VARPELIS LINKUVOS GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS | 2017 vasaris | Nr. 111 | Leidžiamas nuo 2000 m. ————————————————————————————————————————–

VASARIO 16-OJI – LIETUVOS VALSTYBĖS

ATKŪRIMO DIENA

Diena atrištom akim.

Tauta iš kapo pakilus.

Viešpatie, leisk jai atkimt.

Tebūna jos žodžiai kilnūs.

Pašauk ją, pašauk atsitiest

ir laisvę išskleist – kaip esmę.

Štai mes – ir mūsų tik tiek,

kiek buvom ir kiek esame.

Kiek būsim šioje dienoje

sudygę augimui ir brandai, ant žemės gyvi ir po ja,

paženklinti lietuvybės randais.

Prie savo kalbos prikalti,

Prie istorijos prirakinti.

Žmonės, jūs nekalti.

Jūs tik labai iškankinti.

Bet jau atrištom akim.

Ir kaip vėliava jau – pakilūs.

Lietuva, leisk mums atkimt.

Tebūna mūs polėkiai kilnūs.

Justinas Marcinkevičius

Mėnesio pasakojimas 2017 m. vasaris

„VARPELIS“

Kodėl verta dalyvauti „Erasmus“ programoje

Prieš Naujuosius metus su šeima buvome nuvykę pas seserį

Viliją (Aleksandro Stulginskio universiteto studentė) į Vengriją.

Ji dalyvauja mainų programoje „Erasmus“. Tai toks pat mokslas

kaip ir Lietuvoje, tik jis trunka pusę mokslo metų (po šio

laikotarpio yra sugrįžtama į Lietuvą ir mokslas yra tęsiamas) ir

paskaitos vyksta už Lietuvos ribų, Europoje. Studentas gali

pasirinkti į kokią šalį nori vykti. Kadangi nuvykimas ir

mokymasis kitoje šalyje nemažai kainuoja, tai kiekvienam

asmeniui yra skiriama stipendija (stipendijos kiekis priklauso nuo

šalies pinigų vertės). Ten nuvykti tikrai apsimoka! Paskaitos

vyksta anglų kalba, todėl iš karto gerėja šios kalbos žinios. Taip

pat mainų programos studentams skiriamos įvairios kelionės ne

vien toje šalyje, bet ir už jos ribų. Šioje „Erasmus“ mainų

programoje yra labai puiki proga pagerinti savo anglų kalbos

žinias, pusę mokslo metų gyventi kitoje šalyje, keliauti bei regėti

tai, ką ne kiekvienas regi ir pastebi. Jei studentams yra galimybė,

tai jie būtinai turėtų sudalyvauti. Gera nuotaika garantuota, o

įspūdžiai patirti svečioje šalyje – nepamirštami ir neįkainojami!

Aurėja Dzevečkaitė, 7b klasė

O kas iš viso yra ta „Erasmus“ programa?

Šiuo metu vis labiau populiarėjančios programos ir projektai,

skatinantys tarptautinį moksleivių, studentų bendradarbiavimą,

jaunimui suteikiama fantastiška galimybė aplankyti kitas šalis,

pasisemti tiek moksliškos, tiek gyvenimiškos patirties ir, galbūt,

į viską pažiūrėti kitomis akimis. 1987-ieji – metai, kada buvo

sukurta Erasmus mainų programa. Statistika byloja, kad ja jau

pasinaudojo virš 2 milijonų studentų ir 200 tūkstančių dėstytojų.

Erasmus programa – ES rėmimo (studijų finansavimo,

akademinio mobilumo) programa. Jos tikslas – plėsti ES

aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, taip pat su EEE

valstybėmis skatinti akademinį mobilumą. Vienas kertinių

principų – finansinė parama studijoms užsienyje. Erasmus kaip

aukštojo mokslo programa siekiama stiprinti europinį

bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje, skatinti studentų ir

personalo mobilumą, aukštojo mokslo institucijų ir įmonių

bendradarbiavimą. Erasmus programa yra atvira visų tipų

aukštosioms mokykloms, apima visas studijų kryptis bei studijų

lygius. Tai gali būti studijos, praktika, dėstytojų ir kito personalo

mobilumo programos, intensyvūs ERASMUS kalbos kursai,

daugiašaliai projektai, pavyzdžiui, tarptautinės intensyvios

programos, jungtinės studijų programos, tematiniai tinklai,

projektai, skirti bendradarbiavimui tarp aukštojo mokslo

institucijų ir įmonių. Fantastišką galimybę praleisti dalį studijų

svečioje ES šalyje Erasmus programa kasmet suteikia 180

tūkstančių studentų.

2017 m. vasaris

„VARPELIS“

Gimnazijos kronikos 2017 m. vasaris

„VARPELIS“

Trumpai apie Valentino dieną

Vasaris – romantikos mėnuo. Įsimylėjėliai dovanoja vieni kitiems gėles, saldainius, širdeles, pietauja

romantiškoje aplinkoje. Valentino dienos atsiradimo versija apipinta keliais paslaptingais mitais. Ši diena

turi tiek krikščioniškų, tiek senovės Romėnų tradicijų ištakų. Taigi, kas buvo tas paslaptingas Šv.

Valentinas ir kodėl mes švenčiame vasario 14-ąją?

Šiek tiek istorijos

Senovės Romoje vasario 13–15 dienomis buvo švenčiamos Luperkalijos. Tai pagoniškas vaisingumo

festivalis – jau iš čia kilo tradicija Meilės dieną švęsti būtent tomis dienomis. Šis festivalis buvo ypač

laukiamas jaunų žmonių, mat jo išvakarėse vykdavo

meilės „loterija“: netekėjusių merginų vardai būdavo

užrašomi ant lapelių ir sumetami į indą, o vaikinai

išsitraukdavo po lapelį – savo šventės porą. Nors

„įsipareigojimas“ galiodavo tik šventės metu, tačiau

dažnai išaugdavo ir į šį tą rimtesnio! Šv. Valentino dienos

pavadinimą Meilės diena įgavo apie 500-uosius mūsų eros

metus, dėl išaugusios krikščionybės įtakos pasaulyje.

Kadangi Luperkalijos vis dar buvo mėgstamos ir minimos

daugelio žmonių, siekdamas „sukrikščioninti“ šią šventę,

tuometinis popiežius Gelasijus I vasario 14-ąją paskelbė

Šv. Valentino diena. Vis dėlto, romantinę prasmę, kokią

mes ją suvokiame, šventė įgavo vien dėl įvairių kūrėjų jai

suteiktų reikšmių.

O kaip švenčia pasaulis?

Dažniausiai įsimylėjėlių diena asocijuojasi su

širdutėmis, atvirukais, šokoladiniais saldainiais. Pasižvalgykime po pasaulį ir pasidomėkime, kaip ši šventė

švenčiama skirtingose pasaulio šalyse.

Į Lietuvą Šv. Valentino diena atėjo tik po Nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Etnografų manymu,

panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo minima gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos dieną.

Prancūzijoje, pagrindiniame Paryžiaus parodų centre, Šv. Valentino dieną įrengiama didžiulė elektroninė

švieslentė, kurioje įsimylėjėliai sveikina vieni kitus. Sakoma, jog prancūzai meilę vertina pinigais ir

brangiomis dovanomis. Kuo brangesnis juvelyrinis dirbinys, tuo daugiau meilės.

Italams meilė susijusi su saldumynais, jie net Šv.

Valentino dieną vadina „saldžia“. Jiems svarbiausia

saldainiai, šokoladas, pyragėliai su kuo daugiau

širdelių atributikos.

Suomijoje vasario 14 diena vadinama Draugų

diena. Šios šalies gyventojai mano, jog meilė turi būti

ne tik tarp vyro ir moters, bet tarp visų žmonių.

Kaip bebūtų keista, bet Anglijos šalies gyventojai

laikomi patys romantiškiausi pasaulyje. Šią dieną jie

prisipažįsta meilėje žodžiais bei dovanomis ne tik

savo antrosioms pusėms, bet ir tėvams, draugams ir

netgi naminiams gyvūnams. Anglų manymu, be

dovanos būtinas ir rankų darbo „valentiniškas“

atvirukas .

Amerikiečiai iš visų tautų pasisavino po truputį. Širdelės formos atvirukai, saldumynai, brangenybės ir

viskas, ką leidžia fantazija. Vienintelis dalykas, kas yra laikomas amerikietišku – tai raudona rožė perrišta

balta juostele.

2017 m. vasaris

„VARPELIS“

Redkolegija: E. Pukevičiūtė, V. Vilimaitė, A. Balčiūnaitė, M. Kacilevičiūtė, A. Makarevičiūtė, R. Pakalnytė, S. Juškaitė. Maketuoja K. Kinkevičiūtė.

Gimnazijos g. 32, Linkuvos m., Pakruojo r. sav., LT-83435. El. p. linku@takas.lt, http://linkuvosgimnazija.lt Tel. (8 421) 64296

„Laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui,

laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už

gerovę“.

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir

minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet

atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena,

labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam

savo šalies praeitį. Ir 1918 metų, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo

lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) –

nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos

signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas,

skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais

pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą

valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su

kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26,

po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių

ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Vasario 16-osios akto

tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška,

Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių.

Mintys apie tėvynę...

Kas yra tėvynė? Tai – visa tauta, tam tikroje teritorijoje einanti savo istoriniu keliu. Tai – tautos praeitis,

dabartis ir ateitis. Tai – jos savita kultūra, jos kalba, jos charakteris, jos vykdomų revoliucijų, istorinių šuolių,

jos istorijos kryžkelių tikslas. – A. Tolstojus

Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei. – Ž. Ž. Ruso

Asmenybė negali būti visapusiška be ryšio su tauta. Tik per tautos dvasią žmogaus sąmonė atsiskleidžianti

moksle, mene, moralėje. – Vydūnas

Tėvynės ilgesys visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų

daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. – Ž. Sand

Patriotizmas įrodomas ne žodžiais, o darbais. – V. Belinskis

Gimnazijos kronikos