UDK 159.96 Ze42

ISBN 978-609-01-0235-0

© Зеланд В., текст, 2011Visos teisės saugomos.© Vertimas į lietuvių kalbą, Stasys Gimbutis, 2011© Leidykla „Alma littera“, 2011

Versta iš:Вадим ЗеландАпокрифический трАнсерфинг – 2, Эксмо, Москва, 2011

VIRSELIS

Turinys

Čia kažkas ne taip... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7Gyvasis maistas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10Ketinimo energija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51Sveikatos ketinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61Pagrindiniai energijos didinimo principai . . . . . . . . 84

Atgauti sveikatą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85Stadionas vonioje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86Žalingi įpročiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92Gyvenimo medis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97Tikrosios ligų priežastys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 103Užmiršti tikrieji gydytojai . . . . . . . . . . . . . . . . . 110Ketinimo generatorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118Auros koregavimas ir apsauga . . . . . . . . . . . . . . 129Sisteminiai receptai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140

Mažai žinomi faktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163Neišvengiami klausimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 169Augalų ir jų produktų skiriamosios savybės . . . . . 194Asmeninis interviu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 231

Kūryba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 231Asmeninis gyvenimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 248Požiūris į pasaulį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 253Požiūris į kritiką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 261

Terminų žodynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 265Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 284Interneto adresai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 285

Gy vasis maistas

„Štai jūs visus agituojate už žaliavalgystę, o pats maitinatės jūros produktais. Tai kaipgi idėja ne-žudyti gyvų būtybių?“

Aš nieko su savimi nekviečiu ir jau tuo labiau neagituoju, o tik teikiu informaciją. Taip pat nežygiuoju kokioje nors rikiuotėje, į koją su kuo nors arba paskui ką nors. Nepri-skiriu savęs nei prie žaliavalgių, nei prie tų, kurie produk-tus sumaišo arba apdoroja, nei prie transerferių, nei prie dvasinių ieškotojų, nei prie mokytojų ir t. t., – prie nieko. Aš savarankiškas. Turiu savo kelią. Jis unikalus. Mano. Ir jums visiems linkiu to paties. Suprantate?

Dėl idėjos nežudyti gyvų būtybių – jeigu ją suabsoliu-tinsime, tai galime ir badu mirti. O augalų jūs nepriski-riate prie gyvų būtybių? Juk morkos irgi „cypia“, kai jas pjaustai ant lentos. Net DNR molekulės rėkia prieš mir-tį, kai jas čirškini, kaip įrodė rusų mokslininkas Piotras Gariajevas. Visa, kas natūralu mūsų aplinkoje, yra gyva ir turi sąmonę, net mineralai. Tik jų visų sąmoningumo

Gy vasis maistas 11

lygis skiriasi. Žuvys ir paprasčiausi jūros gyvūnai stovi ant žemesnių sąmoningumo pakopų, palyginti su sausumos gyvūnais, todėl nepatiria tiek ir tokių kančių, kaip esantys ant aukštesnių laiptelių.

Jeigu dėl savo įsitikinimų jūs vis dėlto laikote neleistiną visų gyvų organizmų žudymą, tuomet išeitis – maitintis ne pačiais augalais, o tik vaisiais ir žalumynais. Šakniavai-sių ir sėklų teks atsisakyti. Čia irgi yra sava prasmė ir sis-tema. Bet aš pats laikau tokią mitybą nevisaverte, bent jau pradiniame etape, kol organizmas persiorientuoja į gyvąjį maistą. O toks persiorientavimas gali trukti ne vienus me-tus, jei iki tol buvo ilgai maitinamasi negyvu maistu.

Iki šių eilučių parašymo aš jau atsisakiau gyvūninės kilmės maisto ir perėjau prie tik augalinės žaliavalgys-tės, ir esu labai patenkintas. Pirmieji įspūdžiai: labai ge-rai miegu, plaukai atrodo puikiai, kažkoks naujas ramaus pasitikėjimo jausmas, o dar – pirmapradžio natūralaus švarumo pojūtis. Nebėra jokių nemalonių kūno kvapų. Priešingai, atsirado naujas, nepažįstamas, įdomus, ma-lonus kūno kvapas, kuris dar veikia ir kaip afrodiziakas. Manau, kad vėliau, organizmui apsivalant, iškils aikštėn ir kiti stebuklingi atradimai. Bet vėl kartoju: aš prie to ėjau po truputį, ne vienus metus, ir niekam nerekomenduoju staigių perėjimų. Žali jūros produktai – labai geras valgis pereinamuoju laikotarpiu.

„Jūs rašėte, kad kiekvienas gyvas organizmas turi tarsi bateriją, kuri naudojama organizmui valyti ir t. t., kad mes ją iškrauname, maitindamiesi kaip

12 Vadim Zeland

įprasta. Pasak jūsų, kai maitiniesi žaliais produk-tais, ši baterija nesilpsta, taip galima tausoti gy-vybines jėgų atsargas ir visada būti žvaliam bei kupinam energijos. Bet juk tada žolėdžiai gyvūnai negaištų ir nesirgtų, juk taip? Net kombinuotai-siais pašarais nešeriami laukiniai gyvūnai gaišta, o savo gyvenimo pabaigoje nusilpsta.“

Naivus klausimas. Mes visi gyvenimo pabaigoje nusilps-tame ir net mirštame – štai koks dalykas! Baterija, žino-ma, naudojama, bet su gyvuoju maistu – kur kas lėčiau. Lyginti žmogų su gyvūnu šiuo atveju nekorektiška. Žmo-nių virškinimo sistema, pagaliau ir visas organizmas kur kas tobulesni, tai pirma. Antra, daugelio gyvūnų gyveni-mo trukmė gerokai trumpesnė. Apribojimas užkoduotas genetiniu lygiu. Žmogus gali gyventi daugiau kaip šimtą metų. Kiek konkrečiai – įvairiais duomenimis, nuo šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų ar daugiau. Bet jau tikrai ne septyniasdešimt.

„Jau kelerius metus galvojau apie tai, kad būtų gerai po truputį pereiti prie žaliavalgystės, bet kaip? Kur rasti jėgų? Kaip galima atsisakyti su-muštinių su sūriu? Knygoje „Realybės Lėmėjas“ perskaičiau skyrių apie žaliavalgystę ir nuo to lai-ko (jau pusmetį) maždaug 95 proc. mano raciono sudaro žalias maistas. Viskas pasidarė supran-tama, o svarbiausia, taip įtikinama, kad dabar man lengviau būti žaliavalge negu sumuštinių

Gy vasis maistas 13

valgytoja. Esu bulvių ir troškintų daržovių auka, šiaip jau salotos gerai, bet... žuvytės, grybukų irgi norisi. Ir kaip dėl balanso, kad nebūtų perlenkta lazda?“

Kai pereinate prie mitybos natūraliu augaliniu maistu, ne-pulkite į maksimalizmą. Būkite ypač atsargūs, jei pajusite didelį fizinį arba dvasinį diskomfortą. Aš nesu negailes-tingų eksperimentų su organizmu šalininkas. Viską rei-kia daryti po truputį ir saikingai. Jeigu nustojate vartoti gyvūninės kilmės produktus, būtinai įtraukite į racioną žiedadulkes arba bičių duoną, daigintas sėklas, taip pat jūros dumblius, kitaip rezultatas bus priešingas tam, kurio tikitės. Neskubėkite atsisakyti sūrio, silpnai sūdytų jūros žuvų ir minkštai virtų kiaušinių (o geriau žalių trynių), atsisveikinkite su jais tik tada, kai pajusite, kad galite ap-sieiti be jų.

Aš pats esu ir neištvėręs, ir traukęsis atgal, bet nieko, išskyrus nusivylimą, tai neatnešė. Kai kasdieniame valgia-raštyje tik gyvasis maistas, visame kūne juntamas švaru-mas ir energija. Ir lėkštės švarios, ir iš vidaus tu švarus, ir iš išorės, ir lengva, ir protas šviesus. Bet pakanka vėl paragauti negyvo maisto, ir pajunti pasibjaurėjimą, lyg būtum palietęs kažką nešvaraus ir tau reikia kuo greičiau nusiplauti rankas. O juk ne taip seniai aš pats, maišyda-vęs ir apdorodavęs produktus kaip ir visi, neįsivaizdavau savo gyvenimo be plačiai vartojamo ir įprasto maisto, o į visokias keistybes mitybos srityje žiūrėjau pašaipiai ir su pasibjaurėjimu. Bet dabar jau beveik nieko iš ankstesnių

14 Vadim Zeland

produktų man nesinori, ir jums po kiek laiko taip pat ne-besinorės. Neskubėkite.

„Labai noriu pereiti prie žaliavalgystės, bet neži-nau kaip. Parašykite, kokiose knygose galima per-skaityti apie tai. Tik kad viskas būtų labai išsamiai ir nuo pat pradžios.“

Geriausias knygas, mano manymu, parašė Viktorija Bu-tenko: „12 laiptelių į žaliavalgystę“ ir „Žalumynai gyvy-bei“. Jas galima rasti ir užsisakyti internete, pavyzdžiui, čia: http://www.ozon.ru/context/detail/id/4886494. Šios knygos tikrai padės ir daug ką paaiškins.

Aš pats nemanau, kad reikia laikytis griežtų taisyklių pereinant prie žaliavalgystės. Kiekvienas turi pats nusi-statyti šias taisykles. Galiu tik įspėti, kad kuo griežtesni ir reiklesni būsite sau, tuo blogiau jums viskas seksis. Jei save versite ir prievartausite pagal principą „reikia“, ateis akimirka, kai standi šerdis lūš, ir jūs grįšite prie senų įpro-čių. Čia geriausias principas – laipsniškumas.

„Lyg ir pavyksta ištverti, bet įpročio jėga kartais stumia į restoraną, o ten viskas skanu. Kaip jūs kovojote su šituo noru nueiti ir „žmoniškai“ pa-valgyti?“

Priešingai, restorane man dabar viskas labai neskanu. Tiesa, tokia realybė susiklostė ne iš karto. Bet aš savęs ne-prievartavau ir „neatsisakydavau deserto“. Aš veikiau vie-

Gy vasis maistas 15

nų produktų išstūmimo kitais metodu. Neatsisakydavau vienų, bet pereidavau prie kitų. Kai jūs pradėsite laipsniš-ką perėjimą prie gyvojo maisto, jūsų organizmas ne tik prašys – aikštingai reikalaus ko nors skanaus iš ankstes-nio raciono. Ne todėl, kad jam katastrofiškai trūksta deš-ros ar keptų bulvių, o todėl, kad negyvas maistas sukelia labai stiprią narkotinę priklausomybę. Jūs to nežinojote? Visi mūsų planetos gyventojai yra maistoholikai. Kai pra-sideda abstinencijos laikotarpis, su organizmu reikia elg-tis kaip su kvailu vaiku – protingai jį pergudrauti. Kaip tai daroma?

Pavyzdžiui, kam valgyti dešrą, nežinia iš ko, kaip ir kieno pagamintą, ar ne geriau pakeisti ją natūraliu kum-piu, į kurį žiūrint bent jau matyti, kad jis yra iš mėsos? Organizmas tai supras ir sutiks. Gerai, šiandien valgome kumpį. Bet kitą dieną ar, tarkime, po savaitės pakiškite jam idėją, kad virta naminė veršiena nė kiek ne blogiau nei kumpis ir jau tikrai kur kas lengviau virškinama ir mažiau kenksminga nei kepta mėsa. Organizmas sutiks ir su tuo. Išvirkite veršieną, o pabaigoje, likus kelioms mi-nutėms, į sultinį įdėkite kopūstų ir morkų su svogūnais bei prieskoniais – puikus valgis! Jau kur kas geriau nei greitmaistis ar riebi kiauliena. Vėliau, praėjus kiek laiko, pakišame naują idėją: juk prie mėsos gerai tinka tik švieži žalumynai, be to, jie dar ir labai naudingi, tad kodėl jais nepakeitus virtų daržovių? Organizmui ši idėja patinka, jis jau pradeda jausti malonumą, jam netgi darosi įdomu maitinti save naudingu maistu, juk jis ir jaučiasi geriau. Skrudintos bulvytės lyg ir skanios, tik kažkaip sunku po

16 Vadim Zeland

jų, ypač jei kokakola užsigersi. Tad ar ne geriau paruošti bulves garpuodyje, jų neskutant ir neužsigeriant visokiais bizalais? Labai gerai! Organizmui kartais dar norisi keptų bulvių, bet dar šiek tiek įtaigos, ir jis jau pripranta prie naudingo maisto, o kenksmingą pamažu užmiršta. Jam jau pradeda patikti atskiroji mityba, kai nemaišai tų pačių bulvių su mėsa. Juk rezultatai akivaizdūs: ir nereikalingas svoris kažkur dingo, ir energijos daugiau atsirado. O sykį jūs ruošiatės į gamtą. Kaip čia apsieisi be šašlykų? Na, nie-kaip, išties. Tiek to. Tiktai jūs ir čia švelniai bei diploma-tiškai „auklėjate“ savo organizmą – vietoj įprastos kiaulie-nos ar avienos (fe, kokie bjaurūs žodžiai) kepate upėtakį ar lašišą. Pasirodo, tai nė kiek ne blogiau negu mėsa! Ne, netgi geriau, – džiaugiasi organizmas. Jam mėsos daugiau ir nebereikia. Aplink tiek visokiausių skanių žuvies patie-kalų – na, stačiai liežuvį gali praryti! O vėliau, vieną kartą paskaičius Zelandą (pageidautina tuščiu skrandžiu), orga-nizmas užsidega idėja: o gal paskanauti žalių krevečių ar kalmarų? O silpnai sūdytos jūros žuvys su prieskoniais – nejau ne valgis? Ir vėl praregėjimas – pasirodo, nėra jokio reikalo jūros produktus ruošti ant ugnies – žali jie kur kas skanesni ir lengviau virškinami!

Štai taip tęsiame ir toliau. Atkreipkite dėmesį, į ką orientuojamas ketinimas: ne į vienų produktų atsisakymą, bet į jų pakeitimą ir išstūmimą kitais. Tai du labai skirtingi dalykai! Jūs neprievartaujate savęs, bet po truputį trans-formuojate savo įsitikinimus ir pomėgius. Norisi saldu-mynų? Maloniai prašom, tik kodėl būtinai su cukrumi? Kodėl ne su medumi? Jūsų motyvacija – maitintis vis ne-

Gy vasis maistas 17

kenksmingesniu maistu, kuris neužteršia, bet, priešingai, išvalo organizmą. Pavyzdžiui, košės. Jos naudingos? Ne – tai mitas. Jos užteršia organizmą? Taip. Jūs to nežinojote? Tuomet turite domėtis produktais, kurie išvalo organizmą ir maitina jį viskuo, kas būtina.

Knygoje „Realybės Lėmėjas“ jau buvo pasakojama, kuo galima pakeisti įprastines košes ir makaronus. Daiginti ankštiniai – pupelės, spindulinės pupuolės, sėjamieji avin-žirniai, pupos, lęšiai – ne tik naudingiau, bet ir skaniau. Be to, jie puikiai išvalo organizmą. O apsivalant nubyrės ir švytuoklių kabliukai – nereikalingi pomėgiai. Organizmas jau pats užsigeis gyvojo maisto, jo nereikės nei įkalbinėti, nei versti.

Svarbiausia – teisingai orientuoti savo dėmesio vekto-rių: ne į kenksmingų produktų atsisakymą, o į naudingų paiešką. Čia kaip žalingas įprotis – kai jūs su juo kovojate, jums nieko neišeina. Kova su veidrodžiu arba švytuokle visada baigiasi pralaimėjimu. O kai jums didžiai parūpsta kokie nors priešingi dalykai – sveikata, gera fizinė forma, energija, – įprotis išnyksta savaime. Suprantate, kas vyks-ta? Jūs atitraukiate dėmesį nuo veidrodžio ir perorientuo-jate jį į naują tikslą.

Lygiai taip pat ir valgis. Jus turi traukti jau pats perėji-mo prie vis švaresnės mitybos procesas. Jus dabar domina ne tiek kažkurių vienų produktų žala, kiek nauda, kurios galima gauti iš kitų. Juk to verta siekti. Jūs jau nedegra-duojate, kaip visi aplinkiniai, o tobulėjate – jų pavydui ir savo malonumui. Nors šiandien jūsų racione dar yra dalis negyvo maisto, bet jo vis mažėja, jūsų organizmas kasdien

18 Vadim Zeland

vis labiau apsivalo ir atjaunėja, ir jums suteikiama tai, ko neturi kiti, – energija, aiškumas, sąmoningumas, laisvė.

„Kodėl negalima iškart pereiti prie žaliavalgystės?“

Galima, jeigu labai norisi. Tik reikia žinoti, kad staigus perėjimas turi labai nemalonių padarinių. Prasideda kri-zė: virškinimas sutrinka, paūmėja senos ligos arba iš kaž-kur atsiranda naujų, svoris staigiai krinta, galimi galvos ir dantų skausmai, irzlumas, nervingumas, bloga savijauta ir net depresija. Visiems skirtingai. Žinoma, laikui bėgant viskas sunormalės. Bet būtent krizės laikotarpis, kai, užuot sulaukus pagerėjimo, viskas tik pablogėja, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės neištveria ir grįžta prie ne-gyvo maisto. Krizės laikotarpis gali trukti gana ilgai, gal net kelerius metus. Nepriklausomybė lengvai įveikiama, kai visos organizmo funkcijos yra normalios. Bet jei absti-nenciją lydi dar ir bloga savijauta, susilaikyti labai sunku. Štai ką rašo Viktorija Butenko:

„Visi 132 vėžininkai, kuriuos sutikau Sveikatos ins-titute, pasijuto geriau, perėję prie žalių produktų dietos. Jie visi nusprendė tapti žaliavalgiais, nes jų navikai sumažėjo. Daugelis jų spėjo įstoti į kole-džą arba ėmė ieškoti naujo darbo. Bet kai jie grįžo namo ir susidūrė su pagundomis, kai atėjo Kalėdos arba gimimo diena, jie nebeįstengė laikytis žalių produktų dietos. Jie visi mirė. Jie paliko našlaičiais savo vaikus ir mylimuosius tik todėl, kad negalė-

Gy vasis maistas 19

jo priešintis savo priklausomybei nuo virto valgio. Ir tai skaudi tiesa. Aš pažinojau šiuos žmones. Aš juos mokiau daiginti grūdus. Aš kalbėjausi su jų giminėmis. Juos visus palaikė jų šeimos. Bet pri-klausomybė nuo virto valgio nugalėjo, ir jie mirė. Prisimenu Sindę iš Mičigano. Ji dirbo mokytoja. Jos trys sūnūs jai sakė: „Mama, mes tau spausime sultis. Valgyk tik žalią maistą ir gyvenk.“ Sindės vyras jai kalbėjo: „Neatsisakyk žaliavalgystės, mes visi tave palaikysime.“ Bet ji neįstengė, ir jos vėžys grįžo. Ji mirė. Štai jums dar vienas įrodymas, kad virtas valgis yra priklausomybė.

Šios istorijos rodo, kad priklausomybė nuo virto valgio stipresnė už mirties baimę. Stipresnė už bet kokios ligos baimę, stipresnė už kančias ir skaus-mą. Vienintelis būdas įveikti mūsų priklausomybę nuo virto valgio – suvokti šią priklausomybę ir tą faktą, kad virtas valgis kontroliuoja mūsų gyveni-mą, taip pat taikyti „12 laiptelių“ programą.“

Verta iškart pereiti prie žaliavalgystės, jei sergate tokia liga, kad medicina nusiplovė rankas, arba jei jūsų moty-vacija labai stipri. Nors ji būtina ir pirmuoju atveju. Reikia iš tikrųjų labai panorėti. Kitaip visi jūsų geri norai greitai išblės. Todėl aš ir rekomenduoju aplinkinį, bet patikimą kelią, – palengva jodamas toliau nujosi.

Pagr indinia i energi jos didinimo pr incipai 103

žiavimo transportu – tai dovana jūsų kūnui. Judėjimas turi teikti malonumą. Jeigu taip nėra, vadinasi, kūnas kaip reikiant prikimštas šiukšlių.

Nepamirškite, kad patys savaime judesiai neturi jokios reikšmės. Reikšmę turi tik jūsų dėmesio koncentravimas į tai, kaip raumenys įsitempia ir atsipalaiduoja. Per per-traukas tarp pratimų bus pravartu sutelkti dėmesį į cen-trinius energinius srautus. Einant arba bėgant nebūtina stebėti raumenis, bet naudinga kartais paleisti centrinius energinius fontanus.

Naudinga kabėti ant skersinio, jeigu yra tokia galimybė. Galima įsirengti skersinį namie. Pakibę ant jo, maskatuo-kitės pirmyn ir atgal, į šalis ir ratu. Atlikdami šį pratimą, koncentruokite dėmesį į krintantį energinį srautą. Slanks-teliai tuo metu stengiasi grįžti į savo normalią padėtį.

Jeigu skausmai nepraeina, vadinasi, jūs smarkiai aplei-dote savo stuburą. Teks eiti pas osteopatą arba manualinį terapeutą, kad jis grąžintų slankstelius į vietą. Nors tai ne pro šalį kiekvienam žmogui, kuriam kada nors skaudė-jo nugarą. Terapeutas ras nukrypimų nuo normos net iš esmės sveiko žmogaus stubure. Sveikas stuburas – labai retas reiškinys.

Tikrosios ligų priežasTys

Jums tenka per gyvenimą tempti su savimi kūną, kuria-me jūs įsikūrėte. Jei juo nesirūpinate, laikui bėgant jis už-sikemša kaip santechnika, ir čia nepadės nei dietos, nei

104 Vadim Zeland

meditacijos. Daugelis kūno priežiūrą supranta tik pavir-šutiniškai. Vien tik reguliariai praustis, valyti dantis ir daryti fizinius pratimus nepakanka. Iki gyvenimo pabai-gos žmogaus kūne susikaupia dešimtys kilogramų įvairių šiukšlių. Tai akmenys virškinimo organuose, neorganinių druskų nuosėdos, riebalai, gleivės ir kiti nešvarumai. Visa tai išvertus ant stalo, atsirastų didelė šlykšti krūva. Telieka stebėtis, kaip apskritai galima gyventi su visu tuo.

Organizmo ištekliai didžiuliai, bet ne begaliniai. Pavyz-džiui, vandentiekio vamzdis iš išorės gali atrodyti visai ne-blogai. Bet laikui bėgant viduje susikaupia storas nuosėdų sluoksnis, tad lieka tik siauras tarpelis. Tokį vamzdį dažyti iš išorės jau beprasmiška – jis tiesiog išmetamas ir pakeičia-mas nauju. Žmogaus organizme – ta pati istorija, tik žmo-gus tiesiog miršta. Kaip širdis gali būti sveika ir atlaikyti ankstesnius krūvius, jeigu ant kraujagyslių sienelių – storas nuosėdų sluoksnis, o kepenys nebegali valyti kraujo?

Jaunystės sveikatos priežastis tik viena – organų ište-kliai dar toli gražu nesunaudoti. Kai ištekliai eina į pabai-gą, organas pradeda dirbti iš paskutiniųjų, galuodamasis. Organas, kurio ištekliai sunaudoti, atima energiją iš kitų organų. Susidaro tiesioginiai ir netiesioginiai patologiniai ryšiai. Pavyzdžiui, nukamuotos kepenys nebegali valyti kraujo taip, kaip anksčiau. Kiekvieno suaugusio žmogaus kepenys tiesiog prismaigstytos akmenų. Todėl kraujagys-lės užsikemša, didėja krūvis širdžiai ir t. t. Energiniame lygmenyje nesveikos kepenys atima energiją iš aplinkinių organų, o tai gali sukelti kitas ligas. Išteklių sunaudojimo priežastis – paprasčiausias organizmo užteršimas. Todėl šios bėdos sprendimas taip pat paprastas – valymas.

Pagr indinia i energi jos didinimo pr incipai 105

Yra daug gerų knygų ir metodikų, kaip valyti organiz-mą natūraliais būdais, t. y. be vaistų ir chirurginio įsiki-šimo. Jei panorėsite, jūs jų rasite. Stačiai stebėtina, kiek žmonių miršta arba gulasi po chirurgo peiliu, nežinoda-mi, kad visas bėdas lengvai galima išspręsti natūraliais or-ganizmo valymo būdais.

Išbandę natūralaus valymo metodus, jūs apstulbsite dėl to, kaip staigiai jūsų savijauta pagerėjo. Pavyzdžiui, išvalius kepenis, juntamas nepaprastas lengvumas ir jėgų antplūdis – tarytum kūnas būtų nusimetęs sunkią naštą. Energija perėjo į aukštesnę pakopą. Atsilaisvino didelė atsarga. Po kelių dienų lengvumo pojūtis darosi įprastas, bet tai nereiškia, kad energija sumažėjo. Tiesiog pasiektas energijos lygis tapo įprasta norma. Dėl tos pačios prie-žasties pakilnojus sunkumus daiktai atrodo lengvesni nei paprastai. Šit ir po valymo kūnas kelias dienas džiaugia-si palengvėjimu, o paskui pripranta. Sveikata ir energija šiaip jau paprastai nejuntamos. Tai liga nuolat primena apie save, nes ji nėra normali būsena.

Po valymo svarbiausia – vėl neteršti savo organizmo. Jis užsiteršia dėl netinkamos mitybos. Beveik visas ligas, tiesiogiai ar netiesiogiai, sukelia netinkama mityba. Net užkrečiamosios ligos įsimeta tik į užterštą ir nusilpusį or-ganizmą, kur yra palanki terpė infekcijai vystytis. Yra ir paveldimų ligų. Bet genetinis polinkis – tai dar ne ligos garantija.

Neketinu jūsų atversti į kitą tikėjimą – tai nedėkingas darbas. Juk jūsų sveikata reikalinga tik jums, o ne man. Galbūt asmeniškai jūs nieko naujo čia sau nerasite. Bet dauguma žmonių kasdien šiurkščiai pažeidinėja elemen-

106 Vadim Zeland

tarias mitybos normas, o vėliau skundžiasi sveikata. Reikia arba nepažeidinėti taisyklių, arba daryti tai sąmoningai. Pastaruoju atveju reikia bent jau žinoti, kokios taisyklės pažeidžiamos. Nejau neapmaudu mirti dėl neišmanymo? Vis dėlto dauguma žmonių nelabai jaudinasi dėl nešva-rumų savo organizme. Šitaip yra todėl, kad akys nemato, kiek jų guli kūno viduje ir kaip jie kaupiasi. Galima pa-teikti daugybę pavyzdžių, kaip į organizmą patenka šiukš-lės. Štai tik kai kurie iš jų.

Kepant aliejuje susidaro nuodingųjų medžiagų, todėl geriausia kepti su lydytu sviestu be augalinių priedų. Aukš-ta temperatūra apdorojant produktus, kuriuose yra daug krakmolo, susidaro nuodinga medžiaga, sukelianti vėžį, – tai informacija traškučių ir keptų bulvių mėgėjams.

Verdant rabarbarus, rūgštynes ir špinatus, oksalo rūgš-tis pereina į neorganinę formą ir nusėda organizme kris-talų pavidalu. Tai sukelia reumatizmą ir inkstų ligas.

Duonkepės mielės, esančios kepiniuose, stelbia žarny-no mikroflorą. Didžiąją dalį maisto virškinimo darbo at-lieka bakterijos. Kiekvienos gyvos būtybės žarnyne yra sa-vita mikroflora, ją lemia susiklostęs mitybos racionas. Štai kodėl karvė gali misti tik žole, o liūtas tik mėsa. Po truputį galima pereiti prie kito raciono, tuomet mikrofloros tipas keičiasi. Mielės gožia natūralią mikroflorą, maistas blogai pasisavinamas ir užteršia organizmą.

Virintame arba pasterizuotame karvės piene nėra nieko naudingo. Apskritai didelė klaida – laikyti pieną naudin-gu. Tai kūdikių maistas. Atsimenate kvailą šūkį: „Gerkite, vaikai, pienelį – būsite sveikučiai!“ Paaugę vaikai sveiki ne

Pagr indinia i energi jos didinimo pr incipai 107

dėl to, o nepaisant to. Suaugusio žmogaus organizmas jau negali visavertiškai suvirškinti pieno. Pavyzdžiui, karvės piene yra daug kazeino – medžiagos ragams, kanopoms ir plaukams formuoti. Iš kazeino gaminami medžio kli-jai. Kaupdamasis organizme, kazeinas sukelia klijuojamą-jį efektą ir daro gyvą bei judrią plazmą klampią. Ožkos piene kazeino esama kur kas mažiau nei karvės. Bet kai pieną geria suaugusieji – tai anomalija, nukrypimas nuo gamtos normos.

Virtas maistas gali tik palaikyti gyvybę. Virtame ir konservuotame maiste beveik visos naudingos medžiagos virsta neorganinėmis, negyvomis. Organinės medžiagos skiriasi nuo neorganinių kvantiniame lygmenyje. Pavyz-džiui, organinį kalcį organizmas pasisavina, o neorganinio ne, taip pat ir su visais kitais mikroelementais. Organiz-mas nespėja šalinti visų neorganinių druskų ir tiesiog su-kaišioja jas, kur tiktai įmanoma, kad tik gyvybei negrėstų tiesioginis pavojus. Bet be galo ilgai taip tęstis negali.

Jeigu jūs valgote termiškai apdorotą maistą, tai bent jau negaminkite kelioms dienoms, kad vėliau nereikėtų šildyti ir vėl valgyti. Kiekvieną kartą, kai maistas šildomas, jis darosi vis negyvesnis. Sykį buvo atliktas toks eksperi-mentas. Vienai žiurkių grupei buvo duodama vien ką tik pagaminto maisto, o kitai kasdien buvo šildomas senas. Tai šit, antroji grupė išgaišo po dviejų savaičių. Dar labiau sukrečiantis pavyzdys – su žmonėmis. Tarybiniais laikais kai kuriose Rusijos srityse kolūkiečiai buvo įpratę daryti taip: rytą jie visai dienai išeidavo į laukus, o grįždavo tik vakare, ir jeigu namuose nieko nelikdavo, jie iš ryto pasta-

108 Vadim Zeland

tydavo katiliuką su koše ir barščiais į įkaitusią krosnį, kad atėjus viskas iškart būtų karšta. Ten, kur buvo taip įprasta, žmonės gyvendavo labai neilgai ir anksti mirdavo dėl ne-suprantamų priežasčių. Dabar jums aišku kodėl?

Dar vienas svarbus momentas. Daugelis produktų virškinami skirtingai ir todėl nesiderina vienas su kitu. O jeigu nesuderinami produktai suverčiami į vieną krū-vą skrandyje, jie pradeda tiesiog rūgti ir pūti, išskirdami kenksmingas medžiagas ir teršdami organizmą. Pavyz-džiui, saldumynų arba vaisių desertas po pietų – tai lėta savižudybė. O dėl įpročio po valgio gerti nuplaunamos skrandžio sultys, maistas blogai ir ilgai virškinamas. Mais-tą galima užgerti dviem trimis gurkšniais, bet gerti reikėtų praėjus nors pusantros dviem valandoms po valgio.

Nutunkama todėl, kad virtas ir konservuotas maistas blogai pasisavinamas, ir organizmas negauna pakankamai reikalingų vitaminų bei mikroelementų: virtame maiste jų labai maža. Organizmas, stengdamasis kompensuoti rei-kalingų medžiagų stygių, vis prašo ir prašo valgyti.

Šiurkščių pažeidimų sąrašą galima tęsti. Tokiu atveju įprasta skandalingu tonu sušukti: „Ką tada valgyti, jeigu viskas kenksminga?“ Šitaip kalba švytuoklės. Taip, jos įsi-gavo į visas žmonių gyvenimo sritis. Švytuoklės sukūrė netinkamos mitybos stereotipus ir gins juos iš visų jėgų.

Nesveikos mitybos švytuoklės – tai principai ir stereo-tipai, palyginti neseniai susiformavę įvairių tautų virtuvė-se. Švytuoklės neturi tikslo užteršti žmogaus organizmą. Juk dar yra ir sveikos mitybos švytuoklių. Visų švytuoklių tikslas – išlikti ir sutelkti kuo daugiau šalininkų. O tam rei-

Pagr indinia i energi jos didinimo pr incipai 109

kia padaryti kuo geresnį įspūdį ir iškoneveikti kitus. Todėl mėsos mėgėjas jums pateiks tokių pat svarių argumentų savo naudai kaip ir vegetaras. Aš jums dėstau sveikos mi-tybos švytuoklių argumentus, o jūsų reikalas – rinktis.

Dauguma žmonių yra kibiame oficialiosios medicinos švytuoklių ir susiklosčiusių receptų produktams ruošti švytuoklių voratinklyje. Šios švytuoklės netgi bendradar-biauja viena su kita, nes receptai ir mitybos sampratos sukelia visas žinomas ligas, vadinasi, didina medicinos įstaigų klientų skaičių. Abi šios švytuoklės iš esmės yra destruktyvios. Tatai pasireiškia visaip diskredituojant ir persekiojant bet kokius jų kanonų pažeidimus. Pavyzdžių galima pateikti labai daug – jie akivaizdūs.

Pavyzdžiui, akmenys inkstuose, tulžies pūslėje ir ke-penyse susidaro dėl netinkamos mitybos. Ką siūlo oficia-lioji medicina? Operaciją arba tabletes, kurios dar labiau užteršia organizmą. Sunkiais atvejais, kai jau prieita riba, medicina gali uždrausti pacientui vartoti kai kuriuos pro-duktus, bet apie visos mitybos sistemos keitimą paprastai nekalbama. Tokiu būdu farmakologijos švytuoklė pare-miama, nesveikos mitybos švytuoklė tik truputį pabara-ma, o žmonės dėl to gulasi po chirurgo skalpeliu ir darosi visiškai priklausomi nuo medicinos švytuoklės.

O juk daugelio operacijų ir beprasmiškų mirčių buvo galima išvengti. Tie patys akmenys, ir bet kokio dydžio, lengvai ir neskausmingai smulkinami ir šalinami iš orga-nizmo įprastais netradicinės medicinos metodais, grindžia-mais žolių, daržovių ir vaisių vartojimu. Bet tokie organiz-mo valymo metodai skelbiami prieštaraujančiais mokslui

110 Vadim Zeland

ir plačiai netaikomi, nes netradicinės medicinos švytuoklė labai silpna, palyginti su oficialiosios medicinos švytuokle.

O pažiūrėkite, kokios audringos veiklos ėmėsi nesvei-kos mitybos švytuoklės. Toks siaubingas mitalas kaip pi-cos, mėsainiai, dešrainiai, traškučiai atsirado visai nese-niai ir išplito visame pasaulyje. Beveik visur viešpatauja rafinuoti receptai, sudaryti iš nesuderinamų produktų, kurie ryjami pasibaisėtina nesveika seka. Visi skanių, bet nesveikų vaišių atributai yra labai prašmatnūs, pradedant nuo viliojančios reklamos ir baigiant restorano ritualais. Iš nesveikų, bet skanių patiekalų daromas kultas. O tie, kurie laikosi sveikos mitybos principų, skelbiami geriausiu atve-ju keistuoliais, o blogiausiu – pavojingais puspročiais. Iš tikrųjų sveika mityba anaiptol nėra neskani mityba.

Švytuoklės moka įvilioti į savo tinklus. Ši haliucinacija labai klampi, ir tik nedaugeliui žmonių pavyksta jos atsi-kratyti ir pamatyti visą tos padėties, kurioje jie anksčiau buvo, siaubą. Žinote, kaip voras paralyžiuoja auką savo nuodais: ji dar gyva, bet negali priešintis. Maždaug taip pat veikia ir švytuoklės, tik jos dar narkotizuoja kaip vam-pyrai, ir todėl aukoms atrodo, kad jos patiria malonumą ir apskritai gali savarankiškai rinktis bei veikti.

UžmiršTi Tikrieji gydyTojai

Šiuolaikinės medicinos ir mitybos švytuoklės per kelis de-šimtmečius išplėtė audringą veiklą, nustumdamos į antrą