visagino „atgimimo“ gimnazijos 2013 - 2016...

VISAGINO „ATGIMIMO“ GIMNAZIJOS 2013 - 2016 M.

STRATEGINIS VEIKLOS

PLANAS

(PROJEKTAS)

Vertybės ir filosofija. Ugdymo kokybė – kokybiškas, įvairiapusis išsilavinimas, įvairių gebėjimų ir polinkių mokiniams;

Tolerancija – gebėjimas darniai gyventi bendruomenėje;

Pilietiškumas – aktyvaus Lietuvos Respublikos piliečio ugdymas;

Demokratiškumas – mokinio, gebančio įveikti sunkumus, ugdymas.

Vizija. Šiuolaikiška, atvira kaitai, inovacijoms, moderni gimnazija, glaudžiai bendradarbiaujanti ir vykdanti bendrus projektus su aukštosiomis

mokyklomis, orientuota į moksleivių gebėjimų ugdymą, vertybinių nuostatų lavinimą, ruošianti jaunuolius gyventi nuolat besikeičiančioje

pilietinėje visuomenėje.

Misija. Sudaryti patrauklias, saugias ugdymo(si) sąlygas Visagino miesto 14-18 metų mokiniams, teikti pagrindinio ugdymo II dalies ir

vidurinio ugdymo programų bei Neformalaus švietimo kokybišką ugdymą, ruošti visapusiškai išsilavinusį, gebantį konkurencingai veikti

besikeičiančioje visuomenėje Lietuvos pilietį.

Strateginiai prioritetai:

1. Ugdymo kokybės tobulinimas.

2. Mokinių karjeros planavimas.

3. Savo krašto ir šalies patriotų, suvokiančių tapatybės išsaugojimo svarbą, ugdymas.

2

I. VEIKLOS VERTINIMAS IR PLANAVIMAS

Planuojant gimnazijos veiklą, rengiamas strateginis planas, metinė (finansinių metų) veiklos programa, mėnesio veiklos planas, ugdymo planai, ugdymo turinio programos, savivaldos institucijų, metodinės tarybos, metodinių grupių, pedagogų atestacijos, Vaiko gerovės komisijos, klasių auklėtojų,

pedagoginių darbuotojų (specialistų), vadovų veiklos planai. Planams rengti sudaromos darbo grupės, į kurias įtraukiami bendruomenės atstovai. Planavimo

formos ir procedūros tobulinamos, siekiant veiklos veiksmingumo.

Veikla įsivertinama pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą metodiką. Kartu vykdomi kiti veiklos tyrimai, anketavimas, mokytojų veiklos

stebėsena. Kiekvienais metais mokyklos bendruomenei ir mokytojams pateikiama gimnazijos veiklos ataskaita.

Gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklės analizė

VIDAUS AUDITO

RODIKLIAI MOKINIŲ ATSTOVŲ

NUOMONĖ MOKINIŲ TĖVŲ

NUOMONĖ MOKYKLOS DARBUO-

TOJŲ NUOMONĖ APIBENDRINTOS

IDĖJOS

1.Mokyklos kultūra – Stipriausi rodikliai:

- Mokyklos

atvirumas ir

svetingumas;

- Aplinkos

jaukumas.

Silpniausi rodikliai:

- Asmenybės raidos

lūkesčiai;

- Mokymosi

pasiekimų

lūkesčiai;

Stipriausi rodikliai: - Tradicinių švenčių

šventimas, minėjimas;

Lygių galimybių sudarymas;

- Tapatumo jausmas;

- Santykiai

bendruomenėje;

- Asmenybės raidos

lūkesčiai;

- Gimnazijos tobulėjimo

siekiai( daugėja renginių,

akcijų ir kt).;

- Aplinkos jaukumas ir

sąlygų sudarymas;

Stipriausi rodikliai: - Klasių susirinkimai.


- Mokinių ir mokytojų,

mokytojų ir mokinių tėvų

santykiai;

- Bendradarbiavimas su

kitomis institucijomis;

- Daugiau informacijos

apie mokyklos veiklą

spaudoje.

Stipriausi rodikliai: - Gimnazijos

internetinė svetainė;

- Organizuojami

renginiai gimnazijoje;

- Gimnazija dalyvauja

įvairiuose konkursuose,

renginiuose, olimpiadose.


- Trūksta mokinių

higieninių įgūdžių

tualetuose,( ypač

berniukų);

Stipriausi rodikliai: - Gimnazijos tradicijos;

- Aplinkos jaukumas.


- Mikroklimatas (klasėse)

(santykiai su įvairių

gebėjimų mokiniais,

kolektyve, bendruomenėje);

- Bendradarbiavimas su

kitomis institucijomis.

3

VIDAUS AUDITO



NUOMONĖ MOKYKLOS DARBUOTOJŲ

NUOMONĖ

APIBENDRINTOS

IDĖJOS

- Tapatumo jausmas;

- Partnerystė su

kitomis

institucijomis.


- Vieningumas visiems

įsitraukiant į veiklą;

- Atmosferos palankumas

gabiems mokiniams;

- Bendradarbiavimo

tobulinimas su kitomis

mokyklomis, švietimo ir

kultūros centrais;

- Santykiai su mokinių

tėvais, atvirumas dialogui;

- Klasių mikroklimatas.

Trūksta švaros ir tvarkos sporto salės persirengimo kambariuose;

Kartais nepaisoma

pedagoginės etikos

darbuotojų kolektyve.

2. Ugdymas ir mokymas Stipriausi rodikliai:

- Ugdymo

programos;

- Ugdymo planai;

- Gimnazijos veiklos

planavimas;

- Vertinimas.


-Per didelis namų darbų

krūvis mokiniams;

-Nepakankama

mokymosi

motyvacija;

Stipriausi rodikliai:

- Ugdymo programos;

- Neformalus švietimas;


- Pamokų tvarkaraštis;

-Per didelis mokinių darbo

krūvis(užduočių atlikimas

savaitgaliais);

- Žinių praktinis

taikymas;

Stipriausi rodikliai: Geras ugdymas

vidurinio ugdymo

pakopoje.


-Per didelės namų darbų

apimtys;

- Mokinių pasiekimų

vertinimo tobulinimas;

- Neteisingas kontrolinių

darbų paskirstymas.

Neturi nuomonės. Stipriausi rodikliai: - Ugdymo programos

vidurinio ugdymo pakopoje;

- Mokytojo veiklos

planavimas;.

- Tėvų informavimas apie jų

vaikų pasiekimus.


- Namų darbų apimtys;

- Nemokėjimas mokytis;

- Mokinių pasiekimų

vertinimo tobulinimas;

4

VIDAUS AUDITO



NUOMONĖ MOKYKLOS

DARBUOTOJŲ NUOMONĖ

APIBENDRINTOS

IDĖJOS

- Mokėjimas mokytis.

- Mokymo

individualizavimas

pamokose (daugiau

dėmesio skirti gabesniems

mokiniams);

-Vertinimas kūno kultūros

pamokose.

Seminaro „Kaip padėti vaikui

sėkmingai mokytis:

savarankiškumas ir kontrolė“

įtraukimas į„Tėvų universiteto“

programą.

- Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas.

3.Pasiekimai Stipriausi rodikliai:

- Atskirų mokinių

pažanga.


-Atskirų mokinių

akademiniai

pasiekimai.

- Kiti pasiekimai.

Stipriausi rodikliai: - Aktyvumas visuomeninėje veikloje, sporte. Silpniausi rodikliai:

- Nedidelis aktyvumas

pilietinėse akcijose.

Tėvų komiteto susirinkimų ir

atvirų durų dienų

organizavimas tėvams (1-2

kartus per metus).

Stipriausi rodikliai: - Atskirų mokinių

pažanga.


- Kiti pasiekimai.

4.Pagalba mokiniui – Stipriausi rodikliai:

- Bendroji rūpinimosi

mokiniais politika.

Stipriausi rodikliai: - Gimnazijoje dirba

psichologė;

- Tėvų susirinkimai;

-Mokytojų bendravimas ir

bendradarbiavimas su

tėvais;

Nuodugnesnis tėvų

informavimas apie mokinių

žinių ir įgūdžių vertinimo

sistemą I – IV gimnazijos

klasėse.

Mokinių tėvų komiteto

įtraukimas į gimnazijos

įvaizdžio kūrimo procesą.

Stipriausi rodikliai: - Bendroji rūpinimosi

mokiniais politika;

- Karjeros koordinavimas.


5

VIDAUS AUDITO



NUOMONĖ MOKYKLOS

DARBUOTOJŲ NUOMONĖ

APIBENDRINTOS

IDĖJOS

- Pagalba renkantis mokymosi kryptį;

- Profesinis

švietimas;

-Specialiųjų

poreikių mokinių

ugdymas.


- Mokinių asmenybės

socialinė raida;

- Tėvų pagalba

mokantis;

- Tėvų švietimo

politika.

- Mokinių informavimas apie tolimesnio mokymosi

ir karjeros galimybes ;

- Tėvų pagalba ugdant

gabiuosius

mokinius.


- Gimnazijos

mokinių tėvų

švietimas.

-Tėvų pagalba mokantis;

-Tėvų švietimo politika

(organizuojama

nesistemingai).

5. Gimnazijos strateginis valdymas

Stipriausi rodikliai:

- Planavimo

procedūros.


Stipriausi rodikliai: - Racionalus gimnazijos

ploto, vidinių ir išorinių

erdvių, patalpų pritaikymas,

naudojimas ugdymui.


Stipriausi rodikliai: - Renovuota gimnazija, sudarytos išskirtinės sąlygos mokinių ugdymui. Silpniausi rodikliai:

- Mokinių tėvų

dalyvavimas priimant

sprendimus

(epizodinis);

- Kai kurių mokytojų

kompetencija.

Stipriausi rodikliai: - Atsižvelgiama į

darbuotojų pasiūlymus ir

nuomonę.


- Kanceliarinių priemonių,

darbo įrankių trūkumas.

Stipriausi rodikliai: - Racionalus gimnazijos ploto,

vidinių ir išorinių erdvių

pritaikymas mokinių ugdymui;

- Planavimo procedūros.


-Kanceliarinių priemonių,

darbo įrankių trūkumas .

6

II. SSGG ANALIZĖ

Stiprybės Silpnybės 1. Gimnazijos atvirumas ir svetingumas. Aplinkos jaukumas. 2. Darbo drausmė, tvarka ir taisyklės.

3. Mokinių pavėžėjimo sistema.

4. Atnaujinta kompiuterių bazė, sėkmingiau tenkinami mokinių poreikiai.

5. Tenkinami 3-4 gimn. kl. mokinių mokymosi poreikiai.

6. Sukurta mokiniams patraukli edukacinė aplinka.

7. Gimnazijoje teikiama kvalifikuota socialinė pedagoginė, psichologinė, speciali

pedagoginė pagalba.

8. Gimnazijos renginiai ir tradicijos.

9. Atlikta gimnazijos renovacija.

10. Gimnazijos interjeras puošiamas mokinių ir darbuotojų kūriniais.

11. Gimnazijoje veikia biblioteka-skaitykla, visuose kabinetuose yra

kompiuterizuotos mokytojo darbo vietos su internetiniu ryšiu.

12. Sutvarkyta valgykla, atnaujinti mokykliniai baldai kabinetuose.

13. Metinės veiklos programos priemonės skiriamos strateginio plano veiklos tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti.

14. Atskirų mokinių pažanga džiugina pedagogus, pačius mokinius ir jų tėvus.

1. Nepakankama mokinių tėvų pagalba mokantis. 2. Dalies mokinių mokymosi motyvacijos stoka ir

elgesio problemos.

3.Nepakankamai diferencijuotas ir individualizuotas

ugdymo procesas.

4.Tobulintinas pamokų tvarkaraštis ir ugdymo turinys,

(nepakankamai tenkina mokinių poreikius).

5. Mokyklos reprezentacija visuomenėje (straipsniai

vietinėje spaudoje ir pranešimai televizijoje),

epizodiškai leidžiamas gimnazijos laikraštis.

6. Trūksta bendruomenės iniciatyvumo (atskirų

jos narių lyderystės) pokyčiams.

7. Bibliotekoje trūksta vadovėlių ir mokymosi

priemonių 1-4g kl. mokiniams.

7

Galimybės

Grėsmės

1. Apsirūpinimas ugdymo priemonėmis ir įranga sudaro galimybes kurti gerą

gimnazijos mokinių ugdymo aplinką.

2. Gerosios iniciatyvių mokytojų patirties sklaida ugdant mokinius.

3. Paskatinimai, padrąsinimai stiprinant pasitikėjimą savo jėgomis.

4. Didesnis mokinių tėvų gebėjimų panaudojimas organizuojant mokinių ugdymą.

5. Tobulintina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.

6. Sistemingas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimas.

7. Suteikti mokiniams galimybes įvertinti savo polinkius, poreikius renkantis

profesiją , organizuoti individualias konsultacijas. Išnaudoti karjeros specialisto

potencialą.

8. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį.

9. Aktyviai reprezentuoti gimnaziją visuomenėje, siekiant išsaugoti teigiamą

mokyklos įvaizdį ir suformuotą nuomonę.

10. Sudaryti sąlygas ugdytis savarankiškai ir atsakingai asmenybei laikantis lygių

galimybių principo, teikti nuotolinio mokymosi paslaugą.

11. Pagarbiu elgesiu, tolerancija, draugiškesniais santykiais sukurti geresnį mikroklimatą.

12. Pasiekti aktyvaus ir kūrybiškesnio mokinių ir tėvų dalyvavimo mokyklos veikloje.

13. Aktyviau ieškoti gimnazijos rėmėjų.

14. Stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis,

socialiniais partneriais.

15. Puoselėti aukštų lūkesčių kultūrą.

1. Mažėjant mokinių skaičiui mažės mokytojų darbo

krūvis, o dalis mokytojų gali netekti darbo.

2. Dėl šalies ekonominės krizės yra nepakankamas

aplinkos finansavimas – auga kreditoriniai

įsiskolinimai, mažinamos aptarnaujančio

personalo etatinės pareigybės.

3. Pastebimai blogėja daugumos mokinių

socialinė padėtis šeimose dėl tėvų nedarbo,

skurdaus pragyvenimo. 4. Silpna dalies mokinių mokymosi motyvacija.

8

III. STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS

1 tikslas Laiduoti ugdymo kokybę ir veiksmingumą

Tikslo aprašymas

Aktualizuojant ugdymo turinį pagal Bendrąsias ugdymo programas ir mokinių poreikius, bus tobulinama ugdymo kokybė: didinamas mokymosi patrauklumas, stiprinama mokinių mokymosi motyvacija, mokinių mokymosi mokytis ir kitos kompetencijos, siekiama

aukštesnės mokymosi kokybės. Bus didinamas dėmesys individualiai mokinio bei bendrai gimnazijos pažangai. Mokiniams, jų tėvams bus

teikiama individualizuota pedagoginė, socialinė, psichologinė, specialioji, profesinė pagalba. Puoselėjant šiuolaikinio pasaulio suvokimą,

socialinę kompetenciją, veiklumą, atsakingumą, norą ir gebėjimą mokytis bus siekiama užtikrinti deramą mokinių akademinių ir kitų

pasiekimų lygį, tobulinamos įvairiapusės mokinių kompetencijos.

Planuojant ugdymo turinį prioritetas bus teikiamas mokinių poreikiams ir mokinių tėvų lūkesčiams.

2 tikslas Plėtoti lyderystės kultūrą mokyklos bendruomenėje

Tikslo aprašymas

Siekiama puoselėti estetišką, jaukią, saugią ugdymo ir ugdymosi aplinką. Be akademinio mokymosi siektina ugdyti bendruosius mokinių gebėjimus – iniciatyvumą, komunikavimą, verslumą, kūrybiškumą, kompiuterinį raštingumą, savigarbą, pagalbą kitiems, patriotiškumą, pilietiškumą, sveikatingumą. Imantis papildomų iniciatyvų, didinančių mokinių, jų tėvų dalyvavimą gimnazijos veikloje, bus siekiama puoselėti bendradarbiavimo kultūrą gimnazijos bendruomenėje, užtikrinti gerus santykius. Siekiama išlaikyti ir kurti naujas tradicijas, stiprinti ryšius su kitomis švietimo įstaigomis, socialiniais partneriais, organizuoti ir įgyvendinti bendrus projektus. Formuoti teigiamą gimnazijos įvaizdį. Tikslas bus įgyvendinamas per pokyčius, pozityvų požiūrį bendruomenėje į gimnaziją, puoselėjant aukštų lūkesčių kultūrą. Gimnazijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas bus tikslingas, padedantis veiksmingai įgyvendinti ugdymo turinį.

9

1 STRATEGINIS TIKSLAS

Laiduoti ugdymo kokybę ir jo veiksmingumą

01 programa. Mokinių mokymo ir mokymosi,

pasiekimų kokybės užtikrinimo programa

02 programa. Veiksmingos pagalbos mokiniui

teikimo, mokinio poreikių tenkinimo programa

2 STRATEGINIS TIKSLAS

Plėtoti lyderystės kultūrą gimnazijos

bendruomenėje

03 programa. Gimnazijos kultūros vystymo

ir puoselėjimo programa

04 programa. Veiksmingo strateginio valdymo

programa

01. MOKINIŲ MOKYMO IR MOKYMOSI, PASIEKIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PROGRAMA

Programos aprašymas

Programos pagrindu įgyvendinamas strateginis tikslas – laiduoti ugdymo kokybę ir jo veiksmingumą. Programos įgyvendinimu siekiama, kad mokytojai įgytų geras pamokos, kitos ugdomosios veiklos, ugdymo turinio planavimo, pasiekimų ir pažangos pamokoje vertinimo, mokymo ir mokymosi

kokybės užtikrinimo (mokymo ir gyvenimo ryšys, mokinių mokymosi motyvacijos gerėjimas, mokinių mokėjimas mokytis ir kt.) kompetencijas. Išskirtinis

dėmesys skiriamas ugdymo turinio aktualizavimui, siejimui su mokinių patirtimi, interesais, praktiniais poreikiais, žinių praktinio pritaikymo aspektams.

Siekiant aukštesnių ugdymo(si) rezultatų, daug dėmesio bus skiriama pamokos veiksmingumui, gabių ir specialiųjų poreikių mokinių mokymui.

Siekiama didinti mokymosi patrauklumą. Įgyvendinant programą didės mokinių noras mokytis, jų aktyvumas, pasitikėjimas savo jėgomis, stiprės

atsakomybė už savo mokymąsi, jie įgis mokėjimo mokytis ir kitas kompetencijas.

Vadovaujantis Valstybine švietimo strategija, bus kuriama veiksmingesnė gimnazijos mokinių individualių ir gimnazijos pasiekimų bei pažangos

identifikavimo, vertinimo aktualizavimo ir fiksavimo sistema. Numatytos programos priemonės padės siekti didesnės mokinių gebėjimų, pastangų ir

pasiekimų bei pažangos dermės. Atsiras daugiau galimybių identifikuoti ir vertinti pridedamąją vertę, sukuriamą gimnazijoje.

Programa įtakos mokinių socialinės veiklos pasiekimus, požiūrio į mokymosi kaitą ir vertybių, atsakomybės, pareigingumo, savęs tobulinimo, puoselėjimą.

Programos parengimo argumentai Šios programos tikslas - sudaryti sąlygas mokiniams įgyti kokybišką išsilavinimą, sukursiantį prielaidas pabaigus gimnaziją sėkmingai

integruotis į šiuolaikinę visuomenę ir tapti kūrybinga, dvasinga, savarankiška asmenybe, atvira pokyčiams, gebančia garbingai konkuruoti.

Įgyvendinant programą ypatingas dėmesys bus skiriamas aktualizuoti mokymo turinį, jį sieti su socialine aplinka bei mokinių patirtimi, modernizuoti

mokymo/si metodus, ugdyti gebėjimą mokytis visą gyvenimą.

Siekdamas užtikrinti mokymo kokybę, mokytojas nuolat tobulins dalykinę, pedagoginę, psichologinę kompetenciją, dirbdamas vadovausis

Valstybinės švietimo strategijos ir Visagino miesto strateginio plano prioritetais. Atsižvelgdamas į šiuolaikinius visuomenės iššūkius, suteiks

mokiniams dabarties žmogui būtinas kompetencijas.

Numatytos priemonės padės tiksliau įvertinti mokinių gebėjimų ir pasiekimų dermę. Atsiras daugiau galimybių įvardyti gimnazijos

pridedamąją vertę.

Realizavę programą, mokytojai ir gimnazijos vadovai galės objektyviau identifikuoti, analizuoti, vertinti mokytojų, mokinių pasiekimus bei

gimnazijos realią situaciją mieste bei respublikoje.

Valstybės prioritetai ir Valstybės Sukuriamos galimybės efektyviai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus. Sudaromos galimybės mokytis ir įgyti išsilavinimą migruojančių šeimų vaikams.

Nuosekliau pereinama prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių

nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir

perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su

įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimų paieška.

Švietimo turinys siejamas su dabarties moralinėmis ir pilietinėmis nuostatomis. Ypatingas dėmesys skiriamas

asmens patriotizmui, jo pilietiniam, kultūriniam ir tautiniam tapatumui ugdyti. Aktyvi pilietinė veikla tampa

sudėtine švietimo turinio dalimi.

švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatos. Valstybinė švietimo 2013 – 2022 metų strategija

Visagino miesto 2013 - 2015 metų strateginis veiklos planas

Kurti palankias mokymo ir ugdymo sąlygas, teikti kokybiškas mokymo ir ugdymo paslaugas. Užtikrinti mokinių privalomą mokymąsi, ugdymo programų turinio, formų įvairovę, padidinti mokymosi

motyvaciją.

Programos koordinatorius (-ai) Direktoriaus pavaduotojos ugdymui

01 - Tobulinti mokymo kokybę.

Uždaviniai: 1 uždavinys. Tobulinti ir aktualizuoti ugdymo turinį, orientuojantis į mokinių poreikius.

11

Numatomos priemonės: Tobulinti mokymo turinio planavimą atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius ir iššūkius, mokinio patirtį.

Tikslingai taikyti modernius mokymo metodus per įvairių dalykų pamokas.

Organizuoti edukacines išvykas ir vesti pamokas su turiniu susijusioje aplinkoje: išvykos į Seimą, prezidentūrą, Litexpo.

Rengti mokinių susitikimus su įvairių sričių specialistais: socialiniais darbuotojais, darbo biržos specialistais , savivaldybės skyrių specialistais, kurie

atsakingi už Europos sąjungai teikiamus projektus, Verslo inkubatoriaus vadovu ir sėkmingais verslininkais ( 2 – 3 susitikimai per metus).

Plėtoti tarpdalykinius ryšius ir integraciją.

Efektyviai naudoti IKT per įvairių dalykų pamokas ir neformalioje veikloje.

Pasiūlyti įvairesnių pasirenkamųjų dalykų programų. Dalyvauti olimpiadose, konkursuose, viktorinose ir kituose panašaus pobūdžio renginiuose.

Rezultato vertinimo kriterijai: Stebėtų pamokų, kurių mokymo turinys susietas su gyvenimo iššūkiais bei mokinio patirtimi. Procentai ir pokyčiai išryškės išanalizavus vertinimo

rezultatus.

Edukacinių išvykų skaičius.

Susitikimų su įvairių sričių specialistais dalis (proc.).

Pasirenkamųjų dalykų programų, skirtų taikyti mokinių gebėjimus ir gilinti žinias, dalis (proc.). Prizinių vietų skaičius olimpiadose, konkursuose.

02 - Tobulinti mokinių mokymosi kokybę.

1 uždavinys. Ugdyti mokinių dalykinius ir bendruosius gebėjimus.

2 uždavinys. Stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją.

Numatomos priemonės:

Skatinti aktyvų mokinių dalyvavimą pamokose ir neformalioje veikloje( išvykos į teatrus, koncertų sales, vandens, pramogų parkus).

Parinkti metodus, skatinančius kūrybišką, savarankišką mokinių darbą, ugdančius kritinį mąstymą.

Atlikti mokinių gebėjimų ir pasiekimų dermės tyrimus.

Organizuoti seminarus ir diskusijas mokytojams apie mokymosi motyvacijos stiprinimą ( ne mažiau, kaip kartą per metus).

Atlikti mokinių mokymosi motyvacijos ir pasitikėjimo savo jėgomis tyrimus (kartą per dvejus metus).

Taikyti mokinių įsivertinimo procedūras.

Tobulinti mokinių skatinimo sistemą atsižvelgiant į nuostatus, tobulinant juos.

Parengti mokiniams individualias rekomendacijas dėl sėkmingos jų veiklos plėtros įtraukiant karjeros specialistės konsultacijas.

Organizuoti įvairias veiklos formas, skatinančias bendradarbiauti ( projektinė veikla, 2 – 3 bendradarbiavimo sutartys su kitomis šalies ir užsienio

mokyklomis) .

Rezultato vertinimo kriterijai: Mokinių, įtrauktų į aktyvų, kūrybišką, savarankišką darbą pamokose bei neformalioje veikloje, skaičius (proc.).

Mokytojų, dalyvavusių seminaruose, diskusijose, skaičius (proc.).

12

Ugdomosios veiklos formų, skatinančių mokymosi motyvaciją, įvairovė ir efektyvumas.

Atlikta mokinių gebėjimų ir pasiekimų dermės tyrimų analizė.

Aptartos mokinių įsivertinimo anketos, numatytos tolesnės priemonės.

Įgyvendintų veiklos formų, skatinančių bendradarbiavimą, skaičius ir įvairovė.

03 - Plėtoti mokymo ir mokymosi diferencijavimą, tarpdalykinę integraciją.

Uždaviniai: 1 uždavinys. Sukurti sąlygas veiksmingam diferencijuotam, individualizuotam mokinių mokymui.

2 uždavinys. Plėtoti efektyvią teminę tarpdalykinę integraciją.

Numatomos priemonės: Organizuoti seminarus mokytojams ugdymo diferencijavimo, integravimo temomis.

Sukurti diferencijavimo modelį atsižvelgiant į mokymosi stilius, tikslus ir mokinių pasiekimus.

Parengti ir taikyti mokinių pasiekimų ir įgūdžių diagnozavimo metodiką.

Priartinti ugdymo turinį prie sociokultūrinio gyvenimo konteksto, atitinkančio mokinių amžių, patirtį bei interesus.

Tobulinti dalykų mokytojų programas, teminius planus.

Skleisti mokytojų gerąją patirtį vedant atviras pamokas, lankantis kolegų pamokose.

Atskleisti mokinių galimybes.

Vykdyti mokinių mokymosi krūvio optimizavimo priemones.

Vykdyti įvairių dalykų teminę integraciją per pamokas ir projektinę veiklą (pasiekti, kad kiekvienas mokytojas veda ne mažiau kaip 2 integruotas

pamokas).

Tobulinti „tiltų“ tvarką (perėjimo iš vienos mobilios grupės į kitą 1, 3, 4 gimnazinėse klasėse).

1-4 gimnazijos klasių mobilias grupes formuoti atsižvelgiant į mokinių gebėjimų lygį, motyvaciją.

Sudaryti galimybes 1-4 gimnazijos klasių mokiniams pasirinkti atskirų mokomųjų dalykų modulius pagal asmeninius gebėjimus ir poreikius.

Atlikti mokinių nuomonės tyrimus dėl ugdymo proceso individualizavimo ir diferencijavimo kokybės.

Stebėti pamokas ir jas analizuoti.

Rezultato vertinimo kriterijai:

Programų, teminių planų, kuriose numatyti tarpdalykiniai ryšiai, diferencijavimas (proc.).

Pamokų, kuriose ugdymas individualizuojamas, integruojamas, dalis (proc.).

Sukurtos diferencijuotos užduotys, atsižvelgiant į mokinių pasirinktą mokymosi lygį.

Mobilių grupių, sudarytų pagal mokinių gebėjimus ir poreikius , dalis (proc.).

Veikianti „tiltų“ sistema 1, 3, 4 gimnazinėse klasėse.

Parengti ugdymo planai, kurie realizuoja diferencijavimo modelio įgyvendinimą.

Lyginant I ir II pusmečio rezultatus mokinių mokymosi lygis gerėja (proc.).

13

Mokinių, palankiai vertinančių ugdymo proceso individualizavimą ir diferencijavimą, dalis (proc.).

Dauguma mokinių teigia, kad mokytojai dirba kūrybingai, apgalvoja ugdymo procesą, parenka ugdymo metodus, atitinkančius mokinių patirtį ir

galimybes.

Gerėja mokinių bendrieji gebėjimai, mokymosi motyvacija, pasitikėjimas ir tarpusavio santykiai (proc. iš tyrimo). Dauguma mokytojų veda integruotas

pamokas.

Beveik visi mokytojai diferencijuoja pamokos tempą, užduotis, parenka efektyvius ugdymo metodus.

Mokytojų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo seminaruose apie ugdymo diferencijavimą ir integravimą, dalis(proc.).

Parengtų tarpdalykinių projektų skaičius.

04 - Siekti kiekvieno mokinio ir gimnazijos pažangos.

1 uždavinys: Sudaryti palankias galimybes mokiniams įgyti gebėjimo mokytis ir kitas kompetencijas.

Numatomos priemonės: Dalykų mokytojai mokymo(si) turinį planuoja naujiems mokslo metams tik išanalizavę ir įvertinę praėjusių mokslo metų darbo konkrečioje klasėje

rezultatus, atsižvelgę į mokymosi krūvių reguliavimo tvarką.

Mokytojai turi taikyti pagal mokinių galimybes tinkamus formalius ir neformalius vertinimo būdus.

Mokytojai privalo nuolat informuoti mokinius ir jų tėvus apie mokinių pasiekimus ir daromą pažangą.

Mokyti 1-4g klasių mokinius analizuoti savo pasiekimų įsivertinimą.

Atlikti tyrimus, kaip mokiniai įtraukiami į ugdymo proceso planavimą ir vertinimą.

Organizuoti mokytojams kvalifikacijos kėlimo seminarus apie pamokos uždavinių formulavimą ir mokinių pažangos vertinimą.

Tobulinti gebėjimą formuluoti pamatuojamus pamokos uždavinius ir pažangos fiksavimą.

Parengti metodinėje taryboje mokinių daromos individualios pažangos bei pažangos tempo identifikavimo, analizavimo ir vertinimo tvarką.

8 kl., 1-oje gimnazijos ir 3-čioje gimnazijos klasėse mokslo metų pradžioje ir pabaigoje atlikti pasiekimų patikrinimus, siekiant tiksliau identifikuoti

mokinių pasiekimų dermę su išsilavinimo standartais ir nustatyti mokinių pasiekimų lygmenis .

Inicijuoti mokinių pažangos fiksavimo pasiekimų aplankuose procedūras.

Rezultato vertinimo kriterijai: Mokytojų, dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo seminaruose apie pamokos uždavinių formulavimą ir mokinių pažangos vertinimą, dalis (proc.).

Mokinių, darančių individualią pažangą, dalis (proc.).

Gerėja mokymo ir mokymosi kokybė, mažėja mokinių mokymosi krūviai.

Beveik visi mokytojai taiko formalius ir neformalius vertinimo būdus, informuoja mokinius ir jų tėvus apie mokinių pasiekimus ir daromą pažangą.

Gerėja ir greitėja informacijos perdavimo būdai, tėvai ir mokiniai gauna laiku ir išsamią informaciją apie vaikų pažangą.

Mokinių , kurių pasiekimų rezultatai gerėja, dalis (proc.).

Dauguma mokinių dalyvauja ugdymo proceso planavime ir vertinime.

14

Pateikta rekomendacijų mokytojams dėl ugdymo proceso planavimo ir vertinimo skaičius.

Dauguma mokinių geba analizuoti savo pasiekimus, numatyto būdus, kaip pagerinti rezultatus.

05 - Siekti aukštesnių mokinių akademinių pasiekimų.

1 uždavinys: Užtikrinti aukštą kiekvieno mokinio ugdymo(si) kokybę ir ugdymo proceso veiksmingumą.

Numatomos priemonės: Padidinti pamokų, kuriose akivaizdžiai užfiksuota mokinių pažanga, skaičių.

Efektyvinti pamoką, keliant keliapakopį uždavinį.

Tobulinti gabių mokinių poreikių tenkinimą, metodinėse grupėse sukurti gabių mokinių ugdymo programas.

Dalyvauti mokytojams kvalifikacijos tobulinimo seminaruose gabių vaikų ugdymo tema.

Rezultato vertinimo kriterijai: Mokinių metinis pažangumas ( proc.).

Valstybinių egzaminų balų vidurkio atitikimas Visagino miesto bei respublikos mokyklų balų vidurkiui ir aukštesnis (proc.).

Įstojimas į aukštąsias mokyklas( proc.).

Mokinių metiniai mokymosi rezultatai yra geri ir labai geri ( proc.).

Mokinių, perėjusių į aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, dalis (proc.).

PUPP ir brandos egzaminų įvertinimų dermė su metiniais įvertinimais.

Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, dalis (proc.).

Mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalis (proc.).

Laukiamas programos rezultatas: Dauguma mokinių turės pakankamą mokymosi motyvaciją.

Beveik visi mokiniai palankiai vertins ugdymo proceso individualizavimą ir diferencijavimą.

Dauguma mokinių turės tinkamas vertybines nuostatas.

Ne mažiau kaip 10 procentų padaugės mokinių, pagerinusių savo pasiekimų lygmenį pagal standartus.

Dauguma mokinių dalyvaus teminiuose tarpdalykiniuose projektuose.

Gimnazijoje vyks ne mažiau kaip 7 pilietinės akcijos ir 4 projektai (per trejus metus).

Ne mažiau kaip 65% 2 gimnazijos klasę baigiančių mokinių lietuvių (valstybinės) kalbos, matematikos, socialinių ir gamtos mokslų pasiekimai atitiks

pagrindinį ar aukštesnį lygmenį.

Visi mokiniai išlaikys brandos egzaminus.

Beveik visi PUPP dalyvaujantys mokiniai gaus įvertinimus, derančius su jų metiniais rezultatais.

Individualią pažangą darys beveik visi mokiniai.

15

Bus sukurta aiški, skaidri ir veiksminga gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos identifikavimo, vertinimo, analizavimo sistema, numatytos aiškios

šios veiklos procedūros.

Daugelio mokinių mokymosi motyvacija padidės, o jų pasiekimų ir pažangos dermė su pastangomis ir gebėjimais bus geresnė.

Kiekvienas mokinys dalyvaus ne mažiau kaip viename dalykiniame projekte per mokslo metus.

Kiekvienais metais bus organizuojama ne mažiau kaip 5 edukacinės kelionės.

Kiekvienais metais gimnazijoje veiks ne mažiau kaip 10 neformalaus ugdymo būrelių.

Kiekvienais metais bus organizuoti, talkinant karjeros specialistui, 2 susitikimai su įvairių sričių specialistais.

Daugumos mokinių pasiekimai ir pažanga derės su pastangomis ir gebėjimais.

Dauguma mokinių įgis specifinių mokėjimo mokytis žinių.

Daugumoje stebėtų pamokų bus fiksuotas ugdymo individualizavimas, diferencijavimas ir integracija.

Bus patobulinta perėjimo iš įvairių lygių, mobilių grupių „tiltų“ sistema.

Dauguma mobiliųjų grupių 1-4g kl. bus sudarytos pagal mokinių gebėjimus ir motyvaciją.

02. PAGALBOS MOKINIUI, MOKINIO POREIKIŲ TENKINIMO PROGRAMA

Programos aprašymas. Programa skirta realizuoti strateginį gimnazijos tikslą – laiduoti ugdymo kokybę ir jo veiksmingumą. Įgyvendinus programą bus veiksmingai

tenkinami mokinių pedagoginiai, socialiniai, psichologiniai, informaciniai, profesiniai švietimo bei kiti poreikiai. Individualizuota, tikslinga pagalba mokiniams lems kokybiškesnę asmenybės ir socialinę raidą.

Programos parengimo argumentai: Programa skirta realizuoti strateginį gimnazijos veiklos tikslą „Veiksmingos pagalbos mokiniui teikimas, mokinio poreikių tenkinimas“. Programa

padės efektyviai tenkinti mokinių profesinio švietimo poreikius, gerins informacijos sklaidos kokybę, užtikrins veiksmingesnę mokinių asmenybės ir

socialinę raidą.

Valstybės prioritetai ir Valstybės švietimo strategijos 2003 - 2012 metų nuostatos. Valstybinė švietimo 2013 – 2022 metų strategija

Sudaryti būtiniausias socialines mokymosi sąlygas visiems jų stokojantiems asmenims. Vidurinio ugdymo programa taps lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių. Paskutinių

dvejų metų brandos programos turinys labiau individualizuojamas.

Pradedama teikti kryptinga pedagoginė, kultūrinė parama visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos

šeimoms.

Visagino miesto 2011 - 2015 metų Kurti palankias mokymo ir ugdymo sąlygas, teikti kokybiškas mokymo ir ugdymo paslaugas.

16

strateginis veiklos planas Vykdyti vaikų vasaros poilsio, nusikalstamumo, narkomanijos prevencijos ir neformaliojo vaikų švietimo

programas.

Programos koordinatorius (-ai) Psichologė , socialinė pedagogė, specialioji pedagogė, logopedė, karjeros specialistė.

1. Tikslas. Stiprinti pedagoginę, psichologinę, socialinę, informacinę pagalbą mokiniui.

1 uždavinys. Stiprinti mokinių saugumą ir pasitikėjimą savimi.

Pagrindinės priemonės:

Užtikrinti ir stiprinti lojalumo gimnazijai priemones:

Mokytojų parama: vertinamas mokinių jausmas, kad mokytojai juos remia, vertinamas mokytojų domėjimasis mokinių problemomis ir pagalba jas

sprendžiant, mokytojų lūkesčių mokinių atžvilgiu aiškumo, bešališkumo, palankumo vertinimas.

Užtikrinti mokymosi pasiekimų priemones.

Mokymosi sustiprinimas:

Mokiniai mokomi spręsti įvairias problemas, taikyti kritinį mąstymą, jiems suteikiama galimybė užsiimti intelektualia veikla, keliami kokybės

reikalavimai, mokoma atlikti sudėtingesnes užduotis.

Užtikrinama tvarka ir apibrėžiami aiškūs standartai.

Turtingas mokymosi programų turinys.

Kompetentingi mokytojai.

Prasmingas mokymasis (skiriamas dėmesys motyvacijai).

Skatinami bendradarbiauti kuriant mokymosi standartus ir programas, skatinami dirbti su skirtingais mokiniais ir bandyti taikyti įvairias mokinių

vertinimo formas.

Kuriamos ir įgyvendinamos kuravimo ir profesinės priežiūros programos pradedantiems pedagogams.

Ieškoma galimybių mokytojams kartu planuoti pamokas ir jas vesti.

Mokytojai kartu su kolegomis įgyvendina, vertina, modifikuoja įvairius mokymo metodus.

Mokymo diferencijavimas:

Mokymas diferencijuojamas pagal turinį, mokymosi procesą, mokymosi rezultatą ir mokymosi aplinką atsižvelgiant į mokinio pasirengimo lygį ir

interesus.

Mokymasis mažose grupelėse.

Įvairaus amžiaus mokiniai mokomi vienoje grupėje.

Diferencijuojamas požiūris į mokinių gabumus.

Mokinių gabumus atitinkantis mokymas.

17

Klasių mažinimas ( tinkantis žemesnėse klasėse ir silpnai besimokantiems ar specialiųjų poreikių turintiems mokiniams).

Vertinimas:

Mokinio mokymosi pažangos vertinimas.

Žinių vertinimas.

Gebėjimų vertinimas.

Mokymosi stiliaus vertinimas.

Patiriamų sunkumų vertinimas.

Ankstyvoji intervencija ir pagalbos intensyvumas:

Socialinių įgūdžių lavinimo grupės vaikams ir tėvams.

Tėvų grupės, padedančios išmokti padrąsinti vaikų mokymosi įgūdžius.

Mokyklų komandų konsultavimas.

Pagalba specialiųjų poreikių vaikams.

Intensyvi pagalba iškritusiems iš mokyklos ir pedagogiškai apleistiems mokiniams.

Individualus kuravimas ir konsultavimas.

Pagalba šeimai.

Mokymosi negalės:

Mokytojas, laiku atpažinęs mokymosi negalias, turi galimybę suteikti mokiniui individualią, diferencijuotą pagalbą.

Padėti išvengti sunkių pasekmių, tokių kaip kurso kartojimas, akademinis atsilikimas.

Reikalui esant taikyti įvairesnę specialią pagalbą, programas, pailginti mokymosi trukmę ir pan.

Mokinių savijauta:

Priklauso nuo bendrumo ir išskirtinumo jausmų.

Jeigu silpnai mokosi, mokinys norėtų, kad mokytojas pastebėtų, ką jis moka gerai.

Jeigu mokinio elgesys dažnai peikiamas, jis norėtų būti pastebėtas gerai besielgiantis.

Uždaras mokinys norėtų būti pagirtas už atvirumą, labai kalbus – už santūrumą.

Mokiniams svarbu, kad mokytojai pabrėžtų jų stipriąsias puses ir tas savybes, kurios galėtų jiems būti naudingos ir padėtų susitvarkyti su sunkumais.

Mokiniams retai tinka gyrimas, jiems būtinas padrąsinimas.

Mokytojo geranoriška įžvalga ir paskatinimas – svarbiausi veiksniai, padedantys mokiniams gerai jaustis mokykloje.

Mokymosi motyvacijos skatinimas:

Laimėjimų motyvacija.

Vaiko intelektas ir kūrybiškumas.

Tėvai/šeima.

Socialinė sąveika su pedagogu.

18

Mokytojų nuostatos:

Gali padėti arba trukdyti mokymosi motyvacijai formuotis.

Geresnių rezultatų pasiekia tie mokytojai, kurie tikisi iš vaiko pastangų, geranoriškumo, pasirengimo bendradarbiauti ir aiškina vaiko elgesį

remdamiesi šiomis nuostatomis.

Mokytojas gali pasinaudoti penkiais motyvacijos šaltiniais (J. E. Barbuto, 2001):

Smagumas, humoras – skatina vidinius procesus/motyvaciją.

Apdovanojimas, paskatinimas – skatina atlikimo/išorinius procesus.

Reputacija, geras vardas – skatina įvaizdžio formavimąsi.

Iššūkis, išbandymai – skatina savigarbos formavimąsi, vidinę motyvaciją.

Mokymosi pasiekimų ir lankomumo užtikrinimas susijęs su mokinių problemų supratimu ir jų sprendimu.

Mokykloje mokiniai patiria įvairių sunkumų, kuriuos galima sujungti į keturias pagrindines grupes:

Stresas ir nerimas dėl mokyklos.

Mokymosi sunkumai ir mokymosi negalios.

Smurtas ir priekabiavimas.

Pamokų praleidinėjimas, iškritimas iš mokyklos.

Nesėkmių slegiamam mokiniui mokytojai gali padėti:

Rasti laiko išklausyti ir suprasti mokinio rūpesčius ir baimes.

Nustatyti aiškias elgesio ribas ir nuosekliai jų laikytis.

Padrąsinti mokinį dalyvauti vienoje ar keliose iš mokyklos veiklos formų.

Patiems dalyvauti mokyklos veikloje.

Bendradarbiauti tarpusavyje kaip komanda.

Organizuoti pagalbą mokymuisi.

Sukurti aplinką, kur akivaizdžiai vertinamas mokymasis.

Padėti gauti informaciją apie ateities mokymosi perspektyvas, konsultuoti.

Įtraukti mokinį į savanoriškos pagalbos veiklos grupes.

Pabrėžti mokymosi įgūdžių lavinimo, darbo ir nuoseklaus mokymosi svarbą.

Lankomumo užtikrinimo priemonės:

Penkių žingsnių metodas (pgl. J. R. Nelson, B. A. Carr, D. J. Smith):

1 žingsnis. Sustok ir pagalvok. Mokytojas prašo netinkamai besielgiančio mokinio – „sustok ir pagalvok“, taip ramiai, racionaliai, be emocijų

sustabdomas netinkamas elgesys.

2 žingsnis. Geras ar blogas pasirinkimas. Mokytojas klausia:

19

„Ar tai, ką ruošiesi daryti, yra geras ar blogas sprendimas?“ Šiuo klausimu mokytojas perkelia atsakomybę už sprendimą mokiniui ir išsklaido

priešiškumo situaciją.

3 žingsnis. Pasirinkimas arba žingsniai. Kai kuriems mokiniams reikia padėti rasti alternatyvas, o tiems, kurių socialiniai įgūdžiai silpni, mokyti

specifinių žingsnių (pvz., klausyti, nekreipti dėmesio, pasakyti „ne“ ir pan.).

4 žingsnis. Padaryk tai. Mokytojas primena mokiniui – „tiesiog padaryk tai“; šis žingsnis tinka tik tiems vaikams, kurių pasirinkimas teisingas ir kurie

daugiau kalba, bet mažai daro.

5 žingsnis. Kaip man pavyko? Mokinys pats įvertina, kaip jam pasisekė pasirinkti ir įgyvendinti savo pasirinkimą. Tai gali būti aptarta pokalbyje su

mokytoju.

2 tikslas. Stiprinti pagalbą mokiniams planuojant karjerą.

1 uždavinys. Tobulinti mokinių konsultavimą ir teikti kryptingą pagalbą mokiniams planuojant karjerą.

Pagrindinės priemonės: Tirti individualius 1 – 4 gimnazijos klasių mokinių profesinius poreikius.

Organizuoti renginius (išvykas, susitikimus ir pan.), skirtus geriau pažinti profesijas.

Organizuoti seminarus 3 – 4 gimnazijos klasių mokiniams savęs pristatymo įgūdžiams ugdyti.

Organizuoti mokiniams ir jų tėvams individualias konsultacijas profesinio orientavimo klausimais.

Teikti mokiniams ir jų tėvams pažintinę informaciją apie darbo rinką, profesijas, mokymo sistemas ir studijų programas Lietuvoje ir užsienyje.

Teikti informaciją mokyklos bendruomenei apie mokyklą baigusių mokinių stojimo rezultatus ir tolimesnį mokymąsi.

Tobulinti tėvų universiteto veiklą.

Rezultato vertinimo kriterijai: Mokinių, kurių individualūs poreikiai ištirti, dalis (proc.).

Profesinio švietimo ir karjeros planavimo renginių skaičius per metus.

Karjeros specialisto veiklos ir profesinių poreikių tyrimo metu gautos informacijos dermė.

Mokinių, įgijusių praktinių savęs pristatymo įgūdžių, skaičius.

Palankiai vertinančių profesinio švietimo informacijos sklaidos kokybę bendruomenės narių skaičius.

Abiturientų stojimo rezultatų ir tolimesnio mokymosi analizė.

2 uždavinys. Stiprinti mokinių asmenybės brandą bei socialinius įgūdžius.

Pagrindinės priemonės: Atlikti mokinių tyrimus apie jų saugumo pojūtį gimnazijoje.

Kartu su pagalbą teikiančiais specialistais organizuoti klasių susirinkimus saugumo, pasitikėjimo savimi, savigarbos, gebėjimo gyventi visuomenėje

temomis.

Gimnazijos internetinėje svetainėje teikti informaciją apie psichologinės, socialinės pagalbos priemones.

Vykdyti socialinių kompetencijų formavimo programas.

20

Dalyvauti socializacijos ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos projektų konkursuose.

Tirti socialinius mokinių poreikius.

Esant būtinybei atlikti psichologinių poreikių tyrimą atskirų klasių mokinių problemoms spręsti.

Rezultato vertinimo kriterijai: Mokinių, dalyvavusių socialiniuose tyrimuose, ir tyrimų skaičius.

Susirinkimų, projektų apie asmenybės brandą bei socialinius įgūdžius skaičius.

Informacijos sklaidos veiksmingumas.

Mokinių, dalyvavusių socialinių kompetencijų formavimo programose bei prevencijos projektuose, skaičius.

Laukiamas programos rezultatas: Ištirti beveik visų mokinių profesinio švietimo poreikiai.

Per metus organizuoti 4-5 susitikimai 3-4 gimnazijos klasių mokiniams su aukštųjų mokyklų atstovais.

2 kartus per metus organizuotos išvykos 3-4 gimnazijos klasių mokiniams į „Studijų muges“.

Organizuotos išvykos į „Atvirų durų dienas“ aukštosiose mokyklose.

Organizuoti susitikimai gimnazijos klasių mokiniams su buvusiais gimnazijos mokiniais.

2 kartus per metus1-2 gimnazijos klasių mokiniams organizuotos išvykos į Darbo biržą ir Profesinio rengimo centrus, miesto pramonės įmones.

Dauguma 2 gimnazijos klasių mokinių atliks profesinio tinkamumo testus.

Beveik visi 3-4 gimnazijos klasių mokiniai įgis praktinius savęs pristatymo įgūdžius.

Karjeros specialistas ir psichologas suteiks individualias konsultacijas daugumai 3-4 gimnazijos klasių mokinių ir jų tėvų profesinio švietimo

klausimais.

Sistemingai bus teikiama informacija apie darbo rinką, profesijas, studijų programas, stojimo rezultatus stende ir gimnazijos internetinėje svetainėje.

Karjeros specialisto veiklos programoje bus pateikti mokinių profesinių poreikių tenkinimo būdai.

Vaiko gerovės komisija veiksmingai spręs iškilusias socialines, psichologines problemas.

Kiekvienoje klasėje vyks susirinkimai saugumo, pasitikėjimo savimi, savigarbos, gebėjimo gyventi visuomenėje temomis.

Dauguma mokinių turės pakankamai informacijos apie gimnazijoje vykdomas psichologinės, socialinės, pedagoginės pagalbos priemones.

Dauguma mokinių dalyvaus socialinių kompetencijų formavimo programų vykdyme.

Beveik visi mokiniai dalyvaus projektuose, ekspedicijose, išvykose ir kituose užimtumo renginiuose.

Esant poreikiui bus atlikti socialiniai, psichologiniai tyrimai.

03. MOKYKLOS KULTŪROS VYSTYMO IR PUOSELĖJIMO PROGRAMA

Programos aprašymas. Programa skirta realizuoti strateginį gimnazijos veiklos tikslą – vystyti lyderystės kultūrą mokyklos bendruomenėje. Programos tikslų

21

įgyvendinimas padės puoselėti pozityviausias gimnazijos tradicijas ir vertybes, kurti naujas: bendruomenės sutelktumą priemonių įgyvendinimui (aktyvesnį mokinių, jų tėvų dalyvavimą gimnazijos renginiuose, veikloje, planavime), mokyklos veiklos sklaidą mieste, veiksmingesnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

Įgyvendinus programą, mokytojai beveik visus sprendimus priims dirbdami komandose, grupėse. Beveik visų mokytojų, mokinių ir

dalies mokinių tėvų bendradarbiavimas, siekiant geresnių gimnazijos veiklos ir atskirų mokinių ugdymosi rezultatų, taps neatsiejama gimnazijos

kultūros dalimi ir vertybe.

Programos parengimo argumentai: Programa skirta įgyvendinti strateginį gimnazijos tikslą – „Plėtoti lyderystės kultūrą gimnazijos bendruomenėje“. Programos tikslų, uždavinių

ir priemonių veiksmingas įgyvendinimas padės išlaikyti pozityviausius gimnazijos kultūros aspektus bei sustiprinti sritis, kurioms dėl objektyvių ir

subjektyvių priežasčių iškyla nuolatinės ar vienkartinės grėsmės.

Būtina stiprinti, plėtoti ir inicijuoti ryšius su kitomis ugdymo institucijomis, socialiniais ir užsienio partneriais.

Programa padės plačiau informuoti visuomenę apie gimnazijos veiklą, stiprinti gimnazijos vaidmenį vietos bendruomenėje bei išlaikyti

pozityvų visuomenės požiūrį į ugdymo institucijos veiklą.


Išplečiamas mokyklų – mokymosi bendruomenių – savarankiškumas, užtikrinamas jų veiklos skaidrumas. Gimnazijos prisiima atsakomybę už kiekvieno mokinio ugdymo kokybę.

Sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistema.

Visagino miesto2011 - 2015 metų Kurti palankias mokymo ir ugdymo sąlygas, teikti kokybiškas mokymo ir ugdymo paslaugas.

strateginis veiklos planas

Programos koordinatorius (-ai) Pedagogė, atsakinga už neformalią mokinių veiklą, klasių auklėtojai

Tikslas. Išlaikyti esamas ir kurti naujas gimnazijos tradicijas, gerinant gimnazijos bendruomenes narių santykius, laiduojant ugdymui

palankų mikroklimatą.

1 uždavinys. Puoselėti esamas ir kurti naujas gimnazijos bendruomenės tradicijas.

2 uždavinys. Stiprinti gimnazijos bendruomenės narių elgesio kultūros, sąmoningo pareigų, taisyklių ir įsipareigojimų normas.


22

Organizuoti tradicinius gimnazijos renginius: Rugsėjo 1-osios šventė, Mokytojų dienos šventė, Kalėdos, Velykos, Sausio 13-osios, Vasario 16-osios,

Kovo 11-osios minėjimai, Valentino diena, Šimtadienis, Užgavėnių šventė, Paskutinio skambučio šventė, Mokslo metų užbaigimo šventė, Mis ir

misteris „Atgimimo“, ,,Gimnazijos gimimo diena“ ir kt.

Pradėti gimnazijos ketvirčio laikraščio „Ekologinė kronika“ leidybą.

Tobulinti gimnazijos tarybos ir mokinių seimo veiklą.

Organizuoti Tolerancijos savaitę.

Tęsti „Metų mokytojas“, „Metų mokinys“ konkursus.

Vykdyti Menų savaitės projektus.

Organizuoti mokinių ir mokytojų darbų parodas.

Organizuoti Europos Kalbų dieną.

Organizuoti kasmetines dalykines savaites.

Organizuoti sveikos gyvensenos dienas.

Dalyvauti Žemės dienos renginiuose.

Organizuoti tradicines sportines varžybas.

Organizuoti kultūrinius, sportinius ir šventinius renginius klasėse, pakviečiant dalyvauti mokyklos bendruomenės narius.

Atlikti naujai suformuotų klasių mokinių adaptacijos tyrimus.

Organizuoti gimnazijos vadovybės, mokytojų ir naujai suformuotų klasių mokinių apskritąjį stalą.

Organizuoti naujai suformuotų klasių mokinių „Krikštynas“.

Sukurti virtualų gimnazijos muziejų.

Atlikti gimnazijos mikroklimato tyrimą.

Tobulinti mokinių pozityvaus elgesio skatinimo ir nuobaudų sistemą.

Dalyvauti visuose gimnazijos akcijose, projektuose, konkursuose, olimpiadose.

Rezultato vertinimo kriterijai: Palankiai gimnazijos renginius vertinančių mokinių ir mokytojų dalis (proc.).

Mokinių ir mokytojų konkursų „Metų mokinys“, „Metų mokytojas“ rezultatai.

Mokinių ir mokytojų darbų parodų skaičius.

Puikiai besimokančių mokinių, įvairių konkursų, olimpiadų laureatų, sportiškiausių komandų apdovanojimai.

Nuolatinė įvairių gimnazijos ir klasių renginių ir konkursų sklaida gimnazijos internetinėje svetainėje.

Psichologės pateiktos rekomendacijos po atlikto naujai suformuotų klasių mokinių adaptacijos tyrimo.

Palankiai mikroklimatą vertinančių mokinių, mokytojų ir tėvų dalis (proc.).

2 Tikslas. Užtikrinti gimnazijos partnerystę su kitomis institucijomis, socialiniais partneriais ir stiprinti gimnazijos vaidmenį visuomenėje. 1 uždavinys. Kurti ryšius su miesto mokyklomis, iš kurių mokiniai ateina į pirmąsias gimnazijos klases.

23

2 uždavinys. Tobulinti ryšius su įvairiais partneriais.

3 uždavinys. Tobulinti informavimo apie gimnazijos veiklą formas.

Pagrindinės priemonės: Sudaryti asocijuotas bendradarbiavimo sutartis su miesto Visagino ,,Draugystės“ ir „Gerosios vilties“ mokyklomis.

Organizuoti gimnazijos administracijos susitikimus su mokyklomis donorėmis.

Organizuoti gimnazijos ,,Atvirų durų dienas“ kitų mokyklų 8 klasių mokiniams ir jų tėvams.

Tobulinti gimnazijos pristatymą internetiniame puslapyje.

Dalyvauti kitų mokymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, konkursuose.

Bendradarbiauti su esamais socialiniais partneriais ir naujų partnerių paieška. Buvusių gimnazijos mokinių klubo įsteigimas.

Dalyvauti įvairių partnerių organizuojamose akcijose, konkursuose ir programose.

Teikti paraiškas dėl dalyvavimo ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir konkursuose.

Inicijuoti sportinius, kultūrinius renginius, pakviečiant kitų mokymo institucijų atstovus.

Rezultato vertinimo kriterijai: Kandidatų į gimnazijos pirmąsias klases prašymų skaičius.

Gimnazijos dalyvavimas kitų mokymo įstaigų organizuojamuose renginiuose skaičius.

Sutarčių su įvairiais partneriais skaičius.

Įvairių partnerių organizuojamų akcijų, konkursų ir programų skaičius ir kokybė.

Bendrų renginių su kitomis mokymo institucijomis skaičius.

Laukiamas programos rezultatas: Dauguma mokinių ir mokytojų palankiai vertins gimnazijos renginius.

Atsižvelgsime į gimnazijos tarybos ir mokinių seimo nutarimus.

Kasmet išrinksime „Metų mokinį“, „Metų mokytoją“ ir juos apdovanosime.

Periodiškai organizuosime darbų parodas (per mokslo metus ne mažiau kaip 2 mokinių ir 1 mokytojo).

Paskatinsime puikiai besimokančius mokinius, įvairių konkursų ir olimpiadų nugalėtojus, sportiškiausias komandas.

Nuolat skelbsime įvairius gimnazijos ir klasių renginius bei konkursus gimnazijos internetinėje svetainėje.

Mokytojams bus pateiktos psichologės rekomendacijos apie naujai suformuotų klasių mokinių adaptaciją.

Sukursime virtualų gimnazijos muziejų.

Dauguma mokinių, mokytojų ir tėvų palankiai vertins gimnazijos mikroklimatą.

Kokybiškiau įgyvendinsime gimnazijos idėjas, kurios padės stiprinti gimnazijos bendruomenės pilietiškumą, pagarbą, sąžiningumą.

Bus pakankamas kandidatų į gimnazijos pirmąsias klases prašymų skaičius.

Aktyviai dalyvausime kitų mokymo įstaigų organizuojamuose renginiuose.

Kokybiškai bendradarbiausime su įvairiais partneriais.

24

Aktyviai dalyvausime įvairių partnerių organizuojamose akcijose, konkursuose ir programose.

Teiksime paraiškas dėl dalyvavimo ir dalyvausime tarptautiniuose projektuose ir konkursuose.

Organizuosime ne mažiau kaip 1 bendrą renginį per mokslo metus su kitomis mokymo institucijomis.

04. VEIKSMINGO STRATEGINIO VALDYMO PROGRAMA

Programos aprašymas

Valdymas gimnazijoje užtikrina tvarką ir stabilumą planuojant ir sudarant biudžetą, pasirenkant personalą ir organizuojant jo veiklą,

vykdant kontrolę ir sprendžiant problemas.

Programos parengimo argumentai: jei darbo grupių komandų lyderiai užtikrina gimnazijoje pokyčius ir judėjimą: sukuria viziją, paaiškina

perspektyvas, nustato strategiją, tai vadybininkas sudaro darbotvarkes, nustato grafikus, paskirto išteklius;

jei lyderis, suvienydamas žmones, supažindina juos su tikslais, siekia atsidavimo, suburia komandas ir grupes,

tai vadybininkas sukuria struktūrą, paskirsto darbus, sukuria taisykles ir procedūras;

jei lyderis motyvuoja ir įkvėpia savo komandos narius, suteikia jiems galių, patenkina poreikius, tai

vadybininko tikslas – sukurti skatinimo būdus, pateikti kūrybiškus sprendimus, imtis koreguojamų veiksmų.

Tokiu būdu, gimnazijos vadovas, veikdamas per lyderius, sukuria veiksmingą strateginio valdymo sistemą.

Gimnazijoje vadovui tenka valdyti sudėtingus švietimo kaitos procesus, aiškinti gimnazijos bendruomenei perspektyvas, mokyti dirbti

komandomis, įtraukti į sprendimų priėmimą, įkvėpti ir uždegti dirbti geriau. Tokiu būdu, gimnazijos vadovas yra jos veiklos „variklis“, užtikrinantis

pokyčių sėkmę ir darną darbe.


Sukuriama veiksminga ir darni, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu

pagrįsta švietimo sistema.

Visagino miesto 2013 - 2015 metų strateginis veiklos planas

Rūpintis mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos kėlimu ir persikvalifikavimu. Planuoti lėšas, reikalingas švietimo paslaugoms finansuoti, vertinti asmenų poreikį mokytis visą gyvenimą.

Programos koordinatorius (-ai) Direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir ūkiui

1. Tikslas. Sukurti efektyvią, darnią, modernią, aukšta valdymo kompetencija pagrįstą mokinių ugdymo įstaigą.

25

1 uždavinys. Gimnazijos materialinės bazės atnaujinimas ir plėtra.


Sudaryti visoje edukacinėje erdvėje tinkamas sąlygas mokiniams mokytis, o mokytojams dirbti.

Dalyvaujant projektinėje veikloje, pritraukti lėšų iš rėmėjų.

Įkurti karjeros koordinavimo kabinetą.

Atnaujinti sportinį inventorių.

Įkurti edukacinę – kūrybinę erdvę muzikavimui.

2 uždavinys. Gimnazijos įvaizdžio stiprinimas ir sklaida, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.


Gimnazijos etoso stiprinimas, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

Bendradarbiavimas su miesto spaudos atstovais.

Bendradarbiavimas su mokyklomis donorėmis asocijuotų sutarčių pagrindu.

Gimnazijos dalyvavimas akcijose, konkursuose, olimpiadose, projektuose.

3 uždavinys. Gimnazijos valdymo tobulinimas.


Pagerinti gimnazijos vadovybės vadybines kompetencijas per kvalifikacijos tobulinimą.

Tęsti ir tobulinti demokratinį gimnazijos veiklos planavimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą.

Formuoti mokytojų vadybinius įgūdžius per darbą komandose.

4 uždavinys. Tęsti dviejų sujungtų mokyklų gimnazijos bendruomenės kūrimą.


Telkti gimnazijos bendruomenę, skatinant jos dorinį, tautinį ir pilietinį brandumą.

Įtraukti visą gimnazijos bendruomenę į akcijas, konkursus, projektus.

Tęsti tėvų universiteto veiklą.

Tobulinti gimnazijos savivaldos organų veiklą.


Suremontuotas ir atidarytas naujas gimnazijos korpusas.

Įkurtas karjeros koordinavimo kabinetas.

Įkurta edukacinė- kūrybinė erdvė mokinių muzikavimui.

Užmegztas bendradarbiavimas su spaudos atstovais.

Atvertos naujos bendradarbiavimo galimybės su užsienio socialiniais partneriais.

Plėtojami ryšiai su šalies, užsienio mokyklomis.

Susiformuota vidurinioji grandis, kuri įgijo atsakomybės, iniciatyvos, individualaus sprendimo įpročius.

26

Visa bendruomenė įtraukta į gimnazijos valdymą.

Daugumos mokytojų įgyta III valstybinės kalbos mokėjimo kategorija, gilintos informacinių technologijų kompetencijos.

2 Tikslas. Siekti aukštos ugdymo kokybės, sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam mokinių brendimui, ugdyti

gebančius vienytis ir atsinaujinti pilietinės visuomenės narius.

1 uždavinys. Aukštesnės ugdymo(si) kokybės užtikrinimas.


Tobulinti ugdomosios veiklos planavimą, siekiant didesnio lankstumo, prisitaikant prie kintančios situacijos.

Tirti ir analizuoti ugdymo rezultatus, gerinti jų apskaitos organizavimą.

Įtraukti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą ir įsivertinimą į mokymo procesą, veiklą.

Skatinti mokinių kritinį ir kūrybinį mąstymą.

Skatinti mokytojus plačiau taikyti aktyvaus mokymo(si) metodus, kelti mokymosi motyvaciją.

Tęsti tėvų informavimą per elektroninę sistemą TAMO apie mokinių daromą pažangą ir gimnazijos lankymą.

Didinti tėvų atsakomybę, sprendžiant mokinių mokyklos nelankymo, pažangumo problemas.

2 uždavinys. Mokinių polinkių, pasiekimų ir karjeros koordinavimo planavimo sistemos kūrimas.


Dalyvauti plėtojant paruošto karjeros specialisto veiklą.

Kryptingai organizuoti ugdymą, sudarant visas sąlygas individualiems mokinių poreikiams tenkinti.

Teikti specialiąją, socialinę ir psichologinę pagalbą ugdymosi sunkumų turintiems mokiniams.

Sudaryti sąlygas ypatingiems mokinių gebėjimams ir talentams atsiskleisti.

Tobulinti mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, pažangos nustatymo ir fiksavimo tvarką.

Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti save ir įvertinti savo gebėjimus, tinkamai pasirinkti tolesnę mokymosi ir veiklos sritį.

Efektyvinti klasės auklėtojų veiklą, įtraukiant juos į profesinės karjeros planavimo programos vykdymą.


Geresnis mokinių krūvio reguliavimas, sudarant kontrolinių darbų grafikus ir derinant namų darbus.

Mokinių įtraukimas į ugdymo rezultatų analizę moko juos įsivertinti, sudaro sąlygas geriau suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Mokinių kūrybinių, projektinių darbų organizavimas skatina mokinių kritinį ir kūrybinį mąstymą, padeda prasmingai sieti ugdomąją veiklą su

gyvenimo praktika.

Sistemingas, atsakingas tėvų dalyvavimas gimnazijos gyvenime stiprina ryšius tarp mokinio, tėvų ir gimnazijos.

Kryptingas neformalus ugdymo organizavimas sudaro visas sąlygas individualiems mokinių poreikiams tenkinti.

Dalykinių olimpiadų, konkursų, parodų, projektų, varžybų, meninių kūrybinių darbų organizavimas skatina mokinių aktyvumą ir iniciatyvumą.

Įsteigtame karjeros koordinavimo kabinete sukaupta informacija padeda mokiniams įsivertinti gebėjimus, tinkamai pasirinkti tolesnę mokymosi ir

veiklos sritį, brandos egzaminus.

27

Planinga, nukreipta į mokinių karjeros koordinavimo planavimą klasių auklėtojų veikla skatina mokymosi motyvaciją.

3 Tikslas. Skatinti mokytojus siekti naujų kompetencijų, išsiugdant nuostatus ir gebėjimus mokytis visą gyvenimą.

1 uždavinys. Efektyvios kvalifikacijos kėlimo gimnazijoje strategijos ir taktikos kūrimas.


Rengti kasmetinę mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo programą.

Skatinti mokytojus savarankiškai analizuoti, vertinti darbo patirtį ir ją skleisti, organizuojant įvairius kvalifikacinius renginius ir juose dalyvaujant.

2 uždavinys. Mokytojo pareigų ir galimybių spektro plėtra.


Tobulinti valstybinės kalbos gebėjimus.

Tobulinti mokytojų informacinius ir komunikacinius įgūdžius.

Sugebėti orientuotis ir dalyvauti švietimo kaitoje.

Įgyti naują – mokymosi padėjėjo, socialinio partnerio, organizatoriaus, moderatoriaus vaidmenį.

3 uždavinys. Ugdymo naujovių, gerosios patirties sklaida ir diegimas gimnazijoje.


Skatinti bendruomenę visapusiškai vertinti ir tobulinti savo veiklą, siekti ugdymo rezultatų kokybės.

Individualizuoti, diferencijuoti ir integruoti ugdomąją veiklą.

4 Tikslas. Kiekvienais metais atlikti gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą.

Uždaviniai:

1. Numatyti gimnazijos veiklos tobulinimo perspektyvą.

2. Stiprinti gimnazijos bendruomenės narių atsakomybę už visos gimnazijos veiklos kokybę.

3. Teikti gimnazijos bendruomenės nariams patikimą ir išsamią informaciją apie tirtų gimnazijos veiklos sričių kokybę.

4. Didinti gimnazijos personalo kompetenciją, skatinti jo patirties refleksiją.


Pasirengimas įsivertinti.

Platusis įsivertinimas.

Pasirinktos problemos giluminis nagrinėjimas ir įsivertinimas.

Atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir informavimas apie gautas išvadas.

Rezultatų panaudojimas tolesnės veiklos tobulinimui, planavimui.

Rezultatų vertinimo kriterijai:

Pagerėjo mokytojo profesinė kompetencija.

Mokytojai išplėtojo vadybinius, tiriamojo darbo ir darbo komandoje įgūdžius.

Gimnazijoje dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai, nuolat ją tobulina.

28

Mokytojai turi asmeninę mokymosi strategiją.

Mokytojai geba padėti mokiniams ir juos palaikyti savarankiško mokymosi kelyje.

Pagerėjo mokymo(si) kokybė, išsilavinimo rodikliai, brandos egzaminų ir PUPP rezultatai, pakilo mokinių mokymosi motyvacija.

Padidėjo personalo patirties panaudojimas bei metodinių grupių ir darbo grupių – komandų veiklos efektyvumas.

Sistemingai analizuojami veiklos rodikliai, ugdymo rezultatai, kurie panaudojami tolesnės veiklos tobulinimui, planavimui.

V. ASIGNAVIMAI IR NUMATOMI FINANSAVIMO ŠALTINIAI (TŪKST. LITŲ)

Finansavimo šaltiniai

Asignavimai

2013 metams

(tūkst. Lt)

Projektas

2014 metams

(tūkst. Lt)

Projektas

2015 metams

(tūkst. Lt)

Projektas

2016 metams

(tūkst. Lt)

Mokinio krepšelio lėšos 2475,700 2377,620 2377,620 2377,620

Savivaldybės biudžeto lėšos

(mokymo aplinkos lėšos) 682,450 682,450 682,450 682,450

ES lėšos 12,5 12,5 12,5 12,5

Specialiosios lėšos 145,000 145,000 145,000 145,000

Paramos lėšos 181,120 181,120 181,120 181,120

VI. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 6.1. Plano rengimas ir įgyvendinimas: Strateginio planavimo grupę sudaro (gimnazijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 1.24.V-75): Svetlana Bogatko – koordinatorė; Valerija Kargina – grupės narė; Violeta Mateikienė – grupės narė; Dangutė Magylaitė – grupės narė. Strateginio plano įgyvendinimo priežiūros grupę sudaro (gimnazijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 1.24.V-7): Lidija Manko – gimnazijos tarybos pirmininkė; Skaistė Trukšaninienė – gimnazijos tarybos narė;

29

Irina Žarik – gimnazijos tarybos narė. 6.2. Plano įgyvendinimo priežiūros procesas: Strateginio plano įgyvendinimo priežiūra vykdoma viso proceso metu ir visais lygiais. Strateginio planavimo grupė pristato strateginį planą gimnazijos tarybos posėdžio metu. Strateginis planas yra metinės gimnazijos veiklos programos pagrindas. Gimnazijos strateginio plano įgyvendinimo priežiūros grupė stebi ir įvertina, ar gimnazija įgyvendina strateginius tikslus ir programas, ar darbuotojai įvykdė pavestus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės yra efektyvios ir atitinkamai patikslina strateginius veiklos planus. Vyriausiasis buhalteris stebi ir analizuoja ar tinkamai ir sąžiningai planuojamos ir naudojamos biudžeto lėšos ir atsiskaito gimnazijos tarybai. 6.3. Pagrindinių planinių rodiklių analizė: Strateginio plano įgyvendinimo priežiūros grupė posėdžiauja 2 kartus per metus, vertina strateginio plano įgyvendinimą, analizuoja pagrindinius rodiklius bei teikia pasiūlymus strateginio planavimo grupei. Gimnazijos vadovas kiekvienų metų pabaigoje atsiskaito gimnazijos tarybai už metinės veiklos programos įgyvendinimą. 6.4. Plano koregavimas ir pratęsimas. Strateginis planas yra koreguojamas gavus strateginio plano įgyvendinimo priežiūros grupės pastabas, pageidavimus ir pasiūlymus. Strateginį planą koreguoja strateginio planavimo grupė. Svarstyta Visagino „Atgimimo“ gimnazijos strateginio plano darbo grupės posėdyje 2013 m. sausio 4 d.

SUDERINTA

Visagino „Atgimimo“ gimnazijos

tarybos 2013 m. sausio d.

posėdyje Nr.

visagino „atgimimo“ gimnazijos 2013 - 2016...

Documents