuomet priedai atiduoda didesnį kiekį sukaupto

vandens ir dirvožemio drėgmės svorio pokyčio procesas normalizuojasi. Intensyviausias

dirvožemio drėgmės pokytis vyksta nuo dirvožemio, sumaišyto su hidrogranulėmis stockosorb®

,

tačiau būtent šis priedas sukaupia savyje didžiausią drėgmės kiekį. Kaip matome iš iš 3.1 grafiko,

kontrolinio varianto dirvožemio drėgmės pokytis nebefiksuojamas po 17 parų, o tiriamų priedų po

29 parų.

Fiksuojamas 2 dienų skirtumas, parodantis jog ūkininkas, naudojantis priedus ir esant

vidutinei 17 °C temperatūrai.

3.1 pav. Dirvožemio drėgmės svorio pokyčio dinamika laboratorijoje, esant

natūraliomis patalpos sąlygoms esant 17 °C temperatūrai

Kaip matyti iš histogramos (3.2 pav.), dažniausiai pasikartojanti drėgmės pokyčio skaitinė

reikšmė, esant 17 °C temperatūrai, yra intervale tarp 2,2 ir 4,5 cm3, naudojant universalias

hidrogranules - 2,9 - 5,2 cm3, o naudojant stockosorb

® priedą - 1,5 - 4,7 cm

3 (3.3 pav.).

17 °C

26

3.2 pav. Biologinio priedo vermikulito rezultatų histograma ir tankio funkcija esant 17 °C

temperatūrai

3.3 pav. Hidrogelio stockosorb® rezultatų histograma ir tankio funkcija esant 17 °C temperatūrai

27

3.4 pav. Agroperlito rezultatų histograma ir tankio funkcija esant 17 °C temperatūrai

Lyginant visų priedų apibendrintus statistinius duomenis tarpusavyje matome, jog vidutinės

drėgmės pokyčio reikšmės dirvožemį maišant su vermikulito priedu yra 6,29 cm3, dirvožemį

maišant su agroperlitu- 6,39 cm3, o su priedu stockosorb

® – 6,92 cm

3. Matome, jog visuose

apžvelgtuose grafikuose 3.2, 3.3 ir 3.4 yra tuščių plotų histogramoje, tai tik parodo, jog visais tirtais

atvejais nebuvo nustatyta pasikartojimo dažnumų tam tikriems drėgmės pokyčio intervalams.

28

3.5 pav. Dirvožemio drėgmės pokyčio dinamika laboratorijoje, esant natūrlioms patalpos

sąlygoms esant 19 °C temperatūrai

Lyginant dirvožemio drėgmės pokyčio dinamiką, esant skirtingoms vidutinėms

temperatūroms, matome, jog esant vidutinei temperatūrai 19 °C dirvožemio drėgmės dinamika

netolygi (3.5 pav.). Tačiau po 7 parų fiksuojamas drėgmės pokyčio sumažėjimas iki 3 cm3, o vėliau

drėgmės pokytis padidėja iki 6 – 8 cm3. Po 22 – 23 parų dirvožemio drėgmės pokytis stabilizuojasi

ir siekia apie 4 cm3.

Esant 19 °C temperatūrai, dirvožemio drėgmės pokytis visuose variantuose siekia 4 - 6 cm3,

variante su vermikulito priedu po 11 parų dirvožemis netenka apie 3 cm3 drėgmės, o variantai su

hidrogranulėmis ir stockosorb®

priedu po 16 parų - 2 cm3 drėgmės. Palyginus kontrolinį variantą su

keturiais priedais matome, kad dirvožemio drėgmės pokytis sustoja po 27 parų ir 13 parų,

skirtumas 14 parų.

19 °C

29

3.6 pav. Dirvožemio drėgmės pokyčio dinamika klimatinėje spintoje esant 20 °C

temperatūrai

3.7 pav. Tiriamų priedų histogramos su normalinio skirstinio funkcijomis esant 20 °C

temperatūrai

30

Tyrimas parodė, jog esant pastoviai 20 °C temperatūrai, tiriamų priedų dirvožemio drėgmės

pokytis pasiskirsto netolygiai. Dažniausiai net 9 kartus drėgmės pokytis fiksuotas tarp 5-10 cm3

intervale priedams agroperlitui ir universalioms hidrogranulėms, o intervale tarp 10-15 cm3

priedams stockosorb®

ir vermikulitui. Klimatinėje spintoje, kur ventiliatorių ir termostatų pagalba

palaikoma pastovi +20 °C temperatūra dirvožemio drėgmės pokytis fiksuojamas iki 9 - ių dienų

(3.6 pav.). Jis kinta nuo 9,91 cm3 iki 38,96 cm

3, kontrolinio varianto dirvožemio drėgmės pokytis

svyruoja nuo 63,00 cm3

iki 25,50 cm3, naudojant vermikulitą didžiausias drėgmės pokytis buvo iki

33,66 cm3. Tačiau po 8 parų drėgmės pokytis stabilizuojasi ir mažėja vidutiniškai po 10 cm

3 per

dieną. Kontroliniame variante esant pastoviai 20 °C temperatūrai dirvožemio drėgmės pokytis

nebefiksuojamas po 7 parų, o variantuose su dirvožemio drėgmę sulaikančiais priedais po 15 parų,

kai tuo tarpu esant 17 °C po - 29 parų, o 19 °C po - 27 parų.

3.2. Drėgmės išgaravimo skaičiavimas laboratorijos sąlygomis

Vandens judėjimas augalu pirmiausia skatinamas transpiracijos (Sperry et all., 2002).

Vanduo juda dirvožemiu iki šaknų zonos, šaknimis kyla į augalą ir, skirtingų slėgių veikiamas,

paskirstomas visame augale. Teigiama, jog intensyviausias augalo vandens pasisavinimas

prasideda 10 cm atstumu nuo šakniaplaukių (Sperry et all., 2002). Vandens pasisavinimo zona

svyruoja priklausomai nuo augalo šaknų augimo intensyvumo ir pobūdžio. Vandens judėjimas

augalu lemiamas šaknų storio, antžeminės dalies masės, augalo amžiaus ir vystymosi fazės,

dirvožemio vandens temperatūros (Kramer, 1983; Aggarwal, 1995). Lietuvos autoriai A. Dirsė, A.

Kusta, A. Stanislovaitytė (1984) suminio išgaravimo nustatymo metodus skiria į tiesioginius ir

netiesioginius. Tiriant suminį išgaravimą tiesiogiai eksperimento metu nustatomas iš ploto vieneto

išgaravusio vandens kiekis. Skaičiuojant netiesioginiu būdu išgaravimui nustatyti naudojamos

formulės, kuriose įvertinami visi suminį išgaravimą įtakojantys veiksniai.

Drėkinimas buvo atliekamas tik vieną kartą – eksperimento pradžioje, vėliau drėkinimo

norma m buvo lygi - 0 ml. Kadangi kritulių H mm laboratorijos sąlygomis užfiksuota nebuvo H

visuomet lygus 0 mm. Nuotėkis N ml visą stebėjimo laikotarpį buvo - 0 ml, todėl mūsų tyrimo

metu išgaravimas laboratorijos sąlygomis yra svorių skirtumas stebėjimo pradžioje ir pabaigoje.

Drėgmės išgaravimo duomenys grafikuose pateikiami mm.

Esant 17 °C temperatūrai per 17 parų laikotarpį iš kontrolinio varianto į aplinką išgaravo

167,8 mm vandens, iš variato su agroperlito priedu - 186,2 mm, iš varianto su universaliomis

hidrogranulėmis -199,74 mm, naudojant priedą stockosorb® –

200,93 mm. Kontroliniame variante

išgaravimas sustojo po 17 stebėjimo paros.

31

Esant 19 °C temperatūrai per tyrimo laikotarpį kontroliniame variante išgaravo 148,6 mm

vandens, esant 20 °C temperatūrai išgaravo 262,71 mm vandens. Lyginant kontrolinį esant 20 °C

temperatūrai išgaravo 114,11 mm daugiau nei esant 19 °C temperatūrai. Taip pat ir esant 17 °C

temperatūrai išgaravo 94,91 mm mažiau nei esant 20 °C temperatūrai.

3.8 pav. Dirvožemio drėgmės išgaravimas laboratorijos sąlygomis esant 17 °C

temperatūrai

Esant 19 °C temperatūrai kontroliniame variante išgaravo 148,6 mm vandens, esant 20 °C

temperatūrai išgaravo 262,71 mm vandens. Matome, jog kylant temperatūrai išgaravimas nuo

indelių su organiniu gruntu yra vidutiniškai po 9,8 mm/parą esant 17 °C temperatūrai, 106

mm/parą esant esant 19 °C temperatūrai ir 32,8 mm esant 20 °C temperatūrai.

32

3.9 pav. Dirvožemio drėgmės išgaravimas laboratorijos sąlygomis esant 19 °C

temperatūrai

3.10 pav. Dirvožemio drėgmės išgaravimas laboratorijos sąlygomis esant 20 °C

temperatūrai

Lyginant išgaravimą tarp variantų su biopriedais nustatyta, jog esant temperatūroms 17 - 19

°C visi tirti variantai išgarina panašų kiekį vandens po 6,06 mm/parą esant 17 °C temperatūrai ir po

50,05 mm/parą esant 19 °C temperatūrai. Vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 20 °C per parą

išgaruoja po 14,5 mm/parą.

33

Vertinat tik priedo stockosorb® išgaravimą esant 20 °C temperatūrai, matome, kad išgaravo

175,86 mm vandens tai 52,42 mm mažiau nei iš varianto prie tos pačios temperatūros su

vermikulito priedu, tačiau esant 17 °C temperatūrai išgaravo 200,93 mm, o nuo varianto su

vermikulitu 182,6 mm. Mūsų tyrimas patvirtino kelias mokslinnkų išvadas jog hidrogeliai yra

optimali priemonė drėgmei reguliuoti sausuose, karštuose regionuose, tačiau jų efektyvumas

mažėja esant drėgnai ir vėsiai aplinkai.

3.3. Biologinių priedų ir hidrogelio ekonominis įvertinimas

Dauguma žemę dirbančių žmonių – pradedant nuo ūkininkų ir baigiant soduose daržoves

auginančiais miestiečiais – yra ne kartą praradę derlių dėl žalingo sausros ar pernelyg dažno lietaus

poveikio. Perdžiūvę arba permirkę ir maistingųjų medžiagų netekę augalai sukelia tik neigiamas

reakcijas: sodininkai skundžiasi dėl blogos vejos būklės, o ūkininkai dėl prarastų derlių ir

skaičiuoja nuostolius. Tačiau yra būdų kaip galima sumažinti neigiamus permainingų Lietuvos orų

poveikius auginamoms augalinėms kultūroms, puoselėti nuostabius sodus ir užtikrinti garantuotą

rudeninį derlių.

Žemės ūkis gali padėti išsaugoti aplinką kur kas mažesne kaina negu bet koks kitas ūkio

sektorius, todėl biologiniai priedai padėtų sutaupyti vandens išteklių kiekį ir ypatingai laiką.

Lietuvoje šiuos priedus platina daug įvairiausių įmonių, o apžvelgiant priedų kainas, nustatyta, kad

kaina svyruoja 1 m2 nuo 2,75 Eur iki 386,93 Eur (3.1 lentelė.).

3.1 lentelė. Tiriamuoju laikotarpiu naudotų įvairių priedų kaina

Nr. Pavadinimas Kaina Lt

(su PVM)

Kaina Eur

(su PVM)

1 Hidrogranulės Agroperlitas (1 L) 5,99 1.73

2 Granulės palaikančios drėgmę

Stockosorb® (50 g.)

9,49 2,75

3 Hidrogranulės universalios (60 g.) 7,28 2,10

4 Hidrogranulės Vermikulitas (1 L) 13,36 3,87

Prieš užsiimant žemės ūkio veikla, reikėtų apsiskaičiuoti ekonomiškiausią variantą, kaip

efektyviai panaudoti vandenį. Gamintojai pateikia tokias rekomendacijas, naudojant šiuos priedus

(3.2 lentelė).

34

3.2 lentelė Gamintojų rekomendacijas, naudojant priedus 1 m2

Pavadinimas Mato

vnt.

Kaina

Eur (su

PVM)

Sluoksnio

gylis, 4 cm

Kaina

Eur (su

PVM)

Sluoksnio

gylis, 10 cm

Agroperlitas l 69,32 40 173,48 100

Stockosorb® g 2,75 50 5,50 100

Hidrogranulės

universalios g 8,40 240 35,00 1000

Vermikulitas l 154,77 40 386,93 100

Po sodinimo reikėtų palieti, kad žemėje esančios granulės prisisotintų vandens ir procesas

pradėtų veikti.

3.3 lentelė. Stockosorb®

kainų palyginimas Lietuvoje ir Europoje (Price..., 2015)

Kiekis, kg

Lietuvoje Europoje

Kaina Eur

(be PVM) Kaina Eur

(su PVM)

Kaina Eur

(be PVM) Kaina Eur

(su PVM)

1 13,50 17,09 11,90 14,40

5 67,50 81,67 56,50 68,00

10 133,05 160,99 109,00 132,00

25 250,83 317,50 230,00 278,00

50 454,25 575,00 444,00 537,00

100 896,65 1135,00 736,00 891,00

Vienam kvadratiniam metrui žemės ploto reikia 50 g stockosorb®, 1 kg kaina Lietuvoje

17,09 Eur, Europoje 14,40 Eur. Šį hidrogelį pigiau nupirktume Europoje 15,74 % (3.3 lentelė.).

Lietuvoje 100 kg šio priedo, kainuotų 1135,00 Eur. Europje 100 kg kainuotų 21,50 % pigiau.

Palyginus Lietuvos ir Europos kainas, įvertinta kiek skiriasi kaina tarp keturių priedų, kurie

buvo naudoti tyrimo metu. Vermikulito vienam kvadratiniam metrui reikalinga 40 l,o tai 98,70 %

brangesnis priedas, agroperlitas brangesnis 96,03 %. Vandenį sugeriančios universalios

hidrogranulės brangesnės 67,26 %. Galime teigti, kad hidrogelis stockosorb®

yra ekonomiškai

naudingesnis, lyginat priedų kiekį ir kainą.

35

IŠVADOS

1. Nustatyta, jog esant vidutinei patalpos temperatūrai 17 °C dirvožemio drėgmės pokytis, mažėja po

3 – 4 cm3, 7 parų laikotarpyje,vėliau dirvožemio drėgmės pokytis fiksuojamas intensyvesnis ir

pakyla iki 11 - 16 cm3. Fiksuojamas 12 dienų skirtumas parodo, kad esant vidutiniai 17 °C

temperatūrai, turi užtikrintas dirvožemio drėgmės sąlygas.

2. Dažniausiai pasikartojanti drėgmės pokyčio skaitinė reikšmė, esant 17 °C temperatūrai, yra

intervale tarp 2,2 ir 4,5 cm3, naudojant universalias hidrogranules - 2,9 -5,2 cm

3, o naudojant

stockosorb® priedą -1,5-4,7 cm

3.

3. Lyginant visų priedų apibendrintus statistinius duomenis tarpusavyje matome, jog vidutinės

drėgmės pokyčio reikšmės dirvožemį maišant su vermikulito priedu yra 6,29 cm3, dirvožemį

maišant su agroperlitu- 6,39 cm3, o su priedu stockosorb

® – 6,92 cm

3. Visuose apžvelgtuose

grafikuose yra tuščių plotų histogramoje, tai tik parodo jog visais tirtais atvejais nebuvo nustatyta

pasikartojimo dažnumų tam tikriems drėgmės pokyčio intervalams.

4. Esant 19 °C temperatūrai, dirvožemio drėgmės pokytis visuose variantuose siekia 4 - 6 cm3,

variante su vermikulito priedu po 11 parų dirvožemis netenka apie 3 cm3 drėgmės, o variantai su

hidrogranulėmis ir stockosorb®

priedu po 16 parų - 2 cm3 drėgmės. Dirvožemio drėgmės pokytis

sustoja po 27 parų ir 13 parų, skirtumas 14 parų.

5. Tyrinėtų priedų rinkos kainas Lietuvos ir Europos, įvertinti ir nustatyti esminiai kainų skirtumai.

Lietuvoje 100 kg g stockosorb® priedo, kainuotų 1135,00 Eurų, o Europoje 100 kg kainuoja 21,50

% pigiau.

6. Nustatyta, kad vermikulitas 98,70 %, o agroperlitas brangesnis 96,03 %. Vandenį sugeriančios

universalios hidrogranulės brangesnės 67,26 %, hidrogelis stockosorb®

yra ekonomiškai

naudingesnis lyginat priedų kiekio ir kainos skirtumą.

36

LITERATŪRA

1. Abd El-Rahim, H. A. 2006. Characterisiation and possible agricultural application of

polyacrylamide/sodium alginate crosslinked hydrogels prepared by ionizing radiation. Journal of

Applied Polymer Science. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-01-15]. Prieiga per internetą:

<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/app.22487/abstract>

2. Aggarwal, P. K. 1995: Uncertainties in crop,soil and weather inputs used in growth models

implicationsfor simulated outputs and their applications. Agricultural systems 48 (3) 361-384 p.

3. Agaba H.; Lawrence J. B.; Orikiriza, Obua J.; Kabasa J. D.; Hüttermann M. W. A. 2011.

Hydrogel amendment to sandy soil reduces irrigation frequency and improves the biomass of

Agrostis stolonifera. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-12]. Prieiga per internetą:

http://www.scirp.org/journal/PaperInformation.aspx?PaperID=8549#.VQ1NmfmUdqV

4. Agroperlitas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-11-09]. Prieiga per internetą: <

http://www.viceta.lt/zeme-gelems-26/lt/agroperlitas--1l--2l--72.html>

5. Agroperlitas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-18]. Prieiga per internetą:

<http://www.perlitas.lt/agroperlitas >

6. Apie produktą. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-02]. Prieiga per internetą:

<http://www.stockosorb.lt/about.html>

7. Barvenik F. W. 1994. Polyarcylamide characteristics related to soil applications, Soli Sci., 158,

p. 235-243.

8. Borusas S.; Šlapkauskas V. Augalų fiziologija. Vilnius. 1986. – 138p.

9. Bowman D. C.; Evans R. Y. 1991. Calcium inhibition of polyarcylamide gel hydration is

partially reversible by potassium, Horticul. Sci., 26, p. 1063-1065.

10. China, South Africa & USA Remain Largest Vermiculite Producers, 2012. [interaktyvus].

[žiūrėta 2014-11-07]. Prieiga per internetą: <http://mcgroup.co.uk/news/20120625/china-south-

africa-usa-remain-largest-vermiculite-producers.html>

11. Danilčenko, H. 2000. Ekologinis daržas. Kaunas: Ūkininko patarėjas.

12. Daržo dirva. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-01]. Prieiga per internetą:

<http://www.asu.lt/nm/l-projektas/ekologinisukis/46.htm >

13. Dirsė A.; Galminas Z.; Kinčius L. Melioracija drėkinimas. Vilnius. 2000. – 223p. – ISBN 9986-

824-57-5.

37

14. Dirsė, A., Kusta, A., Stanislovaitienė,A. Žemės ūkio kultūrų drėkinimo rėžimas. – Vilnius:

Mokslas, 1984-160 p.

15. Dirsė, A., Seniūnas, A. Augalų vandens poreikiai // Žemės ūkio mokslai. – 1995.

16. Drėgmę palaikančios granulės – tarsi budintis laistytuvas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-05].

Prieiga per internetą: <http://www.ltkatalogas.lt/apzeldinimas-aplinkotvarka-sodybu-

gerbuvis/dregme-palaikancios-granules-%E2%80%93-tarsi-budintis-laistytuvas>

17. Emesih G. C.; Moreina R. G.; Barrufet M. A. 1999. Evaluation of modified starches for

improved oil recovery, Appl. Eng. Agric., 15, p. 237-242.

18. Field of Effectiveness. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-11-18]. Prieiga per internetą:

<http://www.creasorb.com/product/creasorb/en/products/stockosorb/applications/pages/default.asp

x >

19. Piperski, A. 2012. Future Leader of Perlite Manufacturing in Eastern Europe. Hydropon East

Magazine. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-01-17]. Prieiga per internetą: <

http://hydroponeast.com/en/news/termika-serbia-perlite-manufacturer#sthash.3zXhwqYU.dpuf>

20. Gruber, S.; Acharya, D.; Claupein W. 2008. Wood Chips used for weed control in Organis

Farming. Journal of Plat Diseases and protection, spec. iss. XXI, p. 395 – 400.

21. Helalia A. M.; Letey J. 1989. Effects of different polymers on seeding emergence, aggregate

stability and srust hardness, Soli Sci., 147, p. 199-203.

22. Hidrogranulės. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-03]. Prieiga per internetą:

<http://www.nojus.lt/durpiu-substratai/hidrogranules.html>

23. Hochmuth, R., 2013. A Horticultural Sciences Department Extension Publication on Vegetable

and Fruit Crops. Issue No. 584.

24. Hopkins J. 2011. Hydrogel helps grow new scar-free skin over third degree burns

[interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-15]. Prieiga per internetą: <http://www.gizmag.com/hydrogel-

skin-third-degree-burns/20876/>

25. Intelektualių resursų sistemų konsultantai. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-11-14]. Prieiga per

internetą: < http://www.irs.lt/ISO/standartai>

26. Jankauskienė J. 2014. Kaip neapsirikti renkantis substratus. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-01-

22]. Prieiga per internetą: <http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/sodas/kaip-neapsirikti-

renkantis-substratus.d?id=64122990#ixzz3RBK2Sdmx>

27. Kas yra perlitas. 2013. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-10-10]. Prieiga per internetą:

<http://www.perlitas.lt/>

38

28. Karklelienė, R; Deimantavičienė, R. 2006. Biohumusas ir ekologinė daržininkystė. Babtai:

Judex.

29. Kramer, P. J. 1983. Water relations of plants. AcademicPress, New York. 489 p.

30. Lavi U.; Lahav, E.; Degani, C.; Gazit, S. The Genetics of the Juvenile Phase in Avocado. J.

Amer. Soc. Hort Sci. 117(6):981-984. 1992.

31. Leholm, A. 1998. Plant protection: Mulching. MSU Extension Bulletin.

32. Lightfoot, R; Eddy, W. 1994. The agricultural utility of lithci – mulch gardens: Past and

present. Geo Journal, vol. 34. 4 p. 425-437.

33. Luo, Z. K.; Wang, E. L.; Sun, O. J. (2011). Modeling long-term soil carbon dynamics and

sequestration potential in semi-arid agro-ecosystems. Agricultural and Forest Meteorology, 151, p.

1529-1544.

34. Mikkelsen R. I. 1994. Using hydrophilic polymers to control nutrient release, Fert. Res., 38, p.

53-59.

35. Morhard, J.; 2010. European Journal of Turfgrass Science, 3/2010; S. 73-74.

36. Ohkawa K.; Kitsuki T.; Amaike M.; Saitoh H.; Yamamoto H. 1998. Biodegradation of

ornithine-con taining polylysine hudrophilic polymers, Biomaterials, 19, p. 1855-1860.

37. Orikiriza L. J. B.; Agaba H.; Eilu G.; Kabasa K. J.; Worbes M.; Hüttermann A. 2013. Effects of

Hydrogels on Tree Seedling Performance in Temperate Soils before and after Water Stress. 4, p.

713-721.

38. Pagalba sodinukams. 2013. Iliustruotas mokslas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-15]. Prieiga

per internetą: <http://vz.lt/article/2013/8/16/pagalba-sodinukams>

39. Perlite and Vermiculite Production to Post Stable Growth Through 2017, According to Report

by Merchant Research & Consulting, London, UK (PRWEB). 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-

12-18]. Prieiga per internetą: < http://www.redorbit.com/news/science/1113084544/perlite-and-

vermiculite-production-to-post-stable-growth-through-2017/#e8tKZada88mL3wyY.99>.

40. Price list. 2015. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-10-15]. Prieiga per internetą: <

http://hydrogel.info/price-list/>

41. Relf, D.; Tech, V. 2001. Mulching for healthy landscape. Environmental Horticulture, p. 26 –

724.

42. Ruseckas J. Miško ir drėgmės sąveika. – Kaunas. 2002. 199 p. – ISBN 9955-452-7-1.

43. Sperry, J. S, Stiller,V., Hacke, U. 2002.Water uptake and water transport through

rootsystems.In PlantRoots:The Hidden Half, Eds Y Waisel, A Eshal and U Kafkafi. P663-681.

Marcel Dekker,Inc., NewYork.

39

44. Teyel M. Y.; El-hady O. A. 1981. Super gel as a soil conditioner, Acta Hirticul., 119, p. 247-

256.

45. Turskis, P. 2014. Kaip pagerinti substratus ir dirvą. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-12-10]. Prieiga

per internetą: <http://www.kasdien.lt/Pradzia/Patarimai/Sodyba/Kaip-pagerinti-substratus-ir-dirva>

46. Water and Nutrient Management for improved Plant Growth. 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta

2014-12-18]. Prieiga per internetą: <

http://www.creasorb.com/product/creasorb/en/products/stockosorb/product-

information/pages/default.aspx>

40

DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėje konferencijoje:

Žymančiūtė, G. Įvairių priedų įtaka dirvožemio drėgmei/ Studentų mokslinė konferencija

“Jaunasis mokslininkas – 2015”. ASU, Akademija 2015.