201

Augolq skyrioi

E 79. Vienalqstiai ialieii dumbliai

Dumbliai- vandens gyventojai . Jq yra i r 96lo vandenstelkiniuose, i r sr l r iuose j l rq bei vandenyng vandenyie. Kai kur iedumbliai gyvena ne vandenyje, pavyzdi iui , ant medZiq Ziev6s.Dumbliai labai ivairus. Nagrindt i juos praddsime r i i io vi i lnalqsdiq'za'liqjq dumbliq.

Jums t ikr iausiai teko vasara matyt i zal iq tvenkinio pavirSiqarba ramq smaragdini up6s uzutek!. Apie tok! ryskiai i .aI i4 van-denj sakoma, jog j is , ,Zydi" . pabandyki te pasemti sauj4 , ,Zydin_dio" vandens. Pasirodo, kad j is skaidrus. Tai daugybd vandenyjeplaukiojandiq vienalqsi iq i .al iq jq dumbl iq suteikia lam smhrag-dini atspalvi . , ,zydin( iame" balq arba tvenkiniq vandenyje daZ-niausiai apt inkamas vienalqst is dumbl is aalki iadumblis 166. sisZodis, i5vertus i5 graikq kalbos, reiskia paprasdiausi4 organizmq,kur i gaubia drabuzis - s ienele. valkdiadumbris - v ienalqst is za-l iasis dumbl is. J is gerai matomas t ik pro mikroskopq. valkdia-dumblis vandenyje i r iasi dviem Ziuzel iais, esandiais pr iekiniame,siauresniajamc l4stel6s gale. Kaip i r v is i k i t i gyvi organizmai,val 'kdiadum,bl is kvdpuoja vandenyje iSt i rpusiu deguonimi.

| - gureinis lrudadlmblisl, 2 - iiirq dumblls, ! - pat bas 3arkakojis, | _ pa_parlis, 5 --maumedls, 6 - pievinii sneputis

Augalq skyriai202

mv \zrQGamelq Gametq \ l \

susidarymas i i6i imas \rr\ rJ cN/c

T Gametq \f\ ,1 sudrf6i imas " I t

gtk GiU.'

166 Valkt iadumblis ir lo dauginlmasir

I5 v i r iaus valkdiadumbl i dengia skaidr i s ienele, po kur ia yraci toplazma i r branduolys. J is tur i maZytg raudonq , ,akutg"- rau-donE, Sviesai jautrq kunel i , stambi4 vakuolg, pr ip i ldytE lqstel in iqsuldiq, i r 'dvi maZytes pulsuojandias vakuoles. Chlorof i las i r k i tosdaZandiosios medZiagos yra jg chromatolore ( iSvertus i5 graikqkalbos - , ,spalvos ne56juje") . J is 1 ' ra Lal ias, nes tur i chlorof i lo.Tod6l i r v isa lqstc ld atrodo Zal ia.

Valkdiadumbl is s iurbia i5 vandens mineral ines medZiagas i rangl ies dioksidq. Sviesoje chromatofore, vykstant fotosintezei, su-sidaro cukrus ( i5 jo - krakmolas) i r iSskir iamas deguonis. Betvalkdiadumbl is i5 apl inkos gal i imt i i r gatavas organines me-dZiagas, iSt i rpusias vandenyje. Toddl j is su k i ta is v ienal4sdiaisZal ia is ia is dumbl ia is veis iamas valymo i renginiuose. Cia j ie nai-k ina kenksmingas pr iemaiSas.

VasarE, esant palankioms sqlygoms, valkdiadumbl is dauginasidalydamasis. Pr ie5 dal i j im4si j is l iaujasi judejgs i r numeta Ziu-Zel ius. Nuo mot in ines lAstelds ats iskir ia 2-4, o kartais i r 8 l4s-

Vienalqsi iai ial iej i dumbliai 203

te lds. Jos vr ! l dal i jasi . Taip dauginasi valkdiadumbl is nelyt in iubndu.

Susidar ius nepalankioms gyvenimo sAlygoms (atSalus orui ,i5dZiuvus vandens telk in iams), valkdiadumblyje ats i randa gametrtr( lyt in iq lqstel ig) . Gametos paskl inda i vandeni i r susi jungia po-romis. Susidaro z igota, kur i apsi t raukia stora s ienele i r ta ip Zie-moja. Pavasar i z igota dal i jasi . Susidaro ketur ios l4stel6s - jaunivalkdiadumbl ia i . Tai ly t in is dauginimosi budas.

Chlorelq - ta ip pat v ienal4st is Zal iasis dumbl is. Jq gausugdluose vandenyse ir dirvoZemyje 167. Jo l4stel€s - smulkudiaiapskr i t i gumul6l ia i , gerai matomi t ik pro mikroskop4. Chloreloslastelg dengia s ienel6, po kur ia gludi c i toplazma i r branduolys.Citoplazmoje yra Lal ias chromatoforas.

Chlorela labai grei ta i dauginasi i r maistui suvartoja daugorganiniq medZiagg. Tod6l j i veis iama nutekamuosiuose vande-nyse biologiniam jq valymui. Kosminiuose i r povandeniniuose la i -vuose chlorela padeda palaikyt i normal i4 oro sudet i . Chlorelost inka paSarq gamybai, nes gal i sukaupt i daug organinig me-dLiagq.

L Kokia valkdiadumbl io sandara i r kaip j is minta? 2. (a ip dau-ginasi valkdiadumbl ia i? 3. Kaip v ienal4si ia i dumbl ia i panaudo-jami nrokslc, tcchnikoje. k i tose gyvenimo sr i tyse?

Preparavimo adata nuimki te Zal ias apna3as nuo gel ig vazonosienel i r l arba nuo medZio Zievds. ApZi l reki te dumbl ius pro mik-roskopq.

?

t67 Chlorelr ./lrj i r _{rttf

'llt-'4.!i=r''i!

204 Augalq tkyriai

5 gO. Daugialptiai siiifiniai lalicii dumbliai

Tekandiame vandenyje daznai gal ima pamatyt i ryskiai Za-l iq lyg-si ikas siulq, pr is i tv ir t inusiq pr ie povandeninig akmeng irkerpl65q. Tai - daugial4st is s iu l in is zar iasis dum-bl is ulotr i -as 168. Jo s in lq sudaro daug trumpui iq lgstel iq; jg c i topl azmoje

yra branduolys i r panaius ! atv i rq z iedq chromatoforas. Lqsteldsdal i jasi , i r s iu las i lgeja. Ulotr ikas mait inasi ta ip, kaip i r valkdia-dumbl is.

Palankiu dumbl ig gyvenimui raiku visos rqsterds, isskyrus tq,kur ia s iu las pr is i tv i r t ina, gal i dalyt is i 2 arba 4 judr ias l4stelessu ZiuZel iais - zoosporas. Jos patenka ! vanden!, plaukioja, pas_kui pr is i tv ir t ina pr ie kokio nors povandeninio dai i<to i r dal i jasi .Taip susidaro nauj i dumbl iq s iu la i .

- Nepalankiomis gyvenimo sqrygomis kai kur iose dumbrio r4s-

tel6se susidaro daugybe smurkiq iudr iq gametq su ziuZeriais.

Lqslel6s (labaipadidinlos)

- Besidauginantys dumbliai

Gamelos

Gamefu1susi l iej imas

xpSPora l ' ranl daiklo,

Beiiuiel in6ssporos

esanEig povandeniu

Zigota

Nauii

168 5;91;1is dumblir ulotrikas

siul iniai dumbliai .

169 Dumblis mauraglmb6

Gametospatenka!vanden! i rsusi jungiaporotnis.r" ipr , l .kstaup, i" i r in i*as. Paprastai sqsi l ie ja skir t ingq siulq lqstel iq.gantetos

S'usiaaro zigota' J i apsi traukia stora sienele i r gal i i lgai but i

; . ;yb., bf iJenoje. paiankiomis sqlvgomis zigota dal i jasi i I l4s-

i ; i . ; - sporas. is k i .kui .nos ant kur io nors povandeninio daikto

nusi le idusiossporosgal iats i rast inaujassiul in isdumbl isulot .rikas.

I

Stovindiame arba l6tai tekandiame vandenyje daZnai plau'

l<ioja arba buna nusddg ant dugno. sl idus ry5kiai i 'a l i i vatq

pana5us gniuZulai . ta i s iut in lq dumbl iq mauragimbf4 te lk in ia i '

i i t l .usios-r i t in io formcrs lqstel€s apsitraukusios gleiv6mis' L4stel iq

viduje - spirale susisukusiq kaspinq formos chromatoforai 169

Za| ie j idumbl ia igamtai labaisvarbls.SudarydamiorganinesmedZiagas, l iesuge"r ia iSvandensangl iesdioksid4ir ' .kaipirv is i Zal- ie j i augalai ] iSskir ia deguon!, kur iuo kvdpuoja gyviej i van-

dens organ iznai. Be to, i 'a l ie i i dumbl iai ' ypad vienalqsdiai i r

s i [ r l in iai , yra Zuvq ir k i tq gyvtnr l maistas'

Dumbl ia i , kai jq pr is iveis ia pernelyg daug' pavyzdZiui ' dre-

kinimokanaluose'arbaZuvivaisostvenkiniuose'gal ib l t i i rZa-l ingi 'Todel iSkanalqirvandensteIk in igdumbl ia iper iodiSkaivalomi.

f l l . Kuo ypat inga ulotr iko sandara? 2' Kaip mait inasi s iLr l in iai( zal iei i dumbi iui l a. Kaip dauginasi ulotr ikas? 4. Kokia zal iqjq' dutnhliu reiksm6 gamtoje?

fr

150

30.1 Dumbliai panaius i augalusProtista karalystei priklauso protistai _ daZniausiai viena_l4sdiai.organizmai (Zr. klasifikacijos lentelg). Vis dar gindi_jamasi, kaip reiketq suklasi f ikuot i Siai karafrsteipriklausandius daugial4sdius, lyginant jE su protistq klasi_fikacija. Kadangi Siai karalysiei priklausantys organizmaiy1a labal tolimi, kaip pv7., augalai ir gyvunai, tuibut luosbutq galima priskirti atskiromi karalyliems.

Tokio taksonominio rango kaip dumbliai (lot. algae _dumblis) nera; pagal susitarim4 iiuo ierminu biologijoj&uoseno buvo vadinami fotosintetinantys vanderm or[ur,ir_ui.Vandenyne, gelavandeniuose eZeruose ir kudrose-dumbliaiyra dalis planktono (gr. plankton- klajojantis), organizmt4,kurie daugiausia yra nejami sroves arbi plAduriu"oja neto'_li vandens pavir5iaus. Dumbliai yra ir dilis fitoplanktono(augalinio planktono; gr. phyton_ augalas + plaikton_ kla_jojantis), kuris fotosintetina bei gamina maist4, palaikantii5tisas organizmq bendrijas. Jie tiip pagamina aiiesng aa{atmosferos deguonies.

Kaip ir augalai, dumbliai turi chloroplastq, o lqstelespaprastai yra su sienelemis. Kai kurie dumbliai yra koloni_jiniai organizmai; kolonija - tai laisvas nepriklalsomq l4s_teliq samburis, kuriame gali bnti dauginimosi l4steliq. yrair daugial4sdiq dumbliq, kurie netgi turi specializuotus au__d:"i:: Kodel daugial4sdiai dumbliainepriskiriami augalams?Visi Siame vadovelyje apraiomi augalai turi tam tiki4 prisi_taikymo-bid4, apsauganti gametai ft zigot4nuo iidZiuvimo. Ai5ku, kad tai prisitaikymas prie sausos aplinkos.Vandens dumbliai 5iq prisitaikymq neturi.

Frrtict*4 {Sr*ff*fal kxra ly*t&Eukariotiniai vienalqsdiai organizmai arba jiems artimidau giatqsdiai pal ikuonys ; diu g inasi tytisk;i ; Ziuletiai irblakstiendlds turi g+2 mikrovahzdelius

Dumbliai *

Skyrius Zatiadumbtiai (Chtorophyta)Skyrius Rudadumbliai (p haeophyta)Skyrius Auksadumbtiai (Crysophyta)Skyrius Sarvadumbliai ** (pyrrophyta)Skyrius Eugtendumbliai (Eug lenop hyta)Skyrius Raudondumbt iai (Rhodo phyta)

Pirmuonys*

Tipas Amebos (Sarcodina), amebos ir joms giminingiorganizmai

Tipas Blakstienotosios infuzorijos (Ciliophora)Tipas GyvOniniai 2iuZeliniai (Zoomastigophora)Tipas Sporagyviai (Sporozoa)

Gleiv0nai*

Skyrius Gleivunai ( Myxomycota)

Oomicetai*

Skyrius Oomicetai (Oomycota)

_] 9^,9.?! i - r ru l ta ip sugrupuot i t ik del a idkumo, pavadinimai sqtygrski

-- lsarvadumblius zoologaj priskiria Dinoflagellata klasei. _ Spec. red. pastaba.l

V dalis Gyvybes ivairor.r

, Ilge

11ik3 bil" iprasta klasifikuoti dumblius pagal juspalv4, todel jie skirstomi I Zaliadumblius, rudadur.,6lirlr'auksadumblius ir raudondumblius. Siuolaikine biochemi-ne analize daZniausiai patvirtina toki skirstym4. Visuosedumbliuose randama bent viena chloroiilo ruiis, tadiau iuo-yra ir kitokiq pigmentq, kurie gali paslepti chlorofilo spal_v4. Dumblius atpaZinti padeda lEst-eles sieneles tipas ir'mi_tybiniq atsargq saugojimo budas.

Labiausiai i augalus panadfis i:aliejidumbliaiZaliadumbliai (skyrius Chlorophyta; 7000 ruiiq) gyvena van-denyne, tadiau didesnd tikimybe juos rasti ge6*" vande-nyje, o kartais - ir sausumoje, ypad jei ten pakanka dregmes.Kaip aptariuTu p. 776, jie kartu su grybiis sudaro ke"rpes.Kai kuriems. budingi pakitimai, leidZiantys jiems gyventiant medZir4 kamienq, netgi skaisdioje saules-iviesoJe. Ma-noma/ kad Zgtiadumbliai yra glaudLiai susijg su pirmaisiais

zigota (2n)

7 ''."=*'j

\ zisospora (2n)

susidarymas

akutd(stigma)

Ziuielis

krakmologr0deliai

zoospora

zoosporos (n)

branduolys

chloroplastas

pirenoidas

Nelyt inis dauginimasis

*

*

&zoosporossusidarymas(n)

E/3O.1 pav. Vatkiiadumbtis (ChtamydomonasJValkdiadumblis yra iudrus iariadumbris. Netytin;o dauginimosi metuvisos stadi jos yra haploidines; tyt inio dauginimosi metu po mejoz6sseka zigotos stadi ja - diptoidin6 ciklo dal is.

30 skyrius Protistai 30-3

augalais, nes abi grupes_ turi celiuliozing l4steles sienelg, air b chlorofilo, maisto atsargas kaupia chloroplastuose krak-molo grudeliq pavidalu. (Kiti dumbliai maisto atsargas kau-pia uL. chloroplasto ribq.) Ne visi Zaliadumbliai Zali, kaikuriems juose esantys pigmentai suteikia oranLing, raudo-nE arba ridZiq spalv4.

Ziuielius turinty s Zaliadumbtiai

\hlkdiadumblis - tai _vienal4stis Zaliadumblis, paprastai ma-Zesnis kaip 25 g,m. fis detaliai iStyrindtas elektroniniu mik-roskopu (30.1 pav.). AiSkiai matoma l4steles sienele ir vienaslidelis puoduko formos chloroplastas, turintis glite/!o!4q -ankq klneli, kuriame gaminamas krakmolas. Chloroplas-te taip pat matoma raudono pigmento turinti Sviesai jautri;ftrle (stigma), padedanti organizmui patekti i apSviest4zon4, kur gali vykti fotosinteze. Du ilgi botagiSki Liti,e-5ai, iSaugg priekiniame dumblio gale, judedami stumia l4s-:elg Sviesos link.

Vienalqsdiq dumbliq elgsena

"t6l

pulu13tglgr aggli s4lygomis valkdiadumblis dau ginasinelytiniu budu. Suauggs individas dalijasi, suformuodamastevines l4steles primenaniias z.oospofat (sporas su ZiuZeliais).Spora yra haploidine ir palankiomis sqlygomis i5sivysto isubrendusi suaugusi dumbli. Kai augimo s4lygos nepalan-kios, valkdiadumblis dauginasi lytiniu budu. Dviejq skir-t ingq besiporuojandiq individq gametos susi t inka irsusijungusios sudaro zigot4. Apie zigot4 susidaro tvirta sie-nele ir taip ji tampa atsparia zigospora, galiniia iigyventitol, kol bus tinkamos s4lygos sudygti. Zigosporaidygstant,joje vyksta mejoze, kurios metu susidaro keturios zoospo-ros. Daugumos ri5iq gametos yra vienodos, jq susiliejimasvadinamas izogamija (gr. lsos - lygus + gamos - vedybos).Tokios vienodos gametos vadinamos izogametomis. Kitomsru5ims budinga nejudri kiau5ial4ste, skirta maisto atsargomslaikyti, ir judrus spermiai, kurie ieSko kiau5ial4stes. Jq susi-jungimas vadinamas oogamija (gr. oon- kiau5inis + gamos -vedybos], o gametos - heterogametomis.

Kol orado U n ive rsiteto Bo I de ryie m oks I i n i n-ke Siuzana DatCer (Susan Dutcher) aiiki-na, koddl ji paskutinius 11 metq tyrinbjovienalqsdius eukarioti ni us dumbli us Chla-mydomonas rei n hardti i.

Val kdiadumblis (Ch I amydo m o nas)yra tik apie 1 0 mikrometrq (.rm) ilgio orga-nizmas, gyvenantis dirvoje ir balose. Di-dZiqjq io citoplazmos dali uiima didelispuoduko fonnos chloroplastas, kuriamevyksta fotosintezd. Priekiniame lqsteldsgale yra tie organoidai, kurie mane ir pa-skatino dirbtisu valkdiadumbliais. Sie or-ganoidai - tai du Liu2eliai, kuriais lqstelejuda iki2@gm per minutg greidiu. Kaip irvisq eukariotq ZiuZeliuose, juose yra ma-Zausiai 250 skirtingq polipeptidq, suda-randiq klasiking devyniq dvigubqmikrovamzdeliq struktlrq, supandiq dupavienius mikrovamzdelius. ZiuZelius va-ro dineinai - baltymai, kurie ATP chemingenergijq paverdia ZiuZeliq lenkiamaisiaisjudesiais.

Valkdiadumblio Ziu2eliai naudojamiplaukimui ir keletui sud6tingq elgsenos ak-tq, tarp jrl ir poravimosi partnerio parinki-mui. Paprastai valkdiadumblio lqsteldplaukia varoma botagi5kq judesiq, ku-riuos lydi riedantis judesys. Tai panaSu iplaukikq, kuris per baseinq plaukia gryb6-

niais, tadiautuo padiu metu pasiverdia nuopilvo ant Sono, ant nugaros ir vel atgal antpilvo. Beto, valkdiadumblis gati keisti kryp-ti reguliuodamas kiekvieno iiuZelio smU-gio jdgq. Jis plaukia orientuodamasis jSviesos Saltini - toks elgesys vadinamasfototaksiu.

Fototaksis greidiausiai padeda orga-nizmui susirasti fotosintezei reikalingq tin-kamiausio st iprumo Svies4. Kaipvalkdiadumblis suranda 5vies4? Kaip irdaugelyje kitq dumbliq, valkdiadumbtyjeyra akute vadinamas organoidas. Atrodo,kad akut6je naudojama j rodopsinq (ran-damq Zinduoliq akyse) pana5i molekul6.Sukamieji judesiai valkdiadumbliui ptau-kiant leidZia akutei tirti aplinkq. Jei sukimo-si metu Sviesos stiprumas nepasikeidia,lqstele ir toliau plaukia tiesiai. Jei Sviesosstiprumas yra skirtingas, lqsteld parenkasavo juddjimo krypti keisdama santykiniZiuieliq pakrypimo kampq.

Koddl kai kam idomu tyrineti viena-lqstiZaliadumblj, o ne musg, pelg ar Zmo-gq? Viena i5 prieZasdiq yra ta, kad tabailengva aptikti mutacijas, suardandias tiria-mq biologini procesq. Kaip genetik6, tamtikru metu a5 skaidau genetini procesq idalis ir stebiu, kas gi atsitiks l4stelds arorganizmo sandarai irfunkcijoms. Geneti-

nis preparavimas buvo naudojamas tirtilqstelds dauginimosi cikl4, vystymqsi irdaug kitq procesq. 2iuleliqfunkcijas vei-kiandios mutacijos buvo nustafftos netgitarp Zmoniq. Yra genetiniq ligq grupd, va-dinama Kartagenerio sindromu, kai Ziu-2eliai ir blakstiendles paralyiiuojami. Ligapasirei5kia nevaisingumu (d6l nejudriosspermos arba kiau5intakiq nejudriq blaks-tiendliq) ir bronchitu (nejudrios bronchqblakstiendlds nepa5alina gleiviq). Mes ti-kimds, kad mtisq tyrimai pad6s suprastiSios Zmoniq ligq grup6s prieZastis.

Kad i5tirtume ZiuZeliq reik5mg foto-taksiui, mano laboratorijos ir kiti moksli-ninkai tiria ivairias mutacijas, veikian6iasZiuZeliq sandarq ir funkcijas. Kai valkdia-dumblis nustoja orientuotis j Sviesq, galib[ti, kad organizmas nebeskiria Sviesosarba nereaguoja iSviesq, arba mutacijapaveik6 ZiuZeliq sandarq ir jie neberea-guoja isignalus. Mus domina bOtent Siospaskutines mutacijq grupds, nes tikim6s,kad suZinosime, kaip 2iuleliu1 sandarasusijusi su atsaku jsignalq. Mes mano-me, kad tokio tipo tyrimai modeliniamevalkdiadumblio organizme padds i5siai5-kinti pana5ius procesus ir kituose orga-nizmuose.

'1,62

S iuliniai lnliadumbliaiSiulai (lot. filum - siilas, Sija) - tai galais susijungusios lEs-teles. |ie susidaro, kai l4steliq dalijimasis vyksta viena kryp-tuni. Sinlinis Zaliadumblis - mauragimbe (Spirogyra) -randamas kndrq ir upeliq paviriiuje kaip Zalia mase. fo chlo-roplastai primena spirale susuktE juostelg (30.2 pav.). Lyti-nio dauginimosi metu tarp dviejq individq atsiranda laikinajungtis, vadinama kg$ugacija (lot. conjugaflo - susijungi-mas), kuriai esant-a-psikeidiama genetine medZiaga. Du siu-lai iSsidesto lygiagrediai vienas kito atZvilgiu ir vieno siulol4steles turinys isilieja i kito sinlo l4steles turini, sudary-damas diploiding zigoI4. Tokios zigotos i5gyvena per Lie-

T4, o pavasari jose vyksta mejoz€ ir pasigamina naujihaploidiniai siulai.

Siuliniuose Zaliadumbliuose vyksta ir oogamija. Oedo-gonium geniiai priklauso siuliniai dumbliai, kuriq l4stelescilindro formos su tinkliSkais chloroplastais; lytinio daugi-nimosi metu dia susidaro spermatozoidai ir kiauSial4stes.

D au gi alqs iiai i alia dumbli aiDaugial4stis dumblis linnd (Uloa) ddl savo panaiios i lapusi5vaizdos daLnaivadinamas juros salota (3b.3 pav.). ;o kA-nas yra dviejq l4steliq storio ir gali siekti metr4 ilgio. Kaipir augalams,_liunei bndinga kartq kaita, tik abi generacijosyra visai vienodos, gametos pana5ios (izogamija), o sporosturi ZiuZelius. Augaluose viena karta paprastai yra domi-nuojanti (trunka ilgiau uZ kitfl, gaminasi kiauiial4ste ir sper-mijai (oogamija), o sporos LiuL,elir4 neturi (30.3 pav.).

1I

lqstel6s is ienel6

citoplazma

branduolys

pirenoidas

chloroplastas

30-4

*ffitr

sporofitas

| f; ', :E : l+: :;:tEta;;{ i:aier : !/: &fri&i+,H;

plius (+)gamgtofitas*

E=€

meioz6?Fva!qr!!iq,lqt

€€,

iIt

I!

20 pm

3O.2 pav. Mauragimb5 (Spirogyra)Mauragimbd - si0linis Zaliadumblis, kurio kiekvienoje lqsteldje yrajuostelg primenantis chloroplastas. Konjugacijos metu vieno si0loturinys palenka i kito siOlo vidq. Po to susidaro zigota.

##i

--J-

1

@ ''no'"

diploidas (2n)Fdat?;t:tltp:*.tL:i:+!:::

haploidas (n)

€'4:-i.gametda

i*-,- # Joo,o"

3O.3 pav. LiEn6 lUlvalLiund - daugialqstis ialiadumblis. Kaip ir augaluose,liunds gyvybiniame cikle vyksta kartq kaita. Atkreipkiteddmesi, kad sporofitas ir gametofitas atrodo vienodai, irkad gametofitas sudaro vienodas izogametas. $iossavybes augalams nebudingos.

V dalis Gyvybes ivairor.=

- [+ i r - re iSkia skir t ingq lyt in i potencialE. Tai sqtyginis Zymej imasSnA. rad na<t.ha 1

30 skyrius Protistai 30-5

Kolo nij iniai I al ia dumbli ai

Tarp Liui.elius turindiq Zaliadumbliq randama nemaZa ko-lonijiniq (laisvq l4steliq junginys) formq. Maurakulio (Vol-i 'or) koloni ja - tai tuSdiaviduris rutulys, pr ipi ldytasvandeningo turinio ir tukstandio l4stelig, upgu.tUtur viena-I4sdiu sluoksniu. Kiekviena maurakulio kolonijos l4stele pri-mena valkdiadumblio l4stelg - turbut ji atsirado i5 dukteriniqI4steliq, neatsiskyrusiq formuojantis zoosporai. Mauraku-Iio l4steles kartu derina savo LiuLeliq mostus. Kai kuriosl4steles specializuojasi dauginimuisi, ir kiekviena jq gali ne-lyti5kai daugindamasi sudaryti duktering kolonija (30.4 pav.).Iam tikr4laikq dukterine kolonija buna tevines kolonijosviduje, po to iSsilaisvina - pagamina ferment4, kuris i5tirp-do dali tevines kolonijos ir leidZia dukterinei kolonijai i5-trukti. Siq dumbliq dauginimasis vyksta ir oogamijos budu.

dukterindkoloni ja

Yra vienal4sdiq, koloni j in iq i r daugialqsdiqZal iadumbliq. Lyt inio dauginimosi metu zigotojepaprastai vyksta mejozd ir vienintelis suauggsindividas yra haploidinis. Kaip i r augalq, dumbl ioliunds (U/va) gyvybiniame cikle vyksta kartq kaita.

L63

Rudadumbliai ir auksadumbliai yrabiochemiSkai panaSfisRudadumbliq ir auksadumbliq chloroplastuose randamachlorofilo a, chlorofilo c ir karotinoidinio pigmento fukok-santino, suteikiandio dumbliams spalv4. Maisto atsargos yraangliavandenis - laminarinas.

Ru dadumbliai au ga j ur ose

Rudadumbliq (skyrius Phaeophyta;1500 rnSiq) dydis svy-ruoja nuo maLu,paprastq siuliniq formq iki dideliq (50-100g.m ilgio) daugial4sdiq formq (30.5 pav.). Daugial4sdiai pri-skiriami juriniams dumbliams. Siuo bendriniu vardu vadi-nami v is i d idel i , sudet ingos sandaros dumbl ia i .Rudadumbliai daZnai randami prie akmenuotu krantu vi-dutinio klimato juostos Siaurineje dalyje, kur juos poiuy-nio metu priplaka bangos. Vandeniui atslugus, dumbliaipalieka krante, tadiau jie neiSdZiuva, nes l4steliq sienelesturi vandeni sulaikandiq klijiniq medZiagq.

Pakrantes juostoje daZniausiai augantys rudadumbliaiyra laminarijos (Laminaria) ir guveiniai (Fuctts). Gilesniuosevandenyse didZiuliai rudadumbliai N ereocystis ir Macrocys-tis dai,nai sudaro ispudingus povandeninius miSkus. Sar-gassum gent ies dumbl iai daLnai at i t ruksta nuoprisitvirtinusios dalies, sudarydami plaukiojandias mases,kuriose kaupiasi vandenyno gyvybe. Rudadumbliai ne tikteikia juros organizmams maist4 ir buveing; kai kuriose pa-saulio dalyse jq derlius naudojamas kaip Zmoniq maistas ir

3O.4 pav. Maurakulis (Volvoxl\laurakulis - tai kolonijinis Zaliadumblis. Suaugusioje maurakulio(oloni ioie daZnai randama dukteriniq koloni jq, susidariusiq i5special izuotq lqstel iq nelyt inio dauginimosi budu. Lyt inio:auginimosi metu koloni lose pasigamina kiau5ialqste ir spermijai.

Nereocystis !

200 pm

spermijus

Laminaria

kaip tr4Sos. Sie dumbliai -tai algino Saltinis. Algino,pana5ios i pekt in4 me-dLiagos, dedama I ledus,5erbet4, grietinini snri beikitus produktus, kuriemssuteikia tvirt4 ir Svelni4konsistencij4.

Tarp protistq tiklami-narijoms budingi diferen-ci juot i audiniai . Organi-nes medZiagas juoseperneSa audinys, prime-nantis sausumos augalqkarnienq. Daugumos ru-dadumbliq gyvenimo cik-le vyksta kartq kaita, ta-diau kai kuriq guveinioruiiq gametos susidaromejozes budu, o suaugeindividai, kaip ir gyvlnai,visada diploidiniai.

3O.5 pav,..aminarija iri r iniai dumbliai, Jie3raurineje dalyje piie akmenuotq pakrandiq: Kiti'udadumbliai prisitaikQ gyventi j&roJe.

r- : . , ,^- :12-._*\'?

:\.'- .::!:;:;J \43:.',

' \E ii'

L64 V dalis Gyvybes ivairo:.

2umb Sarvadumblis Gonyaulax

30.6 pav. Titnagdumbliai ir Sawadumbliaia Titnagdumbliai gal i buti ivair iq spalvq, tadiau jq chloroplastuose Salia chlorof i lq a ir c randama geltonai rudo pigmento fukoksantino. Si l iciuimpregnuotoje sienel6je jvair[s intarpai sudaro nuostabq ra5tq. b Sarvadumbliams b[dingos cel iul iozinds plok5telds. Paveiksldlyje parodytiGonyaulax genties raudono pigmento turintys Sarvadumbliai. Jie sukel ia vadinamuosius ,,raudonuosius potvynius".

10 pm

a Titnagdumblis Cyclotel I a

Titnagdumblini priklauso auksadumbliams

Auksadumbliai (skyrius Chrysophyta;11 000 rnSiq) tarpu-savyje skiriasi, ir kai kurie mokslininkai iSskiria atskir4 tit-nagdumbliq skyriq, vadinamq B acillariophyfa. Titnagdum-bliai (seniau vadinti diatominiais; gr. diatomE - perskelimaspusiau) vandenynuose yra patys gausiausi dumbliai (30.6apav.). Daug jq ir gelame vandenyje. Del maZo dydZio kiek-viename mil i l i t re vandens jq telpa tukstandiai . Todeltitnagdumbliai yra svarbus hetetotrofq maisto ir deguoniesSaltinis tiek gelqjq vandenq, tiek jurinese ekosistemose.

Titnagdumbliq sandara daLnai lyginama su deZute,nes l4stele turi dvi puseles, arba s4varas (valvas). Dides-nioji s4vara yra tarsi maZesniosios dangtelis. Dumbliamsdauginantis nelytiniu budu, kiekvienam atitenka po vien4s4var4. Naujai susidariusi pusele telpa i sen4j4, toddl nau-jas titnagdumblis yra maZesnis uZ ankstesniji. Tas tgsiasi,kol dumblis pasidaro apie 30% maZesnis uZ pradini dydi.Thda titnagdumblis dauginasi lyti5kai. Zigota auga, po todalijasi mitozes budu ir atsiranda normalaus dydZio titnag-dumbliai.

Sieleles i5oriniame sluoksnyje yra silicio, kuris yra stik-lo sudedamoli autit. Puseles a""giituUui !vairios vigeles irintarpai, kurie, Ziurint pro mikroskop4, sudaro nuostabqra5t4. I5 tikrqjq tai ldubos arba angelds, per kurias organiz-mas susisiekia su i5orine aplinka. Titnagdumbliq liekanos,vadinamasis diatomitas, kaupiasi vandenyno dugne. fis ka- |samas ir naudojamas filtrams uZpildyti, gars4 sugeriandioms'1medZiagoms bei Svelnioms abrazyvindms (Slifuojandioms) I

,/medZiagoms gaminti.

Sarvadumbliai turi du iiuieliusDaugeli Sarvadumbliq (skyrius Pyrrophyta; 1000 rn5iq) gau-bia apsaugines celiuliozines plokSteles (30.6b pav.). Daugu-

ma turi du ZiuZelius: vienas yra i5ilgineje statmenoje vagE-leje ir jo tolimasis galas yra laisvas; antrasis, plokidias kai:juostel€, yra organizm4 supandioje skersineje vageleje. I-ilginis Liui,elis yra kaip vairas, o skersinio LiuL,elio most:'verdia l4stelq suktis jai judant pirmyn.

Sarvadumbliq chloroplastai, kuriuose, kaip ir aulc<a-dumbliuose, yra chlorofilo a ir c, turbut atsirado endosirn-biozes budu (i:r. p.76). Jq spalva ivairuoja nuo geltonai Zalicsiki rudos. Kai kurios Sarvadumbliq ru5ys yra heterotrofa:ir buvo teigiama, kad i5 tikrqjq jie yra pirmuonys.

Kaip ir titnagdumbliq, Sarvadumbliq skaidius vande-nyne yra labai didelis; jq tankis viename milimetre van-dens gali siekti30 000. Tam tikromis s4lygomis Gymnodiniun':Gonyaulax gendiq dumbliq skaidius i5auga ir jie sukelia varl-denyne ,,raudonuosius potvynius". Tuo metu jie gamina neu-rotoksinus, gal indius nuZudyt i Zuvis i r apnuodyt i te:-paralyZiuoti moliuskus. Zmonems, suvalgiusiems Siais 5a:-vadumbliais mitusiq moliuskq, paralyZiuojami kv6puoja-mieji raumenys.

Paprastai Sarvadumbliai yra svarbus smulkiq vandr--nyno organizmq maisto Saltinis. fie taip pat gyvena kai ku-riq bestuburiq kuno viduje kaip simbiontai.Pvz., daug ii:organizmq paprastai buna koraluose, todel koraliniai rif.'yra vienos produktyviausiq Zemes ekosistemq.

Euglendumbliai yra lankshrsEuglendumbliai (skyrius Euglenophyta; 1000 ruSiq) yra mai(10-500 pm) gelavandeniai vienal4sdiai organizmai. fuos su-klasifikuoti gana sudetinga. Vienam treidaliui visq genc-bidingi chloroplastai, likusioms - ne. Neturintys chlorop-lastq organizmai maist4 siurbia arba absorbuoja. Be to, Z:-noma/ kad tamsoje augantys euglendumbliai prarana.chloroplastus ir tampa heterotrofais. Thi neatrodo keista, k:-suZinome, kad jq chloroplastai primena L.al\qjq dumbh':