• Skolintojai reikalauja grąžinti pinigus, tačiau ūkininkas Gintautas Čebatarauskas negali jų uždirbti, nes visas jo turtas areštuotas.

• Pastarosiomis savaitėmis Ukmergės rajone Žemaitkiemio, Valų ir Lyduokių kaimuose padau-gėjo vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius. Po sėkmingos medžioklės vilkai grįžta į tą pačią vietą.

• Toli nuo namų išvykusios lietu-vės ieško įvairių su tėvyne susijusių kultūros apraiškų, per kurias galėtų ir atsiskleisti.

• Nors agurkai ir labai populia-rūs, maistinė jų vertė itin kukli.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Kai kurios lietuviškos daržovės brangesnės nei pernai, tačiau nemažai vartotojų mieliau renkasi vietinę produkciją. Šiemet labiausiai išbrango pomidorai, agurkai ir morkos.

Kasmetė tradicinė visos Lietuvos bitininkų šventė, rengiama jau 36 metus, šįkart aplankė Kupiškį. O ypatinga ji buvo tuo, kad pirmąkart ją pagerbė šalies Prezidentė.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

Raimundo Šuikos nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Biurokratiniai spąstai gyvulininkystei

2012 m. rugpjūčio 8 d., trečiadienis • Nr. 63 (9186) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ūkininkai, siekiantys investuo-ti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais komplek-sais, dirba nelygiomis sąlygo-mis. Iš nedidelės bandos savi-ninko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.

Vienodi reikalavimai

Planuojamos ūkinės veiklos povei-kio aplinkai vertinimo įstatymas yra itin nepalankus žemdirbiams. „Ūkininkai, siekdami išplėsti galvijų bandą, pavyz-džiui, nuo 30 iki 200 galvijų, prilygina-mi stambioms bendrovėms, turinčioms kelis šimtus galvijų, todėl įpareigoja-mi rengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) projektus, kas, mūsų nuomone, yra per griežtas reikalavimas“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmi-ninkas Edmundas Pupinis.

Nukelta į 2 p.

Žemdirbiai nelinkę pasitikėti tais politikais, kurie juos prisimena tik tada, kai ateina rinkimų laikas. Petro Malūko nuotrauka

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Bene įtakingiausia ir daugiau-sia žemdirbius vienijanti Lietuvos ūkininkų sąjunga ginasi nuo po-litikų ir vienos nedidelės partijos įžūlių bandymų paversti šią orga-nizaciją kišenine, jos vadovus už-kelti ant statinės ir artėjant rinki-mams priversti politikuoti.

Nukelta į 3 p.

Per griežti sanitari-nių zonų reikalavimai ir įpareigojimai reng-ti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu inves-ticijoms į nedidelių ūkių plėtrą.

MOTERS PASAULIS, 16 p.

Politikai siekia Ūkininkų sąjungą paversti kišenine organizacijaNe pirmą kartą šan-tažuojami ūkininkai ryžtingai pasipriešino politikieriams.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

2 2012 m. rugpjūčio 8 d. • Nr. 63 (9186)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Kaimo reikalų komitetas ketina siūlyti, kad nedidelių ūkių plėtrai ūki-ninkams nereikėtų rengti PAV pro-jektų, nes tokių ūkių veikla nedaro įta-kos aplinkai, o pakoreguoti gyvulių ir paukščių sąraše numatytą skaičių gali pati ES valstybė narė. „Visi kiti reika-lavimai dėl mėšlo tvarkymo arba kvapų išliktų, tačiau mes eliminuotume kliūtį, be kita ko, dar ir sudarančią sąlygas ne-skaidrumui“, – teigė E.Pupinis.

Pagal įstatymą šiuo metu dviem atvejais reikalaujama parengti PAV projektą. Pirmuoju atveju PAV neiš-vengiamas, kai subjektas siekia išplės-ti fermą iki dešimčių tūkstančių kiau-lių arba paukščių. E.Pupinis teigė, kad tokia galimybe mažieji ūkininkai nesi-naudoja, nes negali turėti tokių ūkių.

Mistinis atrankos kriterijus

Nedidelius ūkius valdantys žem-dirbiai, apsisprendę dėl plėtros, taip pat turi parengti PAV projektą. Tai vadinamosios „PAV procedū-ros atrankos būdu“, kai regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) sprendžia, ar ūkiui reikia atlikti PAV, ar nereikia.

„Ūkininkas tampa priklausomas nuo aplinkosaugininko, kuriam arba patiks ūkininko akys, arba nepatiks“, – korupcinį įstatymo elementą atskleidė E.Pupinis. Pasak jo, ūkininkai vengia investuoti į plėtrą, nes žino, kad siste-ma neskaidri. „Pavyzdžiui, pieno ūkį turintis žemdirbys, ketindamas rekons-truoti apleistą fermą, pirmiausia turi su-siderinti su kaimyninių sklypų savinin-kais. Gavęs iš jų leidimą, jis eina į vietos RAAD ir jau ten aplinkosaugininkas savo nuožiūra sprendžia, ar būtina at-likti PAV“, – pasakojo E.Pupinis.

PAV projekto rengimas kainuoja 10–30 tūkst. litų. Projektus rengia specializuotos įmonės. Tačiau net in-vestavęs lėšas ūkininkas nėra tikras, ar gaus iš RAAD teigiamą atsakymą. Net jei atsakymas būtų teigiamas, vė-liau reikia gauti leidimą iš vietos savi-valdybės administracijos. Be to, PAV procedūros užtrunka iki 2 metų, per kuriuos žemdirbys rizikuoja skolin-tomis arba savomis lėšomis, o valdi-ninkai nerizikuoja niekuo.

Nepaliks vietos interpretacijoms

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau parengė Planuojamos ūkinės veik-los poveikio aplinkai vertinimo įsta-tymo pataisas, kurios palengvintų ne-didelių ūkių plėtros sąlygas. Projekte siūloma ne tik aiškiau reglamentuoti,

kada PAV privalomas, bet ir padidinti laikomų gyvulių ir paukščių skaičiaus ribas, nuo kurių atsirastų minėta prie-volė atlikti PAV procedūras.

„Privalome nepalikti vietos valdi-ninkų interpretacijoms, – sakė ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departa-mento direktorius Saulius Jasius. – Pa-

vyzdžiui, mums paskambino Anykš-čių r. gyvenantis žmogus, sumanęs atgaivinti seną fermą, esančią apie 3 km nuo miestelio. Jis ketino auginti 3 000 kiaulių per metus. Kai žmonės pajuto, kad kažkas mėgina investuoti į fermą, tuoj jų paakinta sujudo ir savi-valdybė. Žmogus pagalvojo, kam jam

tos problemos, ir idėja numirė.“ Pagal dabar galiojantį įstatymą PAV at-likti turi ir 200 melžiamų karvių, ir 200 avių ūkiai, nors poveikiu aplin-kai ir potencialios taršos dydžiu jie skiriasi. Analogiška situacija yra ir paukštininkystėje, kur PAV priva-lomas ūkiams, kuriuose planuoja-

ma laikyti 10 000 kalakutų ar tą patį skaičių putpelių.

PAV būtinybės kriterijus nustato valstybės narės nacionaliniu lygiu. Planuojamų laikyti kiaulių skaičių siūloma padidinti iki 2 500 (dabar leidžiama iki 700), naminių gyvu-lių – iki 300 (dabar leidžiama iki

200). PAV procedūrų atlikti nerei-kia, jei ūkininkas planuoja laikyti iki 18 900 žąsų, 34 800 ančių, 22 000 kalakutų ir 42 000 vištų. „Dėl dabar esančios sudėtingos tvarkos ūkinin-kai nesiryžta plėsti ūkių, todėl daug žmonių pradėjo auginti grūdus, nes tai yra pelningiau, be to, šiame versle mažiau biurokratinių spąstų, – aiš-kino S.Jasius. – Kiek mums žinoma, ūkininkus, kurie kreipėsi į RAAD dėl plėtros, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.“

Procesas svarbiau nei rezultatas

Nepaisydama palankaus Seimo Kaimo reikalų komiteto ir ŽŪM požiūrio, Aplinkos ministerija kol kas nepritaria siūlomoms pataisoms. „Čia žurnalistai kelia erzelį, nes mes gauname skundų iš gyventojų, kad jie patiria nepatogumų vykstant plėtrai, – teigė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausio-ji specialistė Bangutė Laurutėnaitė. – Reikia dviejų sąrašų (privalomojo ir atrankos), kurie turi smarkiai skirtis.“ Anot jos, Aplinkos ministerija nepri-tars gyvulių ir paukščių skaičiaus didi-nimui atrankos PAV projektams. „Be to, tai, kas yra siūloma, prieštarauja ES direktyvai“, – sakė B.Laurutėnaitė.

Tačiau paklausta, kokiu būdu ji siūlo skatinti nedidelių ūkių plėtrą, B.Laurutėnaitė atsakė, kad svarbu lai-kytis ES direktyvų. Ji taip pat nesuge-bėjo pasakyti, kiek kartų per pastaruo-sius kelerius metus ūkininkai kreipėsi į RAAD dėl savo ūkių plėtros. Aplin-kos ministerijoje tėra statistika, kad per 11 metų privalomai buvo atlie-kamos PAV procedūros 405 atvejais (6 400 atvejų PAV nereikėjo), tačiau jie susiję su statybomis ir kita veikla.

Be to, iš 405 tik 10 atvejų aplin-kosaugininkai neleido plėtros, todėl kyla klausimas, ar apskritai reikalinga

ši biurokratinė grandis, nes joje fak-tiškai perdėliojami popieriai iš vieno stalo galo į kitą.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2006–2011 m. kasmet į užsienį eksportuo-jama apie 130 tūkst. galvijų ir šis skai-čius nekinta, tačiau drastiškai mažėja

iki 8 mėnesių telyčių eksportas, kas-met traukdamasis apie 15–20 proc.

Lietuvoje galvijus laiko apie 84 tūkst. žmonių.

Aktualijos

Pilnatis.Saulė teka 5.42, leidžiasi 22.48.

RytojŠiandien

Šiandien kai kur trumpai palis, gali sugriaudėti ir perkūnija. Pūs vidutinio stip-rumo vakarų, pietvakarių vėjas. Oro temperatūra naktį bus 11–16, dieną – 18–23 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį iš vakarų priartės tankesni lietaus debesys, vakarų rajonuose lietų lydės ir perkūnija. Toliau pūs vakarų, pietvakarių vėjas. Oras naktį atvės iki 10–15 laipsnių šilumos, dieną bus 17–22 laipsniai šilumos.

Penktadienį daugelyje rajonų palis, pūs žvarbokas šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 15–20 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +18 +23o

Naktį: +11 +16o

Dieną: +17 +22o Dieną: +15 +20o

Naktį: +7 +12oNaktį: +10 +15o

Biurokratiniai spąstai gyvulininkystei

Nė vienos naujos fermosJonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Dabar galiojanti Poveikio aplin-kai vertinimo tvarka ilgainiui visiš-kai sužlugdys gyvulininkystę šalyje. Žmogus, norintis dirbti, praranda mažiausiai 2 metus vien tvarkyda-mas formalumus, o ką jau kalbėti apie susitarimą su gretimų sklypų savininkais. Iš 50 aplinkinių kaimynų vis tiek atsiras vienas, kuris iš tavęs pareikalaus 100 tūkst. litų. Tai netel-pa į jokius rėmus ir mes apie tai dis-kutuojame dienas iš dienos! Pasižiū-rėkime, kiek per 20 metų pastatyta fermų – nė vienos, o nugriauta – šimtai. Bet Lietuva pati kalta, kad stodama į ES lengva ranka pasirašė po viskuo, ką jai pakišo. Jei yra ES reglamentas, vadinasi, taip ir dirba-me, o jei ketiname priimti tam tikras pataisas savo galių ribose, sveikin-tina. Tikiuosi, kad užteks politinės valios priimti teisingą sprendimą, gal tuomet gyvulininkystė atsikurtų. Kitu atveju nieko gero nebus.

Per griežti reikalavimaiAndrejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Nėra abejonės, kad reikia supa-prastinti PAV procedūras ne tik smul-kiems, bet ir stambiems ūkiams. Juk gyvulininkystės sektorius kuo toliau, tuo labiau traukiasi. Tad ar norime, kad tas žemės ūkis plėstųsi ir gyvuo-tų. Kai statomos dirbtinės kliūtys, ūkininkas numoja ranka ir eina len-gvesniu keliu. Tomis kliūtimis mes atbaidome ir jaunimą, kuris, nema-tydamas perspektyvų, išvyksta į už-sienį ir neperima ūkių iš tėvų ir se-nelių. Būtina plačiau diskutuoti šiuo klausimu, nes, tiesą sakant, negerai, kai, ketindamas imtis verslo, turi įro-dinėti, jog nesi „žydras“.

„Dėl dabar esančios sudėtingos tvarkos ūkininkai nesiryžta plės-ti ūkių, todėl daug žmonių pradėjo auginti grūdus, nes tai yra pel-ningiau, be to, šiame versle mažiau biurokratinių spąstų, – aiškino S.Jasius. – Kiek mums žinoma, ūkininkus, kurie kreipėsi į RAAD dėl plėtros, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.“

PAV procedūrų atlikti nereikia, jei ūkininkas planuoja laikyti iki 18 900 žąsų, 34 800 ančių, 22 000 kalakutų ir 42 000 vištų. Petro Malūko nuotrauka

Tuo metu, kai tūkstančiai savi-ninkų laukia, kol jiems bus grąžinta miestuose priklausanti žemė, prie-miesčiuose, o neretai ir miesto val-dose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse.

„Dažniausiai žemė prie miestų apleista, nes ji yra ūkio paskirties, o planuose ji numatyta miestui plės-ti. Pagal paskirtį tokią žemę naudo-ti nenaudinga. Dar negerai yra tai, kad pagal dabartinius įstatymus turi būti atliekamas visas detalusis skly-po planas, o ne jo dalis. Visi tikisi,

kad prie miestų esanti žemė ateityje nebus dirbama. Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemė turi tam tikrų

mokesčių lengvatų, naudinga ją tu-rėti“, – svarstė Lietuvos žemės savi-ninkų sąjungos (LŽSS) pirmininkas Gintaras Nagulevičius. Pasak jo, ap-leista asmeninio ūkio žemė turi būti grąžinta valstybei.

LŽSS Vilniaus skyriaus vadovas Kęstutis Mozeris įsitikinęs, kad di-džiausia žemės „bomba“ tiksi prie Vilniaus. Tik nežinia, kaip ir kada ji sprogs. Anot K.Mozerio, vien Vilniu-je žemei nusikelti jiems priklausančios žemės laukia apie 5 tūkst. savininkų.

Eltos inf.

Buvusiems žemės savininkams nebėra ką grąžinti

Petro Malūko nuotrauka

32012 m. rugpjūčio 8 d. • Nr. 63 (9186)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Absurdiški kaltinimai

Nacionalinės mokėjimo agentū-ros atstovai labai nustebo, kai pasi-teiravau, ar Lietuvos ūkininkų sąjun-gos (LŪS) pirmininkas, įvairių sričių ūkininkų asociacijų vadovai bei Že-mės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas turi teisę gauti ES ir valstybės para-mą, skiriamą ūkininkams.

Viešųjų ryšių poskyrio vedė-ja Aistė Mileikaitė net nesuprato klausimo, o gal mane, klausiantį-jį, palaikė neišmanėliu. Paaiškinau, kad toks klausimas kyla ne man ir ne „Valstiečių laikraščio“ skaityto-jams, bet kai kuriems nuo realybės atitrūkusiems politikams ir politi-kuojantiems ūkininkams.

Atsakymas į minėtą klausimą aiškus ir be užuolankų – visuome-ninių ūkininkų organizacijų vado-vai, kaip ir visi kiti ūkininkai, turi teisę gauti ES ir valstybės paramą, jiems netaikomi jokie specifi niai reikalavimai ar apribojimai. Sąly-gos visiems vienodos. Taigi ir LŪS vadovas Jonas Talmantas, kaip ir bet kuris kitas ūkininkas, turi teisę pa-sinaudoti tokia galimybe.

Dėl priekaištų LŪS vadovui ir apskritai dėl šios organizacijos puo-limo sąjungos prezidiumo nariai, skyrių vadovai parašė pakankamai griežtą pareiškimą. Pastarosiomis dienomis paskleistas gandas, esą tie žmonės tai darė ne savo noru, buvo verčiami. Dar vienas neįtikėtinas kaltinimas. Nusprendėme šį kartą nekalbinti LŪS pirmininko ir vi-cepirmininkų – pakalbinome įvairių rajonų LŪS skyrių vadovus.

Pareiškimą parašė neprašomi

LŪS Joniškio rajono skyriaus pir-mininkė Lilija Šermukšnienė sako, kad idėja parašyti pareiškimą kilo jai

ir dar keliems ūkininkams. Tai buvo tarsi skydas ginantis nuo jokiais fak-tais neparemtų kaltinimų.

„Spaudimą bandė daryti viena nedidelė partija, kuri jau anksčiau mėgino tai daryti ne tik mums, bet ir, pavyzdžiui, ŽŪR vadovams. Ko jie nori? Tikina norintys padėti ūkinin-kams, tačiau mes matome ir tikrąjį jų veidą, ir tikruosius norus. Jie nori, kad jų atstovas po rinkimų vado-vautų Žemės ūkio ministerijai. Aki-vaizdu, kad be ūkininkų paramos tai padaryti būtų neįmanoma“, – sakė L.Šermukšnienė.

LŪS Anykščių rajono skyriaus pirmininkas Romualdas Kubaitis mano, kad dabartinė Ūkininkų są-junga kai kuriems politikams yra kaip ašaka gerklėje: „Mes nepasiti-kime tais politikais, kurie žemdir-bius prisimena tik tada, kai ateina rinkimų laikas. Štai man teko daly-vauti rengiant įstatymo dėl perdir-bėjų ir prekybininkų atsiskaitymo su ūkininkais projektą. Savo akimis

pamačiau, kaip gudriai, pasitelkda-mi lobistus, dirba prekybininkai ir bankininkai, kaip sunku mums ginti savo interesus. Štai ir noriu paklaus-ti: kur jūs buvote tada, kai mums la-biausiai reikėjo jūsų pagalbos?“

„Manęs niekas nepriverstų pasi-rašyti pareiškimo, jeigu aš jam ne-pritarčiau“, – tiesiai šviesiai pasakė LŪS Pasvalio rajono skyriaus pir-mininkas Vilhelminas Janušonis.

Demokratija ne tik mažumai, bet ir daugumai

Anot garsiojo politiko Vinsto-no Čerčilio, demokratija turi daug

trūkumų, tačiau kol kas žmonija ge-riau veikiančios bendravimo siste-mos nesugalvojo.

„LŪS veikloje dalyvauja 41 sky-rius, iš jų tik 4–5 yra sukurstyti kel-ti triukšmą. Juk visi sutinkame, kad gyvename demokratinėje šalyje. Jeigu kas nors turi nuomonę, nie-kas nedraudžia teikti siūlymų, pas-kui vyksta balsavimas ir priimamas sprendimas. Reikia susitaikyti, jei-gu kieno nors nuomonei nepritaria-ma. Gal pasiūlymas buvo nevykęs, gal argumentai silpni, neįtikinami“, – svarstė R.Kubaitis.

LŪS veikia taryba, dažnai rengia-mi susirinkimai, o kasmet – ir suva-žiavimai. Taigi progų kelti klausimus netrūksta.

„Kiekviena organizacija privalo veikti vadovaudamasi įstatais. Jei-gu nepatinka LŪS įstatai, disku-tuokime, siūlykime ir balsuokime. Jeigu suvažiavimas pritars – įsta-tus keisime, jeigu nepritars, niekas kitas neturi teisės jų keisti. Tačiau

absoliuti mažuma, keli ar keliolika ūkininkų, nori, kad visi likusieji – tūkstančiai – paklustų jų valiai. Taip niekada nebus“, – sakė R.Kubaitis. LŪS Kauno rajono skyriaus pirmi-ninkas Vytautas Žilinskas teigia, kad triukšmą kelia tie, kurie yra vienaip ar kitais susiję su ta partija: „Liepė, štai ir vykdo partijos įsakymą.“

Asmeninės nuoskaudos

Kita galima priežastis – asmeni-nės nuoskaudos. Štai L.Šer mukš-nie nė priekaištauja šiaip tikrai su-maniam ūkininkui kupiškėnui Zig mantui Aleksandravičiui. Kažka-

da jis buvo išrinktas LŪS vicepirmi-ninku, dar vadovavo Grūdų augin-tojų asociacijai. Z.Aleksandravičius pagarsėjo sugebėjimais energingai, uždegančiai ir net agresyviai ginti savo nuomonę. Gal toks agresyvu-mas ūkininkams nepatiko ir jie at-sisakė jo paslaugų, nors „įdarbinti“ tokią kunkuliuojančią energiją, regis, būtų naudinga.

„Pirmas įspūdis klaidingas. Z.Aleksandravičius tik kritikuoja, tačiau užmiršta, kad pats buvo or-ganizacijos vicepirmininkas ir ga-lėjo spręsti keliamus klausimus, bet kažkodėl to nepadarė. Yra dar keli ūkininkai, sugebantys tik kritikuo-ti, o ne siūlyti racionalius sprendi-mus. Kai paprašai tų žmonių kalbėti konkrečiai, jie neturi ką pasakyti“, – teigė L.Šermukšnienė.

„Z.Aleksandravičius išmano apie ūkininkavimą, tačiau žiūrėdamas į akis paklausiau: ar tu tikrai įsitiki-nęs, kad gali padėti ne tik sau, bet ir visiems Lietuvos ūkininkams? Jis

man neatsakė“, – prisiminė LŪS Kretingos rajono skyriaus pirmi-ninkas Antanas Stonkus.

Nepavyko papolitikuoti

Ne be politikų iniciatyvos ūkinin-kai šį pavasarį buvo raginami sureng-ti visuotinį žemdirbių suvažiavimą. Tačiau pasipriešino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, tokio ren-ginio svarba suabejojo ir LŪS.

„Kodėl prireikė rengti tokį suva-žiavimą būtent dabar, prieš rinki-mus, kai, tikėtina, pasikeis valdžia, todėl ir pažadai liks neįgyvendin-ti. O gal taip buvo siekiama į šį

suvažiavimą pakviesti tik kai ku-riuos politikus ir bandyti paža-dais papirkti itin gausų rinkėjų sluoksnį – žemdirbius? Nepavyko. Taip mes tapome priešais“, – sakė L.Šermukšnienė.

„Nedidelė politikų grupė nori ūkininkus suvilioti, kad jie balsuo-tų būtent už jų partiją. Tačiau ūki-ninkai nepatikėjo žadančiais aukso kalnus, o prievarta juk nieko nepa-sieksi, nepriversi pakeisti nuomo-nės“, – teigė R.Kubaitis.

Pasak LŪS Pasvalio rajono sky-riaus pirmininko Vilhelmino Janu-šonio, LŪS liko labiausiai nepriklau-soma organizacija: „Kas gali paneigti galimybę, kad ta pati partija jau va-dovauja Žemės ūkio rūmams?“

Jeigu LŪS valdytų nuo statinės

Kaip pasikeistų LŪS, jeigu ko-kiu nors būdu šios organizacijos pirmininku ir vicepirmininkais būtų išrinkti mėgstantieji lipti ant statinės?

„Liūdna būtų žiūrėti į tokią or-ganizaciją“, – atsiduso V.Janušonis.

Pritarė kolegai V.Žilinskas: „Tada tai būtų kišeninė organiza-cija, apie ūkininkų interesų gynimą nebegalėtume kalbėti. Aš prašiau – teikite racionalius pasiūlymus, bet nė vieno nesulaukiau. Šie žmonės moka tik streikuoti, tačiau šiais lai-kais reikia mokėti savo interesus ginti ir kitokiomis priemonėmis.“

„Su avantiūristais LŪS ne pa-keliui, todėl esu įsitikinęs, kad tų rėksnių niekas nepalaikys. Dabarti-niai ūkininkai yra protingi žmonės, ne vadinamieji runkeliai“, – sakė A.Stonkus.

Aktualijos

Politikai siekia Ūkininkų sąjungą paversti kišenine organizacija

(Užs. 427)

Artėjant rinkimams į Seimą, politikai vis dažniau siekia ūkininkus su-vilioti pažadais, kad jie balsuotų už jų atstovus ir taip padėtų patekti ne tik į Seimą, bet ir užimti Žemės ūkio ministeriją.

Nereikia nuleisti rankųJulius Veselka, Seimo Ekonomi-kos komiteto pirmininko pava-duotojas

Politikai puola Ūkininkų sąjungą? Žinau, tai daroma ne pirmą kartą, juk norėjo šią organizaciją pajungti ir konservatoriai, ir K.Prunskienės partija. Todėl nesistebiu, kad, artė-jant rinkimams, tokie veiksmai kar-tojasi. Prisiminkime istoriją. Kažka-da būtent ūkininkai sudarė didžiąją savanorių dalį ir apgynė save ir savo valstybę. Todėl patarčiau jiems tęs-ti šias garbingas tradicijas. Puola? Pasiūlykite jiems pasiskaityti įsta-tymus, o jeigu nesupras, papras-čiausiai pasiųskite juos į vieną vietą arba duokit jiems į kailį, juk jūsų yra daug, o ta partijėlė, nors ir savo gre-tose turi oligarchą, be ūkininkų pa-ramos yra silpna, gal net į Seimą ne-paklius. Neužmirškite, kad tarp po-litikų yra daug parazitų, o ūkininkai žino – jeigu koks augalas nusilpsta, parazitai jį kaipmat apipuola. Todėl reikia gintis, reikia būti principin-giems, panaudoti priešnuodžius, ir parazitai išnyks arba pasitrauks.

Ne be politikų iniciatyvos ūkininkai šį pavasarį buvo raginami surengti visuotinį žemdirbių suvažiavimą. Tačiau tam pasipriešino Lietuvos žemės ūkio ben-drovių asociacija, tokio renginio svarba suabejojo ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Petro Malūko nuotrauka

4 2012 m. rugpjūčio 8 d. • Nr. 63 (9186)Valstiečių laikraštisAktualijos

Ant politinių svarstyklių

Ar reikia Lietuvai atliekųdeginimo gamyklų?

Lietuva taps užsienietiškų atliekų deginimo poligonu

Mečislovas ZasčiurinskasSeimo narys, Darbo partijos narys

Valdančiųjų politikų slapčia pla-nuojamas užsienietiškų šiukšlių de-ginimas Lietuvoje yra siaubinga ži-nia kiekvienam žmogui. Ar tikrai mūsų Tėvynė turi tapti svetimų šiukšlių deginimo stotimi? Jokiu būdu. Baisiausia, kad atliekų įveži-mas iš svetur yra planuojamas paty-lomis valdininkų kabinetuose. Pa-prasti žmonės apie tai nieko nežino. Tai yra nusikaltimas, kuriam būtina kuo skubiau užkirsti kelią. Jau pusę metų dedu pastangas, kad valdžios ir, matyt, kai kurių verslininkų są-mokslas Lietuvą paversti svetimų šiukšlių deginimo sostine būtų pa-skelbtas viešai ir pristatytas visuo-menei. Iš pradžių išvyti ir jaunus, ir vyresnius iš Lietuvos, sudaryti „erd-vę“ ir vežti Europos šiukšles!

Lietuva yra demokratinė šalis. Sprendimą turi priimti žmonės, o ne saujelė biurokratų. Šiandien Lietuva net su savo atliekomis ne-sugeba tinkamai susitvarkyti, tad kaip galima planuoti dar ir sveti-mų šiukšlių įvežimą? Kokia lengva ranka, be jokių konkursų laimina-mi šimtus milijonų kainuojantys atliekų deginimo fabrikai.

Deginti nerūšiuotas atliekas neprotinga

Rimantas Sinkevičius Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys

Tai, ką tinka perdirbti, rei-kia perdirbti į kitus produktus, o tai, kas netinka perdirbti, turi būti saugiai kaupiama sąvarty-nuose. Didžiąją taršos dalį gau-name, kai deginame įvairios pa-skirties plastiko produktus, kurie turi ne tik anglies, vandenilio, bet ir kitų cheminių elementų – įvai-rių dažiklių ir panašiai. Jų degi-nimas yra labiausiai taršus iš visų kitų galimų rūšiuoti komponen-tų. Nerūšiuotų atliekų deginimas yra toli gražu ne pažangiausios technologijos bruožas ir ne žmo-gaus veiklos proto viršūnė. Pasi-sakau prieš šiukšlių importą. Esu chemikas, tad žinau, kad bet ku-rio degimo metu neišvengsime tam tikrų teršalų kiekio išmeti-mo į aplinką. Norint, kad teršalų kiekis būtų minimalus, prie de-ginimo gamyklų reikėtų staty-ti brangią valymo įrangą. O dėl to pabrangtų šiluma. Jei vis dėl to bus nuspręsta deginti atliekas, manyčiau, nereikėtų prisiimti at-sakomybės deginti šiukšlių iš už-sienio. Deginti galima ir biologinį kurą, kurio daug mūsų miškuose, laukuose.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos rengiamas ir derinamas teisės akto projektas, kuriame numatyta iš kitų valstybių į Lietuvą importuoti ir čia deginti komunalines atliekas. Manoma, kad Klaipėdoje statoma gamykla per metus turėtų sukūrenti 250 tūkst. tonų šiukšlių, nors Klaipėdos regione kasmet susikaupia ne daugiau kaip 130 tūkst. tonų atliekų. Paskelbta, kad atliekų deginimo gamyklos Vilniuje pajėgu-mas bus apie 500 tūkst. tonų per metus. Tai yra dvigubai daugiau, nei Vilniaus regione surenkama atliekų. Kaune taip pat planuojama didelio pajėgumo gamykla. Ar ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu naudinga Lietuvoje statyti atliekų deginimo gamyklas ir jose deginti ne tik savo, bet ir importines šiukšles?

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavorienė@valstietis.lt

Kai kurios pagrindinės lietu-viškos daržovės brangesnės nei pernai, tačiau nemažai vartotojų mieliau renkasi vietinę produkci-ją. Šiemet labiausiai pabrangę po-midorai, agurkai ir morkos. Šiek tiek pigesni kopūstai, raudonieji burokėliai, svogūnai ir bulvės.

Morkos dvigubai brangesnės

Pirmų fasuotų lietuviškų morkų kilogramas kai kuriuose prekybos centruose kainavo bemaž 4 Lt. Jos buvo užaugintos Šiaulių rajono ūki-ninko Lino Šateikos ūkyje. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, liepos pabai-goje ne ką mažiau kainavo ir seno derliaus morkos – 3,49 Lt už kg. Tai maždaug 50 proc. brangiau nei pernai panašiu laikotarpiu.

„Šiemet morkų augintojai sezo-ną pradeda aukštesnėmis kainomis. Pirmos morkos buvo brangios, bet didėjant pasiūlai kainos slūgsta“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofi ja Cironkie-nė. Pasak jos, morkų paklausa gana nemaža, todėl augintojai šiemet jas kasti pabandė anksčiau nei pernai. Iš pernykščio lietuviškų daržovių der-liaus bene vienintelės morkos buvo populiarios ir Rusijos rinkoje. Lie-tuvos daržovių augintojų asociacija skelbia, kad augintojai plautų morkų kilogramą parduoda po 1,2–1,4 Lt, o neplautų – po 1–1,2 Lt.

Mažiau agurkų ir pomidorų iš šiltnamių

Palyginti aukšta išlieka pomidorų ir agurkų kaina. Vidutinė mažmeni-nė trumpavaisių agurkų kilogramo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę buvo 3,22 Lt, arba net apie 70 proc. bran-giau nei pernai tuo pačiu metu.

Šių metų lietuviški pomidorai dar brangesni už pernykščius. Praėjusią savaitę vidutinė mažmeninė jų kai-na buvo 5,09 Lt už kg, o pernai jie buvo 73 proc. pigesni. Šiemet gero-kai brangesni ir importiniai pomi-dorai, nors už lietuviškus jie pigesni maždaug trečdaliu. Tačiau preky-bos centrų atstovai pastebi, kad dalis vartotojų mieliau renkasi lietuviškas daržoves, nors ir brangesnes.

Šiemet agurkų ir pomidorų ma-žiau užauginta Lietuvos šiltnamiuo-se. Štai birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, agurkų iš šiltna-mių buvo supirkta beveik 20 proc.,o šilt namiuose užaugintų pomido-rų – net 2,4 karto mažiau.

Lietuvos daržovių augintojų aso-ciacijos nariai liepos pabaigoje agur-kų kilogramą pardavinėjo po 0,75–1,4 Lt, o pomidorų – po 2–3,2 Lt.

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centras skelbia, kad liepos 24–25 d. įvairiose Lenkijos didme-

ninės prekybos bazėse agurkų kaina svyravo nuo 0,82 iki 1,65 Lt, o po-midorų kilogramą buvo galima įsi-gyti ir už 1,23, ir už 3,29 Lt.

Auga žalumyninių daržovių paklausa

Štai baltagūžių kopūstų kilogra-mas prekybos centruose kainuoja apie litą, arba 16 proc. pigiau nei per-

nai. Prekinių ūkių savininkai svogūnų kilogramą pardavinėja po 0,9–1 Lt,svogūnų laiškus – po 4– 6,7 Lt, buro-kėlius – po 0,45–0,55 Lt, o baltagū-žius kopūstus – po 0,3–0,55 Lt.

Anot Z.Cironkienės, pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir Euro-poje, Rusijoje pastebimai mažėja ko-pūstų paklausa, atitinkamai mažėja ir auginami plotai. Tačiau vartoto-jai dažniau renkasi brokolius ir žie-dinius kopūstus. Pastarųjų kilogra-mą ūkininkai parduoda po 1–1,50, o brokolių – po 2,5–3,25 Lt.

„Mūsų augintojai galėtų daugiau jų auginti, tačiau jiems kyla tam tik-rų auginimo sunkumų. Norint už-auginti geros prekinės išvaizdos brokolių ir žiedinių kopūstų, rei-kia atitinkamų technologijų. To ne-padarysi neturėdamas išbandytų ir optimaliai mūsų klimato sąlygomis tinkamų augalų apsaugos priemo-nių, veislių“, – aiškino Lietuvos dar-žovių augintojų asociacijos vadovė.

Z.Cironkienė tvirtino, kad, atsi-žvelgdami į vartotojų poreikius, ūki-ninkai daugiau sėja žalumyninių daržovių – salotų, špinatų, krapų, pe-tražolių, gražgarsčių ir kt. Beveik visų jų kainos šiemet yra aukštesnės. Štai populiarėjančias anksčiau mažai žino-mas gražgarstes prekiniai ūkiai parda-vinėja po 15–20 Lt už kg, gana pa-klausius špinatus – po 5–6 Lt už kg.

Sumažėjo bulvių plotai

Pasak ūkininkų, šiais metais sąly-gos bulvėms augti kur kas palankes-nės nei pernai, tačiau lietuviškos bul-vės šiemet nedaug pigesnės. Praėjusią savaitę asociacijos nariai kilogramą bulvių pardavinėjo po 0,35–0,55 Lt, o mažmeninėje prekyboje jos kaina-vo apie 1,4 Lt. Pasak Z.Cironkienės, šiemet pastebimai sumažėjo augina-mų bulvių plotai: jų šiemet deklaruo-ta 8,1 proc. mažiau nei pernai. Tai le-mia ir bulvių kainą.

Anot bulvių augintojų, liepą gau-sūs krituliai trukdė nukasti anksty-vąsias ir apsaugoti nuo ligų vėly-vąsias bulves. Kai kur dėl drėgmės pertekliaus derliai nuskendo, tačiau rinkoje bulvių pasiūla gana didelė. Didžiausia konkurencija – tarp vie-tos augintojų.

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centro specialistai teigia, kad liepos viduryje Lenkijos rin-ka buvo perpildyta bulvėmis, tačiau jos didelės konkurencijos lietuviš-koms nesudarė, nes supirkėjai nu-sivylė greitai pūvančiomis lenkiš-komis bulvėmis.

Paskutinę liepos savaitę Lenkijos didmeninėse prekybos bazėse bul-vių kilogramą buvo galima įsigyti ir už 0,16–0,41 Lt.

Savos daržovės mielesnės

Obelių spirito varykloje pra-dėjo veikti biodujų jėgainė, ku-rioje gamybos atliekos – žlaug-tai – naudojami šilumai ir elektrai gaminti.

Tai antras atvejis Lietuvoje, kai biodujos gaminamos iš žlaugtų. Ši-luma bus naudojama spirito varyklos reikmėms, o elektros energijos – tik penktadalis. Likusi dalis bus par-duodama elektros skirstomųjų tink-lų operatoriui. Naujosios kogenera-

cinės jėgainės galia siekia 1,5 MW, per metus planuojama pagaminti 6 tūkst. MWh elektros energijos ir 515 MW šilumos energijos.

Bendrovės „Vilniaus degtinė“, kuriai priklauso Obelių spirto va-rykla, generalinio direktoriaus Juozo Daunio teigimu, naujoji jėgainė leis efektyviai panaudoti ne tik žlaugtus, bet ir kitas gamybos bei buities bio-logiškai skaidžias atliekas.

VL inf.

Pigiau nei pernai prašoma tik už naujo derliaus burokėlius ir kopūstus. Petro Malūko nuotrauka

Anot bulvių augintojų, liepą gausūs krituliai trukdė nukasti ankstyvąsias ir apsaugoti nuo ligų vėlyvąsias bulves. Didžiausia konkurencija – tarp vietos augintojų.

Šiluma iš žlaugtų

52012 m. rugpjūčio 8 d. • Nr. 63 (9186)Valstiečių laikraštis

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl. 9 psl.

Kaimuose puotas kelia alkanos vilkės

Moters pasaulis

15 psl.

Kitus užjaučia tik savoskausmų katilą išsrėbęs

16 psl.

Agurkai padės numesti svorio

Lietuvos bitininkų spiečiusKupiškyje dūzgė tris dienas

Skolintojai reikalauja grą-žinti pinigus, tačiau ūkinin-kas negali jų uždirbti, nes visas jo turtas areštuotas.

Albinas Čaplikas

Indai ir egiptiečiai pirmiejiįvertino agurkus ir pradė-jo juos auginti dar trečia-me amžiuje prieš mūsų erą. Šią daržovę itin pa-mėgo ir lietuviai. Jų gali-ma aptikti beveik kiekvie-name darže ar šiltnamyje. Nors agurkai ir labaipopuliarūs, tačiau jų maistinė vertė – itin kukli.

Tylus ūkininko bankrotasTylus ūkininko bankrotas

6 psl.

Mūsų reportažas

8 psl.

Bronzinis imtynininko žygisLietuvos atstovas Aleksan-dras Kazakevičius Londono olimpinių žaidynių graikų ir romėnų imtynių varžybų svorio kategorijoje iki 74 kg sekmadienį iškovojo bron-zos medalį. Šių metų Euro-pos čempionato prizinin-kas 26-erių A.Kazakevičius kovoje dėl bronzos įveikė triskart pasaulio vicečem-pioną 27-erių daną Marką Overgardą Madseną.

Kasmetė tradicinė visos Lie-tuvos bitininkų šventė, ren-giama jau 36 metus, šįkart aplankė Kupiškį. O ypatinga ji buvo tuo, kad pirmąkart ją pagerbė šalies Preziden-tė, ne tik tarusi sveikini-mo žodį, bet ir dalyvavusi ilgose šventės atidarymo iškilmėse bei simboliškai pasodinusi liepaitę. Anot organizatorių, tris dienas trukusiame renginyje buvo net 4–5 tūkst. dalyvių.

Rūta Klišytė

Trylika vaikų auginanti pora tikina, kad nė vienam jų ne-stinga meilės.

Aldona Tuskenytė

Pastarosiomis savaitėmis Ukmergės rajone Žemaitkiemio, Valų ir Lyduokių kaimuose padaugėjo vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius. Po sėkmingos medžioklės vilkai vėl grįžta į tą pačią vietą.

Jolita Žurauskienė

Sportas