valstybiniŲ kolegijŲ€¦ · 2017-2018 m. koleginės studijos vykdomos 52 studijų kryptyse pagal...
TRANSCRIPT
KOLEGIJŲ VERTINIMO KOMISIJA,
sudaryta švietimo ir mokslo ministrės 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-341
VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ
VERTINIMO ATASKAITA
Vilnius,
2018 m. gruodžio 4 d.
2
TURINYS
I SKYRIUS. ĮŽANGA ............................................................................................................................... 3
II. KOLEGIJŲ SEKTORIAUS RAIDA .................................................................................................... 4
III. LIETUVOS DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS IR DARBO RINKOS POKYČIAI ........................ 11
IV. VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS ANALIZĖ........................................................................ 14
V. IŠVADOS IR SIŪLYMAI .................................................................................................................. 16
Išvados.................................................................................................................................................. 16
Siūlymai ............................................................................................................................................... 20
PRIEDAI ..................................................................................................................................................... 23
3
I. ĮŽANGA
Ši ataskaita parengta įgyvendinant 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) programos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS) 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82,
įgyvendinimo plano, patvirtinto LRV 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 2.2.4 darbą „Darnaus profesinio
mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas“.
2017 m. sausio mėn. 27 d. raštu Nr. S-23-253 Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas pakvietė
aukštąsias ir profesines mokyklas, miestų ir regionų savivaldos institucijas, asocijuotas verslo struktūras
teikti siūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Gavus siūlymus, 2017 m. kovo 6 d.
Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 46 buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių aukštųjų
mokyklų tinklo optimizavimo parengti (toliau – AM tinklo darbo grupė). 2017 m. balandžio 28 d. AM
tinklo darbo grupė pateikė pasiūlymus, apimančius tiek universitetinių, tiek koleginių valstybinių aukštųjų
mokyklų sektorius.
Darbo grupės pasiūlymų pagrindu buvo parengtas Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas, kurį
2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XIII-533 patvirtino LRS. Įgyvendindama šį nutarimą, LRV 2017 m.
lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 patvirtino Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo priemones1.
AM tinklo darbo grupės ataskaitoje buvo pateikti siūlymai dėl Vilniaus ir Kauno valstybinių kolegijų
jungimo ir pasiūlyta iki 2018 m. pabaigos atlikti Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos kolegijų
neeilinį išorinį vertinimą, po kurio būtų sprendžiama dėl šių kolegijų veiklos tęstinumo.
2018 m. balandžio 9 d. švietimo ir mokslo ministrė įsakymu Nr. V-341 sudarė Kolegijų vertinimo komisiją
(toliau – Komisija) ir jai pavedė įvertinti Lietuvos valstybinių kolegijų (toliau – Kolegijų) būklę šalies,
regiono, švietimo sektoriaus, ūkio, demografinės, socialinės aplinkos kontekste ir pateikti rekomendacijas
dėl kiekvienos iš jų raidos perspektyvų. Komisijos sudėtis nurodyta Ataskaitos 1 priede.
Įgyvendindama užduotį, Komisija panaudojo informaciją, sukauptą Švietimo valdymo informacinėje
sistemoje ŠVIS, Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje AIKOS, Lietuvos aukštųjų
mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMA BPO informacinėje sistemoje, Studijų
kokybės vertinimo centre (SKVC), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (MOSTA), Švietimo
mainų paramos fonde (ŠMPF), Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), Vidaus reikalų ministerijos
(VRM) Regioninės politikos departamente. Svarbiausi informacijos šaltiniai nurodyti šios Ataskaitos 2
priede. Kolegijų pavadinimų akronimai nurodyti Ataskaitos 4 priede.
1 AM tinklo darbo grupės veiklos medžiagą žr. http://www.smm.lt/web/lt/aukstojo-mokslo-pertvarka .
4
Komisija išanalizavo, kaip pavyko pasiekti pradinius Kolegijų tinklo steigimo tikslus, suformuluotus 1999
metais vykdant ES PHARE programos „Lietuvos aukštojo mokslo reforma“ projektą ir išdėstytus Lietuvos
aukštojo mokslo baltojoje knygoje (1999). Šios analizės rezultatai išdėstyti Ataskaitos II dalyje ir 3 priede.
Analizuojant Kolegijų sektoriaus raidos perspektyvas įvertinta Kolegijų veiklos demografinė ir
socioekonominė aplinka, Lietuvos regioninės politikos baltosios knygos, Lietuvos Respublikos teritorijos
bendrojo plano, regionų raidos strategijų nuostatos. Šios analizės rezultatai apibendrinti Ataskaitos III
dalyje.
Kolegijų šiandieninė būklė papildomai įvertinta pagal SKVC ir MOSTA ekspertų pasiūlytus rodiklius. Šio
vertinimo išvados išdėstytos Ataskaitos IV dalyje. Greta apibendrintos informacijos ir išvadų parengti
kiekvienos valstybinės kolegijos veiklos profilių aprašai, prieinami ŠMM interneto svetainėje2.
Apibendrindama savo darbą, Komisija parengė bendruosius siūlymus dėl Kolegijų sektoriaus tolimesnės
raidos. Šios išvados ir siūlymai išdėstyti Ataskaitos V dalyje.
Komisijos veiklos rezultatai kelis kartus pristatyti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai, įvairiais
formatais aptarti su atskirų kolegijų vadovais ir suinteresuotais socialiniais partneriais. Pirmoji išvadų
versija spalio mėn. buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. Vadovaujantis pasitarimo
metu išsakytomis pastabomis Ataskaita dar kartą patikslinta.
II. KOLEGIJŲ SEKTORIAUS RAIDA
Kolegijų (profesinio aukštojo mokslo) sektoriaus sukūrimą Lietuvoje nulėmė šiuolaikinės visuomenės
raidos poreikiai, tokie kaip pramonės restruktūrizavimas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, modernių
technologijų diegimas, informacinių technologijų plėtra. Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos darbo
rinkoje nuolat augo aukštos kvalifikacijos darbuotojų, pasižyminčių geru pasirengimu konkrečiai praktinei
veiklai, turinčių verslumo įgūdžių, mokančių užsienio kalbų, paklausa.
Pirmuoju žingsniu link kolegijų sektoriaus kūrimo laikytinas aukštesniųjų mokyklų įsteigimas 1991 m.,
panaudojant iki tol veikusių specialiųjų vidurinių mokyklų išteklius. Parengiamuoju laikotarpiu buvo
sukurtos 3 metų trukmės studijų programos, pagal kurias studijavo baigusieji vidurines mokyklas, buvo
atestuojami dėstytojai, įgyvendinama plati jų kvalifikacijos tobulinimo programa, inicijuojama dėstymo
metodikų kaita, rengiama studijoms būtina mokomoji medžiaga, modernizuojama materialinė mokyklų
2 http://www.smm.lt/web/lt/aukstojo-mokslo-pertvarka/kolegiju-analize
5
bazė. Tačiau aukštesniosios mokyklos nebuvo traktuojamos kaip aukštojo mokslo sistemos dalis, iškilo
sunkumų jas identifikuoti tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje.
Nagrinėjant povidurinio švietimo sistemų evoliuciją kitose šalyse, buvo išanalizuotos aukštesniųjų
mokyklų galimybės vykdyti aukštąsias neuniversitetines studijas. 2000 m. priėmus Aukštojo mokslo
įstatymą, Lietuvoje buvo įteisinta binarinė aukštojo mokslo sistema ir sudarytos sąlygos steigti
neuniversitetinio tipo aukštąsias mokyklas.
2000 metais įsteigtos pirmosios kolegijos: keturios valstybinės3 ir trys nevalstybinės4. Kolegijų steigimas
vyko iki 2003 m. Iš daugiau nei 50 nedidelių valstybinių aukštesniųjų mokyklų buvo suformuota 16
valstybinių kolegijų. Tuo pačiu laikotarpiu įsisteigė ir 11 nevalstybinių kolegijų. Kolegijų tinklas 2004 m.
atrodė taip (1 paveikslas):
1 pav. Lietuvos kolegijų tinklas, 2004 m.
3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 1000 “Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo” 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 1001 “Dėl licencijų nevalstybinėms Kauno verslo, Vilniaus kooperacijos ir Vilniaus vadybos kolegijoms suteikimo”
6
Kolegijų steigimo žingsniai buvo trys:
1. Technikumų reforma:
aukštesniųjų mokyklų steigimas, 1991;
binarinės aukštojo mokslo sistemos modeliavimas, 1991-1997.
2. Pasirengimas steigti kolegijas:
kokybės vertinimo sistemos kūrimas (1997-1999);
aukštojo mokslo Baltosios knygos rengimas, 1998-1999;
aukštojo mokslo įstatymo priėmimas, 2000.
3. Kolegijų steigimas:
aukštesniųjų mokyklų veiklos vertinimas dalyvaujant ES ekspertams ir kolegijų, turinčių laikinąjį statusą
steigimas, 2000-2003;
kolegijų, turinčių laikinąjį statusą veiklos vertinimo pradžia, 2004.
Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje (1999), parengtoje vykdant PHARE programos projektą, buvo
paminėti tokie kolegijų steigimo principai: regioniškumas, daugiašakiškumas, ūkio poreikių tenkinimas,
visuomenės poreikių tenkinimas, turimų išteklių efektyvus panaudojimas, finansinis efektyvumas ir
nurodyta, kad formuojant kolegijų tinklą aukštesniųjų mokyklų bazėje turi būti laikomasi lygių galimybių
ir savaroriškumo principų. 2002 m. LRV patvirtino kolegijų tinklo formavimo principus5, kurie nustatė,
kad kolegijos steigiamos regioniniu principu, miestuose steigiamos daugiaprofilinės ir specializuotos
kolegijos, o regionų centruose daugiaprofilinės kolegijos, studijų programos turi atitikti regionų ūkio
poreikius ir dar keli principai pabrėžiantys bendradarbiavimą su universitetais. Apibendrinant minėtini
tokie kolegijų steigimo ir jų tinklo formavimo principai:
1. regioniškumas;
2. daugiašakiškumas;
3. ūkio ir visuomenės poreikių tenkinimas;
4. lygios galimybės;
5. savanoriškumas.
Steigiant kolegijas vienas svarbiausių principų buvo regioniškumas. Kolegijos buvo įsteigtos visose
Lietuvos apskrityse, išskyrus Tauragės. Regioniškumo principas ir šiandien yra svarbus siekiant užtikrinti
aukštojo mokslo prieinamumą, sudaryti palankias sąlygas regionų plėtrai, tiesioginėms užsienio
investicijoms.
5 Kolegijų tinklo formavimo principai žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.171119/rNYprEYpmi
7
Kitas kertinis valstybinių kolegijų steigimo principas – daugiašakiškumas. Steigimo metu laikytasi
nuostatos, kad tik pakankamai didelės daugiašakės kolegijos gali veikti stabiliai, racionaliai naudoti
išteklius, užtikrinti gerą studijų kokybę, organizuoti tarpkryptines studijas, būti konkurencingos tarptautiniu
mastu, o svarbiausia – užtikrinti visą spektrą miestui ar regionui reikalingų aukštojo mokslo profesinių
kompetencijų. 2002 metais EBPO ekspertai rekomendavo6 numatyti kolegijose ne mažiau nei 1200
studentų. Atlikus rentabilumo skaičiavimus, Lietuvoje buvo reikalaujama steigimo metu turėti ne mažiau
nei 800 studentų.
Beveik visos valstybinės kolegijos įsteigtos jungiant keletą aukštesniųjų mokyklų. Daugiausiai aukštesniųjų
mokyklų susijungė Vilniuje ir Kaune. Daugiašakiškumo principas buvo akcentuojamas dėl šių priežasčių:
efektyvesnis skiriamų lėšų panaudojimas, racionalesnis materialiųjų ir intelektualinių išteklių
panaudojimas, didesnė studijų programų įvairovė, gebėjimas lanksčiai reaguoti į kintančios rinkos
poreikius, galimybė kurti studijų programas, kurios vienytų kelias skirtingas studijų kryptis, palankesnės
sąlygos studijų kokybei tobulinti, platesnės tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.
Šiandien Lietuvoje veikia dvi specializuotos Kolegijos (KMAIK ir LAJM7). Vilniuje ir Kaune veikia po
dvi iš dalies daugiašakes kolegijas (KTK ir VTDK dominuoja inžinerijos mokslų kypčių grupės studijos).
Kituose regionų centruose veikiančios kolegijos yra daugiašakės. Taigi, daugiašakiškumo principas
valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo laikotarpiu įgyvendintas iš dalies. Jo tolesnis įgyvendinimas
galėtų pagerinti prielaidas vystytis finansiškai pajėgioms, stabilioms kolegijoms, užtikrinti studijų kokybę,
plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus bei inovacines paslaugas verslui bei viešajam sektoriui, konkuruoti
tarptautinėje erdvėje.
Ūkio poreikių tenkinimo principas kolegijų steigimo metu buvo suprantamas kaip būtinybė nuolat tirti
specialistų rengimo ir jiems būtinų kompetencijų poreikius. Tai aktualu ir šiandien, toliau kintant Lietuvos
ekonominei struktūrai, telkiant pastangas šalyje išlaikyti paskirstytus ekonominio augimo centrus,
orientuotus į aukštos pridėtinės vertės technologijas ir šiuolaikines viešąsias paslaugas, sumanios
specializacijos būdais ieškoti šalies regionų unikalių pranašumų.
Visuomenės poreikių tenkinimo principas išreiškia nuostatą, jog profesinės aukštosios mokyklos turi
tenkinti išaugusius žmonių poreikius įgyti aukštąjį išsilavinimą, padaryti aukštąjį mokslą prieinamesnį
įvairių socialinių sluoksnių žmonėms ir atokesnių regionų gyventojams. Tačiau jo įgyvendinimas tampa
problemišku mažėjant studentų skaičiui, mažosiose regioninėse kolegijose sunku užtikrinti platų studijų
pasirinkimą, aukštą kokybę ir veiklos efektyvumą.
6 EBPO rekomendacijas žr. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/svietimo_politikos_apzvalga.pdf 7 Kolegijų pavadinimų akronimų sąrašą žr. 5 priede
8
Kiti du kolegijų formavimo principai yra daugiau istoriniai. Lygių galimybių principas atspindi nuostatą,
kad steigimo metu aukštesniosioms mokykloms, pretenduojančioms tapti kolegijomis, buvo sudaromos
lygios galimybės dalyvauti steigimo procese. Savanoriškumo principo buvo laikomasi kiekvienai
aukštesniajai mokyklai leidžiant pačiai apsispręsti, ar pretenduoti tapti kolegija, ar pereiti į kitą švietimo
sektorių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių ir 10 nevalstybinių kolegijų. Jų tinklas, kiekybiniai profiliai ir
demografinis bei edukacinis kontekstas pavaizduoti 2 paveiksle.
2 pav. Kolegijų tinklas, aukštųjų mokyklų studentų skaičiai ir demografinis kontekstas
2017-2018 m. koleginės studijos vykdomos 52 studijų kryptyse pagal 324 studijų programas, jose studijuoja
35,4 tūkst. studentų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visai neseniai, 2010-2011 m., kolegijų studentų skaičius
buvo net pusantro karto didesnis – 52,5 tūkst., o kiekvienais metais studentų kolegijų sektoriuje sumažėja
po 2-3 tūkst. Nuo 2010 m. iki 2018 m. Lietuvos kolegijose studentų sumažėjo 35,2 proc., o universitetuose
39,6 proc. 2018 m. duomenimis, 2018-2019 m. studijų metais daugiausiai studentų turi Vilniaus (6,6 tūkst.)
ir Kauno (6,3 tūkst.) kolegijos. Mažiausiai studentų turi Marijampolės (586), Alytaus (725) ir Kauno miškų
ir aplinkos inžinerijos kolegijos (822).
9
3 pav. Kolegijų ir universitetų studentų skaičiai miestuose pagal aukštųjų mokyklų tipus, 2018 m.
Per laikotarpį, praėjusį nuo pirmųjų kolegijų steigimosi, esmingai pakito Lietuvos ekonominė ir socialinė
situacija. Smarkiai sumažėjo žemės ūkio sektorius, išaugo paslaugų sektorius, įvyko ir dar tebevyksta
didžiuliai migraciniai procesai tiek šalies viduje, tiek tarp Lietuvos ir užsienio šalių. Dėl to būtina kuo
atidžiau išanalizuoti esamą situaciją Lietuvoje bei užsienyje ir priimti į ateitį orientuotus sprendimus dėl
tolesnės kolegijų sektoriaus raidos.
Nuo 2010 m. m. pradžios iki 2018 m. m. pradžios Lietuvoje bendras studentų skaičius sumažėjo beveik 70
tūkst. arba 38,3 proc. Universitetuose studijuojančių studentų skaičius tiek absoliučiais, tiek procentine
išraiška mažėjo sparčiau. Per tokį patį laikotarpį universitetiniame sektoriuje studijuojančių asmenų
sumažėjo 51 tūkst. arba 39,6 proc., tuo tarpu koleginiame sektoriuje studijuojančių studentų sumažėjo 18,5
tūkst. arba 35,2 proc. Taip pat, analizuojant kasmetinius studentų skaičiaus pokyčius, pastebima, kad
kolegijų sektoriuje per pastaruosius 6 metus mažėjimo procesas yra lėtesnis negu universitetiniame
sektoriuje.
4 pav. Studentų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2010-2018 m.
9002
8546
3495
1767
1366
586
726
1609
105
4248
948
1402
178
32417
18224
2541
1091
146
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Marijampolė
Alytus
Utena
Tauragė
Studentų studijuojančių I pakopojeuniversitetuose skaičius
Nevalstybinių kolegijų studentų skaičius
Valstybinių kolegijų studentų skaičius
10
Analizuojant studentų skaičiaus duomenis pagal studijų sritis (5 Pav.), pastebima, kad tiek universitetų, tiek
kolegijų sektoriuose daugiausia studentų renkasi studijas socialinių mokslų srityje. Universitetuose šiame
sektoriuje studijuoja 45 proc., o kolegijose 43 proc. visų studentų. Biomedicinos mokslų srityje ir menu
srityje studijuojančių studentų skaičius procentine išraiška beveik nesiskiria. Vis dėlto, pastebėta, kad
universitetuose procentine išraiška daugiau studentų studijuoja fizinių ir humanitarinių mokslų srityse, o
kolegijose dažniau yra renkamasi technologijos mokslų srities studijos.
5 Pav. Kolegijų ir universitetų studentų pasiskirstymas pagal studijų sritis
128987 123211115322
10530099192
9380988086
8265877940
52410 4985546294 43574 41516 39807 37607 35492 33959
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
110000
120000
130000
2010-2011m.
2011-2012m.
2012-2013m.
2013-2014m.
2014-2015m.
2015-2016m.
2016-2017m.
2017-2018m.
2018-2019m.
Universitetų studentų skaičius Kolegijos studentų skaičius
11
III. LIETUVOS DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS IR DARBO
RINKOS POKYČIAI
2000 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 512 074 asmenys. Iš jų 2 357 087 gyveno miestuose, 1 154 987 –
kaimuose. 2018 metų pradžioje Lietuvoje buvo 2 808 901 gyventojas, iš jų 1 884 722 miestuose, 924 179
– kaimuose.
Bendras gyventojų skaičius 2000 – 2018 metų laikotarpiu sumažėjo 700 tūkstančiais, šis pokytis stipriau
palietė tam tikrus Lietuvos regionus. Mažiausiai gyventojų sumažėjo Vilniaus apskrityje – 50 tūkst. (6
8 EBPO rekomendacijas žr. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/svietimo_politikos_apzvalga.pdf
Kertiniai valstybinių kolegijų tinklo kūrimo principai 2000-aisiais m. buvo regioniškumas ir
daugiašakiškumas.
2018 m. Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų 8 regionuose. 2 iš jų specializuotos (Lietuvos aukštoji
jūreivystės mokykla ir Kauno aplinkos inžinerijos ir miškų kolegija), kitos – daugiašakės. Vilniaus ir Kauno
miestuose veikia po 2 kolegijas, kurios yra iš dalies daugiašakės.
2002 metais EBPO ekspertai rekomendavo8 numatyti kolegijose ne mažiau nei 1200 studentų. Atlikus
rentabilumo skaičiavimus, Lietuvoje buvo reikalaujama steigimo metu turėti ne mažiau nei 800 studentų.
2018 m. valstybinės kolegijos pagal studentų skaičių :
Mažiau nei 800 – Marijampolės kolegija, Alytaus kolegija.
800-1800 – Alytaus kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos
aukštoji jūreivystės mokykla, Panevėžio, Šiaulių valstybinė ir Utenos kolegijos.
2400-2600 – Vilniaus technikos ir dizaino kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija.
Daugiau nei 6000 – Vilniaus ir Kauno kolegijos.
Regionuose, kurių gyventojų skaičius nesiekia 140 000, kolegijose studijuojančių asmenų skaičius per
pastaruosius 18 metų smarkiai sumažėjo.
Regionuose, kuriuose gyventojų skaičius viršija 240 000, kolegijose studijuojančių asmenų skaičius
pastaruosius 18 metų taip pat sumažėjo, tačiau lėčiau nei mažuosiuose regionuose.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose tiek kolegijos, tiek universitetai veikia stabiliai, o studentų skaičiai
traukiasi lėčiausiai.
12
proc.). Kauno apskrityje daugiausiai –145 tūkstančiais, (apie 20 proc.). Kur kas stipresnį demografinį
nuosmukį patyrė mažesni Lietuvos regionai: sparčiausiai mažėjo Utenos apskrities gyventojų skaičius – 59
tūkst. (31 proc. ), Šiaulių ir Tauragės po 29 proc., Panevėžio 28 proc., Alytaus 27 proc. Taigi, kai kuriuose
mažesniuose Lietuvos regionuose gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Vertinant demografinių pokyčių įtaką kolegijų veiklai, prasminga susitelkti į didžiąją kolegijų studentų dalį
– 18-21 metų amžiaus grupės jaunuolius. Dauguma į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų studijas renkasi
iš karto po vidurinės mokyklos baigimo, taigi šios amžiaus grupės gyventojų skaičius regione yra
reikšmingas parametras prognozuoti kolegijų veiklos perspektyvoms. 2001 metais Lietuvoje buvo 194 372
šios amžiaus grupės asmenys. 2018 metų duomenimis tos pačios amžiaus grupės asmenų sumažėjo iki 125
513 (35,4 proc.). Dar tikslesnį vaizdą atskleidžia apskričių palyginimas. Šios amžiaus grupės asmenų
labiausiai sumažėjo didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus – 43,3 proc., Kauno – 42,4 proc. ir Klaipėdos –
36,9 proc. Mažesnis šios amžiaus grupės sumažėjimas fiksuojamas Tauragės (17,4 proc.), Panevėžio 18,5
(proc.) ir Marijampolės (18,9 proc.) apskrityse. Palyginus bendro gyventojų skaičiaus ir tam tikros amžiaus
grupės gyventojų skaičiaus kitimo rodiklius galima daryti prielaidą, kad didmiesčiuose gyvenančių jaunų
asmenų skaičiaus mažėjimas yra labai stipriai susijęs su emigracijos į užsienį procesu, tuo tarpu regionuose
gyvenantys asmenys migruodami į didmiesčius sumažina jų gyventojų skaičiaus mažėjimo rodiklius. Vis
dėlto, svarbu prabrėžti gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybę: Asmenys, kurie atvyko studijuoti ir
gyvena tame mieste, kuriame yra aukštoji mokykla, tačiau nedeklaravo naujos gyvenamosios vietos, į šią
statistiką nepatenka.
Neigiamas demografines tendencijas nulemia tiek sumažėjusio gimstamumo rodikliai, tiek didelė
emigracija. 2000 m. gimusių vaikų skaičius buvo 34 149, o 2017 m. sumažėjo iki 28 696 (16 proc.).
Daugiausiai gimusių vaikų skaičius mažėjo Utenos (40 proc.), Alytaus ir Marijampolės (po 35 proc.)
apskrityse.
Bendrasis neto vidaus migracijos rodiklis atskleidžia, kad mažesnių miestų apskrityse gyventojų skaičius
mažėja ir dėl gyventojų persikėlimų iš vienos vietos į kitą, o didžiųjų Lietuvos miestų apskrityse gyventojų
skaičius dėl vidinės migracijos auga. Pastebima, jog išvykusiųjų skaičius iš vienos apskrities į kitą didėja –
Lietuvos gyventojai tampa vis judresni. Gyventojų judumas veikia ir švietimo sistemą – mokiniai
savarankiškai arba pavėžėjami vis lengviau ir noriau lanko didesnių centrų švietimo įstaigas.
Lietuvos Respublikos bendrojo plano esamos būklės analizėje pastebėta, kad Lietuvos periferinėse zonose
gyventojų skaičius mažėja sparčiau. Jos yra nutolusios nuo pagrindinių tarpmiestinių kelių ir neturi
išvystyto aptarnavimo viešuoju transportu, pavyzdžiui: Rokiškio, Biržų, Švenčionių, Ignalinos ir kiti
Lietuvos pasienio teritorijose esantys rajonai.
13
2000 m. Lietuvoje buvo 1,397 mln. užimtų žmonių. Iš jų daugiausia – 25,5 proc. turėjo specialųjį vidurinį
išsilavinimą, 20 proc. vidurinį ir 21 proc. aukštąjį išsilavinimą. 2017 m. užimtų žmonių skaičius sumažėjo
iki 1,354 mln. Tarp jų didžiausią dalį jau sudaro asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą – net 40 proc.
Nors Lietuvoje nuo 2000 iki 2018 m. gyventojų skaičius sumažėjo apie 20 proc., tačiau užimtų gyventojų
skaičius sumažėjo tik 3 proc. Analizuojant užimtų gyventojų skaičių pagal amžiaus grupes, pastebima, jog
padidėjo vyresnių negu 45 m. asmenų užimtumas, o jaunesnės amžiaus grupės (nuo 15 iki 44 m.) užimtumas
sumažėjo. Ypatingai smarkiai sumažėjo 15-19 m. amžiaus grupės asmenų užimtumas (40 proc.) ir 35-39
m. amžiaus grupės asmenų užimtumas (34 proc.). Taigi Lietuvos darbo jėga sensta, o asmenų, galinčių
mokytis pirminio profesinio mokymo įstaigose, studijuoti aukštosiose mokyklose ir, baigus jas, pereiti į
darbo rinką, mažėja.
Analizuojant Lietuvos regionų ir ekonominės veiklos rūšių 2017 m. duomenis, matoma, kad didžiausias
užimtumas paslaugų sektoriuje yra Vilniaus apskrityje – 77,2 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir
žuvininkystės sektoriuje didžiausias užimtumas yra Tauragės apskrityje – 32 proc., pramonės sektoriuje
didžiausias užimtumas yra Utenos apskrityje – 8,8 proc., o statybos sektoriuje daugiausiai užimtų gyventojų
yra Telšių apskrityje – 8,9 proc. Vertinant bendrą Lietuvos situaciją pagal ekonominės veiklos rūšis,
14
pastebima, kad net 67 proc. visų užimtųjų dirba paslaugų sektoriuje, 17,83 – pramonės sektoriuje, 7,8 –
žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje ir šiek tiek mažiau – 7,3 proc. statybos sektoriuje.
6 Pav. Lietuvos situaciją pagal ekonominės veiklos rūšis (Šalt: Statistikos departamentas, 2015 m.)
IV. VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS ANALIZĖ
Analizė atlikta pagal kolegijų veiklos rodiklius, kurie yra viešai skelbiami informacinėse sistemose,
valstybiniuose registruose ir kituose viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose. Analizuojant kolegijų veiklą
buvo keliami trys pagrindiniai klausimai: (1) ar kolegija užtikrina studijų kokybę, (2) ar kolegijos veikla
atitinka jai keliamą reikalavimą užtikrinti glaudų ryšį su praktika, atitikti regionų poreikius (veiklos
tinkamumas) bei (3) ar kolegija veikia efektyviai. Vertinimo rodiklių sąrašas ir jų šaltiniai arba skaičiavimo
metodika pateikti 3 priede.
Apibendrinant studijų kokybės rodiklius nustatyta:
Valstybinių kolegijų vykdomų studijų programų, 2012-2018 m. išoriškai įvertintų ir akredituotų 6
metams, dalis nuo visų kolegijose vykdomų studijų išoriškai vertintų studijų programų vidurkis yra
65 proc. Žemiausias šis rodiklis MK (16 proc.), AK (40 proc.), PK (48).
2017-2018 m. studijų programose, akredituotose maksimaliam laikotarpiui, studentų dalies nuo visų
studentų skaičiaus vidurkis valstybinėse kolegijose sudarė 63 proc. Šis rodiklis kolegijose kinta 24-
86 proc. ribose ir koreliuoja su programų, akredituotų 6 metams, skaičiumi.
2016-2017 m. studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas (vf+vnf/st) buvo 3,91, 2017-
2018 m. – 4,16, o 2018-2019 m. – 4,32. Pastebima šio rodiklio augimo tendencija, kuri sietina su
minimalių reikalavimų augimu.
Nuo 2000 iki 2018 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo per 700 tūkst., arba 20 proc. Ypatingai smarkus
mažesnių regionų gyventojų skaičiaus mažėjimas. Įprastai kolegijose studijuojančios amžiaus grupės 18-21 m.
asmenų skaičius nuo 2001 m. iki 2018 m. Lietuvoje sumažėjo net 35 proc. Gyventojų skaičiaus pasikeitimai
turėjo įtakos ir Lietuvos darbo rinkai. Nors užimtų žmonių skaičius sumažėjo nežymiai – vos 3 proc., tačiau jis
palietė visas amžiaus grupes. Sumažėjo jaunesnės visuomenės (15-44 m.) užimtų gyventojų dalis, o vyresnio
amžiaus grupės (nuo 45 m.) – išaugo. Pagal ekonomikos veiklos rūšis gyventojų užimtumas labiausiai sumažėjo
žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės rūšyse, o išaugo administracinės ir aptarnavimo veiklos,
profesinės, mokslinės ir techninės veiklos rūšyse.
15
2016 m. dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis valstybinėse kolegijose buvo vidutiniškai 16 proc.
MSĮ nustatyta, kad šis rodiklis privalo būti 10 proc. Visų valstybinių kolegijų rodiklis atitinka
įstatyme nustatytą reikalavimą, išskyrus AK.
Studentų, išvykusių pagal ERASMUS mainų programą studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas,
skaičiaus ir bendro studentų skaičiaus santykis 2016-2017 m. vidurkis buvo 2,67 proc., šis rodiklis
valstybinėse kolegijose kinta ribose nuo 1,2 iki 4,5 proc. Bolonijos procese numatytas
studijuojančių kolegijoje mobilumo tikslas – 20 proc. iki 2020 m.
Dėstytojų, atvykusių pagal ERASMUS mainų programą dėstyti iš užsienio aukštųjų mokyklų,
skaičiaus ir bendro dėstytojų skaičiaus santykis 2016-2017 m. vidurkis buvo 9,9. Šis rodiklis kinta
ribose nuo 2,3 proc. (MK) iki 27,1 proc. (KVK).
Apibendrinant veiklos tinkamumo rodiklius nustatyta:
Absolventų, dirbančių 0-3 profesijų grupėse, dalis nuo samdomų darbuotojų 2016 m. vidurkis buvo
45 proc., valstybinėse kolegijose šis rodiklis kinta nuo 36 iki 59 proc. Žemesnė rodiklio reikšmė yra
tose kolegijose, kuriose vyrauja technologijų ir inžinerijos studijų krypčių grupių programos.
Studentų skaičiaus per 2013-2017 m. valstybinėse kolegijose sumažėjo vidutiniškai 16 proc.
Mažiausias studentų mažėjo Kauno mieste veikiančiose kolegijose, didelis LAJM, KVK, ŠVK, PK,
o didžiausias MK.
Uždirbtų lėšų už eksperimentinę plėtrą, kvalifikacijos kėlimo kursus, konsultacijas ir kitą taikomąją
veiklą 2017 m. dalis nuo visų valstybės biudžeto lėšų vidurkis buvo 5,06 proc. (1,07 iki 14,4 proc.)
Šios veiklos generuoja mažai pajamų visose kolegijose, išskyrus AK ir LAJM. Žemiausias rodiklis
yra didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno kolegijose.
Apibendrinant atskirus veiklos efektyvumo rodiklius gauti rezultatai:
2017 m. duomenimis kolegijos biudžeto lėšos, skirtos vieno valstybės finansuojamo studento
parengimui vidutiniškai sudarė 2110 EUR. Šis rodiklis kinta nuo 1550 EUR iki 3160 EUR. Išsiskiria
MK, kurioje šis rodiklis 3160 EUR, o kitose kolegijose artimas vidurkiui.
2016 m. administracijos ir kitų darbuotojų etatų ir dėstytojų etatų santykio vidurkis buvo 36,6 proc.,
rodiklis kito nuo 24,5 iki 64,3 proc. Daugiausiai vienam dėstytojui tenkančių administracijos
darbuotojų yra MK, AK ir UK.
Išanalizuota kolegijų tarybų veikla. Ši informacija buvo panaudota kaip papildomas veiksmingumo
rodiklis. Nors Tarybų sudėtis atitinka MSĮ nustatytus reikalavimus, tačiau kelia abejonių atvejai, kai
16
taryboje yra daug administracijos darbuotojų, o regiono atstovavimas nesistemingas, kolegijų tarybose
verslui atstovauja ne asocijuoti darbdaviai, o atskirų verslo įmonių atstovai.
Atkreiptinas dėmesys į 2018 m. priėmimo duomenis. 2018 m. kovo 16 d. ministro įsakymu Nr. V-257
nustačius minimalius konkursinius balus (į kolegijas - 2, į universitetus - 3,6), šio reikalavimo laikėsi visos
valstybinės kolegijos. Nors minimalūs stojimo reikalavimai tapo griežtesni, bendras įstojusiųjų į kolegijas
skaičius palyginus su 2017 m. beveik nepasikeitė, tačiau pasikeitė vietų struktūra. Į valstybės finansuojamas
vietas kolegijos priėmė 20 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais. Įstojusiųjų konkursinio balo
vidurkis, nors ir nežymiai, tačiau padidėjo. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis
pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,32 (2016 m. – 4,16), o nefinansuojamose vietose – 3,2
(2016 m. – 2,84).
Vertinant rentabilumą pagal priimtų studentų skaičių į nuolatinės ir ištęstinės formos studijų
programas pastebėta, kad 2018 m. yra daug nuolatinės formos studijų programų, kuriose studentų skaičius
yra labai mažas, nesiekia 10. Apibendrinti duomenys pateikiami žemiau pateikiamoje lentelėje:
Studijų programų su mažesne kaip
10 nuolatinės studijų formos
studentų dalimi, proc.
Nėra < 10 proc. 20-30 proc. 40-60 proc. > 80 proc.
Kolegijos KVK,
LAJM
KK VK, VTDK,
ŠVK
KTK, KMAIK,
UK, PK
MK, AK
V. IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Išvados
Kolegijų sektoriaus kūrimo tikslai ir principai buvo suformuluoti Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje,
parengtoje 1999 metais vykdant ES PHARE programos projektą „Lietuvos aukštojo mokslo reforma“.
Kolegijos buvo steigiamos siekiant teikti kvalifikacijas, kurių reikia diegiant aukšto lygio technologijas,
Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, kolegijos suskirstytos į tris grupes:
1. Situacija kritinė: AK, MK
2. Rizikos grupė: KVK, ŠVK, PK, UK, KMAIK
3. Stiprios kolegijos: KK, KTK, LAJM, VK, VTDK
17
plėtoti aukštojo mokslo prieinamumą, tolygiai aprūpinti Lietuvos regionus aukšto išsilavinimo darbo jėga,
racionaliai naudoti švietimui skiriamas valstybės biudžeto lėšas.
Per du veiklos dešimtmečius dauguma pradinių kolegijų sektoriaus kūrimo tikslų ir principų buvo
sėkmingai įgyvendinti. Šiandien nekyla abejonių dėl kolegijose įgytų kvalifikacijų pripažinimo, aukštasis
mokslas tapo prieinamesnis atokesnių regionų ir įvairių socialinių sluoksnių žmonėms. Kolegijose
studijuoja apie 40 proc. aukštųjų mokyklų studentų, darbdaviai gerai vertina jų pasirengimą darbui
konkrečiose darbo vietose. Sukūrus kolegijas, buvo sėkmingai integruoti aukštesniųjų mokyklų žmonių ir
infrastruktūros ištekliai, atverta galimybė pagal tarptautines tendencijas toliau plėtotis Lietuvos povidurinio
švietimo, profesinio aukštojo mokslo potencialui.
Nors tiek Lietuvos ūkio struktūra, tiek visuomenės išsilavinimo rodikliai per du dešimtmečius reikšmingai
pasikeitė, pagrindiniai kolegijų sektoriaus veiklos tikslai ir principai išliko aktualūs. Ekonominiu
požiūriu kolegijos atlieka svarbų vaidmenį kaip vidurinės grandies specialistų rengimo institucijos.
Socialiniu požiūriu jos užtikrina platų Lietuvos aukštojo mokslo prieinamumą, ypatingai nuo didžiųjų
universitetinių miestų nutolusiuose regionuose. Koleginės aukštosios mokyklos palaiko regioninių
Lietuvos centrų ekonominį ir socialinį gyvybingumą, yra svarbus faktorius pritraukti užsienio
investicijoms. Kaip ir steigimo metu, yra labai svarbu, kad kolegijos teiktų platų spektrą miestui ar regionui
reikalingo aukštojo išsilavinimo galimybių, sutelktų ir racionaliai naudotų tiek žmogiškąjį miesto ar regiono
aukštojo mokslo potencialą, tiek mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomą infrastruktūrą.
Kai kurių pradinių kolegijų sektoriaus kūrimo tikslų ir principų iki galo įgyvendinti nepavyko.
Svarbiausias neįgyvendintas tikslas – kolegijose suformuoti regioninius taikomųjų mokslinių tyrimų, kitų
inovacinių paslaugų centrus. Šią funkciją kolegijos atlieka tik nedidele apimtimi, jas išplėtoti trūksta ir
žmogiškojo potencialo, ir sistemingos valstybės paramos. Ne visiškai sklandžiai veikia ir kolegijų veiklos
derinimo su miesto ar regiono poreikiais grandis. Nemažai socialinių partnerių nusiskundžia, kad kolegijų
rengiamų absolventų pasiūla nėra tinkamai suderinta su miesto ar regiono ūkio poreikiais. Kai kur
pastebimas tam tikras kolegijų veiklos dubliavimasis arba nepakankamas papildomumas su profesinio
rengimo sektoriumi, neracionali konkurencija su universitetinio aukštojo mokslo sektoriumi. Šių
nesklandumų priežastys glūdi tiek sisteminėse viso povidurinio švietimo pasiūlos ir paklausos derinimo,
strateginio planavimo bei valdymo spragose, tiek kolegijų kaip specifinio profilio profesinių aukštųjų
mokyklų valdymo modelyje.
Kaip ir visoje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, kolegijų sektoriuje juntami veiklos kokybės iššūkiai.
Gana didelė koleginių studijų programų dėl kokybės trūkumų patiria akreditavimo sunkumų. Kolegijų
absolventų įsidarbinimo duomenys rodo, kad nemaža jų dalis neranda formalų išsilavinimo lygį atitinkančių
18
darbo vietų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis koleginių studijų programų absolventams nesuteikia 6
kvalifikacijų sandaros lygmenį atitinkančių kompetencijų.
Per du raidos dešimtmečius reikšmingai pasikeitė ir Lietuvos kolegijų sektoriaus tarptautinė aplinka.
Augant aukštojo mokslo profesinių kvalifikacijų ir taikomųjų inovacinių paslaugų poreikiui, daugelyje
pirmaujančių Europos ir pasaulio valstybių vyko profesinių aukštųjų mokyklų konsolidacija, jų pagrindu
formuojantis taikomųjų mokslų universitetų (angl. universities of applied sciences) tipui. Lyginant su
pirmtakėmis, šios aukštosios mokyklos pasižymi didesniu taikomųjų mokslinių tyrimų intensyvumu,
didesniais studentų skaičiais, didesniu dėstytojų ir tyrėjų potencialu; ryškėja tendencija šiose mokyklose
atskirai arba kartu su mokslo universitetais vykdyti profesinės magistrantūros, o kai kuriais atvejais ir
profesinės doktorantūros studijas. Kolegijų sektoriaus raidos tarptautinio konteksto apžvalga pateikiama
Ataskaitos 5 priede.
Tiek Lietuvos ūkio struktūros kaita, tiek demografiniai procesai atskiras Lietuvos kolegijas paveikė
nevienodai. Tiek valstybės strateginio planavimo dokumentai, tiek Lietuvos švietimo sistemos
demografinio potencialo analizė, tiek aukštųjų mokyklų raidos bei veiklos kokybės duomenys rodo, kad
mūsų šalyje egzistuoja bent trys profesinio aukštojo mokslo veiklos socialiniai-ekonominiai kontekstai.
Dviejų didžiausių Lietuvos miestų daugiašakės kolegijos išsivystė į stiprias, prestižiškas aukštąsias
mokyklas, patrauklumu studentams ir pripažinimu tarp darbdavių galinčias lenktyniauti su daugeliu
universitetų. Vidutinio dydžio miestų kolegijos taip pat užsitikrino stabilią poziciją povidurinio švietimo
sistemoje, patrauklumu studentams rungtyniaudamos, o kartais ir pralenkdamos tuose miestuose
veikiančius universitetus arba jų padalinius. Mažesniųjų regioninių centrų kolegijos patyrė didžiausius
iššūkius dėl prastėjančios demografinės situacijos ir ūkio kaitos, atskirais atvejais jų neatlaikydamos
(Žemaitijos kolegija). Siauriau arba plačiau specializuotų sektorinių kolegijų raidos trajektorijos iš esmės
atkartojo šį socioekonominį šabloną, mažesnėms specializuotoms mokykloms silpnėjant arba jas jungiant
prie didesnių, o didžiųjų miestų arba didelių sektorių specializuotoms kolegijoms iki šiol veikiant palyginti
stabiliai.
Didelių galimybių aukštojo mokslo veiklai kontekstas yra susikūręs didžiuosiuose
akademiniuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, kartu su aplinkiniais regionais turinčiais 0,5-0,8 mln
gyventojų demografinį potencialą. Šiuose miestuose, pasižyminčiuose sparčiu ekonominiu augimu
ir patraukliomis gyvenimo sąlygomis, veikia ištisa universitetų, kolegijų, kitų švietimo ir mokslo
institucijų ekosistema, sutraukianti apsčius studentų skaičius iš kitų šalies regionų ir užsienio,
įdarbinanti tūkstančius darbuotojų. Valstybės valdžios, pajėgių savivaldos institucijų, paramos
agentūrų artumas, didelių verslo įmonių, tarptautinių investuotojų gausa užtikrina mokslo ir studijų
19
paslaugų užsakymų srautą, palengvina aukštojo mokslo institucijų plėtros sprendimus. Šiose
ekosistemose veikia daugiau negu po vieną Kolegiją, kurių dauguma nepatiria nei demografinių,
nei veiklos kokybės iššūkių. Didžiųjų akademinių miestų Kolegijų veiklos tobulinimo galimybės
susijusios pirmiausia su jų efektyvumo, tarptautiškumo didinimo, edukacinio bei inovacinio
potencialo sinergijos, naujų koleginio sektoriaus plėtros ambicijų, tokių kaip profesinė
magistrantūra, doktorantūra, įgyvendinimo iššūkiais.
Vidutinių galimybių aukštojo mokslo veiklos kontekstas yra susiklostęs vidutinio dydžio šalies
miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kurių demografinis potencialas kartu su
aplinkiniu regionu yra apie 250 tūkst. gyventojų. Šių miestų ekonominis augimas kol kas nepajėgia
stabilizuoti gyventojų skaičiaus mažėjimo, iš kitų šalies regionų ir užsienio pritraukiamų studentų
skaičiai yra nedideli. Šių miestų verslo, investuotojų, savivaldos pajėgumai paremti aukštojo
mokslo institucijų plėtrą yra mažesni. Juose veikiantys universitetai arba jų filialai, fakultetai per
pastaruosius 10 metų patiria didelius studentų skaičiaus mažėjimo ir mokslinio potencialo nuotėkio
iššūkius, kai kurie jų yra reorganizuojami. Šių miestų Kolegijos kol kas veikia palyginti stabiliai,
tačiau galima prognozuoti, kad dėl demografinės bazės siaurėjimo, ribotų edukacinių bei mokslinių-
inovacinių išteklių, dėl konkurencijos su tame pačiame mieste veikiančiais universitetais jų veiklos
tvarumui jau netolimoje ateityje kils rimtų iššūkių. Siekiant šiuose Lietuvos ekonominiuose ir
socialiniuose centruose užtikrinti visos skalės aukštojo mokslo prieinamumą, veiksmingą, miesto ir
regiono poreikius atitinkančią aukšto išsilavinimo specialistų rengimą, šiuolaikines mokslines bei
inovacines paslaugas, būtina juose veikiančias Kolegijas sinergizuoti su universitetais, didžiųjų
miestų kolegijomis, profesinio mokymo centrais, parengti vieningus šių miestų povidurinio
švietimo ir mokslo institucijų raidos planus.
Ribotų galimybių aukštojo mokslo veiklos kontekstas susidarė mažesniuose Lietuvos miestuose,
kurių gyventojų skaičius kartu su aplinkiniu regionu yra iki 150 tūkst. gyventojų – Alytuje,
Marijampolėje, Utenoje. Nepaisant pastaruoju metu vykstančio ekonominio augimo, puikiai
sutvarkytos gyvenimo aplinkos, šie miestai ir regionai patiria didžiausią demografinį susitraukimą.
Kartu traukiasi ir jų švietimo tinklas. Kai kurios šių centrų Kolegijos jau šiandien yra kritinėje
būklėje dėl itin didelio studentų skaičiaus sumažėjimo, lemiančio ir negebėjimą užtikrinti miestui
bei regionui reikalingų specialistų pasiūlos, prastus veiklos efektyvumo rodiklius, labai ribotas
tolesnės plėtros, naujų inovacinių paslaugų teikimo galimybes. Siekiant šiuose Lietuvos
regioniniuose centruose užtikrinti gyventojų ir ūkio poreikiams adekvačias aukštojo mokslo
paslaugas, išsaugoti koleginį aukštąjį mokslą kaip svarbų miestų ir regionų socialinio, kultūrinio ir
20
ekonominio gyvybingumo veiksnį būtini skubūs sprendimai, kurie stabiblizuotų juose veikiančių
Kolegijų padėtį ir užtikrintų jų funkcijų tvarumą.
Siūlymai
Išlaikyti ir toliau plėtoti aukštojo mokslo binariškumą. Kolegijų veiklos vertinimas atskleidė, kad
binarinė aukštojo mokslo sistema Lietuvoje yra funkcionali. Profesinio aukštojo mokslo grandis,
atstovaujama kolegijų, sudaro sąlygas per trumpesnį laiką nei universitetuose parengti kvalifikuotus
specialistus, atitinkančius konkrečių darbo vietų poreikius, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas,
veiksmingai atlikti specifines regioninės plėtros ir aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo misijas.
Kolegijų sektoriaus veiklos bendrasis siekis ir toliau turėtų likti nekintamas – plėtoti stabiliai veikiančias,
daugiašakes, matomas tarptautiniu mastu, užtikrinančias aukštą specialistų rengimo kokybę, vykdančias
taikomuosius mokslinius tyrimus bei inovacinę veiklą profesinio aukštojo mokslo institucijas.
Tačiau Lietuvos aukštojo mokslo binariškumas nėra nuosekliai išlaikomas. Tik pastaraisiais metais
pradėtos tikslinti priėmimo į universitetus ir kolegijas proporcijos, atsižvelgiant į stojančiųjų akademinį
pasirengimą ir darbo rinkos signalus. Tobulinant binarinės aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą,
siūlytume artimiausiu metu peržiūrėti ir išgryninti kolegijose ir universitetuose vykdomas studijų
kryptis, universitetus orientuojant į mokslinius tyrimus ir mokslu gristas studijų sritis, Lietuvos
kvalifikacijų sąrangoje apibrėžiamas 6-8 lygmens kvalifikacijas, o kolegijas – į taikomosios profesinės
praktikos, taikomųjų mokslinių tyrimų sritis, vadovaujantis šiuo metu atnaujinamuose profesiniuose
standartuose apibrėžtomis kvalifikacijomis ir žmonių išteklių stebėsenos sistemoje identifikuojamais 5-6
lygio profesinių kvalifikacijų poreikiais. Išgryninant profesinio aukštojo mokslo profilį, siūlytume
prioritetiškai orientuotis į šiuos aspektus:
Studentų įsidarbinamumas 0-3 profesijų grupėse. Studijų programų struktūra ir jų turinys turi būti
pakeistas taip, kad išnyktų dubliavimasis tiek su universitetais, tiek ir su profesinio mokymo
centrais. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių
absolventų įsidarbinamumui. Kolegijos turi lanksčiai ir greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius.
Studijų tarptautiškumas. Vadovaujantis valstybės ir atskirų institucijų strateginiuose
dokumentuose nustatytais aukštojo mokslo tarptautiškumo stiprinimo tikslais, regionų darbo rinkos
poreikiais, siektina didinti ERASMUS programoje dalyvaujančių studentų, dėstytojų ir tyrėjų
skaičių, plėtoti tarptautines studijų programas, kitus studijų ir taikomosios mokslinės veiklos
tarptautiškumo užtikrinimo būdus (judumo langas, tarptautinės stovyklos, dalyvavimas
tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose ir kt.). Tačiau siekdamos didinti tarptautinių
studentų skaičių Kolegijos turėtų vadovautis vieningu aukštojo mokslo tarptautiškumo kokybės
21
kodeksu. Neleistina kitų šalių studentus vilioti į tinkamai technologiškai neaprūpintas programas,
stokojant gerai angliškai kalbančių dėstytojų, trumpalaikiams pajamų padidinimo siekiams aukojant
Lietuvos aukštojo mokslo reputaciją.
Tęstinio mokymo paslaugos. Šios paslaugos Kolegijose gali reikšmingai kompensuoti pirminio
mokymo programose studijuojančių studentų stygių. Kvalifikacijų tobulinimo, papildymo
programos yra ir neatsiejama nacionalinės mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo dalis.
Iš valstybės pusės reikalinga tobulinti finansavimo ir vertinimo tvarkas, skatinant į profesinį augimą,
kvalifikacijų papildymą, neformalų mokymą orientuotas Kolegijų veiklas. Jos glaudžiai siejasi su
kitomis regioninėmis kolegijos misijomis – taikomaisiais moksliniais tyrimais, inovacine veikla,
vietos valdžios ir ūkio subjektų konsultavimu, naujų verslo įmonių atsiradimo skatinimu.
Kolegijose vystyti taikomųjų mokslinių tyrimų bei inovacinės veiklos funkciją. Kitų šalių profesinio
aukštojo mokslo patirtis rodo, kad vienas svarbiausių šio sektoriaus bruožų yra taikomieji moksliniai
tyrimai, inovacinė veikla, tačiau tokie tyrimai Lietuvos kolegijose plėtojami nepakankamai. Siūlome
patobulinti aukštųjų mokyklų finansavimo ir vertinimo tvarkas, kolegijose stiprinant taikomosios
mokslinės-inovacinės veiklos funkciją. Šiose tvarkose numatyti kolegijų taikomosios veiklos rodiklius,
reguliariai renkamus duomenis apie taikomąją mokslinę bei inovacinę veiklą, stiprinti finansines paskatas
kolegijoms vykdyti minėtus tyrimus, ugdyti dėstytojų tiriamąsias kompetencijas. Su šia funkcija sietina ir
tolesnė binarinio aukštojo mokslo vystymo perspektyva – galimybė stiprioms kolegijoms kartu su
universitetais vykdyti profesinės magistrantūros, profesinės doktorantūros studijas.
Stiprinti Kolegijų regioninę misiją. Siekiant sustiprinti Kolegijų regioninę misiją, būtina užtikrinti
efektyvią jų veiklos planavimo sąsają su regiono poreikiais. Todėl siūlytume Kolegijų vertinimo,
finansavimo tvarkose, sutartyse su profesinėmis aukštosiomis mokyklomis numatyti tikslus ir kriterijus,
skatinančius Kolegijas rengti miestui ar regionui svarbių profesijų specialistus, savo plėtros planus derinti
su regiono raidos strategijomis, plėtoti regiono verslui ir savivaldai reikalingus taikomuosius tyrimus,
vykdyti inovacinę veiklą.
Užtikrinti aukštojo mokslo pakopą atitinkančią koleginių studijų ir mokslinės taikomosios bei
inovacinės veiklos kokybę. Kolegijų veiklos analizė atskleidė, kad dėl šioje Ataskaitoje jau aptartų
priežasčių dalis Kolegijų arba atskirų jose vykdomų studijų krypčių kokybė nusilpo. Siekiant išvengti
tolesnio koleginių kvalifikacijų silpnėjimo, būtina ne tik išlaikyti, bet ir atnaujinti koleginėms studijoms bei
jas įgyvendinančioms institucijoms keliamus kokybinius reikalavimus, stiprinti, o prireikus ir konsoliduoti
Kolegijų edukacinį, mokslinį ir infrastruktūrinį potencialą. Todėl siūlytume nustatyti minimalius bendrojo
22
studentų skaičiaus, dėstytojų išteklių, infrastruktūros ir studijų pasiūlos reikalavimus, kuriuos turėtų
tenkinti savarankiška Kolegija, o bendrosiose studijų krypčių, institucinio vertinimo ir akreditavimo
Tobulinti Kolegijų valdymą. Kolegijų tarybos turi ne tik nuolat stebėti kolegijų veiklos rezultatus, bet ir
veiksmingai reaguoti į joje iššūkius, užtikrinti glaudų ryšį su Kolegijų veikla suinteresuotais socialiniais
partneriais. Kolegijoms yra ypač svarbus kuo glaudesnis ryšys su miesto ir regiono, kuriame veikia, socio-
ekonomine aplinka, darbo rinka. Šiuo požiūriu Kolegijos yra skirtingos nuo universitetų, kurie veikia ne tik
ir ne tiek regiono, bet visos šalies ir tarptautiniu mastu, pagal savo prigimtį privalo dalyvauti globalios
mokslo ir technologijų plėtros procesuose. Todėl siūlome stiprinti regiono verslo, kultūros ir savivaldos
institucijų atstovavimą Kolegijų tarybose. Šie partneriai tarybose turėtų sudaryti daugumą, leidžiančią
spręsti strateginius institucijos raidos klausimus. Tuo tikslu siūlome parengti Mokslo ir studijų įstatymo
pakeitimus.
Išnagrinėti būtinus Kolegijų tinklo konsolidavimo veiksmus. Siekiant išlaikyti regioninę Kolegijų
misiją, užtikrinti jų teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų kokybę ir tinkamumą, Kolegijų kaip institucijų
veiklos efektyvumą, siūlome atlikti šiandienines socialines bei ekonomines sąlygas atitinkančius jų tinklo
konsolidavimo veiksmus.
23
PRIEDAI
24
1 PRIEDAS
2018 m. balandžio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės įsakymu Nr. V-341 sudarytos Kolegijų vertinimo komisijos sudėtis:
1. Giedrius Viliūnas, švietimo ir mokslo viceministras (Komisijos pirmininkas);
2. Marius Ablačinskas, švietimo ir mokslo ministro patarėjas;
3. Gediminas Česonis, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius;
4. Gintautas Jakštas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas;
5. Unė Kaunaitė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais;
6. Vaidotas Levickis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas;
7. Rasa Penkauskienė, Studijų kokybės vertinimo centro Institucinio vertinimo skyriaus vedėja (Komisijos sekretorė);
8. Valdemaras Razumas, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas;
9. Eigirdas Sarkanas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas;
10. Nora Skaburskienė, buvusi Studijų kokybės vertinimo centro direktorė; Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų
direktorė;
11. Stasys Švagždys, UAB ,,Eduko LT“ vadovas;
12. Saulius Vengris, Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas;
13. Andrius Zalitis, švietimo ir mokslo ministro padėjėjas;
14. Albertas Žalys, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento
direktorius.
2 PRIEDAS
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Studijų kokybės vertinimo centro duomenys;
2. SKVC 2013-2017 m. neigiamai įvertintų studijų programų analizė
(http://www.skvc.lt/uploads/documents/files/Kokyb%C4%97s%20u%C5%BEtikrinimas/Analiz%C4%97s/2013-2017-m-
neigiamai-vertint%C5%B3-studiju-programu-analize.pdf)
3. AIKOS – atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos duomenys
(https://www.aikos.smm.lt/Puslapiai/Pradinis.aspx)
4. Švietimo mainų paramos fondo suteikti duomenys pagal užklausą;
5. MOSTA duomenys (http://www.mosta.lt/lt/);
6. ŠMM pagal užklausą pateikti duomenys;
7. 1999 m. parengta “Kolegijų steigimo Lietuvoje studija”;
8. LAMA BPO duomenys (http://bakalauras.lamabpo.lt/);
9. “Investuok Lietuvoje” pateikti duomenys.
10. Lietuvos Respublikos bendrojo plano, esamos būklės analizės etapo apžvalga http://www.bendrasisplanas.lt/wp-
content/uploads/2018/10/20180919-LRBP-probleminiu-situaciju-Infografinis-bukletas.pdf
25
3 PRIEDAS
KOLEGIJŲ STEIGIMO TIKSLŲ PASIEKIMO ANALIZĖ
Kolegijų steigimo tikslai buvo suformuluoti Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje, kuri atlikta 1999 metais, vykdant ES PHARE
programos projektą.
1. Sudaryti sąlygas visiems gebantiems įgyti Lietuvos ūkio reikmes ir šiuolaikinį mokslo ir technologijos lygį atitinkantį aukštąjį
išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.
Steigimo metu taikytas regioniškumo principas. Kolegijos įsteigtos visoje apskrityse, išskyrus Tauragės. Iš esmės regioniškumo
principas yra išlaikytas, tačiau kolegijų tinklui didelę įtaką daro demografinės tendencijos – sumažėjęs gimstamumas, gyventojų
emigracija. Studentų skaičius mažėja visose kolegijose, tačiau kai kuriose jų pasiekta kritinė riba. Dėl sumažėjusio studentų
skaičiaus 2016 metais buvo likviduota Žemaitijos kolegija. Kolegijų steigimo metu buvo laikomasi nuostatos, kad joje studijuotų
ne mažiau kaip 800 studentų. Šiuo metu Marijampolės ir Alytaus kolegijose studijuoja apie 700 studentų. Kyla klausimas kaip
išlaikyti regioniškumo principą ir kartu užtikrinti studijų kokybę ir veiklos efektyvumą.
Apie studijų atitikimą šiuolaikiniam mokslo ir technologijų lygiui spręsta pagal studijų programų kreditavimo rezultatus ir
studentų priėmimo duomenis.
Kolegijose vykdoma 65 proc., studijų programų, 2012-2018 metais išoriškai įvertintų ir akredituotų 6 metams. Dviejose
kolegijose šis rodiklis ženkliai skiriasi nuo vidurkio (MK – 16,7 proc., AK – 40 proc.). Tuo atveju, jei MK ir AK vidurkių
neįtrauktume į skaičiavimus, tai bendras kolegijų vidurkis būtų 72 proc. Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis
neakredituotų studijų programų skaičius universitetuose ir kolegijose yra panašus, atitinkamai 53% ir 47% neakredituotų studijų
programų. 2010-2017 m. daugiausiai neigiamai akredituotų programų buvo informatikos inžinerijos kryptyje (18% visų
neigiamai įvertintų programų). Dažniausiai studijų programų neakreditavimo atvejus lėmė neigiamas studijų programos sandaros
srities įvertinimas. Ši sritis gavo neigiamą įvertinimą net 31% visų neigiamai įvertintų programų atveju. Programos tikslų ir
studijų rezultatų sritis taip pat dažnai vertinama neigiamai (26% atvejų).
Sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas valstybės finansuojamose studijų vietose siekia 4,32 (2017 m.
– 4,16), o nefinansuojamose – 3,20 (2017 m. – 2,83). Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais
pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81).
Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose sudaryta 12 112 sutarčių (2017 m. – 13 886), iš kurių 7
125 – universitetuose (2017 m. – 7 622), 4 987 – kolegijose (2017 m. – 6 264), o studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų
vietose – 8 693 sutartys (2017 m. – 7 562): universitetuose – 3 678 (2017 m. – 3 791), kolegijose – 5 015 (2017 m. – 3 771).
Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas kolegijose skaičius sumažėjo 20 proc., tačiau į valstybės nefinansuojamas vietas
padidėjo 33 proc. Bendras studentų skaičiaus sumažėjimas palyginus su 2017 metais yra 0,3 proc.
Socialinių mokslų kolegija 2018 metais nesilaikė minimalaus konkursinio balo reikalavimo. Tai galėjo turėti įtaką tam, kad
bendras studentų skaičius sumažėjo nežymiai.
Kita vertus, reikia turėti omenyje ir tą aplinkybę, kad absolventų laidos dabar yra gausesnės nei priėmimas – studijas baigia tie,
kurie stojo laikotarpiu, kai buvo didesnės abiturientų laidos ir priėmimas į mokyklas nebuvo smarkiai nukritęs.
26
Išvada: stojančiųjų į kolegijas vidutinis konkursinis balas nors ir nežymiai, tačiau didėja. Studentų skaičius stabilumas kolegijose
nėra tvarus – gali turėti įtakos tiek demografinės tendencijos, tiek regioniniai skirtumai, tiek numatomas tolesnis minimalaus
konkursinio balo didinimas.
2. Lietuvos aukštojo mokslo sistemą priartinti prie kitų Europos šalių aukštojo mokslo sistemų, tuo būdu palengvinti tarptautinį
diplomų pripažinimą, siekti profesinių kvalifikacijų atitikimo.
Panaikinus aukštesniąsias mokyklas ir įsteigus kolegijas, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos struktūra atitinka kitų ES šalių
struktūras, o kolegijų absolventams išvykus į kitas Europos aukštojo mokslo erdvės valstybes neliko problemų pripažinti
Lietuvos kolegijose įgytus diplomus.
Tačiau atitinkamame segmente kitose valstybėse pokyčiai vyksta toliau – atsirado taikomųjų mokslų universitetai (UoAS),
trumposios studijos. Šiais klausimais Lietuvoje dar vyksta diskusijos tiek politiniame lygmenyje, tiek ir kolegijų sektoriuje.
3. Sudaryti sąlygas tolygesniam Lietuvos regionų ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.
Kolegijų absolventai dažniausiai įsidarbina tame pačiame regione, kuriame veikia kolegija. Tai sukuria prielaidas tolygesniam
regionų ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi. Aukštosios mokyklos buvimas regione daro šį regioną patrauklesnį užsienio
investitoriams. Antra vertus, didėjant aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičiui, mieste ir regione kuriama palankesnė
gyvenimui kultūrinė aplinka.
Kaip matyti iš MOSTA atliktų regioninių analizių, regione, kuriame veikia kolegija, įsidarbina iki 80 proc. jos absolventų.
4. Sukurti centrus, atliekančius regionų plėtrai reikalingus taikomuosius tyrimus, skleidžiančius naujas technologines žinias,
atliekančius kultūros židinių funkcijas.
Nagrinėti Valstybinių kolegijų dalyvavimo eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje, regionų plėtros projektuose,
konsultacinėje veikloje skatinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka surinkti duomenys. Pagal šiuos duomenis regionui reikalingi
tyrimai atliekami 6 iš 12 valstybinių kolegijų. Tyrimų apimtys palyginus su kolegijų biudžetu nėra didelės, o jų kokybė nebuvo
vertinta. Taigi, šis tikslas yra pasiektas dalinai. Būtina išnagrinėti kokiais būdais galima paskatinti kolegijas atlikti tyrimus,
didinti jų apimtis ir gerinti kokybę.
5. Sukurti aukštojo mokslo sektorių, kuris galėtų ir privalėtų operatyviai reaguoti į sparčiai kintančias ūkio reikmes, rengtų
specialistus pasirengusius naujų technologijų įgyvendinimui.
Atsižvelgus į užsienio patirtį, formuojant kolegijų tinklą, buvo taikytas daugiašakiškumo principas. Daugiašakės kolegijos
palyginus su nedidelėmis ir specializuotomis kolegijomis pasižymi tuo, kad jose galimas racionalesnis materialiųjų ir
intelektualinių išteklių panaudojimas, užtikrinama didesnė studijų programų įvairovė, jų tarpkryptiškumas, didesnės galimybės
lanksčiai reaguoti į kintančios rinkos poreikius, palankesnės sąlygos studijų kokybei tobulinti, platesnės tarptautinio
bendradarbiavimo galimybės. Visuose Lietuvos miestuose veikusios aukštesniosios mokyklos buvo jungiamos. Vilniaus kolegija
įkurta 9 buvusių aukštesniųjų mokyklų bazėje, Šiaulių valstybinė kolegija – trijų ir pan. Lietuvoje liko veikti dvi specializuotos
kolegijos (KMAIK ir LAJM). Tačiau Vilniuje ir Kaune buvo įsteigta po dvi daugiašakes kolegijas. Svarstytinas klausimas dėl
Vilniuje ir Kaune veikiančių kolegijų jungimąsi. Taigi, daugiašakiškumo principas įgyvendintas dalinai.
Tačiau daugiašakiškumo principas tik sudaro prielaidas lanksčiai ir operatyviai reaguoti į ūkio reikmes. Šiuo klausimu nėra
atliktų tyrimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadų visam kolegijų sektoriui. Susitikimas Marijampolėje parodė, kad kolegijos
sąveika su ūkiu yra nepakankama. Viena iš galimų priežasčių – kolegijų tarybose mažai atstovaujama regione veikiančiam ūkiui.
27
Atlikus kolegijų tarybų sudėties (3 priedas) analizę matyti, kad tarybose regionų verslui atstovaujama epizodiškai, daugumą jose
sudaro dirbantys kolegijoje asmenys, kai kuriais atvejais – administracijoje. Siūlytini MSĮ pakeitimai, kurie aiškiau
reglamentuotų tarybų sudėtį, sudarytų galimybę įtraukti daugiau suinteresuotų vietos verslo atstovų.
6. Padaryti aukštąjį mokslą prieinamesnį įvairių socialinių sluoksnių žmonėms ir atokesnių regionų gyventojams.
2017 m. stojimo į kolegijas duomenys rodo, kad dauguma kolegijų studentų yra iš to paties regiono, kuriame veikia kolegija.
Studentai pokalbių su jais metu akcentuoja, kad jie pasirenka studijas artimiausioje kolegijoje dėl to, kad gali gyventi namuose,
išvykti į didžiuosius miestus jie negalėtų dėl didelių pragyvenimo išlaidų. Kolegijos buvimas regione padaro aukštąjį mokslą
prieinamesnį. Išimtis yra didieji Lietuvos miestuose veikiančios ir specializuotos kolegijos. Atskirai paminėtinas UK atvejis. 16
proc. įstojusių į šią kolegiją buvo vilniečiai.
Priimtieji iš to paties regiono, kuriame yra kolegija:
Kolegija Priimtųjų per
LAMA BPO
skaičius, 2017
Stoja iš to paties
rajono, proc.
Antras pagal stojančiųjų
skaičių rajonas/ proc.
AK 160 58 Kaunas/ 15
KK 2012 37 Panevėžys/ 3,6
KTK 594 38 Jonava/ 5,7
KMAIK 227 35 Vilnius/ 5,3
KVK 886 37 Kretinga/ 8
LAJM 226 58 Vilnius/ 2,6
MK 155 51 Vilkaviškis/ 16
PK 272 66 Pasvalys/ 7
ŠVK 433 57 Radviliškis/ 9
UK 302 27 Vilnius/ 16
VK 2501 45 Panevėžys/ 5
VTDK 809 46 Panevėžys/ 4
7. Sukurti lankstesnę ir įvairesnę studijų sistemą įvairių amžiaus grupių žmonėms, sukurti palankesnes sąlygas mokymosi visą
gyvenimą koncepcijai įgyvendinti regionuose.
28
Kolegijos vykdo įvairias kvalifikacijos tobulinimo programas, konsultacijas, kitą užsakomąją veiklą. Ši veikla yra skatinama
kasmet kolegijoms skiriant biudžeto lėšas, proporcingas minėtos veiklos apimčiai. Palyginus 2017 metais uždirbtas lėšas su per
metus kolegijai skirtomis valstybės biudžeto lėšomis, matyti, kad daugiausiai lėšų uždirbama AK ir LAJM, o mažiausiai –
VTDK. Nedaug lėšų uždirba visos didžiųjų miestų kolegijos. Mažėjant aukštosiose mokyklose nuolatinės formos studentų,
uždirbamos lėšos galėtų kompensuoti šiuos nuostolius. Lentelės duomenys rodo, kad kolegijos neišnaudoja savo potencialių
galimybių teikti regionui įvairias mokymo paslaugas:
Kolegija Studentų
skaičius,
Iš viso
Valstybės
finansuojamų
studentų
skaičius
Skirta valstybės
biudžeto lėšų,
tūkst. Eur
Lėšos, gautos
už kvalifikacijos
tobulinimo
kursus
Uždirbtų lėšų
dalis nuo visų
valstybės
biudžeto lėšų,
proc.
AK 725 390 938,1 132299 14,1
KK 6346 4283 8778,9 147172 1,7
KTK 1573 1301 2020,1 32756 1,6
KMAIK 922 688 1285,7 41747 3,2
KVK 2804 1822 3804,9 112331 2,9
LAJM 1180 764 1615,1 149739 9,3
MK 707 364 1151,4 57247 5
PK 1336 652 1571,4 63002 4
ŠVK 1977 1141 2239,9 106726 4,8
UK 1710 634 1402,6 49461 3,5
VK 6304 4964 10195,5 130211 1,3
VTDK 2770 1978 3657,1 39106 1,07
8. Tenkinti išaugusius žmonių norus įgyti aukštąjį išsilavinimą ir siekti šio tikslo racionaliau panaudojant valstybės biudžeto
lėšas.
Žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys, kiek 2017 m. vienam valstybės finansuojamam studentui buvo skirta valstybės
biudžeto lėšų.
29
Vienam valstybės finansuojamam kolegijos studentui skiriama vidutiniškai 2,11 tūkst. Eur. per metus. 6-iose kolegijose minėtos
lėšos yra artimos vidurkiui, 4-iose, mažesnės už vidurkį, o dviejose viršija vidurkį. Žymus lėšų skirtumas yra tik Marijampolės
kolegijoje, kurioje vienam valstybės finansuojamam studentui tenka 3,16 tūkst. Eur. valstybės biudžeto lėšų.
Palyginimui: universitetų norminės studijų kainos vidurkis yra 3716,8 Eur, o kolegijų – 2170 Eur.
Kolegija Studentų
skaičius, iš viso
Valstybės
finansuojamų
studentų skaičius
Skirta valstybės
biudžeto lėšų,
tūkst. Eur
Valstybės
biudžeto lėšos,
tenkančios 1
studentui, tūkst.
Eur
Valstybės
biudžeto lėšos,
tenkančios 1 VF
studentui, tūkst.
Eur
AK 725 390 938,1 1,29 2,14
KK 6346 4283 8778,9 1,38 2,04
KTK 1573 1301 2020,1 1,28 1,55
KMAIK 922 688 1285,7 1,39 1,86
KVK 2804 1822 3804,9 1,35 2,08
LAJM 1180 764 1615,1 1,36 2,11
MK 707 364 1151,4 1,62 3,16
PK 1336 652 1571,4 1,17 2,40
ŠVK 1977 1141 2239,9 1,13 1,96
UK 1710 634 1402,6 0,8 2,21
VK 6304 4964 10195,5 1,61 2,05
VTDK 2770 1978 3657,1 1,32 1,84
Kiti rodikliai, parodantys lėšų panaudojimo racionalumą yra administracijos ir dėstytojų etatų santykis bei patalpų, tenkančių
vienam studentui, plotas. Blogiausia situacija pagal minėtus rodiklius yra Marijampolės ir Alytaus kolegijose. Tai koreliuoja ir
su biudžeto lėšų, skiriamu vienam VF studentui dydžiu. Daug administracijos etatų, palyginus su dėstytojų etatais yra Utenos
kolegijoje. Dviejose kolegijose šis rodiklis atitinka vidurkį, o 7-iose geresnis už vidurkį.
9. Reformuoti specialistų rengimo sistemą taip, kad mokslo ir studijų institucijų teikiamas išsilavinimo lygis atitiktų ūkyje esančių
darbo vietų reikalavimams.
Apie šio tikslo įgyvendinimą gali būti sprendžiama pagal kolegijų absolventų įsidarbinimo pareigybėse, kurioms reikia aukštojo
išsilavinimo, duomenis. Geriausi įsidarbinimo rodikliai yra baigusiųjų Sveikatos priežiūros studijų krypčių grupės studijas,
blogiausi – Žemės ūkio, Maisto technologijų, Sausumos transporto inžinerijos, Polimerų ir tekstilės technologijų krypčių studijas.
Technologijų studijų krypčių grupei priklausančių krypčių absolventų įsidarbinamumas mažesnis nei kitų krypčių. Nors šie
30
rodikliai parodo įsidarbinamumo tendencijas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įsidarbinimo stebėsena yra nauja, nesimato
ilgesnio laikotarpio tendencijų, profesijoms reikalingą išsilavinimą nustato darbdaviai savo nuožiūra, todėl ne visada
objektyviai., o profesijų klasifikatorius nėra tinkamai adaptuotas Lietuvos situacijai.
31
3 PRIEDAS
FORMALUSIS KOLEGIJŲ BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
Vertinimo rodikliai ir šaltiniai
Rodiklio pavadinimas Šaltinis, metai
Paaiškinimas arba nuoroda
Studijų kokybė
Kolegijos vykdomų studijų programų,
išoriškai įvertintų ir akredituotų 6 metams,
dalis nuo visų kolegijos vykdomų studijų
išoriškai vertintų studijų programų.
SKVC, 2012-2018
(6 metams įvertintų programų skaičius/visų kolegijoje vykdomų programų
skaičius*100%=6 metams akredituotų programų skaičiaus procentinė išraiška)
*Dalis ketinamų vykdyti studijų programų nebuvo vertinama išoriškai, šios
programos nėra įtrauktos į skaičiavimus.
Studentų dalis studijų programose,
akredituotose maksimaliam laikotarpiui.
SKVC, 2017-2018
(6 metams įvertintų programų studentų skaičius jose/visų kolegijoje vykdomose
programose studijuojančių studentų skaičius *100%=studentų,
studijuojančiuose 6 m. įvertintose programose, dalies procentinė išraiška)
Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis
konkursinis balas (vf+vnf/st)
LAMA BPO, 2016/2017
(vidurkis visų kolegijų 4.18) (http://bakalauras.lamabpo.lt/bendro-priemimo-
rezultatai/2017-m/#1)
Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis,
lyginant su bendru dėstytojų skaičiumi
MOSTA, 2016
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=3)
Studentų, išvykusių pagal ERASMUS
mainų programą studijuoti į užsienio
aukštąsias mokyklas skaičiaus ir bendro
studentų skaičiaus santykis
MOSTA, 2016/2017
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)
Dėstytojų, atvykusių pagal ERASMUS
mainų programą dėstyti iš užsienio
aukštųjų mokyklų skaičiaus ir bendro
dėstytojų skaičiaus santykis
MOSTA, 2016/2017
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)
Veiklos tinkamumas
Absolventų, dirbančių 0-3 profesijų
grupėse, dalis nuo samdomų darbuotojų.
MOSTA, 2016
Kolegijos 2015 m. laidos absolventų įsidarbinamumo duomenys, praėjus 12
mėn. nuo kolegijos baigimo.
Studentų skaičiaus pokytis per 5 metus
(2013-2017)
ŠVIS
Uždirbtų lėšų už regioninę, eksperimentinę
plėtrą, kvalifikacijos kėlimo kursus,
konsultacijas ir kitą užsakomąją veiklą
dalis nuo visų kolegijai skirtų valstybės
biudžeto lėšų, proc.
ŠMM, 2017 m. duomenys
32
Veiklos efektyvumas
Kolegijos biudžeto lėšos,
skirtos/panaudotos vieno VF studento
parengimui.
(2017) ŠMM (Duomenys gauti pagal užklausą)
Administracijos ir kitų darbuotojų etatų ir
dėstytojų etatų santykis
(2016) MOSTA
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=3)
Kontekstinė informacija, kuri nebuvo įtraukta į pagrindinių rodiklių sąrašą
Konkursinio balo medianų pagal studijų
programą vidurkis (2016/2017).
LAMA BPO, 2017
(mediana - matematinėje statistikoje-vidurinis iš didėjimo tvarka surikiuotų
skaičių (kai jis vienas) arba dviejų vidurinių skaičių (kai jų du) vidurkis)
LAMABPO (mediana apskaičiuota LAMABPO, duomenys gauti pagal
užklausą. Medianų vidurkis apskaičiuotas imant visų medianų sumą, dalinant ją
iš vienetų (medianų) skaičiaus).
Studentų skaičius tenkantis vienam
dėstytojui
MOSTA, 2016/2017
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=1)
** Galimas nuokrypis dėl netikslumų dėstytojų ir studentų skaičiuose
nurodytuose registruose.
Dėstytojų skaičiaus etato ekvivalentu ir
asmenų santykis
MOSTA, 2016
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=3)
Studentų, atvykusių pagal ERASMUS
mainų programą studijuoti iš užsienio
aukštųjų mokyklų skaičiaus ir bendro
studentų skaičiaus santykis
MOSTA, 2016/2017
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)
Dėstytojų, išvykusių pagal ERASMUS
mainų programą dėstyti į užsienio
aukštąsias mokyklas skaičiaus ir bendro
dėstytojų skaičiaus santykis
MOSTA, 2016/2017
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)
Įstojusių iš regiono, kuriame veikia
kolegija, dalis.
LAMA BPO, 2017
Finansavimo iš savivaldybės lėšų ir
kolegijai skirtų biudžeto lėšų santykis.
MOSTA, regioninės apžvalgos, 2017
(http://www.mosta.lt/lt/tyrimai/ataskaitos#2017-m)
Kolegijos vykdoma regioninė,
eksperimentinė plėtra
ŠMM Studijų skyrius, 2016
Bendrasis patalpų plotas tenkantis vienam
studentui (kv.m.)
MOSTA,2016
(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=9)
Skaičiavimo metodika
33
Apskaičiavus kiekvienos kolegijos rodiklio reikšmę, buvo skaičiuojamas visų kolegijų atitinkamo rodiklio vidurkis ir standartinis
nuokrypis. Tuomet buvo lyginama kiek konkreti reikšmė yra didesnė arba mažesnė už vidurkį ir sudaromi penki intervalai pagal
nuokrypius nuo vidurkio.
daugiau kaip 1
stand. nuokr. ik 1 stand. nuokrypio
plius/minus 0,25
standartinio
nuokrypio
iki 1 stand. nuokrypio daugiau kaip
1 std. nuokr.
3 1 0 -1 -3
Kiekvienas rėžis, į kurį patenka rodiklio reikšmė, pažymėtas spalva, o jame įrašyti koeficientai buvo naudojami analizei.
Koeficientai padidino didžiausių nuokrypių nuo vidurkio svorį.
Vertinimo rezultatų suvestinė
Vertinimo sritis ir kriterijai/rodikliai MK AK KTK UK VK KK LAJM KVK KMAIK VTDK ŠVK PK
Kokybė
Kolegijos vykdomų studijų programų, išoriškai įvertintų ir
akredituotų 6 metams, dalis nuo visų kolegijos vykdomų studijų
išoriškai vertintų studijų programų.
Vidurkis 65%
16,70 40 71,40 64,70 76,30 77,30 100 79,20 60 83,30 66,70 47,60
Studentų dalis studijų programose, akredituotose maksimaliam
laikotarpiui. (2017-2018)
Vidurkis 62,51%
24,6 32,6 62,7 54,7 73,8 72,7 81,2 75,7 71,1 86,9 58,4 55,7
Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas
(vf+vnf/st) (2016/2017)
Visų kolegijų vidurkis 3,91 (2017 – 4,16; 2018 – 4,32)
3,58 4,21 3,27 4,38 4,45 4,5 3,56 3,92 3,37 3,67 3,93 4,04
Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis, lyginant su bendru
dėstytojų skaičiumi (2016)
Vidurkis 16,01
10,1 9 31,1 13,6 12,7 15,9 19,6 10,5 25,9 11 16,9 15,8
Studentų, išvykusių pagal ERASMUS mainų programą studijuoti į
užsienio aukštąsias mokyklas skaičiaus ir bendro studentų skaičiaus
santykis (2016/2017)
Vidurkis 2,67
1,2 2,4 2,7 2,3 2,8 4 2,2 2,6 2,4 2,5 4,5 2,4
Dėstytojų, atvykusių pagal ERASMUS mainų programą dėstyti iš
užsienio aukštųjų mokyklų skaičiaus ir bendro dėstytojų skaičiaus
santykis (2016/2017)
Vidurkis 9,93
2,3 4,3 4 17,6 9,1 9,2 8,4 27,1 2,9 8,6 11,7 14
Veiklos tinkamumas
Absolventų, dirbančių 0-3 profesijų grupėse, dalis nuo samdomų
darbuotojų.
Vidurkis 45%
43 38 24 48 59 54 51 47 45 36 45 52
2
Studentų skaičiaus pokytis per 5 metus. (2013-2017)
Vidurkis -16,66 -34,3 -12,4 6,06 -11,6 -12,3 -5,2 -24,4 -27,4 -17 -11,2 -24,7 -25,53
Uždirbtų lėšos (už regioninę, eksperimentinę plėtrą, kvalifikacijos
kėlimo kursus, konsultacijas ir kitą užsakomąją veiklą ) 2017 m.
dalis nuo visų kolegijai valstybės biudžeto lėšų, proc.
Vidurkis 5,06%
5 14,4 3,34 3,6 2,5 2,42 9,5 3,3 5,6 1,07 5,9 4,1
Veiklos efektyvumas
Kolegijos biudžeto lėšos, skirtos/panaudotos vieno VF studento
parengimui. (2017) tūkst. Eur
Vidurkis 2,11
3,16 2,14 1,55 2,11 2,05 2,04 2,11 2,08 1,86 1,84 1,96 2,4
Administracijos ir kitų darbuotojų etatų ir dėstytojų etatų santykis
(2016)
Vidurkis 36,68
64,3 53,7 26,9 51,1 31,9 24,5 30,4 34,4 26,4 38 30,8 27,7
Vertinimo sritis ir kriterijai/rodikliai MK AK KTK UK VK KK LAJM KVK KMAIK VTDK ŠVK PK
4 PRIEDAS
AKRONIMŲ SĄRAŠAS
Lietuvos valstybinės kolegijos
AK – Alytaus kolegija
KK – Kauno kolegija
KMAIK – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
KTK – Kauno technikos kolegija
KVK – Klaipėdos valstybinė kolegija
LAJM – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
MK – Marijampolės kolegija
PK – Panevėžio kolegija
ŠVK – Šiaulių valstybinė kolegija
UK – Utenos kolegija
VK – Vilniaus kolegija
VTDK – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Nevalstybinės kolegijos
GAVM – UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“
KOK – VšĮ Kolpingo kolegija
LVK – VšĮ Lietuvos verslo kolegija
ŠILK – Šv. Ignaco Lojolos kolegija
ŠLK – VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija
SMK – VšĮ Socialinių mokslų kolegija
TTVAM – UAB „Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla“
VDK – Vilniaus dizaino kolegija
VKK – UAB „Vilniaus kooperacijos kolegija“
VVK – VšĮ Vilniaus verslo kolegija
Kitos naudotos santrumpos:
AIKOS – atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema
LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklū bendrojo priėmimo organizavimo organizacija
MOSTA – mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
ŠMPF – Švietimo mainų paramos fondas
ŠVIS – Švietimo valdymo informacinė sistema
2
5 PRIEDAS
TAIKOMŲJŲ MOKSLŲ UNIVERSITETAI
N. Zinkevičienė
Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei
Europoje profesinio aukštojo mokslo sektorius gyvuoja jau keletą dešimtmečių. Jį turi beveik visos Europos šalys. Nors
nacionalinėse švietimo sistemose tokio tipo aukštojo mokslo institucijos turi skirtingus pavadinimus, anglų kalba jos vadinamos
taikomųjų mokslų universitetais (angl. Universities of Applied Sciences). Taikomųjų mokslų universitetai orientuoti į veikos
pasaulio poreikių tenkinimą bei regionams ir šaliai efektyvius taikomuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šios institucijos
vaidina svarbų vaidmenį rengiant darbo rinkos poreikius atitinkančius darbuotojus. Specialistų rengime glaudžiai
bendradarbiaujama su verslo, viešojo ir privataus sektoriaus įmonėmis, visuomeninėmis organizacijomis, visuomene, o atliekami
tyrimai orientuoti į veiklos pasaulio ir visuomenės problemų sprendimą. Išskirtinis taikomųjų mokslų universitetų bruožas –
glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais – smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, organizacijomis, kurios prisideda
intelektualiai ir finansiškai prie bendrų projektų, tarpdisciplininių tyrimų vykdymo. Taikomųjų mokslų universitetai orientuojasi
ne tik į technologijas ir pramonę, bet ir į socialinių problemų sprendimą ir socialines inovacijas.
Dėl taikomųjų mokslinių tyrimų regioninės plėtros ir aktyvaus dalyvavimo regioniniame vystyme ir politikos procesuose
taikomųjų mokslų universitetai gali greitai reaguoti į visuomenės ir regionų vystymosi pokyčius. Verslininkai, mokslininkai,
valdžios institucijos, dėstytojai ir studentai dirba kartu visoje Europoje, siekdami pagerinti aukštojo profesinio mokymo kokybę.
Taikomoji mokslinė veikla ir studentų įsitraukimas į ją padeda gerinti absolventų darbo įgūdžius, įsidarbinimo galimybes ir
motyvaciją mokytis visa gyvenimą.
Taikomųjų mokslų universitetų veiklos esmė atspindima žemiau pateiktame paveikslėlyje9:
9 UAS4EUROPE: Smart Partnerships for Regional Impact (a joint initiative from EIRASHE, UASnet, swissuniversities,
Hochschole Bayern e.V (supported by the Bavarian Research Alliance), and the Austrian FHK to promote the voice of the UAS
in Europe).(2016).
http://uas4europe.eu/files/UAS4EUROPE%20Smart%20Partnerships%20for%20Regional%20Impact%20FINAL.pdf
3
Taikomųjų mokslų universitetai Europoje yra apsijungę į keletą tinklų, tokių kaip EURASHE, UASnet. Pastaraisiais metais
minėti tinklai ir Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos taikomųjų mokslų universitetų asociacijos įkūrė UAS4EUROPE (
http://uas4europe.eu/ ) – tinklų tinklą, kuris vadinamas jungtine iniciatyva, siekiant stiprinti profesinio aukštojo mokslo
sektoriaus pripažinimą Europoje ir pasaulyje. Tinklas yra pateikęs Europos Komisijai keletą svarbių politinių dokumentų10:
UAS4EUROPE statement on Smart Specialisation: a fresh approach to the European growth and jobs through regional
innovation strategies
UAS4EUROPE Statement on the mid-term review Horizon 2020
Position paper UAS4EUROPE Smart Partnerships for Regional Impact
Contribution of UAS4EUROPE to the European Innovation Council (EIC)
Position Paper on FP9
UAS4EUROPE statement on European Universities Networks
Su geriausiomis patirtimis taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose galima susipažinti http://uas4europe.eu/uas-applied-
research/.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) yra asocijuota aukščiau minėtų tinkle narė. Didžiausios Lietuvos kolegijos
(Vilniaus kolegija, Kauno kolegija) irk t. aktyviai dalyvauja Europos taikomųjų mokslų universitetų tinklų veikloje, yra
pripažįstamos kaip lygiavertės partnerės. Esminės problemos Lietuvoje - užsitęsusios diskusijos dėl tokių universitetų įteisinimo
Lietuvoje, taikomosios mokslinės veiklos finansavimo stoka ir menkos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansinės galimybės
prisidėti prie bendrų taikomosios mokslinės veiklos projektų.
10 http://uas4europe.eu/materials/