· web viewsu rezultatais supažindintas koordinacinis komitetas, msg vadovai, gimnazijos...
TRANSCRIPT
PATVIRTINTA
Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos
direktoriaus 2016-02-23 įsakymu Nr. V1- 104
PRITARTA
Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos
tarybos 2016 m. vasario 12 d posėdžio
protokolo Nr. 2 nutarimu
RASEINIŲ R. NEMAKŠČIŲ MARTYNO MAŽVYDO GIMNAZIJOS 2016 METŲ
VEIKLOS PLANAS
I. BENDROJI DALIS
Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos 2016 m. veiklos planas
parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 15-701) VI
skirsnio 54 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Raseinių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų strateginiu
planu, patvirtintu Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (1.1.) TS-
362, Valstybinėmis Švietimo 2013-2022 metų strategijomis (Žin., 2011, Nr. 38-1804).
Veiklos plane išdėstyti svarbiausi gimnazijos veiklos etapai, pateikiama situacijos
analizė, veikla planuojama kiekvienam tikslui. Veiklos planas apima ugdymo turinio formavimą ir
įgyvendinimą, ugdymo proceso organizavimą, kokybės gerinimą, gimnazijos išteklių formavimą,
neformaliojo švietimo organizavimą, savivaldos institucijų, bibliotekos ir informacinio centro,
specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, Vaiko gerovės komisijos veiklas.
Gimnazijos veikla planuojama remiantis situacijos analize, gimnazijos įsivertinimo
išvadomis, atsižvelgiant į gimnazijos bendruomenės poreikius ir nuostatas.
Veiklos planą parengė direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė.
II. PRAĖJUSIŲ METŲ VEIKLOS ANALIZĖ
2015 m. veiklos prioritetai – ugdymo proceso kokybės tobulinimas, mokymo(si)
aplinkos, padedančios užtikrinti aktyvų mokymąsi, IKT naudojimą, esminių ir bendrųjų
kompetencijų ugdymą, kūrimas bei brandaus piliečio ugdymas, bendruomenės kultūros plėtojimas.
Atsižvelgiant į prioritetus, buvo iškelti trys metiniai tikslai ir numatytos priemonės jiems
įgyvendinti. Gimnazijos bendruomenė turi komandinio darbo patirties įtraukiant darbuotojus į
organizacijos veiklos planavimą, vertinimą. Veiklai įsivertinti, strateginiam planui, veiklos planui,
ugdymo planui rengti direktoriaus įsakymu sudaromos darbo grupės. Gimnazijos veiklos
planavimas prasideda nuo susitarimų metodinėse grupėse. Metodinėse (arba pagal poreikį suburtose
2
kitose) grupėse aptariamos gimnazijoje atliktų tyrimų ir apklausų, veiklos įsivertinimo išvados,
analizuojamas praėjusiųjų metų veiklos plano vykdymas, atliekama veiklos SSGG analizė,
numatomi planavimo procesai.
Įgyvendinant pirmąjį tikslą – tobulinti ugdymo proceso kokybę siekiant, kad kiekvienas
ugdymo proceso dalyvis prisiimtų atsakomybę už savo veiklas – suorganizuotos lietuvių kalbos,
istorijos, geografijos, informatikos ir matematikos, technologijų, dailės, biologijos, fizikos,
chemijos, 4 klasės mokinių lietuvių kalbos ir matematikos olimpiados. Mokytojai padėjo
mokiniams ruoštis rajoninėms olimpiadoms, tačiau trūko sistemingo ruošimo, individualaus darbo,
silpna mokinių motyvacija, todėl šiais metais prizines vietas rajone pavyko laimėti tik technologijų
olimpiadoje.
Organizuoti bandomieji lietuvių ir literatūros kalbos ir literatūros, anglų kalbos,
informacinių technologijų, geografijos, istorijos, fizikos, chemijos, biologijos egzaminai, lietuvių
kalbos ir matematikos PUPP, anglų kalbos bandomasis testas užsienio kalbos lygiui nustatyti. Su
rezultatais supažindinti tėvai per susirinkimus, elektroniniame dienyne ar individualiai. Išsiaiškintos
stipriosios ir silpnosios pusės, numatytos galimybės likviduoti spragas.
Švietimo kokybei gerinti pirmą kartą buvo organizuoti standartizuoti testai 4 ir 8 klasių
mokiniams. Standartizuoti testai leido įsivertinti gimnazijos mokinių pasiekimus, sužinoti
gimnazijos pasiekimų lygį rajono ir šalies kontekste. Standartizuotų testų rezultatai padėjo
gimnazijai pačiai įsivertinti teikiamo ugdymo kokybę, numatyti tobulinimo galimybes.
Džiaugiamės, kad 4 klasės standartizuotos pridėtinės vertės rodiklis aukštas – net 0,9, rajono 0,7. Jį
lemia geras gimnazijos mikroklimatas. Pagrindinį ir aukštesnįjį lygį pasiekė 71,5% 4 kl. mokinių.
Pagrindinį lygį – 66,7%. Savivaldybės vidurkis – 62%, šalies – 60,5%. Pagerinus mokėjimo
mokytis rodiklį, yra tikimybė, kad gerėtų matematikos ir rašymo gebėjimai.
Sukurta aukštesnė negu rajono vidurkis 8 kl. mokinių pridėtinė vertė (rajono 0,6). Aukštesni
už rajono ir šalies gimnazijos kultūros, mokinių savijautos, patyčių situacijos, mokėjimo mokytis
rodikliai. Pagrindinį ir aukštesnį lietuvių kalbos mokymosi lygį pasiekė 47,1% 8 klasės mokinių.
Tai 2,9% daugiau nei šalies vidurkis. Daugumos mokinių (70,6%) socialinių mokslų žinios
įvertintos pagrindiniu lygiu. Tai 14,2% daugiau negu šalies ir 10,7% daugiau negu rajono vidurkis.
Šios klasės mokinių gamtos mokslų pagrindiniu ir patenkinamu lygiu įvertintų mokinių procentas
taip pat didesnis už rajono ir šalies vidurkį. Gimnazijos aštuntokų visų dalykų pasiekimai aukštesni
už šalies kaimo vietovių mokyklų
2015 m. vidurinio ugdymo programą baigė 24 mokiniai. Abiturientai pasirinko laikyti 84
valstybinius egzaminus. Vienam mokiniui tenka – 3,5 egzamino. 28,41% gimnazijos abiturientų
išlaikė valstybinius brandos egzaminus patenkinamu lygiu (2014 m. – 61,5 %), 57,95 – pagrindiniu
(36,5 %), 7,99 – aukštesniuoju lygiu (2 %) ir 100 balų –1,14 %. Neišlaikė 4,5 %.
3
Džiugu, kad 2015 metais lietuvių k. ir lit., anglų kalbos, istorijos, geografijos, biologijos bei
matematikos egzaminų rezultatai geresni negu 2014 metais, tačiau fizikos ir chemijos egzaminų
rezultatai nedžiugina.
2015 m. daugiau negu 86 balais per VBE buvo įvertinti septyni mokiniai (2014 m. – 1
mokinys), 100 balų įvertintas vienas mokinys (anglų kalbos). Aukštesni negu Savivaldybės VBE
vidurkiai iš 4 mokomųjų dalykų (lietuvių k. ir lit., istorijos, anglų kalbos, geografijos), tačiau
žemesni matematikos, biologijos, chemijos, fizikos dalykų vidurkiai.
Mokytojų tarybos posėdyje, mokinių tėvų susirinkimuose pristatyti 4 ir 8 klasių
standartizuotų testų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, valstybinių ir mokyklinių brandos
egzaminų rezultatai, pateikta lyginamoji analizė, padarytos išvados, kurios padės planuojant
ugdymo turinį, siekiant geresnių standartizuotų testų, MBE ir VBE rezultatų.
Gimnazijoje sudaromos galimybės individualiems gebėjimams atsiskleisti, patirti asmeninę
sėkmę, išsiaiškinti mokinių pomėgius. Mokiniai dalyvavo įvairiuose konkursuose. Konkurse
„Olympis“ dalyvavo 36 mokiniai ir laimėjo 51 prizinę vietą. 3 mokiniai buvo apdovanoti medaliais.
Informacinių technologijų konkurse „Bebras“ dalyvavo 58 mokiniai. Respublikiniame informatikos
konkurse „Kompiuterinė Kalėdų pasaka“ – 6 mokiniai, 4 iš jų buvo apdovanoti diplomais. Rajono
olimpiadose ir konkursuose iškovota 14 prizinių vietų.
Gabieji mokiniai nuolat skatinami. Jie pagerbiami padėkos raštais. Kasmet organizuojama
„Gimnazijos diena“, kurios metu mažvydiečio ženkleliai įteikiami mokiniams už puikų ir labia gerą
mokymąsi, puikų gimnazijos lankymą, laimėjimus rajoninėse olimpiadose ir konkursuose, aukštus
pasiekimus sporte, nepriekaištingą elgesį. Šioje šventėje pagerbiami ir mokinių tėveliai.
Siekiant gerinti ugdymo kokybę, nuolat bendraujama su tėvais ir organizuojamos bendros
veiklos bei renginiai. Gruodžio mėnesį įvyko Atvirų durų diena. Dalyvavo 44% 5-8, I-IV gimn.
klasių mokinių tėvų. Šio renginio metu tėvai, jų vaikai ir mokytojai turėjo galimybę pasidžiaugti
mokinių sėkme, aptarti kylančias problemas, išsakyti savo nuomones, teikti pasiūlymus. Tai
neabejotinai skatina atsakomybę, pareigingumą, mokymosi motyvaciją. Pradinio ugdymo mokytojai
organizavo Šeimos savaitę, kuri baigėsi Šeimos diena. Joje dalyvavo 90 % tėvų. Vasario mėnesį
įvyko visuotinis tėvų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir svečiai iš Turkijos, kuriame pristatytos
gimnazijos 2015 metų veiklos, tėvai supažindinti su I-ojo pusmečio pasiekimų rezultatais.
Bendruose klasių vadovų, dalykų mokytojų, klasės mokinių ir tėvų susirinkimuose buvo
sprendžiamos socialines ir psichologines problemos.
Lietuvių k. mokytoja E. Vaitkuvienė vedė 2 atviras pamokas tėvams ir gimnazijos
bendruomenei 7-ose klasėse. Pradinių klasių mokinių tėvai dalyvavo Karjeros ugdymo dienos
renginiuose. 8 kl. mokinių tėvai padėjo paruošti Kalėdines puokštes. Tėvai aktyviai dalyvavo
Kalėdiniame padėkos renginyje.
4
Kiekvienais metais analizuojama neformaliojo švietimo veikla. Skiriant neformaliojo
švietimo valandas atsižvelgiama į specialistų kvalifikaciją, aplinką, mokinių skaičių. Neformalaus
švietimo programoms įgyvendinti buvo panaudota 24 valandos. Daugiausia neformalaus švietimo
valandų skirta meninei raiškai (5,5 val.), sportinei veiklai (5 val.), techninei kūrybai (4,5 val.),
kitoms saviraiškos programoms (9 val.). Neformalaus švietimo veikloje dalyvavo 161 mokinys.
Ieškant ir išnaudojant kūrybiško mokymo galimybes gerėjo pamokos kokybė, buvo
sudaromos galimybės individualiems gebėjimams atsiskleisti, pagerinti kiekvieno mokinio
pasiekimus, didėjo mokytojų ir mokinių atsakomybė už savo veiklas. Ieškoma efektyvesnių
bendradarbiavimo būdų, padedančių mažinti mokymo(-si) krūvį, dalintis gerąja patirtimi, kaip
pasiekti, kad kiekvienas ugdymo proceso dalyvis prisiimtų atsakomybę už vykdomas veiklas ir
patirtų sėkmę. sudarytas ir kiekvieną mėnesį patikslintas atvirų pamokų, veiklų organizavimo
grafikas, pagal kurį mokytojai ir šiais metais tęsė mokymosi vieni iš kitų praktiką - vedė atviras
pamokas, įvairias veiklas, ieškojo integruoto, kūrybiško mokymo galimybių, stengėsi išnaudoti
netradicines aplinkas, dalinosi gerąja patirtimi, kaip pasiekti, kad kiekvienas ugdymo proceso
dalyvis prisiimtų atsakomybę už vykdomas veiklas. Planuodami pamokas mokytojai naudojosi
„Mokymo(si) metodų įvairovės“ sąrašu ir pritaikė kolegų patirtį. Vesta 18 atvirų pamokų. Jas
organizavo Elena Vaitkuvienė, Marytė Karpienė, Jovita Radčenkienė, Vaida Baltrušaitienė,
Virginija Ralienė, Violeta Jaškauskienė, Irena Mėlinienė, Egidijus Vyšniauskas, Irena Griškienė,
Irena Kliknienė, Vida Greičienė, Rasa Danauskienė, Reda Mėlinienė, Angelina Marija Veniulienė,
Irena Jankevičienė. Keletas atvirų pamokų buvo dar ir integruotos, mokytojai turėjome galimybę
stebėti biologijos-geografijos, biologijos-matematikos, lietuvių kalbos-muzikos-dailės bei rusų
kalbos-dailės pamokas. Nemažai buvo ir netradicinių atvirų pamokų (9).
Netradicinėse edukacinėse aplinkose buvo organizuojamos pamokos, projektai bei kitokios
veiklos. 6 pamokas įvairiose aplinkose vedė lietuvių kalbos mokytojos (gimnazijos koridoriai, fojė,
biblioteka, informacinis centras, lauko klasė, aktų salė). I. Mėlinienė vedė pamokas 6 kl.
„Topografinio žemėlapio braižymas“ ir „Debesys“ (stadionas, kiemas). Pamoka gimnazijos
informaciniame centre „Medžiai, jų rūšys, savybės, gaminiai“ panaudojant IT, 6 kl., mokyt. V.
Andriuška. Dailės pamokos dažnai vedamos kitose gimnazijos aplinkose (parke, kieme): „Pasaulio
medžio simbolis“, „Peizažas“ ir kt. Gimnazijos ateitininkai dalyvavo naktiniame žygyje „Molavėnų
piliakalnių atradimai“ su Dubysos regioninio parko ekologu V. Greičiumi (V. Greičienė). Efektyvi
turimų bei netradicinių aplinkų paieška ir panaudojimas aktyvino ugdymo proceso dalyvius, stiprino
mokinių motyvaciją.
Aptariant atviras pamokas, įvairias veiklas, išsiaiškintos silpnosios ir stipriosios pusės. Ypatingas
dėmesys skirtas išsiaiškinti, kaip integruotas, kūrybiškas mokymas, netradicinių aplinkų panaudojimas turi
įtakos ugdymo proceso kokybei. Numatyta, ką reikės dar tobulinti: ieškoti efektyvesnių bendradarbiavimo
5
būdų, padedančių mažinti mokymo(si) krūvį, dalintis gerąja patirtimi, kaip pasiekti, kad kiekvienas ugdymo
proceso dalyvis prisiimtų atsakomybę už vykdomas veiklas ir patirtų sėkmę. Metų pabaigoje, gruodžio
mėn. ,apibendrintos išvados, kurias nutarta panaudoti planuojant ugdymo procesą 2016 m.
Mokytojų kvalifikacijos kėlimas buvo planuojamas atsižvelgiant į gimnazijos veiklos tikslus
ir uždavinius. Mokytojai nuolat tobulina pedagoginę kompetenciją ir siekia aukštesnės
kvalifikacijos, atsižvelgdami į augančius visuomenės poreikius mokytis visą gyvenimą, tobulina
šiuolaikinės pamokos planavimą, gerina pamokos vadybą, taiko įvairias mokymo formas siekdami
geresnės ugdymo(si) kokybės. Iš viso seminaruose dalyvauta 1815 val. (vidutiniškai- 55 val.
vienam pedagoginam darbuotojui).
Gimnazijoje organizuoti du seminarai: balandžio mėn. seminare „Stresas darbe ir jo
įveikimo būdai“ (lektorė Živilė Šiuikienė) patobulintos kompetencijos, kaip efektyviai valdyti stresą
bei konfliktines situacijas, birželio mėn. – seminaras „Motyvuojantis bendravimas ir
bendradarbiavimas modernioje švietimo organizacijoje“ (lektorė Lidija Laurinčiukienė). 10
mokytojų dalyvavo rugsėjo mėn. rajone organizuojamuose spec. pedagogikos ir spec. psichologijos
kursuose, 3 mokytojai gegužės — birželio mėn. gilino kompiuterinio raštingumo žinias ir įgūdžius.
Pravesti gimnazijos bendruomenės nariams „Privalomųjųi higienos įgūdžių mokymai“.
Buvo sudarytos sąlygos išvykti į kvalifikacijos tobulinimo renginius, skatinama domėtis
tokiais renginiais ir dalintis informacija. Mokytoja E. Vaitkuvienė patirtimi dalijosi grįžusi iš
respublikinio seminaro – ES SF projekto „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos
egzaminų sistemos tobulinimas, VBE kriterinio vertinimo lygių aprašų pagal dalykus (lietuvių
kalbos ir literatūros) mokymų su gimnazijos ir rajono lituanistais; D. Milkintienė – po forumo „K12
Neribota smegenų galia“; D. Milkintienė, I. Griškienė M. Karpienė – po „ES LLP projekto
„IDentifEYE – asmens tapatybė virtualioje erdvėje“ bandomųjų mokymų“.
Projekto „Kūrybinės partnerystės“ iniciatyva gimnazijoje įkurtas „Mokytojų klubas“ vasario
mėn. organizavo metodinę dieną Klaipėdos r. Endriejavo pagrindinės mokyklos mokytojams.
Balandžio mėn. mūsų gimnazijos pedagogų komanda savo gerąja darbo patirtimi vyko pasidalinti
su Kauno r. Šlienavos pagrindinės mokyklos mokytojais. Anglų kalbos, tikybos, matematikos,
geografijos mokytojai dalinosi patirtimi su Erasmus plius projekto atstovais turkais, o šie su
gimnazijos mokytojais vedė atviras pamokas. Dalijimasis patirtimi formavo teigiamą gimnazijos
įvaizdį, skatino tarpusavio bendradarbiavimą, didino atsakomybę už savo veiklas.
Mokytojai dalyvauja rajoninių olimpiadų užduočių rengimo ir vertinimo komisijų veikloje, VBE
kandidatų darbų vertinimo (Elena Vaitkuvienė, Marytė Karpienė, Rasa Danauskienė), lietuvių kalbos ir
literatūros mokyklinio egzamino, 4 ir 8 klasių standartizuotų testų vertinimo komisijoje, „Žynio“ konkurso
užduočių kūrimo grupėje (Virginija Ralienė).
6
Gimnazijoje laikomasi pagalbos mokiniui teikimo sistemos. Suorganizuota 20 VGK
susirinkimų. Kilus problemoms, konfliktinėms situacijoms, aktyviau bendradarbiauja pagalbą
mokiniui teikiantys darbuotojai, mokytojai ir tėvai, tad gerėja mokinių ir tėvų požiūris į ugdymo
procesą.
Klasės vadovai, gimnazijos socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, visuomenės
sveikatos specialistas organizavo įvairias prevencines programas, akcijas ir integruotas projektines
veiklas, skaitė paskaitas, pranešimus. Pradinių klasių mokiniai dalyvavo šiose akcijose ir pilietinėse
iniciatyvose: „Gervė“, „Kartų diena“, „Tolerancijos mozaika“, „Augu mandagus“. Organizuota
vasaros stovykla pradinių klasių mokiniams, vyko vaikų saugumo diena „Mokomės gyventi
saugiai“, profilaktiniai žalingų įpročių prevencijos užsiėmimai, Savaitė be patyčių. Surengta
adventinė „Gerumo savaitė“, Gyvybės dienos, Pasaulinės AIDS dienos, Tolerancijos dienos,
Regėjimo dienos paminėjimai. Raseinių r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė,
Raseinių krizių centro psichologė ir Raseinių soroptimisčių prezidentė Asta Montvydienė skaitė
paskaitą „Žmogus ne prekė“. Dalyvauta prevencinėje stovykloje Ariogaloje „Sniego gniūžtė“.
Pradėtas įgyvendinti patyčių prevencijos projektas „Olweus“. Visos šios veiklos skatino gerinti
mikroklimatą, vengti konfliktinių situacijų, stiprinti pasitikėjimą ir atsakomybę. Bendradarbiaujama
su įvairių organizacijų atstovais: socialiniais, policijos, vaikų teisių apsaugos skyriaus,
psichologinės tarnybos darbuotojais, medikais.
Skatinant atsakingą ir galimybes atitinkantį profesijos pasirinkimą, motyvuojant, aktyviai ir
tikslingai planuojant savo profesinę karjerą bei prisitaikant prie darbo rinkos pokyčių buvo
organizuota Karjeros ugdymo savaitė, kurios veiklas planavo ir rengė mokytoja G. Jankauskaitė bei
klasių vadovai. Savaitė baigėsi kultūrinės pažintinės veiklos diena „Rytojui rengiuosi šiandien“.
Mokiniai vykdė įvairią veiklą, ugdėsi karjerai reikalingas kompetencijas, būtinas norint sėkmingai
pasirinkti mokymosi kryptį, profesiją ar darbinę veiklą. Tikslingas dalykų integravimas, įvairių
profesijų žmonių paskaitos skatino mokinių mokymosi motyvaciją, buvo ugdomos karjeros
kompetencijos.
Galimybę išbandyti savo jėgas įvairiose veiklose mokiniai turėjo Amatų-menų dieną.
Renginys buvo skirtas Lietuvos etnografinių regionų metams. Jo metu mokiniai pristatė Lietuvos
regionus, jų papročius, aprangą ir tradicijas. Kaziuko mugėje pardavinėjo savo pagamintus
dirbinius, mokėsi verslumo pagrindų (klasių vadovai, technologijų mokyt. I. Kliknienė ir
V. Andriuška).
Ugdant kūrybišką, pilietiškai brandžią asmenybę ir buriant gimnazijos bendruomenę
buvo organizuoti tradiciniai gimnazijos renginiai ir šventės: Laisvės gynėjų diena, Lietuvos
valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (istorijos mokytojai R.
7
Matikovienė ir E. Vyšniauskas). Jų metu buvo stiprinama pagarba šaliai ir tautai, pakartotos laisvės
ir valstybingumo tiesos, skatintas pilietinis solidarumas, bendrystė.
Vyko daug tradicinių kultūrinių, meninių ir sportinių renginių, kurių metu mokiniai ugdėsi
poreikį laikytis gimnazijos tradicijų, tapo jautresni tautos menui ir grožiui. Organizuoti šie
renginiai: Gedulo ir vilties dienos bei Holokausto dienos minėjimai (mokyt. R. Matikovienė), žygis
Vasario 16-ajai paminėti ir Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas (mokyt. E. Vyšniauskas),
gimnazijos diena „Mažvydas mums nutiesė kelius“ (lietuvių kalbos mokytoja J. Radčenkienė ir
darbo grupė). Šių renginių metu buvo formuojamos pilietiškumo ir patriotizmo nuostatos.
Mokinių darbštumas, kruopštumas, savirealizacija buvo skatinami rengiantis ir
organizuojant tradicinius renginius: Mokslo ir žinių dieną, gimnazistų krikštynas, savivaldos dieną,
šimtadienį, Užgavėnes ir paskutinio skambučio šventę, 1–5 kl., 6–8 kl. ir I–III gimn. klasių mokslo
metų užbaigimo šventes. Mokiniams talkino klasių vadovai, muzikos ir šokio mokytojai, dramos
būrelio vadovas.
Pagerbiant mokytojo Br. Domijonaičio atminimą gimnazijoje kasmet organizuojamos
sportinės varžybos.
Gimnazijoje veikia aktyvios jaunųjų šaulių ir ateitininkų organizacijos. Sausio mėn. jaunieji
šauliai kartu su mokytoju E. Vyšniausku dalyvavo Klaipėdos išvadavimui skirtame nakties žygyje
„Klaipėdos sukilėlių keliais”. Vasario mėn. įvyko žygis, skirtas Vasario 16-ajai. Mokytojo E.
Vyšniausko vadovaujami šauliai vyko į keliones, susitikimus, dalyvavo stovyklose, kuriuose
ugdomas mokinių bendruomeniškumas, pilietiškumas. Netradicinės aplinkos skatina aktyvumą, stiprina
motyvaciją.
Ateitininkų organizacijos veiklose ugdomos krikščioniškosios vertybės: atjauta, meilė
artimui, pagarba vyresnio amžiaus žmonėms. Organizuotuose tradicinės Adventinės gerumo
savaitės renginiuose prisiminti Advento papročiai, tradicijos bei apmąstyta Advento susikaupimo
svarba, aplankyti Blinstrubiškių socialinės globos namų gyventojai. Organizuota Padėkos diena.
Ateitininkai vasarą dalyvavo Lietuvos jaunimo dienose Alytuje ir rudenį vyko į naktinį žygį
Molavėnuose.
Gimnazija ir toliau dalyvauja Mokyklų Sveikatos stiprinimo programoje. Vykdoma
kryptinga „Sveikos mokyklos“ programa: kiekvieną mėnesį vyksta informacinės medžiagos sklaida
stenduose, klasėse ir gimnazijos koridoriuje (visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
D. Kisielienė, biologijos mokytoja V. Jaškauskienė). Buvo pateikta informacija apie vandens
svarbą, erkių sukeliamas ligas, sveiką mitybą, egzaminų baimę ir kt. Organizuota paskaita 5–8, I–IV
gimn. klasių mokiniams „Žmogus ne prekė“, kurią skaitė sveikatos centro atstovė Asta
Montvydienė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė D. Kisielienė kartu su socialine
pedagoge G. Jociene kalbėjo apie rūkymo žalą, apie energinių ir alkoholinių gėrimų poveikį
8
sveikatai, epilepsiją. Gilėjo žinios apie rūkymo, alkoholio vartojimo žalą ir gerėjo požiūris į sveikos
gyvensenos nuostatas. Gimnazijoje vyko akcija „Vandens diena“ (gamtos mokslų mokytojos ir
visuomenės sveikatos priežiūros specialistė D. Kisielienė).
Mokytoja I. Mėlinienė ir 8 klasės mokiniai atliko tyrimą apie sveiko maisto vartojimą, kurio
metu išaiškėjo sveikos gyvensenos trūkumai, mokinių polinkis vartoti greitą maistą ir energinius
gėrimus, vaisių ir daržovių stoka mokinių mityboje. M. Karpienė 7 klasėje vykdė tyrimą apie sveiką
gyvenseną. Tyrimų rezultatai bus panaudoti planuojant klasių vadovų ir visuomenės sveikatos
priežiūros specialisto veiklą.
Saugesnio interneto savaitės metu buvo skaityta paskaita „Rega. Kompiuteris. Saugus
internetas.“ Mokiniai kartu su klasių vadovais kūrė saugaus elgesio internete taisykles. Gilėjo žinios
apie saugų ir sveiką naudojimąsi kompiuteriu, internetu.
Mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai buvo formuojami ir pamokų metu. Buvo vestos
atviros biologijos pamokos I gimn. klasėje „Sveiki jutimo organai – kelias į pilnavertį gyvenimą“ ir
„Parazitinės kirmėlės“ (mokytoja V. Jaškauskienė ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
D. Kisielienė). Dalykų mokytojai sveikos gyvensenos temas integravo pagal savo ilgalaikius planus,
o klasių vadovai pagal savo veiklos planus.
Teigiamas požiūris į judėjimą buvo ugdomas judriosios (šokių) savaitės metu (mokinių
savivalda ir mokytoja M. Urniežienė).
Gimnazijoje ir toliau plėtojamos savanorystės veiklos. Tvarkomos gimnazijos aplinkos,
gimnazija puošta kalėdiniam laikotarpiui. Buvo savanoriškai teikiama mokinio mokiniui pagalba po
pamokų ir plėtojamas bendradarbiavimas su seniūnijos bendruomenėmis. Taip skatinamas
bendruomeniškumas, formuojasi vertybinės nuostatos, gerėja mokinių tarpusavio santykiai ir auga
bendravimo kultūra.
Pagal klasių vadovų MG veiklos planą gruodžio I savaitę organizuota savanorystės savaitė,
kurios metu mokiniai buvo skatinami dalyvauti tiek gimnazijoje, tiek Nemakščių bendruomenės
santalkos namuose organizuojamose įvairiose veiklose: užimti pradinių klasių mokinius per ilgąsias
pertraukas, po pamokų laukiant autobuso, 15.00–17.00 val. pagalba ruošiant namų darbus, ugdomos
bendravimo kompetencijos įvairia kūrybiška veikla, savanoriai padėjo mokytojams rengiant
parodas, tvarkant kabinetus.
Buvo tobulinamos mokinių pareigos ir pilietinės atsakomybės kompetencijos. Vyko akcijos
„Tolerancijos diena“, „Savaitė be patyčių“ (soc. pedagogė G. Jocienė), mandagumo savaitė „Augu
mandagus“ (6 klasės vadovė J. Radčenkienė ir 6 klasės mokiniai), vienybės savaitė „Visi už vieną,
vienas už visus“ (8 klasės vadovė M. Karpienė ir 8 klasės mokiniai). Po šių veiklų mikroklimatas
klasėse minimaliai keitėsi. Mokiniai mokėsi supratingumo, kultūringo elgesio, mažėjo konfliktinių
situacijų, intensyvėjo pagalba patyčias patiriantiems mokiniams, plėtėsi patyčių žalos asmenybei
9
suvokimas. Taip pat buvo organizuotos akcijos „Darom“ (mokinių savivalda), „Švaros diena“,
„Atliekų rūšiavimo įgūdžių formavimas“ ir paroda „Gaminu iš atliekų“. Stiprėjo atsakingumo
jausmas, buvo tvarkomos bendruomenių, gimnazijos aplinkos. Mokiniai mokėsi rūšiuoti atliekas,
suvokė rūšiavimo naudą.
Gimnazijos bendruomenė dalyvavo organizuotoje Baltų vienybės dienoje Molavėnuose.
Stiprėjo pilietinė atsakomybė, bendruomeniškumas.
Vykdytas projektas „Žiemos spalvos“ (mokytoja M. Karpienė), kuriame buvo skatinamas
bendradarbiavimas, kūrybiškumas.
Įgyvendinant tikslą „Puoselėti kuriamą saugią, motyvuojančią gimnazijos ugdymo(si)
aplinką“ nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. gimnazijos bendruomenė dalyvauja „Olweus“ patyčių
programoje. Programai įgyvendinti sudarytos 4 mobilios grupės. Vidutiniškai kiekvienoje grupėje
po 10 žmonių. Mokymosi ir supervizijų grupių (MSG) užsiėmimai vyksta kas antrą savaitę (2
kartus per mėnesį). Vyko seminaras mokytojams apie šios programos taikymą. Įgytos žinios padeda
spręsti kylančias patyčių problemas. Lapkričio mėnesį atliktas tyrimas apie patyčių paplitimą
gimnazijoje. Su rezultatais supažindintas koordinacinis komitetas, MSG vadovai, gimnazijos
bendruomenė.
Tobulinant gimnazijos materialinę bazę ir estetinę išvaizdą gimnazija planingai aprūpinama
kokybiškam ugdymui reikalingomis techninėmis ir vaizdinėmis priemonėmis (nupirkti 9
kompiuteriai, 9 ausinės, 6 iš jų su mikrofonais, 2 projektoriai, 1 MIKO knyga, fotoaparatas,
mokymo priemonių muzikai, matematikai, biologijai). Visų mokytojų darbo vietos
kompiuterizuotos, prijungta prieiga prie interneto. Skaitmeninių mokymo priemonių aprašų
saugykloje sukaupta įvairi mokymo medžiaga. Iš mokinio krepšelio mokymo priemonėms įsigyti
skirta 2200 eurų. Naujų mokymo priemonių įsigijimas padeda mokiniams siekti geresnių rezultatų,
stiprina motyvaciją, skatina savarankišką mokymąsi
Vadovėliams pirkti skirta 2600 eurų. Įsigyta trūkstamų vadovėlių, grožinės literatūros, bet
neįsigyti planuoti vadovėliai pradinėms klasėms. Nauja literatūra gimnazijos bibliotekoje padės
ugdyti mokinių skaitymo ir kalbos įgūdžius, komunikavimo ir kultūrines kompetencijas.
Kasmet atnaujinamos mokinių darbo vietos: nupirkta 12 komplektų suolų, 5 vnt.
spintų, 2 kompiuteriniai stalai. Pilnai renovuota 10 kabinetų, 5 kabinetuose pakeistos durys, 11
kabinetų langams nupirktos ritininės žaliuzės. Renovuotas sporto salės apšvietimas. Nupirkti ir
sumontuoti 8 liuminescenciniai šviestuvai. Suremontuota 200 m2 stogo dangos. Pakeistos 7 WC
pertvaros. Renovuotas technologijų kabinetas, nupirkti nauji baldai virtuvėlei.
Gimnazijoje nuolat atliekamas veiklos kokybės įsivertinimas. Įsivertinimui naudojama
IQES online Lietuva sistema. Mokinių, mokytojų ir tėvų apklausa vykdoma internetu.
10
Vykdant platųjį auditą vertinta sritis „Ugdymas ir mokymasis“. 78 procentai mokinių ir 89
procentai mokinių tėvų (globėjų) gimnazijos veiklą ugdant mokinių asmenybes vertina labai gerai.
Mokiniai ir jų tėvai pasitiki gimnazijos mokytojais ir kitais darbuotojais. Tėvai teigia, kad
gimnazijoje skatinamas mokinių mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas.
69 procentai mokinių ir 80 procentų mokinių tėvų (globėjų) labai gerai vertina gimnazijos
mikroklimatą.
Išanalizavus gautus rezultatus, išskirtos aukščiausiai įvertintos veiklos sritys - aplinkos
jaukumas, gimnazijos mikroklimatas, aktyvi popamokinė veikla, mokytojų pagalba mokiniui,
siekiant geresnių ugdymo(si) rezultatų, mokinių saugumas visoje gimnazijos aplinkoje (klasėse,
koridoriuose, valgykloje, kieme ir kt.).
Išskirtos tobulintinos veiklos sritys – pasirenkamųjų dalykų pasiūlos ir paklausos atitiktis, tėvų
įtraukimas į gimnazijoje organizuojamas veiklas, dėmesys mokinių psichologinėms problemoms
spręsti, mokymosi mokytis kompetencijų didinimas.
III. SSGG ANALIZĖ
Stipriosios pusės, galimybės.
Aukšta mokytojų dalykinė kvalifikacija. Aktyvus dalyvavimas kvalifikacijos
tobulinimo renginiuose, atvirų pamokų organizavimas, dalijimasis gerąja patirtimi leidžia ugdymo
procese tikslingai taikyti IKT, plėsti kūrybiško ugdymo galimybes įvairiose veiklose, teikti
kvalifikuotą pagalbą mokiniui (ruošti olimpiadoms ir konkursams, brandos egzaminams, PUPP),
siekti, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę.
Kiekvienais metais gerėjantis mokytojų darbo vietų aprūpinimas IKT priemonėmis.
Tai galimybė mokytojams gerinti pamokos kokybę, kelti mokinių mokymosi motyvaciją. Naujų
technologijų įsigijimas ir naudojimas leidžia taikyti ir naujus ugdymo metodus.
Komandinio darbo patirtis sudaro galimybę gerinti gimnazijos veiklos kokybę, skatinti
darbuotojų aktyvumą, efektyviai perteikti ir pasidalinti informacija, kurti teigiamą psichologinį
mikroklimatą.
Demokratiškas įstaigos valdymas, efektyvus gimnazijos lėšų panaudojimas, mokytojų
bendruomenės dalyvavimas vertinant gimnazijos veiklą, įsivertinimo išvadų panaudojimas
gimnazijos veiklai planuoti sudaro galimybes kokybiškai ir finansiškai pagrįstai planuoti ir valdyti
gimnazijos veiklos pokyčius.
Gimnazijos direktoriaus ir pavaduotojų ugdymui dalyvavimas vadybinės
kvalifikacijos kėlimo renginiuose užtikrina kokybiškesnį pokyčių stebėjimą ir planavimą.
11
Silpnosios pusės, grėsmės.
Aktualus išlieka mokymosi integravimas, netradicinių aplinkų panaudojimas ugdymo
procese, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, namų darbų skyrimas.
Tvarkos ir drausmės laikymasis taip pat reikalauja nuolatinio ir pastovaus visų
dėmesio. Daug elgesio problemų kyla pertraukų metu. Ne visi mokytojai tinkamai budi pertraukų
metu.
Vaiko gerovės komisijos veikla turėtų būti grindžiama klasių vadovų, dalykų
mokytojų aktyvesniu bendradarbiavimu. Daugiau dėmesio reikia skirti III-IV gimn. klasių mokinių
pamokų lankomumo kontrolei ir prevencijai.
Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui.
Neišnaudotos bendradarbiavimo su mokinių tėvais galimybės.
Neišnaudotos projektų rengimo galimybės ir išorės lėšų pritraukimas ugdymo procesui.
IV. PRIORITETAI
Ugdymo kokybės tobulinimas, siekiant gimnazijos bendruomenės veiklų dermės.
Saugios ir motyvuojančios ugdomosios aplinkos kūrimas.
V. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Tikslas Uždaviniai
1. Tobulinti ugdymo proceso kokybę,
atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualumą
nuolat kintančioje aplinkoje.
1.1. Efektyvinti pamokos vadybą tobulinant
vertinimo ir įsivertinimo sistemą.
1.2. Plėtoti integraciją ir tarpdalykinius ryšius,
planuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį.
1.3. Ugdyti aukštesniuosius mąstymo
gebėjimus, taikant inovatyvius mokymosi
metodus ir panaudojant netradicines aplinkas.
1.4. Gerinti mokymosi rezultatus atsižvelgiant į
individualius mokinio gebėjimus.
2. Puoselėti kuriamą saugią, motyvuojančią
aktyviam mokymuisi pritaikytą, modernią
gimnazijos ugdymosi aplinką.
2.1. Kurti saugią gimnazijos ugdymo(-si)
aplinką, gerinant mokinių bendravimo ir
bendradarbiavimo kompetencijas.
2.2. Tobulinti ugdymosi, praktinio pritaikymo,
12
motyvuojančią aplinką, stiprinant ryšius su
socialiniais partneriais.
2.3. Tęsti gimnazijos mokymo bazės
modernizavimą.
3. Ugdyti tautinį ir pilietinį tapatumą
įsisąmoninusią, kūrybingą asmenybę.
3.1. Puoselėti pilietiškumą, siekiant aukštesnės
mokinių elgesio kultūros.
3.2. Aktyvinti gimnazijos bendruomenę,
organizuojant kūrybiškus tradicinius gimnazijos
renginius ir šventes.
3.3. Stiprinti mokymo (-si) ir gyvenimo ryšį,
organizuojant įvairias veiklas, įtraukiant
socialinius partnerius.
VI. PRIEMONIŲ PLANAS
1. Tikslas. Tobulinti ugdymo proceso kokybę, atsižvelgiant į kiekvieno asmens
individualumą nuolat kintančioje aplinkoje.
1.1. Uždavinys. Efektyvinti pamokos vadybą tobulinant vertinimo ir įsivertinimo sistemą.
Eil.
Nr.
Veiklos turinys Data Atsakingas Laukiamas rezultatas
1. Turimos mokinių
pažangos ir pasiekimų
vertinimo sistemos
tobulinimas, pristatymas
ir aptarimas metodinėse
grupėse.
Rugpjūčio
mėn.
Dalykų
mokytojai
Mokytojai pasidalins gerąja
patirtimi. Numatomos tolesnio
mokymo(-si) galimybės,
pagalba sunkumams įveikti.
2. Vertinimo sistemų
pristatymas mokiniams
ir jų tėvams
(globėjams).
Rugsėjo
mėn.
I savaitė
Dalykų
mokytojai
Pristatomi patvirtinti
normatyvai, pagal kuriuos
fiksuojama mokinio pažanga.
Mokiniai ir jų tėvai žinos,
kokiais kriterijais remiantis yra
vertinamos žinios. Tai padės
planuoti ugdymo turinį.
3. Gerosios patirties Pagal Dalykų Mokytojai įgis patirties, kurią
13
sklaida. Kolegų vedamų
atvirų pamokų tikslinis
stebėjimas.
mėnesio
planą
mokytojai taikys savo veikloje.
Stiprės mokyklos bendruomenės
bendradarbiavimas. Pagerės
inovacijų ieškojimas ir taikymas
ugdymo procese.
4. Gerosios patirties
sklaida pamokos
vadybos klausimais.
II pusmetis Gimnazijos
administracija
Mokytojai dalinsis gerąja
patirtimi, leidžiančia siekti
geresnės pamokos kokybės.
5. Tyrimas „Vertinimas ir
įsivertinimas
pamokoje“. Rezultatų
aptarimas mokytojų
tarybos posėdyje.
Lapkričio
mėn.
Direktoriaus
pavaduotoja
ugdymui
Marytė
Karpienė
Tyrimo rezultatai leis įvertinti
mokytojų taikomus vertinimo ir
įsivertinimo metodus bei jų
reikšmę ugdymo (-si) kokybei.
1.2. Uždavinys. Plėtoti integraciją ir tarpdalykinius ryšius, planuojant ir įgyvendinant
ugdymo turinį.
1. Klasėje dirbančių
mokytojų pasitarimai
aptariant integracijos
galimybes, įgyvendinant
ugdymo turinį.
Per mokslo
metus
Administracija,
dalykų
mokytojai,
klasių vadovai
Dalykų mokytojai aptars
integracijos, mokinių krūvio
mažinimo, dalykinių ir
bendrųjų kompetencijų
ugdymo galimybes.
2. Mokytojų vedamos
integruotos pamokos.
Pagal MG, MT
sudarytą
grafiką
Dalykų
mokytojai,
MG, MT
pirmininkai
Mažės mokinių krūvis, augs
mokinių mokymosi
motyvacija, gerės rezultatai,
padedantys mokiniui gerinti
mokymąsi, ugdyti
bendrąsias kompetencijas.
3. Tyrimas „Dalykinės
integracijos privalumai
mažinant mokinių
mokymosi krūvį, ugdant
mokinių dalykines ir
bendrąsias
kompetencijas“.
Rezultatų aptarimas
Gruodžio mėn. Direktoriaus
pavaduotoja
ugdymui
Marytė
Karpienė
Tyrimo rezultatai leis
įvertinti mokinių mokymosi
krūvio mažėjimą, atskleisti
integracijos privalumus
ugdant mokinių dalykines ir
bendrąsias kompetencijas.
14
mokytojų tarybos
posėdyje.
1.3. Uždavinys. Ugdyti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, taikant inovatyvius mokymosi
metodus ir panaudojant netradicines aplinkas.
1. Mokytojų netradicinėse
aplinkose vedamos
pamokos ir klasės
valandėlės
Pagal mokytojų
ilgalaikius
planus, klasių
vadovų veiklos
planus
Dalykų
mokytojai,
klasių vadovai
Kils mokymosi motyvacija,
mokiniai įgis praktinių žinių,
integralių kompetencijų
pagrindus, išbandys save
įvairiose veiklos srityse.
2. Seminaras apie
aukštesniųjų mąstymo
gebėjimų lavinimą ir
inovatyvių mokymosi
metodų taikymą.
Kovo mėn. Gimnazijos
administracija
Mokytojai įgis patirties,
kurią taikys praktikoje
ugdydami mokinių
aukštesniuosius mokymosi
gebėjimus.
3. Diskusija:
„Standartizuotų testų
rezultatų panaudojimas,
ugdant aukštesniuosius
mąstymo gebėjimus“.
Spalio mėn. Gimnazijos
administracija,
dalykų
mokytojai,
klasių vadovai
Bus išsiaiškintos problemos
ir numatytos galimybės
ugdant aukštesniuosius
mokinių mąstymo gebėjimus
įvairių dalykų pamokose.
1.4. Uždavinys. Gerinti mokymosi rezultatus, atsižvelgiant į individualius mokinio
gebėjimus.
1. Mokinio gebėjimus
atitinkančių programų
rengimas
(individualizuotų,
pritaikytų).
2 kartus per
metus
Dalykų
mokytojai,
specialusis
pedagogas
Bus sudarytos sąlygos
kiekvienam mokiniui
mokytis pagal asmeninę
brandą, tobulėti ir patirti
asmeninę pažangą.
2. Dalykų mokytojų
konsultacijų vedimas
pagal mokinių
poreikius.
Per mokslo
metus
Dalykų
mokytojai
Suteiktos galimybės
mokiniams gerinti savo
mokymosi rezultatus,
tikslingai išnaudojant
konsultacijas.
3. Gabiųjų mokinių
rengimas olimpiadoms,
konkursams.
Per mokslo
metus
Dalykų
mokytojai
Sudarytos sąlygos
mokiniams siekti
maksimalių, jų galias
atitinkančių ugdymosi
15
rezultatų ir brandinamos
savarankiško, produktyvaus
mokymosi nuostatos.
4. Olimpiadų , konkursų
rezultatų aptarimas
metodinėse grupėse.
2. Tikslas. Puoselėti kuriamą saugią, motyvuojančią aktyviam mokymuisi pritaikytą,
modernią gimnazijos ugdymosi aplinką.
2.1. Uždavinys. Stiprinti mokymo(-si) ir gyvenimo ryšį, organizuojant įvairias veiklas,
įtraukiant socialinius partnerius.
Eil
.
Nr.
Veiklos turinys Data Atsakingas Laukiamas rezultatas
1. Dalyvavimas patyčių
prevencijos programoje
„Olweus“.
Visus
metus
Koordinavimo
komitetas
Gimnazijos bendruomenė
įgis žinių ir įgūdžių,
sprendžiant patyčių
problemas.
2. Tolerancijos savaitė Lapkričio
mėn.
Socialinė
pedagogė G.
Jocienė ir
VGK
Mažės netolerancijos
apraiškų gimnazijoje,
stiprės pagarbos ir
draugiškumo jausmas
bendraamžiams,
mokytojams, skirtingų
socialinių sluoksnių, rasių,
tikėjimų žmonėms.
3. Savanorystės veiklų
organizavimas gimnazijoje ir
bendruomenėje ( Gerumo
savaitė, drausmės klasės
įkūrimas).
Per mokslo
metus
Mokytojai
savanoriai
Aktyvės ir įvairės
savanoriška veikla, didės
mokinių atsakingumas,
bendravimas ir
bendradarbiavimas..
4. Saugesnio interneto savaitė Vasario
mėn.
Informacinių
technologijų
mokytojai ir
klasių vadovai
Gilės žinios apie saugų
internetą, poveikį sveikatai
naudojantis kompiuteriu,
mobiliuoju telefonu.
2.2. Uždavinys. Tobulinti ugdymosi, praktinio pritaikymo, motyvuojančią aplinką,
16
stiprinant ryšius su socialiniais partneriais.
1. Veiksmingų ir nuoseklių
prevencinių programų, akcijų
ir integruotų projektinių veiklų,
paskaitų, pranešimų
mokiniams ir tėvams
organizavimas.
Per mokslo
metus
Direktorius,
VGK
pirmininkas,
socialinis
pedagogas,
klasių vadovai
Gerės mikroklimatas,
mažės konfliktinių
situacijų, stiprės
pasitikėjimas savo
jėgomis, gerės mokytojų ir
tėvų bendravimas, stiprės
mokinių atsakingumas,
pareigingumas, mokymosi
motyvacija.
2. Atvirų durų dienos
organizavimas.
Vasario
mėn.
Direktoriaus
pavaduotojai
ugdymui,
klasių.
vadovai,
dalykų
mokytojai
Gerės mokytojų ir tėvų
bendravimas, stiprės
mokinių atsakingumas,
pareigingumas, mokymosi
motyvacija.
3. Netradicinių edukacinių
aplinkų efektyvus
panaudojimas.
Per mokslo
metus
Klasių
vadovai,
dalykų
mokytojai
Stiprės mokymosi
motyvacija.
4. Akcija „Darom.“ Balandžio
mėn.
Mokinių
savivalda,
Gamtos
mokslų MG
Stiprės atsakingumo
jausmas, bus tvarkomos
gimnazijos aplinkos.
5. Akcija „Aš rūšiuoju – o tu?“ Per mokslo
metus
Gimnazijos
bendruomenė
Gerės mokinių suvokimas
apie atliekų rūšiavimą,
augs ekologinė savimonė.
6. Karjeros planavimo savaitė. Spalio mėn. Direktoriaus
pavaduotojai
ugdymui,
karjeros
planavimo
koordinatorė
Stiprės ryšiai su
socialiniais partneriais,
plėsis mokinių žinios apie
profesijos pasirinkimo
galimybes.
2.3. Uždavinys. Tęsti gimnazijos mokymo bazės modernizavimą.
17
1. Vadovėlių, atitinkančių
bendrąsias programas, ir
vadovėlių, papildančių mokymo
priemones, įsigijimas.
Per
mokslo
metus
Bibliotekininkė
Adelė
Balašaitienė,
dalykų
mokytojai,
gimnazijos MT
Atnaujinti pradinių klasių,
rusų klabos, lietuvių kalbos
7-8 klasių vadovėliai gerins
ugdymo proceso kokybę,
padės mokiniams siekti
geresnių rezultatų. Muzikos
ir dailės vadovėlių
papildymas suteiks didesnę
galimybę mokiniams
mokytis savarankiškai.
2. Ugdymo procesui reikalingos
literatūros (metodinės,
programinės, informacinės,
mokslo populiariosios, vaikų,
jaunimo, klasikinės ir kt.)
įsigijimas.
Visus
metus
Bibliotekininkė
Adelė
Balašaitienė,
dalykų
mokytojai,
gimnazijos MT
Įsigyta literatūra padės
ugdyti mokinių skaitymo ir
kalbos įgūdžius,
komunikavimo ir kultūrines
kompetencijas.
3. Skaitmeninių mokymo
priemonių įsigijimas.
Visus
metus
Bibliotekininkė
Adelė
Balašaitienė,
dalykų
mokytojai,
gimnazijos MT
Gerės pamokos kokybė,
stiprės mokinių motyvacija.
4. Mokinių darbo vietų
atnaujinimas.
Visus
metus
Direktorius,
ūkvedys
Pagerės mokymo(-si)
sąlygos, stiprės motyvacija.
5. Kompiuterių ir kitos įrangos
įsigijimas.
Visus
metus
Direktorius,
ūkvedys ,
inžinierius
programuotojas
Užtikrins kokybišką
ugdymą, skatins mokinius
tobulinti savo praktinius
gebėjimus, mokytoju
kūrybiškai organizuoti
pamokos veiklą.
18
6. Mokomųjų kabinetų remontas. II
pusmeti
s
Ūkvedys Bus užbaigtas visų
mokomųjų kabinetų
remontas.
3. Tikslas. Ugdyti tautinį ir pilietinį tapatumą įsisąmoninusią, kūrybingą asmenybę.
3.1. Puoselėti pilietiškumą, siekiant aukštesnės mokinių elgesio kultūros.
Kalendorinių datų ir valstybinių švenčių paminėjimo organizavimas:
1. Laisvės gynėjų diena Sausio 13
d.
Dalykų mokytojai:
Roma Matikovienė,
Egidijus
Vyšniauskas,
Vaida Baltrušaitienė,
Irena Kliknienė ir
klasių vadovai
Formuosis pilietiškumo ir
patriotizmo nuostatos, mokiniai
bus skatinami domėtis šalies
politiniais įvykiais.
Gerės tarpusavio santykių kultūra,
asmenybės ūgtis.
Didės aktyvumas, stiprės
motyvacija, gerės saugesnio ir
atsakingesnio naudojimosi
internetu ir mobiliaisiais
telefonais įgūdžiai.
Plėsis šaulių ir ateitininkų gretos.
Ugdysis tolerancija, pakantumas,
gebėjimas suprasti vieni kitus,
kantrybė.
2. Lietuvos valstybės
atkūrimo diena
Vasario 16
d.
3. Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo diena
Kovo11 d.
4. Gedulo ir vilties diena Birželio
14 d.
5. Holokausto diena Rugsėjo
23 d.
6. Baltų vienybės diena Rugsėjo
22 d.
Lietuvių kalbos
mokytojai
7. Lietuvos karių diena Lapkričio
23 d.
Jaunieji šauliai
8. Žygis, skirtas Vasario
16-ajai paminėti
Vasario
mėn.
Jaunieji šauliai
9. Akcija „Saugesnio
interneto diena“
Vasario
2 sav.
Informacinių
technologijų
mokytojai, klasių
vadovai
10. Veiksmo savaitė „BE
PATYČIŲ 2016“
Kovo
14-20 d.
Soc. pedagogė
Gražina Jocienė,
klasių vadovai
11. Tolerancijos diena Lapkričio
16 d.
Soc. pedagogė
Gražina Jocienė,
klasių vadovai
19
12. Akcija „Darom 2016“ Balandžio
26 d.
Mokinių savivalda,
klasių vadovai
13. Savanoriškos veiklos
plėtimas
Per
mokslo
metus
Klasių vadovai,
jaunimo organizacijų
vadovai
14. Šaulių ir ateitininkų
veiklų plėtojimas
Per
mokslo
metus
NŠ vadovai
Egidijus Vyšniauskas,
Vida Greičienė
3.2. Aktyvinti gimnazijos bendruomenę, organizuojant kūrybiškus tradicinius gimnazijos
renginius ir šventes.
Tradicinių renginių organizavimas ir jų aptarimas:
1. Mokslo ir žinių diena Rugsėjo 1
d.
IV gimn. klasės
mokiniai ir klasės
vadovas
Palaikomos gimnazijos
bendruomenę vienijančios ir
aktyvinančios tradicijos, ugdomas
mokinių pilietiškumas, tautiškumas.
Įvairės veiklos, plėsis mokinių
saviraiškos galimybės.
Stiprės bendradarbiavimas, teorinių
ir praktinių žinių siejimas, asmeninių
kompetencijų tobulinimas.
Ugdoma mokinių pagarba
gimnazijai, savo gimtinei.
Gerės bendruomenės mikroklimatas.
Tęsiamos gimnazijos dienos
tradicijos, pagerbiamas Martynas
Mažvydas, ugdoma pagarba, augs
pasididžiavimas savo gimnazija.
Skatinamas mokinių ir mokytojų
bendravimas ir bendradarbiavimas
su respublikos mažvydiečiais,
garsinamas Mažvydo vardas.
2. Europos kalbų diena Rugsėjo
mėn.
Lietuvių, anglų,
rusų k. mokytojai
3. Savivaldos diena Spalio
mėn.
Mokinių
savivalda,
gimnazijos taryba
4. Sportinės varžybos,
skirtos buvusiam
mokytojui
Broniui Damijonaičiui
atminti
Lapkričio
mėn.
Kūno kultūros
mokytojas
metodininkas
Saulius Radčenko
5. Adventinė gerumo
savaitė
Gruodžio
mėn.
Tikybos mokytoja
Vida Greičienė,
IV gimn. klasės
vadovas
6. Šimtadienis Vasario 12
d.
III gimn. klasės
mokiniai ir klasės
vadovas
7. Amatų–menų diena Kovo
mėn.
Technologijų
mokytojai, klasių
vadovai
8. Žemės dienos Kovo Gamtos mokslų
20
minėjimas mėn. MG nariai
9. Paskutinis skambutis Gegužės
mėn.
III gimn. klasės
mokiniai ir klasės
vadovas
10. Mokslo metų
užbaigimo šventė 1–5 kl.
Birželio
mėn.
Pradinių klasių
MG ir 5 klasės
vadovas
11. Mokslo metų
užbaigimo šventė 6–8, I,
III gimn. kl.
Birželio
mėn.
7 klasių mokiniai
ir klasių vadovai
12. Gimnazijos diena
„Mažvydas mums nutiesė
kelius“
Gegužės
mėn.
Lietuvių kalbos
mokytojai
13. Dalyvavimas
respublikiniame
mažvydiečių sambūrio
susitikime Klaipėdoje
Birželio
mėn.
Administracija
3.3. Stiprinti mokymo(-si) ir gyvenimo ryšį, organizuojant įvairias veiklas, įtraukiant
socialinius partnerius.
1. Atvirų durų dienos
veiklų įvairinimas
Gruodžio
mėn.
Gimnazijos
administracija,
klasių vadovai
Stiprės bendruomeniškumas,
pilietinė atsakomybė, gerės santykiai
tarp socialinių partnerių, augs
asmenybės kompetencijos. Gerės
šeimos ir gimnazijos bendruomenės
bendradarbiavimas.
Mokiniai ir mokytojai praplės
pažintinius kultūrinius įgūdžius,
stiprins bendravimo kompetencijas
Augs mokinių ir mokytojų
aktyvumas, formuosis teigiamos
sveikos gyvensenos nuostatos.
2. Pagalba puošiant
gimnaziją, organizuojant
įvairias veiklas
Per mokslo
metus
Klasių vadovai
3. Tėvų klubo veiklos
plėtimas
Per mokslo
metus
Gimnazijos
taryba, klasių
vadovai
4. Šeimos dienos
organizavimas
Gegužės
mėn.
Pradinių klasių
MG
5. Bendradarbiavimo su
socialiniais partneriais
stiprinimas, organizuojant
ugdymosi karjerai veiklas
Per mokslo
metus
Klasių vadovai
6. Savanorystės veiklos Per mokslo Mokinių
21
plėtimas
bendradarbiaujant su
seniūnijos
bendruomenėmis.
metus savivalda,
klasių vadovai
7. Edukacinių ir pažintinių
ekskursijų organizavimas
Per mokslo
metus
Klasių vadovai,
gimnazijos
administracija
8. Olimpinės mylios
bėgimas įtraukiant
socialinius partnerius
Birželio
mėn.
Kūno kultūros
mokytojas
metodininkas
Saulius
Radčenko
VII. VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO SĖKMINGUMO ĮSIVERTINIMAS
1. Veikos planas užtikrins numatytų strateginių tikslų ir uždavinių gyvendinimo tęstinumą.
2. Plano įgyvendinimo efektyvumas bus ištirtas atliekant pedagoginius socialinius tyrimus.
3. Tarpiniai gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimai po pusmečio bus vykdomi metodinių grupių,
metodinės tarybos ir mokytojų tarybos pasitarimuose.
4. Galutinį įsivertinimą atliks metodinių grupių ir direktoriaus įsakymu patvirtintos darbo grupės
nariai. Įsivertinimo išvados ir rezultatai pateikiami gimnazijos bendruomenei ataskaitų, duomenų
lentelių, diagramų forma.
5. Įsivertinimai bus pristatyti mokytojų tarybos posėdyje.
6. Veiklos plano įgyvendinimą koordinuos direktoriaus pavaduotojai ugdymui.
7. Veiklos plano įgyvendinimo stebėseną vykdys gimnazijos direktorius.
8. Veiklos plano vertinimo kriterijai: veiksmingumas, sėkmingumas, tikslingumas, rezultatyvumas.
9. Veiklos plano įgyvendinimo kriterijai: įgyvendinta 95 % planuotų priemonių, 75 % mokytojų
sėkmingai taikys vertinimo ir įsivertinimo metodus pamokoje, mokiniai dažniau patiria sėkmę,
didėja mokinių mokymosi motyvacija, gerės mokinių asmeninės pažangos pasiekimai, 60 % ves
pamokas netradicinėse aplinkose, sėkmingai ugdyti mokinių aukštesniuosius mąstymo gebėjimus,
77 % taikys veiklos integravimo būdus ir metodus, 80% 1-8 ir I-IV gimn. klasių mokinių pagal savo
gebėjimus ir pomėgius dalyvaus pasirinktoje neformaliojo švietimo ir neformaliojo ugdymo
veikloje, organizuojant įvairias veiklas, gimnazijos renginius aktyviau dalyvaus socialiniai
partneriai, įgyvendinus prevencijos programą „Olweus“ sumažės 10 % patyčių gimnazijoje.
__________________________________
22
PRIEDAI
1. Priedas. Vaiko gerovės komisijos veiklos planas
2. Priedas. Logopedo veiklos planas
3. Priedas. Specialiojo pedagogo veiklos planas
4. Priedas. Socialinio pedagogo veiklos planas
5. Priedas. Bibliotekos, informacinio centro veiklos planas
6. Priedas. Metodinės tarybos veiklos planas
7. Priedas. Gimnazijos tarybos veiklos planas
8. Priedas. Ugdomosios veiklos priežiūros planas
9. Priedas. Mokytojų tarybos posėdžiai.