varĖnos rajono savivaldybĖs visuomen 2015 m....

2

VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2015 m. ATASKAITA

VARĖNA

2015

3

TURINYS

Bendroji dalis................................................................................................................3

Pagrindinių stebėsenos rodiklių savivaldybėje analizė ir interpretavimas

„šviesoforas“.................................................................................................................3

Specialioji dalis...........................................................................................................11

Atrinktų rodiklių detali analizė ir interpretavimas......................................................11

Varėnos rajono gyventojų traumatizmas ir išorinės mirties priežastys.......................11

Varėnos rajono gyventojų piktybinių navikų ligos ....................................................17

Varėnos rajono gyventojų kraujotakos sistemos ligos ...............................................20

Išvados.........................................................................................................................24

Rekomendacijos...........................................................................................................25

4

1. BENDROJI DALIS

1.1. PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR

INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)

Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir

interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad remiantis išsamia informacija

apie savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti

ir įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos gerinimo priemones; taip pat vykdyti visuomenės

sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant

efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės

sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje pateikiami ir

aprašomi 2014 m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys duomenys Varėnos rajono

savivaldybėje. Pateikti rodikliai (iš Valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos

stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo) atspindi kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos programos

(toliau – LSP) tikslai bei jų uždaviniai. LSP iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse

stebėsenai, parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51

unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekinius. Akcentuojame, kad kai kurių PRS

numatytų rodiklių šioje ataskaitoje nepateiksime, nes jiems ketinama rengti skaičiavimo

metodologijas ir vykdyti jų stebėseną. Ataskaita parengta naudojant oficialius statistikos šaltinius.

Rengiant šią ataskaitą vadovavomės Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC)

parengtu leidiniu „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse 2014 m.“.

Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas)

atliekamas palyginant praėjusių metų Varėnos rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu.

PRS analizės ir interpretavimo tikslas - įvertinti, kokia esama gyventojų sveikatos ir sveikatą

lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant Lietuvos sveikatos programos tikslų ir

uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir kokių intervencijų/priemonių reikia imtis, siekiant

stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.

Varėnos rajono gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių

duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje,

Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („šviesoforas“ ir santykis)

pasirinkome 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmes. Sudarėme Varėnos rajono probleminių

visuomenės sveikatos sričių (temų) sąrašą. Šiose srityse atlikome atrinktų rodiklių detalią analizę ir

vertinimą. Parengėme pasiūlymus.

5

Pirmame lentelės stulpelyje pateikiami PRS suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir

uždavinius. Antrajame stulpelyje pateikiama savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiajame stulpelyje – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio

reikšmė, ketvirtajame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktajame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame –

savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšmė ir savivaldybės rodiklio vietos tarpe visų

savivaldybių pavaizdavimas pagal „šviesoforo“ principą).

1 lentelė. Varėnos rajono savivaldybės sveikatos ir su sveikatą susijusių rodiklių profilis.

Rodiklis Savivaldy

bės

rodiklis

Lietuvos

rodiklis

Minimali

reikšmė

Maksimali

reikšmė

Santykis:

savivaldybė/

Lietuva

1 2 3 4 5 6

Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2023 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos

netolygumai

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 71,81 74,7 69,6 77,7 0,96

Išvengiamas mirtingumas nėra nėra nėra nėra nėra

1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirti

1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą

Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų 92,67 31,71 9,79 92,67 2,92

Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų 78,62 28,33 5,3 90,0 2,78

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 vaikų 42,97 56,2 21,9 126,8 0,76

Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyventojų 6,23 3,4 1,1 8,4 1,84

Ilgalaikio nedarbo lygis 4,24 3,1 0,7 10,6 1,15

1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmenių

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01-Y98) 100 000 gyventojų 164,29 113,4 75,6 186,1 1,44

Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių (V01-Y98) 100 000 gyventojų 153,16 100,02 63 235,05 1,3

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 vaikų 351,27 253,8 133,8 542,5 1,38 Socialinės pašalpas gavėjų skaičius 1000 gyventojų 77,64 47,8 22,0 99,8 1,62

6

Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyventojų -11,37 -7,6 -15,7 0,4 1,5

Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyventojų 50,55 44,4 8,3 104,4 1,14

2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką

2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

Asmenų, žuvusių ar sunkai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 1000

darbingo amžiaus gyventojų

0,71 0,9 0 3,5 0,8

Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje

10 000 gyventojų

96,71 131,9 37,7 246,7 0,73

Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000

gyventojų

66,45 73,9 55,8 126,0 0,92

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyventojų 53,08 62,0 8,4 100,2 0,86

2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį

Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyventojų 0 7,81 0 38,8 0

Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000

gyventojų

0 7,8 0 39,0 0

Mirtingumas dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų 21,06 12 0 41,35 1,75

Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų 16,01 12,3 0 43,9 1,75

2.3. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių

Mirtingumas dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyventojų 12,64 11,08 0 24,29 1,14

Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000

gyventojų

12,14 11,0 0 26,2 1,14

Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų 0 4,3 0 15,1 0

Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų 71,61 72,4 45,5 156,5 0,99

2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų taršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km. 182 866 0,2

Viešai teikiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams, proc. 78,7

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams, proc. 60,37

3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000

gyventojų

0 3,04 0 16,53 0

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimų, rodiklis 0 3,7 0 15,6 0

7

100 000 gyventojų

Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000

gyventojų

33,7 25,13 7,99 85,02 1,3

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis

100 000 gyventojų

32,96 25,7 7,8 61,5 1,3

Nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų

kontrabanda (nusikaltimai)

21,06 65,2 0 234,9 0,3

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmeninė prekyba tabako

gaminiais

151,0 174,0 124,0 319,0 0,9

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais

148,0 150,0 84,0 283,0 1,0

4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

4.2. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos

priežiūrą

Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų 4,21 4,4 0 14,3 1,0

Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyventojų 49,71 33,4 19,0 56,2 1,5

Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1000 gyventojų 8,46 5,6 3,5 8,7 1,3

Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius 3,1 2,1 1,4 4,3 1,4

Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 7,58 6,8 2,4 21,5 1,1

Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 7,58 8,0 5,9 10,1 0,9

Savivaldybei pavaldžių stacionarines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikiančių

asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis

nėra nėra nėra nėra nėra

Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 10 000

gyventojų

2,11 3,5 0 8,4 0,6

4.3. Gerinti motinos ir vaiko sveikatą

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių 10,5 3,9 0 16,0 2,7

2 metų amžiaus vaikų MMR1(tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė)

skiepijimo apimtys

96,36 93,4 85,3 100 1,0

1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės)

skiepijimo apimtys

93,38 92,9 81,0 99,4 1,0

Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.) 26,77 31,3 9,2 44,9 0,9

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo

silantinėmis medžiagomis programoje

21,03 20,9 5,2 76,4 1,0

8

Vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis(K02), skaičius 10 000 gyventojų 5,89 3,4 1,2 8,1 1,7

Paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius 10 000 gyventojų 10,2 5,8 0 15,5 1,7

4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100 000 gyventojų 1120,52 768,12 572,28 1284,32 1,5

Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00-I99) 100 000

gyventojų

905,11 804,1 684,4 1094,3 1,5

Mirtingumas nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000 gyventojų 379,12 273,77 214,2 388,68 1,4

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C97) 100 000

gyventojų

317,1 278,2 216,4 322,5 1,2

Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų 223,26 187,9 91,37 481,21 1,2

Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000

gyventojų

176,4 196,1 89,8 430,5 1,2

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 100 000 gyventojų 37,91 43,7 13,8 71,8 0,9

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), 2 metų bėgyje dalyvavusi atrankinės mamografinės

patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje

20,0 43,7 12,2 61,2 0,5

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), 3 metų bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio

piktybinių navikų prevencinių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto

lėšų, finansavimo programoje

47,07 49,6 27,1 74,9 0,9

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), 2 metų bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio

ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje

34,73 42,47 5,3 30,0 0,8

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir

kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo

programoje

30,12 34,4 7,6 51,9 0,9

9

2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje gyveno 23 950 žmonių. 47,1 proc. Varėnos r.

gyventojų sudarė vyrai, 52,9 proc. - moterys. Lyginant su ankstesniais metais gyventojų skaičius

sumažėjo. Vaikai iki 17 m. sudarė 16,0 proc. visų Varėnos rajono gyventojų, vaisingo amžiaus (15

– 49 m.) moterys sudarė 36,7 proc. visų moterų. 18 – 44 m. amžiaus asmenys sudarė 30,7 proc.

gyventojų, 45 – 64 m. – 29,4 proc., 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys – 23,9 proc. Varėnos rajono

savivaldybės gyventojų.

Iš 1 lentelės pateiktų PRS rodiklių reikšmių Varėnos rajono savivaldybėje palyginimo su

atitinkamu Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad iš visų sveikatos rodiklių į žaliąją zoną patenka

tik maža dalis rodiklių:

susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų;

šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų;

į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km2 yra taip pat

mažesnis, lyginant su Lietuva.

2014 m. neužregistruoti mirtingumo atvejai dėl atsitiktinio paskendimo, pėsčiųjų

mirtingumas dėl transporto įvykių ir mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų

vartojimu.

Didesniosios dalies Varėnos rajono rodiklių reikšmės patenka į prasčiausių savivaldybių kvintilių

grupę (raudonoji zona):

vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, atspindinti mirtingumą ir jo pokyčius, Varėnos rajono

savivaldybėje yra mažesnė už Lietuvos vidurkį;

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių rodikliai patenka į raudoną zoną, būdami

2,92 karto didesni nei Lietuvos vidurkis;

socialinės rizikos šeimų skaičius (1,84 karto viršijo Lietuvos vidurkį);

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių rodikliai (atitinkamai 1,44 ir 1,3

karto didesni nei Lietuvos vidurkis);

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo rodikliai ( atitinkamai 1,75 karto viršijo

Lietuvos vidurkį);

išvengiamų hospitalizacijų skaičius ( 1,5 karto viršijo Lietuvos vidurkį);

išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius (1,3 karto viršijo Lietuvos

vidurkį);

kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumo rodiklis ( 2,7 karto viršijo Lietuvos vidurkį);

vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis (K02) rodiklis ( 1,7 karto viršijo Lietuvos vidurkį);

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai (atitinkamai 1,5


10

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų rodikliai ( atitinkamai 1,4 ir 1,2


moterų dalyvavusių atrankinės mamografinės patikrose dėl krūties vėžio ( 2 kartai mažiau už

Lietuvos vidurkį pasitiktino profilaktiškai).

Kiti rodikliai patenka į Lietuvos vidurkį atitinkančią kvintilių grupę (geltonoji zona), tačiau į juos

taip pat reikėtų atkreipti dėmesį:

ilgalaikio nedarbo lygis;

mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius;

gyventojų skaičiaus pokytis;

mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius;

socialinės pašalpas gavėjų skaičius;

sergamumas tuberkulioze;

pirmą kartą pripažintų neįgaliais;

sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis;

mirtingumas/ standartizuotas mirtingumas dėl transporto įvykių;

transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius;

sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis;

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusį su alkoholio vartojimu;

nusikalstomos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda

(nusikaltimai);

gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmeninė prekyba tabako gaminiais;

gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;

kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis;

slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius;

apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui;

sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze;

2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo

apimtys;

1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina, 3 dozės) skiepijimo apimtys;

tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis programoje;

paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius 10 000 gyv.;

mirtingumas/standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis;

sergamumas II tipo cukriniu diabetu;

moterų dalyvavusių gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje;

11

asmenų dalyvavusių storosios žarnos vėžio prevencijos programoje;

asmenų priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei prevencijos programoje.

Detaliai analizei, kaip prioritetinės sveikatos problemos, pasirinkti šie rodikliai:

o Varėnos rajono gyventojų traumatizmas ir išorinės mirties priežastys (detali analizė

apims raudonosios zonos rodiklius: mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl

savižudybių, mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių,

mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo).

o Varėnos rajono gyventojų piktybinių navikų ligos (detali analizė apims į raudonąją zoną

patekusius rodiklius: mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų,

moterų dalyvavusių atrankinės mamografinės patikrose dėl krūties vėžio).

o Varėnos rajono gyventojų kraujotakos sistemos ligos (detali analizė apims į raudonąją

zoną patekusios rodiklius: mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos

sistemos ligų).

Mirtingumo statistika reikšminga, nes ji rodo bendrą gyventojų sveikatos būklę, sveikatos

priežiūros veiksmingumą ir kokybę, sveikatos netolygumus bei sveikatos priežiūros

prieinamumą. Varėnos rajono savivaldybėje mirtingumas – vienas didžiausių, lyginant su

kitomis šalies savivaldybėmis. 2014 m. Varėnos rajonas yra antroje vietoje (2295,05/100 000

vyrų) pagal vyrų mirtingumą Lietuvoje (1,5 karto viršijo Lietuvos vidurkį) ir devintoje vietoje

(1722,35/100 000 moterų) pagal moterų mirtingumą Lietuvoje (1,4 karto viršijo Lietuvos

vidurkį). 2014 m. Varėnos rajonas buvo tryliktoje vietoje pagal standartizuotą mirtingumą

Lietuvoje ( 1019,33/100 000 gyv.) ir 1,2 karto viršijo Lietuvos vidurkį.

1 paveiksle pateikiamas standartizuoto mirtingumo rodiklių pagal pagrindines mirties priežastis

analizė ir interpretavimas – palyginimas Varėnos rajono savivaldybėje ir Lietuvoje. Skaičiuojamas

savivaldybės ir Lietuvos vidurkio santykis. Žalia spalva pavaizduotas mirtingumo rodiklis, kurio

reikšmė yra daugiau nei 10 proc. mažesnė už Lietuvos vidurkį, raudona – kai reikšmė yra daugiau

nei 10 proc. didesnė už Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis atitinka Lietuvos

vidurkį.

12

1,2 1,4

1,5

1,2

1,30,8

1,141,75

01,3

2,92

0

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Standartizuotasmirtingumas, iš viso

Nuo piktybinių navikų

Nuo kraujotakos sistemosligų

Nuo cerebrovaskulinių ligų

Dėl išorinių priežasčių

Dėl nelaimingų atsitikimų

Dėl transporto įvykių

Dėl nukritimų

Dėl paskendimų

Nuo alkoholio sąlygotųpriežasčių

Dėl savižudybių

Dėl apsinuodijimo alkoholiu

Santykis:Varėnos r./Lietuva,2014 m. Lietuva=1

1 pav. Standartizuoto mirtingumo rodiklių palyginimas su Lietuvos vidurkiu, 2014 m.

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

2. SPECIALIOJI DALIS

ATRINKTŲ RODIKLIŲ DETALI ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS

2.1. VARĖNOS RAJONO GYVENTOJŲ TRAUMATIZMAS IR IŠORINĖS MIRTIES

PRIEŽASTYS

2.1.1. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84)

Aukšto mirtingumo rodiklio dėl savižudybių analizė savivaldybėje yra būtina

įgyvendinant LSP tikslo „Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir

socialinę atskirtį“ uždavinį „Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą“ bei ieškant šios problemos priežasčių

ir sprendimo būdų.

Kaip galima matyti iš žemiau pateikto 2 paveikslo, savižudybių skaičius Varėnos

rajono savivaldybėje kasmet kinta. Varėnos rajonas dėl mirtingumo nuo savižudybių rodiklio

reikšme patenka į prasčiausią savivaldybių kvintelių grupę (raudonąją zoną). Kasmet dėl

mirtingumo nuo savižudybių rodiklis Varėnos rajono savivaldybėje žymiai aukštesnis už Lietuvos

vidurkį. 2014 m. nuo savižudybių rodiklis Varėnos rajone buvo vienas iš didžiausių ir beveik 3

kartus viršijo Lietuvos vidurkį.

13

0

20

40

60

80

100

120

Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.

Metai

Varėnos r. Lietuva

2 pav. Mirtingumas dėl savižudybių Varėnos r. savivaldybėje ir Lietuvoje 2001-2014 m.


Kaip matome iš 3 paveikslo, per 2011-2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje

nusižudė 74 asmenys. Didžioji dalis nusižudžiusiųjų (53 asmenys) buvo darbingo 15-64 m.

amžiaus.

0; 0% 7; 10%

7; 9%

15; 20%

15; 20%

9; 12%

10; 14%

11; 15%0-14

15-24

25-34

35-44

45-54

55-64

65-74

75+

3 pav. Savižudybių skaičius pagal amžiaus grupes

Varėnos r. savivaldybėje, iš viso per 2011-2014 m.


2014 m. nusižudė 22 asmenys, iš jų 12 darbingo amžiaus. Daugiau nusižudė vyrų (16

vyrų), negu moterų (6 moterys). Dažniau žudosi kaimo gyventojai (17 gyv.), negu miesto (5 gyv.).

Iš pateikto 4 paveikslo (standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių Lietuvos

savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija dėl savižudybių yra gana įvairi ir

galima teigti, kad padėtis Varėnos rajone yra prasčiausia palyginus su kitomis kaimyninėmis

savivaldybėmis.

14

4 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X-60-X84) 100 000 gyv., 2014 m.


Pagrindinė tikėtina santykinai didelio savižudybių skaičiaus rajone priežastis –

socialinės ir ekonominės regiono problemos: skurdas, nedarbas, bei su tuo susijęs alkoholio

vartojimas. Tai patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybėje stebimas santykinai didelis socialinės

rizikos šeimų ir registruotų (taip pat ilgalaikių) bedarbių skaičius.

Apibendrinant analizę galima teigti, kad mažinti savižudybių skaičių rajone reikėtų

gerinant socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat ir mažinant nedarbą bei taikant vieną iš

efektyviausių savižudybių prevencijos priemonių – psichologinę pagalbą ketinusiems nusižudyti

asmenims.

2.1.2. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01-Y98)

Traumos ir sužalojimai yra sudėtinga socialinė, ekonominė bei demografinė problema.

Suaugusiųjų mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai, traumos ir kitos išorinės mirties

priežastys užima trečiąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų. Dažniausiai dėl

išorinių mirties priežasčių žūsta jauni ir darbingo amžiaus gyventojai. 2014 metais Varėnos rajono

savivaldybėje mirė 473 gyventojai, iš kurių 39 – dėl išorinių mirties priežasčių, tai sudarė 8,2 proc.

visų mirusiųjų. Kaip galima matyti iš žemiau pateikto 5 paveikslo, mirusiųjų dėl išorinių priežasčių

skaičius Varėnos rajono savivaldybėje kasmet kinta. Varėnos rajone mirusiųjų dėl išorinių

priežasčių rodiklio reikšmė patenka į prasčiausią savivaldybių kvintelių grupę (raudonąją zoną).

Kasmet mirusiųjų dėl išorinių priežasčių rodiklis Varėnos rajono savivaldybėje žymei aukštesnis už

Lietuvos vidurkį.

15

0

50

100

150

200

250

300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.

Metai

Varėnos r. Lietuva

5 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Varėnos r. ir Lietuvoje, 2001-2014 m.


Dėl išorinių mirties priežasčių 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje mirė 30 vyrų (

267,9/100 000 vyrų) ir 9 moterys (71,76/100 000 moterų).

Lyginant 2014 m. Varėnos rajone mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių pagal

gyvenamąją vietą, didesnis mirtingumas buvo nustatytas kaime (189,29/100 000 gyv.), negu mieste

(122,93/100 000 gyv.). Kaip matome iš 6 paveikslo, per 2011-2014 m. laikotarpį Varėnos rajono

savivaldybėje dėl išorinių priežasčių mirė 175 asmenys. Didžioji dalis mirusiųjų (116 asmenų) buvo

darbingo 15-64 m. amžiaus.

2; 1% 10; 6%

11; 6%

27; 15%

40; 23%28; 16%

24; 14%

33; 19%

Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius

0-14

15-24

25-34

35-44

45-54

55-64

65-74

75+

6 pav. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius pagal amžiaus grupes



16

Iš pateikto 7 paveikslo (standartizuoto mirtingumo dėl išorinių priežasčių Lietuvos

savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija dėl išorinių priežasčių yra panaši

ir aplinkiniuose rajonuose.

7 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

2.1.3. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo (W00-W19)

2014 m. Lietuvoje iš 100 000 gyventojų, 12 miršta nukritę (nugriuvę). Iš viso

užregistruoti 352 mirties atvejai dėl nukritimų. Beveik 2 kartus daugiau dėl nukritimų miršta vyrai

nei moterys ( 230 vyrų ir 122 moterys). Dažniausiai sunku nustatyti nukritimo aplinkybes, todėl

apie 40 proc. (129 atvejai) nukritimų yra nepatikslinti. 17 proc. (59 atvejai) mirčių sudaro

griuvimai lygioje vietoje, tačiau taip pat nelabai aiškiomis aplinkybėmis, todėl dar vadinami „kitais“

nukritimais lygioje vietoje. 14 proc. (50 atvejų) sudaro mirtys dėl griuvimų lygioje vietoje paslydus,

einant ar užkliuvus.

Kaip galima matyti iš žemiau pateikto 8 paveikslo, mirusiųjų dėl nukritimų skaičius

Varėnos rajono savivaldybėje kasmet kinta. 2014 m. Varėnos rajone mirusiųjų dėl nukritimų

rodiklio reikšmė patenka į prasčiausią savivaldybių kvintelių grupę (raudonąją zoną) ir 1,76 karto

viršijo Lietuvos vidurkį.

17

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.

Metai

Varėnos r. Lietuva

8 pav. Mirusiųjų dėl nukritimų skaičius Varėnos r. ir Lietuvoje, 2001-2014 m.


Analizuojant 2014 m. duomenis Varėnos rajono savivaldybėje užregistruoti 5 mirties

atvejai dėl nukritimų. Visi užregistruoti mirties atvejai dėl nukritimų buvo tarp vyrų. 40 proc. (2

atvejai) mirčių sudaro kritimai nuo, iš arba per pastatą ar konstrukciją, 40 proc. (2 atvejai) mirčių

sudaro griuvimai lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus ir kiti griuvimai lygioje vietoje ir 20

proc. (1 atvejis) mirčių sudaro nepatikslinti nukritimai ar griuvimai. Kaip matome iš 9 paveikslo,

per 2011-2014 m. laikotarpį Varėnos rajono savivaldybėje dėl nukritimo mirė 19 asmenų. Didžioji

dalis mirusiųjų (11 asmenų) buvo vyresnio amžiaus žmonės.

0; 0%

1; 5%

2; 10%

3; 16%

2; 11%1; 5%

10; 53%

Mirusiųjų dėl nukritimo skaičius

0-29

30-34

35-44

45-54

55-64

65-74

75+

9 pav. Mirusiųjų dėl nukritimo skaičius pagal amžiaus grupes



18

Iš pateikto 10 paveikslo (standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų Lietuvos

savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija mirtingumo dėl nukritimų yra

panaši ir aplinkiniuose rajonuose.

10 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų (W00-W19) 100 000 gyventojų Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Apibendrinant analizę galima teigti, kad nors mirusiųjų dėl nukritimų skaičius

Varėnos savivaldybėje nėra labai didelis, tačiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu ir nepalankia kitimo

tendencija, reikalauja atidžiai stebėti esamą situaciją, siekiant išvengti situacijos prastėjimo.

2.2. VARĖNOS RAJONO GYVENTOJŲ PIKTYBINIŲ NAVIKŲ LIGOS

2.2.1 Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97)

Didelio mirtingumo rodiklio dėl piktybinių navikų analizė Varėnos rajono

savivaldybėje yra būtina įgyvendinant LSP tikslo „Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos

priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“ uždavinį “Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir

kontrolę“ bei ieškant šios problemos priežasčių bei jos sprendimo būdų. Siekiant detaliau

išsiaiškinti galimas tokio didelio mirtingumo rodiklių priežastis, buvo atliktas detalizuoto

mirtingumo nuo piktybinių navikų (skleidimas pagal ligų grupes) Varėnos rajono rodiklių

palyginimas su Lietuvos vidurkiu ir šio santykio interpretavimas.

Skaičiuojamas savivaldybės ir Lietuvos vidurkio santykis. Žalia spalva pavaizduotas

mirtingumo rodiklis, kurio reikšmė yra daugiau nei 10 proc. mažesnė už vidurkį, raudona – kai

reikšmė yra daugiau nei 10 proc. didesnė už Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis

atitinka Lietuvos vidurkį. Iš žemiau pateikto 11 paveikslo galime matyti, kad ženkliai nuo Lietuvos

19

vidurkio skiriasi ne tik moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio navikų, vyrų mirtingumas nuo

priešinės liaukos navikų bet ir gyventojų mirtingumas nuo gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių bei

nuo skrandžio piktybinių navikų.

11 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius (C00-C97)100 000 gyventojų 2014 m.


Mirtys nuo piktybinių navikų jau daugelį metų yra antroje vietoje mirtingumo ligų

struktūroje, tiek Lietuvoje tiek ir Varėnos rajono savivaldybėje. 2001-2014 m. laikotarpyje, mirčių

skaičius Varėnos rajone nuolat kinto ir kaip mes matome iš 12 pav. - nuo 2013 m. mirtingumas

piktybiniais navikais pradėjo augti.

0

50

100

150

200

250

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.

Metai

Varėnos r.

Lietuva

12 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų skaičius (C00-C96)100 000

gyventojų 2001 - 2014 m. Varėnos r. ir Lietuvoje


20

2011-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono savivaldybėje nuo piktybinių navikų mirė

321 asmuo. Didžioji dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys (215 asmenys). 106 mirusieji

buvo darbingo amžiaus, lyginant pagal lytį numirė 196 vyrai ir 125 moterys. Dažniau miršta kaimo

gyventojai (243 asmenys), negu miesto (78 asmenys). 2010-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono

savivaldybėje nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko (C53) mirė 8 moterys, iš jų 7 moterys buvo

darbingo amžiaus (13 pav.). Visos šios moterys gyveno kaime.

2; 25%

3; 37%

2; 25%

1; 13%

35-49

50-59

60-64

65-74

13 pav. Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio piktybinio naviko (C53) pagal amžiaus grupes



2010-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono savivaldybėje nuo priešinės liaukos

piktybinio naviko (C61) mirė 39 vyrai, iš jų 6 vyrai buvo darbingo amžiaus. Didžioji dauguma –

vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys (33 vyrai) (14 pav.). Dažniau miršta kaimo gyventojai (32

vyrai), negu miesto (7 vyrai).

1; 3%

5; 13%

8; 20%

25; 64%

55-59 60-64 65-74 75+

14 pav. Mirusiųjų nuo priešinės liaukos (C61) pagal amžiaus grupes



21

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 50 iki 69

metų amžiaus imtinai. Šio amžiaus moterims kartą per 2 metus nemokamai gali būti atliekamas

mamografinis tyrimas. 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje atrankinėje mamografinės patikros

dėl krūties vėžio programoje dalyvavo 33 proc. moterų nuo programoje galinčių dalyvauti 50- 69 m.

amžiaus moterų skaičiaus. 2014 m., palyginti su 2013 m., ženkliai padidėjo moterų dalyvavusių

programoje (27,37 proc.) skaičius.

Apibendrinant analizę galima teigti, kad, mirtingumas nuo piktybinių navikų auga,

viršija Lietuvos vidurkį ir, vertinant nepalankia kitimo tendencija, reikia ir toliau stebėti esamą

situaciją, siekiant išvengti situacijos prastėjimo.

2.3. VARĖNOS RAJONO GYVENTOJŲ MIRTINGUMAS NUO KRAUJOTAKOS

SISTEMOS LIGŲ

2.3.1. Mirtingumas/standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99)

Aukšto mirtingumo rodiklio dėl mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų analizė

savivaldybėje yra būtina įgyvendinant LSP tikslo „Užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos

priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“ uždavinį „Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir

kontrolę“ bei ieškant šios problemos priežasčių bei jos sprendimo būdų. Siekiant detaliau

išsiaiškinti galimas tokio didelio mirtingumo rodiklių priežastis, buvo atliktas detalizuoto

mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (skleidimas pagal ligų grupes) Varėnos rajono rodiklių

palyginimas su Lietuvos vidurkiu ir šio santykio interpretavimas. Skaičiuojamas savivaldybės ir

Lietuvos vidurkio santykis. Žalia spalva pavaizduotas mirtingumo rodiklis, kurio reikšmė yra

daugiau nei 10 proc. mažesnė už vidurkį, raudona – kai reikšmė yra daugiau nei 10 proc. didesnė už

Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis atitinka Lietuvos vidurkį.

2011-2014 m. laikotarpyje Varėnos rajono savivaldybėje nuo kraujotakos sistemos

ligų mirė 1041 asmuo. Didžioji dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys (883 asmenys). 158

mirusieji buvo darbingo amžiaus, lyginant pagal lytį numirė 458 vyrai ir 583 moterys. Daugiau

miršta kaimo gyventojai (822 asmenys), negu miesto (219 asmenų). Iš žemiau pateikto 15

paveikslo galime matyti, kad ženkliai nuo Lietuvos vidurkio skiriasi mirtingumas nuo išeminės

širdies ligos, cerebrovaskulinių ligų, nuo miokardo infarkto.

22

1,4

1,072,05

1,4

1,4

1,5

1,4

1,5

2,21,51,1

1,51,3

1,8

0,8

1,5

0

1,21,2

1,2

0,81,07

0,9

1,4

1,3

1,40,8

0,981,1

Mirusiųjų nuo kraujot. sist.l.65 + m. amž.asm. mirt.…

45-64 m. amž. asm. mirt.…

18-44 m. amž. asm. mirt.…

Moterų mirt. nuo kraujot.…

Vyrų mirt. nuo kraujot. sist.l.

Mirusiųjų nuo išeminės…

Vyrų mirt. nuo išeminės…

Moterų mirt.nuo išeminės…

18-44 m. amž.asm.mirt.…

45-64 m.…

65+ m. amž. asm.mirt.nuo…

Mirusiųjų nuo miokardo…

Vyrų mirt.nuo miokardo…Moterų mirt.nuo…

45-64…65 + m. amž.asm. mirt.nuo…

18-44…

Mirusiųjų nuo cerebrovask.l.

Vyrų mirt.nuo cerebrovask.l.

Moterų mirt.nuo…

18-44…

45-64…

65+ m.asm.mirt.nuo…

Mirusiųjų nuo insulto

Vyrų mirt.nuo insulto

Moterų mirt.nuo insulto

18-44 m.amž.mirt.nuo…

45-64 m.amž.mirt.nuo…65 + m.amž.asm.nuo insulto

Santykis:Varėnos r./Lietuva,2011-2014 m. Lietuva=1

15 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų sk. Varėnos rajono savivaldybėje palyginimas su Lietuvos

vidurkiu, 2011-2014 m. Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Kaip matyti iš žemiau pateikto 16 paveikslo, mirusiųjų nuo išeminių širdies ligų

skaičius Varėnos rajono savivaldybėje per 2001-2014 m. laikotarpį augo greičiau nei Lietuvoje.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.

Metai

Varėnos r.

Lietuva

16 pav. Mirusiųjų nuo išeminių širdies ligų sk.

Varėnos rajono savivaldybėje ir Lietuvoje, 2001-2014 m.


23

Kaip matome iš 17 paveikslo, per 2011-2014 m. laikotarpį Varėnos rajono

savivaldybėje nuo išeminių širdies ligų mirė 706 asmenys. Didžioji dauguma – vyresni nei 75 m.

amžiaus asmenys (495 asmenys). 100 mirusiųjų buvo darbingo amžiaus, lyginant pagal lytį numirė

319 vyrų ir 387 moterys.

1; 0%

8; 1% 33; 5%

56; 8%

113; 16%

495; 70%

25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75+

17 pav. Mirusiųjų nuo išeminių širdies ligų (I20-I25) skaičius pagal amžiaus grupes

Varėnos rajono savivaldybėje, iš viso per 2011-2014 m.


Kaip matyti iš žemiau pateikto 18 paveikslo, mirtingumo rodiklis dėl išeminės širdies

ligos 65+ m. amžiaus grupėje nuo 2001 m. nežymiai padidėjo nuo 2386,67/100 000 gyv. iki

2880,73/100 000 gyv. (2014 m.).

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

Ro

dik

lis

10

0 0

00

gyv

.

Metai

Varėnos r.

Lietuva

18 pav. 65+ m. amžiaus asmenų mirtingumas nuo išeminių širdies ligų

Varėnos rajone ir Lietuvoje , 2001-2014 m.


Iš žemiau esančio 19 paveikslo ( standartizuoto mirtingumo nuo išeminių širdies ligų

Lietuvos savivaldybėse palyginimo žemėlapio) galima matyti, kad situacija mirtingumo nuo

24

išeminių širdies ligų panaši aplinkiniuose rajonuose, tad negalima teigti, kad padėtis Varėnos rajone

yra kažkuo ypatinga.

19 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo išeminių širdies ligų 100 000 gyv., 2014 m.


Panašus vaizdas ir mirtingumo dėl cerebrovaskulinių ligų Lietuvos savivaldybėse

palyginimo žemėlapyje. Tai galima matyti iš pateikto 20 paveikslo, mirtingumo rodiklis nuo

cerebrovaskulinių ligų Varėnos rajone ypatingai neišsiskiria tarp aplinkinių rajonų ir neviršija

Lietuvos vidurkio.

20 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų 100 000 gyv., 2014 m.


25

Apibendrinant analizę galima teigti, kad 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje

užfiksuoti aukšti mirtingumo rodikliai tarp 18-44 m. amžiaus asmenų, dėl kraujotakos sistemos

ligų, ypač nuo išeminės širdies ligos.

3. IŠVADOS

1. Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius Varėnos rajono savivaldybėje išlieka aukštas.

2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje dėl išorinių priežasčių mirė 39 asmenys. Varėnos

rajonas dėl mirtingumo nuo savižudybių rodiklio reikšme patenka į prasčiausią savivaldybių

kvintelių grupę (raudonąją zoną). 2014 m. nusižudė 22 asmenys.

2. 2014 m. Varėnos rajono savivaldybėje užfiksuotas gana aukštas moterų mirtingumas nuo

gimdos kaklelio, vyrų mirtingumas nuo priešinės liaukos, gyventojų mirtingumas nuo

gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių bei gyventojų mirtingumas nuo skrandžio piktybinių

navikų. 2014 m Varėnos rajono savivaldybėje nuo piktybinių navikų mirė 90 gyventojų.

Didžioji dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Didžiąją daugumą mirusiųjų sudarė

kaimo gyventojai.

3. Varėnos rajono savivaldybėje 2014 m. užfiksuoti aukšti mirtingumo rodikliai tarp 18-44 m.

amžiaus asmenų, dėl kraujotakos sistemos ligų, ypač nuo išeminės širdies ligos. 2014 m.

Varėnos rajono savivaldybėje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 266 gyventojai. Didžioji

dauguma – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Didžiąją dalį mirusiųjų sudarė kaimo

gyventojai.

26

4. REKOMENDACIJOS

1. Siekiant mažinti gyventojų traumatizmą ir išorinių mirties priežasčių rodiklius Varėnos

rajono savivaldybėje rekomenduojame:

1.1. stiprinti saugumo priemones avaringiausiose rajono gyvenvietėse;

1.2. bendradarbiaujant visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo, policijos,

nevyriausybinių organizacijų sektoriams vykdyti intensyvią saugaus eismo prevenciją

ugdymo įstaigose ir bendruomenėse;

1.3. organizuojant mokymus gerinti įvairaus amžiaus gyventojų pirmosios pagalbos

įgūdžius;

1.4. didinti žmonių užimtumą kuriant naujas darbo vietas;

1.5. riboti psichoaktyvių medžiagų prieinamumą ( leidimų prekiauti alkoholiu šalia ugdymo

įstaigų išdavimo ribojimas; griežta leidimų prekiauti alkoholiu švenčių metu kontrolė);

1.6. didinti gyventojų informuotumą apie psichologinių pagalbos tarnybų veiklą ir

psichologinės pagalbos gavimo būdus;

1.7. integruoti psichikos sveikatos stiprinimo aspektus į kitas sveikatos stiprinimo veiklas ir

prevencines programas.

2. Siekiant mažinti Varėnos rajono gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų

rekomenduojame:

2.1. ieškoti bendradarbiavimo būdų tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sektorių,

kaip pasiekti aukštesnius Valstybinių profilaktinių programų įgyvendinimo rodiklius;

2.2. asmens sveikatos, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms raginti gyventojus

reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ir profilaktiškai tikrintis savo sveikatą;

2.3. asmens sveikatos, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms nuolat konsultuoti

gyventojus, turinčius sveikatos rizikos veiksnių (alkoholio ir tabako gaminių vartojimas,

nutukimas, mažas fizinis aktyvumas) dėl galimybių ir būdų šiems veiksniams mažinti.

2.4. nustatyti nerūkymo vietų skaičių Varėnos rajono savivaldybėje (vaikų žaidimo

aikštelėse, autobusų stotelėse, parkuose, šalia prekybos įstaigų ir t.t.).

3. Siekiant mažinti Varėnos rajono gyventojų mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų

rekomenduojame:

3.1. bendradarbiaujant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sektoriams didinti Širdies

ir kraujagyslių ligų rizikos grupių asmenų profilaktinę patikrą; vykdyti Širdies ir

kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimą;

3.2. bendradarbiaujant asmens, visuomenės sveikatos priežiūros, nevyriausybinių

organizacijų sektoriams vykdyti aktyvią prevenciją skatinant Varėnos rajono gyventojus

stebėti savo kraujospūdį, reguliariai tirtis cholesterolio koncentraciją kraujyje, būti fiziškai

aktyviems, bei rūpintis kasdiene sveika mityba.

varĖnos rajono savivaldybĖs visuomen 2015 m....

Documents